3
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA
Vaidotas Pauliukas
AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS JAUNŲJŲ
GYVULININKYSTĖS SPECIALISTŲ ITEGRACIJOS Į DARBO
RINKĄ BROBLEMOS
Magistro darbas
Darbo vadovas:
Doc. Dr. Virginijus Suveizdis
4
Magistro darbas atliktas 2005 – 2007 metais Lietuvos veterinarijos
akademijos socialinių mokslų ir informatikos katedroje.
Magistro darbą paruošė : Vaidotas Pauliukas ___________
Magistro darbo vadovas : doc. dr. Virginijus Suveizdis ___________
(Socialinių mokslų ir informatikos katedra)
5
TURINYS
ĮVADAS………3
1.TEMOS TEORINIS PAGRINDIMAS IR LITERATŪROS APŽVALGA……… 7
1.1 Lietuvos darbo rinka ir jos pokyčiai……….7
1.2 Gyventojų užimtumas ir nedarbas žemės ūkyje……….10
1.3. Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų padėtis darbo rinkoje………..13
2. LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETO APSOLVENTŲ PADĖTIES DARBO RINKOJE TYRIMAS………...…18
2.1 Tyrimo metodika………18
2.2 1999-2002 LVA absolventų tyrimas………..19
2.3 Potencialių darbdavių požiūris į LVA Gyvulininkystės technologijos fakulteto absolventus……….…21
2.4 Lietuvos veterinarijos akademijos gyvulininkystės technologijos fakulteto 2003m. laidos absolventų integracijos į darbo rinką tyrimas………...…....24
2.5 Lietuvos veterinarijos akademijos gyvulininkystės technologijos fakulteto 2003m. laidos absolventų tyrimo rezultatai……….26
IŠVADOS………...33
REKOMENDACIJOS………...…34
RÉSUMÉ……….36
NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS………...37
PADĖKA……….38
6 ĮVADAS
Lietuvos žemės ūkio sektorius šiandien turi konkuruoti su senbuvių ES šalių žemdirbiais. Šalyje vyrauja maži ir vidutiniai ūkiai, sutrikę ūkiniai ryšiai tarp žemės ūkio gamintojų ir perdirbėjų, neišplėtota kooperacija, nepakankamas ūkininkų išsilavinimas, administravimo ir vadybos žinių stoka, mažos pajamos, neišplėtota socialinė infrastruktūra kaime, nepalanki kreditavimo sistema stabdo naujų technologijų diegimą, alternatyvių žemės ūkiui veiklų plėtrą. Sparčią kaimo plėtrą galėtų užtikrinti naujausias žemės ūkio technologijos sistemas išmanantys aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kurie gebėtų gerai organizuoti žemės ūkio gamybą, perdirbimą bei realizavimą, diegti ir valdyti naujas technologijas.
(http://sena.zur.lt/users_files/docs/prezidiumo_medz0610122.pdf. Žiūrėta 2006 m. gruodžio 3d.)
Tik aukštos kvalifikacijos darbo jėga gali užtikrinti aukštą žemės ūkio konkurencingumą. Kartu turi būti garantuojamas geras atitikimas tarp darbo jėgos pasiūlos ir paklausos, kad kiekvienas apmokytas žmogus gautų darbą pagal įgytą kvalifikaciją. Priešingu atveju investicijos į mokymą yra neefektyvios. Norint efektyviai panaudoti mokymui skirtas lėšas, reikia tikslingai suplanuoti priėmimą, kad atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų pasiūla atitiktų darbo rinkos poreikius. Todėl yra svarbu žinoti, ar absolventai randa darbą ir ar šis darbas atitinka jų įgytą kvalifikaciją. Tačiau patikimos informacijos apie tai yra ne daug. (http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/02_Atask.%20gal.%2005.02.26.doc. Žiūrėta 2006 m. spalio 3d)
Darbo rinkos funkcionavimo rezultatai priklauso nuo darbo jėgos pasiūlos ir paklausos tarpusavio sąveikos. Minėtų struktūrų neatitikimas yra viena iš pagrindinių nedarbo priežasčių. Siekiant jį mažinti, svarbus vaidmuo tenka darbo jėgos formavimui kiekybiniu ir kokybiniu požiūriais ne tik einamu momentu, bet ir perspektyvoje. Todėl būtina prognozuoti specialistų poreikį. Prognozuojant turinčių aukštąjį išsilavinimą įvairių studijų krypčių žemės ūkio specialistų poreikį, tikslinga atsižvelgti ne tik į objektyvius veiksnius (situacija darbo rinkoje, gamybos bei paslaugų apimtis, investicijos, studentų kontingentai), bet ir į subjektyvius – aukštųjų mokyklų absolventų nuomones apie savo srities specialistų esamą bei būsimą poreiki darbo rinkoje. (Socialinių mokslų ir darbo institutas, 1999)
Temos aktualumas – jaunimas vis tik yra viena iš socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių, kadangi jų integracija į darbo rinką išlieka problematiška: tai žmonių grupė, kurie pirmiausia pajunta ekonominius pokyčius, demografinį nesubalansuotumą, globalizaciją ir kultūrų įvairovę (Europos komisijos baltoji knyga, 2002 ).
7
Siekiant didinti aukštąjį išsimokslinimą turinčios darbo jėgos konkurencingumą bei pasiūlos ir paklausos struktūrų atitikimą, svarbu tirti minėtų specialistų padėtį darbo rinkoje. Ypatingą reikšmę įgauna problema, ar (ir kiek) išsimokslinimas bei kvalifikacijos atitinka esamus ir būsimus ūkio poreikius, nes aukštai išsivysčiusių technologijų bei gamybinio potencialo efektyvus panaudojimas vis labiau priklauso nuo žmogaus profesinio pasirengimo kokybės. (http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2002_1.pdf. Žiūrėta 2007 sausio 10 d.)
Tyrimo problema. Aukštos kvalifikacijos jaunųjų gyvulininkystės specialistų padėtis darbo rinkoje ir integracijos problemos.
Hipotezė. Pastaruoju metu, vykstant pozityviems pokyčiams Lietuvos žemės ūkyje, aukštos kvalifikacijos gyvulininkystės specialistų padėtis darbo rinkoje turėtų gerėti.
Tyrimo objektas – 2003m. laidos LVA Gyvulininkystės technologijos fakulteto absolventai.
Tyrimo tikslas – Ištirti aukštos kvalifikacijos jaunųjų gyvulininkystės specialistų padėtį darbo rinkoje ir karjeros perspektyvas.
Tyrimo uždaviniai:
1. Ištirti kaip kinta jaunųjų gyvulininkystės specialistų padėtis darbo rinkoje.
2. Nustatyti kaip darbdaviai vertina LVA gyvulininkystės technologijos fakulteto absolventus bei jų karjeros perspektyvas
3. Išanalizuoti ir palyginti 2003 m laidos absolventų įsidarbinimo rezultatus su ankstesnių laidų absolventų duomenimis.
4. Išsiaiškinti pagrindines problemas, trukdančias jauniesiems gyvulininkystės technologijos specialistams sėkmingai integruotis darbo rinkoje
Tyrimo metodai :
1. Literatūros ir tyrimų apie specialistų poreikį analizė; 2. Absolventų anketinė apklausa;
3. Statistinė duomenų analizė.
Teorinis darbo reikšmingumas –žemės ūkio specialistų integracijos į darbo rinką ypatumų atskleidimas ir jų profesinės karjeros tyrimo metodų nustatymas.
Praktinis darbo reikšmingumas - gyvulininkystės technologijos specialistų padėties darbo rinkoje tyrimas padės numatyti priemones, įgalinančias didinti jų integracijos į darbo rinką galimybes.
8
Magistro tezių struktūra ir apimtis. – Darbas susideda iš įvado, dviejų skyrių, išvadų, rekomendacijų, literatūros sąrašo, padėkos ir priedo. Darbo apimtis yra 41 puslapis ( 19 paveikslų, 3 lentelės), 1 priedas, literatūros sąraše yra 24 pozicijos.
Sąvokos
Žemės ūkio technologas – tai technologas, kuris dalyvauja dekoratyvinių augalų, grūdinių kultūrų, ganyklų žolės arba daržovių skirtų žmonių maistui ar gyvulių pašarui, auginimo arba gyvulininkystės ūkio plėtros darbuose.
(http://www.darborinka.lt/mod/klasifikatorius/dokumentai/zodynsp2.pdf)
Žemės ūkio veikla – veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą ir apdorojimą, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimą, maisto produktų gamybą ir šių produktų realizavimą, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimą. Žemės ūkio veikla nelaikoma maisto produktų gamyba iš ne savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų ir šių produktų realizavimas.
(http://skelbimas.lt/istatymai/zemes_ukio_ir_kaimo_pletros_istatymas.htm. Žiūrėta 2007 sausio20 d)
Žemės ūkio veiklos subjektas – asmuo, įregistruotas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir užsiimantis žemės ūkio veikla
(http://skelbimas.lt/istatymai/zemes_ukio_ir_kaimo_pletros_istatymas.htm. Žiūrėta 2007 sausio20 d)
Aktyvi darbo rinkos politika – valstybės socialinių ir ekonominių priemonių sistema, kuria siekiama nuolatinio darbo vietų ir darbuotojų kvalifikacijų balanso, šalinti kliūtis darbo vietų ir ieškančių darbo suderinimui, padėti socialiai pažeidžiamiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes. Aktyvi darbo rinkos rinkos politika pasižymi tuo, kad prioritetas teikiamas veiksmams, susiejusiems su bedarbių grąžinimu į darbo rinką ir darbo vietų jiems kūrimu (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=279339. Žiūrėta 2007 sausio 25 d.)
Bedarbiai – nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymosi įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios vietos valstybinėje darbo biržoje kaip asmenys ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymuisi (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=279339. Žiūrėta 2007 sausio 25 d.)
