MAISTO PAPILDŲ KOMPLEKSAI NĖŠČIOSIOMS: SUDĖTIES ANALIZĖ IR PARINKIMO YPATUMAI VISUOMENĖS VAISTINĖSE

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA

RAIMONDA TAMELYTĖ

MAISTO PAPILDŲ KOMPLEKSAI NĖŠČIOSIOMS: SUDĖTIES ANALIZĖ IR

PARINKIMO YPATUMAI VISUOMENĖS VAISTINĖSE

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas Prof. dr. Vitalis Briedis

Konsultantas Asistentė Kristina Kandrataitė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis Data

MAISTO PAPILDŲ KOMPLEKSAI NĖŠČIOSIOMS: SUDĖTIES

ANALIZĖ IR PARINKIMO YPATUMAI VISUOMENĖS

VAISTINĖSE

Magistro baigiamasis darbas

Konsultantas Darbo vadovas

Kristina Kandrataitė Prof. dr. Vitalis Briedis

Data Data

Recenzentas Darbą atliko

Data Magistrantė

Raimonda Tamelytė Data

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13

1.1. Maisto papildų vartojimas nėštumo metu ... 13

1.2. Farmacinės rūpybos teikimas vaistinėse ... 14

1.3. Vitaminų reikšmė, šaltiniai, nepageidaujamas poveikis, rekomenduojamos paros normos nėščiosioms ... 15

1.3.1. Riebaluose tirpūs vitaminai ... 15

1.3.2. Vandenyje tirpūs vitaminai ... 20

1.4. Mineralinių medžiagų reikšmė, šaltiniai, nepageidaujamas poveikis, rekomenduojamos paros normos nėščiosioms ... 24

1.4.1. Makroelementai ... 24

1.4.2. Mikroelementai ... 27

1.5. Kitos svarbios medžiagos, jų reikšmė, šaltiniai, nepageidaujamas poveikis, rekomenduojamos paros normos nėščiosioms ... 31

1.5.1. Žuvies taukai ... 31

2. TYRIMO METODIKA ... 33

2.1. Tyrimo organizavimas ... 33

2.2. Tyrimo metodai ... 33

2.3. Instrumentiniai tyrimo metodai ... 34

2.4. Duomenų analizės metodai ... 34

3. TYRIMO REZULTATAI ... 35

3.1. Maisto papildų kompleksų skirtų nėščiosioms ir suaugusiems sudėties analizė ... 35

3.2. Anketinės apklausos rezultatai ... 46

3.2.1. Tiriamųjų atranka ir tyrimo kontingentas ... 46

3.2.2 Maisto papildų kompleksų pasirinkimą lemiantys veiksniai ... 47

3.2.3. Farmacinės paslaugos gerinimas ... 54

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 56

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 63 7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 64 8. PRIEDAI ... 70

SANTRAUKA

R. Tamelytės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas prof., dr. V. Briedis; Maisto papildų kompleksai nėščiosioms: sudėties analizė ir parinkimo ypatumai visuomenės vaistinėse; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Klinikinės farmacijos katedra. – Kaunas.

Tyrimo tikslas: Ištirti bei įvertinti nėščiosioms skirtų maisto papildų kompleksų sudėtis ir nustatyti maisto papildų kompleksų nėščiosioms parinkimo ypatumus vaistinėje.

Uždaviniai: 1. Palyginti tarpusavyje maisto papildų kompleksų nėščiosioms sudėtis pagal nėščiosioms nustatytas rekomenduojamas paros normas. 2. Palyginti maisto papildų kompleksų nėščiosioms ir suaugusiems sudėtis ir nustatyti, ar jie savo sudėtimi skiriasi nuo nėščiosioms skirtų maisto papildų kompleksų. 3. Nustatyti vitaminų ir mineralinių medžiagų kompleksą, kurio sudėtyje yra daugiausiai vitaminų ir mineralų atitinkančių nėščiosioms nustatytas rekomenduojamas paros normas. 4. Sudaryti standartizuotą klausimyną, siekiant išsiaiškinti, į kokius kriterijus farmacijos specialistai atsižvelgia parinkdami maisto papildų kompleksus nėščiosioms.

Metodika: Palyginta maisto papildų kompleksų, skirtų nėščiosioms ir suaugusiems, sudėtis. Atlikta anketinė apklausa. Tyrimo dalyviai – farmacijos specialistai. Anketavimas atliktas Vilniaus miesto visuomenės vaistinėse.

Tyrimo rezultatai: Darbe nustatyta, kad Lietuvos rinkoje prekiaujama 7 nėščiosioms skirtais maisto papildų kompleksais (MPK) ir 1 vaistiniu preparatu (VP). Išanalizavus ant pakuotės pateiktų veikliųjų medžiagų sudėtis nustatyta, kad vitaminų ir mineralų įvairovė šiuose preparatuose yra panaši. Į daugumos MPK ir VP sudėtis įėjo riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E, K, vandenyje tirpūs vitaminai, tokie kaip B grupės vitaminai, ir vitaminas C, makroelementai geležis, kalcis, magnis, mikroelementai cinkas, chromas, jodas, fosforas, manganas, molibdenas, selenas, varis. Anketinės apklausos metu gauti duomenys rodo, kad 98,7 proc. respondentų svarbi maisto papildų sudėtis. Tyrime analizuota įvairių veiksnių – specialistų patarimų, sudėties, ekonominių veiksnių, sukeltų nepageidaujamų poveikių – įtaka parenkant MPK nėščiosioms. Nustatyta, kad tik penktadalis (20,5 proc.) respondentų visada imasi iniciatyvos konsultuoti nėščiąsias apie maisto papildus, nes teigia, kad nėščiųjų MPK pasirinkimą labiausiai lemia gydytojo patarimai – 73,4 proc.; vaistininko patarimai įtakos turi šiek tiek mažiau – 60,5 proc. Farmacijos specialistai norėtų papildomų paskaitų ar seminarų, kurie padėtų teikti kokybiškesnes konsultacijas nėščiosioms. Iš ekonominių veiksnių jų pasirinkimą labiausiai lemia preparato perkamumas (40,7 proc.) ir mažesnė preparato kaina (38,6 proc.). Farmacijos specialistų paprašius surašyti nėščiųjų labiausiai perkamus preparatus, nustatyta, kad respondentų rekomenduojamų ir populiariausių MPK trejetukas sutapo. Farmacijos specialistai, ir pačios nėščiosios yra linkę rinktis brangesnius preparatus.

Išvados: 1. Į MPK nėščiosioms sudėtis įeina visi pagrindiniai nėštumo metu reikalingi vitaminai ir mineralinės medžiagos. Tačiau vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai neatinka RPN (dažniausiai jas viršija). 2. Į MPK, skirtų tiek suaugusiems, tiek nėščiosioms, sudėtis įeina panašūs vitaminai ir mineralinės medžiagos, tačiau į MPK suaugusiems sudėtį įeina ir papildomų medžiagų, kurių poveikis nėščiosioms nėra nustatytas. Į suaugusiems skirtų MPK sudėtį įeina didesni veikliųjų medžiagų kiekiai, kurie dar labiau viršija nustatytas RPN nėštumo metu. Todėl vertinant veikliųjų medžiagų sudėtį MPK nėščiosioms yra labiau tinkami vartoti nėštumo metu nei MPK suaugusiems. 3. Nustatyta, kad MPK MP–6 savo sudėtyje turi daugiausiai vitaminų ir mineralų, kurie atitinka nėščiosioms nustatytas rekomenduojamas paros normas. 4. Farmacijos specialistams svarbu suteikti išsamią konsultaciją, prieš parenkant MPK nėščiąjai, tačiau tai padaryti, jiems trukdo žinių stoka. Parenkant MPK svarbiausi kriterijai – MPK sudėtis, kokybė. Nėra aišku kiek ekonominiai veiksniai lemia MPK pasirinkimą. Reikia atlikti papildomus tyrimus.

SUMMARY

Master’s thesis of R. Tamelytė / research leader Prof. Dr. V. Briedis; Food supplements complexes for pregnant’s: composition analysis and selection features at community pharmacies; Lithuanian University of Health sciences, Faculty of pharmacy, Department of clinical pharmacy. – Kaunas. Aim: To examine and evaluate food supplements complex for pregnant women composition and determine the food supplements complex for pregnant women selection features at community pharmacy.

Tasks: 1. Compare each food supplements complex for pregnant women composition, by recommended daily rate for pregnant women. 2. Compare food supplements complexes for pregnant women and adults composition and determine if their composition is different from pregnant women food supplements complexes. 3. Determinate the vitamins and minerals complex which one composition is the best suited for pregnant women and recommended daily rate. 4. Crete a standartized questionnaire to find out what criteria the pharmaceutical professionals take selecting food supplements complexes for pregnant women.

Methodology: Compared food supplements complexes composition for pregnant women and adults. Made a questionnaire survey. The research participants - pharmaceutical professionals. Questionnaire made at Vilnius city community pharmacies.

Results: The research found that in the Lithuanian market is traded 7 food supplements complexes and 1 drug for pregnant women. The analysis of package showed that the active material compositions of vitamins and minerals in these preparations are similar. The majority of food complexes supplements and drug composition gets fat soluble vitamins A, D, E, K, water soluble vitamins such as B complex vitamins, including vitamin C, macro iron, calcium, magnesium, trace elements zinc, chromium, dine, phosphorus, manganese, molybdenum, selenium, copper. Questionnaire survey data indicated that 98,7 percent. of respondents are interested in food supplements complexes composition. The study analyzed many factors - expert advices, the composition of food supplements complexes, economic factors, adverse effects – influence of the selection of the food supplements complexes for pregnant women. Found that only one-fifth (20,5 percent.) of respondents always take the initiative to advise pregnant women about food supplements, saying that pregnant women food complex supplements choice is mostly determined by medical advice – 73,4 per cent.; pharmacist's advice is influenced by slightly less 60,5 percent. They would like to get additional lectures or seminars to help them to vide better quality advice to pregnant women. The economic factors in their choice of the most mines purchasing of the product (40,7 percent.) and lower product price (38,6 percent.). cal professionals request to list food supplements complexes found that respondents recommended and

the top three of the most popular food supplements complexes coincided. Pharmaceutical profession-als, and pregnant women are most likely to choose the more expensive products.

