AKMENĖS RAJONO VISUOMENĖS VAISTINĖSE DIRBANČIŲ FARMACIJOS SPECIALISTŲ KONSULTACIJOS ĮTAKA VAISTŲ, VARTOJAMŲ PEDIATRIJOJE, PASIRINKIMUI

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

SILVIJA JAGMINAITĖ

AKMENĖS RAJONO VISUOMENĖS VAISTINĖSE DIRBANČIŲ

FARMACIJOS SPECIALISTŲ KONSULTACIJOS ĮTAKA VAISTŲ,

VARTOJAMŲ PEDIATRIJOJE, PASIRINKIMUI

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas:

doc. dr. Raimondas Radžiūnas

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas Prof. dr., Ramunė Morkūnienė Data

AKMENĖS RAJONO VISUOMENĖS VAISTINĖSE DIRBANČIŲ

FARMACIJOS SPECIALISTŲ KONSULTACIJOS ĮTAKA VAISTŲ,

VARTOJAMŲ PEDIATRIJOJE, PASIRINKIMUI

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

doc. dr. Raimondas Radžiūnas 2019.05.27

Recenzentas Darbą atliko

Magistrantė Silvija Jagminaitė 2019.05.27

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

1.1. Farmacinė paslauga ... 11

1.2. Vaikams skirtos vaistų formos ... 12

1.3. Veiksniai įtakojantys pediatrinio vaisto pasirinkimą ... 14

1.4. Pagrindinės vaistų grupės vartojamos pediatrijoje ... 15

1.5. Savigyda pediatrijoje ... 16

1.6. Pediatrinių vaistų vartojimo klaidos ... 17

1.7. Farmacijos specialisto vaidmuo pediatrinio vaisto pasirinkime ... 19

1.8. Farmacijos specialisto kompetencija konsultuojant pediatrinį pacientą ... 20

2. TYRIMO METODIKA ... 21

2.1. Tyrimo metodai ... 21

2.2. Tyrimo objektas ir imties nustatymas... 21

2.3. Tyrimo organizavimas ... 22

2.4. Duomenų analizės metodai ... 23

2.5. Tiriamųjų charakteristika... 23

3. TYRIMO REZULTATAI ... 26

3.1. Farmacijos specialisto konsultacijos vertinimas ... 26

3.2. Pediatrinių pacientų tėvams svarbiausi farmacijos specialisto konsultacijos aspektai ... 30

3.3. Farmacijos specialisto konsultacijos svarba pasirenkant pediatrinį vaistą ... 33

3.4. Farmacijos specialisto kompetencija konsultuojant pediatrinį pacientą ... 36

3.5. Veiksniai įtakojantys pediatrinio vaisto pasirinkimą ... 39

3.6. Farmacijos specialisto vaidmuo vaiko gydymo procese ... 42

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 46

5. IŠVADOS ... 48

6. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 49

SANTRAUKA

S. Jagminaitės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc. dr. R. Radžiūnas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas.

Magistrinio darbo tema: Akmenės rajono visuomenės vaistinėse dirbančių farmacijos specialistų

konsultacijos įtaka vaistų, vartojamų pediatrijoje, pasirinkimui.

Darbo tikslas: Remiantis pediatrinių pacientų tėvų nuomone, nustatyti Akmenės rajone dirbančių

farmacijos specialistų konsultacijos įtaką, pediatrijoje vartojamų nereceptinių vaistinių preparatų, pasirinkimui.

Darbo uždaviniai: Įvertinti farmacijos specialistų konsultacijos svarbą, pediatrinių pacientų tėvams,

renkantis nereceptinį vaistą vaikui. Nustatyti ar konsultacijos metu suteikta informacija apie nereceptinius vaistus, pakeičia pediatrinių pacientų tėvų nuomonę, dėl konkretaus preparato pasirinkimo. Nustatyti televizijos, interneto, reklaminių žurnalų, bei gydytojo ir farmacijos specialisto konsultacijos įtaką, vaistų, vartojamų pediatrijoje, pasirinkimui. Įvertinti farmacijos specialistų konsultacijos aspektus, įtakojančius pediatrinių vaistų pasirinkimą. Nustatyti ar farmacijos specialisto konsultacijos metu suteikta informacija apie nereceptinius vaistus, skirtus pediatriniams pacientams, yra suprantama tėvams.

Tyrimo metodas ir dalyviai: Pirmiausia atlikta mokslinės literatūros analizė, pagal ją paruošta

kiekybinė anketinė apklausa, kurią sudarė 25 uždarojo tipo klausimai ir 1 atviras klausimas. Anketa buvo anoniminė. Iš viso buvo gauti 298 respondentų atsakymai. Tyrimo dalyviai – Akmenės rajono gyventojai auginantys vaikus iki 18metų.

Tyrimo rezultatai: Tėvai ateidami į vaistinę dažnai žino kokio konkrečiai vaisto jie nori savo vaikui,

bet po konsultacijos nuomonę kartais pakeičia didelė dalis apklaustųjų. Renkantis vaistą vaikui, beveik trečdalis tėvų pasikliauja vaistininko nuomone, 21,8% respondentų vaistininko konsultacija yra svarbiausias svertas renkantis vaistą.

Tyrimo išvados: Prireikus vaisto vaikui, beveik trečdalis tėvų prašo jį parinkti vaistininko, 21,8%

respondentų vaistininko konsultacija yra svarbiausias svertas renkantis vaistą. Svarbiausi įtakos veiksniai tėvams renkantis vaistą vaikui yra vaistininko ir gydytojo konsultacija. Aspektai į kuriuos atkreipiama daugiausia dėmesio konsultacijos metu yra akcija, vaisto vartojimo forma, vaistininko rekomendacija, kaip tinkamiausias vaistas vaiko amžiui ir ligai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vaistininkas dažniausiai visą informaciją pateikia suprantamai ir aiškiai.

SUMMARY

The master‘s thesis by S. Jagminaite / scientific advisor doc. dr. R. Radžiūnas; Lithuanian University of Health Sciences, Medical academy, Faculty of Pharmacy, Pharmaceutical Technology and social Pharmacy Department. – Kaunas.

Master‘s thesis topic: The impact of consultation of pharmaceutical professionals working in Akmenė

district public pharmacies on the choice of medicines for pediatric use.

Objective: Evaluate the importance of consulting pharmaceutical professionals to pediatric parents

when choosing a medicine. Information on non-prescription medicines provided or advised during the consultation replaces the opinion of the parents of the pediatric patients regarding the choice of the particular product. Identify the factors that influence the choice of medicines used in pediatric use. Evaluate aspects of consultation with pharmaceutical professionals that influence the choice of pediatric medicines. To find out if the information provided by the pharmacist on medicines for children is understandable to parents.

Methodology: First, the analysis of scientific literature was carried out, followed by a quantitative

questionnaire consisting of 25 closed-ended questions and 1 open question. The questionnaire was anonymous and was answered by 298 respondents. Research participants - parents of pediatric patients who came to the pharmacy to buy medicines for children.

Results: When parents come to the pharmacy, they often know exactly what drug they want for their

child, and sometimes change their opinion (75.2%) after the consultation. When choosing a drug for a child, almost a third (27.5%) of parents rely on the opinion of a pharmacist, 21.8% of respondents say a pharmacist is the most important lever in choosing a medicine.

Conclusions: When choosing a medicine for a child, 27.5% of parents rely on the opinion of a

pharmacist, 21.8% of respondents say the pharmacist is the most important lever in choosing the medicine. The most important influencing factors when choosing a medicine for a child are the advice of a pharmacist and a doctor. Aspects that are the focus of the consultation are discount, drug use form, pharmacist's recommendation as the most appropriate drug for the child's age and illness. The investigation showed that the pharmacist always provides all the information in a clear and understandable way.

SANTRUMPOS

df – laisvės laipsnių skaičius

SPSS – statistinė duomenų analizės programa (Statistical Package for the Social Science) PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

p – statistinio reikšmingumo lygmuo, naudojamas patikrinti duomenims

VVKT - Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR Sveikatos Apsaugos Ministerijos χ2 – chi kvadrato kriterijus

SĄVOKOS

Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas arba Vyriausybės įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka vaistininkui ar vaistininko padėjėjui prilygintas asmuo [1].

Farmacijos specialisto konsultacija – informacijos teikimas gyventojams susijęs su

receptiniais ir nereceptiniais vaistiniais preparatais, bei jų vartojimu.

Farmacinė informacija – informacija, kuri skelbiama įvairiomis priemonėmis ir bet kokia

forma apie vaisto farmacines, klinikines ir farmakologines savybes, taip pat įvairiuose informaciniuose šaltiniuose pateikiamos preparatų kainos [1].

Farmacinė paslauga – vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti receptų

tikrinimą, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [1].

Gera vaistinių praktika - normų, nustatančių reikalavimus vaistinės veiklai, įskaitant

farmacinės paslaugos teikimą ir farmacinės rūpybos principų įgyvendinimą, visuma [2].

Informacija apie vaistinius preparatus – visiems prieinama informacija apie vaistinius

preparatus, pateikiama kaip farmacinė informacija arba vaistinių preparatų reklama [1].

Naudos ir rizikos santykis – vaisto pageidaujamo terapinio poveikio ir pavojaus žmogaus

sveikatai santykis, nustatytas vertinant preparato kokybę, saugumą ir veiksmingumą [1].

Nepageidaujama reakcija – neigiamas ir nepageidaujamas organizmo atsakas į vaistinį

preparatą [1].

Pakuotės lapelis – informacija apie vaistinį preparatą, pateikiama kartu su vaistu, kuri skirta

vartotojui [1].

Pediatrija - medicinos šaka, tirianti vaiko anatomijos, fiziologijos ypatybes, priežiūrą,

maitinimą ir ligas, vaikų fizinės ir psichinės raidos, hormonų veiklos sutrikimus, vaikų mirtingumo priežastis.

