HOLOGRAMOS POVEIKIO ĮVERTINIMAS JAUNO AMŢIAUS ASMENŲ FIZINIO PAJĖGUMO, FUNKCINIŲ JUDESIŲ, DINAMINIO STABILUMO IR ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMOS FUNKCINIAMS RODIKLIAMS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS

LUKAS KALNINIS

HOLOGRAMOS POVEIKIO ĮVERTINIMAS

JAUNO AMŢIAUS

ASMENŲ

FIZINIO PAJĖGUMO, FUNKCINIŲ JUDESIŲ,

DINAMINIO STABILUMO IR ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ

SISTEMOS FUNKCINIAMS RODIKLIAMS

Magistrantūros studijų programos ,,Sveikatinimas ir reabilitacija fiziniais pratimaisˮ baigiamasis darbas

Darbo vadovas doc. dr. Laimonas Šiupšinskas

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS

TVIRTINU: Slaugos fakulteto dekanas ………...

... Data………...

HOLOGRAMOS POVEIKIO ĮVERTINIMAS

JAUNO AMŢIAUS

ASMENŲ

FIZINIO PAJĖGUMO, FUNKCINIŲ JUDESIŲ,

DINAMINIO STABILUMO IR ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ

SISTEMOS FUNKCINIAMS RODIKLIAMS

Magistrantūros studijų programos ,,Sveikatinimas ir reabilitacija fiziniais pratimais baigiamasis darbas Recenzentas ... ... Data... Darbo vadovas

doc. dr. Laimonas Šiupšinskas Data………... Darbą atliko 1 gr. studentas Lukas Kalninis Data…... KAUNAS, 2013

3

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 9

1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 10

1.1 Hologramų efektas ... 10

1.2 Širdies ir kraujagyslių sistemos vertinimas ...11

1.3 Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimas ... 15

1.4 Dinaminio stabilumo vertinimas ... 18

1.5 Fizinio pajėgumo komponentų nustatymas ... 24

2. TYRIMO METODAI ... 27

2.1 Tyrimo organizavimas ... 27

2.2 Kontingentas ... 29

2.3 Širdies ir kraujagyslių sistemos vertinimas ... 29

2.4 Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimas ... 30

2.5 Dinaminio stabilumo vertinimas ... 33

2.6 Fizinio pajėgumo įvertinimas ... 34

2.7 Statistinė analizė ... 38

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 39

3.1 Širdies ir kraujagyslių sistemos vertinimo rezultatai ... 39

3.2 Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo rezultatai ... 44

3.3 Dinaminio stabilumo (Y pusiausvyros testo) rezultatai ... 56

3.4 Fizinio pajėgumo (Eurofito testų) rezultatai ... 59

IŠVADOS ... 64

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 64

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 65

4

SANTRAUKA

L. Kalninis. Hologramos poveikio įvertinimas jauno amţiaus asmenų fizinio pajėgumo, funkcinių judesių, dinaminio stabilumo ir širdies ir kraujagyslių sistemos funkciniams., magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc. dr. L. Šiupšinskas.; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto Sporto institutas – Kaunas, 2013. p. 72.

Darbo tikslas: įvertinti hologramos poveikį sveikų, jauno amţiaus asmenų širdies ir kraujagyslių sistemos funkciniams rodikliams, funkcinių judesių atlikimo stereotipui, dinaminio stabilumo ir fizinio pajėgumo rodikliams.

Darbo tikslui įgyvendinti buvo iškelti šie uţdaviniai: 1. Įvertinti hologramos poveikį sveikų, jauno amţiaus asmenų širdies ir kraujagyslių sistemos funkciniams rodikliams. 2. Įvertinti hologramos poveikį sveikų, jauno amţiaus asmenų funkcinių judesių atlikimo stereotipui. 3. Įvertinti hologramos poveikį sveikų, jauno amţiaus asmenų dinaminio stabilumo rodikliams. 4. Įvertinti hologramos poveikį sveikų, jauno amţiaus asmenų fizinio pajėgumo rodikliams.

Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Slaugos fakulteto Sporto institute. Tyrime dalyvavo 31 asmuo. Moterų grupėje- 10 tiriamųjų (moterų amţiaus vidurkis 22,1 ±1,5 m. ( ±SEM, standartinė vidurkio įverčio paklaida), kūno masės indekso vidurkis 20,3 ±1,8 kg/m2). Vyrų grupėje - 21 tiriamasis ( amţiaus vidurkis 23,1 ± 1,2 m., kūno masės indekso vidurkis 23,6 ± 2,1 kg/m² ).

Tyrimo dalyviai du kartus atliko pakopomis kas minutę didėjančio fizinio krūvio mėginį veloergometru, funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo (angl. Functional Movement Screen), Eurofito testų rinkinius ir Y pusiausvyros testą. Vieną kartą jie dėvėjo apyrankę su aktyvia holograma, o kitą kartą su neaktyvia holograma (placebo). Tarp atskirų testavimų buvo daroma savaitės pertrauka.

Rezultatai: moterų placebo grupė toliau pasiekė ,,atgal į šoną“ kryptimi stovėdama ant kairės kojos negu hologramos grupė (p<0,05). Vyrų placebo grupė toliau pasiekė pirmyn stovėdama ant kairės kojos nei hologamos grupė (p<0,05). Vyrų hologramos grupė prasčiau atliko sėsti-siekti testą nei placebo grupė (p<0,05).

Išvados: 1. Nustatyta, jog holograma neturėjo poveikio sveikų, jauno amţiaus asmenų širdies ir kraujagyslių sistemos funkciniams rodikliams ramybės ir fizinio krūvio metu. 2. Nustatyta, jog holograma neturėjo poveikio sveikų, jauno amţiaus asmenų funkcinių judesių atlikimo stereotipui. 3. Holograma sumaţino sveikų, jauno amţiaus asmenų dinaminio stabilumo rodiklius. 4. Sveikų, jauno amţiaus moterų grupėje holograma neturėjo poveikio fizinio pajėgumo rodikliams. Sveikų, jauno amţiaus vyrų grupėje lankstumas dėvint hologramą sumaţėjo, kitų fizinio pajėgumo testų rodikliams

5 SUMMARY

L. Kalninis. Hologram effect assessment on young age human physical performance, movement pattern quality, dynamic stability and cardiovascular system,. Master thesis/ supervisor doc. dr. L. Šiupšinskas; Lithuanian University of Health Sciences, Academy of medicine, Faculty of Nursing, Institute of Sport. – Kaunas, 2013. p. 72 .

The aim of the study- evaluate the effect of hologram on young healthy human cardiovascular system, movement pattern quality, dynamic stability and physical performance.

Goals of this research: 1. Evaluate hologram‟s effect on young healthy human cardiovascular system. 2. Evaluate hologram‟s effect on young healthy human movement pattern quality. 3. Evaluate hologram‟s effect on young healthy human dynamic stability. 4. Evaluate holographic effect on young healthy human physical performance

This study was carried out in the Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursery, Institute of Sport. 10 females (age average of 22,1 ± 1,5 m.(± SEM, standard error mean), body mass index average of 20,3 ± 1,8 kg/m2) and 21 males(age average of 23,1 ± 1,2 m., body mass index average of 23,6 ± 2,1 kg/m2) were tested.

Reasearch type: each subject was tested 2 times – first time wearing wristband with active hologram and second time wearing wristband with non- active (placebo) hologram. One week interval was held between the testing in order to avoid the effect of previous testing. Tested person weren‟t able to know what kind of wristband he or she is wearing during the testing. Holograms looked the same, with the same picture andthe same size.

Participants performed increasing load veloergometer excirsice test, Functional Movement Screen and Eurofit test batteries, Y balance test.

Results:. dynamic stability measured by Y balance testst in the anterior direction of the left stance foot was better in males wearing active holograms. Dynamic stability in the posterolateral direction of the left stance foot was better in males wearing placebo holograms (p<0,05), in comparison avtive holograms The flexibility of the males with placebo holograms was higher (p<0.05) than wearing the active holograms.

Conclusions: 1. It was found that the hologram had no effect on young healthy human cardiovascular system functional parameters at rest and during exercise. 2. It was found that the hologram did not affect the young healthy human movement‟s pattern quality. 3. Hologram reduced dynamic stability indicators for young healthy human. 4. Young healthy women's group did not have a hologram effect of physical performance. A group of young healthy men wearing active hologram decreased flexibility and other physical fitness test variables had no effect on the hologram.

6

SANTRUMPOS

ŠKS- širdies ir kraujagyslių sistema ŠSD-širdies susitraukimų daţnis AKS- arterinis kraujo spaudimas

7

ĮVADAS

Šių dienų pasaulyje yra kuriama labai daug įvairiausių ergogeninių priemonių, gerinančių organizmo funkcines galimybes, darbingumą. Ergogeninės priemonės gali būti įvairios: mitybos, farmacinės, fiziologinės, biomechaninės, psichologinės. Sporto pasaulis pilnas pasiūlymų pirkti įvairiausias ergogenines priemones. Ţadamas ištvermės ar jėgos ypatybių padidėjimas, greitesnis atsigavimas po fizinių krūvių, kūno riebalų kiekio sumaţėjimas, didesnis atsparumas infekciniams susirgimams ir t.t. Besidominčių spektras labai platus: nuo profesionalių atletų iki sveikatingumo ar rekreacijos uţsiėmimus lankančių aktyvių ţmonių.

Bet kokia sportinė veikla visados turi varţybų elementų. Sportininkas stengiasi nugalėti priešininką, arba kovoja pats su savimi, siekdamas geriausių rezultatų. Ši veikla reikalauja maksimalių fizinių ypatybių (funkcinių galimybių) išvystymo. Viena naujausių ir plačiausiai reklamuojamų ergogeninių priemonių yra holograma, į kurią yra įterptas tam tikras algoritmas (Brice at al., 2011), kuris rezonuoja su ţmogaus bioenerginiu lauku ir suaktyvina visus kūno procesus: nervinio signalo laidumą, sustiprina raumenų atsaką, pagerina ištvermę, lankstumą, pusiausvyrą, funkcines galimybes, todėl daug aukščiausios klasės atletų ir paprastų aktyvią gyvenseną prapaguojančių ţmonių domina holograminiai produktai (Power Balance, 2012).

