FARMACIJOS FAKULTETAS
ANALIZINĖS IR TOKSIKOLOGINĖS CHEMIJOS KATEDRA
ŠARŪNAS SNUKIŠKIS
FOLIO RŪGŠTIES NUSTATYMAS MAISTO PAPILDUOSE
SPEKTROFOTOMETRIJOS METODU
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. dr. Rūta Marksienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
ANALIZINĖS IR TOKSIKOLOGINĖS CHEMIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė Prof. Dr. Ramunė Morkūnienė Data:
FOLIO RŪGŠTIES NUSTATYMAS MAISTO PAPILDUOSE SPEKTROFOTOMETRIJOS METODU
Magistro baigiamasis darbas
KAUNAS, 2019
Darbo vadovas
Doc. dr. Rūta Marksienė Data (metai, mėnuo,diena)
Recenzentas Darbą atliko
Vardas, pavardė, parašas Šarūnas Snukiškis
TURINYS
SANTRAUKA ... 6 SUMMARY ... 7 SANTRUMPOS ... 8 SĄVOKOS ... 9 ĮVADAS ... 10DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Maisto papildai ... 12
1.1.1. Maisto papildų sudėtis ... 13
1.1.2. Maisto papildų ženklinimas ... 14
1.2. Folio rūgštis ... 15
1.2.1 Folio rūgšties identifikavimas ir kiekio nustatymo metodai ... 16
1.2.2. Folio rūgšties šaltiniai ir farmakologija ... 18
1.3. Folio rūgšties trūkumas ... 19
1.3.1. Megaloblastinė anemija ... 20
1.3.2. Dauno sindromas ... 21
1.3.3. Alzheimerio liga ... 21
1.3.4. Afektiniai sutrikimai ... 22
1.3.5. Nervinio vamzdelio sutrikimai ... 23
1.3.6 Folio rūgšties antagonizmas, sąveika su kitais vaistais ... 24
2. TYRIMO METODIKA ... 25
2.1. Tyrimo planavimas ... 25
2.2 Tyrimo objektas ... 25
2.3 Tyrimo metodo pasirinkimas ... 26
2.4 Tyrimo aparatūra ir reagentai ... 27
2.5.1. Standartinio tirpalo paruošimas ... 27
2.5.2. Tiriamojo pavyzdžio ruošimas ... 28
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 29
3.1 Folio rūgšties preparatų apžvalga ... 29
3.2 Metodo apžvalga ... 33
3.2.1. Tiesiškumas ... 33
3.2.2. Aptikimo ir nustatymo ribos ... 33
3.3. Folio rūgšties bandinių spektrų palyginimai ... 34
3.4 Bandinių palyginimas ... 37
IŠVADOS ... 38
5 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 39
PADĖKA
Dėkoju darbo vadovei doc. dr. Rūtai Marksienei už naudingus patarimus ir konsultacijas. Analizinės ir toksikologinės chemijos katedros doktorantui Mindaugui Marksai už tyrimo metu suteiktą nuoširdžią pagalbą ir patarimus analizuojant turimus duomenis.
SANTRAUKA
Š.Snukiškis magistro baigiamasis darbas / Darbo vadovas doc. dr. Rūta Marksienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto Analizinės ir toksikologinės chemijos katedra. Kaunas 2019.
Magistrinio darbo tema: Folio rūgšties nustatymas maisto papilduose spektrofotometrijos metodu
Darbo tikslas: Įvertinti folio rūgšties kiekį spektrofotometrijos metodu, Lietuvoje parduodamuose maisto papilduose.
Darbo uždaviniai: 1. Atlikti Lietuvoje notifikuotų maisto papildų ir vaistinių preparatų su folio rūgštimi pasiūlos apžvalgą. 2. Parinkti spektrofotometrijos metodikos sąlygas folio rūgšties kiekio įvertinimui. 3. Palyginti folio rūgšties papildų spektrogramas 4. Įvertinti folio rūgšties kiekį maisto papilduose.
Metodika: Tyrimo metodas –spektrofotometrinė analizė. Tiriamos 6 maisto papildų su folio rūgštimi spektrogramos, kiekybiškai vertinami 3 iš šių papildų, fiksuojant absorbcijos dydį ties 283 nm šviesos bangos ilgiu. Duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Office Excel 2010.
Tyrimo rezultatai ir išvados: 1. Pagal VVKT ir VMVT pateiktus sąrašus atlikus maisto papildų pasiūlos apžvalgą galima teigti, kad didžioji dalis Lietuvoje tiekiamų folio rūgšties preparatų yra gaminami Europos Sąjungoje, daugumą folio rūgšties preparatų pasiūlą sudaro daugiakomponenčiai preparatai, kurių sudėtyje dažniausiai yra Vit. B12 (78,38 proc. ), Vit. B6 (64,84 proc. ), Vit. C (43,24 proc. ) ir geležis (40,54 proc. ). Didžioji dalis rinkoje esančių folio rūgšties preparatų yra tabletės arba kapsulės formoje, o dažniausias folio rūgšties kiekis farmacinėse formose yra 400 μg.. 2. Atlikus kokybinę maisto papildų su folio rūgštimi analizę nustatyta, kad trijų papildų (nr. 1, nr. 2, nr. 3) spektrai atitiko folio rūgšties standartinio tirpalo spektrą,o kitų trijų papildų (nr. 4, nr. 5, nr. 6) spektrai neatitiko folio rūgšties standartinio tirpalo spekto, dėl sudėtyje esančių pagalbinių ir kitų veikliųjų medžiagų, todėl nebuvo vertinami kiekybiškai. 3. Spektrofotometrinis metodas tinkamas tirti folio rūgšties kiekį vienkomponenčiuose folio rūgšties papilduose be krakmolo 4. Atliktas folio rūgšties kiekio įvertinimas spektrofotometriniu metodu. Kiekybiškai įvertinus bandinius nustatyta, kad arčiausiai deklaruojamo kiekio buvo bandinys Nr. 1 97,06 proc. ir bandinys Nr. 3 95,47 proc. kiekio. Vienintelyje bandinyje Nr. 2, nustatyta 13,16 proc. didesnis nei deklaruojamas kiekis. Įvertinti kiekiai neviršijo galimų paklaidos, todėl galima teigti, kad analizuoti maisto papildai atitinka Europos komisijos rekomendacijas.
SUMMARY
Š. Snukiškis Master’s thesis/ Supervisor erm paper supervisor doc. dr. Rūta Marksienė. Lithuania University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Pharmacy, Department of Analytical and Toxicological Chemistry. Kaunas, 2019.
Master’s thesis topic: DETERMINATION OF FOLIC ACID IN FOOD SUPPLEMENTS BY SPECTROPHOTOMETRY
Purpose: To evaluate folic acid quantity by spectrophotometrical method, in food supplements sold in Lithuania.
Objectives: 1. Conduct a review on supply of notified folic acid supplements and registered medicaments in Lithuania. 2. Choose the conditions of spectrophotometric methodology for determintion of folic acid quantity in food supplements. 3. Compare the spectrograms of folic acid in food supplements. 4. Compare the quantities of folic acid in food supplements.
Methods: Method of the research –spectrophotometric analysis. The spectrograms of six folic acid food supplements are analyzed. Three of these supplements are used to determine quantity of folic acid, the absorbance is measured at 283 nm wavelength. Data analysis was performed using microsoft office excel 2010.
Results and conclusions: 1. According to SMCA and SFVS lists of products, review of folic acid preparations showed that majority of these preparations are made in European Union, most of these preparations are multicomplex and in tablet or capsule dosage unit, with Vit. B12 (78,38 % ), Vit. B6 (64,84 % ), Vit. C (43,24 % ) and iron (40,54 % ). Majority of folic acid preparations in market are sold as tablets or capsules, most common dosage in unit is 400 μg folic acid 2. A qualitative analysis of folic acid in food supplements has showed that spectrograms of three samples(no. 1, no. 2, no. 3 ) corresponds to spectrogram of folic acid standart. The spectrograms of other 3 samples (no. 4, no. 5, no. 6 ) did not correspond to spectrogram of folic acid standart, evaluation of these samples with Vit. B6 and potato starch showed that these substances in food supplement influence the quantity determination of folic acid 3. The Spectrophotometrical method is suitable for quantity determination of folic acid in single active component food supplements without starch
4. Quantitative spectrophotometrical analysis of food supplements with folic acid has been performed. The results shows: closest to declared quantity was in Sample no.1 – 97,06 % . and Sample no. 2 -95,47 %. Only Sample no. 3 , exceeded declared quantity by 13,16 %. Samples are in the range of tolerance and meets the requirements of European commision.