9
Darbo rinka – darbo vietų paklausos (visų , kuriose dirbama, taip pat laisvų, neužimtų) ir pasiūlos ( konkrečias kvalifikacijas turinčių ir dirbančių, taip pat darbo ieškančių žmonių ) santykių visuma (R. Laužackas, 2005)
Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą operaciją ar užduotį realioje ar imituotoje veiklos situacijoje. Kompetenciją lemia mokymosi metu įgytos žinios, gebėjimai, turimi požiūriai ir vertinimai (R. Laužackas, 2005)
Kvalifikacija - tam tikrų žinių, bei gebėjimų (kompetencijų)visuma, kurią įgijęs žmogus gali efektyviai ir kokybiškai (kompetentingai) dirbti atitinkamoje profesijoje. Profesiniame rengime įgytą kvalifikaciją pripažysta įgaliotos institucijos bei jų išduoti diplomai (R. Laužackas, 2005)
Profesija - atitinkamomis žiniomis, mokėjimais, sugebėjimais ir įgudžiais pagrįstos žmonių veiklos kombinacijos, teikiančios jiems materialinio aprūpinimo ir aktyvaus įsijungimo į visuomeninio gyvenimo struktūras prielaidas (R. Laužaskas 2005)
10
1.TEMOS TEORINIS PAGRINDIMAS IR LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.Lietuvos darbo rinka ir jos pokyčiai
`“Darbo rinka – darbo jėgos pardavimo ir pirkimo ekonominių santykių sistema,
kurioje formuojasi darbo pasiūla ir paklausa bei jo kaina – darbo užmokestis“. Taip darbo rinka apibūdinama kaip rinkos ekonomikos sudedamoji dalis (Darbo rinkos terminai ir sąvokos, 1998 )Darbo rinkoje darbuotojai konkuruoja tarpusavyje, stengdamiesi gauti darbo vietą ar geriau apmokamą darbą. Šioje rinkoje konkurencija būtinai susiduria su nedarbu, kaip neišvengiamu reiškiniu rinkos sąlygomis. Nedarbas – viena svarbiausių makroekonominių problemų. Nedarbo problema yra politinių ir ekonominių diskusijų objektas. Nedarbas ir jo atsiradimo priežastys dažnai analizuojamos mokslinėje literatūroje.
Kiekvienas žmogus, norėdamas gauti pajamų, privalo dirbti. Siekimas bei gebėjimas dirbti tam tikrą laiką, esant įvairiems darbo užmokesčio lygiams, yra darbo pasiūla. Juo didesnis kokios nors profesijos darbo užmokestis, tuo daugiau žmonių renkasi šią profesiją ir stengiasi šioje srityje dirbti (Martinkus B. ir kt., 1996).
Skirtingais ūkio raidos etapais santykis tarp fizinių ir protinių darbo jėgos savybių nevienodas. Iš pradžių, o tai truko ilgą laiką – beveik iki XIXa. pabaigos, žmogus gamyboje reiškėsi kaip fizinės energijos šaltinis. Nesant kitų energijos rūšių, pagrindinį vaidmenį gamyboje vaidino biologinė darbuotojo energija. Todėl žmogaus darbiniai sugebėjimai daugiausia buvo vertinami pagal fizinę jėgą. Ilgainiui garo, o vėliau ir kitos energijos rūšys pakeičia fizines žmogaus galias. Svarbiausias darbo jėgos funkcijas perima protinės ir dvasinės žmogaus savybės. Darbo jėgos pardavėjais tampa ne tik fizinio darbo žmonės, bet ir inžinieriai, konstruktoriai, mokslininkai, kitų intelektualinių profesijų atstovai (Paulavičius, 2002 ).
Darbo jėga įtraukiama į ekonomines veiklas per samdos santykius. Pagrindinai šių santykių subjektai yra darbdaviai (privatūs asmenys, įmonės, valstybė), samdomieji darbininkai (darbo jėgos savininkai), tarpininkaujančios darbo rinkoje įstaigos ir organizacijos (darbo biržos, įdarbinimo biurai, mokymo centrai, profesinės ir darbdavių sąjungos). Santykiai tarp darbo rinkos subjektų dėl darbo jėgos įsigijimo, panaudojimo, valdymo reguliuojami valstybės įstatymais, įstatymo lydimaisiais aktais, kolektyvinėmis sutartimis (Paulavičius, 2002 ).
11
Darbo jėgą valstybėje būtina įvertinti kokybinėmis ar kiekybinėmis charakteristikomis. Darbo jėgos įvertinimas imlumo aspektu leidžia sugretinti darbo jėgos poreikį ir pasiūlą. Antra vertus, darbo jėgos struktūra ir kiekis kaip kintančios ekonominės charakteristikos gali transformuotis tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai dėl išorinių ir vidinių paskatų (Martinkus B., 1998 ).
Darbo rinkoje darbuotojai konkuruoja tarpusavyje, stengdamiesi gauti darbo vietą ar geriau apmokamą darbą. Šioje rinkoje konkurencija būtinai susiduria su nedarbu, kaip neišvengiamu reiškiniu rinkos sąlygomis. Nedarbo lygis svyruoja priklausomai nuo šalies išsivystymo ir darbo rinkos socializacijos laipsnio, kuris pasireiškia vyriausybei ir profsąjungoms aktyviai reguliuojant darbo rinkos procesus, ypač veikiant nedarbo lygį. A. Savanevičienė, A. Sakalas, B. Martinkus darbo rinkos situaciją pateikia 1 paveiksle.
1pav. Darbo rinkos struktūra
Šaltinis: MARTINKUS B.; SAKALAS A.; SAVANEVIČIENĖ A. Darbo išteklių ekonomika ir valdymas, 2002
Taigi, rinką veikia ne tik ekonominiai veiksniai (rinkos kaina, pasiūla ir paklausa). Egzistuoja socialinis aspektas, kuris suprantamas kaip veikiančių visuomeninių institutų (profsąjungos, vyriausybės, įstatymų, diskriminacijos), pastaroji svarbi tik tam tikroms grupėms žmonių, bet ne visai darbo rinkai, susiklosčiusių tradicijų kišimasis į darbo rinkoje
Gamybos aspektas Darbo rinka Socialinis aspektas
Įdarbinimo tarnyba Žmogus Įmonė Rinkos kaina Pasiūla Paklausa Visuomeniniai Institutai Tradicijos Šalies kultūrinis ir demografinis lygis
12
vykstančius procesus. Šie visuomeniniai institutai padeda reguliuoti darbo rinką ir jie yra darbo socializacijos prielaida (Martinkus B. ir kt., 1996).
Mokslininkai (Martinkus B ir kt., 2002 ) mano, jog dėl profsąjungų, vyriausybės politikos, šalyje susiklosčiusių tradicijų darbo rinkos atžvilgiu poveikio minėta rinka praranda rinkos savybes. Ji nustoja būti vieta, kur pasiūlos ir paklausos sandūroje formuojasi darbo jėgos kaina, ir tampa milžinišku informaciniu organizaciniu mechanizmu, kuris bando suderinti darbdavių ir darbuotojų interesus, kad būtų galima maksimaliai sušvelninti nedarbą ir skatinti gamybos vystymosi procesą.
Dar netolimoje praeityje Lietuvoje buvo planinis ūkis. Pramonė ir žemės ūkis buvo įjungti į sudėtingą visasąjunginį mechanizmą, įmonės nesusidurdavo su prekių realizacijos problemomis, nereikėjo rūpintis žaliavomis – viskas buvo skirstoma iš centro. Bedarbystė neegzistavo, nes baigusiam studijas ir įgijusiam specialybę asmeniui buvo garantuojama darbo vieta, neatsižvelgiant į tos rūšies specialistų paklausą. Jeigu žmogus dėl tam tikrų priežasčių (motinystės atostogų, grįžusieji po būtinosios karinės tarnybos) būdavo bedarbis, tai valstybė jam arba išsaugodavo ankstesnę darbo vietą, arba suteikdavo galimybę per tam tikrą laiko tarpą susirasti kitą darbą. Neįgalintiems žmonėms taip pat buvo garantuojamos bent jau nedidelės pajamos iš apmokamo darbo.
Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, padėtis iš esmės pakito. Prasidėjo perėjimas nuo planinio ūkio prie rinkos ekonomikos, buvo vykdoma privatizacija. Suirus centralizuotai ūkio valdymo sistemai, įmonės prarado produkcijos ir žaliavų realizavimo rinkas, suiro darbo vietų paskirstymo sistema. Tai sukėlė įmonių prastovas, gamybos apimties sumažėjimą, bankrotus, lėšų, skirtų darbo apmokėjimui, stygių, darbo vietų sumažėjimą. Sumažėjo sunkiosios pramonės reikšmė, karinė pramonė visai išnyko.
Įteisinus privačią nuosavybę, atsirado naujos verslo organizavimo formos: individualios įmonės, partnerinės įmonės (UAB), akcinės bendrovės (AB), investicinės akcinės bendrovės (IAB). Visi šie pokyčiai lėmė darbo rinkos susiformavimą, nes dėl socialistinei sistemai būdingo darbo vietų paskirstymo galima sakyti, kad tarybiniu laikotarpiu tokios rinkos nebuvo. Darbo pasiūla ėmė nebeatitikti darbo paklausos. Kai kurios specialybės (ūkio planuotojai, sunkiosios ir karinės pramonės inžinieriai ir pan.) tapo nebereikalingomis, o jas turintys žmonės nespėja arba nebesugeba persikvalifikuoti. Padidėjo paklausa tokių specialybių kaip: teisininkai, politologai, ekonomistai, ypač rinkos ekonomikos specialistai, bankininkai, verslininkai. Anksčiau tokių specialistų buvo ruošiama nedaug. (http://www.sociumas.lt/Lit/Nr1/rinka.asp. Žiūrėta 2007 m sausio 26 d. )
13
Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo praėjo dar labai nedaug laiko, tačiau šalies ūkyje per šį laikotarpį spėjo įvykti fundamentalių permainų. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo buvo patirtas gana didelis ūkio nuosmukis, hiperinfliacija ir didelis nedarbas, vėliau atsigaunantį Lietuvos ūkį neigiamai paveikė Rusijos ekonominė krizė. Tik 2002m. šalies ūkyje ėmė ryškėti naujos tendencijos – spartus vidaus vartojimo kilimas, nedarbo mažėjimas, darbo jėgos brangimas ir (ypač pastaruoju metu) netgi struktūrinis jos trūkumas.
