FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
SIMONA LIGEIKYTĖ
AKMENĖS RAJONO VISUOMENĖS VAISTINĖSE PACIENTŲ
GAUNAMOS KONSULTACIJOS TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
Doc. dr. R. Radţiūnas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis
AKMENĖS RAJONO VISUOMENĖS VAISTINĖSE PACIENTŲ GAUNAMOS KONSULTACIJOS TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
Doc., dr. Raimondas Radţiūnas
Recenzentas: Darbą atliko: Magistrantė Simona Ligeikytė
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 7 SĄVOKOS... 8 ĮVADAS ... 9DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 11
1.1. Konsultacija ir jos svarba ... 11
1.2. Farmacijos specialisto konsultacija ir savigyda ... 11
1.3. Vaistų vartojimo nurodymų laikymosi svarba ... 13
1.4. Konsultacija, kaip farmacinės paslaugos dalis Lietuvoje ... 15
1.5. Farmacinė rūpyba sveikatos prieţiūroje ... 16
2. TYRIMO METODIKA ... 18
2.1. Tyrimo metodai ... 18
2.2. Tyrimo objektas ir imties nustatymas ... 18
2.3. Tyrimo instrumentas ... 19
2.4. Tyrimo instrumento validavimas ... 20
2.5. Etikos patvirtinimas ... 20
2.6. Respondentų sociodemografinė charakteristika ... 21
3. REZULTATŲ APŢVALGA ... 25
3.1. Pacientų apklausos rezultatų apţvalga ... 25
3.1.1. Pacientų apsilankymas vaistinėje. ... 25
3.1.2. Gaunama informacija apie vaistus ... 30
3.1.3. Vaistų vartojimas ... 33
3.2. Farmacijos specialistų apklausos rezultatų apţvalga ... 39
3.2.1. Apie vaistinę ... 39
3.2.2. Apie pacientų identifikavimą ... 41
3.2.2. Apie vaistų išdavimą ... 42
3.2.3. Apie teikiamą konsultaciją ... 47
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 50
5. IŠVADOS ... 52
SANTRAUKA
S. Ligeikytės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc. R. Radţiūnas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra.-Kaunas.
Magistrinio darbo tema: AKMENĖS RAJONO VISUOMENĖS VAISTINĖSE PACIENTŲ GAUNAMOS KONSULTACIJOS TYRIMAS
Raktiniai ţodţiai: konsultacija, visuomenės vaistinė, savigyda, farmacinė paslauga.
Tikslas: Ištirti ar Akmenės rajone esančiose visuomenės vaistinėse pacientams suteikiama kokybiška farmacijos specialisto konsultacija.
Metodika: Tyrimo pradţioje buvo sudarytas tyrimo planas, apţvelgtos ir aprašytos su magistrinio darbo tema susijusios mokslinės publikacijos ir tyrimai. Tyrimui atlikti paruoštos dvi kiekybinės-anketinės apklausos, kurių viena buvo skirta vaistinės klientams, kita – farmacijos specialistams. Surinktos 344 anketos iš vaistinės klientų ir 19 anketų iš farmacijos specialistų.
Rezultatai: 33,99 proc. respondentų vaistinėje lankosi bent kartą per mėnesį ir čia daugiausia uţsuka 61-70 m. amţiaus pacientai (27,5proc.). 98,52 proc. pacientų vaistininkas įtakoja jų apsisprendimą perkant nereceptinį vaistą ar prekę. 89,20 proc. pacientų vaistininku pasitiki, nes pasak jų vaistininkas yra kvalifikuotas ir suinteresuotas pasiūlyti tinkamiausią vaistą. Vertinant vaistų vartojimo nurodymų laikymąsi, galima teigti, kad dauguma pacientų vaistus vartoja tiksliai kaip nurodyta. Analizuojant pacientams teikiamos konsultacijos atitikimą GVP reikalavimams matyti, kad konsultacija šiems reikalavimams atitinka tik iš dalies, nes buvo pastebėtas informacijos apie vaistų sąveikas ir nepageidaujamas reakcijas į vaistus, trūkumas. Farmacijos specialistai šią problemą įvardijo dėl laiko stokos.
Išvados: 1. Pacientai daţniausiai lankosi vienoje pamėgtoje vaistinėje ir tai labiausiai lemia malonus vaistinės personalo aptarnavimas. 2. Į vaistinę pacientai daţniausiai uţsuka lengvai sunegalavę. 3. Tyrimo metu nustatyta, kad pacientai vaistus vartoja tiksliai, t,y, laikosi gydymo nurodymų. 4. Pacientams teikiama konsultacija GVP reikalavimams atitinka tik iš dalies.
SUMMARY
The master’s thesis by S. Ligeikytė / scientific advisor doc. R Radţiūnas; Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy Department. - Kaunas.
Master’s thesis topic: THE INVESTIGATION OF PATIENT CONSULTATION IN AKMENE’S DISTRICT COMMUNITY PHARMACIES
Key words: consultation, community pharmacy, self-medication, pharmaceutical service.
Aim: To investigate whether the consultation for community pharmacies patients is high-quality.
Methodology: The beginning of the investigation included the formation of investigation plan, the review and description of scientific publications and researches relevant to the master’s thesis. Two quantitative – questionnaire surveys were prepared for the investigation, one designed for pharmacy clients and the other for pharmacy specialists. 344 questionnaires were received from pharmacy clients and 19 questionnaires were received from pharmacy specialists.
Results: 33,99 percent of respondents visit the pharmacy at least once a month and the majority of visitors are of the age 61-70 (27,5 pc.). For 98,52 percent of patients the pharmacist influences their decision of buying a non-prescription medicine or an item. 89,20 percent of patients depend on a pharmacist because according to them they are qualified and interested in offering the most effective medicine. Evaluating the abidance of medicine use it can be stated that the patients use the medicine accordingly. Analyzing the correspondence between the patient consultation and GVP requirements it is shown that these requirements are met only in part, because the lack of information about medicine interactions and adverse reactions to medicine was seen. According to the pharmacists the cause of this problem is the lack of time.
Conclusions: 1. The patients usually visit their favorite pharmacy and it is mostly determined by the nice service provided by the pharmacy staff. 2. The patients usually visit the pharmacy being barely ill. 3. The investigations showed that the patients use the medicine according to the directions, that is the patients follow the directions of treatment. 4. The consultation provided for the patients meets GPP requirements only in part.
SANTRUMPOS
df- laisvės laipsnių skaičius FR- farmacinė rūpyba GVP- gera vaistinių praktika JAV- Jungtinės Amerikos Valstijos
p- duomenims patikrinti taikomas statistinio reikšmingumo lygmuo
SPSS- Statistical Package for the Social Science – Statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa.
WHO – World Health Organization – Pasaulinė sveikatos organizacija χ2
SĄVOKOS
Farmacinė paslauga- Vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos prieţiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą (1).
Farmacinė rūpyba – vaistininko farmacinės veiklos dalis, apimanti:
1) Gyventojų, kuriems paskirtas gydymas vaistais, individualias konsultacijas siekiant nustatyti ir, bendradarbiaujant su gydyoju, išspręsti su vaistinių preparatų vartojimu susijusias problemas;
2) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugas vykdant lėtinių ligų valdymo programas;
3) Tikslinį gyventojų informavimą apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose; 4) Dalyvavimą sveikatinimo ir sveikatos profilaktinėse programose ir kitas susijusias
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas papildomas paslaugas teikiamas vaistinėse (2).
Farmacijos specialistas - vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo (1).
Gera vaistinių praktika- normų, nustatančių reikalavimus vaistinės veiklai, įskaitant farmacinės paslaugos tiekimą ir farmacinės rūpybos principų įgyvendinimą, visuma (3).
Nepageidaujama reakcija - nenorimas neigiamas ţmogaus organizmo atsakas į vaistinį preparatą (1).
Savigyda- gyventojo gydymasis savo nuoţiūra pasirinktais nereceptiniais vaistiniais preparatais (3).
Visuomenės vaistinė - juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigyjimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinų paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę (1).
ĮVADAS
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 84 straipsnis reglamentuoja, kad Lietuvos Respublikos gyventojai turi teisę: turėti sveiką, saugią fizinę ir socialinę aplinką bei gauti informaciją apie pavojų sveikatai šioje aplinkoje; taip pat gauti sveikatai saugias vartojimui skirtas ţaliavas, gaminius, prekes ir paslaugas; gauti informaciją apie savo sveikatą bei teisę į šios informacijos konfidencialumą (4).
Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatyme numatyta, kad farmacinė paslauga – tai vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos prieţiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą (1). Kiekvieno farmacijos specialisto pagrindinis tikslas yra laiku suteikti tikslią informaciją pacientams apie įsigyjamus vaistus, jų vartojimą, galimas nepageidaujamas reakcijas ir kitus farmakokinetinius bei farmakodinaminius aspektus.
Konsultavimas yra tam tikros informacijos perdavimas, siekiant padėti ţmonėms susidaryti tvirtą nuomonę ir priimti tinkamus sprendimus. Nuo konsultavimo kokybės didele dalimi priklauso ir pacientų sveikata. Kasdien Lietuvoje daug ţmonių apsilanko vaistinėse. Tų apsilankymų tikslai yra keli. Vienas jų - įsigyti gydytojo paskirtų vaistų, kitas - gauti vaistininko konsultaciją dėl nereceptinių vaistų įsigijimo, trečias – gauti konsultaciją įvairiais sveikatinimo klausimais. Ne veltui vaisto pakuotės lapelyje, skirtame pacientui yra nurodyta: - Jeigu norite suţinoti daugiau arba pasitarti, kreipkitės į vaistininką. - Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją, vaistininką arba slaugytoją. Kadangi vaistininkas yra lengviausiai pasiekiamas sveikatos prieţiūros specialistas, galima manyti, kad pacientai pirmiausia ir keipiasi į juos. Todėl farmacijos specialistų skleidţiama informacija turi būti itin kokybiška.