SANTRUMPOS
DNR - deoksiribonukleorūgštis; DHFR - dihidrofolio rūgštis; ES - Europos sąjunga; HN - higienos norma;
NVS - nervinio vamzdelio sutrikimas/sutrikimai; RPN - rekomenduojama paros norma;
THFR – tetrahidrofolio rūgštis; UV- Ultavioletiniai spinduliai; Vit. - vitaminas;
SĄVOKOS
Anemija- dar kitaip vadinama mažakraujystė, tai organizmo būsena, kai eritrocitų kiekis ar hemoglobino ir hematokrito rodmenys yra mažesni negu normos atvėjais.[13]
Maisto papildas- Biologiškai aktyvūs organiniai junginiai: vitaminai, vitaminoidai, aminorūgštys ir jų dariniai, virškinimo aktyvikliai, nesočiosios riebalų rūgštys, specifiniai maisto papildai, hormonai ir jų dariniai, vaistinių augalų medžiagos, veikiančios medžiagų apykaitą, taip pat mineralinės medžiagos, svarbios medžiagų apykaitai ir gyvybinėms funkcijoms. Tai ne vaistai, bet be jų gyvybė neįmanoma.[13]
ĮVADAS
Folio rūgštis žmogaus organizmui yra būtina dėl dalyvavimo DNR ir RNR sintezėje, ypač svarbi nėščiosioms dėl įtakos vaisiaus nervinio vamzdelio formavimuisi. [22; 30; 38; 42]. Folio rūgštis taip pat dalyvauja kraujodaros procesuose. Šis vitaminas yra gaunamas su maistu, todėl ypač svarbi visavertė mityba, tačiau yra situacijų ir būklių, kai folio rūgštį reikia vartoti papildomai - tai yra gauti su maisto papildais arba vaistiniais preparatais. 2015 metų Nacionalinės sveikatos tarnybos metiniame pranešime nurodoma, kad kasmet auga maisto papildų suvartojimo kiekis, o maisto papildai nurodomi kaip vieni rizikingiausių maisto produktų - 2014 m. nustatyti 20 nesaugių maisto papildų vartojimo atvejų, o atlikus papildų patikrą buvo nustatyta, kad maisto papilduose veikliosios medžiagos kiekis daug mažesnis nei nurodyta ant maisto papildo pakuotės arba, kad papilduose yra randamos netinkamos vitaminų ir mineralų formos, draudžiamos veikliosios medžiagos. Pranešime pabrėžiama, kad Lietuvoje išlieka aktuali netinkamo maisto papildų reklamos ir ženklinimo problema. [12] Rinkoje esantys galimai nekokybiški papildai gali kelti pavojų sveikatai. Moksliškai įrodyta, kad maisto papildų su folio rūgštimi vartojimas, planuojant nėštumą ar neseniai pastojus, padeda išvengti labai rimtų vaisiaus vystymosi sutrikimų [22; 38]. Tokiu atveju folio rūgšties kiekio neatitikimas maisto papilde galėtų kainuoti sveikatą arba gyvybę.
Lietuvos rinkoje šiuo metu galima įsigyti įvairiausių folio rūgšties turinčių maisto papildų, todėl ypač svarbu kad folio rūgšties kiekis maisto papilde atitiktų ženklinime nurodytą kiekį.
Maisto papildų su folio rūgštimi įvertinimui pasirinktas ir taikytas spektrofotometrijos tyrimo metodas.
Darbe apžvelgiamos ir aprašomos folio rūgšties savybės, veikimas, svarba organizmui, nurodomos folio rūgšties trūkumo sukeliamos ligos. Tyrimo tikslas - įvertinti folio rūgšties kiekį spektrofotometrijos metodu
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti folio rūgšties kiekį spektrofotometrijos metodu, Lietuvoje parduodamuose maisto papilduose.
Darbo uždaviniai:
1. Atlikti Lietuvoje notifikuotų maisto papildų ir vaistinių preparatų su folio rūgštimi pasiūlos apžvalgą.
2. Parinkti spektrofotometrijos metodikos sąlygas folio rūgšties kiekio įvertinimui. 3. Palyginti folio rūgšties papildų spektrogramas.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Maisto papildai
Maisto papildais vadiname maisto produktus, skirtus papildyti įprastą maisto racioną, ir kurie vieni arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį ar fiziologinį poveikį, šaltinis [8].
2014 m. Sausio 23 d. įsigaliojo 2014-01-16 įsakymas Nr. B1-22 „Dėl Pranešimo (notifikavimo) apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus maisto papildus tvarkos aprašo patvirtinimo“[4]. Šiame įstatyme nustatoma, kad nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui būtina pranešti apie Lietuvos respublikos rinkai tiekiamus (notifikuojamus) maisto papildus [11]. Iki šio įstatymo įsigaliojimo, maisto papildams, įvežamiems iš ES, nereikėjo notifikavimo, notifikavimas buvo būtinas tik papildams įvežamiems iš trečiųjų šalių. ES nutarimai lemia, kad Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse maisto papildams galioja bendri reikalavimai. Šie reikalavimai apibrėžia maisto papildų reklamoje bei ženklinme leistinus vartoti teiginius apie maisto papildą, taip pat reglamentuoja leistinų medžiagų, vitaminų ir mineralinių medžiagų gamyboje sąrašą, taip pat apibrėžia ženklinimo ir reklamos reikalavimus. Notifikuoti produktai yra skelbiami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) internetiniame puslapyje – Notifikuotų maisto papildų sąrašas [16]
.
Maisto papildai gali būti tiekiami įvairiomis formomis: kapsulėmis, tabletėmis, pastilėmis, piliulėmis, miltelių maišeliais, ampulėmis, lašų dozatoriais, buteliukais ir kt. Dažnai maisto papildų pakuotės būna panašios į vaisto, tačiau nedera painioti - maisto papildas, tai ne vaistas, nors dažniausiai papildai ir vaistai parduodami ten pat - vaistinėje. Lietuvoje, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, yra draudžiama teigti apie maisto papildų profilaktines ir gydomąsias savybes, nebent teiginiai yra patvirtinti Europos komisijos.
Šiuo metu Lietuvoje nuo 2014 01 01 yra nemažai notifikuotų maisto papildų, kuriuose didžiają dalį sudėties sudaro folio rūgštis, tuo tarpu dar 31 papildų notifikacija nėra baigta, taip pat gausu ir daugiakomponenčių papildų su folio rūgštimi. Rinkoje esantys preparatai, į kurių sudėtį įeina folio rūgštis:
1. Vienkomponenčiai papildai su folio rūgštimi, tai preparatai dažniausiai naudojami nėštumo metu.
2. Kelių komponentų papildai su vit. B12 ir/arba geležimi dažniausiai vartojami megaloblastinės anemijos atveju.
3. Daugiakomponenčiai papildai, į kurių sudėtį dažniausiai įeina kelių grupių vitaminai ir mineralai.
1.1.1. Maisto papildų sudėtis
Maisto papildų sudėtį reglamentuoja 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1170/2009, kuris nurodo galimus naudoti vitaminus ir mineralines medžiagas maisto papildų gamyboje. Yra nurodoma, kad folato šaltiniu gali būti naudojamos dvi medžiagos: pteroilmonoglutamo rūgštis ir kalcio-L-metilfolatas. Šis reglamentas leidžia šiomis medžiagomis taip pat papildyti ir kai kuriuos maisto produktus. Maisto papildus leidžiama pildyti tik (EB) Nr. 1170/2009 I priede nurodomais vitaminais ar mineralinėmis medžiagomis, o šie vitaminai ir mineralinės medžiagos gali būti tik tokiomis formomis, kurios yra aprašytos (EB) Nr. 1170/2009 II priede [4].
Didžiausius ir mažiausius leistinus vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekius taip pat nustato Europos komisija. 2002/46/EB penktame straipsnyje nurodoma, kad didžiausius ir mažiausius vitaminų ir mineralų kiekius nustato Europos Komisija [1]. Tačiau Lietuvoje šiuos kiekius nustato nacionalinės procedūros: Lietuvos respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-836 ”Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. Lapkričio 25 d. Įsakymo nr. 510 „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ pakeitimo” yra nurodytos rekomenduojamos vitaminų ir mineralų paros dozės. Vyrams ir moterims nuo 19 m. amžiaus folio rūgšties RPN yra 200 μg, folio rūgšties RPN nėščiosioms yra 300 μg, žindančioms 250 μg. Taip pat nurodoma, kad 1 μg folatų atitinka 0,5 μg folio rūgšties [3].
Pagal Europos komisijos 2012 m. rekomendacinį dokumentą yra aprašomos galimos tolerancijos ir neapibrėžtumo ribos (1 lentelė). Šiomis rekomendacijomis yra išsprendžiamas neaiškumas susijęs su gautų rezultatų atitikimu deklaruojamui kiekiui. [15] Pagal toleruojamų medžiagų ribas galime matyti koks folio rūgšties kiekis 400 μg, 800 μg ir 1000 μg dozuočių maisto papilduose būtų atitinkantis nurodytas ribas. (2 lentelė).
1. Lentelė. Toleruojamos vitaminų ir mineralinių medžiagų ribos maisto papilduose
Maistinė medžiaga Toleruojamos ribos maisto papilduose (įskaitant matavimų neapibrėžtumą) Vitaminai +50%** -20%
Mineralinės medžiagos +45% -20%
2. Lentelė. Toleruojamos folio rūgšies ribos 400 μg, 800 μg ir 1000 μg dozuočių maisto papilduose
Folio rūgšties normos ribos
Deklaruojama vertė, μg 400 μg 800 μg 1000 μg
Viršutinė normos riba, μg 600 μg 1200 μg 1500 μg Apatinė normos riba, μg 320 μg 640 μg 800 μg
2014 m. VMVT atlikti 215 patikrinimai (162 vaistinės, 48 maisto papildų didmeninės įmonės ir 5 maisto papildų gamybos įmonės) 27 proc. patikrintų objektų rasta įvairaus pobūdžio pažeidimų. 2014 m. VMVT išsiuntė 22 pranešimus dėl nesaugių maisto papildų, kurių sudėtyje buvo nurodytos neleistinos mineralinių medžiagų formos, tuo tarpu 2013 m. pranešimų dėl nesaugių maisto papildų buvo tik šeši.[10] Net ir priėmus daug ES ir nacionalinių teisės aktų maisto papildų rinka nėra tinkamai sureguliuota ir suderinta: maisto papildams nenustatyti maksimalių vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai, nėra baigtinių leidžiamų naudoti medžiagų papildų gamyboje sąrašų. [9] 2015 metų Nacionalinės sveikatos tarnybos metiniame pranešime nurodoma, kad kasmet maisto papildų suvartojimas kiekis auga, o maisto papildai nurodomi kaip vieni rizikingiausių maisto produktų- 2014 m. nustatyti 20 nesaugių maisto papildų vartojimo atvėjų, o atlikus papildų patikrą nustatyta, kad maisto papilduose veikliosios medžiagos kiekis yra daug mažesnis nei nurodyta ant maisto papildo pakuotės arba papilduose yra randamos netinkamos vitaminų ir mineralų formos ar draudžiamos veikliosios medžiagos. Pranešime pabrėžiama, kad Lietuvoje išlieka aktuali netinkamo maisto papildų reklamos ir ženklinimo problema. [12]
1.1.2. Maisto papildų ženklinimas
Maisto papildų ženklinimą reglamentuoja. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro „Dėl Lietuvos Higienos normos HN 17:2016 „maisto papildai“ patvirtinimo 2010 m. gegužės 13 d. Įsakymas Nr. V-432 .Šiame teisės akte nurodoma, kad maisto papildo ženklinimas negali teigti apie gydomasias ar profilaktines savybes. Produktai privalo būti ženklinami, taip kad būtų matomas papildo kiekis, kurį rekomenduojama suvartoti per dieną, maistinių medžiagų pavadinimas, kiekis skaičiais, perspėjimai neviršyti RPN, paaškinimas, kad papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas, perspėjimas, kad papildas turi būti laikomas vaikams nepasiekiamoje vietoje. Maisto papilde esančių maistinių medžiagų turinčių mitybinį ar fiziologinį poveikį, kiekis, turi būti nurodomas skaičiais, nurodomas kiekis yra vidurkis, kuris turi būti pagrįstas gamintojo atlikta analize [2].