Conclusions: 1. The composition of the food complexes supplements for pregnant women includes all major necessary vitamins and minerals for pregnancy. However, vitamins and minerals do not match recommended daily rate (typically exceeds the limits). 2. Food supplements complexes, for both adults and pregnant women, composition includes similar vitamins and minerals, but food supplements complexes for adults contains additional materials, which has not been established on pregnant women. The adult food supplements complexes contains higher amounts of active ingredients, which were in excess of the recommended daily rate established during pregnancy. Therefore, the assessment of active substances in the composition of the food supplements complexes for pregnant women are more suitable for use during pregnancy than, food supplements complexes for adults. 3. It was found that the food supplement complex ,,MP-6“ in this composition best suited recommended daily rate for pregnant women. 4. For pharmaceutical professionals is important to provide comprehensive advice before selecting food supplements complexes for pregnant women, but it is difficult because of the lack of knowledge. Selecting food supplements complexes, the most important criteria is composition and quality. It is not clear how much economic factors influence the choice of the food supplements complexes. It is needed to do further research.

SANTRUMPOS

RPN – rekomenduojama paros norma JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos

p – duomenims patikrinti taikomas statistinio reikšmingumo lygmuo

χ2 _{– susijusių požymių chi kvadrato kriterijus, statistiniams ryšiams įvertinti}

MPK – maisto papildų kompleksas VP – vaistinis preparatas Elevit

MP–1 – maisto papildų kompleksas Prenatal tablets, Yourlife MP–2 – maisto papildų kompleksas Pregnacare original, Vitabiotics

MP–3 – maisto papildų kompleksas Pregnacare plus omega – 3, Vitabiotics MP–4 – maisto papildų kompleksas Mamita, Orivas

MP–5 – maisto papildų kompleksas Multivitaminai nėščioms ir maitinančioms moteris, New Nordic MP–6 – maisto papildų kompleksas LADEE Pregna Pro, LadeePharma

MP–7 – maisto papildų kompleksas Prenatal care, Gamtos namai

MK–1 – maisto papildų kompleksas Super multi – vitamin with herbs, Yourlife MK–2 – maisto papildų kompleksas Wellwoman original, Vitabiotics

MK–5 – maisto papildų kompleksas Multivitamin active woman, New Nordic MK–7 – maisto papildų kompleksas Moterims + Mg + B6, Gamtos namai PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija

UL (Tolerable Upper Intake Levels) – didžiausia pasisavinimo dozė, kuri dar nesukelia toksinio poveikio.

SĄVOKOS

Farmacijos specialistas - vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [1].

Farmacinė paslauga - vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [1].

Farmacinė rūpyba - gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis gauti rezultatus, maksimaliai pagerinančius gyventojo gyvenimo kokybę. Tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas [2].

Maisto papildas - maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis [3].

Preeklamsija – būklė, pasireiškianti nėštumo metu, kuomet padidėja kraujo spaudimas, šlapime randama baltymų.

Vaistas (vaistinis preparatas) - vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas [1].

ĮVADAS

Moters mityba ir bendra sveikatos būklė, prieš ir nėštumo metu, turi įtakos ne tik jos pačios, bet ir besivystančio vaisiaus sveikatai [4]. Sveikai maitintis reikia visada, tačiau tai itin svarbu laukiantis, kadangi nėštumo metu su maistu gaunamas maisto medžiagas įsisavina ir vaisius. Padidėjęs maistinių medžiagų poreikis panaudojamas vaisiaus vystymuisi ir augimui. Taip pat maistinės medžiagos reikalingos ir nėščiosios poreikiams patenkinti. Nepakankamas mikroelementų gavimas nėštumo laikotarpiu gali sukelti savaiminio persileidimo, placentos atplėšimo riziką, padidėja gimdyvių sergamumas. Taip pat būdingas mažas naujagimio svoris, galimi vaisiaus apsigimimai [5]. Todėl nėščiosios yra priskiriamos vienai jautriausių mitybos grupių ir su maistu turi gauti reikiamą kiekį vitaminų ir mikroelementų. Jei nėštumo metu trūksta vitaminų ar mineralų nėščiosioms rekomenduojama vartoti maisto papildus. Juose patariama, kad būtų kuo įvairesnė vitaminų ir mineralų sudėtis, o kiekiai atitiktų RPN nustatytas nėščiosioms [6].

Šis darbas sudarytas iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje buvo įvertintos maisto papildų kompleksų (MPK) nėščiosioms veikliųjų medžiagų sudėtys. MPK nėščiosioms sudėtys buvo palygintos tarpusavyje taip pat ir su kitais suaugusiems skirtais maisto papildais, turinčiais vitaminų ir mineralų. Sudėtys lygintos pagal nustatytas RPN ir toksines dozes nėščiosioms. Antroje dalyje analizuojama pagal kokius kriterijus vaistininkai pataria rinktis maisto papildų kompleksus nėščiosioms, su kokiomis problemomis susiduria, kokie yra konsultavimo ypatumai. Norint tai išsiaiškinti buvo sudarytas standartizuotas klausimynas ir apklausti Vilniaus miesto visuomenės vaistinėse dirbantys farmacijos specialistai.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas - ištirti bei įvertinti nėščiosioms skirtų maisto papildų kompleksų sudėtis ir nustatyti maisto papildų kompleksų nėščiosioms parinkimo ypatumus vaistinėje.

Uždaviniai:

1. Palyginti tarpusavyje maisto papildų kompleksų nėščiosioms veikliųjų medžiagų sudėtis ir įvertinti į jų sudėtį įeinančių veikliųjų medžiagų įvairovę bei atitikimą nėščiosioms nustatytoms rekomenduojamoms paros normoms;

2. Palyginti maisto papildų kompleksų nėščiosioms ir suaugusiems sudėtis ir nustatyti, ar jie savo sudėtimi skiriasi nuo nėščiosioms skirtų maisto papildų kompleksų.

3. Nustatyti vitaminų ir mineralinių medžiagų kompleksą, kurio sudėtyje yra daugiausiai vitaminų ir mineralų atitinkančių nėščiosioms nustatytas rekomenduojamas paros normas;

4. Sudaryti standartizuotą klausimyną, siekiant išsiaiškinti, į kokius kriterijus farmacijos specialistai atsižvelgia parinkdami maisto papildų kompleksus nėščiosioms.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1.

Maisto papildų vartojimas nėštumo metu

Motinos mityba nėštumo metu yra labai svarbus veiksnys, kuris lemia ne tik vaisiaus vystymąsi, bet ir tolimesnę jo sveikatą. Nėštumo metu padidėja vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis, sumažėja jų kiekis organizme. Nepale buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta kokių vitaminų ir mineralinių medžiagų ypatingai trūksta moterims pirmuoju nėštumo trimestru. Gauti duomenys parodė, kad 61 proc. nėščiųjų labiausiai trūksta cinko, 40 proc. – geležies ir vitamino B6 (1 pav.) [7].

1 pav. Vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas pirmajame nėštumo trimestre

Organizme sumažėję vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai gali būti atstatomi valgant visavertį maistą arba vartojant maisto papildų kompleksus. Su maistu sunku gauti visus reikiamus vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekius, todėl nėščiosios renkasi MPK [5]. Maisto papildų vartojimas nėštumo metu skirtingose šalyse panašus. Pavyzdžiui, Seule, maisto papildus vartoja 60 – 80 proc. nėščiųjų [4], Amerikoje – 78 proc. [8], Šveicarijoje – 70 proc. [9], Suomijoje – 85 proc. [10], Norvegijoje – 81 proc. [11] nėščiųjų renkasi maisto papildus, kuriuose gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų. Palyginti MPK vartojimą Lietuvoje negalima, nes tokių tyrimų nėra atlikta.

Maisto papildo sudėtyje esantys vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai remiasi nustatytomis RPN nėščiosioms. Skirtingose šalyse šios normos skiriasi. 1 lentelėje pateikiamos kai kurių vitaminų normos nustatytos Amerikoje, Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Europoje [12].

7% 14% 25% 32% 40% 28% 11% 61% 40% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

1 lentelė Vitaminų nustatytos RPN nėščiosioms

JAV PSO Europa

Vitaminas B1 (mg) 1,4 1,4 1,0 Vitaminas B2 (mg) 1,4 1,4 1,6 Vitaminas B3 (mg) 18 18 14 Vitaminas B6 (mg) 1,9 1,9 1,3 Vitaminas B9 (mg) 0,6 0,37-0,4 0,4 Vitaminas B12 (mg) 0,0026 0,002 0,0016 Vitaminas C (mg) 80 55 50 Vitaminas A (mg) 0,75 0,8 0,7

Nėščiosios ne visada žino kokios yra nustatytos RPN nėščiosioms, kas turi įeiti į maisto papildo sudėtį. Todėl nėščiosioms išsirinkti tinkamą maisto papildų kompleksą gali padėti gydytojų arba vaistininkų rekomendacijos. Vaistininkai, rekomenduodami maisto papildą, gali suteikti informaciją apie preparato sudėtyje esančių vitaminų ir mineralų kiekius, jų daromą poveikį, vartojimą RPN nustatytas nėščiosioms. [13].

