vertinti psichiatrijos ligonin s gydytoj ir slaugytoj nuomonę apie j darbo kr v

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSL UNIVERSITETAS Medicinos akademija

Visuomen s sveikatos fakultetas

Greta Rulinskait

PSICHIATRIJOS LIGONIN S DARBUOTOJ DARBO KR VIO VERTINIMAS

Antrosios pakopos studij baigiamasis darbas (Visuomen s sveikatos vadyba)

KAUNAS, 2016 Studentas

Greta Rulinskait 2016 05 15

Mokslin vadov lekt. dr. S. Kaselien 2016 05 15

SANTRAUKA

Visuomen s sveikatos vadyba

PSICHIATRIJOS LIGONIN S DARBUOTOJ DARBO KR VIO VERTINIMAS Greta Rulinskait

Mokslinis vadovas lekt. dr. S. Kaselien

Lietuvos sveikatos moksl universiteto Medicinos akademijos Visuomen s sveikatos fakultetas.

Kaunas; 2016. 84 p.

Darbo tikslas - vertinti objektyviai ir subjektyviai psichiatrijos ligonin s gydytoj ir slaugytoj darbo kr v .

Uždaviniai: 1. vertinti psichiatrijos ligonin s gydytoj ir slaugytoj nuomonę apie j darbo kr v . 2. Išanalizuoti gydytoj ir slaugytoj darbo laiko pasiskirstym pagal profesines veiklas „dienos fotografijosį metodu. 3. Palyginti objektyviai ir subjektyviai vertinam psichiatrijos ligonin s gydytoj ir slaugytoj darbo kr v .

Metodika. Tyrimas atliktas Respublikin s Kauno ligonin s Psichiatrijos klinikoje 2015 m.

lapkričio–gruodžio m n. Buvo atliktas subjektyvus tyrimas - momentin anonimin anketin apklausa (apklausta 16 gydytoj psichiatr ir 62 bendrosios praktikos slaugytojos (atsako dažnis – 62,4 proc.)) ir objektyvus tyrimas - „Dienos fotografijaį, laiko ir jud jimo analiz s metodu (steb ti 7 gydytojai psichiatrai ir 7 bendrosios praktikos slaugytojos).

Rezultatai. Apklausos metu gydytojai psichiatrai ir slaugytojai teig , kad daugiausiai laiko savo darbo pamainos metu jie skiria tiesioginei paciento prieži rai: gydytojai - proced roms ir bendravimui su pacientu, slaugytojai – paciento lyd jimui. Daugiau nei pus (62,5 proc.) gydytoj ir dauguma (77,4 proc.) slaugytoj teig , kad darbo kr vis yra tinkamas. Atliekant gydytoj ir slaugytoj laiko ir jud jimo analizę buvo pasteb ta, kad gydytojai daugiausiai laiko skiria netiesiogin s prieži ros veikloms, pavyzdžiui, dokumentacijos tvarkymo darbams, o slaugytojai – tiesioginei paciento prieži rai, pavyzdžiui, paciento jud jimo ir gyvybin s veiklos užtikrinimui, asistavimui specialistams. Palyginus anketin s apklausos bei laiko ir jud jimo analiz s rezultatus, buvo pasteb ti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp ši tyrim rezultat (p<0,05). Objektyvaus tyrimo metu buvo nustatyta, kad gydytojai ir slaugytojos mažiau savo darbo pamainos laiko, nei jie teig apklausos metu, skiria tiesioginei paciento prieži rai ir daugiau laiko bendravimui su sveikatos prieži ros specialistais. Slaugytojos tai pat daugiau laiko skiria nei pačios mano gyvybin ms paciento funkcijoms ir jud jimui užtikrinti, proced roms ir asistavimui specialistams.

Tuo tarpu gydytojai gyvybin ms paciento funkcijoms užtikrinti skiria mažiau laiko nei parod anketin apklausa.

Išvados. Gydytojai psichiatrai daugiausia darbo pamainos laiko skiria netiesioginei paciento prieži rai, o slaugytojos – tiesioginei. Subjektyvaus darbo kr vio tyrimo rezultatai statistiškai reikšmingai skyr si nuo objektyvaus tyrimo rezultat .

Raktiniai žodžiai. Gydytojai psichiatrai, bendrosios praktikos slaugytojos, darbo kr vis, „Dienos fotografijaį.

SUMMARY

Public Health Management

PSYCHIATRIC HOSPITAL STAFF WORKLOAD ASSESSMENT Greta Rulinskait

Scientific supervisor lect. dr. S. Kaselien

Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health. Kaunas;

2016. 84 p.

Aim of the study is the objective and subjective assessment of workload of psychiatric hospital physicians and nurses.

Objectives: 1. To assess psychiatric hospital physicians and nurses opinion on their workload. 2.

To analyze distribution of working time among physicians and nurses according to Professional activities using „work sampling” method. 3. To compare objectively and subjectively assessed psychiatric hospital physicians and nurses' workload.

Methods. The study was conducted in Republican hospital of Kaunas Psychiatry clinic in November – December 2015. It was carried out a subjective study – instant anonymous survey (the survey involved 16 psychiatrists and 62 general practice nurses (response rate – 62,4 percent)) and objective study - „work sampling” using time and motion analysis method (monitoring of 7 psychiatrists and 7 general practice nurses).

Results. Psychiatrists and nurses involved in the study stated that most of the time during their work shift they spend on direct patient care: physicians – on procedures and communication with the patient, nurses – on patient accompaniment. More than half (62,5 percent) of physicians and the majority (77,4 percent) of nurses stated that the workload is appropriate. The doctors and nurses' time and motion analysis showed that physicians spend most of the time on indirect care activities, such as document handling, whereas nurses – on direct patient care, such as ensuring of patient movement and vital activity and assistance to professionals. Comparison of survey and time and motion analysis results showed statistically significant differences between the results of these studies (p<0,05). The objective study results showed that physicians and nurses spend less of their work shift time, than they indicated in the survey, on direct patient care and more time on communication with health care professionals. The nurses also spend more time than they think on ensuring patient‘s vital functions and movement, procedures and assistance to professionals.

Meanwhile, physicians spend less time on ensuring patient‘s vital functions than the survey showed.

Conclusions. Physicians spend most of the time during their work shift on indirect patient care, while nurses spend most of the time during their work shift on direct patient care. Subjective workload study results significantly differ from the objective study results.

Key words. Psychiatrists, general practice nurses, workload, „Work sampling”.

PAD KA

Nuoširdžiai d koju mokslinio darbo vadovei lekt. dr. S. Kaselienei už jos kompetenting pagalb , rengiant visuomen s sveikatos vadybos magistro baigiam j darb . D koju už jos objektyvius patarimus, rekomendacijas, paskatinimus rašant mokslin darb . Pad jo veikti daug iškilusi problem . Viso baigiamojo darbo rašymo metu nukreipdavo teisinga linkme, rašant magistro baigiamojo darbo etapus.

TURINYS

SANTRUMPOS ... 8

S VOKOS ... 9

VADAS ... 10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12

1. LITERAT ROS APŽVALGA... 13

1.1. Sveikatos prieži ros specialist darbo kr vio reglamentavimas ... 13

1.2. Psichiatrijos gydytoj ir slaugytoj teis s ir pareigos ... 16

1.2.1. Gydytojo psichiatro teis s ir pareigos ... 16

1.2.2. Bendrosios praktikos ir psichikos sveikatos slaugytojos teis s ir pareigos ... 17

1.3. Psichiatrijos gydytoj ir slaugytoj darbo kr vio palyginimas Lietuvoje ir kitose Europos s jungos šalyse ... 19

2. TYRIMO METODIKA IR MEDŽIAGA ... 23

3. REZULTATAI ... 28

3.1. Psichiatrijos ligonin s gydytoj ir slaugytoj nuomon apie darbo kr vio vertinim ... 28

3.2. Psichiatrijos ligonin s gydytoj ir slaugytoj darbo laiko pasiskirstymas pagal profesines veiklas 37 3.3. Psichiatrijos ligonin s subjektyvus ir objektyvus darbo kr vio palyginimas ... 40

4. REZULTAT APTARIMAS ... 48

IŠVADOS ... 51

PRAKTIN S REKOMENDACIJOS ... 52

LITERAT RA ... 54

PRIEDAI ... 58

1 priedas Gydytoj klausimynas ... 58

2 priedas Slaugytoj klausimynas ... 61

3 priedas Gydytoj veikl klasifikatorius ... 65

4 priedas Slaugytoj veikl klasifikatorius ... 74

5 priedas Lietuvos sveikatos moksl universiteto Bioetikos leidimas ... 84

6 priedas Vš Respublikin s Kauno ligonin s bioetikos leidimas ... 85

8

SANTRUMPOS

BPS – bendrosios praktikos slaugytoja LR – Lietuvos Respublika

MN – Medicinos norma

PSS – psichikos sveikatos slaugytoja ASP – Asmens sveikatos prieži ros staiga RKL – Respublikin Kauno ligonin SAM – Sveikatos apsaugos ministerija

9

S VOKOS

Gydytojas psichiatras –„gydytojas, Lietuvos Respublikos teis s akt nustatyta tvarka gijęs gydytojo psichiatro profesinę kvalifikacij ir turintis licencij verstis medicinos praktika pagal gydytojo psichiatro profesinę kvalifikacij . Gali savarankiškai tikrinti asmens psichikos sveikatos b klę, lig profilaktik , diagnozavim ir ligoni gydym į [1].