Pediatrinis pacientas – pacientas, kurio amžius nuo 0-17 metų ir už kurio vaistų vartojimą ir

ĮVADAS

Vaikai – tai ateities visuomenės pamatas, todėl būtina į juos investuoti, ypač kai tai susiję su jų sveikata. Prie vaikų sveikatos prisideda tiek tėvai, tiek sveikatos priežiūros specialistai, tarp jų ir visuomenės vaistinėse dirbantys farmacijos specialistai. Farmacijos specialistai yra svarbi sveikatinimo veiklos dalis. Labai svarbus farmacijos specialisto darbo aspektas – užtikrinti saugų ir tinkamą vaistinių preparatų vartojimą. Viena jautriausių pacientų grupių yra vaikai, todėl ypatingai svarbu, kad jie gautų saugų ir veiksmingą gydymą.

Visuomenėje vyrauja taisyklė, kad susirgus vaikui, jei tai nėra rimta būklė, pirmiausia tėvai kreipiasi pagalbos į vaistininką arba griebiasi savigydos. Dažnai pasitaiko, kad dabartiniame technologijų amžiuje, tėvai nusprendžia savo vaikams gydymą paskirti patys, pasikliaudami tik viešoje erdvėje skelbiama informacija. Tačiau tinkamiausią vaistą ir jo dozę gali parinkti tik specialistas. Atėję į vaistinę pirkti vaisto kiekvienas turi galimybę gauti vaistininko konsultaciją. Imantis savigydos, be specialisto konsultacijos pediatrinių vaistų vartojimas gali būti kenksmingas, nes vaikai yra labai pažeidžiami. Vaisto parinkimas vaikui, labai atsakingas darbas. Pasirinkus netinkamą vaistą galima pakenkti vaikui, bet vartojant tinkamą vaistą galima padėti ir užkirsti kelią kitoms ligoms ar ligos komplikacijai. Dėl šios priežasties tėvai turėtų konsultuotis su specialistu, o ne užsiimti savigyda.

Renkant vaistą vaikui iškyla daug klausimų - ar vaikai serga tokiomis pat ligomis kaip ir suaugusieji, kokią vaisto formą ir kokį vaistą parinkti, ar suaugusiųjų vaistai taip pat tinka vaikams, kokią dozę skirti, kiek laiko gydyti. Vaistininko konsultacija, gali padėti atsakyti į visus šiuos klausimus. Todėl tėvams verta nueiti į vaistinę ir ten sulaukti profesionalaus patarimo, nei skaityti ne visada patikimus plačiai prieinamus informacijos šaltinius, ar klausyti kitų žmonių nuomonės, sprendžiant iškilusias problemas susijusias su vaiko sveikata. Šiuo metu, kai labai daug kur skelbiama, kad prieš vaisto vartojimą būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku, žmonės dažniau atsisako savigydos ir vaisto pasirinkimo savo nuožiūra. Vieno tyrimo duomenimis, daugelis žmonių (57%) pirmą kartą įsigydami vaistą, svarbiausiu savo įtakos veiksniu, renkantis vaistą, nurodo vaistininką [3]. Prancūzijoje atliktame tyrime paaiškėjo, jog konsultacijos su vaistininku metu 42% tėvų pakeičia vaistą kitu vaistu, ir net 58% tėvų įsigyja kitą vaisto formą [4]. Taigi, tyrimai rodo, kad vaistininko konsultacija turi didelę įtaką renkantis vaistą vaikui.

Šiame magistriniame darbe analizuojama Akmenės rajono visuomenės vaistinėse dirbančių farmacijos specialistų konsultacijos įtaka vaistų, vartojamų pediatrijoje, pasirinkimui. Tirta kokie veiksniai daro įtaką pediatrinio vaisto pasirinkimui ir kokia yra farmacijos specialisto konsultacijos svarba, tėvams, taip pat ar po konsultacijos tėvai pakeičia savo nuomonę, dėl konkretaus vaisto pasirinkimo.

Tyrimo problema - dalis pediatrinių pacientų tėvų nepasitiki vaistininku, renkantis vaistą vaikui. Aktualumas - svarbu, kad pediatrinių pacientų tėvai gautų kokybišką farmacijos specialistų konsultaciją. Farmacijos specialistas suteikęs reikiamą informaciją apie nereceptinį pediatrinį vaistą gali sumažinti savigydą pediatrinių pacientų tarpe. Praktinė reikšmė - tyrimo rezultatai, naudingi siekiant padidinti tėvų pasitikėjimą farmacijos specialistais. Tėvų pateikta informacija apie farmacijos specialistų kompetenciją konsultuojant pediatrinius pacientus, gali padėti sužinoti kokių žinių trūksta farmacijos specialistams teikiant konsultaciją.

Pasirinkta tyrimo metodika – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimo objektas – farmacijos specialistų konsultacija, teikiama pediatrinių pacientų tėvams ir jos įtaka pasirenkant nereceptinį vaistą. Magistro baigiamojo darbo tikslas – remiantis pediatrinių pacientų tėvų nuomone, nustatyti Akmenės rajone dirbančių farmacijos specialistų konsultacijos įtaką, pediatrijoje vartojamų nereceptinių vaistinių preparatų, pasirinkimui.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas:

Remiantis pediatrinių pacientų tėvų nuomone, nustatyti Akmenės rajone dirbančių farmacijos specialistų konsultacijos įtaką, pediatrijoje vartojamų nereceptinių vaistinių preparatų, pasirinkimui.

Uždaviniai:

1. Įvertinti farmacijos specialistų konsultacijos svarbą, pediatrinių pacientų tėvams, renkantis nereceptinį vaistą vaikui.

2. Nustatyti ar konsultacijos metu suteikta informacija apie nereceptinius vaistus, pakeičia pediatrinių pacientų tėvų nuomonę, dėl konkretaus preparato pasirinkimo.

3. Nustatyti televizijos, interneto, reklaminių žurnalų, bei gydytojo ir farmacijos specialisto konsultacijos įtaką, vaistų, vartojamų pediatrijoje, pasirinkimui.

4. Įvertinti farmacijos specialistų konsultacijos aspektus, įtakojančius pediatrinių vaistų pasirinkimą.

5. Nustatyti ar farmacijos specialisto konsultacijos metu suteikta informacija apie nereceptinius vaistus, skirtus pediatriniams pacientams, yra suprantama tėvams.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Farmacinė paslauga

Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatyme farmacinė paslauga apibrėžiama kaip – vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti receptų tikrinimą, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [1]. Taigi iš įstatymo galime matyti, jog vaistininkas turi mokėti parinkti vaistą ir teikti visą su juo susijusią informaciją gyventojams, įskaitant ir tėvus, perkančius vaistus mažiems vaikams. Nuo teikiamos farmacinės paslaugos kokybės priklauso pacientų pasitikėjimas farmacijos specialistu, žmogus gavęs kokybišką farmacinę paslaugą pasitikės vaistininku ir visuomet sugrįš prireikus pagalbos. Tai ypatingai svarbu tėvams, auginantiems mažamečius vaikus, kurie tikisi kokybiškos pagalbos. Vaistininkas gali būti gydymo plano įgyvendinimo koordinatorius [5].

Lietuvoje farmacinė paslauga yra pakankamai naujas dalykas, todėl ją analizavę yra vos keli autoriai, tai J. Grincevičius [6], V. Skyrius, R. Radžiūnas, A. Baranauskas ir Z. Barsteigienė [7]. Farmacinės paslaugos teikimas pediatrinių pacientų tėvams Lietuvoje nagrinėtas iki šiol nebuvo. Tačiau iš panašių Lietuvoje atliktų tyrimų galima spręsti, jog farmacinė paslauga nėra labai kokybiška. Nustatyta, jog teikdami farmacinę paslaugą farmacininkai geros vaistinių praktikos (GVP) nuostatais vadovaujasi retai [8]. Dr. Jonas Grincevičius savo disertacijos metu nustatė, kad dažniausiai Lietuvoje iš farmacijos specialistų daugiau dėmesio konsultacijos metu sulaukia naujagimiai (80,6 proc.), nėščios moterys (71,8 proc.) ir vaikai iki 10 metų (54,4 proc.).

Visuomenės vaistininkai yra labiausiai prieinami sveikatos priežiūros specialistai, kurie atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant kokybišką vaistų vartojimą. Vaistininkai yra pagrindinis informacijos šaltinis, norint gauti tikslią informaciją apie vaistus [9]. Farmacijos specialistai suteikia pacientams patarimus dėl saugaus, tinkamo ir veiksmingo vaistų vartojimo, nustato galimas su vaistais susijusias problemas ir prireikus įsikiša. Netinkamo nereceptinių vaistų vartojimo prevencija ir valdymas yra ypač svarbu vaistininko praktikoje, kai nereceptiniai vaistai vis plačiau vartojami ir gali pakenkti, jei yra vartojami netinkamai. Teisinga vaisto dozė yra svarbi visiems žmonėms, tačiau labiausiai reikalaujanti tikslumo grupė yra vaikai, kurie labiau jautrūs perdozavimui, nes dauguma vaistų skirtų vaikams dozės turi būti individualiai apskaičiuojamos atsižvelgiant į vaiko svorį ar amžių [10].

Belgijoje atliktame tyrime nustatyta vaistininko konsultacijos kokybė gydant vaikų viduriavimą. Nustatyta, kad beveik visi vaistininkai paklausia papildomų klausimų ir paskiria gydymą, tačiau maža dalis nurodė kaip atpažinti komplikacijas ir kada kreiptis į gydytoją. Todėl galima spręsti,

jog vaistininko suteikiama farmacinė paslauga, teikiama pediatriniams pacientams, nėra pakankamai kokybiška [11].