(http://209.85.135.104/search?q=cache:7NA4YnvF0yAJ:www.i-manager.lt/upload/200611/VP_Sanglaudosskatinimo.doc+absolvent%C5%B3+pad%C4%97ti s+%C5%BEem%C4%97s+%C5%ABkyje&hl=lt&ct=clnk&cd=35&lr=lang_lt. Žiūrėta 2007 m. sausio 27 d. )
1.2 Gyventojų užimtumas ir nedarbas žemės ūkyje
Darbo jėga yra svarbiausias ūkinės veiklos veiksnys, be kurio kiti gamybos veiksniai – žemė, darbo įrankiai, kapitalas – yra tiktai nenaudojami daiktai. Žmogus vienintelis sugeba įkvėpti gyvybę gamybos priemonėms, sujungti į vieną visumą skirtingus elementus: gamtos jėgas, įrengimus, mašinas ir net kitus žmones. Tobulindamas gyvenimo ir ūkininkavimo sąlygas, žmogus tuo pačiu metu ugdo save, tobulina savo įvairias žmogiškąsias savybes ir sugebėjimus. Būtent šie sugebėjimai domina žemės ir darbo priemonių savininkus, verčia juos pirkti rinkoje darbo jėgą. Kuo labiau išlavintos fizinės, intelektualinės ir dvasinės žmogaus savybės, tuo aukštesnė rinkoje jo darbo jėgos vertė ir kaina. (Martinkus B. ir kt., 1996).
Gyventojai pagal užimtumą skirstomi į aktyvius ir neaktyvius (2. pav. ) „Aktyvūs gyventojai gali būti užimti, t.y. turėti darbą, ir būti bedarbiai. Užimti gyventojai – tai dirbantys visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose, organizacijose, bei ūkiuose. Bedarbiai – darbingi asmenys, kurie neturi darbo, bet aktyviai jo ieško, registruodamiesi įdarbinimo įstaigose ar apskaitomi kitais būdais“. ( B. Martinkus ir kt., 2002 )
14
2. pav. Gyventojų pasiskirstymas pagal užimtumą
GYVENTOJAI
Aktyvūs gyventojai Neaktyvūs gyventojai Užimti gyventojai Bedarbiai
a) Dirbantys už atlyginimą a) neturintys darbo, teikiančio pajamų a) Moksleiviai ir studentai, visą ar ne visą darbo laiką. b) ieškantys darbo lankantys dieninio b) Laikinai nedirbantys dėl ligos, c) pasiruošę dirbti mokymo įstaigas.
atostogų, dirbantys pagal specialius b) Asmenys gaunantys grafikus, besimokantys. senatvės lengvatines ar
c) Dirbantys savanoriškai invalidumo pensijas, namų šeimininkės ir asmenys
prižiūrintys vaikus.
c) Netekę vilties rasti darbą ir jo neieškantys.
d) Kiti asmenys, kurie nenori dirbti
Šaltinis: Darbo išteklių ekonomika ir valdymas. B.Martinkus ir kt. Kaunas, 2002
Lietuvos žemės ūkio restruktūrizacija, rinkos santykių plėtra, šalyje vykstantys procesai, susiję su Lietuvos integracija į Europos Sąjungą, kiti vidaus ir išorės ekonominiai veiksniai lėmė kaimo gyventojų užimtumo pokyčius. Per 1997- 2003 metus užimtųjų žemės ūkyje sumažėjo apie 36 proc. Pastaruoju metu žemės ūkio darbo jėgos balansui didžiulės įtakos turėjo veiksniai, susiję su integraciniais procesais. Laisvas darbo jėgos judėjimas ES viduje – vienas svarbiausių sąjungos pamatinių ramsčių. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare mūsų šalies piliečiams jau atsivėrė keletos ES šalių-senbuvių - Anglijos, Airijos – darbo rinkos, į jas galima vykti dirbti be jokių apribojimų. Kitos ES šalys-senbuvės, yra išsikovojusios tam tikrą pereinamąjį laikotarpį. Tačiau šiuo laikotarpiu įsidarbinimas naujų ES narių piliečiams yra palengvintas, lyginant su iki šiolei buvusia situacija. Darbo jėgos judėjimas - neigiamas reiškinys Lietuvos ekonomikai. Tačiau ES priešistojiminė ir struktūrinių fondų parama šalies ūkiui, sukurdama papildomų darbo vietų pristabdo darbo jėgos veržimąsi į Vakarus. ( http://ev.lzuu.lt/mokveikla/EVF%20tyrimai2004/006.htm. Žiūrėta 2007 m. sausio21 d.)
Nors užimtumas žemės ūkyje mažėja, tačiau šis sektorius vis dar yra pagrindinis kaimo vyrų ir moterų pajamų šaltinis. 2003m. visuotinio žemės ūkio surašymo duomenimis, ūkininkų ir šeimos ūkiuose dirbo 519,9 tūkst. darbuotojų: 48 proc. vyrų ir 52 proc. moterų. Daugumos ūkininkų ir šeimos ūkiuose užimtų darbuotojų statusas – ūkininkaujantys asmenys ir jų šeimos nariai (511,3 tūkst.). Nuolatinių samdomų darbuotojų buvo tik 4,1 tūkst., o laikinų samdomų darbuotojų – 4,5 tūkst. Dauguma žemės ūkio darbuotojų, dirbančių ūkininkų ar šeimos ūkiuose, dirba ne visą darbo laiką (dirbančių visą darbo laiką buvo 14,7 tūkst., ne visą – 505,2
15
tūkst.). Ne visą darbo laiką dirbančiųjų struktūroje dominuoja trumpesnis kaip 2 val. darbas (37 proc.) arba nuo 2 iki 4 val. trukmės darbas (36 proc.). Tik 8 proc. užimtųjų dirba 8 val. per dieną.
2006 m. pradžioje kaime gyveno 1 mln. 134 tūkst. gyventojų – 9,5 tūkst. mažiau negu ankstesniais metais. Kaime, kaip ir mieste, daugiau žmonių miršta negu gimsta, o kas ketvirtas kaimo gyventojas yra 60 metų ir vyresnio amžiaus. Darbingo amžiaus žmonių kaime 2005m. pradžioje buvo 649,8 tūkst. arba 57 proc. Dirbančiųjų kaime mažėja, nes dalis migruoja į miestus ir užsienį, o likusiųjų sukuriamas darbo našumas yra menkas. Praeitais metais nedarbas mieste ir kaime sumažėjo. 2005 m. nedarbo lygis kaime buvo 7,6 proc., 2004 m. – 9,7 proc. Bedarbių kaime, 2004 m. buvo 46,3 tūkst., 2005m. – 35,5 tūkst. Tačiau nedarbo ir bedarbių sumažėjimą lėmė ne tiek nacionalinės užimtumo priemonės, kiek didžiulė kaimo gyventojų emigracija, dėl kurios ėmė trukti darbo jėgos. Nemaža dalis bedarbių yra nekvalifikuoti. Visa tai kelia grėsmę ekonomikos augimui ir socialinio draudimo įmokų surinkimui. (http://www.bendruomenes.lt/news.php?id=34639&strid=11791. Žiūrėta 2007 m. sausio 15 d.)
Pirmąjį 2006 m. ketvirtį žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje dirbo – 191,4 tūkst., arba 12,9 procento visų užimtųjų. Pastaraisiais metais daugiausia sumažėjo asmenų, dirbančių žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje, skaičius. Pirmąjį 2003 m. ketvirtį šia veikla užsiėmė beveik 17, o pirmąjį 2005m. ketvirtį – 13,8 procento visų užimtųjų.
Keičiasi kaimo gyventojų užsiėmimo pobūdis. Plėtojantis kaimo turizmui, kuriantis kaimo teritorijose žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonėms, vis daugiau kaimo gyventojų
užsiima kitomis veiklomis. Dėl to mažėja šių gyventojų, užsiimančių žemės ūkio veikla, dalis. Jei prieš ketverius metus žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės veikla užsiėmė 53
procentai kaimo gyventojų, tai pirmąjį 2006 m. ketvirtį šia veikla užsiėmė 41,1 procentas kaimo gyventojų.
(http://db.stat.gov.lt/sips/leid/p2012006i/p2012006I_analitine_apzvalga.htm. Žiūrėta 2007 m. vasario 5 d.)
16
1.3.Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų padėtis darbo rinkoje
Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklas labai išplėtotas – veikia 15 valstybinių ir 6 nevalstybiniai universitetai (2004–2005 m. juose studijavo apie 139 tūkst. studentų, iš jų 4,3 tūkst. – nevalstybiniuose), 16 valstybinių ir 12 nevalstybinių kolegijų (2004–2005 m. jose studijavo per 52 tūkst. studentų, iš jų 10 tūkst. – nevalstybinėse). Universitetinėse ir neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose rengiamų specialistų santykis (2004–2005 m. kolegijose studijavo 29 proc. visų studijuojančiųjų) neatitinka jų poreikio darbo rinkoje ir tokių specialistų rengimo tendencijų Europos Sąjungos šalyse (Eurostat duomenimis, 2002– 2003 m. Belgijoje neuniversitetiniame sektoriuje studijavo 52, Estijoje – 39, Airijoje – 37, Latvijoje – 19 proc. visų studijuojančiųjų).
