LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
Darius Koreiva
Farmacijos specialistų kvalifikacijos kėlimas
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
doc. dr. A. Baranauskas (2012/2014m.)
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
Tvirtinu:
Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis
Data
Farmacijos specialistų kvalifikacijos kėlimas
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. dr. Algirdas Baranauskas
Data
Recenzentas
Darbą atliko
Doc. dr. Tauras Mekas
Magistrantas Darius Koreiva
Data
Data
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 4
2. SUMMARY ... 6
3. SANTRUMPOS ... 8
4. ĮVADAS ... 9
5. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
6. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10 6.1. Lietuva ... 14 6.2. Didžioji Britanija ... 15 6.3. Kroatija ... 16 6.4. Prancūzija ... 17 6.5. Vokietija ... 18 6.6. Apibendrinimas ... 18
7. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 20
7.1. Tyrimo metodai ... 20
7.2. Tyrimo eiga, tiriamieji ... 20
7.3. Tyrimo instrumentas ... 20
7.4. Respondentų charakteristika ... 21
7.5. Duomenų apdorojimas ... 23
8. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 24
8.1. Rezultatai ... 24 8.2. Rezultatų aptarimas ... 46 9. IŠVADOS ... 49 10. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 50 11. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 51 12. PRIEDAI ... 56
1. SANTRAUKA
D. Koreivos magistro baigiamasis darbas; mokslinis vadovas doc. dr. A. Baranauskas. Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų Technologijos ir Socialinės Farmacijos katedra. Kaunas Magistrinio darbo tema: „Farmacijos specialistų kvalifikacijos kėlimas“.
Tikslas: Palyginti Lietuvoje vykdomus farmacijos specialistų kvalifikacijos kėlimo kursus su pasirinktomis ES šalimis ir išanalizuoti Kauno apskrities farmacijos specialistų kvalifikacijos kėlimo kursų ypatumus.
Uţdaviniai: 1) Palyginti kvalifikacijos kėlimo kursų modelius Lietuvoje ir pasirinktose ES šalyse; 2) Išsiaiškinti kuriuos kvalifikacijos kėlimo kursus daţniausiai renkasi farmacijos specialistai; 3) Nustatyti kokia kvalifikacijos kėlimo kursų trukmė priimtiniausia farmacijos specialistams bei pagal kokius kriterijus jie renkasi kvalifikacijos kėlimo kursus; 4) Išsiaiškinti daţniausiai pasitaikančius kvalifikacijos kėlimo kursų trūkumus; 5) Nustatyti kaip farmacijos specialistai vertina kvalifikacijos kėlimo kursų kokybę.
Tyrimo metodas: Tyrimui atlikti buvo naudojama anketinė apklausa. Tyrimo metu buvo apklausti 204 farmacijos specialistai (iš jų 141 vaistininkas (69.1%) ir 63 vaistininkų padėjėjai (30.9%)) dirbantys praktinį darbą Kauno apskrities visuomenės vaistinėse.
Tyrimo rezultatai: 98.5% tyrime dalyvavusių farmacijos specialistų kvalifikaciją kelia vaistų firmų organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose. 80.9% respondentų dalyvauja LSMU organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose, šiuos kursus daţniau renkasi vaistininkų padėjėjai negu vaistininkai (p < 0.05). Taip pat šį kvalifikacijos kėlimo būdą pasirinkti labiau buvo linkę didesnį darbo staţą turintys farmacijos specialistai (p < 0.05). Nustatyta, kad farmacijos specialistams priimtiniausia kvalifikacijos kėlimo kursų trukmė - 4 valandos (60.8% atsakymų). Vaistininkai 4 valandas kaip priimtiniausią kursų trukmę nurodė daţniau negu vaistininkų padėjėjai (p < 0.05). Mieste dirbantiems farmacijos specialistams 4 valandų kursų trukmė buvo priimtinesnė negu rajono centre ar miestelyje dirbantiems farmacijos specialistams (p < 0.05). Organizuojamų kvalifikacijos kėlimo kursų vieta buvo nepatenkinti net 42.6% respondentų dirbančių rajono centre ar miestelyje ir tik 4.5% respondentų dirbančių mieste (p < 0.05). Atsiţvelgdami į kvalifikacijos kėlimo kursų tematiką kursus renkasi 57.8% respondentų. Vaistininkams kursų tematika yra svarbesnis faktorius renkantis kursus negu vaistininkų padėjėjams (p < 0.05). Temos aktualumas renkantis kursus svarbus 65.7% respondentų. Mieste dirbantys
farmacijos specialistai labiau atsiţvelgia į temos aktualumą negu dirbantys rajono centre ar miestelyje (p < 0.05). Renkantis kursus į pranešėją atsiţvelgia 38.2% respondentų. Į pranešėją atsiţvelgia 46.2% mieste dirbančių farmacijos specialistų ir tik 12.5% rajono centre ar miestelyje dirbančių farmacijos specialistų (p < 0.05). Į kvalifikacijos kėlimo kursų trukmę renkantis kursus atsiţvelgė 50% respondentų. Rajono centre ar miestelyje dirbantiems respondentams kursų trukmė buvo svarbesnis faktorius renkantis kvalifikacijos kėlimo kursus (p < 0.05). Kvalifikacijos kėlimo kursų kokybę respondentai vertino gerai. Daţniausiai pasitaikantys kursų trūkumai buvo neparankus laikas (57.8%), neparanki vieta (34.8%),nekvalifikuotas pranešėjas (29.9%).
Išvados:
1. Tyrime apţvelgtos valstybės vykdo farmacijos specialistų kvalifikacijos kėlimą atsiţvelgdamos į GVP gaires, tačiau reikalavimus farmacijos specialistams kiekviena šalis nustato individualiai. Prancūzijoje ir Didţiojoje Britanijoje taikomas tęstinio profesinio tobulėjimo modelis yra naujas ir kintantis.
2. Beveik visi (98.5%) tyrime dalyvavę farmacijos specialistai kvalifikaciją kelia vaistų firmų organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose. 80.9% respondentų dalyvauja LSMU organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose, šiuos kursus daţniau renkasi vaistininkų padėjėjai, bei didesnį darbo staţą turintys farmacijos specialistai (p < 0.05).
3. Nustatyta, kad priimtiniausia kvalifikacijos kėlimo kursų trukmė yra 4 akademinės valandos. 4 akademinių valandų kvalifikacijos kursų trukmė vaistininkams priimtinesnė nei vaistininkų padėjėjams, bei priimtinesnė farmacijos specialistams dirbantiems mieste nei rajono centre ar miestelyje (p < 0.05).
3.1. Atsiţvelgdami į kursų tematiką vaistininkai kursus renkasi daţniau negu vaistininkų padėjėjai (p < 0.05).
3.2. Nustatyta, kad mieste dirbantys farmacijos specialistai kvalifikacijos kėlimo kursus atsiţvelgdami į temos aktualumą ir pranešėją renkasi daţniau negu rajono centre ar miestelyje dirbantys farmacijos specialistai (p < 0.05).
4. Nustatyti daţniausiai pasitaikantys kvalifikacijos kėlimo kursų trūkumai: neparankus laikas (57.8%) ir neparanki vieta (34.8%). 29.9% respondentų kaip daţniausiai pasitaikantį kursų trūkumą nurodė nekvalifikuotą pranešėją. Respondentų išsilavinimas, darbo staţas ir darbo vieta reikšmingo skirtumo šių atsakymo variantų pasirinkimui neturėjo.
2. SUMMARY
D. Koreiva master„s thesis; Scientific director dr. A. Baranauskas. Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy Department. Kaunas. Master„s thesis: Pharmacist„s and pharmacy technician„s conducted continuing education.
Objective: to compare the ongoing pharmacist„s and pharmacy technician„s continuing education in Lithuania with selected EU countries and to analyze the features of continuing education courses in Kaunas county.
Method: The study was carried out using a questionnaire survey. 204 pharmacy specialists employed in Kaunas county community pharmacies were interviewed (including 141 pharmacist (69.1 %) and 63 pharmacy technicians (30.9%)). The statistical analysis of the quantitative findings was performed using the software package SPSS version 20.0 for Windows. P – values less than 0.05 were considered to be significant.
Results: 98.5% of respondents participates in drug companies organized continuing education courses. 80.9% of respondents participates in LSMU organized continuing education courses. Pharmacy technicians prefer these courses more often than pharmacists (p < 0.05). Also this method is more frequently chosen within seniority pharmacy specialists (p < 0.05). It was found that preferred continuing education course duration is 4 hours (60.8% of the responses). 4 hours duration was more acceptable for pharmacists than pharmacy technicians (p < 0.05). Also 4 hour duration was more suitable for those who work in big cities (p < 0.05). 42.6% of respondents who work in district centers or towns were not satisfied with the place where training courses are organised while only 4.5% of those working in big cities were not satisfied. 57.8% of respondents choose continuing education courses based on the topic. It was found that the topic was more important criteria for pharmacists than pharmacy technicians (p < 0.05). Relevance of the topic was important to 65.7 % of respondents when choosing a course. The lecturer was important to 38.2% of respondents. Respondents who work in big cities more frequently pay attention to the lecturer than respondents who work in district centers or towns (p < 0.05). The duration of the continuing education courseswas important factor for 50% of respondents. It was more important factor for respondents who work at district centers and towns (p < 0.05). The quality of continuing education courses was rated well by respondents. The most common continuing education course
disadvantages have been inconvenient time (57.8%), inconvenient location (34.8%) and unqualified lecturer (29.9%).
Conclusions:
1. The states reviewed in the study carried out pharmaceutical specialist continuing education courses taking into account the GPP, but each country sets the requirements for pharmaceutical specialists individually. France and Great Britain applied continuing professional development model is new and evolving.