Apžvelgus pateiktą medžiagą galima teigti, kad 2014 m. įsigaliojus įsakymui „Dėl Pranešimo (notifikavimo) apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus maisto papildus tvarkos aprašo
patvirtinimo“ sugriežtėjo maisto papildų kontrolė- pradėta privalomai notifikuoti ir papildus įvežamus iš ES. Lietuvoje , kaip ir ES maisto papildams galioja bendri reklamos, ženklinimo, leistinų medžiagų ir jų kiekio reikalavimai. Dažniausiai maisto papildo pakuotė yra panaši į vaisto, tačiau ant pakuotės negali būti jokių teiginių apie profilaktines ar gydomąsias savybes, nebent teiginiai yra patvirtinti Europos Komisijos. Taip pat pagal EK rekomendacijas yra nurodyta toleruojamos vitaminų ir mineralų ribos maisto papilduose, papilduose su vitaminais kiekis gali skirtis -20 proc. iki +50 proc. nuo deklaruojamo kiekio. Tačiau nors ir 2014 m. buvo priimtas įsakymas dėl maisto papildų notifikavimo jau tais pačiais metais VMVT išssiųsti 22 pranešimai dėl nesaugių maisto papildų.
1.2. Folio rūgštis
1 pav. Folio rūgšties struktūrinė formulė
Folio rūgštis (1 pav.) (dar vadinama vitaminu B9, vitaminu M arba vitaminu Bc) yra plačiai aprašytos folio rūgšties savybės. Formulė: C19H19N7O6, molekulinė masė – 441,4. Savybės: gelsvi ar
oranžiniai kristaliniai milteliai, praktiškai netirpstantys vandenyje, etanolyje ir daugumoje organinių tirpiklių, tirpūs praskiestų rūgščių ir šarminiuose tirpaluose [23].
Folio rūgšties savybėmis pirmiausiai susidomėta 1931 m., kuomet Lucy Wills tyrė nėščiąsias, sergančias mažakraujyste, tekstilės darbuotojas Bombėjuje(Indija) - buvo pastebėta, kad gydant pacientus mielėmis ar jų ekstraktais išvengiama mažakraujystės [28]. Ši medžiaga pirmą kartą buvo išskirta 1941 m. mokslininkų komandos iš špinatų lapų. Būtent šie mokslininkai ir pasiūlė išgautą
junginį pavadinti folio rūgštimi (lot. Folium - lapas), taip pat naujai identifikuota ir išgryninta rūgštis pasižymėjo kaip augimo faktorius Streptococcus lactis R, Lactobacillus casei ir Lactobacilus
Dabruckii. Vėlesni tyrimai parodė, kad šie mikroorganizmai gali būti naudojami nustatant folio rūgštį
kraujo serume [37]. Folio rūgštis galiausiai buvo visiškai išgryninta ir kristalizuota 1943 m. Bob‘o Stokstad‘o, buvo kartu išsiaiškinta struktūra- tai pteridino žiedas sujungtas su para-aminobenzoine ir glutamo rūgštimis. Šis vitaminas priklauso vandenyje tirpių vitaminų grupei. Sintezavus folio rūgštį pastebėta, kad gamtoje sutinkama folio rūgštis skiriasi nuo gautos sintezės būdu. Pagrindiniai natūralios folio rūgšties skirtumai: papildomos glutamo liekanos, kurios tarpusavyje jungiasi modifikuota peptidine jungtimi, papildomi vienanarės anglies radikalai (metilo -CH3, formilo -CHO,
metileno -CH2-, metenilo =CH- prisijungusių ties folio rūgšties N5 ar N10 azoto atomų), savybė
redukuotis į di- ar tetra-hidro formas. Folio rūgštimi dažniausiai vadinama oksiduota jos forma, nesutinkama gamtoje. Tuo tarpu folatais gali būti vadinama plati grupė junginių, pasižyminti tokiu pačiu vitamininiu poveikiu bei turinčių savo sudėtyje natūralių folio rūgšties junginių[14; 28].
1.2.1 Folio rūgšties identifikavimas ir kiekio nustatymo metodai
Kadangi folio rūgštis yra optiškai aktyvi medžiaga, ji gali būti identifikuojama poliarizaciniu tyrimu poliarimetrija, šis metodas pagrįstas medžiagos savybe sukti poliarizacijos plokštumą, pro ją keliaujant poliarizuotai šviesai (optinis sukimas) Folio rūgšties poliarizacijos plokštumos sukimo kampas [α] yra nuo: +18 iki + 22 (bevandenės formos). Šio metodo eiga - tirpinama 0,25 g bevandenės folio rūgšties 0,1 M natrio hidroksido (NaOH) tirpale ir praskiedžiama iki 25 ml atžymos tuo pačiu 0,1 M tirpikliu. Poliarizacijos sukimo kampas[α]20
D matuojamas - ties bangos ilgiu atitinkančiu D
geltonąją natrio spektro liniją (λ – 589,3 nm), šie matavimai atliekami esant 20°C [23].
Taip pat identifikavimui gali būti naudojama skysčių chromatografija. Tiriamosios medžiagos tirpalo chromatografinės smailės ir sulaikymo laikas turi atitikti standarto tirpalo (a) chromatografines smailes ir sulaikymo laiką.[23]
Kokybiniui nustatymui taip pat gali būti taikoma plonasluoksnė chromatografija: (Eur. Ph. 2.2.27) [24]
Tiriamasis tirpalas: tirpinama 50mg tiriamosios medžiagos 2 dalių koncetruoto amoniako R ir 9 dalių metanolio R mišinyje, tuo pačiu mišiniu praskiedžiama iki 100 ml. Standarto tirpalas: tirpinama 50mg folio rūgšties CRS 2 dalių koncetruoto amoniako R ir 9 dalių metanolio R mišinyje, tuo pačiu mišiniu praskiedžiama iki 100 ml. Naudojama TLC silicagelio G plokštele R. Mobili faze: konc. amoniakas R, propanolis R, 96 % Etanolis R (20:20:60 V/V/V) Injekcijos tūris 20 μl Džiovinama ore,
tiriamosios zonos identifikuojamos UV šviesoje ties 365 nm šviesos bangos ilgiu, tiriamojo tirpalo chromatograma turėtų sutapti su standarto chromatograma. [23]
Folio rūgšties kiekybės nustatymas: Folio rūgštis kiekybiškai nustatoma naudojant skysčių chromatografiją (Eur. Ph. 2.2.29). [23][24]
Mokslinėje literatūroje yra nurodyti keletas folio rūgšties kiekybinių metodų, naudojant spektrofotometrinius metodus:
D.B. Throat su kolegomis aprašo metodą naudojant išgrynintą vandenį, ir folio rūgštį. Tirpalų paruošimas: Standartinis tirpalas ruošiamas tirpinant 1,6 g folio rūgšties 100 ml vandens, gaunamas standartinis tirpalas. Darbinis tirpalas ruošiamas iš standartinio tirpalo perkeliant 1 ml į 10ml volumetrinę kolbą, kolba užpildoma iki atžymos . Tirpalas skenuojamas nustatyta didžiausia absorbcija esant 250 nm šviesos bangos ilgiui. Ruošiami įvairios koncentracijos tirpalai kalibracinės kreivės nustatymui. Autorių teigimu šis metodas yra 99 proc. tikslus [46].
Sandip S. Kshirsagar ir kiti 2017 m. atliko tyrimą naudojant išgrynintą vandenį, folio rūgštį, Shimzu balance 220H spektrofotometrą su 1cm storio kiuvetėmis. 100 mg folio rūgšties perkeliama į 100 ml volumetrinę kolbą, pilamas distiliuotas vanduo, tirpinama. Gaunamas 1000μg/ml standartinis tirpalas. Darbinis tirpalas paruošiamas imant 0,1 ml standartinio tirpalo ir praskiedžiant jį iki 100μg/ml. Tirpalas skenuojamas prie 200-400 nm šviesos bangos ilgiu, nustatyta didžiausia absorbcija esant 281 nm šviesos bangos ilgiui. Ruošiami 10μg/ml.-90μg/ml koncentracijos tirpalai kalibracinės kreivės nustatymui. Nustatyta kalibracinė kreivė y=0.0556x. R2= 0.9999 Nustatyta aptikimo riba 7,193
μg/ml, nustatymo riba 21,798 μg/ml. Metodas autorių teigimu galėtų būti naudojamas kasdieniniams tyrimams, nes yra nesudėtingas, tikslus ir ekonomiškas [31].
A. Chaudhary ir kiti atliko tyrimą naudojant Išgrynintą vandenį, 0,01 M natrio hidroksidą, folio rūgštį ir UV-530 Jasco spektrofotometrą. Ruošiamas standartinis tirpalas: 5 mg folio rūgšties perkeliama į 5 ml volumetrinę kolbą ir tirpinama su 1 ml 0,01 M natro hidroksido tirpalu, norint gauti 1000μg/ml tirpalą paskiedžiama išgrynintu vandeniu iki 5 ml atžymos, imama 0,5ml šio tirpalo ir praskiedžiama toliau, norint gauti 100μg/ml standartinį tirpalą. Pagaminamas 2 μg/ml tirpalas didžiausiai absorbcijai nustatyti tarp 600- 200 nm šviesos bangos ilgio. Nustatyta didžiausia absorbcija prie 283 nm šviesos bangos ilgio. Ruošiami 1;, 1,5;, 2;, 2,5;, 3 ir 3,5 μg/ml tirpalai kalibracinės kreivės nustatymui. Nustatyta kalibracinė kreivė y=0,2626x – 0,009, R2= 0.9994. Nustatyta aptikimo riba
0,118 μg/ml, nustatymo riba 3,593 μg/ml [19].
