Karolina Brazaitytė VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ, DIRBANČIŲ UGDYMO ĮSTAIGOSE, NUOMONĖ APIE JŲ DARBO KOKYBĖS VERTINIMĄ IR DARBO KOKYBEI UŽTIKRINTI TRUKDANTYS VEIKSNIAI

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas

Karolina Brazaitytė

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ,

DIRBANČIŲ UGDYMO ĮSTAIGOSE, NUOMONĖ APIE JŲ

DARBO KOKYBĖS VERTINIMĄ IR DARBO KOKYBEI

UŽTIKRINTI TRUKDANTYS VEIKSNIAI

Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas

(Visuomenės sveikatos vadyba)

(2)

2

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ, DIRBANČIŲ UGDYMO ĮSTAIGOSE, NUOMONĖ APIE JŲ DARBO KOKYBĖS VERTINIMĄ IR DARBO KOKYBEI UŽTIKRINTI TRUKDANTYS VEIKSNIAI

Karolina Brazaitytė

Mokslinis vadovas dr. Jurgita Vladičkienė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2021. 49 p.

Tikslas: Ištirti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių ugdymo įstaigose, nuomonę apie jų darbo kokybės vertinimą bei galimus trukdžius jų darbo kokybei.

Uždaviniai: 1. Ištirti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų nuomonę apie jų darbo kokybės vertinimo kriterijus. 2. Ištirti dažniausiai pasitaikančius trukdžius, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų darbo kokybei užtikrinti. 3. Palyginti miesto ir rajono biuruose esančių specialistų nuomonę apie jų darbo kokybės vertinimo ypatumus bei iškylančius trukdžius darbo kokybei užtikrinti.

Metodika. Tyrimas buvo atliktas 2020 m. spalio – 2021 m. sausio mėnesiais. Siekiant įvertinti visuomenės sveikatos biurų specialistų nuomonę apie jų darbo kokybės vertinimą bei galimus trukdžius darbo kokybei, pasirinktas kiekybinių epidemiologinių tyrimų metodas – analitinis momentinis tyrimas (stebėjimo tyrimo tipas). Buvo išsiųsta 166 pakvietimai dalyvauti apklausoje, gauta 138 tinkamai užpildytų anketų (atsako dažnis 83,13 proc.). Aprašomajai statistikai buvo skaičiuoti kintamųjų vidurkiai ir jų standartiniai nuokrypiai. Hipotezėms apie požymių nepriklausomumą tikrinti skaičiuojamas χ² (chi-kvadrato) kriterijus, o hipotezėms apie dviejų požymių priklausomumą skaičiuojamas z kriterijus.

Rezultatai. Bendra visuomenės sveikatos priežiūros specialistų nuomonė apie jų darbo kokybės vertinimą yra teigiama. 76,8 proc. mano, kad darbo kokybę vertinti yra naudinga, 13,0 proc. respondentų pasisakė, kad ne, o 10,2 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės. 84,8 proc. respondentų sutinka, kad darbo kokybė būtų vertinama pagal metinių planų įgyvendinimą. 44,9 proc. darbuotojų nesutiko dėl kokybės vertinimo atsižvelgiant į darbuotojų darbo stažą įstaigoje, 45,0 proc. — pagal suprastėjusius/pagerėjusius mokinių sveikatos rodiklius bei 35,5 proc. pagal mokinių sveikos gyvensenos įgūdžius. 77,6 proc. visuomenės sveikatos priežiūros specialistų sutinka, kad darbas keliose ugdymo įstaigose turi neigiamos įtakos darbo kokybei, 75,4 proc. visuomenės sveikatos priežiūros specialistų sutinka, kad darbas mažu etatu vienoje ugdymo įstaigoje turi neigiamos įtakos darbo kokybei. Jaunesnio amžiaus respondentai (26,5 proc.) statistiškai reikšmingai dažniau nei vyresnio amžiaus (14,3 proc.) sutinka su teiginiu, kad motyvacinės sistemos nebuvimas arba jos neveiksmingumas yra trukdantis veiksnys darbo kokybei (p=0,017). Mieste dirbantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai statistiškai reikšmingai dažniau nei rajono visuomenės sveikatos priežiūros specialistai nesutinka su kokybės vertinimu pagal ugdymo įstaigos direktoriaus atsiliepimus (p<0,05), o rajone dirbantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai statistiškai reikšmingai dažniau sutinka, kad būtų vertinami pagal pravestų užsiėmimų skaičių mokiniams bei suteiktų konsultacijų skaičių mokiniams (p<0,05).Miesto visuomenės sveikatos biurų darbuotojai statistiškai reikšmingai dažniau nesutiko su teiginiu, kad darbas mažu etatu ugdymo įstaigoje turi neigiamos įtakos jų darbo kokybei, nei rajono visuomenės sveikatos biurų darbuotojai (p<0,05), tačiau reikšmingai dažniau sutiko su teiginiu, kad įsitraukimo į bendras visuomenės sveikatos biuro veiklas trūkumas yra jų darbo kokybei neigiamos įtakos turintis veiksnys (p<0,05).

Išvados. 1. Didžioji dalis visuomenės sveikatos priežiūros specialistų mano, kad darbo kokybę vertinti yra naudinga. Bendri kriterijų vertinimo balai yra gana aukšti. 2. Tarp dažniausiai pasitaikančių trukdžių darbo kokybei yra darbas keliose ugdymo įstaigose ir darbas mažu etatu vienoje ugdymo įstaigoje. 3. Daug statistiškai reikšmingų skirtumų tarp rajono ir miesto visuomenės sveikatos priežiūros specialistų vertinant darbo kokybės vertinimo kriterijus bei pasitaikančius trukdžius nestebima.

(3)

3

SUMMARY

Public Health Management

OPINION OF PUBLIC HEALTH PROFESSIONALS WORKING IN EDUCATIONAL INSTITUTIONS ON THE ASSESSMENT OF THE QUALITY OF THEIR WORK AND ITS OBSTACLE TO ENSURING THE QUALITY OF THE WORK

Karolina Brazaitytė

Supervisor Jurgita Vladičkienė, Dr.

Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2021. 49 p.

The aim. To investigate the opinions of public health care professionals working in educational institutions about the assessments of the quality of their work and possible obstacles to the quality of their work.

The objectives. 1. To study the opinion of public health care specialists about the criteria for assessing the quality of their work. 2. Investigate the most common obstacles to ensuring the quality of work of public health professionals. 3. To compare the opinion of specialists in city and district offices about the peculiarities of their work quality assessment and emerging obstacles to ensure the quality of work.

The methods. The study was conducted in 2020 October — 2021 January. An anonymous questionnaire was set online, and the informational e-mail with the link of questionnaire was sent to the workers of public health offices, based in Lithuania. In total, 138 responses were received (response rate 83.13 %). For descriptive statistics, the means of the variables and their standard deviations were calculated. To test hypotheses about the independence of features, the χ² (chi-square) criterion is calculated, and for hypotheses about the dependence of two features, the z criterion is calculated. Differences were considered statistically significant at p <0.05.

The results. The general opinion of the public health care specialists on the assessment of the quality of their work is positive. 76.8% consider it useful to assess the quality of work, 13.0% respondents said no, and 10.2% had no opinion on the matter. 84.8 % respondents agree that the quality of work should be assessed against the implementation of the annual plans. 44.9% of employees did not agree with the quality assessment taking into account the length of service of employees in the institution. - according to the decreased/improved student health indicators and 35.5% according to students ’healthy lifestyle skills. 77.6% public health care specialists agree that work in several educational institutions has a negative impact on the quality of work, 75.4%. public health care specialists agree that working part-time in one educational institution has a negative impact on the quality of work. Younger respondents (26.5%) statistically significantly more often than older respondents (14.3%) agree with the statement that the absence or ineffectiveness of the motivational system is an obstacle to the quality of work (p = 0.017). Citypublic health care specialists statistically significantly more often than district public health office specialists do not agree with the quality assessment based on the feedback of the director of the educational institution (p <0.05), and district public health care specialists statistically significantly more often agree to be evaluated according to the number of sessions for students and the number of consultations provided students (p <0.05). City public health office employees were statistically significantly more likely to disagree with the statement that working in a small institution in an educational institution has a negative impact on the quality of their work than district public health office employees (p <0.05), but significantly more often agreed with the statement that a factor negatively affecting the quality of their work (p <0.05).

The conclusions. 1. Most public health professionals find it useful to assess the quality of work. The overall scoring scores of the criteria are quite high. 2. The most common obstacles to the quality of work are working in several educational institutions and working part-time in one educational institution. 3. Many statistically significant differences between district and city public health professionals in the assessment of work quality assessment criteria and the occurrence of obstacles are not observed.

