ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMOS FUNKCINIŲ RODIKLIŲ KAITA ATLIEKANT JOGOS POZAS

SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS

GILIJA RAUDONIKYTĖ

ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMOS FUNKCINIŲ RODIKLIŲ

KAITA ATLIEKANT JOGOS POZAS

Magistrantūros studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija fiziniais pratimais“ baigiamasis

darbas

Darbo vadovė

doc. dr. Algė Daunoravičienė

SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS

TVIRTINU

Slaugos fakulteto dekanė prof. dr. Jūratė Macijauskienė

Parašas

Data 2014 m. mėn. d.

ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMOS FUNKCINIŲ RODIKLIŲ

KAITA ATLIEKANT JOGOS POZAS

Magistrantūros studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija fiziniais pratimais“ baigiamasis

darbas

Darbo vadovė

SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ŽODYNĖLIS ... 7 ĮVADAS ... 8 TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...10 2. LITERATŪROS APŽVALGA ...11

2.1. Jogos poveikis sveikatai ...11

2.2. Jogos pratimai ir traumos...15

2.3. Jogos pozų poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai ...16

2.4. Elektrokardiograma ir funkciniai parametrai ...18

3. TYRIMO METODAI IR DARBO ORGANIZAVIMAS ...21

3.1. Tyrimo organizavimas ...21

3.1.1. Tiriamųjų kontingentas ...21

3.2. Tyrimo metodai ...22

3.2.1 Elektrokardiografija ...22

3.2.2. Arterinio kraujo spaudimo matavimas ...23

3.2.3. Pulso matavimas ...23

3.2.4. Jogos pratimų programa ...24

3.2.5. Anketinė apklausa ...29

3.2.6. Matematinė statistika ...30

4. REZULTATAI ...31

4.1. Tiriamųjų širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių duomenys atliekant skirtingas jogos pozas...31

4.2. Tiriamųjų širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių duomenys skirtinguose jogos pozų atlikimo etapuose ...40

4.3. Tiriamųjų širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių duomenys atsipalaidavimo metu „Negyvėlio“ pozoje ...46

5. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ...50

6. IŠVADOS ...53

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...54

MAGISTRO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ...55

LITERATŪROS SĄRAŠAS ...56

G. Raudonikytė. Širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių kaita atliekant jogos pozas, magistro baigiamasis darbas/mokslinis vadovas doc. dr. Algė Daunoravičienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto institutas. – Kaunas, 2013, p – 62.

Darbo tikslas: nustatyti širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių kaitos ypatumus

atliekant jogos pozas.

Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti moterų, praktikuojančių jogą, elektrokardiogramos

funkcinių parametrų kaitą atliekant skirtingas jogos pozas. 2. Nustatyti ir palyginti moterų, praktikuojančių jogą, elektrokardiogramos funkcinių parametrų kaitą skirtingų jogos pozų atlikimo etapuose. 3. Įvertinti moterų, praktikuojančių jogą, elektrokardiogramos funkcinių parametrų kaitą atsipalaidavimo metu „Negyvėlio“ pozoje.

Tyrimo metodika: Tyrime dalyvavo 22 moterys, kurių amžius 20 - 45 metai. Kiekviena

tiriamoji atliko sudarytą jogos pozų programą, kurios trukmė buvo 40 min. Mobiliam duomenų registravimui ir kaupimui tiriamajai buvo uždedamas ir įjungiamas duomenų registravimo modulis „Cardio Scout“. Širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinės būklės vertinimui buvo naudojama LSMU Kardiologijos institute sukurta kompiuterinė elektrokardiogramos analizės sistema „Kaunas-Krūvis“. Statistinei duomenų analizei buvo naudojamos programos Microsoft Excel ir IBM SPSS Statistics 22.0.

Rezultatai: Lyginant elektrokardiografijos rodiklių kaitą, nustatyta, kad mažiausia RR ir JT

intervalo trukmė buvo „Keturių taškų“, „Lanko“ ir „Kėdės“ pozose (p<0,05). Didžiausia RR intervalo trukmė registruota atliekant „Nusilenkimo prie kelių“ ir „Galvos prie kelio“ pozas (p<0,05). „Keturių taškų” ir „Lazdos” pozose QRS komplekso trukmė buvo didžiausia, o ST amplitudės reikšmė mažiausia. Ženklūs RR intervalo trukmės kitimai nustatyti „Lazdos“, „Kobros“, „Žuvies“, „Lanko“ pozų etapuose. Vertinant JT intervalo trukmės kitimą, pastebėti ženklūs pokyčiai atliekant „Lazdos“, „Lanko“ ir „Keturių taškų“ pozas skirtinguose jų etapuose. Atliekant dešimties minučių atsipalaidavimą „Negyvėlio“ pozoje stebėta mažėjanti RR ir JT intervalų trukmė.

Išvados: 1. Nustatyta, kad „Keturių taškų” pozos atlikimas sukėlė didžiausius reguliacinių

G. Raudonikytė. Change of cardiovascular functional parameters while performing yoga poses, master‘s thesis/research supervisor doc. PhD. A. Daunoravičienė; Lithuanian University of Health Sciences; Faculty of Nursing, Institute of Sports. – Kaunas, 2013, – s. 62.

Aim of the work: to determine change features of cardiovascular functional parameters while

performing yoga poses.

Objectives of the work: 1. Determine and compare the changes of ECG functional parameters in

women practicing yoga, while performing different yoga poses. 2. Determine and compare the changes of ECG functional parameters in women practicing yoga, in different stages of yoga poses. 3. Evaluate the changes of ECG functional parameters in women practicing yoga, while doing a 10 minute relaxation in „Corpse“ pose.

Methods: The study took place in „Kaunas Yoga studio”. Study consisted of 22 healthy women,

aged 20-45. All women performed a 40 minute yoga poses program. For registration and collection of the data, we attached data logging module “Cardio Scout”. For evaluation of functional state of cardiovascular system we used ECG registration and analysis system „Kaunas-load“. The data was evaluated using Microsoft Excel and IBM SPSS Statistics 22.0 programs.

Results: While comparing the changes of functional ECG parameters we observed the shortest

values of RR and JT intervals during „Four limbs“, „Bow“, „Chair“ poses (p<0,05). The longest RR interval was registered in „Standing forward bend“, „Head to knee forward bend“ poses (p<0,05). „Four limbs“ and „Staff“ poses QRS complex duration was the biggest, although smallest in ST amplitude. Significant RR interval duration change in stages of poses „Staff“, „Cobra“, „Fish“ and „Bow“. While assessing JT interval’s variation, we observed significant changes in different stages of „Staff“, „Bow“ and „Four limbs“ poses. 10 minute relaxation in „Corpse“ pose demonstrated shortening of RR and JT interval duration.

Conclusions 1. Highest changes were assessed in the regulative system (RR interval), heart

SANTRUMPOS

AKS – arterinis kraujo spaudimas. CNS – centrinė nervų sistema. EKG – elektrokardiograma.

FECO2 – anglies dvideginio kiekis iškvepiamame ore.

FEO2 – deguonies kiekis iškvepiamame ore.

JT – elektrokardiogramos intervalas nuo jungties taško J iki T bangos pabaigos. KMI – kūno masės indeksas.

LF – žemas dažnis.

MET – metabolinis vienetas.

MIP – maksimalus įkvėpimo spaudimas.

PSO – pasaulinė sveikatos organizacija.

QRS – elektrokardiogramos trijų dantelių kompleksas.

RR – elektrokardiogramos intervalas tarp gretimų širdies ciklų R segmentų. ST – elektrokardiogramos rodiklis, ST segmento depresija.

ŽODYNĖLIS

Anusara – modernioji Hatha joga, kurios svarbiausias principas – pozų atlikimo detalės.

Aštanga – tai aštuonių pakopų jogos sistema, kurią sudaro nuosekliais dinamiškais judesiais sujungtų

sudėtingų pozų sekos, derinamos su „Udžaji“ kvėpavimu.

Bikram – kitaip dar vadinama „karštoji“ joga. Sudaryta iš 26 pozų, kurios atliekamos karštoje patalpoje

(apie 38˚C).

Hatha – klasikinė jogos rūšis, kurios pagrindas veikti per ypatingas kūno padėtis, sukeliančias tam tikrus

fizinius pokyčius žmogaus organizme, kurie savo ruožtu veikia protą ir sielą.

Isha – dieviškoji joga, sudaryta Hatha jogos pagrindais, naudojant pozų, kvėpavimo ir meditacijos

technikas.

Iyengaro – tai Hatha jogos rūšis, kurioje svarbiausia - pozų detalumas, tikslumas ir surikiavimas. Jėgos (Sportinė) – jogos praktika, kurios pagrindas – kūno lavinimas, jogos pratimai naudojami kaip

paprasti fiziniai pratimai; dažniausiai tokioje jogoje netaikomos meditacijos.

Kundalini – ši jogos rūšis remiasi Kundalini energijos, slypinčios stubure, pažadinimu, todėl visi pratimai

daromi judinant stuburą.

Radža – karališkoji meditacinė joga. Jos tikslas - proto ugdymas.

Šivananda – jogos rūšis, kurios esmė - kūno ir proto sveikata, paprastai ir maloniai atliekant jogos

pratimus.

ĮVADAS

Joga - senovės indų sistema, atsiradusi dar 2500-1500 metų prieš Kristų (Clark, 2010). Jogos koncepcija - tai tam tikras savęs pažinimo būdas apimantis kūno, proto ir sielos tobulėjimą. Šių principų aktualumas ir šiandien nėra sumenkęs, ir tai gali būti viena iš priežasčių lemiančių nemažėjantį domėjimąsi joga. Pastaraisiais dešimtmečiais joga, kaip viena galimų fizinio aktyvumo formų, tapo populiari ne tik tarp įvairaus amžiaus asmenų, bet ir tarp mokslininkų, kurie pradėjo mokslinius tyrinėjimus, norėdami išsiaiškinti jogos poveikį asmenų funkcinei būklei, mąstymui ar miego kokybei. Jogos gydomasis poveikis jogą praktikuojantiesiems asmenims išlieka diskusijų ir mokslinių tyrimų objektas. Vieni mokslininkai teigia, kad joga veikia panašiai kaip kitos kūno ir proto terapijos, mažinančios stresą (Parshad ir kt., 2011). Kitų nuomone, joga skatina endorfinų, reguliuojančių skausmą, gamybą (Yadav ir kt., 2012). Atlikta mokslinių tyrimų, įrodančių jogos naudą depresijos prevencijai, nerimo, apatijos, agresijos mažinimui (Satin, 2013; Telles ir kt., 2007; Sharma ir kt., 2007; Emerson ir kt., 2009). Pateikiama daug informacijos apie jogos naudą, kovojant su nutukimu (Dhananjai, 2011) bei gerinant aerobinę ištvermę (Mody, 2011), tačiau informacijos, apie skirtingų jogos pozų įtaką širdies ir kraujagyslių sistemai (ŠKS), nepakanka.