R. Miatas ir kiti 2014 m. atliko tyrimą naudojant išgrynintą vandenį, 0,1 mol/ l NaH2PO4/
Na2H2PO4 buferinį tirpalą, Folio rūgšties standartą (Sigma, JAV). Ruošiamas standartinis 500μg/ml
folio rūgšties tirpalas: 50.0 mg folio rūgšties tirpinama 100ml 0,1 mol/l fosfatiniame buferiniame tirpale. Darbinis tirpalas paruošiamas atitinkamai atskiedžiant standartinį tirpalą fosfatiniu buferiniu tirpalu. Norint gauti didžiausią absorbciją 0,875 ml standartinio tirpalo buvo praskiesta iki 25ml
naudojant 0,1 mol/l fosfatinį buferinį tirpalą. Gauta 17,50 μg/ml koncentracijos darbinis tirpalas. Ruošimi 1 μg/ml, 2,5 μg/ml, 5 μg/ml, 10 μg/ml, 15,5 μg/ml, 17,5 μg/ml. Nustatyta didžiausia absorbcija prie 282,5 nm šviesos bangos ilgio. Nustatyta aptikimo riba 0,093 μg/ml, nustatymo riba 3,593 μg/ml.[35]
1.2.2. Folio rūgšties šaltiniai ir farmakologija
Žmogaus organizmas negali sintezuoti folio rūgšties, dėl to folio rūgštį būtina gauti su maistu. Geriausi folio rūgšties šaltiniai yra mielių ekstraktai, kepenys, inkstai, brokoliai, špinatai, briuselio kopūtai, kukurūzai, lešiai, žirniai ir citrusiniai vaisiai. Mažesni kiekiai folio rūgšties yra duonoje, bulvėse, pieno produktuose [30; 34; 47].
Folio rūgštis priklauso B grupės vitaminams, svarbiusia folio rūgšties funkcija- dalyvavimas svarbiuose biocheminiuose procesuose( DNR sintezėje), purino ir pirimidino bazių formavimęsi. Būtina organizmo vystymuisi ir augimui, naujų ląstelių gamybai. Folio rūgštis dalyvauja homocisteino konformavime į metioniną ir taip pat aminorūgščių metabolizme. Folio rūgšties poreikis padidėja nėštumo laikotarpiu, kuomet suaktyvėja ląstelių augimas, maitinant krūtimi, sergant leukemija. Folio rūgštis svarbi protinei ir emocinei būklei , normaliai smegenų funkcijai palaikyti, o kartu su Vit. B12 – eritrocitų susitarymui ir geležies panaudojimui organizme. Folio rūgštis būtina vaisiaus vystymuisi, padeda išvengti apsigimimų [6].
Didžiausia folio rūgšties dalis absorbuojama viršutinėje virškinamojo trakto dalyje (dvylikapirštėje ir tuščiojoje žarnose ir proksimalinėje plonojoje žarnoje) [6; 7; 38]. Iš maisto gautų folatų bioprieinamumas yra apie 60 proc. papildų folato bioprienamumo [7]. Folio rūgštis maiste dažniausiai egzistuoja 5-metil-THFRn formoje (5-metil H4PteGlun) ir formil- THFRn formoje
(formil-H4PteGlun). 5-metil-THFRn yra dominuojantis folatas maiste ir lengvai oksiduojasi į 5-
metil-5,6-DHFRn (5-metil-5,6-H2PteGlun). Esant silpnai rūgštinei terpei, 5- metil-5,6-DHFRn yra greitai
suardoma, tuo tarpu 5-metil-THFRn išlieka stabili [34]. Daugelyje maisto produktų esanti folio rūgšties
poliglutamato forma neabsorbuojama, visų pirma yra atskeliami glutamato radikalai. Poliglutamato radikalai dekonjuguojami pteroilgamaglutamyl karboksipeptidazės fermento pagalba žarnyne. Organizme folio rūgštis verčiama aktyviu kofermentu THFR. Žmogaus organizmas iš aplinkos gautą folio rūgštį konformuoja į DHFR vėliau veikiant dihidrofolio rūgšties reduktazei susidaro THFR [7].
THFR geba prisijungti ir pernešti anglies atomus [14; 34]. Būtent THFR yra aktyvi folio rūgšties forma, kuri susidaro katalizuojant NADPH. THFR, gali pernešti įvairaus oksidacijos laipsnio vieną anglies atomą turinčius fragmentus. Metilo (-CH3), Metileno (-CH2-), formilo (-CHO),
prisijungia prie THFR penkto (N5) ar dešimto (N10) azoto atomų, bei gali sudaryti įvairius junginius: N5-formil-THFR, N10-formil-THFR, N5,N10-metilen-THFR, N5,N10-metenil-THFR ir N5-metil- THFR. Šie kofermentai gali būti konformuojami vieni į kitą [14]. Konversija iš N5--metil- THFR į THFR dalyvaujant nuo vitamino B12-priklausančiai MetSyn yra esminis elementas konvertuojant ekstraląstelinį N5-metil-THFR iš maisto šaltinių į daugiau biologiškai naudingesnę intraląstelinę vitamino formą, kuri su kitais THFR metabolitais dalyvauja šiuose procesuose: :
1. Aminorūgščių sintezė (glicino sintezė iš serino, metionino sintezė iš homocisteino); 2. Purino ir pirimidino (dTMP) nukleotidų sintezėje (purino žiedo antro ir aštunto anglies atomų sintezė).
Todėl folio rūgštis labai svarbi nukleotidų biosintezėje ir ląstelių dalijimuisi, o folio rūgšties kofermentų apykaita glaudžiai susijusi su vitaminu B12 [14; 34].
Folio rūgšties metabolitai pagrinde kaupiasi kepenyse ir centrinėje nervų sistemoje. Folatai dalyvauja enterohepatinėje cirkuliacijoje [7]. Folio rūgštis ir jos metabolitai aktyviai redukuojami ir metilinami kepenyse, metabolitas 5-metil-THFR susijungęs su baltymais, atsiranda plazmoje ir kepenyse [7].
Nuo 30 iki 40 proc. endogeninių plazmos folatų yra susieti su mažo afiniteto rišančiaisiais baltymais, daugiausiai su albuminu, taip pat kitais rišančiais baltymais tokiais kaip α2 makroglobulinu ir transferinu. Neštumo metu folatai nuo prisirišimo prie albumino didžiaja dalimi pereina prie susirišimo su α2 makroglobulino, pakitęs folatų susirišimasi su plazmos baltymais padidina folio rūgšties trūkumą. Plazmoje mažiau gausu aukšto afiniteto folį rišančiojo baltymo, kurio kiekis padidėja esant folio rūgšties trūkumui, nėštumui, uremijai, kepenų ligoms [34].
Folio rūgšties metabolitai išsikiami per inkstus, reabsorbuojami inkstų proksimaliniuose kanalėliuose vykstant receptorinei endocitozei, šis mechanizmas prisideda prie 5-metil-THFR pastovesnio kiekio palaikymo. Perteklius šalinamas kartu su šlapimu. Folio rūgštis patenka į pieną. [7]
Kasdien vartojant po 600 µg folio rūgšties, viso folio rūgšties organizme būna apie 6-10 mg. Normali folio rūgšties koncentracija serume yra 6-21 ng/ml. Kraujyje 16- 80 ng/ml, eritrocituose 6- 20 ng/ml. Esant folio rūgšties trūkumui, šio vitamino koncentracija mažėja eritrocituose ir plazmoje [6]. O sumažėjus folio rūgšties vartojimui per 3-4 mėn organizme išsenka folio rūgšties atsargos [6].
1.3. Folio rūgšties trūkumas
Folio rūgšties avitaminozė pasireiškia retai, nes šio vitamino gausu maisto produktuose, taip pat šis vitaminas yra sintetinamas žarnyno bakterijų.
1. Netinkama mityba: senyvas amžius, skurdas, piknaudžiavimas alkoholiu.
2. Padidėjęs folio rūgšties poreikis: Nėštumas ir laktacija, staigus augimas paauglystėje, pakitusi ląstelių kaita (neoplastinės ligos, uždegimai, hemolizinė anemija).
3. Malabsorbcija: uždegiminė žarnų liga (Krono liga, opa), celiakija, piknaudžiavimas alkoholiu, Atogrąžų (tropinė) steatorėja.
4. Vartojami folio rūgšties antagonistai: antiepileptiniai preparatai - fenitoinas ir kt., metotreksatas, sulfasalazinas, metforminas [14,38].
Pastaruoju dešimtmečiu labai išaugo dėmesys į genetinius polimorfizmus, susijusius su folio rūgšties metabolizmu. Šie polimorfizmai gali pasireikšti per kraujagyslių sistemos ligas, vežį, nervinius susirgimus, ir ypač per NVS [32]. Folio rūgšties trūkumo simptomai labai panašūs į vit. B12 trūkumo sukeltus simptomus, tačiau folio rūgšties trūkumas labai susijęs su NVS išsivystymu vaisiuje, pabrėžiama, kad prieš pastojant ar esant ankstyvam nėštumui, kasdien profilaktiškai vartojant 400 μg, smarkiai sumažėja NVS išsivystymo rizika [38].
