LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas
Indrė Galkytė
Dažniausiai pasitaikančios kačių plaučių ir pleuros
ligos: klinikinių atvejų analizė 2014–2016 metais
„X” veterinarijos gydykloje
The most common feline pulmonary and pleural
diseases: data analysis of clinical cases at
veterinary clinic „X” in 2014-2016
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. Aidas Grigonis
DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ
GYVŪNŲ KLINIKOJE.
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Dažniausiai pasitaikančios kačių plaučių ir pleuros ligos: klinikinių atvejų analizė 2014–2016 metais „X” veterinarijos gydykloje”.
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE (aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, (parašas) pavardė) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 8 ĮVADAS ... 10 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12 1.1. Plaučių ligos ... 12 1.1.1. Pneumonija ... 12 1.1.2. Plaučių navikai ... 14 1.1.3. Plaučių edema ... 16 1.2. Pleuros ligos ... 191.2.1. Skysčių sankaupa pleuros ertmėje ... 19
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 24
2.1. Tyrimo vieta ir objektas ... 24
2.2. Bendrieji tyrimai ... 24
2.3. Specialieji tyrimai ... 24
2.4. Statistinė duomenų analizė ... 25
3. TYRIMO REZULTATAI ... 26
3.1. Amžiaus įtakos ligų atsiradimui tyrimas ... 28
3.2. Kraujo morfologiniai tyrimai ... 30
3.2.1. Pneumonija ... 30
3.2.2. Plaučių edema ... 31
3.2.3. Skysčių sankaupa pleuros ertmėje ... 32
3.2.4. Plaučių navikai ... 34
3.2.5. Ligų tarpusavio priklausomybės palyginimas ... 35
3.3. Citologinis tyrimas ... 36 3.4. Rentgeninis tyrimas ... 37 3.5. Gydymas ... 39 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 41 IŠVADOS ... 45 REKOMENDACIJOS ... 46 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 47 PRIEDAI ... 51
SANTRAUKA
Dažniausiai pasitaikančios kačių plaučių ir pleuros ligos: klinikinių atvejų analizė 2014–2016 metais „X” veterinarijos gydykloje
Indrė Galkytė
Magistro baigiamasis darbas
Tyrimai: atlikti Kaune esančioje smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikoje “X”. Darbo apimtis 52 psl. Jame yra 8 lentelės, 13 paveikslų, panaudoti 66 literatūros šaltiniai.
Tyrimų tikslas: išnagrinėti kačių plaučių ir pleuros ligų klinikinius simptomus, diagnostikos ir gydymo metodus.
Tyrimų uždaviniai:
1. Išnagrinėti, kaip kinta kačių kraujo morfologiniai rodikliai sergant plaučių ir pleuros ligomis. 2. Išanalizuoti, kokie simptomai katėms, sergant plaučių ir pleuros ligomis, pasireiškia dažniausiai.
3. Išnagrinėti gyvūno amžiaus, lyties ir veislės įtaką sergamumui.
4. Išanalizuoti dažniausiai naudojamus specialiuosius diagnostikos metodus. 5. Apžvelgti dažniausiai taikomus vaistus ir kitus gydymo metodus.
Tyrimų metodika: tyrimo metu buvo renkamos kačių sirgusių plaučių ir pleuros ligomis anamnezės. Anamnezėje buvo pateikiami duomenys apie gyvūno lytį, veislę, amžių, pirmuosius ligos požymius, jų atsiradimą, bei stiprumą. Tyrimo metu buvo taikomi bendrieji ir specialieji diagnostikos metodai. Bendruosius metodus sudarė: apžiūra, palpacija, perkusija ir auskultacija. Specialiuosius: kraujo morfologinis, rentgeninis, citologinis, echoskopinis tyrimai. Gautų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant Microsoft Office Excel (2013) programą.
Rezultatai ir išvados:
1. Patinai sirgo 1,2 karto dažniau nei patelės. Dažniausiai sirgo mišrios veislės katės (56 proc.). Amžius įtakos turėjo sergamumui plaučių edema ir plaučių navikiniais susirgimais: plaučių edema dažniausiai sirgo 1-5 metų katės, plaučių navikiniais susirgimais – vyresnės nei 10 metų katės (p<0,05).
2. Dažniausi simptomai, sergant plaučių ir pleuros ligomis, buvo dispnėja, tachipnėja, vangumas ir anoreksija.
3. Dažniausiai diagnostikai iš specialiųjų tyrimų naudotas rentgeninis tyrimas (atliktas 49 pacientams). Rečiau daryti kraujo morfologiniai tyrimai (atlikti 27 pacientams). Citologinis tyrimas atliktas 7 kartus, ultragarsinis tyrimas – 2 kartus.
4. Leukocitozė su neutrofilija dažniau būna sergant pneumonija ir plaučių navikiniais susirgimais, plaučių edemą neretai lydi leukocitozė ir policitemija, o skysčių sankaupą pleuros ertmėje – policitemija, leukocitozė ir trombocitopenija.
5. Dažniausiai taikytas konservatyvus gydymas: antibakterinės medžiagos, diuretikai ir kortikosteroidai. Dažniausiai naudotas chirurginis gydymas – pleuros ertmės skysčių drenažas ar lavažas.
Raktažodžiai: kačių plaučių ir pleuros ligos, pneumonija, plaučių edema, skysčių kaupimasis pleuros ertmėje, plaučių navikai, etiologija, diagnostika, gydymas.
SUMMARY
The most common feline pulmonary and pleural diseases: data analysis of clinical cases at veterinary clinic „X” in 2014-2016
Indrė Galkytė Master’s thesis
Research: was carried out in the small animal veterinary clinic "X" located in Kaunas. Thesis consists of 52 pages. There are 8 tables, 13 figures, used 63 references were used.
The research objective: to examine feline lung and pleural diseases clinical symptoms, diagnosis and treatment methods.
Research tasks:
1. Examine the changes of feline blood morphological parameters in cats with lung and pleural diseases.
2. Analyze most common symptoms occurring in cats suffering from lung and pleural diseases. 3. Examine the animal's age, sex and breed influence to morbidity.
4. Analyze the most commonly used special methods of diagnosis.
5. Review of the most commonly used medication and other treatment methods.
Research methodology: study collected data of cats suffering from lung and pleural diseases. Data contained information on animal's sex, breed, age, the first signs of the symptoms, their appearance and strength. The study used general and special diagnostic methods. Common methods consisted of inspection, palpation, percussion and auscultation. Special methods consisted of blood morphological, radiological, cytological and echoscope research. Statistical analysis of data was performed in Microsoft Office Excel (2013).
Results and conclusions:
1. Male cats were 1.2 times more susceptible to disease than female cats. The highest incidence was recorded in mixed breed cats (56%). The study found that age is an important factor to formation of pulmonary edema and pulmonary malignancies in cats. The biggest risk of pulmonary edema was found in 1-5 years old cats, lung tumors older than 10 years of age (p<0,05).
2. It was found that the most commonly reported clinical symptoms: shortness of breath ant tachypnea, lethargy, anorexia.
3. Radiological examination was the most commonly used special diagnostic method and was carried out in 49 cases, blood morphological study done in 27 cases, cytology tests applied in 7 cases, most rarely applied echoscope study was used in 2 cases.
4. Cats with pneumonia recorded leukocytosis, neutrophilia. Pulmonary edema - polycythemia, leukocytosis. Pleural effusion - polycythemia, leukocytosis, thrombocytopenia. Lung neoplasia - leukocytosis, neutrophilia.
5. The most commonly used conservative treatment included antibacterial agents, diuretics and corticosteroids. The most commonly used surgical treatment – pleural cavity fluid drainage or lavage.
Key words: Feline lung and pleural diseases, pneumonia, pulmonary edema, pleural effusion, lung neoplasia, etiology, diagnosis, treatment.
SANTRUMPOS
AKF – angiotenzina konservuojantys fermentai APN – antrinis plaučių navikas
ATB – antibakterinės medžiagos CREA – kreatininas
EDTA – antikoguliantas etilendiamintetraacto rūgštis FIP - kačių infekcinis peritonitas
GLU – gliukozės kiekis
GOT (AST) - asparagino transaminazė GPT (ALT) - alanino transaminazė HCT – hematokritas
KPE – kardiogeninė plaučių edema KT – kompiuterinė tomografija
MCH – vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite MCHC – hemoglobino vidutinė koncentracija MCV – vidutinis eritrocitų tūris
MPV - vidutinis trombocitų tūris MRT – magnetinio rezonanso tyrimas NPN – ne kardiogeninė plaučių edema NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo PCT – trombocitų hematokritas
PDW – trombocitų pasiskirstymas PLT – trombocitų kiekis
PPN – pirminis plaučių navikas
RDW - eritrocitų pasiskirstymas ploto vienete procentais TNCC – bendras ląstelių branduolių skaičius
TP – bendras baltymų kiekis
ŪRDS – ūmaus respiracinio distreso sindromas UREA –šlapalas
ĮVADAS
Gyvūno organizme nuolat vyksta cheminiai procesai, kuriems reikalingas deguonis. Medžiagų oksidacijos procesų metu susidaręs anglies dioksidas šalinamas iš organizmo. Deguonies įsisavinimą ir anglies dioksido pašalinimą kiekviename organizme atlieka kvėpavimo sistema. Ši sistema yra viena iš keturių pagrindinių organizmo sistemų (1).