Naujausi tyrimai teigia, kad jogos kvėpavimo technikos, meditacija, nesudėtingos pozos yra naudingos sergančiųjų onkologinėmis ligomis psichoemocinei būklei (Lin ir Tsauo, 2013), gyvenimo kokybei gerinti (Hartfiel ir kt., 2011). Taisyklingas, visavertis kvėpavimas, kurio išmokstama taikant įvairias jogos kvėpavimo technikas, gerina kraujo cirkuliaciją, efektyvesnį deguonies panaudojimą, didina gyvybinę plaučių talpą, lavina kvėpavimo raumenis (Singh, 2012; Santaella ir kt., 2011; Abel ir kt., 2013; Hejazi ir kt., 2013).

Visi moksliniai straipsniai teigia, kad jogos pratimų dėka žmonių kraujotakos rodikliai gerėja (Singh ir kt., 2011). Pagal naujausius duomenis, širdies ir kraujagyslių sistemos tyrimai, susiję su jogos praktika, buvo atliekami tik prieš arba po jogos treniruočių registruojant elektrokardiogramą arba apsiribojant širdies susitraukimų dažnio ir arterinio kraujo spaudimo matavimais (Kim, 2012). Elektrokardiogramos registravimo metodo taikymas yra fiksuotas tik kvėpavimo pratimų atlikimui įvertinti (Telles et al.,2011), o atliekant jogos pozas dar nėra publikuotas.

Dažniausiai stebima bendra jogos praktikos nauda, vertinamas ilgalaikis pratimų poveikis žmogaus organizmui, o ne momentinis atskirų pozų poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai.

Žmogaus, kaip kompleksinės sistemos, suvokimas verčia diskutuoti, kodėl žmonės patiria traumas darydami jogos pratimus. Todėl jau atsiranda nuomonių, kad traumos, patiriamos atliekant jogos pratimus, gali būti susijusios su neigiamu jų poveikiu kraujotakai (Broad, 2012).

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – nustatyti širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių kaitos ypatumus

atliekant jogos pozas.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti ir palyginti moterų, praktikuojančių jogą, elektrokardiogramos funkcinių parametrų kaitą atliekant skirtingas jogos pozas.

2. Nustatyti ir palyginti moterų, praktikuojančių jogą, elektrokardiogramos funkcinių parametrų kaitą skirtingų jogos pozų atlikimo etapuose.

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1. Jogos poveikis sveikatai

Jogos koncepcija - tai tam tikras savęs pažinimo būdas, apimantis kūno, proto ir dvasios tobulėjimą. Jogos pozos, ją praktikuojančių asmenų vadinamos asanomis, veikia ne tik kaulų ir raumenų sistemą, bet ir vidaus organus (Merkevičius, 2011). Galima teigti, kad jogos poveikis organizmui yra kompleksinis.

Didėjant fizinio aktyvumo formų pasiūlai, joga, kaip ir kitos fizinio aktyvumo veiklos, kinta, adaptuojasi prie aplinkos bei visuomenės poreikių. Dėl šios priežasties, kiekvienas asmuo gali pasirinkti jam labiausiai tinkančią bei patinkančią jogos rūšį. Galima išskirti šias jogos rūšis: Anusara, Aštanga, Bikram, Hatha, Iyengaro, Jėgos (Sportinė), Kundalini, Radža, Šivananda, Vinjasa (Broad, 2012). Kiekviena jogos rūšis pasižymi skirtingu dėmesiu kvėpavimui, meditacijai, aplinkos temperatūrai, pozų atlikimo intensyvumui, priemonėms naudojamoms pozų atlikimui.

Daugėja tyrimų analizuojančių skirtingų jogos rūšių poveikį žmogaus organizmui. Po šešis mėnesius trukusių Hatha jogos treniruočių buvo nustatytas padidėjęs plaučių tūris, sumažėjęs kūno masės indeksas bei liemens apimtis, sumažėjęs cholesterolio ir cukraus lygis kraujyje (Ross ir Thomas, 2010). Kitame moksliniame tyrime atliktame JAV, Ilinojaus universitete, buvo nustatyta, kad vienas 20 minučių trukmės Hatha jogos užsiėmimas padidina atminties testų atlikimo greitį ir tikslumą. Tyrime dalyvavo 30 jaunų ir sveikų studenčių. Jos 20 minučių atlikinėjo pozas sėdint, stovint ir gulint. Užsiėmimas buvo baigiamas meditacija ir giliu kvėpavimu. Merginos taip pat galėjo atlikti 20 minučių trukmės fizinius pratimus – eiti ar bėgti ristele ant treniruoklio. Dalyvės savarankiškai pasirinko joms tinkamą greitį ir treniruoklio nuolydį, kad būtų palaikomas tinkamas širdies susitraukimų dažnis (ŠSD). Ramybėje, po kiekvieno jogos ar fizinio aktyvumo užsiėmimo, merginos turėjo atlikti darbinės atminties ir savikontrolės testus. Paaiškėjo, kad po jogos užsiėmimo testų greitis ir tikslumas gerokai padidėdavo, o po paprasto fizinio aktyvumo – beveik nesikeisdavo (Gothe ir kt., 2013). Tiriant Isha jogos poveikį ŠKS buvo nustatytas statistiškai reikšmingas žemų dažnių (LF) sumažėjimas ir RR intervalo didėjimas po jogos treniruočių (Muralikrishnan ir kt., 2013). Moksliniuose straipsniuose yra tyrinėjami skirtingų rūšių jogos poveikiai kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemai, centrinei nervų sistemai (CNS) ar medžiagų apykaitai.

atminties skalė (angl. Wechsler memory scale). Nerimas buvo stebimas naudojant Spielberger nerimo būsenos įvertinimo klausimyną. Visi tiriamieji buvo stebimi prieš ir po meditacijos ar atsipalaidavimo. Lyginant meditacijos ir atsipalaidavimo technikas buvo nustatyta, kad meditacija gali labiau pagerinti dėmesio koncentravimą ir atmintį, negu paprasta atsipalaidavimo technika – gulėjimas „Negyvėlio” padėtyje (Subramanya ir Telles, 2009).

Nustatyta, kad „Saulės pasveikimas“ - vienas populiariausių jogos pratimų kompleksų, kuris gerina kraujo plazmos rodiklius, didina aerobinę ištvermę bei mažina kūno masės indeksą. Mokslininkų nuomone, „Saulės pasveikinimas“ gali būti puiki alternatyva bet kokiai aerobinei mankštai, kadangi atliekant šį pratimų kompleksą, ties kiekvienu jo pakartojimu didėja metabolinių vienetų (MET) suvartojimas, taigi yra tinkamos sąlygos svorio mažinimui ir ŠKS stiprinimui (Mody, 2011). „Saulės pasveikinimą“ galima atlikti lėtai ir greitai. Pasirinktas tempas lemia skirtingus fiziologinių procesų atsiradimus žmogaus organizme. Buvo nustatyta, kad lėtai atliekamas „Saulės pasveikinimas“ lemia diastolinio spaudimo mažėjimą. Kai tuo tarpu greitai atliekamas „Saulės pasveikinimas“ lemia sistolinio kraujo spaudimo didėjimą. Nepaisant to, tiek lėtai, tiek greitai atliekant tokią pratimų seką didėja plaštakos raumenų jėga ir rankos raumenų ištvermė, tačiau reikšmingai didesni pokyčiai buvo „Saulės pasveikinimo“ kompleksus greitesniu tempu atlikusiųjų grupėje. Kvėpavimo sistemos rodikliai pagerėjo abiejose grupėse, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių nebuvo nustatytas. Maksimalus įkvėpimo spaudimas (MIP) ir maksimalus iškvėpimo spaudimas statistiškai reikšmingai padidėjo abiejose grupėse, tačiau lyginant grupes buvo nustatytas statistiškai didesnis padidėjimas grupėje, kurioje „Saulės pasveikinimo“ kompleksai buvo atliekami greitai. Nustatyta, kad lėtai atliekamas „Saulės pasveikinimas“ gerina kvėpavimo funkciją, raumenų jėgą ir ištvermę. Buvo atskleisti skirtumai tarp greitai ir lėtai atliekamų „Saulės pasveikinimo“ kompleksų. Paaiškėjo, kad greitai atliekant šį pratimų kompleksą efektas panašus į aerobinių pratimų efektą (Bhavanani ir kt., 2011). „Saulės pasveikinimo“ kompleksai atliekami ilgiau negu 10 minučių gali pagerinti širdies ir kraujagyslių pajėgumą tarp nesportiškų ar sėslų gyvenimo būdą propaguojančiųjų asmenų. Šis pratimų kompleksas patikimai padidina energijos suvartojimą (Hagins et al. 2007). Omkar pastebėjo, kad reguliariai atliekant „Saulės pasveikinimo“ kompleksus, kuomet atliekami plačios amplitudės judesiai, daroma didelė įtaka kaulinio audinio osteogenezei (2011). Literatūroje pateikiamas teigiamas „Saulės pasveikinimo“ komplekso poveikis kaulų ir raumenų sistemai, širdies ir kraujagyslių sistemai, medžiagų metabolizmui bei kvėpavimo sistemai.

Pranayama (kvėpavimo) pratimai – tai jogos komponentas, kurio poveikis organizmui taip pat yra analizuojamas mokslinėje literatūroje. Nustatyta, kad Pranayama lemia padidėjusį deguonies suvartojimą (VO2) ml/kg/min. suvartojimą lyginant su ramybės ar meditacijos būsenomis. Meditacija

meditaciją. Šis mažėjimas yra didesnis negu ramybės ar Pranayama metu. Deguonies saturacija buvo padidėjusi atliekant Pranayama pratimus lyginant su ramybės ir meditacijos pozomis. Taip pat buvo nustatyta, kad deguonies kiekis iškvepiamame ore (FEO2) (proc.) bei anglies dvideginio kiekis

iškvepiamame ore (FECO2) (proc.) atliekant Pranayama statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo ramybės ir

meditacijos. Meditacijos metu buvo stebimos žymiai mažesnės bendros energinės sąnaudos, išreikštos kilokalorijomis. Rezultatai teigia, kad meditacija sumažina metabolizmo lygį, kai tuo tarpu Pranayama technika padidina metabolizmo lygį (Arias ir kt., 2008). Kvėpavimo pratimai atliekami jogos metu veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, kvėpavimo sistemą bei medžiagų apykaitą.