2. Almost all (98.5%) respondents choose continuing education courses organized by drug companies. 80.9% respondents choose LSMU organized courses. Pharmacy technicians and seniority choose these courses more often (p < 0.05)
3. It was found that preferred course duration is 4 academic hours. 4 hour duration is preferred by pharmacists and pharmaceutical specialists who work in a city (p < 0.05).
3.1. The topic was more important criteria for pharmacists than pharmacy technicians when choosing continuing education courses (p < 0.05).
3.2. It was found that pharmaceutical specialists who work in cities pay more attention to the relevance of the topic and the lecturer when choosing continuing education courses (p < 0.05)
4. The most common disadvantages of continuing education courses were identified: inconvenient time (57.8%), inconvenient location (34.8%) and unqualified lecturer (29.9%).
3. SANTRUMPOS
FIP – tarptautinė farmacininkų federacija.PSO – pasaulio sveikatos organizacija.
CE – tęstinis mokymas (angl. continuing education).
CPD – tęstinis profesinis tobulėjimas (angl. continuing professional development).
ES – Europos Sąjunga.
GPP – gerai vaistinių praktika (angl. good pharmacy practise).
GPhC – farmacijos taryba (angl. general pharmaceutical council).
RPSGB – Didţiosios Britanijos karališkoji farmacininkų draugija (angl. Royal Pharmaceutical Society of Great Britain).
VVKT – valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
4. ĮVADAS
Farmacijos specialistai vaistinėse gerai atlieka pacientų aprūpinimo vaistais vaidmenį. Tačiau, reikalingų vaistų paskirstymas ligoniams ar suteikta teisinga informacija dėl vaistų vartojimo, nėra viskas ko reikia šių dienų farmacijos specialybei, kad ji išliktų reikalinga. Tiesa, Europos valstybių įstatymai teisę parduoti (išduoti) vaistinius preparatus suteikia tik farmacijos specialistams. Europos valstybėse šalys įstatymiškai reglamentuoja farmacinę paslaugą, kaip būtiną paslaugą vertinant gydytojo paskyrimus bei suteikiant farmacinę informaciją pacientams. Taip pat labai svarbų vaidmenį šiuolaikinėje farmacijos specialistų praktikoje vaistinėse atlieka farmacinė rūpyba. 1990 metais C. D. Hepler ir L. M. pasiūlė farmacinės rūpybos termino apibrėţimą. Anot jų farmacinė rūpyba – tai atsakingas paciento gydymas vaistais siekiant pagerinti gyvenimo kokybę [17]. Tarptautinė farmacijos federacija adaptavo farmacinės rūpybos sąvoką pabrėţdama, kad farmacinė rūpyba yra atsakinga gydymo vaistais stebėsena siekiant neabejotinai pagerinti paciento gyvenimo kokybę [25]. Kokybišką farmacinę paslaugą, bei farmacinę rūpybą gali suteikti tik kompetentingi farmacijos specialistai. R. Mulvey kompetenciją apibrėţia kaip įgūdţių, ţinių ir poţiūrio kombinaciją, kuri leidţia gerai atlikti darbą [20]. Farmacijos specialistai neretai gali būti vieninteliai sveikatos prieţiūros sistemos specialistai į kuriuos kreipiamasi pagalbos esant sveikatos sutrikimams. Nuolatinis farmacijos specialistų mokymasis yra labai svarbus siekiant išlaikyti ir didinti farmacijos specialistų profesinę kompetenciją visos praktikos metu [25]. Farmacijos specialistų gebėjimas adaptuotis keičiantis teisinei situacijai, įsisavinti naujausius mokslinius pasiekimus, bei kelti kvalifikaciją itin svarbus siekiant geriausių rezultatų prisidedant prie visuomenės sveikatos. Farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos kėlimo tema Lietuvoje yra maţai tyrinėta, todėl šiuo darbu siekiama palyginti Lietuvoje organizuojamus kvalifikacijos kėlimo kursus su pasirinktomis ES šalimis bei išanalizuoti Kauno apskrities farmacijos specialistų pasirenkamų kvalifikacijos kėlimo kursų ypatumus.
5. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Palyginti Lietuvoje vykdomus farmacijos specialistų kvalifikacijos kėlimo kursus su pasirinktomis ES šalimis ir išanalizuoti Kauno apskrities farmacijos specialistų pasirenkamų kvalifikacijos kėlimo kursų ypatumus.
Uţdaviniai:
1. Palyginti kvalifikacijos kėlimo kursų modelius Lietuvoje ir pasirinktose ES šalyse.
2. Išsiaiškinti kuriuos kvalifikacijos kėlimo kursus daţniausiai renkasi farmacijos specialistai.
3. Nustatyti kokia kvalifikacijos kėlimo kursų trukmė priimtiniausia farmacijos specialistams bei pagal kokius kriterijus jie renkasi kvalifikacijos kėlimo kursus.
4. Išsiaiškinti daţniausiai pasitaikančius kvalifikacijos kėlimo kursų trūkumus. 5. Nustatyti kaip farmacijos specialistai vertina kvalifikacijos kėlimo kursų kokybę.
Objektas – farmacijos specialistų vykdomas kvalifikacijos kėlimas.
Tiriamieji subjektai – farmacijos specialistai dirbantys Kauno apskrities visuomenės vaistinėse.
6. LITERATŪROS APŽVALGA
Farmacijos specialistų kvalifikacijos kėlimas Lietuvoje tyrinėtas maţai. 2007 metais doc. dr. J. Grincevičius ir doc. dr. R. Radţiūnas analizavo farmacijos specialistų kvalifikacijos kėlimo situaciją [3]. Autoriai paţymi, kad farmacijos specialistai nėra tikri, kad vaistinės vadovybė linkusi geranoriškai sudaryti sąlygas nuolat mokytis. Padaryta išvada, kad vaistinės vadovybė siekia be atitinkamų pastangų turėti aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Taip pat, autoriai nurodo, kad farmacijos specialistų kvalifikacijos kėlimui turėjo įtakos vaistinės mikroklimatas, darbo staţas paskutinėje vaistinėje ir kai kuriais atvejais vaistinės vietovė bei priklausymas vaistinių tinklui [3].
2012 metais Edita Babonienė, Laimutė Jonaitienė ir Ona Ragaţinskienė tyrė farmacijos sektoriuje dirbančių specialistų kaitą ir vertino vaistininkų padėjėjų kvalifikacijos tobulinimo būtinybę. Tyrimas atliktas anketinės apklausos būdu. Apklausti 120 vaistininkų padėjėjai studijuojantys Lietuvos sveikatos mokslų universiteto farmacijos fakultete ir farmakotechnikos studijų programą išlyginamosiose studijose Kauno kolegijos sveikatos prieţiūros fakultete. Tyrėjos nustatė, kad vaistininkų skaičius Lietuvoje didėja, o vaistininkų padėjėjų maţėja, bei 75% respondentų kvalifikacijai tobulinti naudoja asmenines lėšas, o 25% studijas apmoka vaistinių administracija [1].2016 metais įsigalioja Lietuvos farmacijos įstatymo [9] 35 straipsnio 12 dalis, kuri nurodo, kad vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti nemaţiau kaip vienas vaistininkas. Tai reiškia, kad vaistininkų padėjėjai negalės dirbti vaistinėje nesant vaistininkui. To paties
straipsnio 13 dalyje apibūdinama vaistininkų padėjėjų prieţiūra teikiant farmacines paslaugas, išduodant (parduodant) vaistinius preparatus, bei gaminant ekstemporalius vaistinius preparatus [9]. Taigi, vaistininkų padėjėjai norėdami išlikti konkurencingi Lietuvos darbo rinkoje yra suinteresuoti iki 2016 metų įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją. Vaistininko profesija pripaţįstama visose Europos sąjungos valstybėse narėse jeigu atitinka reikalavimus profesiniam rengimui ir profesinei veiklai numatytus 2005/36/EB direktyvoje [2].
Tarptautinė farmacininkų federacija (FIP) kartu su pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2011 metais atnaujino gaires geros vaistinių praktikos farmacinės paslaugos standartui (GPP) [31]. Jose išskiriamos keturios pagrindinės funkcijos, kuriose vaistininkai dalyvauja tiesiogiai arba vadovauja jas vykdant:
1. Gaminti, įsigyti, sandėliuoti, saugoti, platinti, paskirstyti, išduoti ir naikinti medicininius produktus.
2. Išduoti tinkamus vaistus, suteikti reikiamą informaciją ir stebėti paciento farmakoterapijos efektyvumą.
3. Išlaikyti ir gerinti profesinius įgūdţius.
4. Prisidėti gerinant sveikatos apsaugos sistemos efektyvumą ir visuomenės sveikatą.
Trečiame GPP punkte teigiama, kad kiekvienoje šalyje turėtų buti nustatyti bent minimalūs standartai siekiant pagerinti vaistininkų ţinias ir praktinius įgūdţius. Vaistininkai turėtų gerinti klinikines ţinias ir įgūdţius dalyvaudami tęstinio mokymo ar tęstinio profesinio tobulėjimo programose. Taip pat turėtų įgyti ţinių ir alternatyvaus gydymo srityse, pvz: kinų medicina, homeopatija, akupunktūra ir kt. Nurodoma ir technologijų svarba vaistininko praktikoje, rekomenduojama taikyti naujas technologijas ir automatizuoti darbą, ten kur įmanoma. Pabrėţiama, kad vaistininkai turėtų susipaţinti su naujausia informacija apie vaistinius preparatus [31]. Svarbu tai, kad pagal FIP ir PSO pateikiamas geros farmacijos praktikos gaires, vaistininkas dalyvaujantis tęstinio mokymo ar tęstinio profesinio tobulėjimo programose turi galėti pateikti įrodymus.Šiuo metu Europoje yra paplitę 2 pagrindiniai kvalifikacijos kėlimo modeliai: 1. Tęstinis mokymasapimantis įvairius kursus, seminarus, mokslines – praktines konferencijas ir paskaitas; 2. Tęstinis profesinis tobulėjimas. Tarptautinė farmacininkų federacija tęstinį profesinį tobulėjimą apibrėţia kaip individualaus farmacininko atsakomybę sistematiškai palaikyti ir plėsti ţinias ir gebėjimus, kad būtų uţtikrinta profesionali kompetencija visos karjeros metu. 2006 metais FIP ir PSO specialistų sudarytame vadove tęstinis profesinis tobulėjimas apibrėţiamas kaip ciklas sudarytas iš 5 etapų: įsivertinimo, planavimo, įgyvendinimo, dokumentacijos ir vertinimo [25].