Į aukštąsias mokyklas priimamų studentų skaičius Lietuvoje yra aukštas, todėl nėra didelės konkurencijos tarp stojančiųjų: 2004 m. duomenimis, vidutinis konkursas į vieną universitetinių studijų vietą bendrajame priėmime buvo tik 1,32. Tačiau daug abejonių kelia kokybiniai aukštojo mokslo ir studijų rodikliai. Įvairių šaltinių duomenimis, aukštojo mokslo studijų turinys neatitinka mokslo, darbo rinkos ir visuomenės poreikių, aukštųjų mokyklų absolventams trūksta tiek praktinių, tiek bendrųjų įgūdžių.
Aukštosiose mokyklose mokosi ir jas baigia apie 60 proc. merginų ir 40 proc. vaikinų. Taip pat aukštosioms studijoms būdinga tam tikra horizontali segregacija: merginos dominuoja tarp studijuojančių socialines paslaugas ir paslaugas asmenims, pedagogiką, sveikatos priežiūrą, o vaikinai – transporto ir saugos paslaugų, inžinerijos, kompiuterijos.
Lietuva gerai vertinama pagal asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalį visuomenėje. Pagal asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalį visuomenėje Lietuva lenkia ES vidurkį: 25– 34m. amžiaus grupėje yra 35 proc. jaunimo su aukštuoju išsilavinimu, kai ES vidurkis tesudaro 24,8 proc. Pagal visų, siekiančių aukštojo išsilavinimo, skaičiaus santykį su 20–24m. amžiaus populiacija Lietuva nusileidžia tik Suomijai. Atsižvelgiant į augantį studentų skaičių, vis aktyviau diskutuojama ne dėl kiekybinių, bet dėl kokybinių rodiklių gerinimo. Taip pat Lietuva gerai vertinama pagal asmenų, įgijusių aukštąjį gamtos mokslų ir inžinerijos sričių išsilavinimą (penktoji vieta iš visų ES šalių). (http://www.lrv.lt/ES_parama/Istekliu_pletr_programa.pdf. Žiūrėta 2007 sausio 18 d.)
17
Pastaruoju metu išsamius Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų padėties darbo rinkoje atlikos Darbo ir socialinių tyrimų institutas. Apibendrinus šio tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad 2004 m. įsidarbino 87 proc. aukštųjų mokyklų absolventų. Tai liudija apie aukštas absolventų įsidarbinimo galimybes bei aukštą jų poreikį darbo rinkoje. 4 proc. apklaustųjų asmenų buvo dirbę anksčiau, tačiau apklausos momentu nedirbo, 2 proc. pradėjo savo verslą .Darbinės veiklos patirties neturėjo tik 7 proc. apklaustųjų. Skirtingų tyrimų rezultatai parodo, kad 2004m. tyrime dalyvavusių absolventų įsidarbinimo lygis gerokai aukštesnis nei 2002m. apklausos duomenimis (net 14 procentinių punktų). Iš pirmo žvilgsnio galima būtų teigti, kad aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo lygis išaugo tik dėl pagerėjusios situacijos darbo rinkoje. Palankias sąlygas įsidarbinimo augimui turi darbo vietų skaičiaus gausėjimas. Konkurencija darbo rinkoje mažėja ir dėl išaugusios jaunimo migracijos į užsienio šalis. Nepaisant to, 2004 ir 2002m. aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo rodiklių skirtumas pernelyg didelis, kad jį būtų galima paaiškinti vien tik situacijos darbo rinkoje pagerėjimu. Gilesnė apklaustų absolventų struktūros analizė rodo, kad į 2002 m. tyrimą pateko humanitarinių mokslų studijų krypčių absolventai, kurių įsidarbinimo galimybės gerokai žemesnės. Kita priežastis - 2002m. tyrime dalyvavo tiek aukštųjų mokyklų, tiek kolegijų absolventai, o pastarųjų įsidarbinimo galimybės yra blogesnės. Antra vertus, žemesnes 2002 metų absolventų įsidarbinimo galimybes sąlygojo santykinai aukštesnis I studijų pakopos absolventų (bakalaurų) lyginamas svoris (69 proc.), tuo tarpu šiais metais jų dalyvavo tyrime tik 50 proc. Kaip rodo patirtis, jų užimtumas tradiciškai būna mažesnis nei II studijų pakopos absolventų. Taigi, gerokai didesnį 2004m. tyrime dalyvavusių absolventų įsidarbinimo lygio rodiklį (lyginant su 2002m. tyrimo duomenimis) sąlygojo aukštesnė ir jų kvalifikacinė struktūra. (http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2004.pdf. Žiūrėta 2007 sausio 28 d.)
Kaip liudija 2004m. Darbo ir socialinių tyrimų instituto atliktos apklausos rezultatai, didesnė dalis užimtų absolventų (trys ketvirtadaliai) dirbo pagal profesinę kvalifikaciją. Ne pagal specialybę dirbo vienas ketvirtadalis tiriamų absolventų. Kelių tyrimų duomenų palyginamoji analizė rodo, jog studijų proceso eigoje absolventų dirbančių pagal įgytą profesiją dalis pamažu auga. 2001m. aukštųjų mokyklų studentų tyrimo duomenimis, pagal specialybę dirbo 60 proc. apklaustųjų, 2002m. absolventų tyrimo duomenimis – apie du trečdaliai.
2004m. tyrimo rezultatai parodė, jog pagal profesinę kvalifikaciją sėkmingiau įsidarbina vyrai negu moterys. Taip apklausos metu dirbo 82 proc. vyrų ir 72 proc. moterų. Kaip rodo skirtingų tyrimų rezultatai, dirbančiųjų pagal profesiją dalis išaugo tiek vyrų, tiek
18
moterų tarpe (žr. 1 lentelę). Dirbančiųjų vyrų dalis pagal profesinę kvalifikaciją 2004m. buvo 10 proc. punktų aukštesnė nei moterų. Todėl galima teigti, kad aukštąsias mokyklas baigusių vyrų galimybės sieti savo užimtumą su turima profesija yra geresnės nei moterų
1 lentelė Atsakymų į klausimą “Ar Jūs dirbate pagal įgytą profesinę kvalifikaciją?”
pasiskirstymas (%)
Šaltinis: http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2004.pdf
Įsidarbinimo veiksniai. Kaip ir 200 2m. aukštųjų mokyklų absolventų tyrimo duomenimis, reikšmingiausias veiksnys įsidarbinant 2004 m. tyrimo duomenimis buvo – darbo patirtis/įgūdžiai (šį atsakymo variantą pasirinko net 94 proc. apklaustųjų), toliau pagal svarbą seka asmeninės savybės - 92 proc., išsimokslinimas – 83 proc., įgyta profesinė kvalifikacija (specialybė) – 84 proc., tėvų finansinė padėtis ir ryšiai – 76 proc., regiono ekonominė situacija – 68 proc.. 2004 m. ir 2002 m. tyrimuose dalyvavę aukštųjų mokyklų absolventai padėtį vertina labai panašiai, nors įvairius įsidarbinimo veiksnius šių metų tyrime dalyvavę absolventai nurodė dažniau, nedidelė išimtis – atsakymas “tėvų finansinė padėtis ir ryšiai”. Pastarąjį kiek dažniau nurodė 2002 m. tyrime dalyvavę absolventai.
Įsidarbinimo laikas. Darbo ir socialinių mokslų instituto 2004 m. atlikto tyrimo rezultatais daugiau nei pusė užimtų absolventų (53 proc.) įsidarbino studijų metu, 12 proc. prieš studijas, apie trečdalis įsidarbino po studijų (11 proc. – iškarto baigę studijas, 12 proc. - per tris mėnesius po studijų baigimo, 13 proc. -dar vėliau). Studijuojančių asmenų tarpe vyrauja nuostata derinti užimtumą su mokslu. Apklaustieji siekė kuo greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje. Kaip rodo patirtis, studijų metu įsidarbina apytikriai kas antras absolventas ir tik apie trečdalis jų įsidarbina po studijų (žr. 3 pav.). Tai liudija apie itin aukštą aukštųjų mokyklų studentų bei absolventų aktyvumą darbo rinkoje.
19
3 pav.
Šaltinis: http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2004.pdf
Didžioji dalis absolventų sugeba konkuruoti darbo rinkoje. Darbo ir socialinių tyrimų instituto 2004m. atlikto tyrimo rezultatais įsidarbino 87 proc. absolventų. Todėl galima teigti, kad šiai kategorijai apklaustųjų nedarbas nėra aktuali problema. Antra vertus, pusė apklaustųjų tęsia mokslus toliau, o besimokantys asmenys negali būti teritorinių darbo biržų klientais, kadangi jie neturi bedarbio statuso (jie tik gali naudotis kai kuriomis darbo biržos paslaugomis). Visgi, egzistuoja skaudi problema – aukštųjų mokyklų absolventų nedarbas. 13 proc. po studijų neįsidarbinusių asmenų pateko į darbo biržą, apie 87 proc. - darbo biržoje nesiregistravo (žr. 2. lentelę). Tačiau skaičiuojant nuo bendro respondentų skaičiaus, darbo biržoje užsiregistravusių absolventų dalis siekė tik 1 proc. Lyginant su 2002m. tyrimo rezultatais, darbo biržoje užsiregistravusiųjų absolventų dalis tarp nedirbančių sumažėjo. Bent iš dalies, tai galima sieti su situacijos darbo rinkoje pagerėjimu. Tačiau iš kitos pusės galima teigti, kad sumažėjo absolventų dalis, kurie naudojasi darbo biržos paslaugomis.