Bendros praktikos slaugytojas (BPS) – „asmuo turintis teisę verstis bendr ja slaugos praktika, Lietuvos Respublikos teis s akt nustatyta tvarka gijęs bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikacij ir turintis Lietuvos Respublikos teis s akt nustatyta tvarka išduot ir galiojanči bendrosios praktikos slaugytojo licencij verstis bendr ja slaugos praktikaį [2].

Psichikos sveikatos slaugytojas (PSS) – „asmuo turintis teisę verstis bendr ja slaugos praktika, Lietuvos Respublikos teis s akt nustatyta tvarka gijęs bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikacij , turintis Lietuvos Respublikos teis s akt nustatyta tvarka išduot ir galiojanči bendrosios praktikos slaugytojo licencij verstis bendr ja slaugos praktika ir turintis psichikos sveikatos slaugos specializacij patvirtinanti dokument į [3].

10

VADAS

Žmogaus darbas yra neatsiejama jo gyvenimo dalis. Žmogus darbe per vis savo gyvenim vidutiniškai praleidžia 100 000 valand . Darbdaviui tenka didel atsakomyb sukurti darbo aplink , kuri darbuotojams nekelt tampos ir nesudaryt didelio darbo kr vio [4]. Darbo kr vis – „kaip per tam tikr darbo laik atliekam darbo funkcij apimtis už tai gaunant atitinkam atlyg į [4].

Lietuvoje darbuotoj darbo kr v reglamentuoja daug statym . Darbo kr vis klasifikuojamas pagal profesij , patiriam fizin ar emocin nuovarg ir daugel kit veiksni . Analizuojant darbo kr v Lietuvoje ir užsienio šalyse, pasteb ta, kad ne visose Europos šalyse yra nustatyti darbo kr vi standartai ar normatyvai. Darbo kr vis sudaromas remiantis rekomendacijomis ir gair mis, kurias pareng nacionalin s arba Europos specialist draugijos ir organizacijos [5].

Pagal statymus Lietuvoje darbuotojo „darbo laikas negali b ti ilgesnis kaip keturiasdešimt valand per savaitęį [4]. Sveikatos prieži ros specialist darbo laikas negali b ti ilgesnis nei trisdešimt aštuonios valandos per savaitę [6]. Sveikatos prieži ros specialistai pagal statymus turi mažesn darbo kr v , nes „darbo pob dis yra susijęs su didesne protine, emocine tampaį [6], tod l aktualu analizuoti, ar iš tikr j sveikatos prieži ros specialistai dirba mažesniu darbo kr viu ir kam daugiausiai skiria savo darbo laiko. Ankstesni Lietuvoje atlikt tyrim metu buvo nustatyta, kad nors sveikatos prieži ros specialistai ir neviršija statymais reglamentuojamo darbo laiko trukm s, tačiau daugelis gydytoj dirba didesniu nei 1 etato darbo kr viu ir j darbo intensyvumas yra labai didelis – aptarnauja labai daug pacient , nešasi likusius darbus namo [5]. Taip pat pasteb ta, kad asmens sveikatos prieži ros paslaugas teikiantys gydytojai daugiausiai laiko (nuo 40 proc. iki 53 proc.) skiria netiesioginei prieži rai, o slaugytojos dirbančios medicinos punktuose, stacionare ir chirurgijos skyriuose, didžiausiais laiko s naudas skiria tiesioginei paciento prieži rai (nuo 30 proc.

iki 50 proc.) [5]. Lietuvoje dažniausiai vertinamas šeimos gydytoj , neurolog , bendrosios praktikos slaugytoj (BPS) darbo kr vis. Tačiau analizuojant psichiatrijos srities specialist darbo kr v Lietuvoje, atlikt tyrim n ra. Lietuvoje 2014 m. pas gydytojus psichiatrus apsilank 25,60 pacient /100 bendrojoje populiacijoje ir skaičius kasmet auga [7]. Did jantis pacient apsilankym skaičius pas psichiatrus, rodo, kad psichiatrijos srities specialist darbo kr vis taip pat tur t did ti.

Tiriama problema. Darbe tiriamasis reiškinys – psichiatrijos gydytoj ir slaugytoj darbo kr vis. Reiškinys tiriamas Respublikin Kauno ligonin s (toliau – RKL) Psichiatrijos klinikoje.

Tyrimo dalyviai – gydytojai psichiatrai, bendrosios praktikos ir psichikos sveikatos slaugytojos.

Darbo aktualumas. Pas gydytojus psichiatrus apsilankym skaičius kasmet auga, tod l svarbu vertinti ar darbo kr vis taip pat did ja. Pagal higienos normas tiek gydytojai psichiatrai, tiek slaugytojai daugiausiai d mesio tur t skirti paciento tiesioginei prieži rai (bendravimui su

11 pacient , gyvybin ms veikloms užtikrinti, proced roms atlikti, paciento mokymui ir pan.), taip gerindami pacientams suteikiam paslaug kokybę.

Europos S jungos šalyse yra pabr žiama, kad psichikos sveikatos prieži ros specialist darbo kr v reikia koreguoti, siekiant gerinti darbo procesus ir tolygiai paskirstyti atliekamas veiklas [5].

Mokslinis naujumas. Siekiant vertinti psichiatrijos gydytoj ir slaugytoj darbo kr v , b tina išanalizuoti gydytoj ir slaugytoj subjektyvi nuomonę ir objektyv darb . Tod l vertinant kr v , svarbu atlikti „Dienos fotografijaį, nes pagal š metod psichiatrijos specialist kr vis nebuvo vertinamas ir analizuojamas. Nuo psichiatr gydytoj ir slaugytoj darbo kr vio priklauso daug veiksni , darbo procesas, teikiam paslaug kokyb ir darbo rezultatai. Tačiau Lietuvoje skiriama nepakankamai d mesio darbo kr vio koregavimui ir tobulinimui.

Atlikto tyrimo teorin ir praktin reikšm . Tyrimo teorin reikšm – teoriniu aspektu bus analizuojama subjektyvi gydytoj ir slaugytoj nuomon apie savo darbo kr v ; skiriamas laikas atliekamoms veikloms.

Tyrimo praktin reikšm – gauti tyrimo rezultatai pad s RKL Psichiatrijos klinikos vadovams tolygiau pasiskirstyti gydytoj psichiatr ir slaugytoj darbo kr vius, atliekamas veiklas pamainos metu. Atliktas tyrimas gali b ti ind lis platesn psichiatrijos srities specialist darbo kr vio detalizavim , vertinim ir gerinim .

Asmeninis autoriaus ind lis. Šiame tyrime autor dalyvavo visuose mokslinio darbo rengimo etapuose – nuo temos id jos iki viso tyrimo atlikimo. Baigiamasis darbas buvo rengiamas iš tyrimo metu surinkt duomen , naudojantis naujai sukurtais apklausos instrumentais ir veikl klasifikatoriais. Atliktas mokslinis darbas neturi joki s saj su anksčiau atliktais darbais, projektais ar tyr jais.

12

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas:

vertinti objektyviai ir subjektyviai psichiatrijos ligonin s gydytoj ir slaugytoj darbo kr v .

