FARMACIJOS FAKULTETAS FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA
MONIKA STAŠAUSKAITĖ
AUGALINIŲ MAISTO PAPILDŲ ASORTIMENTO IR JŲ
VARTOJIMO TENDENCIJŲ UAB „NORFOS“ TINKLO
VAISTINĖJE TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
Doc., dr. Zita Barsteigienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETASFARMAKOGNOZIJOS KATEDRA
TVIRTINU
Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis
...
AUGALINIŲ MAISTO PAPILDŲ ASORTIMENTO IR
VARTOJIMO TENDENCIJŲ UAB „NORFOS“ TINKLO
VAISTINĖJE TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc., dr. Zita Barsteigienė ...
Recenzentas Darbą atliko
... Magistrantė
... Monika Stašauskaitė
TURINYS
ĮVADAS ... 8
1. MOKSLINĖS LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Vaistinės augalinės žaliavos maisto papildų gamyboje ... 11
1.2. Augalinių maisto papildų reikšmė žmogui ... 12
1.3. Veiksniai turintys įtakos maisto papildų vartojimui ... 13
1.4. Vaistinių augalinių žaliavų poveikis žmogaus organų sistemoms ... 14
1.5. Maisto papildų kokybės reglamentavimas ir kontrolė ... 18
1.5.1. Maisto papildų ženklinimas ... 19
1.5.2. Maisto papildų notifikavimas ... 20
2. TYRIMO METODIKA ... 21
2.1. Tyrimo organizavimas ir planavimas ... 21
2.2. Tyrimo objektas ... 21
2.3. Tyrimo metodika ... 22
2.4. Duomenų analizės metodai ... 22
3. TYRIMO REZULTATAI ... 23 REZULTATŲ APTARIMAS ... 32 IŠVADOS ... 37 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 39 1 priedas ... 43 2 priedas ... 45 3 priedas ... 46
SANTRUMPOS
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija UAB – uždaroji akcinė bendrovė
VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba LR – Lietuvos Respublika
ES – Europos Sąjunga
GGP – gera gamybos praktika Eur – euras
SĄVOKOS
Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Valstybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [25].
Korporacija – grupė asmenų, susivienijusių profesinių ar luominių interesų pagrindais [24]. Maisto papildas – maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybini arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maisto papildai rinkai tiekiami dozuotomis formomis – kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis, kitomis panašiomis formomis bei miltelių maišeliais, ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis [26].
Respondentas – tai tyrimo dalyvis (tiriamasis), užpildęs anketą ar atsakęs į klausimus [24]. Vaistinė – juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę [25].
Vaistinė augalinė žaliava – tai dažniausiai sveiki, supjaustyti ar susmulkinti vaistiniai augalai, ar vaistinių augalų dalys, grybai, dumbliai, neapdorotos kerpės, kartais švieži, bet dažniausiai džiovinti. Taip pat, kai kurie eksudatai (augalų išskiriamos medžiagos). Augalinę žaliavą apibūdina jos botaninis mokslinis pavadinimas, atitinkantis dvinarę vardų sistemą (gentis, rūšis, veislė ir autorius) [11].
Vaistininkas – asmuo, įgyjęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir farmacijos magistro kvalifikacinį laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo [25].
SANTRAUKA
Magistrinio darbo tema: „Augalinių maisto papildų asortimento ir vartojimo tendencijų UAB „Norfos“ tinklo vaistinėje tyrimas“.
Monikos Stašauskaitės magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas doc., dr. Zita Barsteigienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Farmakognozijos katedra. – Kaunas, 2017.
Tikslas: Išnagrinėti Radviliškio mieste esančios UAB „Norfos“ vaistinės augalinių maisto papildų asortimentą ir nustatyti jų vartojimo tendencijas.
Uždaviniai: 1. Išnagrinėti Radviliškio mieste esančios UAB „Norfos” vaistinės dažniausiai perkamų augalinių maisto papildų asortimentą, suklasifikuojant juos pagal poveikį įvairioms žmogaus organų sistemoms. 2. Nustatyti maisto papildų pasirinkimo ypatumus. 3. Išanalizuoti augalinių maisto papildų vartojimo tendencijas tarp įvairių gyventojų grupių.
Metodika: Buvo analizuota Radviliškio mieste esančios UAB „Norfos” vaistinės augalinių maisto papildų asortimentas ir jų vartojimo tendencijos. Gyventojų nuomonei išsiaiškinti pasirinktas anketinės apklausos metodas. Užpildytos 350 anketos, grįžtamumas 88,38 proc. Tyrimo rezultatų įvertinimui ir analizei pasirinktas aprašomasis ir grafinis metodai. Naudota SSPS Statistics 17.0 programa, duomenims patikrinti taikytas statistinio reikšmingumo lygmuo p, kai p<0,05 rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi.
Rezultatai: Tyrimo metu buvo nustatyta, jog net 89 proc. respondentų vartoja augalinius maisto papildus, ir kad jų vartojimo dažnį lemia gaunamos šeimos mėnesio pajamos. Didėjant pajamoms auga ir augalinių maisto papildų vartojimas. Taip pat pastebėta tendencija, jog visų amžiaus grupių respondentai dažniausiai augalinius maisto papildus vartoja 2–3 mėnesius per metus. Svarbiausias augalinių maisto papildų pasirinkimo kriterijus – tai kainos ir kokybės santykis. Net 78 proc. respondentų nurodė, jog juos renkasi atsižvelgdami į kokybę, o 58 proc. į kainą.
Išvados: 1. UAB Radviliškio mieste esančioje „Norfos“ vaistinėje esant širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimams dažniausiai perkami augaliniai maisto papildai: „Cardoval Ritmo“, „Rami širdis“; inkstų ir šlapimo takų sutrikimams: „Urilive“; nervų sistemos sutrikimams: „Valerijonas forte“, „Neuromed“; virškinimo trakto sutrikimams: „Gastroval“; imūninės sistemos sutrikimams: „Livol C Cold“. 2. Tyrimo metu nustatyta, kad pagrindinė augalinių maisto papildų vartojimo priežastis yra gyventojų siekis pagerinti savo sveikatą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad net 33 proc. apklaustų respondentų nuomone, jie jaučia teigiamą augalinių maisto papildų poveikį. 3. Įvertinus augalinių maisto papildų vartojimą, atsižvelgiant į šeimos mėnesio pajamas, nustatyta, kad nuolat augalinius maisto papildus dažniausiai vartoja dideles pajamas gaunantys asmenys. Net 33 proc. tokių asmenų juos vartoja nuolat.
SUMMARY
The topic of master‘s thesis: "Study of Assortment of Herbal Food Supplements and Consumption Trends in Pharmacy of JSC “Norfa“ Network.“
Master's thesis by Monika Stašauskaitė / research leader Assoc., Dr. Zita Barsteigienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Pharmacognosy, - Kaunas, 2017.
Objective: To study the assortment of herbal food supplements of JSC “Norfa“ pharmacy in Radviliškis and identify their consumption patterns.
Tasks: 1. To examine assortment of herbal food supplements of JSC “Norfa“ pharmacy in Radviliskis taking into account of the impact on various aspects of human systems. 2. To determine consumption of food supplements selection peculiarity. 3. To analyze consumption trends of herbal food supplements among various population groups.
Methodology: To achieve the goal – the consumption trends of herbal food supplements were analyzed in the market of JSC “Norfa“ pharmacy in Radviliškis. To find out the population's view the questionnaire method was chosen. 350 questionnaires were completed, reversibility 88,38 percent. Descriptive and graphical methods were chosen to evaluate and analyze survey results. SSPS 17.0 Statistics program was used, the statistical significance level of p was applied to check data , differences of indicators p <0.05 were considered statistically significant.
Results: The study showed that even 89 percent. of respondents consume herbal food supplements, but the frequency of their usage is determined by the received family's monthly income. Consumption of herbal food supplements increases with income. Also observed a tendency that all age groups respondents most often use herbal food supplements for 2–3 months a year. The most important selection criteria – the ratio of price and quality. Even 78 percent of respondents indicated that they prefer quality and 58 percent – price.
Conclusions: 1. For cardiovascular disorders commonly purchased herbal food supplements are "Cardoval Ritmo", "Quiet Heart"; for renal and urinary are „Urilive“; for nervous system are "Valerian Forte“, „Neuromed“; for digestive system are „Gastroval“; for immune system are „Livol C Cold“ in Radviliškis JSC “Norfa“ pharmacy. 2. The study found that the main consumption reason of herbal food supplements is the desire of the population to improve their health. The results of the study revealed that as much as 33 percent of respondents feel the positive effect of herbal food supplements. 3. The assessment of frequency of usage of herbal food supplements proved that they can be constantly and consistently used by high-income earners. As many as 33 percent of such persons always take herbal food supplements.
ĮVADAS
Temos aktualumas. Lietuvoje registruotų augalinės kilmės vaistinių preparatų nėra daug, todėl gyventojai dažniau vartoja augalinius maisto papildus, kurie yra notifikuoti ir įrašyti į maisto papildų sąrašą. Šiame darbe pateikiama augalinių maisto papildų klasifikacija, atsižvelgiant į jų poveikį įvairioms žmogaus organų sistemoms. Augalinių maisto papildų vartojimo tendencijos taip pat nebuvo nagrinėtos.
Pastaraisiais dešimtmečiais atlikti Europos šalių gyventojų tyrimų duomenys rodo vis blogėjančią gyventojų mitybą [16, 42]. Žalingi įpročiai, nesveika mityba, mažas fizinis aktyvumas žalojančiai veikia sveikatą bei blogina gyvenimo kokybę [43]. Sukaupta nemaža dalis mokslinių įrodymų, kurie pagrindžia didelę nesveikos mitybos įtaką infekcinių ir kraujotakos ligų atsiradimo rizikai [7, 12, 49]. PSO vienas pagrindinių tikslų – žmogaus sveikatos išsaugojimas ir stiprinimas, prevencinio gydymo taikymas siekiant išvengti ligų kartojimosi bei atsinaujinimo [40]. Šiems tikslams įgyvendinti puikiausiai tinka augaliniai preparatai [13].