2. lentelė
20
Spręsti apie situacijos sudėtingumą darbo rinkoje iš šio tyrimo duomenų, remiantis darbo biržose užregistruotų bedarbių dalimi tarp nedirbančių absolventų pagal aukštąsias mokyklas nevertėtų. Tai nėra pakankamai tinkamas rodiklis, kuris įgalintų objektyviai įvertinti aukštąjį mokslą baigusių specialistų darbo jėgos pasiūlą ir paklausą. Dalis absolventų neturi darbo, motyvacijos ar tęsia mokslus, kiti ieško darbo savarankiškai. Todėl bedarbių lyginamasis svoris tarp neįsidarbinusių respondentų negali būti nedarbo lygio (jo intensyvumo) indikatoriumi. Be to, darbo biržose užsiregistravusių absolventų skaičius pagal daugumą studijų programų grupių, nėra pakankamas konkrečios situacijos analizei. Todėl pagrindinis aukštąjį mokslą baigusių absolventų konkurencijos darbo rinkoje įvertinimo kriterijus - įsidarbinimo lygis. (http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2004.pdf. Žiūrėta 2007 sausio 28 d.)
21
2. LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETO
APSOLVENTŲ PADĖTIES DARBO RINKOJE TYRIMAS
2.1.Tyrimo metodika
Darbo ir socialinių tyrimų instituto atlikti Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų karjeros tyrimai tik iš dalies palietė LVA absolventus: buvo apklausti tik vieną kartą ir tik vieno fakulteto – veterinarijos absolventai. Todėl 1999 – 2002 m. LVA socialinių mokslų katedra atliko išsamesnį LVA absolventų sociologinį tyrimą, kurio tikslas - išsiaiškinti absolventų padėtį darbo rinkoje bei jų pasirengimą profesinei veiklai. Paštu buvo apklausti trijų laidų (1998, 1999 ir 2001 m.) veterinarijos ir gyvulininkystės technologijos fakultetų absolventai. Anketos buvo išsiustos visiems 261 minėtų laidų LVA absolventams. Gauta 134 arba 51,34 proc. užpildytų anketų, kurios pakankamai reprezentavo abiejų specialybių LVA absolventus.
Tyrime gyvulininkystės technologijos specialybės absolventai buvo mažiau aktyvūs nei jų kolegos iš veterinarijos fakulteto: iš 123 jaunųjų gyvulininkystės technologų į anketas atsakė 53 arba 43,09 proc. Jų įsidarbinimo rodikliai taip pat buvo žemesni nei jaunųjų veterinarijos specialistų ir daugeliu parametru atsiliko nuo bendro šalies universitetų absolventų vidurkio.
Kadangi pastaruoju metu Lietuvos žemės ūkyje vyko pozityvūs socialiniai ekonominiai pokyčiai: padidėjo investicijos, mažėjo bedarbystė, pradėtos plačiau diegti pažangios žemdirbystės ir gyvulininkystės technologijos, buvo galima tikėtis, kad jaunųjų gyvulininkystės specialistų padėtis darbo rinkoje pagerės. Todėl buvo nuspręsta surengti dar vieną LVA gyvulininkystės technologijos absolventų tyrimą, kuris buvo atliktas 2006 m. birželio – rugsėjo mėnesiais.
Siekiant išsaugoti absolventų tyrimų tęstinumą, savo atliktame tyrime naudojome Darbo ir socialinių tyrimų instituto parengta anketa, kuri buvo tik kiek modifikuota. Analogišką anketą naudojo ir LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedra, tirdama LVA absolventus 1999-2002 metais. Tokiu būdu atsirado galimybė pasekti jaunųjų gyvulininkystės technologų profesinės karjeros dinamiką, palyginti skirtingų laidų absolventų padėtį darbo rinkoje.
22
Anketos klausimyną ( žr. priedą Nr.1) galima suskirstyti į tris dalis: 1. Duomenys apie respondentus:
a) respondento gyvenamoji vieta iki studijų; b) lytis;
c) studijų kryptis;
d) studijų po baigimo tęstinumas. 2. Duomenys apie įsidarbinimą:
a) padėtis darbo rinkoje
b) per kiek laiko pavyko įsidarbinti;
c) įmonės, kurioje dirba respondentas, pobūdis; d) ar darbas susijęs su įgytą specialybe;
e) kokie veiksniai turėjo įtakos įsidarbinimui; f) neįsidarbinimo priežastys;
2. Respondentų pasirengimas profesinei veiklai:
a) ar pakanka studijų metu įgyto pasirengimo profesinei veiklai; b) žinios ir gebėjimai, kurių labiausiai stinga darbe;
c) profesijos vertinimas
Analizuojant duomenis didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į respondentų įsidarbinimo lygį, dirbančių pagal įgytą profesiją santykį bei profesinio pasirengimo vertinimą bei problemas t.y. į tuos duomenis, kurie geriausiai atspindi realią jaunųjų specialistų padėtį darbo rinkoje. Mūsų gauti duomenys buvo lyginami su LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedra 1999-2002 metais atlikto absolventų tyrimo rezultatais.
Siekdami, kad tyrimas aprėptų kuo didesnį ratą absolventų ir duomenys būtų patikimesni, neapsiribojome vien tik apklausa paštu. Dalis 2003 m. laidos absolventų apklausėme elektroniniu paštu bei tiesioginių kontaktų metu.
2.2 1999-2002 LVA absolventų tyrimas
LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedros 1999-2002 metais atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad LVA absolventų padėtis darbo rinkoje atitinka bendrą šalies universitetų absolventų lygį. Tačiau baigusių Gyvulininkystės technologijos fakulteto jaunų specialistų įsidarbinimo ir kai kurie kiti profesinės karjeros rezultatai buvo žemesni nei bendras šalies vidurkis. Per metus po studijų baigimo pastovų darbą rado 66,04 proc. trijų laidų gyvulininkystės technologijos
23
specialybės absolventai, 15,09% įsidarbino laikinai, o 18,87 proc. darbo nepavyko rasti (žr. 3 lentelė.). Tiesa, ne visus neįsidarbinusius galima laikyti bedarbiais. Keturios respondentės (7,55 proc.) nurodė, kad darbo neieškojo, kadangi augina mažus vaikus. Beveik ketvirtadalis (24,53 proc.) šios specialybės respondentų tęsė.
3 lentelė LVA Gyvulininkystės technologijos fakulteto absolventų padėtis darbo rinkoje pagal
metus procentais (1999-2002 m. duomenys)
Metai Taip, įsidarbinau Pradėjau savo verslą Dirbau, dabar nedirbu Iki šiol neįsidarbinau Dirbu pagal įgytą specialybę 1999 56,25 0,0 25,0 18,75 53,85 2000 72,22 0,0 11,11 16,67 60,0 2002 68,42 0,0 10,53 21,05 40,0 Vidurkis 66,04 0,0 15,09 18,87 51,16
studijas magistratūroje ar specializuotose profesinėse studijose. Reikia manyti, kad dalis jų taip pat neskubėjo ieškoti pastovaus darbo, todėl realių bedarbių buvo kur kas mažiau.
Gyvulininkystės technologijos absolventų įsidarbinimo lygis buvo žemesnis nei bendras šalies vidurkis, tačiau beveik prilygo tokių populiarių specialybių absolventų kaip filologijos (66,4 proc.), gamtos mokslų (67,6 proc.), architektūros (67,7 proc.) įsidarbinimo lygiui. Turimais duomenimis, šiuo rodikliu jaunieji gyvulininkystės specialistai aplenkė istorijos ir archeologijos bei teologijos ir religijos mokslų absolventus, kurių įsidarbinimo lygis buvo atitinkamai 63,8 proc. ir 63,9 proc.. Žemesnis buvo ir gyvulininkystės technologijai giminingų žemdirbystės ir žuvininkystės bei namų ūkio technologijos studijų krypčių absolventų įsidarbinimo lygis – 58,3 proc. ir 43,6 proc. Tačiau tik kiek daugiau nei pusė (51,16 proc.) gyvulininkystės technologijos absolventų rado darbo pagal specialybę. Šiuo rodikliu jie lenkė tik dvi tirtas specialybes: namų ūkio technologiją (33,3 proc.) ir viešąjį administravimą (40,1 proc.).
Palyginti žemus gyvulininkystės technologijos absolventų įsidarbinimo rodiklius lėmė objektyvios priežastys – bendras žemės ūkio specialistų paklausos darbo rinkoje mažėjimas. Tačiau buvo ir subjektyvių priežasčių, visų pirma, silpnas tiek bendrasis, tiek profesinis
24
pasirengimas, kuris daugeliui absolventų neleido sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje. Net 40,82 proc. respondentų nurodė, kad jiems nepakanka žinių darbui su kompiuteriu, 32,65 proc. respondentų skeptiškai vertino savo užsienio kalbų žinojimą. Savo profesinį praktinį pasirengimą neigiamai vertino daugiau nei pusė (57,14 proc.) gyvulininkystės technologijos absolventų.
Sudėtinga padėtis darbo rinkoje suformavo skeptišką gyvulininkystės technologijos absolventų požiūrį į įgytą specialybę. Pusė absolventų (50,98 proc.) manė, kad, jeigu būtų galimybė mokytis iš naujo, jie nesirinktų gyvulininkystės technologo specialybės, 43,14 proc. tokiu pasirinkimu abejojo ir tik 5,88 proc. būtų antrą kartą pasirinkę šią specialybę.
2.3 Potencialių darbdavių požiūris į LVA Gyvulininkystės technologijos fakulteto absolventus
Siekdama išsiaiškinti kaip per pastaruosius metus kito LVA absolventų padėtis darbo rinkoje 2005-2006 m. LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedra atliko potencialių darbdavių tyrimą, kurio metu apklausti stambių gyvulininkystės įmonių vadovai ir specialistai. Šio tyrimo duomenys taip pat svarbūs, norint išsiaiškinti aukštos kvalifikacijos jaunųjų gyvulininkystės specialistų padėtį darbo rinkoje.