Plaučiai yra didžiausias kvėpavimo sistemos organas. Kaip ir visų žinduolių, kačių organizme jie atlieka dvi pagrindines funkcijas: ventiliacijos ir perfuzijos (2). Katėms kvėpavimo ligos - gana dažnos. Didesnėse veterinarijos klinikose kasdien gali pamatyti vieną ir daugiau atvejų, susijusių su kačių plaučių ligomis (3). Pateikti duomenis apie kačių sergamumą kvėpavimo ligomis parodė, kad vienoje veterinarijos klinikoje apatinių kvėpavimo takų ligų skaičius sudarė 11 proc. visų terapinių pacientų. Tikslių duomenų apie tai, kokį procentą sudarė būtent plaučių ligos, nėra (4). Dėl geriau išreikštų klinikinių požymių, šunims plaučių ligos nustatomos dažniau nei katėms (5).
Pleura – tai plona serozinė membrana, kurią sudaro dvi dalys: visceralinė ir parietalinė. Visceralinė dalis uždengia plaučius, parietalinė - krūtinės sieną, diafragmą ir tarpuplautį (lot. mediastinum) (6). Parietalinė dalis dar skirstoma į 3 dalis: diafragminę, šonkaulinę, tarpuplautinę. Pleuros ir jos ertmės pagrindinė funkcija yra ne tik apsaugoti plaučius, bet ir palengvinti jų audinių slydimą kvėpavimo metu (1). Pleuros patologija laikoma tokia būsena, kai pakinta pati pleura arba jos ertmėje pradeda kauptis skysčiai, oras, į ertmę patenka minkštieji audiniai ar organai (6).
Patobulėjus retgeniniam ir citologiniam tyrimams itin palengvėjo plaučių ir pleuros ligų diagnozavimas, o kartu padidėjo pacientų išgyvenimo procentas (8). Šiandien citologinio tyrimo metu tiriant skysčius, susikaupusius pleuros ertmėje, ligos etiologija gali būti nustatoma tiksliai (6). Tačiau dažnai katėms sergant plaučių ligomis yra sunku pastebėti ligos simptomus, o ryškiausias ligos požymis gali būti staigi mirtis. Dėl šios ypatybės visoms katės, sergančios pleuros ir plaučių ligomis, turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys. Didelis gaištamumas fiksuojamas tada, kai laiku nėra suteikiama pirmoji pagalba, todėl yra itin svarbu nuolat gilintis žinias į šių ligų diagnostiką ir gydymo metodus (5,6).
Darbo tikslas: išnagrinėti kačių plaučių ir pleuros ligų klinikinius simptomus, diagnostikos ir gydymo metodus.
Darbo uždaviniai:
1. Išnagrinėti, kaip kinta kačių kraujo morfologiniai rodikliai sergant plaučių ir pleuros ligomis. 2. Išanalizuoti, kokie simptomai katėms, sergant plaučių ir pleuros ligomis, pasireiškia dažniausiai.
3. Išnagrinėti gyvūno amžiaus, lyties ir veislės įtaką sergamumui.
4. Išanalizuoti dažniausiai naudojamus specialiuosius diagnostikos metodus. 5. Apžvelgti dažniausiai taikomus vaistus ir kitus gydymo metodus.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Plaučių ligos
1.1.1. Pneumonija
Pneumonija – plaučių uždegimas, dėl kurio išsivysto kvėpavimo sistemos sutrikimai ir sumažėja deguonies kiekis kraujyje (7). Pneumonijos skirstymas siejamas su jos etiologija. Skirstoma į: bakterinę, virusinę, grybinę, aspiracinę pneumoniją. Pneumoniją taip pat gali sukelti ir parazitai (8). Katėms dažniausiai pasitaikanti yra virusinė pneumonija ir jos dažniausiu sukėlėju įvardijamas kačių kalcivirusas. Šis virusas tiesiogiai pneumonijos nesukelia, tačiau pažeidžia kvėpavimo takus ir padidina gyvūno jautrumą taip sudarydamas puikias sąlygas antrinei infekcijai (9). Virusinė pneumonija vystosi užsikrėtus kačių infekcinio peritonito ir herpes virusais, toksoplazmoze (10).
Antra pagal dažnumą yra bakterinė pneumonija. Katėms dažniausiai ją sukelia Mycoplasma spp., Bordetella bronchiseptica, Pasteurella spp., Moraxella spp. bakterijos (9). Predisponuojančiais veiksniais įvardijami: užterštas oras, stresas, netinkama mityba, endokrinopatija, vaistų sukelta imunosupresija, navikai, plaučių parazitai, svetimkūniai (10). Katėms didelę įtaką bakterinės pneumonijos formavimuisi turi kačių leukemijos ir kačių imunodeficito virusai (11). Dažniausiai pasitaikanti šios pneumonijos komplikacija yra plaučių abscesas (12).
Grybinės pneumonijos sudaro tik 15 proc. visų atvejų. Katėms šią pneumoniją sukelia: Cryptococcus neoformans, Candida albicans (11).
Aspiracinės pneumonijos pagrindinės priežastys yra šios: į plaučius patekę svetimkūniai ar skrandžio turinys, kurį sudaro pašaro dalelės arba skrandžio sultys (10). Yra aprašoma jatrogeninė aspiracinė pneumonija, katėms ji išsivysto atliekant dantų higieną, kai vanduo patenka į plaučius (12). Dažniausiai su svetimkūniais į plaučius patenka ir bakterijos, todėl vystosi ir antrinė bakterinė infekcija (11). Aliejiniai tirpalai su fermentais, kurie skirti kačių plaukų tirpdymui, taip pat gali būti aspiracinės pneumonijos priežastimi, nes būtent dėl savo bekvapės, beskonės sudėties ir mažo paviršiaus įtempimo, jie lengvai „slysta“ rykle (13).
Simptomai. Beveik visų pneumonijos rūšių klinikiniai požymiai yra panašūs (9). Šunims sergant pneumonija dažniausiai pasireiškiantis požymis yra kosulys, tačiau katėms kosulys - labai retas (10). Ryškiausi simptomai yra karščiavimas, sunkus ir padažnėjęs kvėpavimas, išskyros iš nosies. Taip pat gali pasireikšti vangumas, sumažėjęs apetitas, krūvio netoleravimas. Plaučiuose girdimas traškėjimas ir švokštimas (11). Sergant grybinės pneumonija gali išryškėti akių problemos ar netgi išsivystyti aklumas (12). Katėms sergant pneumonija, kurią sukėlė kriptokokinė infekcija, stebimi rinito požymiai, ryškesni simptomai išryškėja tik tada, kai liga komplikuojasi histoplasmoze.
(10). Sergant virusine pneumonija simptomai išryškėja, kai liga komplikuojasi bakterine infekcija (11).
Diagnostika. Pagrindiniai diagnostikos metodai – kraujo morfologinis, biocheminiai tyrimai, šlapimo tyrimas, rentgeninis, citologinis, bei bakteriologinis tyrimai (12). Kraujo ir šlapimo tyrimai padeda įvertinti bendrą gyvūno būklę. Atlikus kraujo tyrimus - nustatomas uždegimas (11). Katėms, sergant bakterine pneumonija, atlikus kraujo morfologinį tyrimą rezultatuose gali būti leukocitozė bei neutrofilija.
Atliekant rentgeninį tyrimą rentgenogramoje stebimos neryški kranioventralinė dalis, išryškėję bronchai, vyraujantis plaučių marginys (10).
Citologiniams ir bakteriologiniams tyrimams tinka mėginys, paimtas trachėjos praplovimo metu (angl. tracheal wash) (13). Sergant pneumonija, citologiniame plaučių mėginyje dominuoja neufrofilai, stebimas sumažėjęs alveolinių makrofagų kiekis (11).
Tiksliausias būdas diagnozuoti grybinę pneumoniją yra nustatyti galimą sukėlėją atliekant limfinio mazgo biopsiją arba imant odos mėginius. Taip pat tiksliu metodu laikomas specifinių antikūnų ar antigenų nustatymas šlapime (12).
Aspiracinė pneumonija dažniausiai diagnozuojama išanalizavus ligos istoriją ir atlikus radiologinį tyrimą (11). Rentgenogramoje stebimi alveolių infiltratai, mazgelių susiformavimas aplink svetimkūnį, labai retais atvejais matomas ir svetimkūnis (12). Kartais patologiniai pokyčiai rentgenogramose matomi tik praėjus 12-24 valandoms po aspiracijos (11). Norint ištraukti svetimkūnį gali būti atliekama bronchoskopija. Aiškinantis aspiracinės pneumonijos priežastį svarbu patikrinti ir stemplės būklę. Geriausiai tam tinka fluoroskopija (10).
Gydymas. Gyvūno gydymą nuo pneumonijos sudaro trys pagrindiniai etapai: paciento būklės stabilizavimas, pneumonijos gydymas, gretutinių ligų gydymas (10). Paciento būklės stabilizavimui naudojamos intraveninės infuzijos, deguonies tiekimas, bronchodilatatoriai, gliukokortikoidai (11). Deguonis gali būti tiekiamas laikant katę deguonies kameroje, naudojant deguonies kaukę, į nosį įvedus kateterį (12). Bronchodilatatoriai (adrenomimetikai, metilksantinai) naudojami gyvūnams, kai iškvėpimo metu auskultuojant jų krūtinę girdimas triukšmas (inspiracinis, ekspirainis, mišrus). Katėms sergant kvėpavimo takų ligomis dažnai pasireiškia ir bronchospazmai, todėl sergant pneumonija daugeliu atveju bronchodilatatoriai joms yra būtini (13). Greitai veikiantys gliukokortikoidai naudojami gydymui nuo šoko (14). Intraveninės infuzijos padeda išvengti dehidracijos (12).