Vertinant organizmo funkcinę būklę ir fizinį parengtumą, analizuojamos fiziologinės reakcijos, vykstančios krūvio ir atsigavimo po jo metu. Asmenų funkcinę būklę ir parengtumą taip pat priimta vertinti taikant dozuoto ar maksimalaus fizinio krūvio testus (Venskaitytė, 2011). Širdies-kraujagyslių sistema prisitaiko prie fizinio krūvio sukeldama integruotą atsaką, patenkinantį dirbančių raumenų metabolizmo poreikį, priklausomai nuo fizinio krūvio tipo ir dydţio (Hughson and Tschakovsky, 1999). Yra daug parametrų, matuojančių kūno funkcijų atsaką į fizinį krūvį. Praktiškai, kūno atsakas į krūvį gali būti įvertintas matuojant vienos ar kelių kūno sistemų funkcijų suintensyvėjimą (Poderys ir kt., 2005). Nesenai kūno reakcija į fizinį krūvį pradėta vertinti kaip integralaus poveikio rezultatas (Biggiero, 2001). Pagal ŠKS atsaką į fizinį krūvį, galima nustatyti ne tik ŠKS prisitaikymo prie fizinių krūvių ypatumus, bet ir vertinti bendrą organizmo funkcionalumą (Venskaitytė, 2011). Hologramos pagerina ţmogaus adaptacines galimybes (EFX, 2012).Kūno funkcijų adaptacijos greitis fiziniams krūviams yra svarbi sveikatos ypatybė. Greita kūno funkcijų mobilizacija krūvio metu yra svarbi daugeliui sporto šakų ir sportinių varţybų metu, kai nuo funkcijų mobilizacijos greičio priklauso funkcinis pajėgumas ir rezultatas (Poderys ir kt., 2005).

Judesio stereotipas sukuria pagrindą bendriesiems ir specifiniams fizinio pajėgumo parametrams, tokiems kaip ištvermė, jėga, greitumas, vikrumas ir uţduoties specifiškumas. Funkcinio judesio atlikimo stereotipo kokybinis įvertinimas turi būti atliktas anksčiau nei fizinio pajėgumo ar judesių atlikimo kiekybinis įvertinimas. Kur tik įmanoma, reikėtų atskirti judesio stereotipo disfunkciją

8

nuo fizinio pajėgumo ar funkcinių judesių atlikimo. Pirminis judesys gali būti geresnis ar prastesnis negu jo komponentų suma. Judesio skaidymas į izoliuotus segmentus neatskleidţia tikrosios judėjimo sistemos būklės, nes globalaus judesio metu kūno segmentai sąveikauja tarpusavyje sudarydami kinetinę grandinę, kurios grandys daro skirtingą įtaką judesiui. Įvertinant judesių atlikimo stereotipą galima aptikti judesių apribojimus ir asimetriją, kurie tradicinio įvertinimo metu gali likti nepastebėti. Judesio stereotipą koreguojanti programa yra paremta pratimais, kurie labiau taikomi pagerinti mobilumą, stabilumą, pagrindinę judesio kontrolę, ir visą judesio stereotipą (Cook, 2010). Judesio stereotipo korekcijos programa pagrindine gerina, tas fizines ypatybes, kurias, anot gamintojų, pagerina holograma. Be taisyklingo funkcinių judesių atlikimo stereotipo negali būti gerai išlavinamos fizinės ypatybės. (Cook, 2010).

Fizinį pajėgumą lemia fizinių ypatybių visuma. Ypatingai svarbios su sveikata susijusios fizinės ypatybės: ištvermė, raumenų jėga ir lankstumas. Fizinis pajėgumas atspindi ţmogaus sugebėjimą efektyviai ir maţai nuvargstant atlikti kasdienio gyvenimo ir poilsio reikmes (Šiupšinskas ir kt.,2008).

Stovėsena ant vienos kojos ir dinaminė neuroraumeninė kontrolė yra reikalinga sportui ir kasdienio gyvenimo veikos atlikti (Plisky et al., 2006). Naujausia mokslinė literatūra pabrėţia dinaminės pusiausvyros, stabilumo, neuroraumeninės kontrolės įvertinimo svarbą, naudojant iš su ţmogaus veikla susijusių kūno judesių sudarytų pusiausvyros testus, įvertinant traumos atsiradimo galimybę (Trojian and McKeag, 2006). Y pusiausvyros testo tikslas yra išlaikyti pusiausvyrą stovint ant vienos kojos, kol siekiama kaip galima toliau kita priešinga koja (Gorman et al. 2012) Y Pusiausvyros testas yra dinaminio stabilumo testas, reikalaujantis jėgos, lankstumo ir propriorecepcijos (Plisky et al., 2009).

Savo darbe mėginome kompleksiškai įvertinti hologramos poveikį ţmogaus organizmui. Tyrime naudotos keturios testavimo metodikos: dozuoto fizinio krūvio mėginio, funkcinių judesių atlikimo stereotipo, fizinio pajėgumo ir dinaminio stabilumo vertinimas, turėtų papildyti vienas kitą ir sudaryti kompleksinį poveikio įvertinimo modelį

Darbo naujumas

Nepavyko atrasti daug straipsnių, kuriuose būtų nagrinėjamas hologramos poveikis fiziniam pajėgumui ir dinaminiam stabilumui. Nepavyko rasti mokslinių tyrimų, kuriuose būtų atliktas hologramos poveikio vertinimas širdies ir kraujagyslių sistemai, funkcinių judesių atlikimo stereotipui. Savo darbe stengėmės aptarti hologramos poveikį širdies ir kraujagyslių sistemos funkciniams rodikliams, funkcinių judesių atlikimo stereotipui, fiziniam pajėgumui ir dinaminiam stabilumui.

9

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Darbo tikslas: įvertinti hologramos poveikį sveikų, jauno amţiaus asmenų širdies ir kraujagyslių sistemos funkciniams rodikliams, funkcinių judesių atlikimo stereotipui, dinaminio stabilumo ir fizinio pajėgumo rodikliams.

Pasirinktam darbo tikslui įgyvendinti buvo iškelti šie uţdaviniai:

1. Įvertinti hologramos poveikį sveikų, jauno amţiaus asmenų širdies ir kraujagyslių sistemos funkciniams rodikliams.

2. Įvertinti hologramos poveikį sveikų, jauno amţiaus asmenų funkcinių judesių atlikimo stereotipui.

3. Įvertinti hologramos poveikį sveikų, jauno amţiaus asmenų dinaminio stabilumo rodikliams. 4. Įvertinti hologramos poveikį sveikų, jauno amţiaus asmenų fizinio pajėgumo rodikliams.

10

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1 Hologramų efektas

Atletai nuosekliai ieško moderniausių priemonių papildomai pagerinančių jų sportinės veiklos atlikimą, kas leistų jiems pirmauti savo pasirinktoje sporto šakoje. Daţniausiai šios medţiagos - nauji atradimai maisto papildų ar vaistų rinkoje, naujausios treniruočių ar varţymosi strategijos bei įranga (Brice et al., 2011). Vienas iš pagrindinių šių medţiagų poveikio šaltinių yra placebo efektas ir su juo siejamas tikėjimasis, viltys, kad rezultatai pagerės. Tikėjimasis yra tiesiogiai susijęs su atleto tikėjimu dėl ergogeninės priemonės efektyvumo, sėkmingumo ar neveiksmingumo. Tyrimai rodo , kad tik efekto tikėjimasis gali pagerinti ţmogaus fizines galimybes ir rezultatus. Dėl šio efekto yra patariama, jog norint tiksliai įvertinti ergogeninės medţiagos efektyvumą reikia moksliniame tyrime reikia atlikti testavimą su ergogenine medţiaga ir su placebo (McClung, Collins; 2007).

Bėgant metams buvo bandoma pasinaudoti daugeliu ergogeninių medţiagų, padedančių pagerinti atletinį pajėgumą. Kievienas ţmogus stengiasi visada pasiekti geriausią rezultatą ir išnaudoti visą savo potencialą. Rytų kultūros ţmonės nuo seno ţino, kad ţmogaus gerovė priklauso nuo natūralios energijos tėkmės kūne. Hologramų gamintojai ir remiasi šiuo teiginiu, todėl į hologramą įrašo tam tikrą daţnį, kuris teigiamai reaguoja su organizmo energetiniu lauku. Šio rezonanso rezultatas yra geresnis nervinio signalo sinapsėse perdavimas, sustiprėjęs raumenų atsakas, padidėjusi ištvermė, pagerėjęs lankstumu ir ţymiai pagerėjusi pusiausvyros kontrolė. Holografiniai produktai gali būti įvairių formų, tokių kaip apyrankės, pakabučiai, vėriniai, įdėklai į batus ir kreditinės kortelės. Hologramų gamintojai, teigia, kad visų holograminių produktų poveikis yra vienodas nepriklausomai nuo formos. Holograminės apyrankės gali būti dėvimos, bet kokios fizinės veikos metu: ţaidţiant krepšinį, futbolą, golfą, tinklinį, bėgiojant, vaţiuojant dviračiu, buriojant ir taip toliau. (EFX Embedded Wearable Holographic Technology, 2012; EKEN Power Bands, 2012; Power Balance, 2012; Samuels, 2012). Daţniausiai holografiniai produktai sudomina ţmones, siekiančius greito funkcinių galimybių pagerėjimo, juos reklamuoja pasaulinio garsumo sporto ţvaigţdės, taip sudaromas įspūdis, kad holograma gali ţenkliai pagerinti fizinį pajėgumą ir ţmogaus pasiekiamus rezultatus priartinti prie profesonalių atletų pasiekiamų rezultatų (Brice et al., 2011).