1.2. Vaikams skirtos vaistų formos

Vaikai yra labai nevienalytė gyventojų grupė, nes šis terminas apima tiek kūdikius, tiek ikimokyklinio amžiaus vaikus, tiek mokyklinio amžiaus vaikus ir net paauglius. Todėl vaikams skirti vaistai turi būti gaminami įvairių formų, kad juos galėtų naudoti įvairių amžiaus grupių vaikai. Taip pat vaistai turi būti lengvai dozuojami, nes kiekvienam vaikui dozė yra skirtinga, vaisto formos dozavimas turėtų būti patogus tiek naujagimiui, tiek paaugliui.

Vaistai gali būti vartojami enteriniu (per os, į tiesiąją žarną, po liežuviu) ir parenteriniu būdu (kai vaistai į organizmą patenka ne per virškinimo traktą). Vaisto forma ypatingai svarbi mažiems vaikams. Jie nesugeba praryti tabletės, kapsulės ar miltelių, ypač jei vaistai neskanūs. Vaikams iki 5 metų dažniausiai skiriami skysti vaistai, jei tokios vaistų formos nėra, tuomet tabletę reikia sutrinti ir tik tuomet duoti vaikui [12].

Vaistų vartojimas per os – labiausiai paplitęs vaistų vartojimo būdas pediatrijoje, ypač gydant vaiką namie. Gerti vaistus patogu, saugu, šis vartojimo būdas nesukelia parenteriniam vaistų švirkštimui būdingų komplikacijų. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) geriausia vaisto forma yra tabletė, nes šia forma gali būti išleisti beveik visi vaistai, taip pat iš jų gali būti gaminamos kitos vaistų formos (pvz.: tirpalas), taip pat lengvas dozavimas [12]. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu vaikams (nuo 1 iki 4 metų) buvo duodami placebiniai vaistai, įvairiomis vaistų formomis - 4 mm apvalios tabletės, milteliai, suspensijos ir sirupai, tai tos vaisto formos, kurios pripažintos kaip gerai priimtinos vaikams. Tyrimas parodė, kad tabletes vaikai priėmė gerokai lengviau nei suspensiją, miltelius ir sirupą. Šis tyrimas nepatvirtina istorinio požiūrio, kad vaistiniai preparatai, skirti vaikams, paprastai turėtų būti skiriami kaip skystoji forma [13].

Vaistų vartojimas į tiesiąją žarną – tiesioji žarna išraizgyta gausaus kraujagyslių ir limfmazgių tinklo. Tiesiojoje žarnoje vaistų neveikia virškinimo trakto sultys. Jei vaistas rezorbuojasi apatinėje tuščiosios žarnos dalyje per apatines hemorojines venas, jis patenka tiesiai į apatinę tuščiąją veną aplenkdamas kepenis ir nėra metabolizuojamas. Todėl dozės turėtų būti mažesnės, nei vartojamos per

os.

Vaistų vartojimas injekcijomis – namų sąlygomis šis vaistų vartojimo būdas vaikams skiriamas retai. Tačiau hospitalizuotiems vaikams tai vienas pagrindinių vaistų vartojimo būdų, ypač reanimacijos skyriuose. Taip pat yra vaistų, kurių vienintelis vartojimo būdas yra injekcija. Dėl šio vaistų vartojimo

būdo skausmingumo vaikams, naudojamas daug racionalesnis būdas – ilgalaikė periferinės venos kateterizacija.

Vaistų vartojimas inhaliacijomis ir aerozoliais – vaikams vaistų inhaliacijos ir aerozoliai skiriami gana dažnai, ypač kvėpavimo takų ligoms gydyti. Šiuo būdu gali būti vartojamos dujos, lakiosios medžiagos, tirpalai ir net kietosios dalelės.

Vaistų vartojimas per odą – per odą gali prasiskverbti tik lipofiliški medikamentai. Vietiniam poveikiui vaiko oda tepama tepalu ar kremu. Tai pakankamai patogus vaisto vartojimo būdas, kadangi vaikui nesukelia papildomo diskomforto.

Vaistų lašinimas į akį, nosį, ausį – vaistų lašinimas vaikams nėra labai paplitęs, todėl, kad šis vartojimo būdas vaikams nėra patogus, kai kuriems vaikams atrodo net bauginančiai. Lašinant vaistus vaikui, dažnai jis išsigąsta ir jei vaikas sujuda vaisto dozė gali būti netiksli [14,15].

Apibendrinus, galima sakyti, jog vaisto forma turėtų būti parenkama kiekvienam vaikui individualiai pagal jo poreikius. Kiekviena vaisto forma turi savo pliusų ir minusų, todėl svarbu įvertinti vaiko galimybes vartoti konkrečią vaisto forma, taip užtikrinant kokybišką gydymą.

„Vaikai nėra maži suaugusieji“, ne kartą girdėta frazė ir tai ypatingai svarbu žinoti skiriant vaistus vaikui. Farmakokinetiniai procesai: absorbcija, pasiskirstymas, metabolizmas ir šalinimas vaikų populiacijoje yra kitokie nei suaugusiųjų. Šie parametrai priklauso nuo vaiko amžiaus, todėl vaikų amžius yra klasifikuojamas į: naujagimiai, kūdikiai, vaikai ir paaugliai [16].

PSO vaikų skirstymas pagal amžių: • 0 -27 dienos – naujagimiai

• 28 dienos – 23 mėnesiai – kūdikiai ir maži vaikai • 2 – 11 metų – vaikai

• 12 – 16 metų – paaugliai [12]

Naujagimiai - naujagimių kepenų funkcija ir kepenų fermentų aktyvumas nėra pilnai išsivystęs, todėl padidėja bilirubino ir riebiųjų rūgščių koncentracija, ko pasekoje sumažėja jungimąsis su baltymais. Naujagimių kepenų ir inkstų klirenso mechanizmai bręsta greitai, jie gali kisti kasdien. Naujagimių skrandis išskiria mažai skrandžio sulčių, todėl jų skrandžio pH yra didesnis nei suaugusiųjų. Naujagimių skrandžio išsituštinimo laikas yra sulėtėjęs. Taip pat gerokai skiriasi pasiskirstymo tūris, nes santykinis vandens ir riebalų kiekis yra didesnis už vyresnių vaikų ar suaugusiųjų, taip pat didelis santykinis paviršiaus ploto ir svorio santykis.

Kūdikiai – tai labai greito augimo laikotarpis. Šiame laikotarpyje kūdikio ūgis vidutiniškai padidėja 50 %, o kūno masė maždaug trigubai, šį intensyvų augimą įtakoja sparti medžiagų apykaita. Šiuo laikotarpiu klirensas gali būti didesnis nei suaugusiųjų, taip yra dėl to, kad kepenys yra iki 50 % didesnės (lyginant su kūno svoriu %).

Vaikai - šiuo laikotarpiu vaiko fizinė veikla truputį sulėtėja, tačiau greičiau auga raumenų masė, suintensyvėja augimas, subręsta imuninė sistema, pieninius dantis keičia nuolatiniai, gerėja atmintis, tobulėja vaikų mąstymas.

Paaugliai – šiame laikotarpyje reikia įvertinti bet kurio vaisto poveikį fiziniam, protiniam ar lytiniam brendimui, nors visos sistemos jau subrendusios, tačiau netinkamo vaisto paskyrimas ar neracionalus jo vartojimas gali pakenkti tolesniam vystymuisi, bei brendimui [17].

Taigi skiriant vaistą vaikui būtina atsižvelgti į jo amžiui būdingus fiziologinius parametrus. Skiriant nereceptinį vaistą tikslinga pasižiūrėti ar jis gali būti vartojamas tam tikro amžiaus vaikui, tai ypatingai svarbu naujagimiams ir kūdikiams. Visais amžiaus tarpsniais kinta raumenų ir riebalų santykis, taip pat kepenų fermentų aktyvumas, todėl priklausomai nuo vaisto veikimo mechanizmo reikia atsargiai skirti tiek patį vaistą, tiek jo dozę.

1.3. Veiksniai įtakojantys pediatrinio vaisto pasirinkimą

Gimus vaikui tėvai žymiai dažniau susiduria su sveikatos priežiūros specialistais, tarp jų ir farmacijos specialistais. Taip pat atsiranda daugybė naujos informacijos susijusios su vaiko sveikata, kurią reikia mokėti atsirinkti, nes už vaiko sveikatą atsakingi yra tėvai. Tėvai susiduria su daugybe įvairių informacijos šaltinių apie vaistus ir jų vartojimą, įskaitant kitų žmonių rekomendacijas, žiniasklaidą ir ankstesnę jų patirtį, taip pat dažnai tenka bendrauti su sveikatos priežiūros specialistais, bei vaistininkais.

Anglijoje buvo atliktas tyrimas kokius informacijos šaltinius, apie vaistus skirtus vaikams, tėvai pasirenka. Nustatyta, jog tėvai informacijos apie vaistą dažniau klausia vaistininko, nei gydytojo. Taip pat pastebėta, kad vaisto pasirinkimui ar iškilusioms sveikatos problemoms spręsti didžioji dalis tėvų pasirenka sveikatos priežiūros specialistus, mažiau nei vienas trečdalis respondentų atsakė, kad vaisto pasirinkimui didžiausią įtaką daro draugai ar šeimos narių rekomendacijos. Teoriškai tėvai suvokia, kad gydytojas yra pagrindinis informacijos šaltinis renkantis vaistą vaikui, tačiau praktikoje įtakos daro daug kitų veiksnių. Tai - vaistininkai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai, šeimos nariai, draugai, preparatų pakuotės ir netgi jau turimi vaistai. Taip pat šiame tyrime nustatyta, kad tėvams vienodai svarbi tiek kalbinė (pvz.: specialisto konsultacija), tiek rašytinė (pvz.: vaisto informacinis lapelis) informacija [18]. Kito tyrimo metu, kuris buvo atliktas Rumunijoje, nustatyta, kad pagrindinis tėvų šaltinis apie vaistus yra gydytojas, po to vaistininkas (1 paveikslas) [19].