Šiandieną yra gausu ir kitų lengvai prieinamų informacijos šaltinių, tokių kaip televizija, radijas, internetas. Vartotojui yra patogu, nes informaciją jis gauna neišeidamas iš namų. Tačiau iš kitos pusės tokia informacija gali būti ir pavojinga. Pvz.: internete skleidţiama informacija ne visuomet yra patikima. Ţmonės ima uţsiiminėti savigyda, o tai tampa dideliu pavojumi jų pačių sveikatai. Galbūt šito galima išvengti gerinant konsultacijos kokybę vaistinėse, todėl šiame darbe sieksime išsiaiškinti kokios informacijos pacientams trūksta. Taip pat darbe analizuosime vaistinės pacientų gaunamą tinkamą, jiems gerai suprantamą informaciją apie vaistinį preparatą. Nagrinėsime įvairius literatūros šaltinius, rekomendacijas ir bandysime išsiaiškinti ko reikia, norint uţtikrinti kokybišką farmacinę konsultaciją. Tam, kad realiai būtų įvertinta Lietuvoje esanti situacija, atliksime pacientų apklausą.
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas - Ištirti ar Akmenės rajone esančiose visuomenės vaistinėse pacientams suteikiama kokybiška farmacijos specialisto konsultacija.
Darbo uţdaviniai:
1. Nustatyti veiksnius, nulemiančius pacientų apsisprendimą renkantis vaistinę; 2. Išsiaiškinti pacientų lankymosi visuomenės vaistinėse prieţastis;
3. Išsiaiškinti kaip pacientai laikosi vaistų vartojimo nurodymų.
1.
LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Konsultacija ir jos svarba
Pacientų konsultavimas yra labai svarbi farmacijos praktikos bei farmacinės rūpybos dalis. Tai yra vaistininko atsakomybė konsultuoti pacientą prieš išduodant vaistus. Pastaruoju metu išsivysčiusiose šalyse, tokiose kaip Australija, JAV, Amerika, buvo sutelktas didelis dėmesys į naują vaistininkų vaidmenį. Šiose šalyse vaistininko vaidmuo ypač kaip sveikatos patarėjas yra labai gerbiamas ir pripaţintas bendrosios praktikos gydytojų. Konsultavimas ne tik pagerina gydymosi vaistais rezultatus, bet ir sumaţina komplikacijas kylančias dėl vaistų vartojimo nurodymų nesilaikymo. Tai reikalauja glaudaus bendradarbiavimo tarp vaistininkų ir kitų sveikatos prieţiūros specialistų, ypač gydytojų, bei nuolatinio ţinių ir įgūdţių apie vaistus plėtimo (5).
1.2. Farmacijos specialisto konsultacija ir savigyda
Pagal geros vaistinių praktikos (GVP) nuostatus „Savigyda yra gyventojo gydymasis savo nuoţiūra pasirinktais nereceptiniais vaistiniais preparatais― (6). Visame pasaulyje yra įprasta savigyda kontroliuoti smulkius negalavimus. Susiduriant su trumpalaikiais sveikatos sutrikimais, ţmonės ne visada skuba pas gydytoją. Paprastai, sunegalavus, kyla ţmogiškasis išlikimo instinktas kuris sukelia polinkį gydyti save. Kiekvieną dieną, visame pasaulyje, ţmonės, nepriklausomai nuo to, kiek daug išmanantys jie gali būti, „veikia― savo sveikatą be konsultacijos su kvalifikuotu sveikatos prieţiūros specialistu. 2011 metais Etiopijoje atliktas tyrimas parodė, kad pagrindinis informacijos šaltinis tiems, kurie praktikuoja savigydą yra – savarankiškas apsisprendimas. Tolimesnei konsultacijai kreipiamasi į šeimos narius, draugus, bei aplink supančius ţmones, tačiau ne į sveikatos prieţiūros specialistą ( 1 paveikslas) (7)(8).
1 pav. Savigydos informacijos šaltiniai/rekomendacijos
Šiandien pacientai yra linkę vis daugiau prisiimti asmeninės atsakomybės uţ savo sveikatos būklę ir gauti kaip įmanoma patikimesnę informaciją iš patyrusių šaltinių, kad padėtų jiems priimti tinkamus sprendimus sveikatos prieţiūroje (8). Pastaruoju metu savigydos svarba ypač išaugo. Tai lėmė keletas veiksnių:
a) ţmonių susidomėjimas asmens sveikata ir sveikatinimo priemonėmis; b) laiko sąnaudos lankantis pas gydytoją;
c) platus informacinių technologijų tinklas: spauda, televizija, laikraščiai, internetas; d) didelis nereceptinių vaistų pasirinkimas (9);
Kadangi visuomenė tampa vis labiau išsilavinusi, ir internetas yra kone pagrindinis informacijos šaltinis, nėra nuostabu, kad pacientai vis labiau jaučiasi įsitikinę galintys patys kontroliuoti savo sveikatą (10). Kai savigyda yra tinkama, nesikreipiant į gydytoją galima pašalinti įvairius ligos simptomus, bei negalavimus. Vis dėl to, informacijos gausa apie vaistus gali būti klaidinanti, todėl vaistininkai vaidina svarbų vaidmenį tiekiant informaciją apie tinkamą ir saugų vaistų vartojimą. 2005 metais Singapure buvo atliktas tyrimas siekiant išsiaiškinti pacientų poţiūrį į savigydą. Buvo nustatyta, kad daugiau nei pusę respondentų nėra linkę konsultuotis su vaistininku dėl nedidelių negalavimų tokių kaip skrandţio diskomfortas, šaltis, viduriavimas, vidurių uţkietėjimas ar odos sudirginimas. Dauguma respondentų (66,3 proc.) nurodė, kad gydosi patys, ir konsultacijai kreipiasi tik tada kai jų pačių gydymasis buvo neveiksmingas (11)(12). Tai įrodo, kad savigyda be sveikatos prieţiūros specialisto konsultacijos, daţnai gali ne tik nepadėti išvengti negalavimų bet ir atvirščiai - sukelti nepageidaujamų pasėkmių (13) (14).
Vienas svarbus savigydos aspektas yra pagalba pacientams tapti atsakingais ir informuotais vaistų vartotojais. Norint tai pasiekti yra būtinas visuomenės švietimas, paciento konsultavimas bei prieinamumas prie tikslios informacijos apie vaistus. Vartotojai turi būti informuojami apie galimą riziką beatodairiškai vartojant įvairius medikamentus.
Manoma, kad savigydos mąstai pasaulyje ir toliau augs, nes pacientai įgyja vis daugiau galių. Vaistai, kurie anksčiau buvo išduodami tik su gydytojo receptu, tampa lengvai prieinamais be jų. Preţastis yra ta, kad vaistai atitinkantys saugumo, kokybės ir veiksmingumo kriterijus, gana daţnai ir greitai tampa nereceptiniais. Todėl vaistininkai vaidina esminį vaidmenį savigydoje, padėdami pacientams pasirinkti tinkamiausią gydymosi variantą. Kadangi savigyda toliau auga, labai svarbu padėti pacientams šioje srityje (15).
1.3. Vaistų vartojimo nurodymų laikymosi svarba
„Vaistai neveikia pacientų, kurie jų nevartoja― — C. Everett Koop, M.D.
Sėkmingas ligos gydymas receptiniais vaistais reikalauja nuoseklaus vaistų vartojimo, taip kaip paskirta. Tačiau tyrimai rodo, kad vaistai daţnai nėra taip vartojami. Gydymo plano nurodymų nesilaikymas yra pagrindinė sveikatos prieţiūros išlaidų ir kokybės problema. Nurodymų nesilaikymas tiesiogiai susijęs su prastais klinikiniais rezultatais, didelėmis sveikatos prieţiūros išlaidomis bei prarastu produktyvumu. Kasmet, dėl nurodymų nesilaikymo apskaičiuota išlaidų nuo 100$ iki 300$ milijardų, įskaitant išlaidas dėl išvengtos hospitalizacijos, slaugos namuose priėmimo bei priešlaikinę mirtį (16). Nurodymų laikymasis ypač svarbus lėtinių ligų, tokių kaip diabeto, širdies ligų bei vėţio valdyme (17)(18) . Štai Harvardo universiteto mokslininkai 2009 metais pastebėjo, kad prastas nurodymų laikymasis tarp pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis išlieka, „nepaisant įtikinamų įrodymų, kad vaistų terapija gali iš esmės pagerinti gyvenimo trukmę bei kokybę― (18).