Uždaviniai:

1. vertinti psichiatrijos ligonin s gydytoj ir slaugytoj nuomonę apie j darbo kr v .

2. Išanalizuoti gydytoj ir slaugytoj darbo laiko pasiskirstym pagal profesines veiklas

„Dienos fotografijosį metodu.

3. Palyginti objektyviai ir subjektyviai vertinam psichiatrijos ligonin s gydytoj ir slaugytoj darbo kr v .

13

1. LITERAT ROS APŽVALGA

1.1. Sveikatos prieži ros specialist darbo kr vio reglamentavimas

Darbo kr vis skirstomas vadovaujantis darbo kodeksu, kitais statymais ir po statyminiais aktais. Darbo kr v apibr žia tam tikri kriterijai: darbo ir poilsio laikas, darbo funkcijos bei su darbo kr viu glaudžiai susijęs darbo užmokestis. Darbo kr vis – „kaip per tam tikr darbo laik atliekam darbo funkcij apimtis už tai gaunant atitinkam atlyg į [4]. Darbo kr vis nustatomas atsižvelgiant darbo kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymo 144 straipsn , kuriame numatytas darbo laikas: „darbo laikas negali b ti ilgesnis kaip keturiasdešimt valand per savaitę, kasdieninis darbo laikas neturi viršyti aštuoni darbo valand , maksimalaus darbo laiko, skaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuoni valand į [4]. Darbo kodekso 191 straipsnyje teigiama, kad „darbdaviui yra priklausoma užtikrinti normalias darbo s lygas, kad darbuotojas gal t vykdyti darbo normasį [4]. Taip pat 158 darbo kodekso straipsnyje teigiama, kad darbuotojui, turi b ti „ne ilgesn kaip dviej valand ir ne trumpesn kaip pus s valandos pertrauka pails ti ir pavalgytiį [4]. „Ši pertrauka dažniausiai suteikiama pra jus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne v liau kaip po keturi darbo valand į [4].

Sveikatos prieži ra dažniausiai yra viena didžiausi visuomen s darbo sektori [8]. Sveikatos specialist darbo laikas nustatomas, atsižvelgiant specialist atliekamas funkcijas, patiriam emocinę ir fizinę savijaut , darbo intensyvum ir sud tingum . Tai vienos iš pagrindini priemoni , siekiant „suteikti kokybiškas sveikatos prieži ros paslaugas, sumažinant medicinini klaid rizik ir tinkamai pasir pinti tiek sveikatos prieži ros darbuotoj , tiek paciento sveikataį [9]. Lietuvos Respublikos (LR) pacient teisi ir žalos sveikatai atlyginimo statymas nurodo, kad pacientui turi b ti suteikiamos kokybiškos paslaugos. Šis terminas apima saugias, tinkamai pacientui suteiktas sveikatos prieži ros paslaugas [10].

Lietuvoje LR sveikatos apsaugos ministro sakymas 1994 m liepos m nesio „D l medicinos personalo laikin j darbo kr vi į, nustat medicinos personalo darbo kr vius [11]. Vadovaujantis sakymu, darbo kr vis buvo skirstomas „pagal aptarnaujam apylinki gyventoj skaiči , priimt pacient ir vizit namus per valand skaiči suaugusi j poliklinikoje; priimt pacient per valand , vizit namus per valand ir priimt pacient per valand konsultacin je vaik poliklinikoje skaiči ; priimt pacient per valand ir priimt pacient per darbo pamain skaiči suaugusi j konsultacin je poliklinikoje skaiči , ligoni skaiči gydytojui ir medicinos seseriai stacionareį [5]. Tačiau Lietuvoje situacija n ra gera: gydytoj ir slaugytoj nuolatos tr ksta, tod l j darbo kr vis nuolat did ja [12]. Pacientai negauna kokybišk ir laiku suteikiam paslaug .

2005 m. gruodžio m nesio LR galiojančiame sakyme „D l pirmin s ambulatorin s asmens sveikatos prieži ros paslaug organizavimo ir apmok jimo tvarkos aprašo bei pirmin s

14 ambulatorin s asmens sveikatos prieži ros paslaug ir bazini kain s rašo tvirtinimoį teigiama, kad pirmin s ambulatorin s asmens sveikatos prieži ros šeimos gydytojo pacient skaičius nustatomas pagal apylink s tip [13]. Vienam šeimos gydytojui aptarnaujam gyventoj skaičiaus normatyvas negali viršyti 1550 gyventoj . Tačiau gydytojui psichiatrui didžiausias aptarnaujam pacient skaičius negali viršyti 20 000 gyventoj , palyginant su šeimos gydytojo pacient skaičiumi, tai 13 kart daugiau (1.1 lentel ). Ar šie skaičiai atspindi reali situacij Lietuvoje?

1.1 lentel . Sveikatos prieži ros specialist aptarnaujam gyventoj skaičiaus [13]

Eil.

Nr.

Sveikatos prieži ros specialistas

Aptarnaujam gyventoj

skaičiaus normatyvas Maksimalus aptarnaujam gyventoj skaičius

1. Gydytojas chirurgas 16 000 –

2. Gydytojas akušeris-

ginekologas 10 000 –

3. Bendrosios praktikos

gydytojas odontologas – 4 000

4. Gydytojas psichiatras – 20 000

5. Psichologas – 40 000

6. Psichikos sveikatos

slaugytojas – 20 000

7. Socialinis darbuotojas – 25 000

Slaugytoj darbo kr viai nustatomi pagal pacient savarankiškum , slaugos profil ir srities paslaugas. Pirmiausia paciento sveikatos b kl nustatoma pagal savarankiškum , kuris yra skirstomas keturias grupes:

 S1 – pacientas savarankiškas ir gali apsitarnauti atlikdamas visas gyvybines veiklas.

 S2 – pacientas iš dalies savarankiškas, gali apsitarnauti atlikdamas daugel gyvybini veikl tik kitam asmeniui padedant.

 S3 – pacientas priklausomas, negali apsitarnauti atlikdamas tam tikras gyvybines veiklas, reikalingas dažnas jo steb jimas.

 S4 – pacientas visiškai priklausomas, negali apsitarnauti atlikdamas tam tikras gyvybines veiklas, j reikia nuolat steb ti [12].

Nustačius paciento savarankiškum , toliau pacient skaičius skirstomas pagal slaugos profil ir srities paslaugas, analizuojant sveikatos prieži ros specialist darbo kr v . Nustatant slaugytoj darbo kr v atsižvelgiama paslaug teikimo viet , profil ir sritis. Slaugos paslaugos gali b ti skirstomos : ambulatorines (darbas su šeimos gydytoju, teikiamos slaugytojo paslaugos nedalyvaujant gydytojui, slauga namuose, paslaugos psichikos sveikatos centre, darbas su gydytoju

15 specialistu, taip pat paslaugos, teikiamos proced r kabinete) ir bendrosios bei specialiosios paslaugos pagal profil ir sritis (stacionaro paslaugos, operacin s/anestezijos proced ros ar manipuliacijos atlikimas, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos, diagnostikos, paliatyviosios pagalbos, dializ s, pri mimo – skubios pagalbos paslaugos) [12].

Ambulatorin s slaugos srities slaugytoj darbo kr vis yra apskaičiuojamas pagal formulę:

Kr =_____dp______

l (1)

„Kr – slaugytojo darbo kr vis,

dp – slaugytojo darbo pamaina arba viena darbo valanda,

l – vidutinis suteiktos slaugos paslaugos trukm (minut mis), kur sudaro pasirengimas atlikti gydytojo paskirt proced r ar manipuliacij , jos atlikimas, suteikiamos paslaugos paaiškinimas pacientui (jo artimiesiems), bendravimas su pacientu (jo artimaisiais) ir medicinos dokument pildymasį[12].

Pagal 2012 m. geguž s m nesio galiojantis LR sveikatos apsaugos ministro sakym „D l slaugytoj darbo kr vio nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimoį slaugytoj pad j j skaiči ir santyk su slaugytojais nustato pati asmens sveikatos prieži ros staiga. Taip pat teigiama, kad vienam slaugytojui be slaugytojo pad j jo pamainos metu darbo kr vis turi b ti ne didesnis, nei vienam slaugytojui nustatytas pacient skaičius (11 pacient ) [12]. Slaugytojo dirbančio su slaugytoju pad j ju, darbo kr vis pamainos metu gali b ti didesnis, jei yra nustatyta teis s akt tvarka.