(4)

4

TURINYS

SANTRUMPOS ... 5

ĮVADAS ... 6

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

1.1. Visuomenės sveikatos priežiūros organizavimas ugdymo įstaigose ... 9

1.2. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų kvalifikaciniai reikalavimai ir kompetencijos . 10 1.3. Darbo kokybė ir jos vertinimas ... 13

1.3.1. Kokybės samprata ... 13

1.3.2. Kokybės vertinimas visuomenės sveikatos priežiūros srityje ... 15

1.4. Darbo kokybei įtakos turintys veiksniai ... 18

2. TYRIMO METODIKA ... 20

3. REZULTATAI ... 22

3.1. Tyrimo dalyviai ir aprašomoji charakteristika ... 22

3.2. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų nuomonė apie darbo kokybės vertinimą ... 23

3.3. Dažniausiai pasitaikantys trukdžiai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų darbo kokybei užtikrinti ... 30

3.4. Miesto ir rajono biuruose esančių specialistų nuomonės apie jų darbo kokybės vertinimo ypatumus bei iškylančius trukdžius darbo kokybei užtikrinti palyginimas ... 35

3.4.1. Miesto ir rajono biuruose dirbančių specialistų nuomonė apie jų darbo kokybės vertinimo kriterijus ... 36

(5)

5

SANTRUMPOS

BVM — Bendrasis vertinimo modelis HI — Higienos institutas

LR — Lietuvos Respublika

PSO — Pasaulio sveikatos organizacija

SMLPC — Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras ŠMSM — Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

VSB — Visuomenės sveikatos biuras

(6)

6

ĮVADAS

Tiriamoji problema. Norint išlikti visada sveiku, reikia sveikata pradėti rūpintis kuo ankstesniame amžiuje. Sveiko gyvenimo būdo propagavimas turi būti skatinamas ikimokyklinio ugdymo, o vėliau ir pagrindinio ugdymo įstaigose. Žmogus turintis pagrindines žinias apie sveiką gyvenimo būdą, bus įgalintas savimi ir savo sveikata rūpintis ilgus metus savarankiškai. Kiekvienos valstybės uždavinys yra pasirūpinti savo gyventojų sveikata. Taip pat, kaip ir pasirūpinti nemokamu mokslu ir suteikti kuo daugiau žinių jaunam žmogui. Dėl šių priežasčių švietimo sistema tampa glaudžia susijusi su sveikatos stiprinimo sektoriumi. Taip yra vystoma sveikatos stiprinimo integravimo idėja į visą vaikų ugdymo institucijos gyvenimą, apimant visus, kurie turi ryšį su ja: mokytojus, dirbančius tiesiogiai su vaikais, institucijas, rengiančias specialistus darbui su jais, bendruomenę ir valstybines institucijas, kurių tiesioginė pareiga – sveikatos stiprinimas ir ugdymas.

Pagrindinį sveikatos stiprinimo ir ugdymo vaidmenį mokyklose prisiima savivaldybių visuomenės sveikatos biurai (toliau — VSB). Kiekvienoje ugdymo įstaigoje dirba visuomenės sveikatos priežiūros specialistas (toliau — VSPS), kuris turi atitikti tam tikrus Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Sveikatos apsaugos ministro keliamus (toliau — SAM) kvalifikacinius reikalavimus ir turi reikiamas kompetencijas, kurių pagalba gali užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūrą. Šie specialistai, bendradarbiaudami su mokyklos bendruomene užtikrina tinkamą vaikų sveikatos priežiūrą, teikia pirmąją pagalbą, pagal kompetencijas teikia rekomendacijas susijusias su sveikos gyvensenos propagavimu. VSPS sutelkia mokyklos bendruomenę siekdami ugdyti jaunąją kartą, juos įgalindami rūpintis savo sveikata ir jos išsaugojimu.

VSPS keliami reikalavai ir reikiamos kompetencijos yra labai plataus spektro. Norint užtikrinti kokybiškas teikiamas paslaugas, kad būtų pasiektas pagrindinis tikslas — sveikatos užtikrinimas, reikia vieningai nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų galima įvertini teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas ugdymo įstaigose bei numatyti paslaugų kokybės užtikrinimui kylančias grėsmes.

Darbo aktualumas. Darbo kokybė ir jos vertinimas privačiame sektoriuje nėra naujiena. Norint pasiekti užsibrėžtus rezultatus, periodiškai reikia vertinti darbo kokybę. Viešajame sektoriuje darbo kokybės vertinimas taip pat yra, tačiau susiduriame su problema, kad ne visi darbuotojai su darbo kokybės vertinimu yra supažindinami, neretai patys nežino pagal ką yra vertinama jų darbo kokybė. Norint atskleisti realią šių dienų situaciją darbo kokybės vertinimo kontekste reikia nuolat atlikti tyrimus su skirtingomis viešojo sektoriaus pareigybėmis. Būtent šiame darbe bus aiškinamasi, kokia VSPS nuomonė apie darbo kokybės vertinimo kriterijus bei veiksnius turinčius neigiamos įtakos jų darbo kokybei.

(7)

7 sveikatos priežiūros įstaigų veiklos, jų rezultatai, lengviau apibrėžiami paslaugų kokybės vertinimai ir tam skirti įrankiai. VSB veiklai skiriama mažai dėmesio galimai dėl šių įstaigų paslaugų neapibrėžtumo nacionaliniu lygmeniu. Žinoma, kad pagrindinės VSB veiklos yra: visuomenės sveikatos stiprinimas, stebėsena bei vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūra. Veiklos kryptys apima fizinio aktyvumo, sveikos mitybos skatinimą, užkrečiamųjų ligų ir traumų profilaktiką, psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją ir psichikos sveikatos stiprinimą. Norint įgyvendinti veiklas nurodytose srityse, o juo labiau vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūroje, VSB ir VSPS turi tinkamai vykdyti esminius procesus: planavimą, vykdymą bei kontrolę. Šiame darbe detaliau analizuojamas vienas iš organizacijos procesų — kontrolė.

Atlikto tyrimo praktinė reikšmė. Šiame darbe, bus išsiaiškinta visuomenės sveikatos priežiūros specialistų nuomonė apie jų darbo kokybės vertinimo kriterijus bei trukdžius, kurie galimai daro neigiamą įtaką darbo kokybei. Remiantis šio tyrimo rezultatais būtų galima ateityje koreguoti arba nustatyti galimus vertinimo kriterijus bei mažinti trukdžius, kurie neleidžia pasiekti norimo kokybės lygio visuomenės sveikatos priežiūroje ugdymo įstaigose.

(8)

8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: Ištirti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių ugdymo įstaigose, nuomonę apie jų darbo kokybės vertinimą ir galimus trukdžius jų darbo kokybei.

Uždaviniai:

1. Ištirti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų nuomonę apie jų darbo kokybės vertinimo kriterijus.

2. Ištirti dažniausiai pasitaikančius trukdžius, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų darbo kokybei užtikrinti.

(9)

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Visuomenės sveikatos priežiūros organizavimas ugdymo įstaigose

(10)

10 mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatytiems reikalavimams; 17) dalyvauja mokyklos vaiko gerovės komisijos veikloje ir įsivertinant mokyklos veiklą; 18) teikia pagalbą ir informaciją kūno kultūros mokytojams komplektuojant kūno kultūros ugdymo grupes pagal mokinių fizinį pajėgumą. Užtikrint, kad visos šios funkcijos būtų įgyvendintos sklandžiai, VSPS pasitelkia visą mokyklos bendruomenę, tačiau VSPS turi užimti lyderio poziciją ir visais atvejais imtis iniciatyvos.

Visuomenės sveikatos priežiūros vykdyme bendradarbiauja ugdymo įstaigos ir VSB. VSPS darbo užtikrinimui ir savo funkcijų vykdymui turi būti suteiktos tam tikros sąlygos. Sveikatos priežiūrai mokykloje vykdyti turi būti skirta patalpa – sveikatos kabinetas. Specialisto funkcijoms vykdyti turi būti stalas, spinta dokumentams, veiklos priemonėms ir drabužiams, kėdės ar suolai mokiniams atsisėsti, medicinos kušetė, praustuvė, rankų higienos priemonės, svarstyklės, ūgio matuoklė, kambario termometras, kraujospūdžio matavimo aparatas, termometras kūno temperatūrai matuoti, priemonės, reikalingos regėjimo aštrumui nustatyti, ir kitos priemonės, padedančios įvertinti mokinių sveikatą. Atsitikus nelaimei mokykloje pirmąją pagalbą suteikia visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, o tam sveikatos kabinete, sporto salėje, mokyklos dirbtuvėse turi būti pirmosios pagalbos rinkinys, reglamentuotas Lietuvos higienos normoje HN 21:2011 ir yra lengvai bei greitai pasiekiamas (2). Jeigu VSPS mokykloje nėra arba jis nėra greitai pasiekiamas, pirmąją pagalbą nukentėjusiajam privalo suteikti šalia esantis pedagogas, kuris turi turėti pirmosios pagalbos įgūdžių atestacijos pažymėjimą ir kas penkerius metus savo žinias atnaujinti (3).

Vaikų sveikos gyvenimo pradžios užtikrinimas ir palankių sąlygų sudarymas tolimesniam vystymuisi yra kiekvienos visuomenės svarbiausias uždavinys. Mokykla, tai vieta, kurioje palanku puoselėti vaikų sveikatą, formuoti gyvenimo ir sveikos gyvensenos įgūdžius, plėtoti veiklą atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus (4). Vienas efektyviausių būdų padėti žmogui išlikti sveikam, tai yra sveikos gyvensenos ugdymas: nuolatinis rūpinimasis savo ir artimųjų sveikata, atsakomybės suvokimas už savo ir kitų sveikatą, naudojimasis naujausia visuomenei teikiama informacija apie sveikatos išsaugojimą, sveikatos stiprinimo įgūdžių ir žinių įgijimas.

Apibendrinant galima teigti, kad pagrindinės dvi šalys, neįskaitant vaikų ugdymo namuose, kurios rūpinasi mokinių sveikata nuo pat ikimokyklinio amžiaus yra ugdymo įstaiga, kurioje vaikas yra ugdomas ir VSPS. Abi institucijos dirba, atsižvelgdamos į SAM bei ŠMSM įsakymus ir jų veiklos yra reglamentuojamos.