Augalinės kilmės preparatai dabartinėje visuomenėje tampa vis populiaresni ir labiau vertinami. Šiems, natūraliems preparatams būdingas platesnis fiziologinis poveikis bei žymiai mažesni šalutiniai poveikiai žmogaus organizmui nei cheminių vaistų [15, 35]. Į natūralios kilmės preparatus įeinančios augalinės kilmės medžiagos, apibūdinamos kaip labai vertingos gydomuoju poveikiu pasižyminčios sudėtinės dalys [35]. Remiantis PSO ir GGP reikalavimais bei direktyvomis augalinių preparatų saugumui bei efektyvumui keliami ypač griežti reikalavimai [40]. Todėl siekiant išvengti neigiamo poveikio žmogaus sveikatai, sukelto šiuolaikinio gyvenimo būdo, spartaus gyvenimo tempo, įtampos bei streso, svarią ir didelę reikšmę įgauna augaliniai maisto papildai. Augalinės kilmės maisto papildais vis labiau domimasi ir jų paklausa rinkoje auga kiekvienais metais. Esant didelei augalinių maisto papildų paklausai ir pasiūlai, svarbu žinoti bei nustatyti šių preparatų vartojimo tendencijas.
DARBO TIKSLAS
Išnagrinėti Radviliškio mieste esančios UAB „Norfos“ vaistinės augalinių maisto papildų asortimentą ir nustatyti jų vartojimo tendencijas.
DARBO UŽDAVINIAI
1. Išnagrinėti Radviliškio mieste esančios UAB „Norfos” vaistinės dažniausiai perkamų augalinių maisto papildų asortimentą, suklasifikuojant juos pagal poveikį įvairioms žmogaus organų sistemoms;
2. Nustatyti maisto papildų pasirinkimo ypatumus;
DARBO NAUJUMAS IR AKTUALUMAS
Lietuvoje registruotų augalinės kilmės vaistinių preparatų nėra daug, todėl gyventojai dažnai vartoja augalinės kilmės maisto papildus. Šiame darbe pateikiama augalinių maisto papildų klasifikacija, atsižvelgiant į jų poveikį įvairioms žmogaus organų sistemoms. Augalinių maisto papildų vartojimo tendencijos taip pat nebuvo nagrinėtos.
1. MOKSLINĖS LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.
Vaistinės augalinės žaliavos maisto papildų gamyboje
Vaistiniai augalai Lietuvoje pradėti tirti aštuonioliktame amžiuje senajame Vilniaus universitete. Vėliau jų auginimą, introdukciją bei vaistinės augalinės žaliavos paruošimo ypatybes nagrinėjo ir tyrinėjo prof. K. Grybauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode įkurtame vaistinių augalų skyriuje. Jo darbų tikslas buvo išauginti ir paruošti reikiamą vaistinių žaliavų kiekį ne tik Lietuvos vaistinėms ir firmoms, bet ir eksportui į kitas šalis [35].
Mokslininkų teigimu, vaistiniai augalai yra naujas arba papildomas gydomųjų produktų šaltinis. Žmonės juos vartoja norėdami papildyti mitybą, pagerinti savo gyvenimo kokybę bei norėdami užkirsti kelią žmonių ligoms. Žmonės vartoja vaistininkes augalines žaliavas tiek ligoms gydyti, tiek savo savijautai gerinti. Šiuolaikinė visuomenė vėl grįžta prie savo šaknų, aktyviai vartodama vaistažoles [36]. Pagal naujausias modernias technologijas farmacijos pramonė gamina dešimtis tūkstančių sintetinių preparatų, tačiau pasaulyje daugiau kaip 40 proc. preparatų sudėtyje yra vaistinių augalinių žaliavų. Vaistiniai augalai ir jų preparatai pasižymi farmakologinio veikimo įvairove ir, palyginus su sintetiniais preparatais, sukelia žymiai mažiau šalutinių poveikių.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu gydymo tikslams yra naudojami apie 35000–75000 rūšių vaistinių augalų, kas sudarytų 14–28 proc. visų augalų rūšių skaičių, o Europos farmacijos pramonėje yra panaudojama apie 1200 vaistinių augalų rūšių [40]. Tam, kad augalinė žaliava būtų tinkama maisto papildų gamyboje augalai auginami tam tikrose augimvietėse: 3,3 proc. pramoninėse, 22,3 proc. augalai auginami pramoninėse ir natūraliose, 40,5 proc. natūraliose augimvietėse [20].
Augalinė žaliava ruošiama tuo metu, kada joje susikaupia daugiausia biologiškai veikliųjų medžiagų. Žaliava ruošiama kruopščiai, kad nepatektų kitų augalų priemaišų, taip pat, atsižvelgiama į dienos laiką ir oro sąlygas. Vaistinės augalinės žaliavos kokybei keliami ypač griežti reikalavimai. Vaistines augalines žaliavas draudžiama ruošti cheminėmis medžiagomis purkštuose plotuose, prie gyvulininkystės kompleksų, chemijos gamyklų, šalia elektrinių, geležinkelių, automagistralių, sąvartynų. Vaistinių augalinių žaliavų kokybė labai priklauso nuo tinkamo jų surinkimo, priemaišų pašalinimo, džiovinimo ir laikymo sąlygų. Visus tuos procesus reglamentuoja farmakopėjos straipsniai ir kiti norminiai dokumentai [39,41].
Augaliniai preparatai sulaukia vis didesnio dėmesio pasaulinėse sveikatos diskusijose. Visuomenės sveikatos subjektai nurodo, jog šiuo metu vis labiau didėja jų vartojimas [10]. Šiuo metu
pasaulyje ir Lietuvoje skiriamas didelis dėmesys vaistinių augalų auginimui ir kokybiškos, saugios bei efektyvios vaistinės augalinės žaliavos ruošimo procedūroms bei standartizuotos žaliavos naudojimui medicinoje [40]. Verslininkai ir korporacijos tiki, jog augaliniai preparatai gali duoti didelį pelną dėl augančio jų vartojimo bei didelį indėlį farmacijos vystymuisi dėl naujai atrastų biologiškai aktyvių komponentų [21]. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse atsiranda vis daugiau farmacinių kompanijų gaminančių ir į rinką tiekiančių maisto papildus. Taip pat ši tendencija pastebima ir Lietuvoje. Lyginant su pasauline, Lietuvoje maisto papildų rinka yra labai maža. Daugiausia maisto papildų yra importuojami iš kitų pasaulio šalių, tačiau Lietuvoje yra dvi stambios maisto papildus gaminančios įmonės (UAB „Biosola“; UAB „Aconitum“), kurios užima ne tik dalį Lietuvos rinkos, bet ir tiekia maisto papildus į kaimynines šalis.
1.2. Augalinių maisto papildų reikšmė žmogui
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (EB) Nr. 2002/46 2002 m. birželio 10 d. nurodomas maisto papildų apibrėžimas, kad maisto papildas – tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis [43].
Tačiau skirtingi šaltiniai pateikia skirtingą maisto papildų sąvoką. Nacionalinis sveikatos institutas Jungtinėse Amerikos Valstijose nurodo, jog maisto papildas – tai mitybinės medžiagos, kurios gali būti maiste, kad padidintų jo maistinių medžiagų kiekį [5].
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodo, jog maisto papildai vaistinėse gali būti tiekiami rinkai dozuotomis formomis – kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis, kitomis panašiomis formomis bei miltelių maišeliais, ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis [26].
Pasak prof. R. Stuko maisto papildai yra skirti ne tik žmonių mitybai papildyti, bet ir pasižymi konkrečiu medicininiu poveikiu žmogaus organizmui, atskiriems organams ar žmogaus organizmo sistemoms. Kiekvieno žmogaus mityba individuali, todėl ir maisto papildus turi rinktis individualiai, atsižvelgiant į maitinimosi pobūdį. Vis daugiau maisto papildų gamyboje yra naudojami augalinės kilmės komponentai, kurių poveikis yra moksliškai patvirtintas. Visa tai patvirtina ir produkto paskirties formuluotė [28].
Jungtinėse Amerikos Valstijose atsakinga už mitybą taryba atliko tyrimą, kuris atskleidė, jog šioje šalyje apie 68 proc. visų suaugusiųjų nuolatos vartoja maisto papildus. Iš gautų rezultatų taryba maisto papildus suskirstė į keturias kategorijas: vitaminai ir mineralinės medžiagos, specialieji maisto papildai, kuriems priskiriami žuvies taukai, chondroitinas, gliukozaminas ir kt., maisto papildai, skirti
sportui ir svorio reguliavimui bei augaliniai maisto papildai. Paaiškėjo, jog 26 proc. apklaustųjų vartojo augalinius maisto papildus, iš kurių 10 proc. sudarė žaliosios arbatos, 7 proc. česnakų, 6 proc. spanguolių, 5 proc. ežiuolių ir 5 proc. ženšenių preparatai [46].
Maisto papildų vartojimas plačiai paplitęs dėl sėkmingų rinkodaros strategijų bei įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamos reklamos. Tačiau mokslinėje literatūroje yra daug informacijos apie nepageidaujamų poveikių atsiradimą juos vartojant bei sąveikas su cheminiais vaistais. Maisto papildams nėra taikomi tokie griežti reikalavimai kaip vaistiniams preparatams, todėl maisto papildų veiksmingumo ir saugumo užtikrinimas yra svarbus aspektas farmacijos specialisto darbe. Atsižvelgiant į tai, kad maisto papildai yra vartojami per burną, tai dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai yra susiję su virškinimo trakto sutrikimais (viduriavimas, pykinimas ir vėmimas). Pasak Džordžtauno universiteto profesoriaus Jamesas H. Lewis virškinimo trakto sutrikimais besiskundžiančių žmonių skaičius nuo 2004 m iki 2013 m išaugo 13 proc. dėl per didelio maisto papildų vartojimo, ir dėl per mažos jų kontrolės. Jis pastebėjo dėsningumą: augant maisto papildų vartojimui, daudėja ir žmonių virškinimo sistemos sutrikimų [44].