1. Įsivertinimo etape specialistas atsiţvelgdamas į savo patirtį tam tikroje srityje nusprendţia ką gali išmokti, kad jo patirtis būtų reikšmingesnė ir jis galėtų geriau pritaikyti savo gebėjimus kasdieninėje praktikoje.
2. Planavimas. Kadangi tęstinis profesinis tobulėjimas pritaikytas individualaus specialisto poreikiams, renkantis svarbu apsvarstyti norimą mokymosi stilių ir turimus resursus bei tinkamai susiplanuoti laiką.
3. Įgyvendinimas. Dalyvavimas suplanuotoje veikloje. Pavyzdţiui: seminaruose, kursuose, simpoziumuose, kongresuose, moksliniuose ir profesiniuose susirinkimuose, nuotolinio mokymosi programose, tap pat galimas mokslinių profesinių recenzuojamų mokslinių leidinių skaitymas. 4. Dokumentacija. Tai įrodymas, kad specialistas dalyvavo įvairiose veiklose ir kėlė kvalifikaciją.
Svarbu saugoti dokumentus, kad reikalus esant reikalui būtų galima apie kvalifikacijos kėlimą pranešti atsakingoms institucijoms.
5. Vertinimas. Tęstinio profesinio tobulėjimo ciklui įvertinti siūloma specialistui atsakyti į klausimus: “Ką dabar aš galiu padaryti, ko negalėjau padaryti anksčiau?”; ”Ką naujo suţinojau?”; “Koks mokymosi poveikis praktikai ir kokie nauji poreikiai išaiškėjo mokymosi metu?” [25].
A. Driesen daktaro disertacijoje [16] nurodo pagrindinius skirtumus tarp tęstinio mokymo ir tęstinio profesinio tobulėjimo modelių. Tęstinis profesinis tobulėjimasnuo tęstinio mokymoskiriasi tuo, kad yra pritaikytas individualiems specialisto poreikiams, o tęstinis mokymaspritaikytas daugumos poreikiams. Tačiau tai nereiškia, kad specialistai turėtų uţsibrėţtų tikslų siekti individualiai. Esant poreikiui specialistai gali formuoti grupes ar dalyvauti įvairiuose kursuose, seminaruose ar konferencijose. Tęstinis mokymasgali būti tęstinio profesinio tobulėjimo dalis. Tęstinis profesinis tobulėjimas apima ir tokius aspektus kaip: mokslinių recenzuojamų ţurnalų skaitymas, informacijos ieškojimas internete, savarankiškas mokymasis ar mokymasis darbo vietoje. Skiriasi nuo tęstinio mokymo tuo, kad vykstant paskaitoms ar kursams trukmė gali būti konkrečiai nustatyta ir įvertinta, o kvalifikaciją keliant tęstinio profesinio tobulėjimo modeliu kiekvieno farmacijos specialisto įdėtos pastangos gali būti skirtingos ir labai skiriasi gaunami rezultatai. 2010 metais K. J. McConnell, C.L. Newlon ir T. Delate atiko tyrimą siekdami įvertinti tęstinio profesinio tobulėjimo naudą (tyrimo imtis - 91 praktinį darbą dirbantys vaistininkai). Tyrėjai nustatė, kad vaistininkai dalyvavę tęstinio profesinio tobulėjimo programose savo mokymosi rezultatus vertino daug geriau negu kontrolinė grupė, lankiusi tęstinio mokymo kursus ir teigė, kad įgytos ţinios naudingos praktikoje. Tačiau, verta paţymėti, kad respondentai lankę tęstinio profesinio tobulėjimo kursus nurodė, kad laiko stoka buvo kliūtis dalyvauti (75% palyginti su 32% dalyvavusiais tęstinio mokymo kursuose) [19].
2003 metais britų mokslininkai H. Hull ir P. Rutter analizavo Didţiosios Britanijos vaistininkų poţiūrį į tęstinį mokymą ir tęstinį profesinį tobulėjimą. Buvo išanalizuota 271 anketa. Dauguma respondentų negalėjo nurodyti kuo skiriasi tęstinis mokymas nuo tęstinio profesinio tobulėjimo. Tyrimas atskleidė, kad kvalifikaciją per paskutinius metus kėlė 78% vaistininkų, tačiau iš jų tik 32% per paskutinius metus kvalifikaciją kėlė daugiau negu 30 valandų, kaip tuo metu buvo rekomenduojama Didţiosios Britanijos karališkosios farmacininkų draugijos [18]. Paţymėtina, kad tuo metu kvalifikacijos kėlimas Didţiosios Britanijos farmacijos specialistams nebuvo reglamentuojamas įstatymais ir buvo tik rekomendacinio pobūdţio. Taip pat dar nebuvo nuspręsta kokių sankcijų reiktų imtis vaistininkams, kurie nekelia kvalifikacijos. 2007 metais A. Power ir kt. atliktame tyrimeapie Škotų vaistininkų poţiūrį į tęstinį profesinį tobulėjimą nustatyta, kad 9,8% (tyrime analizuotos 543 anketos) vaistininkų visiškai nedalyvauja kvalifikacijos kėlimo kursuose. Nustatyta, kad vidutiniškai kiekvienam specialistui tenka 40 kvalifikacijos kėlimo valandų per metus. Tačiau, padaryta išvada, kad visuomenės vaistinėse dirbantys vaistininkai maţiausiai kelia kvalifikaciją lyginant su vaistininkais dirbančiais priminės sveikatos prieţiūros įstaigose ir ligoninėse. Siūloma skatinanti visuomenės vaistinėse dirbančių vaistininkų motyvaciją dalyvauti tęstinio profesinio tobulėjimo programose, bei sudaryti geresnes sąlygas dalyvavimui [23]. 2011 metais atliktame tyrime A. Power ir kt. nustatė 4 pagrindinius veiksnius turinčius įtakos škotų vaistininkų sėkmingam dalyvavimui tęstinio profesinio tobulėjimo programose: palaikymas darbe (sudaromos sąlygos dalyvauti tęstinio profesinio tobulėjimo programose); prieiga prie informacinių išteklių ir galimybė patenkinti mokymosi poreikius; pasitikėjimas tęstinio profesinio tobulėjimo procesu (gebėjimas nustatyti individualius mokymosi poreikius, sudaryti planą ir jį įvykdyti, bei pritaikyti praktikoje), motyvacija dalyvauti tęstinio profesinio tobulėjimo procese [22].
Tęstinis profesinis tobulėjimo programos gali būti organizuojamos nuotoliniu būdu. Amerikoje šiuo metu populiarėja interaktyvūs seminarai, kuriuose pranešėjas ir dalyviai dalyvauja prisijungdami iš savo kompiuterių būdami skirtingose vietose, tuo pačiu, iš anksto suderintu laiku (angl. webinars) [26]. 2012 metais Eric C. Buxton, Erik C. Burns ir James De Muth tyrė farmacininkų pasitenkinimą ir prieţastis dalyvaujat Viskonsino universiteto rengiamuose interaktyviuose seminaruose [12]. Tyrimui buvo naudojamos tik pilnai uţpildytos apklausos (50 respondentų). Tik 27/50 respondentų paţymėjo dalyvavimą interaktyviuose seminaruose kaip būdą surinkti reikalingą kvalifikacijos kėlimo taškų skaičių licencijos pratęsimui. Autorių nuomone taip yra todėl, kad privalomai reikalaujama surinkti nedidelį kiekį taškų ir jie surenkami gana lengvai. 42/50 respondentų, kaip prieţastį, paţymėjo norintys nuodugniai ir išsamiai studijuoti pateikiama seminaro tema. Tyrime dalyvavusių farmacininkų pasitenkinimas buvo vertinamas nuo 1 iki 5 likerto skalėje (1 = labai nepatenkintas, 5 = labai patenkintas). Tyrimas parodė, kad
respondentai buvo labai patenkinti interaktyvaus seminaro turiniu, įgytų ţinių reikšme jų praktikoje, technine garso ir vaizdo kokybe ir patogumu dalyvauti. Taip pat respondentai buvo labai patenkinti interaktyviais seminarais, kaip priemone kelti profesinę kvalifikaciją. Net 87% respondentų nurodė, kad ir ateityje dalyvaus interaktyviuose seminaruose. Nustatyti faktoriai labiausiai ribojantys specialistų galimybę dalyvauti ir siūlomi problemos sprendimo būdai: kiekvienas interaktyvus seminaras turėtų vykti kelis kartus, kad būtų galima pasirinkti patogų laiką. Taip pat siūloma atsiţvelgti į seminaro dalyvių siūlomas temas kitiems uţsiėmimams (reikalaujama nurodyti įvertinime) ir supaprastinti įvertinimo procesą (įvertinimas reikalingas norint gauti kvalifikacijos kėlimo taškus) [12]. 2014 metais Eric C. Buxton atliko tyrimą apie vaistininkų poţiūrį į sinchronines ir asinchronines nuotolinių tęstinio mokymo programas. Vaistininkai pasirinkę asinchronines tęstinio mokymo programas buvo labiau patenkinti tęstinio mokymo kursais, nei vaistininkai pasirinkę sinchronines programas, nors pastarieji galėjo tiesiogiai po uţsiėmimo uţduoti klausimus ir diskutuoti. Paaiškėjo, kad vaistininkams ypatingai svarbu pasirinkti norimą laiką studijoms (asinchroninės programos) [13].