Respondentams reikėjo atsakyti į 9 anketos klausimus, kuriuos galima suskirstyti į tris pagrindines grupes:
1. Kaip respondentas vertina gyvulininkystės technologų poreikį; 2. Koks respondento ryšys su LVA;
3. Kokios yra aukštos kvalifikacijos gyvulininkystės specialistų profesinio pasirengimo spragos.
Dauguma apklaustų gyvulininkystės įmonių vadovų ir specialistų (62,5 proc.) buvo įsitikinę, kad aukštos kvalifikacijos gyvulininkystės specialistų Lietuvoje trūksta, mažesnė dalis – 25,0 proc. manė, kad jų yra pakankamai (žr. 4 pav.). Analogiškai darbdaviai vertino gyvulininkystės specialistų poreikį ateityje: 68,7 proc. respondentų manė, kad tokių specialistų poreikis ateityje didės, o 25 proc. - buvo
25
4 pav. Respondentų nuomonė apie aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį (%)
įsitikinę, kad poreikis bus toks pat (žr.5 pav.). Reikia pastebėti, kad nei vienas darbdavys atsakęs į anketos klausimas netvirtino, kad gyvulininkystės technologų yra per daug, ar jų poreikis mažės ateityje .
Aukštos kvalifikacijos gyvulininkystės specialistų poreikio augimą respondentai buvo linkę aiškinti didesniais reikalavimais gyvulininkystės produkcijai, būtinybe diegti naujas pažangesnes technologijas bei didėjančiomis investicijomis į gyvulininkystę.
5. pav. Respondentų nuomonė apie gyvulininkystės technologijos specialistų poreikį ateityje (%)
26
Absoliuti dauguma respondentų (87,5 proc.) atstovavo įmones ir organizacijas, kuriose dirba LVA Gyvulininkystės technologijos fakulteto absolventai (žr.6. pav.). 43,7 proc. respondentų Gyvulininkystės technologijos fakulteto absolventų profesinę kompetenciją vertino gerai, 31,2 proc. - vertino labai gerai, 12,5 proc.
6 pav. LVA Gyvulininkystės technologijos fakulteto absolventų, dirbančių respondentų
įmonėse procentas.
patenkinamai (žr. 7 pav.). Vertindami profesinio pasirengimo spragas respondentai daugiausiai akcentavo specifinių žinių ir gebėjimų (užsienio kalbų, informatikos, teisės, vadybos ir pan.) trūkumą, kiek mažiau - nesugebėjimą praktiškai taikyti profesines žinias.
7. pav. Respondentų nuomonė apie Gyvulininkystės technologijos fakulteto absolventų
27
Tyrimas parodė, kad darbdaviai rinkdamiesi gyvulininkystės technologijos specialistą prioritetą teikia jauniems specialistams: 68,7 proc. respondentų atsakė, kad esant poreikiui rinktųsi specialistą, baigusį studijas prieš 1-5 metus.
2.4 Lietuvos veterinarijos akademijos gyvulininkystės technologijos fakulteto 2003 m. laidos absolventų integracijos į darbo rinką tyrimas.
2003 m. laidos LVA gyvulininkystės technologijos fakulteto absolventų apklausa buvo atlikta 2006 m. birželio – rugsėjo mėn. Absolventai apklausiami anketavimo būdu. Anketos (žr. priedas 1) buvo siunčiamos tėvų adresu, elektroniniu paštu bei įteikiant anketas respondentams asmeniškai. Anketos buvo siunčiamos visiems 2003 m. absolventams. Iš 63 išsiustų anketų buvo gauti 29 atsakymai t.y. 46,03 proc.
Gyvenamoji vieta. Tyrimas parodė, kad iki studijų dauguma absolventų gyveno mieste ( 62 proc.), likusieji 38 proc. kaime (8 pav.). Tai rodo, kad dauguma studentų rinkosi šią specialybę, mažai susiję su žemės ūkiu.
8 pav. Respondentų gyvenamoji vieta iki studijų
Pagal lytį atsakiusieji į anketas absolventai pasiskirstė taip: 34 proc. atsakiusiųjų sudarė vyrai, 66 proc. moterys (žr. 9 pav. )
28
9. pav. Atsakiusiųjų į anketas absolventų pasiskirstymas pagal lytį
Lyginant procentinę išraišką atsakiusiųjų į anketas ir visų baigiusiujų absolventų, matyti kad aktyvesni atsakinėdami buvo vyrai nei moterys. (žr. 10 pav.)
10 pav. Bendras absolventų pasiskirstymas pagal lytį
Tyrimas parodė, kad gyvulininkystės technologo specialybė yra populiaresnė tarp moterų, nei vyrų.
Į klausimą ar šiuo metu mokotės, teigiamai atsakė 7 proc. respondentų. 14 procentų respondentų tuo pačiu metu mokėsi ir dirbo. Realiai galima teigti, kad studijuoja ir tuo pačiu metu dirba 21 proc. apklaustųjų, nes visi 7 proc. kurie nurodė kad tik mokosi, atsakinėdami į kitus anketos klausimus teigė, kad įsidarbino ir dirba. Visi besimokantieji tęsė studijas magistratūroje ar doktorantūroje. Didžioji dauguma apklaustųjų (79 proc.) toliau niekur
29
nestudijavo. (žr.11 pav.). Bet tai neįrodo, kad šie absolventai apsiribojo tik bakalauro studijomis, nes nuo bakalauro studijų baigimo iki apklausos buvo praėjęs 3-jų metų laikotarpis. Per tą laiką dauguma galėjo baigti specializacijos ar magistratūros studijas.
.
11 pav. Respondentai tęsiantys mokslus
2.5 Lietuvos veterinarijos akademijos gyvulininkystės technologijos fakulteto 2003m. laidos absolventų tyrimo rezultatai
Įsidarbinimas. Tyrimo metu dirbo 100 proc. apklaustųjų. Tai liudija apie aukštas absolventų įsidarbinimo galimybes bei aukštą jų poreikį darbo rinkoje. . Tyrime dalyvavusių absolventų įsidarbinimo lygis gerokai aukštesnis nei 1999 – 2002 m. apklausos duomenimis (net 43,96 proc. punktų). (žr. 10 pav.) Iš pirmo žvilgsnio galima būtų teigti, kad aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo lygis išaugo tik dėl pagerėjusios situacijos darbo rinkoje. Palankias sąlygas įsidarbinimo augimui turi darbo vietų skaičiaus gausėjimas. Konkurencija darbo rinkoje mažėja ir dėl išaugusios jaunimo migracijos į užsienio šalis. Užsienyje darbą susirado 14.29 proc. apklaustų absolventų. Kiek 1999 – 2002 m laidos absolventų įsidarbino užsienyje nėra žinoma.
Kaip ankstesnių metų apklausa, taip ir ši parodė, kad niekas nepradėjo savo verslo. Tam nemažą įtaką galėjo turėti profesinių – praktinių įgūdžių, bei ekonominių (verslo, finansų, komercijos ) žinių trūkumas.(žr.12 pav. )
30
12 pav. LVA Gyvulininkystės technologijos absolventų įsidarbinimo rodikliai
Įsidarbinimo laikas Labai nedidelė dalis absolventų (3,45 proc.) (žr.13 pav.) įsidarbino studijų metu, tai rodo kad studijuojantieji vengia ar nepajėgia derinti užimtumo su mokslu. Iškarto baigę studijas įsidarbino beveik trečdalis absolventų (31,03 proc.) - trijų mėnesių laikotarpyje po studijų, 20,69 proc. Didžiausia dalis absolventų (44.83 proc. ) įsidarbino per 6 mėn. ir vėliau.
Kaip rodo tyrimas, studijų metu ir iškarto po studijų įsidarbina maždaug kas trečias absolventas. Penktadalis absolventų įsidarbino per 3 mėn. po baigimo, likę per pusmetį ar dar vėliau. Tam didelę įtaka turėjo ir tai, kad trečdalis absolventų nedirba pagal studijų metu įgytą specialybę (žr.14 pav.). Nes specialybės keitimas nevyksta akimirksniu ir tai reikalauja laiko.
Visa tai rodo, kad absolventai nėra pakankamai pasiruošę konkuruoti darbo rinkoje. Viena iš priežasčių kuri lėmė žemą absolventų aktyvumą darbo rinkoje pirmaisiais mėnesiais po studijų baigimo, buvo informacijos trūkumas apie aktyvią darbo rinką, absolventų galimybes konkuruoti joje.
31
13 pav. 2003m. laidos absolventų įsidarbinimo laikas
Įmonių tipas. Didžioji dalis apklaustųjų dirba privačiose įmonėse – 71 proc. ir tik – 29 proc. valstybinėse (žr. 14 pav.). Tokį pasiskirstymą lemia situacija darbo rinkoje. Lietuvai įteisinus privačią nuosavybę produkcijos gamyba perėjo į privataus sektoriaus rankas, o valstybinėms įmonėms atiteko kontroliuojančios institucijos vaidmuo.
14 pav. Respondentų darbovietės tipas
Dirbančiųjų pagal profesinę ar jai artimą specialybę buvo 67,86 proc.(žr. 15 pav.) tai yra 25 proc. daugiau negu dirbo 2002 m. laidos absolventų. tai leidžia manyti, jog jaunųjų gyvulininkystės specialistų padėtis darbo rinkoje keičiasi į gerąją pusę. Tam gali turėti įtakos Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Kuri galėtų lemti žemės ūkio specialistų paklausos darbo rinkoje augimą. Tačiau dirbančių pagal studijų metu įgytą specialybę
32
procentas nėra labai aukštas. Trečdalis atsakiusiųjų į anketas dirba ne pagal studijų metu įgytą specialybę. Norint absolventams padėti prisitaikyti prie kintančių sąlygų darbo rinkoje, reikėtų didesnį dėmesį skirti universalių gebėjimų mokymui, tai padėtų lengviau ir greičiau persikvalifikuoti, taikantis prie darbo rinkos pokyčių.