S. Dathi ir L. R. Atmakuri pateikė šiuos augalinių preparatų privalumus ir trūkumus: 1. Privalumai:
Mažesnė kaina;
Didesnis efektyvumas;
Turi mažiau šalutinių poveikių; Geriau organizmo toleruojami; Saugesni; Prieinamesni; Ekologiški. 2. Trūkumai: Ilgas vartojimas; Perdozavimo rizika [1].
1.3. Veiksniai turintys įtakos maisto papildų vartojimui
Šiuolaikinėje visuomenėje vis didėja dėmesys maisto papildų vartojimui, kadangi visame pasaulyje auga jų gamybos apimtys, asortimentas bei vartojimas įvairiose amžiaus grupėse. Iki 2015 metų pabaigos, pasaulinė maisto papildų rinka siekė beveik 123 milijardų dolerių [47].
Mokslinėje literatūroje nurodyta, jog maisto papildų vartojimui turi įtakos demografiniai (lytis, gyvenamoji vieta, šeimyninė padėtis), socialiniai (išsilavinimas, profesija) bei ekonominiai (pajamos) veiksniai. 2006 m. buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas įvertinti suaugusiųjų Lietuvos gyventojų maisto papildų vartojimo ypatybes, atsižvelgiant į socialinius ir demografinius veiksnius. Tyrimo metu nustatyta, jog vieną mėnesį per metus maisto papildus vartojo apie trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų, dažniau maisto papildus vartojo jaunesni nei 35 metų, turintys aukštesnį išsilavinimą vyrai ir moterys, bei mieste gyvenančios moterys [22].
Taip pat maisto papildų pasirinkimui didelę įtaką turi lengviausiai pasiekiamas sveikatos priežiūros specialistas – vaistininkas. Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje labai dažnai žmonės informacijos apie maisto papildus ieško įvairiose internetinėse svetainėse, žiūrėdami televizijos laidas, klausant aplinkinių nuomonių bei iš informaciniuose šaltiniuose pateikiamų reklamų. Tačiau blogiausia yra tai, kad žmonės vartoja maisto papildus nenotifikuotus Lietuvos Respublikoje, kurių sudėtis, kokybė bei saugumas nėra aiškūs.
1.4. Vaistinių augalinių žaliavų poveikis žmogaus organų sistemoms
1. Širdies ir kraujagyslių sistema – smegenų kraujotakos nepakankamumas, galvos svaigimas, periferinių kraujagyslių cirkuliacijos bei venų funkcijos nepakankamumas – vieni iš dažniausiai pasitaikančių širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų. Moksliniais tyrimais yra pagrįstas vaistinių augalinių žaliavų efektyvumas šiems sutrikimams mažinti. Širdies ir kraujagyslių sutrikimų mažinimui dažniausiai vartojami augaliniai maisto papildai, į kurių sudėtį įeina šios vaistinės augalinės žaliavos: ginkmedžių lapų (Ginkgo biloba L.) sausasis ekstraktas; kaštonų sėklų (Aesculus hippocastanum L.) sausasis ektraktas; gudobelių lapai ir žiedai (Crataegus monogyna Jacq.) [17, 36, 48].
2. Inkstų ir šlapimo takų sistema – šlapinimosi sutrikimai atsiradę nežymiai ar vidutiniškai padidėjus prostatai, sėkmingai gali būti kontroliuojami augaliniais preparatais. Gerybinės prostatos hiperplazijos kontrolei dažniausiai vartojami preparatai į kurių sudėtį įeina šių augalinių žaliavų ekstraktai: sobapalmių (Sabalis serrulatae L.) vaisių; moliūgų sėklų (Cucurbita pepo L.); dilgėlių šaknų (Urtica dioica L.). Šių biologiškai aktyvių preparatų veikliosios medžiagos yra fitosteroliai, fitoestrogenai, terpenoidai, riebalų rūgštys, lektinai, polisacharidai bei flavanoidai. Taip pat gerai žinomas ir ištirtas spanguolių uogų (Oxycoccus palustris Pers.) poveikis šlapimo takų ir pūslės infekcijų kontrolei bei profilaktikai. Šių vaistinių augalinių žaliavų kaupiamos biologiškai aktyvios medžiagos veikia antimikrobiškai ir antiseptiškai [36, 48].
3. Nervų sistema – augaliniai preparatai dažnai skiriami dėl savo švelniai raminamo, įtampą mažinančio, užmigti padedančio poveikio. Švelniai veikdami tokie augaliniai preparatai beveik nesukelia šalutinio poveikio, todėl dažnai paskiriami nestipriems sutrikimams palengvinti, kaip padidėjusiam dirglumui, sutrikusiam miegui, neurovegetaciniams simptomams. Į tokio poveikio augalinių maisto papildų sudėtį dažniausiai įeina šie vaistinių augalinių žaliavų ekstraktai: valerijonų šaknų (Valeriana officinalis L.); šventagaršvių šaknų (Angelica archangelica L.); melisų lapų (Melisa officinalis L.); apynių spurgų (Humulus lupulus L.); levandų žiedų (Lavandula angustifolia Mill.) [35, 48]
4. Virškinimo trakto sistema – nemažai mokslinių tyrimų pateikia svarius įrodymus, kad vaistinės augalinės žaliavos teigiamai veikia virškinimą bei kepenų funkciją. Geriausiai ištirtas yra margainių sėklų ekstrakto (Silybum marianum L.) kepenis detoksikuojantis poveikis. Margainių sėklų ekstrakto veiklioji medžiaga – silimarinas. Tyrimų duomenimis, silimarinas sukelia stiprų antioksidacinį poveikį ir suriša laisvuosius radikalus, skatina kepenų ląstelių atsinaujinimą. Pipirmėtės (Mentha piperita L.) eterinio aliejaus sudedamosios dalys mažina skrandžio spazmus, vartojamas kai vargina diegliai ir žarnyne kaupiasi dujos. Taip pat į virškinimą gerinančių ir palengvinančių augalinių maisto papildų sudėtį dažnai įeina: geltonųjų gencijonų šaknys (Gentiana lutea L.), paprastųjų kiaulpienų šaknys (Taraxacum officinale F. H. Wigg.) [4, 8, 9, 29, 31, 33, 34, 35,48].
5. Kvėpavimo organų sistema – šios sistemos sutrikimams mažinti skirti preparatai pasižymi ypač plačiu veikimo spektru.
atsikosėjimo palengvinimui – šiuo poveikiu pasižymi augaliniai maisto papildai, kurių sudėtyje yra: čiobrelių žolė (Thymus vulgaris L.), gebenių lapų ekstraktas (Hedera helix L.), raktažolių šaknys (Primula veris L.), siauralapių gysločių lapai (Plantago lanceolata L.). Šių vaistinių augalinių žaliavų veikliosios medžiagos – gleivės, triterpenai ir aromatiniai terpenoidai, kurie skystina bronchų sekretą ir palengvina atsikosėjimą.
slogai – šiam simptomui mažinti dažniausiai vartojami augaliniai maisto papildai, kurių sudėtyje yra šių vaistinių augalų ekstraktai – gencijonų šaknų (Gentiana lutea L.), verbenų žiedų (Verbena officinalis L.), apskritalapių eukaliptų lapų (Eucaliptus globulus L.), islandinių kerpenų gniužulų (Cetraria islandica L.). Šių vaistinių augalų žaliavos kaupia polisacharidus, aromatinius ir monociklius terpenoidus, kurie pasižymi sekretą skystinančiu poveikiu.
kvėpavimo palengvinimui – šiuo poveikiu pasižymintys augalai kaupia eterinius aliejus, kurie pasižymi ne tik kvėpavimą lengvinančiu poveikiu, bet ir antiseptiniu. Tokias veikliąsias medžiagas kaupia paprastoji pušis (Pinus silvestris L.), pipirmėtė (Mentha piperita L.), eukaliptas (Eucaliptus globulus L.) [2, 35, 48].
6. Imuninė sistema– šiuolaikinei medicinai svarbūs augalai, iš kurių gaminami preparatai, pasižymintys imunitetą stimuliuojančiu poveikiu. Imunostimuliatoriai, kurie yra natūralios kilmės,
pasižymi plačiu farmakologiniu poveikiu, yra mažai toksiški. Imunitetą stiprinančiu veikimu pasižymi augaliniai maisto papildai į kurių sudėtį įeina šios vaistinės augalinės žaliavos: rausvažiedžių ežiuolių žolė (Echinacea purpurea L.), krūminių perilių lapai ir vaisiai (Perilla frutescens L.), plačialapių rūgčių šaknys (Poygonum cuspidatum L.), kanadinių jakšūnių žolė (Desmodium canadense L.). Šių vaistinių augalų veikliosios medžiagos, flavanoidai, polisacharidai, alkilamidai, poliacetilenai, kavos rugšties dariniai, eteriniai aliejai bei polifenoliniai junginiai, stimuliuoja nespecifinį imunitetą, skatina fagocitozę, veikia antimikrobiškai [18, 19, 23, 38, 39].