(11)

11 išsilavinimo bakalauro studijų baigimo diplomas, išduotas formalųjį švietimą vykdančio švietimo teikėjo, patvirtinantis suteiktą visuomenės sveikatos bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba išsilavinimas ir kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, vykdančio sveikatos priežiūrą mokykloje, pareigybei keliamus kvalifikacinius reikalavimus, patvirtintus kompetentingos institucijos išduotu dokumentu (5). Visuomenės sveikatos priežiūrą vykdantis specialistas turi būti baigęs visuomenės sveikatos studijų krypties programą bei nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją. Atsižvelgiant į nuolatinę mokslo ir praktikos pažangą mokėti organizuoti ir užtikrinti mokykloje sveikatos priežiūrą. Siekiant pagerinti VSPS profesinio tobulinimo kokybę, supaprastinti ir užtikrinti efektyvesnę programų suderinimo su SAM tvarką, SAM įsakymu patvirtinti VSPS profesinio tobulinimo kursų programų turinio reikalavimų bei profesinio tobulinimo kursų organizavimo tvarkos aprašai. SAM įsakymu taip pat patvirtintas VSPS profesinio tobulinimo organizavimo tvarkos aprašas ir profesinio tobulinimo kursų programos modulio forma, kuriais vadovaujantis įstaigos, suderinusios parengtas profesinio tobulinimo kursų programas, galės vykdyti atitinkamų VSPS specialistų profesinio tobulinimo kursus (6). Tokius kursus šiai dienai organizuoja SMLPC, higienos institutas (toliau — HI) bei kitos įstaigos suderinusios profesinio tobulinimo kursų programas. Daugelio VSB darbuotojų podiplominis profesinis tobulėjimas yra jų pačių ir darbdavių reikalas, todėl susidaro galimybės formuotis nevienodai teikiamų VSP paslaugų kokybei priklausomai nuo individualių norų ir požiūrių (7). Valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms)

visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų vykdymo 2021 m. veiklos prioritetų vertinimo kriterijų reikšmių plane, vienas iš prioritetų yra savivaldybės VSB darbuotojų administracinių

gebėjimų stiprinimas, kurio viena iš krypčių yra visuomenės sveikatos specialistų, dirbančių mokykloje, kvalifikacijos kėlimas (8). Taigi, VSB ir VSPS turėtų būti suinteresuoti tobulintis savo kvalifikaciją, už šio prioriteto įgyvendinimo koordinavimą yra atsakingas SMLPC.

Kompetencija – tam tikros srities žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, įrodytas gebėjimas atlikti užduotis, veiksmus pagal sutartus reikalavimus (9). Kiekvienas specialistas profesines kompetencijas turi ugdyti nuolat. Visuomenės sveikatos specialistams taip pat reikalingos tam tikros kompetencijos, kurios parodytų, ar asmuo turi reikiamų žinių, gebėjimų, įgūdžių ir vertybių atlikti savo darbą.

(12)

12 1.2.1 lentelė Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų kompetencijos reikalavimai ugdymo įstaigoje.

Žinoti ir suprasti Mokėti ir gebėti

visuminę (holistinę) sveikatos sampratą analizuoti ir vertinti mokinių sveikatos rodiklius, mokyklos bendruomenės sveikatai poveikį darančius veiksnius;

visuomenės sveikatos priežiūros sistemos, kaip sudedamosios Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos dalies, struktūrą, funkcijas;

paaiškinti mokyklos bendruomenei sveikatos išsaugojimo bei stiprinimo būdus;

mokyklos bendruomenės dalyvavimo, siekiant išsaugoti ir stiprinti vaikų sveikatą, reikšmę, jos įtraukimo į šią veiklą galimybes, būdus;

parinkti tinkamus sveikatos stiprinimo metodus ir juos taikyti, bendradarbiaujant su mokyklos bendruomene;

Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus, reglamentuojančius vaikų sveikatos priežiūrą, sveikatos saugą bei stiprinimą, Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Sąjungos strateginio planavimo dokumentus vaikų ir paauglių sveikatos, augimo bei vystymosi klausimais;

pastebėti mokinių sveikatos ir elgsenos problemas, pagal kompetenciją taikyti prevencines priemones, prireikus nukreipti juos į sveikatos priežiūros įstaigas;

vaiko organizmo vystymosi anatominius, fiziologinius, psichologinius ypatumus, fizinės ir socialinės aplinkos veiksnių poveikį vaiko augimui ir organizmo vystymuisi;

vertinti mokinių mokymo(-si) aplinką, ugdymo proceso organizavimą, maitinimo organizavimą pagal teisės aktus, reglamentuojančius vaikų sveikatos priežiūrą, sveikatos saugą ir stiprinimą;

vaikų sveikatos stiprinimo principus ir metodus; atpažinti gyvybei pavojingas būkles, suteikti pirmąją pagalbą, koordinuoti pirmosios pagalbos teikimą;

vaikų užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų epidemiologijos, epidemiologinės priežiūros, šių ligų profilaktikos principus ir metodus;

savarankiškai ir kartu su mokyklos bendruomene bei kitų institucijų specialistais, suinteresuotais asmenimis rengti ir įgyvendinti sveikatinimo veiklos programas (projektus); vaikų sveikatos rodiklius; bendrauti ir bendradarbiauti su mokyklos

bendruomene, dirbti komandoje;

veiksnius, darančius įtaką vaikų sveikatai; planuoti ir vertinti savo veiklą, tvarkyti veiklos dokumentus, rengti ataskaitas ir rekomendacijas;

vaikų sveikos mitybos principus, maitinimo organizavimo mokykloje reikalavimus, valgiaraščių sudarymo pagrindus;

vykdyti tiriamąjį darbą; mokinių ugdymo proceso organizavimo

ypatumus ir dienos režimą;

pristatyti savo veiklą ir jos rezultatus; mokinių mokymo(-si) aplinkos atitikties

visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimams pagrindinius vertinimo principus;

naudotis informacinėmis technologijomis.

asmens sveikatos informacijos konfidencialumo reikalavimus;

vaikų teises ir socialines garantijas;

(13)

13 Šiuolaikinę visuomenės sveikatos priežiūrą turi teikti aukštos profesinės kompetencijos visuomenės sveikatos specialistai, gebantys formuoti ir įgyvendinti aktyvią sveikatos politiką, įtraukdami į sveikatinimo veiklą kitus valstybinius ir nevalstybinius sektorius. Nuolat tobulėjanti „visuomenės sveikata“ — reikalauja vis naujesnių kompetencijų (11). Tik turint kompetencijas atitinkančius visuomenės sveikatos priežiūros specialistus galima tikėtis, kad bus pasiektas geras visuomenės sveikatos veiklos tikslų išaiškinimas ir suvokimas visuomenėje, kad bus siūlomos ir įgyvendinamos etiškos, visiems vienodai prieinamos, standartizuotos, orientuotos į paslaugų gavėjus paslaugos, pagrįstos moksliniais įrodymais, tinkamos visuomenei, o ne atskiriems individams ar nedidelėms jų grupėms (12). Šiuolaikinėje visuomenės sveikatos priežiūroje, VSPS turi būti lyderis, kuris sutelktų visą bendruomenę, norint pasiekti organizacijos tikslus, o šiuo atveju ugdymo įstaigos tikslus, kurie nukreipti į mokinių sveikatos stiprinimą (13). Taigi, keliamų reikalavimų ir kompetencijų, visuomenės sveikatos specialistams yra labai daug, tačiau tik tokiu būdu galime būti užtikrinti, kad specialistas gebės vykdyti paskirtas užduotis.

Teoriškai visuomenės sveikatos priežiūra ugdymo įstaigose turėtų būti vykdoma sėkmingai, tačiau daugelyje VSPS darbo sričių gali atsirasti tam tikrų kliūčių. 2019 m. aukščiausioji audito institucija, suprasdama sveikos gyvensenos įpročių formavimo poveikį dažniausių ligų prevencijai ir siekdama įvertinti vaikų sveikatos stiprinimo rezultatyvumą, atliko vaikų sveikatos stiprinimo veiklos auditą. Pagrindiniai audito rezultatai atskleidė, kad visuomenės sveikatos specialistų proaktyviam dalyvavimui ugdymo įstaigose trūksta sąlygų ir nėra matuojamas priemonių poveikis (14). Tyrimo metu aplankytos 35 ugdymo įstaigos nurodė, kad VSPS veikla fragmentiška, veikloms trūksta nuoseklumo. 41 iš 47 savivaldybių VSPS kyla sunkumų derinant veiklas su pamokų tvarkaraščiu. Visuomenės sveikatos specialistams sudarius sąlygas daugiau įsitraukti į vaikų sveikatos stiprinimą, jų teikiamos paslaugos būtų kokybiškesnės, o indėlis į vaikų sveikatinimą būtų didesnis (14).

Apibendrinant būtų galima teigti, kad nors ir VSPS kvalifikaciniai reikalavimai ir kompetencijos turėtų leisti prisidėti prie vaikų ugdymo be didesnių trukdžių, atsižvelgiant į esamus įvykdytus tyrimus ir audito rezultatus, vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūroje vis dar kyla įvairiausių iššūkių.

1.3. Darbo kokybė ir jos vertinimas 1.3.1. Kokybės samprata

(14)

14 produktui atitikimo lygis. Šiuo aspektu produkto kokybės sąvoka yra subjektyvi dėl skirtingo vartotojų (paslaugų gavėjų) skonio ir skirtingų jų poreikių. Todėl to pačio produkto (paslaugos) kokybės vertinimas gali skirtis. Šie dalykai ir apsunkina VSPS kokybės vertinimą. Paslaugų kokybė siejama su visuotine kokybės vadyba — tai organizacijos valdymas, paremtas ilgalaike visą apimančia įstaigos patvirtinta valdymo strategija, kuria siekiama visų organizacijos narių įtraukimo ir dalyvavimo, didinant naudą organizacijai, jos savininkams, darbuotojams, klientams ir visuomenei (15). Kadangi sveikatos priežiūra yra ypatinga veikla, susijusi su asmens sveikata, o visuomenės sveikatos priežiūra ugdymo įstaigoje susijusi ir su sąmoninga jauno žmogaus elgsena, kuri gali užtikrinti sveikatą ateityje, todėl svarbu skirti nuolatinį dėmesį darbo kokybei užtikrinti ir jai gerinti.