Galima manyti, kad įsidarbinimas pagal profesinę kvalifikaciją nėra svarbiausias absolventų vertinimo kriterijus darbo rinkoje. Viena vertus, labai svarbu neignoruoti šio kriterijaus, kadangi tik įvertinus įsidarbinusių pagal specialybę skaičiaus rodiklį, galima prognozuoti specialistų poreikį.
Absolventai dirbantis ne pagal studijų metu įgytą specialybę turi mažesnes galimybes laisvai konkuruoti darbo rinkoje bei žemesnį socialinio saugumo lygį.
15 pav. Respondentų darbas pagal įgytą specialybę
Veiksniai turėję įtakos įsidarbinant. Didžioji dalis apklaustųjų mano, jog didžiausią įtaką įsidarbinant lėmė asmeninis aktyvumas (37 proc.) (žr.15 pav.). Kiek mažiau respondentų (24 proc.) nurodė, kad pagrindinis veiksnys lėmęs jų įsidarbinimą, buvo įgyta specialybė. 18 proc. apklaustųjų nurodė, kad įsidarbinti padėjo draugai, giminės ar pažįstami. Palyginti nemažai (13 proc.) respondentų teigia, kad įsidarbino atsitiktinumo dėka. Likę 8 proc. nurodė kitus veiksnius. Iš jų dauguma manė, kad įsidarbinti padėjo įgytas aukštasis išsilavinimas, kitų nurodyta pagrindinė priežastis, darbuotojų trūkumas.
Kaip matyti iš absolventų atsakymų, didžiausią įtaką įsidarbinant vis dėlto turi asmeninės savybės, bet neįgyta specialybė.
33
16 pav. Respondentų nuomonė apie lemiamus veiksnius įsidarbinant
Lyginant, kaip absolventai vertina pasirengimą profesiniai veiklai, 2003 m. laidos absolventų atsakymus su Lietuvos veterinarijos akademijos socialinių mokslų katedros atliktais 1999 – 2002 m. absolventų tyrimais, matyti, kad pozityvus absolventų pasirengimo profesinei veiklai vertinimas svyravo nuo 23.08 iki 37,04 proc.(žr. 17 pav.) tai palyginti labai nedidelis procentas.
Ar pakanka studijų metu įgyto pasirengimo profesinei veiklai ?
34
Kaip matyti iš diagramos didžioji dalis absolventų neigiamai vertina savo pasiruošimą darbinei veiklai, ir tokia situacija iš esmės nesikeičia eilę metų. Daugiausia tokių absolventų buvo 2002 m, net 76,92 proc. Daugiausia manančių, jog pasirengimo pakanka, ar daugiau pakanka nei nepakanka, buvo tarp 2003 m baigusių absolventų, jie sudaro 37,04 proc. visų apklaustųjų.
Norint paruošti gerus gyvulininkystės technologijos specialistus, išmanančius savo darbą, bei sugebančius konkuruoti besikeičiančioje darbo rinkoje, būtina didesnį dėmesį skirti studentų profesinio pasirengimo kokybei.
Atsakinėdami į klausymą, kokių žinių ir gebėjimų labiausiai stinga darbe, didžioji dalis respondentų (40 proc.) nurodė, kad, jiems labiausiai stinga profesinių – praktinių įgūdžių (žr.18 pav.) ir tik 7 proc. apklaustųjų manė, kad jiems trūksta teorinių žinių.
18 pav. Respondentų žinių trūkumas darbe
Tai galima paaiškinti nepakankamu praktinių užsiėmimų organizavimu studijų metu. Beveik ketvirtadalis apklaustųjų (23 proc.) nurodė, kad jiems darbe labiausiai stinga užsienio kalbų mokėjimo. 15 proc. respondendų mano, jog jiems labiausiai stinga ekonominių žinių. Teisinių žinių truko 8 proc. apklaustųjų. 5 proc. stigo žinių darbui su kompiuteriu ir tik 2 proc. asmeninių gebėjimų.
35
Tai leidžia daryti išvadą, kad tobulinant gyvulininkystės technologijos studijas, būtina daugiau dėmesio skirti praktinių mokymų organizavimui, gilinti studentų žinias ekonomikos srityje, bei stiprinti užsienio kalbų mokymo programas.
Respondentų nuostatos rinktis tą pačią specialybę. Atsakinėdami į anketoje pateiktą klausimą “Jei vėl galėtumėte mokytis, ar vėl pasirinktumėte tą pačią specialybę ? “ teigiamai atsakė tik 21,43 proc. respondentų, bet tai 15,55 proc. daugiau, lyginant su 1999 – 2002 m. laidos absolventų tyrimo rezultatais (žr. 19 pav. )
19 pav. Absolventų nuomonė apie įgytą specialybę
Didžioji dalis absolventų (53,57 proc.) neturi tvirtos nuomonės ar esant galimybei rinktųsi tą pačią specialybę, tokių buvo 10.43 proc. daugiau lyginant sau ankstesniu tyrimu. Ir tik kas ketvirtas absolventas (25 proc.) nesirinktų tos pačios specialybės. Tuo tarpu iš 1999 – 2002 m. laidos absolventų tokių buvo net 40,98 proc.
Gerėjančią nuomonę apie įgytą specialybę galėjo lemti tai, kad daugiau absolventų dirba pagal studijų metu įgytą specialybę, bei kintanti pati žemės ūkio specialisto samprata. Kintant rinkos struktūrai, sumažėjo žmonių dirbančių tiesiogiai žemės ūkio gamyboje ir išaugo specialistų poreikis paslaugų sektoriuje: kaip vadybininkų, konsultantų išmanančių naujausias gamybos technologijas, ir t.t. Tai formuoja naują požiūrį į žemės ūkio specialistą, nekaip juodadarbį, bet kaip į specialistą išmananti gamybinius technologinius procesus vykstančius žemės ūkyje.
36
IŠVADOS
1. Atliktas LVA Gyvulininkystės fakulteto 2003 m. laidos absolventų tyrimas iš esmės patvirtino mūsų keltą hipotezę, kad aukštos kvalifikacijos jaunųjų gyvulininkystės specialistų padėtis darbo rinkoje gerėja.
2. 2003 m. laidos absolventų įsidarbinimo rezultatai buvo daugeliu parametru geresni nei 1999 - 2002 m. laidų absolventų. Lyginant su ankstesnių laidų absolventais 2003m. absolventų įsidarbinimo lygis pakilo nuo 66,04 proc. iki 100 proc. (tiesa , 14,29 proc. iš jų įsidarbino užsienyje), dirbančių pagal įgytą specialybę padidėjo nuo 51,16 proc. iki 67,86 proc.
3. 2003 m. laidos absolventai palyginti su ankstesnių laidų absolventais kiek pozityviau vertino savo profesinį pasirengimą (atitinkamai 37,04 proc. ir 29,22 proc.), sumažėjo neigiamai vertinančių įgytą profesiją (atitinkamai 25,0 proc. ir 40,98 proc.)
4. Vienu iš didžiausių profesinio pasirengimo trūkumų tebelieka – praktinių profesinių įgūdžių stygius (nurodė 40 proc. respondentų), bei silpnas užsienio kalbų mokėjimas (23 proc.). Palyginti su ankstesnėmis laidomis ženkliai pagerėjo dabartinių absolventų darbo su kompiuteriu įgūdžiai.
5. Nežiūrint teigiamų poslinkių, jaunųjų gyvulininkystės specialistų integracija į darbo rinką tebelieka problematiška. Dirbančių pagal įgytą specialybę procentas dar nusileidžia bendram šalies universitetų absolventų vidurkiui. LVA Gyvulininkystės fakulteto absolventai blogiau nei jų kolegos iš kitų universitetų vertina savo profesinį pasirengimą.
37
REKOMENDACIJOS
Gerinant praktinį aukštos kvalifikacijos gyvulininkystės specialistų parengimą, būtina studijų metu nuosekliai organizuoti ir tobulinti mokomųjų ir gamybinių praktikų atlikimą įmonėse.
Studijų programose daugiau dėmesio skirti praktinių įgūdžių formavimui, padidinti ekonominių-vadybinių, teisinių dalykų apimtį.
Siekiant pagerinti užsienio kalbų žinias ir gebėjimus, tikslinga būtų geriau panaudoti studentų mainų programų (Socrates/Erasmus, Leonardo da Vinci) galimybes.
Sudaryti sąlygas ir skatinti studentus savarankiškai projektuoti profesinę karjerą . Vyresniųjų kursų studentams turėtų būti dėstomi karjeros projektavimo moduliai,
38
ACADÉMIE VETERINAIRE LITUANIENNE
DÉPARTEMENT DES SCIENCES SOCIAUX ET DE L’INFORMATIQUE
Les problèmes des experts cadets de qualification haute de l’élévage
d’animaux pendant ils cherchent leur place dans le marché du travail
Vaidotas Pauliukas Kaunas 2007
Cet mémoire consiste de l’introduction, de deux sections, des conclusions, des recommandations, de la liste de la litérature, des remerciements e de l’annexe. Le volume de cet mémoire est 41 pages (19 images, 3 tables) et une annexe; il y a 24 positions dans la liste de la litérature.
Pendant la recherche expérimentale on a essayé de trouver les raisons des diplômés du département de la technologie de l’élévage d’animaux de l’Académie Vétérinaire Lituanienne que empêchent de concurrencer librement dans le marché du travail. On a aussi essayé de découvrir l’attitude des employeurs potenciaux et de analyser et de comparer les résultats de l’employement des diplômés des ans 2003 avec les résultats de l’employement des diplômés des émissions précédentes.
La technique de la récherche a consisté des études de la litérature scientifique, de l’enquête des étudiants et des professeurs, de l’analyse des données statistiques, de la sistemation et des conclusions.
