KAČIŲ LYTIES ORGANŲ MIKROFLOROS IŠSKYRIMAS IR ATSPARUMO ANTIMIKROBINĖMS MEDŽIAGOMS NUSTATYMAS ISOLATION OF MICROFLORA FROM FELINE GENITAL AND DETERMINATION OF ANTIMICROBIAL RESISTANCE

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Brygita Stefanovič

KAČIŲ LYTIES ORGANŲ MIKROFLOROS IŠSKYRIMAS IR

ATSPARUMO ANTIMIKROBINĖMS MEDŽIAGOMS

NUSTATYMAS

ISOLATION OF MICROFLORA FROM FELINE GENITAL AND

DETERMINATION OF ANTIMICROBIAL RESISTANCE

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. dr. Jūratė Šiugždaitė

(2)

2 DARBAS ATLIKTAS VETERINARINĖS PATOBIOLOGIJOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas ,,Kačių lyties organų mikrofloros išskyrimas ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms nustatymas‘‘:

1. Yra atliktas mano paties.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. 2020.11.30 Brygita Stefanovič (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2020.11.30 Olga Symonovičienė (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) prof. dr. Jūratė Šiugždaitė (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(aprobacijos data) prof. habil. dr. Saulius Petkevičius (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai: 1. Lekt. dr. Raimundas Mockeliūnas

2.

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

3

TURINYS

SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 10 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1.1. Natūrali kačių lyties organų mikroflora ... 12

1.2. Oportunistinė lyties organų mikroflora ... 12

1.3. Oportunistinių mikroorganizmų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ... 15

1.4. Įvairių veiksnių įtaka mikroorganizmų atsparumui antimikrobinėms medžiagoms ... 16

1.5. Veislės ir laikymo sąlygų įtaka mikrofloros išskyrimui ... 17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS ... 19

2.1. Tyrimo organizavimas ... 19

2.2. Tiriamųjų grupių sudarymas ... 20

2.3. Mėginių paėmimas iš kačių makšties ... 20

2.4. Bakterijų išskyrimas ir biocheminių savybių tyrimas ... 20

2.5. Atsparumo antimikrobinėms medžiagoms nustatymas ... 21

2.6. Statistinė analizė ... 22

3. TYRIMO REZULTATAI ... 23

3.1. Iš kačių makšties, laikomų skirtingomis sąlygomis, išskirtos bakterijos ... 23

3.2. Kačių makšties, laikomų skirtingomis sąlygomis, bakterijų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ... 25

3.3. Mišrūnių ir veislinių kačių makšties, laikomų skirtingomis sąlygomis, mikroflorų palyginimas ... 33 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 35 IŠVADOS ... 37 REKOMENDACIJOS ... 38 PADĖKA ... 39 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 40

(4)

4

KAČIŲ LYTIES ORGANŲ MIKROFLOROS IŠSKYRIMAS IR ATSPARUMO

ANTIMIKROBINĖMS MEDŽIAGOMS NUSTATYMAS

Brygita Stefanovič

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Iš sveikų kačių lyties organų išskiriami skirtingos rūšies mikroorganizmai, kurie sutrikus gyvūno imuninei sistemai gali tapti patogeniniais ir sukelti reprodukcijos sistemos sutrikimus. Šiuo metu atsiradęs atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra didelė problema veterinarinėje praktikoje, kuri pakeitė požiūrį į šių medžiagų naudojimą. Manoma, kad gyvūnai augintiniai gali būti atsparumo genų rezervuarais. Medicinoje ir veterinarijoje, užkrečiamoms ligoms gydyti, yra dažnai naudojami tokie patys antibiotikai, ir manoma, kad atsparumo genai gali plisti tarp gyvūnų ir jų šeimininkų. Svarbu suprasti koks yra sveikų augintinių vaidmuo, šioje pasaulinėje problemoje, ir ar atsparių mikroorganizmų paplitimas priklauso nuo aplinkos. Magistrinio darbo tikslas – išskirti mikroorganizmus iš kačių lyties organų ir įvertinti jų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms.

Tyrimo metodai ir medžiaga. Magistrinis darbas atliktas 2019-2020 metų laikotarpiu. Tyrime dalyvavo trisdešimt penkios (n=35) sveikos katės. Pagal laikymo sąlygas ir veislę, katės buvo suskirstytos į tris grupes: katės mišrūnės, laikomos kambaryje (n=10), katės mišrūnės, laikomos lauke (n=15), veislinės katės, laikomos ,,X‘‘ veislyne (n=10). Bakteriologinis ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimai buvo atlikti LSMU, Veterinarinės patobiologijos katedroje.

Rezultatai. Iš sveikų kačių, laikomų kambaryje, lauke ir veislyne, makšties daugiausiai išskirtos Escherichia coli (39,0 proc.), Enterococcus faecium (29,4 proc.) ir Klebsiella (19,6 proc.) genties bakterijos. Palyginus kačių, laikomų skirtingomis sąlygomis, išskirtą makšties mikroflorą, bei atsižvelgiant į jų veislę, pastebėta, kad Klebsiella genties bakterijos vyravo tik tarp kačių laikomų veislyne, o tarp laikomų kambaryje ir lauke - Escherichia coli. Didesnė bakterijų rūšių įvairovė nustatyta tarp kačių mišrūnių, laikomų lauke. Atlikus antimikrobinio atsparumo tyrimą, nustatyta, kad iš sveikų kačių, laikomų lauke ir veislyne, makšties išskirtos bakterijos pasižymi

(5)

5 dauginiu atsparumu. Didžiausias atsparumas nustatytas tarp grupės kačių laikomų veislyne, o mažiausias – laikomų kambaryje (p<0,05).

Raktažodžiai: katės, lyties organai, mikroflora, laikymo sąlygos, antimikrobinio atsparumo nustatymas

(6)

6

ISOLATION OF MICROFLORA FROM FELINE GENITAL AND

DETERMINATION OF ANTIMICROBIAL RESISTANCE

Brygita Stefanovič

Master‘s Thesis

SUMMARY

Different types of bacteria are isolated from the genitals of felines, which can become pathogenic and cause reproductive system disorders when immune system is disrupted. The current emergency of antimicrobial resistance has changed attitudes towards the use of these substances. Companion animals have been described as potential reservoirs of antimicrobial resistance. The same antibiotics are often used to treat infections diseases in human and veterinary medicine, and it is thought that resistance genes may spread between animals and their owners. It is important to understand the role of healthy pets in this global problem and whether the prevalence of resistant microorganisms depends on the environment. The aim of master‘s thesis was to isolate microorganisms from feline genitals and evaluate their antimicrobial resistance.

Methods and material of the research. Master‘s thesis is performed during the period of 2019-2020. Thirty-five (n=35) queens participated in the research. According to keeping conditions and breed, queens were divided into three groups: mixed-breed queens that are kept indoors (n=10); mixed-breed queens that are kept outdoors (n=15); queens that are kept in the ,,X‘‘ kennel (n=10). The bacteriological examination and antimicrobial resistance test were performed in Lithuanian University of Health Sciences, Department of Veterinary Pathobiology.

Results. The most isolated bacteria from the genitals of queens from common three groups were Escherichia coli (39.0 %), Enterococcus faecium (29.4 %) and Klebsiella spp. (19.6 %). A comparison of the genital microflora of queens kept under different conditions and according to their breed showed that Klebsiella spp. prevailed only in the group of the kennel queens, while

Escherichia coli was significantly more common among queens are kept indoors and outdoors.

Higher bacterial diversity was found among mixed-breed queens are kept outdoors. An antimicrobial resistance study showed that bacteria isolated from the genitals of healthy queens are

(7)

7 kept outdoors and in the kennel have multidrug resistance. The highest resistance was found among the group of queens are kept in the kennel, and the lowest - kept indoors (p<0.05).

Keywords: queens, genitals, microflora, keeping conditions, determination of antimicrobial resistance

(8)

8

SANTRUMPOS

C º - Laipsnis pagal Celsijų

C. psittaci - Chamydophila psittaci C. felis - Chlamydophila felis C. jejuni - Campylobacter jejuni C. coli - Campylobacter coli

C. upsaliensis - Campylobacter upsaliensis C. enteritis - Campylobacter enteritis

DNR - deoksiribonukleorūgštis

E. coli - Escherichia coli

EUCAST - (angl. European Committee on Antimicrobial Susceptibility Testing) EVSSAR - (angl. European Veterinary Society for Small Animal Reproduction) FHV-1 - 1 tipo kačių herpesvirusas

LSMU - Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

O.N.P.G. - (angl. o-nitrophenyl-β-D-galactopyranoside) DSH - (angl. Domestic short-haired cat)

DLH - (angl. Domestic long-haired cat) DMH - (angl. Domestic medium-haired cat) spp. - rūšys

subsp. - porūšis pav. - paveikslas proc. (%) - procentai

PSO - Pasaulio sveikatos organizacija

P. mirabilis - Proteus mirabilis

P. aeruginosa - Pseudomonas aeruginosa

S. equi subsp. zooepidemicus - Streptococcus equi porūšis zooepidemicus S. canis - Streptococcus canis

S. agalactiae - Streptococcus agalactiae S. suis - Streptococcus suis

(9)

9

S. felis - Staphylococcus felis S. aureus - Staphylococcus aureus

S. pseudintermedius - Staphylococcus pseudintermedius S. schleiferi - Staphylococcus shleiferi

ŠTI - Šlapimo takų infekcija val. - valandos

VA - Veterinarijos akademija μg - mikrogramai

(10)

10

ĮVADAS

Kačių lyties organų natūralią mikroflorą sudaro oportunistiniai mikroorganizmai (1). Sutrikus gyvūno imuninei sistemai, oportunistiniai mikroorganizmai gali tapti patogeniniais ir sukelti problemas, susijusias su apvaisinimu bei vaisingumu. (2). Manoma, kad komensalinė kačių lyties organų mikroflora, kartu su kitais organizmo apsaugos mechanizmais, apsaugo šeimininką nuo potencialiai patogeninės mikrofloros. Yra svarbu ištirti infekcijų sukėlėjų paplitimą, skirtingų laikymo sąlygų įtaką bei atsparių bakterijų paplitimą, dėl jų glaudaus kontakto su šeimininku ir zoonotinio potencialo (3, 4).