Analizuojant 1 lentelėje dažniausiai parduodamus augalinius maisto papildus, atsižvelgiant į jų poveikį skirtingoms žmogaus organų sistemoms, Radviliškio mieste esančios UAB „Norfos“ vaistinės asortimente, galime išskirti dažniausiai į jų sudėtį įeinančias vaistines augalines žaliavas:
Vienpiestė gudobelė (lot. Crataegus monogyna Jacq.). Kaip žaliava vartojami gudobelių vaisiai, žiedai ir lapai (Crataegi fructus, Crataegi folium cum flore). Žieduose yra oligomerinių procianidinų (leukoantocianidinų), flavonoidų (hiperozido, viteksino, rutino), organinių rūgščių (kavos, chlorogeno), acetilcholino trimetilamino. Lapuose be flavonoidų (viteksin–ramnozido), randama krategolio, chlorogeno, kavos ir ursolio rūgščių, eterinio aliejaus. Vaisiuose daugiau nei lapuose ir žieduose aptinkama hiperozido. Taip pat yra sacharidų organinių rūgščių, askorbo rūgšties, pektino, raugų, mineralinių medžiagų, sorbitolio, cholino, beta – sistosterino, katechinų, purinų (adenino, adenozido, guanino). Vartojama esant širdies nepakankamumui, aritmijai. Mažina arterinį kraujo spaudimą bei cholesterolio kiekį kraujyje. Taip pat pasižymi antioksidaciniu poveikiu [6, 30].
Paprastoji sukatžolė (lot. Leonurus cardiaca L.). Kaip žaliava vartojama sukatžolių žolė (Leonuri herba). Sukatžolių žolė kaupia alkaloidus (strachidriną, betoniciną, turiciną, leonurininą, leonuridiną, leonuriną), flavonoidus (apigenino glikozidus, kemferolį ir kvercetiną), taninus, raugus (3,2 –7 proc.), terpenoidus ir triterpenus. Taip pat aptinkama vitaminų C ir E, sacharidų, mineralinių medžiagų (kalcio, kalio). Sukatžolių vaistinė žaliava yra vartojama esant skydliaukės hiperfunkcijai, neuropatinės kilmės širdies sutrikimams, tachikardijai, padidėjusiam kraujo spaudimui mažinti. Taip pat pasižymi antispazminiu poveikiu [14].
Valgomasis česnakas (lot. Allium sativum L.). Kaip žaliava vartojami valgomųjų česnakų svogūnai (Alii sativi bulbus). Žaliavoje randama 65 proc. vandens, eterinių aliejų, saponinų (0,07 proc.), glikozidų (alijino, izoalijino, cikloalijino), riebalų (0,15 proc.), baltymų (2 proc.), flavonoidų, vitaminų C ir, B grupės. Česnakų svogūnai vartojami aterosklerozės profilaktikai ir gydymui (mažina cholesterolio kiekį kraujyje), esant arterinei hipertenzijai. Taip pat didina atsparumą peršalimo ligoms [14].
Dviskiautis ginkmedis (lot. Ginkgo biloba L.). Žaliava – lapai (Ginkgo folium). Ginkmedžių lapai kaupia diterpenus: ginkolidą A, ginkolidą B, ginkolidą C, ginkolidą J, bei seskviterpeną bilobalidą. Taip pat diterpeninius laktonus: kemferolį, kvercetiną, izoramnetiną, flavonoidus: liuteoliną, tricetiną,
biflavonoidus: bilobetiną, gingetiną, izogingetiną, karotinoidus, askorbo rūgštį, organines rūgštis: vyno, ferulo, chlorogeno bei alkaloidus. Dviskiaučių ginkmedžių lapai vartojami esant sutrikusiai centrinės ir periferinės nervų sistemų laidumui, smegenų kraujotakai, atminčiai gerinti, arteriniam kraujospūdžiui reguliuoti [14].
Paprastoji spanguolė (lot. Oxycoccus palustris Pers.). Žaliava – spanguolių vaisiai (uogos) (Oxicocci fructus recens). Spanguolių žaliavoje randami fenoliniai junginiai (antocianinai, leukoantocianinai, flavonoliai, chlorogeno rūgštis), sacharidai, benzenkarboksirūgštis, pektinai. Taip pat vitaminai: C, B1, B2. Spanguolių uogos vartojamos kaip priešuždegiminė, tonizuojanti, gerinanti apetitą
ir virškinimą priemonė. Taip pat ši žaliava vartojama esant šlapimo takų uždegimui, šlapimo išskyrimui skatinti [14].
Miltinė meškauogė (lot. Artostaphylos uva – ursi L.). Žaliava – meškauogių lapai (Uvae ursi folium). Meškauogių lapai kaupia: hidrochinono darinius, iš kurių svarbiausias yra arbutinas, ir nedaug metilarbutino. Taip pat gausu raugų, flavonoidų (kvercetino, kemferolio, miricetino), triterpenų. Lapuose randama monotropeino, askorbo rūgšties. Miltininės meškauogės žaliava skatina šlapimo išskyrimą, vartojama esant šlapimo takų uždegimui [14].
Vaistinis valerijonas (lot. Valeriana officinalis L.). Žaliava – vaistinio valerijono šaknys (Valerianae radix). Valerijono žaliava kaupia: eterinį aliejų (0,3 –0,7 proc.), seskviterpenus (valerenalį, alfa – pineną, 1 – kamfeną, limoneną ir kt.), glikozidus, organines rūgštis, mineralines medžiagas, raugus, sacharidus, alkaloidus (0,01 – 0,05 proc.). Vartojamas nerimui, stresui, nemigai, pilvo spazmams mažinti [14].
Paprastasis apynys (lot. Humulus lupulus L.). Žaliava – apynių spurgai (Lupuli strobulus). Žaliavoje kaupiasi alfa–karčioji rūgštis (humulonas) ir beta–karčioji rūgštis (lupulonas), eterinis aliejus, taninai, monoterpenai, seskviterpenai, flavonoidai (kemferolis, kvertetinas, rutinas), amino rūgštys, antocianinai, leukoantocianidinai. Apynių žaliava pasižymi raminančiu, migdančiu, spazmus mažinančiu ir virškinimą gerinančiu poveikiu [14].
Vaistinė melisa ( lot. Melissa officinalis L.). Žaliava – melisų lapai (Melissae folium). Žaliavoje kaupiasi eterinis aliejus 0,02 – 0,3 proc.), kurios svarbiausi: citralis, geraniolis, linolis, citronelolis ir kt., flavonoidai (kvercitrinas, ramnocitrinas), fenolinės rūgštys ir taninai, triterpenai, monoterpenoidas citronelalis, seskviterpenai. Melisų lapai vartojami esant įtampai, nerimui, nemigai. Taip pat vartojami virškinimo trakto sutrikimams mažinti, spazmams bei apetitui skatinti [14].
Apskritalapis eukaliptas (lot. Eucalyptus globulus L.). Žaliava – eukalipto lapai (Eucalypti folium). Jo lapuose kaupiasi eterinis aliejus (cineolis), triterpenai, monoterpenai ( alfa ir beta pinenai, D – limonenas ir P – cimenas), seskviterpenai, aldehidai, flavonoidai (eukaliptrinas, hiperinas, hiperozidas, kvercetinas, kvercitrinas ir rutinas), taip pat ketonas karvonas. Eukalipto lapai pasižymi antiseptiniu,
kvėpavimą gerinančiu, atsikosėjimą lengvinančiu poveikiu. Vartojami esant peršalimo ligoms, bronchitui [14].
Tikrasis margainis ( lot. Silybum marianum L.). Žaliava – margainių vaisiai (Cardui mariae fructus). Vaisiuose yra silimarino (1,5–3 proc.), silimarino komponentų (flavanolignanų), kurių svarbiausi silibinas, silikristinas ir silidianinas. Taip pat kaupiasi flavonoidai, linolo, oleino ir palmitino rūgštys, baltymai, tokoferolis, steroliai (kampesterolis, stigmasterolis ir sitosterolis) bei gleivės. Margainio žaliava vartojama esant virškinimo trakto sutrikimams: kepenų, tulžies funkcijos nepakankamumui, kepenų cirozės gydymui ir profilaktikai. Marganio preparatai stabilizuoja ląstelių membranas, kad toksinai nepatektų į kepenų ląstelių vidų bei stimuliuoja nukleorūgščių sintezę ribosomose ir ląstelių regeneracijos procesus [14].
Rausvažiedė ežiuolė (lot. Echinacea pumpurea L.). Žaliava – rausvažiedžių ežiuolių žolė ir šaknys (Echinaceae pumpureae herba, Echinaceae pumpureae radix). Joje kaupiasi polisacharidai, alkilamidai, baltymai, kavos rūgšties dariniai (cikoro rūgštis), lektinai, eterinis aliejus, polifenoliai (kvercetino, izoramnetino glikozidai), raugai. Ežiuolių žaliava vartojama imunitetui stiprinti, peršalimo ligų profilaktikai ir gydymui, sutrikus šlapimo pūslės funkcijai. Taip pat vartojama esant leukopenijai, infekcinėms ligoms, įskaitant ir atsiradusias po chirurginių operacijų, gydyti bei ginekologinių, urologinių ir onkologinių ligų gydymui [14].
Paprastasis erškėtis (lot. Rosa canina L.). Žaliava – erškėčių vaisiai (Rosae pseudo – fructus). Kaupia flavonoidus (izokvercitriną, kvercetiną, kemperolio darinius), vitaminus (C, B2, P, K, E), katechinus, raugus, mineralines medžiagas (kalį, kalcį, magnį, geležį), polisacharidus, pektinus, organines medžiagas, riebalinius aliejus, karotinoidus, amino rūgštis, taninus, cukrus, organines rūgštis. Erškėčių vaisiai normalizuoja širdies ir kraujagyslių sistemos darbą, virškinimo trakto organų, kepenų veiklą, didina atsparumą infekcinėms ligoms, tinka sergant ateroskleroze, mažakraujyste [32, 3].