Yra išskiriamos trys kokybės dimensijos (Šilys, 2013 m., cit. pagal Štaras ir kt. 2013 m.) (16), į kurias būtina atsižvelgti sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms organizacijoms: profesionalioji kokybė — apima tai, ar paslaugas teiki kvalifikuoti ir reikiamas kompetencijas turintys sveikatos priežiūros specialistai. Valdymo kokybė — efektyviausias ir produktyviausias išteklių panaudojimas, laikantis sveikatos priežiūros įstaigoms vadovaujančių institucijų nurodymų ir įsakymų. Taip pat yra išskiriama paciento (paslaugos gavėjo) suprantama kokybė, kuri apima jo lūkesčius, jau anksčiau minėta — kokybė vartotojui. Šios trys kokybės dedamosios sujungia įvairių sveikatos priežiūros kokybe suinteresuotų grupių (pacientų/paslaugos gavėjų, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, finansuojančių institucijų) kokybės supratimą. Dėl šios priežasties kokybės vertinimas tampa įvairiapusiškas.

Sveikatos priežiūros institucijų veiklos kokybės valdymas iš esmės yra pokyčių valdymo procesas, susiformavęs visuotinės kokybės vadybos pagrindu. Pradiniame bet kokios kokybės sistemos kūrimo ir diegimo etape vyrauja pokyčių ir procesų valdymas, o tolesniame kokybės gerinimo etape, veikiant kokybės sistemai, jau taikomos aukštesnio lygmens valdymo doktrinos –— visuotinės kokybės vadybos principai, metodai ir priemonės (17).

Progresuojančioje visuomenėje „kokybės“ sąvoka sutinkama pakankamai dažnai, išaugo poreikis tiek kokybiškoms paslaugoms, tiek gyvenimo kokybei. Su šiuo besikeičiančiu visuomenės poreikiu ir siejasi visuotinės kokybės vadyba. Visuotinė kokybė — tai kokybė vartotojui bet kurioje darbinėje bei visuomeninėje veikloje ir asmeniniame gyvenime (18). Pagrindinis Visuotinės kokybės vadybos principas yra vartotojų poreikių patenkinimo būtinybė. Išanalizavus pagrindinį visuotinės kokybės vadybos principą, galima teigti, kad visuotinės kokybės vadyba yra organizacijos valdymo būdas, kurį pasirinkusi organizacija nuolat tobulėja, įtraukdama į tobulinimo veiklą visus darbuotojus, siekia kuo labiau patenkinti vartotojų poreikius, gerindama savo veiklos kokybę. Pagrindiniai visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimo etapai (19):

(15)

15 2. Sumodeliuoti tokią paslaugą, kuri atitiktų ir viršytų paslaugos gavėjo lūkesčius.

3. Suprojektuoti paslaugos teikimo procesą, kurio dėka viskas būtų atliekama laiku. 4. Stebėti rezultatus, juos naudoti organizacijos veiklos tobulinimui.

Požiūriai į kokybės valdymą yra išdėstyti daugelio užsienio ir lietuvių mokslininkų. Ir nors daugelis autorių pateikė įvairių rekomendacijų, suformulavo begales principų, visi sutiko, kad norint sėkmingai veikti yra privalomas organizacijos veiklos sričių kokybės užtikrinimas. K. Barčikas visuotinės kokybės valdymo sistemą apibūdina trimis fundamentaliais sudėtiniais elementais, penkiais pagrindiniais principais ir dešimčia vadybinių būdų ir metodų (20). Vienas iš jo įvardintų vadybinių būdų ir metodų yra darbuotojų darbo kokybės užtikrinimas. Kokybės vadybos sistemos padeda organizacijoms pasiekti geresnių rezultatų, atitikti kliento, įstatymų bei reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, taikomus teikiamai paslaugai (21).

Apibendrinant būtų galima teigti, kad visuotinės kokybės valdymo etapus puikiai galima pritaikyti siekiant efektyvios veiklos ir puikių rezultatų visų organizacijų veikloje, o taip pat ir visuomenės sveikatos priežiūroje. Pagrindiniai visuotinės kokybės principai yra orientuoti į paslaugos gavėją, jo poreikius. Toks organizacijos susitelkimas į paslaugos gavėjo poreikius, įgalina siekti aukščiausios kokybės savo veikloje ir ypatingai tinka viešojo sektoriaus organizacijose.

1.3.2. Kokybės vertinimas visuomenės sveikatos priežiūros srityje

Darbuotojų veiklos vertinimas arba darbo kokybės vertinimas yra svarbi organizacijos valdymo dalis, kuri padeda įgyvendinti organizacijos strategiją, pasiekti organizacijos užsibrėžtus tikslus. Darbo kokybės vertinimas yra veiksminga priemonė, teikianti naudą tiek darbuotojui, tiek vadovui, tiek visai organizacijai. Vertinimo metu atsiskleidę darbuotojų veiklos trūkumai, įvardinti sugebėjimai bei privalumai motyvuoja darbuotojus tobulintis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti mokymuose, suteikia darbuotojui grįžtamąjį ryšį apie jo veiklą ir yra neatsiejama jo veiklos tobulinimo priemonė (22). Su veiklos vertinimu siejami šie administraciniai tikslai: dokumentavimas, atlygis, paaukštinimas ar atleidimas iš darbo, tobulintinos veiklos identifikavimas, atrankos kriterijai, teisiniai reikalavimai, mokymo ir ugdymo programų efektyvumas.

Gera darbuotojų vertinimo sistema turėtų apimti šiuos požymius (23):

 susijusi su konkrečia veikla, grindžiama išmatuojamais, konkrečiais, lengvai stebimais ir išmatuojamais kriterijais;

 patikima ir validi, paremta objektyviais duomenimis;  standartizuota;

 praktiška ir veiksminga;

(16)

16  palanki darbuotojų tobulėjimo aplinka, kurioje skatinamos darbuotojų pastangos tobulėti;  darbuotojų atvirumas veiklos tobulinimo siūlymams, ryšys tarp vadovo ir pavaldinio;

Sveikatos priežiūros specialistų veiklos vertinimas, atliekamas vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-397 „Dėl valstybės ir savivaldybių įstaigų sveikatos priežiūros specialistų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Specialisto veiklos vertinimo procedūra apima: specialisto veiklos nagrinėjimą, specialisto veiklos įvertinimą, veiklos vertinimo išvados surašymą (24). Atsižvelgdamas į biudžetinės įstaigos metinį veiklos planą, tiesioginis VSPS vadovas nustato specialistui metines veiklos užduotis, siektinus rezultatus, jų vertinimo rodiklius bei riziką, kuriai esant užduotys gali būti neįvykdytos (atsižvelgiant į nuo darbuotojo nepriklausančias aplinkybes). Užduotys turi būti aiškios, įvykdomos, turėti nustatytą įvykdymo terminą, o siektinų rezultatų vertinimo rodikliai turi būti aiškūs ir leisti įvertinti, ar pasiektas konkretus rezultatas. Tiesioginio pokalbio metu vadovas su specialistu aptaria darbuotojo pasiektus rezultatus ir jo veiklą per praėjusius kalendorinius metus, suformuluoja einamųjų metų užduotis, siektinus rezultatus, jų vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant užduotys gali būti neįvykdytos (25). Priklausomai nuo to, kaip specialistas atliko jam pavestas užduotis, veikla gali būti vertinama: labai gerai, gerai, patenkinamai, nepatenkinamai (25). Dažniausiai paplitusi praktika, kuomet vertinimą atlieka tiesioginis pavaldinio vadovas, tačiau tai ne visais atvejais yra rekomenduotina. Neretai tiesioginis vadovas būna susidaręs išankstinę nuomonę apie pavaldinį, vadovas gali nežinoti kai pavaldinį vertina kiti kolegos, klientai. Dėl šių priežasčių vertinant darbuotojus gali būti taikomi ir alternatyvūs būdai, tokie kaip kolegų vertinimas, vertinimo komitetų nuomonė, savęs vertinimas ir pan. (22). Būna tokių atvejų, kai veikla vertinama tik iš neigiamos pusės, tačiau tai mažina darbuotojų motyvaciją, pats vertinimas tampa keliantis baimę ir nepasitikėjimą. HI parengtose metodinėse rekomendacijose, kurios skirtos sveikatos stiprinimo veikloms ir jų vertinimo planavimui atvirąjį darbą su jaunimu vykdančiose įstaigose pažymima, kad apie vertinimą turi būti galvojama dar veiklos planavimo etape, o ne veiklos pabaigoje (26). Anot Wholey , vertinimui tinkamos veiklos turi atitikti tokius reikalavimus: nustatytas aiškus, realus tikslas ir uždaviniai, gerai apibrėžtas vertinimo metu planuojamos gauti informacijos poreikis bei turi būti norinčių ir galinčių naudoti vertinimo metu gautą informaciją (27).

(17)

17 Norint, kad vaikų sveikatos stiprinimo sistema būtų rezultatyvi, o investicijos skirtos vaikų sveikatos priemonėms duotų naudą, SAM, bendradarbiaudama su kitomis ministerijomis, priimdama sprendimus turi ne tik pamatuoti esamų ir planuojamų priemonių poveikį, siekdama tikslingai investuoti ir gauti gerą rezultatą, tačiau numatyti vieningus priemonių taikymo kokybės vertinimo kriterijus.