Antimikrobinėms medžiagoms atsparūs mikroorganizmai yra pagrindinis iššūkis žmonių ir veterinarijos medicinoje visame pasaulyje ir priklauso nuo daugelio veiksnių (5). Pagrindinis, keliantis didelį susirūpinimą, yra neracionalus antimikrobinių medžiagų naudojimas, kuris skatina mikroorganizmų, su įgytu dauginiu atsparumu, atsiradimą. Atsparių mikroorganizmų ar jų atsparumo genų plitimas, tarp gyvūnų ir žmonių, vyksta tiesiogiai ar netiesiogiai per maistą/pašarą ir aplinką. Ilgą laiką, daugiausiai dėmesio buvo skiriama maistiniams gyvūnams, tačiau pastaruoju metu gyvūnai augintiniai taip pat vis dažniau laikomi atsparumo genų rezervuarais. Autoriai teigia, kad gyvūnai augintiniai gali būti atsparių bakterijų perdavimo šaltinis ir žmonėms (6). Pasaulyje vis daugėja pranešimų apie gyvūnų augintinių infekcines ligas, kuomet mikroorganizmai yra atsparūs visiems registruotiems veterinariniams vaistams (7). Šiandien, antimikrobinis atsparumas stebimas ne tik patogeninių mikroorganizmų tarpe, bet, vis dažniau, ir tarp komensalinių, kurie yra gyvūnų natūralios mikrofloros dalis. Atsparumo genų plitimas tarp gyvūnų jau yra aprašytas mokslinėje literatūroje, tačiau kokiu mastu tai įvyksta ir ar priklauso nuo aplinkos, kurioje laikomas gyvūnas, vis dar nežinoma (6, 8). Kačių auginimas ir veisimas sparčiai auga visame pasaulyje, o kačių augintojai ir savininkai siekia konkrečių duomenų ir rekomendacijų susijusių su kačių auginimu bei gydymu. Atsparių mikroorganizmų paplitimas, sveikų kačių tarpe, tebėra nepakankamai ištirtas, lyginant su tyrimų skaičiumi apie šunis. Tas pats yra ir su reprodukcija. Per paskutinį EVSSAR kongresą, vykusį 2019 metais Berlyne, tarp 166 pateiktų pranešimų tik 24 (14,5 proc.) buvo pateikti apie kates (9).

Darbo tikslas: Išskirti mikroorganizmus iš sveikų kačių lyties organų ir įvertinti jų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms.

Darbo uždaviniai:

1. Išskirti mikroorganizmus iš sveikų kačių makšties, laikomų skirtingomis sąlygomis. 2. Nustatyti ir palyginti išskirtų mikroorganizmų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms.

(11)

11 3. Palyginti makšties mikrofloras tarp veislinių ir namuose skirtingomis sąlygomis laikomų

(12)

12

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Natūrali kačių lyties organų mikroflora

Daugelis aerobinių ir anaerobinių mikroorganizmų natūraliai gyvena kačių makštyje (10). Gimdos mikroflorą dažnai atspindi makšties mikroflora ir mikroorganizmai, aptinkami gimdoje, dažniausiai randami ir makštyje (2, 11). Natūralią makšties mikroflorą sudaro koaguliazei neigiami stafilokokai, Streptococcus canis ir Corynebacterium genties bakterijos. Taip pat aptinkami ir

Streptococcus zooepidemicus, Streptococcus viridans, Staphylococcus intermedius, Staphylococcus epidermidis, Escherichia coli bei Proteus, Moraxella, Pasteurella, Klebsiella, Enterobacter, Micrococcus, Pseudomonas, Mycoplasma, Ureaplasma, Flavobacterium ir Neisseria genties

bakterijos (2, 3, 12).

1 lentelė. Kliniškai sveikų kačių makšties mikroflora (11).

Mikroorganizmai Grynos kultūros Mišrios kultūros Bendras izoliatų skaičius Proc. n=24 Escherichia coli 2 5 7 29,16 Staphylococcus simulans 2 2 4 16,60 Staphylococcus epidermidis 1 - 1 4,16 Staphylococcus aureus - 1 1 4,16 Streptococcus canis 3 6 9 37,50 Enterococcus faecalis 1 2 3 12,50 Proteus spp. - 1 1 4,16 Bakterijos neišaugo - - - 16,60 Iš viso: 9 19 28 -

2005 metais atliktas tyrimas parodė, kad makšties mikrofloroje vyravo E. coli. Dviejuose mėginiuose nustatyta mišri E. coli ir S. aureus infekcija. Iš viso šio tyrimo metu buvo išskirtos 28 mikroorganizmų padermės (1). 2015 metais atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad kačių makštyje didžiausią dalį sudarė hemolitinės ir nehemolitinės E. coli padermės, streptokokai ir stafilokokai (3). Be kitų bakterijų kalių ir kačių makštyje taip pat yra paplitusi Pasteurella multocida (11).

1.2. Oportunistinė lyties organų mikroflora

Oportunistinė mikroflora yra ypač svarbi, nes sumažėjus natūraliam organizmo imunitetui arba patekus į kitą organą, išskyrus įprastą buveinę, ji gali sukelti infekcijos vystymąsi, tapti

(13)

13 patogenine (12). Patogenu paprastai apibūdinamas mikroorganizmas, ligos sukėlėjas, kuris sukelia ar gali sukelti ligą, pakenkti šeimininkui (13). Daugelis natūralių lyties organų mikroorganizmų gali tapti patogenais, jeigu pasikeičia vietinė mikroflora ar sutrinka imunitetas (10).

Iš kačių mėginių išskiriami įvairių rūšių streptokokai, įskaitant S. agalactiae, S pneumoniae,

S. suis, tačiau labiausiai paplitusi yra S. canis (14). Streptococcus genties bakterijos yra

fakultatyviai anaerobiniai, gramteigiami kokai. Anksčiau streptokokai buvo siejami su reprodukcinio trakto ligomis ir nevaisingumu, tačiau šiandien atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų, kuomet streptokokai išskiriami iš kliniškai sveikų gyvūnų lyties organų (15). Jaunų, dažniausiai iki dviejų metų amžiaus, kačių makštyje neretai randama ši bakterija. β-hemoliziniai streptokokai yra dažna gyvūnų jauniklių gaišimų priežastis. Paprastai jaunikliai užsikrečia nuo motinos lytinių takų, per bambą arba rečiau per mastitinį pieną (15).

Kita gentis, sukelianti įvairaus tipo infekcijas gyvūnų augintinių tarpe, yra Staphylococcus (3). Tai yra viena iš dažniausiai išskiriamų oportunistinių bakterijų genčių žmonėms ir gyvūnams. Dažniausiai išskiriamos koaguliazei teigiamos: S. pseudintermedius, S. schleiferi ir S. aureus padermės. Stafilokokai yra pagrindinė kalių mastito priežastis. S. felis vaidmuo kačių reprodukcinių ligų pasireiškime dar nėra aprašytas, tačiau ši bakterija dažnai išskiriama iš kačių sergančių ŠTI infekcijomis. Manoma, kad S. felis infekcijos gali būti nepakankamai diagnozuojamos dėl to, kad šią bakteriją yra sunku atskirti nuo kitų stafilokokų (15).

Daugelis laukinių ir naminių gyvūnų gali būti Proteus genties bakterijų šeimininkais. 2011 metais Grenadoje atliktas tyrimas aprašė, kad P. mirabilis padermė buvo išskirta iš laukinių kačių tiesiosios žarnos, makšties, burnos ir nosies (16).

Kai kurios mikroorganizmų rūšys siejamos su šunų ir kačių abortavimusi (11). Bakterinė gimdos infekcija nėštumo metu gali sukelti vaisiaus rezorbciją, mirtį ar išsimetimą (17). Pastebėta, kad vienas iš mikroorganizmų, kuris sukelia nėštumo netekimą kalėms ir katėms yra Brucella

canis. Brucella genties bakterijos yra mažos aerobinės gramneigiamos kokobacilos, kurios nusidažo

raudonai naudojant modifikuota Ziehl-Neelsen (MZN) techniką (15). Abortas gali įvykti bet kuriame nėštumo etape ir pasireikšti embriono ar vaisiaus rezorbcija, gyvo ar negyvo vaisiaus (-ių) abortu ar mumifikacija. Šeimininkai, ypač jauni, nusilpusios imuninės sistemos asmenys, kurie laiko augintinius namie, turėtų žinoti šios infekcijos zoonotinį potencialą (11).

