PERIODONTITO GYDYMO ĮTAKA ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMOS LIGOMS

(1)

Greta Petrušytė

V kursas, 10 grupė

PERIODONTITO GYDYMO ĮTAKA ŠIRDIES IR

KRAUJAGYSLIŲ SISTEMOS LIGOMS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas Dr. Alma Pranckevičienė

(2)

(3)

MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ...

Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)

Recenzavimo data: ...

Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas

Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį

bei reikalavimus?

0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0.1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas, tikslas

uždaviniai (1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,

tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)

Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0 8

Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)

0,4 0,2 0

9

Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?

0,2 0,1 0

10

Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių

(4)

4 derinius)?

11

Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?

0,4 0,2 0

12

Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai,

intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)? 0,4 0,2 0 13

Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?

0,4 0,2 0

14

Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?

0,2 0,1 0

15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo

rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0

16

Duomenų sisteminimas bei analizė (2,2 balo)

Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?

0,6 0,3 0

17

Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?

0,6 0,3 0

18

Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?

0,4 0,2 0

19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys

lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0 20

Rezultatų aptarimas (1,4 balo)

Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir

nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0

21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos _trūkumai? 0,6 0,3 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

26

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

27

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

(5)

5 tinkamas moksliniam darbui?

29

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą

temą? +0,2 +0,1 0

31

Praktinės rekomendaci jos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar

jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0 32

Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?

+1 +0,5 0

33

Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?

+2 +1 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 34

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)

15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo _{rengimo reikalavimus?} -1 balas -2 balai 37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo

-1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio

raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas

39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, _{struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?} -0,2 balo -0,5 _balo

40 Plagiato kiekis darbe

>20% (nevert.) 41

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo -0,5 balo

42

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo -0,5 balo 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir _{santrumpų paaiškinimai?} -0,2 balo -0,5 _balo 44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo -0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):

(6)

6 Recenzento pastabos:

Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas

(7)

7

TURINYS

SANTRAUKA ... 8

SUMMARY ... 9

ĮVADAS ... 10

STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 11

1. RYŠYS TARP PERIODONTITO IR ŠIRDIES BEI KRAUJAGYSLIŲ SISTEMOS LIGŲ ... 12

1.1 Periodontito etiopatogenezė ... 12

1.2 Širdies ir kraujagyslių sistemos ligų sąsaja su periodontitu ... 13

2. KLINIKINIŲ TYRIMŲ METODIKOS IR REZULTATAI ... 15

2.1 Periodontito ryšys su endotelio funkcijos sutrikimu ... 15

2.2 Lėtinio periodontito ryšys su galvos smegenų insultu ... 18

2.3 Lengvos ir sunkios formos periodontito gydymo įtaka širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimams ... 19

2.4 Periodontito gydymas ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligų kontroliavimas ... 21

2.5 Periodonto gydymo įtaka kraujagyslių struktūros pokyčiams ... 21

2.6 Uždegiminių faktorių kiekio kitimas po periodontologinio gydymo ... 23

2.7 Širdies ir kraujagyslių sistemos uždegiminių faktorių didėjimas vystantis lėtiniam periodontitui ... 24

3. DISKUSIJA ... 27

IŠVADOS ... 29

(8)

8

SANTRAUKA

Paskutinius du dešimtmečius periodontitui ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligoms buvo skiriamas didelis dėmesys. Žinoma, kad didelę įtaką periodontito išsivystymui turi bakterinė infekcija, kuri veikia kartu su organizmo imunine sistema ir atsaku į uždegimą. Periodontitas bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligos turi panašią vystymosi eigą; tiek periodonto audiniuose, tiek kraujagyslių ateromose randami mikroorganizmai yra panašūs. Pastaruoju metu iškeliamas klausimas, ar gydant lengvą ir sunkų periodontitą, gerėja širdies bei kraujagyslių sistemos ligų būklė. Klinikinių tyrimų analizė parodė, jog asmenys sergantys periodontitu, taip pat dažniau serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, ypač susijusiomis su kraujagyslių endoteliu; asmenims gydytiems nuo lėtinio periodontito pasireiškia teigiamas trumpalaikis poveikis kraujagyslių struktūroms, jų veiklai bei kraujo biomarkeriams (CRB, TNF, E-selektinas ir kt.). Gydymo poveikio rezultatai priklauso ir nuo asmenų amžiaus, lyties, ekonominės padėties, išsilavinimo, žalingų įpročių, burnos higienos įgūdžių.

(9)

9

SUMMARY

In the last two decades, periodontitis and cardiovascular diseases received considerable attention. It is known that a serious effect on the occurrence of periodontitis has a bacterial infection that works with the body's immune system and the response to inflammation. Periodontitis and cardiovascular diseases have a similar process of development; the microorganisms which are found in periodontal tissues and in vascular atheromas are similar. Recently, there is a question raised, whether treating mild and seriuos periodontitis, the state of cardiovascular diseases improves. Clinical analyzes have shown that individuals who are suffering from periodontitis, suffer from cardiovascular diseases more often, as well, particularly related to the vascular endothelium; individuals who are treated from chronic periodontitis get a positive short-term effect on the vascular structures, their activity and blood biomarkers (CRP, TNF, E-selectin, etc.). The effect of the treatment depends on the individuals‘ age, gender, economic status, education, deleterious habits and oral hygiene.