Nurodymų nesilaikymas vartojant vaistus gali būti įvairių formų. Tuo tarpu labiausiai paplitusi forma yra tiesiog „uţmiršimas― vartoti gydytojo paskirtus vaistus, beveik trečdalis pacientų nustoja vaistus vartoti anksčiau nei nurodyta (19). Bendrai beveik 75 proc. suaugusių pacientų nurodymų nesilaiko vienu ar net keliais būdais, pavyzdţiui: nevartoja naujai paskirtų vaistų arba vaistus vartoja maţesnėmis dozėmis nei buvo rekomenduota gydytojo (20). Nurodymų nesilaikymas ypatingai daţnas kai pacientai vartoja paskirtus vaistus gydyti
asimptominėms ligoms, tokioms kaip aukštas kraujospūdis ar didelis cholesterolio kiekis. Nurodymų laikymasis yra atvirkščiai proporcingas vaistų vartojimo daţniui per dieną. Vidutinis nurodymų laikymosi lygis yra 80 proc., kai vaistus reikia vartoti tik kartą per parą, o vartojant vaistus 4 kartus per parą, nurodymų laikymasis sumaţėja iki 50 proc. (2 paveikslas). Pastebėta, kad pacientai pagerina savo vaistų vartojimo elgesį prieš ir po vizito pas gydytoją (16).
2 pav. Nurodymų laikymasis pagal vaistų vartojimo daţnumą. (Horizontalios linijos ţymi vidutinį nurodymų laikymosi lygį) (16)
Sakoma, kad pagrindinis veiksnys, lemiantis gydymo sėkmę yra gydymo plano laikymasis (21). Siekiant to, 2010 metais JAV (Vitkonsine) buvo vykdoma „Ask me 3― bandomoji programa, kuri yra skirta skatinti bendravimą tarp sveikatos prieţiūros specialisto ir paciento, taip pat įtraukti pacientus į jų pačių sveikatos prieţiūrą siekiant pagerinti nurodymų laikymąsi bei gydymosi rezultatus. „Ask me 3― klausimai:
Kokia yra pagrindinė problema?
Ką reikia daryti?
Kodėl man svarbu tai daryti? (22).
Vaistininkai turėtų nurodyti savo pacientams, kad jie paklaustų šių triejų klausimų, ir jie turėtų juos pateikti pacientui bei atsakyti į juos tuo atveju jei pacientai patys to neklausia. Taip pat svarbu, kad pacientas pakartotų tai ką nurodė vaistininkas, siekiant patikrinti ar pacientas viską suprato. Tyrimai parodė, kad gebėjimas skaityti, suprasti ir naudoti informaciją susijusią su sveikata yra stipriausias asmens sveikatos būklės prognostinis rodiklis. Pacientai, kurie supranta sveikatos instrukcijas, padaro maţiau klaidų vartojant vaistus ar ruošiantis medicininėms procedūroms. Jie taip pat gali geriau valdyti lėtines sveikatos ligas (22)(23).
Daug veiksnių turi įtakos nurodymų laikymuisi. Tačiau pirmiausia vaistininkas turėtų išsiaiškinti kokie veiksniai trukdo laikytis gydymosi plano (17).
Siekiant pagerinti vaistų vartojimo nurodymų laikymąsi, privaloma suprasti prieţastinius veiksnius dėl kurių ir sumaţėjo nurodymų laikymasis. WHO šiuos veiksnius klasifikuoja į 5 kategorijas: 1) socioekonominiai veiksniai; 2) veiksniai susiję su sveikatos prieţiūros personalu ir įdiegta sistema; 3) su ligomis susiję veiksniai; 4) su terapija susiję veiksniai; 5) su pacientu susiję veiksniai. Platesniu poţiūriu šie veiksniai patenka į tokias kategorijas: 1) su pacientu susiję veiksniai; 2) su gydytoju susiję veiksniai; 3) su sveikatos sistema susiję veiksniai.
1.4. Konsultacija, kaip farmacinės paslaugos dalis Lietuvoje
Farmacinė paslauga Lietuvoje pradėta tyrinėti XX amţiaus pabaigoje. Tuo metu buvo analizuojamos vaistų vartojimo, parinkimo, kaštų ir racionalaus vartojimo problemos. Išsamiau vaistinėje teikiama farmacinė paslauga imta analizuoti nuo 2002 metų. Tais metais Dr. V. Skyriaus ir kt. atliktame kiekybiniame tyrime, kuriame dalyvavo 148 Lietuvos visuomenės vaistinių vadovai, buvo nustatyta, kad vaistinės kol kas nepasiruošusios visas farmacijos paslaugas teikti pagal farmacinės rūpybos reikalavimus. O 2003 metais R. Mikalauskienės ir kt. atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo ir pacientai ir farmacijos specialistai 150 visuomenės vaistinėje, parodė, kad visuomenės vaistinėje pacientai gauna esminę informaciją apie vaisto dozavimą, vartojimo daţnumą ir laiką, o paaiškinamoji informacija teikiama nepakankamai. Taip pat šie tyrimai atskleidė, kad pacientams trūksta informacijos apie vaistų sąveikas. Tuo tarpu, farmacijos specialistai teigia, kad tai vyksta dėl ţinių trūkumo (24), (25), (26). 2010 metais J. Daukšienės atliktame tyrime nustatyta, kad gydytojai šiek tiek daţniau nei vaistininkai paaiškina kokia vaisto vartojimo prieţastis, tačiau daţnai yra neįvertinama informacijos apie galimus vaisto nepageidaujamus poveikius svarba. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad vaistininkai rečiau uţduoda patikslinamuosius klausimus, kai vaistinėje laukia eilė. Farmacijos specialistai kaip didţiausią trukdį įvardijo laiko trūkumą (27).
1.5. Farmacinė rūpyba sveikatos prieţiūroje
Pirmasis farmacinės rūpybos terminas buvo publikuotas 1975 m. Mikeal ir kt. (1975). Tačiau 1990 metais mokslininkai Hepler ir Strand šį terminą sukritikavo įdiegdami profesinę farmacinės rūpybos filosofiją. Jie nurodė, kad nėra pakankamai išplėstas profesinis vaidmuo. Anot jų, „Farmacinė rūpyba – tai atsakingas gydymas vaistais, kurio tikslas – pasiekti neabejotinų rezultatų, gerinančių paciento gyvenimo kokybę―. Šie rezultatai yra:
Ligos gydymas;
Klinikinių poţymių pašalinimas;
Išgijimas arba ligos proceso sulėtinimas;
Ligos profilaktika;
Pagal Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 7 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuris įsigalios nuo 2016 metų sausio 1 dienos, „Farmacinė rūpyba -vaistininko farmacinės veiklos dalis, apimanti: 1) gyventojų, kuriems paskirtas gydymas vaistais, individualias konsultacijas siekiant nustatyti ir, bendradarbiaujant su gydytoju, išspręsti su vaistinių preparatų vartojimu susijusias problemas; 2) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugas vykdant lėtinių ligų valdymo programas; 3) tikslinį gyventojų informavimą apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose; 4) dalyvavimą sveikatinimo ir sveikatos profilaktinėse programose ir kitas susijusias Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas papildomas paslaugas, teikiamas vaistinėse.― (2).
Farmacinė rūpyba apima procesą, kurio metu vaistininkas bendradarbiauja su pacientu ir kitais specialistais kuriant, įgyvendinant ir stebint gydymo planą bei vertinant rezultatus. Tuo tikslu reikia atlikti tris esminius veiksmus:
Įvertinti esamas ir galimas vaistų vartojimo problemas;
Išspręsti esamas vaistų vartojimo problemas;
Uţkirsti kelią galimoms vaistų vartojimo problemoms.
Farmacinė rūpyba yra būtinas sveikatos prieţiūros elementas ir turi būti siejamas su kitomis sveikatos prieţiūros paslaugomis. Farmacinės rūpybos tikslas – pacientas, ir vaistininkas yra tiesiogiai atsakingas uţ šios paslaugos kokybę. Esminis farmacinės rūpybos principas – abipusiai mainai, kur vaistininkas atiduoda savo kompetenciją, bei prisiima atsakomybę uţ savo veiksmus, o pacientas atsidėkoja pasitikėjimu. Esminiai farmacinės rūpybos principai yra nekintami ir taikomi be išimčių (28).
Skirtingose Europos šalyse, galima pastebėti, jog farmacinės rūpybos suvokimas skiriasi. Vadovaujantis skirtingais šalių nuostatais, teisės aktais, taip pat sveikatos prieţiūros sistema, šios šalys išvystė farmacinę rūpybą skirtingomi kryptimis.
Jungtinėse Karalystėse (JK), farmacinės paslaugos teikiamos pagal privačių visuomenės vaistinių sutartis. Visuomenės vaistinės Jungtinėse Karalystėse turi lemiamą vaidmenį pirminėje sveikatos priţiūroje ir visuomenės sveikatoje; taip pat yra keletas, visuomenės vaistinių dalyvavimo lėtinių ligų valdyme, pavyzdţių. Šiaurės rytuose, išrašant didelės rizikos pacientą iš ligoninės, jo medicininė informacija išsiunčiama faksu visuomenės vaistininkui. Vaistininkas vizituoja pacientą jo namuose, atlieka vaistų perţiūrą, palaiko ryšius su bendrosios praktikos gydytoju, sudarinėja stebėsenos planą ir toliau kontroliuoja ligos eigą (29).
Vokietijoje jau daugiau nei 10 metų yra įgyvendinamos paţintinės farmacinės paslaugos. Vaistininkų, teikiančių tik vaistus vaidmuo, sparčiai keitėsi. 2003 metais farmacinės paslaugos buvo pradėtos teikti pasirašius sutartį tarp visuomenės vaistinių savininkų ir didţiausio Vokietijos sveikatos draudimo fondo. 2004 metais šios sutartys buvo pratęstos ir nuo tada į šią veiklą buvo įtraukti bendrosios praktikos gydytojai.
Portugalijoje yra 2549 vaistinės ir vienai vaistinei tenka 4692 gyventojai. Portugalijoje visuomenės vaistininkas aktyviai prisideda prie sveikų įpročių diegimo ir ligų prevencijos, atlieka svarbų vaidmenį skatinant racionalų vaistų vartojimą bei gyventojų gerovę (30).