1.3.1. Megaloblastinė anemija
Esant folio rūgšties trūkumui, gali prasidėti megaloblastinė anemija, panaši į vit. B12 sukeltą
anemiją. Esant šiai anemijai, kraujyje sumažėja eritrocitų ir hemoglobino koncentracija dėl sutrikusios purino nukleotidų ir dTMP sintezės, nuslopintos DNR sintezės eritropoetininėse kamieninėse ląstelėse. Taip pat pakinta ir leukocitų kiekis (leukopenija), bei kraujyje atsiranda megaloblastų. Šios anemijos priežastimi gali būti ir dėl Vit. B12 trūkumo, nes šis vitaminas dalyvauja folio rūgšties metabolizme.
[14] Metaboliniai megaloblastinės anemijos pagrindai yra plačiai išnagrinėti. Esant folio rūgšties trūkumui, sutrikdomas metilo grupių metabolizmas, trūkstant metilo grupėms, nebegali vykti DNR sintezė [42].
Pagal Pasaulinę sveikatos organizaciją 1993-2005 metų duomenis, sergamumas anemija siekė 41,8 proc. visų nėščiųjų pasaulyje. Iš 31 tūktančių nėščiųjų Lietuvoje anemija pasireiškė 24,2 proc. nėščiųjų. Dažniausiai nėščiųjų tarpe anemija sirgo 57,1 proc. Afrikos nėščiųjų , 48,2 proc. pietryčių Azijos nėščiųjų ir 44,2 proc. rytų viduržemio regiono nėščiųjų. Mažiausiai nėščiųjų, sergančių anemija buvo Jungtinėse Amerikos Valstijose – tik 5,7 proc. ( 2 pav.) [18].
2 pav. Nėčiųjų moterų sergamumas anemija pagal šalis 1993 -2005 m. [18]
1.3.2. Dauno sindromas
Yra įrodymų, kad neįprastas folatų ir metilo grupių metabolizmas gali paskatinti genominį hipometilinimą ir neįprastą chromosomų segregaciją. James ir kt. iškėlė hipotezę, kad 677C-T-MTHFR polimorfizmas gali būti vienas iš rizikos faktorių, lemiančių chromosomų porų neatsiskyrimą ir Dauno sindromą (21 chromosomos trisomija) jaunoms moterims. Šių mokslininkų tyrimas parodė, kad motinų, kurių vaikams diagnozuota 21 chromosomos trisomija, folatų metabolizmas yra nenormalus, ir kad tai tikrai gali lemti 677 nukleotido pakitimai [29].
1.3.3. Alzheimerio liga
Tyrimai taip pat parodė, kad padidėjęs homocisteino kiekis yra vienas iš rizikos faktorių tokioms kraujagyslių ligoms kaip aterosklerozė, kuri taip pat gali prisidėti prie Alzheimerio ligos vystymosi. Clarke ir kt. tyrimas 1998 m. parodė, kad žemas folatų ir vit. B12 lygis bei padidėjęs
homocisteino lygis kraujyje yra susiję su Alzheimerio liga. Tačiau tyrimas taip pat parodė, kad pastovus homocisteino lygis kraujyje ir simptomų trukmė gali prieštarauti jų išvadai [20]. Tuo tarpu Smith ir kt. 2010 m. atliktoje apžvalgoje nurodoma, kad atlikti du atvejo ir kontrolės tyrimai parodė, jog padidėjęs plazmos ar serumo homicisteino lygis yra susijęs su Alzheimerio liga, šie įrodymai grindžiami tiek klinikiniais, tiek histopatologiniais kriterijais [45]. Shen L. ir Ji H-F. atliktas tyrimas
parodė, kad yra koreliacija tarp folio rūgšties lygio ir Alzheimerio ligos rizikos, žemesnis folio rūgšties kiekis organizme didina riziką Alzheimerio ligos pasireiškimui [44]. Histopatologiniai tyrimai taip pat parodė, kad kraujagyslinė demensija taip pat susijusi su padidėjusiu homocisteino lygiu. Folio rūgštis kiekis kartu su kobalaminu yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką homocisteino kiekiui. Žemas folatų kiekis eritrocituose ir serume, bei žemas vit B12 kiekis serume yra susijęs su Alzheimerio ligos
diagnoze [42; 44; 45]. Tačiau tai yra tik vienas iš dedamųjų faktorių, pakankami faktoriai iššaukti demensiją susideda iš visumos faktorių, tokių kaip amžius, hiperhomocisteinemija, hipertenzija, rūkymas, žemas fizinis aktyvumas, ApoE4 genotipas, ir kt [43; 45].
1.3.4. Afektiniai sutrikimai
Folatų ir vit B12 trūkumas dažniausiai susijęs su depresinio tipo afektiniais sutrikimais. Folatų
trūkumo sukelti neurologiniai sutrikimai iš dalies sutampa su vitamino B12 sukeltais sutrikimais ir
pasireiškia pažinimo sutrikimais, demencija, depresija ir, rečiau, periferine neuropatija bei nugaros smegenų poūme kombinuota degeneracija. Netinkamas folio rūgšties vartojimas, esant vitamino B12
trūkumui gali sukelti tiek neurologinių sutrikimų, tiek ir hematologinių sutrikimų. Sutrikimai vystosi ilgą laiką, esant folio rūgšties ar Vit. B12 deficitui. Psichologiniai sutrikimai gali pasireikšti anksčiau
negu yra pastebimi anemijos simptomai. Gydant nuotaikos sutrikimus yra naudojamas farmakologinis gydymas naudojant folio rūgštį ir vit. B12 [25; 27]. Nėra aišku ar folatų poveikis pasireiškia tiesiogiai
per poveikį membranoms ar netiesiogiai paveikdamas neuromediatorių metabolizmą. Tokios transferazės kaip katechol-O-metiltransferazė, hidroksiindol-O-metiltransferazė ir feniletanolamin-N-metiltransferazė yra esminės medžiagų sintezei neuronuose. Psichiniai sindromai ir neurologinės komplikacijos yra dažnai lydimos vit. B12 ir folio rūgšties trūkumu. Šių vitaminų trūkumo
neuropsichiatrinis poveikis persidengia, yra manoma, kad vit. B12 trūkumas žymiau veikia periferinius
nervus ir nugaros smegenis, tuo tarpu folio rūgšties trūkumas labiau veikia smegenų funkciją. Folio rūgšties trūkumas gali sukelti afektinius sutrikimus tris kartus dažniau nei vit B12 trūkumas [25; 27].
Dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra panikos priepuoliai, psichozinės būsenos. 2002 m. atliktas tyrimas parodė, kad folio rūgšties ir vit. B12 deficito sukeltas psichopatologijas yra įmanoma
1.3.5. Nervinio vamzdelio sutrikimai
Folio rūgšties trūkumas neštumo metu gali sukelti tokius nervinio vamzdelio sutrikimus kaip: anencefalija, įskilasis stuburas (spina bifida), encefalocelė, hidranencefalija. Šie sutrikimai pasireiškia 1-3 iš 1000 naujagimių. NVS dažniausiai diagnozuojamas nėštumo metu, ultragarsu arba aptikus padidėjusį vaisiaus vandenyse padidėjusį kiekį alfa fetoproteino. Šie gimimo defektai yra klasifikuojami kaip patys rimčiausi, kūdikiai gimę su anencefalija, encefalocele, hidranencefalija dažniausiai miršta negimę arba per keletą valandų nuo gimimo. Yra įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas padeda išvengti NVS [22; 30; 38; 42]. Moterys, vartojančios multivitaminus, kurių sudėtyje yra folio rūgšties, ar tiesiog vartojančios folio rūgšties papildus turėjo žymiai mažesnę NVS išsivystymo riziką nei moterys nevertojančios papildų, savo sudėtyje turinčių folio rūgšties. Yra nustatyta, kad nuo 50 iki 70 proc.. NVS galima išvengti vartojant folio rūgšties papildus. Nervinio vamzdelio defektai gali susidaryti pirmomis savaitėmis po apvaisinimo, tai yra tuo laikotarpiu, kai nėštumas negali būti nustatytas, todėl folio rūgšties papildymas būtinas tuo laikotarpiu, kai nėštumas planuojamas [22; 38]. Po privalomo maisto produktų papildymo folio rūgštimi įvedimo JAV, Kanadoje, Pietų Afrikos respublikoje, Čilėje NVS pasireiškimo atvėjų sumažėjo iki 50 proc.[30; 42].
Normaliomis sąlygomis nervinis vamzdelis užsidaro dažniausiai apie ketvirtą nėštumo savaitę (26-28 dieną po pastojimo). Defektu laikoma, kai nervinis vamzdelis neužsidaro arba po užsidarymo vėl atsiveria ties apatine, vidurine ar viršutine nugaros smegenų dalimi. Spina bifida yra dažniausiai pasitaikantis NVS, kurio metu nugaros smegenų audiniai iškyla per stuburo slankstelius į išorę, dažniausiai Spina bifida reikia uždaryti chirurgiškai, kad būtų išvengta meningito. Taip pat 75 proc. gimusių su Spina bifida būna pasireiškusi ir hidrocefalija, kuri kartais lemia kūdikio silpnaprotystę. Kūdikiai gimę su šiuo NVS gali būti paralyžuoti, patirti raumenų silpnumą, nevaldyti raukų, turėti šleivapadystę. Išgyvenamumas su šiuo NVS smarkiai pagerėjo, gimusių tarp 1952 ir 1969 metų išgyvenamumas iki 10 metų amžiaus siekė 30 proc. Tuo tarpu tarp 1970 ir 1986 metų išgyvenamumas padidėjo iki 56 proc. [36; 47].
Rizikos faktoriai, lemiantys vaisiaus NVS, skirstomi į dvi kategorijas:
1. Genetiniai veiksniai. Genų polimorfizmas lemiantis folatų metabolizmą; genų mutacijos, susijusios su DNR metilinimu; epigenetika ir kitos chromosomų anomalijos.
2. Aplinkos faktoriai - folio rūgšies vartojimas, absorbcijos žarnyne efektyvumas, teratogeniškų vaistų vartojimas (vaistų nuo epilepsijos ar folio rūgšties antagonistų vartojimas), gliukozės metabolizmas (nutukimas, I ir II tipo diabetas), rūkymas, alkoholio, narkotikų vartojimas [36; 47].