Katės, sergančios pneumonija, turi būti nuolat stebimos, bent du kartus per dieną turi būti tikrinami jų fiziologiniai rodikliai, nuolat tiekiamas deguonis (11). Kraujo morfologinis ir krūtinės rentgeninis tyrimai rekomenduojami atlikti kas 24-72 valandas (12). Negalima leisti katei gulėti vienoje padėtyje ilgesnį laiką, taip apsaugoma nuo plaučių edemos formavimosi (13). Antibakterinė
terapija turėtų būti skiriama tik įvertinus bakterijų jautrumą (11). Dažniausiai naudojami antibiotikai – amoksicilinas su klavulano rūgštimi, cefaleksinas, amfenikoliai (14). Kačiukai, esantys stresinėje aplinkoje ir įtariamai sergantys Bordetella spp. sukeltą pneumonija, turėtų būti gydomi doksiciklinu, fluorochinolonais ir amoksicilinu su klavulano rūgštimi tol, kol atlikus bakteriologinį tyrimą bus identifikuotas sukėlėjas. Geriausiai veikia doksiciklinas ir fluorochinolonai, tačiau taip pat jie pasižymi dideliu šalutiniu poveikiu (15). Sergant Toxoplasma spp. ir Neospora spp. sukeltomis infekcijomis gali būti taikomos gydymas naudojant klindamiciną ar azitromiciną (16). Antibakterinių vaistų naudojimo trukmė neturėtų būti mažesnė nei savaitė, apie gydymo vaistais pratęsimą sprendžiama įvertinus klinikinių požymių ryškumą (14).
Kartais rekomenduoja kvėpavimo takų hidratacija. Ši procedūra rekomenduojama gyvūnams, turintiems sumažėjusį kvėpavimo takų klirensą (12). Jai atlikti naudojami vandens garai arba 0,9 proc. natrio chlorido tirpalas. Medžiagos įpurškiamos naudojant čiurkšlinius arba ultragarsinius pulverizatorius. Nuo naudojamos įrangos priklauso ir įpurškiamų dalelių dydis - kuo smulkesnės dalelės, tuo didesnė jų skvarba. Ultragarsiniai pulverizatoriai pasižymi smulkesnių dalelių įpurškimu. Nors šios medžiagos dažnai ir nepasiekia giliausių plaučių sričių, tačiau ši procedūra palengvina kvėpavimą ir nuima nosies užgulimą (16).
Svarbu žinoti, kad gliukokortikoidų naudojimas sergant bakterine pneumonija yra labai diskutuotinas, išsakomos skirtingos nuomonės apie jų panaudojimo naudą ar žalą (15).
Tik apie 50 proc. kačių ir mažiau, nei 70 proc. šunų, gydymas nuo grybinės pneumonijos būna veiksmingas. Jis neturėtų būti trumpesnis nei 2 mėnesiai (12). Viena iš pagrindinių, kriptokokozę predisponuojančių veiksnių - balandžių laikymas. Katės Cryptococcus neoformans infekcija gali užsikrėsti kontaktuodamos su balandžių išmatomis. Todėl pagrindinės priemonės, kurios padėtų išvengti grybinės pneumonijos, yra reguliarus katės aplinkos valymas, dažna jos tualeto priežiūra, aplinkoje esančių toksinų pašalinimas (16).
Aspiracinės pneumonijos metu svarbu kuo greičiau pašalinti svetimkūnį, tam gali būti naudojama bronchoskopija, tačiau praktikoje ji retai atliekama (17). Gali būti atliekamas plaučių „praplovimas“, tačiau ši procedūra gali būti atliekama tik tinkamai įvertinus anestezijos riziką (13). Dėl antrinės bakterinės infekcijos visados skiriamas antibakterinių medžiagų kursas (14).
1.1.2. Plaučių navikai
Plaučių navikai yra skirstomi į PPN ir APN (18). Katėms PPN yra itin retos. Atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad 7 metus fiksuoti tik 35 atvejai su PPN (19). Adenokarcinoma - dažniausiai diagnozuojamas kačių PPN. Ji skirstoma į diferencijuotą ir nediferencijuotą ir sudaro 75 proc. visų PPN. Atsiradimo priežastys siejamos su užterštu oru, cigarečių dūmais (20). Rečiau pasitaiko suragėjusių ląstelių karcinoma, bronchų liaukų karcinoma, alveolinė karcinoma, kuri dar skirstoma į anaplastinę smulkiųjų ląstelių karcinomą, stambiųjų ląstelių karcinomą, adenomatozę (18). Labai
retai pasitaiko plaučių jungiamojo audinio navikų (19). Gėrybinės PPN itin retos. Jokie moksliniai tyrimai nerodo kačių veislės ar lyties įtakos PPN formavimuisi (18). Ši patologija būdinga vyresnio amžiaus katėms, tačiau gali sirgti ir jaunos. Literatūroje pateikiamais duomenis dažniausiai patologija sutinkama 10-12 metų katėms (20).
Plaučių audinį supa tankus kraujagyslių tinklas. Kraujas teka pro itin smulkius, deguonimi prisotintus kapiliarus, todėl - plaučiai puikiai „sugauna“ iš kitų audinių metastazuojančias ląsteles (18). Dažniausiai sutinkama APN yra limfoma, sarkoma (histiocitoma), mastocitoma. Retais atvejais - limfoidinė granuliamatozė (21).
Simptomai. Sergant PPN ir APN pasireiškia panašūs klinikiniai simptomai. PPN atvejais ryškiausias klinikinis požymis yra dusulys, kuris atsiranda navikinei masei spaudžiant plaučius. Šis požymis pasireiškia tik 40 proc. kačių, kurioms būna diagnozuojama PPN (22). Katėms, kurios apžiūros metu buvo diagnozuota vietinė hiperpatija, daugeliu atveju randamos metastazės. Metastazės PPN atvejais ganėtinai dažnos. Dažniausiai jos randamos kauluose, skeleto raumenyse, limfiniuose mazguose, smegenyse, blužnyje, širdyje. Vienas iš požymių esant metastazėms kauluose - pirštų patinimas ir šlubavimas. Ši būsena vadinama plaučių - pirštų sindromu (angl. Lung-digit syndrome) (23,24).
Daugelis specifinių požymių rodo kvėpavimo sistemos sutrikimus. Specifiniai požymiai – čiaudulys, švokštimas, tachipnėja. Kosulys katėms pasitaiko itin retai (19). Kraujagyslių erozijos gali sukelti hemoragiją ir dėl to vystosi mažakraujystė (22) . Kaip antrinė pasekmė vystosi plaučių edema, bakterinė infekcija. Dėl plaučių audinio nekrozės gali vystytis pneumotoraksas, formuotis skysčių sankaupa pleuros ertmėje, širdies nepakankamumas ir trachėjos kolapsas (18). Auskultuojant gali būti girdimi traškėjimas ir švokštimas. Sustiprėję ar susilpnėję bronchovezikuliniai garsai siejami su skysčių sankaupa pleuros ertmėje (20). Ryškiausiai matomi nespecifiniai požymiai: svorio netekimas, anoreksija, apatija, karščiavimas, cianozė. Katėms gali prasidėti šios virškinamojo trakto patologijos: vemimas, gastroezofaginis refliuksas (18). Tais atvejais, kai visai nebūna klinikinių požymių, navikai dažniausiai aptinkami pomirtinio skrodimo metu arba atsitiktinai atlikus krūtinės radiologinį tyrimą (21).
Diagnostika. Bendrai gyvūno būklei įvertinti atliekami kraujo, šlapimo tyrimai. Navikinių susirgimų atvejais itin svarbūs rentgeninis, KT, MRT tyrimai.
Tiksliai PPN nuo APN yra diferencijuojami atlikus citologinį ar histologinį tyrimus. Šiems tyrimams mėginiai paimami aspiracijos iš plaučių, bronchoalveolinio lavažo ar plaučių biopsijos metu (22). PPN metu rentgenogramoje gali būti matomas „masės“ susitelkimas vienoje vietoje arba pasiskirstymas didesniame plaučių plote, taip formuojant vaizdą, kuris atrodo kaip plaučių edema arba pneumonija. Matomas plaučių skilčių susijungimas. Esant PPN atskiri navikai daugeliu atveju
randami vienoje (kairėje ar dešinėje) kaudalinėje plaučių skiltyje (20). PPN atvejais aptinkama skysčių sankaupa pleuros ertmėje (21). Plaučių navikai turėtų būti diferencijuojami nuo pneumonijos (bakterinės, aspiracinės, grybinės) plaučių parazitų, eozinofilinės granuliomos (20).
APN rentgenogramose gali atrodyti kaip pavienis mazgelis arba taškiniai infiltratai visame plaučių plote (23). Tikslesniam identifikavimui turėtų būti naudojamos - VD, DV ir dešinės, ir kairės pusės lateralinės projekcijos, nes dėl susiformavusios atelektazės pasidaro sunkiau pamatyti metastazes. Atelektazę formuojasi toje plaučių pusėje ant kurios buvo paguldytas gyvūnas. Net ir atlikus visų projekcijų rentgeno nuotraukas ir sumažinus artefaktų tikimybę, <8-9 mm dydžio darinius sunku pamatyti (24). Tiksliai diagnozei nustatyti naudojamas KT ar MRT tyrimai, nes jie pasižymi didesniu tikslumu. MRT tyrimo pagalba diferencijuojamos navikinės patologijos, nuo susiformavusių grybinių plokštelių ar kitų kvėpavimo takų gleivinės pokyčių (25).
Gydymas. Gydymui nuo PNP ir APN gali būti taikomas chemoterapinis, chirurginis gydymas. Pavieniai nedideli navikai gali būti šalinami chirurginiu būdu - pašalinamas pažeistas plaučių audinys. Buvo atliktas tyrimas, ištirta 21 katė, taikant chirurginį gydymą vidutinė jų išgyvenimo trukmė buvo 115d. Kačių su gerai diferencijuotu naviku vidutinė gyvenimo trukmė 698 dienų (nuo 13 iki 1526), o su mažai diferencijuotu naviku apie 75 dienas (nuo 13 iki 634) (26).