Holograminė technologija ir jos tariamas ergogeninis poveikis turėtų priklausyti energetinės medicinos sričiai (Rubik; 2002). Kiti šios medicinos šakos produktai, gerinantys funkcines galimybes yra pagaminti remiantis magnetoterapijos principu (apyrankės, batų įdėklai). Šių produktų patikimumą vertinančių atliktų tyrimų rezultatai yra prieštaringi ir nenuoseklūs (Schall et al., 2003; Jacobson et al., 2008).

Hologramų gamintojai tvirtina, kad holograma suaktyvina daugelį fiziologinių procesų vykstančių ţmogaus kūne. Viena jautriausių sistemų greitai reaguojanti į fiziologinius pokyčius

11

ţmogaus kūne ya širdies ir kraujagyslių sistema. Jeigu holograma paveikia ţmogaus fiziologinius procesus ir padidina jo funkcines galimybes, tai šis efektas turėtų atsispindėti širdies ir kraujagyslių sistemos reakcijoje į fizinį krūvį geresniais funkciniais rodikliais.

1.2 Širdies ir kraujagyslių sistemos vertinimas

Organizmo adaptacija fiziniam krūviui yra siejama su sveikatos stiprinimu ir ligų profilaktika, gyvenimo kokybės pagerėjimu. Yra daug įrodymų, patvirtinančių, jog dėl reguliaraus fizinio aktyvumo, ne tik padidėja organizmo funkcinės galimybės, bet ir sumaţėja įvairių ligų atsiradimo galimybė (Halm and Denker., 2003). Šiuolaikinė visuomenė ţino apie fizinio krūvio naudą, sistemingas fizinis aktyvumas yra neatskiriama daugelio ţmonių gyvenimo dalis. Tai yra patvirtinama didėjant fizinio aktyvumo formų kiekiui ir sporto klubų skaičiui. Svarbu įvertinti fizinio krūvio poveikį ţmogui kaip kompleksinei sistemai ir sudaryti metodologines rekomendacijas (Vitartaitė ir kt., 2004). Ţmogaus kūne vykstantys funkciniai pokyčiai fizinio krūvio metu yra seka kompleksinių, tarpusavyje susijusių procesų seka. Kūno adaptacijos fiziologinė esmė - įgyjamas toks kūno funkcionalumas, kuris pasireiškia geresne tolerancija fiziniam krūviui, sukaupiamu dididesniu energetinių medţiagų kiekiu kūne ir reguliacinių mechanizmų optimizavimu (Huonker et al., 2002). Informacijos apie ţmogaus kaip adaptyvios kompleksinės sistemos būklę gali atskleisti fizinių ypatybių, tokių kaip greitis, jėga, koordinacija, maksimalus pasireiškimas. Maksimalus fizinių ypatybių pasireiškimas galimas tada, kai yra geriausia koordinacija visame kūne, tarp metabolinio ir tarporganinio lygmens (Hristovski et al., 2010).

Kompleksinio įvertinimo tikslas yra įvertinti atleto kūno rezervines galimybes ir įvardinti veiksnius, kurie riboja sportininko rezervinių galimybių realizaciją (Poderys, 1997). Ţmogaus kūnas yra adaptyvi, kompleksinė, dinaminė sistema, sugebanti save pati organizuoti, nors joje nėra vienintėlės sudedamosios dalies, galinčios ją perorganizuoti. Kai yra vertinama viena ţmogaus kūno sistema fizinio krūvio metu, yra neįmanoma įvertinti viso kūno globalios reakcijos į fizinį krūvį, nes kūno būklė yra dinaminė sistema, veikiama kelių skirtingų atraktorių ir ji grįţta į stabilią būklę spontaniškai (Torrents and Balague, 2006). Nustatant tam tikrų ţmogaus kūno sistemų funkciją yra svarbu ne tik vertinti atskirus parametrus, bet ir vertinti tuos parametrus, kurie nurodo ryšį tarp skirtingų kūno sistemų (Šilanskienė, 2003).

Dinaminių sistemų teorija siūlo daug įvairių technikų, kurios leidţia išreikšti nervų ir raumenų sistemų elgesį ir teikia informaciją apie sistemos oganizaciją (Kurz, 2004). Remiantis naujausiomis ţiniomis apie dinamines sistemas, kai kurie teorijos principai gali būti pritaikomi sporto medicinoje. Pirmiausia analizuojant ţmogaus kūno judesius, judesių valdymą ir jų mokymąsį (Torrents and

12

Balague, 2006), kūno pusiausvyrą (Oullier et al., 2002), ir kūno fiziologinius procesus (Amazeen et al., 2001), siekiant pagerinti treniruočių ir poilsio metodikas (Torrents and Balague, 2006).

Širdies-kraujagyslių sistema yra viena iš ţmogaus kūno holistinių sistemų ir jos reakcijos į krūvį atskleidţia ţmogaus funkcionavimo ypatybes (Vainoras, 2002). Širdies-kraujagyslių sistema atlieka pagrindinį vaidmenį fizinio krūvio metu aprūpinant energetinėmis medţiagomis periferinius raumenis ir jos procesų supratimas fizinio krūvio metu yra svarbus vertinant ţmogaus adaptaciją fiziniam krūviui (Vitartaitė ir kt., 2004). Šiuolaikinėje fiziologijoje paplitęs širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKS) fraktališkumo tyrinėjimas , leidţiantis ne tik įvertinti šios sistemos, bet ir viso organizmo, kaip kompleksinės adaptyvios sistemos, funkcinę būklę. Todėl ši kompleksinių sistemų ypatybė buvo taikoma ir integralaus ţmogaus organizmo funkcinės būklės vertinimo modeliui tobulinti (Venskaitytė, 2011). ŠKS sąveikauja su visomis organizmo sistemomis ir visą savo funkcionalumą išreiškia elektriniais procesais – EKG (Venskaitytė, 2011.). Šie procesai daţnai yra analizuojami naudojant tradicinius laiko ir daţnio parametrus, tačiau sudėtingi parametrai gali būti neaptinkami naudojant tradicinius analizės metodus. Papildomas šių tobulesnių parametrų analizės metodikų paieška yra svarbi mokslo paţangai (Vos et al., 2009). Taip pat, osciliacinio stereotipo susilpnėjimas ar pablogėjęs atsakas į duotus dirgiklius taip pat gali pranešti apie suprastėjusią funkciją ir būti svarbus sutrikimo prognostinis veiksnys. Šių pakitimų dinamikos įvertinimas gali duoti daug naudingos diagnostinės ir prognostinės informacijos ne tik apie širdies kraujagyslių sistemą, bet ir apie kitų sistemų pakitimus (Hristovski et al., 2010). Kai linijinės metodikos negali pateikti reikšmingos informacijos apie ypatingai sumaţėjusio variabilumo būsenas( sunkių fizinių krūviu ar širdies nepakankamumo metu), esamų ir greit praeinančių pokyčių , netiesinių sistemų tyrimų metodai turėtų tiekti geresnį širdies-kraujagyslių sistemos kaip kompleksinės adaptyvios sistemos dalies ištyrimą (Montano et al., 2009). To pasėkoje galima nagrinėti ţmogaus organizmą įvairiuose fraktaliniuose lygiuose: ţmogaus organizmo lygmuo, širdies teminis lygmuo, atskirų širdies struktūrų lygmuo ir t. t. (Venskaitytė, 2011).

Tyrimo metodai, kurių pagrindą sudaro mono ir multifraktalinė analizė, kilę iš netiesinių sistemų analizės, yra sėkmingai pritaikyti tiriant gyvas sistemas (Vos et al., 2009). Mokslininkai teigia, kad kai kurie netiesinių sistemų dinamiką apibūdinantys parametrai (fraktalo skalių eksponentė, širdies daţnio turbulencija) gali teikti kliniškai naudingą prognostinę informacija, kuri yra naudingesnė negu gauta naudojantis tradiciniais metodais. Pavyzdţiui, aproksimali entropija, netiesinis širdies susitraukimų daţnio kitimo parametras, apibūdinantis RR intervalo kompleksiškumą, teikia informaciją apie prieširdţių virpėjimo atsiradimą (Hristovski et al., 2010).

Ţmonių širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijai vertinti plačiai taikomi pakopomis didinami krūviai veloergometru, registruojant EKG ir arterinio kraujospūdţio pokyčius (Poškaitis ir kt., 2007). Naudojant automatinę EKG analizės sistemą „Kaunas-krūvis“, tuo pat metu registruojant EKG ir kūno

13

judėjimo charakteristikas ir kitus kraujotaką vertinančius parametrus, galima atskleisti ir įvertinti pagrindinių kūno sistemų sinergetinius poţymius, kurie praplečia funkcinės diagnostikos galimybes (Ţumbakytė ir kt., 2010).

1 pav. Ţmogaus organizmo funkcinės būklės įvertinimo modelis krūvio metu (Vainoras ir kt., 2005) (V- vykdančioji, A-aprūpinančioji, R- reguliacinė sstema)

Integralus ţmogaus organizmo funkcinės būklės vertinimo modelis (pav.1) leidţia įvertinti trijų sistemų, t.y. vykdančiosios, aprūpinančiosios ir reguliacinės, funkcinius ryšius.Vykdančioji sistema – tai atraminė, kaulų ir raumenų sistema, apimanti visą ţmogaus organizmą, fiksuojanti net vidaus organų tam tikrą padėtį raiščiais, ir kiekviena ląstelė prisitvirtina prie tam tikros struktūros ir tiesiogiai fiziškai sujungta su tam tikru organu ar visu organizmu. Aprūpinančioji – tai ŠKS, kuri energetiniais ištekliais aprūpina organizmo ląsteles. Tai nėra vienintelė šios sistemos funkcija. Reguliacinė – tai nervų sistema, veikianti į kiekvienos organizmo ląstelės funkciją ir reaguojanti į kiekvienos ląstelės poreikius, t. y. integruojanti visų elementų funkcionalumą į vieningą organizmo funkcionalumą. Prisitaikymo reiškiniai ţmogaus organizme vyksta apimant minėtų trijų sistemų pokyčius (Vainoras ir kt., 2005).