(10)

10

ĮVADAS

Pirmieji duomenys apie periodontito ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligų ryšį buvo paskelbti 1963 metais [13]. Pastaruosius du dešimtmečius ryšiui tarp šių ligų buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Buvo atliktas reikšmingas skaičius epidemiologinių studijų, siekiant pagilinti žinias apie periodontito įtaką širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms [16]. Nuo tada buvo gaunama vis daugiau įrodymų, jog periodonto ligos, kurias sukelia bloga burnos higiena, padidina riziką išsivystyti širdies ligoms [13].

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos - tai širdies raumens ir kraujagyslių aprūpinančių širdį, smegenis bei kitus organus krauju veiklos sutrikimas. Šie sutrikimai sukelia miokardo infarktą, krūtinės anginą ir smegenų insultą. Yra žinoma daug rizikos faktorių, sukeliančių širdies ir kraujagyslių sistemos ligas: aktyvus ir pasyvus rūkymas, arterinio kraujospūdžio padidėjimas, hiperlipidemija [8]. Iš visų lėtinių ligų periodontitas pasižymi panašiais rizikos faktoriais kaip ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligos, įtraukiant ir amžių, lytį, socioekonominę padėtį, cukrinį diabetą, nutukimą [15].

Periodontito gydymo įtaka širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms yra nauja ir aktuali tema. Daugelis mokslininkų siekia išsiaiškinti, ar periodontito gydymas turi poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Šiame darbe aptariami klinikiniai tyrimai, siekiant išsiaiškinti ryšį tarp periodontito, jo gydymo ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligų.

Darbo tikslas: Įvertinti periodontito ir jo gydymo įtaką širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms.

Darbo uždaviniai:

1. Apžvelgti mokslinėje literatūroje nurodomą periodontito kaip infekcijos židinio įtaką širdies ir kraujagyslių sistemai bei jos ligoms.

2. Įvertinti mokslinėje literatūroje nurodomą periodontito gydymo įtaką suaugusiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms.

(11)

11

STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI

STRATEGIJA

Baigiamajame magistriniame darbe naudoti literatūros šaltiniai iš www.pubmed.com,

www.cochrane.com, www.medlineplus.com, Google Scholar paieškos sistemų bei LSMU

prenumeruojamų mokslinių žurnalų „American Academy of Periodontology Journals“.

Pagrindiniai straipsnių atrankos kriterijai: • Klinikiniai tyrimai;

• Užsienio autorių straipsniai anglų kalba; • Tiriamieji – žmonės;

• Tiriamieji – suaugusieji;

• Literatūrinės apžvalgos diskusijai;

• Straipsnių aktualumas pasirinktai darbo temai; • Straipsnių leidimo metai nesenesni nei 5 metų.

Rasti 9 klinikiniai tyrimai ir 7 literatūrinės apžvalgos atsakančios į baigiamojo magistrinio darbo temą ir atitinkančios atrankos kriterijus.

Literatūrinių šaltinių atrankos metu daugelis straipsnių buvo atmesti, dėl neatitinkančių straipsnių atrankos kriterijų:

• Straipsnių leidimo metai buvo senesni nei 5 metų; • Tiriamieji buvo nepilnamečiai;

• Tyrimai buvo atliekami su gyvūnais; • Tyrimai buvo neužbaigti;

• Tyrimai neatitiko darbo tikslo ir uždavinių.

Naudoti raktažodžiai: clinical trial, review, periodontitis, periodontal diseases,

periodontitis treatment, scaling and root planing, cardiovascular, cardiovascular diseases, coronary artery disease, endothelial function, infarct, atherosclerosis, adults, biomarkers, CRP, TNF-alpha, inflammation, periodontal bacteria, atheroma.

(12)

12

1. RYŠYS TARP PERIODONTITO IR ŠIRDIES BEI KRAUJAGYSLIŲ

SISTEMOS LIGŲ

1.1 Periodontito etiopatogenezė

Periodontitas - tai mikroorganizmų ar jų grupių sukeltas dantį supančių audinių uždegimas, dėl kurio išsivysto periodonto audinių destrukcija. Žinoma, kad didelę įtaką periodontito išsivystymui turi bakterinė infekcija, kuri veikia kartu su organizmo imunine sistema ir atsaku į uždegimą. Mikroorganizmai aptinkami sveiko ir sergančio lėtiniu ar agresyviu periodontitu žmogaus periodonto audiniuose pateikiami lentelėje Nr.1 [1].