Slaugytojo darbo kr vis naktin s pamainos metu, poilsio ar švenči dienomis gali b ti didesnis nei rekomenduojamas teis s aktuose [12].

Dauguma Lietuvoje darbo kr v apibr žianči statym darbo kr v apib dina kiekybine prasme, o darbo kr vio turinys apibr žiamas medicinos normose. Labai svarbu ne tik kiek laiko gydytojai ir slaugytojai dirba, bet ir kokiems darbams skiria daugiausiai laiko. Tačiau reikia nepamiršti, kad gydytoj ir slaugytoj darbo kr vis yra per didelis, nes atlieka daug jiems nepriklausanči veikl . Tod l analizuojant kr v , darbuotoj pareigos gal t b ti skirstomos konkrečiais veiklas, kad specialistai žinot kiek konkrečiai laiko turi skirti veikloms atlikti.

Mokslo literatūros šaltiniai, darbo krūvį apibrėžia kaip darbuotojo atliekamą darbo apimtį per tam tikrą laiką. Su darbuotojais dėl darbo krūvio yra susitariama sudarant darbo sutartį, tačiau tam tikrų aplinkybių darbo krūvis gali būti keičiamas vykdant darbo sutartį. Todėl padidinus darbuotojo darbo krūvį, palyginti su nustatyta norma, darbuotojai už darbą turėtų gauti ir didesnį

16 atlyginimą. Materialūs paskatinimai, motyvuotų darbuotojus atlikti darbo funkcijas greičiau ir kokybiškiau. Sveikatos priežiūros specialistų darbo laikas yra trumpesnis, lyginant su kitų sričių

1.2. Psichiatrijos gydytoj ir slaugytoj teis s ir pareigos 1.2.1. Gydytojo psichiatro teis s ir pareigos

Dokumentas, reglamentuojantis medicinos gydytojo, specialisto vertimosi medicinos praktika– LR medicinos praktikos statymas [14]. „ statymas nustato gydytojo profesines kvalifikacijos gijimo s lygas: gydytojo teis s versti medicinos praktika, gydytojo pagrindines profesines teises, pareigas ir atsakomybę. statymas taikomas gydytojams, dirbantiems LRį [1].

Skirting profesini kvalifikacij gydytoj veiklos sritis, teises, pareigas, kompetencij ir atsakomybę nustato LR sveikatos apsaugos ministro sakymu patvirtintos medicinos normos.

Gydytoj psichiatr profesines kvalifikacijas reglamentuoja MN 53:2005 „Gydytojas psichiatras.

Teis s, pareigos, kompetencija ir atsakomyb į medicinos norma. Gydytoj psichiatr dirbanči psichiatrijos ligonin se ir turinči pacient su sunkiais psichikos sutrikimais, darbo kr vis yra didesnis. Tačiau ar šios srities specialistai atlieka kitokio pob džio pareigas ir funkcijas, nei yra nurodyta teis s aktuose, ar skiriasi nuo kit gydytoj . Lyginant gydytojo psichiatro MN 53:2005 [1], šeimos gydytojo MN 14:2005 [15] ir gydytojo kardiologo MN 55:2005 [16] teises ir pareigas, pasteb ta daug panašum . Pagal medicinos normas apibr žiamos tokios teis s:

 verstis gydytojo praktika šios medicinos normos ir kit teis s akt nustatyta tvarka,

 išrašyti receptus,

 išduoti asmens sveikatos pažym jimus, konsultuoti pacientus,

 atsisakyti teikti sveikatos prieži ros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesin s etikos principams arba gali sukelti real pavoj paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus tuos atvejus, kai teikiama b tinoji medicinos pagalba.

 nustatyti žmogaus mirties faktus,

 tobulinti profesinę kvalifikacij Lietuvos Respublikos teis s akt nustatyta tvarka [1,15,16].

Analizuojant gydytoj teises, nuo gydytoj psichiatr MN 53:2005 normos, skiriasi tik šis punktas

„gauti darbui b tin informacij apie asmen psichikos sveikatos b klę bei kitais psichikos sveikatos prieži ros klausimaisį [1].

Gydytojo psichiatro viena iš svarbiausi teisi ir pareig – pacientui suteikti kokybišk medicinos pagalb . Psichiatro pareigos daugiausiai apima pacient psichikos sveikatos gerinim . Tačiau gydytojo psichiatro pareigos lyginant su šeimos gydytojo ar kardiologo yra vienodos, jie visi privalo teikti: „b tin j medicinos pagalb , nepriskirtais gydytojo psichiatro kompetencijai atvejais

17 si sti pacient konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialist , bendradarbiauti su kitais asmenimis bei visuomen s sveikatos prieži ros, slaugos ir socialin s r pybos darbuotojais bei specialistais, propaguoti sveik gyvensen , psichikos sutrikim prevencijos ir psichikos sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones, gyvendinti privalom sias sveikatos prieži ros programas, laikytis gydytojo profesin s etikos princip , gerbti pacient teises ir j nepažeisti, tobulinti profesinę kvalifikacij teis s akt nustatyta tvarka, laikytis Medicinos praktikos licencijavimo taisykli , tvarkyti medicinos praktikos dokumentusį [1]. Psichiatrijos gydytojo pareigos nuo kit gydytoj pareig , skiriasi tik įtaikyti tik teisintus Lietuvoje tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodusį [1].

Gydytojo psichiatro teis s ir pareigos lyginant su kitais kit sriči gydytojais vienodos, tačiau skiriamas laikas joms atlikti tur t b ti skirtingas. Taip pat psichiatro pacientai turi didesni sveikatos sutrikim , palyginti su kitais pacientais, tod l reikia veiksmingesni priemoni ir didesni pastang , siekiant juos išgydyti. Pagal MN nurodytas pareigas gydytojai psichiatrai daugiausiai laiko tur t skirti tiesiogin s prieži ros veikloms (paciento gyvybini veikl užtikrinimui, bendravimui su pacientu, proced roms ir kt.). Tačiau MN pareigos n ra suskirstytos veiklas, tod l specialistams yra sunku suprasti, kurios pareigos yra svarbiausios teikiant kokybiškas sveikatos prieži ros paslaugas. Be to, analizuojant gydytoj psichiatr teis s ir pareigas, pasteb ta, kad n ra nurodytos pareigos: dokumentacijos pildymas, bendravimas su ligonio artimaisiais, piet ir poilsio laikas.

1.2.2. Bendrosios praktikos ir psichikos sveikatos slaugytojos teis s ir pareigos

2001 m. birželio m nesio galiojantis LR slaugos praktikos statymas d l „Slaugos praktikos ir akušerijos praktikosį [17], nustato BPS profesin s kvalifikacijos gijim , praktikos s lygas, teises, pareigas ir atsakomybę. statymas taikomas BPS, dirbantiems LR. Šio statymo 2015 m. birželio m nesio pakeitime, koreguojamos teis s, kad turi „skirti ir išrašyti medicinos pagalbos priemones sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarkaį [18]. Tačiau skirting specializacij slaugos veiklos sritis, teises, pareigas, kompetencij ir atsakomybę nustato LR sveikatos apsaugos ministro sakymu patvirtintos medicinos normos. Slaugytojai, dirbantys psichikos sveikatos srityje, yra perkvalifikuojami psichikos sveikatos slaugytojus (toliau – PSS), nes šios kompetencijos suteikia daugiau savarankiškumo ir atsakomyb s [2, 19]. Svarbu pabr žti, kad slaugytoj funkcijos Lietuvoje yra per siauros. Didžiausias d mesys kreipiamas serganči pacient slaugym , o mažai – sveik asmen galim lig profilaktik , sveikos gyvensenos modelio k rim [20]. PSS funkcijomis stengiamasi apimti sveikos gyvensenos sklaidos b dus ir prapl sti slaugytojo funkcijas.