Katėms, kurių plaučiuose yra paplitę metastaziniai židiniai, gali būti taikoma chemoterapija, tačiau gydymas retai kada duoda ilgalaikės naudos (23). Imunologinių molekulių ir genų terapijos yra perspektyvus gydymo būdas, tačiau šie metodai yra mažai ištirti ir veterinarinėje praktikoje kol kas dar nepanaudojami (25).
Dėl neretos hipodiagnostikos, kačių sergančių plaučių navikais, prognozė yra bloga (20). 1.1.3. Plaučių edema
Plaučių edema nėra liga, tačiau tai itin svarbi ligos pasekmė (6). Padidėjus hidrostatiniam, sumažėjus onkotiniam slėgiams, sutrikus limfos drenažui ar padidėjus kraujagyslių pralaidumui, prasideda skysčių kaupimasis plaučių intersticiniame audinyje (7). Skysčių susikaupimas alveolėse sutrikdo plaučių ventiliaciją ir perfuziją bei sukelia hipoksemiją (5). Plaučių edema yra skirstoma į KPE ir NPE (27). Labai svarbus tinkamas edemos rūšies nustatymas, nes skiriasi gydymas. KPE atsiradimą sąlygoja kairės širdies pusės nepakankamumas, dėl kurio padidėja plaučių venų hidrostatinis slėgis. Edema pradeda formuotis, kai slėgis pasidaro didesnis nei 20 mmHg. (28). Pagrindinė liga, dėl kurios katėms vystosi širdies nepakankamumas, yra hipertrofinė kardiomiopatija (29). NPE sąlygoja kiti veiksniai: dažniausiai ją sukelia tiesioginiai ar netiesioginiai plaučių pažeidimai. Predisponuojantys faktoriai, kurie gali sukelti NPE (30):
neurogeninė plaučių edema – traukuliai (epilepsija), galvos traumos, nutrenkimas elektra, meningoencefalitas, insultas, smegenų navikai;
sisteminės ligos – sepsis, šokas, pankreatitas, apsinuodijimas, uremija, hipoalbuminemija;
tiesioginis plaučių pažeidimas – pneumonija;
sutrikusi limfos apykaita – limfangitas, navikiniai procesai limfagyslėse;
Žmonių medicinoje yra aprašoma daugybė atvejų apie pasitaikančią NPE, tačiau tyrimų ir informacijos apie kačių NPE yra labai mažai (31). Pasitaiko atvejų, kai katėms ir šunims NPE būna diagnozuojama kaip KPE. Klaidinga diagnozė gali būti nustatoma esant gerklų paralyžiui, kai edemos etiologija siejasi su anestezijos komplikacijomis (32). Svarbiausios NPE priežastys yra neurogeninės (30). ARDS taip pat yra svarbus faktorius NPE formavimuisi. ŪRDS gali formuotis kaip komplikacija pirminiam plaučių pažeidimui – katei įkvėpus toksinių medžiagų, skrandžio turiniui patekus į plaučius, sergant pneumonija (32). Sergant sisteminėmis ligomis, pvz., sepsiu, ūminiu pankreatitu, nudegus didelę kūno dalį, dažna komplikacija būna ŪRDS, kurį lydi plaučių edema (33).
Simptomai. NPE edemos simptomai gali pasirodyti staiga arba praėjus 72 val. po plaučių pažeidimo (30). Pasireiškia krūvio netoleravimas, anoreksija, tachipnėja, cianozė, sunkus kvėpavimas išsižiojus (31). Auskultuojant tiek įkvėpimo, tiek iškvėpimo metu plaučiuose girdimas traškesys. Kartais, kai edema stipri, gali būti negirdima jokių garsų arba garsai gali būti labai tylūs (32). Jei yra KPE girdimi širdies ūžesiai, aritmija, tačiau šie požymiai taip pat gali pasitaikyti ir esant NPE (28). Beveik visoms katėms, turinčioms KPE, pasireiškia hipotermija (32). Jaunesnėms katėms būdinga didesnė rizika susirgti NPE (33).
Diagnostika. Bendrai gyvūno būklei įvertinti atliekami kraujo morfologinis, biocheminiai tyrimai, šlapimo analizė. Neretai liga diagnozuojama išanalizavus ligos istoriją, atlikus klinikinį ir radiologinį tyrimus, bei echokardioskopiją (30). Populiariausia diagnostikos priemone laikomas rentgeninis tyrimas (32). Edema, kuri susidaro dėl padidėjusio kraujagyslių pralaidumo, ryškiausiai stebima dorsokaudalinėje plaučių dalyje (31). Katėms, turinčioms KPE, rentgenogramose matomas asimetrinis skysčių pasiskirstymas, dažnai stebima kardiomegalija ir plaučių venų išsiplėtimas (32). Siekiant nustatyti edemos etiologiją, nustatomas proteinų kiekio santykis edemos skysčiuose ir kraujo plazmoje. KPE atveju proteinų kiekis yra mažas, santykis <0,5 (dažniausiai 0,3), NPE atveju proteinų kiekis yra didelis, santykis >0,5 (dažniausiai 0,7-0,8). Šis būdas ganėtinai patikimas, tačiau labai sunku surinkti edeminius skysčius tyrimams, dažniausiai tai daroma intubuojant gyvūną arba mėginys paimamas kai edeminis skystis yra atkrenkščiamas (33).
1 lentelė. Klininikiai simptomai esant KPE ir NPE (33).
Rodiklis KPE NPE
Anamnezė Širdies ūžesiai, kosulys. Nutrenkimas elektra, traukuliai, trauma.
Kitos ligos ar traumos Retai Dažnai Širdies ritmas Didelis, hipotermijos atvejais
mažas
Norma ar padidėjęs
Širdies ūžesiai Dažnai Retai
Aritmija Dažnai Retai
Temperatūra Žema ar fiziologinės normos ribose
Fiziologinės normos ribose arba aukšta
Rentgeninis tyrimas Židininiai alveoliniai infiltratai Difuziniai alveoliniai infiltratai
Plaučių venos Didelės Atitinka fiziologinę normą
arba mažos Echokardiograma Kairiojo prieširdžio
padidėjimas, kiti pokyčiai
Atitinka fiziologinę normą ar dešinės pusės išsiplėtimas arba plaučių venų hipertenzija. Plaučių kapiliarų slėgis Padidėjęs ( >18 mmHg). Fiziologinė normos ribose ar
nežymiai padidėjęs (5-18 mmHg).
Bendras baltymų kiekis Fiziologinė normos ribose ar padidėjęs
Fiziologinės normos ribose ar sumažėjęs
Hematokritas Fiziologinė normos ribose ar padidėjęs
Fiziologinė normos ribose ar sumažėjęs
Gydymas. Esant KPE taikomas agresyvus gydymas kilpiniais diuretikais (34). Dažniausiai naudojamas furozemidas, tačiau taikytini ir kiti diuretikai - spironolaktonas ir hidrochlorotiazidas (35). Esant hipertenzijai naudojami vazodilatatoriai: nitroglicerolis, nitroprusidas, AKF slopikliai (34). Esant širdies nepakankamumui infuziniai tirpalai į veną yra kontraindikuotini, tačiau gyvūnas turi gauti pakankamai vandens lakimui (35). Gyvūnas turėtų būti laikomas kuo ramesnėje aplinkoje, nuolatos stebimas jo kvėpavimo dažnis, širdies ritmas ir kraujo spaudimas (32).
NPE atveju taikomas gydymas priklauso nuo pirminės priežasties (30). Gydymui nuo hipoksijos naudojama deguonies terapija (32). Diuretikai esant NPE naudojami kai edemos kilmės yra neurogeninė, kai pakyla ir hidrostatinis slėgis, ir padidėja kraujagyslių pralaidumas (35). Neurogeninės edemos atvejais sėkmingai naudojamas dobutaminas (36). Nuo NPE sukeltos hipoalbuminemijos gydoma koloidiniais tirpalais, tačiau kartais po šių tirpalų injekcijų gali pasitaikyti komplikacijos, kurios sąlygoja dar didesnį plaučių kraujagyslių pralaidumą. Koloidinis
tirpalas pradeda kauptis plaučių alveolėse dar labiau pasunkindamas klinikinę išraišką (33). Skysčių terapija yra indikuotina sergant sepsiu, ūmiu pankreatitu (37). Nors gliukokortikoidai dažnai naudojami žmonių medicinoje prasidėjus ŪRDS, jų nauda veterinarinėje medicinoje nėra tiksliai apibrėžta (35).
KPE ir NPE atvejais stabilizavus gyvūno būklę yra pradedama gydyti pirminė priežastis (37).
1.2. Pleuros ligos
Pleuros ertmės ligos gali būti skirstomos į uždegimines ir neuždegimines. Uždegimines ligas sudaro pleuritas, kuris dar skirstomas į serofibrininį, pūlinį (empiemą) ir hemoraginį (38). Neuždegiminės ligos: hidrotoraksas, hemotoraksas, pneumotoraksas. Sergant uždegiminėmis ir neuždegiminėmis ligomis skysčiai kaupiasi pleuros ertmėje, šis procesas laikoma svarbiausia pleuros ir jos ertmės patologija (39).