1.3.6 Folio rūgšties antagonizmas, sąveika su kitais vaistais
Yra žinoma, kad folio rūgštis skatina auglių augimą. Šis atradimas suteikė prielaidų atlikti tyrimą apie folio rūgšties antagonistus. Antifolatai yra pirmieji antimetaboliniai preparatai, kurie buvo pradėti vartoti [28; 30]. Aminopterinas buvo pirmasis folio rūgšties antagonistas, paskirtas žmonėms, po jo sekė jo artimo analogo, metotreksato, antagonistinių savybių atradimas. Aminopterino atradimas bei vartojimas parodė, kad vaikai sergantys limfoblastine anemija kurie vartoja aminopteriną patiria aiškią remisiją [30]. Šis atradimas, kad folio rūgštis skatina vėžio augimą, lėmė, kad pokario laikotarpiu buvo sukurta daugiau preparatų, kurie slopina paprastas metabolines reakcijas. Aminopterino toksiškumas lėmė, kad vaistas greit tapo pakeistas mažiau toksišku metotreksatu, tuo metu (1950-aisiais) buvo manoma, kad metotreksatas yra mažiau toksiškas nei aminopterinas, dėl to pradėtas dažniau vartoti terapijoje. Metotreksatas inhibuoja dihidrofolio reduktazės fermentą, kuris yra būtinas paversti oksiduotą THFR, timidalato pagalba, iš inaktyvuotos DHFR į THFR formą [28]. Tačiau ir metotreksatas, kaip ir aminopterinas pasižymi citotoksinėmis sąvybėmis, buvo sukurta keletas folio rūgšties antagonistų, tačiau metotreksatas pasižymi plataus vartojimo profiliu ir ilga vartojimo istorija, todėl išlieka vienu iš pagrindinių vaistų, kovojant su tokiomis ligomis kaip limfoma, krūties vėžys, šlapimo pūslės vėžys, galvos, kaklo vėžys [21]. Dėl folio rūgšties stokos ir folio rūgšties antagonistų vartojimo gali smarkiai sutrikti tiamino absorbcija iš žarnyno ir sutrikti DNR sintezė [21; 30]. Vartojant kartu su folio rūgštimi prieštraukulinius vaistus pvz.: fenitoiną, fenobarbitalį, primidoną kraujo serume mažėja šių vaistų koncentracija, dėl to galimas traukulių didėjimo polinkis. Su didėlėmis folio rūgšties dozėmis vartojant fluorouracilą ar geriamuosius fluoropirimidinus, didėja jų efektyvumas, tačiau tuo pačiu didėja ir toksinis šių vaistų poveikis. Vartojant folio rūgšties antagonistus pvz. Trimetoprimą, proguanilį, primetaminą ir tokius citostatinius vaistus kaip metotreksatas vyksta abipusis poveikio slopinimas [5;14].
Taigi apibendrinant galima teigti, kad folio rūgštis yra labai svarbi organizmui, ypač nėščiosioms, kadangi dalyvauja DNR ir aminorūgščių sintezėje. Esant folio rūgšties trūkumui padidėja rizika susirgti megaloblastine anemija, afektiniais sutrikimais. Folio rūgšties trūkumas gali prisidėti prie Alzheimerio ligos vystymosi. Labai svarbu nėčiosioms profilaktiškai vartoti bent po 400 μg folio rūgšties, kadangi smarkiai sumažėja vaisiaus nervinio vamzdelio sutrikimų išsivystymo rizika. Yra žinomi preparatai kurie organizme inhibuoja tam tikrus fermentus ir sutrigdo normalų folio rūgšties metabolizmą, tokie preparatai dažnai vartojami vėžio gydymui, o šių vaistų su folio rūgštimi vartojimas slopina vienas kito poveikį.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo planavimas
2.1.1 Atliekama vaistinių preparatų ir maisto papildų su folio rūgštimi apžvalga
Lietuvoje registruotų vaistinių preparatų ir notifikuotų papildų su folio rūgtimi apžvalga buvo atliekama pagal Valstybinės vaistų tarnybos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenų bazes [8;48]. Rasti 54 Lietuvoje notifikuoti/registruoti preparatai su folio rūgštimi. Iš Jų 2 receptiniai vaistiniai preparatai, 7 nereceptiniai vaistiniai preparatai ir 44 maisto papildai. Šių preparatų sąrašas pateikiamas priede Nr. 1. Vertinami kriterijai apima: kilmės šalį, sudėtyje esančias veikliasias medžiagas, dozuotos formos pasiskirtymą, folio rūgšties kiekį farmacinėje formoje ir ant pakuotės nurodomą paros dozę.
2.1.2 Spektrofotometrija
Folio rūgšties Identifikavimas
Užrašomi bandinių folio rūgšties spektrai 190- 380 nm šviesos bangų ilgyje ir lyginami su standartiniu folio rūgšties tirpalo spektru.
Folio rūgšties kiekio nustatymas
Folio rūgšties identifikavimui kiekybiniam nustatymui sudaroma kalibravimo kreivė 1; 1,5; 2; 2,5; 3; 3,5 μg/ml koncentracijos folio rūgšties tirpalams. Gauta koncentracija išreiškiama folio rūgšties ekvivalentais (FRE) μg/ml.
Kiekvienas bandinys analizuojamas po tris kartus, vedamas vidurkis.
2.2 Tyrimo objektas
Eksperimentiniam tyrimui buvo pasirinkti šeši skirtingi maisto papildai, kurių sudėtyje yra 400μg, 800μg ar 1000μg folio rūgšties.
1. Bandinys Nr. 1 Folio rūgštis 800μg (1 tabletėje). Sudedamosios dalys: dikalcio fosfatas, mikrokristalinė celiuliozė, skersinio ryšio natrio karboksimetilceliuliozė, magnio stearatas, silicio dioksidas, pteroilmonoglutamo rūgštis. (kilmės šalis: Lietuva)
2. Bandinys Nr. 2 Folio rūgštis 400 μg (1 tabletėje). Sudedamosios dalys: dikalcio fosfatas, mikrokristalinė celiuliozė, karboksimetilceliuliozė, magnio stearatas, pteroilmonoglutamo rūgštis. (kilmės šalis: Jungtinė Karalystė)
3. Bandinys Nr. 3 Folio rūgštis 1000μg (1 tabletėje). Sudedamosios dalys: dikalcio fosfatas, mikrokristalinė celiuliozė, skersinio ryšio natrio karboksimetilceliuliozė, magnio stearatas, pteroilmonoglutamo rūgštis. (kilmės šalis: Kanada)
4. Bandinys Nr. 4 Folio rūgštis 1000μg (1 tabletėje). Sudedamosios dalys: cukraus pudra, bulvių krakmolas, pteroilmonoglutamo rūgštis, stearino rūgštis. (kilmės šalis: Baltarusija)
5. Bandinys Nr. 5 Folio rūgštis 400μg (1 tabletėje). Sudedamosios dalys: mikrokristalinė celiuliozė, bulvių krakmolas, magnio stearatas, silicio dioksidas. pteroilmonoglutamo rūgštis (kilmės šalis: Lenkija )
6. Bandinys Nr. 6 Folio rūgštis 400μg (1 tabletėje). Sudedamosios dalys: kalcio fosfatas, maltodekstrinas, kalcio D-pantotenatas (Vit. B5 pantoteno rūgštis 9,0 mg), mikrokristalinė celiuliozė, piridoksino hidrochloridas (Vit. B6 2,1 mg), tiamino mononitratas (Vit. B1 1,65mg ), pteroilmonoglutamo rūgštis. magnio stearatas, cianokobalaminas (Vit. B12 3,75 μg) (kilmės šalis: Vokietija)
Papildai buvo laikomi kambario temperatūroje, gamintojo pakuotėje, atokiau nuo saulės spindulių bei drėgmės. Maisto papildai su folio rūgštimi atrinkti atsižvelgiant į sudėtyje esančius komponentus, jų kiekį ir maisto papildo kilmės šalį. Tyrimui buvo pasirinkti penki vienkomponenčiai maisto papildai su folio rūgštimi ir vienas daugiakomponentis folio rūgšties maisto papildas, kurio sudėtį papildo Vit. B5, Vit. B6 ir Vit. B12.
2.3 Tyrimo metodo pasirinkimas
Remiantis moksline literatūra, efektyviausias metodas folio rūgšties kiekiui nustatyti yra efektyvioji skysčių chromatografija. Tačiau remiantis mokslinių tyrimų duomenimis yra aprašoma greita, paprasta, tiksli, patikima ir ekonomiška spektrofotometrinė folio rūgšties įvertinimo metodika. Naudojami tirpikliai šiai metodikai yra paprasti ir nebrangūs, lyginant su efektyviosios skysčių chromatografijos metodais. Darbe buvo naudojamas spektrofotometrinis, Sandip S. K. ir kitų mokslininkų 2017 m. atliktas, tyrimo metodas, kuomet folio rūgščiai įvertinti naudojamas išgrynintas vanduo, folio rūgšties standartas ir 0,01 M natrio hidroksido tirpalas.