Buvo aptikta mokslinių tyrimų, kuriuose buvo lyginami jogos ir kitų fizinio aktyvumo formų fiziologinių parametrų kitimai. Lyginant jogą, bėgimą bei nejudrų gyvenimo būdą praktikuojančių asmenų fizinę būklę buvo nustatyta, jog bėgikai ir jogą praktikuojantys žmonės pasižymėjo geresne aerobine ištverme, mažesniu ŠSD bei patyrė mažiau streso negu tie, kurie nepraktikavo jokios fizinio aktyvumo formos (Satin, 2013). Fizinis aktyvumas lemia ne tik fiziologinių, bet ir psichologinių parametrų pokyčius.

sergantiems šizofrenija, depresija, nutukimu, arterine hipertenzija, todėl esant šioms diagnozėms rekomenduojama taikyti jogos pratimus.

Jogą dažnai renkasi asmenys patiriantys nuolatinį stresą, todėl svarbu žinoti psichofiziologinius pokyčius, vykstančius jogos metu, kurie gali būti susiję su streso lygio mažinimu. Nustatyta, kad „Saulės pasveikinimas“ atliekamas dainuojant Mantras (giesmes) mažina nerimą didelį stresą patiriantiems vyrams. Vertinimas buvo atliktas remiantis pykčio klausimynu (angl. Anger score questionaire). „Saulės pasveikinimą“ rekomenduojama atlikti asmenims patenkantiems į didelio streso rizikos grupę – vadovai, specialistai, bankų darbuotojai ir kt. (Kumar ir kt., 2013). Vertinant kortizolio, interleukino-4, IFN-γ kiekį kraujyje, AKS, ŠSD ir kvėpavimo dažnį, buvo nustatyta psichologinė studenčių būklė, patiriamas stresas ir nerimo lygis prieš ir po jogos užsiėmimų, trukusių 12 savaičių kasdien po 35 minutes. Jogos grupės duomenų analizės rezultatai buvo lyginami su kontroline grupe, o pradiniai rezultatai – su rezultatais, demonstruotais streso metu. Nustatyta, kad jogos praktika mažina ŠSD ir AKS. Manoma, kad atliekant jogos pozas slopinama simpatinė pogumburio dalis, todėl mažėja simpatinės nervų sistemos aktyvumas. Nustatyta, kad joga mažina kortizolio kiekio didėjimą streso metu. Tai siejama su mažėjančia pogumburio ir adenohipofizės stimuliacija. Joga turi “sušvelninantį” poveikį susilpnėjusiam ląsteliniam imunitetui (remiantis jogos grupės studenčių IFN-γ koncentracijos kraujyje pokyčiais streso metu). Manoma, kad tai susiję su aktyvėjančia pogumburio - hipofizės veikla (Gopal ir kt., 2011). Joga, atkurdama autonominių refleksų mechanizmus, padeda palaikyti pusiausvyrą tarp simpatinės ir parasimpatinės aktyvacijos streso metu.

buvo naudingos didinant raumenų jėgą, bet ne arterinį tonusą tarp ikimenopauzinio laikotarpio moterų (Kim ir kt., 2012).

Nors ir daugėja jogos poveikį analizuojančių mokslinių darbų, tačiau daugelio jų tyrimo objektais yra atskiros organizmo sistemos, pavieniai funkciniai rodikliai. Pasigendame kompleksinio požiūrio analizuojant jogos praktikos poveikį.

2.2. Jogos pratimai ir traumos

Vis daugiau mokslininkų, tiriančių traumas, nurodo, kad joga – tai vienas galimų veiksnių, sukeliančių traumas. Jogos pratimai gali sukelti traumas, lokalizuotas įvairiuose sąnariuose (pvz., kelio, stuburo sąnarių pažeidimai). Nustatyta, kad jogos metu patiriamos traumos labiau paplitusios tarp moterų ir dažniausiai traumuojami šie sąnariai: kelio, klubo ir čiurnos, stuburo (Le Corroller ir kt., 2012).

Nepaisant to, kad jogos praktikos metu patiriamos traumos sulaukia mokslininkų dėmesio, dar vis stokojama konkrečių metodų, padedančių nustatyti bei išanalizuoti traumų atsiradimą lemiančius veiksnius. Mokslininkai dažniausiai naudoja anketines apklausas. Norint nustatyti nusiskundimus, atsirandančius po Aštanga jogos, buvo prašoma jogą praktikuojančiųjų asmenų įvardinti savo nusiskundimus po treniruočių. Nustatyta, kad dažniausiai jogą praktikuojantys asmenys skundėsi užpakalinių šlaunies raumenų patempimais ar plyšimais. Kadangi Aštanga jogos rūšis reikalauja ne tik fizinės ištvermės, bet ir greičio, manoma, kad kartojant tų pačių pratimų seką greitai ir stipriai lenkiantis pirmyn, per daug ir per greitai ištempiami užpakaliniai šlaunų raumenys (Mikkonen ir kt., 2008). Analizuojant traumų paplitimą, Kinijoje buvo ištirtos moterys, užsiimančios įvairiomis fizinio aktyvumo formomis. Atrinktos moterys, kurioms buvo diagnozuotas kelio sąnario menisko plyšimas. Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad moterys, kurioms buvo diagnozuotas menisko plyšimas, dažniau praktikavo jogą. Taigi mokslininkai teigia, jog jogą praktikuojantys asmenys yra rizikos grupėje patirti menisko plyšimą (Zhu ir kt., 2012).

Norėdami nustatyti pagrindines traumų nuo jogos praktikos atsiradimo priežastis mokslininkai atliko tyrimą, apklausiant žmones, kurie praktikavo jogą. Tiriamųjų nurodytos traumų priežastys buvo susijusios su pagrindinių jogos praktikos principų nesilaikymu (Fishman ir kt., 2009).

Išskiriami šie pagrindiniai principai, kurių būtina laikytis praktikuojant jogą:

 dėmesio koncentracija. Dėmesys nuolat nukreiptas į kvėpavimą, judesius, jų greitį

ir taisyklingumą, į dirbančias ar tempiamas raumenų grupes;

 kvėpavimo kontrolė. Kvėpavimas nuolat kontroliuojamas, kvėpuojama per nosį,

ramiai ir minkštai. Atliekami specifiniai kvėpavimo pratimai, lavinantys kvėpavimo sistemą;

 taisyklingas įėjimas ir išėjimas iš padėties. Įėjimas ir išėjimas atliekami lėtai ir

sąmoningai. Kuo sudėtingesnė poza ― tuo lėtesnis tiek įėjimas tiek išėjimas, kuo ilgesnis pozos atlikimo laikas, tuo lėtesnis išėjimas;

 kantrybės ugdymas. Akcentuojama, jog Hatha jogos nauda yra daug didesnė negu

vien išlavinta raumenų jėga ar lankstumas. Todėl, laukiant ir tikintis rezultatų, būtina kantrybė ir tinkamas nusiteikimas, motyvacija. Reikia pasiryžti praktikuoti „čia ir dabar“, mėgautis tuo kas daroma, neprisirišti prie lūkesčių;

 tinkama reakcija į skausmą. Draudžiama atlikti jogos pratimus jaučiant skausmą,

privalu jo vengti, siekiant tiek nepažeisti audinių, tiek išlaikyti ramią nervų sistemos būseną ir kūno kontrolę;

 užsiėmimų reguliarumas. Rekomenduojama jogą praktikuoti reguliariai, siekiant

nuolatinio tobulėjimo proceso (www.yogatherapy.lt) (Merkevičius, 2011).

Plintant jogos sukeliamoms žmogaus griaučių raumenų sistemos traumoms, atsiranda nuomonių, kad to priežastis gali būti intensyvus jogos poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai (Blank, 2006). Svarbu, kad besitreniruojantieji būtų supažindinti su saugiomis jogos pratimų atlikimo taisyklėmis, jų laikytųsi ir tokiu būdu išvengtų traumų.

2.3. Jogos pozų poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai

sistemos reakcijos priklauso nuo fizinio krūvio tipo. Statiniai pratimai kelia diastolinį kraujo spaudimą labiau negu dinaminiai pratimai, kai raumenys yra sutraukiami ir atpalaiduojami ritmingai. Asmenims, sergantiems arterine hipertenzija ir praktikuojantiems jogą, yra rekomenduojama atsisakyti sunkesnių jogos formų, taip pat rekomenduojama nelaikyti statinių padėčių ilgesnį laiką. Dabbu rekomenduoja jogos pratimus atlikti reguliariai, nedideliu intensyvumu dėl teigiamo ilgalaikio poveikio mažinant AKS (2012).

Kraujo spaudimo reakcijos pastoviai kinta, kiekvienoje kūno dalyje jos priklauso nuo padėties širdies atžvilgiu. Kai žmogus stovi arba yra vertikalioje padėtyje, kraujospūdis kraujagyslėse žemiau širdies yra didesnis. Arterijose, esančiose 10 cm žemiau širdies, spaudimas bus apie 13 mm Hg didesnis negu aortoje širdies lygyje, kadangi gyvsidabrio (Hg) tankumas yra 13 kartų didesnis negu kraujo. Taigi, stovint, pėdų arterijos turės maždaug 100 mm Hg didesnį spaudimą negu prie širdies esančios arterijos, pvz. 210/170 mm Hg, kai širdies lygyje kraujospūdis yra 120/80 mm Hg. Dėl šių pačių priežasčių, arterijos esančios virš širdies turės mažesnį AKS. Pagal šį pavyzdį, spaudimas galvos arterijose bus apie 100/60 mm Hg (Coulter, 2001). Ši kūno padėties įtaka kraujo spaudimui yra gerai žinoma medicinoje.