1.2.1. Skysčių sankaupa pleuros ertmėje
Ši patologija atsiranda pasikeitus skysčių produkcijos ir reabsorbcijos santykiui. To priežastis yra hidrostatinio ar onkotinio slėgio pakitimai, sutrikusi limfos apykaita ir padidėjęs kapiliarų pralaidumas (38). Padidėjęs hidrostatinis slėgis siejamas su staziniu širdies nepakankamumu, skysčių sankaupa perikarde, širdies tamponada, širdies parazitais, tromboze ar navikiniai procesais (39). Sumažėjusio onkotinio slėgio priežastimis įvardijamos hipoproteinemija ir hipoalbuminemija, kurios formuojasi sergant kepenų ligomis, enteropatijomis ir nefropatijomis (40). Limfos apykaita gali sutrikti dėl traumos ar navikinių procesų (41). Kraujagyslių pralaidumas padidėja katėms sergant infekciniu peritonitu, pankreatitu, navikiniais susirgimais (40). Besikaupiantis skystis sukelia plaučių atelektazę ir hipoventiliaciją (41). Skysčiai skirstomi į gryną transudatą, modifikuotą transudatą, eksudatą, kraujingą eksudatą, eksudatą turinti limfos, pūlingą eksudatą (42).
Sąrašas priežasčių, kurios galėtų sukelti katėms skysčių sankaupą pleuros ertmėje, yra gana trumpas. 265 katėms buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo analizuojamos priežastys, kurios sukėlė skysčių sankaupos pleuros ertmėje, 88 proc. kačių skysčių sankaupą pleuros ertmėje sąlygojo FIP, stazinis širdies nepakankamumas, navikai, infekcinis pleuritas. Likę atvejai įvardijami kaip idiopatiniai (42,43).
Sergant infekciniam pleuritu, 80 proc. atvejų pagrindine priežastimi laikoma anaerobinių bakterijų infekcija, dažniausiai pasitaiko Pasteurella spp. bakterijos (42). Dėl bakterinės infekcijos pradeda kauptis pūlingas eksudatas, išsivysto piotoraksas (43). Didžiausi infekcijos šaltiniais katėms yra žaizdos po apsikandžiojimų ir kačių peštynių (42). Bakterinė ir aspiracinė pneumonijos, plaučių ar krūtinės sienos traumos, taip pat įvardijamos kaip galimos priežastys (41). Kaupiantis pūlingam eksudatui, dažnai priežastis yra laikoma idiopatinė. Gali sirgti bet kokio amžiaus ar veislės katės (44).
Dažniausia chilotorakso priežastimi veterinarinėje medicinoje yra laikomas limfagyslių išsiplėtimas, dėl kurio padidėja limfos tekėjimas ir sumažėja jos drenažas (42). Limfagyslių išsiplėtimą gali sukelti širdies ligos, navikiniai procesai krūtinės sienoje ar limfagyslėse, grybinė infekcija, diafragmos išvarža, krūtinės latako traumos (43,44). Orientalų veislės ir vyresnio amžiaus katėms ši patologija pasitaiko dažniau. Didesnė rizika vyresnio amžiaus katėms siejama su padidėjusia navikinių susirgimų tikimybe (45).
Hemotoraksą gali sukelti krūtinės trauma, koaguliopatija, navikai, kraujagyslių plyšimas, plaučių infarktas (46).
Navikinės kilmės skysčių sankaupą dažniausia sukelia tarpuplaučio limfoma, tačiau gali pasitaikyti ir pleuros mezotelioma ar karcinoma (47).
Simptomai. Skysčiam susikaupus pleuros ertmėje pasireiškia greitas ir negilus kvėpavimas, bet dažnai ryškių ligos požymių nėra tol, kol pleuros ertmėje nesusikaupia 30-40 ml/kg kūno svorio skysčių (43). Pasireiškus tokiems požymiams, kaip kvėpavimas atvira burna, susijaudinimas, kaklo ištempimas, negalėjimas atsigulti ant krūtinės, tai ženklas, kad gali prasidėti kvėpavimo nepakankamumas, todėl būtina greita gyvūno būklės stabilizacija (44). Jei arterinis spaudimas nukrenta žemiau 60 mmHg, reikalinga skubi pagalba (45).
2 lentelė. Ligų, dėl kurių dažniausiai susikaupia skysčiai pleuros ertmėje, klinikiniai požymiai (42).
Liga Anamnezė Simptomai Skysčio
tipas Infekcinis
pleuritas
Dažniausiai pasitaiko jaunoms (4 - 6 metu). Požymiai gali tęstis 1-2 sav.
Kosulys, dusulys, apatija, karščiavimas, dehidracija, prasta konstitucija. Sepsio atveju: hipoglikemija, hipotermija, bradikardija.
Eksudatas
Stazinis širdies nepakankamumas
Serga bet kokio amžiaus ir veislės katės.
Tachikardija, aritmija, ūžesiai, jungo venos persipildymas, cianozė, hepatomegalija.
Transudatas, modifikuotas transudatas, limfa. FIP <70 proc. serga katės iki 1
metų. Dažniau pasitaiko mišrūnėms.
Sumažėjęs apetitas, suprastėjusi konstitucija, pilvo išsipūtimas, karščiavimas, nerviniai reiškiniai, pakitimai akyse .
Daug proteinų >35 g/l, mažai branduolį turinčių ląstelių <5000 µl. Navikai Dažniau vyresnėms nei 10
metų ir jaunoms Siamo veislės katėms.
Kosulys, dusulys, prasta konstitucija, pakitimai pirštuose, akyse, raumenyse (esant metastazėms), sumažėjęs krūtinės spūdumas, paraneoplastinis sindromas. Modifikuotas transudatas, eksudatas ar limfa.
Idiopatinis chilotoraksas
Didesnė rizika Siamo veislės katėms, serga įvairaus katės .
Kosėjimas, dusulys. Trigliceridų kiekis >100 mg/dl.
Modifikuotas transudatas ar eksudatas.
Diagnostika. Bendrai gyvūno būklei įvertinti atliekami kraujo morfologinis, biocheminiai tyrimai, šlapimo analizė. Besikaupiant pleuros ertmėje skysčiams pradeda kristi hemoglobino koncentracija (40).
Diagnozei nustatyti atliekama auskultacija, perkusija, rentgeninis, echoskopinis tyrimai (41). Auskultacijos metodas padeda įvertinti širdies būklę (42). Susikaupus skysčiams pleuros ertmėje kvėpavimo garsai yra labai tylūs arba jie visai negirdimi, lokalizuojasi dorsalinėje plaučių dalyje, priešingai nei esant plaučių ligoms, kai girdimas traškesys ir švokštimas. (42,43). Perkusijos metodas gali būti informatyvus klinikinis tyrimas kačių krūtinės ligų diagnostikai, tačiau klinikinėje praktikoje retai taikomas (44). Rentgenogramose galima matyti atsitraukusias plaučių skiltis nuo krūtinės sienos, sustorėjusius tarpskiltelinius tarpus, paplatėjusi tarpuplautį, trachėjos poslinkį dorsaliai (45). Jei radiologinio tyrimo metu abejojama, ar pleuros ertmėje yra susikaupę skysčiai, diagnozei patvirtinti atliekama echoskopija (46).
Pleuros ertmėje susikaupusių skysčių diferencijacija yra atliekama įvertinus susikaupusių skysčių sudėtį: transudatas (mažas proteinų ir mažas branduolį turinčių ląstelių kiekis), eksudatas (didelis proteinų ir branduolį turinčių ląstelių kiekis) ar modifikuotas transudatas (vidutinis proteinų ir branduolį turinčių ląstelių kiekis), chilotoraksas (baltas spalvos skystis su dideliu kiekiu chilomikronų), hemotoraksas (eksudatas su kraujo komponentais), piotoraksas (eksudatas su polimorfonuklearinėmis ląstelėmis) (42). Itin svarbu žinoti, kad etiologijos nustatymas remiantis skysčių savybėmis ne visada yra teisingas (43). Kaip pavyzdys dažnai pateikiamas chilotoraksas, kuris formuojasi sutrikus limfos drenažui dėl tokių ligų kaip stazinis širdies nepakankamumas, traumos ar navikai, tačiau katėms jis dažnai būna idiopatinis (44). Įvertinant TP ir TNCC jis gali būti nustatytas kaip eksudatas ar modifikuotas transudatas, todėl daug patikimiau jį vertinti nustatant trigliceridų koncentraciją (43, 44).
3 lentelė. Pleuros skysčių klasifikacija remiantis TP ir TNCC (45).
Klasifikacija TP g/l TNCC µl Komentarai
Transudatas <25 <1000 Retai katėms. Atmesti: stazinį širdies nepakankamumą, hipoalbuminemiją, skysčių perteklių.
Modifikuotas transudatas
25-35 500-10000 Mažiausiai specifinis. Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais požymiais.
Eksudatas >30 >5000 Gali būti klasifikuojamas į septinį, neseptinį, navikinį ir limfinį. Atmesti: FIP, infekciją, navikinius procesus.
Esant nedideliam skysčių susikaupimui ir norint padidinti skysčių surinkimo galimybę, pacientas pakreipiamas į priekį pakišant priekines galūnes po krūtine arba guldomas ant nugaros, tuomet skysčiai kaupiasi „V“ formos tarpe, esančiame tarp krūtinės ląstos sienos ir krūtinės ląstoje esančių organų (45).
Įtarus hemotoraksą atliekama torakocentezė. Surinkus mėginį svarbu atskirti hemotoraksą nuo kraujo, kuris galėjo patekti į mėginį, gydytojui torakocentezės metu pažeidus krūtinės ląstoje esančias kraujagysles. Gautame mėginyje apskaičiuojamas HCT, kuris lyginamas su veninio kraujo HTC. Jei abiejų mėginių HCT vertės yra panašios, daroma išvada, kad krūtinės ląstoje kaupiasi kraujas (45). Tokie požymiai kaip epistaksis, hematurija, echimozė gali rodyti, kad pacientas serga koaguliopatija (43).