Vienas daţniausiai ir plačiausiai išanalizuotų funkcinių parametrų yra širdies susitraukimų daţnis (Laukkanen et al., 2001). ŠSD kyla nuo fizinio krūvio pradţios. ŠSD padidėjimas atsiranda dėl sumaţėjusios klajoklio nervo įtakos (Vitartaitė ir kt., 2004). Didėjant fizinio krūvio intensyvumui ŠSD didėja tol, kol pasiekia savo maksimalią reikšmę. Reikšmingi dinaminiai širdies susitraukimo daţnio pakitimo skirtumai buvo aptikti tarp vyrų ir moterų. Šiems reguliacinės sistemos aktyvumo skirtumams didţiausią įtaką daro moters organizmui būdinga humoralinė kontrolė (Ţumbakytė ir kt., 2010). Didėjant fizinio krūvio intensyvumui ŠSD didėja dėl padidėjusio simpatinės nervų sistemos aktyvumo (Sullivan et al., 2000). Sumaţėjusi ŠSD reakcija tam pačiam fizinio krūvio intensyvumui rodo pagerėjusią miokardo funkciją ir kontrakciją (Vitartaitė ir kt.,2004). Pagerėjusi kūno adaptacija fiziniam krūviui padidina parasimpatinės nervų sistemos aktyvumą ir tai sumaţina ŠSD (Ţumbakytė ir kt., 2010).

14

Vyrų Arterinio kraujo spaudimo pulso reikšmė poilsio metu po fizinio krūvio buvo didesnė negu moterų (Ţumbakytė ir kt., 2010). Didesnė arterinio kraujo spaudimo amplitudė tam tikrose ribose reiškia geresnį kraujo patekimą į dirbančius raumenis. Sportininkai fizinio krūvio metu ţenkliai sumaţina diastolinį kraujo spaudimą. Dėl šios prieţasties arterinio kraujo spaudimo pulso reikšmė turi galimybę didėti (Poderys, 2000). Realiatyvi kraujo spaudimo pulso amplitudė parodo santykį tarp sistolinio ir diastolinio arterinio kraujo spaudimo skirtumo ir sistolinio kraujo spaudimo. Remiantis integruotu įvertinimo modeliu, ją galime laikyti dydţiu, apibūdinančiu ryšį tarp reguliacinės sitemos ir dirbančių raumenų (Poderys, 2004). Šis dydis parodo periferinės aktyvacijos funkcinius pokyčius fizinio krūvio metu (Ţumbakytė ir kt., 2010).

Širdies produktyvumą parodo pakankamo miokardo aprūpinimo krauju parametras. Miokardo aprūpinimo krauju intensyvumas parodo širdies metabolizmą (Vitartaitė ir kt.,2004). Širdies metaboliniai pokyčiai yra siejami su JT intervalu . Esant normaliam miokardo metabolizmui, kai yra išvystomas maksimalus kūno galingumas fizinio krūvio metu, JT intervalas nukrenta iki 0,16 s. Ši minimali JT intervalo trukmė atspindi maksimalų širdies metabolizmo greitį ir ,kai jis yra pasiekiamas, jis nekinta iki fizinio krūvio pabaigos, nors ŠSD vis dar didėja (Vainoras ir kt., 1999).

Fizinio krūvio metu uţrašyti EKG siganalai naudojami analizuoti ryšio kitimą tarp širdies elektrofiziologinių parametrų norint atskleisti ţmogaus kūno procesų, skirtingoms sistemoms tenkančio krūvio sukelto nuovargio dinaminius ypatumus. Sumaţėjęs RR intervalo diskriminantas ir QRS komplekso tarpusavio ryšys fizinio krūvio metu parodo padidėjusį koherentiškumą tarp šių dviejų dydţių. Fizinio krūvio meto vyksta dinaminiai reguliacinių sistemų pakitimai, kurie yra centrinių ir periferinių veiksnių kombinacijos rezultatas (Hristovski et al., 2010).

Fizinio krūvio metu registruotų EKG signalų variabilumas leidţia organizmui suformuoti naują stabilią būseną fluktuacijų metu. Skirtingų sistemos lygių analizė atskleidţia skirtingas fluktuacijų dinamikas. Aprūpinančiosios (širdies-kraujagyslių) sistemos įvertinimas vyksta vertinant ST segmento ir JT intervalų tarpusavio ryšį, kuris leidţia aptikti endogeninius, funkcinius pokyčius pačioje širdyje. Staigus fluktuacijų lygio padidėjimas buvo pastebėtas fizinio krūvio metu sąveikoje tarp ST segmento ir JT intervalo (Hristovski et al., 2010). .

Kai yra nepakankamas kraujo tekėjimas vainikinėse širdies arterijose fizinio krūvio metu pasikeičia miocitų elektrinis potencialas ir kai kurie pokyčiai yra registruojami EKG (Vitartaitė ir kt. 2004). Padidėjusi ST segmento depresija vyksta dėl prasidedančios išemijos miokarde (Watanabe et al., 2000). Taip įvyksta, kai sutrinka pusiausvyra tarp miokardo deguonies poreikio ir nuo fiznio krūvio priklausomo vainikinių širdies kraujagyslių kraujotakos intensyvumo. Tokių funkcinių išeminių reiškinių atsiradimas ir didėjimas fizinio krūvio metu gali būti organizmo darbingumo, parengtumo ir funkcinės būklės rodiklis (Poškaitis, 2007). Didelio meistriškumo sportininkų elektrokardiogramoje daţnai neuţfiksuojama reikšmingų ST segmento pokyčių tiek aerobinių, tiek anaerobinių krūvių metu.

15

Adaptacijos fiziniams krūviams pobūdis ir jos laipsnis lemia sportininko darbingumą, ribojančių veiksnių struktūrą – didelio meistriškumo sportininkams netgi sunkių fizinių krūvių metu funkciniai išeminiai reiškiniai miokarde nėra darbingumą ribojantis veiksnys (Buliuolis ir kt., 2003). Pakartotinio širdies ir kraujagyslių sistemos įvertinimo metu gautos statistiškai sumaţėjusios ST segmento depresijos reikšmės esant tam pačiam fiziniam krūviui gali būti siejamos su pagerėjusiu miokardo aprūpinimu energetinėmis medţiagomis ar efektyvesniu deguonies pristatymu aprūpinančiai sistemai(Vitartaitė et al., 2004)

Geresnė širdies-kraujagyslių sistemos reakcija į fizinį krūvį tūrėtų padėti parodyti geresnius fizinio pajėgumo rezultatus. Optimali organizmo savireguliacija sumaţina naudojamų kompensacijų kiekį ir sudaro pagrindą optimaliam organizmo funkcionavimui, sudaro sąlygas judesius atlikti kuo optimalesniu judesio atlikimo stereotipu (Cook, 2010)

1.3 Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimas

Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimas (angl. Functional Movement Screen) yra bandymas tiksliai nurodyti nepakankamas stabilumo ir mobilumo vietas, kurios gali būti nepastebėtos aktyvioje populiacijoje. Daţnai reabilitacijos profesionalai testuodami atitinkamus sąnarius ar raumenis taiko specifinius izoliuotus testavimo metodus. Panašu, kad tokie specialistai daţnai atlieka fizinio pajėgumo ir tam tikrų įgūdţių vertinimą, prieš tai neatliekant funkcinių judesių atlikimo stereotipo įvertinimo. Svarbu išnagrinėti ir suprasti pagrindinius pirminių judesių aspektus, nes panašūs ar net tokie patys judesiai sutinkami visose kasdienio gyvenimo veiklose, bei sporto šakose. Reabilitacijos specialistai turi suprasti, kad ruošiant ţmones įvairiai veiklai pirmiausiai reikia įvertinti funkcinių judesių atlikimo stereotipą (Cook et al., 2006).

Judesio kokybė daţnai nevertinama, nes ją sunku objektyviai ir tiksliai išmatuoti bei nebuvo aiškios ir standartizuotos judesio kokybės vertinimo sistemos. Funkcinių judesių vertinimo testai yra vienintelis įrankis, kurio pagalba galima kokybiškai įvertinti individo pirminių judesių atlikimo stereotipą (Cook et al., 2006). Judesio atlikimo stereotipo vertinimas yra svarbus, nes uţpildo spragą tarp judėjimo sistemos funkcinės būklės, fizinio pajėgumo ir biomechaninių įvertinimų. Uţpildant šį tarpą svarbiausia yra sukurti standartinį kokybinį judesio atlikimo stereotipo įvertinimą. Ţmogaus judesiai vyksta pagal iš anksto sukurtus stereotipus, skirtus apsisaugoti ir sumedţioti grobį, arba ne taip archajiškai tariant, efektyviai judėti ir išvengti skausmo. Ţmonių judėjimas vystosi pagal refleksinius judesius, kurie išsivysto į sąmoningų ir nesąmoningų judesių rinkinį ţmogui augant. Judesių stereotipai yra tikslingos koordinuotai drauge dirbančių mobilių ir stabilių segmentų kombinacijos, sukeliančios produktyvius ir efektyvius judesius. Šios kombinacijos išlaiko kūno padėties stabilumą, pusiausvyrą, prisitaiko prie aplinkos sąlygų aktyvaus judesio metu. Teisingas įvertinimas neegzistuoja suskaidant

16

natūralų judesį iki jo smulkiausių segmentų. Jis turi pademonstruoti problematiško segmento ir judesio stereotipo tarpusavio ryšį. Jeigu toliau bus laikomasi judesio segmentinio suskaidymo be aiškios funkciniam aktyvumui reikalingos judesio atlikimo stereotipo matricos, bus ignoruojami pagrindiniai biomechanikos principai ir jėgos, kurios leidţia kūnui judėti. Iš pradţių svarbu paţinti funkcinio judesio atlikimo stereotipą, o tada galima sėkmingai judesį suskaidyti į segmentus ir surasti silpną grandį, bei gerinti judesio stereotipo kaip visumos atlikimą (Cook, 2010).