1.2. Farmacinės rūpybos teikimas vaistinėse

Per pastarąjį šimtmetį pasikeitė požiūris į vaistininką ir jo atliekamą darbą. Išsiplėtė vaistininko vaidmens sąvoka. Farmacijos specialistas dabar yra ne tik vaistų pardavėjas, jis sprendžia su vaistiniais preparatais ir maisto papildais susijusias problemas, skatina tinkamą jų vartojimą, domisi sveikatos stiprinimu, sveika gyvensena, siekiant geresnių gydymo rezultatų [14].

Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo“ pateikiama sąvoka: „Farmacinė rūpyba – gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis gauti rezultatus, maksimaliai pagerinančius gyventojo gyvenimo kokybę. Tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Tai nuolatinis vaistinių preparatų vartojimo kokybės gerinimo procesas“ [2]. Amerikos vaistininkų asociacija teigia, kad farmacinė rūpyba yra orientuota į pacientą. Vaistininkas turi nuolat tobulėti, kelti savo kompetencijos lygį, bendradarbiauti su pacientu, gydytojais ar kitais sveikatos priežiūros specialistais [15].

Į vaistinę atėję pacientai vis dažniau tikisi ne tik įsigyti norimą preparatą, bet ir gauti iš farmacijos specialisto kokybišką farmacinę paslaugą [16]. Nėščios moterys priklauso padidintos rizikos grupei, todėl joms yra ypač svarbu parinkti tinkamą preparatą, suteikti aiškią ir išsamią informaciją [6]. Vaistininkas turi atsižvelgti į pacientės poreikius, pastebėjimus. Rekomenduojama turėti farmacinėsrūpybos planą, kuris padėtų spręsti atsirandančias problemas dėl preparatų vartojimo ir atsiradusių nepageidaujamų poveikių. [15].

Farmacijos specialistai turi bendradarbiauti su pacientais, gydytojais ar kitais sveikatos priežiūros specialistais. Tą patvirtina ir Ispanijos visuomenės vaistinėse atliktas tyrimas. Įvedus farmacinės rūpybos paslaugą, net 72,4 proc. vaistininkų lengviau išsprendė susidarusias problemas dėl preparatų vartojimo, kuomet buvo pasikonsultuojama su gydytoju [17]. Svarbus ir farmacijos specialistų tobulinimas, naujų žinių įgyjimas [18]. Prancūzijos mokslininkai, 26 visuomenės vaistinėse stebėjo, vaistininkų veiksmus sprendžiant klausimus dėl atsiradusių nepageidaujamų poveikių nėštumo metu. Gauti duomenys parodė, kad vaistininkai per mažai domisi nėščiąja, paaiškinimai susiję su preparato dozavimu ir nauda yra riboti, kartais visai neteisingi arba tiesiog jų nėra. Tyrėjai padarė išvadą: reikia gerinti ir atnaujinti profesines žinias, kad teikiamos konsultacijos būtų kokybiškesnės [19].

1.3. Vitaminų reikšmė, šaltiniai, nepageidaujamas poveikis,

rekomenduojamos paros normos nėščiosioms

1.3.1. Riebaluose tirpūs vitaminai

1.3.1.1. Vitaminas A

Vitaminas A arba retinolis, svarbi maistinė medžiaga. Tai riebaluose tirpus vitaminas. Vitaminas A mažais kiekiais būtinas norint užtikrinti normalų augimą ir vystymąsi, regėjimo sistemos funkcijas, imuninės sistemos bei reprodukcinės sistemos veiklą. Šis vitaminas gaminamas kepenyse iš vitamino A provitamino – β – karotino. Šiuo metu egzistuoja daugiau nei 600 karotenoidų formų, tačiau tik trys randami gamtoje: α – karotinas, β – karotinas ir β – kriptoksantinas. Šie izomerai gali padėti kompensuoti vitamino A trūkumą. Maisto papilduose esantis β – karoteno ir vitamino A derinys yra gerai toleruojamas nėštumo metu [5, 20].

Pasaulinė sveikatos organizacija yra išskyrusi tris kategorijas pagal kurias vertinamas vitamino A trūkumas: deficitas, kuomet koncentracija serume mažesnė nei 2 – 10%, nepakankamas – 10 – 20%, pakankamas kiekis - ≥ 20% [21]. Vitaminas A gali būti toksiškas motinai ir vaisiui, kuomet jo suvartojama daugiau kaip 10 000 TV (3 g) per parą, arba 25 000 TV (7,5 g) per savaitę [22].Ūmaus toksiškumo simptomai: galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, neryškus matymas, sutrikusi koordinacija, svorio netekimas, nuovargis.Tiksli retinolio pirmtako – β – karoteno dozė, kuri nėštumo metu turėtų toksinį poveikį ir sukeltų gimdymo pasekmes, nėra nustatyta [23].

Vištakumas arba naktinis aklumas – pagrindinė vitamino A trūkumo pasekmė, dažnai pasitaikanti trečiąjį nėštumo trimestrą. Oksfordo universiteto mokslininkai nustatė, kad 9,8 mln nėščiųjų patiria šį reiškinį, todėl tai yra laikoma visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje [24]. Kasdien gaunamos vitamino A dozės iš maisto papildų, pradedant nuo antro ar trečiojo trimestro, gali

sumažinti retinolio lygio serume sumažėjimą ir padėti išvengti vištakumo ar sunkesnių komplikacijų nėštumo pabaigoje [23].

Nėštumo metu šio vitamino poreikis labai padidėja, ypač trečiąjį trimestrą todėl, kad šiuo metu pagreitėja vaisiaus vystymasis ir padidėja kraujo tūris. Kasdien naujagimis turi gauti 100 µg retinolio, kad galėtų normaliai augti ir vystytis. Vitamino A trūkumas taip pat gali atsirasti šaltuoju periodu, kai padidėja infekcinių susirgimų skaičius, sumažėja maisto produktų galinčių papildyti organizmą šiuo vitaminu [5].

Yra nemažai augalinės ar gyvūninės kilmės maisto produktų, kuriuose gausu vitamino A ir provitamino A karotinoidų. Augaliniai vitamino A šaltiniai: morkos, moliūgai, papajos, raudonasis palmių aliejus. Iš gyvūninės kilmės šaltinių galima išskirti pieno produktus (nenugriebtas pienas, jogurtas, sūris), kepenėlės, iš žuvų gautas aliejus [20,5].

Irane buvo atliktas vienerių metų tyrimas, kuriuo siekta palyginti vitamino A trūkumo nėščiųjų tarpe pasiskirstymą atsižvelgiant į gestacinį amžių. Tyrime dalyvavo 3270 sveikų nėščių moterų. Vitamino A deficitas buvo pastebėtas 6,6 proc. (< 0,36 mol/L) tiriamųjų moterų, 18,3 proc. moterų turėjo nepakankamumą (≥ 0,36 - < 0,7 mol/L), o tik 20 proc. tiriamųjų turėjo pakankamą vitamino A kiekį serume (> 0,7 µmol/L). Lyginant vitamino A trūkumą pagal gestacinį amžių, buvo pastebėta, kad vitamino trūkumas atsiranda kuomet didėja gestacinis amžius (2 lentelė). Vitamino A koncentracija kraujyje mažėja, nes didėjant gestaciniam amžiui, didėja vaisiaus poreikiai. Vaisiui augant didėja šio vitamino pasisavinimas [25].

2 lentelė. Vitamino A koncentracija kraujyje pagal gestacinį amžių

Gestacinis amžius Nėščiųjų skaičius Vitamino A koncentracija

(µmol/L) 22 – 23 644 1,05 ± 0,5 24 – 27 602 1,01 ± 0,48 28 – 31 694 0,99 ± 0,47 32 – 35 691 0,96 ± 0,47 ≥ 36 639 0,96 ± 0,49

Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja nėštumo metu vitamino A suvartoti 800 µg per dieną. Tačiau tokį kiekį sunku gauti kiekvieną dieną, tad papildomai rekomenduojama vartoti maisto papildus arba maistą, turintį šio vitamino [5]. PSO vitamino A papildus rekomenduoja vartoti tik esant jo trūkumui, nepageidaujamų poveikių tikimybei. Norint profilaktiškai papildyti organizmą retinolio kiekiu, patartina geriau rinktis maisto produktus, turinčius gausius šio vitamino kiekius [23].

1.3.1.2. Vitaminas D

Vitaminas D – riebaluose tirpus vitaminas, dar žinomas kaip kalciferolis [26]. Vitaminas D svarbus kaulų metabolizmo procesuose ir kalcio bei fosforo homeostazės reguliavime. Šis vitaminas kalcio absorbciją padidina 30 – 40 proc., o fosforo – 80 proc. Šie mineralai ypač svarbūs formuojantis vaikų organizmui, nes esant jų trūkumui gali atsirasti rachitas [27]. Vykstant metabolizmo reakcijoms kepenyse, vitaminas D skyla į aktyvų metabolitą – 1,25 – dihidroksi vitaminas D (25 – OH D), kuris pagerina kalcio ir fosforo reabsorciją kanalėliuose, skatina nusėdimą kauluose. Esant vitamino D trūkumui pradedamos stimuliuoti prieskydinės liaukos, kurios gamina parathormoną. Parathormonas padidina kalcio ir fosforo pašalinimą iš organizmo, pašalina kalcį iš kaulų, todėl padidėja rachito rizika. Prieskydinių liaukų veikla yra normali kuomet vitamino D koncentracija serume yra ne mažesnė nei 0,02 µg/ml [28]. Vitaminas D egzistuoja dviejose formose: ergokalciferolis (vitaminas D2) ir cholekalciferolis (vitaminas D3). Cholekalciferolis yra 56–87 proc. veiksmingesnis nei ergokalciferolis, nes jis labiau padidina 25 – OH kiekį serume [29].