18 Pagal Lietuvoje galiojančias MN 22:2014 ir MN 28:2011 medicinos normos PSS ir BPS slaugytoj teis s yra vienodos:

 verstis psichikos sveikatos slaugytojo praktika,

 bendr ja slaugos praktika,

 tur ti spaud ,

 saugias darbo s lygas,

 gauti reikiamas priemones, b tinas užtikrinti saugiai slaugai,

 slaugos proces traukti pacient artimuosius ar kitus asmenis, kurie priži ri pacientus,

 teikti si lymus vadovui, savivaldos institucijoms d l slaugos paslaug pacientui, jo šeimos nariams ir bendruomenei prieinamumo ir kokyb s gerinimo klausimais,

 atsisakyti teikti slaugos paslaugas, jei tai prieštarauja slaugytojo profesin s etikos principams arba kelia real pavoj paciento ar slaugytojo gyvybei,

 dalyvauti mokslo taikomojoje, tiriamojoje ir pedagogin je veikloje [2, 3].

Pagal PSS ir BPS medicinos normas numatytos pareigyb s turi daug panašum . Slaugytoj pareigos yra: „teikti b tin j medicinos pagalb , teikti kokybiškas slaugos paslaugas, bendradarbiauti su kitais sveikatos prieži ros specialistais, vadovautis slaugytojo profesin s etikos principais, vykdyti ir laikytis saugos darbe ir higienos reikalavim , gerbti pacient teises ir j nepažeisti, teikti informacij apie paciento sveikat , tvarkyti slaugos dokumentacij , tobulinti profesinę kvalifikacij ” [2,3].

Tačiau tarp medicinos norm yra skirtum , PSS „turi teisę teikti si lymus kompetentingoms institucijoms, kai sprendžiami asmen , turinči psichikos sutrikim , psichikos sveikatos slaugos klausimaisį [3], BPS toki teisi neturi. PSS turi „vykdyti paciento slaug namuose ir psichikos sveikatos slaugos paslaugas teikiančiose staigose, propaguoti lig prevencij , sveik gyvenimo b d , taip pat sveikatos tausojimo ir ugdymo priemones” [3]. Svarbu pamin ti, kad slaugytojas turi dirbti kartu su kitais medicinos specialistais, suteikti slaugos paslaugas. Tad svarbu, kad slaugytoja geb t atlikti savo pareigas [21]. Pagrindin slaugytojo veiklos funkcija yra efektyviai dalyvauti ir veikti kaip sveikatos prieži ros komandos nariui. Remiantis moksline literat ra, slaugytojai dirbantys vairiuose sektoriuose ir turintys daugiau užduoči , ilgiau bendrauja su pacientu [22].

Pagal MN nurodytas pareigas BPS ir PSS daugiausiai laiko tur t skirti tiesiogin s prieži ros veikloms (paciento gyvybini veikl užtikrinimui, bendravimui su pacientu, proced roms ir kt.), mažesnę laiko dal tur t skirti dokumentacijos pildymui, bendravimui su ligonio artimaisiais, bendravimui su sveikatos prieži ros specialistais, tačiau pareigyb se n ra nurodytas slaugytoj piet ir poilsio laikas. Tod l atliekant pareigas pamainos metu, gali b t nevienodai paskirstomos.

19

„Asmens sveikatos prieži ros staig (ASP ) tikslas yra teikti prieinamas, kokybiškas ir saugias paslaugasį [5]. Analizuojant mokslinę literat r dažniausiai akcentuojama problema – personalo tr kumo poveikis teikiamoms paslaugoms. Did jant medicinos personalo darbo kr viui padid ja klaid rizika, taip pat žymiai maž ja pacient paslaug pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis [5]. Norint užtikrinti pacient saugum ir minimalizuoti rizik , gerinti darbo s lygas sveikatos prieži ros staigoje, turi b ti pakankamas personalo skaičius.

Apibendrinant gydytojų ir slaugytojų medicinos normas, nustatyta, kad psichiatrijos gydytojo teisės ir pareigos apima didelės atsakomybės spektrą, tačiau lyginant su kitų sveikatos priežiūros specialistų yra labai panašios. PSS ir BPS teisės ir pareigos yra vienodos, tačiau psichikos sveikatos slaugytojui yra suteikiama daugiau teisių ir pareigų gerinant pacientų gyvenimo kokybę.

1.3. Psichiatrijos gydytoj ir slaugytoj darbo kr vio palyginimas Lietuvoje ir kitose Europos s jungos šalyse

Vertinant sveikatos prieži ros specialist darbo kr v , pabr žiama, kad darbo procesai kinta, tod l sud tinga darbuotojams nustatyti nuolatines darbo s lygas [21]. Kintančios darbo s lygos, lemia ne kokybiškai atliekamas užduotis ir blogesnius veiklos rezultatus. Esant didesniam darbo kr viui, blog ja darbo rezultatai, darbuotoj darbo rezultatai gali b ti skirstomi blog jimo stadijas:

 Pablog jęs pagrindin s užduoties vykdymas.

 Kompensacin s s naudos, kai pagrindin užduotis vykdoma esant dideliam darbo kr viui (hormoniniai, imuniniai pokyčiai).

 Darbuotojas strategiškai prisitaiko ir pasirenka toki darbo strategij , kuriai reikia mažiau pastang ir mažesn s darbin s atminties.

 Ilgai trunkančios didel s darbo s naudos gali sukelti nuovarg [23].

Darbuotojas, kuris pasiekia pirm j blog jimo stadij , laikui b gant pacientui nesuteikia pilnaverči paslaug . D l per didelio darbo kr vio nukenčia ne tik paciento teis gauti kokybiškas paslaugas, bet ir paties gydytojo ir slaugytojo teis , tur ti tinkamas s lygas dirbti. Ispanijoje atliktas tyrimas atskleid , slaugytoj dirbanči intensyviosios psichiatrijos prieži ros skyriuose poži r slaugym . Slaugytoj poži ris buvo vardijamas kaip: „baleto šok jaį ir „buldozerioį poži ris,

„susidaro paradoksali situacija, kai slaugytojams tenka balansuoti tarp dviej kraštutinum į [24, 25, 26, 27]. Slaugytojai turi rinktis: kur darb pasirinkti atlikti greičiau, o kuri atid ti v lesniam laikui. Tod l blog ja pagrindin s užduoties atlikimas ir nukenčia paslaug kokyb .

20 Pagal LR 2003 m. rugs jo m nesio nutarim darbuotoj , kuri darbo pob dis susijęs su „<...>

didesne protine, emocine tampa <...> teikiantiems paslaugas psichikos ligomis sergantiems pacientams, darbo savait s trukm turi neviršyti 38 valand <...>į [6]. E. Galgauskien s atliktas tyrimas parod , kad šeimos gydytoj darbo laikas ilgesnis nei slaugytoj . Darbo pamainos trukm svyruoja nuo 4 – 9 valand , vidurkis siekia 5,59 valandos [20]. vertinus duomenis, galima teigti, kad gydytojai turi ilgesnę darbo pamain . Tod l svarbu vertinti sveikatos prieži ros specialist darbo kr v . Vertinant darbo kr v analizuojama sveikatos prieži ros specialist darbo pamaina, darbo laiko ir nustatyt norm atitiktis. Tačiau darbo kr vis priklauso ir nuo aptarnaujam pacient skaičiaus pamainos metu.

Pagal LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio m nesio sakym aptarnaujam gyventoj skaičius, vienam psichiatrui turi neviršyti 20 000 pacient [13]. Pacient apsilankym skaičius pas psichiatrus nuo 2010 m. Lietuvoje ir Kauno mieste did jo nežymiai (1.1pav.).

Lietuvoje ir Kauno mieste 2014 m., pas psichiatrus lank si vienodas pacient skaičius. Pasteb ta, kad apsilankym skaičius linkęs did ti, nes visuomen dažniau kreipiasi d l psichikos sveikatos problem . Suomijoje psichikos sveikatos prieži ros paslaugos teikiamos pirminio lygmens medicinos staigose. Tod l psichikos sveikatos prieži ros paslaugos yra teikiamos kaip bendruomen s dienos stacionaro paslaugos. Suomijoje ligoni skaičius mažinimas nuo 1980 m., buvo gerinamas „didinant ambulatorini paslaug apimtis ir vystant bendruomen s prieži ros srit į [5]. Nuo 1998 m., prad jus daugiau rengti gydytojus psichiatrus, šiuo metu n ra pasiekta norim rezultat , nes tr ksta apie 30,0 proc. gydytoj [5].