Funkcinių judesių atlikimo stereotipo įvertinimas yra naujos kartos septynių testų rinkinys, pagrįstas aktyvios besimptomės populiacijos taisyklingais funkcinių judesių atlikimo stereotipais. Funkcinių judesių stereotipas atskleidţia raumenų jėgos, lankstumo, judesio amplitudės, koordinacijos, pusiausvyros ir propriorecepcijos tarpusavio ryšį (Cook, 2006). Pagrindinis funkcinių judesių vertinimo tikslas yra įvertinti kūno kinetinių grandţių sistemą, kai kūnas vertinamas kaip vieninga atskirų segmentų visuma, kuri daţniausiai veikia nuo proksimalinio link distalinio segmento. Judesio atlikimo stereotipo vertinimas suteikia informaciją ar individas turi stabilizacijos ar mobilumo problemų. Penkiuose iš septynių testų (ţengimas per barjerą, įtūpstas, pečių mobilumas, aktyvus tiesios kojos kėlimas, rotacinis stabilumas) atskirai vertinama kairė ir dešinė kūno pusė, taip yra įvertinama kūno asimetrija, kuri gali būti traumų prieţastimi (Schneiders et al., 2011). Įvertinti ţmogaus judesio atlikimo stereotipo apribojimai bei asimetrijos veda prie efektyvesnio iniciatyvaus traumų gydymo bei prevencijos poţiūrio. Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimas gali būti įtrauktas į fizinės, funkcinės būklės testavimą arba gali būti naudojamas kaip pavienė įvertinimo technika, atskleidţianti asimetriškumą, raumenų elastingumo sumaţėjimą, raumenų jėgos disbalansą ir kitus apribojimus, kurie gali būti nepastebėti tradicinio medicininio įvertinimo bei funkcinių judesių atlikties testų metu. Judesiu pagrįstas įvertinimas atskleidţia funkcinius trūkumus susijusius su propriorecepcija, mobilumu, nestabilumu bei raumenų silpnumu (Cook, 2006). Ankstesnių tyrimų duomenims nustatyta, kad jei profesionalaus amerikietiško futbolo ţaidėjas surenka 14 ir maţiau taškų iš dvidešimt vieno galimo jam yra padidėjusi rizika gauti traumą (Kiesel et al., 2007). Tolimesni tyrimai patvirtina šiuos duomenis ir teigia, kad bet kokia asimetrija funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo testuose padidina traumos tikimybę 2,3 karto (Kiesel et al., 2008.). Ši informacija įrodo į treniruočių programas įtraukiamų judesių korekcijos ir judesių valdymo pratimų svarbą. Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimas gali padėti identifikuoti nuokrypius nuo taisyklingo pirminių judesių atlikimo stereotipo. Netaisyklingas funkcinių judesių atlikimo stereotipas gali riboti fizinį pajėgumą ar net būti traumos prieţastimi ar pasekme (Kiesel et al., 2007, 2008, Cook et al., 2006. Minick et al., 2010, Mottram et al., 2008). Įvertinus funkcinių judesių atlikimo stereotipą atsiranda galimybė labiau individualizuoti treniruočių programą, taisyti ydingą judesio stereotipą, o ne koncentruotis į tam tikrus atskirus sąnarius ir raumenis . Toks vertinimo įrankis pateikia kitokį poţiūrį į traumų prevenciją ir fizinio pajėgumo prognozavimą, bei padeda sudaryti individualias ir funkciškai

17 tikslingas treniruočių programas (Cook, 2006).

Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimas yra labai svarbus, nes ţmogaus smegenys naudoja judesių stereotipus vietoj izoliuotų raumenų ir sąnarių aktyvinimo siekiant atlikti tam tikrus tikslinius judesius. Šie stereotipai sukuria harmoningą, produktyvų, efektyvų ir ekonomišką judesį, o esant skausmui ar disfunkcijai, sukuria kompensacinius judesius, kurie išlaiko tam tikrą funkcionalumo laipsnį, nepriklausomai nuo judesio kokybės. Tokios kompensacijos yra išlikimo mechanizmas ir jos uţgoţia, bet kokią informaciją gautą, tiriant vieną sąnarį ar raumenų grupę ar prieš tai buvusį judesio stereotipą. Kompensacijos daţnai paslepia pirminę problemą ir sukelia antrinių problemų, kurios apsunkina reabilitacijos procesą. Pasikartojantys netaisyklingi judesiai tampa stereotipiniais, o šiuos stereotipus reikia koreguoti, kai jie tampa problematiški (Cook, 2010). Pakitusi laikysenos kontrolė ir raumenų reakcijos laikas gali būti vieni iš faktorių, keičiančių taisyklingą judesio atlikimo stereotipą (Radebold et al., 2002). Neseniai pradėta teigti, kad neuroraumeninės kontrolės sutrikimai (Hewet et al., 2005; Myer et al., 2005), juosmens nestabilumas (Paete et al., 2007; Zazulak et al., 2007; Leetun et al., 2004), priešingos pusės raumenų asimetrijos (Nadler et al., 2001; Jacobs et al., 2006) padidina traumų riziką. Raumenų asimetrija tarp kairės ir dešinės pusių gali būti dėl patirtų traumų, raumenų inhibicijos bei kompensacinių mechanizmų (Nadler et al., 2001).

Dirbant sunkų fizinį darbą nepatogioje, neergonomiškoje aplinkoje padidėja traumų atsiradimo tikimybė, nes atliekami judesiai reikalauja didesnio liemens stabilumo ir tikslių galūnių judesių, bet dėl sudėtingų darbo sąlygų, tai sunku sukontroliuoti. Vykdomos traumų prevencijos programos siekia sumaţinti traumų daţnį ir sunkumą. Prevencinės programos koncentruojasi į tam tikrų pratimų atlikimą, ergonomiškų padėčių mokymą, lankstumo gerinimą (Reichelt et al., 1995). Yra tikimybė, kad pakartotinis traumavimasis įvyksta dėl fundamentalių pokyčių judesių valdyme ( angl. motor control), kurie negali būti įvertinti naudojant tradicinius raumenų jėgos ir judesio amplitudės matavimus. Siekiant kompleksiškai įvertinti ţmogaus judesio kontrolę yra naudojami funkciniai judesiai, kuriems atlikti reikia dinaminio stabilumo tarp judinamų ir stabilių kūno dalių (Cook et al., 2006; Plisky et al., 2006). Uţduotys, reikalaujančios viso kūno koordinuoto judesio, gali padėti suprasti judesio valdymo strategiją ir nustatyti ar yra išlikusių traumos padarinių. Neuroraumeninius pakitimus po traumos galima puikiai identifikuoti funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimu, kuris kokybiškai įvertina judesį ir parodo, kad judesio atlikimas yra netaisyklingas, iškreiptas (Kiesel et al., 2011). Teigiama, kad judesį iškreipti gali ir liemens nestabilumas, o tai gali turėti įtakos judėjimo sistemos funkcinei būklei, fiziniam pajėgumui ar padidėjusiai traumų atsiradimo galimybei. Juosmens stabilizavimas leidţia optimaliai pasiskirstyti jėgoms ir palengvina galūnių judesių kontrolę pajungiant visą kinetinę grandinę (Cook, 2001; Liemohn et al., 2005,). Tyrimų duomenimis yra įrodyta juosmens stabilumo svarba, atliekant efektyvius liemens ir galūnių judesius, sukuriant, perskirstant, kontroliuojant jėgas, aktyvuojant visą kinetinę grandinę (Behm et al., 2005; McGill, 2004). Stebint įvairius ţmogaus

18

judesius buvo nustatyta, kad kai kurie juosmens stabilizatoriai (lot. m. transversus abdominis, mm. multifidii, m. rectus abdominis, m. obliqus abdominis) yra aktyvuojami anksčiau nei galūnių raumenys (Hodges et al., 1997). Šie pastebėjimai patvirtina teoriją, kad judesio kontrolė ir stabilizacija vyksta nuo ( angl.„core-to-extremity“) nuo proksimalinio link distalinio kūno segmento ir nuo galvos link kojų (angl. cephalo – caudal progresion)(Okada, 2011).

Judesio atlikimo stereotipo korekcijos programa sudaryta iš pagrindinių tam tikrame judesyje dalyvaujančių raumenų gydymo: tempimo pratimai, miofascijinių trigerinių taškų gydymas, judesio amplitudės pratimai, raumenų stiprinimo pratimai. Individualios pratimų programos turi būti parengiamos ir atliekamos su profesionalia prieţiūra. Korekciniais pratimais siekiama padidinti amplitudę, o vėliau padėti centrinei nervų sistemai priprasti prie didesnės judesio amplitudės, nei buvo prieš korekciją, todėl nebūtinai padidinus amplitudę pagerės ir judesys. Judesys pagerėja, kai centrinė nervų sistema persiprogramuoja. Korekciniai pratimai stimuliuoja natūralią giliųjų šerdies (angl. core) raumenų aktyvaciją, o tai sustiprina ryšį tarp šerdies raumenų funkcijos ir pirminių judesių atlikimo (Cook and Fields, 1997). Funkcinės uţduoties reikalavimų bei pakitusių ir taisyklingų uţduoties atlikimo stereotipų tobulesnis supratimas gali padėti kineziterapeutui nustatyti uţduoties atlikimo komponentą, kuris yra ypač sunkus pacientui. Korekcinių pratimų programa padeda sumaţinti judesio asimetrijas, kurios pastebimos, atliekant funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimą, ir padidina bendros funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo sumos rezultatus (Paete et al., 2007; Kiesel et al., 2011). Holograma paveikdama organizmo savireguliacijos mechanizmus ir sureguliuodama tarpraumeninę ir pusiausvyros reguliaciją gali pagerinti funkcinių judesių atlikimo stereotipo atlikimą (EFX Embedded Wearable Holographic Technology, 2012)

Cook judesių atlikimo stereotipo vertinimo testai buvo sukurti tam, kad būtų galima ištestuoti sąveikas tarp kinetinių grandinių mobilumo ir stabilumo, kurie yra fizinio pajėgumo ir funkcinių judesių atlikimo stereotipo pagrindas. Prisitaikius neefektyviai atlikti judesius ţmogus įgyja ydingą judesio atlikimo stereotipą, kuris padidina griaučių-raumenų sistemos sutrikimo atsiradimo galimybę (Cook, 2010).