Gydymas. Stabilizavimo procesą sudaro: ramios aplinkos užtikrinimas, deguonies tiekimas, nuolatinė gyvūno priežiūra (46). Labai svarbu vengti papildomo streso, todėl tokios manipuliacijos kaip rektinis temperatūros matavimas – turi būti atidėtos (48). Esant skysčių sankaupai pirmiausia yra atliekamas simptominis gydymas ir tik po to yra ieškoma pirminė šios patologijos priežastis (49). Lėtai besikaupiant skysčiams gali būti taikoma vienkartinė torakocentezė, esant intensyviai skysčių produkcijai - įvedamas drenas į krūtinės ertmę, taip užtikrinamas pastovus skysčio drenažas (50). Sergnat infekcine ir neinfekcine skysčių sankaupa pleuros ertmėje yra skiriamas skirtingas gydymas. Jei procesas infekcinis – naudotinos antimikrobinės medžiagos (48,47).
Esant piotoraksui gali būti taikomas medikamentinis ir chirurginis gydymas. Medikamentinį gydymą sudaro skysčių drenažas atliekant arba neatliekant krūtinės lavažo, gydymas antimikrobiniais vaistais turi tęstis mažiausiai 4-6 savaites. Prieš skiriant antimikrobines medžiagas yra būtinas bakterijų jautrumo nustatymas (50).
Chilotorakso atveju skysčiai turėtų būti drenuojami labai atsargiai ir tik tokiu atveju, jei katei pasireiškia stiprūs dusulio priepuoliai (51). Tuo pat metu turėtų būti taikoma elektrolitų ir proteinų terapija, nes chiloziniame skystyje yra susikaupę daug proteinų, limfocitų, elektrolitų ir riebalų, o staigus jo pašalinimas gali sukelti hipovolemiją, hiponatremiją, hipoproteinemiją, hiperkalemiją, limfopeniją ir imunosupresiją (52,53). Esant krūtinės latako traumai, taikomas chirurginis gydymas (54).
Anksčiau buvo rekomenduojama mažai riebalų turinti dieta, papildyta vidutinio ilgio grandines trigliceridų turinčiais aliejais, nes manyta, kad šie skatina skysčių reabsorbciją, tačiau dabar, neįrodžius jų efektyvumo, jie nebeskiriami (54).
Hemotorakso atvejais medikamentinį gydymą sudaro: deguonies terapija, kraujo tranfuzija ir intraveninių skysčių terapija. Esant trauminės kilmės hemoragijoms ir kitoms patologijoms, kurios sukelia kraujavimą medikamentinis gydymas yra neveiksmingas, todėl taikomas chirurginis gydymas (55).
Esant navikinės kilmės skysčių sankaupai katės gydomos taikant chemoterapiją, statomi pleuroperitoniniai šuntai, kurie padeda sumažinti besikaupiančių skysčių kiekį ir taip prailginti paciento gyvenimo trukmę (56).
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1.
Tyrimo vieta ir objektasTyrimo duomenys apie kačių sergamumą plaučių ir pleuros ligomis buvo renkami Kaune esančioje „X“ smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikoje. Nuo 2014 metų spalio 1 d. iki 2016 rugsėjo 1 d. surinkta ir išanalizuoja 50 kačių, kurioms buvo diagnozuotos plaučių ir pleuros ligos, atlikta 50 klinikinių atvejų analizė.
Katės analizei buvo pasirenkamos remiantis anamneze. Anamnezėje buvo pateikiami duomenys apie gyvūno lytį, veislę, amžių, pirmųjų ligos požymių atsiradimą, jų stiprumą ir kt. Atrinktos katės su tokiais požymiais, kaip kosulys, dusimas, apsunkintas ar dažnas kvėpavimas, kvėpavimas išsižiojus, pilvinis kvėpavimas.
Diagnozuojant patologijas buvo taikomi bendrieji ir specialieji tyrimo metodai. Bendruosius tyrimus sudarė: apžiūra, palpacija, perkusija ir auskultacija. Specialiuosius tyrimus sudarė: kraujo morfologinis tyrimas, rentgeninis, citologinis, echoskopinis tyrimai.
2.2.
Bendrieji tyrimaiApžiūros metu buvo įvertinamos galvos, krūtinės, juosmens ir dubens sritys, apžiūrimos pieno liaukos įvertinant ar nėra besiformuojančių ar jau susiformavusių navikų, kitų pažeidimų. Įvertinti kvėpavimo judesiai, šonkaulių lankas. Apžiūrėtas kailis ir oda, nustatant ar nėra žaizdų ar įdrėskimų. Palpuojant buvo apčiuopiamas krūtinės ląstos paviršius, įvertintas skausmingumas, širdies trinksnio stiprumas ir jo vieta. Perkutuojant įvertinama ar yra skysčio ar oro pleuros ertmėje, ar nėra. Auskultuojant vertinamas širdies ritmas, garsai kylantys širdyje ir plaučiuose.
2.3.
Specialieji tyrimaiRentgeniniy tyrimu įvertinama krūtinės ląsta: širdies padėtis ir forma, plaučių padėtis, oringumas, skysčių sankaupos (jei yra) mastas. Tyrimas „EZy – RAD SHIMADZU“ skaitmeniniu aparatu atliktas naudojant laterolateralines, dorsoventralinę ir ventrodorsalinę projekcijas.
Ultragarsinio tyrimu buvo įvertinami krūtinės ląstos organai: širdies ligos, skysčių susikaupimas, atliekama torakocentezė. Tyrimas buvo atliekamas „MINDRAY DC – 3VET“ aparatu. Gyvūnas fiksuotas lateralinėje pozicijoje.
Citologinis mėginys tyrimui buvo paimamas padarius torakocentezę. Procedūra atliekama be sedacijos. Krūtinės siena punktuojama 7-8 tarpšonkauliniame tarpe. Toje vietoje buvo nuskutami plaukai, oda nuvaloma spiritu. Gyvūnas buvo fiksuotas paguldant jį į lateralinę poziciją. Esam stipriam dusulio priepuoliui, gyvūnui torakocentezė atlikta stovinčiam. Echoskopuojant buvo stebima adatos kryptis. Mėginiai citologiniams tyrimams buvo surenkami į sterilius mėgintuvėlius su EDTA, bakteriologiniam tyrimui mėginiai buvo imami į mėgintuvėlius be antikoagulianto.
Preparatai citologiniams tyrimams buvo paruošiami tokiu pat metodu, kaip ir ruošiant kraujo tepinėlį (57). Tepinėlis fiksuotas naudojant sausą fiksavimą, dažytas May – Grunvald – Giemsa dažais (MGG).
Kraujo morfologiniai tyrimai „X“ smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikoje atlikti naudojant „MIDRAY BC – 2800vet“ automatinį kraujo morfologijos analizatorių, kuris apskaičiuoja RBC (eritrocitų kiekis), HGB (hemoglobinas), MCHC (vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite), MCV (vidutinis eritrocitų tūris), MCH (hemoglobino ir eritrocitų skaičiaus santykis), RDW (eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį), HCT (hematokritas), WBC (leukocitų kiekis), LYMPH (limfocitų absoliutus skaičius ir procentai), MON (monocitų absoliutus skaičius ir procentais), GRAN (granuliocitų absoliutus skaičius ir procentais), PLT (trombocitų absoliutus skaičius) ir EOS (eozinofilų skaičius procentais). Duomenys buvo pateikti SI matavimo vienetais ir atspausdinti su fiziologinės normos rodikliais.
Kraujas tyrimams buvo imtas iš priekinės kojos poodinės venos (v. cephalica), užpakalinės kojos šoninės poodinės venos (v.saphena) ar jungo venos (v. jugularis). Numatomoje punkcijos vietoje prieš ėmimą buvo nuskutami plaukai, odos antiseptikai buvo naudojamas spiritas (procedūros metu buvo laikomasi visų aseptikos ir antiseptikos reikalavimų). Adata buvo duriama 50° kampu, mėginiai paimti keliais būdais: injekcine adata, injekcine adata su švirkštu, naudojant specialų konteinerį kraujo paėmimui - vakutainerį. Kraujo morfologiniams tyrimams buvo naudoti mėgintuvėlis su antikoaguliantu EDTA, o biocheminiam tyrimui naudoti mėgintuvėliai be antikoagulianto.
Greitaisiais testais tirta dėl šių ligų: FIP, kačių leukemijos ir virusinės kilmės imunodeficito. Jiems buvo panaudotas tiriamųjų kraujas. Po 10-15 min buvo įvertinta rodmenys ant juostelių.
2.4.
Statistinė duomenų analizėGautų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant Microsoft Office Excel (2013) programą. Buvo apskaičiuoti gautų duomenų imties dydžiai, vidurkiai, vidurkių standartinės išraiškos, chi kvadratas. Duomenys yra laikomi patikimais, kai p<0,05. Duomenys grafiškai pateikti tai pat naudojant Microsoft Office Excel (2013) programą.
3. TYRIMO REZULTATAI
Kaune esančioje smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikoje „X“ buvo atlikta 50 kačių, sirgusių plaučių ir pleuros ligomis, ligos istorijų analizė. 23 gyvūnai buvo katės ir 27 - katinai (1 pav.).
1 pav. Skirtingos lyties kačių sergamumas plaučių ir pleuros ligomis.
Remiantis gautais duomenimis buvo įvertintas skirtingų veislių kačių sergamumas plaučių ir pleuros ligomis. Buvo užfiksuota, kad dažniausiai sirgo mišrios veislės katės - 28 atvejai. Iš grynaveislių kačių dažniausiai plaučių ir pleuros ligomis sirgo Britų trumpaplaukės - 8 atvejai. Rečiau sirgo - Meino meškėnai - 3 atvejai, Siamo katės - 3 atvejai, Persų katės – 2 atvejai, Rusų mėlynosios – 2 atvejai. Likusius 4 atvejus sudarė kitų veislių katės: Bengalijos, Abisinijos, Sfinksų ir Birmos veislių katės (2 pav.).