Salmoneliozė nėra dažna reprodukcinio trakto ligų priežastis šunų ir kačių tarpe, dažniau ji sukelia enterines ar sistemines ligas (15). Salmonelės yra gramneigiamos, judrios, negaminančios sporų, fakultatyviai anaerobinės bakterijos, priklausančios Enterobacteriaceae šeimai (18). Nors

Salmonella genties bakterijų sukeliamas abortas katėms sutinkamas retai, 1994 metais aprašytas

atvejis, kuomet negyvų vaisių gimimas buvo siejamas su katės šėrimu žalia vištiena, kuri buvo užkrėsta Salmonella typhimurium (11). Išskirtos Salmonella genties bakterijos iš aseptiškai, nuo

(14)

14 abortuotų ar negimusių vaisių, paimtų mėginių, patvirtina šių bakterijų sukeltą reprodukcinę infekciją (15).

Taip pat aptinkamos ir Campylobacter genties bakterijos. Kampilobakterijos yra mikroaerofilinės, gramneigiamos, kablelio arba „S“ formos bakterijos. Iki 14 kampilobakterijų rūšių išskiriama iš šunų ir kačių išmatų, dažniausiai C. jejuni, C. coli ir C. upsaliensis. Žmonėms, lyties organų infekcijas ir abortus kartais sukelia C. enteritis, tačiau šunims ir katėms ši infekcija nustatoma retai (15).

Vienas eksperimentinės infekcijos atvejis parodė, kad Bartonella henselae buvo susijusi su kačių nevaisingumu, tačiau bakterijos nebuvo perduotos veneriniu ar transplacentiniu būdu, per priešpienį ar pieną (19). Mikroorganizmai, išskirti iš abortuoto vaisiaus placentos, parodo vertingą diagnostinę informaciją (17).

E. coli yra fakultatyvi anaerobinė, gramneigiama bakterija, priklausanti Enterobacteriaceae

šeimai (15). Tai yra vienas iš labiausiai paplitusių oportunistinių mikroorganizmų žmonėms ir gyvūnams (20). E. coli šunų ir kačių tarpe siejama su žarnyno, šlapimo, kvėpavimo takų bei reprodukcinės sitemos infekcijomis (21). E. coli gali sukelti placentitą, dėl kurio kartais įvyksta abortas. Nors Escherichia coli yra vienas dažniausiai išskiriamų mikroorganizmų iš kačių lyties organų, tačiau iki šiol reikšmingos sąsajos tarp šios infekcijos ir vaisiaus praradimo nenustatyta (11). Veislynams, kurie laikosi higienos reikalavimų, vaikingumo praradimo problemos dėl bakterinių infekcijų dažniausiai negresia (19).

Nustatyta, kad Klebsiella genties bakterijos gali sukelti šlapimo, viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, piometrą bei septicemiją (22).

Egzistuoja maža tikimybė, kad C. felis gali sukelti kačių reprodukcinio trakto ligas, bet dažniausiai šios bakterijos sukelia kačių pneumoniją. Nors C. felis išskiriama iš katės lyties organų, iki šiol nebuvo išaiškintas transmisijos būdas (10). Chlamidijomis buvo eksperimentiškai užkrėstos kačių kiaušidės ir tai sukėlė ūmiai ligai būdinga hiperemiją ir ryškią polimorfonuklearinių leukocitų infiltraciją. Keletas tyrimų išanalizavo Chlamydia psittaci vaidmenį kačių reprodukcinėms ligoms ir nustatė, jog yra ryšys tarp C. psittaci ir FHV-1 infekcijos. Autoriai nustatė, kad katėms su FHV-1 yra mažesnė tikimybė susirgti C. psittaci infekcija, nei katėms be FHV-1, o katėms su C. psittaci infekcija daug mažesnė tikimybė teigiamam FHV-1 rezultatui. Manoma, kad C. psittaci trukdo FHV-1 replikacijai ar aptikimui (11).

Kai kurie oportunistiniai mikroorganizmai yra dažnai siejami su hospitalinėmis infekcijomis veterinarijoje. Tokiais laikomi meticilinui atsparūs stafilokokai (S. aureus ir S. pseudintermedius), plataus spektro beta-laktamazę gaminančios Enterobacteriaceae šeimos bakterijos ir Acinetobacter

(15)

15

grėsmę ne tik hospitalizuotiems rizikos grupės gyvūnams, bet ir gyvūnų savininkams bei veterinarijos personalo darbo saugai (5).

1.3. Oportunistinių mikroorganizmų atsparumas antimikrobinėms

medžiagoms

Antimikrobinės medžiagos yra vienos iš labiausiai paplitusių ir svarbių vaistų. Joms atsparūs oportunistiniai patogenai yra pagrindinis iššūkis žmonių ir veterinarijos medicinoje visame pasaulyje (5). Nors efektyvus bei laiku paskirtas vaistas yra lemiamas veiksnys gyvūnų gydyme, tačiau atsiradęs atsparumas antimikrobinėms medžiagoms pakeitė požiūrį į šių medžiagų naudojimą ir kelia rimtą pasaulinę grėsmę gyvūnų ir žmonių sveikatai (16, 34). Europos teisės aktuose pateikiamos konkrečios gairės, dėl antimikrobinio atsparumo stebėsenos maistiniams gyvūnams, tačiau gyvūnai augintiniai į šį stebėjimą neįtraukiami. Manoma, kad tai taps privaloma visoms Europos sąjungos valstybėms narėms iki vėliausiai 2030 m. (6). Šiomis dienomis antimikrobinio gydymo tikslas yra saugiai pašalinti infekciją iš organizmo su minimalia atsparumo atsiradimo rizika (23). Atsparumą antimikrobinėms medžiagoms koduoja keli genai, kurių daugelis gali plisti tarp bakterijų. Yra nuolat aprašomi nauji atsparumo mechanizmai, nustatomi nauji genai ir jų perdavimo vektoriai (24).

2011-2012 metais Japonijos mokslininkų atliktas tyrimas nustatė, kad iš kačių ir šunų išskirtos Enterococcus genties bakterijos buvo atspariausios eritromicinui (44,0 proc.), oksitetraciklinui (44,2 proc.), linkomicinui (41,6 proc.), gentamicinui (31,2 proc.) ir kanamicinui (31,2 proc.). Jų atliktas palyginimas su tokio paties pobūdžio 2006-2007 metų tyrimo rezultatais nustatė, kad enterokokų jautrumas enrofloksacinui ir ampicilinui žymiai padidėjo (26). Kitas tyrimas taip pat patvirtino, kad išskirtos Enterococcus faecalis ir Enterococcus faecium padermės buvo atspariausios tetraciklinui (66,7 proc.) ir eritromicinui (33,3 proc.) (25). Italijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad visos iš kačių ir šunų išskirtos Enterococcus genties bakterijos (n=115) pasižymėjo atsparumu antimikrobinėms medžiagoms. Didžiausias atsparumo procentas nustatytas tetraciklinui (97,5 proc.), eritromicinui (81,7 proc.), chloramfenikoliui (61,8 proc.) ir rifampicinui (60,8 proc.). Enterokokai taip pat buvo atsparūs ampicilinui, imipenemui, nitrofurantoinui ir gentamicinui (26).

Enterobacteriaceae šeimai priklauso daugelis bakterijų rūšių (Escherichia coli, Klebsiella, Enterobacter, Salmonella genties bakterijos). Daugelis šių bakterijų sudaro natūralią virškinamojo

trakto mikroflorą, todėl didėjantis šių bakterijų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms tampa reikšminga visuomenės sveikatos problema (27).

2015 metais Lenkijos mokslininkai nustatė, kad iš šunų ir kačių išskirta E. coli padermė buvo labiausiai atspari streptomicinui, neomicinui, amoksicilinui ir gentamicinui. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp šunų ir kačių grupių nenustatyta, tačiau per septynerių metų tyrimo laikotarpį buvo

(16)

16 pastebėtas statistiškai reikšmingas atsparių E. coli padermių dažnio padidėjimas septynioms antimikrobinėms medžiagoms: amoksicilinui (nuo 56,6 proc. 2007 m. iki 73,6 proc. 2013 m.; p < 0,001), amoksicilinui su klavulano rūgštimi (nuo 34,2 proc. iki 86,4 proc.; p < 0,001), tetraciklinui (nuo 45,3 proc. iki 74,4 proc.; p < 0,001), gentamicinui (nuo 52,0 proc. iki 87,9 proc.; p < 0,001) (21). Vis dažniau susiduriama, kuomet E. coli yra atspari kritiškai svarbioms antimikrobinėms medžiagoms, įskaitant plataus spektro β-laktamus (3 ir 4 kartos cefalosporinus ir karbapanemus) ir fluorochinolonus. Dėl atsirandančių, daugeliui antibiotikų, atsparių bakterijų padermių, kurios prisideda prie užsitęsusių bakterinių infekcijų, gydymo efektyvumas tampa iššūkiu (20).