1.5. Maisto papildų kokybės reglamentavimas ir kontrolė
Maisto papildai gali būti vartojami norint koreguoti mitybos nepakankamumą arba išlaikyti tinkamą suvartojamų tam tikrų maistinių medžiagų kiekį. Tačiau kai kuriais atvejais per didelis suvartojamų vitaminų ar mineralinių medžiagų kiekis gali būti žalingas žmogaus sveikatai. Todėl maisto papildų kontrolė yra būtina norint užtikrinti saugų jų vartojimą [48].
Aukštas žmonių gyvenimo ir sveikatos lygio siekimas yra vienas iš pagrindinių su maistu susijusių teisės aktų tikslų. Maisto papildų saugumą lemia keletas faktorių: teisės aktai, kurie turėtų nustatyti minimalius higienos reikalavimus bei atliekamos valstybinės maisto papildų kontrolės, kurių metu tikrinama, ar jų tvarkymo subjektai tų reikalavimų laikosi. Taip pat tvarkymo subjektai turėtų diegti
ir vykdyti rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemos principais pagrįstas saugos programas ir procedūras. Sėkmingas rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemos principais pagrįstos saugos programos ir procedūrų įgyvendinimas – bendradarbiavimas ir įsipareigojimų vykdymas [49].
Lietuvos Respublikoje maisto papildų reglamentavimas vyksta pagal sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 13 dieną patvirtintą įsakymą Nr. V-432 Dėl Lietuvos higienos normos HN 17:2010 „Maisto papildai“. Ši higienos norma patvirtina Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, derinimo. Šios higienos normų reikalavimai privalomi visiems fiziniams, juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų filialams, gaminantiems, fasuojantiems, gabenantiems, laikantiems, įvežantiems, importuojantiems, tiekiantiems į Lietuvos Respubliką maisto papildus. Joje yra apibrėžiama maisto papildų sąvoka, jų sudėties bei ženklinimo reikalavimai [27].
1.5.1. Maisto papildų ženklinimas
Maisto papildų ženklinimas turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normos HN 119:2014 „Maisto produktų ženklinimas“ reikalavimus, patvirtintus 2002 m. gruodžio 24 d. Nr. 677. Pristatant ir ženklinant bei reklamuojant maisto papildus, negali būti jiems priskiriamos gydomosios ir profilaktinės savybės, ir negali būti nurodymo, aiškinančio arba leidžiančio suprasti, jog tinkamai maitinantis neįmanoma gauti reikiamo maistinių medžiagų kiekio. Be to, maisto papildų reklama, pristatymas bei ženklinimas neturi klaidingai informuoti ar apgaudinėti vartotojų dėl tokių maisto produktų maistingumo privalumų, kurie atsiranda papildžius juos maistinėmis medžiagomis. Ženklinant maisto papildus nurodoma informacija:
Maistinių ar kitų produktą apibūdinančių medžiagų kategorijų pavadinimai arba nuoroda apie maistinių ar kitų medžiagų pobūdį;
Maisto papildo kiekis, kurį rekomenduojama suvartoti per parą bei maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, kiekiai esantys nustatytoje rekomenduojamoje paros normoje, taip pat kokį rekomenduojamos paros normos procentą tai sudaro;
Perspėjimas neviršyti nustatytos rekomenduojamos paros normos;
Paaiškinimas apie tai, kad maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas; Perspėjimas, kad maisto papildas turi būti laikomas vaikams nepasiekiamoje vietoje.
Maisto papilde esančių maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, kiekis ženklinant yra nurodomas skaitmenimis bei yra kiekių, pagrįstų gamintojo atlikta produkto
analize, vidurkis. Maisto papilde esančių vitaminų ir mineralinių medžiagų rekomenduojami paros normos procentai gali būti pateikti ir grafine forma [26, 27, 42, 47].
Lietuvos respublikoje galimi tiekti rinkai tik higienos reikalavimus atitinkantys maisto papildai, o jų kontrolę užtikrina Lietuvos respublikos rinkoje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
1.5.2. Maisto papildų notifikavimas
Maisto papildai yra notifikuojami, norint užtikrinti tiekiamų rinkai produktų saugumą, ir kad ženklinime pateikta informacija įvertinta ir neklaidina vartotojų. Notifikuoti maisto papildus turi Lietuvos Respublikoje gaminantys ir Lietuvos Respublikos rinkai pirmą kartą tiekiantys, į Lietuvos Respubliką pirmą kartą įvežantys iš Europos Sąjungos valstybių narių, Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės ir Šveicarijos Konfederacijos bei importuojantys iš valstybių ne Europos Sąjungos narių, išskyrus Islandijos Respubliką, Lichtenšteino Kunigaikštystę, Norvegijos Karalystę ir Šveicarijos Konfederaciją.
Maisto papildų notifikavimą atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Norint notifikuoti produktą subjektas turi pateikti VMVT užpildytą pranešimo formą apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus maisto papildus, maisto papildo, kurį norima notifikuoti etiketės pavyzdį, fizinio asmens vardą, pavardę, adresą ar juridinio asmens filialo ar atstovybės pavadinimą, kodą, adresą, maisto tvarkymo subjekto telefono, fakso numerius, elektroninio pašto adresą. Jei įvežamus ar importuojamus maisto papildus notifikuoja ne Lietuvos Respublikos maisto tvarkymo subjektas, jis turi pateikti dokumentą, kuriame patvirtinama, kad jis yra registruotas ar patvirtintas pagal Reglamento (EB) Nr. 852/2004 6 straipsnį. Jei maisto papildai norimi notifikuoti įvežti iš trečiųjų šalių papildomai reikia pateikti laboratorinio tyrimo protokolą, kuriame nurodytas šio tyrimo metodas ir patvirtinama, jog produkto sudėtyje, esančių maistinių ar kitų medžiagų kiekis atitinka ženklinimo etiketėje nurodytą kiekį iki to papildo minimalaus tinkamumo vartoti termino pabaigos, gamintojo išduodamą dokumentą, kuris nurodo, jog papildo sudedamosios dalys ir jų paskirtis, maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį ar fiziologinį poveikį ir nurodytų maisto papildo ženklinimo etiketėje, kiekiai atitinka Europos Sąjungos ir (ar) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus maisto saugos, sudėties ir kokybės reikalavimus, šalies, iš kurios maisto papildai importuojami, kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad papildai pagaminti toje šalyje teisėtai veikiančio ir kompetentingos institucijos kontroliuojamo ūkio subjekto, jeigu maisto papildo sudėtyje yra sudedamoji dalis, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 258/97, turi būti pateikiami dokumentai, kuriais patvirtinama, kad ši sudedamoji dalis yra patvirtinta kaip naujas maistas [47].
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas ir planavimas
Prieš atliekant tiriamąjį darbą, buvo išanalizuota literatūra bei kiti moksliniai darbai, straipsniai profesinėje spaudoje augalinių maisto papildų asortimento ir vartojimo tendencijų tema. Prieš atliekant tyrimą, buvo sudarytas darbo planas, nustatyti tyrimo tikslai, uždaviniai ir pasirinkti tyrimo metodai bei nustatyta tyrimo imtis. Tam, kad apklausa būtų informatyvi, respondentų imtis apskaičiuota pagal Paniotto formulę: 𝑛 = 1 ∆2+ 1 𝑁 n - imties dydis; Δ – paklaida 0,05; N – populiacijos dydis.
Radviliškio rajono savivaldybėje yra 39 705 gyventojų ( Lietuvos statistikos departamento duomenys 2014 m.). 1(0,0025 + 0,000025) = 396,04
2.2. Tyrimo objektas
Atliekant tyrimą buvo siekiama išnagrinėti UAB „Norfos“ vaistinės augalinių maisto papildų asortimentą ir nustatyti jų vartojimo tendencijas.
Buvo pasirinktas empirinis tyrimas, naudojant metodą raštu. Norint išsiaiškinti ar anketa sudaryta tinkamai buvo atlikta anketos validacija. Išanalizavus netikslumus anketa buvo pakoreguota ir pateikta LSMU bioetikos centrui bei „Norfos“ vaistinė vadovui. Gavus pritarimą iš LSMU bioetikos centro ir vaistinės vadovo buvo atlikta gyventojų anketinė apklausa.
Tiriamoji grupė – Radviliškio rajono savivaldybės vyresni kaip 20 metų amžiaus gyventojai, gavus jų žodinį sutikimą. Respondentų atranka atsitiktinė. Norint gauti tikslius duomenis, visiems apklaustiesiems buvo sudarytos sąlygos į anketoje pateiktus klausimus atsakyti jiems patogiu metu, išsaugojant pateiktos informacijos anonimiškumą bei išvengiant galimos kitų žmonių įtakos, atsakant į klausimus.
2.3. Tyrimo metodika
Anketą sudaro 15 klausimų, kurie suskirstyti į bendrojo ir specialiojo pobūdžio klausimų blokus. Išdalintos 396 anketos, tačiau dalis anketų nebuvo sugrąžintos arba jos buvo sugadintos, todėl analizė buvo atlikta iš 350 anketų. Paskaičiuotas grįžtamumas 88,38 proc.
2.4. Duomenų analizės metodai
1. Teorinis analizės metodas: išanalizuoti ir aprašyti moksliniai straipsniai ir tyrimai, kurie buvo pateikti magistriniame darbe.
2. Empirinis analizės metodas: atliktas gyventojų anketavimas, siekiant įvertinti gyventojų požiūrį apie augalinių maisto papildų asortimento ir vartojimo tendencijas „Norfos“ vaistinėje Radviliškyje.
3. Statistiniai tyrimo metodai: tyrimo rezultatų įvertinimui ir analizei panaudotas aprašomasis ir grafinis metodai. Buvo naudojama SSPS Statistics 17.0 programa duomenims apdoroti, taikytas statistinio reikšmingumo lygmuo p. Kai p<0,05 rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi.
