LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS
KATEDRA
DALIUS RASTAUSKAS
MAISTO PAPILDŲ REKLAMOS ATITIKIMAS TEISĖS AKTŲ
REIKALAVIMAMS IR JOS ĮTAKA VARTOTOJUI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
doc., dr. Vaidas Skyrius KAUNAS, 2014
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS
KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis Data:
MAISTO PAPILDŲ REKLAMOS ATITIKIMAS TEISĖS AKTŲ
REIKALAVIMAMS IR JOS ĮTAKA VARTOTOJUI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
doc., dr. Vaidas Skyrius 2014 m. lapkričio 7 d. Recenzentas
2014 m. lapkričio 7 d.
Darbą atliko
Magistrantas Dalius Rastauskas 2014 m. lapkričio 7 d.
TURINYS
TURINYS ... 3 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 SANTRUMPOS ... 9 SĄVOKOS ... 10 ĮVADAS ... 11Darbo tikslas ir uždaviniai ... 13
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14
1.1. Reklama ... 14
1. 2 Maisto papildas ... 16
1. 3 Maisto papildų ir vaistinių preparatų sąvokos ... 17
1. 4 Maisto papildų patekimas į Lietuvos rinką ... 19
1. 5 Maisto papildų reklamai keliami reikalavimai ... 20
1. 6 Maisto papildų reklamos kontrolė ... 23
1. 7 Klaidinanti reklama ... 24
1. 8 Maisto papildų reklamos pažeidimai, baudos ... 24
2. DARBO METODIKA ... 26
2. 1 Tyrimo organizavimas ... 26
2. 2 Tyrimo metodai ... 26
2. 3 Instrumentiniai tyrimo metodai ... 27
2. 4 Duomenų analizės metodai ... 27
2. 5 Tiriamųjų atranka ir tyrimo kontingentas ... 29
3. DARBO REZULTATŲ APŽVALGA ... 33
3. 1 Teiginių apie maisto produktų sveikumą naudojimas maisto papildų reklamoje ... 33
4. REZULTATAI ... 39
4.1 Maisto papildų reklamos įtaka vartotojams ... 39
4. 2 Vaistinės darbuotojo svarba maisto papildų pasirinkime. ... 47
5. REZULTATŲ APTARIMAS ... 55
6. IŠVADOS ... 58
7. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 59
7. 1 Praktinės rekomendacijos maisto papildų teisiniam reglamentavimui. ... 59
7. 2 Praktinės rekomendacijos vaistinės darbuotojui. ... 59
7. 3 Praktinės rekomendacijos maisto papildų vartotojui ... 60
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 61
SANTRAUKA
D. Rastauskas. Magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc., dr. V. Skyrius; Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas.
Magistrinio darbo tema: Maisto papildų reklamos atitikimas teisės aktų
reikalavimams ir jos įtaka vartotojams
Tikslas: Įvertinti maisto papildų reklamos atitikimą teisės aktų reikalavimams.
Metodika: Tyrimo pradžioje sudarytas tyrimo planas – nustatyti tikslai, uždaviniai bei pasirinkti tyrimo metodai. Studijuoti ir aprašyti medicininiai, farmaciniai ir socialiniai straipsniai bei tyrimai, susiję su nagrinėjama tema. Tyrimo metu taikytas diversifikuotas informacijos analizės metodas – anketavimas. Anketose pateikti 16 vartotojams ir 18 vaistinių darbuotojams uždarojo tipo klausimai, t.y. respondentai turėjo pasirinkti vieną ar daugiau galimų atsakymo variantų, kurie atitinka apklausiamųjų nuomonę. Tyrimo metu apklausta 383 vartotojai ir 48 vaistinės darbuotojai. Respondentai – Ukmergės miesto gyventojai. Gauti anketinės apklausos duomenys buvo analizuojami naudojant SPSS 20.00 versiją. Grafikai ir lentelės sudarytos naudojantis Microsoft Office Excel 2010 programa.
Rezultatai:
Iš 383 respondentų maisto papildus perka 271 apklaustųjų. Ištyrėme, kad tik 13 proc. apklaustųjų maisto papildus vartoja dėl netinkamos ar nepilnavertiškos mitybos, kam papildai ir yra skirti. Likusi dalis tikisi fiziologinio poveikio. Net 41 proc. apklaustųjų maisto papildus perka dėl reklamos poveikio. 73 proc. apklaustųjų maisto papildų kokybę vertina atsižvelgdami į įvairias reklamos priemonėmis pateiktą informaciją ir tik 27 proc. vartotojų pirmenybę teikia farmacijos specialisto patarimams prieš juos pirkdami. Net 43 proc. pirkėjų maisto papildus vaistinėje renkasi savarankiškai,
bet net 92 proc. apklaustųjų maisto papildus perka tik vaistinėje, nors jų galima įsigyti ir kitokiais būdais. Ištyrėme, kad net 90 proc. apklaustųjų maisto papildus pirktų tik vaistinėje, net jeigu jais būtų prekiaujama visuose prekybos centruose. Tačiau taip pat pastebėtina, kad moterys yra kur kas lojalesnės vaistinėms nei vyrai.
Išvados:
1. Maisto papildų reklamos teisinis reglamentavimas per daug liberalus ir nenustato griežtų leistinų ribų reklamos kūrėjams. Vis dar yra galimybių gamintojo interpretacijoms netinkamos reklamos atveju. Analizuojant maisto papildų teisinį reglamentavimą, nustatyta, kad maisto papildų ženklinimas, leistinų vartoti teiginių sąrašas bei leistinų medžiagų maisto papildų gamyboje sąrašas yra reglamentuotas tiksliai ir griežtai. Tačiau pasigesta maisto papildų teisės aktų, reglamentuojančių vitaminų bei mineralinių medžiagų, maksimalias ir minimalias leistinas naudoti dozes maisto papildų gamyboje.
2. Vis dar pasitaiko nemažai maisto papildų reklamos pažeidimų, kurių daugumą sudaro maisto papildams priskiriamos gydomosios savybės. Taip pat dažni pažeidimai ir sveikatinimo teiginiuose, ženklinime, vaizdinėje medžiagoje internete, TV reklamoje bei spaudoje.
3. Didžioji dalis maisto papildų vartotojų produktus renkasi vadovaudamiesi reklamoje pateikiama informacija apie produktą. Remdamiesi tyrimo rezultatais, galime teigti, kad reklama formuoja neatitinkanti maisto papildų apibrėžimui įvaizdį. Nemaža dalis maisto papildų reklamoje pristatomi taip, tarsi jie pasižymėtų gydomosiomis ar nuo ligų saugančiomis savybėmis.
4. Vaistinė bei vaistinės darbuotojai turi ypač didelę reikšmę vartotojų pasirinkimui. Būtent vaistinės darbuotojai ir suteikia informaciją, kuria stengiamasi tinkamai informuoti vartotoją apie produkto paskirtį, pakeičiant jo klaidingą įsitikinimą apie savybes, kuriomis toks produktas nepasižymi.
SUMMARY
The Masters Thesis of D. Rastauskas/ Supervisor V. Skyrius, PhD, The Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Pharmacy, Department of Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy – Kaunas.
Theme of Master Thesis: The advertisement‘s of food supplements compliance
with the requirements of legal acts and it’s impact for consumers
The Purpose of Master Thesis: to assess the advertisement‘s of food
supplements compliance with the requiremens of legal acts, to overview the most common violations, to assess the influence of advertisement to consumers.
Technique: Study began with the study plan – Aim and objectives of the thesis
were set, methods for implementation of these chosen. Medical, pharmaceutical and social articles and researches, related with the study were analyzed and reviewed. Diversified information analysis method – questionnaire was applied during the study. The questionnaires contained closed-ended questions, which were formed from 16 questions for consumers and 18 questions for pharmacies; they had to choose one or more available answers which represent their opinion best. During the study 383 users and 48 pharmacies were interviewed. Respondents – residents of the city Ukmergė.
Results:
From 383 interviewed respondents only 271 respondents buy food supplements. Only 13 percent of respondents use supplements due to inadequate nutrition, the rest of them expect for physiological effects. Even 41 percent buy food supplements because of advertising. 73 percent of respondents assess the quality of supplements regarding to various advertising information and only 27 percent prefer the advice of a pharmacist. Even 43 percent of buyers choose supplements in pharmacy themselves but even 92 percent of respondents would buy supplements only in pharmacy. We have investigated
that more than 90 percent of respondents would buy supplements in pharmacy even if all the supplements would be sold in all supermarkets. What is more, younger users prefer sales via internet.
Conclusions:
1. Legal regulations for advertising of food supplements are too liberal and do not determine permissible limits. There are still possibilities for interpretations of the manufacturer in cases of inappropriate advertisement. Analyzing legal regulations for advertisement of food supplements it was determined that labeling, list of allowable to use statements and list of allowable to use materials in manufacturing of food supplements is regulated exactly and strictly, thus legal acts of food supplements regulating minimal and maximal doses of minerals and vitamins allowed in manufacturing of food supplements was missed.
2. There are still a number of food supplements advertising violations, most of whom are misleading health claims related with therapeutic properties. Violations in pictorial material, labeling and descriptions are also common.
3. Majority of the food supplements consumers choose products in accordance with the advertising information. Based on the survey results, it can be stated that advertising form an image of food supplements that contravene it‘s formal definition. 4. Pharmacy and pharmacy staff has the key influence on the choice of the consumer. They also have to correct the bad food supplements advertising effects on consumers.
SANTRUMPOS
VMVT – Valstybinė Maisto ir Veterinarijos Tarnyba VVTAT – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba KT - Konkurencijos tarnyba
ES – Europos Sąjunga
p - duomenims patikrinti taikomas statistinio reikšmingumo lygmuo
SPSS - Statistical Package for the Social Science – Statistinių duomenų apdorojimo
kompiuterinė programa
χ² - susijusių požymių chi kvadrato kriterijus JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
TRA - Tarptautinės reklamos asociacijos EB – Europos Bendrija
EMST - Europos maisto saugos tarnyba LGS - Lietuvos gydytojų sąjunga
SĄVOKOS
• Farmacinė paslauga - vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą. [1]
• Klaidinanti reklama - reklama, kuri bet kokiu būdu, vertinant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti [2].
• Maisto papildas – tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną , kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maisto papildai rinkai tiekiami dozuotomis formomis – kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis, kitomis panašiomis formomis bei miltelių maišeliais, ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis [3].
• Reklama – tai bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą [4].
• Savigyda - gyventojo gydymasis savo nuožiūra pasirinktais nereceptiniais vaistiniais preparatais [5].
• Vaistinės darbuotojas – Vaistininkas, farmakotechnikas, konsultantas. • Vartotojas - „fizinis asmuo, kuris (...) veikia siekdamas tikslų, kuriuos galima laikyti nesusijusiais su jo verslu ar profesija [6]
ĮVADAS
XXI amžius laikomas informacinių technologijų amžiumi, kasdienėje veikloje naudojamės išmaniosiomis technologijomis, nesusimąstydami, kaip iš tiesų per šimtmetį pasikeitė mūsų gyvenimo kokybė. Tačiau technologijų amžius, kartu su visomis teigiamomis naujovėmis, įnešė į žmonių gyvenimą ir ne mažai sumaišties. Gyvenimo tempas pagreitėjo keliolika kartų, esame priversti susidurti su milžiniška informacijos gausa, taip pat toks spartus gyvenimo tempas atsiliepia ir mūsų sveikatai. Visų pirma, turime kalbėti apie visavertę, tinkamai subalansuotą mitybą. Nors ir bandoma atkreipti visuomenės dėmesį į sveiką mitybą, ir ypač akcentuojamas ekologiškų produktų vartojimas, visgi tenka pripažinti, jog didžioji dalis planetos gyventojų yra linkę rinktis „greitąjį maistą“ ir pusfabrikačius. Mūsų namus ir prekybos centrus pasiekia genetiškai modifikuota ir kitaip pritaikyta greitam produkcijos realizavimui skirta mitybos bazė, kurioje žymiai sumažintas mūsų organizmui taip reikalingas subalansuotas mineralų ir vitaminų derinys. Dėl nesubalansuotos mitybos žmogaus organizmas negauna jam būtinų mineralų, vitaminų bei kitų būtinų medžiagų. Dėl nepilnavertės mitybos kenčia ir mūsų imuninė sistema, silpnėja organizmo prisitaikymas prie stresinių būklių, mažėja fizinis aktyvumas, protinė veikla. Neretas mūsų, siekdamas atstatyti trūkstamų medžiagų pusiausvyrą organizme, vis dažniau ir gausiau vartoja maisto papildus. Daugelis galvoja, kad maisto papildai gali pakeisti pilnavertę mitybą. Prie šios nuomonės kūrimo prisideda ir maisto papildų gamintojai, kurie pasitelkę reklamą stengiasi pritraukti kuo daugiau maisto papildų vartotojų. Akivaizdu, kad atsakingas vartotojas, įvertinęs maisto papildų naudą ir žalą savo organizmui, pasirenka, kiek ir kokių maisto papildų vartoti. Tačiau kyla klausimas, maisto papildų reklama atitinka žmogaus sveikatinimo tikslus.
Šiame darbe bandoma analizuoti, dėl kokių priežasčių asmuo perka maisto papildus. Taip pat siekiama įvertinti, kas turi didžiausią įtaką asmeniui renkantis maisto papildus. Darbe taip pat apžvelgiamas farmacijos specialisto vaidmuo konsultuojant bei suteikiant būtiniausią informaciją apie maisto papildus vartotojams.
Siekdami išanalizuoti iškylančius klausimus bei su maisto papildų vartojimu susijusias problemas, pirmiausiai turime įvertinti valstybėje esantį teisinį reguliavimą. Šiame darbe bus analizuojamas maisto papildų platinimo sąlygų, maisto papildų reklamos bei maisto papildų ženklinimo teisinis reglamentavimas.
Darbe atliekamas kokybinis turinio analizės metodas, kurio metu nagrinėjami vaistinėse, internete ir spaudoje pasirodantys reklaminiai leidiniai, kuriuose gausu maisto papildų. Stebima, ar reklamos užsakovai ir teikėjai laikosi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo keliamų reikalavimų, ar vartotojai negauna klaidinančios reklamos.
Tyrimo metu apklausiami žmonės, galimai vartojantys maisto papildus ir farmacijos specialistai, konsultuojantys pirkėjus maisto papildų įsigijimo bei vartojimo klausimais. Anketos struktūra sudaryta taip, kad tiek vartotojų, tiek vaistinės darbuotojų rezultatus būtų galima lyginti ir gauti aiškias bei tikslias išvadas.
Šiuo darbu siekiama įvertinti Lietuvoje galiojantį maisto papildų reklamos teisinį reglamentavimą, nustatyti, kaip šio reglamentavimo laikosi maisto papildų gamintojai, reklamos užsakovai, skleidėjai, taip pat bandoma išanalizuoti, kaip reklama veikia vartotojo ekonominį elgesį bei farmacijos specialisto pasirinkimą.
DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI
Magistro baigiamojo darbo tikslas – įvertinti maisto papildų reklamos atitikimą
teisės aktų reikalavimams ir jos įtaką Ukmergės miesto vartotojams.
Magistro baigiamojo darbo tiriamasis objektas – maisto papildų reklamos
atitikimas Lietuvos ir ES reglamentavimui bei jos poveikis Ukmergės miesto gyventojams.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti maisto papildų reklamą reglamentuojančius teisės aktus. 2. Identifikuoti dažniausiai pasitaikančius maisto papildų reklamos
pažeidimų pobūdžius.
3. Išanalizuoti maisto papildų reklamos įtaką Ukmergės miesto gyventojų apsisprendimui perkant maisto papildus.
4. Apžvelgti vaistinės darbuotojų rekomendacijos svarbą pasirenkant maisto papildą.
Magistro baigiamojo darbo tiriamasis dalykas – šiuo darbu siekiama
išanalizuoti maisto papildų reklamos teisinio reguliavimo ir kontrolės ypatumus. Darbe siekiama atsakyti į klausimą, ar maisto papildų reklamos teisinis reguliavimas ir kontrolė yra pakankami, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą nuo neigiamo maisto papildų reklamos poveikio – savigydos ir neracionalaus maisto papildų vartojimo. Darbe apžvelgiami Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai ir ribojimai maisto papildų reklamai, maisto papildų reklamos kontrolė bei teisinė atsakomybė už maisto papildų reklamos pažeidimus.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Reklama
Reklamos samprata:
Nėra vienodo reklamos apibrėžimo, skirtinguose šaltiniuose reklama yra apibrėžiama skirtingai, štai XX amžiaus autorius reklamą apibrėžia kaip:
1.Reklama yra neasmeninė komunikacijos forma, vykdoma per mokamas informacijos skleidimo priemones [7].
2. Reklama – tai užsakovo apmokamas neasmeniškos informacijos apie prekes, paslaugas ar idėjas skleidimas pasirinktai auditorijai, siekiant užsakovo numatytų tikslų [7].
3.Reklama – tai sąmoningas, kryptingas ir planingas poveikis žmonėms, siekiant tam tikrų tikslų [7]. Tuo tarpu Tarptautinė Reklamos Asociacija (TRA), reklamą klasifikuoja į devynias skirtingas grupes, tačiau, jei remsimės XX amžiaus apibrėžimais, šie apibrėžimai ir reklamos požymiai tinka ir TRA suklasifikuotoms reklamos grupėms.
Tarptautinės reklamos asociacijos (TRA) reklamą klasifikuoja į devynias pagrindines grupes: spaudos reklama; spausdinta reklama; audiovizualinė reklama; parodos ir mugės; reklaminiai suvenyrai; pašto reklama; lauko reklama; ryšiai su visuomene; kompiuterizuota reklama; [8]
Bet kokia reklama turi tiek ekonomines, tiek ir socialines funkcijas.
Svarbu apibrėžti ne tik pačios reklamos sąvoka bei požymius, tačiau turime kalbėti ir apie tai, kokias funkcijas atlieka reklama. Pirmiausiai aptarkime reklamos
ekonomines funkcijas.
Reklamos ekonominės funkcijos:
• Padeda rinkoje subalansuoti prekių / paslaugų pasiūlą ir paklausą; • Tobulina ir skatina naujus gyventojų poreikius;
• Padeda pirkėjams orientuotis rinkoje; • Formuoja visuomenės nuomonę;
• Skatina gamybos tobulėjimą, gaminių kokybę; • Parengia rinką naujoms prekėms;
• Padeda tirti, reguliuoja ir formuoja rinką; • Spartina prekių judėjimą, mažina jų atsargas; • Mažina sezoniškumo įtaką;
• Propaguoja pažangius pardavimo metodus; • Didina pirkėjų skaičių. [9]
Reklamos socialinės funkcijos:
Plečia gyventojų akiratį, turtina jų žinias, supažindina su mokslo ir technikos laimėjimais, vykstančiomis naujovėmis – atlieka tam tikrą švietimo ir mokslo populiarinimo vaidmenį;
Lavina gyventojų estetinį skonį, propaguodama šiuolaikinio dizaino meniškai apipavidalintas prekes, šiuolaikinį meną ir kultūrinius renginius;
Turi įtakos šiuolaikinio, sveiko, kultūringo gyvenimo būdo propagavimui; Propaguoja buities kultūros ir racionalios mitybos principus;
Moko tausoti gamtą, kovoti su netinkamomis vartojimo apraiškomis visuomenėje ir skatina gyventojus imtis visuomenei naudingos veiklos [9].
Reklamą reglamentuojantys teisės aktai, gairės:
1. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 64-1937; 2013, Nr. 57-285 [10].
2. Lietuvos respublikos konkurencijos taryba (KT). Klaidinančios ir neleidžiamos lyginamosios reklamos vertinimo gairės [11].
Aptariant reklamos kaip teisinės kategorijos sampratą, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tobulėjant šiuolaikinėms technologijoms, atsiranda poreikis reglamentuoti ir naujas reklamos rūšis (t. y. reklamą, kuri skleidžiama faksu, telefonu, elektroniniu paštu, internetu ir kt.), kurios kartais neatitinka tradicinio reklamos apibrėžimo, todėl naujausiuose ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos teisės aktuose vartojamos tokios sąvokos, kaip komercinė informacija ar įmonių komercinė veikla vartotojų atžvilgiu, sudarančios prielaidas reklamą vertinti plačiau [12].
Gera reklama gali duoti nemažai naudos ir prekes parduodančiai ar paslaugas teikiančiai firmai, ir tų prekių bei paslaugų pirkėjams. Reklama pirmiausiai tiesiog praneša vartotojui apie prekės egzistavimą, atkreipia į ją potencialių vartotojų dėmesį.
1. 2
Maisto papildas
Maisto papildus prieš daugiau kaip 5000 m. pirmieji pradėjo vartoti kinai. 300 metų prieš m. e. trys Olimpinių žaidynių dalyviai buvo pašalinti iš varžybų todėl, kad vartojo grybus ir gyvulinius baltymus (Barron RL, Vanscoy GJ.,1993). Prieš beveik 2500 metų šiuolaikinės medicinos tėvas Hipokratas tinkamos mitybos sveikatinantį potencialą pabrėžė teiginiu ,,tegul maistas būna vaistu“. Šiandieniniam maisto papildų ir vaistinių preparatų reglamentavimui ši tezė nepritaikytina, nes teisiniu požiūriu tai skirtingos produktų grupės. Vis dėlto problemų jas atskiriant tiek teorijoje, tiek praktikoje tebesama [13].
Reikia pažymėti, kad Lietuvai 2004 metais tapus Europos Sąjungos nare, pasikeitė ir maisto papildų vartojimas. Drįstume pastebėti, kad kaip tik tuo metu padidėjo ir maisto papildų importas. Šiandien Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys maisto papildus, visiškai atitinka ES reikalavimus.“ (Rimantas Stukas) [14].
Kaip jau ne kartą savo nutarimuose yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės nuostatos, kylančios iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, konkuruoja su teisiniu reguliavimu, nustatytu Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose, turi būti teikiama pirmenybė Europos Sąjungos teisės aktų taikymui, išskyrus pačią Konstituciją [15]. Remiantis Europos Sąjungos nutarimais, Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, galioja bendri reikalavimai maisto papildams, kuriuose yra reglamentuota maisto papildų reklamoje bei ženklinime leistini vartoti teiginiai apie maisto produktų sveikumą, leistinų vitaminų bei mineralinių medžiagų sąrašas maisto papildų gamyboje, maisto papildų ženklinimo reikalavimai bei maisto papildų reklamos reikalavimai, kurie yra apibrėžti Europos Tarybos ir LR reglamentuose:
1. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 432/2012, 2012 m. gegužės 16 d. [16]; 2. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą klaidų ištaisymas (Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 404, 2006 m. gruodžio 30 d.) [17];
3. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1170/2009 2009 m. lapkričio 30 d. iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/46/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1925/2006 dėl vitaminų ir mineralinių medžiagų bei jų formų, kurių galima pridėti į maisto produktus, įskaitant maisto papildus, sąrašų [18];
4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos higienos normos HN 17:2010 „Maisto papildai patvirtinimo“ 2010 m. gegužės 13 d. Nr. V-432 [19];
5. Lietuvos Respublikos maisto įstatymas 2000 m. balandžio 4 d. Nr. VIII-1608 [20].
1. 3
Maisto papildų ir vaistinių preparatų sąvokos
Analizuojant maisto papildų [3] ir vaisto apibrėžimus, atkreiptinas dėmesys į du labai panašius teiginius abiejuose aprašymuose: 1) maisto papildų galimas fiziologinis
poveikis, kuris būdingas ir vaistiniams preparatams 2) bei tokia pati dozuota maisto papildų pateikimo forma.
Pasikartojantis teiginys, kad maisto papildai gali turėti fiziologinį poveikį žmogaus organizmui palieka daugiau neaiškumo konkrečiuose ginčuose, kuomet yra sprendžiama, ar maisto papildo reklamoje panaudotas teiginys ar vaizdinė medžiaga atitinka šio apibrėžimo normas, ar jau suteikiama vaistinio preparato savybių. Tokie netikslumai, konkretaus fakto nebuvimai suteikia galimybę interpretacijoms. Kaip teigė Doc., Dr., Vaidas Skyrius „Vitaminų preparatai yra skirti ligų ir sveikatos būklių, išsivysčiusių dėl vitaminų disbalanso arba jų trūkumo organizme, profilaktikai ir joms gydyti. Maisto papildai yra skirti mitybai papildyti„ [21].
Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) 1983 ir 1988 m. jau teko susidurti su tokiomis situacijomis, po kurių šis manipuliacijos veiksnys nebegalioja. Teisingumo Teismas tiek Delattre [22], tiek ir van Bennekom [23] byloje pažymėjo, kad pavartotas maisto papildas, neturintis nieko bendro su vaisto gydomuoju poveikiu, bet visiškai atitiko tuometinio vaisto apibrėžimą ir spręsti, ar tam tikri produktai priskiriami vaistiniams produktams ar ne, kiekvienu konkrečiu atveju turėtų spręsti kompetentingos nacionalinės institucijos, atsižvelgdamos į produkto sudedamąsias medžiagas, ilgalaikį vartojimą ir kitas charakteristikas.
Gyd. S. Maceina teigimu, šiuo metu visuomenėje ypač aktuali tema – neracionalus maisto papildų vartojimas. “Šiandien visiškai neaišku, kas yra tas maisto papildas“ [24].
Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) vadovo profesoriaus Liutauro Labanausko teigimu, dar viena nepakankamai informuotos visuomenės grėsmė, kad vietoj vaistų šiandien neretai pardavinėjami maisto papildai su ta pačia veikliąja medžiaga, o žmonės nežino, kuo vaistas skiriasi nuo maisto papildo. [25]
1. 4 Maisto papildų patekimas į Lietuvos rinką
Iki 2013 m. gruodžio 30 d. Lietuvoje buvo notifikuota 4527 skirtingų maisto papildų iš trečiųjų šalių [26]. Būtina paminėti, kad tuo metu dar nebuvo privaloma maisto papildų notifikacija iš Europos Sąjungos šalių [27].
2014 m. sausio 23 d. įsigaliojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014-01-16 įsakymas Nr. B1-22 „Dėl Pranešimo (notifikavimo) apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus maisto papildus tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame nustatyta, kad pranešti (notifikuoti) apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus maisto papildus reikia Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui [28].
Šiuo įsakymu nustatoma ir būtina pateikti informaciją: tiekiamo maisto papildo etiketės pavyzdį lietuvių kalba;
maisto tvarkymo subjektą identifikuojančius duomenis (fizinio asmens vardas, pavardė, adresas, kuriuo galima siųsti korespondenciją; juridinio asmens ar jo filialo ar atstovybės pavadinimas, kodas, adresas, kuriuo galima siųsti korespondenciją);
maisto tvarkymo subjekto kontaktinius duomenis (telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto adresas) [28].
Probleminių produktų priskyrimo atitinkamai grupei klausimui spręsti Lietuvoje nuo 2006 m. rugsėjo veikė tarpžinybinė komisija (toliau – Komisija) [29]. Ši komisija beveik ketverius metus teikė išvadas ginčytinais atvejais, tačiau 2010 m. gegužę ji buvo panaikinta [30]. Prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sukurtai Saulėtekio komisijai pasiūlius mažinti ,,biurokratinę naštą verslui“ supaprastinant maisto papildų pateikimo į Lietuvos rinką tvarką – t. y. panaikinti maisto papildų registraciją [31].
Taigi, iki 2013 m. gruodžio 30 d. Tarnyba disponavo duomenimis, tik apie maisto papildus, įvežamus į Lietuvą iš vadinamųjų trečiųjų šalių, nepriklausančių Europos
ekonominei bendrijai. Visiems kitiems maisto papildams, kurie buvo įvežami iš ES šalių, papildomas notifikavimas nebuvo privalomas.
Notifikuotų produktų sąrašas skelbiamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) internetiniame puslapyje - notifikuotų maisto papildų sąrašas [32]. Prieš pateikiant maisto papildus į rinką, poveikiui įrodyti nereikia atlikti klinikinių tyrimų. Maisto papildų notifikavimą atliekanti VMVT neturi teisės uždrausti įvežti maisto papildų, nes notifikavimas - tai tik pranešimas apie į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamus maisto papildus.
1. 5
Maisto papildų reklamai keliami reikalavimai
Siekiant apsaugoti vartotojus nuo skleidžiamos klaidingos informacijos, maisto papildų reklamą bandoma griežtai reglamentuoti. Tam yra skirti ir ES teisės aktai, ir valstybių narių nacionaliniai teisės aktai, mūsų darbe Lietuvos Respublikos nacionaliniai teisės aktai.
1. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas Nr. 1924/2006 [17]; 2. ES Komisijos Reglamentas Nr. 432/2012 [16].
3. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 64-1937; 2013, Nr. 57-285 [10].
4. Lietuvos respublikos konkurencijos taryba. Klaidinančios ir neleidžiamos lyginamosios reklamos vertinimo gairės [11].
Taip pat galioja visi, anksčiau aprašyti maisto papildus reglamentuojantys teisės aktai.
Pagrindinis reikalavimas - bet kokios užuominos maisto papildų reklamoje apie jo gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes klaidina vartotojus, nebent tie teiginiai yra nurodyti Europos Tarybos Reglamente Nr. 1924/2006 apie leistinus vartoti maisto produktų sveikatingumo teiginius [17] arba Europos Sąjungos Komisijos Reglamente 13 straipsnio 3 priede išvardintus teiginius [16]. Siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir palengvinti jiems pasirinkimą, į rinką patenkantys maisto papildai turi būti saugūs ir tinkamai paženklinti. Todėl 2006 m. gruodžio 20 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų
maistingumą ir sveikumą. Įsigaliojęs 2007 m. liepos 1 d. Reglamentas yra privalomas ir tiesiogiai taikomas visose ES valstybėse.
”Europos Komisija yra patvirtinusi 250 teiginių apie maisto produktų ir papildų sveikumą, susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą. Daugiausiai šiame sąraše teiginių apie vitaminų ir mineralinių medžiagų teigiamą poveikį sveikatai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Ona Sužiedelytė atkreipia dėmesį, kad visų leidžiamų teiginių pagrįstumą yra įvertinusi ir patvirtinusi Europos maisto saugos tarnyba (EMST). Naujoje reglamento redakcijoje dėl sveikatingumo teiginių daugelis pakeitimų yra susiję su ankstesniame variante naudotu angliško žodžio „contributes“ vertiniu „svarbus“. „Dar 2012 m. birželį Briuselyje vykusiame pasitarime, Europos Sąjungos valstybių narių ekspertai nusprendė, kad angliškas žodis „contributes“ neturėtų būti verčiamas kaip „svarbus“. Lietuvių kalboje šio angliško žodžio mintį ir prasmę labiausiai atitinka posakis „padeda palaikyti“. Mat deklaruojamas tam tikros medžiagos poveikis sveikatai yra tikėtinas, tačiau kartu pažymima, kad organizmo funkcijas lemia daug kompleksinių faktorių ir vienos medžiagos vartojimas iš esmės pakeisti ar pagerinti organizmo funkcijų negali“ [33].
Naujai priimtame reglamente (ES) Nr. 274/2014 [34], pavyzdžiui, teiginys „vitaminas A svarbus normaliai odos būklei palaikyti“ pakeistas teiginiu „vitaminas A padeda palaikyti normalią odos būklę“.
Vaistų ir maisto papildų formų ir pakuočių panašumai, prekyba maisto papildais vaistinėse, gydytojų ir vaistininkų rekomendacijos – tai veiksniai, lemiantys šių produktų sutapatinimą vidutinio vartotojo sąmonėje ir atitinkamą ekonominį elgesį [35].
Maisto papildų ženklinimas privalo atitikti Lietuvos Higienos Normos HN
17/2010 keliamus reikalavimus [19].
Ženklinant maisto papildus nurodoma:
1. Maisto papildo rekomenduojama paros kiekį.
2. Maistinių ar kitų produktų apibūdinančių medžiagų kategorijų pavadinimai arba nuoroda apie maistinių ar kitų medžiagų pobūdį.
3. Perspėjimas neviršyti rekomenduojamos paros normos.
4. Paaiškinimas, kad maisto papildas neturėtų būti vartojimas kaip maisto pakaitalas.
5. Perspėjimas, kad maisto papildas turėtų būti laikomas vaikams nepasiekiamoje vietoje. Maisto papilde esančių maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį ar fiziologinį poveikį, kiekiai, esantys siūlomame suvartoti per parą maisto papildo kiekyje [36].
N
uo 2014 m. sausio 1 d. maisto papildų reklamoje privalo būti aiški nuoroda “Maisto papildas“ [27]. Lietuvoje vis didėja maisto papildų rinka. VMVT vyr. specialisto Donato Valavičiaus teigimu, naujoje Reklamos įstatymo redakcijoje nemažai pokyčių palies maisto papildų reklamą, kur pastaraisiais metais nustatoma bene daugiausia pažeidimų. „Šis reikalavimas leis vartotojui lengviau atskirti panašiai atrodantį maisto papildą nuo vaistinio preparato. Dabar vartotojai kartais yra klaidinami maisto papildo išvaizdos ir mano, kad įsigyja vaistinį preparatą, turintį gydomąją paskirtį. Tačiau reikėtų visuomet prisiminti, kad maisto papildas nėra skirtas gydymui, o tik mitybai papildyti“ [37].Rekomenduojama Paros Norma (RPN) tai vienas iš būdų vartotojui orientuotis
tarp gausybės maisto papildų. LR SAM įsakymu, ant kiekvienos maisto papildo pakuotės ar informacinio lapelio turi būti nurodytą kai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų rekomenduojamos paros normos (RPN), kurios yra aprašytos Lietuvos higienos normos HN 199:2002 įsakymo 4 priede [19]. Tokie reikalavimai yra būtini siekiant išvengti maisto papildų perdozavimo atvejų. Kaip teigia prof., habil., Dr. Arūnas Savickas: „Kai kurios vaistinės medžiagos patenka į maisto papildų sudėtį, kuriais gali prekiauti bet kuri maisto prekybos įmonė. Labai svarbu žmogui įvertinti bendrą, pavyzdžiui, karotinų kiekį, norint išvengti galimo perdozavimo. Iš beta karotino organizme gaminamas vitaminas A. Beta karotinas veikia kaip antioksidantas – saugo žmogaus organizmą nuo kenksmingo laisvųjų radikalų poveikio, odą – nuo saulės nudegimų, padeda išlaikyti odos elastingumą, lėtina kataraktos vystymąsi, stiprina imunitetą. Per parą rekomenduojama suvartoti 1,5–1,8 mg beta karotino. Jo perdozavus žmogus gali pradėti viduriuoti, rankų ir pėdų odos spalva įgauna gelsvą atspalvį. Nutraukus vartoti šis pašalinis poveikis išnyksta, bet stipriai perdozavus gali pakenkti kepenims ir kitiems organams“. [38]. Prieš vartojant maisto papildą rekomenduočiau atidžiai perskaityti ant pakuotės pateiktą informaciją apie papildo sudėtį. Į kai kurių maisto papildų sudėtį įeinančių medžiagų, pavyzdžiui,
vitaminų, kiekis kartais gali viršyti rekomenduojamą paros normą net keliais šimtais procentų (lektorius medicinos mokslų daktaras Vaidas Skyrius [21].
Maisto papildų sudėties reglamentavimas. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV)
Reklamos Tarnybos teigimu: „ES Tarybos direktyva Nr. 1170/2009 [18], kuri reglamentuoja galimus naudoti vitaminus ir mineralines medžiagas yra pakankamai palanki ir remiantis šiuo reglamentu galimi netgi 136 galimi medžiagų šaltiniai“ [39].
VVKT Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėja Virginija Žilėnaitė-Puodžiuvienė sako: „Į Lietuvos rinką patenka maisto papildų, kuriuose yra labai dideli vitaminų bei mineralų kiekiai, galintys būti netgi žalingi sveikatai. Tarkime, vitamino A dozės maisto papilduose yra didesnės nei vaistiniame preparate. Jį vartodama nėščioji gali apnuodyti vaisių, o vyresnio amžiaus moteriai per didelės vitamino A dozės gali paskatinti osteoporozės vystymąsi ir kaulų lūžių riziką“ [40]. LGS vadovo, Liutauro Labanausko teigimu: „Turiu nemažai ir tokių pavyzdžių, kai maisto papildas su tam tikra veikliąja medžiaga sukelia pašalinius poveikius, nes ji neišvalyta [25]. Maisto papilduose leidžiamų naudoti maisto priedų sudėtį reglamentuoja Lietuvos Higienos Norma HN 53:2010, kurioje yra nurodyti galimi saldikliai, dažikliai [41].
1. 6
Maisto papildų reklamos kontrolė
Maisto papildų reklamą kontroliuoja trys valstybinės įstaigos: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnyba (LR KT)
VMVT inspektoriai, nustatę Reklamos įstatymo pažeidimus, surašo Reklamos įstatymo pažeidimo protokolus ir perduoda medžiagą VVTAT, kuri priima sprendimus dėl nuobaudų skyrimo [42].
1. 7
Klaidinanti reklama
JAV atliktais tyrimais nustatyta, kad nors ir nėra atlikta jokių farmakologinių tyrimų su maisto papildais ir nėra pagrįstas jų fiziologinis poveikis, tačiau net 85 proc. apklaustųjų tiki, kad jų vartojami maisto papildai padeda jiems įveikti ligas [43]. JAV atlikti tyrimai rodo, kad populiariausias maisto papildas tiek reklamoje, [43] tiek ir vartojime yra žuvų taukai. Net 24 proc. apklaustųjų renkasi šiuos maisto papildus reguliariai. Neįtikėtina, bet net 25 proc. apklaustųjų, iš 85 proc. apklaustųjų, kurie vartoja maisto papildus, nenustotų vartoti savo maisto papildus, jeigu sužinotų, kad reklama buvo nepagrįsta ir maisto papildas yra neveiksmingas. „Darant išvadas galima sakyti, jog žmonės vartoja maisto papildus vien dėlto, kad sumokėję didelius pinigus jie tikisi ir grįžtamos naudos, neatsižvelgiant į realią grąžą“ [43]. Lietuvoje kol kas panašaus tipo tyrimų nėra atlikta. VVKT Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėja Virginija Žilėnaitė-Puodžiuvienė neabejoja, „kad maisto papildų populiarumą lėmė reklama, mada ir šiuolaikinis gyvenimo būdas, kai lengviau praryti piliulę, nei pasigaminti visaverčio maisto. Ir ypač, kai tiki, kad ta piliulė – visagalė“.
Sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti, remiamasi LR Reklamos įstatymu [10].
1. 8 Maisto papildų reklamos pažeidimai, baudos
Neretai maisto papildų reklama gali būti klaidinanti vartotojo atžvilgiu. Tokius ir panašius atvejus yra sunku užfiksuoti, juo labiau sudėtinga tinkamai paruošti visą reikalingą dokumentaciją pažeidimo protokolui. Teisminiam ginčui labai svarbi tiksli faktinė medžiaga, surinkta apie klaidinantį reklamos pobūdį. Kalbant apie sankcijas, gresiančias už reklamos pažeidimus, jos yra numatytos Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo VI skirsnyje 22 straipsnyje. [10] bei skiriamos reklamos tiekėjui, jų dydis priklauso nuo lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Reklamos teikėjas po VVTAT skirtos nuobaudos, per 20 darbo dienų gali skųsti sprendimą Administraciniam Teismui.
Būtina atkreipti dėmesį, kad kol pažeidimas yra nagrinėjamas VVTAT tarnyboje ar Administraciniame Teisme, reklamos teikėjas savo veiklos neprivalo stabdyti.
“Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba siekia, kad Lietuvos vartotojai nebūtų klaidinami ir gautų objektyvią informaciją apie produktų kokybę ir saugą. Taip pat glaudžiai bendradarbiaujama su Europos maisto saugos tarnyba ir naudojasi šios institucijos išaiškinimais ir rekomendacijomis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos skirtos baudos už reklamos įstatymo nustatytus pažeidimus yra nuo 1000 iki 15500 litų” [44]. 2014 m. peržengta maksimalios baudos riba, kuri paskirta už pakartotinus maisto papildų reklamos pažeidimus ir šiuo metu siekia 18000 Lt [45].
2. TYRIMO METODIKA
2. 1 Tyrimo organizavimas
Prieš organizuojant tyrimą, buvo analizuojama mokslinė literatūra bei ankstesni moksliniai darbai maisto papildų reklamos bei ženklinimo tema. Tyrimo pradžioje sudarytas tyrimo planas – nustatyti tyrimo tikslai, suformuluoti uždaviniai, pasirinkti tyrimo metodai. Atsižvelgiant į generalinę tyrimo aibę, nustatytas tyrimo imties tūris.
2. 2 Tyrimo metodai
Ruošiant magistrinį darbą buvo naudojami šie tyrimo metodai:
1. Teorinis analizės metodas. Apžvelgti galiojantys teisės aktai, tyrimai, literatūros šaltiniai susiję su magistriniame darbe nagrinėjama tema.
2. Empiriniai analizės metodai:
Pasirinktas kokybinis turinio analizės metodas, kurio metu buvo renkama informacija apie Lietuvos rinkoje, įvairias būdais skleidžiamą maisto papildų reklamą ir lyginamas jos atitikimas esamam teisiniam reglamentavimui.
Atliktas diversifikuotas analizės metodas – anketavimas. Tai duomenų rinkimo metodas, kuomet respondentas pats savarankiškai pildo pateiktą klausimyną. Tokiu būdu sudarytos sąlygos klausimyną pildyti išsaugant pateiktos informacijos anonimiškumą bei išvengiama galimos įtakos. Paruoštos ir surinktos anketinės apklausos. Atliktos respondentų kiekybinės apklausos, siekiant įvertinti jų požiūrį į maisto papildų reklamą bei jų vartojimą. Apklausiami maisto papildų galimi vartotojai bei vaistinių darbuotojai. Statistiniai tyrimo metodai. Atlikta gautų duomenų analizė, naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Science)20.00 versiją.
2. 3 Instrumentiniai tyrimo metodai
Pirmoje tyrimo dalyje buvo renkama informacija iš įvairių maisto papildų reklamą skleidžiančių šaltinių: spaudos reklama; spausdinta reklama, audiovizualinė reklama, pašto reklama, lauko reklama.
Antroje tyrimo dalyje buvo sudarytos dvi anoniminės anketinės apklausos. Anketose pateikti 18 klausimų vartotojams (žiūrėti priedas Nr. 3) bei 16 klausimų vaistinių darbuotojams (žiūrėti priedas Nr.2). Respondentai turėjo pasirinkti vieną ar daugiau galimų atsakymo variantų, kurie atitinka apklausiamųjų nuomonę.
Anketos struktūrinės dalys:
1. Įvadinė dalis. Joje respondentams paprastai ir motyvuotai paaiškinta, kodėl atliekamas tyrimas.
2. Klausimai apie maisto papildų reklamą. t.y. ar respondentas perka maisto papildus paveiktas kokios nors rūšies reklamos ar dėl kitų priežasčių.
3. Klausimai apie maisto papildų pasirinkimo kriterijus, t.y. į kokias savybes kreipiamas dėmesys renkantis papildus, iš kokių šaltinių ieškoma informacijos.
4. Klausimai apie vaistininko vaidmenį jo pasirinkime. 5. Demografinės charakteristikos.
2. 4 Duomenų analizės metodai
Pirmojo tyrimo metu buvo lyginama maisto papildų reklamos turinio formos atitikimas galiojantiems teisės aktų reikalavimams. Aprašomi rasti galimi pažeidimai.
Tyrimo metu gauti anketinės apklausos duomenys buvo analizuojami naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS (Statistical Package for Social Science) programos 20.0 versijos programinį paketą. Statistiniams ryšiams įvertinti naudotas susijusių požymių chi kvadrato (χ²) kriterijus. Duomenims patikrinti taikytas statistinio reikšmingumo lygmuo p, kai p<0,05 rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi.
2. 5 Tiriamųjų atranka ir tyrimo kontingentas
Pirmajai tyrimo daliai atlikti buvo pasirinkta visa įmanoma maisto papildų reklama internete, spaudoje, televizijoje. Antrojoje tyrimo dalyje buvo apklausiami gyventojai nuo 16 m. ir visi Ukmergės vaistinėse dirbantys vaistinių darbuotojai.
Pirmoji tyrimo dalis buvo atliekama nuo 2013 m. lapkričio 2 d. Tyrimo metu buvo renkama informacija apie Lietuvos Respublikoje reklamos teikėjų skleidžiama maisto papildų reklamą.
Antroji tyrimo dalis buvo atliekama nuo 2014 metų birželio 30 d. iki 2014 metų rugpjūčio 18 d Ukmergės mieste. Iš viso tyrimo metu buvo apklausta 383 gyventojų, iš kurių 271 vartoja maisto papildus, bei 48 vaistinių darbuotojai, kurie konsultuoja pirkėjus. Apklausos buvo vykdomos visuomenės vaistinėse.
Pradžioje buvo išnagrinėtos sociodemografinės vartotojų charakteristikos.
Apklausoje dalyvavusių gyventojų amžiaus vidurkis buvo 45,39 metai. Kaip matome iš 1 paveikslo, net 66,05 proc. sudaro moterys. Tyrime aiškiai dominuoja (76,28 proc.) miesto gyventojai (2 paveiklas).
2. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamą vietą
Respondentų pasiskirstyme pagal pajamas vienam šeimos nariui (3pav.), labiausiai išsiskiria dvi grupės - iki 700Lt (31,69proc.) ir 1000-2000Lt (32,51 proc.).
3. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pajamas vienas šeimos nariui.
Kaip matome 4 paveiksle, panašus pasiskirstymas ir pagal išsilavinimą. Didžiausia grupė respondentų, turintys profesinį kvalifikacinį išsilavinimą (29 proc.), vos
11 proc. didesnė nei mažiausia grupė respondentų, turintys aukštąjį išsilavinimą (20,47 proc.).
4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą.
Tuo tarpu 5 paveiksle matyti, kad dauguma (69 proc.) yra dirbantys asmenys, 16 proc. sudarė pensininkai. Likusios socialinės grupės pasiskirstė labai tolygiai.
4. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal socialinę padėtį.
Analizuojamų vartotojų bruožai n % Lytis Vyras 113 30% Moteris 266 70% Jūsų amžius iki 20 m. 17 5% 20-29 m. 41 11% 30-39 m. 41 11% 40-49 m. 72 19% 50-59 m. 129 35% 60-69 m. 35 9% Daugiau nei 70 m. 36 10% Gyvenama vieta Miestas 289 76% Kaimas 90 24% Pajamos vienam šeimos nariui Iki 700 Lt. 116 32% 700 - 1000 Lt. 88 24% 1000 - 2000 Lt. 119 33% Daugiau nei 2000 Lt. 43 12% Išsilavinimas Vidurinis 106 28% Auštasis neuniversitetinis 97 26% Universitetinis 67 18% Profesinis kvalifikacinis 109 29% Socialinė padėtis Dirbantis 261 69% Bedarbis/Namų šeimininkė 32 8% Studentas moksleivis 27 7% Pensininkas 59 16%
3. DARBO REZULTATŲ APŽVALGA
3. 1
Teiginių apie maisto produktų sveikumą naudojimas maisto
papildų reklamoje
Europos Komisijos Reglamentas Nr. 432/2012 [16] ir Nr. 274/2014 [34] reglamentuoja visus galimus teiginius apie maisto produktų sveikumą. Visi teiginiai yra pateikti šio įstatymo 13 straipsnio 3 priede. Visi kiti teiginiai, pavartoti maisto papildų ženklinime ar reklamoje, kurie nėra įtraukti į šį sąrašą, gali būti laikytini kaip pažeidžiantys teisės aktus.
Leistini teiginiai negali būti orientuoti į gydomąsias ar profilaktines maisto papildo savybes. ES reglamentas Nr. 274/2014 maisto papildų skleidžiamoje reklamoje žodį „svarbus“ pakeitė į „padeda palaikyti“.
Neleistini teiginiai apibrėžti ES reglamente Nr. 1924/2006:
Teiginiai, kuriais gali būti užsimenama, kad gali būti padarytas poveikis dėl to maisto produkto nevartojimo.
Teiginys, nurodantis, kiek ir kaip greitai galima numesti svorio.
Teiginys, darantis nuorodą į atskirų sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijas.
3. 2
Maisto papildų reklamos pažeidimai įvairiose reklamos sklaidos
rūšyse, ženklinime.
1. Viename reklaminės spaudos leidinyje, kalio, magnio tirpių miltelių maisto papildų aprašyme teigiama – „Palaiko širdies ir kraujagyslių funkcijas, normalią raumenų veiklą, atstato skysčių pusiausvyrą“. Analizuodamas šių dviejų mineralų Europos Tarybos reglamente Nr. 432/2012 leistinus vartoti teiginius, skelbiamų dviejų teiginių neradau. Vienintelis leistinas ir pavartotas teiginys „svarbus normaliai raumenų
veiklai“. Tokią reklamą vartotojas gali suprasti kaip vaistinį preparatą, kuris skirtas širdies ir kraujagyslių sistemai gydyti bei skysčių pusiausvyrai atstatyti. Farmacijos specialistas, atlikdamas farmacinę paslaugą, apie galimą magnio ir kalio įtaką širdies ir kraujagyslių sistemai galėtų bandyti aiškinti turimomis medicininėmis žiniomis. Bet „atstato skysčių pusiausvyrą“ teiginio, manau, nepaaiškintų ir reklamos teikėjas. Maisto papildo reklaminis teiginys neatitinka ES komisijos reglamento Nr. 432/2012 dėl leistinų vartoti teiginių pateikto sąrašo ir pažeidžia LR Maisto Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį „Draudžiama nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes“.
2. Kito leidinio, produkto su nakviša reklamoje, teiginys skamba - „tai Prancūzijoje gimusi moteriškumo kapsulė odos drėgmei, veidui be raukšlių, hormonų balansui ir geram miegui“. Šiuo teiginiu ne tik kad nėra užsimenama apie galima poveikį, bet vardinamos indikacijos, priskiriamos gydomosios savybės. Toks teiginys pažeidžia pagrindinį maisto papildų ir vaistinių preparatų tarpusavio sąvokų skirtumą ir priskiria maisto papildui gydomųjų savybių,o tai yra draudžiama visuose maisto papildų bei jų reklamos galiojančiuose reglamentuose. Reklamos suklaidintas vartotojas, perskaitęs tokius teiginius, tikėsis konkretaus rezultato, o jo negavęs tikėtina, kad kreipsis į farmacijos specialistą su pretenzijomis. Galima konfliktinės situacijos pasekmė – nepatenkintas vartotojas, kritęs pasitikėjimas vaistinę, o laimėtojas reklamos teikėjas. Tokie teiginiai pažeidžia LR Maisto Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį „Draudžiama nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes“.
3. Kito vaistinių tinklo akcijų žurnale matome teiginius prie žuvų taukų – „Širdžiai ir imunitetui“ ir „Smegenims ir regėjimui“. Jokių kitokių teiginių apie tai, kad šis preparatas gali padėti šioms organizmo sistemų grupėms nėra. Tai galima spręsti, kad šis maisto papildas turi gydomųjų savybių, veikia tiesiogiai širdį, imunitetą, smegenis bei regėjimą ir pažeidžia visus maisto papildų reklamos reglamentus. Esant tokiai agresyviai reklamai, suklaidintas vartotojas tikėsis tiesioginio poveikio širdžiai, akims, smegenims.... Nesant kvalifikuoto specialisto konsultacijos, gali būti praleistos rimtos širdies ar kitų organų patologijos. Tokie teiginiai pažeidžia LR Maisto Įstatymo 5
straipsnio 2 dalį „Draudžiama nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes“.
4. Reklamos teikėjo šūkis „Dviejų širdžių jėga“. Ar tikrai, vartojant šiuos papildus, vartotojas jaus dviejų širdžių jėgą? Visiškai prasilenkta su logiškumo principu ir šis šūkis turėtų būti vertinamas Konkurencijos Tarybos. Teoriškai, šioje absurdiškoje situacijoje tokiam reklamos suklaidintam vartotojui farmacijos specialistas turės aiškinti, kad žmogaus organizmas negali patirti dviejų širdžių jėgos.
5. Viename iš reklaminių bukletų randu maisto papildą su vitaminu A ir E. Gamintojas teigia: „Vitaminas A yra būtinas normaliai akių funkcijai“. Su šiuo teiginiu galima sutikti, ir, paprašytas gamintojas, nesunkiai galėtų apginti jį moksliniais tyrimais. Tačiau to paties preparato aprašymo pabaigoje reklamos teikėjas teigia: „“Preparatas X“ – matosi, kad veikia“. Teigti, kad šis teiginys yra priskiriamas klaidinančiai reklamai iškart negalime, bet pagal reglamentą, reklamos tikėjęs paprašytas VMVT ar kitų atsakingų institucijų, turėtų pagrįsti savo ši teiginį moksliniais tyrimais, o maisto papildų kontekste tai padaryti būtų be galo sunku.
6. Kitame reklaminiame leidinyje produkto apraše skamba frazė „Judėk nuolatos. Pagalba sąnariams Nr.1“. Tokie teiginiai yra griežtai draudžiami ir turėtų būti svarstomi Konkurencijos Tarybos. Išskirti preparatus, kaip „Pasirinkimas Nr.1“, „Pagalba sąnariams Nr.1“ ir pan., yra draudžiama. Reklamos tekėjęs tiesiog nesugebėtų moksliškai apginti šio savo teiginio. Tokios reklamos paveikti vartotojai gali prašyti konkrečiai „pasirinkimo Nr. 1“. Neatmetama galimybė, kad toje vaistinėje dirbantis specialistas net nežino, kurioje vaistinėje ir koks preparatas yra minimas tokioje reklamoje. Tokios sąlygos yra taikomos dažniausiai konkrečiai viename vaistinių tinkle, kai analogiškos sudėties maisto papildai yra ir kitose vaistinėse, dažniausiai net mažesne kaina. Šūkis „Pasirinkimas Nr. 1“ nukreipia vartotoją būtent į tą tinklą ar vaistinę. Taip yra iškraipoma rinkos dalis.
7. Priede Nr. 1, 1 pav. yra pateikiama nuotrauka iš reklaminio plakato, kurioje matome, kad maisto papildas ir vaistinis preparatas plakate pateikti vienas šalia kito su aiškiai nurodyta ta pačia indikacija - „Virškinimui“. Preparatai: „Raphacolin C“ ir „Gastro forte“. Tokia reklama yra neleistina ir klaidinanti. Dėl tokių pažeidimų, dažniausiai būna kalti ne reklamos užsakovai, bet reklamos skleidėjai. Tokie teiginiai
pažeidžia LR Maisto Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį „Draudžiama nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes“.
8. Priede Nr. 1, 2 pav. yra pateikiama nuotrauka, kurioje matome maisto papildo „gydoma“ indikacija, pavaizduota vaizdine forma – skaudanti gerklė. Neleidžiamų teiginių nėra, tačiau tokia reklama yra klaidinanti, nes šiuo pateikimo būdu vartotojui daromas įspūdis apie maisto papildo gydomąsias savybes. Tokie vaizdiniai teiginiai pažeidžia LR Reklamos įstatymas 5 straipsnis 3 skirsnis ir yra traktuojami kaip klaidinanti reklama.
9. Priede Nr. 1, 3 pav. yra pateikiama nuotrauka iš maisto papildų reklaminio bukleto. Maisto papildo sudėtyje yra kalio ir magnio mikroelementai. Analizuojant ES reglamentą Nr. 432/2012 pateiktus teiginius, teiginys „mažina nuovargį“ nerastas. Rastas teiginys – „padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį“. Maisto papildo reklaminis teiginys neatitinka ES komisijos reglamento Nr. 432/2012, dėl leistinų vartoti teiginių pateikto sąrašo ir pažeidžia LR Maisto Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį „Draudžiama nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes“.
10. Priede Nr. 1, 4 pav. yra pateikiama informacija apie elektroninėje prekyboje siūlomą lieknėjimui skirtą maisto papildą. Aprašyme teigiama – „Per kursą galima numesti nuo 15 kg. Vienas kursas susideda iš 3 dėžučių. Su viena dėžute galima numesti nuo 6 kg iki 10 kg svorio“. Vartojamas neleistinas teiginys „padeda numesti svorio“, kuris turi būti moksliškai pagrįstas. Taip pat „vienas kursas susideda iš trijų dėžučių“. Toks teiginys galimai pažeidžia Reklamos įstatymo 1 straipsnio 1 dalį. Vartotojas nusipirkęs maisto papildą vieną kartą yra skatinamas pirkti maisto papildą toliau.
Tokie teiginiai yra įtraukti į neleidžiama vartoti teiginių apie sveikatingumą sąrašą ES reglamente Nr. 1924/2006. IV skyrių 12 straipsnį, todėl yra laikoma kaip klaidinanti reklama.
11. Priede Nr. 1, 5 pav. yra pateikiama maisto papildo buteliuko nuotrauka, kurioje matome „Rekomenduoja gydytojai“. Toks teiginys yra draudžiamas pagal ES Reglamentą Nr. 1924/2006 ir yra laikoma kaip klaidinanti reklama.
12. Priede Nr. 1, 6 pav. yra pateikiama nuotrauka, kurioje matome maisto papildą priskirta prie vaistinių preparatų. Tokiu atveju yra pažeidžiami visi maisto papildus bei jų reklamą reglamentuojantys teisės aktai.
13. Priede Nr. 1, 7 pav. yra pateikiama nuotrauka, kurioje reklaminio teiginio tekstas skamba „Miegui ir ramybei“. Toks teiginys pažeidžia LR Maisto įstatymą kuriuo draudžiama maisto papildui suteikti gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes.
14. Priede Nr. 1, 8 pav. matome reklaminią juostelę su užrašu „Nepraleisk progos“, kuri uždengia visą privalomos informacijos apie maisto papildo aprašymą. Tai pažeidžia LR HN 17:2010 dėl privalomo maisto papildų pakuotės ženklinimo.
15. Priede Nr. 1, 9 pav. matome nuotrauka iš reklaminio plakato, kuriame matyti maisto papildams nenurodyta nuoroda „Maisto papildas“. Tokios nuorodos nenurodymas pažeidžia Reklamos įstatymo 14 straipsnio 4 dalį.
16. Priede Nr.1, 10 pav. matome maisto papildo nuotrauką iš internetinės prekybos, kurioje nėra maisto papildo aprašymo lietuvių kalba. Tai pažeidžia LR HN 17:2010.
17. Priede Nr.1 11 pav. matome maisto papildą, į kurio sudėtį įeina acetilcisteinas ir askorbo rūgštis. Askorbo rūgštis yra įtraukta į ES 1170/2009 leistinų medžiagų sąrašą ir ant pakuotės pagal reikalavimus nurodyta RPN. Acetilcisteinas šiai dienai priskiriamas prie vaistinių medžiagų. Maisto papildas nepažeidžia teisinio reglamentavimo, tačiau manau, kad po planuojamo privalomo maisto papildų notifikavimo iki 2015 m., jo rinkoje nebeliks. Tokiais maisto papildais prekiauti yra būtina farmacijos specialisto konsultacija.
18. Priede Nr.1 12 pav. yra pateikiama maisto papildo nuotrauka, į kurio sudėtį įeina vaistinė medžiaga – diosmektitas. Medžiaga nėra įtraukta į ES reglamento Nr. 1170/2009 leistinų naudoti medžiagų sąrašą maisto papildų gamyboje. Maisto papildas nepažeidžia teisinio reglamentavimo, tačiau manau, kad po planuojamo privalomo maisto papildų notifikavimo iki 2015 m., jo rinkoje nebeliks. Tokiais maisto papildais prekiauti yra būtina farmacijos specialisto konsultacija.
19. Priede Nr.1 13 pav. yra pateikiama maisto papildo nuotrauka su vitamino D RPN. Vitamino D RPN yra 400 proc. Analizuojant galiojančius maisto papildų teisės
aktus pažeidimų nerasta, bet riebaluose tirpus vitaminas turi polinkį kauptis organizme ir sukelti nepageidaujamas reakcijas. Reglamento, reglamentuojančio maksimalias ir minimalias vitaminų koncentracijas maisto papilduose nėra, o esant tokioms situacijoms jis būtinas.
4. REZULTATAI
Į kontrolinį klausimą, “ar perkate maisto papildus?”, teigiamai atsakė 271 respondentai(70,76 proc.), toliau bus nagrinėjama tik ši apklaustųjų imtis(6 paveikslas).
Požiūrio į maisto papildus skirtumams tarp skirtingų amžiaus, lyties, išsilavinimo bei pajamų vienam šeimos nariui grupių vertinti bus naudojamas Chi-kvadrat kriterijus. Skirtumai bus laikomi statistiškai reikšmingi, jei Chi-kvadarat kriterijaus statistikos p-reikšmė bus mažesnė nei 0,05.
6. Pav. Ar perkate maisto papildus?
4.1 Maisto papildų reklamos įtaka vartotojams
Kaip matome 7 paveiksle, pagrindinės priežastys, kodėl respondentai vartoja maisto papildus, yra noras saugoti organizmą (25 proc.) ir imuniteto stiprinimas (34 proc.). Tačiau pažymėtina, kad tik 13 proc. respondentų teigia, kad maisto papildus vartoja dėl netinkamos ar nepilnavertiškos mitybos, o tai ir yra pagrindinė jų paskirtis. Pastebėta, kad net 59 proc. apklaustųjų maisto papildus vartoja norėdami apsaugoti organizmą ar imunitetui stiprinti, ką galima būtų traktuoti kaip stiprų reklamos poveikį dėl maisto papildų būtinumo.
7. Pav. Kodėl vartojate maisto papildus?
Tas pats pastebima ir vaistinių darbuotojų atsakymuose (8 paveikslas). Jų nuomone, tik 4,5 proc. pirkėjų maisto papildus perka dėl nepilnavertiškos mitybos. Didžioji dalis vartotojų tikisi fiziologinio ar gydomojo poveikio.
9 paveiksle pateikti rezultatai rodo, kad gydytojo ar vaistininko rekomendacija (40 proc.) darė didžiausią įtaką respondentų apsisprendimui pirkti maisto papildą, nedaug atsilieka ir tie, kurie juos visada vartoja (22 proc.).
9. pav. Pav. Kodėl perkate būtent šį maisto papildą?
4 lentelėje pateikti rezultatai rodo, kad priežastys, kodėl respondentai pirko maisto papildą, statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp lyčių. Moterys gerokai labiau pasiduoda vaistininko įtakai, tuo tarpu vyrų pasirinkimą labiau lemia įprotis bei kitos priežastys (žr. 4 lentelė).
.
4. lentelė. Statistinis reikšmingumas pagal lytį.
Požymis
Respondentų pasirinkimas proc. (skaičius n)
Statistinis patikimumas Mačiau reklamą per TV apie akciją Mačiau reklamą per TV, kad gera sudėtis Visada juos vartoju Rekomendavo gydytojas/vaistininkas Kita Lytis Moteris (n=22) 12.4 (n=8) 4.5 (n=43) 24.3 45.8 (n=81) (n=23) 13 p = 0.018 Vyras (n=5) 9.3 0 (n=0) (n=14) 25.9 18.5 (n=10) (n=25) 46.3
Reklama per TV didžiausią įtaką daro vyresnio amžiaus žmonėms, tuo tarpu tarp jaunesnių respondentų vyrauja kitos priežastys (žr. 5 lentelė). Tai atsispindi 5 lentelėje: labiausiai reklamos pažeidžiama grupė yra vyresnio amžiaus vartotojai. Taip pat matome, kad vaistinės darbuotojo poveikis maisto papildų pasirinkimui taip pat labai svarbus.
5. lentelė. Statistinis reikšmingumas pagal amžių grupes.
Požymis
Respondentų pasiskirstymas proc. (n=skaičius)
Statistinis patikimum as Mačiau reklamą per TV apie akciją Mačiau reklamą per TV, kad gera sudėtis Visada juos vartoju Rekomendavo gydytojas/vais tininkas Kita Amžius iki 20 m. 0 (n=0) 0 (n=0) 33.3 (n=1) 11 (n=1) 55.6 (n=5) p=0.055 20-29 m. 5.1 (n=2) 2.6 (n=1) 20.5 (n=8) 46.2 (n=18) 25.6 (n=10) 30-39 m. 22.2 (n=6) 0 (n=0) 18.5 (n=5) 37.0 (n=10) 22.2 (n=6) 40-49 m. 11.5 (n=6) 5.8 (n=3) 26.9 (n=14) 32.7 (n=17) 23.1(n=12) 50-59 m. 10.2 (n=6) 1.7 (n=1) 25.4 (n=15) 49.2 (n=29) 13.6 (n=8) 60-69 m. 5.3 (n=1) 10.5 (n=2) 26.5 (n=5) 36.8 (n=7) 21.1 (n=4) Daugiau nei 70 m. 35.3 (n=6) 5.9 (n=1) 29.4 (n=5) 29.4 (n=5) 0 (n=0)
Beveik 67 proc. vaistinių darbuotojų pritartų (žr. 10 pav.), kad maisto papildų reklamos kontrolė turėtų būti griežtesnė, kad tokių klaidinimų būtų kuo mažiau.
,
11 paveiksle matote, kaip pasiskirstė vartotojų nuomonės dėl maisto papildo kokybės. Respondentų nuomone, kokybę labiausiai lemia tai, kad produktas pagamintas iš natūralių medžiagų (40,51 proc.), gydytojo ar vaistininko žodis lemia mažiau(26,58 proc.), draugų ar pažįstamų atsiliepimai bei plati ir įvairi sudėtis ant dėžutės užima trečią-ketvirtą vietas kokybės vertinimo kriterijuose.
11 pav. Iš ko sprendžiate kad maisto papildas kokybiškas?
Kaip matome iš žemiau lentelėse pateiktų rezultatų, maisto papildų kokybės suvokimas statistiškai reikšmingai skyrėsi pagal visus požymius.
6 lentelė. Statistinis reikšmingumas pagal lyti.
Požymis
Respondentų pasirinkimas proc. ( n=skaičius ) Plati ir įvairi sudėtis ant dėžutės Paga minta s iš natūra lių medži agų Geri atsiliepima i iš pažystamų Patarė gydytojas/ vaistininka s Girdėj au per TV, radiją Skaiči au spaudo je, interne te Kita Statist inis patiki muma s Lyt is Moteris 9.4 (n=17) 43.1 (n=78 ) 5 (n=9) 29.3 (n=53) 4.4 (n=8) 3.9 (n=7) 5 (n=9) p = 0.004 Vyras 13 (n=7) 33.3 (n=18 20.4 (n=11) 18.5 (n=10) 0 (n=0) 7.4 (n=4) 7.4 (n=4)
)
Daugiau nei 2000 Lt pajamas turintys respondentai labiausiai kokybę pripažįsta išgirdę vaistininko patarimą, tuo tarpu iki 700Lt ir 1000-2000Lt grupės atstovams nulemia natūralios medžiagos, iš kurių pagamintas papildas, o 700-1000Lt grupėje be natūralių medžiagų itin stiprų poveikį turi geri pažįstamų atsiliepimai bei vaistininko patarimai (žr. 7 lentelė).
7 lentelė. Statistinis reikšmingumas pagal gaunamas pajamas.
Požymis
Respondentų pasirinkimas proc. ( n=skaičius ) Plati ir įvairi sudėti s ant dėžutė s Pagamintas iš natūralių medžiagų Geri atsiliepimai iš pažystamų Patarė gydytojas/ vaistinink as Girdėjau per TV, radiją Skaičiau spaudoje, internete
Kita Statistinis patikimu mas Pajamos Iki 700Lt (n=12) 15.2 40.5 (n=32) 1.3 (n=1) (n=20) 25.3 7.6 (n=6) 3.8 (n=3) (n=5) 6.3 p = 0.001 700-1000Lt (n=8) 13.1 34.4 (n=21) 18 (n=11) 23 (n=14) 1.6 (n=1) 1.6 (n=1) (n=5) 8.2 1000-2000Lt 1.7 (n=1) 60 (n=36) 8.3 (n=5) 21.7 (n=13) 1.7 (n=1) 6.7 (n=4) 0 (n=0) Daugiau nei 2000Lt (n=3) 9.4 21.7 (n=9) 9.4 (n=3) 50 (n=16) 0 (n=0) 9.4 (n=3) 0 (n=0)
Natūralios medžiagos, iš kurių pagaminti papildai, yra esminis kokybės faktorius turintiems profesinį bei aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, tuo tarpu turintiems aukštąjį universitetinį svarbiausia gydytojo ar vaistininko nuomonė ir natūralių medžiagų buvimas, o vidurinio išsilavinimo grupėje pasiskirstymas gana tolygus (žr. 8 lentelė).
8 lentelė. Statistinis reikšmingumas pagal išsilavinimą.
Požymis
Respondentų pasirinkimas proc. ( n=skaičius ) Plati ir įvairi sudėtis ant dėžutės Pagamintas iš natūralių medžiagų Geri atsiliepima i iš pažystamų Patarė gydytojas/vai stininkas Girdėjau per TV, radiją Skaičiau spaudoje, internete Kita Statistinis patikimu mas Išsilavin imas Vidurinis 15.5 (n=9) 22.4 (n=13) 12.1 (n=7) 29.3 (n=17) 1.7 (n=1) 5.2 (n=3) (n=8) 13.8 p = 0.001 Profesinis kvalifikacini s 11.1 (n=7) 49.2 (n=31) 14.3 (n=9) 15.9 (n=10) 7.9 (n=5) 4.5 (n=3) (n=0) 0 Aukštasis neuniversite tinis 4.5 (n=3) 53.7 (n=36) 1.5 (n=1) 25.4 (n=17) 3 (n=2) 8.5 (n=4) 7.5 (n=5) Aukštasis universitetin is 10.6 (n=5) 34 (n=19) 6.4 (n=3) 40.4 (n=19) 0 (n=0) 1.6 (n=1) (n=0) 0
Spaudos ir interneto įtaka papildų kokybei labiau vyrauja 20-39 metų amžiaus pirkėjų grupėje, tuo tarpu natūralių medžiagų kilmė dominuoja amžiaus grupėje iki 20 ir nuo 40 metų (žr. 9 lentelė).
9 lentelė. Statistinis reikšmingumas pagal amžiaus grupes.
Požymis
Respondentų pasirinkimas proc. ( n=skaičius )
Plati ir įvairi sudėtis ant dėžutės Pagamintas iš natūralių medžiagų Geri atsiliepimai iš pažystamų Patarė gydytojas /vaistinin kas Girdėjau per TV, radiją Skaičiau spaudoje, internete Kita Statistinis patikimu mas Amžius Iki 20m. 0 (n=0) 55.6 (n=5) 0 (n=0) (n=3) 33.3 0 (n=0) 0 (n=0) (n=1) 11.1 p = 0.038 20-29m. 7.7 (n=3) 30.8 (n=12) 10.3 (n=4) (n=11) 28.2 0 (n=0) 7.7 (n=3) (n=6) 15.4 30-39m. 18.5 (n=5) 25.9 (n=7) 14.8 (n=4) (n=8) 29.6 0 (n=0) 11.1 (n=3) 0 (n=0) 40-49m. 3.8 (n=2) 48.1 (n=25) 9.6 (n=5) (n=14) 26.9 1.9 (n=1) 7.7 (n=4) (n=1) 1.9 50-59m. 11.1 (n=7) 39.7 (n=25) 1.6 (n=1) (n=21) 33.3 7.9 (n=5) 1.6 (n=1) (n=3) 4.8 60-69m. 10.2 (n=2) 63.2 (n=12) 10.5 (n=2) (n=2) 10.2 0 (n=0) 0 (n=0) (n=1) 5.3 Vyresni nei 70m. 18.8 (n=3) 43.8 (n=7) 12.5 (n=2) 12.5 (n=2) 12.5 (n=2) 0 (n=0) 0 (n=0)
Paklausus vaistinės darbuotojų, ar dažnai jiems patarus pirkėjas pakeičia savo nuomonę ir perka jiems farmacijos specialisto rekomenduotus maisto papildus, net 71 proc. apklaustųjų atsakė, kad perkalba 2-5 pirkėjus. Taip mažinama reklamos įtaką vartotojams (žr. 12 pav.).
12. pav. Ar dažnai Jums patarus, pirkėjas pakeičia savo nuomonę dėl perkamų maisto papildų?
4. 2 Vaistinės darbuotojo svarba pasirenkant maisto papildus.
Dauguma vartotojų (57 proc.) atėję į vaistinę kreipiasi į vaistininką, konkretaus produkto ieško kiek mažiau nei trečdalis (26 proc.), likusieji, atėję prie lentynų, renkasi pagal veikimo pobūdį (žr. 13 pav.).