Daugelyje jogos rūšių galima aptikti apverstas ar padėtis aukštyn kojomis: pusinę stovėseną ant pečių ir pilną stovėseną ant pečių, stovėseną ant galvos. Visoms šios pozoms būdinga tai, kad galva yra po širdimi. Įrodyta, kad šios pozos gali sukelti stiprų sistolinio ir diastolinio arterinio kraujo spaudimo didėjimą, lyginant su ramybės būsenos kraujo spaudimu (Blank, 2006). Stebint sistolinio kraujo spaudimo pokyčius apverstoje kūno padėtyje buvo stebėtas kitimas nuo 114 iki 140 mm Hg, kai tuo tarpu diastolinis padidėjo nuo 76 iki 91 mm Hg. Šie pokyčiai (lydimi ir akispūdžio padidėjimo) tęsėsi visas 3 minutes atliekant apverstas padėtis. Atliekant stovėseną ant galvos, AKS buvo 150/110 mm Hg neturinčiam hipertenzijos ar hipotenzijos požymių asmeniui (Coulter, 2001).

Nuosekli, pastovi jogos praktika taikant sėdimas, stovimas, gulimas pozas gerina kraujotakos būklę. Indijoje buvo tiriama 20 vyrų, turinčių kraujospūdžio problemų. Šiems tiriamiesiems buvo taikomi tik kvėpavimo ir sėdint pratimai. Jogos praktika turėjo teigiamą, raminantį poveikį. Prieš pradedant jogos užsiėmimą vidutinis grupės sistolinis kraujo spaudimas buvo 173 ± 22,62 mm Hg, o po jo – 144 ± 12,65 mm Hg (Amritpreet, 2011). Framingham tyrimo rezultatai pateikė išvadas, kad žmonės, sergantys arterine hipertenzija, palyginus su žmonėmis, kurių kraujospūdis buvo normalus, turėjo šešis kartus didesnę riziką sirgti galvos smegenų insultu. Dauguma jogos mokytojų savo mokiniams, sergantiems šia liga, pataria atsisakyti apverstų ir padėčių aukštyn kojom, net jei mokinys naudoja vaistus (Coulter, 2001). Tačiau, vis dar yra jogos mokytojų, kurie teigia, kad apverstos padėtys yra puiki hipertenzijos gydymo priemonė (Iyengar, 2001; Venkatesan, 2001).

pasipriešinimas, RR intervalas, kairiojo skilvelio išstūmimo laikas, arterijų tonusas ir kylančiosios aortos varža. Šešias savaites buvo atliekami įvairūs jogos pratimai. 64 sveiki medicinos universiteto studentai (57 moterys ir 7 vyrai), kurių amžiaus vidurkis 21,3 ± 2,6 metai, lankė specialų studijų modulį „Meditacinės jogos vaidmuo streso valdyme“. Rezultatai parodė, kad jogos praktika padidino ŠSD, sistolinį tūrį, širdies minutinį tūrį, arterijų tonusą ir sumažino bendrą periferinį pasipriešinimą, RR intervalą ir kylančiąją aortos varžą. Jogos treniruotės, net ir per trumpą laikotarpį, parodė galimybę pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Nuolatinė jogos praktika ilgesnį laikotarpį gali sukelti teigiamus ilgalaikius ŠKS pokyčius ir pagerinti medicinos studentų kasdienio streso valdymą (Parshad ir kt., 2011).

2008 m. Madanmohan ir kt. ištyrė, kad jogos treniruotės 6 kartus per savaitę, trukusios 6 savaites, sumažina diastolinį kraujo spaudimą ir padidina pulsą jauniems vyrams ir moterims. Damodaran nustatė, jog kasdienė trijų mėnesių vienos valandos jogos praktika sumažina kraujo spaudimą sergantiems hipertenzija vidutinio amžiaus vyrams ir moterims (2002). McCaffrey taip pat nustatė, kad darant jogos pratimus 3 kartus per savaitę, 8 savaites, sumažina kraujo spaudimą ir pulsą (2005). Jogos pozų poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai priklauso ne tik nuo pozos padėties, bet ir nuo asmens amžiaus, gretutinių susirgimų, tačiau parenkant atitinkamas jogos pozas galima efektyviai mažinti AKS asmenims, patenkantiems į arterinės hipertenzijos rizikos grupę.

2.4. Elektrokardiograma ir funkciniai parametrai

Elektrokardiogramos paskirtis – objektyviai parodyti susitraukimą žadinančio sujaudinimo plitimą širdyje. Normalioje elektrokardiogramoje vienas širdies ciklas yra registruojamas kaip tam tikras nukrypimas nuo izoelektrinės linijos. Šie nukrypimai yra pagrindiniai EKG elementai, jie įvardijami danteliais - P, Q, R, S, T, U bei intervalais RR, JT (Markienė – Šilinskaitė, 2000).

EKG funkcinių parametrų kaita dažniausiai vertinama keturiose parametrų grupėse. Pirmoji grupė - RR intervalo reikšmės (RR=60/ŠSD), antroji – EKG JT intervalo kaitos ypatybės, trečioji – ST segmento vertinimai ramybės, dozuoto ir didžiausiojo fizinio krūvio metu. ST segmento depresija atliekant fizinius krūvius vertinama kaip funkcinių išeminių reiškinių atsiradimas krūvio metu (Kajėnienė, 2008).

RR – tai intervalas tarp dviejų R dantelių elektrokardiogramoje ir trukmė nuo vieno širdies susitraukimo iki kito. Intervalas gali svyruoti nuo 300 iki 1500 ms (0,3 iki 1,5 s) (Fossa ir kt., 2005). Normalaus sinusinio ritmo metu RR intervalų trukmė viso EKG įrašymo metu beveik nekinta. Tačiau kai kurių sportininkų RR intervalų trukmė svyruoja. Kai nustatoma sinusinė aritmija, RR intervalas iš pradžių pamažu didėja, o paskui, atvirkščiai - mažėja. Manoma, kad RR intervalų trukmės svyravimai susiję su kvėpavimo procesu: įkvėpiant jų trukmė mažėja, o širdies susitraukimų dažnis didėja, aktyvuojama simpatinė nervų sistema. Iškvėpiant RR intervalo trukmė didėja, o širdies susitraukimų dažnis mažėja, aktyvuojama parasimpatinė sistema (Skirius, 2007; Sendžikaitė ir kt., 2008).

JT intervalas taip pat apibrėžia repoliarizacijos procesus. JT intervalo pokyčius veikia reguliacinė nervų sistema. Net ramybės sąlygomis širdies aktyvumas yra svarbesnis negu kitų organų, todėl deguonies poreikis miokarde turi būti patenkinamas esant bet kuriam metabolizmo lygiui (Vitkienė, 1997). Krūvio metu JT intervalo kitimas susijęs su metabolinių procesų miocituose bei širdies dažnio kitimais. Derivacijos, kuriose JT intervalas trumpesnis, rodo, kad tose miokardo zonose vyksta repoliarizacija anksčiau bei metaboliniai pokyčiai yra greitesni. Ilgesnis JT intervalas rodo lėtesnę repoliarizaciją bei lėtesnes metabolines reakcijas. Nevienodas JT intervalo trumpėjimas skirtingose miokardo vietose apibūdinamas kaip intervalo JT intervalo dispersija, kuri parodo miokardo nehomogeniškumą ir elektrinį nestabilumą. Fizinio krūvio metu, pasiekus maksimalią apkrovą, JT intervalas sutrumpėja iki 0,16 s. Ribos (Bertašienė, 2003). Esant maksimaliam metabolizmo greičiui kiekvienam organizmui individualiai JT intervalo minimali trukmė parodo, jog toliau didėjant ŠSD, JT intervalas nekinta iki krūvio pabaigos (Vainoras, 1996).

turinčių studenčių. Pastebėta, kad atsigavimo metu QRS komplekso trukmė yra trumpesnė tiriamosioms su mažesne treniravimosi patirtimi (Vitartaitė ir kt., 2004).

3.

TYRIMO METODAI IR DARBO ORGANIZAVIMAS

3.1. Tyrimo organizavimas

Atlikti tyrimą buvo gautas Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas (protokolo Nr. BEC-SRFP (M) - 25). Gauti raštiški tyrime dalyvavusių asmenų sutikimai. Tyrimas buvo atliekamas 2013 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais Kauno jogos studijos patalpose.

Pradžioje tiriamosios atsakydavo į anketinės apklausos klausimus. Po to buvo matuojamas kūno svoris, ūgis, arterinis kraujo spaudimas, peržiūrimos medicininės pažymos siekiant atrinkti tiriamąsias pagal įtraukimo – atmetimo kriterijus.

Kiekviena tiriamoji turėjo atlikti jogos pozų kompleksą. Kompleksas sudarytas vadovaujantis Leslie Kaminoff „Yoga anatomy“ knyga, pozas skirstant į stovimas, sėdimas, klūpimas, gulint ant nugaros, gulint ant pilvo bei remiantis rankomis (Kaminoff, 2007). Atrinktos dažniausiai jogos praktikoje naudojamos pozos.

3.1.1.

Tiriamųjų kontingentas

Tiriamąjį kontingentą sudarė 22 Kauno Jogos Studijos lankytojos ir instruktorės. Tyrime dalyvauti buvo pakviestos 35 jogą praktikuojančios moterys, iš kurių 13 tyrime nedalyvavo dėl šių priežasčių: penkios neatitiko įtraukimo kriterijų, šešios neatvyko į tyrimą sutartu laiku, dvi iš tyrimo pasitraukė savo noru. Tiriamosios jogos praktiką turėjo atlikti ne mažiau kaip 6 mėnesius.

Tiriamųjų charakteristikos pateiktos 1 lentelėje.

1 lentelė. Tiriamųjų charakteristikos (vidurkis ± SEM)

Įtraukimo kriterijai:

1. Amžius nuo 22 iki 45 m.

2. Reguliari jogos praktika ilgesnė negu 6 mėn. 3. Normalus AKS.

4. Normalus kūno svoris (pagal KMI).

5. Nėra kontraindikacijų fiziniam krūviui (pagal medicinines pažymas ir apklausos duomenis). Atmetimo kriterijai:

1. Medikamentų vartojimas.

2. Ūminės ligos (persirgtos mėnesį prieš tyrimą ir tyrimo metu) ir lėtinės ligos (cukrinis diabetas, bronchų astma, epilepsija, širdies ydos, miokardo ligos ir kt.).

3.2.

Tyrimo metodai

3.2.1. Elektrokardiografija

1 pav. EKG registratorius

Darbe nagrinėti šie rodikliai: RR intervalas, JT intervalas, QRS komplekso trukmė, ST amplitudė.