3. TYRIMO REZULTATAI
Tyrime, kuris buvo atliktas pagal aprašytą metodiką, dalyvavo 350 respondentų, Radviliškio rajono savivaldybės gyventojų. Demografinis respondentų pasiskirstymas pagal lytį pateiktas 1 pav. Atliktame tyrime dalyvavo 76 proc. moterų ir 24 proc. vyrų (žr. 1 pav.).
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį
Iš tyrimo metu gautų duomenų nustatyta, jog didžiąją dalį apklaustųjų sudarė miesto gyventojai, t.y. 73 proc. Nedidelė dalis apklaustųjų buvo iš aplinkinių gyvenviečių: 10 proc. iš miestelių ir 17 proc. iš kaimo vietovių (žr. 2 pav.).
2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą
Atliekant duomenų analizę nustatyta, jog daugiausia respondentų – 32 proc. sudarė aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turintys asmenys. Aukštąjį ir vidurinį išsilavinimą sudarė vienodas skaičius apklaustųjų, t.y. po 22 proc. Mažesnė dalis gyventojų 20 proc. sudarė profesinį išsilavinimą turintys asmenys, o mažiausia dalis 4 proc. neturintys vidurinio išsilavinimo (žr. 3 pav.).
Moterys 76% Vyrai 24% Miestas 73% Miestelis 10% Kaimas 17%
3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
Atlikto tyrimo metu nustatyta , jog daugiausiai respondentų 35 proc. vartoja augalinius maisto papildus 2–3 mėnesius per metus, 21 proc. vartoja 1 mėnesį per metus, o mažesnė dalis 13 proc. vartoja 4–5 mėnesius per metus. Po 10 proc. respondentų augalinius maisto papildus vartoja nuolat arba daugiau nei pusę metų. Taip pat išsiaiškinta, jog 11 proc. visų apklaustųjų visiškai nevartoja augalinių maisto papildų (žr. 4 pav.).
4 pav. Augalinių maisto papildų vartojimas (proc.)
Tyrimo apklausos metu siekta išsiaiškinti respondentų sveikatos būklės vertinimą ir suskirstymą pagal amžių. Apklaustieji buvo suskirstyti į atitinkamas amžiaus grupes (20 – 29 metų, 30 – 39 metų, 40 – 49 metų, 50 – 59 metų ir vyresni kaip 60 metų) ir įvertinta jų sveikatos būklė, naudojant šią sveikatos būklės vertinimo skalę – labai gera, gera, vidutiniška, bloga ir labai bloga. Respondentų sveikatos būklės vertinimas pateiktas 5 paveiksle.
4% 22% 20% 32% 22% Nebaigtas vidurinis Vidurinis Profesinis Aukštasis neuniversitetinis Aukštasis 10% 21% 35% 13% 10% 11% Vartoja nuolat 1 mėn. per metus 2-3 mėn. per metus 4-5 mėn. per metus > 6 mėn. per metus Nevartoja
5 pav. Respondentų savo sveikatos būklės vertinimas ir suskirstymas pagal amžių
Atliktas tyrimas atskleidė, jog visose amžiaus grupėse labai blogai savo sveikatos būklę įvertino tik labai maža respondentų dalis: 20–29 metų 7 proc., 30–39 metų 3 proc., 50–59 metų 2 proc., vyresni nei 60 metų 5 proc., o 40–49 metų respondentai nenurodė, jog jų būklė labai bloga. Savo sveikatos būklę kaip blogą, daugiausia (15 proc.) respondentų nurodė iš vyresnių kaip 60 metų amžiaus grupės. Vidutiniškas sveikatos būklės vertinimas pasiskirstė tarp visų amžiaus grupių respondentų panašiai – apie 40 proc., tik mažiausiai apklaustųjų (29 proc.) buvo iš 20–29 metų grupės. Taip pat visose amžiaus grupėse didžioji dalis respondentų sveikatos būklę vertino gerai. Didžiausia dalis 20-29 metų respondentų (51 proc.) savo sveikatos būklę įvertino kaip gerą. Kaip labai gerą savo sveikatos būklę įvertino po 10 proc. 20–29 ir 40–49 metų respondentai, mažiausiai apklaustųjų 6 proc. buvo iš vyresnių kaip 60 metų grupės. Atlikus respondentų sveikatos būklės vertinimo analizę galima teigti, kad tiriamieji savo sveikatą vertina gerai, visose amžiaus grupėse sveikatos būklė vertinama panašiai, statistinis reikšmingumas nenustatytas (p>0,05).
Išanalizavus tiriamųjų sveikatos būklės vertinimą, toliau siekta įvertinti augalinių maisto papildų vartojimą (proc.), atsižvelgiant į šeimos pajamas. Šis parametras leidžia geriau suprasti vaistinės kliento poreikius ir įvertinti jo galimybes dažniau vartoti augalinius maisto papildus. (žr. 6 pav.)
0% 20% 40% 60% 80% 100% 20-29 metai 30-39 metai 40-49 metai 50-59 metai Virš 60 metų 51% 46% 42% 42% 37% 10% 7% 10% 9% 6% 29% 40% 40% 38% 37% 3% 4% 8% 9% 15% 7% 3% 2% 5% Gera Labai gera Vidutiniška Bloga Labai bloga
6 pav. Augalinių maisto papildų vartojimas (proc.), atsižvelgiant į šeimos mėnesio pajamas
Iš pateikto 6 pav. galima matyti, jog didžiausia respondentų dalis (33 proc.), kurie uždirba daugiau nei 1000 Eur nuolat vartoja augalinius maisto papildus ir tik 3 proc. žemiausias pajamas (iki 300 Eur) gaunančių respondentų gali juos pastoviai įsigyti. Mažiausias pajamas turintys apklaustieji vartoja retai augalinius maisto papildus ir tik 9 proc. šios grupės asmenų gali įsigyti 4–5 mėn. per metus. Atlikus duomenų analizę pastebima tendencija, jog didėjant respondentų pajamoms, dažnėja ir augalinių maisto papildų vartojimas. Iš pateiktos diagramos galima matyti, kad net 44 proc. respondentų, kurių pajamos virš 700 eurų, visiškai nevartoja augalinių maisto papildų ir tik 13 proc. respondentų visiškai nevartoja, kurių pajamos mažesnės nei 300 eurų. Atlikus analizę galima teigti, kad augalinių maisto papildų vartojimas priklauso nuo disponuojamų pajamų. Didesnes pajamas gaunantys asmenys gali sau leisti dažniau ir ilgesnį laiką vartoti augalinius preparatus – taip gerinti savo sveikatą bei ją stiprinti (p<0,05).
Išanalizavus augalinių maisto papildų vartojimo dažnį, atsižvelgiant į šeimos pajamas, toliau tyrimo duomenų analize siekta įvertinti jų vartojimo dažnį įvairiose amžiaus grupėse (žr. 7 pav.)
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Vartoja nuolat 1 mėn. per metus 2-3 mėn. per metus 4-5 mėn. per metus Daugiau nei 6 mėn. per metus Nevartoja 3% 8% 7% 2% 9% 13% 24% 15% 21% 26% 14% 10% 15% 20% 17% 21% 28% 15% 24% 28% 31% 36% 29% 44% 33% 29% 24% 15% 20% 18% Virš 1000 eurų >700 eurų >500 eurų >300 eurų <300 eurų
7 pav. Augalinių maisto papildų vartojimo dažnis skirtingose amžiaus grupėse
Iš gautų tyrimo duomenų nustatyta, jog mažiausiai (7 proc.) respondentų, vartojančių augalinius maisto papildus nuolat, yra iš 40–49 metų grupės, o didžiausia dalis (15 proc.) iš 30–39 metų amžiaus grupės. 1 mėnesį per metus dažniausiai vartoja 20–29 metų asmenys, ir tai sudaro 30 proc. Daugiau nei keturis mėnesius per metus augalinius maisto papildus dažniausiai vartoja virš 50 metų respondentai. Taip pat matoma tendencija, jog iš visų amžiaus grupių, daugiausia respondentų vartoja augalinius maisto papildus 2–3 mėn. per metus. Statistinio reikšmingumo tarp vartojimo dažnio ir skirtingų amžiaus grupių nenustatyta (p>0,05).
Išanalizavus augalinių maisto papildų vartojimo dažnį tarp įvairių gyventojų grupių, toliau tyrimu siekta įvertinti respondentų požiūrį į augalinių maisto papildų vartojimą (žr. 8 pav.).
8 pav. Respondentų požiūris į augalinių maisto papildų vartojimą
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 20-29 metai 30-39 metai 40-49 metai 50-59 metai Virš 60 metų 8% 15% 7% 10% 9% 30% 25% 26% 21% 21% 32% 38% 41% 42% 41% 11% 18% 14% 19% 9% 19% 4% 12% 8% 20% > 6 mėn. per metus 4-5 mėn. per metus 2-3 mėn. per metus 1 mėn. per metus Vartoja nuolat 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Nori pagerinti savo sveikatos būklę Mano, jog juos vartoti yra saugu, nesukelia šalutinių poveikių Maisto papildų poveikis atstoja vaistų
poveikį
Juos gali įsigyti be gydytojo recepto Nustoję vartoti jaučia sveikatos
pablogėjimą 73% 21% 20% 21% 15% 77% 13% 20% 19% 13% Moterys Vyrai
Atlikta duomenų analizė parodo, kad vyrai ir moterys panašiai vertina augalinių maisto papildų pasirinkimo priežastis. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vyrų ir moterų vartojimo priežasčių nenustatyta (p>0,05). Iš pateiktos (žr. 8 pav.) diagramos galima matyti, kad 77 proc. vyrų ir 73 proc. moterų, kaip augalinio maisto papildo pagrindinę vartojimo priežastį nurodo norą pagerinti savo sveikatos būklę. 13 proc. vyrų ir 15 proc. moterų įvardino, jog nustoję vartoti augalinius maisto papildus jaučia sveikatos pablogėjimą. Apie 20 proc. vyrų ir moterų augalinius maisto papildus vartoja, nes juos gali įsigyti be gydytojo recepto, mano, kad jų vartojami augaliniai preparatai neturi šalutinių poveikių bei jų poveikis atstoja vaistų sukeliamą poveikį. Atlikus analizę galima teigti, kad tyrime dalyvavę respondentai pasitiki jų saugumu ir daromu poveikiu organizmui.