Gydant P. aeruginosa infekcijas dažniausiai naudojami β-laktaminiai antibiotikai, tokie kaip cefalosporinai, karbapanemai ir monobaktamai, tačiau atsparumas šioms medžiagoms žymiai padidėjo. Taip pat dažnai naudojami fluorochinolonai, dažniausiai ciprofloksacinas. Atsparumą šioms medžiagoms, ypač aukšto lygio atsparumą, daugiausiai sąlygoja DNR girazės ir topoizomerazės IV fermentų mutacijos (28).

S. aureus yra laikoma antimikrobinio atsparumo genų (4 mecA arba mecC) rezervuaru. Šie

genai tarpininkauja esant atsparumui β-laktamams, kurie yra pirmos eilės pasirinkimas gydant žmonių ir gyvūnų infekcijas ir pagal PSO laikomi kritiškai svarbiais antimikrobiniais vaistais. Be to, žinios apie tokių bakterijų genotipą yra svarbios norint įvertinti meticilinui atsparių stafilokokų transmisijos riziką tarp gyvūnų ir žmonių. 2016 metais Portugalijos mokslininkų atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad meticilinui atsparių stafilokokų (S. aureus, S. pseudintermedius), išskirtų iš gyvūnų augintinių mėginių, paplitimas buvo 11,7 proc., o Lietuvoje, panašaus atlikto tyrimo metu, buvo nustatytas žymiai mažesnis (5,3 proc.) meticilinui atsparių stafilokokų paplitimas. Pasak mokslininkų, šį skirtumą galėjo sąlygoti dažnesnis pirmosios ir antrosios kartos cefalosporinų naudojimas Portugalijoje (29).

CMY-2 gaminanti P. mirabilis bakterija atspari daugeliui antimikrobinių medžiagų. Didžiausias atsparumas pastebimas trečiosios kartos cefalosporinams (30). Taip pat mokslininkai teigia, kad P. aeruginosa bakterija turi įgimtą atsparumą penicilinų grupės antimikrobinėms medžiagoms (28).

1.4. Įvairių veiksnių įtaka mikroorganizmų atsparumui antimikrobinėms

medžiagoms

Nustatyta, kad antimikrobinėms medžiagoms atsparūs mikroorganizmai gali būt perduodami tarp gyvūnų, žmonių ir per aplinką, prisidedant prie pasaulinės, atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, augimo problemos. Didėjantis gyvūnų augintinių laikymas ir jų gydymo poreikis, padidino ir antimikrobinių medžiagų naudojimą, smulkiųjų gyvūnų veterinarinėje praktikoje. Be to, gyvūnai augintiniai palaiko glaudesnį ryšį su savininkais, tiesiogiai skatindami abipusį mikroflorų perdavimą, arba netiesiogiai per aplinką.

(17)

17

2014 metais Portugalijoje atliktas tyrimas, kuomet buvo tiriami šunų ir kačių išmatų mėginiai ir vertinama įvairių veiksnių įtaka E. coli atsparumui antimikrobinėms medžiagoms. Mokslininkai nustatė, kad mažiausias E. coli atsparumo lygis buvo tarp jaunų, kambaryje laikomų, gyvūnų. Taip pat nustatyta, kad iš gyvūnų, rodančių kaprofaginę elgseną, išskirtos E. coli padermės buvo labiau atsparios antimikrobinėms medžiagoms, kas pabrėžia veterinarijos gydytojų svarbą perspėti ir informuoti gyvūnų savininkus kaip išvengti šios problemos ir ją apriboti. Lytis ir rūšis buvo statistiškai reikšmingi veiksniai nedaugeliui antimikrobinių medžiagų (31). Kiti autoriai pastebėjo, kad iš gyvūnų augintinių, kurie buvo gydomi veterinarijos klinikoje ir turėjo kontaktą su kitais gyvūnais, buvo išskirtą daugiau daugeliui antimikrobinių medžiagų atsparių enterobakterijų padermių (32). 2006 atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad iš kačių, kurios laikomos veislyne, išskirta E. coli padermė buvo labiau atsparesnė nei iš kačių, gyvenančių namie su šeimininkais (20).

Šveicarijos mokslininkai ištyrė 256 sveikų šunų ir 277 sveikų kačių mėginius ir nustatė, jog apsilankymas veterinarijos klinikoje turėjo įtakos daugeliui antimikrobinių medžiagų atsparių stafilokokų išskyrimui (33). Švedijoje atlikto tyrimo metu, kurio metu buvo tiriami rizikos veiksniai - rūšis, veislė, amžius, lytis ir apsilankymas veterinarijos klinikoje, nustatyta, kad didžiausia rizika atsparių stafilokokų išskyrimui taip pat buvo apsilankymas klinikoje (34).

1.5. Veislės ir laikymo sąlygų įtaka mikrofloros išskyrimui

Auganti kalių ir kačių lyties organų patologijų problema rodo, kad mažų gyvūnų augintinių veisimas ir laikymas dažnai yra vykdomas be veterinarijos gydytojų, kinologijos bei felinologijos specialistų priežiūros. Dažnai patys gyvūnų savininkai ieško poravimosi partnerių ir priima sprendimus veisdami gyvūnus neatsižvelgiant į jų sveikatą, fiziologiją, gerovę ar paveldimumą, todėl gyvūnai, naudojami poravimui, gali būti įvairių infekcijų patogenų nešiotojais (35). Gyvūnų natūrali mikroflora priklauso nuo gyvūno rūšies, šėrimo ir gyvenamosios aplinkos (12). Yra svarbu ištirti sąsają tarp gyvūnų laikymo sąlygų ir mikrofloros, dėl gyvūno glaudaus ryšio su šeimininku ir zoonotinio potencialo.

2019 metais Lenkijoje atlikto tyrimo metu buvo lyginamas sveikų ir sergančių kačių

Streptococcus genties bakterijų išskyrimas, atsižvelgiant į laikymo sąlygas ir veislę. Remiantis

tyrimo rezultatais mokslininkai nustatė, kad sveikų kačių grupėje, didesnė Streptococcus genties bakterijų padermių įvairovė išskirta iš kačių laikomų namuose (24 padermės), nei laukinių kačių grupėje (18 padermės) (12). Nustatyta, jog Streptococcus genties bakterijų paplitimas yra didesnis katėms laikomoms grupėse, pavyzdžiui, tarp jaunų kačių, laikomų veislynuose. Iki 70-100 proc. jaunų kačių veislynuose nešioja šią bakteriją makštyje ir taip perduoda naujagimiams, tačiau per priešpienį kačiukai įgauna pasyvų imunitetą (14). S. equi porūšis zooepidemicus neseniai buvo pripažintas pavojingu kačių patogenu. Manoma, kad uždaras kačių laikymas, pavyzdžiui,

(18)

18 prieglaudose ar veislynuose, yra vienas iš rizikos veiksnių, galinčių daryti įtaką šios infekcijos plitimui (14).

2006 metais Japonijoje buvo tiriami sveiki šunys ir katės išeinantys į lauką ir laikomi namie. Mėginiai buvo imami iš juosmens, išangės sričių ir priekinės letenos. Gauti rezultatai parodė, kad iš kačių, kurioms buvo leidžiama laisvai eiti į lauką, mėginių išaugo daugiau patogeninių bakterijų rūšių nei iš šunų. Iš šunų, laikomų lauke, mėginių išaugo didesnis bakterijų skaičius nei iš šunų laikomų kambaryje. Taip pat nustatyta, kad iš šunų ir kačių odos paviršiaus dažniausiai išskiriamos

Staphylococcus, Micrococcus, ir Bacillus genties bakterijos, kurioms laikymo sąlygos įtakos

neturėjo. E. coli ir Proteus genties bakterijos buvo išskirtos iš visų, šunų ir kačių laikomų lauke, mėginių (4).

Kol kas nėra atliktų mokslinių tyrimų, kurių metu būtų ištirta veislės įtaka mikrofloros išskyrimui iš kačių lyties organų. Tik Švedijoje 2016 metais atliktas retrospektyvus tyrimas parodė, kad piometros nustatymo dažnis yra didesnis grynaveislių kačių tarpe, o didžiausias Rytų trumpaplaukių kačių bei Kanados sfinksų, lyginant su kitomis veislėmis (36). Kito mokslinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad kačių burnos ertmės ir odos mikroflorai įtakos turi veislė ir, kiek mažiau, aplinka. Buvo pastebėta, kad Corynebacterium genties bakterijos buvo daugiau kartų išskirtos iš kačių, laikomų kambaryje, nei iš kačių, laikomų lauke. Corynebacterium genties bakterijos sudaro žmogaus odos natūralią mikroflorą, todėl manoma, kad didesnį šios bakterijos išskyrimą galėjo lemti kačių, laikomų kambaryje, glaudesnis kontaktas su šeimininku. Šiame tyrime kačių veislės buvo suskirstytos pagal kailio ilgį ir tankį. Statistiškai reikšmingas skirtumas buvo nustatytas tik vertinant patogenines mieles. Devon Rex veislės katėms nustatyta didžiausia

Malassezia genties mielių gausa, lyginant su kitomis atrinktomis kačių veislėmis (Cornish Rex,

Sphynx, Bengals, DSH, DMH, Siberian, DLH). Manoma, kad mikrofloros skirtumus sąlygoja įgimtos skirtingų veislių savybės, pavyzdžiui, kailio ilgis ir tankis, odos lipidų kiekis, drėgmė bei augintinio kailio priežiūra (37).