Mokyklos sveikatos priežiūros veiklos kokybės įsivertinimas atliekamas vadovaujantis Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijomis (28) ir sveikatos stiprinimo veiklos kriterijais, išdėstytais Mokyklų pripažinimo sveikatą stiprinančiomis mokyklomis tvarkos apraše (29). Rekomenduojama atliekant sveikatos priežiūros mokykloje veiklos kokybės įsivertinimą naudotis SMLPC parengtomis metodinėmis rekomendacijomis „Sveikatą stiprinančių mokyklų veiklos vertinimo rodikliai ir jų taikymas“ bei kaip pagalbine priemone, padėsiančia įstaigoms atlikti sveikatos stiprinimo veiklos vertinimą, naudotis Sveikatą stiprinančių mokyklų veiklos vertinimo praktiniu vadovu (30). Šiame vadove VSPS gali rasti patarimų, kaip organizuoti vertinimo procesą: kokius rinkti duomenis, norint nustatyti, ar pasiektas išsikeltas tikslas ir uždaviniai, kokį taikyti tyrimo metodą, kokius tyrimo objektus pasirinkti, kurias bendruomenės grupes apklausti. Vadove galima rasti konkrečias anketas mokyklos bendruomenės nariams: vaikams, jų tėvams, pedagogams, įstaigos administracijai, visuomenės sveikatos specialistui. Dėl VSPS darbo specifikos dirbant ugdymo įstaigose, labai svarbus pačių specialistų indėlis įsivertinant savo darbo kokybę, nuolat stebint vykdomas veiklas, jų poveikį vaikų ir jaunimo sveikatos srityje.

Veiklos vertinimą gali atlikti du subjektai – vartotojas ir paslaugų teikėjas. Galima išskirti du vertinimo modelio etapus. Pirmame etape analizuojama, kas yra paslaugos kokybė vartotojo požiūriu: paslaugos lūkesčius ir rezultatus nustatant remiantis vartotojų patirtimi, jų poreikiais, pasitenkinimu per komunikacinius pranešimus (anketas, apklausas, interviu ar pan.). Šių tyrimų rezultatai leidžia paslaugų kokybę, jų rezultatą apibūdinti kaip skirtumą vartotojų lūkesčių, kuriuos jie puoselėja dėl geriausio paslaugų teikėjo aptarnavimo, ir įprastinio teikėjo siūlomų paslaugų kokybės. Vartotojo pasitenkinimas ar nepasitenkinimas priklauso nuo to, kokią paslaugą jis gavo. Jei paslauga viršija lūkesčius, vartotojas tai vertina kaip idealią kokybę, ir atvirkščiai – jei nepasiekia net minimalaus lygio – kaip nepriimtiną. Antrame etape vertinant visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų rezultatus organizaciniu lygmeniu svarbu vertinti kompetentingumo, prieinamumo kriterijus. Kokybę tiriant paslaugų teikimo lygmeniu vertinti reiktų patikimumo, reagavimo, paslaugumo, komunikabilumo, pasitikėjimo ir vartotojo pažinimo kriterijais (31).

(18)

18 teikiama „Valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų vykdymo vertinimo kriterijų ataskaita“ du kartus per metus: I pusmečio ir metinė. Šioje ataskaitoje taip pat pateikiamas sveikatos ugdymo ir mokymo renginių skaičius, juose dalyvavusių asmenų skaičius, žodinė, rašytinė ir vaizdinė informacija bei leidinių skaičius. Savivaldybėms teikiamos tik tos ataskaitos, kurios atitinka planavimo/strateginiuose dokumentuose numatytus kriterijus. Norint geriau atskleisti VSB veiklos naudą ir efektyvumą, SMLPC rekomenduoja į teikiamas ataskaitas įtraukti veiklos rezultatų rodiklius pagal BVM veiklos rezultatų vertinimo kriterijus. Tai galėtų būti: patenkintų gyventojų, dalyvavusių VSPS veiklose dalis, kvalifikaciją kėlusių darbuotojų dalis, visuomenės sveikatos rodiklių pokytis (31). Šiems rodikliams pateikti, yra naudinga naudotis sveikatos stiprinimo veiklos kriterijais, išdėstytais Mokyklų pripažinimo sveikatą stiprinančiomis mokyklomis tvarkos apraše.

Apibendrinant galima teigti, kad darbuotojų veiklos vertinimas yra abipusiai naudingas procesas, skatinantis darbuotojus kelti kvalifikaciją ir tobulintis savo srityje. Darbuotojų vertinimas turi būti paremtas konkrečiais kriterijais, kurie turi būti patikimi, priimtini darbuotojams ir vadovams, leidžiantys patikrinti ar buvo pasiekti užsibrėžti tikslai ir uždaviniai. Vertinimo sistema turėtų padėti kurti darbuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą, padėti darbuotojus motyvuoti atlikti savo darbą ir siekti organizacijos tikslų, o ne bauginti ir demotyvuoti darbuotojus.

1.4. Darbo kokybei įtakos turintys veiksniai

Pagrindiniai kokybės vertinimo metodai viešajame sektoriuje yra perimami iš privataus sektoriaus. Dauguma ir viešųjų įstaigų, tokios kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sėkmingai taiko ir naudoja kokybės vadybos principus savo veikloje. Tačiau dėl viešojo sektoriaus organizacijų patirties, tame tarpe ir VSB, įgūdžių ir kompetencijos trūkumų susiduriama su tam tikromis problemomis bei kliūtimis (33).

Darbo kokybės vertinimas arba veiklos efektyvumas yra sudėtingas procesas, nes jų metu susiduriama su tam tikrais veiksniais, kurie gali turėti įtakos darbo kokybei. Analizuojant procesus, nurodomos šios pagrindinės kliūtys viešajame sektoriuje: motyvacijos trūkumas, inovacinių projektų išlaidos, žinių trūkumas ir kt. Šios kliūtys iškyla tuomet, kai organizacija neturi reikiamo finansavimo, numatomos per didelės išlaidos, darbuotojų kvalifikacijos stoka ir pan. (33). Anot S. Borinsono kliūtys inovacijoms viešajame sektoriuje yra skirstomos į tris grupes. Išanalizavus nemažai literatūros šaltinių bei VSB veiklą reglamentuojančių dokumentų, šias kliūtis būtų galima priskirti ir darbo kokybei (34):

(19)

19 2. Kliūtys, kurios atsiranda dėl politinės aplinkos. Tai yra nepakankamas finansavimas, įvairūs teisiniai suvaržymai, politinis pasipriešinimas, paramos trūkumas.

3. Kliūtys, kurios atsiranda dėl išorinės organizacijų aplinkos. Visuomenės abejingumas dėl programų tikslingumo ir veiksmingumo, sunkumai, kylantys siekiant pasiekti tikslines grupes, visuomenės nepasitenkinimas, skepticizmas.

Darbuotojo motyvacija. Kiekvienoje organizacijoje vyrauja pasirinktas motyvacijos modelis, kuris priklauso nuo daugelio dalykų: vertybių, pažiūrų, organizacijos nuostatų, tikslų ir kt. Dažnai vienas motyvavimo modelis netinka visiems darbuotojams, todėl rekomenduojama taikyti kelis metodus. Motyvacinių modelių dėka, galima darbuotoją pakreipti norima linkme. Janušonis V. motyvaciją apibūdina kaip savęs ir kitų pažadinimo veiklai per poreikius procesą, siekiant savų ir organizacijos tikslų (35). P. Crosby įrodinėjo darbuotojų motyvavimo dirbti kokybiškai svarbą. Jo teigimu 85 proc. organizacijos kokybės problemų atsiranda dėl vadybos sistemos netobulumo, o ne darbuotojų kaltės (Crosby, cit. pagal Čiarnienė ir kt. 2011 m.) (36). Motyvuoti siekti aukštų veiklos kokybės rezultatų būtina kiekvienos organizacijos veiklai. Motyvuojantis vadovo darbas turi didelės reikšmės paslaugos kokybei, svarbu darbuotojus įtraukti į sprendimų priėmimą, išklausyti nuomones, pasiūlymus, leisti prisidėti prie organizacijos valdymo.

Literatūroje išskiriamos dvi motyvacijos rūšys: vidinė motyvacija ir išorinė motyvacija. Išorinės motyvacijos šaltiniai yra susiję su darbo aplinkos sąlygomis, atlyginimu, santykiais su vadovais, statusu darbovietėje, pačiu darbo, o vidinės motyvacijos šaltiniai susiję su individo intelektiniu smalsumu, noru tobulėti ir daryti karjerą, noru suteikti gyvenimui prasmę (37). Piniginis atlygis, darbuotojo savarankiškumas bei įtaka organizacijoje taip pat įvardijami kaip vieni iš pagrindinių motyvuojančių dirbti veiksnių.

Apibendrinant galima teigti, kad darbo kokybė gali priklausyti nuo politinių, ekonominių sprendimų ir nuostatų, visuomenės abejingumo, skepticizmo, darbuotojų motyvacijos trūkumo. Akcentuojamos ir organizacinės kliūtys, tokios kaip valdymo įgūdžiai, ekonominiai, socialiniai bei finansiniai faktoriai, biurokratizmas, nepakankamos personalo ir vadovų kompetencijos.

(20)

20

2. TYRIMO METODIKA

Tyrimo tipas. Siekiant įvertinti VSB specialistų nuomonę apie jų darbo kokybės vertinimą bei galimus trukdžius darbo kokybei, pasirinktas kiekybinių epidemiologinių tyrimų metodas – analitinis momentinis tyrimas (stebėjimo tyrimo tipas).

Tyrimo organizavimas. Tyrimas buvo atliktas 2020 m. spalio – 2021 m. sausio mėnesiais. Tyrimo atlikimo laikotarpis parinktas atsižvelgiant į specialistų darbo užimtumą (vasarą daugelis specialistų atostogauja, o naujų mokslo metų pradžioje turi ypač daug darbo). Prieš apklausos vykdymą su VSB buvo susisiekta telefonu bei el. paštu, paaiškinta, kad bus vykdoma apklausa, jos tikslas ir uždaviniai, bei paprašyta pasidalinti informacija su darbuotojais. Buvo gauta 13 VSB direktorių sutikimai dalyvauti tyrime. Vėliau sudarytos internetinės anketos nuoroda buvo nusiųsta VSB el. paštu. Laiške taip pat nurodyta tyrimo tikslas su uždaviniais, rezultatų panaudojimo galimybės, paaiškinta klausimyno pildymo metodika, nurodyti kontaktai, kad iškilus neaiškumams, galėtų kreiptis. Dalyvavimas apklausoje buvo savanoriškas. Iš viso buvo išsiųsta 166 pakvietimai dalyvauti apklausoje, gauta 138 tinkamai užpildytų anketų (atsako dažnis 83,13 proc.). Siekiant įvertinti klausimyno efektyvumą bei aiškumą buvo atliktas žvalgomasis tyrimas 2020 m. spalio mėn. Kauno rajono savivaldybės VSB. Buvo išdalinta 10 anketų, grįžo 10 (atsako dažnis 100 proc.). Po žvalgomojo tyrimo anketoje pokyčių nebuvo atlikta, gautų anketų rezultatai buvo įtraukti į pagrindinį tyrimą.

Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas. Tyrimo imtis apskaičiuota remiantis Higienos Instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro 2020 m. visuomenės sveikatos priežiūros specialistų registro duomenimis. Iš viso VSB dirba 857 visuomenės sveikatos priežiūros specialistai , vykdantys sveikatos priežiūrą ugdymo įstaigose (38). Iš 13 VSB sutikusių dalyvauti tyrime darbuotojų bendras skaičius – 292. Naudojantis reprezentatyviosios imties dydžio skaičiuokle (pasirinkta tikimybė 95 proc., paklaida 5 proc., paplitimas 50 proc.) apskaičiuota tyrimo imtis — 166 (39). Buvo apklausti visi, kurie sutiko dalyvauti tyrime VSPS, dirbantys ugdymo įstaigose. Iš viso išsiųsta 166 pakvietimai dalyvauti apklausoje, gautos 138 tinkamai užpildytos anketos (atsako dažnis — 83,1 proc.).

Tyrimo instrumentas ir duomenų šaltiniai. Tyrimo instrumentu pasirinkta anoniminė anketa (Priedas nr.1). Klausimynas sudarytas remiantis LR teisės aktais, reglamentuojančiais visuomenės sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatos biurų patirtimi, kitais moksliniais tyrimais, valstybinio audito ataskaita apie vaikų stiprinimo užtikrinimą (14). Anketą sudaro 12 klausimų.

(21)

21 reikėjo įvertinti pagal Likerto skalę balais nuo 1 iki 5, kur 1 – visiškai nesutinku; 2 – nesutinku; 3 – nei sutinku, nei nesutinku; 4 – sutinku; 5 – visiškai sutinku). 12 klausimo teiginiais siekiama išsiaiškinti, kokie yra galimi trukdžiai darbo kokybei. Pateikta 14 teiginių, susijusių su darbo organizavimu, darbo aplinkos mikroklimatu, motyvacine sistema, kuriuos reikėjo įvertinti pagal Likerto skalę balais nuo 1 iki 5, kur 1 – visiškai nesutinku; 2 – nesutinku; 3 – nei sutinku, nei nesutinku; 4 – sutinku; 5 – visiškai sutinku. Vidinis klausimų suderinamumas abejose klausimų grupėse įvertintas apskaičiavus Cronbacho alfa koeficientą. Klausimų, skirtų įvertinti VSPS darbo kokybės vertinimo kriterijus, grupės Cronbacho alfa koeficientas buvo 0,87, darbo kokybės trukdančių veiksnių grupės – 0,79.Tai rodo gerą šių klausimyno dalių vidinį suderinamumą.

Duomenų analizės metodai. Statistinė duomenų analizė buvo atliekama SPSS statistinės analizės programa. Aprašomajai statistikai buvo skaičiuoti kintamųjų vidurkiai ir jų standartiniai nuokrypiai. Hipotezėms apie požymių nepriklausomumą tikrinti skaičiuojamas χ² (chi kvadrato) kriterijus, o hipotezėms apie dviejų požymių priklausomumą skaičiuojamas z kriterijus. Skirtumai buvo laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

(22)

22

3. REZULTATAI

3.1. Tyrimo dalyviai ir aprašomoji charakteristika

Tyrimo metu iš viso buvo apklausta 138 VSPS, dirbantys bendro lavinimo ugdymo įstaigose. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal VSB lokaciją apskrityse pavaizduotas 3.1 lentelėje. Daugiausiai respondentų buvo iš Klaipėdos (29,0 proc.) ir Kauno (25,4 proc.) apskričių, o mažiausiai — Alytaus (0,7 proc.) bei Vilniaus (0,7 proc.) apskričių.

3.1.1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal visuomenės sveikatos biuro lokaciją apskrityse, proc. Apskritis K la ip ėd os K au n o Š ia u lių P an ev ėž io T au ra gė s T el ši ų U te n os M ar ij am p ol ės A ly ta u s V il ni au s Iš viso N 40 35 24 22 7 4 2 2 1 1 138 Proc. 29,0 25,4 17,4 15,9 5,1 2,9 1,4 1,4 0,7 0,7 100,0

Dauguma apklaustųjų priklausė rajono VSB — 64,5 proc., o 35,5 proc. priklauso miesto VSB. Beveik visi respondentai — 99,3 proc. buvo moterys. Respondentų amžius buvo nuo 21 iki 69 metų, amžiaus vidurkis — 43,57 metų (standartinė paklaida — 13,86 metų). Didžiąją dalį (44,9 proc.) respondentų sudarė 21-39 metų amžiaus VSPS, šiek tiek mažiau — 28,3 proc. sudarė 40-55 metų amžiaus specialistės ir 26,8 proc. 56-69 metų amžiaus specialistės. Palyginamajai analizei pagal amžių, respondentai buvo suskirstyti į dvi grupes: 21-41 m. amžiaus respondentai (49,3 proc.) ir 42-69 m. amžiaus respondentai (50,7 proc.).

Daugiau nei pusė (60,9 proc.) respondentų yra įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 32,6 proc. turi aukštąjį neuniversitetinį (koleginį) išsilavinimą ir kitą (specialų vidurinį/studentas) — 6,5 proc. respondentų.

(23)

23 darbo stažas yra gana mažas, kadangi pusė tiriamųjų turėjo mažesnį nei 6 metų darbo stažą.

3.2. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų nuomonė apie darbo kokybės vertinimą Norint išsiaiškinti VSPS nuomonę apie darbo kokybės vertinimą, buvo klausiama ar jų nuomone yra naudinga vertinti VSPS darbo kokybę. Didžioji dalis — 76,8 proc. mano, kad darbo kokybę vertinti yra naudinga, 13,0 proc. respondentų pasisakė, kad ne, o 10,2 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės. Statistiškai reikšmingų skirtumų lyginant pagal amžių, darbo stažą, pagal apskritį, kurią aptarnauja biuras nepastebėta.

97,1 proc. VSPS atsakė, kad jų visuomenės sveikatos biure, darbuotojų vertinimas vyksta. 87,7 proc. darbuotojų vertinimas vyksta kartą metuose.

Buvo norima išsiaiškinti ir labiausiai paplitusius kokybės vertinimo būdus, visuomenės sveikatos biuruose. 64,5 proc. VSPS atsakė, kad darbuotojų vertinimas vyksta motyvacinių pokalbių metu su direktoriumi arba kuruojančiu asmeniu. Kitų metodų taikymo pasiskirstymas pavaizduotas 3.2.1 paveiksle.

3.2.1 pav. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų darbo kokybės vertinimo būdai, proc. Siekiant išsiaiškinti VSPS nuomonę apie jų darbo kokybės vertinimo kriterijus, buvo pateikta 13 teiginių susijusių su jų darbo specifika ir buvo prašoma visus teiginius įvertinti pagal Likerto skalę nuo 1 iki 5 (nuo „Visiškai nesutinku“ ir „Visiškai sutinku“). Teiginiai buvo suformuluoti remiantis LR teisės aktais, kuriais vadovaujantis yra atliekama sveikatos priežiūra ugdymo įstaigose.

Didelio nepasitenkinimo išvardintais darbo kokybės vertinimo kriterijai, VSPS nepareiškė — dauguma darbuotoju su teiginiais sutiko arba visiškai sutiko (3.2.2 pav.). Vieni iš pagrindinių darbo organizavimo dedamųjų yra laiku pateikti darbo planai ir ataskaitos, pagal kuriuos organizuojami

64,4 19,6

13,8

2,2

Motyvacinių pokalbių metu Gaunamas raštas iš

direktoriaus/kuruojančio asmens su išvadomis

(24)

24 metiniai, ketvirčių arba mėnesių darbai arba atsiskaitoma už nuveiktus darbus. VSPS buvo prašoma įvertinti ar sutinka, kad jų darbo kokybė būtų vertinama pagal darbo planų pateikimą nustatytu laiku. 42,8 proc. respondentų visiškai sutinka ir 36,2 proc. respondentų sutinka, kad jų darbo kokybė būtų vertinama pagal laiku pateiktus darbo planus, 45,7 proc. VSPS visiškai sutinka, o 36,2 proc. sutinka, kad jų darbo kokybė būtų vertinama pagal ataskaitų pateikimą laiku. 84,8 proc. respondentų visiškai sutinka arba sutinka, kad darbo kokybė būtų vertinama pagal metinių planų įgyvendinimą. Šie kriterijai yra svarbūs vertinant darbuotojų laiko planavimo įgūdžius, atsakomybę, organizuotumą. Daugiausiai darbuotojų visiškai nesutiko arba nesutiko dėl kokybės vertinimo atsižvelgiant į darbuotojų darbo stažą įstaigoje (44,9 proc.) bei pagal suprastėjusius/pagerėjusius mokinių sveikatos rodiklius (45,0 proc.) bei sveikos gyvensenos įgūdžius (35,5 proc.). 34,0 proc. apklaustųjų nesutinka arba visiškai nesutinka, kad jų darbo kokybė būtų vertinama pagal pravestų tėvų susirinkimų skaičių taip pat 26,1 proc. nesutinka arba visiškai nesutinka, kad darbo kokybė būtų vertinama pagal suteiktų konsultacijų skaičių mokinių tėvams (3.2.2 pav.).