1 pav. Informacijos šaltiniai, naudojami tėvų, renkantis vaistą vaikui

Iš įvairių tyrimų, galima matyti, jog tėvai renkantis vaistą vaikui, kaip pagrindinius autoritetus laiko gydytoją ir vaistininką. Tačiau veiksnių renkantis vaistą yra daugiau, dalis tėvų renkasi mažiau patikimus šaltinius tokius kaip internetą, reklamas, artimųjų patarimai. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl turi pasirinkimo laisvę, tačiau vaistininkas konsultacijos metu visuomet gali patikslinti tėvus, dėl vaisto vartojimo indikacijos ir dozės, galbūt net esant reikalui pakeisti tėvų nuomonę.

1.4. Pagrindinės vaistų grupės vartojamos pediatrijoje

Vaikų populiacijoje vyrauja keletas pagrindinių susirgimų, kuriems gydyti pasitelkiami visiems prieinami vaistai. Vaistai, skirti viršutinių kvėpavimo takų ligoms, taip pat vaistai nuo skausmo ir temperatūrą mažinantys vaistai yra dažniausiai vartojami pediatriniams pacientams. Taip pat labai populiarūs yra vitaminai, labiausiai iš visų - vitaminas D ir žuvų taukai. Atlikto tyrimo metu paaiškėjo kokie vaistai dažniausiai vartojami vaikams gydyti, rezultatai pavaizduoti diagramoje. (2 paveikslas) [29]. Dauguma šių vaistų, įskaitant ir vitaminus yra vartojami nepasitarus su sveikatos priežiūros specialistais [29,30].

2 pav. Pediatrijoje dažniausiai vartojamos vaistų grupės

Šie pagrindiniai sutrikimai labai dažnai pasitaiko ir tarp suaugusiųjų, taigi beveik kiekvienuose namuose galima rasti vaistų gydyti šiems simptomams. Svarbu, kad perkant vaistus vaistininkas pasiteirautų kam perkamas vaistas, o jei vaikui, tai kokio amžiaus. Taip bus užtikrinta, kad bus vartojama teisinga vaisto forma ir teisinga dozė.

1.5. Savigyda pediatrijoje

PSO teigia, kad savigyda atlieka svarbų vaidmenį sveikatos priežiūros sistemoje. Asmenys atsakomybę ir supratimą apie savo sveikatą prisiima patys, taip pat žmonės suvokia, kad dėl nedidelių negalavimų nereikia kreiptis į profesionalus. Visuomenės bendrųjų žinių ir išsilavinimo lygis, bei socialinės ir ekonominės padėties pagerėjimas daugelyje šalių padėjo pagrindą savigydai [20].

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR Sveikatos Apsaugos Ministerijos (VVKT) informuoja, kad savigyda pati savaime nėra blogai [21]. Jei ji tinkama, tuomet ji naudinga tiek pačiam pacientui, tiek visuomenei, nes galima greitai palengvinti nesunkių ligų simptomus ar netgi pasveikti. Esant nesunkiai būklei pasikonsultuojama su vaistininku, tinkamai išnaudojama vaistininkų profesinė kvalifikacija, taip pat mažėja gydytojų darbo krūvis ir dėl to trumpėja eilės sunkiau sergantiems pacientams. Tačiau savarankiškas ligų diagnozavimas ir gydymasis gali būti rizikingas. Pacientas gali netinkamai nustatyti sau ligą, netinkamai pasirinkti vaistus, jų dozę ar gydymo kurso trukmę. Taip pat svarbus niuansas tas, kad savigydos tikslu vartojami vaistai gali maskuoti sunkesnę ligą, dėl to pacientas gali per vėlai kreiptis į gydytoją [21].

Farmacijos specialistas atlieka vieną svarbiausių vaidmenų mokant visuomenę apie tinkamą ir racionalų vaistų vartojimą. Jis sprendžia ir užkerta kelią su vaistais susijusioms problemoms, dalyvauja siekiant optimalių gydymo rezultatų ir prisideda prie visuomenės gyvenimo kokybės gerinimo[22].

Gydant vaikus, svarbu atkreipti dėmesį į galimas vaistų sąveikas. Jei vaikas serga lėtine liga, kuri yra gydoma vaistais, tuomet net nereceptiniai vaistai gali sąveikauti ir sukelti nepageidaujamą poveikį. Svarbu, kad vaistininkas prieš parenkant vaistus, kurie skirti vaikui, turėtų išsamią informaciją apie jo vartojamus vaistus. Vaistininkai turėtų skatinti tėvus perskaityti jų vaikų vartojamų vaistų informacinius lapelius, net jei vaistas vartojamas reguliariai ir ilgą laiką, kad būtų galima patikrinti, ar nėra naujų sąveikų, ar nereikia keisti dozės, nes vaikai auga ir aplinkybės gali pasikeisti [23].

Rumunijoje atliktame tyrime nustatyta, kad savigyda pediatriniais vaistais labiausiai paplitusi tarp 30-39m. motinų (71,27%), kurios turi universitetinį išsilavinimą [24]. Tai dar kartą įrodo, jog išsilavinusi visuomenė prisiima atsakomybę už savo ir šeimos narių sveikatą, bei nesikreipia pas gydytoją esant nesunkiai būklei. Savavališkai dažniausiai vaikams gydomi simptomai yra karščiavimas, skausmas ir kosulys. Tarp dažniausiai savavališkai vaikams duodamų vaistų yra vaistai nuo skausmo, temperatūros, vaistai atsikosėjimui lengvinti ir slopinti, bei nosies dekongestantai. Šiuo tyrimu atskleista, kad savigyda labiausiai naudojama jaunesniems nei 12 metų amžiaus vaikams (81,02 proc.). Dažnai (42–70% atvejų) vaikams duodami vaistai būna tiesiog iš namų vaistinėlės ir nėra skirti vartoti vaikams [24]. Dauguma tėvų dar prieš kreipiantis į sveikatos priežiūros specialistą, savo vaikui duoda vaistų, esančios būkles simptomams palengvinti [25].

„Protinga“ savigyda nėra blogai, tačiau ji negali būti ilgalaikė, taip pat tėvai turi suvokti, kad vaistai skirti suaugusiems netinka vaikams, ypač mažesnio amžiaus. Trumpą laiką gydant menkus sutrikimus, tokius kaip nosies užgulimą ar nedidelį karščiavimą, savigyda nėra blogai, jei gydoma vaikams skirtais vaistas. Tačiau esant rimtesnei būklei, arba neturint vaistų skirtų vaikams, patartina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

1.6. Pediatrinių vaistų vartojimo klaidos

Literatūroje nėra vieno apibrėžimo vaistų vartojimo klaidai apibūdinti, PSO duomenimis apibrėžimų yra 26, todėl vieno išskirti negalima [26]. Apibendrinus galima sakyti, kad terapinė klaida tai netyčinis nukrypimas nuo tinkamo gydymo režimo, dėl kurio vartojama netinkama vaisto dozė, pasirinktas neteisingas vartojimo būdas, vaistą vartoja ne tas asmuo arba vartojamas ne tas arba nereikalingas vaistas. Daugiausia pediatrinių vaistų vartojimo klaidų nustatoma, vartojant vaistus namie. Australijos mokslininkai nagrinėję pediatrinių vaistų vartojimo klaidas, nustatė kokios klaidos dažniausiai yra daromos ir kokiose amžiaus grupėse labiausiai paplitusios. Dažniausiai pasitaikančios

vaisto vartojimo klaidos vaikams yra neteisinga dozė, vartojama dviguba dozė, neteisingai vartojami vaistai, vaistas vartojamas netinkamu laiku. Terapinių klaidų daugiausia pasitaiko naujagimiams, ir augant vaikui jų vis mažėja (3 paveikslas) [27].

3 pav. Terapinių klaidų dažnumas pagal amžiaus grupes

Pediatrinių vaistų vartojimo klaidos ir pasekmės:

1. Neteisinga dozė – per didelė dozė gali sukelti toksiškumą, o per maža dozė gydymo nepakankamumą.

2. Netinkama vaisto forma – dažniausiai susiduriama su smulkinamomis tabletėmis, jas susmulkina ir ištirpina bet kokiame tirpiklyje, taip pat elgiamasi su kapsulėje esančiais milteliais, kapsulė atidaroma ir milteliai ištirpinami. Dėl šios priežasties gali pasikeisti vaisto farmakokinetika, ko pasekoje gali sumažinti veiksmingumą arba padidinti toksiškumą.

3. Per didelė dozė vaisto formoje – dauguma vaistų yra skirti vartoti suaugusiems žmonėms, todėl naujagimiams, kūdikiams ir mažiems vaikams vaisto formos dozė gali būti per didelė, dėl to suaugusiųjų preparatai turi būti praskiesti, padalinti arba skiriami ilgesniais intervalais.

4. Informacijos nepakankamumas – dėl informacijos stokos tėvai to net nežinodami gali pakenkti savo vaikams, todėl reikėtų mokyti tėvus ne tik kaip tinkamai dozuoti vaistus, bet ir kaip atpažinti apsinuodijimą.

5. Vaistų vartojimas kitais tikslais - paaugliai gali vartoti vaistus savižudybės tikslais, mažesni vaikai, to net nesuvokdami, gali išgerti net mirtiną dozę vaistų paliktų matomoje vietoje. Todėl vaistai turėtų būti laikomi gerai apsaugoti nuo įvairaus amžiaus vaikų.

6. Vaistų sąveikos - vaistai gali sąveikauti su daugybe veiksnių, tokių kaip kiti vaistai, maistas ir vaistažolės.

7. Ilgalaikės saugumo problemos - ilgalaikis inhaliacinių kortikosteroidų vartojimas ankstyvoje kūdikystėje gali padidinti augimo sulėtėjimo ir (arba) osteoporozės riziką [28].

0 50 100 150 200 250 0-1 2- 3 4 - 5 6- 7 8 - 9 10 - 11 12 - 13 14 - 15 Da žnumas Amžius

Rizikos veiksniai, dėl kurių vaikams gali atsirasti nepageidaujama reakcija į vaistą, gali būti fiziologiniai, netiesioginiai ar jatrogeniniai [28].