Nustačius dėl kokių priežasčių respondentai renkasi vartoti augalinius maisto papildus toliau siekta išsiaiškinti, kas daro didžiausią įtaką priimant sprendimą juos vartoti. Augalinių maisto papildų pasirinkimą įtakojančios priežastys pateiktos 9 paveiksle.
9 pav. Augalinių maisto papildų pasirinkimą įtakojančios priežastys
Dažniausiai, tiek vyrų (57 proc.) tiek moterų (53 proc.), augalinių maisto papildų pasirinkimą įtakoja farmacijos specialisto rekomendacijos. Taip pat didelę įtaka, vyrams 56 proc., moterims 49 proc., daro sveikatos sutrikimai ir nusiskundimai. Mažiausiai įtakos, tiek vyrams, tiek moterims, augalinių maisto papildų pasirinkimui turi reklama televizijoje ir spaudoje. Įvertinus duomenis galima teigti, jog vaistinės klientai pasitiki farmacijos specialistu, jo rekomendacijomis, pasiūlymais, nepasitiki artimųjų
0% 50% 100% Moterys Vyrai 49% 56% 24% 20% 53% 57% 4% 4% 2% 3% 11% 19% 6% 3% 5% 5%
Renkasi pagal sveikatos nusiskundimus
Rekomenduoja gydytojas Rekomenduoja farmacijos specialistas
Daro įtaką per TV rodoma reklama
Daro įtaką spaudoje esanti reklama
Renkasi pagal kainą Rekomenduoja draugai Rekomenduoja giminaičiai
rekomendacijomis bei įvairiomis reklamomis. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vyrų ir moterų pasirinkimo nėra (p>0,05).
Duomenų analizės metu išanalizavus augalinių maisto papildų vartojimo dažnumą, vartojimo bei pasirinkimo priežastis toliau siekta įvertinti kokiems sveikatos negalavimams esant, respondentai renkasi vartoti augalinius maisto papildus – tai susiejant su atskiromis amžiaus grupėmis (žr. 10 pav.).
10 pav. Augalinių maisto papildų vartojimas skirtingose amžiaus grupėse
Iš pateikto 10 pav. galima matyti, kad dažniausiai augalinius maisto papildus visų išvardintų amžiaus grupių respondentai vartojo imuninei sistemai pastiprinti, daugiausiai (51 proc.) 30–39 metų amžiaus apklaustųjų. Augalinius maisto papildus esant širdies ir kraujagyslių sistemos problemoms dažniausiai renkasi vyresni kaip 60 metų amžiaus žmonės (42 proc. kraujagyslėms ir 40 proc. širdžiai). Mažiausia dalis apklaustųjų iš 50–59 metų grupės vartojo augalinius maisto papildus sąnariams ir tai sudarė tik 1 proc. Regėjimui daugiausia 19 proc. rinkosi respondentai iš vyriausiųjų grupės, o esant tam tikroms išvaizdos problemoms (slenkantys plaukai, lūžinėjantys nagai, spuoguota ar raukšlėta veido oda), tyrimo duomenimis, vartojo 19 proc. iš 20–29 ir 40–49 metų grupių respondentai. Dėl kitų priežasčių dažniausiai augalinius maisto papildus vartoja vyresni kaip 60 metų asmenys. Išanalizavus anketinius duomenis nustatyta, jog dažniausiai jie vartojo augalinius maisto papildus esant nemigai ir virškinamojo trakto sutrikimams. Statistinis reikšmingumas tarp augalinių maisto papildų vartojimo skirtingose amžiaus grupėse nenustatytas (p>0,05).
Augalinių maisto papildų vartojimą, jų pasirinkimą sveikatos stiprinimui įtakoja ne vien sveikatos problemos, negalavimai, bet ir maisto papildų kaina, kokybė ir kt. (žr. 11 pav.).
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 20-29 metai 30-39 metai 40-49 metai 50-59 metai Virš 60 metų 32% 29% 31% 36% 40% 30% 29% 26% 39% 42% 22% 17% 21% 1% 21% 43% 51% 36% 36% 35% 19% 14% 19% 16% 10% 16% 17% 16% 9% 19% 14% 11% 10% 19% 23% Kita Regėjimui Išvaizdai Imuninei sistemai Sąnariams Kraujagyslėms Širdžiai
11 pav. Augalinių maisto papildų pasirinkimo kriterijai
Iš 11 paveiksle pateiktos diagramos galima matyti, kad net virš 78 proc. įtakos vartoti augalinius maisto papildus turi kokybė, ir virš 58 proc. – kaina. Visiškai renkantis maisto papildus įtakos neturi pakuotės išvaizda bei išdėstymas lentynose. Galima teigti, jog respondentai renkasi kokybiškus, patikimus augalinius maisto papildus, tačiau pageidauja, kad jie būtų pigesni.
Įvertinus, jog respondentai pakankamai dažnai vartoja papildomus preparatus sveikatos gerinimui toliau siekta nustatyti augalinių maisto papildų poveikio sveikatai vertinimą (žr. 12 pav.).
12 pav. Augalinių maisto papildų poveikio sveikatai vertinimas
Iš 12 paveiksle pateiktos diagramos matyti, kad net 33 proc. respondentų visada jaučia augalinių maisto papildų daromą teigiamą poveikį sveikatai, ir tik 3 proc. nejaučia jokio poveikio. 18 proc. respondentų nuomone, jie nejaučia poveikio, tačiau juos vartojant jie jaučiasi saugiau. Svarbu pabrėžti,
0 10 20 30 40 50 60 70 80 58,06% 78,06% 0,32% 0,32% Kaina Kokybė Pakuotės dizainas Vieta vaistinės lentynose
33%
46%
18% 3% Taip, visada
Kartais
Ne, bet vartodamas jaučiuosi saugiau Ne
jog net 46 proc. respondentų nurodė, jog augalinių preparatų poveikį jaučia ne visada. Galima teigti, kad augalinių maisto papildų poveikis sveikatai yra jaučiamas ir vertinamas.
Tyrimo metu išanalizavus visas augalinių maisto papildų pasirinkimo ir vartojimo priežastis įvertinta ir kokie vartotojo prioritetai vyrauja renkantis augalinius maisto papildus – vienai firmai ar skirtingoms. Rezultatai pateikti 13 paveiksle.
13 pav. Augalinių maisto papildų gamintojų pasirinkimas
Tyrimo duomenų analizė atskleidžia, kad vyrai ir moterys panašiai renkasi tiek skirtingų, tiek vienos firmos maisto papildus. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vyrų ir moterų gamintojų pasirinkimų nenustatyta (p>0,05). Atliktas tyrimas atskleidžia, kad vyrai ir moterys (virš 81 proc.) dažniau renkasi skirtingų gamintojų augalinius maisto papildus. Galima teigti, jog respondentai didelių prioritetų vienos kompanijos augaliniams maisto papildams neteikia.
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Renkasi vienos firmos Renkasi skirtingų firmų
13% 87%
19% 81%
Vyrai Moterys
REZULTATŲ APTARIMAS
Atliktu tyrimu buvo siekiama išnagrinėti Radviliškio mieste esančios UAB „Norfos“ vaistinės augalinių maisto papildų asortimento ir vartojimo tendencijas. Tyrime dalyvavo 350 respondentų: 76 proc. moterų ir 24 proc. vyrų. Dauguma apklaustųjų gyvena Radviliškio mieste ir tik nedidelė dalis aplinkiniuose rajonuose.
Tyrimo metu siekta ne tik išanalizuoti augalinių maisto papildų asortimento, vartojimo tendencijų ypatumus, bet ir gautus rezultatus palyginti tarp skirtingų lyčių, atskirų amžiaus grupių bei šeimos gaunamų pajamų.
Atlikus respondentų sveikatos būklės analizę nustatyta, kad labai blogai savo būklę įvertino tik labai maža dalis respondentų. Sveikatos būklę, kaip blogą didžiausia dalis apklaustųjų (15 proc.) nurodė iš vyresnių kaip 60 metų amžiaus grupės. Vidutiniškas sveikatos būklės vertinimas pasiskirstė tarp visų apklaustųjų amžiaus grupių panašiai – apie 40 proc. Didžioji dalis respondentų gerai vertina savo sveikatos būklę, tačiau daugiausiai 51 proc. apklaustųjų priklausė 20-29 metų amžiaus grupei. Kaip labai gerą savo sveiktos būklę daugiausiai įvertino iš jauniausios ir 40–49 metų amžiaus grupės, o mažiausiai apklaustųjų buvo iš vyresnių kaip 60 metų grupės. Išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, jog jaunesni asmenys geriau vertina savo sveikatos būklę nei vyresni asmenys. Statistinis reikšmingumas tarp skirtingų amžiaus grupių ir sveikatos būklės vertinimo nenustatytas (p>0,05).
Įvertinus augalinių maisto papildų vartojimą (proc.), atsižvelgiant į šeimos pajamas, nustatyta, kad nuolat augalinius maisto papildus daugiausiai vartoja dideles pajamas (virš 1000 Eur) gaunantys asmenys. Net 33 proc. šių asmenų nuolatos vartoja augalinius maisto papildus. Bet to, būtina pabrėžti, kad tik 3 proc. mažas pajamas turinčių žmonių gali sau leisti pastoviai juos vartoti. Statistinis reikšmingumas tarp gaunamų pajamų ir vartojimo dažnio nenustatytas(p>0,05).