Vitamino D trūkumas yra dažna visuomenės sveikatos problema įvairiose pasaulio šalyse. Šis trūkumas atsiranda dėl to, kad vitamino D gaunama per mažai su maistu dėl sutrikusios vitamino absorbcijos ar metabolizmo organizme. Taip atsitinka, nes retai būnama saulėje, vasaros metu naudojami apsauginiai kremai, losjonai ir kt.. Taip pat vitamino trūkumo atsiradimui įtakos turi tai, kad gyvename šaltame klimate. Šio vitamino trūksta ir daugeliui moterų nėštumo metu [30,31].

Vitamino D trūkumas gali būti vertinamas pagal Nacionalinės sveikatos akademijos (JAV, Vašingtonas) nustatytas vitamino D plazmoje (25 – OH D) koncentracijas: ryškus deficitas (<0,01 µg/ml [25nmol/L]); deficitas (<0,02 µg/ml [50nmol/L]); nepakankamumas (0,021–0,029 µg/ml [51–74 nmol/L]); pakankamas kiekis ( ≥0,030 µg/ml [75nmol/L] [26].

Vitamino D nepakankamumas siejamas su nepageidaujamomis pasekmėmis tiek motinai, tiek vaisiui. Motinoms gali pasireikšti gestacinis diabetas, priešlaikinis gimdymas, preeklampsija, gimdos augimo sulėtėjimas, savaiminis persileidimas. Tad siekiant užkirsti kelią šioms komplikacijoms svarbi ankstyva diagnostika, gydymas ir stebėjimas viso nėštumo metu [32, 33]. Vaisiui būdingos skeleto deformacijos, kurių metu suminkštėja kaulai, padidėja kaulų lūžių rizika, sumažėja kaulų masė, susilpnėja imuninė sistema [27].

Šio vitamino galime gauti su maisto papildais arba maistu. Natūraliai vitamino D galima gauti iš riebios žuvies, lašišos, skumbrės, silkės, menkės kepenų aliejaus bei kiaušinio trynių [5]. Nustatyta, kad minimalus toksinis poveikis pasireiškia, kai vitamino D suvartojama daugiau nei 10 000 TV (0,25 g) per dieną, o akivaizdus toksiškumas pasireiškia kuomet suvartojama daugiau kaip 20 000 TV (0,5 g) per dieną [34]. Atsiranda hiperkalcemija, hiperkalciurija, ir daugiau kaip 200 nmol/L padidėja 25 – OH

D kiekis serume [(28)]. Svarbu nepamiršti, kad šis vitaminas lengvai prasiskverbia pro placentą, todėl gali padidėti nepageidaujamų pasekmių tikimybė [35].

Bostone (JAV) buvo atliktas tyrimas (2007 – 2009 metais), kuriame tirta ar multivitaminų kompleksų preparatai skirti nėščiosioms, padeda apsaugoti nuo 25 – OH kiekio serume trūkumo. Mokslininkai išsikėlė hipotezę, kad vitamino D trūkumas yra tuomet, kai 25 – OH D koncentracija serume - <50 nmol/. Į šį tyrimą buvo įtrauktos 1019 moterų. Joms išdalintas trumpas klausimynas, kuriame buvo klausiama: „Ar naudojote multivitaminų kompleksų preparatus prieš nėštumą?‘‘, „Ar nėštumo metu vartojote multivitaminų kompleksų preparatus?“. Pagal gautus atsakymus, jos buvo suskirstytos į dvi grupes. Pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą buvo paimti kraujo mėginiai 25 – OH kiekiui serume ištirti. Gauti tokie rezultatai: iš visų vartojusių multivitaminų kompleksų preparatus, 194 (25,4 proc.) moterims buvo pastebėtas vitamino D trūkumas. Pakankamas kiekis buvo nustatytas 266 (34,9 proc.) respondenčių. Iš visų apklaustų nėščiųjų, kurios nevartojo multivitaminų kompleksų preparatų, trūkumas pastebėtas 103 (40,2 proc.) respondenčių, o pakankamas kiekis buvo tik pas 57 (22,3 proc.) apklaustųjų. Padaryta išvada, kad vyresnės, plonesnės , moterys su aukštuoju išsilavinimu buvo labiau linkusios vartoti maisto papildus, todėl joms vitamino D trukūmas buvo ne toks ryškus nei žemesnio išsilavinimo, apkunioms, jaunesnėms moterims. Joms 25 - OH kiekis buvo 20 proc. žemesnis, negu nustatyta normose. Lyginant vit. D kiekį serume tyrimo pradžioje ir pabaigoje, buvo pastebėta, kad tos moterys kurios nevartojo maisto papildų (57,8 proc.), turi vitamino trūkumą. O 26,6 proc. moterų, kurios vartojo multivitaminų kompleksų preparatus, trūkumas nepastebėtas [36].

JAV medicinos institutas apibrėžė, kad kraujo serume vitamino D koncentracija turi būti vertinama pagal 25 - hidroksivitamino D koncentraciją. Institutas teigia, kad 25 – OH D vitamino koncentracija turi būti ne mažesnė nei 0,005 µg/ml (50 nmol/L) ir ši riba yra laikoma kaip tinkama nėščiosioms [26]. Pasaulinė sveikatos organizacija bei Maisto ir žemės ūkio organizacija nėščiosioms per parą rekomenduojama suvartoti 5 µg arba 200 TV vitamino D. Tačiau kiti tyrėjai teigia, kad 25 - OH D koncentracija turi būti didesnė >75 nmol/L ar 0,03 µg/mL. Didesnė koncentracija gali pagerinti vitamino D prieinamumą tiek vaisiui, tiek motinai [37].

1.3.1.3. Vitaminas E

Vitaminas E arba tokoferolis yra riebaluose tirpus vitaminas. Egzistuoja aštuoniose cheminėse formose, tačiau tik viena – α – tokoferolis – daro įtaką žmogaus organizmui. Nėštumo metu α – tokoferolio koncentracija kraujyje padidėja, tačiau vitaminui E prasiskverbus pro placentą, koncentracija susilygina. Viso nėštumo metu egzistuoja pastovi α – tokoferolio koncentracija kraujyje [38].

Šis vitaminas pasižymi stipriomis antioksidantinėmis savybėmis, todėl svarbus uždegiminiuose ir imuninės sistemos procesuose. Vitaminas E gali būti reikšmingas siekiant išvengti

nemalonių nėštumo pasekmių: preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo, kūdikių, kurie gimė per anksti sergamumo ir mintingumo [39,40].

Vitamino E gausu riešutuose, sėklose, riebaluose bei aliejuose, mėsoje, žaliose lapinėse daržovėse. Taip pat jo galima gauti vartojant maisto papildus. Maisto papilduose vitaminas E pateikiamas α – tokoferolio formoje. Medicinos instituto Maisto ir mitybos departamentas (Vašingtonas, JAV) nėščiosioms rekomenduoja per parą gauti iki 12 mg α - tokoferolio. Taip pat jie teigia, kad vitaminas E vartojamas vienas arba kompleksuose su kitais vitaminais ar mineralais, neturi reikšmingos įtakos nėštumui bei jo sukeltoms pasekmėms. Toksiškumas gali pasireikšti tik pavartojus labai dideles dozes α – tokoferolio, 1000 mg per dieną [38].

1.3.1.4. Vitaminas K

Vitaminas K – riebaluose tirpus vitaminas. Tai yra baltymas kofaktorius, atliekantis svarbų vaidmenį krešėjimo funkcijoje. Krešėjimo sutrikimai sukelia vitamino K trūkumą, kuris nustatomas tiriant tarptautinį normalizuotą santykį (TNS) ir protrombino laiką (PT). Vitaminas K veikia į II, VII, IX, X krešėjimo faktorius [41]. Vitamino K trūkumas gali padidinti kraujavimo tikimybę per pirmąsias gyvenimo savaites. Amerikos pediatrų akamedija teigia, kad šis sutrikimas pasireiškia 0,25 – 1,7 proc. naujagimių [42].

Vitaminas K gali būti dviejų rūšių. Filochinonas (K1), sintetinamas augaluose ir menachinonas (K2), kurį sintetina žarnyno bakterijos. Kepenyse šios abi formos virsta dihidrochinonu. Jis dalyvauja kraujo krešėjimo funkcijoje. Filochinonas gausiausiai randamas žaliose lapinėse daržovėse 400 – 700 mg/100 g, augaliniuose aliejuose, pavyzdžiui, sojų, rapsų, alyvuogių 50 – 200 mg/100 g. Gyvūninės kilmės produktuose, pavyzdžiui, piene, filochinono taip pat yra tik mažesniais kiekiais 0,03 – 0,16 mg/g [5].

Vitamino K profilaktika yra veikminga ir priimtina intervencija siekiant užkirsti kelią vitamino K trūkumo sukeltam kraujavimui. Retas kraujavimo sutrikimas ankstyvoje kūdikystėje gali sukelti neurologinių sutrikimų bei padidinti mirčių tikimybę. Amerikos pediatrų akademija ir Kanados vaikų draugija rekomenduoja suleisti vitamino K injekciją ką tik gimusiems kūdikiams. Tėvai gali pasirinkti, ar norėtų vienkartinės injekcijos į raumenis tik gimus, ar kelių dozių terapija per pirmąsias kelias savaites po gimimo. Dozė gali svyruoti nuo 0,5 mg iki 1 mg [42, 43]. Pasaulinė sveikatos organizacija nėštumo metu rekomenduoja vitamino K gauti 0,055 mg per dieną [5].

1.3.2. Vandenyje tirpūs vitaminai

1.3.2.1. B grupės vitaminai (B

, B

, B

, B

, B

, B

)

B grupės vitaminai – tai vandenyje gerai tirpūs vitaminai, atliekantys svarbų vaidmenį žmogaus organizme. Jie dalyvauja įvairiose metabolizmo bei ląstelių energijos sintezės procesuose, palaiko nervų bei imuninės sistemos funkcijas. Tai įvairių reakcijų kofermentai. Kiekvienas vitaminas iš B vitaminų komplekso turi unikalią struktūrą ir atlieka konkrečias funkcijas žmogaus organizme [44].