• Fiziologiniai rizikos veiksniai:

- jaunas amžius, pvz.: naujagimiai ir kūdikiai, tuomet būna didžiausias fiziologinis skirtumas nuo suaugusiųjų;

• Netiesioginiai rizikos veiksniai:

- polifarmacija, pvz. naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje; - ilgesnė gydymo trukmė, pvz. vaikai, turintys įgimtų ar lėtinių ligų; - sunkiai sergantys vaikai, pvz. sergantys neoplastinėmis ligomis.

• Jatrogeniniai rizikos veiksniai:

- retų vaistų vartojimas, apie kuriuos yra mažai informacija apie jų dozę, pvz. vaistai, vartojami retų ligų gydymui, tokių kaip cistinė fibrozė;

- nepakankamai gerai apmokyti sveikatos priežiūros specialistai, gydantys sunkiai sergančius vaikus [28].

Vaikai yra padidintos rizikos grupėje, nes saugiam vaistų vartojimui reikia individualiai apskaičiuoti vaistų dozes, pagal paciento svorį, amžių ar kūno paviršiaus plotą [28]. Dažniausiai vaistų vartojimo klaidos vaikams atsiranda, dėl to, kad vaikas prilyginamas suaugusiajam, todėl suvartojama netinkama vaisto dozė. Taip pat, dėl vaistų formų pasirinkimo trūkumo, dažnai vartojama ne ta vaisto forma arba ne tokiu būdu.

1.7. Farmacijos specialisto vaidmuo pediatrinio vaisto pasirinkime

Susidūrus su sveikatos problemomis, pirmiausia pagalbos kreipiamasi į lengviausiai prieinamą sveikatos priežiūros specialistą – farmacijos specialistą, tačiau susirgus vaikui, tėvai nori pačios patikimiausios ir geriausios pagalbos savo vaikui, čia susiduriama su dalies tėvų nepasitikėjimu vaistininkais. Tokiais atvejais tėvai tiesiog pirmiausia kreipiasi į pediatrus. Todėl visuomenė yra susiskaldžiusi į kelias dalis, dėl vaistų pasirinkimo, gydant vaiką.

Vieno tyrimo duomenimis, daugelis žmonių (57%) pirmą kartą įsigydami vaistą, svarbiausiu savo įtakos veiksniu renkantis vaistą, nurodo vaistininką [3]. Tačiau tai suaugusiųjų žmonių statistika, tėvų nuomonė yra kitokia. Tėvai labiau linkę laikytis gydytojo rekomendacijų ir pirkti per jo konsultaciją rekomenduotus vaistus, nei farmacininko konsultacijos metu siūlomus vaistus [25]. Farmacijos specialistams reikia stengtis teikti kuo kokybiškesnę farmacinę paslaugą tam, kad žmonės įgautų daugiau pasitikėjimo farmacininkais ir visa vaistinės bendruomene [31]. Vaistų reklamos įtaką daro tik 6% žmonių, tai rodo, kad savavališkas vaistų vartojimas nėra plačiai paplitęs, prieš pirmą kartą vartojant

vaistą yra pasitariama su gydytoju arba vaistininku. Dauguma žmonių, atėję į vaistinę konkretaus preparato, po vaistininko konsultacijos pakeičia savo nuomonę ir įsigyja kitą vaistininko pasiūlytą vaistą [3]. Prancūzijoje atliktame tyrime paaiškėjo, jog konsultacijos su vaistininku metu 42% tėvų pakeičia vaistą kitu vaistu, ir net 58% tėvų įsigyja kitą vaisto formą [4].

Farmacijos specialistai, konsultacijos metu, jei tik yra galimybė turėtų bendrauti ne tik su tėvais, bet ir su pačiu vaiku. Kiekvienas farmacijos specialistas turi turėti metodą, kuriuo tiek tėvai tiek vaikas suprastų visą perteikiamą informaciją apie vaistą ir jo vartojimą. Konsultacijos stilius gali skirtis priklausomai nuo paciento amžiaus, tėvų išsilavinimo ir kitų aspektų. Nepriklausomai nuo šių faktorių, kiekvienos konsultacijos metu turi būti pateikta informacija apie vaisto indikacija, jo vartojimo būdą , bei laiką, vaisto vartojimo intervalus, svarbiausias sąveikas, vaisto laikymo sąlygas, bei pagrindines nepageidaujamas reakcijas. Svarbu tėvams paaiškinti po kiek laiko vaistas turėtų pradėti veikti ir kaip elgtis jei pasireiškė nepageidaujama reakcija, bei kokiu atveju kreiptis į gydytoją [32]. Tokiu būdu žmonės įgaus didesnį pasitikėjimą vaistininkais ir dėl vaistų, skirtų vaikams, dažniau kreipsis į vaistinę.

1.8. Farmacijos specialisto kompetencija konsultuojant pediatrinį pacientą

Vaikai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl farmacijos specialistas turi turėti specialiųjų žinių, norint suteikti kokybišką konsultaciją apie pediatrinius vaistus. Greitas vaikų augimas apsunkina vaistų parinkimą ir jų tikslų dozavimą konkrečiam vaikui. Vaistininkams konsultacijos apie pediatrinius vaistus dažnai kelia nerimą. To priežastis yra ta, kad universitete apie tai mokomasi labai mažai [32]. Siekiant įvertinti vaistininkų žinias apie pediatrinius vaistus, bei svarbiausius konsultacijos aspektus, norint kokybiškai padėti vaikui, buvo atliktas tyrimas. Tyrimo metu buvo įvertintos vaistininkų žinios prieš specialius mokymus ir po jų. Nustatyta, kad po mokymų vaistininkai jaučiasi labiau kompetentingi konsultuojant pediatrinius pacientus, jų žinios gilesnės, taip pat labiau supranta kokie konsultacijos aspektai svarbiausi, pripažįsta, kad tokie mokymai reikalingi, nes vaikai ypatingo dėmesio reikalaujanti pacientų grupė [33].

Papildomas mokymas yra naudingas gilinant farmacininkų žinias ir didinant jų pasitikėjimą, tačiau ne ką mažiau svarbi yra patirtis vaistinėje. Dauguma vaistininkų jaučiasi turintys pakankamai žinių sprendžiant kasdien pasitaikančias situacijas, rečiau pasitaikantiems sutrikimams vaistininkai neturi pakankamai žinių teikti profesionalią konsultaciją [34].

Tam, kad žmonės galėtų gauti profesionalią pagalba, pirmiausia reikėtų pradėti nuo vaistininkų paruošimo konsultacijoms. Patirties ir žinių trūkumas gali sutrukdyti padėti išrinkti tinkamą vaistą vaikui, bei paskirti tikslią vaisto dozę. Todėl farmacijos specialistams yra būtina kelti savo kompetenciją pediatrinių vaistų srityje.

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo metodai

1. Teorinis analizės metodas. Išnagrinėti ir aprašyti moksliniai tyrimai ir publikacijos susijusios su magistrinio darbo tema.

2. Empirinis analizės metodas. Atliktas kiekybinis tyrimas Akmenės rajono visuomenės vaistinėse, taip pat anketa buvo patalpinta internete. Anketą pildė Akmenės rajono pediatrinių pacientų tėvai. Pateikta anketa buvo anoniminė.

3. Statistiniai tyrimo metodai. Gautų duomenų analizė atlikta naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Science) 25.0 programos versiją, grafikai ir lentelės sudarytos Microsoft Office Excel 2007 programa.

2.2. Tyrimo objektas ir imties nustatymas

Baigiamojo magistrinio darbo tiriamasis objektas – farmacijos specialisto konsultacija ir jos įtaka, pediatrijoje vartojamų nereceptinių vaistinių preparatų, pasirinkimui. Tiriamieji – Akmenės rajono vaistinėse besilankantys pediatrinių pacientų tėvai.

Tyrimas buvo atliekamas penkiose Akmenės rajono visuomenės vaistinėse, taip pat sukurta internetinė anketa, kurią pildė Akmenės rajone gyvenantys asmenys ir auginantys vaikus iki 18m. nuo 2018m. lapkričio mėnesio iki 2019m. sausio mėnesio. Anketos buvo dalijamos, tiems vaistinės klientams, kurie įsigijo preparatus naudojamus pediatrijoje. Internetines anketas pildė tie gyventojai, kurie gyvena Akmenės rajone, bei turi vaikų iki 18. Imties dydis buvo skaičiuojamas remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis (2018.01.02), Akmenės rajone vaikų iki 18-niolikos metų gyvena 3103 [36]. Suminis gimstamumo rodiklis Lietuvos kaimo vietovėse yra 1,89, todėl preliminariai galima spręsti, kad yra apie 1641 šeimos [35].

Imties dydžiui apskaičiuoti buvo pasirinktas 95% patikimumas (p<0,05), 5% paklaida. Apskaičiavus gauta, kad reikia apklausti 311 respondentų, jog būtų galima padaryti statistiškai reikšmingas išvadas.

Imties dydžiui apskaičiuoti naudota formulė:

• N – populiacijos dydis,

• skaičius 1,96 yra standartizuoto normaliojo skirstinio reikšmė, kai pasikliovimo lygmuo α=0,05; • p yra numatoma įvykio tikimybė, kad požymis pasireikš tiriamoje populiacijoje (dažniausiai

pasirenkama p=0,5);

• q yra numatoma įvykio tikimybė, kad požymis nepasireikš tiriamoje populiacijoje (q=1–p=0,5);

2.3. Tyrimo organizavimas

Pagal darbo tikslą ir uždavinius buvo sudaryta anoniminė anketa (1 priedas). Buvo apklausti pediatrinių pacientų tėvai. Tyrimas vykdytas Akmenės rajono visuomenės vaistinėse ir internete. Anketą sudarė 26 klausimai, dauguma jų buvo uždarojo tipo, skyrėsi tik galimų atsakymų pasirinkimo skaičius. Vienas klausimas buvo atviras. Anketą sudaro:

1. Įvadinė dalis, kurioje prisistatoma, įvardijamas tyrimo tikslas ir kam bus panaudoti tyrimo duomenys;

2. Klausimai apie konsultaciją, kurią gauna pediatrinio paciento tėvai vaistinėje; 3. Klausimai apie konsultacijos svarbą tėvams;

4. Klausimai apie daugiausiai įtakos turinčius veiksnius vaisto pasirinkimui;

5. Klausimai apie vaistininko konsultacijos įtaką, renkantis vaistą pediatriniam pacientui; 6. Demografinė dalis, kurioje respondentų prašoma atsakyti į klausimus apie patį respondentą.