6.1. Lietuva
Remiantis Lietuvos respublikos farmacijos įstatymuLietuvoje farmacinę veiklą vykdo vaistininkai ir vaistininkų padėjėjai [9]. Skiriasi šių specialistų teisės, pareigos, profesinė kompetencija ir atsakomybė. Tai nustato Lietuvos respublikos Farmacijos įstatymas [9], vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teisių ir pareigų paskirstymo aprašas [6, 8]. Farmacinę veiklą Lietuvoje kontroliuoja valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. [9, 10] Lietuvos respublikos farmacijos įstatymas vaistininkus ir vaistininkų padėjėjus įpareigoja sveikatos apsaugos ministro numatyta tvarka kelti savo profesinę kvalifikaciją [9]. Kvalifikacijos kėlimas vyksta pagal tęstinio mokymo modelį. Farmacijos praktikos licencija išduodama (perregistruojama) pateikus dokumentus, patvirtinančius, kad farmacijos specialistas per paskutinius penkerius metus ne maţiau kaip 120 valandų tobulino profesinę kvalifikaciją [7]. Vaistininkai ir vaistininkų padėjėjai, kas 5 metus turi pranešti valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie sveikatos apsaugos ministerijos apie kvalifikacijos kėlimą. Neįvykdţius šios pareigos vaistininko padėjėjas braukiamas iš vaistininkų padėjėjų sąrašo, o vaistininko licencijos galiojimas panaikinamas. Farmacijos įstatymas nurodo, kad vaistininkų ir vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) kvalifikacijos kėlimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka vykdo Lietuvos respublikos aukštosios mokyklos ir šių specialistų nevyriausybinės organizacijos.
Keliantys kvalifikaciją darbuotojai Darbo kodekso nustatyta tvarka atleidţiami nuo darbo [9]. Pagal Darbo kodekso 143 straipsnį į darbo laiką įeina staţuotė, kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose [5].
6.2. Didžioji Britanija
Didţiojoje Britanijoje farmacinę veiklą reglamentuoja 2010 metų farmacijos įstatymas. Įstatymas galioja Anglijoje, Škotijoje ir Velse [33]. Pagal 2 skirsnio 4 straipsnį farmacijos taryba (General Pharmaceutical council/GPhC) vykdo vaistininkų ir vaistininkų padėjėjų registraciją, nustato standartus saugiai ir efektyviai farmacijos praktikai registruotose vaistinėse bei priţiūri farmacijos specialistų rengimą ir kvalifikacijos kėlimą [32, 33]. Farmacijos taryba nuo 2010 metų rugsėjo iš Didţiosios Britanijos karališkosios farmacininkų draugijos (RPSGB) perėmė farmacijos sektoriaus kontrolę [27]. Taryba veikia remiantis 2010 metais įsigaliojusiu farmacijos įstatymu. Pagal 4 skirsnio 38 straipsnį farmacinę veiklą vykdyti gali tik registruoti farmacijos specialistai. Remiantis 4 skirsnio 25 straipsniu registracija galioja vienerius metus nuo įrašymo į registrą datos [33]. Praėjus metams registrantai pratęsdami registraciją uţpildo deklaraciją, kurioje nurodo, kad sutinka su tęstinio profesinio tobulėjimo sistemos sąlygomis ir reikalavimais [28]. Laiku nepratęsus registracijos arba neįvykdţius tęstinio profesinio tobulėjimo reikalavimų, farmacijos specialistams išsiunčiamas pranešimas apie išbraukimą iš registro. Farmacijos specialistai turi galimybę per 28 dienas nuo pranešimo įteikimo datos pateikti įrodymus ir pratęsti registraciją [33, 30]. Vaistininkai ir farmakotechnikai pagal farmacijos tarybos 2010 metų rugsėjį išleistą tęstinio profesinio tobulėjimo standartą per metus turi padaryti maţiausiai 9 tęstinio profesinio tobulėjimo įrašus [29]. Maţiausiai 3 įrašai turi prasidėti nuo įsivertinimo. Farmacijos specialistas turi atsiţvelgti į turimą patirtį ir nuspręsti ką nori išmokti ir kaip tai padės sėkmingai panaudoti turimas ir naujai įgautas ţinias praktikoje. Įrašai turi būti laikomi oficialioje farmacijos tarybos nurodytoje duomenų bazėje arba ant popieriaus patvirtintose dokumentų formose su specialiu tęstinio profesinio tobulėjimo logotipu. Farmacijos tarybai pareikalavus farmacijos specialistas turi pateikti įrodymus apie kvalifikacijos kėlimą. Įprastai dokumentus patvirtinančius kvalifikacijos kėlimą prašoma pateikti kas penkerius metus, tačiau jeigu ankstesni įrašai prastos kokybės ar neatitinka standartų farmacijos taryba gali prašyti įrodymus pateikti daţniau [29]. 2013 metais H. Potter ir kt. atliko tyrimą siekdami išsiaiškinti Didţios Britanijos vaistininkų ir vaistininkų padėjėjų poţiūrį dėl reikalavimų revalidacijai. Padaryta, išvada, kad revalidacijos proceso metu turėtų būti atsiţvelgtanetik į tęstinio
profesinio tobulėjimo įrašus, bet ir kolegų bei vadovybės vertinimus. Nustatyta, kad vaistininkai ir vaistininkų padėjėjai skirtingai suvokia revalidacijos procesą. Vaistininkų padėjėjai kur kas daţniau sutiktų būti įvertinti vadovybės ar kolegų, o vaistininkai daţniau išreiškė susirūpinimą nešališkumu ir pageidavo, kad juos įvertintų patyrę nepriklausomi vaistininkai arba akredituotas farmacijos tarybos vertintojas. Taip pat nustatyta, kad revalidacija kas penkerius metus priimtina tiek vaistininkams tiek vaistininkų padėjėjams [21].
6.3. Kroatija
Farmacinę veiklą Kroatijoje reglamentuoja 2003 metų farmacijos įstatymas [14]. Pagal Kroatijos farmacijos įstatymo 32 straipsnį kroatų farmacininkų rūmai yra nepriklausoma profesinė organizacija turinti įgaliojimus reguliuoti farmacinę veiklą Kroatijos respublikoje. Kroatijos farmacininkų rūmų atliekamos funkcijos:
1. Registruoja farmacininkus, kurie vykdo farmacinę veiklą Kroatijos respublikoje. 2. Išduoda, atnaujina ir sustabdo licencijas savarankiškam darbui.
3. Registruoja vaistines, farmacijos įmones ir galeno laboratorijas.
4. Sudaro sąrašą kosmetikos ir kitų priemonių skirtų sveikatos apsaugai, kuriomis galima prekiauti vaistinėse.
5. Kontroliuoja farmacijos srities darbuotojų darbą.
Pagal farmacijos įstatymo 18 straipsnį farmacinę veiklą Kroatijoje vykdyti gali tik licencijuoti vaistininkai ir profesinį egzaminą išlaikę vaistininkų padėjėjai [14]. Įdomu tai, kad vaistininkų padėjėjai nėra įstatymų įpareigoti kelti profesinę kvalifikaciją. Tačiau, jų atliekamas darbas vaistinėse yra ribojamas farmacijos įstatymo. Vaistininkų padėjėjai Kroatijoje gali dirbti tik priţiūrint vaistininkui. 19 straipsnis nurodo, kad vaistininkų padėjėjai negali išduoti (parduoti) receptinių vaistų, narkotinių ir psichotropinių vaistų, bei negali gaminti vaistų su stipriai veikiančiomis medţiagomis [14]. Vaistininkams licencijas išduoda kroatų farmacininkų rūmai [14, 45]. Remiantis kroatų farmacininkų rūmų įsakymo dėl licencijavimo 2 straipsniu licencija išduodama 6 metams. Praėjus 6 metams vaistininkai turi kreiptis dėl licencijos pratęsimo ir pateikti įrodymus apie surinktus 30 kvalifikacijos kėlimo taškų. Jeigu nepavyksta jų surinkti, privalo ne vėliau, kaip likus 15 dienų iki licencijos galiojimo pabaigos, kreiptis į farmacininkų rūmų tarybą dėl egzamino kvalifikacijai patvirtinti laikymo. Jeigu Vaistininkai nesikreipia dėl licencijos
atnaujinimo, nepateikia įrodymų ar neišlaiko egzamino yra braukimas iš registro [46]. Kroatų farmacininkų rūmai savo tinklalapyje skelbia registruotų vaistininkų sąrašą [45]. Kvalifikacijos kėlimo kursus tvirtina kroatų farmacininkų rūmų profesinio tobulėjimo komisija [47].