Danijoje yra 322 vaistinės, kur vienai vaistinei tenka 16700 gyventojų. Visos vaistinės išduoda receptinius ir nereceptinius vaistus, suteikia patarimus apie vaistų vartojimą, dozavimą, generinius pakaitus. Daugelyje vaistinių atliekami gliukozės kiekio, kraujospūdţio bei cholesterolio kiekio matavimai (31).
Suomijoje, konsultavimas apie vaistų vartojimą pagal įstatymą privalomas nuo 1983 metų ir vaistinėse suteikti patarimus terapiniais klausimai gali tik vaistininkas. Nuo 1990-ųjų pabaigos, Suomijos vaistinės aktyviai dalyvavo nacionalinėje visuomenės sveikatos programoje, iš pradţių astmos ir diabeto srityse, o visai nesenai ir širdies ligų gydyme bei profilaktikoje (32).
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo metodai
Teorinis analizės metodas. Apţvelgtos ir aprašytos su magistrinio darbo tema susijusios
mokslinės publikacijos ir tyrimai.
Empirinis analizės metodas. Tyrimui atlikti paruoštos dvi kiekybinės - anketinės
apklausos, kurių viena buvo skirta pacientams, kita – farmacijos specialistams. Tyrimas atliktas siekiant išsiaiškinti ar pacientai gauna kokybišką ir jiems suprantamą konsultaciją.
Statistiniai tyrimo metodai. Gautų duomenų analizė atlikta naudojant SPSS (Statistical
Package for the Social Science) 21.0 versiją. Grafikai ir lentelės sudarytos naudojantis Microsoft Office Excel 2007 programa.
2.2. Tyrimo objektas ir imties nustatymas
Tiriamieji - Akmenės rajono vaistinėse dirbantys farmacijos specialistai bei šiose vaistinėse besilankantys atsitiktinai atrinkti pacientai. Tyrimas buvo atliekamas penkiose Akmenės rajono vaistinėse nuo 2014 m. birţelio mėnesio iki 2015 m. vasario mėnesio.
Kad būtų galima padaryti statistiškai reikšmingas išvadas, tyrimo pradţioje, remiantis 1 lentelės duomenimis, buvo nustatytas reikalingas minimalus tyrimo imties dydis.
Remiantis statistiniais duomenimis 2014 metais Akmenės rajone buvo 24455 gyventojai, todėl pasirinktas imties dydis 378. Iš viso buvo išdalintos 378 anketos vaistinės klientams, iš kurių uţpildytos buvo 344 anketos (atsakomumas 91 proc.). Pagal VVKT skelbiamą licencijuotų farmacijos specialistų (vaistininkų) bei vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų), įrašytų į vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą 2014 metais Akmenės rajone buvo 22 farmacijos specialistai, todėl dėl duomenų tikslumo buvo stengtasi apklausti visus farmacijos specialistus. Išdalinti ir surinkti pavyko 19 anketų (atsakomumas 86 proc.).
2.3. Tyrimo instrumentas
Tyrimui atlikti paruoštos dvi anketinės apklausos. Apklausa – tai duomenų rinkimo technika, kai respondentai atsakinėja į klausimus pateiktus raštu. Anot Luobikienės (2006) anketinė apklausa turi privalumų:
1) Ji uţtikrina pakankamą atrankos dydį;
2) Šimtaprocentinis arba artimas jam anketų grąţinimo lygis;
3) Apklausėjas turi galimybę instruktuoti respondentus ir respondentai gali konsultuotis su apklausos organizatoriumi;
4) Apklausėjas, sekdamas atsakymų į klausimų eigą, gali gauti papildomą informaciją stebėjimo būdu;
5) Anketavimas trumpiau trunka ir yra pigesnis nei interviu.
Taip pat, be išvardintų privalumų šis metodas turi ir trūkumų:
1) Respondentams įtakos gali turėti apklausėjo išvaizda, bendravimo kultūra;
2) Dėl laiko limito respondentas gali skubotai atsakinėti ir ne iki galo uţpildyti anketas; 3) Aplinkos įtaka;
4) Respondentai būgštauja, kad jų asmenybė bus identifikuota, todėl jų atsakymų patikimumas kartais neţinomas (34).
Abi paruoštos anketos anoniminės. Anketa pacientams sudaryta iš 25 klausimų, kurie suskirstyti į 4 dalis (1 priedas):
1. Klausimai apie pacientų apsilankymą vaistinėje; 2. Klausimai apie pacientų vartojamus vaistus;
4. Demografiniai bei socialiniai klausimai apie pacientus;
Anketa farmacijos specialistams sudaryta iš 27 klausimų. Jie taip pat suskirstyti į šias dalis: 1. Klausimai apie vaistinę kurioje dirba farmacijos specialistas;
2. Klausimai apie vaistų išdavimą;
3. Klausimai apie suteikiamą konsultaciją pacientams;
4. Demografiniai bei socialiniai klausimai apie farmacijos specialistus;
2.4. Tyrimo instrumento validavimas
Prieš pradedant anketinę apklausą buvo atliktas sudarytų anketų testavimas, kurio metu pacientams buvo išdalinta 19 anketų, farmacijos specialistams – 1 anketa (apie 5 proc. imties dydţio). Šių anketų rezultatai nebuvo įtraukti į pagrindinį tyrimą. Anketų duomenys buvo kruopščiai perţiūrėti ir neišsamūs, netinkami klausimai buvo pataisyti: pakeista klausimo formuluotė, bei pacientų anketose vartojami per sudėtingi terminai pakeisti į lengviau pacientams suprantamus.
2.5. Etikos patvirtinimas
Iš LSMU Bioetikos centro buvo gautas pritarimas vykdyti tyrimą (3 priedas). Tyrimo metu, kiekvienam respondentui buvo išdalintos tiriamojo asmens sutikimo formos, tačiau ne visi respondentai sutiko nurodyti savo asmeninius duomenis. Visi respondentai buvo informuoti apie tikslus, tyrimo naudą.
Sutikimo dalyvauti apklausoje pricedūra uţtikrino, kad respondentai savarankiškai davė sutikimą dalyvauti ţinodami, kad atsisakymas dalyvauti apklausoje neįtakos jų gaunamų paslaugų kokybės į kurias turi teisę ir kiti bendruomenės nariai.
2.6. Respondentų sociodemografinė charakteristika
2 lentelė. Tiriamųjų vaistinės pacientų sociodemografiniai duomenys Analizuojami pacientų poţymiai Skaičius Procentai Lytis Moterys 270 78,5 Vyrai 74 21,5 Iš viso: 344 100 Amţius Iki 20 2 0,6 21-30 54 15,7 31-40 20 5,8 41-50 66 19,1 51-60 68 19,8 61-70 86 25,0 Daugiau nei 70 28 14,0 Iš viso: 344 100,0 Šeimyninė padėtis: Nevedęs/Netekėjusi 62 18,0 Vedęs/Ištekėjusi 198 57,5 Išsiskyręs/Išsiskyrusi 40 11,5 Našlys/našlė 44 13,0 Iš viso: 344 100,0 Gyvenamoji vieta Miestas 130 37,8 Miestelis 178 51,7 Kaimas 36 10,5 Iš viso: 344 100,0 Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis 25 7,3 Vidurinis ar profesinis 163 47,4 Aukštasis 93 27,0
Universitetinis 63 18,3 Iš viso: 344 100,0 Dabartinė padėtis Dirbantis 173 50,3 Nedirbantis 24 7,0 Pensininkas 122 35,4 Namų šeimininkas (-ė) 13 3,7 Studentas 12 3,6 Iš viso: 344 100,0
Remiantis 2 lentelės duomenimis matyti, kad apklausoje skirtoje vaistinės klientams dalyvavo 344 respondentai, iš kurių 74 vyrai (21.5 proc.) ir 270 (78.5 proc.) moterų. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį pateiktas 3 paveiksle.
3 pav. Respondentų lytis (proc.)
4 paveiksle matyti respondentų pasiskirstymas pagal amţių. Daugiausiai respondentų 61-70 metų (25,0 proc.), maţiausiai – iki 20 metų (0,6 proc.).
4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amţių (proc.) Vyras 21,5% Moteris 78,5% 0,6 15,7 5,8 19,1 19,8 25,0 14 Iki 20 21-30 31-40 41-50 51-60 61-70 Daugiau nei 70
Paklausus apie šeimyninę padėtį didţioji dalis respondentų paţymėjo atsakymo variantą - vedęs/ištekėjusi (57,5 proc.).
5 paveikslas. Respondentų pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtį (proc.)
Taip pat 2 lentelėje pateikti duomenys rodo, kad didţioji dalis tiriamųjų gyvena miestelyje (51,7 proc.). Dauguma turi vidurinį ar profesinį išsilavinimą (47,4 proc.) ir šiuo metu yra dirbantys (50,3 proc.).
57,5% 18,0% 13,0% 11,5% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%
Vedęs/Ištekėjusi Nevedęs/Netekėjusi Našlys/našlė Išsiskyręs/Išsiskyrusi
P ro ce n ta i
3 lentelė. Farmacijos specialistų sociodemografiniai duomenys.