1.1 pav. Pacient apsilankym skaičius pas gydytojus psichiatrus Kaune ir Lietuvoje 100 gyventoj [7]

21 Pasteb ta, kad psichiatrijos skyri palatose didelis pacient skaičius yra susijęs su didesniu gydytoj ir slaugytoj darbo kr viu [24]. Jungtin je Karalyst je skelbiama, kad per pastaruosius 20 met ligonin je labai padid jo aptarnaujam pacient skaičius. Vadinasi, did ja darbo intensyvumas. Tačiau niekur n ra pabr žiama, kad did ja gydytoj ir slaugytoj skaičius [5].

Psichiatrijos ligonin se 2014 m. duomenimis, Kauno mieste psichiatrijos gydytoj skaičius buvo 2,25/10 000 gyv., o Lietuvoje – 1,9/10 000 gyv. (1.2 pav.). Galima teigti, kad Kauno miesto specialist yra daugiau, palyginti su Lietuvos duomenimis, skaičius truputi didesnis.

1.2 pav. Psichiatr gydytoj skaičius Kaune ir Lietuvoje 100 gyventoj [28]

Pasaulyje ir Europoje šiuo metu aktuali problema yra slaugytoj darbo kr vio nustatymas.

ASP slaugytojai nuolatos pralaimi konkurencinę kov su gydytojais d l ribot žmogišk j ištekli . Tai yra siejama su ASP suteikt paslaug apmok jimo ypatumais. Slaugos personalo skaičius darboviet se priklauso nuo ši specialist veiklos savarankiškumo, t.y. kiek ir koki savarankišk sprendim jiems leidžiama priimti [22]. Analizuojant Lietuvos ir Kauno miesto slaugytoj skaiči per penkerius metus pasteb ta, kad Lietuvoje bendras BPS skaičius nekito, tačiau Kauno mieste kasmet did jo ir šiuo metu – 124,37 slaugytoj /10 000 gyv. (1.3 pav.). Kai Lietuvoje pagal normas vienas slaugytojas, teikiantis licencijuojamas stacionaro paslaugas, dirbantis psichiatrijos ir specialiosios psichiatrijos (gydymas vykdomas bendrojo, sustiprinto ir griežto steb jimo s lygomis), pamainos metu turi slaugyti 11 pacient [12]. Tačiau Olandijos sveikatos politika – psichikos sveikatos prieži ros pirminio lygmens stiprinimas, nes gydomas sud tingos ligos.

Siekiant ši tiksl didelę tak turi PSS, jis gali dirbti savarankiškai, nes kompetencija apima

22 daugiau sveikatos sriči negu BPS [5]. Tačiau PSS turi mažesn darbo kr v , nes darbo metu reikia konsultuotis su gydytojais. Psichiatrijos ligonin se slaugytoj darbo funkcijos yra papildomos kontrol s ir saugumo garantavimu [21]. Tai svarbiausios PSS darbo funkcijos.

1.3 pav. Slaugytoj ( sk. akušerius) skaičius Kaune ir Lietuvoje 10 000 gyventoj [29]

Vertinant šiuos skirting tyrim rezultatus pasteb ta, kad gydytojai ir slaugytojai atlieka daugiau darbo funkcij , nei jiems yra numatyta. Tai kenkia darbo s lygoms, nes jos lieka nebe tokios kokybiškos ir naudingos pacientams, turintiems psichikos sveikatos sutrikim . Lietuvos psichiatrijos srities specialist darbo kr vis n ra vertinamas, kit šali patirtis rodo, kad analizuojamas mažiausiai. Tod l Lietuvoje ir kitose šalyse dažniausiai analizuojami šeimos gydytoj , slaugytoj ar kitos srities specialist darbo kr vis. Tod l galima daryti prielaid , kad psichikos sveikatos sritis Lietuvoje ir kitose šalyse – per mažai ištirta, nors psichikos ligomis serganči pacient skaičius kasmet did ja.

Buvo palyginti tam tikrų šalių, Olandijos, Belgijos, Suomijos, Škotijos psichiatrijos srities specialistų darbo krūviai, dažniausiai BPS skiriamas didesnis dėmesys siekiant pagerinti darbo sąlygas ir suteikiamą paslaugų kokybę. Mokslinės literatūros duomenimis, dažniausiai analizuojamas slaugytojų darbo krūvis, nes manoma, kad sumažinus slaugytojų krūvį, pagerėtų ir gydytojų.

23

2. TYRIMO METODIKA IR MEDŽIAGA

Tyrimo organizavimo etapai

Siekiant tyrimo organizavimo nuoseklumo, numatyti 4 tyrimo gyvendinimo etapai:

Pirmajame etape atlikta mokslo literat ros analiz : apžvelgtas darbo kr vio reglamentavimas, psichiatrijos gydytoj ir slaugytoj teis s ir pareigos, darbo kr vio palyginimas Lietuvoje ir Europoje.

Antrajame etape Respublikin s Kauno ligonin s (RKL) Psichiatrijos klinik gydytoj ir slaugytoj apklausa. Gavus RKL vadov leidimus atliktas tyrimas vienoje iš dviej Psichiatrijos klinik .

Trečiojo etapo metu atlikta „Dienos fotografijaį. Prieš šio tyrimo vykdym buvo pasirinktas tyrimo duomen rinkimo metodas, atlikta tiriam j atranka ir numatyta tyrimo eiga. Surinkti duomenys buvo susisteminti, analizuojami ir vertinami (interpretuojami).

Ketvirtajame etape suformuluotos esminius atlikto tyrimo duomenis apibendrinančios išvados. Atsižvelgiant išvadas ir tyrimo metu nustatytus probleminius aspektus, RKL Psichiatrijos klinikos vadovams pateiktos praktin s rekomendacijos.

Tyrimo metodai

Vertinant RKL Psichiatrijos klinikos gydytoj ir slaugytoj darbo kr v , buvo taikyti du tyrimo metodai.

Subjektyvus tyrimas. Norint išsiaiškinti šios klinikos gydytoj ir slaugytoj nuomonę apie darbo kr v , atlikta momentin anonimin anketin apklausa. Tai – analitinis steb jimo tyrimas, priklausantis epidemiologini tyrim grupei.

Objektyvus tyrimas. „Dienos fotografijaį šis tyrimo metodas pasirinktas siekiant nustatyti išsamesnius ir pagr stus duomenis apie darbo kr v . Tai – analitinis steb jimo tyrimas, priklausantis epidemiologini tyrim grupei. Veikloms vertinti buvo pasirinktas laiko ir jud jimo analiz s metodas. Vertinant sveikatos prieži ros specialist darbo kr vius dažniausia naudojama darbo epizodo (stebint ar savarankiškos ataskaitos b du) bei laiko ir jud jimo analiz s metodai. Š metod taikyti paskatino Medicinos personalo skaičiaus poreikio ir darbo kr vio pilotin s „Dienos fotografijosį šio projekto rezultatai (toliau – SAM tyrimas). „Šio metodo pagalba sud tin užduotis (darbas) išskaidoma atskirus veiksmus bei galima vertinti veiksm eiliškum ir j pagr stum bei apskaičiuoti laik , skiriam kiekvienam veiksmui. Tokiu b du galima objektyviai vertinti darbuotojo atlikt darb per tam tikr laik , o tuo remiantis planuoti darbo apimtis, grafik į [5].

24 Tyrimo dalyviai ir j atranka

Subjektyvus tyrimas. Tyrimo dalyviai – Respublikin s Kauno ligonin s (RKL) Psichiatrijos klinik gydytojai ir slaugytojai. traukimo kriterijai: tyrim buvo traukiami gydytojai psichiatrai, BPS ir PSS. Atmetimo kriterijai: tyrime negal jo dalyvauti kit sriči gydytojai, slaugytojos pad j jos ir kiti darbuotojai. Iš slaugytoj praktik dalyvavo tik BPS. Apskaičiuota tyrimo imtis – 214. Imtis sudaryta netikimybiniu b du. Imties t ris nustatytas EpiInfo programa. Tačiau tyrime sutiko dalyvauti tik vienas Psichiatrijos klinik padalinys, kuriame iš viso pagal 2015 m. birželio – rugpj čio m n. pateikt informacij ligonin s Psichiatrijos klinikoje dirbo 25 gydytojai ir 100 slaugytoj . Siekta apklausti visus 125 šio padalinio darbuotojus, tačiau tinkamai užpildytos ir analizei tinkamos buvo 78 anketos (atsako dažnis – 62,4 proc.). D l nedidelio atsako dažnumo, tyrimo duomenys atspindi tik tyrime dalyvavusi gydytoj ir slaugytoj poži r .

Objektyvus tyrimas. Atliekant tyrim taikyta atsitiktin lizdin atranka. Remiantis šia atranka iš 9 (psichosocialin s reabilitacijos, VI mišrios patologijos, tuberkulioz s ir psichiatrijos, mi psichozi , VII mišrios patalogijos, mios gerontopsichiatrijos skyrius) Psichiatrijos klinikos skyri , kuriuose dirbo 125 gydytojai ir slaugytojai, buvo atrinkti 3 skyriai (pri mimo skyrius, depresij gydymo ir I moter skyrius). traukimo kriterijai: tyrim buvo traukiami gydytojai psichiatrai, BPS ir PSS. Vietoj atsisakiusi dalyvauti „Dienos fotografijaį tyrim buvo traukiami sutikę dalyvauti sveikatos prieži ros specialistai. Atmetimo kriterijai: tyrime negal jo dalyvauti kit sriči gydytojai, slaugytojos pad j jos ir kiti darbuotojai. Iš slaugytoj praktik dalyvavo tik BPS. Tyrimo metu KRL Psichiatrijos klinikoje buvo steb ti 7 gydytojai(os) psichiatrai( s) ir 7 slaugytojai(os), kuri bendra steb jim trukm buvo 6720 min. Kiekvienas tyrimo dalyvis steb tas 1 kart . Viena darbo dienos pamaina (8 val.) – vienas steb jimas. Iš viso atlikta 14 steb jim .

Analizuojant Psichiatrijos klinikos gydytojus ir slaugytojus, buvo taikomas metodas „Dienos fotografijaį, padedantis objektyviai vertinti specialist darbo kr v . Vietoj atsisakiusi dalyvauti tyrime darbuotoj buvo traukiami sutikę. Tirtos staigos imtis santykinai maža. Tod l, siekiant garantuoti tiriam j konfidencialum , staig pavadinimai nepateikiami, o vardijami kaip Psichiatrijos klinikos.

Tyrimo instrument pagrindimas

Subjektyvus tyrimas. Anonimin anketin apklausa sudaryta remiantis Lietuvos ir užsienio šali literat ros šaltiniais ( statymais, straipsniais, leidiniais). Anketoje tiriamiesiems pateikta informacija apie tyrimo tikslus ir visišk konfidencialumo garantavim . Siekiant ištirti psichiatrijos srities gydytoj ir slaugytoj nuomonę apie darbo kr v , parengtas originalus klausimyn . J sudar 20 klausim (gydytojams) arba 18 klausim (slaugytojams) ir galimyb pasirinkti tinkamiausi

25 atsakymo variant arba rašyti savo nuomone (1, 2 priedai). Pirmoji anketos dalis (1–4 klausimai) skirta profesin ms respondent veikloms išsiaiškinti. Veiklos suskirstytos keturias kategorijas:

tiesiogin prieži ra, netiesiogin prieži ra, skyriaus veikla, asmenin veikla. Antr ja anketos dalimi buvo siekiama išsiaiškinti darbuotoj nuomonę apie darbo kr v , j darbo kr v , darbo pamain , kiek laiko skiria bendravimui ne darbo klausimais ir piet ar poilsio pertraukai. Trečiojoje anketos dalyje buvo prašoma atsakyti bendruosius klausimus, kurie suteikt duomen socialinę ir demografinę respondent pad t (amži , lyt , gyvenam j viet ).

Objektyvus tyrimas. Tyrimo „Dienos fotografijaį metu buvo vartojami veikl klasifikatoriai, parengti pagal „Medicinos personalo skaičiaus poreikio ir darbo kr vio pilotin s „Dienos fotografijaį projekt (3, 4 priedai) [5]. Remiantis veikl s rašais, specialist profesini klasifikacij teis mis, pareigomis, funkcijomis bei kompetencij aprašais, buvo stebima psichiatrijos gydytoj ir slaugytoj veikla.

Remiantis mokslo literat ros analize [30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37] visos gydytoj ir slaugytoj veiklos suskirstytos keturias kategorijas:

Tiesioginė priežiūra – veikla, kurios metu b tinas tiesioginis bendravimas su pacientu (pvz., proced ros, pacient mokymas ir kt.).

Netiesioginė priežiūra – veikla, kuri tiesiogiai susijusi su pacientu, tačiau tiesioginis bendravimas n ra privalomas (pvz., bendravimas su ligonio artimaisiais, dokumentacijos tvarkymo darbai).

Su skyriaus veikla susijęs darbas – veikla, nesusijusi su paciento prieži ra (pvz., administravimo ir kurjerio darbai).

Asmeninė veikla – veikla, skirta asmeniniams specialisto poreikiams patenkinti (pvz., kavos, piet pertrauk l s).

Tyrimo eiga

Subjektyvus tyrimas. Tyrimo pradžioje (2015 met lapkrit ) buvo atliktas bandomasis tyrimas.

Išdalintos 23 anketos RKL Psichiatrijos klinik gydytojams ir slaugytojams, sutikusiems dalyvauti šiame tyrime. Bandomojo tyrimo metu respondentai pateik pastab d l kai kuri klausim formuluot s. Tyrimas RKL Psichiatrijos ligonin je buvo atliekamas 2015 m. lapkričio – gruodžio m n. tiesiogiai bendraujant su gydytojais ir slaugytojais. Sutikimas dalyvauti tyrime buvo laikomas žodinis gydytojo ir slaugytojo sutikimas pildyti anket , atsisakymas dalyvauti tyrime buvo laikomas respondento atsisakymas pildyti anket . Nustatytas ir patvirtintas atsisakiusi j dalyvauti tyrime skaičius, kuris buvo vartojamas atsako dažnumui skaičiuoti. Respondentams buvo skiriama laiko anketai užpildyti. Jos buvo užpildomos iš karto respondento pasirinktu laiku.

Siekiant išvengti išorini veiksni poveikio buvo stengiamasi juos iš anksto numatyti. Vienas iš galim išorini veiksni buvo mažas gydytoj ir slaugytoj , dalyvavusi tyrime aktyvumas.

26 Tod l anketos buvo dalinamos visuose 9 (psichosocialin s reabilitacijos, VI mišrios patologijos, tuberkulioz s ir psichiatrijos, mi psichozi , VII mišrios patalogijos, mios gerontopsichiatrijos skyrius, pri mimo skyrius, depresij gydymo ir I moter skyrius) Psichiatrijos klinikos skyriuose.

Objektyvus tyrimas. Tyrimo RKL Psichiatrijos klinikoje buvo atliekamas 2015 m. lapkričio – gruodžio m n., steb tas gydytoj ir slaugytoj darbas. Tyrim atliekantis tyr jas nuolatos steb jo vien specialist vien darbo pamain . Gydytoj ir slaugytoj funkcijos užrašomos pagal veikl klasifikatori . Sveikatos specialistui prad jus atlikti nauj funkcij , tyr jas j parenka iš veikl kategorij s rašo. Specialist funkcijos, fiksuojamos sekundži tikslumu^.

Abu tyrimai buvo atliekami vienu metu – at jus konkret skyri gydytojams ir slaugytojams buvo išdalijamos anketos ir atliekama „Dienos fotografijaį. Buvo stebimas 1 gydytojas ar 1 slaugytojas. Po pamainos, pasibaigus steb jimui, anketos iš darbuotoj buvo surenkamos.

Šio metodo tr kumai: stebint gydytoj psichiatr ir slaugytoj , buvo trikdomas darbas, asmenine veikla ir kita. Šio metodo pasirinkimas mažina tiriam j imt , nes psichiatrijos srities specialistai yra stebimi vis darbo pamain ir vienu metu galima steb ti tik vien staigoje dirbant specialist .

Tyrimo etika

Atliekant tyrim , buvo laikytasi etikos princip . Subjektyvaus tyrimo žangin je dalyje ir prieš objektyvaus tyrimo steb jim tiriamiesiems buvo paaiškintas tyrimo aktualumas ir tikslas.

Pabr žiama, kad anketa anonimin ir stebint tiriamuosius nebus naudojami identifikuojantys duomenys – respondentai bus nežinomi, o tyrimo duomenys skelbiami apibendrinti. Subjektyvus ir objektyvus tyrimas atliktas gavus RKL ir RKL Psichiatrijos klinikos vadov sutikimus ir Lietuvos sveikatos moksl universiteto Bioetikos centro leidim atlikti tyrim (5, 6 priedai). Tyrimo „Dienos fotografijaį tiriamieji dalyvavo savanoriškai. Tyrimo duomen konfidencialumas garantuojamas – niekas, išskyrus tyr j , be tyrimo dalyvi sutikimo negali naudotis j pateikta informacija.

Socialin s demografin s respondent charakteristikos

Subjektyvus tyrimas. Psichiatrijos gydytoj ir slaugytoj darbo kr vio vertinimo tyrime dalyvavo 78 psichiatrijos gydytojai ir slaugytojai. Pagal lyt didesn dalis tirt j asmen buvo moterys (89,7 proc.), o vyr buvo tik 10,3 proc. Respondent gydytoj amžiaus vidurkis 49 ± 3,2, slaugytoj 44 ± 1,1 m. Jauniausias psichiatras gydytojas(a) buvo 26 m., vyriausias – 66 m.

Jauniausias slaugytojas(a) 22 m., vyriausias – 60 m.

Objektyvus tyrimas. Tyrime „Dienos fotografijaį dalyvavo 4 psichiatr s gydytojos moterys, 3 psichiatrai gydytojai vyrai ir 7 bendrosios praktikos slaugytojos moterys.

Statistin duomen analiz

27 Gauti tyrimo duomenys buvo koduojami ir suvedami SPSS (20.0 versija) duomen analiz s sistem ir Microsoft Exel 2010. Kiekybiniai kintamieji buvo vertinami apskaičiavus aritmetin vidurk ir standartin nuokryp (SN). Požymi priklausomumo hipotez ms tikrinti buvo apskaičiuotas chi kvadrato (χ²) kriterijus, dviems požymiams palyginti tarpusavyje – z kriterijus.

Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingas, jei p reikšm buvo ne didesn kaip reikšmingumo lygmuo (p<0,05). Skirtumams tarp grupi gydytoj ir slaugytoj bei subjektyvaus ir objektyvaus vertinimo nustatyti taikytas „Mann–Whitneyį kriterijus. Rodikli skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, jei p<0,05 (pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo 95,0 proc.). Statistin s duomen analiz s rezultatai pateikiami lentel se ir grafikuose.

28

3. REZULTATAI

3.1. Psichiatrijos ligonin s gydytoj ir slaugytoj nuomon apie darbo kr vio vertinim Tyrime dalyvavusi gydytoj psichiatr darbo stažo vidurkis – 20,8 ± 2,9 m., mažiausias gydytoj darbo stažas buvo – 3 m., didžiausias – 40 met . BPS darbo stažo vidurkis buvo 21,2 ± 1 m., mažiausias slaugytoj darbo stažas buvo – 1 m., didžiausias – 46 metai.

Respondent klaus me, kurioje pamainoje dirbate. Daugiau nei pus tiek psichiatr gydytoj , tiek slaugytoj (atitinkamai 75 proc. ir 56,5 proc.) dirba mišrioje pamainoje (dirba dien ir nakt ), o dienin je pamainoje dirba tik 25,0 proc. gydytoj ir 43,5 proc. slaugytoj . Vertinant gydytoj psichiatr ir BPS etatin darbo kr v , buvo pasteb ta, kad du trečdaliai gydytoj dirba daugiau nei 1 etatu, o daugiau nei pus slaugytoj turi vis etat (3.1 pav.). Gydytojai statistiškai reikšmingai dažniau negu slaugytojai, dirba daugiau nei 1 etatu (p<0,05).

χ²= 12,237, lls=3, p<0,05

*- p<0,05, lyginant su gydytojais

3.1 pav. Gydytoj ir slaugytoj skirstiniai priklausomai nuo etatinio darbo kr vio (proc.)

Gydytojai psichiatrai dažniausiai savo darbo kr v vardijo kaip tinkam , tačiau daugiau kaip trečdalis nurod , kad darbo kr vis per didelis. Dauguma slaugytoj taip pat teig , kad darbo kr vis

29 tinkamas. Ir mažiau nei trečdalis nurod , kad j darbo kr vis per didelis (3.2 pav.). Statistiškai reikšmingo ryšio nenustatyta.

3.2 pav. Psichiatrijos gydytoj ir slaugytoj skirstinys priklausomai nuo darbo kr vio tinkamumo (proc.)

Pateikus kit klausim pasiteirauta, kiek pamainos metu aptarnaujama pacient . Gydytojai nurod , jog pamainos metu vidutiniškai aptarnauja – 16,25 ±1,3 pacient , o slaugytojai – 21,22 ± 1,0. Analizuojant psichiatr darbo kr v buvo klausiama, kelias darbo vietas turi gydytojas psichiatras – 68,8 proc. nurod , kad vien ir 31,2 proc. dvi. Gydytoj psichiatr buvo klausiama, ar slaugytojo pagalba gydytojui yra tinkama. Tik 25,0 proc. tiriam j mano, kad tinkama, pus (50,0 proc.) atsak , kad slaugytoj pagalba per maža ir 25,0 proc., teig , kad neturi nuomon s.

Dauguma gydytoj (56,3 proc.) teig , kad pamaina trunka – 24 val., trečdalis (31,3 proc.) nurod , kad darbo pamaina trunka 8 val. ir apie 12,4 proc. psichiatr vardijo, kad mažiau nei 8 val.

Slaugytoj rezultatai buvo – pus darbuotoj teig dirbantys 8 val., kiti pus tiriam j 24 val.

Respondentai gal jo parašyti savo nuomonę, kod l darbo kr vis yra per didelis. Per didelio darbo kr vio priežastis tiek gydytojai, tiek slaugytojai dažniausiai nurod tokias: „per mažas personalo skaičiusį, „didelis pacient skaičiusį, „daug darbo, nesp jameį, „daug darbo, mažai žmoni į.

Dauguma (75,1 proc.) gydytoj visada arba dažnai emocin nuovarg patiria, tačiau 75,8 proc.

slaugytoj , teig , kad dažnai arba kartais jaučiasi emociškai pavargę (3.3 pav.). Statistiškai reikšmingas ryšys nenustatytas.

30 3.3 pav. Respondent nuomon s pasiskirstymas pagal emocin nuovarg (proc.)

Kaip matyti 3.4 paveiksle, du penktadaliai psichiatrijos gydytoj pamainos metu dažnai ir ketvirtadalis – visada patiria fizin nuovarg . Beveik pus BPS teig , kad fizin nuovarg patiria kartais ir tik dešimtadalis nurod – niekada nepatiria. Statistiškai reikšmingas ryšys nenustatytas.

3.4 pav. Respondent nuomon s pasiskirstymas pagal fizin nuovarg (proc.)

Visi gydytojai ir dauguma slaugytoj nurod , kad bent kartais pasibaigus darbo dienai jiems lieka nebaigt darb ir tik penktadalis slaugytoj teig , kad niekada nelieka (3.5 pav.). Statistiškai reikšmingas ryšys nenustatytas.

31 3.5 pav. Respondent nuomon s apie pasibaigus darbo dienai, liekančius nebaigtus

darbus (proc.)

50,0 proc. gydytoj nurod , kad dažnai arba kartais namo nešasi pildyti medicininius dokumentus, niekada nesineša pildyti 50,0 proc. gydytoj . Daugiau nei pus (54,8 proc.) slaugytoj teig , kad niekada namus nesineša pildyti medicinini dokument , tačiau 29,1 proc. nurod – nešasi kartais, 12,9 proc. – dažnai ir 3,2 proc. – visada.

Tyrimas pad jo vertinti, kiek gydytoj ir slaugytoj nuomone, jie skiria laiko tam tikroms savo profesin ms veikloms. Tiesioginei prieži rai tiek gydytojai tiek slaugytojai teig , kad skiria daugiausia savo darbo laiko. Psichiatrijos gydytojai mažiausiai – mažiau nei dešimtadal – laiko skiria asmeninei veiklai, o slaugytojai – tik dešimtadal viso laiko (3.6 pav.). Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys, kad slaugytojai daugiau laiko skyr tiesioginei prieži rai, su skyriaus veikla susijusiam darbui ir asmeninei veiklai, negu gydytojai (p<0,05).