Elektrokardiogramoje JT intervalo trukmė matuota nuo jungties taško J iki T bangos pabaigos (ms). Matuotas elektrokardiogramos intervalas RR – tai laiko intervalas tarp dviejų širdies susitraukimų (ms). QRS kompleksas – laiko intervalas nuo Q iki S dantelio (ms). ST amplitudė - ST segmento depresija, matuojama milivoltais.

3.2.2.

Arterinio kraujo spaudimo matavimas

Visoms tiriamosioms ramybės sąlygomis buvo matuojamas arterinis kraujospūdis (AKS) žastiniu kraujo spaudimo aparatu Omron M6 comfort (Omron Healthcare Co., Ltd, Japonija) du kartus su 5 minučių pertrauka. Buvo vertinamas skaičiavimų vidurkis.

3.2.3.

Pulso matavimas

Pulsas ramybėje buvo matuojamas naudojant kraujospūdžio matavimo aparatą Omron M6 comfort

3.2.4.

Jogos pratimų programa

Kiekviena tiriamoji atliko sudarytą jogos pozų programą, kurios trukmė buvo 40 min. Programa buvo sudaryta iš 10 minučių atsipalaidavimo „Negyvėlio“ pozoje (Sharma ir kt., 2007), 4-7 min. apšilimo „Saulės pasveikinimas“, ir pozų stovint, sėdint, klūpint, gulint ant nugaros, gulint ant pilvo, bei remiantis rankomis. Visos tiriamosios atliko šias pozas: „Kėdės“, „Nusilenkimo prie kelių stovint“, „Lazdos“, „Nusilenkimo prie kojos sėdint“, „Kupranugario“, „Žvakės“, „Žuvies“, „Kobros“, „Lanko“, „Žemyn žiūrinčio šuns“, tačiau „Keturių taškų“ pozos 1 etapą atliko visos, 2 etapą – 18 tiriamųjų ir 3 etapą 14 tiriamųjų. Jogos pozos buvo laikomos statiškai 1 min., tarp pozų 1 min. buvo skirta poilsiui „Negyvėlio“ pozoje. Nagrinėjamų rodiklių kaita buvo vertinama trijuose kiekvienos pozos etapuose kas 20 s : pirmas etapas – 0-20 s, antras etapas – 21-40 s, trečias etapas – 41-60 s. Atrinktos dažniausiai jogos praktikoje

naudojamos pozos. Programą sudarė 12 jogos pozų – asanų. Pozos : stovint - „Kėdės“ ir „Nusilenkimo prie

kelių stovint“; sėdint - Lazdos“ ir „Nusilenkimo prie kojos sėdint“; klūpint - „Kupranugario“; gulint ant nugaros - „Žvakės“ ir „Žuvies“; gulint ant nugaros - „Kobros“ ir „Lanko“; gulint ant nugaros - „Žemyn žiūrinčio šuns“ ir „Keturių taškų“; atsipalaidavimui buvo atliekama „Negyvėlio“ poza (2-13 pav.).

4 pav. „Lazdos“ poza

6 pav. „Kupranugario“ poza

8 pav. „Žuvies“ poza

10 pav. „Lanko“ poza

12 pav. „Keturių taškų“ poza

13 pav. „Negyvėlio“ poza

3.2.5.

Anketinė apklausa

3.2.6.

Matematinė statistika

Statistinė duomenų analizė buvo atlikta SPSS 22.0 for Windows bei Microsoft Excel 2007 kompiuterinėmis programomis. Kintamųjų įvertinimui buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai ir standartinė vidurkio paklaida.

Skirtumams tarp skirtingų pozų etapų nustatyti buvo naudojamas neparametrinis Vilkoksono kriterijus. Skirtumai reikšmingi, kai p<0,05.

Lyginant pozas tarpusavyje naudotas Stjudento t-testas. Šis testas taikytas priklausomoms, normalųjį skirstinį turinčioms imtims. Vidurkio pokytis buvo vertinamas kaip statistiškai patikimas, kai p<0,05.

REZULTATAI

4.1. Tiriamųjų širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių

duomenys atliekant skirtingas jogos pozas

Nustatant RR intervalo trukmę (14 pav.) ir lyginant jos kitimus tarp jogos pozų (2 lentelė), EKG duomenų analizė parodė, kad pati mažiausia RR intervalo reikšmė buvo fiksuota atliekant „Keturių taškų“ pozą 456,01±16,47 ms. Lyginant ją su visų kitų pozų metu registruotu šio rodiklio dydžiu, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05). „Kėdės“ ir „Lanko“ pozų metu fiksuotos RR intervalo reikšmės nesiskyrė tarpusavyje, RR dydis atitinkamai buvo 569,38±17,55 ms ir 556,56±18,69 ms (p=0,420). Tuo tarpu palyginus šiuos dydžius su kitų pozų metu registruotomis reikšmėmis stebėti statistiškai patikimi skirtumai (p<0,05). Ilgesnė RR intervalo trukmė buvo „Kupranugario“ pozos metu 592,64±18,56 ms, šis dydis statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo kitų pozų (p<0,05).

Lyginant moterų, atlikusių „Žvakės“, „Žuvies“, „Žemyn žiūrinčio šuns“ ir „Nusilenkimo prie kojos sėdint“ pozas, nagrinėjamo rodiklio reikšmių statistiškai patikimo skirtumo nenustatėme (p>0,05). Ilgiausios RR intervalo trukmės buvo fiksuotos darant pozas, kurių metu buvo lenkiamas liemuo, t.y. „Nusilenkimas prie kelių stovint“ ir „Nusilenkimas prie kojos sėdint“, RR dydis atitinkamai buvo 710,45±25,53 ms ir 716,13±24,72 ms.

2 lentelė. EKG RR intervalo skirtumai tarp pozų

Nustačius bei įvertinus JT intervalo trukmę (15 pav.), rezultatai buvo panašūs į RR intervalo. JT intervalo trukmės lyginimas tarp pozų (3 lentelė), parodė, kad „Keturių taškų“ intervalo trukmė statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05) nuo visų kitų pozų ir buvo trumpiausia 177,29±6,03 ms. „Kėdės“ ir „Lanko“ pozų JT intervalo trukmė tarpusavyje nesiskyrė, atitinkamai buvo 211,03±6,32 ms ir 216,23±5,89 ms (p=0,250). Vertinant „Kėdės“ pozos JT intervalo trukmę su kitų pozų metu registruotomis reikšmėmis, buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,05). Darant „Lanko“ pozą JT intervalo trukmė nesiskyrė nuo „Kupranugario“ pozos, kurios metu JT intervalo trukmė buvo 220,53±6,22 ms (p=0,362). „Kupranugario“ pozos JT intervalo trukmė statistiškai nesiskyrė nuo „Kobros“ pozos 228,37±6,29 ms, šios pozos JT intervalas statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo kitų pozų (p<0,05).

Pozos pavadinimas K ėd ė N u si le n k im a s p ri e ke lių s to vi nt L a z d a N u si le n k im a s p ri e ko jo s sė di nt K u p ra n u g a ri s Ž va kė Ž uv is K o b ra L a n k a s Ž em yn ž iū ri nt is š uo K et uri ta šk ai p<0,001 p<0,001 p<0,001 p=0,03 p<0,001 p<0,001 p=0,001 p=0,42 p=0,001 p<0,001 t=-6,09 t=-9,24 t=-5,96 t=-2,34 t=-5,94 t=-7,53 t=-3,78 t=0,82 t=-3,97 t=6,28 p=0,01 p=0,68 p<0,001 p=0,19 p=0,17 p<0,001 p<0,001 p=0,18 p<0,001 t=2,85 t=-0,41 t=6,05 t=1,37 t=1,42 t=4,57 t=8,83 t=1,38 t=12,76 p=0,01 p<0,001 p=0,07 p=0,09 p=0,18 p<0,001 p=0,65 p<0,001 t=-2,81 t=5,86 t=-1,89 t=-1,80 t=1,40 t=7,42 t=-0,65 t=11,25 p<0,001 p=0,06 p=0,08 p<0,001 p<0,001 p=0,10 p<0,001 t=5,91 t=2,00 t=1,82 t=4,63 t=10,27 t=1,74 t=13,64 p<0,001 p<0,001 p=0,02 p=0,02 p=0,01 p<0,001 t=-6,04 t=-5,98 t=-2,63 t=2,44 t=-3,06 t=7,55 p=0,75 p=0,001 p<0,001 p=0,43 p<0,001 t=0,33 t=3,91 t=9,20 t=0,80 t=10,61 p=0,001 p<0,001 p=0,60 p<0,001 t=4,10 t=11,56 t=0,53 t=12,09 p<0,001 p=0,24 p<0,001 t=6,57 t=-1,20 t=8,52 p<0,001 p<0,001 t=-5,31 t=6,82 p<0,001 t=8,03 Žemyn žiūrintis šuo

Keturi taškai Kėdė

Lazda

Kupranugaris Žvakė

Nusilenkimas prie kojos sėdint

Nusilenkimas prie kelių stovint

„Nusilenkimo prie kelių stovint“, „Lazdos“, „Žvakės“, „Žuvies“ ir „Žemyn žiūrinčio šuns“ pozų metu fiksuotos JT intervalo reikšmės buvo panašios (p>0,05). Atliekant „Nusilenkimą prie kojos sėdint“ JT intervalo trukmė buvo ilgiausia 251,45±6,4 ms. Šis dydis statistiškai patikimai skyrėsi nuo „Keturių taškų“, „Kėdės“, „Lanko“, „Kupranugario“ ir „Kobros“ pozoje nustatyta JT intervalo trukme (p<0,05).

15 pav. EKG JT intervalo trukmė skirtingose jogos pozose

3 lentelė. EKG JT intervalo skirtumai tarp pozų

EKG QRS komplekso trukmės kaita pavaizduota 16 paveiksle, o šio rodiklio duomenų palyginimas skirtingų pozų metu - 4 lentelėje. Vertinant QRS komplekso trukmę „Keturių taškų“ pozos metu ji buvo ilgiausia (81,67±1,75 ms) ir statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo visų kitų pozų (p<0,05). Atliekant „Lazdos“ pozą QRS komplekso trukmė 78,51±1,11 ms skyrėsi nuo „Nusilenkimo prie kojos sėdint“, „Kupranugario“, „Žvakės“, „Žuvies“, „Lanko“ ir „Keturių taškų“ pozose registruotų rodiklio reikšmių (p<0,05). „Kėdės“ ir „Nusilenkimo prie kelių stovint“ pozose fiksuota QRS komplekso trukmė, atitinkamai buvo 77,22±1,19 ms ir 76,82±1,28 ms ir skyrėsi tik nuo „Keturių taškų“ pozos (p<0,05).