Anketavimas turi privalumų ir trūkumų, keletą jų aptarsiu. Anketavimo metu galima apklausti daug respondentų, kas užtikrina reikšmingus tyrimo rezultatus, tai yra didelis šio tyrimo metodo privalumas. Anketavimo metu grąžinama didelė dalis anketų, jei anketa pildoma toje vietoje kurioje respondentas ir gavo anketą jis turi galimybę konsultuotis su apklausos organizatoriumi ir iškilus neaiškumams gauti papildomos informacijos. Anketavimas yra pakankamai pigus metodas, kuris užima mažai laiko tiek apklausėjui tiek respondentui. Anketavimas taip pat turi ir trūkumų, vienas iš jų respondentų laiko trūkumas, dėl šios priežasties jie gali atsisakyti pildyti anketą arba jos neužpildyti iki galo. Taip pat gali būti susidariusi tam tikra situacija, dėl ko nepavyksta užpildyti anketos kokybiškai. Taip pat triukšmas anketos pildymo vietoje. Vienas iš minusų yra žmonių baimė, dėl jų asmenybės identifikavimo ar jų nuomonės viešinimo.

Pediatrinių pacientų tėvams buvo išdalintos 350 anketų. Pilnai užpildytos gautos 298 anketos. Respondentų atsakomumas – 85proc.

Prieš pradedant apklausą buvo atlikta anketos validacija, buvo išdalintos 10 anketų ir prašoma respondentų pateikti savo pastabas apie iškilusius neaiškumus atsakinėjant į anketos klausimus. Buvo gautos kelios pastabos, dėl nepakankamo kiekio atsakymų variantų, taip pat, dėl kelių klausimų neaiškių formuluočių. Klaidos buvo pataisytos, validacijai naudotos anketos ir jų atsakymai į tyrimo rezultatus įtraukti nebuvo.

Pritarimas vykdyti tyrimą buvo gautas iš LSMU Bioetikos centro (2 priedas). Kiekvienam respondentui prieš pateikiant anketą buvo duota pasirašyti tiriamojo asmens sutikimo forma, taip pat kiekvienas respondentas buvo informuotas apie tyrimo tikslą. Leidimai atlikti tyrimą vaistinėse buvo gauti iš Akmenės rajono visuomenės vaistinių farmacinės veiklos vadovų.

2.4. Duomenų analizės metodai

Duomenų analizė buvo atlikta naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Science) programinio paketo 25 versiją. Vertinant dviejų kintamųjų priklausomybę naudotas Pirsono chi kvadrato (χ2) kriterijus. Tyrimo metu gautų duomenų patikimumui patikrinti naudotas statistinio reikšmingumo lygmuo (p), rezultatai statistiškai reikšmingais laikomi, kai p<0,05.

2.5. Tiriamųjų charakteristika

Tyrime, nustatant vaistininko konsultacijos įtaką, pediatrijoje vartojamų vaistinių preparatų, pasirinkimui iš viso dalyvavo ir anketas užpildė 298 respondentai, auginantys vaikus iki 18 metų. Tarp apklaustųjų buvo 78,5% (n=234) moterų ir 21,5% (n=64) vyrų (1 lentelė). Dauguma 62,8% (n=187) tyrime dalyvavusių apklaustųjų buvo dirbantys žmonės, bedarbių buvo vos 7,4% (n=22), taip pat nemažai namų šeimininkių 29,9% (n=89). Dauguma atsakiusiųjų yra baigę profesinę technikos mokyklą 29,9% (n=87) ir turintys aukštąjį išsilavinimą 28,9% (n=86). 22,5% (n=67) turi bakalaurą arba magistrą, turinčiųjų tik vidurinį išsilavinimą (baigę tik bendrojo lavinimo mokyklą) tarp apklaustųjų buvo 19,5% (n=58). Tyrime daugiausia 50,3% (n=150) dalyvavo turintys 2 vaikus, šiek tiek mažiau 34,6% (n=103) apklaustųjų turi 1 vaiką. O turinčiųjų 3 ir daugiau vaikų buvo vos 15,1% (n=45).

1 lentelė. Socialiniai – demografiniai respondentų duomenys

Respondentų duomenys Skaičius Procentai

Lytis Moteris 234 78,5%

Vyras 64 21,5%

Vaikų skaičius 1 103 34,6%

2 150 50,3%

3 ir daugiau 45 15,1%

Socialinis statusas Dirbantis 187 62,8%

Bedarbis 22 7,4%

Namų šeimininkė 89 29,9%

Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis 0 0%

Vidurinis (bendrojo lavinimo mokykla) 58 19,5% Profesinė technikos mokykla 87 29,2% Aukštasis 86 28,9% Aukštosios studijos (bakalauras, magistras ir kt.) 67 22,5%

Anketose respondentų amžiaus grupės buvo suskirstytos į 5 grupes, iki 20 metų, 21 – 30, 31 – 40, ir 41- 50 metų. Daugiausia apklaustųjų 46,0% (n=137) buvo 31 - 40 amžiaus grupėje. Iki 20 metų buvo tik 3,4% (n=10) apklaustųjų, 21 – 30 metų amžiaus grupėje 33,6% (n=100), o 41 -50 metų 17,1% (n=51) apklaustųjų.

4pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

Daugiausia tyrime dalyvavo turintys 2-12 metų vaikus – 69,2% (n=238) vaistinės klientų, 16,6% (n=57) apklaustųjų augina 12-18 metų vaikus. 13,7% (n=47) apklaustųjų tėvų turi 1mėn. – 2 metų amžiaus vaikus, o vaikus iki 1mėn. augina vos 0,6% (n=2) respondentų.

5pav. Respondentų pasiskirstymas pagal vaikų amžiaus grupes

3.40% 33.60% 46,0% 17.10%

Amžius

Vaikų amžius

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1.

Farmacijos specialisto konsultacijos vertinimas

Pirmasis anketos klausimas buvo skirtas išsiaiškinti ar vaistinės klientai – pediatrinių pacientų tėvai, kaskart konsultuojasi su vaistininku apie perkamą vaistą. 6 paveiksle pateikti tyrimo rezultatai parodė, jog visada besikonsultuojančių ir konsultacijos prašančių tik kai perką vaistą pirmą kartą yra po lygiai – 43,0% (n=128). 10,7% (n=32) respondentų apie pediatrinius vaistus konsultuojasi tik su gydytoju, o pakuotės lapeliu pasikliauja 3,4% (n=10) tyrime dalyvavusių tėvų.

6pav. Kaip dažnai perkant vaistui vaikui, klientai konsultuojasi su vaistininku

Vertinant konsultacijos poreikį tarp vyrų ir moterų gauti statistiškai reikšmingi rezultatai. 7 pav. pavaizduoti gauti duomenys. Daugiau nei pusė vyrų 53,1% (n=34) konsultuojasi visada, o moterys 47,9% (n=112) tik kai perką vaistą pirmą kartą. Vyrai niekada nepasikliauja pakuotės lapeliu (0%), tačiau dažniau konsultuojasi tik su gydytoju 21,9% (n=14), tuo tarpu tik 7,7% (n=18) moterų konsultuojasi tik su gydytoju. Tarp šių grupių nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (χ2 = 20,228, df =3, p<0.05). Iš šių rezultatų galima spręsti, kad vyrai rečiau pasitiki savo žiniomis ir jiems vaistininko konsultacija yra labiau reikalinga, nei moterims.

43.0% 43.0% 10.70% 3.40% 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50

Visada Tik, kai perku vaistą pirmą kartą

Apie vaikui skirtus vaistus kosultuojuosi tik

su gydytoju

Pasikliauju tik pakuotės informaciniu lapeliu R es pondent ų ska iči us %

Ar kaskart perkant nereceptinius vaistus skirtus vaikui

konsultuojatės su vaistininku?

7pav. Moterų ir vyrų palyginimas kaip dažnai jie konsultuojasi su vaistininku apie

pediatrinius vaistus

Į klausimą kaip dažnai tenka pirkti nereceptinius vaistus vaikui 31,5% (n=94) respondentų atsakė, jog vaistus vaikui perka 3-5 kartus per metus. Taip pat nemažai 28,5% (n=85) atsakė, kad vaistus vaikui tenka pirkti vos 1-2 kartus per metus. Kartą per mėnesį vaistus vaikui tenka pirkti 20,1% (n=60) tėvų. Taigi tėvai pediatrinius vaistus perka pakankamai retai, todėl dažnai gali pritrūkti tam tikros informacijos apie vaistą ir jo vartojimą, todėl vaistininko konsultacija yra tikrai reikalinga.

8pav. Nereceptinių vaistų vaikams, pirkimo dažnumas

40.20% 47.90% 7.70% 4.30% 53.10% 25.00% 21.90% 0% 0% 20% 40% 60%

Visada Tik, kai perku vaistą pirmą kartą

Apie vaikui skirtus vaistus kosultuojuosi

tik su gydytoju

Pasikliauju tik pakuotės informaciniu

lapeliu

Ar kaskart perkant nereceptinius vaistus skirtus vaikui

konsultuojatės su vaistininku?