(19)

19 Literatūros apžvalga

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS

2.1. Tyrimo organizavimas

Magistro baigiamasis darbo tyrimas ‚,Kačių lyties organų mikrofloros išskyrimas ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms nustatymas‘‘ atliktas LSMU VA Patobiologijos katedroje 2019.10.01-2020.11.01 laikotarpiu. Tyrimo mėginiai buvo paimti iš sveikų kačių, gyvenančių kartu su šeimininkais ir ‚,X‘‘ veislyno ir ištirti per 24 val. Tyrimas vykdytas pagal schemą, kuri yra pavaizduota trečiame paveiksle.

v

3 pav. Magistro baigiamojo darbo tyrimo eigos schema

Tikslo ir uždavinių suformulavimas

Metodikos organizavimas Tiriamųjų grupių sudarymas

Katės mišrūnės laikomos lauke Veislinės katės laikomos ,,X‘‘ veislyne

Katės mišrūnės laikomos kambaryje

Mėginių laikymas

Mėginių paėmimas iš kačių makšties

Mėginių transportavimas

Grynos kultūros išskyrimas Mėginių sėjimas ant mitybos terpių Dažymas pagal Gramą ir morfologijos

vertinimas mikroskopu

Biocheminių ir antigeninių savybių nustatymas

Atsparumo antimikrobinėms medžiagoms nustatymas

Duomenų suvedimas Statistinė duomenų analizė

Rezultatų aptarimas Išvadų pateikimas

v B akt eri jos n ei ša ugo

(20)

20

2.2. Tiriamųjų grupių sudarymas

Magistriniame darbe buvo sudarytos 3 kačių tiriamosios grupės, atsižvelgiant į jų laikymo sąlygas ir veislę: katės mišrūnės, laikomos kambaryje (n=10), katės mišrūnės, laikomos lauke (n=15) ir veislinės katės, laikomos ,,X‘‘ veislyne (n=10). Iš viso per 2019-2020 metus buvo ištirtos 35 suaugusios, sveikos katės.

2.3. Mėginių paėmimas iš kačių makšties

Mėginių paėmimui iš kačių makšties buvo naudotos TRANSWAB (,,Amies‘‘, ,,Liofilchem‘‘, Italija) transportinės terpės. Gyvūno sveikatos būklei įvertinti, buvo atlikta bendroji klinikinė apžiūra. Katė buvo paguldoma ant nugaros, imamas sterilus vatos antgalis, kišamas į makšties prieangį ir švelniai pasukamas 15-20 sek., po to įdedamas į transportinę terpę TRANSWAB (,,Amies‘‘, Liofilchem‘‘, Italija) ir per 24 val. pristatomas į LSMU VA Patobiologijos katedrą.

2.4. Bakterijų išskyrimas ir biocheminių savybių tyrimas

Mėginiai buvo sėjami ant Triptono sojos agaro / Tryptic soy agar (TSA) (,,Sigma-aldrich‘‘, Vokietija), Bengalo rožės agaro / Rose Bengal caf agar (,,Liofilchem‘‘, Italija), Triptono tulžies X-gliukoronido agaro / Tryptone bile X-glucoronide (TBX) agar (,,Biolife‘‘, Italija), Kanamicino eskulino azido agaro / Kanamycin aesculin azide agar (,,Liofilchem‘‘, Italija), Kolumbijos agaro / Columbia agar (,,Sigma-aldrich‘‘, Vokietija) + 5 proc. avies kraujo, Pseudomonas centremide agaro / Pseudomonas centremide agar (,,CarlRoth‘‘, Vokietija) ir kultivuojami 37 ºC laipsnių temperatūroje 24-48 val. Po 24-48 val. buvo vertinama išaugusių bakterijų kolonijų morfologija, iš kultūrų ruošiami tepinėliai. Išaugusios bakterijų kolonijos sterilia vienkartine kilpele pernešamos ant objektinio stiklelio ir tepinėlis dažomas Gramo būdu (,,Diagnostica Merk‘‘, Vokietija). Nudažytas tepinėlis buvo išdžiovinamas ir vertinamas mikroskopu, nustatoma bakterijų morfologija. Raudona spalva nusidažo gramneigiamos bakterijos, gramteigiamos – violetine. Išaugusioms bakterijoms buvo atliekami biocheminiai tyrimai.

E. coli identifikavimui kačių lyties organų mėginiai buvo sėjami ant Levino E.M.B agaro /

E.M.B Levine agar (,,Liofilchem‘‘, Italija) ir kultivuojami + 37 ºC temperatūroje 24 val. Šios bakterijos Levino agare fermentuoja laktozę ir matomas kolonijoms būdingas metalinis blizgesys.

E. coli gamina fermentą β-D-gliukoronidazę, todėl pasėjus mėginį ant TBX agaro (,,Biolife‘‘,

Italija) stebimos išaugusios mėlynai žalios spalvos kolonijos. Šios bakterijos auga difuziškai nuo pasėjimo zonos, išskiria indolą S.I.M terpėje / S.I.M medium (,,Liofilchem‘‘, Italija) ir joms būdingas judrumas. Drumstumas aplink kolonijų pasėjimo zoną parodo, kad judrumo testas yra teigiamas, o užlašintas Kovačo reagentas ir susidaręs raudonos spalvos indolo žiedas patvirtina E.

coli būdingą triptofonazės gamybą. Taip pat buvo atliktas O.N.P.G. greitasis testas (,,Liofilchem‘‘,

Italija), siekiant atskirti E. coli, kuri išskiria fermentą β-galaktozidazę, nuo Proteus vulgaris - neišskiria fermento. Bakterijų kultūra sėjama į terpę su O.N.P.G., inkubuojama + 37 ºC

(21)

21 temperatūroje 24 val. Bakterijos, kurios išskiria β-galaktozidazę, pakeičia terpę į geltoną spalvą dėl O.N.P.G. hidrolizės. Bakterijos, neturinčios šio fermento, nekeičia spalvos, terpė lieka bespalvė. Taip pat, siekiant atskirti E. coli nuo kitų enterobakterijų, kultūros sėjamos ant S.I.M terpės, pridedamas Kovačo reagentas ir stebima indolo gamyba. E. coli ureazės negamina, todėl ureazės testas (,,Oxoid‘‘, Italija) per 24 val. 37 ºC temperatūroje – neigiamas.

Buvo atliktas katalazės testas su 3 proc. vandenilio peroksidu, siekiant atskirti gramteigiamus stafilokokus nuo streptokokų. Katalazei teigiami kokai (stafilokokai) buvo sėjami ant Manito druskos agaro / Mannit–Kochsalz agar (,,CarlRoth‘‘, Vokietija) ir inkubuojami 37 ºC temperatūroje 48 val. Koaguliazei teigiami stafilokokai fermentuoja manitolį, todėl, dėl pH kitimo, pakeičia terpės spalvą nuo rožinės iki geltonos. Greitasis oksidazės testas / Oxidase Test Stick (,,Liofilchem‘‘, Italija), skirtas atskirti stafilokokus nuo mikrokokų. Streptokokai yra katalazei neigiami mikroorganizmai. Šios bakterijos аugdamos ant krаujo аgaro sukelia pilną arba dalinę hemolizę. D grupės streptokokai ant Kanamicino eskulino azido agaro (,,Liofilchem‘‘, Italija) skaido eskuliną ir auga juodomis kolonijomis.

Taip pat buvo atliktas PYR (pirilidonilio aminopeptidazės) testas Enterococcus faecium identifikavimui. Šis testas parodo pirilidonilio aminopeptidazės aktyvumą. Jeigu reakcija teigiama, matoma raudonos spalvos reakcija. Mėginys su E. faecalis, fenolio raudonojo sultinyje, pakeičia spalvą iš raudonos į geltoną, o mėginyje su E. faecium sultinio spalva nepakinta. E. faecalis sorbitolį skaido, o E. faecium neskaido.

Nustačius Proteus genties bakterijoms būdinga šliaužiantį augimą ant KA, kultūra buvo persėjama ant S.I.M. terpės (,,Liofilchem‘‘, Italija). Dėl sieros vandenilio gamybos, terpė būna juodos spalvos ir taip pat matomas šliaužiantis augimas. Jeigu tai yra Proteus vulgaris, užlašinus Kovačo reagento, susidaro raudonos spalvos žiedas, nes šis mikroorganizmas išskiria indolą, o jei

Proteus mirabilis - žiedas nesusidaro, neišskiria indolo. Taip pat buvo atliktas ureazės testas

(,,Oxoid‘‘ Italija). Šios bakterijos fermentuoja urėją, ir terpė 37 ºC temperatūroje per 24 val. pakeičia spalvą nuo gelsvos iki rožinės dėl pH pokyčio, kurį nulemia amoniako išsiskyrimas. P.

mirabilis ir P. vulgaris bakterijos ureazei teigiamos.