Vitaminas B1 – tiaminas arba aneurinas. Vitaminas B1 organizme egzistuoja keturiose formose: nefosforilintas tiaminas, tiamino monofosfatas, tiamino difosfatas ir tiamino trifosfatas. Tiamino trifosfatas yra kofermentas, dalyvaujantis oksidacijos – redukcijos reakcijose, ypač gliukozės metabolizme. Tiamino difosfatas, dar vadinamas tiamino pirofosfatas, dalyvauja oksidacijos dekarboksilinimo reakcijose, kurios vyksta mitochondrijose. Taip pat atlieka svarbų vaidmenį kitose 24 fermentinėse reakcijose, vykstančiose organizme. Nefosforilintas tiaminas bei tiamino monofosfatas aktyviai pernešamas į centrinę nervų sistemą. Veikdami per Na – K jonų kanalus, perduoda nervinius impulsus [45]. Vitamino trūkumas pasireiškia Beriberi ligos atsiradimu. Kūdikiams ši liga pasireiškia dėl nepakankamo vitamino kiekio gaunamo iš motinos pieno [46]. Nėštumo metu Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti 1,4 mg per dieną vitamino B1 [5].

Vitaminas B2 arba riboflavinas. Egzistuoja dvi šio vitamino formos: flavino mononukleotidas (FMN) ir flavino adenino dinukleotidas (FAD). Šios abi formos dalyvauja medžiagų apykaitos ir energijos gamyboje, vykstant oksidacijos – redukcijos reakcijoms [5]. Vitamino trūkumo pasekmės yra hipogamaglobulinemija, hiperemija, ryklės bei gleivinės edema, lūpų kampučių skilinėjimas, seborėjinis dermatitas, anemija [47]. Vaikams šio vitamino trūkumas dažniausiai pasireiškia virškinamojo trakto infekcijomis. Nėštumo metu Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti 1,4 mg per dieną vitamino B2 [5].

Vitaminas B3 – niacinas arba nikotino rūgštis. Yra dvi aktyvios vitamino B3 formos: nikotinamido adenino dinukleotidas (NAD+) ir nikotinamido adenino dinukleotido fosfatas (NADP+). Tai kofermentai, dalyvaujantys oksidacijos – redukcijos reakcijose, riebalų apykaitoje, nervų sistemos bei virškinamjo trakto veikloje [47]. Klasikinis trūkumo pavyzdys yra pelagra. Tai liga, kuri pažeidžia tris organizmo vietas: odą, virškinamąjį kanalą bei nervų sistemą. Oda pleiskanoja, prasideda uždegiminiai procesai simetriškose odos vietose. Sutrikus virškinamąjam kanalui prasideda diarėja, uždegimai žarnyno gleivinės paviršiuje. Kuomet pažeidžiama ir nervų sistema, prasideda demencijos bei psichikos pokyčiai, nemiga, apatija [46]. Nėštumo metu Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti 18,0 mg per dieną vitamino B3. Suvartojus daugiau nei 35,0 mg per dieną gali pasireikšti toksinis poveikis kepenims [5].

Vitaminas B5 arba pantoteno rūgštis. Pantoteto rūgštis yra kofermento A (CoA) komponentas, kofaktorius, dalyvaujantis riebalų rūgščių metabolizme. Organizme šis vitaminas gaunamas sintetinant aminorūgštį – triptofaną [47]. Vitamino B5 trūkumo pasekmės: ortostatinė hipotenzija, padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis krūvio metu, epigastriumo skausmai, vidurių užkietėjimas, galūnių dilgčiojimas, spuogų ir į aknę panašių simptomų atsiradimas. Taip pat šio vitamino trūkumas gali sąlygoti ir kitų B grupės vitaminų kiekio sumažėjimą. Nėštumo metu Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti 6,0 mg per dieną vitamino B3 [5].

Vitaminas B6 arba piridoksinas. Skiriamos trys vitamino B6 formos: piridoksinas, piridoksaminas ir piridoksalis. Visos trys formos fosforilinamos, bet susidaro tik dvi aktyvios formos: piridoksalio fosfatas (PLP) ir piridoksamino fosfatas (PMP). Svarbiausias iš jų PMP, kuris dalyvauja energijos išskyrimo, riebalų, baltymų metabolizmo procesuose, nervų bei virškinimo sistemų veikloje, dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių susidaryme [47]. Vieno vitamino trūkumas pasireiškia retai. Dažniausiai jo kiekis sumažėja, kai atsiranda vitamino B2 trūkumas, nes riboflavinas veikia kofermento piridoksalio – 5 – fosfato formavimąsi. Kūdikiai ypatingai jautrūs šio vitamino stokai. Jiems gali pasireikšti traukuliai, atsirasti odos pokyčių, išsivystyti anemija. Trūkumas paveikia amino rūgščių metabolizmą, dėl to sumažėja glutamato tiekimas į smegenis, atsiranda nervų sistemos sutrikimų. Maži vitamino B6 kiekiai organizme paveikia ir imuninę sistemą, todėl padidėja infekcijų, uždegimų tikimybė [5, 46]. Vitamino B6 kiekis nėštumo metu labiausiai sumažėja trečiojo trimestro metu, todėl Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti 1,9 ± 0,5 mg per dieną vitamino B6. Neurotoksinis poveikis pasireiškia suvartojus daugiau nei 100,0 mg per dieną šio vitamino [5].

Vitaminas B7 arba biotinas. Tai kofermentas, katalizuojantis karboksilinimo reakcijas. Dalyvauja riebalų rūgščių, angliavandenių ir energijos susidarymo procesuose [47]. Vitamino B7 trūkumas pasireiškia dermatitu, konjunktyvitu, plaukų slinkimu, centrinės nervų sistemos sutrikimais, pavyzdžiui, hipotonija, mieguistumu, depresija, haliucinacijomis. Suaugusiems gali pasireikšti galūnių tirpimas. Kūdikiams bei vaikams gali pasireikšti raidos sutrikimai. Nėštumo metu Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti 0,03 mg per dieną vitamino B7 [5].

1.3.2.2. Vitaminas B9

Folio rūgštis arba vitaminas B9. Tai vandenyje tirpus vitaminas, randamas daugelyje maisto produktų sintetinėje folatų formoje. Folio rūgštis dalyvauja daugelyje organizme vykstančių funkcijų: reguliuoja augimo ir vystymosi, kraujodaros procesus. Biologiškai aktyvi folio rūgšties forma – tetrahidrofolio rūgštis. Ji dalyvauja baltymų apykaitoje ir aminorūgščių (purino ir pirimidino) sintezėje, ląstelių dalijimosi ir naujų ląstelių gamyboje [5, 48].

Folio rūgšties trūkumas lemia megaloblastinės anemijos, atsiradusios nėštumo metu, tikimybę. Tačiau pats pavojingiausias trūkumo rezultatas – nervinio vamzdelio patologijos. Dėl to,

kūdikiai gimsta su įvairaus laipsnio apatinių galūnių paralyžiumi bei kitais organizmo sutrikimais. Svarbu pakankamas folio rūgšties kiekis ne tik nėštumo metu, bet dar ir planuojant nėštumą [49]. Skirtingą nėščiųjų folio rūgšties kiekį organizme gali lemti skirtingi mitybos įpročiai, genetiniai veiksniai, papildų vartojimas. Folatų poreikis nėštumo metu padidėja dėl suintensyvėjusio vaisiaus augimo. Nustatyta, kad vartojant folio rūgštį tris mėnesius prieš nėštumą ir tris pirmuosius nėštumo mėnesius, mažėja nervinio vanzdelio patologijos tikimybė [6].

Folio rūgšties galima rasti įvairiuose maisto produktuose. Daugiausiai sutinkama šviežiose žaliose daržovėse. Folatų kiekis juose svyruoja, todėl ne visada galime gauti reikiamą jų kiekį. Atsižvelgiant į padidėjusius poreikius nėštumo metu, mažą biologinį prieinamumą, reikia pagalvoti apie maisto papildų vartojimą, kurie padėtų išvengti trūkumo tikimybės [5]. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja nėštumo metu skirti po 0,6 mg folio rūgšties kiekvieną dieną. Toksinė dozė, kai folio rūgšties suvartojama daugiau kaip 1,0 mg per dieną [6, 50, 5].

1.3.2.3. Vitaminas B12

Vitaminas B12 – kobalaminas, vandenyje tirpus vitaminas, priklausantis B vitaminų grupei. Cianokobalaminas yra labiausiai randama sintetinė kobalamino forma maisto produktuose bei maisto papilduose. Maisto produktuose galime rasti ir kitas pagrindines, bet natūralias kobalamino formas: hidroksi-, metil- ar 5 – deoksiadenozilkobalaminus [5,51]. Daugelis mikroorganizmų, įskaitant bakterijas ir dumblius, sugeba susintetinti šį vitaminą ir taip gauti reikiamą kiekį. Vitaminas B12 atlieka kofermento funkciją daugelyje metabolizmo reakcijų. Kartu su folio rūgštimi dalyvauja metionino sintezėje, metilmalonil - CoA sintezėje į sukcinil - CoA. Visa tai svarbu normaliai nervų bei kraujodaros sistemų veiklai užtikrinti [5].

Maždaug dviems trečdaliams pacientų, kuriems nustatytas vitamino B12 trūkumas, pasireiškia makrocitinė megaloblastinė anemija. Šie hematologiniai sutrikimai dar siejami ir su vitaminų A, C, B6, B2, folio rūgšties, vario trūkumu. Tai funkciškai labai susiję vitaminai [44]. Kiti svarbūs vitamino B12 trūkumo simptomai yra siejami su neurologinėmis komplikacijomis, pavyzdžiui, parestezija, kojų silpnumu, atminties praradimu. Šie sutrikimai dažniausiai atsiranda dėl stuburo smegenyse atsiradusio užgedimo. Neurologiniai sutrikimai pasireiškia 75 – 90 proc. pacientų, kuriems nustatytas vitamino trūkumas. Ir tik 25 proc. iš jų nepasitaiko hematologinių sutrikimų [51].