6.4. Prancūzija
Farmacinę veiklą Prancūzijoje gali vykdyti tik registruoti vaistininkai. [11] Pagal Prancūzijos visuomenės sveikatos kodo straipsnį L4221-1 vaistininkai turi registruotis nacionaliniame farmacininkų ordine. L4231-1 straipsnis nurodo, kad viena iš nacionalinio farmacijos ordino funkcijų yra uţtikrinti praktikuojančių vaistininkų profesinę kvalifikaciją. Pagal straipsnius L4241-1 – 4 Vaistininkų padėjėjams registruotis nereikia, tačiau dirbti jie gali tik su vaistininko prieţiūra [41]. Nuo 2013 metų sausio mėnesio ankščiau veikusį tęstinio mokymo modelį Prancūzijoje pakeitė tęstinio profesinio tobulėjimo modelis. Uţ kvalifikacijos kėlimo kursus visiems sveikatos prieţiūros specialistams atsakinga – tęstinio profesinio tobulėjimo organizacija. Ji tvirtina tinkamas tęstinio profesinio tobulėjimo programas ir yra atsakinga uţ kursų prieţiūrą [43, 44]. Pagal 2012 metų sausio 1 dieną įsigaliojusį dekretą Nr. 2011-2118 farmacijos specialistai turi per metus sudalyvauti maţiausiai viename tęstinio profesinio tobulėjimo cikle. Maţiausiai kartą per penkerius metus nacionalinio farmacininkų ordino taryba turi patikrinti tęstinio profesinio tobulėjimo sertifikatus ir įvertinti vaistininkų kvalifikacijos kėlimą [42]. Pagal 2013 metų liepos 25 dienos dekretą dėl tęstinio profesinio tobulėjimo sertifikatų sėkmingai pabaigus tęstinio profesinio tobulėjimo ciklą vaistininkui išduodamas sertifikatas, kuriuo remiantis įrodomas kvalifikacijos kėlimas. Toks pats sertifikatas taip pat išsiunčiamas nacionaliniam farmacininkų ordinui [40]. Tęstinio profesinio tobulėjimo ciklą sudaro maţiausiai 2 etapai. Taip pat turi būti įvykdyti tikslai: specialisto įsivertinimas, dalyvavimas mokymų veikloje, mokymų vertinimas ir pritaikymas profesinėje praktikoje. Tęstinio profesinio tobulėjimo programos Prancūzijoje gali būti 3 tipų [44]:
1. Tiesioginis. Specialistas dalyvauja visuose uţsiėmimuose (pvz. seminarai, kursai, paskaitos kt.) 2. Maišytas. Daugumoje tęstinio profesinio tobulėjimo ciklo etapų reikalingas specialisto
dalyvavimas, tačiau keli uţsiėmimai gali vykti nuotoliniu būdu arba specialistai gali mokytis savarankiškai. (kursai internetu, mokslinių publikacijų skaitymas ir kt.)
3. Netiesioginis. Visi tęstinio profesinio tobulėjimo etapai gali vykti nuotoliniu būdu arba savarankiškai studijuojant mokslines publikacijas bei literatūrą. Gali būti rengiamas uţsiėmimas, kuriame reikalingas dalyvavimas.
Remiantis Prancūzijos visuomenės sveikatos kodo straipsniu R4236-13 [41] jeigu nacionalinio farmacininkų ordinas įvertina kvalifikacijos kėlimo įrodymus kaip netinkamus arba jie nepateikiami vaistininko prašoma pasiaiškinti. Įvertinus prieţastis sudaromas individualus tęstinio profesinio tobulėjimo planas metams. Jeigu vaistininkas nevykdo sudaryto plano tai vertinama kaip kompetencijos stoka ir vaistininkas braukiamas iš registro.
6.5. Vokietija
Farmacinę veiklą Vokietijoje vykdo licencijuoti vaistininkai [34]. Vaistininkų kvalifikacijos kėlimą Vokietijoje priţiūri federaliniai farmacininkų rūmai (jeigu kvalifikacija keliama uţsienyje arba skaitant akredituotus leidinius ar dalyvaujant interaktyviuose seminaruose) ir regioniniai farmacininkų rūmai (jeigu mokymai vyksta regioniniu lygiu).Visi kvalifikacijos kėlimo kursai turi būti suderinti su atitinkamais Vokietijos farmacininkų rūmais [38]. Organizatoriams išduodamas leidimas vesti kursus vienerius metus, leidime nurodoma kiek kreditų uţ kursus suteikiama [39]. 1 kvalifikacijos kėlimo kreditas Vokietijoje yra ekvivalentiškas 45 minutėms kursų trukmės. Per dieną galima surinkti daugiausiai 8 kreditus. Po kursų vaistininkai įvertinami ar sėkmingai įsisavino ţinias vykdant apklausas ţodţiu arba raštu. Jeigu vaistininkas geba atsakyti į klausimus iš kurso turinio uţ tai gauna papildomai po 1 kreditą [38]. Pagal federalinių farmacininkų rūmų rekomendacijas mokymams, sėkmingam ţinių įsisavinimo įvertinimui vaistininkams turi būti pateikta maţiausiai 10 klausimų iš kurių vaistininkai turi teisingai atsakyti nemaţiau 70% [37]. Surinkus 150 kvalifikacijos kėlimo kreditų išduodamas sertifikatas patvirtinantis, kad vaistininkas kėlė profesinę kvalifikaciją [36]. Vaistininkų padėjėjams norint gauti kvalifikacijos kėlimo sertifikatą reikia surinkti 100 kvalifikacijos kėlimo kreditų per 3 metus [35]. Sertifikatas galioja 3 metus [35, 36]. Įdomu tai, kad Vokietijoje kvalifikacijos kėlimas vaistininkams nėra privalomas ir įstatymuose nėra numatytos pasekmės vaistininkams, kurie nekelia kvalifikacijos.
6.6. Apibendrinimas
2007 metais A. Driesen ir kt. [15] apţvelgė visuomenės vaistininkų kvalifikacijos kėlimo tendencijas skirtingose šalyse. Tarp pasirinktų šalių taip pat buvo Vokietija, Prancūzija ir Didţioji Britanija. Tačiau, šiuo metu Prancūzijoje ir Didţiojoje Britanijoje situacija yra pasikeitusi lyginant su laikotarpiu, kada buvo
atliktas tyrimas. Pasikeitė kontroliuojančios institucijos ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimai. Tai rodo, kad šalyse dar nėra nusistovėjusio modelio ir pats kvalifikacijos kėlimo procesas yra kintantis. Vaistininkų atliekama farmacinė veikla skirtingose šalyse šiek tiek skiriasi. Tačiau, visos pasirinktos šalys vaistininkų profesinės kvalifikacijos kėlimą laiko svarbiu veiksniu, siekiant uţtikrinti šių specialistų kompetenciją. Lietuvoje, Kroatijoje, Didţiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje vaistininkams kvalifikacijos kėlimas yra privalomas, reglamentuotas norminiais teisės aktais. Farmacijos specialistams nevykdantiems reikalavimų nepratęsiama licencija arba jie yra braukiami iš sąrašų ir negali toliau uţsiimti farmacine veikla (išimtis Kroatijos vaistininkų padėjėjai). Vokietijoje nors ir sudaromos visos sąlygos, tačiau dalyvavimas kvalifikacijos kėlime nėra privalomas ir paliekama patiems specialistams nuspręsti ar jie nori dalyvauti. Lietuvoje, Kroatijoje ir Vokietijoje kvalifikacijos kėlimo kursai organizuojami remiantis tęstinio mokymo modeliu. Daugumoje uţsiėmimų dalyvauja grupė farmacijos specialistų ir jie uţ tai gauna paţymėjimus patvirtinančius, kad jie dalyvavo ir kėlė kvalifikaciją. Tuo tarpu Didţioji Britanija ir Prancūzija taiko modernesnį kvalifikacijos kėlimo modelį – tęstinį profesinį tobulėjimą. Modelis individualizuotas ir farmacijos specialistai prisiima daugiau atsakomybės dėl kvalifikacijos kėlimo kursų sėkmės ir praktinės reikšmės. Skiriasi ir kvalifikacijos kėlimo mastas. Vokietijoje norint gauti sertifikatą įrodantį kvalifikacijos kėlimą vaistininkui reikia surinkti 150 kvalifikacijos kėlimo kreditų (100 vaistininko padėjėjui) per 3 metus. Tai padaryti yra daug sunkiau lyginant su Lietuvoje galiojančiais reikalavimais (120 kvalifikacijos kėlimo valandų per 5 metus) ir tuo labiau su Kroatijoje galiojančiais reikalavimais (30 kvalifikacijos kėlimo kreditų per 6 metus). Daug sunkiau įvertinti tęstinio profesinio tobulėjimo programose dalyvaujančių Prancūzijos ir Didţiosios Britanijos farmacijos specialistų pastangas, nes pats modelis konkrečiai nenustato kiek valandų farmacijos specialistas praleis atlikdamas tęstinio profesinio tobulėjimo ciklą. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad tęstinio profesinio tobulėjimo modelis padeda pasiekti reikšmingus pokyčius praktikoje [24]. Vaistininkų padėjėjų situacija skirtingose šalyse skiriasi labiau, nes jų atliekamos funkcijos stipriai varijuoja pasirinktose šalyse. Pavyzdţiui Lietuvoje vaistininkų padėjėjai atlieka farmacinę veiklą priţiūrimi vaistininkų, jie gali išduoti receptinius vaistinius preparatus ir konsultuoti pacientus, tuo tarpu Kroatijoje vaistininkų padėjėjams draudţiama išduoti receptinius vaistinius preparatus. Paţymėtina, kad Kroatijoje kvalifikacijos kėlimas vaistininkų padėjėjams nėra reglamentuojamas įstatymais.
7. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI
7.1. Tyrimo metodai
1. Teoriniai. Išnagrinėti ir aprašyti medicininiai, farmaciniai, edukologiniai ir socialiniai moksliniai straipsniai bei tyrimai, susiję su pasirinkto magistrinio darbo tema. Atlikta, pasirinktų Europos sąjungos valstybių, farmacinę veiklą reguliuojančių norminių aktų analizė.
2. Empirinis. Anketinė apklausa – respondentų (vaistininkų ir vaistininkų padėjėjų) nuomonių išsiaiškinimui atliktas kiekybinis tyrimas.