Gramteigiamos Corynebacterium genties bakterijos, augdamos ant kraujo agaro, sudarė permatomais kraštais išgaubto ovalo formos kolonijas. Corynebacterium genties bakterijoms nustatyti, buvo atliekamas katalazės testas. Šios bakterijos išskiria fermentą katalazę. Ureazės testas - neigiamas.

2.5. Atsparumo antimikrobinėms medžiagoms nustatymas

Išskirtų bakterijų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms buvo nustatomas naudojant modifikuotą Kirby - Bauer metodą (indikatorinių diskų metodas). Išaugusios bakterijų kolonijos

(22)

22 buvo perkeliamos į fiziologinį tirpalą ir suspenduojamos naudojant densitometrą, kol atitiks standartą - 0,5 Mac Farland optinio tankio vienetus (Den–1 Densitometer, ,,Biosan‘‘ Latvija). Pasiekus atitinkamą optinį tankį, tiriamos bakterijų kultūros sėjamos ant specialaus ,,Mueller Hinton II Agar‘‘ agaro (,,Oxoid‘‘, Anglija). Pasirinkti indikatoriniai antimikrobinių medžiagų diskeliai dedami ant agaro paviršiaus 30 mm atstumu vienas nuo kito. Užsėtos Petri lėkštelės kultivuojamos termostate 37 ºC temperatūroje 24-48 val. Po 24-48 val. vertinamas išskirtų kolonijų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms. Imama speciali liniuotė ir matuojama bakterijų augimo slopinimo zona, rezultatai vertinami pagal galiojanti EUCAST standartą (Versija 10.0, 2020-01-01). Antimikrobiniam atsparumui nustatyti buvo pasirinktos 7 antimikrobinės medžiagos. Naudoti šie indikatoriniai antimikrobinių medžiagų diskeliai: amoksicilinas - AML 30 µg (Oxoid/A), amoksicilinas su klavulano rūgštimi - AUG 20 µg + Clavulanic acid 10 µg (Oxoid/A), tetraciklinas - Te 30 µg (Oxoid/A), eritromicinas - E 15 µg (Oxoid/A), ciprofloksacinas - CIP 5 µg (Oxoid/A), penicilinas - P 10 µg (Oxoid/A), cefoperazonas - CFP 75 µg (Oxoid/A).

2.6. Statistinė analizė

Atliekant tyrimo statistinę analizę buvo siekiama nustatyti skirtingų laikymo sąlygų, bei veislės įtaką išskiriamų mikroorganizmų kiekiui iš sveikų kačių makšties. Statistinė analizė atlikta ,,Microsoft Excel 2019’’ programa. Statistinis patikimumas buvo suskaičiuotas naudojantis Fisher‘s Exact testu. Tyrimo rezultatai buvo laikomi statistiškai patikimi, kai p<0,05.

(23)

23

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Iš kačių makšties, laikomų skirtingomis sąlygomis, išskirtos bakterijos

Atlikus tyrimą, nustatyta, kad iš sveikų kačių makšties (n=35), laikomų skirtingomis sąlygomis, mėginių daugiausiai išaugo E. coli, E. faecium ir Klebsiella genties bakterijos (4 pav.).

4 pav. Bendras išskirtų bakterijų procentas

Išskyrus bakterijas iš kačių makšties, laikomų lauke, nustatyta, kad vyravo E. coli ir E.

faecium bakterijos. Taip pat išskirtos Proteus vulgaris bei Staphylococcus, Streptococcus ir Klebsiella genties bakterijos (5 pav.).

48.0% 24.0% 8.0% 4.0% 4.0% 8.0% 4.0% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% Pr o c. Išskirtos bakterijos

5 pav. Bakterijos, išskirtos iš kačių mišrūnių, laikomų lauke

4.0% 39% 29.4% 2.0% 19.6% 2.0% 2.0% 2.0% 0.00% 5.00% 10.00% 15.00% 20.00% 25.00% 30.00% 35.00% 40.00% 45.00% Pr o c. Išskirtos bakterijos

(24)

24 Mūsų tyrimo metu iš kačių makšties, laikomų kambaryje, daugiausiai išaugo E. coli ir E.

faecium. Iš šios grupės kačių mėginių, papildomai dar išskirtos Corynebacterium genties bakterijos

(6 pav.).

7 paveiksle matoma, kad iš kačių, laikomų veislyne, dažniausiai išskiriamos Klebsiella genties bakterijos, o mažiausiai – E. coli.

6 pav. Bakterijos, išskirtos iš kačių mišrūnių laikomų kambaryje

7 pav. Bakterijos, išskirtos iš kačių laikomų veislyne

50.0% 41.6% 8.4% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0%

Escherichia coli Enterococcus faecium Corynebacterium spp.

Pr o c. Išskirtos bakterijos 14.0% 29.0% 57.0% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0%

Escherichia coli Enterococcus faecium Klebsiella spp.

P

roc

.

(25)

25

3.2. Kačių makšties, laikomų skirtingomis sąlygomis, bakterijų

atsparumas antimikrobinėms medžiagoms

Remiantis gautais tyrimo rezultatais nustatyta, kad bakterijos išskirtos iš kačių makšties, laikomų skirtingomis sąlygomis, buvo atsparios penicilinui, eritromicinui, tetraciklinui, amoksicilinui ir cefoprazonui. Jautrumas nustatytas ciprofloksacinui ir amoksicilinui su klavulano rūgštimi (8 pav.).

Lyginant antimikrobinių medžiagų poveikio efektyvumą nustatyta, kad penicilinas veikė geriau nei amoksicilinas (p<0,05), eritromicinas geriau nei tetraciklinas (p<0,05), cefoperazonas geriau nei ciprofloksacinas (p<0,05).

9 paveiksle matoma, kad E. coli bakterija, išskirta iš kačių makšties, laikomų lauke, buvo labiausiai atspari penicilinui, eritromicinui, tetraciklinui ir amoksicilinui. Didžiausias jautrumas nustatytas amoksicilinui su klavulano rūgštimi. Gauti duomenys yra statistiškai patikimi (p<0,05).

8 pav. Bendras išskirtų padermių atsparumas antimikrobinėms medžiagoms

54.0% 18.0% 12.0% 58.0% 34.0% 46.0% 82.0% 88.0% 98.0% 42.0% 96.0% 66.0% 0% 20% 40% 60% 80% 100%

Amoksicilinas su klavulano rūgštimi Amoksicilinas Tetraciklinas Eritromicinas Ciprofloksacinas Penicilinas Cefoperazonas Proc. A n tim ikr o b in ė m e d ži ag a Jautru Atsparu

(26)

26 16.7% 83.3% 66.7% 100.0% 33.3% 100.0% 16.7% 83.3% 16.6% 33.3% 66.7% 83.3% 0% 20% 40% 60% 80% 100%

Amoksicilinas su klavulano rūgštimi Amoksicilinas Tetraciklinas Eritromicinas Ciprofloksacinas Penicilinas Cefoperazonas Proc. A n tim ikr o b in ė m e d ži ag a Atsparu Jautru

Mūsų tyrimo metu nustatyta, kad iš kačių makšties, laikomų kambaryje, išskirtos E. coli bakterijos buvo labiausiai atsparios penicilinui, eritromicinui, amoksicilinui ir tetraciklinui. Jautrios - amoksicilinui su klavulano rūgštimi ir cefoperazonui (10 pav.). Gauti duomenys yra statistiškai patikimi (p<0,05).

9 pav. Iš kačių makšties, laikomų lauke, išskirtų Escherichia coli bakterijų atsparumas

antimikrobinėms medžiagoms

10 pav. Iš kačių makšties, laikomų kambaryje, išskirtų Escherichia coli bakterijų

atsparumas antimikrobinėms medžiagoms 41.6% 58.3% 91.6% 91.6% 58.3% 100.0% 50.0% 58.3% 41.6% 41.6% 50.0% 0% 20% 40% 60% 80% 100%

(27)

27 41.6% 58.3% 91.6% 91.6% 58.3% 100.0% 50.0% 16.7% 83.3% 66.7% 100.0% 33.3% 100.0% 16.7% 100.0% 100.0% 100.0% 100.0% 50.0% 100.0% 100.0% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Amoksicilinas su klavulano rūgštimi Amoksicilinas Tetraciklinas Eritromicinas Ciprofloksacinas Penicilinas Cefoperazonas Proc. A n tim ikr o b in ė m e d ži ag a

Laikomos lauke Laikomos kambaryje Laikomos veislyne

11 paveiksle matoma, kad visos E. coli bakterijos išskirtos iš kačių, laikomų veislyne, pasižymėjo dauginiu atsparumu. Prieš E. coli šioje kačių grupėje veikė tik ciprofloksacinas. Gauti duomenys yra statistiškai patikimi (p<0,05).

Remiantis gautais tyrimo rezultatais ir lyginant išskirtų, iš skirtingų kačių laikymo sąlygų, E.

coli bakterijų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, nustatyta, kad šios bakterijos išskirtos iš

kačių, laikomų veislyne, pasižymėjo dauginiu atsparumu (12 pav.). Gauti duomenys yra statistiškai patikimi (p<0,05).