1.4 Dinaminio stabilumo vertinimas

Stabilumas yra vienas pagrindinių kasdienio gyvenimo veiklos atlikimo komponentų. Stabilumo sumaţėjimas gali atsirasti dėl griaučių-raumenų sistemos, galvos traumos, ligos ar senėjimo. Kasdienės veiklos atlikimo pablogėjimas gali būti sumaţėjusio stabilumo rezultatas (Crymble et al., 2003). Pasąmonės reguliuojamas pusiausvyros stabilumas nesąmoningai paveikia visus judesius, nuo suplanuotų įgūdţių reikalaujančių judesių iki refleksinio atsako į netikėtus pusiausvyros sutrikdymus. Dinaminio stabilumo kontrolė yra apibūdanama kaip sugebėjimas išlaikyti kūno masės centrą atramos

19

ploto ribose minimalių kompensacinių judesių pagalba ir atlikti uţduotis išlaikant stabilią poziciją (Daneshjoo et al., 2012). Pusiausvyra yra vidinių ir išorinių jėgų bei aplinkos veiksnių dinaminė integracija (Lee, 2006; Subasi, 2008). Pusiausvyros kontrolė priklauso nuo vizualinių. vestibuliarinių ir propriorecepcinių dirgiklių (Bressel et al., 2007). Statinė pusiausvyra gali būti įvertinta , kai asmuo stovi be judesių ant vienos ar dviejų kojų (Gribble et al., 2007). Dinaminė pusiausvyra, stabilumas gali būti įvertintas kontroliuojant kūno masės centrą stovint ant vienos kojos, o kita koja siekiant maksimaliai pirmyn ar atgal. Dinaminio stabilumo testai geriau įvertina pusiausvyros ir neuroraumeninės kontrolės mechanizmus (Gribble et al., 2009).

Stovėsenos ant abiejų kojų vertinimas dominuoja mokslinėje literatūroje apie pusiausvyros kontrolę, o matuoti vienos kojos stovėsenos pusiausvyros stabilumą yra labiau priimtina klinikinėje ir sporto medicinos praktikoje dėl daugelio įvairių prieţasčių. Sporto ir fizinio aktyvumo veiklų metu daţnai atliekami judesiai reikalauja laiko periodų, kai asmuo privalo išsilaikyti ant vienos kojos atramos ploto, dėl to, vienos kojos stovėsenos testų naudojimas norint įvertinti dinaminį stabilumą klinikinėje ir sporto medicinos praktikoje yra logiškas ir pateisinamas (Riemann and Schmitz, 2012). Norint išsilaikyti ant vienos kojos atramos ploto pusiausvyros kontrolės sistemai reikia perorganizuoti bendrą kūno masės centrą virš siauro atramos ploto (Riemann, 2002). Palyginus stovėsena ant dviejų kojų ir stovėseną ant vienos kojos, stovėsena ant vienos kojos yra susijusi sumaţėjusiu stabilumu ir sumaţėjusiu atramos plotu, kuris padidina priklausomybę nuo vizualinės informacijos ir padidina koreguojančių čiurnos, kelių ir klubo judesių kiekį (Riemann et al., 2003). Savanoriški judesiai reikalauja didesnės kojos stabilizacijos dėl sėkmingo judesių atlikimo. Dinaminio stabilumo testai reikalauja geresnės koordinacijos čiurnos, kelio, klubo sąnariuose. Svarbus koordinacijos stereotipo parinkimo veiksnys yra raumens jėgos ir išvermės santykis bei judesių amplitudė įvairiuose sąnariuose (Riemann, 2002). Klinikinėje praktikoje stovėsenos ant vienos kojos pusiausvyros palyginimas ar pusiausyros skirtumų ieškojimas, kai yra vienos galūnės ortopedinis paţeidimas prisideda prie vienos kojos stovėsenos testų funkcinio pritaikomumo įvertinant pusiausvyros kontrolę (Riemann and Schmitz, 2012).

Pusiausvyros kontrolė stovint ar judant priklauso nuo skirtingų sensomotorinių ir neuroraumeninių mechanizmų (Peterka, 2002). Norint išlaikyti pusiausvyrą svarbu išlaikyti kūno masės centrą atramos ploto ribose esant statinėms ir dinaminėms sąlygoms. Dinaminio stabilumas išlaikymas yra kompleksinė uţduotis, reikalaujanti atrasti kompromisą tarp atliekamų judesių ir kūno pusiausvyros (Assaiante and Amblard, 1995). Aptinės galūnės sąnarių somatosensorinė informacija gali turėti didėlės įtakos atliekant ir išlaikant pusiausvyrą svyravimų metu ramiai stovint ir išlaikant dianiminį stabilumą (Zech et al., 2012). Taip pat galimybė išlaikyti pusiausvyrą riboto stabilumo sąlygomis gali priklausyti nuo apatinių galūnių jėgos, čiurnos, kelio ir klubo galimos judesių amplitudės (Leavey et al., 2010). Gera raumenų funkcija ir koordinacija suteikia sąlygas dubens, klubų

20

ir juosmeninės nugaros dalies (liemens) stabilumui ir yra svarbi optimaliam jėgų generavimui, paskirstymui kūno judesių metu. Gera liemens raumenų aktyvacija yra svarbi stabilumui ir funkciniam efektyvumui, kuris reikalauja jėgos, pusiausvyros ir judesių kontrolės optimalumo (Kavciv et al., 2004). Nepakankama šerdies giliųjų raumenų kordinacija ar silpnumas gali lemti netipiškų, kompensacinių judesių stereotipų atsiradimą, raumenų patempimus, perkrovas ar traumas (Fredericson and Moore; 2005). Zazulak ir kiti, teigia, kad sumaţėjusi liemens ir kelio sąnario dinaminio stabilumo neuroraumeninė kontrolė padidina kelio traumos atsiradimo tikimybę didelio greičio judesių metu (Gribble et al., 2004).

Griaučių-raumenų sistemos paţeidimai gali būti vieni iš potencialiai galimų fizinių pratimų neigiamo poveikio padarinių (Marshall et al., 2003). Griaučių raumenų sistemos paţeidimai gali turėti trumpalaikes pasekmes kaip sumaţėjęs fizinis pajėgumas, aktyvumas ar ilgalaikius padarinius- chroninis griaučių raumenų sistemos paţeidimas, sumaţinantis aktyvumą, pajėgumą. Didėjant susirūpinimui dėl fizinių pratimų sukeltų traumų ilgalaikių pasekmių, buvo sukurtą daug testų, padedančių įvertinti ţmogaus, atleto traumos atsiradimo, susiţeidimo galimybę. Šių įrankių uţdavinys yra identifikuoti individus, turinčius padidėjusią galimybę susitraumuoti (Gorman et al., 2012). Mokslininkai atskirai tiria statinę ir dinaminę pusiausvyrą , tačiau yra maţai straipsnių, nagrinėjančių ryšius tarp statinės ir dinaminės bei funkcinės kontrolės, o ypač kalbant apie vienos kojos pusiausvyrą (Clark et al., 2010). Vieta, kur statinės pozicijos kontrolė pereina į dinaminę ir funkcinę pusiausvyros kontrolę, yra nedokumentuota (Riemann and Schmitz, 2012).

Yra daug įrankių, matuojančių stabilumą:stabilometrai, stabilaizeriai, kurie yra patikimi, tačiau jie matuoja statinį stabilumą, nors dauguma kasdienio gyvenimo veiklų yra klasifikuojamos kaip dinaminis aktyvumas, nes jų metu kūno masės centras juda priklausomai nuo raumenų aktyvumo. Dauguma dinaminio stabilumo įvertinimo testų: funkcinis siekimas pirmyn, Bergo pusiausvyros skalė, buvo sukurti specialiai pediatriniams, geriatriniams ar neurologiniems ligoniams. Taigi yra reikalingas patikimas, praktiškas testas, vertinantis dinaminį stabilumą sveikiems ţmoniems (Crymble et al., 2003).

Apatinio ketvirčio Y pusiausvyros testas, patikima ir validi ţvaigţdės testo atmaina, yra naudojamas kaip dinaminio stabilumo vertinimo priemonė (Plisky et al., 2009). Siekiant maksimaliai toli pasiekti, kūno masės centras neturi išeiti iš atraminės kojos pėdos ploto ribų ir ekscentrinė ir izometrinė neuroraumeninė atraminės kojos sąnarių kotrolė turi būti optimali. Šie du veiksniai testui suteikia loginį, konstrukcinį patikimumą (Crymble et al., 2003). Prastas Y pusiausvyros testo atlikimas yra siejamas su padidėjusia rizika įvykti nekontaktiniai apatinės galūnės traumai (Plisky et al., 2006). Kiti autoriai teigia, kad čiurnos chroninį nestabilumą ar priekinio kryţminio raiščio nepakankamą turintiems pacientams yra sumaţėjęs dinaminis stabilumas (Hubard et al., 2007; Herrington et al., 2009). Dinaminis stabilumas gali būti gerinamas neuroraumeninėmis treniruočių programomis

21

sumaţinant padidėjusią galimybę atsirasti traumai, kuri buvo nustatyta Y pusiausvyros testu (Filipa et al., 2010). Lyčių skirtumai gali daryti įtaką dinaminiam stabilumui, neuroraumeninės kontrolės skirtumai gali būti siejami su padidėjusia traumos atsiradimo galimybe moterims (Deschenes et al., 2009). Ţvaigţdės ekskursijo testas yra naudojamas įvertinant fizinį pasirengimą, lyginant pusiausvyros galimybes tarp skirtingų sportų šakų atstovų, vertinant individus, turinčius čiurnos chroninį nestabilumą, asmens apatinės galūnės traumos atsiradimo tikimybę bei lyginant individo stovėsenos ant vienos kojos pusiausvyros rezultatus lyginant kairę ir dešinę kūno puses (Hubbard et al., 2007). Mokslininkai pataria naudoti ţvaigţdės ekskursijos testą kaip sportinio pajėgumo ir poreabilitacinio gydymo testavimo priemonę, įvertinančią dinaminę funkcinę pusiausvyros simetriją (Lanning et al., 2006). Taip pat yra teigiama, kad po treiniruočių programos gerėja ţvaigţdės ekskursijos testo atlikimas (Hale et al., 2007).