3.2.2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal požiūrį į darbo kokybės vertinimo rodiklius, proc. 13,0 8,0 22,5 15,2 34,1 25,4 31,2 28,3 15,2 26,8 29,7 29,7 12,3 36,2 39,1 34,8 46,4 18,1 28,3 28,3 33,3 50,0 18,8 26,1 16,7 42,8 42,8 45,7 22,5 29,0 13,8 18,8 14,5 16,7 24,4 9,4 8,7 8,7 42,0 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Darbo kokybės vertinimas pagal darbo planų pateikimą

laiku

Darbo kokybės vertinimas pagal darbo ataskaitų pateikimą nustatytu laiku

Darbo kokybės vertinimas pagal ugdymo įstaigos direktoriaus atsiliepimus

Darbo kokybės vertinimas pagal atliktų užsiėmimų skaičių Darbo kokybės vertinimas pagal pravestų tėvų susirinkimų

skaičių

Darbo kokybės vertinimas pagal suteiktų konsultacijų skaičių mokiniams

Darbo kokybės vertinimas pagal suteiktų konsultacijų skaičių mokinių tėvams

Darbo kokybės vertinimas pagal suteiktų konsultacijų skaičių mokyklos darbuotojams

Darbo kokybės vertinimas pagal surengtų renginių skaičių mokykloje

Darbo kokybės vertinimas pagal

pagerėjusius/suprastėjusius mokinių sveikatos rodiklius Darbo kokybės vertinimas pagal

pagerėjusius/suprastėjusius mokinių sveikos gyvensenos… Darbo kokybės vertinimas atsižvelgiant į darbuotojo darbo

stažą

Darbo kokybės vertinimas pagal metinių planų įgyvendinimą

(25)

25 Respondentai turėjo įvertinti teiginius apie jų darbo kokybės vertinimo kriterijus nuo 1 iki 5, kai 1 — visiškai nesutinku, o 5 — visiškai sutinku. Tarp prasčiausiai įvertintų kriterijų pateko — darbo kokybės vertinimas pagal pagerėjusius/suprastėjusius mokinių sveikatos rodiklius, sveikos gyvensenos įgūdžius bei darbo stažą. Geriausiai respondentai vertino savo darbo kokybės vertinimą pagal metinių planų įgyvendinimą bei planų pateikimą nustatytu laiku. Bendrai vertinant skirtingų darbo kokybės rodiklių vidurkiai buvo gana aukšti ir su dauguma vertinimo kriterijų respondentai sutinka (3.2.1 lentelė).

3.2.1 lentelė. Atskirų VSPS darbo kokybės vertinimo kriterijų reikšmės įvertinimai

Darbo kokybės vertinimo kriterijus Vidurkis±SN* Mediana Min Max Darbo kokybės vertinimas pagal darbo planų

pateikimą nustatytu laiku (nevėlavimą) 4,09 ± 1,05 4 1 5

Darbo kokybės vertinimas pagal darbo ataskaitų pateikimą nustatytu laiku (nevėlavimą)

4,18 ± 1,03 4 1 5

Darbo kokybės vertinimas pagal ugdymo įstaigos

direktoriaus atsiliepimus 3,52 ± 1,19 4 1 5

Darbo kokybės vertinimas pagal atliktų

užsiėmimų skaičių 3,93 ± 0,96 4 1 5

Darbo kokybės vertinimas pagal pravestų tėvų susirinkimų skaičių

3,01 ± 1,18 4 1 5

Darbo kokybės vertinimas pagal suteiktų

konsultacijų skaičių mokiniams 3,26 ± 1,27 4 1 5

Darbo kokybės vertinimas pagal suteiktų konsultacijų skaičių mokinių tėvams

3,22 ± 1,17 4 1 5

Darbo kokybės vertinimas pagal suteiktų konsultacijų skaičių mokyklos darbuotojams

3,38 ± 1,14 4 1 5

Darbo kokybės vertinimas pagal surengtų renginių skaičių mokykloje

3,87 ± 1,00 4 1 5

pagerėjusius/suprastėjusius mokinių sveikatos rodiklius

2,73 ± 1,24 4 1 5

pagerėjusius/suprastėjusius mokinių sveikos gyvensenos įgūdžius

2,91 ± 1,21 4 1 5

Darbo kokybės vertinimas atsižvelgiant į visuomenės sveikatos priežiūros specialisto darbo stažą darbovietėje

2,72 ± 1,19 4 1 5

Darbo kokybės vertinimas pagal metinių planų įgyvendinimą

4,41 ± 0,88 4 1 5

Bendras suminis balas: 45,23 ± 14,51 52 13 65

*SN — Standartinis nuokrypis

(26)

26 mokiniams, mokinių tėvams ar mokyklos darbuotojams nei jaunesnio amžiaus specialistai. Tai galimai rodo, kad vyresnio amžiaus specialistai labiau linkę bendrauti su mokyklos bendruomene. Statistiškai reikšmingų skirtumų lyginant darbo kokybės vertinimo rodiklius pagal amžių nenustatyta (3.2.2 lentelė).

3.2.2 lentelė. VSPS nuomonės apie darbo kokybės vertinimo rodiklius pasiskirstymas pagal respondentų amžių, proc.

Darbo vertinimo kriterijus Atsakymas Amžius _Statistinis reikšmingumas 21-41 m. (N=69) 42-69 m. (N=70) Darbo kokybės vertinimas pagal darbo planų pateikimą nustatytu laiku (nevėlavimą) Visiškai nesutinku 2,9 5,7 χ²=0,85; lls=4; p=0,931 Nesutinku 2,9 4,3

Nei sutinku, nei

nesutinku 13,2 12,9 Sutinku 36,8 35,7 Visiškai sutinku 44,1 41,4 Darbo kokybės

vertinimas pagal darbo ataskaitų pateikimą nustatytu laiku (nevėlavimą) Visiškai nesutinku 5,9 4,3 χ²=1,96; lls=4; p=0,743 Nesutinku 1,5 2,9

Nei sutinku, nei

nesutinku 5,9 10,0 Sutinku 36,8 41,4 Visiškai sutinku 50,0 41,4

Darbo kokybės

vertinimas pagal ugdymo įstaigos direktoriaus atsiliepimus Visiškai nesutinku 7,4 7,1 χ²=3,67 lls=4 p=0,453 Nesutinku 17,6 8,6

Nei sutinku, nei

Darbo kokybės

vertinimas pagal pravestų užsiėmimų skaičių Visiškai nesutinku 1,5 2,9 χ²=2,41; lls=4; p=0,660 Nesutinku 10,3 4,3

Nei sutinku, nei

Darbo kokybės

vertinimas pagal pravestų tėvų susirinkimų skaičių Visiškai nesutinku 7,4 12,9 χ²=2,16; lls=4; p=0,707 Nesutinku 27,9 20,0

Nei sutinku, nei

Darbo kokybės

vertinimas pagal suteiktų konsultacijų skaičių mokiniams Visiškai nesutinku 11,8 12,9 χ²=12,09 lls=4 p=0,017 Nesutinku 20,6 10,0

Nei sutinku, nei

(27)

27 3.2.2 lentelės tęsinys. VSPS nuomonės apie darbo kokybės vertinimo rodiklius pasiskirstymas pagal amžių, proc.

Darbo vertinimo kriterijus Atsakymas Amžius _Statistinis reikšmingumas 21-41 m. (N=69) 42-69 m. (N=70) Darbo kokybės

vertinimas pagal suteiktų konsultacijų skaičių mokinių tėvams Visiškai nesutinku 8,8 10,0 χ²=8,79; lls=4; p=0,67 Nesutinku 20,6 12,9

Nei sutinku, nei

vertinimas pagal suteiktų konsultacijų skaičių mokyklos darbuotojams Visiškai nesutinku 7,4 7,1 χ²=3,20; lls=4; p=0,526 Nesutinku 17,6 11,4

Nei sutinku, nei

vertinimas pagal surengtų renginių skaičių mokykloje Visiškai nesutinku 2,9 5,7 χ²=1,37; lls=4; p=0,850 Nesutinku 4,4 5,7

Nei sutinku, nei

nesutinku 13,2 17,1 Sutinku 52,9 47,1 Visiškai sutinku 26,5 24,3 Darbo kokybės vertinimas pagal pagerėjusius/suprastėjusi us mokinių sveikatos rodiklius Visiškai nesutinku 20,6 18,6 χ²=2,59; lls=4; p=0,629 Nesutinku 27,9 22,9

Nei sutinku, nei

nesutinku 29,4 24,3 Sutinku 14,7 22,9 Visiškai sutinku 7,4 11,4 Darbo kokybės vertinimas pagal pagerėjusius/suprastėjusi us mokinių sveikos gyvensenos įgūdžius Visiškai nesutinku 16,2 17,1 χ²=5,81; lls=4; p=0,214 Nesutinku 25,0 12,9

Nei sutinku, nei

nesutinku 32,4 27,1 Sutinku 19,1 32,9 Visiškai sutinku 7,4 10,0 Darbo kokybės vertinimas atsižvelgiant į VSPS darbo stažą darbovietėje Visiškai nesutinku 20,6 14,3 χ²=4,25; lls=4; p=0,373 Nesutinku 27,9 27,1

Nei sutinku, nei

vertinimas pagal metinių planų įgyvendinimą Visiškai nesutinku 2,9 2,9 χ²=0,25; lls=4; p=0,969 Nesutinku 0,0 0,0

Nei sutinku, nei

(28)

28 3.2.3 lentelė. VSPS nuomonės apie darbo kokybės vertinimo rodiklius pasiskirstymas pagal darbo stažą VSB, proc.

Darbo vertinimo

kriterijus Atsakymas

Darbo stažas _Statistinis

reikšmingumas 1-5 m. (N=70) 6-35 m. (N=68)

Darbo kokybės vertinimas pagal darbo planų pateikimą nustatytu laiku (nevėlavimą) Visiškai nesutinku 2,9 5,9 χ²=3,84; lls=4; p=0,428 Nesutinku 4,3 2,9

Nei sutinku, nei

vertinimas pagal darbo ataskaitų pateikimą nustatytu laiku (nevėlavimą) Visiškai nesutinku 4,3 5,9 χ²=3,01; lls=4; p=0,556 Nesutinku 2,9 1,5

Nei sutinku, nei

vertinimas pagal ugdymo įstaigos direktoriaus atsiliepimus Visiškai nesutinku 10,0 4,4 χ²=6,74; lls=4; p=0,150 Nesutinku 18,6 7,4

Nei sutinku, nei

Darbo kokybės

vertinimas pagal pravestų užsiėmimų skaičių Visiškai nesutinku 1,4 2,9 χ²=3,42; lls=4; p=0,491 Nesutinku 7,1 7,4

Nei sutinku, nei

Darbo kokybės

vertinimas pagal pravestų tėvų susirinkimų skaičių Visiškai nesutinku 5,7 14,7 χ²=7,04; lls=4; p=0,134 Nesutinku 27,1 20,6

Nei sutinku, nei

vertinimas pagal suteiktų konsultacijų skaičių mokiniams Visiškai nesutinku 10,0 14,7 χ²=7,49; lls=4; p=0,112 Nesutinku 20,0 10,3

Nei sutinku, nei

(29)

29 3.2.4 lentelė. VSPS nuomonės apie darbo kokybės vertinimo rodiklius pasiskirstymas pagal darbo stažą VSB, proc.

Darbo vertinimo

kriterijus Atsakymas

Darbo stažas _Statistinis

reikšmingumas 1-5 m. (N=70) 6-35 m. (N=68)

Darbo kokybės

vertinimas pagal suteiktų konsultacijų skaičių mokinių tėvams Visiškai nesutinku 7,1 11,8 χ²=4,63; lls=4; p=0,327 Nesutinku 21,4 11,8

Nei sutinku, nei

vertinimas pagal suteiktų konsultacijų skaičių mokyklos darbuotojams Visiškai nesutinku 4,3 10,3 χ²=3,73; lls=4; p=0,443 Nesutinku 18,6 10,3

Nei sutinku, nei

vertinimas pagal surengtų renginių skaičių mokykloje Visiškai nesutinku 1,4 7,4 χ²=4,24; lls=4; p=0,374 Nesutinku 5,7 4,4

Nei sutinku, nei

nesutinku 14,3 16,2 Sutinku 48,6 51,5 Visiškai sutinku 30,0 20,6 Darbo kokybės vertinimas pagal pagerėjusius/suprastėjusiu s mokinių sveikatos rodiklius Visiškai nesutinku 17,1 22,1 χ²=267; lls=4; p=0,615 Nesutinku 27,1 23,5

Nei sutinku, nei

nesutinku 25,7 27,9 Sutinku 22,9 14,7 Visiškai sutinku 7,1 11,8 Darbo kokybės vertinimas pagal pagerėjusius/suprastėjusiu s mokinių sveikos gyvensenos įgūdžius Visiškai nesutinku 15,7 17,6 χ²=2,81; lls=4; p=0,591 Nesutinku 24,3 13,2

Nei sutinku, nei

nesutinku 27,1 32,4 Sutinku 24,3 27,9 Visiškai sutinku 8,6 8,8 Darbo kokybės vertinimas atsižvelgiant į VSPS darbo stažą darbovietėje Visiškai nesutinku 20,0 14,7 χ²=12,56; lls=4; p=0,014 Nesutinku 34,3 20,6

Nei sutinku, nei

nesutinku 32,9 26,5 Sutinku 7,1 26,5* Visiškai sutinku 5,7 11,8 Darbo kokybės

vertinimas pagal metinių planų įgyvendinimą Visiškai nesutinku 1,4 4,4 χ²=7,79; lls=4; p=0,051 Nesutinku 0,0 0,0

Nei sutinku, nei

* — p<0,05, lyginant su darbuotojais, kurių darbo stažas 1-5 m.

(30)

30 3.3. Dažniausiai pasitaikantys trukdžiai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų darbo

kokybei užtikrinti

VSPS išskyrė tris pagrindinius trukdžius, kurie gali turėti įtakos darbo kokybei: darbas mažu etatu vienoje ugdymo įstaigoje, darbas keliose ugdymo įstaigose bei per didelį dokumentų ir ataskaitų kiekį. 77,6 proc. VSPS visiškai sutinka arba sutinka, kad darbas keliose ugdymo įstaigose turi neigiamos įtakos darbo kokybei, 75,4 proc. VSPS visiškai sutinka arba sutinka, kad darbas mažu etatu vienoje ugdymo įstaigoje turi neigiamos įtakos darbo kokybei bei 71,0 proc. VSPS visiškai sutinka arba sutinka, kad neigiamos įtakos darbo kokybei turi per didelis dokumentų kiekis, kurių pildymas užima daug laiko (3.3.1 pav.)

3.3.1 pav. VSPS nuomonė apie veiksnius, kurie turi neigiamos įtakos darbo kokybei, proc.

5,1 6,5 6,5 14,5 36,2 33,3 25,4 37,0 30,4 34,8 8,7 21,7 31,2 26,8 12,3 12,3 21,0 26,1 27,5 31,9 36,2 25,4 21,7 17,4 33,3 31,9 40,6 34,8 34,1 29,7 32,6 34,8 18,1 15,9 15,2 15,9 16,7 23,9 37,7 23,2 15,9 20,3 43,5 45,7 38,4 18,1 5,8 9,4 13 5,8 11,6 7,2 15,9 18,1 5,8 13,8 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Darbas keliose ugdymo įstaigose

Darbas mažu etatu vienoje ugdymo įstaigoje Per daug dokumentų, ataskaitų pildymo, kas užima daug

laiko

Nepavyksta suderinti užsiėmimų laiko su ugdymo įstaigomis, klasių tvarkaraščiais Neužtenka priemonių/inventoriaus užsiėmimams vykdyti

Neapibrėžtos, neaiškios darbo funkcijos Neapibrėžti darbo kokybės vertinimo kriterijai Nemaloni aplinka darbo vietoje Nepalankus ugdymo įstaigos direktoriaus požiūris į Jūsų

darbą ugdyno įstaigoje

Nepalankus mokytojų požiūris į Jūsų darbą ugdymo įstaigoje Per mažas tėvų/globėjų įsitraukimas į Jūsų vykdomas

veiklas

Trūksta sveikatos stiprinimo veiklų integravimo į bendrasias ugdymo programas

Trūksta įsitraukimo į bendras biuro veiklas Nėra motyvacinės sistemos arba ji nėra veiksni

(31)

31 Skirtingų veiksnių, kurie turi neigiamos įtakos darbo kokybei, bendri rodiklių vidurkiai buvo gana aukšti, tai rodo, kad visi išvardinti kriterijai respondentų nuomone, gali būti veiksniai turintys neigiamos įtakos jų darbo kokybei. Pagal veiksnių svarbumą, kurie turi neigiamos įtakos darbo kokybei galime sudėlioti taip: darbas keliose ugdymo įstaigose, darbas mažu etatu, per didelis kiekis atskaitų ir dokumentų, per mažas tėvų/globėjų įsitraukimas į vykdomas veiklas, užsiėmimų laiko nesuderinamumas su mokinių tvarkaraščiais, sveikatos stiprinimo veiklų integravimo trūkumas į bendras ugdymo programas, nėra motyvacinės sistemos, neapibrėžti darbo kokybės vertinimo kriterijai, neapibrėžtos darbo funkcijos ir įsitraukimo į bendras biuro veiklas trūkumas, nepalankus mokyklos bendruomenės požiūris bei nemaloni darbo aplinka (3.3.1 lentelė).

3.3.1 lentelė. Atskirų veiksnių, turinčių neigiamos įtakos darbo kokybei reikšmės įvertinimai Veiksniai, turintys neigiamos įtakos

darbo kokybei

Vidurkis± SN* Mediana Min Max

Darbas keliose ugdymo įstaigose 4,06 ± 1,11 3 1 5

Darbas mažu etatu vienoje ugdymo įstaigoje 4,03 ± 1,17 3 1 5

Per daug dokumentų, ataskaitų pildymo, kas

užima daug laiko 4,00 ± 1,00 3 1 5

Nepavyksta suderinti užsiėmimų laiko su

ugdymo įstaigomis ir klasių tvarkaraščiais 3,43 ± 1,14 3 1 5

Neužtenka inventoriaus/priemonių

užsiėmimams vykdyti 2,69 ± 1,09 3 1 5

Neapibrėžtos/neaiškios darbo funkcijos 2,83 ± 1,11 3 1 5

Neapibrėžti darbo kokybės vertinimo kriterijai _{2,96 ± 1,16} ₃ ₁ ₅

Nemaloni aplinka darbo vietoje 2,59 ± 1,11 3 1 5

Nepalankus ugdymo įstaigos direktoriaus

požiūris į Jūsų darbą ugdymo įstaigoje 2,70 ± 1,28 3 1 5

Nepalankus mokytojų požiūris į Jūsų darbą

ugdymo įstaigoje 2,70 ± 1,21 3 1 5

Per mažas tėvų/globėjų įsitraukimas į Jūsų

vykdomas veiklas 3,52 ± 1,01 3 1 5

Trūksta sveikatos stiprinimo veiklų

integravimo į bendrąsias ugdymo programas 3,28 ± 1,14 3 1 5

Trūksta įsitraukimo į bendras biuro veiklas 2,83 ± 0,97 3 1 5

Nėra motyvacinės sistemos arba ji nėra

veiksni 3,12 ± 1,09 3 1 5

Bendras suminis balas: 44,74 ± 15,59 42 14 70