11 pav. Iš kačių makšties, laikomų veislyne, išskirtų Escherichia coli bakterijų atsparumas

12 pav. Iš kačių makšties, laikomų skirtingomis sąlygomis, išskirtų Escherichia

coli bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms palyginimas 100.0% 100.0% 100.0% 100.0% 50.0% 100.0% 100.0% 50.0% 0% 20% 40% 60% 80% 100%

Amoksicilinas su klavulano rūgštimi Amoksicilinas Tetraciklinas Eritromicinas Ciprofloksacinas Penicilinas Cefoperazonas Proc. An tim ikr o b in ė m e d ži ag a Atsparu Jautru

(28)

28 20.0% 60.0% 60.0% 100.0% 40.0% 100.0% 20.0% 80.0% 40.0% 40.0% 60.0% 80.0% 0% 20% 40% 60% 80% 100%

Mūsų tyrimo metu nustatyta, kad E. faecium bakterijos išskirtos iš kačių, laikomų lauke, buvo atsparios penicilinui, eritromicinui, tetraciklinui, amoksicilinui ir cefoperazonui (13 pav.). Gauti duomenys yra statistiškai patikimi (p<0,05).

14 paveiksle matoma, kad E. faecium bakterija išskirta iš kačių, laikomų kambaryje, buvo labiausiai atspari penicilinui ir eritromicinui. Jautriausia - cefoperazonui ir amoksicilinui su klavulano rūgštimi. Gauti duomenys yra statistiškai patikimi (p<0,05).

13 pav. Iš kačių makšties, laikomų lauke, išskirtų Enterococcus faecium bakterijų

atsparumas antimikrobinėms medžiagoms

14 pav. Iš kačių makšties, laikomų kambaryje, išskirtų Enterococcus faecium bakterijų

atsparumas antimikrobinėms medžiagoms 50.0% 83.3% 100.0% 100.0% 50.0% 100.0% 66.6% 50.0% 16.6% 50.0% 33.3% 0% 20% 40% 60% 80% 100%

(29)

29 Nustatyta, kad E. faecium bakterijos išskirtos iš kačių, laikomų veislyne, buvo atsparios visoms pasirinktoms antimikrobinėms medžiagoms, išskyrus ciprofloksaciną, kuriam nustatytas jautrumas (15 pav.). Gauti duomenys yra statistiškai patikimi (p<0,05).

Remiantis gautais tyrimo rezultatais ir lyginant išskirtų, iš skirtingų kačių laikymo sąlygų, E.

faecium bakterijų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, nustatyta, kad šios bakterijos išskirtos

iš kačių, laikomų veislyne, pasižymi didžiausiu atsparumu (16 pav.). Gauti duomenys yra statistiškai patikimi (p<0,05).

15 pav. Iš kačių makšties, laikomų veislyne, išskirtų Enterococcus faecium bakterijų

atsparumas antimikrobinėms medžiagoms 75.0% 100.0% 100.0% 100.0% 25.0% 100.0% 100.0% 25.0% 75.0% 0% 20% 40% 60% 80% 100%

Amoksicilinas su klavulano rūgštimi Amoksicilinas Tetraciklinas Eritromicinas Ciprofloksacinas Penicilinas Cefoperazonas Proc. A n tim ikr o b in ė m e d ži ag a Atsparu Jautru 50.0% 83.3% 100.0% 100.0% 50.0% 100.0% 66.6% 20.0% 60.0% 60.0% 100.0% 40.0% 100.0% 20.0% 75.0% 100.0% 100.0% 100.0% 25.0% 100.0% 100.0% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Amoksicilinas su klavulano rūgštimi Amoksicilinas Tetraciklinas Eritromicinas Ciprofloksacinas Penicilinas Cefoperazonas Proc. A n tim ikr o b in ė m e d ži ag a

Laikomos namie Laikomos kambaryje Laikomos veislyne

16 pav. Iš kačių makšties, laikomų skirtingomis sąlygomis, išskirtų Enterococcus faecium

(30)

30 Nustatyta, kad Klebsiella genties bakterijos išskirtos iš kačių, laikomų veislyne, buvo atsparios visoms pasirinktoms antimikrobinėms medžiagoms, išskyrus ciprofloksaciną, kuriam nustatytas jautrumas (17 pav.). Gauti duomenys yra statistiškai patikimi (p<0,05).

18 paveiksle matoma, kad iš kačių makšties, laikomų lauke, išskirtos Klebsiella genties bakterijos buvo labiausiai atsparios cefoperazonui, penicilinui, eritromicinui, tetraciklinui ir amoksicilinui. Gauti duomenys yra statistiškai patikimi (p<0,05).

87.5% 100.0% 100.0% 100.0% 12.5% 100.0% 100.0% 12.5% 87.5% 0% 20% 40% 60% 80% 100%

17 pav. Iš kačių makšties, laikomų veislyne, išskirtų Klebsiella genties bakterijų

atsparumas antimikrobinėms medžiagoms

50% 100% 100% 100% 50% 100% 100% 50% 50% 0% 20% 40% 60% 80% 100%

18 pav. Iš kačių makšties, laikomų lauke, išskirtų Klebsiella genties bakterijų atsparumas

(31)

31 Nustatyta, kad iš kačių, laikomų lauke, išskirtos Staphylococcus genties bakterijos buvo atsparios visoms pasirinktoms antimikrobinėms medžiagoms, išskyrus amoksiciliną su klavulano rūgštimi, kuriam nustatytas jautrumas (19 pav.). Gauti duomenys yra statistiškai patikimi (p<0,05).

Mūsų tyrimo metu nustatyta, kad iš kačių makšties, laikomų lauke, išskirtos Streptococcus

genties bakterijos buvo atsparios visoms pasirinktoms antimikrobinėms medžiagoms, išskyrus amoksiciliną ir amoksiciliną su klavulano rūgštimi, kurioms nustatytas jautrumas (20 pav.). Gauti duomenys yra statistiškai patikimi (p<0,05).

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Amoksicilinas su klavulano rūgštimi Amoksicilinas Tetraciklinas Eritromicinas Ciprofloksacinas Penicilinas Cefoperazonas Proc. A n ti m ikr ob in ė m ed ži ag a Atsparu Jautru

19 pav. Iš kačių makšties, laikomų lauke, išskirtų Staphylococcus genties bakterijų atsparumas

0% 20% 40% 60% 80% 100%

20 pav. Iš kačių makšties, laikomų lauke, išskirtų Streptococcus genties bakterijų atsparumas

(32)

32 21 paveiksle matoma, kad iš kačių makšties, laikomų lauke, išskirtos Proteus vulgaris bakterijos buvo atsparios visoms antimikrobinėms medžiagoms, išskyrus ciprofloksaciną ir amoksiciliną su klavulano rūgštimi, kurioms nustatytas jautrumas. Gauti duomenys yra statistiškai patikimi (p<0,05).

Nustatyta, kad iš kačių, laikomų kambaryje, išskirtos Corynebacterium genties bakterijos buvo

atsparios penicilinui, eritromicinui ir amoksicilinui. Jautrios - cefoperazonui, ciprofloksacinui, tetraciklinui ir amoksicilinui su klavulano rūgštimi (22 pav.).

0% 20% 40% 60% 80% 100%

21 pav. Iš kačių makšties, laikomų lauke, išskirtų Proteus vulgaris bakterijų atsparumas

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Amoksicilinas su klavulano rūgštimi Amoksicilinas Tetraciklinas Eritromicinas Ciprofloksacinas Penicilinas Cefoperazonas Proc. An tim ikr o b in ė m e d ži ag a Atsparu Jautru

22 pav. Iš kačių makšties, laikomų kambaryje, išskirtų Corynebacterium genties bakterijų

(33)

33

3.3. Mišrūnių ir veislinių kačių makšties, laikomų skirtingomis sąlygomis,

mikroflorų palyginimas

Atlikus tyrimą ir palyginus išskirtas mikrofloras iš kačių makšties, laikomų skirtingomis sąlygomis, nustatyta, jog didžiausia bakterijų įvairovė išskirta iš grupės kačių laikomų lauke. Šioje grupėje vyravo E. coli ir E. faecium bakterijos ir priešingai nei kitose, taip pat išaugo Proteus

vulgaris ir Staphylococcus, Streptococcus, Klebsiella genties bakterijos. Taip pat pastebėta, kad Klebsiella genties bakterijos vyravo tik tarp veislyne laikomų kačių, o E. coli šioje grupėje sudarė

žymiai mažesnę procentinę dalį. Corynebacterium genties bakterijos išaugo tik iš mėginių kačių, laikomų kambaryje. E. coli ir E. faecium bakterijos buvo išskirtos iš visų trijų grupių kačių (23 pav.). Gauti rezultatai yra statistiškai patikimi (p<0,05).

24 paveiksle matoma, kad veislinių kačių makštyse vyravo Klebsiella genties bakterijos, o E.

coli sudarė žymiai mažesnę procentinę dalį, lyginant su kačių mišrūnių grupe. E. faecium pasiskirstė

procentiškai vienodai. Gauti duomenys yra statistiškai nepatikimi (p>0,05).