7.2. Tyrimo eiga, tiriamieji
Tyrimo pradţioje buvo nustatyti tyrimo tikslai ir suformuluoti uţdaviniai. Tyrimas atliktas 2013 – 2014 metais. Pasirinkta kiekybinė farmacijos specialistų anketinė apklausa. Tyrimo metu buvo apklausti vaistininkai ir vaistininkų padėjėjai dirbantys praktinį darbą Kauno apskrities visuomenės vaistinėse. Atsiţvelgiant į generalinę tyrimo aibę pasirinktas tyrimo imties tūris. Imties tūrį sudarė 204 respondentai.
7.3. Tyrimo instrumentas
Pasirinkta anoniminė anketinė apklausa. Siekiant, kad respondentai kuo tiksliau atsakytų į uţduodamus klausimus anketoje visi pateikiami klausimai buvo uţdari. Uţdari klausimai taip pat padeda respondentui išsaugoti anonimiškumą. Manoma, kad kuo maţiau respondentui teks rašyti, tuo daugiau jis tikės, kad bus išlaikytas anonimiškumas. Uţdari klausimai ir nedidelė anketos apimtis (3psl) pasirinkti ir dėl to, kad į klausimus nebūtų atsakyta paviršutiniškai [4].
Anketą sudarė 17 klausimų, kurie buvo suskirstyti į tris blokus (1 priedas). 1. Darbuotojo ir darbovietės charakteristika (1, 2, 3, 4, 5, 8 klausimai). 2. Kvalifikacijos kėlimo kursų vieta (6,7,11,12,16 klausimai).
3. Kvalifikacijos kėlimo kursų pasirinkimo kriterijai, kokybės vertinimas ir trūkumai (9, 10, 13, 14, 15, 17 klausimai).
7.4. Respondentų charakteristika
Tyrimo metu buvo apklausti 204 farmacijos specialistai iš jų 141 vaistininkas (69.1%) ir 63 vaistininkų padėjėjai (30.9%). Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2013 metų gruodţio mėnesio 31 dienos duomenimis Kauno apskrityje pagal gyvenamąją vietą yra 1143 (73,8%) licencijuoti vaistininkai ir 406 (26,2%) vaistininkų padėjėjai įrašyti į vaistininkų padėjėjų sąrašą [10] [1 pav.].
1 pav. Tyrime dalyvavusių respondentų skaičius (%) ir vvkt duomenys (%)
Respondentai pagal darbo staţą vaistinėje buvo suskirstyti į 6 grupes: <5, [5 – 10), [10 – 15), [15 – 20), [20 – 30), >30 metų [2 pav.]
2 pav. Respondentų darbo stažas pagal išsilavinimą
Pagal darbo vietą respondentai buvo skirstomi į dirbančius mieste, rajono centre arba miestelyje (1 lentelė). 76.5% visų respondentų dirbo mieste, 17.1% rajonų centruose ir tik 6.4% miesteliuose. 95.6% respondentų paţymėjo, kad vaistinė, kurioje jie dirba, priklauso vaistinių tinklui ir tik 4.4% respondentų dirba vaistinėse nepriklausančiose vaistinių tinklams.
1 lentelė. Vaistininkų ir vaistininkų padėjėjų pasiskirstymas pagal darbo vieta ir vaistinės priklausomumą vaistinių tinklui
Darbo Vieta Vaistinė priklauso tinklui
Miestas
Rajono
centras Miestelis Iš viso
Taip Ne Iš viso
Išsilavinimas Vaistininkas 113 21 8 141 100.0% 136 5 141 80.1% 14.9% 5.0% 96.5% 3.5% 100% Vaistininko padėjėjas 43 14 6 63 100.0% 59 4 63 68.3% 22.2% 9.5% 93.7% 6.3% 100% Iš viso 156 35 13 204 100.0% 195 9 204 76.5% 17.1% 6.4% 95.6% 4.4% 100%
7.5. Duomenų apdorojimas
Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS for Windows (Statistical Packacge for the Social Science) programinio paketo 20 versiją. Duomenų grupavimui naudotos nominalinė, ranginė ir intervalinė skalės. Patikimumas 95%, p = 0.05. Darbe pateikiami paveikslai sudaryti naudojantis MS Office 2007 paketo Excel programa.
8. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
8.1. Rezultatai
2 lentelė. Farmacijos specialistų pasirinktų kvalifikacijos kėlimo metodų dažnis
Kvalifikaciją kelia Respondentų dalis %
Vaistų firmų organizuojamuose kursuose 98.5%
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto organizuojamuose kursuose 80.9% Įmonės vadovybės organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose 60.3% Farmacininkų draugijų bei profesinių organizacijų organizuojamuose kursuose 34.8% Vilniaus Universiteto medicinos fakulteto organizuojamuose kursuose 33.3%
Prenumeruoja mokslinius recenzuojamus leidinius 13.2%
Kita 9.3%
Respondentų buvo prašoma nurodyti visus metodus, kuriuos jie renkasi. Tyrimas parodė, kad beveik visi respondentai (98.5%) dalyvauja vaistų firmų organizuojamuose kursuose. 80.9% respondentų dalyvauja Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto organizuojamuose kursuose. Beveik du trečdaliai (60.3%) dalyvauja įmonės vadovybės organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose. Trečdalis respondentų kvalifikaciją kelia Vilniaus Universiteto medicinos fakulteto ir farmacininkų draugijų bei profesinių organizacijų organizuojamuose kursuose (atitinkamai 33.3% ir 34.8%). Tik maţa dalis respondentų prenumeruoja mokslinius recenzuojamus leidinius (13.2%) ar kelia kvalifikaciją kitais būdais (9.3%).
3 lentelė. Vaistininkų ir vaistininkų padėjėjų nuomonė apie tai, kad darbdavys sudaro sąlygas darbo laiku dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose
Išsilavinimas
Vaistininkas
Vaistininko
padėjėjas Iš viso Darbdavys sudaro
sąlygas darbo laiku dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose Taip 120 53 173 85.1% 84.1% 84.8% Ne 21 10 31 14.9% 15.9% 15.2% Iš viso 141 63 204 100.0% 100.0% 100.0%
14.9% vaistininkų ir 15.9% vaistininkų padėjėjų nurodė, kad darbdavys nesudaro sąlygų dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose. Nenustatyta reikšminga statistinė priklausomybė pagal išsilavinimą ( = 0.032, p > 0.05).
4 lentelė. Dalyvavimas Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose pagal išsilavinimą
Išsilavinimas
Vaistininkas
Vaistininko
padėjėjas Iš viso Kvalifikaciją kelia LSMU organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose. Taip 108 57 165 76.6% 90.5% 80.9% Ne 33 6 39 23.4% 9.5% 19.1% Iš viso 141 63 204 100.0% 100.0% 100.0%
76,6% vaistininkų ir 90,5% vaistininkų padėjėjų nurodė dalyvaujantys LSMU organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose. Nustatytas statistinis reikšmingumas ( = 5.426, p < 0.05).
5 lentelė. Dalyvavimas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose pagal darbo stažą
Darbo staţas
<10 metų [10 - 20) metų ≥20 metų Iš viso Kvalifikaciją kelia LSMU organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose. Taip 46 37 82 165 67.6% 74.0% 95.3% 80.9% Ne 22 13 4 39 32.4% 26.0% 4.7% 19.1% Iš viso 68 50 86 204 100.0% 100.0% 100.0% 100.0%
LSMU organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose dalyvauja 95.3% respondentų ≥20 metų darbo staţo grupėje, 74% [10 - 20) metų ir 67.6% <10 metų darbo staţo grupėse. Nustatytas statistinis reikšmingumas ( = 20.875, p < 0.05)
6 lentelė. Dalyvavimas vaistų firmų organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose pagal išsilavinimą
Išsilavinimas
Vaistininkas
Vaistininko
padėjėjas Iš viso Kvalifikaciją kelia vaistų firmų organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose Taip 140 61 201 99.3% 96.8% 98.5% Ne 1 2 3 .7% 3.2% 1.5% Iš viso 141 63 204 100.0% 100.0% 100.0%
99,3% vaistininkų ir 96,8% vaistininkų padėjėjų dalyvauja vaistų firmų organizuojamuose kursuose. Atlikus statistinę analizę dalyvavimo skirtumas pagal išsilavinimą nenustatytas ( = 1.827, p >0.05).
7 lentelė. Dalyvavimas vaistų firmų organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose pagal darbo stažą
Darbo staţas
<10 metų [10 - 20) metų ≥20 metų Iš viso Dalyvavimas vaistų firmų organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose Taip 67 49 85 201 98.5% 98.0% 98.8% 98.5% Ne 1 1 1 3 1.5% 2.0% 1.2% 1.5% Iš viso 68 50 86 204 100.0% 100.0% 100.0% 100.0%
Vaistų firmų organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose dalyvauja 98.5%, 98% ir 98.8% respondentų atitinkamai <10 metų, [10 - 20) metų ir ≥20 metų darbo staţo grupėse. Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp darbo staţo grupių nenustatytas ( = 0.153, p > 0.05).
8 lentelė. Dalyvavimas Vilniaus universiteto medicinos fakulteto organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose pagal išsilavinimą
Išsilavinimas
Vaistininkas
Vaistininko
padėjėjas Iš viso Kvalifikacija kelia Vilniaus universiteto medicinos fakulteto organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose Taip 48 20 68 34.0% 31.7% 33.3% Ne 93 43 136 66.0% 68.3% 66.7% Iš viso 141 63 204 100.0% 100.0% 100.0%
Vilniaus universiteto medicinos fakulteto organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuosekvalifikaciją kelia 34% vaistininkų ir 31,7% vaistininkų padėjėjų. Atlikus statistinę analizę dalyvavimo Vilniaus
universiteto medicinos fakulteto organizuojamuose priklausomybė pagal išsilavinimą nenustatyta ( = 0.103, p > 0.05).