2.4 Tyrimo aparatūra ir reagentai
1. Ultragarso vonelė (BioSonic UC100 (Mavajai, JAV);
2. Spektrofotometras (Dynamica, HALO DB-20). Bandiniams tirti buvo naudojamos 1 cm skersmens kiuvetės;
3. Analitines svarstyklės (Shimadzu Auw 120 D, Bellingen, Vokietija); 4. Automatinės pipetės (Eppendorf Research);
5. Volumetrinės kolbos; 6. Folio rūgštis „Sigma“; 7. Natrio hidroksidas „Sigma“;
8. Išgrynintas vanduo (Ph.Eur. 01/2008:0008, LSMU Laboratorija). 9. Bulvių krakmolas
10. Piridoksino hidrochloridas „Sigma aldrich“
2.5
Tyrimo eiga
2.5.1. Standartinio tirpalo paruošimas
Tiksliai sveriama 5 mg folio rūgšties, tirpinama 5 ml volumetrinėje kolboje su 1 ml 0,01 M koncentracijos natrio hidroksido tirpalu, užpildoma išgrynintu vandeniu iki 5 ml atžymos. Gaunamas 1000μg/ml folio rūgšties tirpalas. Imama 0,5 ml šio tirpalo. Ir praskiedžiama iki 5ml atžymos, taip gaunamas 100 μg/ml folio rūgšties standartinis tirpalas. Etaloninis tirpalas yra toliau skiedžiamas, kad būtų gauta šešių skirtingų koncentracijų etaloniniai folio rūgšties tirpalai (1 μg/ml 1,5 μg/ml, 2 μg/ml 2,5 μg/ml 3 μg/ml ir 3,5 μg/ml). 200-600 nm spektrui gauti naudojamas standartinis folio rūgšties tirpalas, kaip lyginamasis tirpalas naudojamas tokiu pačiu būdu pagamintas 0,01 M natrio hidroksido tirpalas be folio rūgšties, gaunama didžiausia absorbcija prie 283 nm šviesos bangos ilgio. Matuojamas paruoštų tirpalų optinis tankis prie 283 nm šviesos bangos ilgio. Brėžiama kreivė rodanti absorbcijos priklausomybę nuo tirpalų koncentracijos.
2.5.2. Tiriamojo pavyzdžio ruošimas
Pavyzdžiai ruošiami susmulkinus tabletes, atsveriamas tikslus tabletės svoris ir tirpinamas 2 ml 0,01 M natrio hidroksido tirpalu ir praskiedžiami volumetrinėje kolboje, išgrynintu vandeniu, iki 10 ml atžymos, šios kolbos yra perkeliamos ir 10 minučių veikimos ultragarsu, turinys perpilamas į 100ml volumetrinę kolba, pripilama išgryninto vandens iki 100ml atžymos.
Folio rūgšties kiekio nustatymas spektrofotometriniu metodu. Tyrimui atlikti naudojamas tiriamasis pavyzdys, spektrofotometru matuojama tirpalo absorbcija prie 283 nm šviesos bangos ilgio. Matavimai kartojami tris kartus, vedamas vidurkis.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1
Folio rūgšties preparatų apžvalga
3 pav. Folio rūgšties preparatų kilmės šalių pasiskirstymas Lietuvoje registruotuose/notifikuotuose preparatuose
Atlikus Lietuvoje registruotų preparatų su folio rūgštimi apžvalgą, nustatyta, kad didžioji dalis preparatų yra gaminami Europos sąjungoje 88,89 proc.(3 pav.). 11,11 proc. preparatų yra gaminami ne ES. Iš ES didžiausia dalis preparatų tiekiama iš Vokietijos (18,52 proc.), Jungtinės karalystės (14,81 proc.) ir Lietuvos (9,26 proc.) tuo tarpu mažiausia dalis preparatų (po 1,85 proc. ) yra iš tokių šalių kaip Ispanija, Prancūzija, Rumunija, Suomija, Švedija. Net pusė apžvegtų preparatų ne iš ES kilmės šalis yra JAV.
4 pav. Vienkomponenčių ir daugiakomponenčių preparatų pasiskirstymas Lietuvoje registruotuose preparatuose su folio rūgštimi
88,89% 11,11%
Europos sąjunga Ne Europos sąjunga
31,48%
68,52%
Pagal 4 paveikslą didžioji dalis (68,52 proc.) tiriamų preparatų yra daugiakomponenčiai tuo tarpu mažiausią dalį (31,48 proc.) sudaro vienkomponenčiai. Galima teigti, kad tokį skirtumą gali lemti folio rūgšties ir Vit. B12 trūkumo sukeltų požymių panašumas ir tai, kad Vit. B12 dalyvauja folio rūgšties metabolizme, todėl daugiakomponenčiai preparatai yra pranašesni šiuo atžvilgiu [14].
5 pav. Dažniausios daugiakomponenčių prepreparatų su folio rūgštimi sudėtyje esančios veikliosios medžiagos
5 paveiksle matyti, kad dažniausiai į preparato sudėtį kartu su folio rūgštimi įeina tokios veikliosios medžiagos kaip Vit. B12 (78,38 proc. ), Vit. B6 (64,84 proc. ), Vit. C (43,24 proc. ) ir geležis (40,54 proc. ).
Pastebėta, kad visuose preparatuose, kuriuose yra Vit. B1 ir folio rūgštis į sudėtį dažniausiai kartu įeina ir Vit B6 su Vit. B12. (35,14 proc. ) bei Vit. B5 (32,43 proc. ). Taip pat folio rūgštis dažnai suderinama kartu su geležimi ir Vit. B12 (32,43 proc. ), o 83,33 proc. preparatų į kurių sudėtį įeina geležis ir Vit. B12 savo sudėtyje papildomai turi ir Vit. C kuris pagerina geležies pasisavinimą.[5;7]
6 pav. Folio rūgšties preparatų dozuotos formos pasiskirstymas 35,14 64,84 78,38 32,43 40,54 43,24 32,43 32,43 29,73 0 20 40 60 80 100
Vit. B1 Vit. B6 Vit. B12 Vit. B5 Geležis Vit. C Vit. D3 Vit. B2 Vit. B3
Pro ce n ta i, % Veiklioji medžiaga 64,82% 16,67% 9,26% 3,70% 1,85% 1,85% 1,85%
Atlikus tiriamųjų preparatų apžvalgą, paaiškėjo, kad didžiausia dalis Lietuvos rinkai tiekiamų folio rūgšties preparatų yra tablečių formoje ( 64,82 proc.) ( 6 pav.) mažiau preparatų yra kapsulių ir paketėlių formose, atitinkamai 16,67 proc. ir 9,26 proc. Mažiausią dalį sudarė lašai, purškalai ir batonėliai (po 1,85 proc). Tik vieno maisto papildo forma nėra farmacinė- tai batonėlis „Hematogenas“.
Tarp vaistinių preparatų su folio rūgštimi grupės daugiau nei pusė vaistinių preparatų (66,6 proc.) sudarė dengtos (44,4 proc.), skrandyje neirios (11,1 proc.) ar šnypščios (11,1 proc.) tabletės. Kitą vaistinių preparatų su folio rūgštimi formų dalį sudarė 22,2 proc. kietųjų kapsulių ir 11,1 proc. minkštųjų kapsulių.
7 pav. Folio rūgšties kiekis dozuotoje formoje
Pagal 7 paveiksle pateiktą diagramą, dažniausias folio rūgšties kiekis dozuotoje formoje (tabletė, kapsulė, paketėlis, milteliai, purškalas, lašai, batonėlis ir kt.) yra 400 µg ( 42,59 proc. preparatų) ir 200 µg (16,67 proc. preparatų) bei 800 µg ( 9,26 proc. preparatų). Mažiausiai preparatų (po 1,85 proc.) yra dozuoti po - 5000 µg, 32,5 µg ir 75 µg. Preparatas, turintis 5000 µg folio rūgšties, yra receptinis vaistas ir skiriamas gydytojo, gydant kombinuotą geležies, folio ir Vit. B12 stygių organizme. 1,85%3,70%1,85% 5,56% 5,56% 16,67% 42,59% 1,85%3,70% 9,26% 5,57% 1,85% 0,00% 5,00% 10,00% 15,00% 20,00% 25,00% 30,00% 35,00% 40,00% 45,00% 32,5 µg 40 µg 75 µg 100 µg 133 µg 200 µg 400 µg 500 µg 600 µg 800 µg 1000 µg 5000 µg Pro ce n ta i, %
8 pav. Pakuotėje nurodoma rekomenduojama vartoti folio rūgšties paros norma
8 paveiksle galime matyti, kad maisto papilduose ant pakuotės nurodoma rekomenduojama folio rūgšties paros norma svyruoja nuo 32,5 µg iki 1000 µg. Dažniausia nurodyta paros norma ant pakuotės yra 400 µg, (29,83 proc. preparatų )ir 200 µg (20,37 proc. preparatų ). Galime matyti, kad ryškiai išsiskiria kaikurios vaistinių preparatų paros normos. Beveik trečdalyje (29,63 proc. ) preparatų rekomenduojama paros norma yra nurodoma ne griežtai, pavyzdžiui: vartoti po 1-3 tabletes, gerti 0,5 tabletės.
Lyginant 8 pav. su 7 pav. duomenimis 7 pav. 400 µg dozuota forma sudaro 42,59 proc. preparatų, o 8 pav. 400 µg rekomenduojama norma sudaro apie 30 proc preparatų. šį skirtumą galėjo lemti tai, kad paros norma yra išskaidoma: pvz: gerti po 1 tabletę 2 kartus dienoje, arba nurodoma dalinti farmacinė formą pvz: gerti po ½ tabletės. Taip skaidyti folio rūgšties paros normą dažniausiai nurodyta ant 400µg formos preparatų.
Net 66,67 proc. folio rūgšties preparatų ženklinime nurodoma vartoti didesnis nei 200 µg folio rūgšties kiekis per parą. Įprastas rekomenduojamas folio rūgšties kiekis per parą yra 200 µg, tačiau nėštumo metu, padidėjus folio rūgšties poreikiui, rekomeduojama paros norma padidėja [3]. Be to yra atlikti tyrimai, kurie parodė, kad kasdien vartojant 400 µg folio rūgšties smarkiai sumažėja tam tikrų ligų, kaip nervinio vamzdelio sutrikimas, pasireiškimo tikimybė. [22; 38] Tikriausiai todėl 59,26 proc. preparatų ženklinime nurodoma vartoti 400 µg ir didesnį kiekį folio rūgšties per parą.
1,85 20,37 7,41 5,56 1,85 25,93 5,56 1,85 3,70 3,70 5,56 3,70 3,70 3,70 1,85 1,85 1,85 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 Prepa ra tų ska iči u s, p ro c.