Pagrindinis vitamino B12 šaltinis – gyvūninės kilmės produktai. Tai gali būti raudona mėsa, žuvis, pieno produktai. Kiekviena šalis nurodo skirtingą kiekį vitamino B12, kurį žmogus turi gauti per dieną. Nyderlanduose šio vitamino skiriama nuo 3,9 iki 4,9 µg/dieną, Airijoje – 4,1 – 5,4 µg/dieną, Jungtinėje Karalystėje – 5,4 – 7,3 µg/dieną, Bostone (JAV) – 6 µg/dieną [51]. Nacionalinė sveikatos akademija (JAV, Vašingtonas) suaugusiems rekomenduoja vitamino B12 gauti 2,0 -2,4 µg/dieną [5]

Nėštumo metu atsiradęs vitamino B12 trūkumas gali sąlygoti neigiamą nėštumo baigtį. Didėja anemijų, priešlaikinio gimdymo, naujagimių mirčių tikimybė. Nėštumo metu atsiradusi megaloblastinė anemija gali rodyti, kad yra folio rūgšties arba B12 trūkumas. Todėl svarbu atlikti tyrimus, kurie parodytų, ko organizmui trūksta. Vitamino trūkumas gali atsirasti ir dėl padidėjusių vaisiaus poreikių. Tokiu atveju, svarbu didinti dozes [49]. Nacionalinė sveikatos akademija (JAV, Vašingtonas) kartu su Pasauline sveikatos organizacija rekomenduoja nėštumo metu moterims vitamino B12 skirti 2,2 – 2,6 µg/dieną. Dozė turi būti didesnė nei suaugusiems todėl, kad 0,1 -0,2 µg/dieną šio vitamino, vaisius kaupia savo organizme, kepenyse. Šis procesas intensyviausias per pirmuosius du nėštumo trimestrus [5].

1.3.2.4. Vitaminas C

Vitaminas C (askorbo rūgštis, askorbatas) yra vandenyje tirpus vitaminas. Sintetinamas daugelio žinduolių kepenyse, tačiau žmogaus kepenys negali vykdyti vitamino C sintezės, nes neturi fermento gliukonolaktono oksidazės. Vitaminas C veikdamas kaip elektronų donoras, dalyvauja aštuonių žmogaus fermentų veikloje. Trys iš jų dalyvauja kologeno hidroksilinime, du – karnitino biosintezėje, trys – hormonų ir aminorūgščių biosintezėje. Taip pat šis vitaminas veikia kaip stiprus antioksidantas [38,52]. Vitamino C trūkumą galime atpažinti iš pirmųjų simptomų: taškinių kraujosrūvų, patinusių ar kraujuojančių dantenų, sąnarių skausmo ar sumažėjusios askorbato koncentracijos kraujo plazmoje, kraujyje ar leukocituose. Vitamino C kiekis, kurio reikia, kad būtų išvengta pirmųjų trūkumo požymių ar pradėti gydymą, mažiausia koncentracija svyruoja nuo 6,5 iki 10 mg per dieną. Šis intervalas parodo koks yra žemiausias vitamino C fiziologinis poreikis [5].

Vitaminas C randamas daugelyje vaisių ir daržovių. Citrusiniai vaisiai ir sultys yra ypač turtingi šio vitamino šaltiniai. Melionai, vyšnios, kivi, mangai, braškės, pomidorai, arbūzai gali būti taip pat puikūs vitamino C šaltiniai. Daržovės, kopūstai, brokoliai, šparaginės pupelės, raudonosios ir žaliosios paprikos, žirneliai, bulvės, gali būti vieni iš svarbesnių gavimo šaltinių. Taip yra todėl, kad daržovės tiekiamos yra ilgiau nei vaisiai ir dėl metų laikų kaitos [5].

Nėštumo metu vitamino C poreikis padidėja paskutiniame nėštumo trimestre. Todėl jo trūkumas susijęs su padidėjusia rizika susirgti infekcijomis, gali pasireikšti priešlaikinis gimdymas, preeklampsija. Nors nėra tiksliai aišku, kiek vitamino C reikia vaisiui, tačiau žinoma, kad motinos vitamino C koncentracija plazmoje mažėja priklausomai nuo nėštumo progresavimo. Nėštumo metu, siekiant perduoti tinkamą vitamino C kiekį vaisiui, papildomas vitamino kiekis yra reikalingas [38,52]. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja nėščiosioms skirti 55 mg per dieną šio vitamino [5].

Nėra įrodymų, kad vitaminas C pasižymi kancerogeniniu ar teratogeniniu poveikiu arba, kad jis sukelia nepageidaujamą poveikį reprodukcijai. Perteklius organizme gali atsirasti suvartojus daugiau kaip 2000,0 mg per dieną vitamino C [5]. Jis gali pasireikšti viduriavimu bei kitais

virškinamojo trakto sutrikimais. Vykstant katabolizmo reakcijoms susidaro galutinis vitamino C produktas – oksalatas. Oksalatas turi įtakos inkstų akmenų susidarymo tikimybei. Padidėja geležies absorbcija, sumažėja vitamino B12 ir vario kiekis, padidėja deguonies suvartojimas [38].

1.4. Mineralinių medžiagų reikšmė, šaltiniai, nepageidaujamas poveikis,

rekomenduojamos paros normos nėščiosioms

1.4.1. Makroelementai

1.4.1.1. Geležis

Geležis – makroelementas, organizme atliekantis keletą svarbių gyvybinių funkcijų. Ji tarnauja kaip deguonies nešiklis iš plaučių į audinių ląsteles. Yra svarbių fermentų, pavyzdžiui citochromo P450, sudėtinė dalis įvairiuose audiniuose. Dalyvauja steroidinių hormonų ir tulžies rūgšties sintezėje, kepenyse vykstančiuose detoksikacijos procesuose, signalo perdavime, pavyzdžiui, dopamino ir serotonino signalo perdavimo smegenyse [5].

Galima išskirti keturias baltymų klases pagal tai kur randama geležis: 1) Geležies turintys hemo baltymai (hemoglobinas, mioglobinas, citochromai), 2) Geležies – sieros fermentai (flavoproteinai, hemoflavoproteinai), 3) Baltymai, kurie saugo ir transportuoja geležį (transferinai, laktoferinai, feritinai, hemosiderinai), 4) Kiti geležies turintys ir aktyvuojantys fermentai (geležies – sieros baltymai). Daugiausiai, apie du trečdalius geležies randama eritrocituose cirkuliuojančiame hemoglobine, o kita dalis randama raumenų audiniuose esančiame mioglobine [20].

Geležies stoka organizme įtakoja daugelių sveikatos sutrikimų tikimybę. Didžiausios gyventojų rizikos grupės yra kūdikiai, vaikai, paaugliai, vaisingo amžiaus ir nėščios moterys [5]. Pasaulyje 41,8 proc. nėščių moterų serga anemija. Tai pagrindinė geležies stokos priežastis. Taip pat ligos atsiradimą gali lemti ir foliatų, vitamino B12, vitamino A trūkumas, lėtiniai uždegimai, infekcijos ar paveldimumas. Nėščiąjai anemija diagnozuojama kuomet per pirmą ir trečią nėštumo trimestrą, hemoglobino koncentracija ya mažesnė nei 110 g/l. Antrąjį nėštumo trimestrą hemoglobino koncentracija paprastai sumažėja maždaug 5 g/l. Maža hemoglobino koncentracija gali būti įvardinama, kaip vidutinio sunkumo ar sunki anemija, kuri nėštumo metu gali padidinti priešlaikinio gimdymo, motinos ir vaiko mintingumo, infekcinių ligų riziką. Hemoglobino koncentracija didesnė nei 130 g/l, taip pat gali būti susijusi su neigiama nėštumo baigtimi, pavyzdžiui, priešlaikiniu gimdymu ar mažu naujagimio svoriu. Kuomet nustatatoma, kad tikrai yra geležies stoka, diagnozuojama, kad tai yra geležies stokos anemija. [50]. Geležies stokos anemija gali sukelti motinos ir vaisiaus kognityvinius sutrikimus, sumažėja fizinis aktyvumas, silpnėja imunitetas. Motinos organizme sutrinka hemoglobino sintezė ir deguonies transportas vaisiui. Vaisiui gali išsivystyti deguonies stygius. Dėl to gali būti sutrikdomas vaisiaus vystymąsis ir augimas tiek gimtoje, tiek ir vėlesniu periodu. Pastebėta,

kad virškinimo sutrikimai turi neigiamos įtakos geležies įsisavinimui. Ji nepilnai reabsorbuojama, todėl tai gali būti viena iš trūkumo atsiradimo priežasčių [49,50].

Nėštumo metu moterims rekomenduojama papildomai vartoti geležies preparatus, kad būtų užkirstas kelias geležies trūkumo atsiradimui. Daugelyje mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, geležies papildai yra plačiai naudojami nėščiųjų tarpe, siekiant išvengti, ištaisyti geležies trūkumą ar anemiją nėštumo metu [50]. Papildomai maisto papildus rekomenduojama vartoti, nes maisto produktai negali pilnai padengti organizmo fiziologinių poreikių [5].