9 lentelė. Dalyvavimas farmacininkų draugijų bei profesinių organizacijų organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose pagal išsilavinimą
Išsilavinimas
Vaistininkas
Vaistininko
padėjėjas Iš viso Kvalifikaciją kelia farmacininkų draugijų bei profesinių organizacijų organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose Taip 50 21 71 35.5% 33.3% 34.8% Ne 91 42 133 64.5% 66.7% 65.2% Iš viso 141 63 204 100.0% 100.0% 100.0%
Farmacininkų draugijų bei profesinių organizacijų organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose kvalifikaciją kelia 35.5% vaistininkų ir 33.3% vaistininkų padėjėjų. Statistinis reikšmingumas pagal išsilavinimo grupes nenustatytas ( = 0.087, p > 0.05).
10 lentelė. Dalyvavimas įmonės vadovybės organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose pagal išsilavinimą
Išsilavinimas
Vaistininkas
Vaistininko
padėjėjas Iš viso Kvalifikaciją kelia įmonės vadovybės organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose Ne 56 25 81 39.7% 39.7% 39.7% Taip 85 38 123 60.3% 60.3% 60.3% Iš viso 141 63 204 100.0% 100.0% 100.0%
Gauti rezultatai rodo, kad tiek vaistininkai tiek vaistininkų padėjėjai vienodai dalyvauja šiuose kursuose (60.3% respondentų abiejose grupėse). Statistinis reikšmingumas nenustatytas ( = 0, p > 0,05).
11 lentelė. Farmacijos specialistų kvalifikacijos kėlimas skaitant prenumeruojamus mokslinius recenzuojamus leidinius bei kitais metodais
Išsilavinimas
Vaistininkas
Vaistininko
padėjėjas Iš viso Kvalifikaciją kelia skaitydami prenumeruojamus mokslinius recenzuojamus leidinius Taip 20 7 27 14.2% 11.1% 13.2% Ne 121 56 177 85.8% 88.9% 86.8% Iš viso 141 63 204 100.0% 100.0% 100.0% Kvalifikaciją kelia kitais metodais Taip 125 88.7% 60 95.2% 185 90.7% Ne 16 11.3% 3 4.8% 19 9.3% Iš viso 141 100% 63 100% 204 100%
14.2% vaistininkų ir 11.1% vaistininkų padėjėjų skaito recenzuojamus mokslinius leidinius. Statistiškai reikšmingas skirtumas pagal išsilavinimą nenustatytas ( = 0.358, p >0.05). 11.3% vaistininkų ir 4.8% vaistininkų padėjėjų kvalifikaciją kelia kitais metodais. Statistiškai reikšmingas skirtumas pagal išsilavinimą nenustatytas ( = 2.236, p > 0.05).
12 lentelė. Priimtiniausios kvalifikacijos kėlimo kursų trukmės dažnis %
Priimtiniausia kvalifikacijos kėlimo kursų trukmė Daţnis %
2 valandos 6.9%
3 valandos 28.4%
4 valandos 60.8%
6 valandos 36.3%
Respondentai galėjo nurodyti kelias jiems priimtiniausias kursų trukmės reikšmes. 60.8% visų respondentų nurodė, kad jiems priimtiniausia kursų trukmė yra 4 valandos. Tik 6.9% respondentų priimtiniausi 2 valandas trunkantys kursai. Apie trečdalį respondentų tenkina 3 ir 6 valandų trukmės ilgumo kursai (atitinkamai 28.4% ir 36.3% respondentų atsakymų). 12.3% respondentų nurodė, kad jiems priimtiniausi yra 8 valandų trukmės kursai.
13 lentelė. Priimtiniausia kvalifikacijos kėlimo kursų trukmė: 4 valandos. Palyginimas pagal išsilavinimą
Išsilavinimas
Vaistininkas
Vaistininko
padėjėjas Iš viso Priimtiniausia kvalifikacijos kėlimo kursų trukmė 4 valandos Ne 47 33 80 33.3% 52.4% 39.2% Taip 94 30 124 66.7% 47.6% 60.8% Iš viso 141 63 204 100.0% 100.0% 100.0%
66.7% vaistininkų ir 47.6% vaistininkų padėjėjų 4 valandas nurodė, kaip priimtiniausią kvalifikacijos kėlimo kursų trukmę. Nustatytas statistinis reikšmingumas ( = 6.628, p < 0,05).
14 lentelė. Priimtiniausia kvalifikacijos kėlimo kursų trukmė: 4 valandos. Palyginimas pagal darbo vietą Darbo vieta Miestas Rajono centras arba
miestelis Iš viso Priimtiniausia kvalifikacijos kėlimo kursų trukmė 4 valandos Taip 102 22 124 65.4% 45.8% 60.8% Ne 54 26 80 34.6% 54.2% 39.2% Iš viso 156 48 204 100.0% 100.0% 100.0%
4 valandas kaip priimtiniausią kvalifikacijos kėlimo kursų trukmę nurodė 65.4% mieste dirbančių respondentų ir tik 45.8% rajono centre ar miestelyje dirbančių respondentų. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas pagal darbo vietą ( = 5.886, p < 0.05).
15 lentelė Pasitenkinimas organizuojamų kvalifikacijos kėlimo kursų vieta pagal farmacijos specialistų darbo vietą
Darbo Vieta
Miestas
Rajono centras arba
Miestelis Iš viso Ar jus tenkina organizuojamų kvalifikacijos kėlimo kursų vieta? Taip 148 27 175 95.5% 57.4% 86.6% Ne 7 20 27 4.5% 42.6% 13.4% Iš viso 155 47 202 100.0% 100.0% 100.0%
Respondentų buvo klausiama ar juos tenkina organizuojamų kvalifikacijos kėlimo kursų vieta. 42.6% rajono centre ar miestelyje dirbančių respondentų atsakė neigiamai ir tik 4.5% respondentų dirbančių mieste buvo nepatenkinti organizuojamų kursų vieta. Atlikus statistinę analizę nustatytas statistinis reikšmingumas ( = 45.060, p < 0.05).
16 lentelė. Respondentų važiuojančių į kvalifikacijos kėlimo kursus vykstančius kitame mieste palyginimas pagal darbo stažą ir darbo vietą
Darbo staţas Darbo vieta
<10 metų [10 - 20) metų ≥20
metų Iš viso
Miestas Rajono centras arba miestelis Iš viso Ar vaţiuojate į kvalifikacijos kėlimo kursus vykstančius kitame mieste? Taip 24 28 53 105 60 45 105 35.3% 56.0% 61.6% 51.5% 38.5% 93.8% 51.5% Ne 44 22 33 99 96 3 99 64.7% 44.0% 38.4% 48.5% 61.6% 6.2% 48.5% Iš viso 68 50 86 204 156 48 204 100.0% 100.0% 100.0% 100.0% 100% 100% 100%
Į kursus vykstančius kitame mieste nevyksta 64.7% respondentų, kurių darbo staţas <10 metų, 44% respondentų, kurių darbo staţas [10-20) metų ir 38.4% respondentų, kurių darbo staţas >20 metų. Atlikus statistinę analizę nustatytas statistiškai reikšmingas vaţiavimo į kvalifikacijos kėlimo kursus vykstančius kitame mieste skirtumas pagal respondentų darbo staţą. ( = 11.087, p < 0.05). Verta paţymėti, kad į kvalifikacijos kėlimo kursus vykstančius kitame mieste nevyksta tik 3 respondentai, kurie sudaro 6.2% respondentų dirbančių rajono centre arba miestelyje. Iš mieste dirbančių respondentų į kursus vykstančius kitame mieste nevaţiuoja 61.6% respondentų. Nustatytas statistinis reikšmingumas ( = 44.92, p < 0.05).
17 lentelė. Kursų pasirinkimo dažnis (%) pagal nurodytus kriterijus
Kursus jūs renkatės Daţnis (%)
Pagal tematiką 57.8%
Pagal kursų temos aktualumą 65.7%
Atsiţvelgdami į tai, kas veda kursus 38.2%
Pagal kursų trukmę 48%
Kita 18.1%
Respondentų buvo klausiama kas jiems svarbu renkantis kvalifikacijos kėlimo kursus. Į klausimą atsakė visi 204 respondentai. Jie galėjo rinktis daugiau nei 1 atsakymo variantą. 65.7% respondentų paţymėjo, kad jiems renkantis kvalifikacijos kėlimo kursus svarbu temos aktualumas. 57.8% respondentų nurodė, kad renkantis kvalifikacijos kėlimo kursus jiems svarbi tematika. Kvalifikacijos kėlimo kursų trukmę kaip svarbų faktorių nurodė 48% respondentų. 38.2% respondentų atsiţvelgia į tai, kas veda kursus. 18.1% respondentų kvalifikacijos kėlimo kursus renkasi dėl kitų prieţasčių.
18 lentelė. Kvalifikacijos kėlimo kursų tematikos svarba pagal išsilavinimą
Išsilavinimas
Vaistininkas
Vaistininko
padėjėjas Iš viso Kursus Jūs renkatės pagal tematiką Taip 89 29 118 63.1% 46.0% 57.8% Ne 52 34 86 36.9% 54.0% 42.2% Iš viso 141 63 204 100.0% 100.0% 100.0%
Gauti rezultatai parodė, kad atsiţvelgdami į kursų tematiką kvalifikacijos kėlimo kursus renkasi 63.1% vaistininkų ir 46% vaistininkų padėjėjų. Nustatytas statistinis reikšmingumas ( = 5.215, p < 0.05).