Kartą per mėnesį > kartą per mėnesį

> kartą per savaitę

Anketoje respondentų buvo klausiama kiek laiko trunka vaistininko konsultacija (9pav.). 70,1% (n=212) apklaustųjų atsakė, jog konsultacija trunka 1-5min. 24,2% (n=72) tėvų atsakė, kad 5-10min, o 10-15min. konsultacija gauna vos 4,7% (n=14) respondentų.

9pav. Konsultacijos trukmė

Norint išsiaiškinti kokių papildomų klausimų vaistininkas paklausia prieš parinkdamas ar išduodamas vaistą vaikui, anketoje buvo pateiktas klausimas su keliais galimais atsakymais. Rezultatai pateikti 10 pav. Taigi dauguma nurodė, kad pagrindinis vaistininko užduodamas klausimas yra – kiek vaikui metų 44,5% (n=294), taip pat 31,5% (n=208) respondentų nurodė, kad vaistininkas pasiteirauja kokiais negalavimais skundžiasi. Tik 15,8% (n=104) tėvų išgirsta klausimą apie papildomai vaiko vartojamus vaistus, o apie lėtines ligas klausimo sulaukia vos 6,1% (n=40) apklaustųjų. Taip pat 2,1% (n=14) pediatrinių pacientų tėvų sulaukia ir kitokių klausimų.

71.10% 24.20%

4.70%

Kiek vidutiniškai laiko vaistininkas skiria konsultacijai?

10pav. Vaistininko užduodami klausimai konsultacijos metu

Į klausimą ar vaistininkas aiškiai ir suprantamai išdėsto visą reikalingą informaciją apie pediatrinį vaistą 46,3% (n=138) atsakė, kad jei kas ir lieka neaišku po konsultacijos, tai į neaiškius klausimus visuomet yra atsakoma, 39,9% (n=119) asmenims po konsultacijos viskas būna aišku ir nelieka neatsakytų klausimų. Iš šių duomenų galima spręsti, kad vaistininko konsultacija visuomet būna informatyvi, ir jei vaistininkas ką nors pamiršta paminėti, uždavus klientui klausimą visuomet atsako. Retai viską supranta 9,7% (n=29) apklaustųjų, 2,7% (n=8) klausimais apie vaisto, skirto vaikui, vartojimą su vaistininkais iš viso nesikonsultuoja, o 1,3% (n=4) nesupranta vaistininko naudojamų terminų ir išsireiškimų.

11pav. Vaistininko suteikiamos informacijos suprantamumas 44.50% 31.50% 15.80% 6.10% 2.10% 0% 10% 20% 30% 40% 50% Kokio amžiaus vaikas Kokiais negalavimais skundžiasi Kokius papildomus vaistus vartoja Ar serga lėtinėmis ligomis Kita

Kokius papildomus klausimus vaistininkas užduoda?

1.30% 2.70% 9.70% 46.30% 39.90% 0% 5% 10% 15% 20% 25%30% 35% 40% 45% 50% Informaciją pateikia neaiškiais/sudėtingais

terminais

Vaistininkas tokiais klausimais nekonsultuoja Retai viskas būna aišku Dažniausiai, o jei kas lieka neaišku, paaiškina Visada viską išaiškina aiškiai, nelieka

neatsakytų klausimų

Ar vaistininkas aiškiai ir suprantamai išdėsto visą

reikalingą informaciją apie vaisto, skirto vaikui, vartojimą

3.2. Pediatrinių pacientų tėvams svarbiausi farmacijos specialisto konsultacijos

aspektai

Tyrimo metu gauti rezultatai, kurie pateikti 12 pav. parodė, jog konsultacijos metu besirenkant vaistą, labiausiai 36,2% (n=108) dėmesį klientai kreipia į vaisto veikimo mechanizmą/pobūdį, taip pat labai svarbi vaisto formą 28,9% (n=86). Vaisto skonis 5,4% (n=16) ir galimi nepageidaujami poveikiai 10,1% (n=30) nėra svarbūs vaisto pasirinkimo kriterijai. Kainą kaip svarbiausią aspektą į kurį atkreipia dėmesį įvardijo 19,5% (n=58) apklaustųjų. Taigi vaisto veikimo pobūdis ir vaisto forma yra du prioritetiniai vaisto pasirinkimo kriterijai svarbiausi renkantis iš kelių preparatų.

12pav. Svarbiausi vaisto pasirinkimo aspektai

Lyginant vyrus ir moteris, į kokią vaisto savybę jie labiausiai atkreipia dėmesį renkantis vaistą nuomonės labai išsiskyrė (rezultatai pateikti 13 pav.), tarp šių grupių nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (χ2 = 78,316, df =9, p<0.05). Vyrams svarbiausia vaisto forma 43,8% (n=28), o tuo tarpu moterims veikimo mechanizmas 46,2% (n=108). Kaina svarbi beveik vienodai abejoms grupėms. Nepageidaujami poveikiai svarbiau vyrams 28,1% (n=18), tačiau veikimo mechanizmas ir pobūdis vyrams visiškai nesvarbus 0%.

5.40% 28.90% 19.50% 36.20% 10.10% 0% 10% 20% 30% 40% Vaisto skonis Vaisto forma (sirupas, tabletės ir kt.) Kaina Veikimo mechanizmas/pobūdis Galimi nepageidaujami poveikiai

Konsultacijos metu labiausiai atkreipiate dėmesį į šiuos

aspektus:

13pav. Svarbiausi vaisto pasirinkimo aspektai tarp moterų ir vyrų

14 pav. pavaizduoti duomenys kokias vaistų grupes dažniausiai renkasi tėvai atėję į vaistinę. Vaikams dažniausiai tėvai perka vaistus nuo karščiavimo 47,0% (n=140), vaistus nuo skausmo renkasi labai retai 1,3% (n=4), 10,1% (n=30) apklaustųjų tėvų atsakė, kad dažniausiai jų vaikams prireikia vaistų virškinimo trakto sutrikimams gydyti. O likusieji 41,6% (n=124) savo vaikams dažniausiai įsigyja kitiems sutrikimams gydyti skirtų vaistų.

Statistiškai reikšmingi duomenys (χ2 = 62,9059, p<0.05) gauti lyginant dažniausiai perkamas vaistų grupes su vaikų amžiaus grupėmis. Gauti duomenys pavaizduoti 15 pav. Iš gautų rezultatų matyti, kad vaistus nuo skausmo renkasi tik tie tėvai, kurie turi vaikus nuo 13 iki 18 metų (7,0%; n=4). Tėvai turintys naujagimius iki 30 dienų amžiaus nurodė 100,0% atsakymą „kita“. 2 – 12m. amžiaus vaikus auginantys tėvai dažniausiai į vaistinę užsuka įsigyti vaistų nuo karščiavimo 51,3% (n=122). Auginantys mažesnius vaikus (1mėn. – 2m.) tėvai, vaistus nuo karščiavimo 33,8% (n=18) ir vaistus skirtus virškinimo trakto sutrikimams gydyti 36,2% (n=17) renkasi panašiai. Šie rezultatai parodo, jog tėvai vaistus nuo skausmo vaikams duoda labai atsargiai, ir stengiasi jų išvengti. Virškinimo trakto sutrikimai pasitaiko dažniausiai 1mėn.-2m. vaikams, o 2-12 metų vaikams dažniausiai prireikia vaistų nuo temperatūros. 4.30% 24.80% 19.70% 46.20% 5.10% 9.40% 43.80% 18.80% 0% 28.10% 0% 10% 20% 30% 40% 50%

Vaisto skonis Vaisto forma (sirupas,

tabletės ir kt.) Kaina mechanizmas/pobūdisVeikimo nepageidaujamiGalimi

poveikiai

Konsultacijos metu labiausiai atkreipiate dėmesį į šiuos

aspektus:

14pav. Pagrindinės vaistų grupės vartojamos pediatrijoje

15pav. Tam tikrose amžiaus grupėse dažniausiai vartojami vaistai

Norint išsiaiškinti kokios vaisto savybės tėvams yra svarbiausios ir kurios ne tokios svarbios renkantis vaistą vaikui, buvo pateiktas klausimas sudarytas iš kelių teiginių, kuriuos reikėjo kiekvieną atskirai įvertinti pagal svarbą. Teiginiai ir rezultatai pateikti 15 paveiksle. Pirmasis kriterijus – akcija vaistui. Pagal gautus rezultatus duomenys pasiskirstė tolygiai, todėl galima spręsti, kad akcija vaistui daro vidutinę įtaką pasirenkant vaistą. 28,2% (n=84) respondentų į akciją vaistui nekreipia jokio

1.30% 47.00% 10.10% 41.60% 0% 10% 20% 30% 40% 50%

Vaistai nuo skausmo Vaistai nuo

karščiavimo virškinimo traktoVaistai skirti sutrikimams gydyti

Kita

Vaistų grupės, kurias dažniausiai tenka įsigyti vaiko/ų

gydymui

Vaistai nuo skausmo Vaistai nuo karščiavimo

Vaistai skirti virškinimo trakto sutrikimams gydyti

Kita

Pažymėkite, kurią vaistų grupę dažniausiai tenka įsigyti

vaiko/ų gydymui:

dėmesio, o 19,8% (n=59) atsakiusiųjų tai yra labai svarbu. Į teiginį apie vaisto vartojimo formą 34,6% (n=103) tėvų atsakė, kad jiems tai labai svarbu, tačiau net 13,4% (n=40) apklaustųjų teigia, kad jiems vaisto forma visai nesvarbi. Naujai atsiradę vaistai labai svarbūs vos 2,7% (n=59) tėvų, 37,6% (n=59) tai visai nesvarbu. Iš šių duomenų galima teigti, kad naujai atsiradę vaistai nėra pirmo pasirinkimo. Iš tyrimo duomenų matosi, kad svarbiausias kriterijus renkantis vaistą vaikui, tai vaistininko rekomenduotas, kaip tinkamiausias vaistas vaiko amžiui ir ligai 45,0% (n=143). Spalvota vaisto pakuotė net 88,6% (n=264) respondentų yra visiškai nesvarbus kriterijus renkantis vaistą vaikui.