14.0% 50.0% 48.0% 29.0% 41.6% 24.0% 57.0% 8.0% 4.0% 8.4% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Laikomos veislyne Laikomos kambaryje Laikomos lauke Escherichia coli Enterococcus faecium Klebsiella spp. Staphylococcus spp. Streptococcus spp. Corynebacterium spp. Proteus vulgaris

(34)

34 48.6% 14.0% 29.7% 29.0% 5.4% 57.0% 2.7% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Mišrūnės Veislinės Proc. Vei sl ė Escherichia coli Enterococcus faecium Klebsiella spp. Staphylococcus spp. Streptococcus spp. Corynebacterium spp. Proteus vulgaris

(35)

35

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Šio tyrimo metu buvo ištirti mėginiai iš sveikų kačių (n=35) makšties. Rezultatai buvo lyginami tarpusavyje, atsižvelgiant į kačių laikymo sąlygas ir veislę: katės mišrūnės, laikomos kambaryje (n=10), katės mišrūnės laikomos lauke (n=15) ir katės, laikomos ,,X‘‘ veislyne (n=10).

Siemieniuch M ir kitų mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad sveikų kačių makštyje vyravo

E. coli, Staphylococcus, Proteus ir Enterococcus genties bakterijos. Remiantis gautais tyrimo

rezultatais, šios rūšies bakterijų buvo išskirtą ir mūsų atliktame tyrime: E. coli - 57,1 proc. ir E.

faecium - 42,9 proc. Taip pat buvo išskirtos Streptococcus, Staphylococcus, Corynebacterium, Proteus ir Klebsiella genties bakterijos.

2019 metais Lenkijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad didesnė Streptococcus genties bakterijų padermių įvairovė buvo išskirta iš sveikų kačių, laikomų kambaryje, (24 padermės) nei iš kačių, laikomų lauke (18 padermių) (12). Kitame moksliniame darbe nustatyta, jog Streptococcus genties bakterijų paplitimas yra didesnis tarp kačių laikomų grupėse, pavyzdžiui veislynuose (14). Mūsų atlikto tyrimo metu gauti kitokie rezultatai. Nustatyta, kad Streptococcus genties bakterijos buvo išskirtos tik iš kačių laikomų lauke, tačiau sudarė mažą dalį. Šioje kačių grupėje vyravo E.coli ir E. faecium bakterijos. Autoriai teigia, kad vienas iš dažniausių hospitalinių infekcijų sukėlėjų yra

Klebsiella pneumoniae (38). Klebsiella genties bakterijos gali sukelti šlapimo, viršutinių kvėpavimo

takų infekcijas, piometrą bei septicemiją (22). Remiantis gautais tyrimo rezultatais nustatyta, kad kačių, laikomų veislyne, grupėje vyravo Klebsiella genties bakterijos. Manoma, kad tokį rezultatą galėjo sąlygoti nuolatinė veislyno veterinarinė priežiūra. Dėl to galima teigti, kad veislynai turi didesnę riziką hospitalinių infekcijų pasireiškimui.

Japonijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad E. coli ir Proteus genties bakterijos buvo išskirtos iš visų, šunų ir kačių laikomų lauke, mėginių (4). Mūsų atlikto tyrimo metu pastebėta, kad

Proteus vulgaris bakterija buvo išskirta tik iš kačių, laikomų lauke, grupės, kurioje vyravo E. coli.

2019 metais mokslininkų atliktas tyrimas nustatė, kad Corynebacterium genties bakterijos buvo daugiau kartų išskirtos iš kačių laikomų kambaryje nei iš kačių laikomų lauke, odos mėginių (37). Mūsų atlikto tyrimo metu pastebėta, kad šios rūšies bakterijos buvo išskirtos tik iš mėginių kačių, laikomų kambaryje. Autoriai teigia, kad Corynebacterium genties bakterijos sudaro žmogaus odos natūralią mikroflorą (37). Todėl manoma, kad didesnį šios bakterijos išskyrimą galėjo lemti kačių, laikomų kambaryje, glaudesnis kontaktas su šeimininku.

Bakterijoms, išskirtoms iš kačių makšties mėginių, buvo nustatytas atsparumas antimikrobinėms medžiagoms. 2006 metais atlikto tyrimo metu nustatyta, kad E. coli padermė išskirta iš kačių laikomų veislyne, buvo labiau atsparesnė nei iš kačių laikomų namie su šeimininkais (20). Kiti autoriai pastebėjo, kad iš gyvūnų augintinių, kurie buvo gydomi veterinarijos

(36)

36

klinikoje ir turėjo kontaktą su kitais gyvūnais, buvo išskirtą daugiau daugeliui antimikrobinių medžiagų atsparių enterobakterijų padermių (32). Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad bakterijos išskirtos iš grupės kačių, laikomų veislyne (Klebsiella genties bakterijos, E. coli, E. faecium) ir lauke (E. coli, E. faecium, Proteus vulgaris ir Klebsiella, Staphylococcus, Streptococcus genties bakterijos) pasižymi dauginiu atsparumu. Jautrumas antimikrobinėms medžiagoms buvo nustatytas tik tarp mėginių kačių, laikomų kambaryje. Panašūs rezultatai buvo gauti 2017 metais, Portugalijoje atliktame tyrime. Mokslininkai nustatė, kad mažiausias E. coli atsparumo lygis buvo tarp jaunų, kambaryje laikomų, gyvūnų. Galima teigti, kad atsparių, antimikrobinėms medžiagoms, bakterijų paplitimas priklauso nuo laikymo sąlygų, o sveikų kačių mikroflora gali būti atsparumo genų rezervuaru.

Iki šiol nėra atliktų tyrimų, kurie patvirtintų reikšmingą skirtumą tarp mišrūnių ir veislinių kačių makšties mikroflorų. Tik Švedijoje 2016 metais atliktas retrospektyvus tyrimas parodė, kad piometros nustatymo dažnis yra didesnis grynaveislių kačių tarpe. Nustatyta, kad dažniausias piometros sukėlėjas kačių tarpe yra uropatogeninė E. coli padermė. Kitos – S. aureus, Klebsiella,

Proteus, Streptococcus genties bakterijos, taip pat buvo aptiktos piometros atvejais. (36). Mūsų

tyrimo metu gauti rezultatai parodė, kad grynaveislių kačių tarpe E. coli buvo paplitusi rečiau nei kačių mišrūnių tarpe. Veislinių kačių grupėje vyravo Klebsiella genties bakterijos, taip pat buvo išskirta E. faecium bakterija. 2019 metais, Older CE ir kiti mokslininkai nustatė, kad kačių odos mikroflorai turi įtakos veislė, tačiau reikšmingas skirtumas buvo nustatytas tik vertinant grybelių įvairovę. Trumpaplaukių kačių tarpe buvo nustatytas didesnis Malassezia genties patogeninių mielių paplitimas (37). Mūsų tyrimo metu pastebėta didesnė bakterijų rūšių įvairovė kačių mišrūnių tarpe, lyginant su veislinių kačių grupe, tačiau manoma, kad tam daugiau įtakos turėjo laikymo sąlygos.

(37)

37

IŠVADOS

1. Sveikų kačių makštyje, laikomų kambaryje, lauke ir veislyne, vyravo Escherichia coli (39,0 proc.), Enterococcus faecium (29,4 proc.) ir Klebsiella (19,6 proc.) genties bakterijos.

2. Nustatyta, jog iš kačių makšties, laikomų lauke ir veislyne, išskirtos bakterijos pasižymėjo dauginiu atsparumu. Palyginus, didžiausias atsparumas antimikrobinėms medžiagoms nustatytas tarp grupės kačių laikomų veislyne, o mažiausias - laikomų kambaryje. Laikymo sąlygos turėjo įtakos atsparių bakterijų paplitimui (p<0,05).

3. Palyginus kačių, laikomų skirtingomis sąlygomis, makšties mikrofloras nustatyta, kad Escherichia coli ir Enterococcus faecium bakterijos buvo išskirtos iš visų trijų grupių kačių. Klebsiella genties bakterijos vyravo tik tarp kačių laikomų veislyne (57,0 proc.), o tarp kačių laikomų kambaryje ir lauke Escherichia coli (atitinkamai 50,0 proc. ir 48,0 proc.).

(38)

38

REKOMENDACIJOS

Iš kačių, laikomų veislyne, buvo išskirti hospitalinių infekcijų sukėlėjai, kuriems nustatytas dauginis atsparumas. Rekomenduojame:

1. Periodiškai tirti veislyno aplinkos ir gyvūnų augintinių mikroflorą nosokominių sukėlėjų atžvilgiu.

2. Gyvūnų augintinių gydymui naudoti antimikrobines medžiagas tik paskyrus veterinarijos gydytojui.

(39)

39

PADĖKA

Dėkoju savo darbo vadovei prof. dr. Jūratei Šiugždaitei už pagalbą rengiant darbą ir suteiktas žinias, bei mikrobiologijos rezidentei Ingridai Jankauskaitei už pagalbą laboratorijoje. Taip pat norėčiau padėkoti lekt. dr. Sigitai Kerzienei už pagalbą atliekant statistinius skaičiavimus.