Geležies pusiausvyrą nėštumo metu palaikyti yra sudėtinga, nes jos poreikis kinta viso nėštumo metu. Geležies absorbcija pirmąjį trimestrą vyksta lėtai, antrąjį – padidėja 50 proc., o trečiąjį trimestrą gali padidėti keturis ar daugiau kartų. Net ir atsižvelgiant į padidėjusią geležies absorbciją, nustatyti geležies normą yra sunku. Skiriasi mitybos metu gaunami geležies kiekiai bei pačios geležies biologinis prieinamumas organizme. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja nėštumo metu moterims kasdien skirti 60 mg geležies, kuri būna geležies sulfato formoje. Taip pat pataria rinktis preparatus, kuriuose yra folio rūgšties. Papildomai pridėta folio rūgštis, nėštumo metu padeda geriau atsistatyti hemoglobino koncentracijai ir taip padidinti geležies kiekį. Svarbu nepamiršti, kad naudojant dideles geležies dozes nėštumo metu pasireiškia virškinamojo trakto sutrikimai: vidurių užkietėjimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Dėl to mažėja geležies absorbcija organizme [5,20,50].

1.4.1.2. Kalcis

Kalcis – makroelementas, maistinė medžiaga, kuri gerina medžiagų apykaitos, kaulų, nervų sistemos funkcijas. Dalyvauja kraujagyslių ir raumenų išsiplėtimo ir susitraukimo procesuose, ląstelių signalizacijoje, hormonų sekrecijoje. Kalcio apykaitą organizme reguliuoja hormonai: parathormonas (PTH), kalcitoninas, aktyvi vitamino D forma – kalcitriolis. Šių hormonų pusiausvyra palaiko pastovią kalcio koncentraciją kraujyje [26]. Bendra kalcio koncentracija labai sumažėja nėštumo metu, nes padidėja kraujo plazmos tūris, glomerulų filtracija bei kalcio perdavimas iš motinos vaisiui per placentą. Padidėjusi kalcio absorbcija yra tiesiogiai susijusi su motinos kalcio suvartojimu. Nėštumo metu suaktyvėjus kalcio absorbcijai, sumažėja biocheminiai kaulų rezorbcijos žymenys, mažėja kaulų tankis. Atsiranda osteoporozės atsiradimo rizika, hipertenzijos, preeklamsijos tikimybė. Kalcio papildai gali būti veiksminga priemonė siekiant apsaugoti gimdyves nuo šių nepageidaujamų poveikių [53].

Maisto papilduose kalcis gali egzistuoti keliose formose: kalcio karbonatas ir kalcio citratas, laktatas, gliukonatas. Tačiau kalcio karbonatas ir kalcio citratas yra pagrindinės. Iš šių dviejų formų, geriausias yra kalcio karbonatas, nes maisto papilduose, jis atpalaiduoja 40 proc. kalcio, o citratas – 21

proc. Lyginant su kalcio citratu, karbonatas dažniau sukelia virškinamojo trakto sutrikimus: vidurių užkietėjimą, pilvo skausmus ir pūtimą. Kalcis gali konkuruoti arba trikdyti geležies, cinko, magnio absorbciją. Todėl svarbu stebėti kokie dar vitaminai ar elementai yra maisto papildų kompleksų sudėtyse [26].

Kalcio galime gauti ir su maistu. Daugiausiai kalcio - 72 proc. turi pienas ir jo produktai, daržovės - 7 proc., grūdai - 5 proc., ankštiniai produktai - 4 proc., vaisiai - 3 proc., mėsa, paukštiena, žuvis - 3 proc., kiaušiniai - 2 proc. ir 4 proc. kiti maisto produktai [26].

Nacionalinė sveikatos akademija (JAV, Vašingtonas) rekomenduoja, kad nėštumo metu moteris kalcio turėtų gauti nuo 0,8 - 1 g per dieną, daugiausiai 2 g per dieną [26]. Pasaulinė sveikatos organizacija taip pat rekomenduoja kalcio suvartoti nuo 1,5 - 2 g per dieną. Didžiausia pasisavinimo dozė, kuri dar nesukelia toksinio poveikio yra 2500 mg per dieną [54]. Viso nėštumo metu, vaisius turėtų kalcio gauti nuo 13 - 33 g, kad galėtų normaliai augti ir formuotis skeletas bei fiziologiniai procesai [55].

1.4.1.3. Magnis

Magnis – makroelementas, randamas visame žmogaus kūne. Nustatyta, kad 30 – 40 proc. magnio yra raumenyse ir minštuosiuose audiniuose, 1 proc. randamas ekstraląsteliniame skystyje, o likusi dalis – skelete. Magnis veikia kaip daugelio fermentų kofaktorius, dalyvaujantis energijos apykaitos, baltymų sintezės, DNR ir RNR sintezės, nervinio signalo perdavimo procesuose. Taip pat jis reguliuoja kalio ir kalcio metabolizmą. Sumažėjus kalcio koncentracijai, sumažėja ir magnio koncentracija organizme. Patologiniai organizmo pokyčiai, esant magnio trūkumui, dažniau būdingi suaugusiems nei vaikams. Dauguma ankstyvųjų patologinių pokyčių susiję su neurologiniais bei raumenų sistemos defektais. Šių sutrikimų atsiradimą gali sąlygoti sutrikęs Mg – K jonų srauto tekėjimas audiniuose. Šie sutrikimai gali pasireikšti anoreksija, pykinimu, raumenų silpnumu, letargija, svorio netekimu. Didėjant magnio trūkumui atsiranda raumenų spazmai, traukuliai, širdies aritmijos, plaučių edemos, hipertenzija bei kitos koronarinės širdies ligos [5,49].

Magnis plačiai paplitęs augaliniuose ir gyvūlinės kilmės produktuose. Augalinės kilmės šaltiniai: žalios daržovės, ankštiniai augalai, pavyzdžiui pupelės, riešutai. Iš gyvūninės kilmės produktų galime išskirti vėžiagyvius, pieno produktus [5].

Magnio trūkumas gali turėti įtakos nėštumui. Jis gali paskatinti preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo bei gimdyvių mirčių tikimybę. Magnio preparatai gali padėti gydyti hipertenziją atsiradusią nėštumo metu. Negydoma hipertenzija sukelia gyvybei mirtinų komplikacijų [56]. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja nėščiosioms skirti 320 - 350 mg per dieną. Didžiausia pasisavinimo dozė, kuri dar nesukelia toksinio poveikio yra 350 mg per dieną [5].

1.4.2. Mikroelementai

1.4.2.1. Cinkas

Cinkas – mikroelementas, kurio gausu visuose organizmo skysčiuose bei audiniuose. Apskaičiuota, kad bendras cinko kiekis kūne siekia 2 g. Pavyzdžiui, skeleto raumenys organizme sudaro maždaug 60 proc. visos kūno masės, o cinkas – 30 proc. Cinkas dalyvauja angliavandenių, baltymų, lipidų, nukleino rūgščių, mikroelementų ir metabolizmo fermentų sintezėse [5]. Biologines cinko funkcijas galima suskirstyti į tris kategorijas: katalizines, struktūrines ir reguliacines. Beveik 100 organizme esančių fermentų priklauso nuo cinko katalizinio aktyvumo, pavyzdžiui: alkoholio dehidrogenazė, šarminė fosfotazė, ribonukleorūgšties polimerazė. Struktūrinė cinko funkcija apima baltymus, padeda jiems susilankstyti taip, kad galėtų susidaryti biologiškai aktyvios formos. Taip pat gali dalyvauti tokių fermentų kaip vario – cinko superoksido distumazės veikloje, kur varis atlieka katalizines funkcijas, o cinkas – struktūrines. Reguliacinę funkciją atlieka kontroliuodamas genų ekspresiją. Cinkas gali paveikti geležies, kalcio, fosforo, vario, folatų pasisavinimą taip mažindamas jų kiekį organizme [20]. Cinkas taip pat vaidina svarbų vaidmenį imuninėje sistemoje, reguliuodamas ląstelinį ir humoralinį imunitetą [5].

Cinko trūkumo simptomai gali būti įvairūs, nes jis dalyvauja visuose organizme vykstančiuose medžiagų apykaitos procesuose. Galimi trūkumo požymiai: augimo, lytinės brandos bei kaulų augimo sulėtėjimas, odos pakitimai, viduriavimas, sutrikęs apetitas, padidėjęs jautrumas infekcinėms ligoms, imuniteto susilpnėjimas, elgsenos bei išvaizdos pokyčiai. Dažniausiai lengvas cinko trūkumas pasireiškia augimo sutrikimais ir imuninės sistemos susilpnėjimu. Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad nėštumo metu atsiradęs cinko trūkumas gali paskatinti vaisiaus augimo sutrikimus ar gimdymo komplikacijų riziką, tačiau tikslių tyrimų ir duomenų nėra [5].

Cinko gavimo šaltiniai yra skirtingi. Galime jo gauti su maistu ar vartojant maisto papildų kompleksus. Maisto šaltiniai: raudona mėsa, jūros gėrybės, kruopos, grūdai [20].

Nėštumo metu cinko poreikis didėja su kiekvienu trimestru. Pirmąjį trimestrą cinko pasisavinama 0,3 mg per dieną, antrąjį – 0,9 mg, trečiąjį – 2,0 mg. Atsižvelgiant į cinko poreikio didėjimą, Nacionalinė sveikatos akademija (JAV, Vašingtonas) nėštumo metu šio mikroelemento rekomenduoja gauti 14 – 18 metų po 10,0 mg, 19 – 30 metų – 9,8 mg, 31 – 50 metų 9,5 mg per dieną [20]. Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos gairėmis, nėščioji cinko turėtų gauti 15 mg per dieną, o bendrai per visą nėštumo laiką – 100 mg. Didžiausia pasisavinimo dozė, kuri dar nesukelia toksinio poveikio yra 40 mg per dieną [5].

1.4.2.2. Chromas

Chromas – mikroelementas, randamas daugelyje maisto produktų, įskaitant kepenys, sūrį, mėsą, žuvį, vaisius, daržoves bei neskaldytus grūdus. Svarbus gliukozės, insulino bei lipidų

homeostazėje. Jis atlieka svarbų vaidmenį cukrinio diabeto gydyme. Chromas – insulino kofaktorius, padedantis kontroliuoti gliukozės kiekį [20].