15pav. Svarbiausi vaisto pasirinkimo kriterijai

3.3. Farmacijos specialisto konsultacijos svarba pasirenkant pediatrinį vaistą

Norint sužinoti nuomonę ar dažnai tėvai pakeičia nuomonę po vaistininko konsultacijos, buvo užduotas klausimas ar ateidami į vaistinę pirkėjai žino konkretų vaistą kokio nori, ir ar pasikeičia nuomonė po konsultacijos. Tėvai ateidami į vaistinę dažnai žino kokio konkrečiai vaisto jie nori savo vaikui 51,7% (n=154), 26,2% (n=78) respondentų atsakė, kad visada žino kokį preparatą įsigyti nori. Po konsultacijos nuomonę kartais pakeičia 75,2% (n=224) apklaustųjų, o niekada nekeičia nuomonės 9,4%(n=28).

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Spalvota pakuotė, kuri traukia vaiko dėmesį. Vaistininkas rekomendavo tai kaip tinkamiausią vaistą Jūsų vaiko amžiui ir ligai;

Vaistininkas rekomendavo naujai atsiradusį vaistą;

Vaistas turi patogią vartojimo formą; Šiuo metu vaistui akcija;

88.60% 6.00% 37.60% 13.40% 28.20% 4.70% 8.10% 17.40% 9.40% 28.10% 2.00% 20.50% 32.90% 12.80% 31.50% 2.00% 17.40% 9.40% 29.90% 8.40% 2.70% 48.00% 2.70% 34.60% 19.80%

Į ką labiausiai kreipiate dėmesį rinkdamiesi vaistą

vaikui: (1 – visai nekreipiu, 5 – labai kreipiu)

16pav. Konkretaus vaisto pasirinkimas prieš ir po konsultacijos

Palyginus tėvų apsisprendimą, dėl konkretaus vaisto prieš ateinant į vaistinę (χ2 = 40,524, df =9, p<0.05) ir jau po konsultacijos (χ2 = 78,316, df =9, p<0.05) su jų amžiumi gauti statistiškai reikšmingi duomenys. Jauno amžiaus (iki 20 metų) tėvai į klausimą, ar prieš ateidami į vaistinę žino kokio konkrečiai preparato nori, dauguma atsakė, jog kartais 60,0% (n=6) žino. Kitų amžiaus grupių tėvai atsakė, jog dažniausiai žino kokio konkrečiai vaisto nori. Visada žino kokio preparato nori 21-30m. 30% (n=30) amžiaus grupės ir 31-40m. 29,2% (n=40) amžiaus grupės tėvai. Po konsultacijos nuomonę dažniausiai pakeičia kartais visų amžiaus grupių respondentai. Niekada nuomonės nekeičia 41-50 metų amžiaus grupės respondentai 0%. Duomenys pavaizduoti 2 lentelėje.

2 lentelė. Apsisprendimas, dėl vaisto prieš konsultaciją ir po jos

Amžius Visada Dažnai Kartais Niekada

Ateidami į vaistinę pirkti vaistų vaikui, žinote kokio konkrečiai preparato norite? Iki 20 40,0% 0% 60,0% 0% 21 - 30 30,0% 52,0% 16,0% 2,0% 31 - 40 29,2% 56,2% 14,6% 0% 41 - 50 7,8% 49,0% 43,1% 0% 26.20% 4.00% 51.70% 11.40% 21.50% 75.20% 0.70% 9.40% 0% 20% 40% 60% 80% 100%

Ateidami į vaistinę pirkti vaistų vaikui, žinote kokio konkrečiai preparato

norite?

Ar dažnai pakeičiate nuomonę kokį vaistą įsigyti po konsultacijos su

vaistininku?

Nuomonė apie konkretaus vaisto pasirinkimą prieš ir po

kosultacijos

Ar dažnai pakeičiate nuomonę kokį vaistą įsigyti po konsultacijos su vaistininku? Iki 20 0% 0% 60,0% 40,0% 21 - 30 6,0% 8,0% 78,0% 8,0% 31 - 40 4,4% 2,9% 81,0% 11,7% 41 - 50 0% 43,1% 56,9% 0%

Renkantis vaistą vaikui, 27,5% (n=82) tėvų pasikliauja vaistininko nuomone, 21,8% (n=65) vaistininko konsultacija yra svarbiausias svertas renkantis vaistą. 47,3% (n=141) dažniausiai pasilieka prie savo nuomonės, net po konsultacijos. Konsultacija visai nereikalinga 3,4% (n=10) apklaustųjų (17 pav.).

17pav. Vaistininko konsultacijos svarba renkantis vaistą

Norint išsiaiškinti ar konsultacijos metu vaistininko pasiūlytas vaistas ir yra galutinis klientų pasirinkimas, perkant pediatrinį vaistą, anketoje buvo įrašytas klausimas su trimis galimais pasirinkimo variantais. Ir daugiau nei pusė respondentų 52,7% (n=157) atsakė, kad prieš įsigyjant pediatrinį vaistą papildomai pasikonsultuoja su gydytoju. 27.5% (n=82) renkasi tą vaistą, kuris jiems patiems atrodo

3.40%

21.80%

27.50% 47.30%

Ar pasirenkat konkretų vaistą vaikui vaistininko

konsultacija Jums yra svarbi?

Konsultacija man nereikalinga

Vaistininko konsultacija man yra svarbiausias svertas, kuris padeda apsispręsti Dažnai pasikliauju vaistininko nuomone

Vaistininkas kartais padeda išsirinkti tinkamą preparatą, tačiau dažnai pasilieku prie savo nuomonės

geriausias, ar dėl tam tikrų priežasčių yra jiems patraukliausias variantas, o visuomet vaistininko pasiūlytą vaistą renkasi 19,8% (n=59) atsakiusiųjų tėvų.

18pav. Vaistininko įtaka vaisto, skirto vaikui, pasirinkimui

3.4. Farmacijos specialisto kompetencija konsultuojant pediatrinį pacientą

Į klausimą kodėl tėvai konsultuojasi su vaistininkais apie vaistus skirtus vaikams, net 64,4 % (n=192) atsakiusiųjų teigia, kad vaistininkas pakankamai kompetentingas ir gali atsakyti į visus klausimus. 25,2% (n=75) respondentų su vaistininku konsultuojasi, nes šiuo metu tai vienintelis prieinamas sveikatos priežiūros specialistas su kuriuo gali konsultuotis šiais klausimais, o 10,4% (n=31) tėvų atsakė, kad vaistininkas, pediatrinių vaistų pasirinkimui jokios įtakos nedaro.

19.80%

52.70% 27.50%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

Visuomet renkuosi vaistininko pasiūlytą vaistą

Papildomai pasikonsultuoju su gydytoju Renkuosi sau patraukliausią variantą

Ar dažnai vaistininko pasiūlytas vaistas būna Jūsų

galutinis vaisto, skirto vaikui, pasirinkimas?

19pav. Konsultacijos su vaistininku priežastys

Didelė dalis 62,8% (n=187) tėvų nurodė, kad vaistininkas vaiką pas gydytoją nukreipia, kai neaiški diagnozė. Jog vaistininkas niekada vaiko nenukreipia pas gydytoją nurodė 15,4% (n=46) respondentų. O 21,8% (n=65) nurodė, kad vaistininkas vaiką pas gydytoją nukreipia visada.

20pav. Vaiko nukreipimas pas gydytoją

64.40% 25.20%

10.40%

Su vaistininku konsultuojatės apie vaistus skirtus

vaikams, nes:

Jis pakankamai kompetetingas atsakyti į visus man rūpimus klausimus Šiuo metu neturiu galimybės apie vaistus paklausti kito specialisto Vaistininkas man neturi jokios įtakos pediatrinių vaistų pasirinkimui

21.80%

62.80% 15.40%

Kaip dažnai vaistininkas po konsultacijos nukreipia

vaiką pas gydytoją?

Į klausimą ar vaistininkas pakankamai kompetentingas įvertinti vaiko būklę ir paskirti tam tikrus vaistus, respondentų nuomonės pasiskirstė beveik po lygiai, kiekvieno atsakymo iš dviejų galimų pasirinko panašus skaičius žmonių. Atsakymą „Taip“ pasirinko 56,4% (n=168) apklaustųjų, o atsakymą „Ne“ pasirinko 43,6% (n=130). Rezultatai pavaizduoti 21pav.

Lyginant vaistininko kompetencijos įvertinimą pagal respondentų išsilavinimą, gauti statistiškai reikšmingi duomenys (χ2 = 19,929, df =3, p<0.05). Iš diagramos (22pav.) galima matyti, jog kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo mažiau respondentų mano, kad vaistininkas pakankamai kompetentingas įvertinti ir paskirti tam tikrus vaistus vaikui. Respondentai turintys profesinį išsilavinimą 73,6% (n=64) mano, kad vaistininkas pakankamai kompetentingas, paskirti tam tikrus vaistus vaikams, na o turintys aukštesnįjį išsilavinimą tik 38,8% (n=24) respondentų mano, kad vaistininkai pakankamai kompetentingi vertinti vaiko būklę ir paskirti jam vaistus. Turinčių vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą respondentų atsakymai pasiskirstė tolygiai. Vidurinį išsilavinimą turinčių tėvų nuomonė pasiskirsčiusi panašiai, 58,6% (n=54) į klausimą atsakė teigiamai, 41,4% (n=34) atsakė „Ne“. Aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai taip pat atsakė tolygiai, 51,2% (n=44) „Taip“, 48,8% (n=42) - „Ne“. Iš šių duomenų galima spręsti, kad aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys labiau linkę papildomai pasikonsultuoti su gydytoju.

56.40% 43.60%

Kaip manote ar vaistininkas pakankamai

kompetetingas, įvertinti vaiko būklę ir paskirti tam

tikrus vaistus?