2 pav. Skirtingos veislės kačių sergamumas plaučių ir pleuros ligomis.
46%
54%
patelės
patinai
56% 16% 6% 6% 4% 4% 8% Mišrūnai Britų trumpaplaukės Meino meškėnai Siamo Rusų mėlynosios Persų KitosIšanalizavus tiriamųjų pacientų klinikinių tyrimų rezultatus buvo nustatyta, kad dažniausiai pasireiškė šie specifiniai klinikiniai požymiai: dispnėja – 38 atvejais, rečiau pasitaikė tachipnėja – 8 atvejais, širdies darbo sutrikimai - 7 atvejais. Analizuojant nespecifinius klinikinius požymius dažniausiai buvo nustatyta apatija – 39 atvejais, taip pat daugiau nei pusei tiriamųjų pasireiškė anoreksija - 31 atvejui. Hipertermija bei kosulys nustatyti 4 katėms (3 pav.).
3 pav. Skirtingų klinikinių požymių pasireiškimas katėms, sergančioms plaučių ir pleuros ligomis. Išanalizavus tiriamųjų pacientų duomenis buvo nustatyta, kad bent vienas iš specialiųjų tyrimų buvo atliktas 49 tiriamiesiams. Rentgeninis tyrimas buvo taikytas dažniausiai, jis atliktas 49 atvejais, kraujo morfologinė analizė atlikta 27 atvejais, citologinis tyrimas - 7 atvejais. Rečiausiai taikytas echoskopinis tyrimas - 2 atvejais (4 pav.).
4 pav. Skirtingų diagnostikos metodų taikymas nustatant kačių plaučių ir pleuros ligas. 62 78 76 16 8 8 14 10 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Anoreksija Apatija Dispnėja Tachipnėja Hipertermija Kosulys Širdies darbo sutr. Hipotermija Procentai, % 98% 4% 14% 54%
Rentgeninis tyrimas Ultragarsinis tyrimas
3.1.
Amžiaus įtakos ligų atsiradimui tyrimasRemiantis analizės duomenimis, buvo vertinama amžiaus įtaka tokių patologijų kaip pneumonija, plaučių edema, plaučių navikai ir skysčių sankaupa pleuros ertmėje, atsiradimui.
Pneumonija buvo diagnozuota 7 katėms (14 proc. visų plaučių ir pleuros ligomis sirgusių gyvūnų). Jauniausia katė buvo 2 metų, seniausia - 14 metų. Daugiausia sirgo 4 metų katės – 3 atvejai (42,8 proc. pneumonija sirgusių kačių) (5 pav.).
5 pav. Skirtingo amžiaus kačių sergamumas pneumonija.
Plaučių edema diagnozuota 18 kačių (36 proc. visų plaučių ir pleuros ligomis sirgusių kačių). Jauniausia katė buvo 1 metų, seniausia - 17 metų. Daugiausia sergančiųjų buvo 2 metų katės (3 atvejai arba 16,7 proc. kačių, kurioms diagnozuota plaučių edema). Kiek rečiau plaučių edema diagnozuota 3 (n=2), 4 (n=2), 5 (n=2) ir 12 (n=2) metų katėms (po 2 atvejus arba po 11,1 proc. kačių, kurioms diagnozuota plaučių edema) – iš viso 8 katės (44,4 proc. atvejų, kai katėms diagnozuota plaučių edema) (p<0,05) (6 pav.). 0 1 2 3 4 2 4 6 7 14 G yv ųnų sk ai či us Amžius, metais
6 pav. Skirtingo amžiaus – kačių sergamumas plaučių edema.
Skysčių sankaupa pleuros ertmėje buvo diagnozuota 7 katėms (14 proc. plaučių ir pleuros ligų atvejų). Jauniausia katė buvo 5 metų, seniausia – 13 metų. Daugiausia sergančiųjų buvo 7 ir 8 metų katės: sirgo po 2 (n=2) 7 ir 8 metų kates (28,6 proc. atvejų, kai katėms nustatyta skysčio sankaupa pleuros ertmėje (7 pav.).
7 pav. Skirtingo amžiaus kačių sergamumas plaučių ir pleuros ligomis, kurias lydi skysčio sankaupa pleuros ertmėje.
Plaučių navikai buvo diagnozuoti 18 kačių (36 proc. plaučių ir pleuros ligų atvejų). Jauniausia katė buvo 4 metų, seniausia – 16 metų. Daugiausia sergančiųjų buvo vyresnės nei 10 metų katės, jų pasitaikė 10 (55,6 proc. atvejų, kai katėms buvo diagnozuoti plaučių navikai) (p>0,05) (8 pav.).
0 1 2 3 4 1 2 3 4 5 7 10 12 14 15 16 17 G yv ūnų sk ai či us Amžius, metais 0 1 2 3 5 6 7 8 13 G yv ūnų sk ai či us Amžius, metais
8 pav. Skirtingo amžiaus kačių sergamumas plaučių navikiniais susirgimais.
3.2.
Kraujo morfologiniai tyrimai3.2.1. Pneumonija
4 lentelėje pateikti pneumonija sirgusių kačių (n=7) morfologinių kraujo tyrimų rezultatai.
4 lentelė. Kačių, sirgusių pneumonija, kraujo morfologinių tyrimų rezultatai.
Fiziologinė norma Nesiekė normos Normos ribose Virš normo s Maksimali
reikšmė Minimali reikšmė Vidurkis RBC, 1012/L 4,6-10,0 0 6 1 11,34 8,02 9,13 ± 0,47 HCT, % 28,0-49,0 0 5 2 65,1 28,5 43,0 ± 5,0 HGB, g/L 93-153 0 4 3 221 109 147,29 ± 17,43 MCV, fL 39,0-59,0 1 5 1 67,3 38,3 44,74 ± 4,12 MCH, pg 13,0-21,0 0 7 0 22,8 13 15,07 ± 1,41 MCHC, g/L 300-380 0 7 0 350 327 339,57 ± 3,01 RDW, % 14,0-18,0 0 7 0 16,7 14 15,34 ± 0,33 WBC, 109/L 5,5-19,5 0 0 7 37 21 26,2 ± 2,3 LYMPH , 109/L 0,8-7,0 0 7 1 4,1 1,1 5,4 ± 2,63 Mon, 109/L 0,0-1,9 0 7 0 0,5 1,3 0,93 ± 0,13 Gran, 109/L 2,1-15,0 0 4 3 34,7 6,9 15,09 ± 4,1 PLT, 109/L 100-514 0 7 0 348 122 261,29 ± 29,63 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 G yv ūnų sk ai či us Amžius, metais
PLT, 109/L 100-514 0 7 0 348 122 261,29 ± 29,63 EOS, % 0,1-8,0 0 7 0 3,7 1,2 2,09 ± 0,34 Išanalizavus gautus tyrimo duomenis buvo pastebėta, kad sergant pneumonija keitėsi šie morfologiniai kraujo tyrimo rodikliai: eritrocitų kiekis (RBC), hematokritas (HTC), hemoglobinas (HGB), vidutinis eritrocito tūris (MCV), leukocitų kiekis (WBC), limfocitų kiekis (LYMPH), granuliocitų kiekis (Gran), tačiau įvertinus vidutinių reikšmių pokyčius reikšmingi pakitimai stebimi tik leukocitams ir granuliocitams.
Eritrocitų kiekis buvo didesnis nei fiziologinė norma tik vienam pacientui (n=1). Vidutinė pneumonija sirgusių kačių eritrocito vertė buvo 9,13±0,47 x 1012/L. Mažiausia eritrocitų vertė buvo
8,02 x 1012/L, didžiausia eritrocitų vertė – 11,34 x 1012/L. Hematokrito vertės padidėjimas fiksuotas 2 atvejais (n=2). Vidutinė hematokrito vertė – 43,0±5 proc. Mažiausia vertė – 28,5 proc., didžiausia –65,1 proc. Hemoglobino vertės padidėjimas nustatytas 3 katėms (n=3). Vidutinė hemoglobino vertė buvo 147,29±17,43 g/L. Mažiausia vertė – 109 g/L, didžiausia – 221 g/L. Įvertinus šiuos rodiklius matyti, kad sergant pneumonija ryškėja tendencijos policitemijai.
Pneumonija sirgusių kačių leukocitų skaičiaus padidėjimas nustatytas 100 proc. atvejų. Vidutinė leukocitų vertė buvo 26,2±2,3 x 109/L. Mažiausia vertė – 21 x 109/L, didžiausia – 37 x 109/L
(p<0,05). Granuliocitų kiekio padidėjimas buvo 43 proc. analizuotų atvejų. Vidutinė granuliocitų vertė buvo 15,09±4,1 x 109/L. Mažiausia vertė – 6,9 x 109/L, didžiausia – 37,4 x 109/L (4 lentelė).
3.2.2. Plaučių edema
5 lentelėje pateikti plaučių edema sirgusių kačių (n=5) morfologinių kraujo tyrimų rezultatai. 5 lentelė. Kačių, sirgusių plaučių edema, kraujo morfologinių tyrimų rezultatai.