Nėštumo metu gali padidėti chromo ekskrecija dėl to didėja rizika pasireikšti gestaciniam diabetui [57]. Nėštumo metu vaisius chromo trūkumą kompensuoja jį gaudamas iš motinos. Nacionalinė sveikatos akademija (JAV, Vašingtonas) atlikus tyrimus pastebėjo, kad chromo kiekis organizme būna didžiausias pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, o paskui su amžiumi mažėja. Nors vaisius naudoja motinos organizme esančias chromo atsargas, tačiau nėra duomenų, įrodančių, kad nėštumo metu reikia vartoti papildomą kiekį chromo. Ohajo valstyjoje, Sinsinatyje, nuo 2004 m. vasario iki 2006 m. liepos buvo atliekamas tyrimas, siekiant išsiaiškinti chromo vaidmenį gestacinio diabeto atveju. Gauti rezultatai parodė, kad nėščiųjų, vartojusių maisto papildus su chromu, chromo koncentracija (0,14 ng/ml) nieko nesiskyrė nuo moterų, nevartojusių maisto papildų (0,14 ng/ml) [58]. Nacionalinė sveikatos akademija rekomenduoja nėščiosioms per parą chromo gauti: 14 -18 metų po 0,029 mg, 19 – 30 metų po 0,03 mg, 31 – 50 metų irgi po 0,03 mg. Toksinė dozė 200 mg [20].

1.4.2.3. Jodas

Jodas – mikroelementas būtinas skydliaukės hormonų sintezei. Skydliaukė gamina du hormonus: trijodtironiną (T3) ir tetrajodtironiną (T4). T3 hormonas pasižymi didesniu aktyvumu, nei T4, todėl aktyviau jungiasi prie ląstelių receptorių. Su šių hormonų veikla glaudžiai susijęs selenas - mikroelementas, kuris dalyvauja hormoną T4 paverčiant į T3, todėl būtinas normaliai skydliaukės veiklai užtikrinti [51].

Jodo poreikis padidėja ankstyvojo nėštumo metu, kuomet suintensyvėja motinos skydliaukės hormonų veikla, intensyviau per placentą perduodamas vaisiui. Jodo trūkumas motinai bei vėlesnė hipotirozė nėštumo metu gali turėti neigiamą poveikį [59]. Jo trūkumas gali padidinti naujagimių mirtingumą, abortų ir apsigimimų riziką. Dėl sutrikusios skydliaukės veiklos, sumažėja augimo hormono poveikis, sutrinka naujagimių augimas. Motinoms gali pasireikšti hipotirozė [49].

Jodo kiekis maisto produktuose priklauso nuo geografinės padėties. Ten kur yra labiau jūrinis klimatas, jodo gaunama daugiau. Lietuvoje gyvenantys žmonės jodo gauna mažai, todėl rekomenduoja vartoti šiuos maisto produktus: jūros dumblius, vėžiagyvius, žuvį. Taip pat patartina daugiau vartoti joduotos druskos [5)].

Autoriai diskutuoja, kokia galėtų būti optimali jodo dozė per dieną nėštumo metu, todėl normos labai svyruoja. JAV medicinos institutas, siūlo suvartoti 1,1 mg/d [20], o Pasaulinė sveikatos

organizacija kartu su Europos maisto saugos tarnyba rekomenduoja – 0,5 mg/d jodo. Jie tiegia, kad JAV nustatytos dozės yra per didelės ir turi būti mažinamos. Buvo prieita prie vieningos nuomonės, kad rekomenduojama jodo dozė nėštumo metu yra 0,2 mg per dieną. Didžiausias leistinas suvartoti kiekis 0,5 mg per dieną [51,60].

1.4.2.4. Manganas

Manganas – mikroelementas, vienas iš pagrindinių maistinių medžiagų, randamas tiek žmonių, tiek gyvūnų organizmuose. Jis reikalingas normaliam vystymuisi, skeleto sistemos funkcijoms užtikrinti, reprodukcinei hormonų veiklai [61]. Svarbus fermentų kofaktorius, dalyvaujantis mangano superoksido peroksidazės sintezėje, apsaugantis placentą nuo oksidacinio streso [62]. Esant mangano trūkumui gali sutrikti augimo hormono ir insulino metabolizmas, padidėti laisvųjų radikalų skaičius [63]. Didelis mangano kiekis nėštumo metu gali paskatinti priešlaikinio gimdymo tikimybę. Taip atsitinka dėl to, kad dar nėra išsivystę vaisiaus homeostazės mechanizmai [61]. Nėštumo metu mangano koncentracija labiausiai padidėja antrojo ir trečiojo trimestro metu [64].

Esant mangano trūkumui, geriausia jį pašalinti vartojant įvairius maisto produktus. Jo gausu duonoje su nesmulkintais grūdais, riešutuose, sėklose, makaronuose, ankštinėse daržovėse, arbatoje. Kiek mažiau mėsoje, pieno produktuose, kiaušiniuose, žuvyje. Nacionalinė sveikatos akademija (JAV, Vašingtonas) rekomenduoja nėštumo metu gauti 2 mg per dieną mangano. Mangano trūkumas pasitaiko retai, nes jo pakankamas kiekis gaunamas su maistu. Toksinė mangano dozė yra 11 mg per dieną [62].

1.4.2.5. Molibdenas

Molibdenas – mikroelementas, trijų fermentų: ksantino oksidazės, sulfito oksidazės, aldehido oksidazės, kofermentas. Visi trys fermentai dalyvauja svarbiose organizme vykstančiose cheminėse reakcijose. Siekiant gauti optimalų biologinį aktyvumą, visi šie fermentai sujungiami į kompleksą – molibdeno kofaktorių. Šis kofaktorius dalyvauja geležies elektronų perdavime, nervų sistemos veikloje [65].

Molibdeno trūkumas retai pasitaiko žmogaus organizme. Taip yra todėl, kad šio mikroelemento pakankamą kiekį gauname su maistu. Jo gausu ankštinėse daržovėse, riešutuose, grūduose. Retais atvejais atsiradęs molibdeno trūkumas nėštumo metu gali sukelti vaisiui neurologinius sutrikimus. Tačiau trūkumas pasitaiko retai, nes vaisius pakankamą kiekį gauna iš motinos organizmo. Nacionalinė sveikatos akademija (JAV, Vašingtonas) nėštumo metu molibdeno rekomenduoja gauti 0,04 – 0,05 mg per dieną. Toksinė dozė – 2 mg [20].

1.4.2.6. Selenas

Selenas – mikroelementas, antioksidantas, įeina į daugelio fermentų ir hormonų sudėtį. Svarbus skydliaukės hormonų gamyboje, kad būtų užtikrinta normali skydliaukės veikla. Atsakingas už imuninės sistemos, širdies ir kraujagyslių veiklą. Taip pat reikalingas onkologinių susirgimų atvejais [66].

Nėštumo metu suintensyvėja deguonies poreikis, organizmas tampa labiau pažeidžiamas oksidacinio streso. Sumažėjus seleno koncentracijai, mažėja glutationo peroksidazės veikla, padidėja laisvųjų radikalų kiekis, vaisius tampa jautresnis oksidacinio streso poveikiui. Dėl to, naujagimiams padidėja lėtinių plaučių ligų, mintingumo, širdies ligų bei nervų sistemos sutrikimų riziką. Taip pat naujagimiai gali gimti labai mažo svorio, juos dažniau veikia infekcijos [67]. Norint išvengti oksidacinio streso pasekmių, Nacionalinė sveikatos akademija (JAV, Vašingtonas) rekomenduoja nėštumo metu seleno gauti 0,06 mg per dieną, kad galėtų normaliai vykti gliutationio peroksidazės sintezė [38].

Selenas egzistuoja dviejose formose: neorganinės ir organinės kilmės. Neorganinis selenas gali būti šiose formose: selenitas ir selenatas, o organinis selenas egzistuoja selenometionino, selenocisteino ir seleno, turinčio mielių, formose. Selenometioniną galima dažniau sutikti augalinės kilmės produktuose, selenocisteiną – gyvūninės kilmės produktuose. Abi šios formos lengvai absorbuojamos virškinamajame trakte, todėl yra gerai pasisavinamos. Kitos seleno formos pasisavinamos lėčiau. Kraujyje seleno koncentracija visada bus skirtinga dėl nevienodo bioprieinamumo, kilmės bei gavimo būdo. Seleno gausu šiuose augalinės kilmės maisto produktuose: riešutuose, kviečių gemaluose, mielėse. Galima jo rasti ir gyvūninės kilmės produktuose: žuvyje, raudonoje mėsoje, kiaušiniuose, kepenyse [51].

1.4.2.7. Varis

Varis – mikroelementas, randamas visoje gamtoje. Žmogaus organizme varis absorbuojamas 55 – 75 proc. Šis mikroelementas turi įtakos geležies absorbcijai, išsiskyrimui, dalyvauja krešėjimo procesuose. Geležies, vitamino C ir cinko trūkumas gali sumažinti vario biologinį prieinamumą. Nepakankamas vario kiekis gali turėti įtakos širdies veiklai, kaulų mineralizacijai, imuninei sistemai. Naujagimiams vario trūkumas atsiranda dėl to, kad dar nėra subrendusi virškinimo sistema, medžiagos negali būti normaliai absorbuojamos bei pašalinamos [68]. Varis nėštumo metu padidina preeklamsijos atsiradimo tikimybę. Tai sąlygoja padidėjusi vario koncentracija, kurią padidina sukelti endotelių ląstelių pažeidimai. Šie pažeidimai atsiranda dėl vario gaminamų labai aktyvių hidroksilo radikalų, kurie aktyvina lipidų peroksidazės procesus [69].