Folio rūgšties kiekis,µg
3.2
Metodo apžvalga
3.2.1. Tiesiškumas
Tiesiškumas nurodo gebėjimą gauti rezultatus, kurie tiesiogiai susiję su junginio
koncentracija. Pagal ICH gaires tiesiškumo vertinimui sudaroma kalibracinė kreivė (9 pav.), kurioje nurodomi mažiausiai penki skirtingi taškai.[26]
9 pav. Folio rūgšties kalibracinė kreivė Y=0,2614x- 0,0089; R2=0.9996; Y= absorbcijos dydis;
x= bendras folio rūgšties kiekis išreikštas FRE (folio rūgšties ekvivalentu) μg/ml.
Kalibracinės kreivės (9 pav.) korialiacijos koeficientas R2 didesnis nei 0,99, kiekybinio
nustatymo metodas atitinka reikalavimus
3.2.2. Aptikimo ir nustatymo ribos
Apskaičiuojama analizės metu tirtų medžiagų kiekybinio nustatymo ir aptikimo ribas, šios ribos parodo metodikos jautrumą.
Aptikimo riba (angl. Limit Of Detection)- mažiausia analitės koncentracija mėginyje, kurią galima statistiškai pagrįstai identifikuoti.[12]
Nustatymo riba (angl. Limit Of Quantitation)- tai mažiausias analitės kiekis, kurį galima įvertinti kiekybiškai. [12]
Nustatyta folio rūgšties aptikimo yra riba 0,0816 µg/ml, nustatymo riba 0,247 µg/ml.
y = 0,2614x - 0,0089 R² = 0,9996 0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 1 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 Ab so rb cija
3.3. Folio rūgšties bandinių spektrų palyginimai
10 pav. Folio rūgšties spektrų palyginimas (A-tyrimo metu gautas standarto spektras, B- duomenų bazėje pateikiamas folio rūgšties spektras [41])
Lyginant tyrimo metu gautą standartinio folio rūgšties tirpalo spektrą su folio rūgšties spektru pateiktu duomenų bazėje matyti spektrai sutampa (10 pav. ).
12pav. Bandinio Nr. 5 (A) spektro palyginimas su bulvių krakmolo spektru (B).
Bandinio Nr. 4. ir bandinio nr. 5 spektruose (11 pav .A ir 12 pav. A). matomi nebūdingi folio rūgščiai sugerties spektrai. Matomi sugerties maksimumai prie 254 nm šviesos bangos ilgio, šis absorbcijos maksimumas prie 254 nm šviesos bangos ilgio yra būdingas bulvių krakmolui (11 pav .B ir 12 pav. B), todėl bandinių Nr. 4 ir Nr. 5 įvertinimui šis metodas yra netinkamas.
13 pav. Bandinio Nr. 6 spektro( A) palyginimas su, Vit. B6 spektru (B)
Bandinio Nr. 6 spektre(13 pav. A) matomas nebūdingas folio rūgščiai spektras, neatitinka folio rūgšties spektro (10 pav. A), todėl sudėtiniams folio rūgšties preparatams su Vit. B6 šis metodas yra netinkamas. Ties 283 nm šviesos bangos ilgiu Vit. B6 persidengia ( Vit. B6 absorbcijos maksimumas prie 290 nm) su folio rūgštimi. Bandinio Nr. 5 sudėtyje taip pat yra vit. B1, vit. B12 ir
vit. B5. Šių B grupės vitaminų absorbcija buvo tiriama ne viename moksliniame darbe, nustatyta kad daugumos šių vitaminų absorbcijos maksimumai yra ties 250-300 nm šviesos bangos ilgiu [ 17; 33; 40].
14 pav. Bandinių Nr. 1, 2, 3 spektrų palyginimas
Palyginus tyrimo metu įvertintų bandinių nr. 1, nr. 2 ir nr. 3 spektrus (14 pav.) su standartinio folio rūgšties tirpalo spektru (10 pav. A) matomi būdingi folio rūgščiai spektrai. Įvertinus bandinius kokybiškai, nustatyta, kad bandiniuose nr. 1, nr. 2 ir nr. 3 yra folio rūgštis.
3.4 Bandinių palyginimas
Įvertinus spektrų grafikų rezultatus, toliau įvertinami bandiniai nr.1, nr. 2 ir nr. 3. Bandiniai nr. 4, nr. 5 ir nr. 6 nevertinami dėl sudėtinių medžiagų poveikio šviesos absorbcijai.
Gaunami rezultatai nurodomi 3 lentelėje.
3. Lentelė. Bandinių įvertinimo rezultatai su vidurkiu
1 įvertinimo rezultatai, μg 2 įvertinimo rezultatai, μg 3 įvertinimo rezultatai, μg Vidurkis, μg Standartinis nuokrypis, μg Bandinys Nr. 1 (800μg) 778,58 775,75 775,11 776,48 ±1,85 Bandinys Nr. 2 (400μg) 453,84 451,56 452,53 452,64 ±1,14 Bandinys Nr. 3 (1000μg) 955,22 954,63 954,33 954,73 ±0,05
Bandinyje nr. 1 vidutiniškai nustatyta 776,48 μg, bandinyje nr. 2 452,64 μg, o bandinyje nr. 3 954,73 μg folio rūgšties.
15 Pav. Folio rūgšties bandinių palyginimas
Nustatyta, kad arčiausiai deklaruojamo folio rūgšties kiekio buvo bandinys Nr. 1 97,06 proc. ir bandinys Nr. 3 95,47 proc. kiekio (15 pav.). Vienintelyje bandinyje Nr. 2, nustatyta 13,16 proc. didesnis nei deklaruojamas kiekis. Įvertinti kiekiai neviršijo galimų paklaidos ribų, nes ramiantis Europos komisijos rekomendacijomis, papilduose galima folio rūgšties kiekio paklaida su neapibrėžtumu yra nuo -20 proc. iki +50 proc. deklaruojamo kiekio[15], todėl galima teigti kad papildai yra kokybiški.
97,06 113,16 95,47 0,00 20,00 40,00 60,00 80,00 100,00 120,00
Bandinio Nr. 1 (800μg) Bandinio Nr. 2 (400μg) Bandinio Nr. 3 (1000μg)
Pro ce n ta i, %
IŠVADOS
1. Atlikus maisto papildų pasiūlos apžvalgą galima teigti, kad didžioji dalis Lietuvoje tiekiamų folio rūgšties preparatų yra gaminami Europos Sąjungoje, daugumą folio rūgšties preparatų pasiūlą sudaro daugiakomponenčiai preparatai, kurių sudėtyje dažniausiai yra Vit. B12 (78,38 proc. ), Vit. B6 (64,84 proc. ), Vit. C (43,24 proc. ) ir geležis (40,54 proc. ). Didžioji dalis rinkoje esančių folio rūgšties preparatų yra tabletės arba kapsulėmės formoje, o dažniausias folio rūgšties kiekis farmacinėse formose yra 400 μg.
2. Atlikus kokybinį maisto papildų su folio rūgštimi palyginimą nustatyta, kad trijų papildų (nr. 1, nr. 2, nr. 3) spektrai atitiko folio rūgšties standartinio tirpalo spektrą,o kitų trijų papildų (nr. 4, nr. 5, nr. 6) spektrai neatitiko folio rūgšties standartinio tirpalo spekto, dėl sudėtyje esančių pagalbinių ir kitų veikliųjų medžiagų, todėl nebuvo vertinami kiekybiškai.
3. Spektrofotometrinis metodas tinkamas tirti folio rūgšties kiekį vienkomponenčiuose folio rūgšties papilduose be krakmolo.
4. Atliktas folio rūgšties kiekio įvertinimas spektrofotometriniu metodu. Įvertinti kiekiai trijuose papilduose (nr.1 , nr. 2 ir nr. 3) neviršijo leistinų paklaidos ribų, todėl galima teigti, kad analizuoti maisto papildai atitinka Europos komisijos rekomendacijas.
5
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Europos Parlamento ir tarybos Direktyva 2002/46/EB 2002 m. birželio 10 d. dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimo [žiūrėta 2018-12-16]. Prieiga per internetą: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A32002L0046
2. Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministro „dėl Lietuvos higienos normos HN 17:2016 „maisto papildai“ patvirtinimo“ įsakymas 2010 m. gegužės 13 d. Nr. V-432. [žiūrėta 2018-12-18]. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.95B8B2168D79/VQhGraEbTY
3. Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministro „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 510 "Dėl Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo" pakeitimo“ įsakymas 2016 m. birželio 23 d. Nr. V-836. [žiūrėta 2018-12-18]. Prieiga per internetą:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/5c9fd5c042ed11e68f45bcf65e0a17ee
4. Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministro įsakymas „Dėl Pranešimo (notifikavimo) apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus maisto papildus tvarkos aprašo
patvirtinimo“ įsakymas 2014 m. sausio 16 d. Nr. B1-22. [žiūrėta 2018-12-14]. Prieiga per internetą: https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/90b6aae083b011e3bb57a4e46d790bba/AjcJGDrOtN
5. Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registras. VVKT. Preparato charakteristikų santrauka „Ferretab comp. 152,1 mg/0,5 mg pailginto atpalaidavimo kietosios kapsulės“ [žiūrėta 2018-12-20]. https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications/view/13685
6. Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registras. VVKT. Preparato charakteristikų santrauka „Ferro-Folgamma 100 mg/5 mg/10 µg minkštosios kapsulės“ [žiūrėta 2018-12-20]. Priega per internetą: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications/view/13404
7. Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registras. VVKT. Preparato charakteristikų santrauka „Ferrola [Fofenar] 114 mg/ 0,8mg skrandyje neirios tabletės“ [žiūrėta 2018-12-20]. Priega per internetą: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications/view/25159
8. Maisto papildai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.[Cituota 2018-12-19]. Prieiga per internetą: http://vmvt.lt/maisto-sauga/maisto-produktai/maisto-papildai-0
9. Maisto papildų keliami pavojai. Farmacija ir laikas, 2014, Nr. 5
10. Misiūnienė L. Lietuvą pasiekia ir apšvitinti, ir veikliosios medžiagos neturintys maisto papildai. Farmacija ir laikas, 2014, Nr. 6
11. Nacionalinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Maisto papildų notifikavimas. [žiūrėta 2018-12-19].Prieiga per internetą:
