LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
ALMA GAUPŠIENĖ
NEONATOLOGIJOS KLINIKOJE GYDOMŲ NAUJAGIMIŲ
TĖVŲ POREIKIAI
Klinikinės slaugos magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Dr. Alina Vaškelytė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto Dekanė
Prof. Dr. J.Macijauskienė
...
(parašas)
2012 m...mėn. ...d.
NEONATOLOGIJOS KLINIKOJE GYDOMŲ NAUJAGIMIŲ
TĖVŲ POREIKIAI
Klinikinės slaugos magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Dr. Alina Vaškelytė...
(parašas)2012 m. ...mėn. ...d.
Recenzentas
Dr. Lina Spirgienė...
(parašas)2012 m. ...mėn. ...d.
Darbą atliko magistrantė
Alma Gaupšienė ...
(parašas)
2012...mėn...d.
KAUNAS, 2012
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 6 PADĖKA ... 8 SANTRUMPOS ... 9 ĮVADAS ... 10 TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12 1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 13 1.1 Šeima ... 13 1.2Šeimos funkcijos ... 14 1.3Naujagimio laukimas ... 151.4 Sergančio naujagimio gimimas ... 15
1.5Tėvų poreikiai ir jų reikšmė ... 17
1.6 Naujagimių poreikiai ir jų reikšmė ... 21
1.7 Sergančių naujagimių slaugymas Neonatologijos klinikoje ... 24
1.8 Į šeimą orientuota slauga ... 25
1.9 Orlando slaugos modelis ... 27
2. TYRIMO METODIKA ... 29
2.1 Tyrimo eiga ir organizavimas ... 29
2.3Respondentų socialinės ir demografinės charakteristikos ... 33
2.4Statistinė tyrimo duomenų analizė ... 35
3.TYRIMO REZULTATAI ... 37
1.1Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų svarbiausi poreikiai ... 37
1.2 Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų poreikių tenkinimas ... 40
1.3Personalo vaidmuo tenkinant Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų poreikius ………47
4.REZULTATŲ APTARIMAS ... 50
IŠVADOS ... 54
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 57
SANTRAUKA
NEONATOLOGIJOS KLINIKOJE GYDOMŲ NAUJAGIMIŲ TĖVŲ POREIKIAI
Gaupšienė A. Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų poreikiai, magistro baigiamasis darbas / darbo vadovė – dr. Vaškelytė A.; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2012. – 83 p.
Tyrimo tikslas. Išanalizuoti Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų poreikius. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų
svarbiausius poreikius. 2. Išanalizuoti Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų poreikių tenkinimą. 3. Nustatyti personalo vaidmenį tenkinant Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų poreikius.
Tyrimo metodika. Tyrimas buvo vykdomas 2010 balandžio – liepos mėnesiais LSMUL
Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje. Tyrime dalyvavo 455 respondentai (iš jų 365 NLS ir 90 NITS). Tyrimo metu informacijai rinkti buvo naudojamas Gudrun Kristijandottir „Tėvų poreikių vaikų intensyviosios terapijos skyriuje“ vertinimo įrankis. Statistinei duomenų analizei naudota SPSS 17.0 kompiuterinė programa. Atlikta aprašomoji statistika, vertinta požymių priklausomybė, lyginti neparametrinių kintamųjų vidurkiai bei proporcijų lygybė, ryšio stiprumas. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai reikšmingumo lygmuo p≤0,05.
Išvados. 1. Analizuojant Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų pasitikėjimo,
užtikrintumo, informacinių, skatinimo, tėvų fizinių poreikių, mokymo, tėvų visų poreikių, paramos, kuri užtikrintų tėvų gerovę, paramos, susijusios su kitais šeimos nariais, finansinės konsultacijos poreikių svarbos vertinimus statistiškai reikšmingų skirtumų tarp poreikių poskalių vertinimų nustatyta nebuvo, todėl iškelta hipotezė, kad Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvams svarbiausi yra informaciniai poreikiai, nepasitvirtino. 1.1 Lyginant NITS ir NLS skyriuose gydomų naujagimių tėvų poreikių vertinimus pagal svarbą, nustatyta, kad NITS gydomų naujagimių tėvai finansinės konsultacijos poreikius vertino statistiškai reikšmingai svarbesniais lyginant su NLS gydomų naujagimių tėvais. 1.2 Lyginant tėčių ir motinų grupes nustatyta, kad užtikrintumo poskalės poreikius naujagimių tėčiai statistiškai reikšmingai vertino kaip svarbesnius, kai tuo tarpu skatinimo, tėvų fizinių ir mokymo poskalių poreikius reikšmingai svarbesniais vertino naujagimių motinos. 2. Didžioji dalis Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų teigė, kad pasitikėjimo, užtikrintumo, informaciniai, skatinimo, tėvų fizinių poreikių, mokymo, tėvų visų poreikių, paramos, kuri užtikrintų tėvų gerovę, paramos, susijusios su kitais šeimos nariais, finansinės konsultacijos
poreikiai buvo patenkinti. 2.1 Nei vienas iš tėvų nenurodė, kad buvo nepatenkinti šie poreikiai: žinoti, kad mano vaikui bus suteiktas reikiamas poilsis arba jis bus stimuliuojamas
pagal vystymosi poreikį; jausti, kad personalas pasitiki mano sugebėjimu slaugyti savo vaiką ligoninėje; turėti galimybę rūpintis savo vaiko fizine sveikata, turėti galimybę pasilikti ligoninėje su vaiku toje pačioje palatoje. 2.2 Didžiausia dalis tėvų kaip patenkintą vertino
poreikį būti tikram, kad man nesant mano vaikas bus slaugomas kaip galima geriausiai. 2.3 Mažiausia dalis tėvų kaip patenkintą vertino poreikį turėti galimybę susitikti su tėvais,
turinčiais panašią patirtį. 3. Didžioji dalis Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų
teigė, kad pasitikėjimo, užtikrintumo, informaciniai, skatinimo, tėvų fizinių poreikių, mokymo, tėvų visų poreikių, paramos, kuri užtikrintų tėvų gerovę, paramos, susijusios su kitais šeimos nariais, finansinės konsultacijos poreikius turėtų patenkinti personalas. 3.1 Didžiausia dalis tėvų teigė, kad poreikį būti tikram, kad man nesant mano vaikas gaus pačią
geriausią medicininę priežiūrą turi patenkinti Neonatologijos klinikos personalas. 3.2
Lyginant NITS ir NLS skyriuose gydomų naujagimių tėvų poreikių vertinimus reikšmingai didesnė dalis NITS grupės respondentų (100 proc.) nurodė, jog personalas turėtų patenkinti poreikius: kad būčiau informuotas apie visas mano vaiko sveikatos prognozes; raštu gauti
informaciją apie mano vaiko sveikatos būklę, kurią vėliau galėčiau peržiūrėti; turėti galimybę patarti slaugytojams ir gydytojams kaip nuraminti sergantį mano vaiką atliekant jam tyrimus ar procedūras. NLS grupės respondentų reikšmingai didesnė dalis (100 proc.) nurodė, jog
personalas turėtų patenkinti poreikį būti tikram, kad man nesant mano vaikas gaus pačią
geriausią medicininę priežiūrą.
Raktiniai žodžiai. Tėvų poreikiai, Neonatologijos klinika, Naujagimių intensyvios terapijos
SUMMARY
NEEDS OF PARENTS OF HOSPITALISED NEWBORNS IN THE NEONATAL CLINIC Gaupsiene A. Needs of Parents of Hospitalized Newborns in the Neonatal Clinic, master thesis / Supervisor – Dr. Vaskelyte A., Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. - Kaunas, 2012. - 83 p.
The aim of the study. To analyze the needs of parents of hospitalized newborns in the
Neonatal Clinic.
Objectives: 1. To establish the most important needs of parents of hospitalized newborns in
the Neonatal Clinic. 2. To analyze the meeting of needs of parents of hospitalized newborns in the Neonatal Clinic. 3. To identify the role of personnel in meeting the needs of parents of hospitalized newborns in the Neonatal Clinic.
Methodology. The study was conducted in April – July of 2010 at the Neonatal Clinic of
Lithuanian University of Health Sciences Hospital (LSMUL). This study included 455 parents (365 at Newborns Care Unit (NCU) and 90 at Neonatal Intensive Care Unit (NICU)). Data was collected using „NPQ – Needs of Parents Questionnaire“ developed by Gudrun Kristijandottir. Statistical data analysis was performed using SPSS 17.0 software program. Performed descriptive statistics, evaluated the signs of addiction, compared means nonparametric variables’ and equality of proportions, the connection strength. The differences were statistically significant at the significance level of p ≤ 0.05.
Conclusions. 1. Analyzing importance of parental needs in Neonatal Clinic: trust, assurance,
information, encouragement, guidance, support ensuring welfare of parents, support related to other family members, financial consultation, physical and other parental needs statistically significant differences were not found. Therefore, hypothesis, that informational needs are the most important was not confirmed. 1.1. Comparing parents’ answers of NICU and NCU was found that needs of financial consultation were assessed statistically significantly more important for parents of NICU. 1.2. Comparing results of mothers and fathers groups, it was found that fathers assessed needs of assurance subscale more important than mothers, and mothers as more important needs subscales of encouragement, physical and guidance. 2. Most of the parents of newborns hospitalized in the Neonatal Clinic stated, that needs of trust, assurance, information, encouragement, guidance, support ensuring welfare of parents, support related to other family members, financial consultation, physical and other parental needs were fulfilled. 2.1. Neither of parents indicated that three needs: To know that my child
development; To feel that I am trusted for the care of my child also in the hospital; To be able to room in with my child were not met. 2.1 The majority of parents assessed the need to be able to trust that though I am not present my child will get the best available medical care as
met. 2.3. The minority of parents assessed the need to be able to meet with parents with
similar experience of an ill child as met. 2.2 Most of the parents of newborn hospitalized in
the Neonatal Clinic stated that personnel should assist in meeting the needs of trust, assurance, information, encouragement, guidance, support ensuring welfare of parents, support related to other family members, financial consultation, physical and other parental needs. 3.1. The majority of parents stated that the need to be able to trust that though I am not
present my child will get the best available nursing care should be met by staff. 3.2. Several
statistically significant differences were found comparing assessments of fulfillment of parental needs in the NCU and NICU. There were all parents in the NICU (100 %) who stated that staff should meet needs: That I’m be informed about all known health prognoses of my
child; That I receive written information about my child's health status to be able to review later; While all parents in the NCU (100 %) stated that the needs that I’m informed about all known health prognoses of my child; That I receive written information about my child's health status to be able to review later; to be able to consult nurses and doctors about how to explain the illness and/or tests to my child should be met by staff.
Key words. Parental needs, Neonatal Clinic, Neonatal Intensive Care Unit, Newborns Care
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovei Dr. Alinai Vaškelytei už pagalbą, kantrybę, skirtą laiką ir patarimus, bei didelį indėlį rašant šį magistro baigiamąjį darbą. Už visada gerą nuotaiką, nusiteikimą bei kantrybę.
Norėčiau padėkoti LSMUL Kauno klinikų, Neonatologijos klinikos slaugos koordinatorei Natalijai Skorobogatovai už pagalbą pradedant ir tęsiant pacientų apklausą, bendradarbiavimą bei suteiktą informaciją.
SANTRUMPOS
proc. – procentai m. – metai kt. – kita a. – amžius d. – dienosLSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
NITS – Naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius NLS – Naujagimių ligų skyrius
PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija JAV– Jungtinės Amerikos Valstijos
Į
VADAS
Kūdikio gimimas tėvams teikia teigiamas emocijas. Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje kasmet gimsta apie 36 700 naujagimių [37]. Tačiau ne visada gimęs naujagimis gali patenkinti tėvų lūkesčius bei svajones. Dėl įvairių priežasčių, tokių kaip
įgimtos moters patologijos, endokrininės sistemos sutrikimai, rūkymas, alkoholio vartojimas, infekcijos poveikis moters organizmui ir kt. apie 25 proc. naujagimių gimsta per anksti, giliai neišnešioti ar sunkiai sergantys. Tokiais atvejais naujagimiai hospitalizuojami į Neonatologijos kliniką. Čia pagal sveikatos būklės sunkumą naujagimiai patenka į Naujagimių ligų skyrių (NLS) arba į Naujagimių reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių (NITS).
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMULKK) medicinos statistikos skyriaus duomenimis 2010 metais Neonatologijos klinikoje buvo gydoma 4449 naujagimiai iš jų 484 buvo hospitalizuoti į NITS bei 1786 į NLS.
Sergančio naujagimio gimimas ir hospitalizavimas į Neonatologijos kliniką sukelia pokyčius įprastame tėvų gyvenime. Tėvai turi susitaikyti su gimusio naujagimio sveikatos sutrikimais, susipažinti su sergančio naujagimio poreikiais bei išmokti juos tenkinti [9]. Nesveiko naujagimio gimimas, tėvams sukelia stresą, sielvartą, didžiulius išgyvenimus, nerimą ir baimę dėl vaiko sveikatos ateityje [75].Tėvų išgyvenamas stresas gali „peraugti“ į depresiją, kadangi tėvai dažnai kaltina save, dėl nesveiko vaikelio gimimo [9, 44, 50]. Žinodami ir suprasdami tėvų išgyvenimus, slaugydami sergančius naujagimius, slaugytojai turėtų remtis holistiniu požiūriu, kada slauga yra orientuota ne tik į pacientą (naujagimį), bet ir jo tėvus, bei jų poreikius [6,9,11]. Mundy (2010) savo publikacijoje teigia, kad tėvų
įtraukimas į naujagimio slaugą yra svarbus tiek tėvams, tiek naujagimiui. Tėvų poreikių patenkinimas, teikia jiems pasitikėjimo savimi, padeda lengviau susitaikyti su esama situacija – sergančio naujagimio gimimu [56]. Anot Suider (2003) netinkamas atsakas į tėvų poreikius ir kylančius sunkumus gali sukelti didžiulę baimę ir nerimą. Tuomet tėvai negebės tinkamai slaugyti savo mažylio, bei tenkinti jo poreikių [75].
Darbo temos aktualumas
Sveikatos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kasmet gimsta apie 36700 tūkstančių naujagimių, iš jų 8 proc. gimsta neišnešiotų bei 17 proc. išnešiotų, tačiau sunkiai sergančių naujagimių, kuriems reikalinga medikų ir slaugytojų pagalba [37]. Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad ypač pirmomis paromis, po naujagimio hospitalizacijos, tėvams reikia
pagalbos sužinoti tiesą apie naujagimio sveikatą, bei patenkinti savo poreikius slaugyti ir prižiūrėti sergantį naujagimį [44,46,47,66]. Šį laikotarpį tėvai įvardija kaip siaubingą bei bauginantį periodą, sukeliantį didžiulį stresą bei sunkius išgyvenimus [11,46,59].
Lietuvoje sergančių naujagimių tėvų poreikius tyrė Vaškelytė (2009) LSMUL Kauno klinikose Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje. Buvo išanalizuoti tėvų poreikiai, suskirstyti į penkias poreikių grupes, kurie tėvų buvo suranguoti pagal svarbą: tikrumo, artimumo, informacijos, paramos ir komforto. Kokybinio tyrimo metu atsiskleidė mamų nerimas ir rūpestis dėl neišnešiotų naujagimių sveikatos būklės ir ateities perspektyvų bei individualios pagalbos poreikis pačioms mamoms [46]. Tėčių patirtį nagrinėjusi Starik (2009) nustatė, kad gimus sergančiam naujagimiui, tėčiai išgyveno nuostabą bei baimę. Įveikti šį sunkų periodą jiems padėjo slaugytojai, patenkindami tėčių informuotumo bei mokymo poreikius [44].
Neonatologijos klinikos personalas, šiuo tėvams sunkiu periodu, turi galimybę padėti jiems sumažinti išgyvenamą stresą bei prisitaikyti prie netikėtos situacijos. Šio tyrimo duomenys ir rezultatai leis išsamiau išanalizuoti tėvams, kurie slaugo savo sergančius naujagimius Neonatologijos klinikoje, kylančius poreikius. Tyrimo metu bus nustatyti pagrindiniai tėvų poreikiai, jų tenkinimas bei kas, tėvų nuomone, šiuos poreikius turėtų patenkinti. Pateikus atsakymus į šiuos klausimus Neonatologijos klinikos personalas turės galimybę geriau suprasti bei patenkinti tėvų poreikius.
TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - išanalizuoti Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų poreikius. Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų svarbiausius poreikius.
2. Išanalizuoti Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų poreikių tenkinimą. 3. Nustatyti personalo vaidmenį tenkinant Neonatologijos klinikoje gydomų
naujagimių tėvų poreikius.
Hipotezė
1. Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvams svarbiausi yra informaciniai poreikiai.
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Šeima
Šeima visos visuomenės teisiškai pripažįstama, saugoma ir skatinama. Valstybinė šeimos politikos koncepcija pateikia šeimos apibrėžimą: „Šeima – esminis visuomenės gėris, kylantis iš žmogaus prigimties ir grindžiamas savanorišku vyro ir moters sutuoktinių pasižadėjimu skirti savo gyvenimą šeiminiams santykiams kurti, užtikrinant šeimos narių – vyro ir moters, vaikų bei visų kartų gerovę ir sveikatos visuomenės raidą, tautos bei valstybės gyvybingumą ir kūrybingumą“ [45].
Šeima – vaikų ugdymo institucija, svarbiausia aplinka, kurioje vykdoma vaikų socializacija [32]. Čia puoselėjamos tėvams ir vaikams brangiausios žmogiškosios vertybės. Šeimai būdinga „savi“ papročiai, kultūra bei tradicijos [3, 28]. Mūsų visuomenėje, kada santuoka sukuriama laisva valia, šeimoje siekiama tenkinti pačius svarbiausius poreikius: saugumo (fizinio ir psichologinio), meilės, savivertės, saviraiškos [49]. Kvieskienė (2003) savo knygoje teigia, kad šeima – šeimos narių tie patys interesai, bendras gyvenimas bei rūpinimasis vieni kitais [21].
Šeima prasideda nuo santuokos sukūrimo, vaikų atsiradimo. Jos branduoly sudaro vyras, žmona ir vaikai, kuriuos juos sieja glaudus giminystės ryšys. Aristotelis yra pasakęs, kad “šeima yra ankstesnė ir būtinesnė negu valstybė“ [28]. Bajorūnas (1997) kalba apie šeimą taip: “apibrėžiant šeimą, neužtenka nurodyti vyro ir moters sąjungą – santuoką, pridėti adaptuotus vaikus, konstatuoti gyvenimą po vienu stogu, kraujo ryšį ir kt. Tai turėtų būti glaudus ryšys tarp tėvų ir vaikų bei tarpusavio santykių, šeimos narių bendrumas, savitarpio pagalba, tarpusavio moralė, atsakomybė, pagalba“ [5]. Vienas svarbiausių šeimos tikslų – ugdyti asmenybę ir padėti jai adaptuotis visuomenėje. Todėl kiekvienam gimusiam naujagimiui artimiausia socialinė aplinka – šeima. Ja galima pasitikėti, būti suprantamam, paguostam. Čia jis mokosi gyventi. Vaikas šeimoje įgyja bendravimo pradmenis. Būtent šeimoje formuojasi ir vystosi žmogaus asmenybė, emocinė jungtis su tėvais, susipažįstama su socialine aplinka, kuri yra būtina vaiko adaptacijai visuomenėje [17].
Sutuoktiniams tapimas motina ir tėvu tampa žmogiškąja kūryba [5]. Kūrybos rezultatas – žmogus ir jo tobulinimas vyksta visą gyvenimą [21].
1.2
Šeimos funkcijos
Šiandieninėje visuomenėje, šeima apibūdinama, kaip vaiko ugdymo bei visuomenės tobulėjimo terpė. Šeimos funkcijos bei jų samprata, mokslinėje literatūroje yra labai įvairios.
Friedman su bendraautoriais (2003) išskyrė penkias šeimos funkcijas: emocinės paramos, socializacijos, reprodukcine, ekonomine, sveikatos priežiūros [63].
Navaitis (2002) nurodė, jog šeima atlikdama tam tikras funkcijas tenkina atitinkamas poreikių grupes [33]:
• Tėvystės ir motinystės – tai savęs išreiškimo ugdant vaikus;
• Materialinių šeimos narių poreikių;
• Emocinio palaikymo bei savigarbos, psichologinio saugumo;
• Dvasinio praturtinimo.
Leliūgienė (2003) išskyrė tokias pagrindines šeimos funkcijas [23]:
• Vaikų gimdymo – visuomenei tai ekonominė, o šeimai – moralinė būtinybė. Vaikų gimstamumui turi įtakos tėvų socialiniai veiksniai, tėvų išsilavinimas, gyvenimo sąlygos.
• Vaikų auginimo – šeimos funkcija, reikalaujanti suaugusių žmonių atsakomybės ir pasiaukojimo. Nuo to, kaip bus išauklėjami vaikai, priklauso visuomenės gerovė ir tautos ateitis.
• Auklėjamoji – šeimoje išugdomas poreikis bendrauti, vaikai išugdomi savarankiškam gyvenimui.
• Etnoso tęstinumo funkcija – tai gili tradicija, atsiskleidžianti šventiniuose ritualuose.
• Emocinė – apima santykius, tarpusavio parama.
Miškinis (2003) apibendrindamas pagrindines šeimos funkcijas, išskyrė esminę šeimos funkciją - “laimės siekimą“ [32]. Ši funkcija jungia visą grupę šeimos funkcijų, tačiau pasak autoriaus, pagrindinė šeimos funkcija, teikianti laimę yra - vaikų gimdymo funkcija. Gimdyti vaikus yra moralinė vertybė, nes vaikai teikia daug džiaugsmo, stiprina šeimą ir tautą [28].
Auklėjamoji šeimos funkcija, reikšminga vaiko ateičiai. Per patyrimą, bei ugdymo procesą, vaikas yra ruošiamas tapti asmenybe. Ir nuo paties vaiko asmeninės patirties bei jo poreikių patenkinimo priklausys ar jis ja taps [24]. Vaiko ugdymui svarbi tėvų, kaip asmenybių, įtaka. Per asmenybės vertybes ir išmintį, vaikas įgauna dvasines vertybes [32].
1.3
Naujagimio laukimas
Kaip jau buvo minėta, vienas iš svarbiausių šeimos funkcijų yra vaikų gimdymas, šiuo metu yra patenkinamas tėvystės ir motinystės bei giminės tęsimo poreikis [32]. Taigi tėvystė ir motinystė, visų pirma, tai suvokimas, kad esi tėvas ir motina.
Matulienė (2001) pažymi, kad motina ir tėvas nevienodai suvokia tėvystę ir motinystę. Motina pradeda tai suvokti nuo pirmųjų kūdikio judesių. Tėvas – tėvystę suvokia tik vaikui gimus arba netgi dar vėliau [31].
Mama laukdama naujagimio, stengiasi jam „perduoti“ tik teigiamas emocijas, leisdama laiką gamtoje, medituodama, skaitydama lyrinio žanro knygas, klausydama muzikos. Per pastaruosius kelis dešimtmečius sukaupta įrodymų, kad muzikinis stimuliavimas gali pagerinti fiziologinį vaisiaus augimą, brendimą. Muzika suteikia raminamą aplinką. Lyginant su kitais aplinkos garsais, muzikos garsų bangos turi organizuotas struktūrines aukščio, dinamikos, tembro ir harmonijos savybes [14]. Kaip teigia Holden (2003), jau perinataliniu laikotarpiu vaikas yra jautrus aplinkai, pirmiausiai reaguoja į mamos elgesį nėštumo metu, gimęs reaguoja į aplinkos veiksmus. Dėl to nuo pat pradžių svarbu patenkinti jo poreikius [58].
Butkevičienės (2006) teigimu, kūdikio ugdymas prasideda maždaug 4 – 12 nėštumo savaitę, kada jo smegenys tampa vis brandesnės. Ir jau nuo dvyliktos nėštumo savaitės, embrionas pradeda priimti iš aplinkos girdimus garsus. Trečią nėštumo mėnesį embriono smegenys girdimus garsus priima kaip ugdymą bei kalbą kuria vaikas gebės kalbėti ateityje [8].
Būsimos mamos elgesys atitinkamose situacijose, gali užtikrinti tobulą vaisiaus vystymąsi ištisus devynis mėnesius arba gali būti atvirkščiai – jį sužlugdyti. Motinos patiriamos teigiamos emocijos yra aplinka vaiko psichofiziniam vystymuisi embrioniniu laikotarpiu [13].
1.4 Sergančio naujagimio gimimas
Naujagimio laukimo metu, tėvai sutelkdami visą dėmesį į būsimą mažylį, renka jam vardą, svajoja kaip apie gražų, mylimą, sveiką naujagimį. Ir retai, ar iš viso nepagalvoja apie sergančio naujagimio gimimą [11].
Sergančio naujagimio gimimas šeimoje yra išbandymas visiems jos nariams. Ališauskienė (2005) pažymi, kad sergančio naujagimio gimimas, sutrikdo tėvų lūkesčių procesą. „Dažniausiai tėvai jau turi tam tikras iliuzijas apie kūdikį: koks jis bus, kaip atrodys,
įsivaizduoja, kad jis bus gražus ir sveikas, su šeimai būdingais išorės bruožais ir pan.“[2]. Tačiau gimus sergančiam naujagimiui, tėvams tai nelaukta ir netikėta, tėvai pasijunta bejėgiai,
patiria stresą, tai tėvams, sukelia įtampą bei tampa didžiuliu gyvenimo netikėtumu bei „iššūkiu“ [2].
Fagerskiold (2002) savo disertacijoje teigia, kad gimus sergančiam naujagimiui, tėvai išgyvena bauginantį įvykį, kurį apibūdina kaip kritimą iš laimės aukštybių į bedugnę [59]. Analizuojant patiriamo streso skirtumus, gimus sergančiam naujagimiui, lyginant tėčių ir mamų streso išgyvenimus, stebima tai, kad mamų patiriamas stresas bei įtampa yra stipresni nei tėčių [62]. Sergančių naujagimių tėčiai, esamą situaciją įvardija kaip nepaprastą ir
nekasdienišką, bet nepaisant to jie stengiasi įvykiams suteikti pozityvią prasmę bei tikėti, kad kūdikis pasveiks [44]. Sergančių naujagimių mamų išgyvenamam stresui, didelės reikšmės turi patirtas stresas gimdymo metu [26]. Ypatingos reikšmės turi motinoms išsivystančios
pogimdyminės depresijos. Apie du trečdalius gimdyvių patiria lengvos depresijos, dar vadinamos motinystės liūdesiu, simptomus, tai: nuovargis, irzlumas, prislėgtumas, verksmo priepuoliai be priežasties, padidėjęs nerimas. Šie negalavimai, mamoms „paaštrina“ išgyvenimus, kuomet gimsta sergantis naujagimis [19].
Atlikto tyrimo metu, kur analizuota šeimų situaciją, kuriose gimsta neišnešiotas naujagimis, tyrėjų teigimu, šiuo sudėtingu periodu gali nutrūkti perinataliniu laikotarpiu užsimezgęs tėvų emocinis ryšys su naujagimiu. Dėl mamos patirto streso, jai gali atrodyti, kad vaikelis yra ne jos [11].
Mamos tampa labai uždaros, įsitempusios, kaltina save. Kai kurie tyrėjai pastebi, kad tik nedaugelis tėvų imasi iniciatyvos rūpintis sergančiu naujagimiu. Svarbu, kad tėvai nenuleistų rankų, ir kuo daugiau dėmesio skirtų naujagimiui. Jį kalbintų, liestų, būtų kuo arčiau jo, kad naujagimis jaustųsi saugus [11].
Kubler-Ross (2008) pabrėžia, jog tėvai turi apraudoti jų lauktą kūdikį, kurį išsivaizdavo sveiką, gražų ir tik po to jie gali priimti savo tikrąjį (sergantį) naujagimį. Sergančio naujagimio gimimas išgyvenamas kaip ilgai laukto, svajoto, idealaus, sveiko vaikelio mirtis. Sukurtą sveiką būsimo vaikelio įvaizdį, tėvai turi tarsi „palaidoti“. Apraudodami savo svajones, turi priimti realybę. Todėl šeimos reakcija į vaiką gali būti įvairi – dažniausiai pradedama tarsi „gedėti“ išsvajotojo vaikelio [20].
Kiekviena netektis sukelia sielvartą, gedėjimo reakciją. Netekties sindromą dar priimta vadinti "stipriu sielvartu". Tai stiprios emocijos, išgyvenamos ko nors netekus. Netektys gali būti laikinos – išsiskyrimas arba ilgalaikės – mirtis. Realios arba įsivaizduojamos, fizinės arba psichologinės [20]. Žmogus išgyvendamas netektį patiria psichologinį skausmą – sielvartą bei liūdesį [22]. Liūdint silpnėja žmogaus „norai“, dingsta noras ką nors veikti, džiaugtis, neprarasti vilties. Stiprėjantis liūdesys perauga į depresinę būseną [9].
Gedinčios asmenybės psichologinė būsena praeina keletą fazių [20, 22]: 1. Neigimo; 2. Pykčio; 3. Derybų; 4. Depresijos; 5. Susitaikymo.
Kubler- Ross (2008) pažymi, kad neigimas, yra teigiamas dalykas, tai lyg apsauginis barjeras šoko metu, leidžia sukaupti jėgų ir apsiprasti su sunkia žinia [20].
Kodėl man tai atsitiko? Ką aš blogo padariau? – taip išgyvenama pykčio stadija [34]. Tėvai
įsisąmonina vaiko būklę, jie pyksta ant Dievo, sutuoktiniai linkę kaltinti vienas kitą, arba medikus, kad jie nepagydo, nepadeda [20].
Per derėjimosi fazę tėvai laukia stebuklo, galinčio teigiamai paveikti vaiko raidą. Pastebėta, dažniausia tėvų nuomonė, kad jei jie labai stengsis, sergančiam vaikui pagerės, o būklės pagerėjimas, tai atpildas už sunkų darbą [20]. Gedėdami tėvai dažnai randa atsvarą religijoje ar bendraudami su tokio paties „likimo“ mamomis [44].
Labai svarbu, kad depresija neužsitęstų pernelyg ilgai, kad kuo greičiau ją pakeistų susitaikymo su situacija stadija [34].
Susitaikymo fazė: – tėvų susitaikymo būsena priklauso nuo daugelio faktorių –
socialinis ekonominis statusas, ligoninės teikiamos pagalbos kokybė, bendruomenės narių parama, informacijos prieinamumas, specialistų požiūris bei nuostatos, šeiminė padėtis bei santykiai šeimoje, kitų vaikų buvimas, tikėjimas Dievu ar „kažkuo“ [34]. Galima pažymėti ir kitus veiksnius padedančius priimti realybę – sergančio vaiko gimimą: „tai emocinė tėvų branda, socialinės bei kultūrinės nuostatos, tėvų išsilavinimas, jų amžius, vaiko ligos prognozė“ [9, 10].
1.5
Tėvų poreikiai ir jų reikšmė
Sergantys naujagimiai, Neonatologijos klinikos stacionare, gali būti gydomi nuo kelių dienų iki kelių savaičių ar mėnesių. 2004 m. Neonatologijos klinikoje inicijuota naujagimiui palankios ligoninės programa. Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvą paskelbė PSO ir Jungtinių tautų vaikų fondas (UNICEF). 1991 metais Ankaroje įvykusioje Tarptautinėje pediatrų asociacijos konferencijoje. Remiantis PSO ir UNICEF reikalavimais, Neonatologijos klinikoje, buvo įgyvendinti šios programos tikslai [35]:
• Nepriimti nemokamų ir žemomis kainomis pieno mišinių gimdymo skyriuje, akušeriniuose skyriuose, bei Neonatologijos klinikoje;
• Administracija priėmė atitinkamus teisės aktus ir numatė baudas už nemokamų pieno mišinių vartojimą gimdymo skyriuje, akušeriniuose skyriuose, bei Neonatologijos klinikoje;
• Įgyvendino 10 žingsnelių programą, užtikrinančią sėkmingą kūdikių žindymą „10 žingsnių sėkmingo kūdikių žindymo link“ [35]:
1. Raštiška įstaigos politika; 2. Personalo mokymas; 3. Nėščiųjų mokymas;
4. Ankstyvas žindymas (pirmas žindymas per pirmas 2 val., oda prie odos kontaktas); 5. Palaikyti laktaciją, jei motina atskirta nuo vaiko;
6. Išimtinis žindymas. Kitas maistas ar gėrimas pagal medicinines indikacijas; 7. Motina 24 val. palatoje kartu su kūdikiu;
8. Žindymas pagal poreikį: dieną ir naktį; 9. Neduoti žindukų, nemaitinti iš buteliukų;
10. Motinų savitarpio paramos grupių organizavimas.
Natūralus naujagimio žindymas naujagimiui teikia ne tik sotumo jausmą, bet ir stiprina tarpusavio ryšį tarp mamos ir naujagimio. Kada naujagimis maitinamas motinos pienu, dėl nuolatinio kontakto su mama, jis jaučiasi saugus. Jis nuolatos imamas ant rankų, myluojamas, glostomas. Jeigu naujagimis maitinamas iš buteliuko – praktikuojamas ne natūralus maitinimas, kontaktas tarp mamos ir kūdikio silpnėja. XX a. viduryje, šeimoms susilaukusioms naujagimio, buvo teigiama, kad kūdikio imti ant rankų negalima, nes jis pripras, išleps. Palmer (1993) atlikęs eksperimentą vaikų namuose, paneigė šią mintį. Jis nustatė, kad kūdikiai gyvenę vaikų namuose ir negavę motiniškos meilės bei šilumos nepriaugo svorio pagal rekomenduojamas normas. Buvo padarytos išvados, kad kūdikiams trūko artimo žmogaus kontakto, kuris svarbus net tik virškinimo procesui bet ir fiziologinei, psichologinei raidai [67].
Markūnienė (2000) teigė, kad žindymas turi didelės reikšmės sergantiems naujagimiams. Jų augimui ir vystymuisi didelės reikšmės turi natūralus maitinimas bei buvimas arčiau mamas [26].
Naujagimio sėkmingai raidai yra labai svarbus sąlytis su mama, per pirmas dvi valandas, iš kart po gimimo [12].Naujagimiui leidžiama žįsti tol, kol jis to norės – kol užmigs
arba tiesiog nustos valgęs. Naujagimio žindymas per pirmas valandas po gimimo stiprina jau perinataliniame laikotarpyje užsimezgusį emocinį ryšį, atslūgsta stresas patirtas gimdymo ir gimimo metu. Žindymo metu, moters organizme išsiskiria oksitocino hormonas, kuris stimuliuoja ne tik fiziologinę moters laktaciją, bet ir skatina gimdos raumenų susitraukinėjimą, kas sąlygoja mažesnę nukraujavimo tikimybę. Mamos organizme išsiskiriantys hormonai: oksitocinas ir endorfinas, lemia didesnį atsipalaidavimą mamai, laimės bei atsidavimo pojūtį [15].
Natūralus maitinimas – imunitetą stiprinanti priemonė, kuri apsaugo nuo viduriavimo, kvėpavimo sistemos infekcijų, šlapimo takų infekcijų ar kitų susirgimų [12].
Žindymas yra viena iš būtiniausių priemonių ne tik patenkinti naujagimių fiziologinį vystymąsi, bet ir ugdyti saugų naujagimių prieraišumą tarp jo ir tėvų [15].
Todėl remiantis įgyvendinta Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyva, tėvai į Neonatologijos kliniką guldomi naujagimio slaugai. Kad tėvai jaustų mažesnį stresą bei optimaliau adaptuotųsi ligoninėje, turėtų būti patenkinti visi jiems kylantys poreikiai [11]. Patenkinus tėvų poreikius, būtų garantuojama parama bei supratimas [51].
Tėvai slaugantys naujagimį ligoninėje, patenka į keblią situaciją – jie nori rūpintis savo vaiku, tačiau paramos reikia jiems patiems. Todėl neturėtų būti pamiršti ir jų poreikiai [47].
Poreikius plačiai nagrinėjo, garsus psichologas Abrahamas Maslow'as. Jis teigė, kad poreikių nepatenkinimas „<...> tai nėra noras kažką gauti ir turėti, bet trūkumas, kuris kliudo žmogui ar sistemai toliau vystytis ar tobulėti“ [29]. Remdamasis šiuo požiūriu, 1943 m. Maslow'as sukūrė žmogaus gyvybinių poreikių hierarchijos piramidę, kurios analizės pateiktos 1lentelėje.
1 lentelė. Maslow'o poreikių hierarchijos piramidės paaiškinimas
Meta poreikiai Neasmeniniai poreikiai:
tiesos, tikėjimo ir taikos siekimas
Saviraiškos poreikiai Savęs ir kitų
pripažinimas, savo ypatingų sugebėjimų, įgūdžių ir kūrybiškumo suvokimas Pasitikėjimo savimi poreikiai
Būti įvertintam kitų, savigarba,
nepriklausomybė
Meilės ir
priklausomybės jausmai
Jaustis šeimos nariu, draugauti, visuomenės pritarimas Saugumo ir tikrumo jausmai Pažinimas, bendravimas, nebijojimas
Fiziologiniai poreikiai Maistas, miegas,
vanduo ir šiluma Parengta Almos Gaupšienės pagal A. Maslow'ą
[Šaltinis: Maslow, A. (2006). Motyvacija ir asmenybė. Vilnius: Apostrofa.]
Poreikius psichologas sugrupavo dėsningai, teigdamas, kad ,,<...> norint patenkinti kiekvieną aukščiau esantį poreikį, reikia prieš tai patenkinti kitus, žemiau esančius <...> [29], priešingu atveju, žmogus negalės „augti“ bei tobulėti.
Jei tėvams, kurių naujagimiai hospitalizuoti į Neonatologijos kliniką, teikiama tinkama parama ir supratimas, bei patenkinami jų poreikiai, išsaugomas šeimos struktūros pagrindas, tėvams lengviau įveikti stresą, bei adaptuotis ligoninėje [55, 70]. Jei tėvų poreikiai nėra patenkinami, ryšiai šeimoje pradeda irti ir tai gali trukdyti įveikti stresą gimus sergančiam naujagimiui [46].
Užsienio mokslinėje literatūroje analizuojama poreikių patenkinimo svarba šeimoms, kurių naujagimiai hospitalizuoti į Naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių, Mundy (2010) savo publikacijoje teigia, kad pagrindinis tėvų poreikis slaugant sergantį naujagimį, yra informacijos teikimas. Tėvai neturėdami pakankamai ir suprantamai pateiktos informacijos jaučiasi ignoruojami [56]. Son Chae Kim ir kiti (1994) teigia, kad tik specialistai gali padėti tėvams suprasti ir susitaikyti su esama „realybe“. Siekiant, kad tėvai išgirstų ir suprastų ką medicinos ir slaugos specialistai sako, pirmiausiai turėtų būti patenkinti jų poreikiai. Tėvai turėtų jaustis gerbiami, suprasti bei įtraukti į naujagimio slaugą. Tikrumo bei
vilties suteikimo poreikiai buvo pagrindiniai, išskirti šių tyrimų metu. Tai tėvams teikė džiaugsmą, pasitikėjimą savimi, suteikė drąsos slaugant savo mažylį [63, 64, 77].
Myren- Manbeck (2001) nustatė, kad patenkinti tėvų slaugančių savo vaikus, poreikiai, teikė jiems vilties, padrąsinimo [72].Vaškelytė (2009) savo disertacijoje nustatė, kad mamų nerimas ir rūpestis dėl sergančio naujagimio būklės ir ateities perspektyvų buvo stipresnis nei tėčių. Tėčiams svarbiausi buvo tikrumo, artimumo ir informacijos poreikiai, kuriuos jie nurodė kaip pagrindinius [47]. Balašova (2007) analizavo šeimų, auginančių onkologinėmis ligomis sergančius vaikus, poreikius namuose, nustatė, kad pagrindinis tėvų poreikis - dvasinė stiprybė. Tėvai dvasinės stiprybės šaltinį nurodė – poreikį dalyvauti religinėse apeigose, vilties palaikymo, įprasminti vaiko ligą bei žinoti, kad jam neskauda [6]. Butkevičienė (2001) teigia, kad tėvų poreikių patenkinimas turi reikšmės, sėkmingai tėvų adaptacijai ryšium su vaiko negalia [10].
Tad aiškiai galima apibendrinti, jog tik patenkinus tėvų poreikius, jie galės tinkamai tenkinti sergančio naujagimio poreikius, kurių analizė pateikiama kitoje literatūros apžvalgos dalyje.
1.6
Naujagimių poreikiai ir jų reikšmė
Gimus naujagimiui, jo priežiūra prasideda nuo kasdieninių poreikių tenkinimo. Pagrindiniai naujagimio poreikiai, būtini jo fiziologiniai vystymuisi, yra šie [25, 35]:
• Maitinimas; • Prausimas; • Rengimas; • Šiluma; • Ramybė; • Miegas
Patenkinti esminiai naujagimio poreikiai, skatina jo fizinį raidą bei domėjimąsi aplinka [26, 27]. Nuolatinis tėvų rūpestis naujagimiu, tenkinant jo fiziologinius poreikius yra svarbus ne tik fiziologiniam vystymuisi, bet ir pasitikėjimo ugdymui. Ir kaip teigia Bowlby (1969) pasitikėjimo ugdymas tai svarbiausias ir pirmas dalykas kuris turi būti įdiegiamas naujagimystėje [53]. Pasitikėjimo ugdymas labiausiai priklauso nuo naujagimio fiziologinių poreikių patenkinimo. Jeigu šie poreikiai nepatenkinami jiems tik atsiradus, naujagimis išmoks nepasitikėti aplinkiniais žmonėmis bei pačiu savimi. Tuomet grąžinti pasitikėjimą vėliau vaikystėje, bus gana sunku [8,22,71].
Kada pagrindiniai vaiko poreikiai yra nepatenkinami arba patenkinami nepakankamai, gali kilti nepasitikėjimo polinkis [6,9]. „Saugus ir stiprus naujagimio prisirišimas prie tėvų
veikia vaiko fizinę ir intelektualią raidą, formuoja pagrindus psichologiniam brendimui, padeda vaikui ugdyti pasitikėjimą tiek pačiu savimi, tiek aplinkiniais žmonėmis“ [10].
Naujagimio poreikių tenkinimas svarbus ne tik fiziniam naujagimio augimui, bet ir ugdymui pasitikėjimo kitais žmonėmis bei pačiu savimi. Tenkinant naujagimio poreikius ugdomas taip pat labai svarbus naujagimio raidai – emocinis ryšys tarp jo ir tėvų (dažniausiai mamos) dar vadinamas prieraišumas.
Lietuvių psichologijos terminologijoje angliška sąvoka „attachment“ buvo verčiama skirtingai. Čekuolienė (1997), tyrusi ankstyvuosius kūdikių ir motinų bendravimo būdus, vartojo prieraišumo sąvoką kaip tarpusavio santykio, abipusio ryšio apibūdinimą [13]. Milašiūnas (2008) šį terminą siūlė versti kaip prisirišimą [22].
Prieraišumo teorijos kūrėjas Bowlby stebėjo motinų ir kūdikių santykius ir 1969 m. pateikė savo darbo rezultatus. Jis teigė, kad prieraišumo objektas (dažniausiai mama), būdamas šalia vaiko, užtikrina jam saugų prieglobstį. Čia vaikas gali sugrįžti susidūręs su naujais netikėtumais ar pavojais, gali būti paremtas bei padrąsintas naujiems tyrinėjimams [13,22,30,31]. Butkevičienė (2006) išskyrė dvi sąveikos charakteristikas, kurios apsprendžia prieraišumo laipsnį [8]:
1. Greitis ir intensyvumas, kuriuo mama (tėvai) atsako į kūdikio verkimą; 2. Laipsnis, kuriuo mama pati inicijuoja sąveiką su kūdikiu
Naujagimiui yra labai svarbūs pirmieji jo gyvenimo mėnesiai, nes prieraišumo pagrindai visam gyvenimui susiformuoja iki šešerių mėnesių amžiaus [22,53]. Jei naujagimis bus emociškai apleistas:
• ateityje toks naujagimis nejaus atsakomybės bei kaltės ir dėl savo nesėkmių bus linkęs kaltinti kitus;
• nesugebės sutelkti dėmesio, džiaugtis ir išreikšti savo jausmų, nejaus pasitenkinimo gerai padarytu darbu, toks vaikas ateityje gali turėti loginio mąstymo problemų [13,22,52,53].
Butkevičienė (2002) pateikia „poreikių ir ramybės ratą“, kuris parodo, kad patenkinus naujagimio poreikius (kaip švara, valgymas, šiluma ir kt.) jis pajus pasitikėjimą tėvais, bei jį supančiu pasauliu. Priešingu atveju, jausdamas norą valgyti bei patiriamus nemalonius pojūčius, naujagimis išreikš verkdamas. Naujagimio poreikių patenkinimą reikia kartoti ir kartoti, kad naujagimis pajustų pasitikėjimą. Netikrumas, baimė ar nerimas, sukeltas dėl poreikių nepatenkinimo, gali pasireikšti miego, valgymo sutrikimais. [8].
Poreikių ramybės ratas (1 pav.) [8]
1 pav. Poreikių ir ramybės ratas, remiantis Butkevičienės (2008) šaltiniu
Jeigu naujagimis verkia ir tėvai neatsako į jo poreikius, ratas nebus užbaigiamas ir naujagimis jaus įtampą, bei stresą [8,13]. Todėl greita ir jautri tėvų reakcija į naujagimio poreikius būtina tam, kad kūdikis jaustų kuo mažesnę įtampą iš saugios, malonios aplinkos, mamos įsčiose, po gimimo patekęs į visiškai kitokį gyvenimą.
Prieraišumas tarp naujagimio tėvų ir naujagimio gali būti ugdomas kontakto būdu. Anot Butkevičienės (2008), gimęs naujagimis yra pasirengęs sąveikai, kuri pasireiškia šiais kontaktais: [8].
Prisilietimas – naujagimio fizinei ir emocinei raidai yra būtinas lytėjimas, kada
naujagimis glaudžiamas, nešiojamas, girdimi mamos širdies dūžiai, tai naujagimiui „primena“ aplinką kurioje jis „augo“ – motinos įščias. Tuomet naujagimis jaučiasi saugus ir ramus [8].
„Veidas į veidą“ ryšys – šios sąveikos metu naujagimis mamą seka akimis, ieško
„kontakto“. Pamatęs mamą – nusiramina. Ypatingai „veidas į veidą“ ryšys atsiskleidžia žindymo metu [36,48].
Akių ryšys – iš arti teikia labai reikšmingą bendravimą. Uždengus motinos veido apatinę
dalį, kūdikiai į motinos veidą reaguoja tokiu pačiu džiaugsmu, kaip ir į neuždengtą. Jei uždengiama viršutinė motinos veido dalis, ar paliekama tik viena akis neuždengta, kūdikiai nereiškia džiaugsmo [8,13].
Motinos balsas – kada mama dainuoja lopšines, naujagimiai rodo pasitenkinimą. Mamos
balsas jau girdėtas įsčiose, todėl naujagimiams teikia ramybę [14].
Maitinimas – tai svarbi sąveika tarp mamos ir naujagimio. Maitinimo metu vyksta visos
sąveikos – prisilietimas, „veidas į veidą“ ryšys, akių ryšys, motinos balsas. Gimusio naujagimio rega nėra tokia pati kaip suaugusio, dėl akių tinklainės ir optinio nervo struktūrų
Ramybė Poreikis Nepasitenkinimas Patenkinti poreikiai Pasitikėjimas Saugumas Prieraišumas
nebrandumo. Tačiau naujagimis, žvilgsnį fiksuoja ties didesniu objektu ir geriausiai mato 30 cm. atstumu. Kaip tik tokiu atstumu yra mamos veidas kada naujagimis žindomas, tuomet naujagimio smegenys fiksuoja sotumo jausmą bei optimalų komfortą [26].
Išanalizavus literatūrą stebima tai, kad naujagimio poreikių tenkinimas, svarbus ne tik fiziniam naujagimio augimui, bet reikšmingas pasitikėjimo ugdymui kitais žmonėmis bei pačiu savimi. Taip pat naujagimių poreikių tenkinimas ypatingos reikšmės turi ugdant prieraišumą tarp mamos ir naujagimio, dar kitaip vadinamą emociniu ryšiu [2,4,12,13,32,37].
Kada naujagimis yra sveikas, tenkinti jo poreikius nėra sudėtinga, tačiau kada naujagimis sunkiai sergantis ir hospitalizuojamas į Neonatologijos kliniką, jo poreikių tenkinimui iškyla grėsmė. Ligoninėje didžiąją laiko dalį, šalia naujagimio būna slaugytojai. Dėl savo didelių darbo krūvių bei užimtumo, slaugytojai ne visada iš karto gali patenkinti naujagimiui iškylusius poreikius. O nepatenkinus naujagimio poreikių, jis išmoksta nepasitikėti jį supančia aplinka. Kad naujagimio poreikiai būtų „atpažinti“ ir patenkinti laiku, šalia naujagimio turėtų būti jo mama ar tėtis, kad iš karto patenkintų naujagimio poreikius ir patys inicijuotų sąveiką su naujagimiu [8,13].
1.7. Sergančių naujagimių slaugymas Neonatologijos klinikoje
1992 m. Lietuvoje buvo pradėta vykdyti perinatalinės pagalbos reorganizacijos programa, kurios metu buvo įkurti du perinatologijos centrai Vilniuje ir Kaune. Vienas jų – Kauno perinatologijos centras, teikiantis konsultacinę ir stacionarinę pagalbą Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Telšių, Tauragės, Marijampolės, Alytaus apskričių gimdyvėms ir jų naujagimiams. Šis centras yra LSMUL Kauno klinikų Akušerijos-ginekologijos bei Neonatologijos klinikų bazėse.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje, Kauno klinikose 1992 05 01 buvo
įkurtas naujas padalinys – Neonatologijos klinika. Šią kliniką sudaro du skyriai: Naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos (12 vietų) bei Naujagimių ligų skyriai (90 vietų). Klinikoje, naujagimiams teikiamos tretinio lygio paslaugos. Ypač didelis dėmesys skiriamas palankių sąlygų naujagimiams sukūrimui: motinos ir naujagimio buvimui drauge ne tik dieną, bet ir naktį ligos atveju [12,25,26].
Naujagimiui palanki ligoninė reiškia, kad šios ligoninės Neonatologijos klinikoje dirbantieji sveikatos priežiūros specialistai, turi pakankamai teorinių bei praktinių žinių, kad padėtų motinoms pasirinkti tinkamą naujagimio maitinimo būdą – motinos pieną.
Slaugos personalas bei gydytojai, tėvams teikia žinių apie naujagimių poreikius, jų patenkinimo galimybes, bei patenkintų poreikių reikšmę tolimesnei vaiko raidai. Tai užtikrinti padeda į šeimą orientuotos slaugos taikymas Neonatologijos klinikoje.
1.8 Į šeimą orientuota slauga
Į šeimą orientuota slauga (family – centered care) grindžiama požiūriu, kada šeima, vaiko gyvenime yra svarbiausias bei nepakeičiamas aspektas. Ypač tai svarbu, kada vaikas serga ir jam reikalinga speciali priežiūra [39,61,78].
Pirmieji šaltiniai apie į šeimą orientuotą slaugą atkeliavo iš Jungtinės Karalystės ir (JAV). Dėmesys buvo teikiamas sergantiems vaikams bei jų šeimoms taikant šį slaugos modelį. Remiantis į šeimą orientuotos slaugos principais – slaugytojas yra konsultantas, nuoširdžiai bendraujantis bei mokantis namiškius slaugyti pacientą [74].
Shields (2004) apibrėždamas į šeimą orientuotą slaugą, išskyrė keletą terminų [74]:
• Partnerystė tarp paciento tėvų ir slaugytojų slaugymo metu;
• Tėvų įtraukimas į vaiko slaugą;
• Tėvų dalyvavimas vaiko slaugoje;
• Tėvų savanoriška vaiko slauga ir priežiūra.
1992 m. JAV buvo įkurtas į šeimą orientuotas slaugos institutas, kurio tikslas buvo sukurti nacionalinę programą, kuri stiprintų šeimos reikšmę, slaugant naujagimius, vaikus bei paauglius [65,73]. 2009 m. šiai institucijai įteiktas apdovanojimas už inicijuotą nacionalinę programą bei meistriškumą užtikrinant į šeimą orientuotą slaugą [73].
Mokslinėje literatūroje į šeimą orientuota slauga apibrėžiama, kaip požiūris į slaugos procesą (planavimą, vykdymą ir įvertinimą), kuris yra pagrįstas nuoširdžiu bendradarbiavimu tarp slaugytojų, paciento ir šeimos [57]. Šios srities specialistai teigia, kad šeimos vaidmuo yra svarbus, užtikrinant naujagimių, vaikų, suaugusiųjų sveikatą ir gerovę. Slaugytojų ir tėvų bendradarbiavimas, bendras sprendimų priėmimas yra esminis šios filosofijos elementas [74].
Kaip teigia Carpentino (1995), paciento poreikiams ir jų patenkinimui didelę įtaką turi šeima, ypač jeigu tas pacientas yra vaikas, todėl rūpinantis pacientu/vaiku, turėtų būti inicijuota į šeimą orientuota slauga. Neturėtų būti pamiršti ne tik paciento/vaiko poreikiai bet ir tėvų [70,73].
Pasak Lou (2008), tokia pagalba padėtų naujagimių tėvams pereiti į motinystę bei tėvystę, kasdieninis rūpinimasis savo mažyliu, tėvams teiktų vilties, mažintų įtampą, stresą [66]. Svarbu, kad slaugytojai suprastų, jog pagalba sergančiam naujagimiui neatskiriama nuo pagalbos jo šeimai, pirmiausia – tėvams [67].
Mokslininkai teigia, kad taikant į šeimą orientuotą slaugą, pasiekiami teigiami rezultatai [68,74.75]:
• sutrumpėja paciento gulėjimo laikas ligoninėje;
• mažėja pakartotinas pacientų hospitalizavimo dažnis;
• šis slaugymo būdas šeimos nariams sumažina nežinią;
• lengviau įveikiama įtampa, stresas, baimė.
Neonatologijos klinikoje vienas iš į šeimą orientuotos slaugos tikslų – prieraišumo skatinimas tarp sergančių naujagimių ir jų tėvų. Per praėjusius dešimtmečius pasikeitė požiūris į prieraišumo ugdymą tarp mamos ir naujagimio. Todėl yra sveikinami Kengūros metodo ir Palankios naujagimiui ligoninės judėjimai, kurie kartu su aukštais medicinos standartais daro įtaką emociniai kūdikio ir mamos sveikatai [42,52,54].
Vienas iš metodų, Neonatologijos klinikoje, skatinančių prieraišumo ugdymą tarp naujagimio ir jo tėvų – Kengūros metodas. Kengūros metodas dar vadinamas oda prie odos metodu [41]. Šis metodas pirmą kartą buvo pristatytas 1988 m. PSO ir vėliau buvo įdiegtas Europos ir JAV ligoninėse [60, 71]. Jo esmė – nuogas naujagimis guldomas ant apnuogintos mamos krūtinės ir laikomas kniūbsčias vertikalioje padėtyje. Tai užtrunka apie valandą. Tyrėjai teigia, kad taikant Kengūros metodą, kūdikiai išgyvena mažesnę įtampą, girdėdami jau nuo perinatalinio laikotarpio pažįstamą mamos balsą bei jos širdies plakimą [16,43].
Sprangauskienė (2004) tyrimo metu nustatė, kad Kengūros metodo taikymas teikia didžiulę naudą naujagimiui bei jo mamai. (2 pav.) [43].
2 pav. „Kengūros metodo“ taikymas ugdant emocinį ryšį tarp mamos ir naujagimio
Šaltinis: sudaryta A. Gaupšienės pagal R. Sprangauskienę [43].
Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad Kengūros metodas turi daug teigiamų savybių, kurios ugdo emocinį ryšį tarp mamos ir naujagimio. Svarbiausia, kad specialistai dirbantys su šiais naujagimiais ir jų tėvais suprastų, kad svarbi yra ne tik fizinė, bet ir emocinė naujagimio sveikata [25,27,43].
Neonatologijos klinikoje slaugytojai siekdami slaugos tikslų savo praktikoje galėtų inicijuoti Orlando slaugos modelį, kurio tikslai labai tinkami sergančių naujagimių slaugymo tikslams.
1.9 Orlando slaugos modelis
Ida Jean Orlando savo sukurtą slaugos modelį pateikė 1969 metais. Ji teigė, kad slaugymas remiasi profesiniu (instrumentiniu) ir emociniu elgesiu. Šis elgesys užtikrina paciento įtraukimą į visas slaugos proceso veiklas bei padeda optimaliai patenkinti jo poreikius. Orlando pabrėžė, kad bendravimas yra esminė sąvoka šiame slaugos modelyje [38]. Remiantis šiuo modeliu, slaugytojai, bendraudami su naujagimio tėvais, gali užmegzti gerus santykius, bei paaiškinti naujagimio poreikių patenkinimo svarbą, bei emocinio ryšio
įtaką naujagimio raidai. Būdami tarp naujagimio ir tėvų, slaugytojai užima lyderio poziciją:
• suteikdami tėvams informacijos, kaip atpažinti naujagimio elgesį ir „ženklus“, kurie parodo fiziologinius vystymosi poreikius;
• išmokydami bei padrąsindami tėvus kaip tuos poreikius tinkamai ir teisingai patenkinti.
Slaugytojai remdamiesi esminiu Orlando modelio principu – bendravimu, inicijuoja metodus, skatinančius prieraišumą tarp sergančių naujagimių ir jų tėvų.
3 pav. Slaugytojos vaidmuo Neonatologijos klinikoje ugdant emocinį ryšį tarp sergančio naujagimio ir tėvų
Šaltinis: parengta A. Gaupšienės
Slaugytojai žinodami emocinio ryšio svarbą tarp tėvų ir naujagimio, į slaugos procesą
įtraukia tėvus. Emocinis ryšys tarp mamos ir naujagimio ugdomas etapais:
a) Informacijos teikimas tėvams – dažniausiai tėvai, slaugydami savo naujagimį, neturi reikiamų žinių ir įgūdžių [47]. Todėl slaugytojai bendraudami su tėvais išmoko juos atpažinti naujagimio poreikius, padrąsina mamas bei tėčius rūpintis savo atžalomis. Suteikia žinių apie emocinio ryšio svarbą tolimesniam naujagimio augimui ir vytimuisi.
b) Tėvų mokymas slaugyti savo naujagimį – slaugytojai paaiškina tėvams apie natūralaus maitinimo svarbą naujagimiui bei mamai. Moko tėvus patenkinti naujagimio maitinimo, komforto, bendravimo ir kt. poreikius.
c) Kengūros metodo taikymas – kada naujagimio būklė leidžia taikomas Kengūros metodas, kurį tėvai įvardija kaip „palaimos būseną“ [41,43].
Slaugytojų bendradarbiavimas su tėvais reikalauja pagarbos, pasitikėjimo. Tėvai skatinami būti aktyviais slaugos proceso dalyviais. Ališauskienė (2005) pažymi, kad siekiant sukurti optimalius slaugytojų bei tėvų tarpusavio santykius, svarbu išsiaiškinti, ką šeimai reiškia sergančio vaiko gimimas ir kaip jie įveiks šią situaciją [2]. Turnbull (1997) nurodo, kad slaugos specialistų pareiga – padėti šeimoms patenkinti jų poreikius bei tikslus [76].
Šio tyrimo metu buvo siekiama išanalizuoti Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų poreikius, nustatyti kokie poreikiai tėvams yra patys svarbiausi ir kaip jie patenkinami.
2. TYRIMO METODIKA
2.1 Tyrimo eiga ir organizavimas
Tyrimas buvo vykdomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje 2011 metų balandžio – liepos mėnesiais. Per šį laikotarpį NITS gulėjo 122 naujagimiai, iš kurių 2 neišgyveno, NLS gulėjo 602 naujagimiai.
Tyrimo vykdymo schema pateikta 4 paveiksle.
4 pav. Tyrimo schema
Mokslinės literatūros paieška ir analizė
Tyrimo įrankio vertimas ir pritaikymas Žvalgomojo tyrimo vykdymas
Apklausos vykdymas
Duomenų rinkimas Neonatologijos klinikosje Naujagimių ligų skyriuje
Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje
Statistinė duomenų analizė
Rezultatų pateikimas
Rezultatų aptarimas
IŠVADOS
Anketa buvo išversta
naudojant „Dvigubo
vertimo su vienos kalbos testu‘‘ metodas [69]. 2010 12 12 atlikta studentams kalbinė adaptacija ir klausimų suprantamumo įvertinimas 2011 02 10 atliktas žvalgomasis
Tiriamoji grupė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos statistikos skyriaus duomenimis 2010 metais Neonatologijos klinikoje buvo hospitalizuota 4449 naujagimiai. Iš jų 484 hospitalizuoti į NITS bei 1786 į NLS.
Tyrimo populiacija – tėvai, kurių sergantys naujagimiai buvo gydomi NITS ir NLS skyriuose.
Šio tyrimo reprezentatyvumui užtikrinti imties dydis buvo nustatytas taikant Pianotto formulę [18]:
n = 1/ (∆² + 1/N),
n – respondentų skaičius,
∆ – paklaidos dydis, rezultatus vertinant su 5 proc. (0,05) paklaida;
N – generalinė aibė, tai vidutiniškai gydomų naujagimių tėvų skaičius per metus. Atlikus skaičiavimus buvo nustatyta, kad reprezentatyvumui užtikrinti reikia apklausti:
- NITS– 90 gydomų naujagimių tėvų; - NLS – 365 gydomų naujagimių tėvų.
Respondentų įtraukimo į tyrimą kriterijai
Dalyvauti tyrime buvo pakviesti visi tėvai, mamos ir tėčiai, kurių naujagimiai tiriamuoju laikotarpiu buvo gydomi NITS bei NLS ir atitiko šiuos kriterijus:
• Naujagimis Neonatologijos klinikoje buvo gydomas daugiau nei 48 val.;
• Naujagimio būklė buvo stabili;
• Tėvai, kurie daugiau nei vieną kartą aplankė savo naujagimį;
• Tėvai, kurie mokėjo kalbėti ir rašyti lietuvių kalba;
• Tėvai, kurie sutiko dalyvauti tyrime ir pasirašė „Informuoto asmens sutikimo formą“ (2, 3 priedas).
Atrankos kriterijus atitiko ir į tyrimą buvo pakviesti 455 naujagimių tėvai. Iš visų pakviestųjų 8 respondentai atsisakė ir dalyvauti tyrime.
Mamoms ar (ir) tėčiams, kurie atitiko atrankos kriterijus ir sutiko dalyvauti tyrime, pirmo susitikimo metu tyrėja suteikė informaciją apie tyrimą, atsakė į kilusius klausimus, pateikė pasirašyti „Informuoto asmens sutikimo formą“ ir susitarė dėl tyrimo priemonės pildymo laiko, patogaus respondentams. Buvo pateiktas „Tėvų poreikių vaikų intensyviosios terapijos skyriuje“ tyrimo įrankis kurį, respondentai savarankiškai užpildė ir grąžino tyrėjai. Tėvams buvo išdalinti ir sugrįžo 455 tyrimo įrankiai, iš jų trys buvo grąžinti neužpildyti ar iš dalies užpildyti, todėl nebuvo toliau analizuojami. Respondentų atsako dažnis – 98,5 proc.
Tyrimo etika
Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. Be- K9 (M)- 136 (1 priedas).
Tyrimo metu respondentams buvo garantuotas konfidencialumas ir anonimiškumas. Jiems buvo pateikta pasirašyti „Informuoto asmens sutikimo forma“ (2, 3 priedas).
2.2
Tyrimo įrankis
Šio tyrimo metu informacijai rinkti buvo naudojamas „Tėvų poreikių vaikų intensyviosios terapijos skyriuje vertinimo įrankis“ (TPVITSVĮ) – skalė, sukurta Gudrun Kristjansdottir 1986 m. Tyrimo įrankis buvo sukurtas remiantis moksline literatūra ir tikslinių grupių interviu. Skalę sudarė 43 teiginiai suskirstyti į poskales:
A. Fizinių poreikių; B. Psichologinių poreikių;
C. Paramos bei dalyvavimo priimant sprendimus apie vaiko gydymą ir slaugą;
Naudojant šį įrankį buvo atliktas tyrimas Jungtinėse Amerikos Valstijose, po kurio 1991 m. Gudrun Kristjansdottir TPVITSVĮ patikslino ir pridėjo dar keturis teiginius. Įrankį sudarė 47 teiginiai, kurie buvo suskirsti į šešias poskales:
A. Pasitikėjimo (personalu); B. Kad tavim pasitikėtų; C. Informacijos;
D. Paramos;
E. Fizinių ir materialinių išteklių; F. Sergančio vaiko ir kitų šeimos narių
1995 m. Gudrun Kristjansdottir įrankį dar kartą tikslino ir pridėjo dar keturis teiginius iki 51, kurie buvo suskirstyti į dešimt poskalių:
A. Pasitikėjimo (personalu);
B. Užtikrintumo (kad mano vaikas gauna geriausią priežiūrą); C. Informacinių;
D. Skatinimo (būti tikram, kad manimi pasitiki kada slaugau savo vaiką); E. Tėvų fizinių poreikių (miegas, maistas ir tt.);
F. Mokymo (įgūdžių mokymas kaip slaugyti vaiką);
G. Tėvų visų poreikių patenkinimo (kad galėčiau pabūti vienas ir tt.);
H. Paramos, kuri užtikrintų tėvų gerovę (jaučiu, kad esu reikalingas, turiu viltį ir tt.); I. Paramos, susijusios su kitais šeimos nariais (turėti galimybę pabūti su kitais
vaikas);
J. Finansinė konsultacijos.
Paskutinis TPVITSVĮ variantas iš anglų kalbos buvo išverstas į islandų, prancūzų ir kt. kalbas. Gudrun Kristjansdottir apskaičiavo skalės Cronbach α koeficiento reikšmę – 0,91. Tai parodė pakankamą vidinį skalės suderinamumą.
Leidimas naudoti ir išversti į Lietuvių kalbą šį įrankį buvo gautas iš autorės. TPVITSVĮ buvo verčiamas taikant „Dvigubo vertimo su vienos kalbos testu“ metodą [69].
Įrankio vertimo eiga buvo tokia:
Du vertėjai, gerai mokantys anglų kalbą, išvertė įrankį į lietuvių kalbą. Abu vertimai buvo palyginti vienas su kitu ir sukurtas bendras variantas.
Įrankio teiginiai (47 ir 51) buvo pakeisti, nes buvo skirti vaikų, o ne naujagimių tėvų poreikiams tirti ir pritaikyti naujagimių tėvų poreikių vertinimui.
47 teiginys – „Žinoti, kad mano vaikas gaus tinkamą švietimą bei ugdymą“. Buvo pakeistas į „Žinoti, kad mano vaikui bus suteiktas reikiamas poilsis, pagal vystymosi poreikį“.
51 teiginys – „Kad mokytojas man padėtų skatinti vaiką toliau mokytis ir tobulėti“. Buvo pakeistas į „Kad aš gaučiau nurodymus apie tai kaip tinkamai skatinti mano vaiko vystymąsi“.
TPVITSVĮ buvo išdalinti studentams lietuvių kalbos aiškumui ir suprantamumui
įvertinti. Studentų grupę sudarė 50 asmenų, iš jų – 17 studentų buvo studijuojantys sociologiją, 33 studentai – studijavo slaugą Studentai esminių pastebėjimų teiginių aiškumui ir suprantamumui nepažymėjo.
Kiti du vertėjai, gerai mokantys anglų ir lietuvių kalbas, išvertė skalės lietuviškai išverstą variantą atgal į anglų kalbą. Dvi angliško varianto versijos buvo sulygintos viena su kita ir sukurtas bendras vienas angliškas variantas, kuris buvo sulygintas
su Gudrun Kristjansdottir anglišku variantu, atsižvelgiant į turinį ir jo reikšmę. Esminių skirtumų nebuvo, todėl išversta TPVITSVĮ buvo naudojamas šio tyrimo metu.
TPVITSVĮ sudarė 51 teiginys, kuriuos įrankio autorė Gudrun Kristjansdottir suskirstė
į dešimt poskalių. Skalės vidiniam pastovumui įvertinti buvo apskaičiuotas Cronbach α koeficientas, kuris parodo visų įrankio teiginių vidinį pastovumą. Apskaičiuotos kiekvienos poskalės Cronbach α koeficiento reikšmės buvo nuo 0,48 iki 0,76 (2 lentelė).
2 lentelė. TPVITSVĮ teiginiai pagal poskales
Poskalės Teiginiai Cronbach α
koeficiento reikšmė
A Pasitikėjimo (personalu) 4; 32 0,75
B Užtikrintumo (kad mano vaikas gauna geriausią priežiūrą)
20, 22, 36, 47, 48, 49 0,56
C Informacinių 8, 15, 19, 24, 31, 38, 43 0,76
D Skatinimo (būti tikram, kad manimi pasitiki kada slaugau savo vaiką)
14, 18, 29, 40 0,74
E Tėvų fizinių poreikių (miegas, maistas ir tt.) 23, 25, 27, 41, 45 0,65 F Mokymo (įgūdžių mokymas kaip slaugyti
vaiką)
3, 9, 13, 16, 42, 51 0,65 G Tėvų visų poreikių patenkinimo (kad galėčiau
pabūti vienas ir tt.)
1, 2, 11, 21,34, 46 0,48 H Paramos, kuri užtikrintų tėvų gerovę (jaučiu,
kad esu reikalingas, turiu viltį ir tt.)
5,6, 7, 12, 17, 26, 33,
35, 37, 39, 44, 50 0,62 I Paramos, susijusios su kitais šeimos nariais
(turėti galimybę pabūti su kitais vaikas)
28, 30 0,76
J Finansinės konsultacijos 10 0,76
Žvalgomasis tyrimas
Žvalgomasis tyrimas buvo atliktas 2011 m. Vasario mėn. LSMUL KK Neonatologijos klinikoje. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar respondentai suprato TPVITSVĮ pateiktus teiginius. Naujagimių tėvams buvo išdalinta dešimt tyrimo įrankių ir prašoma visus iškilusius klausimus ar komentarus parašyti prie teiginių. Pastabų ar klausimų respondentai nenurodė. Balandžio mėn. buvo pradėti rinkti šio tyrimo duomenys.
Tiriamųjų grupėje buvo 455 respondentai: NITS gulinčių naujagimių tėvų grupę sudarė 86 mamos ir 4 tėčiai (n=90), NLS gulinčių naujagimių tėvų grupę sudarė 338 mamos ir 27 tėčiai (n=365). NITS naujagimių 82 mamos gulėjo ligoninėje kartu su savo naujagimiais ir 8 mamos bei visi tėčiai, dalyvavę tyrimo metu, atvykdavo aplankyti naujagimius iš namų. NLS gulinčių naujagimių 338 mamos gulėjo kartus su savo naujagimiu, 27 tėčiai atvykdavo aplankyti savo naujagimius. Iš visų tyrimo metu dalyvavusių naujagimių tėvų NITS 80 proc. (n=72) ir NLS 68,8 proc. (n=251) nurodė, kad gyvena šeimoje susituokę, NITS - 10 proc. (n=9), NLS - 23,3 proc. (n=86) – gyveno kartu nesusituokę, NITS - 5,56 proc. (n=5), NLS - 1,75 proc. (n=6) išsiskyrę, NITS - 4,4 proc. (n=4), NLS - 3,52 (n=13) – vieniši ir NLS - 2,64 proc. (n=10) buvo našliai.
Tiriamosios grupės mamų amžius buvo: NITS grupėje nuo 16 iki 45 metų (V=27,7; SN=6,9), tėčių – nuo 18 iki 46 metų (V=31,2; SN=6,4), NLS mamų grupėje nuo 16 iki 42 metų (V=21,2; SN=3,9), tėčių – nuo 18 iki 36 metų (V=23,4; SN=4,4). NITS - 17,8 proc. (n=16) ir NLS - 49,2 proc. (n=179) tėvų turėjo aukštąjį universitetinį; NITS - 51,1 proc. (n=46) ir NLS - 5,93 proc. (n=22) aukštąjį neuniversitetinį išsimokslinimą.
NITS gulinčių naujagimių tėvai 23,3 proc. (n=21) ir NLS - 31,2 proc. (n=114) nurodė, kad šis naujagimis buvo pirmasis vaikas šeimoje (3 lentelė).
3 lentelė. Respondentų socialinės ir demografinės charakteristikos
Amžius Vidurkis (V) Standartinis
nuokrypis (SN)
NITS Vyrai 31,2 5,4
Moterys 27,7 3,9
NLS Vyrai 23,4 4,4
Moterys 21,2 3,9
Kiek dienų naujagimis
hospitalizuotas
NITS 10,97 (9,88)
NLS 8,9 7,68
Gyvenamoji vieta: Skaičius (n) Procentai (proc.)
Miestas NITS 69 76,7 NLS 251 68,8 Kaimas NITS 21 23,3 NLS 114 31,2 Išsimokslinimas: Aukštasis universitetinis NITS 16 17,8 NLS 179 49,2
Aukštasis neuniversitetinis NITS 46 51,1 NLS 22 5,93 Profesinis NITS 20 22,2 NLS 64 17,5 Vidurinis NITS 8 8,9 NLS 78 21,4 Nebaigtas vidurinis NITS - - NLS 10 3,6 Kita NITS - NLS 12 3,28 Šeiminė padėtis: Susituokę NITS 72 80 NLS 251 68,8 Išsiskyrę NITS 5 5,56 NLS 6 17,5 Gyvena kartu nesusituokę NITS 9 10 NLS 86 23,3 Vieniši NITS 4 4,4 NLS 13 3,52
Kelintas vaikas yra šis
naujagimis Pirmas NITS 21 23,3 NLS 114 31,2 Antras NITS 52 57,8 NLS 156 42,8 Trečias NITS 12 13,3 NLS 88 24,1 Ketvirtas ir daugiau NITS 5 5,6 NLS 7 1,92 Guli ligoninėje ir slaugo naujagimį NITS 82 91,1 NLS 338 92,6 Atvyksta aplankyti naujagimį NITS 8 8,89 NLS 27 7,39
2.4
Statistinė tyrimo duomenų analizė
Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa, grafiniam tyrimo rezultatų vaizdavimui naudota Excel 2007 programa. Analizės rezultatai pateikti lentelėse ir grafikuose. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliučių (n) ir procentinių dažnių (proc.) pasiskirstymas. Kiekybiniai
duomenys pateikti, kaip aritmetiniai vidurkiai (V) su standartiniu nuokrypiu (SN). Požymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadratas (x²) kriterijus, proporcijų lygybei tikrinti skaičiuotas z-kriterijus. Neparametrinių kintamųjų dviejų nepriklausomų imčių vidurkių lyginimui naudotas Mann-Whitney U testas, daugiau kaip dviejų imčių – Kruscal-walis testas.
3.
TYRIMO REZULTATAI
1.1
Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų svarbiausi
poreikiai
Neonatologijos klinikos gydomų naujagimių tėvų svarbiausi poreikiai buvo vertinami TPVITSVĮ A dalyje, vertinimui buvo naudojamas penkių balų Likerto skalės formatas nuo 5 iki 1 balų (nuo „labai svarbu“ iki „visiškai nesvarbu“).
Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų poreikių vertinimo pagal svarbą rezultatai pateikti 5 paveiksle. (5 priedas).
5 pav. Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų poreikių vertinimas pagal svarbą
Analizuojant poreikių poskales pagal svarbą, buvo suskaičiuoti kiekvienos poskales vertinimo balų vidurkiai: pasitikėjimo poskalė – 4,92, užtikrintumo poskalė – 4,26, informacinė poskalė - 4,81, skatinimo poskalė – 4,38, tėvų fizinių poreikių poskalė – 4,44, mokymo poskalė– 4,48, tėvų visų poreikių poskalė – 3,86, paramos kuri užtikrintų tėvų gerovę – 4,15, paramos susijusios su kitais šeimos nariais – 4,23, finansinės paramos poskalė – 3,79.