Iš gautų tyrimo duomenų nustatyta, jog mažiausiai (7 proc.) respondentų, vartojančių augalinius maisto papildus nuolat, yra iš 40–49 metų grupės, o didžiausia dalis (15 proc.) iš 30–39 metų amžiaus grupės. 1 mėnesį per metus dažniausiai vartoja 20–29 metų asmenys, ir tai sudaro 30 proc. Taip pat matoma tendencija, jog iš visų amžiaus grupių, daugiausia respondentų vartoja augalinius maisto papildus 2–3 mėn. per metus. Statistinis reikšmingumas tarp vartojimo dažnio ir skirtingų amžiaus grupių nenustatyta (p>0,05).
Augalinių maisto papildų vartojimo priežastis tiek vyrai, tiek moterys vertina vienodai, kadangi statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05). Atlikus duomenų analizę nustatyta, jog 77 proc. vyrų ir 73 proc. moterų, kaip pagrindinę vartojimo priežastį nurodo norą pagerinti savo sveikatos būklę. Apie 20 proc. respondentų nurodė, jog augalinius maisto papildus vartoja, nes juos gali įsigyti be gydytojo recepto, mano, kad jų vartojami augaliniai preparatai neturi šalutinių poveikių bei jų poveikis
panašus į vaistų poveikį. Atlikę duomenų analizę galima daryti išvadą, jog tyrime dalyvavę respondentai pasitiki jų saugumu ir daromu poveikiu jų organizmui.
Atlikto tyrimo duomenimis, dažniausiai, tiek vyrų (57 proc.) tiek moterų (53 proc.), augalinių maisto papildų pasirinkimą įtakoja farmacijos specialisto rekomendacijos. Taip pat didelę įtaka apie 50 proc. daro sveikatos sutrikimai ir nusiskundimai. Mažiausiai įtakos, tiek vyrams, tiek moterims, augalinių maisto papildų pasirinkimui turi reklama televizijoje ir spaudoje. Įvertinus duomenis galima teigti, jog vaistinės klientai pasitiki farmacijos specialistu, jo rekomendacijomis bet nepasitiki artimųjų rekomendacijomis bei reklamomis. Statististinis reikšmingumas tarp vyrų ir moterų pasirinkimo nenustatytas (p>0,05).
Atlikus duomenų analizę nustatyta, jog dažniausiai augalinius maisto papildus visų išvardintų amžiaus grupių respondentai vartojo imuninei sistemai. Manome, jog tokius atsakymus nulėmė vykdytos apklausos laikas, nes anketos buvo pildomos rudenį. Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimams mažinti dažniausiai renkasi virš 60 metų amžiaus apklaustieji. Mažiausia dalis apklaustųjų iš 50–59 metų amžiaus grupės rinkosi augalinius maisto papildus sąnariams ir tai sudarė tik 1 proc.
Didelę įtaką augalinių maisto papildų pasirinkimui ir vartojimui daro produkto kokybė ir kaina. Daugiau kaip 58 proc. respondentų šiuos kriterijus įvertino kaip svarbius.
Tyrimo duomenimis net 33 proc. apklaustų respondentų jaučia teigiamą augalinių maisto papildų poveikį, o svarbu paminėti, kad tik 3 proc. apklaustųjų nejaučia jokio poveikio. Tai labai svarbus aspektas, kuris parodo, kad augaliniai maisto papildai svariai prisideda palaikant žmonių sveikatą.
Atlikus duomenų analizę taip pat nustatyta, jog tiek vyrai tiek moterys dažniau renkasi skirtingų gamintojų augalinius maisto papildus (81 proc. vyrų ir 87 proc. moterų). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vyrų ir moterų pasirinkimų nenustatyta (p>0,05).
Visi svarbiausi augalinių maisto papildų vartojimo aspektai pateikti 13 paveiksle.
13 pav. Augalinių maisto papildų vartojimo tendencijos Respondentai augalinius
maisto papildus vartoja, nes jaučia jų teigiamą
poveikį sveikatai.
Augalinių maisto papildų vartojimo tendencijos
Respondentai augalinius maisto papildus dažniausia vartoja,
kadangi nori pagerinti savo sveikatos būklę. Respondentų pasirinkimui didelę įtaką daro augalinių maisto papildų kokybė ir
kaina.
Visų amžiaus grupių respondentai dažniausiai augalinius maisto papildus vartoja imuninei sistemai
pastiprinti.
Respondentai, tiek vyrai, tiek moterys, dažniau renkasi skirtingų kompanijų
augalinius maisto papildus.
Respondentai augalinius maisto papildus dažniausiai renkasi
atsižvelgdami į farmacijos specialisto rekomendacijas.
1 lentelė. Dažniausiai perkami augaliniai maisto papildai, atsižvelgiant į poveikį skirtingoms žmogaus organų sistemoms, Radviliškio mieste esančios UAB „Norfos“ vaistinės asortimente
(sudaryta autoriaus) Žmogaus organų sistema Augalinio maisto papildo pavadinimas Forma Kiekis pakuotėje Sudėtis Gamintojas Širdies ir kraujagyslių sistema
Cardoval Ritmo kapsulės N15 Gudobelių vaisių ekstraktas 350 mg; česnakų ekstraktas 30 mg; kininių arbatmedžių lapų ekstraktas 10 mg; magnis 56, 25 mg; B1 1,1 mg; B6 2 mg. Valentis
Cardioace kapsulės N30 Omega–3 žuvų taukai 400 mg; česnakų ekstraktas 100 mg; antioksidantai; vitaminų ir mineralų kompleksas.
Vitabiotics
Rami širdis kapsulės N30 Magnis 100 mg; gudobelių vaisių ekstraktas 150 mg; česnakų ekstraktas 100 mg; valerijonų šaknų ekstraktas 50 mg; sukatžolių ekstraktas 50 mg; vitaminas B6 1,4 mg, vitaminas B12 2,5 µg; folio rūgštis 200 µg.
Aconitum
CardoMAX tabletės N30 Magnis 375 mg; vitaminas B6 10 mg; gudobelių ekstraktas 100 mg.
Vox
Pharmaceutica FitoCordium lašai 20 ml L – arginino hidrochloridas
50 mg; magnio druskos (oksidas, hidroksidas, sulfatas, chloridas) 50 mg; gudobelių vaisių tinktūra 0,6 ml; ginkmedžių lapų tinktūra 0,2 ml.
Innovative Pharma Baltics
Diosminol micronized
tabletės N60 Kaštonų sėklų ekstraktas 162 mg; diosminas 450 mg; hesperidinas 50 mg.
Teva
GinkoPrim Max tabletės N60 Standartizuotas ginkmedžių lapų ekstraktas 100 mg; magnis 150 mg.
Walmark
Bio-Biloba tabletės N90 Standartizuotas ginkmedžių lapų ekstraktas 60 mg.
Pharma Nord Inkstų ir
šlapimo takų sistema
Urinal Acut tabletės N10 Spanguolių uogų ekstraktas 90 mg; rykštenių žolės ekstraktas 20 mg; vitaminas D 5µg.
Walmark
Urilive tabletės N10 Spanguolių uogų ekstraktas 300 mg; meškauogių žolės ekstraktas 100 mg.
Vox
Care Lady tabletės N30 Spanguolių uogų ekstraktas 333 mg; rykštenių žolės ekstraktas 33 mg.
Vitabalans Oy
bioUrita milteliai N20 Spanguolių uogų ekstraktas 1800 mg. Plantex Nervų sistema Valerijonas forte
tabletės N100 Valerijonų šaknų ekstraktas 30 mg.
Medica Neuromed kapsulės N15 Valerijonų šaknų ekstraktas
60 mg; apynių spurgų ekstraktas 40 mg; pasiflorų žolės ekstraktas 40mg.
Valentis
Valerozan tabletės N60 Valerijonų šaknų ekstraktas 200 mg; melisų lapų ekstraktas 90 mg, sukatžolių žolės ekstraktas 30 mg; apynių spurgų ekstraktas 30 mg.
Vox
Pharmaceutica
Melissa Dream tabletės N40 Melisų lapų ekstraktas 300 mg; ramunių žiedlapių ekstraktas 100 mg; L – teaninas 65,66 mg, magnis 100 mg; B1 0,47 mg; B2 0,54 mg, B3 6 mg; B6 0,67 mg; B12 0,3 µg. New Nordic Virškinimo trakto sistema
Gastroval kapsulės N15 EnzyBlend 75 mg; gencijonų šaknų, ekstraktas 25 mg; kiaulpienių šaknų 25 mg; margainių sėklų sausasis ekstraktas 25 mg.
Valentis
bioSylimarin granulės N28 Margainio vaisių ekstraktas 3,5 g.
Irel Hepamax tabletės N30 Margainio ekstraktas 525
mg; vitaminas C 80 mg. Vox Pharmaceutica Kvėpavimo organų sistema
Sinumax tabletės N20 Eukaliptų lapų ekstraktas 200 mg, citrininių apelsinmedžių vaisių ekstraktas 100 mg; bromelainas 100 mg; mirtų ekstraktas 5 mg; citrinmedžių eterinis aliejus 5 mg.
Vox
pharmaceutica
BronchoMoss sirupas 100 ml Gebenių lipikių lapų ekstraktas 0,16 g; islandinių kerpenų gniužulų vandeninis–glicerolinis tirpalas 0,6 g. Innovative Pharma Baltics Imuninė sistema Sambucus imunosil
sirupas 100ml Šeivamedžių uogų sultys 3 g. Lotos Pharma Livol C Cold tabletės N60 Erškėčių uogų ekstraktas 33
mg; šeivamedžių žiedų