19 lentelė. Kvalifikacijos kėlimo kursų temos aktualumo svarba pagal išsilavinimą
Išsilavinimas
Vaistininkas
Vaistininko
padėjėjas Iš viso Kursus Jūs renkatės
pagal temos aktualumą
Taip 93 41 134 66.0% 65.1% 65.7% Ne 48 22 70 34.0% 34.9% 34.3% Iš viso 141 63 204 100.0% 100.0% 100.0%
Atsiţvelgdami į kursų temos aktualumą kvalifikacijos kėlimo kursus renkasi 66% vaistininkų ir 65.1% vaistininkų padėjėjų. Statistiškai reikšmingas skirtumas pagal išsilavinimą nenustatytas ( = 0.015, p > 0.05).
20 lentelė. Pranešėjo svarba renkantis kvalifikacijos kėlimo kursus pagal išsilavinimą
Išsilavinimas
Vaistininkas
Vaistininko
padėjėjas Iš viso Kursus Jūs renkatės
atsiţvelgdami į tai, kas veda kursus. Taip 58 20 78 41.1% 31.7% 38.2% Ne 83 43 126 58.9% 68.3% 61.8% Iš viso 141 63 204 100.0% 100.0% 100.0%
Atsiţvelgdami į tai, kas veda kvalifikacijos kėlimo kursus juos renkasi 41.1% vaistininkų ir 31.7% vaistininkų padėjėjų. Statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas ( = 1.625, p > 0.05).
21 lentelė. Kvalifikacijos kėlimo kursų trukmės svarba pagal išsilavinimą
Išsilavinimas
Vaistininkas
Vaistininko
padėjėjas Iš viso Kursus Jūs renkatės
pagal kursų trukmę.
Taip 73 29 102 51.8% 46.0% 50.0% Ne 68 34 102 51.1% 54.0% 50.0% Iš viso 141 63 204 100.0% 100.0% 100.0%
Pagal kvalifikacijos kėlimo kursų trukmę kursus renkasi 51.8% vaistininkų ir 46% vaistininkų padėjėjų. Statiškai reikšmingas skirtumas pagal išsilavinimą nenustatytas ( = 0,147, p > 0.05).
22 lentelė. Kvalifikacijos kėlimo kursų trukmės svarba pagal respondentų darbo vietą
Darbo vieta
Miestas
Rajono centras
arba miestelis Iš viso Kursus Jūs renkatės pagal trukmę. Taip 70 32 102 44.9% 66.7% 50.0% Ne 86 16 102 55.1% 33.3% 50.0% Iš viso 156 48 204 100.0% 100.0% 100.0%
Atsiţvelgdami į organizuojamų kvalifikacijos kėlimo kursų trukmę juos renkasi 44.9% mieste dirbančių respondentų ir 66.7% rajono centre ar miestelyje dirbančių respondentų. Atlikus statistinę analizę
nustatytas statistinis kursų pasirinkimo atsiţvelgiant į trukmę reikšmingumas pagal darbo vietą ( = 6.974, p < 0.05).
23 lentelė. Temos aktualumo reikšmė renkantis kvalifikacijos kėlimo kursus pagal darbo vietą
Darbo vieta
Miestas
Rajono centras
arba miestelis Iš viso Kursus Jūs renkatės
pagal temos aktualumą
Taip 110 24 134 70.5% 50.0% 65.7% Ne 46 24 70 29.5% 50.0% 34.3% Iš viso 156 48 204 100.0% 100.0% 100.0%
Kvalifikacijos kėlimo kursus atsiţvelgdami į temos aktualumą renkasi 70.5% mieste dirbančių farmacijos specialistų ir 50% rajonų centruose ar miesteliuose dirbančių farmacijos specialistų. Nustatytas statistinis reikšmingumas ( = 6.852, p < 0.05).
24 lentelė. Kvalifikacijos kėlimo kursų pranešėjo svarba pagal respondentų darbo vietą
Darbo vieta
Miestas
Rajono centras
arba miestelis Iš viso Kursus Jūs renkatės
Atsiţvelgdami į tai, kas juos veda Taip 72 6 78 46.2% 12.5% 38.2% Ne 84 42 126 53.8% 87.5% 61.8% Iš viso 156 48 204 100.0% 100.0% 100.0%
46.2% respondentų dirbančių mieste ir tik 12.5% respondentų dirbančių rajono centre ar miestelyje kvalifikacijos kėlimo kursus renkasi atsiţvelgdami į tai, kas veda kursus. Nustatytas statistinis reikšmingumas ( = 17.604, p < 0.05).
3 pav. Kvalifikacijos kėlimo kursų kokybės vertinimas
Kvalifikacijos kėlimo kursų kokybei įvertinti buvo pasirinkta likerto skalė. Nei vienas respondentas nepasirinko atsakymo „visada blogai“ arba „daţniausiai blogai“. Visada gerai įvertinimą pasirinko 8.8% respondentų. Daţniausiai gerai vertino du trečdaliai (66.2%) respondentų. Ketvirtadalis (25%) respondentų kvalifikacijos kėlimo kursų kokybę įvertino vidutiniškai.
25 lentelė. Kvalifikacijos kėlimo kursų vertinimas pagal išsilavinimą
Išsilavinimas
Vaistininkas
Vaistininko
padėjėjas Iš viso Kaip Jūs vertinate kvalifikacijos kėlimo kursų kokybę? Visada gerai 12 6 18 8.5% 9.5% 8.8% Daţniausiai gerai 92 43 135 65.2% 68.3% 66.2% Vidutiniškai 37 14 51 26.2% 22.2% 25.0% Iš viso 141 63 204 100.0% 100.0% 100.0%
Visada gerai kvalifikacijos kėlimo kursų kokybę vertina 8.5% vaistininkų ir 9.5% vaistininkų padėjėjų. Daţniausiai gerai kvalifikacijos kėlimo kursų kokybę vertina 65.2% vaistininkų ir 68.3% vaistininkų padėjėjų. Vidutiniškai kvalifikacijos kėlimo kursų kokybę įvertino 26.2% vaistininkų ir 22.2% vaistininkų padėjėjų. Statistinė analizė neparodė priklausomybės tarp kvalifikacijos kėlimo kursų kokybės ir farmacijos specialistų vertinimo ( = 0.391, p > 0.05).
26 lentelė. Kvalifikacijos kėlimo kursų vertinimas pagal darbo vietą
Darbo vieta
Miestas
Rajono centras arba
miestelis Iš viso Kaip Jūs vertinate kvalifikacijos kėlimo kursų kokybę? Visada gerai 16 2 18 10.3% 4.2% 8.8% Daţniausiai gerai 103 32 135 66.0% 66.7% 66.2% Vidutiniškai 37 14 51 23.7% 29.2% 25.0% Iš viso 156 48 204 100.0% 100.0% 100.0%
Visada gerai kvalifikacijos kėlimo kursų kokybę įvertino 10.3% mieste dirbančių respondentų ir 4.2% rajono centre ar miestelyje dirbančių respondentų. Daţniausiai gerai kvalifikacijos kėlimo kursų kokybę įvertino 66% mieste dirbančių respondentų ir 66.7% respondentų dirbančių rajono centre ar miestelyje. Vidutiniškai kvalifikacijos kėlimo kursų kokybę vertino 23.7% respondentų dirbančių mieste ir 29.2% respndentų dirbančių rajono centre ar miestelyje. Rajonų centruose ir miesteliuose dirbantys respondentai kvalifikacijos kėlimo kursų kokybę vertino šiek tiek prasčiau nei miestuose dirbantys respondentai, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas ( = 1.981, p > 0.05).
27 lentelė. Dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo kursuose priežasties dažnis %
Į kvalifikacijos kėlimo kursus Jūs vykstate? Daţnis % Surinkti reikiamą kvalifikacijos kėlimo valandų
skaičių
96.1%
Įgyti ţinių reikalingų darbe 90.2%
Į kursus siunčia įmonės vadovybė 23.5%
96.1% respondentų į kvalifikacijos kėlimo kursus vyksta su tikslu surinkti reikiamą kvalifikacijos kėlimo valandų skaičių. 90.2% siekia įgyti reikalingų darbe ţinių. 23.5% respondentų į kursus siunčia įmonės vadovybė. Rezultatai parodė, kad kvalifikacijos kėlimo kursuose 12.3% respondentų siekia uţmegzti paţintis su kolegomis.
28 lentelė. Kvalifikacijos kėlimas nemedicinos mokslų srityse. Palyginimas pagal išsilavinimą, darbo stažą ir darbo vietą
Išsilavinimas Darbo staţas Darbo vieta
Vaistinin-kas Vaistinin-ko padėjėjas Iš viso <10 metų [10 – 20) metų ≥20 metų
Iš viso Miestas Rajono centras arba miestelis Iš viso Ar keliate kvalifikaciją nemedicinos mokslų srityse (pvz. informatika, marketingas, psichologija ir tt.)? Taip 74 29 103 29 27 47 103 82 21 103 52.5% 46.0% 50.5 % 42.6% 54.0% 54.7% 50.5% 52.6% 43.8% 50.5% Ne 67 34 101 39 23 39 101 74 27 101 47.5% 54.0% 49.5 % 57.4% 46.0% 45.3% 49.5% 47.4% 56.2% 49.5% Iš viso 141 63 204 68 50 86 204 156 48 204 100% 100% 100 % 100% 100% 100% 100% 100% 100% 100%
50.5% respondentų nurodė keliantys kvalifikaciją nemedicinos mokslų srityse. Tyrimas parodė, kad nemedicinos mokslų srityse kvalifikaciją kelti labiau linkę vaistininkai nei vaistininkų padėjėjai, taip pat didesnį darbo staţą turintys respondentai bei mieste dirbantys farmacijos specialistai. Tačiau reikšmingas statistinis ryšys tarp keliančių kvalifikaciją ne medicinos mokslų srityse ir išsilavinimo, darbo staţo ar darbo vietos nenustatytas.