Analizuojami poţymiai Skaičius Procentai
100% Lytis Moteris 19 Vyras 0 0% Iš viso: 19 100% Amţius <30 metų 2 10,5% 31-40 metai 2 10,5% 41-50 metai 3 15,8% 51-60 metai 10 52,6% >60 metų 2 10,5% Iš viso: 19 100% Šeimyninė padėtis: Nevedęs/netekėjus 3 15,8% Vedęs/ištekėjusi 11 57,9% Išsiskyręs/išsiskyrusi 2 10,5% Našlys/našlė 3 15,8% Iš viso: 19 100%
Išsilavinimas: Vaistininko padėjėja (-as) 10 52,6%
Vaistininkė (-as) 9 Iš viso: 19 100% Darbo staţas <5 metai 2 10,5% 6-15 metų 2 10,5% 16-30 metų 4 21,1% >30 metų 11 57,9% Iš viso: 19 100%
Remiantis 3 lentelės duomenimis matyti, kad visos apklaustos farmacijos specialistės yra moterys (100 proc.), daugiausia jų yra 51-60 metų amţiaus (52,3 proc.), ištekėjusios (57,9 proc.) ir dirbančios daugiau nei 30 metų (57,9 proc.).
3. REZULTATŲ APŢVALGA
3.1. Pacientų apklausos rezultatų apţvalga
3.1.1. Pacientų apsilankymas vaistinėje
Pirmasis anketos klausimas skirtas išsiaiškinti kaip daţnai respondentai lankosi vaistinėje.
6 pav. Pacientų apsilankymo vaistinėje daţnis
Gauti rezultatai parodė, kad daugiausiai respondentų (33,99 proc.) vaistinėje lankosi bent kartą per mėnesį; kiek maţiau (29,06 proc.) – bent kartą per savaitę; nereguliariai, tik retkarčiais lankosi 27,59% respondentų; ir maţiausiai respondentų (9,36 proc.) atsakė, jog vaistinėje lankosi du ir daugiau kartų per savaitę. Pasiskirstymas pagal amţių matomas 4 lentelėje. Rezultatai rodo, kad bent kartą per mėnesį į vaistinę uţsuka daugiausia 61-70 m. amţiaus pacientai (27,5 proc.); Bent kartą per savaitę į vaistinę daugiausia uţsuka taip pat 61-70 m. amţiaus paciantai (30,5 proc.); Nereguliariai, tik retkarčiais vaistinėje besilankantys pacientai yra 21-30 m. amţiaus (35,75 proc.); O du ir daugiau kartų per savaitę į vaistinę yra linkę uţsukti pacientai kurių amţius yra 51-60 m. (36,85 proc.). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp apsilankymo vaistinėje daţnio ir skirtingų amţiaus grupių (χ2
= 46,619, df =18, p<0.05). 33,99% 29,06% 27,59% 9,36% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40%
Bent kartą per mėnesį
Bent kartą per savaitę Nereguliariai, tik retkarčiais Du ir daugiau kartų per savaitę P ro ce n ta i
4 lentelė. Apsilankymo vaistinėje daţnio ir amţiaus grupių santykis
Kaip daţnai lankotės vaistinėje? Nereguliariai, tik retkarčiais Bent kartą per mėnesį Bent kartą per savaitę Du ir daugiau kartų per savaitę Iš viso Jūsų amţius: Iki 20 m. 1.8% ,0% ,0% ,0% 0,5% 21-30 m. 35,7% 15,9% ,0% 5,3% 15,8% 31-40 m. 5,4% 7,2% 6,8% ,0% 5,9% 41-50 m. 19,6% 18,8% 22,0% 10,5% 19,2% 51-60 m. 16,1% 10,1% 28,8% 36,8% 19,7% 61-70 m. 14,3% 27,5% 30,5% 31,6% 25,1% >70 m. 7,1% 20,3% 11,9% 15,8% 13,8% Iš viso: 100% 100% 100% 100% 100%
Antruoju anketos klausimu respondentai buvo paklausti ar jų apsilankymui vaistinėje turi įtakos mėnesio diena. Gauti rezultatai atsispindi 7 paveiksle.
7 pav. Dienos įtaka apsilankymui vaistinėje 72,41% 27,59% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% Ne Taip P ro cen ta i
8 pav. Daţniau į vaistinę uţsuka
Matyti, kad didţiąjai daliai atsakiusiųjų (72,41 proc.) mėnesio diena neįtakoja apsilankymo, tačiau 27,59% paţymėjo, kad jų apsilankymui vaistinėje turi įtakos mėnesio diena. Iš jų 18,23% vaistinėje lankosi gavę pensiją; 5,42% - gavę atlyginimą; 2,46% į vaistinė uţsuka kai yra senjorų diena ir maţiausiai respondentų (1,48 proc.), kurių apsilankymui įtakoja mėnesio diena paţymėjo jog lankosi gavę pašalpą.
9 pav. Apsilankymą vaistinėje nulemiantis veiksnys 18,23% 5,42% 2,46% 1,48% 0% 2% 4% 6% 8% 10% 12% 14% 16% 18% 20%
Gavus pensiją Gavus atlyginimą Kai yra senjoru diena Gavus pašalpą P ro ce n ta i 30,05% 29,06% 24,63% 23,65% 10,84% 0% 10% 20% 30% 40%
Visada lankosi vienoje pamėgtoje vaistinėje Dažniausiai lankosi vienoje vaistinėje, tačiau
nėra prie jos prisirišę
Keliose vaistinėse priklausomai nuo patogumo
Nebūtinai pamėgtoje bet toje kurios turi nuolaidų kortelę
Tyrimo duomenimis, daugiausia pacientų visada lankosi vienoje pamėgtoje vaistinėje (30,05 proc.), tuo tarpu 10,84% atsakiusiųjų paţymėjo, kad jiems nėra skirtumo į kurią vaistinę eiti.
Plačiau panagrinėjus 10 paveiksle pavaizduotus vaiksnius lemiančius vaistinės pasirinkimą, matyti, kad pacientams renkantis vaistinę labai svarbu malonus aptarnavimas 61,08%, ţemos prekių kainos 50,25%, nuolaidos ir akcijos 47,29%, kad vaistinė yra šalia namų ar kitoje patogioje vietoje labai svarbu 44,33% respondentų, ir maţiausiai respondentų (27,59 proc.) paţymėjo jog renkantis vaistinę labai svarbu platus prekių asortimentas.
10 pav. Veiksniai lemiantys vaistinės pasirinkimą
Apklausos metu, respondentai buvo paklausti kokiu tikslu jie uţsuko į vaistinę. Gautų duomenų rezultatai rodo, kad pacientai daţniausiai vaistinėje lankosi lengvai sunegalavę (49,26 proc.). Tai patvirtina ir 12 paveiksle pateikti duomenys, kur matyti, jog pacientai staiga sunegalavus patarimo dėl vaistų vartojimo pirmiausia kreipiasi į vaistininką . Taip pat didelė dalis (43,35 proc.) į vaistinę ateina turėdami gydytojo receptą.
44,33% 50,25% 27,59% 53,69% 14,29% 47,29% 45,81% 61,08% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%
Labai svarbu Svarbu Nei svabu, nei nesvarbu
Nesvarbu Visiškai nesvarbu Vaistinė šalia namų ar kitoje patogioje vietoje
Žemos prekių kainos Platus prekių asortimentas Nuolaidos ir akcijos Malonus aptarnavimas
11 pav. Apsilankymo vaistinėje tikslas
12 pav. Kur pacientai kreipiasi staiga su negalavę 49,26% 43,35% 11,82% 12,81% 1,48% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
Lengvai sunegalavę Turėdamas gydytojo receptą Įsigyti maisto papildų Įsigyti higienos prekių Konsultacijos 67,00% 33,50% 17,73% 9,36% 2,46% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%
5 lentelėje pateikti duomenys rodo kaip pasiskirstę respondentai besikreipiantys patarimo staiga sunegalavus. Galima teigti, kad į vaistininką patarimo daţniausiai kreipiasi darbingo amţiaus ţmonės (47,1%, duomenys statistiškai nereikšmingi, p=0,27). Į gydytoją daţniausiai kreipiasi pensijinio amţiaus ţmonės (52,9%, duomenys statistiškai reikšmingi, p=0,003), o jauniausi tyrimo dalyviai, t.y. studentai staiga sunegalavus patarimo kreipiasi į namiškius. (71,4%, statistinis reikšmingumas nustatytas, p=0,003).
5 lentelė. Kreipimosi pagalbos sunegalavus priklausomai nuo statuso, santykis
Dabartinis statusas: Dirbantis Nedirbantis Pensininkas Namų
šeimininkas Studentas Staiga sunegalavus pirmiausia kreipiamasi į: Namiškius χ2 = 16.066, df = 4, p<0.05 47,2% 8,3% 30,6% ,0% 13,9% 71,4% Draugus χ2 = 0.859, df = 4, p>0.05 60,0% ,0% 40,0% ,0% ,0% Gydytoją χ2 = 15.676, df = 4, p<0.05 38,2% 5,9% 52,9% 2,9% ,0% Vaistininką χ2 = 10.920, df = 4, p>0.05 47,1% 6,6% 39,0% 5,9% 1,5% 28,6% Niekur nesikreipia χ2 = 5.781, df = 4, p>0.05 73,7% ,0% 26,3% ,0% ,0%
3.1.2. Gaunama informacija apie vaistus
Atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad patikimiausia informacija apie vaistus yra gaunama iš vaistininko (69,95 proc.) bei gydytojo (65,02 proc.). 6,90% respondentų kaip patikimiausią šaltinį nurodė internetą. 2,46% kaip patikimiausią šaltinį laiko paţįstamus ţmones, o 1,48% – spaudą bei televiziją.
12 pav. Patikimiausias informacijos apie vaistus šaltinis
Galima teigti, kad paciento apsisprendimą įsigyjant nereceptinį vaistą ar vaistinės prekę labai daţnai įtakoja vaistininko patarimas bei pasiūlymas. Atsakymo variantą „Taip, visada― pasirinko net 52,71% respondentų, o „Taip, kartais― paţymėjo 45,81% respondentų.
13 pav. Vaistininko įtaka paciento apsisprendimui
69,95% 65,02% 6,90% 2,46% 1,48% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%
Vaistininkas Gydytojas Internetas Pažįstami žmonės Spauda, televizija
52,71% 45,81% 1,48% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
Išanalizavus klausimą pateiktą 14 paveiksle matyti, kad pacientai vaistininku pasitiki dėl to, jo vaistininkas yra kvalifikuotas ir suinteresuotas pasiūlyti tinkamiausią vaistą. Šį atsakymo variantą paţymėjo 89,20% atsakiusiųjų. Taip pat, ne maţa dalis pacientų vaistininku pasitiki nes yra jų paţįstami (16,7 proc.).
14 pav. Kodėl pasitikima vaistininku
Tačiau pacientai kurie paţymėjo, kad vaistininku niekada nepasitiki (1,48 proc.), kaip preţastį tam nurodė, jog vaistininkas suinteresuotas siūlyti brangesnį, o ne tinkamesnį vaistą.
15 pav. Kodėl nepasitikima vaistininku 89,20% 16,70% 0,50% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Vaistininkas yra kvalifikuotas ir suinteresuotas pasiūlyti
tinkamiausią vaistą
Vaistininkas mano pažįstamas Vaistininką rekomenduoja kitas asmuo 2,00% 0,00% 0,00% 0,00% 0% 1% 1% 2% 2% 3% Vaistininkas suinteresuotas pasiūlyti brangesnį, o ne tinkamesnį vaistą Pasitikiu aplinkinių žmonių nuomone
Renkantis vaistą man didesnę įtaką daro
reklama, o ne vaistininko patarimai;
Nors pacientų apsisprendimą įsigyjant vaistus labai įtakoja vaistininko patarimas bei pasiūlymas, tačiau remiantis apklausos rezultatų duomenimis matyti, kad kai vaistinėje yra reklamuojami vaistai su taikomomis nuolaidos pacientai šiais pasiūlymais nėra linkę pasinaudoti ir vaistus perka tik tada kai jų reikia (87,68 proc.).
16 pav. Paciento elgesys kai vaistinėje reklamuojami vaistai su nuolaidomis
3.1.3. Vaistų vartojimas
17 pav. Vaistų vartojimo daţnumas 87,68% 8,87% 4,93% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Perka tik kai reikia Perka nes žemesnė kaina Perka nes gali prireikti
47,29% 15,27% 10,84% 8,37% 7,39% 6,40% 4,43% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% Kompensuojamus vaistus nuolat
iki 1 savaitės 1-2 savaitės 1-2 mėn. 2 sav.-1mėn. 2-6 mėn. Kompensuojamus vaistus su pertraukomis
6 lentelė. Vaistų vartojimo daţnumo ir amţiaus santykis Amţius: Iki 20 m. 21-30 m. 31-40 m. 41-50 m. 51-60 m. 61-70 m. >70 m. Iš viso: Kaip daţnai vartoj ate vaistus : 0-7 d. ,0% 45,2% 6,5% 29,0% 12,9% 6,5% ,0% 100% 7-14 d. ,0% 40,9% 9,1% 27,3% 13,6% 9,1% ,0% 100% 14-30 d. 6,7% 20,0% 20,0% 13,3% 26,7% 13,3% ,0% 100% 30-60 d. ,0% ,0% 17,6% 29,4% 52,9% ,0% ,0% 100% 60-180 d. ,0% 38,5% 7,7% 38,5% 15,4% ,0% ,0% 100% Kompens uojamus vaistus nuolat ,0% 1,0% 1,0% 10,4% 15,6% 43,8 % 28,1% 100% Kompens uojamus vaistus su pertauko mis ,0% ,0% ,0% 22,2% 33,3% 33,3% 11,1% 100% Iš viso: 0,5% 15,8% 5,9% 19,2 % 19,7 % 25,1 % 13,8 % 100 %
Respondentų paklausus kaip daţnai jie vartoja vaistus, net 47,29% atsakiusiųjų paţymėjo, kad vaistus vartoja nuolat. Daugiausia šį atsakymo variantą rinkosi 61-70 metų amţiaus respondentai. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp amţiaus ir vaistų vartojimo daţnio (χ2
= 152,918, df = 36, p=0.00).
18 pav. Ar pacientai atsimena kaip vartoti vaistus 65,52% 13,30% 21,18% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% Taip Ne Kartais
Didţioji respondentų dalis visada atsimena kaip vartoti vaistus (65,52 proc.). Kartais atsimena – 21,18% respondentų, o ne visada atsimena – 13,30% respondentų.
7 lentelė. Atsiminimo kaip vartoti vaistus ir vaistų vartojimo daţnumo santykis Ar visada atsimena kaip vartoti
vaistus: Taip Ne Kartais
Kaip daţnai vartoja vaistus: 0-7 d. 10,5% 26,9% 23,3% 7-14 d. 9,0% 7,7% 18,6% 14-30 d. 5,2% 15,4% 9,3% 30-60 d. 9,7% 3,8% 9,3% 60-180 d. 3,7% 19,2% 7,0% Kompensuojamus vaistus nuolat 56,7% 23,1% 32,6 Kompensuojamus vaistus su pertraukomis 5,2% 3,8% 2,3% Iš viso: 100% 100% 100%
Remiantis atlikto tyrimo duomenimis matyti, kad visada prisimena kaip vartoti vaistus tie pacientai kurie vaistus vartoja nuolat (56,7 proc.), o ne visada prisimena kaip vartoti pacientai kurie serga tik vieną kartą, t.y. iki 7 dienų per metus (26,9 proc.). Atlikus statistinių duomenų analizę nustatytas statistinis patikimumas tarp vaistų vartojimo daţnio ir atsiminimo kaip vartoti vaistus (χ2 = 30,100, df = 12, p=0,03).
19 pav. Teiginių, apibudinančių kaip tiksliai laikomasi vaistų vartojimo nurodymų, įvertinimas
Išanalizavus 19 paveiksle pateiktus duomenis, matyti, kad daugiau nei pusė pacientų visada vaistus vartoja tiksliai kaip nurodė gydytojas ar vaistininkas (60,60 proc.); ir taip pat didţioji dali (55,7 proc.) visada gali nusipirkti vaistus. Daugiausia respondentų paţymėjo jog niekada vaistų nevartoja didesnėmis dozėmis (87,20 proc.), bei niekada sąmoningai nepraleidţia dozių (70,90 proc.). Kad vaistų nevartoja maţesnėmis dozėmis paţymėjo 48,8% apklaustųjų pacientų. 60,60% 38,40% 41,40% 48,80% 87,20% 64,50% 70,90% 55,70% 41,40% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% P ro ce n ta i
Vaistus vartoja tiksliai kaip nurodė gydytojas ar vaistininkas;
Vaistus vartoja mažesnėmis dozėmis; Vaistus vartoja didesnėmis dozėmis; Užmiršta išgerti vaistus;
Sąmoningai praleidžia kai kurias dozes;
3.1.4. Teikiamos paslaugos vaistinėje
20 pav. Pacientų aptarnavimo laikas (min.)
21 pav. Ar pakankamas aptarnavimo laikas
Kaip matyti 20 paveiksle, daugiausia respondentų nurodė, kad jų aptarnavimui vaistinėje vaistininkas skiria apie 10 minučių. Tai nurodė net 43,48% apklaustųjų. Taip pat ne maţa dalis (25,12 proc.) respondentų nurodė, kad jų aptarnavimui vaistininkai skiria 5 minutes.
43,84% 25,12% 9,36% 4,93% 3,94% 3,45% 1,97% 2,46% 1,97% 1,48% 0,49% 0,49% 0,49% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50% 10 5 15 7 20 3 2 8 6 4 13 12 1 94,58% 5,42% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Taip Ne
Paklausus ar jų manymu aptarnavimo laikas vaistinėje yra pakankamas, net 94,58% respondentų atsakė „Taip―. 21 paveikslas.
22 pav. Vaistininko elgesys konsultacijos metu
Analizuojant tyrimo duomenis matyti, kad vaistininkas prieš pradėdamas pokalbį pasisveikina (93,10 proc.), o konsultacijos metu visada išsamiai paaiškina kaip vartoti vaistus (92,60 proc.) ir vaistų vartojimo nurodymus uţrašo ant pakuotės ar lapelio (88,20 proc.). Taip pat didelė dalis respondentų nurodė jog vaistininkas visada paklausia ar pacientas viską suprato (55,20 proc.). Iš pateiktų duomenų matyti, kad vaistininkai ne visada įspėja dė sąveikų su kitais vaistais ar maistu (52,20 proc.), taip pat ne visada prieš išduodant vaistus paklausia kokius vaistus/maisto papildus pacientas šiuo metu vartoja (50,70 proc.), bei ne visada įspėja dėl vaistų šalutinio poveikio (49,80 proc.).
0,00%
50,00%
100,00%
150,00% Prieš pradėdamas pokalbį pasisveikina
Prieš išduodamas vaistus paklausia kokius vaistus/maisto papildus šiuo metu vartojate
Išsamiai paaiškina kaip vartoti vaistus Įspėja dėl sąveikų su kitais vaistais ar
maistu;
Įspėja dėl vaistų šalutinio poveikio Paklausia ar pacientas viską suprato Užrašo ant pakuotės ar atskiro lapelio kaip
vartoti vaistus 93,10% 28,60% 92,60% 30,50% 27,10% 55,20% 88,20% 6,40% 50,70% 6,90% 52,20% 49,80% 28,10% 11,80% 0,50% 20,70% 0,50% 17,20% 23,20% 16,70% 0,00% Taip Ne visada Ne
3.2. Farmacijos specialistų apklausos rezultatų apţvalga
3.2.1. Apie vaistinę
23 pav. Farmacijos specialistų darbo vietovė
24 pav. Vaistinės geografinė padėtis
Iš 23 paveiksle pateiktų duomenų matyti, kad dauguma vaistinių, kuriose dirba apklaustieji farmacijos specialistai, yra įsikūrusios miestelyje (57,89 proc.), taip pat procentiškai didelė dalis vaistinių įsikūrusios mieste (42,11 proc.). 24 paveikslas vaizduoja vaistinių geografinį pasiskirstymą. Kaip matyti vienodas vaistinių skaičius yra tiek miesto/miestelio centre, tiek prekybos centre (36,84 proc.), 15,79% vaistinių yra arti ligoninės, bei 5,26% vaistinių įsikūrusios netoli pirminės sveikatos prieţiūros įstaigos.
57,89% 42,11% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% Miestelis Miestas 36,84% 36,84% 15,79% 5,26% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% Miesto/miestelio centre
25 pav. Darbuotojų skaičius vaistinėje
26 pav. Vaistinėje dirbančių farmacijos specialistų skaičius
Vaistinėse, kuriose buvo atliekamas tyrimas, daugiausia dirba 3-4 darbuotojai (57,89 proc.), 25 paveikslas. Iš jų 2 darbuotojai yra farmacijos specialistai (73,68 proc.). 26 paveikslas.
27 pav. Ar vaistinėje įrengtas kabinetas konsultacijoms 57,89% 26,32% 15,79% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 3-4 1-2 5-6 73,68% 21,05% 5,26% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 2 3 ir daugiau 1 100,00% 0,00% 0% 20% 40% 60% 80% 100% 120% Ne Taip
Kaip matyti 27 paveiksle, nei vienoje vaistinėje nėra įrengto atskiro kabineto konsultacijoms (100%). Farmacijos specialistų paklausus ar toks kabinetas yra reikalingas, dauguma atsake „Taip―, pakomentuodami, jog „kartais reikalinga išsamesnė konsultacija, bei didesnis privatumas―, „yra daug asmeninių problemų, kurių pašaliniai neturi girdėti―, „būtų galima profesionaliau atlikti farmacinę paslaugą―.
3.2.2. Apie pacientų identifikavimą
28 pav. Kriterijai, pagal kuriuos identifikuojami pacientai
Išanalizavus 28 paveiksle pateiktus duomenis matyti, kad Farmacijos specialistai visada su pacientu sveikinasi (78,90 proc.), daţnai įvertina paciento emocinę būseną (36,80 proc.), tačiau niekada farmacijos specialstui nėra svarbi paciento lytis (68,40 proc.), bei amţius (47,40 proc.). 78,90% 15,80% 5,30% 0,00% 10,50% 15,80% 5,30% 68,40% 31,60% 5,30% 15,80% 47,40% 47,40% 36,80% 10,50% 5,30% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Visada Dažnai Kartais Niekada Sveikinasi su pacientu Svarbi paciento lytis Svarbus paciento amžius Įvertina paciento emocinę būseną
29 pav. Farmacijos specialistų nuomone daugiausiai besilankančių pacientų amţius
Farmacijos specialistų teigimu, daugiausia pacientų vaistinėje lankosi 51-60 metų amţiaus (57,89 proc.), kiek maţiau – 61-70 metų (31,58 proc.) ir maţiausiai pacientų lankosi 41-50 metų (5,26 proc.) bei iki 20 metų (5,26 proc.).
3.2.2. Apie vaistų išdavimą
30 pav. Farmacijos specialisto veiksmai išduodant receptinį vaistą
Įvertinus 30 paveiksle pateiktus atsakymus, galima teigti, kad farmacijos specialistas gavęs receptą visada patikrina ar receptas yra galiojantis (84,21 proc.), ar jis atitinka receptų
57,89% 31,58% 5,26% 5,26% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%
51-60 metų 61-70 metų 41-50 metų Iki 20 metų
75% 80% 85% 90% 95% 100%
Patikrina ar receptas galiojantis Patikrina ar atitinka receptų rašymo
taisykles
Patikrina vaisto farmacinę formą Patikrina vaisto koncentraciją Patikrina vaisto dozavimą Patikrina vaisto vartojimo būdą
84,21% 94,74% 84,21% 89,47% 89,47% 89,47% 15,79% 5,26% 15,79% 10,53% 10,53% 10,53% Visada Daznai Kartais Niekada
rašymo taisykles (94,74 proc.), patikrina vaisto farmacinę formą (84,21 proc.), vaisto koncentraciją (89,47 proc.), dozavimą (89,47 proc.), bei vaisto vartojimo būdą (89,47 proc.).
31 pav. Ar išduodant kompensuojamus vaistus vaistininkas pasiūlo pacientui pigesnį variantą
Dauguma farmacijos specialistų atsakydami į 31 paveiksle pateiktą klausimą nurodė, kad tos pačios sudėties tačiau pigesnį vaistą pasiūlo tada kai mato jog to reikia (73,70 proc.), visada pasiūlo pigesnį - 21,10% atsakiusiųjų farm. specialistų, o 5,30%, pigesnių vaistų niekada nesiūlo, tiesiog išduoda tuos vaistus kurie buvo pirkti anksčiau.
32 pav. Ar paskatina pacientą atkreipti dėmesį į jam skirtame monitoriuje rodomą informaciją
Išduodant kompensuojamus vaistus, net 78,9% atvejų farmacijos specialistai paskatina pacientą atkreipti dėmesį į jam skirtame monitoriuje rodomą informaciją.
73,70% 21,10% 5,30% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%
Pasiūlau kai matau jog to reikia Visada pasiūlau Niekada nesiūlau, tiesiog išduodu vaistus kurie buvo
pirkti anksčiau 78,90% 21,10% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% Taip Ne
8 lentelė. Paskatinimo atkreipti dėmesį į paciento monitorių ir pasiūlymo pirkti pigesnį vaistą santykis
Ar paskatina atkreipti dėmesį į
pacientui skirtą monitorių Taip Ne
Ar pasiūlo pacientui tos pačios sudėties tačiau pigesnį vaistą Visada 100% 0,0%
Kai matau jog to
reikia 78,6% 21,4%
Niekada 0,0% 100%
Gauti rezultatai rodo, kad visada pasiūlo pacientui pigesnį vaistą tie farmacijos specialistai, kurie paskatina pacientą paţiūrėti į jam skirtą monitorių (100%), ir atvirkščiai – pacientui pigesnio vaisto niekada nepasiūlo tie farmacijos specialistai kurie nenukreipia paciento paţiūrėti į jam skirtą monitorių (100%). Statistinis reikšmingumas nustatytas nebuvo (χ2
= 4,818, df = 2, p=0,09).
33 pav. Konsultacijos suteikimas išduodant receptinius bei nereceptinius vaistus
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Informuoja kaip efektyviai ir saugiai vartoti vaistus
Informuoja kaip dažnai vartoti vaistus Informuoja kiek laiko vartoti vaistus Įspėja dėl nepageidaujamų reakcijų į vaistą Įspėja dėl galimų sąveikų Paklausia ar pacientas suprato vaistų
vartojimo nurodymus Nurodymus užrašo ant vaistų pakuotės ar
atskiro lapelio 89,47% 89,47% 68,42% 21,05% 31,58% 73,68% 78,95% 10,53% 10,53% 21,05% 78,95% 42,11% 26,32% 21,05% 0,00% 0,00% 10,53% 0,00% 26,32% 0,00% 0,00% Taip Ne visada Ne
Kaip matyti 33 paveiksle, farmacijos specialistai teikiant konsultaciją visada informuoja kaip efektyviai ir saugiai, kaip daţnai ir kiek laiko vartoti vaistus, paklausia ar pacientas viską suprato ir nurodymus uţrašo ant pakuotės ar atskiro lapelio. Tačiau, farmacijos specialistai nurodė, kad ne visada įspėja dėl galimų sąveikų bei nepageidaujamų reakcijų į vaistą.
34 pav. Farmacijos specialisto elgesys kai pacientas ateina apsisprendęs ir paprašo konkretaus nereceptinio vaisto
Pacientui paprašius konkretaus nereceptinio vaisto, farmacijos specialistas pirmiausia pasiteirauja kas perkamą vaistą vartos ir dėl kokių prieţasčių (73,68 proc.). Tai įrodo, kad daţniausiai vaistinėje yra suteikiama farmacinė paslauga ir tai nėra vien tik pirkimas-pardavimas. Tačiau, gana didelė dalis farmacijos specialistų, nurodė jog nieko neklausia ir tiesiog išduoda vaistą (21,05 proc.). 5,26% atsakiusiųjų pasiūlo pacientui geresnį/pigesnį panašų vaistą.
35 pav. Farmacijos specialisto veiksmai išduodant vaistą kuris yra be informacinio lapelio 73,68% 21,05% 5,26% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%
Pirmiausia pasiteirauja kas perkamą vaistą varto ir dėl kokių
priežasčių
Nieko neklausia ir išduoda vaistą Pasiūlo geresnį/pigesnį panašų vaistą 78,90% 21,10% 0,00% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%
Lapelį prideda tik kai to reikalauja pacientas
Visada prideda informacinį lapelį prie vaistų
Pagal geros vaistinių praktikos (GVP) nuostatus vaistinis preparatas turi būti išduodamas gyventojui tik kartu su pakuotės lapeliu lietuvių kalba, išskyrus kai išduodamas vardinis vaistinis preparatas. Nors gana didelė dalis farmacijos specialistų teigia, kad informacinį lapelį prie vaistų prideda visada (21,10 proc.), tačiau daţniausiai informacinis lapelis yra pridedamas tik tuomet kai to reikalauja pacientas (78,90 proc.).
36 pav. Farmacijos specialisto veiksmai išduodant vaistus tokioje formoje kaip: inhaliatoriai, insulino pieštukai
Teikiant farmacinę paslaugą taip pat labai svarbu paaiškinti pacientui kaip tiksliai vartoti vaistus. Šiandieną vaistinėje galima rasti ne maţą pasirinkimą įvairių vaistų formų tokių kaip inhaliatoriai, insulino pieštukai ir kt. Kiekviena vaisto forma turi savitą naudojimo būdą, todėl svarbu, kad pacientas ţinotų kaip tiksliai naudoti jam skirtus vaistus. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad farmacijos specialistas išduodant šios formos vaistus daţniausiai paaiškina kaip juos vartoti tik tada kai to prašo pats pacientas (52,60 proc.), tačiau taip pat didelė dalis atsakiusiųjų, nurodė, kad vaizdţiai ir nuosekliai paaiškina kaip vartoti jei vaistas išduodamas pirmą kartą (42,10 proc.). Deja, 5,30% farmacijos specialistų mano, kad paaiškinti nereikia nes visa tai parašyta informaciniame lapelyje.
52,60% 42,10% 5,30% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
Paaiškina jeigu to prašo pacientas
Vaizdžiai ir nuosekliai paaiškina jei vaistas išduodamas pirmą
kartą
Neaiškina, nes viskas parašyta informaciniame lapelyje
3.2.3. Apie teikiamą konsultaciją
37 pav. Vidutinis kliento aptarnavimo laikas
Iš 37 paveiksle pateiktų duomenų matyti, kad daugiausia farmacijos specialistų pacientų aptarnavimui vidutiniškai skiria apie 5 minutes (31,58 proc.). Taip pat didelė dalis nurodė aptarnavimui skiriantys 7 ar 10 minučių (21,05 proc.).
38 pav. Vidutiniškai aptarnaujamas pacientų skaičius per farmacijos specialisto darbo pamainą
Daugiausia respondentų nurodė, kad per darbo pamainą vaistinėje jiems tenka aptarnauti apie 80 klientų (26,30 proc.). Taip pat didelė dalis atsakiusiųjų farmacijos specialistų nurodė, kad aptarnauti tenka apie 100 vaistinės klientų (21,05 proc.).
5,26% 31,58% 5,26% 21,05% 5,26% 21,05% 10,53% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%
4 min. 5 min. 6 min. 7 min. 8 min. 10 min. 15 min.
5,26% 5,26% 5,26% 5,26% 26,30% 5,26% 10,53% 5,26% 21,05% 5,26% 5,26% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 30 50 70 75 80 85 90 95 100 120 130
39 pav. Labiausiai linkusių konsultuotis pacientų amţius
Kaip matyti 39 paveiksle, konsultuotis įvairiais su sveikata susijusiais klausimais labiausiai linkę 61-70 metų amţiaus pacientai (52,63 proc.). Iš gautų duomenų galima daryti išvadą, kad kuo vyresnė pacientų amţiaus grupė, tuo didesnis yra poreikis konsultuotis su vaistininku.
40 pav. Atvejų daţnis kuomet farmacijos specialistas pacientui pataria konsultuotis su gydytoju
Nors šio tyrimo metu nustatyta, kad pacientai sunegalavę pirmiausia konsultacijos kreipiasi į vaistininką, tačiau matyti, kad farmacijos specialisto praktikoje bent kartą par dieną pasitaiko atvejų kuomet pacientą nukreipia konsultuotis su gydytoju (73,70 proc.).
52,63% 42,11% 5,26% 0,00% 0,00% 0,00% 0,00% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
61-70 metų 51-60 metų 41-50 metų <20 metų 21-30 metų 31-40 metų >70 metų
73,70% 21,10% 5,30% 0,00% 0,00% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%
Bent kartą per dieną
Bent kartą per savaitę
Bent kartą per mėnesį
Tokių atvejų buvo tik keli
Tokių atvejų nepasitaiko
41 pav. Ar farmacijos specialistas konsultacijos metu naudojasi vaistų ţinynu ar kitu informacijos šaltiniu
Kiek daugiau nei pusė (52,63 proc.) atsakiusiųjų farmacijos specialistų nurodė, kad konsultacijos metu jie nėra linkę naudotis įvairiais informacijos šaltiniais apie vaistinius preparatus nes nėra tam sąlygų ir laiko. Tačiau net 47,37% farmacijos specialistų konsultacijos metu nevengia pasinaudoti įvairiais informacijos šaltiniais. Atsakiusiųjų teigimu, jie tai daro dėl pacientų saugumo.
42 pav. Ar rengiamos informacinės akcijos kurių metu gventojai būtų informuojami apie riziką atsirandančią savarankiškai vartojant vaistinius preparatus?
Tyrimo metu nustatyta, kad nei vienoje tiriamojoje vaistinėje nėra rengiamos panašaus pobūdţio akcijos (100%). 52,63% 47,37% 44% 45% 46% 47% 48% 49% 50% 51% 52% 53% 54% Ne Taip 100,00% 0,00% 0% 20% 40% 60% 80% 100% 120% Ne Taip
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo duomenimis, daugiausiai respondentų vaistinėje lankosi bent kartą per mėnesį (33,99 proc.) ir čia uţsuka daugiausiai 61-70 metų amţiaus pacientai (27,5 proc.). Nustatyta, kad dauguma lankosi vienoje pamėgtoje vaistinėje (30,05 proc.), nes respondentų teigimu renkantis vaistinę jiems svarbiausia malonus aptarnavimas (61,08 proc.). 2008 metais J. Grincevičius atliktu tyrimu nustatė, kad vienas pagrindinių faktorių, kuris lemia vaistinės pasirinkimą yra vaistų kaina(26). O štai 2010 metais F. Wirth ir kiti bendraautoriai nustatė, kad labiausiai vaistinės pasirinkimą lemia vaistinės vieta (80 proc.), ir kiek maţiau įtakos pasirinkimui turi malonus aptarnavimas (44 proc.), greitas aptarnavimas (29 proc.) bei vaistinės išvaizda (17 proc.) (35).
Kadangi vaistininkas yra lengviausiai pasiekiamas sveikatos prieţiūros specialistas, sutrikus sveikatai pacientai pirmiausia kreipiasi į jį (67 proc.). Todėl ir tyrimo metu daţnas pacientas vaistinėje lankėsi lengvai sunegalavęs (49.26 proc.).
Nors šiandieną informacijos šaltinių yra labai daug, vis dėl to patikimiausias šaltinis apie vaistus yra vaistininkas (69,65 proc.). Pastebėtas skirtumas tarp 2010 metais J. Daukšienės vykdyto tyrimo rezultatų, tada buvo nustatyta, kad patikimiausias informacijos apie vaistus šaltinis yra gydytojas (87 proc.). Pacientui konsultuojantis su vaistininku, pastarasis visada turi įtakos paciento apsisprendimui perkant nereceptinį vaistą ar vaistinės prekę (98,52 proc.). Pacientai vaistininku pasitiki dėl to, kad jų manymu vaistininkas yra kvalifikuotas ir suinteresuotas pasiūlyti tinkamiausią vaistą (89,20 proc.).
Beveik pusė tyrimo dalyvių vaistus vartoja nuolat (47,29 proc.) ir dauguma teigia, kad visada atsimena kaip juos vartoti (65,52 proc.). Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad visada prisimena kaip vartoti paskirtus vaistus tie pacientai, kurie vaistus vartoja nuolat (56,7 proc.), o ne visada prisimena kaip vartoti, pacientai kurie serga tik vieną kartą, t.y. iki 7 dienų per metus (26,9 proc.), p=0.03. Vertinant vaistų vartojimo nurodymų laikymąsi galima teigti, kad dauguma pacientų vaistus vartoja tiksliai kaip nurodyta, t.y. nevartoja nei didesnėmis (87,20 proc.), nei maţėsnėmis dozėmis (48,8 proc.), taip pat sąmoningai niekada nepraleidţia dozių (70,90 proc.).
Vaistininkas gavęs receptą visada patikrina ar receptas yra galiojantis, ar atitinka receptų rašymo taisykles, taip pat patikrina vaisto farmacinę formą, koncentraciją, dozavimą bei vaisto vartojimo būdą. Išduodant kompensuojamus vaistus, dauguma farmacijos specialistų paskatina pacientą atkreipti dėmesį į jam skirtame monitoriuje rodomą informaciją (78,9 proc.), tačiau pigesnį vaistą pasiūlo ne visada, o tik tada kai mato jog to reikia (73,70 proc.).
Pacientų teigimu, vaistininkas jų aptarnavimui skiria apie 10 minučių (43,48 proc.), nors vaistininkai nurodė pacientui skiriantys 5 minutes (31,58 proc.). Tačiau beveik visi vaistinės