La recherche des diplômés des ans 2003 du département de la technologie de l’élévage d’animaux de l’Académie vétérinaire lituanienne (LVA) a confirmé essentiellement la notre hypothèse que la position des experts cadets de qualification haute de l’élévage d’animaux dans le marché du travail s’améliore. Le niveau de l’employement des diplômés de 2003 a augmenté de 33 pour cents des points en comparant avec les données des diplômés de 1999-2002; le nombre des employées de la spécialité acquérie a augmentéde 16 pour cents.
Malgré les changements positifs, l’intégration des experts cadets de qualification haute de l’élévage d’animaux au marché du travail reste encore problématique. Le pour cent des employées de la spécialité acquérie non a encore atteint la moyenne des diplômés universitaires de tout le pays. Les diplômés du département de la technologie de l’élévage d’animaux de l’Académie vétérinaire lituanienne évaluent leur préparation professionelle pire que leur collègues des autres universités.
39
NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Laužackas R. Profesinio rengimo terminų aiškinamasis žodynas. Kaunas 2005 VDU 2. Matulionis A. Sociologija. Homo liber, Vilnius, 2001.
3. Martinkus, B. Darbo ištekliai ir jų naudojimas. Kaunas 1998. 131 p. ISBN 9986 – 13 – 659 – 8.
4. Martinkus B.; Sakalas A.; Savanevičinė A. Darbo išteklių ekonomika ir valdymas. Kaunas: 2002 221 p. ISBN 9986 – 13 – 853 – 1.
5. Paulavičius, Kęstutis B. Darbo rinka. Vilnius 2002 156 p. ISBN 9955 – 516 – 24 – 6. 6. Lietuvos Respublikos Nedarbo socialinio draudimo Įstatymas. Darbo rinkos žinynas
Vilnius 2003
7. Martinkus B.; Savanevičienė A. Darbo ekonomika. Kaunas: Technologija. 1996 147 p. ISBN 9986 – 13 – 401 – 3.
8. Darbo rinkos terminai ir sąvokos. Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba. Vilnius 1998 AGORA
9. Darbo ir socialinių tyrimų institutas. Specialistų su aukštuoju išsilavinimu poreikio prognozės tyrimas (Trečiojo tyrimų etapo ataskaita ) Vilnius 1999 m
10. Martinkus B., Sakalas A., Savanevičienė A.; Darbo išteklių ekonomika ir valdymas : vadovėlis / Kauno technologijos universitetas. Kaunas : Technologija, 2002. 221 p. 11. Europos komisijos baltoji knyga, 2002
12. Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas. 2002 m. birželio25 d. Nr. IX-987 Vilnius. Prieiga per internetą:
http://skelbimas.lt/istatymai/zemes_ukio_ir_kaimo_pletros_istatymas.htm
13. Profesinių mokyklų absolventų sėkmė įsidarbinant Baranauskas J. ir kt. Prieiga per
internetą: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/02_Atask.%20gal.%2005.02.26.doc
14. Specialistų konkurencingumas darbo rinkoje. I-oji dalis (Ketvirtojo tyrimų etapo
ataskaita)
Vilnius, 2002 Prieiga per internetą
http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2002_1.pdf
15. Aukštųjų mokyklų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje darbo jėgos pasiūlos ir paklausos kontekste (darbdavių ir absolventų apklausos duomenimis) (Antrojo tyrimų etapo ataskaita) Vilnius, 2004 Prieiga per internetą:
40
16. Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas. 2002 m. birželio25 d. Nr. IX-987 Vilnius. Prieiga per internetą:
http://skelbimas.lt/istatymai/zemes_ukio_ir_kaimo_pletros_istatymas.htm
17. Lietuvos respublikos žemės ūkio rūmai. Prezidiumo posėdžio medžiaga. Kaunas 2006 m Prieiga per internet:
http://sena.zur.lt/users_files/docs/prezidiumo_medz0610122.pdf 18. Nedarbo socialinio draudimo įstatymas. Prieiga per internetą :
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=279339 19. Lietuvos darbo rinkos pokyčiai. Prieiga per internetą :
http://www.sociumas.lt/Lit/Nr1/rinka.asp
20. 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa. Vilnius, 2006 m. Prieiga per internetą:
http://209.85.135.104/search?q=cache:7NA4YnvF0yAJ:www.i-manager.lt/upload/200611/VP_Sanglaudosskatinimo.doc+absolvent%C5%B3+pad%C4% 97tis+%C5%BEem%C4%97s+%C5%ABkyje&hl=lt&ct=clnk&cd=35&lr=lang_lt 21. Žemės ūkio specialist monitoringas, atsižvelgiant į lietuvos ir užsienio darbo rinkos
pokyčius / A. Radzevičius R. Adamonienė, L. Stabingis. Prieiga per internetą: http://ev.lzuu.lt/mokveikla/EVF%20tyrimai2004/006.htm
22. Ekonomikos augimą lemia žmogiškieji ištekliai. / D. Kšivickienė. Prieiga per internetą : http://www.bendruomenes.lt/news.php?id=34639&strid=11791
23. Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas. / Statistikos departamentas. Prieiga per internetą: http://db.stat.gov.lt/sips/leid/p2012006i/p2012006I_analitine_apzvalga.htm
24. 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa. Prieiga per internetą: http://www.lrv.lt/ES_parama/Istekliu_pletr_programa.pdf
41
Padėka
Nuoširdžiai dėkoju vadovui doc. dr. V. Suveizdžiui už nuoširdžią pagalbą, rašant magistrinį darbą, už bendradarbiavimą Socialinių mokslų ir informatikos katedros kolektyvui. Taip pat visiems atsakiusiems į anketas.
42
PRIEDAI
43
1 priedas ANKETA ASMENIMS, BAIGUSIEMS AUKŠTĄSIAS MOKYKLAS
Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva vykdoma Lietuvos aukštųjų mokyklų mokyklų absolventų apklausa, kurios tikslas surinkti duomenis apie absolventų į idarbinimą ir profesinį pasirengimą. Surinkta informacija įgalins nustatyti atskirų specialybių poreikį darbo rinkoje ir padės tobulinti studijų programas. Prašytume nuoširdžiai ir išsamiai atsakyti į anketos klausimus ir atsiųsti ją į aukštąją mokyklą (LVA). Apveskite jums tinkamo atsakymo numerį arba nurodikite savo atsakymo variantą. Anketa anoniminė, tyrimo rezultatai bus pateikiami tik suvestiniais skaičiais.
Atsiprašome, kad į jus kreipiamės tėvų adresu – kitos galimybės jus rasti neturime.
1. Gyvenamoji vieta iki studijų
1) Miestas
2) Kaimas
2. Studijų kryptis LVA 3. Lytis
1) Veterinarinė medicina 1) Vyras
2) Gyvulininkystės technologija 2) Moteris
4. Ar šiuo metu mokotės 5. Jeigu mokotės, nurodikite kur:
1) Taip 1) Magistratūroje, dokturantūroje
2) Dirbu ir mokausi 2) Kitur (parašykite)---
3) Ne→Toliau atsakinėti nuo 6 klausimo ---
6. Ar įsidarbinote ? 7. Jei įsidarbinote, tai kada ?
1) Taip. Įsidarbinau Lietuvoje 1) Įsidarbinau studijuodamas
2) Taip. Įsidarbinau užsienyje 2) Įsidarbinau iš karto baigęs (-usi)
3) Pradėjau savo verslą studijas
4) Buvau įsidarbinęs, bet dabar nedirbu 3) Įsidarbinau per 3 mėnesių po studijų
5) Ne iki šiol neįsidarbinau→Toliau baigimo
atsakinėti į 11 klausimą 4) Įsidarbinau per 6 ir daugiau mėnesių
po studijų baigimo
8. Jei įsidarbinote, tai kokioje 9. Ar dirbate pagal studijų metu
įmonėje (įstaigoje) įgytą specialybę ?
1) Privačioje 1) Taip
2) Valstybinėje 2) Artimą įgytai specialybei
44
10. Kokie veiksniai turėjo įtakos Jums 11. Jei neįsidarbinote, tai kokios
Įsidarbinant pagrindinės priežastys
1) Įgyta specialybė 1) Nepakankamas praktinis pasirengimas
2) Asmeninis aktyvumas 2) Nepakankama darbo patirtis
3) Atsitiktynumas 3) Netenkino darbo užmokestis
4) Draugai, giminės, pažystami 4) Nepasiūlė darbo pagal specialybę
5) Kita (parašykite) --- 5) Neieškojau darbo (maži vaikai, silpna
--- sveikata)
6) Neturėjau lėšų pradėti savo verslą
7) Kita (nurodikite) ---
---
12. Jei po studijų neįsidarbinote, tai kuo 13. Ar pakanka studijų metu įgyto
užsiimate ? pasirengimo profesinei veiklai
1) Dirbu laikinus, atsitiktinius darbus 1) Pakanka →Toliau atsakinėti į 15
2) Neturiu jokio užsiėmimo klausimą
3) Mokausi 2) Daugiau pakanka negu nepakanka
4) Prižiūriu vaikus, gydausi 3) Daugiau nepakankaka negu pakanka
5) Užsidirbu pragyvenimui kitokia veikla 4) Nepakanka
(nurodykite kokia) ---
---
14. Kokio žinių ir sugebėjimų labiausiai 15. Jei vėl galėtumėte mokytis, ar vėl
stinga darbe pasirinktumėte tą pačią specialybę
1) Profesinių - teorinių žinių 1) Taip
2) Profesinių -praktinių žinių 2) Sunku pasakyti
3) Universalių asmenybinių sugebėjimų 3) Ne
(organizuotumo, komunikabilumo,
savarankiškumo, sisteminio mąstymo)
4) Užsienio kalbų mokėjimo
5)
Ekonominių (verslo, finansų,
komercijos)
6) Teisinių
7) Žinių darbui su kompiuteriu