Dinaminio stabilumo išlaikymas atliekant įvairius judesius yra labiau kompleksinis negu tam tikrų raumenų generuojamų jėgų poveikis. Kūno dinaminis stabilumas priklauso nuo neuroraumeninės kontrolės, valdančios kievieną kūno segmentą judesio metu. Raumens nuovargis neigiamai paveikia dinaminio stabilumo testo atlikimą ir judesių kokybę. Vidurinis sėdmens raumuo stabilizuoja liemenį virš atraminės kojos ir suteikia jėgos momentą siekimo judesiams, taip pat jis yra jungtis tarp liemens ir apatinės galūnės. Dėl vidurinio sėdmens raumens nuovargio pablogėja šlaunikaulio kontrolė (Borghuis et al., 2008). Vidurinio sėdmens raumens ekscentrinės jėgos sumaţėjimas veda prie nepageidaujamos šlaunies vidinės rotacijos ir pritraukimo padidėjimo (Claibome et al., 2006). Proksimalūs pakitimai persiduodantys distaliau , sukelia kinetinės grandinės funkcionavimo sutrikimus. Toks padėties kitimas pastato apatinę galūnę į labai paţeidţiamą poziciją, ypač padidina krūvį, tenkantį priekiniam kryţminiui raiščiui ir riziką atsirasti girnelės sindromui bei kitoms perkrovimo traumoms (Cichanowski et al., 2007; Jacobs et al., 2005). Didinant raumens atsparumą nuovargiui maţėja traumos tikimybė, geriau atliekami funkciniai judesiai, išlaikomas dinaminis stabilumas (McMullen et al., 2011). Taigi dinaminis stabilumas yra svarbus kiekvienos reabilitacjos ar profilaktikos kineziterapijos pratimų programai (Crymble et al., 2003). Naudojantis dinaminio stabilumo testų rezultatais galima sudaryti fizinių pratimų programas tiems asmenims, kurie turi padidėjusią galimybę atsirasti traumai (Kiani et al., 2010; Silvers et al., 2007)

Patogiam klinikiniam ir profilaktiniam naudojimui skirtas testas reikalauja kuo tikslenės, vertingesnės informacijos per kuo trumpesnį laiką, todėl modifikuojant ţvaigţdės ekskursijos testą į Y pusiausvyros testą buvo paliktos tik trys siekimo kryptys, nes siekimo pirmyn, posterolateraline ir posteromedialine kryptymis rezultai geriausiai identifikuoja padidėjusią traumos atsiradimo galimybę bei čiurnos chroninį nestabilumą (Plisky, 2009).

Ţvaigţdės ekskursijos testo vertinimas tarp pakartotinio to paties tiriamojo vertinimo rezultatų patikimumas yra vidutinis-geras (r=0,67-0,97) (Hale, 2007; Chaiwanichsiri et al., 2005). Tarp to paties

22

tiriamojo skirtingų vertintojų gautų įvertinimų buvo rastas prastas-geras patikimumas (r=0,35-0,93)(Hertel et al., 2009). Testas yra dinaminis, todėl sunkumų gali kilti teisingai įvertinant maksimaliai pasiektą atstumą ir pasirenkant kriterijus, kuriais yra įskaitomas bandymas. Jeigu tolyn siekiančiosios kojos pirštai slenka per siekimo krypties liniją yra sunku įvertinti kiek atramos tiriamasis naudoja siekiančiąja koja, jeigu pėdos pirštais slysti neleidţiama, tai sunku tiksliai įvertinti toliausiai pasiektą atstumą. Taip pat tyrėjams sunku vertinti kiek atraminės kojos pėdos judesių galima atlikti. Tikslus kulno ar pėdos skliauto pakėlimo nuo paviršiaus įvertinimas yra sunkus dėl skirtingų asmenų pėdos kontūrų skirtumų ir greitų pozicijos pasikeitimų dėl raumenų kokontrakcijų stovint ant vienos kojos. Y pusiausvyros teste atsirado standartizuota testavimo įranga, sudaryta iš atraminės ir laisva koja stumiamų platformų, kurios leido sumaţinti galimų vertinimo klaidų skaičių. Aiški pasiekto atsumo riba, standartinis siekimo aukštis virš ţemės, gerai apibrėţti galimi pėdos judesiai (pėdos padėtis turi nesikeisti atraminės platformos kraštų atţvilgiu), siekimo platformos išlikimas ant matavimo juostos. Šie testo patobulinimai labiau leidţia kreipti dėmesį į judesio kokybinį atlikimo aspektą, o ne į kiekybinį atlikimą kaip ţvaigţdės ekskursijos testo metu (Plisky et al., 2009).

Y pusiausvyros vertinimo testas yra instrumentuota ţvaigţdės ekskursijos testo komponentų versija, kuria siekiama pagerinti testo atlikimo ir įvertinimo atkartojamumą ir standartizuoti testo atlikimo protokolą. Y teste yra tik siekimas pirmyn, posteromedialine ir posterolteraline kryptimis. Buvo patobulintas ir ţvaigţdės ekskursijos testo atlikimo protokolas pritaikant jį Y pusiausvyros testui, siekiant sumaţinti gautų rezultatų paklaidas ir apibūdinant standartinę testo atlikimo procedūrą, kad rezultatai galėtų būti patikimai lyginami tarp atskirų tyrimų ir atskirų vertintojų. Atlikus tyrimus, vertinančius Y testo pusiausvyros testo atlikimo ir vertinimo patikimumą buvo gauta, kad tarp pakartotinio to paties tiriamojo vertinimo rezultatų patikimumas yra geras-puikus (r=0,89-0,97), tarp to paties tiriamojo skirtingų vertintojų gautų įvertinimų buvo rastas geras patikimimas (r=0,75-0,86) (Plisky et al., 2009). Įvertinus Y pusiausvyros testo vertinimo patikimumą, galima teigti, jog naudojant ši testą galima tiksliau įvertinti individo pusiausvyros asimetrijos skirtumus ir nustatyti reabilitacijos poveikį traumos gydymui bei nutraukti įprastos fizinės veiklos ribojimą.

Pusiausvyros treniravimas padeda atsirasti uţduočiai specifiškoms nervinėms adaptacijoms: gali slopinti stuburo refleksų jaudrumą, tokių kaip raumens tempimo reflekso jautrumą per pusiausvyros reikalaujančius veiksmus, sumaţinant destabilizuojančių judesių kiekį, pagerinti agonisto ir antagonisto kokontrakciją pagerinant pusiausvyrą. Šios adaptacijos gali paveikti motorinį judesių valdymą ir gali paaiškinti kelio propriorecepcijos pagerėjimą, kaip pagerėjusios pusiausvyros kontrolės sudedamąją dalį (Hrysomallis, 2011). Kelio sąnario propriorecepcija, kuri yra būtina pakankamam judesiui ir stabilumui, gali būti geriausiai iliustruota kaip aferentinė informacija, kylanti iš proprioreceptorių, esančių kapsulėje, raiščiuose ir raumenų verpstės bei daranti įtaką sąnarių stabilumui, pusiausvyros ir judesių kontrolei (Gribble et al., 2009; Beets 2012). Propriorecepcija yra

23

speciali jutimo modalumo atmaina ir apima sąnario judesio jutimą (kinesteziją) ir sąnario pozicijos jutimą. Sąnario pozicijos jutimas padededa atkartoti sąnario kampą ir pajudinti sąnarį tokiu kampu, koks yra numatytas. Propriorecepcija yra svarbus veiksnys, prisidedantis prie funkcinio stabilumo atliekant įvairius veiksmus (pvz. ţaidţiant futbolą) (Subasi, 2008). Proprioreceptinės funkcijos sumaţėjimas gali lemti traumos atsiradimą (priekinio kryţminio raiščio plyšimą) ir pakartotinį, periodinį traumavimąsį. Tropp ir kt. teigia, kad futbolo ţaidėjai su funkciniu čiurnos nestabilumu ir prasta pusiausvyra turi ţenkliai padidėjusią riziką pakartotiniam traumavimuisi (Tropp, 1984). Hubcscher Propriorecepcinė treniruotė sumaţino ūmių kelio ir čiurnos traumų riziką (Hubscher et al., 2010). Propriorecpcinės funkcijos įvertinimas yra svarbus identifikuojant propriorecepcijos sutrikimus ir sudarant tinkamas prevencijos ir reabilitacijos programas (Ozenci, 2007) . Pusiausvyros pratimai sukelia papildomą krūvį siekiant išlaikyti liemens stabilumą (ang. core stability) ir optimalią kūno padėtį (Soligrad et al., 2008). Paterno teigia,kad trys 90 minučių trukmės neuroraumeninės treniruotės per savaitę, 6 savaites, pagerina jaunų krepšininkių stovėsenos ant vienos kojos pusiausvyrą (Paterno et al., 2004). Mcleod ištyrė, kad šešios savaitės neuroraumeninių treniruočių gali pagerinti dinaminį stabilumą) ir propriorecepciją jauniems krepšininkams (Mcleod, 2009). Šešių savaičių treniruočių programa, susidedanti iš pusiausvyrą ir jėgą lavinančių pratimų pagerina dinaminį stabilumą jauniems vyrams ir moterims (Leavey et al., 2010). Neuroraumeninių treniruočių sukeltas propriorecepcijos pagerėjimo prieţastis gali būti, tai jog pagerėja smegenų ţievės jautrumas propriorecepciniems signalams, pirmiausia valingų judesių metų pratimo pradţioje ir galiausiai automatiniu lygiu (Holm et al., 2004). Raumenų verpstės yra pagrindiniai propriorecepcijos pagalbininkai, kai raumuo tempiasi ir susitraukia, raumeninė verpstė yra stimuliuojama skirtingai ir todėl skiriasi reagavimo amplitudė. Kelio kampas, kuriuo yra sulenktas sąnarys, priverčia reaguoti raumenines verpstes (Fuentes and Bastian, 2010). Liekamieji skersiniai tilteliai tarp aktino ir myozino mikrofilamentų gali reciprokiškai padidinti antagonistinio raumens raumeninių verpsčių aktyvumą, kas gali sukelti propriorecepcijos sutrikimų (Hrysomallis, 2011).

Nuovargis taip pat gali sutrikdyti aferentinius nervų impulsus, kurie pablogins sąnario padėties sąmoningą suvokimą, sulėtins neuralinę transmisiją, sumaţins aferentinių signalų kiekį, kurių optimalus kiekis yra reikalingas sukelti kompensuojančius raumenų susitraukimus, ir sumaţins sąnario kontrolę (Gribble et al., 2004). Nuovargio metu afarentinių signalų laidumas yra pablogėjęs, todėl suletėja eferentinių signalų generavimas, kurie yra reikalingi pusiausvyrai išlaikyti (Hunter, 2009). Visos holograminius produktus gaminančios kompanijos paţymi ţenkliai pagėrėjusią pusiausvyrą vos tik prasideda ţmogaus kūno sąveika su holograma. Pusiausvyra yra būtina sėkmingo atletinės fizinės veiklos atlikimui.

24

1.5 Fizinio pajėgumo komponentų nustatymas

Suaugusiųjų Eurofito testų rinkinys yra sukurtas įvertinti su sveikata susijusį fizinį pajėgumą. Rinkinio bendras tikslas yra įvertinti individo, populiacijos sveikatą, funkcinį pajėgumą ir gerovę. Fizinį ţmogaus pajėgumą lemia fizinių ypatybių visuma. Fizinė ypatybė - tai ţmogaus gebėjimas atlikti konkrečią judėjimo uţduotį. Gali būti daug įvairių specifinių judamųjų uţduočių, todėl visuomet vertinama konkreti fizinė ypatybė: ištvermė, jėga, greitumas, lankstumas, pusiausvyra, vikrumas, koordinacija. Biologinis fizinių ypatybių pagrindas yra organizmo struktūros ir sistemos, padedančios judėti, jausti, analizuoti. Tai morfofunkcinės ypatybės, kurios yra įgimtos ir gana pastovios, bei joms būdinga adaptacija, kintamumas ir didėjimas. Kiekybinius fizinių ypatybių poţymius lemia ţmogaus amţius, lytis, gyvensena ir kiti veiksniai (Šiupšinskas ir kt., 2008).

Fizinis pajėgumas yra susijęs su specifinės uţduoties atlikimu, siekiant maksimaliai naudoti fizinio pasirengimo komponentus atitinkamos uţduoties atlikimui. Šiame kontekste fizinis pajėgumas reiškia bendrą organizmo galimybę atlaikyti fizinius krūvius, nepatiriant pervargimo. Su sveikata susijęs fizinis pajėgumas pačia plačiausia prasme turėtų būti apibrėţiamas kaip su sveikata susijusių sugebėjimų rinkinys. Sugebėjimai yra bruoţų ir gebėjimų rinkinys. Bruoţai yra nulemti genetiškai. Gebėjimai atskleidţia individo kompetenciją atlikti fizinę uţduotį. Su sveikata susijusio fizinio pajėgumo kontekste bruoţai ir gebėjimai yra vienodai svarbūs. Bruoţai tam tikru mastu prisitaiko prie fizinio aktyvumo ir treniruotumo. Gebėjimai įprastai yra jautresni atspindint fizinio aktyvumo pokyčius, o tai leidţia juos reikšmingai įvertinti. Su sveikata susijusio fizinio pajėgumo matavimai yra tinkami įvertinti kasdienių specifinių funkcinių uţduočių atlikimą (Oja et al., 1995). Raumenų jėgos, lankstumo, ištvermės, koordinacijos, pusiausvyros, judesio efektyvumo ir kitų fizinių ypatybių sąveika yra funkcinio judesio atlikimo pagrindas (Mills et al., 2005). Pagrindinis fizinių gebėjimų testų naudingumas yra tas, kad gauname dabartinės būklės įvertinimą ir galime juo naudotis sekant tolimesnę ţmogaus fizinio pajėgumo būklę. Fizinių ypatybių testavimas yra naudojamas norint įvertinti sveikatingumo treniruočių programų efektyvumą, poveikį organizmui, didinti ţmonių sąmoningumą, kelti motyvaciją ir gerinti supratimą apie fizinio aktyvumo naudą ţmogaus organizmui (Volbekiene ir Jürimäe, 1998).

Fizinio pajėgumo vertinimas daţniausiai yra naudojamas norint nustatyti fizines galimybes, tam tikros populiacijos normas (Parchmann and McBride, 2011). Fizinės ypatybės tampa specifiškos priklausomai nuo sporto šakos ar profesijos. Fizinio pajėgumo vertinimo testų funkcija yra surinkti kiekybinę informaciją apie individo fizines ypatybes. Išanalizavus duomenis pateikiamos rekomendacijos ir iškeliami tolimesni treniruočių tikslai. Rekomendacijos pateikiamos pagal standartizuotas populiacijos normas, kurios gali visiškai neatitikti individo specifinių poreikių. Fizinio pajėgumo vertinimo testai suteikia objektyvią kiekybinę informaciją apie tam tikrą fizinę ypatybę, bet

25

pagal jų rezultatus gali būti sunku arba visai neįmanoma spręsti apie judesio atlikimo kokybę ir efektyvumą. Prastas funkcinių judesių atlikimo stereotipas gali būti individo fizinį pajėgumą ribojantis veiksnys (Cook, 2010). Fizinių treniruočių programos daţniausiai koncentruojasi į vikrumo, greitumo, jėgos lavinimą, o į judesio kokybę nėra pakankamai kreipiama dėmesio. Pavyzdţiui, sportininkas, kuris atlieka daugiau nei vidutiniškai susirietimų, bet juos atlieka labai neefektyviai, kompensuodamas liemens lenkiamųjų raumenų silpnumą, judesį pradeda nuo viršutinės kūno dalies ir kaklo, o ne nuo liemens. Lyginant šį asmenį su kitu, kuris taip pat susirietimų atlieka daugiau nei vidurkis, bet jo judesiai yra be kompensacinių mechanizmų. Jei dėmesys nėra kreipiamas į judesio kokybę - abu šie individai susirietimus atlieka geriau nei vidutiniškai. Sunku padaryti išvadas ar abiejų sportininkų fizinis pajėgumas vienodas ar skiriasi. Tokie individai stipriai skiriasi pagal funkcinį mobilumą ir stabilumą, bet netestuojant funkcinio mobilumo ir stabilumo negalime kalbėti apie skirtumus tarp judesio atlikimo (Cook et al., 2006). Netaisyklingas funkcinio judesio atlikimo stereotipas yra susijęs su prastu fiziniu pajėgumu ir padidėjusia traumos rizika (Klusemann et all., 2010).

Naudojant su sveikata susijusio fizinio pajėgumo sąvoką, būtina nurodyti fizinio pajėgumo - sveikatos sąryšius, kuriais ši sąvoka yra grindţiama. Ţinant universalų ir sudėtingą fiziologinį, mechaninį bei griaučiams ir raumenims tenkantį struktūrinį krūvį, kurį sukelia fizinis krūvis ţmogaus kūnui, yra manoma, jog su sveikata susijęs fizinis pajėgumas turėtų būti sudarytas iš daugelio skirtingų matmenų susijusių su tam tikrais sveikatos aspektais (Oja et al., 1995). Eurofito testai apima įvairias fizines ypatybes, siekiant kuo plačiau įvertinti ţmogaus fizinį pajėgumą. Eurofito testų rinkinys skirtingais tikslais plačiai taikomas visoje Europos sąjungoje: (1) kai kurie individualūs testai yra naudojami įvertinant tam tikras individų fizines ypatybes, (2)atrenkant talentingus sportininkus ir stebint jų progresą (Mohamed at al., 2009). Spręsti apie ţmogaus fizinį pajėgumą galima tada, kai yra įvertinamos įvairios fizinės ypatybės (Keane at al., 2010). Testų įvertinimai daţnai sutampa su atletinio fizinio pajėgumo įvertinimais, bet turėtų skirtis savo reikalingu ir pageidaujamu dydţiu vertinant su sveikata susijusį fizinį pajėgumą (Oja et al., 1995).

Remiantis fizinio aktyvumo ir fizinio pajėgumo tarpusavio ryšiais bei teigiamu poveikiu sveikatai yra išskiriami suaugusiųjų su sveikata susijusio fizinio pajėgumo pagrindiniai komponentai:

1. Aerobininis fizinis pajėgumas

2. Griaučių-raumenų sistemos funkcinė būklė 3. Su CNS susijusios fizinės ypatybės

Aerobinis fizinis pajėgumas yra pagrindinis su sveikata susijusio fizinio pajėgumo komponentas. Maksimalus deguonies suvartojimas yra objektyvus iš kvėpavimo, širdies-kraujagyslių ir metabolinių funkcijų sudarytos aerobinės grandinės įvertinimas. Tai atspindi individo treniruotumą ir įprasto fizinio aktyvumo lygį su genetiniais apribojimais. Tiesiogiai ar netiesiogiai įvertintas maksimalus deguonies suvartojimo kiekis plačiai taikomas su sveikata susijusio fizinio pajėgumo