Fiziologinė norma Nesiekė normos Normos ribose Virš normos Maksimali reikšmė Minimali reikšmė Vidurk is RBC, 1012/L 4,6-10,0 1 2 2 11,16 3,55 8,64±1, 56 HCT, % 28,0-49,0 1 3 1 49,9 15,6 38,0±7, 0 HGB, g/L 93-153 1 3 1 159 51 121,8± 21,02 MCV, fL 39,0-59,0 0 5 0 45,5 40,3 42,8±1, 02 MCH, pg 13,0-21,0 0 5 0 14,8 13,1 14,14± 0,32 MCHC, g/L 300-380 0 5 0 342 326 331,6± 3,55 RDW, % 14,0-18,0 0 5 0 17,3 14,8 16±0,5 8
Išanalizavus gautus tyrimo duomenis buvo pastebėta, kad sergant plaučių edema keitėsi šie kraujo morfologiniai rodikliai: eritrocitų kiekis (RBC), hematokritas (HTC), hemoglobinas (HGB), leukocitų kiekis (WBC), limfocitų kiekis (LYMPH), monocitų (Mon), granuliocitų (Gran), trombocitų (PTL) kiekiai, tačiau įvertinus vidutinių reikšmių pokyčius reikšmingi pakitimai stebimi tik leukocitams ir granuliocitams.
Eritrocitų kiekis buvo mažesnis nei fiziologinė norma vienam pacientui (n=1), didesnis nei fiziologinė norma taip pat vienam pacientui (n=1). Vidutinė plaučių edema sirgusių kačių eritrocito vertė buvo 8,64±1,56 x 1012/L, mažiausia eritrocitų vertė buvo 3,55 x 1012/L, didžiausia eritrocitų
vertė – 11,16 x 1012/L. Hematokrito vertės padidėjimas ir sumažėjimas nustatytas po 1 atvejį (n=1).
Vidutinė hematokrito vertė buvo 38,0±7 proc., mažiausia vertė – 15,6 proc., didžiausia – 49,9 proc. Hemoglobino vertės padidėjimas ir sumažėjimas, kaip ir hematokrito, nustatytas po 1 atvejį (n=1). Vidutinė hemoglobino vertė buvo 121,8±21,02 g/L. Mažiausia vertė – 51 g/L, didžiausia – 159 g/L. Įvertinus šiuos rodiklius, matyti, kad susiformavus plaučių edemai ima ryškėti tendencijos policitemijai.
Sergant plaučių edema nustatytas leukocitų, monocitų ir granuliocitų padidėjo po 1 atvejį (n=1), limfocitų 2 atvejai (n=2). Vidutinė leukocitų vertė buvo 17,9±6,59 x 109/L, mažiausia vertė –
10,4 x 109/L, didžiausia – 41,2 x 109/L. Limfocitų kiekio padidėjimas buvo 40 proc. atvejų (n=2). Vidutinė limfocitų vertė buvo 5,84±1,55 x 109/L. Mažiausia vertė – 2,8 x 109/L, didžiausia – 10 x
109/L. Įvertinus šiuos rodiklius matyti tendencijos leukocitozei ir limfocitozei, o tai sudaro pagrindą įtarti, kad plaučių edema gali būti navikinių susirgimų pasekmė (5 lentelė).
3.2.3. Skysčių sankaupa pleuros ertmėje
6 lentelėje pateikti kačių, kurioms buvo diagnozuota skysčių sankaupa pleuros ertmėje (n=7), morfologinių kraujo tyrimų rezultatai.
RDW, % 14,0-18,0 0 5 0 17,3 14,8 16±0,5 8 WBC, 109/L 5,5-19,5 0 4 1 10,4 41,2 17,9±6, 59 LYMPH, 109/L 0,8-7,0 0 3 2 10 2,8 5,84±1, 55 Mon, 109/L 0,0-1,9 0 4 1 4,5 0,4 1,32±0, 89 Gran, 109/L 2,1-15,0 0 4 1 24,2 4,3 8,74±4, 33 PLT, 109/L 100-514 1 4 0 304 97 213,2± 42,32 EOS, % 0,1-5,0 0 0 0 1,8 5,7 3,42±0, 83
6 lentelė. Kačių, kurioms buvo diagnozuotas skysčių kaupimasis pleuros ertmėje, kraujo morfologinių tyrimų rezultatai.
Fiziologinė norma Nesiekė normos Normos ribose Virš normos Maksimali reikšmė Minimali reikšmė Vidurkis RBC, 1012/L 4,6-10,0 0 4 3 10,95 8,23 9,09±0,64 HCT, % 28,0-49,0 2 5 0 46,5 25,3 35,0±3,0 HGB, g/L 93-153 0 7 0 145 92 123,71±8, 77 MCV, fL 39,0-59,0 3 4 0 41,4 35,4 38,83±0,8 6 MCH, pg 13,0-21,0 2 5 0 13,5 12,9 13,21±0,1 2 MCHC, g/L 300-380 0 7 0 348 301 327,71±8, 06 RDW, % 14,0-18,0 0 7 0 16,6 15 15,7±0,31 WBC, 109/L 5,5-19,5 2 1 4 24,5 18,9 21,16±0,9 LYMPH, 109/L 0,8-7,0 0 6 1 16,6 1,3 4,03±2,28 Mon, 109/L 0,0-1,9 0 7 0 1,6 0,3 0,59±0,2 Gran, 109/L 2,1-15,0 0 3 4 19,8 8,4 14,4±1,76 PLT, 109/L 100-514 3 4 0 169 88 128,71±14 ,26 EOS, % 0,1-5,0 0 7 0 1,1 2,1 1,53±0,16
Buvo pastebėta, kad kaupiantis skysčiams pleuros ertmėje, keitėsi šie kraujo morfologiniai rodikliai: eritrocitų kiekis (RBC), hematokritas (HTC), vidutinis eritrocito tūris (MCV), vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite (MCH), leukocitų kiekis (WBC), limfocitų kiekis (LYMPH), granuliocitų (Gran) ir trombocitų (PTL) kiekiai, tačiau įvertinus vidutinių reikšmių pokyčius stebimi tik reikšmingi leukocitų ir granuliocitų pakitimai .
Eritrocitų kiekio padidėjimas nustatytas trims pacientams (n=3). Vidutinė kačių, kurioms pleuros ertmėje kaupėsi skystis, eritrocitų vertė buvo 9,09±0,64 x 1012/L. Mažiausia nustatyta
eritrocitų vertė buvo 8,23 x 1012/L, didžiausia eritrocitų vertė – 10,25 x 1012/L. Hematokrito vertės
sumažėjimas fiksuotas 2 atvejais (n=2). Vidutinė hematokrito vertė buvo 35,0±3 proc. Mažiausia vertė – 25,3 proc., didžiausia – 46,5 proc. Vidutinio eritrocito tūrio sumažėjimas nustatytas 3 katėms (n=3). Vidutinė vertė buvo 38,83±0,86 fL. Mažiausia vertė – 35,4 fL, didžiausia –41,4 fL. Vidutinio hemoglobino kiekio eritrocite sumažėjimas fiksuotas 2 katėms (n=2). Vidutinė vertė buvo 13,21±0,12 pg. Mažiausia vertė – 12,9 pg, didžiausia – 13,5 pg. Įvertinus šiuos rodiklius matyti, kad kurioms diagnozuota skysčių sankaupa pleuros ertmėje, ryškėja tendencijos policitemijai.
Kuomet katėms skysčiai kaupiasi spleuros ertmėje, leukocitų skaičiaus pokyčiai nustatyti 86 proc. atvejų (n=6). Vidutinė leukocitų vertė buvo 21,16±0,9 x 109/L. Mažiausia vertė – 18,9 x 109/L,
didžiausia – 24,5 x 109/L (p<0,05). Granuliocitų kiekio padidėjimas buvo 57 proc. atvejų. Vidutinė
nustatyta granuliocitų vertė 14,4±1,76 x 109/L. Mažiausia vertė – 8,4 x 109/L, didžiausia 19,8 x 109/L.
Įvertinus šiuos rodiklius matyti tendencijos leukocitozei ir neutrofilijai, kas suteikia pagrindą įtarti, kad skysčio sankaupa pleuros ertmėje gali lydėti ir bakterinės etiologijos infekcinius procesus, ir navikinę patologiją plaučiuose (diferenciacijai taikomi atitinkami diagnostikos metodai, pvz., citologinis tyrimas).
43 proc. nustatytas trombocitų sumažėjimas. Vidutinė nustatyta trombocitų reikšmė buvo 128,71±14,26 x 109/L. Mažiausia vertė – 88 x 109/L, didžiausia vertė 169 x 109/L. Yra matomos tendencijos trombocitopenijai, tai gali sietis ir su kraujavimu į krūtinės ląstą (6 lentelė).
3.2.4. Plaučių navikai
7 lentelėje pateikti plaučių navikais sirgusių kačių (n=9) kraujo morfologinių tyrimų rezultatai.
7 lentelė. Kačių, sirgusių plaučių navikais, kraujo morfologinių tyrimų rezultatai. Fiziologinė norma Nesiekė normos Normos ribose Virš normos Maksimali reikšmė Minimali reikšmė Vidurkis RBC, 1012/L 4,6-10,0 2 4 3 12,34 3,45 8,59±1, 15 HCT, % 28,0-49,0 2 5 2 58,3 15,6 36,0±6, 0 HGB, g/L 93-153 2 4 3 208 53 129,56± 19,32 MCV, fL 39,0-59,0 1 7 0 47,6 34,4 42,98±1 ,51 MCH, pg 13,0-21,0 1 8 0 16,9 12,2 14,46±0 ,57 MCHC, g/L 300-380 0 9 0 357 304 335,22± 5,63 RDW, % 14,0-18,0 0 9 0 17,9 14,5 16,01±0 ,39 WBC, 109/L 5,5-19,5 0 1 8 42,3 18,9 26,58±2 ,37 LYMPH, 109/L 0,8-7,0 0 8 1 10,2 1,5 3,67±0, 97 Mon, 109/L 0,0-1,9 0 8 1 4,6 0,6 1,41±0, 51 Gran, 109/L 2,1-15,0 0 5 4 27,8 6,8 17,19±2 ,72 PLT, 109/L 100-514 1 8 0 281 96 196,56± 26,02