„Kobros“ pozos QRS komplekso trukmė 78,15±1,49 ms statistiškai reikšmingai skyrėsi tik nuo „Lanko“ ir „Keturių taškų“ pozų, tačiau pastarosios pozos QRS komplekso trukmė 76,19±1,31 ms, taip pat skyrėsi ir nuo „Lazdos“, „Žemyn žiūrinčio šuns“ ir „Keturių taškų“ pozų (p<0,05). QRS komplekso

Pozos pavadinimas K ėd ė N u si le n k im a s p ri e ke lių s to vi nt L a z d a N u si le n k im a s p ri e ko jo s sė di nt K u p ra n u g a ri s Ž va kė Ž uv is K o b ra L a n k a s Ž em yn ž iū ri nt is š uo K et uri ta šk ai p<0,001 p<0,001 p<0,001 p=0,01 p<0,001 p<0,001 p=0,002 p=0,25 p<0,001 p<0,001 t=-6,24 t=-9,23 t=-6,51 t=-2,72 t=-8,00 t=-6,80 t=-3,65 t=-1,20 t=-4,30 t=5,64 p=0,20 p=0,15 p<0,001 p=0,77 p=0,38 p=0,002 p<0,001 p=0,56 p<0,001 t=1,33 t=-1,50 t=4,60 t=0,30 t=0,90 t=3,43 t=7,38 t=0,59 t=11,92 p=0,04 p<0,001 p=0,24 p=0,56 p=0,02 p<0,001 p=0,66 p<0,001 t=-2,26 t=5,18 t=-1,21 t=-0,60 t=2,43 t=5,19 t=-0,45 t=10,76 p<0,001 p=0,13 p=0,04 p<0,001 p<0,001 p=0,16 p<0,001 t=5,48 t=1,56 t=2,25 t=4,23 t=8,91 t=1,47 t=14,08 p<0,001 p<0,001 p=0,17 p=0,36 p=0,01 p<0,001 t=-6,26 t=-4,70 t=-1,43 t=0,93 t=-3,14 t=7,55 p=0,44 p=0,002 p<0,001 p=0,61 p<0,001 t=0,78 t=3,63 t=8,13 t=0,51 t=13,32 p=0,003 p<0,001 p=0,95 p<0,001 t=3,36 t=8,08 t=-0,07 t=11,53 p=0,01 p=0,02 p<0,001 t=3,00 t=-2,43 t=10,06 p<0,001 p<0,001 t=-4,42 t=8,11 p<0,001 t=10,43 Kobra Lankas Žemyn žiūrintis šuo

Keturi taškai Kėdė Žuvis Žvakė Kupranugaris Lazda

Nusilenkimas prie kelių stovint

trukmė buvo 78,12±1,18 ms „Žemyn žiūrinčio šuns“ pozos metu ir statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo „Lanko“ ir „Keturių taškų“ pozų (p<0,05).

„Kėdės“, „Nusilenkimo prie kelių stovint“, „Nusilenkimo prie kojos sėdint“, „Kupranugario“, „Žvakės“, „Žuvies“, „Kobros“ ir „Žemyn žiūrinčio šuns“ pozų QRS komplekso reikšmės tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05).

16 pav. EKG QRS komplekso trukmė skirtingose jogos pozose

4 lentelė. EKG QRS komplekso skirtumai tarp pozų

EKG ST amplitudės dydžio kaita matoma 17 paveiksle (17 pav.), o rodiklio duomenų palyginimas skirtingų pozų metu (5 lentelė). Mažiausia ST amplitudės reikšmė, kuri skyrėsi nuo visose kitose pozose registruoto dydžio, buvo nustatyta darant „Keturių taškų“ pozą, 51,79±10,72 mV (p<0,05). „Kėdės“ ir „Nusilenkimo prie kelių stovint“ pozų metu ST amplitudė atitinkamai buvo 85,05±16,11 mV ir 89,83±14,06 mV ir reikšmingai skyrėsi nuo „Lazdos“, „Nusilenkimo prie kojos sėdint“, „Kupranugario“, „Žvakės“, „Žuvies“ ir „Kobros“ pozų (p<0,05). „Lazdos“, „Nusilenkimo prie kojos sėdint“, „Kupranugario“, „Žuvies“ ir „Kobros“ pozose fiksuoti dydžiai skyrėsi nuo „Lanko“ ir „Žemyn žiūrinčio šuns“ ST amplitudės, atitinkamai 76,32±11,57 mV ir 84,43±14,49 mV (p<0,05). „Žvakės“ pozoje stebėtas dydis (61,39±12,71 mV) taip pat skyrėsi nuo „Lanko“ pozos ST amplitudės (p<0,05).

Pozos pavadinimas K ėd ė N u si le n k im a s p ri e ke lių s to vi nt L a z d a N u si le n k im a s p ri e ko jo s sė di nt K u p ra n u g a ri s Ž va kė Ž uv is K o b ra L a n k a s Ž em yn ž iū ri nt is š uo K et uri ta šk ai p=0,71 p=0,07 p=0,56 p=0,51 p=0,51 p=0,39 p=0,40 p=0,22 p=0,33 p=0,01 t=0,38 t=-1,94 t=0,60 t=0,66 t=0,68 t=0,88 t=-0,86 t=1,27 t=-0,99 t=-2,71 p=0,10 p=0,92 p=0,85 p=0,66 p=0,58 p=0,25 p=0,43 p=0,22 p=0,01 t=-1,70 t=0,10 t=0,19 t=0,45 t=0,56 t=-1,20 t=0,81 t=-1,26 t=-2,72 p=0,03 p=0,02 p=0,03 p=0,01 p=0,71 p=0,01 p=0,59 p=0,03 t=2,33 t=2,48 t=2,39 t=2,82 t=0,38 t=2,74 t=0,56 t=-2,43 p=0,91 p=0,82 p=0,65 p=0,19 p=0,51 p=0,20 p=0,01 t=0,12 t=0,23 t=0,46 t=-1,36 t=0,67 t=-1,32 t=-2,92 p=0,91 p=0,75 p=0,14 p=0,63 p=0,06 p=0,00 t=0,12 t=0,33 t=-1,54 t=0,50 t=-1,98 t=-3,53 p=0,76 p=0,07 p=0,57 p=0,08 p=0,002 t=0,31 t=-1,95 t=0,584 t=-1,86 t=-3,63 p=0,06 p=0,79 p=0,07 p=0,001 t=-2,00 t=0,27 t=-1,95 t=-4,06 p=0,03 p=0,97 p=0,03 t=2,34 t=0,04 t=-2,43 p=0,03 p=0,002 t=-2,30 t=-3,66 p=0,02 t=-2,48 Kėdė

Nusilenkimas prie kelių stovint

Lazda

Nusilenkimas prie kojos sėdint Kupranugaris Žvakė Žuvis Kobra Lankas Žemyn žiūrintis šuo

Tarpusavyje nesiskyrė „Kėdės“ ir „Nusilenkimo prie kelių stovint“ pozose gautų ST amplitudės reikšmių (p>0,05). Atliekant „Lazdos“, „Nusilenkimo prie kojos sėdint“, „Kupranugario“, „Žvakės“, „Žuvies“ ir „Kobros“ pozas statistiškai reikšmingo skirtumo lyginant ST amplitudes nenustatėme (p>0,05).

17 pav. EKG ST amplitudė skirtingose jogos pozose

5 lentelė. EKG ST amplitudės skirtumai tarp pozų Pozos pavadinimas K ėd ė N u si le n k im a s p ri e ke lių s to vi nt L a z d a N u si le n k im a s p ri e ko jo s sė di nt K u p ra n u g a ri s Ž va kė Ž uv is K o b ra L a n k a s Ž em yn ž iū ri nt is š uo K et uri ta šk ai p=0,62 p=0,01 p=0,03 p=0,04 p=0,03 p=0,04 p=0,05 p=0,38 p=0,96 p=0,01 t=-0,50 t=2,72 t=2,31 t=2,22 t=2,33 t=2,20 t=2,04 t=0,91 t=0,05 t=2,70 p=0,002 p=0,003 p=0,01 p=0,004 p=0,01 p=0,003 p=0,09 p=0,59 p=0,01 t=3,59 t=3,33 t=2,90 t=3,25 t=3,16 t=3,39 t=1,76 t=0,55 t=2,88 p=0,88 p=0,62 p=0,95 p=0,98 p=0,85 p=0,02 p=0,02 p=0,04 t=-0,15 t=-0,51 t=-0,07 t=-0,03 t=-0,19 t=-2,52 t=-2,64 t=2,10 p=0,82 p=0,98 p=0,86 p=0,97 p=0,04 p=0,05 p=0,05 t=-0,24 t=0,02 t=0,18 t=-0,03 t=-2,16 t=-2,11 t=2,02 p=0,85 p=0,64 p=0,83 p=0,02 p=0,05 p=0,04 t=0,19 t=0,48 t=0,22 t=-2,49 t=-2,11 t=2,54 p=0,93 p=0,96 p=0,04 p=0,07 p=0,01 t=0,09 t=-0,05 t=-2,17 t=1,88 t=2,60 p=0,80 p=0,02 p=0,04 p=0,04 t=-0,26 t=-2,49 t=-2,18 t=2,16 p=0,04 p=0,03 p=0,04 t=-2,16 t=-2,38 t=2,84 p=0,43 p=0,03 t=-0,81 t=2,87 p=0,05 t=1,97 Žvakė Žuvis Kobra Lankas Žemyn žiūrintis šuo

Keturi taškai Kėdė

Nusilenkimas prie kelių stovint

Lazda

Nusilenkimas prie kojos sėdint

4.2. Tiriamųjų širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių duomenys

skirtinguose jogos pozų atlikimo etapuose

Kiekvieno darbe nagrinėto rodiklio kaita buvo lyginama trijuose skirtinguose jogos pozų atlikimo etapuose.

18 pav. EKG RR intervalo trukmė jogos pozų etapuose (*-p<0,05 – lyginant skirstinius)

19 pav. EKG RR intervalo trukmė jogos pozų etapuose (*-p<0,05 – lyginant skirstinius)

Išanalizavus tiriamųjų JT intervalo kaitą skirtingų jogos pozų atlikimo metu (20 pav., 21 pav.) nustatėme, kad šio rodiklio reikšmės statistiškai reikšmingai sumažėjo 232,45±6,73 ms “Lazdos” pozos antro etapo metu (p=0,05). Tačiau ilgiau išlaikant tokią padėtį (trečiame etape), JT intervalo trukmė

566,4 722,8 666,7 720,3 573,4 557,5 699,8 636,2 709,2 575,1 585 709,3 681,5 718,6 628,3 300 400 500 600 700 800 900 Kėdė Nusilenkima s prie kelių

La zda Nusilenkima s prie kojos sėdint

Kupra nuga ris

L ai k as , ( m s) Jogos pozos 1 eta pa s (0-20 s) 2 eta pa s (21-40 s) 3 eta pa s (41-60 s)

*

Žvakė Žuvis Kobra La nka s Žemyn žiūrintis šuo Keturi taškai

244,62±6,95 ms statistiškai patikimai padidėjo (p=0,02). Atliekant pozą “Nusilenkimas prie kojos sėdint” antrame etape JT intervalo reikšmė turėjo tendenciją mažėti. Tačiau ilgėjant pozos atlikimo trukmei, buvo nustatytas reikšmingas JT intervalo reikšmės ilgėjimas 253,28±8,05 ms (p=0,03). Vertinant šio rodiklio kaitą jogos pozos “Keturi taškai” metu, nustatytas statistiškai patikimas intervalo trukmės ilgėjimas 192,68±14,70 ms antrame etape (p=0,05). Tuo tarpu trečiame etape registravome ženklų šio rodiklio reikšmės padidėjimą 184,05±8,41 ms, lyginant jį su pirmojo pozos etapo JT intervalo trukme 185,07±17,04 ms (p=0,04) ir mažėjimą, lyginant su antruoju pozos etapu (p=0,04). Statistiškai patikima JT intervalo trukmės kaita buvo stebėta ir “Lanko” pozos metu: tiek antrame, tiek ir trečiame etape JT intervalo trukmė mažėjo (p<0,05). Vertinant nagrinėjamo rodiklio kaitą kitų pozų metu reikšmingų skirtumų nenustatėme. Tačiau stebėjome skirtingas kaitos tendencijas. Ilgėjant “Žvakės”, Kėdės”, “Nusilenkimo prie kelių” atlikimo trukmei, JT intervalo trukmė turėjo tendenciją mažėti, o “Žuvies”, “Kobros” – didėti (p>0,05).

20 pav. EKG JT intervalo trukmė jogos pozų etapuose (*-p<0,05 – lyginant skirstinius)

214,2 248,1 241,8 253,9 220,6 210,1 245,8 232,5 247 220 209 245 244,6 253,3 222,4 150 170 190 210 230 250 270 Kėdė Nusilenkima s prie kelių

La zda Nusilenkima s prie kojos sėdint

Kupra nuga ris

21 pav. EKG JT intervalo trukmė jogos pozų etapuose (*-p<0,05 – lyginant skirstinius)

QRS komplekso kaita skirtingų pozų etapuose (22 pav., 23 pav.) statistiškai skyrėsi tik „Kupranugario“ ir „Žuvies“ pozose. Atliekant „Kupranugario“ pozą, trečiame etape statistiškai patikimai padidėjo nagrinėjamo intervalo trukmė 78,23±1,31 ms, lyginant ją su antrojo pozos etapo trukme 75,72±1,35 ms (p=0,02). „Žuvies“ pozos atlikimo metu, trečiame jos etape, buvo stebimas ženklus QRS komplekso trukmės didėjimas 77,04±1,24 ms, lyginant jį su antruoju pozos etapu 75,92±1,38 ms (p=0,01).

Kitų pozų atlikimo metu, jų etapuose reikšmingo skirtumo nenustatėme. Buvo stebimas statistiškai nereikšmingas intervalo trukmės didėjimas „Nusilenkimo prie kojos sėdint“, „Žvakės“ ir „Keturių taškų“ pozose (p>0,05). Kitų pozų intervalo trukmė statistiškai nereikšmingai mažėjo (p>0,05).

247,5 237,8 224,6 _220,8 243,5 184,1 244,1 _241,2 227,5 217,2 246,2 192,7 242,4 243,8 232,5 211,1 238,1 185,1 150 170 190 210 230 250 270

Žvakė Žuvis Kobra La nka s Žemyn žiūrintis

22 pav. EKG QRS komplekso trukmė jogos pozų etapuose (*-p<0,05 – lyginant skirstinius)

23 pav. EKG QRS komplekso trukmė jogos pozų etapuose (*-p<0,05 – lyginant skirstinius)

78,3 77,2 79,4 76,1 _75,9 76,6 77,1 78,6 77,4 75,7 76,7 76,1 77,6 76,7 78,2 70 72 74 76 78 80 82 Kėdė Nusilenkima s prie kelių

La zda Nusilenkima s prie kojos sėdint

Kupra nuga ris

L ai k as , ( m s) Jogos pozos 1 eta pa s (0-20 s) 2 eta pa s (21-40 s) 3 eta pa s (41-60 s)

*

Žvakė Žuvis Kobra La nka s Žemyn žiūrintis šuo Keturi taškai

Vertinant ST amplitudės kaitą skirtinguose pozų etapuose (24 pav., 25 pav.) statistiškai reikšmingi skirtumai buvo rasti „Kėdės“ ir „Žuvies“ pozų metu. Atliekant „Kėdės“ pozą, stebėjome statistiškai reikšmingą ST amplitudės didėjimą 94,2±16,31 mV trečiojo etapo metu, lyginant jį su pirmojo pozos etapo dydžiu 69,26± 17,22 mV (p=0,01). Antrojo „Žuvies“ pozos etapo metu ST amplitudė (63,94±8,42 mV) buvo statiškai reikšmingai didesnė už pirmojo pozos etapo dydį - 57,2±7,43 mV (p=0,03).

Atliekant „Lazdos“, „Žvakės“, „Kobros“, „Lanko“, „Žemyn žiūrinčio šuns“ ir „Keturių taškų“ pozas ST amplitudė didėjo, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo fiksuotas (p>0,05). Darant kitas pozas ST amplitudė turėjo tendenciją mažėti (p>0,05).

24 pav. EKG ST amplitudė jogos pozų etapuose (*-p<0,05 – lyginant skirstinius) 69,3 91,6 59,5 67,7 70,9 91,5 92,9 57,9 58,6 59,3 94,2 84,8 65,2 58,4 58,7 0 20 40 60 80 100 120

Kėdė Nusilenkimas prie kelių La zda Nusilenkima s prie kojos sėdint

Kupra nuga ris

25 pav. EKG ST amplitudė pozų etapuose (*-p<0,05 – lyginant skirstinius)

4.3. Tiriamųjų širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių duomenys

atsipalaidavimo metu „Negyvėlio“ pozoje

Atsipalaidavimas „Negyvėlio“ pozoje truko 10 minučių.

Kaip matyti iš 26 paveiksle pavaizduotos EKG RR intervalo trukmės kaitos „Negyvėlio“ pozoje, tiriamųjų RR intervalo trukmė po pirmos minutės turėjo tendenciją didėti. Nuo antros iki septintos atsipalaidavimo minutės RR intervalo trukmė nekito (p>0,05). Tačiau pasibaigus septintajai poilsio minutei (905,07±27,25 ms) stebėjome labai ryškų intervalo trukmės sumažėjimą, kuris aštuntos minutės pabaigoje minutės pasiekė 781,34±30,06 ms. Palyginus rodiklio registruotas reikšmes po septintos ir aštuntos minutės nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (p=0,000). Ilgėjant atsipalaidavimo trukmei toliau trumpėjo RR intervalo trukmė ir devintos minutės pabaigoje siekė 641,09±21,65 ms. Šios ir po aštuntos minutės fiksuotos reikšmės skirtumas buvo statistiškai patikimas (p=0,000). Baigiantis tyrime dalyvavusių moterų atsipalaidavimui „Negyvėlio“ pozoje, RR intervalo trukmė sumažėjo iki 569±19,21 ms. Paskutinių dviejų pozos minučių RR intervalo pokytis buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05).

58 57,2 53,5 70,9 80,5 46,6 59,3 63,9 71,7 74,9 89 46 67,4 61,9 _58,8 82,5 83,7 70,8 0 20 40 60 80 100 120

Žvakė Žuvis Kobra La nka s Žemyn žiūrintis šuo Keturi taškai

26 pav. EKG RR intervalo kaita „Negyvėlio“ pozoje (*-p<0,05 – lyginant skirstinius)

Tyrimo rezultatai parodė, kad JT intervalo kaita dešimties minučių poilsio metu, kai tiriamosios turėjo gulėti „Negyvėlio“ pozoje, buvo analogiška RR intervalo kaitai (27 pav.). Per antrą atsipalaidavimo minutę JT intervalo trukmė tik nežymiai padidėjo palyginus su pirmos minutės duomenimis ir iki septintos minutės pabaigos išliko panaši (p>0,05). Tuo tarpu pasibaigus aštuntai poilsio minutei registravome žymų JT intervalo trukmės sumažėjimą nuo 288,92±6,51 ms (7 min) iki 268,47±5,95 ms (8 min). Skirtumas statistiškai patikimas (p=0,001). Devintąją atsipalaidavimo minutę taip pat stebėjome reikšmingą JT intervalo mažėjimą iki 237,90±4,95 ms. Kaip parodė gauti tyrimo rezultatai, po „Negyvėlio“ pozos dešimtos minutės JT intervalo trukmė buvo 218,44±5,42 ms. ir statistiškai patikimai skyrėsi nuo prieš tai fiksuotos rodiklio reikšmės (p=0,000).

896,3 917,3 921,3 920,5 913,3 918,8 905,1 781,3 641,1 569 500 550 600 650 700 750 800 850 900 950 1000

1 min 2 min 3 min 4 min 5 min 6 min 7 min 8 min 9 min 10 min

27 pav. EKG JT intervalo kaita „Negyvėlio“ pozoje (*-p<0,05 – lyginant skirstinius)

Tyrime dalyvavusių moterų QRS komplekso kaita „Negyvėlio“ pozos metu pateikta 28 paveiksle. Nustatyta, jog nuo pirmos iki pat atsipalaidavimo pabaigos QRS komplekso reikšmės buvo panašios, o jo trukmė svyravo nuo 77,45±1,25 ms (1 min) iki 78,46±1,25 ms (10 min). Reikšmingų QRS intervalo trukmės kaitos skirtumų nepastebėjome (p>0,05).

28 pav. EKG QRS komplekso kaita „Negyvėlio“ pozoje (*-p<0,05 – lyginant skirstinius)

282,7 288,6 289,5 290,8 290,4 291 288,9 268,5 237,9 218,4 200 220 240 260 280 300 320

1 min 2 min 3 min 4 min 5 min 6 min 7 min 8 min 9 min 10 min

L ai k as , ( m s) Trukmė

*

*

*

1 min 2 min 3 min 4 min 5 min 6 min 7 min 8 min 9 min 10 min

Tyrimo rezultatai parodė, kad po pirmos atsipalaidavimo minutės ST amplitudė buvo 52,05±6,05 mV ir nesiskyrė nuo antros minutės pasiekto rodiklio dydžio – 48,42±5,08 mV (p>0,05). Ilgėjant poilsiui, buvo stebimas ST amplitudės mažėjimas ir trečiąją minutę registruota rodiklio reikšmė (42,63±4,92 mV) statistiškai patikimai skyrėsi palyginus su dviejų pirmųjų ir trečios poilsio minutės duomenimis (p<0,05). Ketvirtąją - aštuntąją minutę fiksuotos ST amplitudės reikšmės buvo panašios ir svyravo nuo 40,24±4,88 mV iki 36,44±3,94mV (p>0,05). Baigiantis devintajai atsipalaidavimo „Negyvėlio“ pozoje minutei nustatytas ST amplitudės didėjimas, tačiau reikšmingos rodiklio kaitos nenustatėme (p>0,05).

29 pav. EKG ST amplitudės kaita „Negyvėlio“ pozoje (*-p<0,05 – lyginant skirstinius)

52,1 48,4 42,6 40,2 37,8 38,9 37,3 36,4 45,3 58,2 30 35 40 45 50 55 60 65 70

1 min 2 min 3 min 4 min 5 min 6 min 7 min 8 min 9 min 10 min

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS

Literatūros analizė parodė, kad atlikta nedaug tyrimų, kuriuose buvo vertinamas jogos poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai. Lietuvoje atliktas mokslinis tyrimas, kuriame buvo vertinti ilgalaikiai ŠSD ir AKS kitimai praktikuojant jogą (Kasparavičiūtė, 2013). Užsienio autorių pateikti rezultatai parodė, kad ŠKS būklės vertinimas jogos praktikoje yra labai reikšmingas nustatant teigiamą bei neigiamą jogos poveikį organizmui (Veerabhadrappa, 2011). Elektrokardiogramos registravimo metodas nagrinėjant jogos poveikį taikytas keliuose užsienio mokslininkų tyrimuose (Telles, 2011; Khattab, 2007). Momentinis jogos praktikos ar pratimų poveikis Lietuvoje nebuvo analizuojamas.

EKG funkcinių parametrų kaita atliekant jogos pozas ir lyginant rezultatus skirtingų pozų metu moksliniuose tyrimuose nebuvo stebėta. Yra duomenų apie arterinio kraujo spaudimo ir širdies dažnio registravimą atliekant įvairias jogos pozas (Blank, 2006). Žinoma, kad EKG funkcinis parametras RR intervalas atspindi ŠSD, o RR intervalo trukmė yra fiksuojama nuo vieno širdies susitraukimo iki kito. Todėl mūsų darbe RR intervalo kaita gali būti analizuojama pagal kituose tyrimuose dažniau vertinamu ŠSD.

Krūviui didėjant, kartu didėja ir ŠSD, tuo tarpu RR intervalo trukmė mažėja. Tai lemia simpatinės nervų sistemos aktyvumo padidėjimas. Analizuojant mūsų atlikto tyrimo duomenis ir lyginant juos skirtingų jogos pozų atlikimo metu daugiausiai statistiškai reikšmingų skirtumų buvo RR intervalo kaitoje (p<0,05).

stuburo lenkimui, nugaros, užpakaliniai kojų raumenys, sėdmenys labiau atsipalaiduoja, o tiesiant – aktyviai dirba. Stuburo tiesimo momentu kūnas nesijaučia saugus, todėl labiau stengiasi stabilizuoti stuburą, įsijungia daugiau raumenų. Kadangi nugaros raumenys yra ilgesni negu pilvo raumenys, taip pat nugaros raumenis aprūpinančios kraujagyslės yra ilgesnės – širdžiai tenka didesnis darbas jas aprūpinti krauju. Lenkimo metu vyksta atvirkštinis procesas – žmogus labiau atsipalaiduoja ir jaučiasi saugiau. Kuomet stuburas įgauna C raidės formą, užpakaliniai nugaros raumenys yra maksimaliai ištempiami – tokia pozicija yra naudingiausia stuburo skysčio ir kraujo cirkuliacijai, nervams bei deguonies apytakai (Chiang ir Chiang, 2013).

Moksliniuose straipsniuose RR intervalo kaitos stebėjimas ramybės, fizinio krūvio ar atsigavimo metu yra efektyvus bei naudingas sportuojančiųjų parasimpatinės sistemos analizavimo būdas, kuris jautrus ne tik individualioms charakteristikoms, bet ir fizinio krūvio dozavimui (Filho ir kt. 2013). Atliktame tyrime stebėjome RR intervalo kaitą skirtinguose pozų etapuose. Pastebėjome, kad trečiame įvairių jogos pozų etape RR intervalas ilgėjo, tai gali būti susiję su lėtesniais širdies aktyvumo pokyčiais paskutinio etapo metu. Panašus širdies adaptacijos fenomenas stebėtas pirmosiomis fizinio krūvio minutėmis (Lewinski ir kt., 2013). Kvėpavimo intensyvumas atliekant jogos pozas taip pat turėjo įtaką RR intervalo kaitai skirtinguose jogos etapuose. Buvo nustatyta, kad RR intervalo trukmė priklauso nuo kvėpavimo intensyvumo – lėtas kvėpavimas mažina RR intervalą (didina ŠSD) negu intensyvesnis „Udžaji“ kvėpavimas. Atliekant kvėpavimus RR intervalas kito 722,8 – 475 ms. ribose (Mason ir kt., 2013). Analizuojant nervų sistemos mechanizmus atliekant skirtingo intensyvumo dinaminius pratimus buvo nustatytas RR intervalo kitimas nuo 722 ms. ramybės metu, o didelio dinaminio fizinio krūvio metu RR intervalo trukmė sutrumpėjo iki 355ms (Boettger, 2010). Mūsų atlikto tyrimo duomenimis galima teigti, kad visi jogos pozų etapai širdies ir kraujagyslių sistemos neapkrovė maksimaliai.

Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad minimali JT intervalo trukmė yra apie 160 ms, maksimali — 360 ms (Vainoras ir kt., 1996). Mūsų atliktame tyrime JT intervalo trukmė skirtingų pozų metu kito 248-184 ms. ribose. Vertinant nagrinėjamo rodiklio kaitą jogos pratybų metu pastebėtas maksimalus miokardo metabolizmo suaktyvėjimas „Lanko“, „Kėdės“ bei „Keturių taškų pozose. Šis faktas gali būti svarbus argumentas parenkant jogos pozų laikymo trukmę. Moksliniuose tyrimuose buvo aptiktos įžvalgos, kurios teigė, kad nustatant krūvio intensyvumą reikia atsižvelgti ne vien tik į ŠSD, bet ir JT, kuris suteikia papildomos informacijos apie organizmo reakcijas į fizinį krūvį (Bardauskienė ir kt., 2007).

Pabrėžiama, kad QRS komplekso kitimas atsigavimo metu priklauso nuo moterų treniruotumo (Sendžikaitė, 2008). Straipsnių, kuriuose būtų nagrinėjamas QRS intervalas jogos metu, aptikti nepavyko.

Analizuojant ST amplitudės kaitą jogos pozų atlikimo metu nustatyta mažai statistiškai reikšmingų skirtumų. A. Vainoras teigia, kad ST segmento amplitudės pokyčiai registruojami kai vainikinėmis širdies kraujagyslėmis tiekiama nepakankamai kraujo, o pakitus metabolinių procesų pusiausvyrai pakinta miocitų veikimo potencialai. Elektrokardiogramoje ST segmento amplitudės nuokrypis nuo normos tiek ramybės, tiek fizinės veiklos metu laikomas požymiu, rodančiu tipišką miokardo hemodinamikos nepakankamumą ir galimą funkcinę išemiją (Vainoras, 1995). Remiantis šiais pastebėjimais, galime teigti, kad jogos pozos išeminių procesų nesukėlė.

Stebint RR ir JT intervalų kitimą „Negyvėlio“ pozos metu nustatėme jo trumpėjimą nuo 7 minutės. Tokią RR intervalo kaitą galima paaiškinti priešstartine organizmo būsena. ŠSD dažnai padidėja jau prieš pratimo pradžią: tokį pokytį valdo limbinė sistema (Kajėnienė, 2008). Nustatyta, kad ŠSD variabilumo pokyčiai vyksta prieš lemiamas varžybas, tačiau stebėti nežymūs autonominės vegetacinės sistemos pokyčiai (D'Ascenzi, 2013). Buvo nustatyta, kad somatinis nerimas gali lemti ŠSD kitimo pokyčius (Morales, 2013). Galima daryti prielaidą, kad limbinė sistema, atsirandantis nerimas galėjo lemti RR intervalo trukmės trumpėjimą „Negyvėlio“ pozos metu.

Atliktame tyrime išnagrinėjome ir aptikome daug mokslo šaltiniuose dar nepublikuotų reiškinių. Vis dar yra trūkumas tyrimų, apibrėžiančių tam tikras jogos pozas ir jų poveikį ŠKS, todėl sunku lyginti gautus duomenis su kitais. Jogos praktikai vis sparčiau populiarėjant, jos poveikis įvairioms organizmo sistemoms taip pat aktyviai nagrinėjamas. Nors publikacijų, kuriose buvo nagrinėjamas EKG funkcinių parametrų ypatybės jogos pozų atlikimo metu surasti nepavyko, tikimės, jog šis tyrimas yra įžanga išsamesniems jogos tyrinėjimams širdies ir kraujagyslių sistemos aspektu.