Lentelė Nr. 1 Mikroorganizmai aptinkami periodonto audiniuose [1]

Mikroorganizmų rūšis Sveiko žmogaus periodontite Sergančiojo lėtiniu periodontitu Sergančiojo agresyviu periodontitu G+ (gram teigiami mikroorganizmai) S. oralis, mitis, S. gordonii, sanguinis, Actinomyces gerencseriae, Actinomyces naeslundi Eubacterium brachy, Eubacterium nodatum, Peptostreptococcus stomatis - G− (gram neigiami mikroorgazimai) Fusobacterium species, Prevotella nigrescens, Veillonella species Porphyromonas gingivalis, Tannerella forsythia, Treponema denticola, Campylobacter rectus, Prevotella intermedia, Fusobacterium nucleatum Actinobacillus actinomycetemcomitans, Porphyromonas gingivalis, Tannerella forsythia, Prevotella intermedia, Prevotella nigrescens, Fusobacterium nucleatum, Campylobacter rectus

Bakterijos skatina citokinų ir chemokinų gamybą dantenų epitelyje, kurie sukelia dantenų kapiliarų pralaidumą, pro kuriuos į dantenų vagelę iš jungties epitelio patenka neutrofiliniai leukocitai. Jeigu šis procesas užsitęsia, uždegimas plinta giliau į audinius ir sukelia dantį supančių audinių destrukciją: alveolinio kaulo rezorbciją ir periodonto kišenių formavimąsi [2]. Tam turi įtakos išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, dantų apnašos ir vidiniai veiksniai – žmogaus genetinė struktūra. Vystantis uždegimui organizme pradeda veikti pirminė gynyba. Iš pradžių tai gali

(13)

13 pasireikšti ūmiu ląstelių atsaku, tačiau jeigu uždegimas užsitęsia, ūmus atsakas pereina į lėtinį. Objektyviai identifikuojami mediatoriai yra naudojami kaip uždegiminiai biomarkeriai. Dažniausiai aptinkami biomarkeriai periodontito diagnozavimui yra β – gliukuronidazė, C reaktyvusis baltymas, interleukinas – 1, interleukinas – 6, uždegiminiai baltyminiai makrofagai 1 α ir auglio nekrozės faktorius α (TNF – α) [1].

Periodontitą sukelia įvairūs etiologiniai veiksniai, veikiantys keliuose lygmenyse: 1) mikrobų lygmenyje, pagrįstame atsiradusiu disbiotiniu mikrobų veikimu, kuris sąlygoja destrukcinius uždegiminius procesus; 2) priimančiajame lygmenyje, kuris yra pagrįstas genetiniais faktoriais ir gali skatinti ligos atsiradimą arba apsaugoti nuo jos; 3) aplinkos veiksnių ir sisteminės sveikatos būklės lygmenyje, kuris modifikuoja priimantįjį lygmenį abiejuose apsaugojimo ir destrukcijos veiksmuose. Pati organizmo disbiozė nebūtinai skatina periodontito išsivystymą, tačiau ji inicijuoja šią ligą kitų rizikos veiksnių fone: esant genetikos faktoriams, stresui, netinkamai mitybai, rūkymui [4]. Periodontitas dažniau diagnozuojamas vyresnio amžiaus žmonėmis bei dažniau vyrams nei moterims [1].

1.2 Širdies ir kraujagyslių sistemos ligų sąsaja su periodontitu

Pakartotinai buvo įrodyta, kad būtent periodontitas turi įtakos daugeliui sisteminių ligų: širdies vainikinių kraujagyslių ligoms, širdies infarktui, cukriniam diabetui, osteoporozei, kvėpavimo takų ligoms. Periodonto ligų grėsmė sergantiems sisteminėmis ligomis yra sukeliama trijų mechanizmų: 1) bakterijų išplitimas iš infekcijos židinio burnos ertmėje kaip trumpalaikės bakteriemijos rezultatas; 2) išplitęs sužalojimas dėl burnos ertmės mikroorganizmų toksinų cirkuliavimo; 3) išplitęs uždegimas sukeltas imunologinių pokyčių dėl burnos ertmės mikroorganizmų veiklos [1].

Kai kurie mokslininkai teigia, jog jau patys pirmieji periodontito vystymosi etapai yra susiję su širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais. Tai pasireiškia tuo, jog periodontitas vystosi stiprėjant bakterijų ir jų išskiriamų produktų sukeltam uždegimui, kuris priverčia kryžmiškai veikti organizmo antikūnus, kurie dar labiau paskatina uždegimą ir pradeda sąveikauti kartu su ateroma, pakeičia jos lipidus į uždegimines lipidų klases ir poklasius. Šie bendri periodontito bruožai lemia biologiškai stiprų ryšį tarp periodontito ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligų [5].

Daugelis studijų nurodo, jog periodonto uždegimas nėra tik lokalus procesas, bet gali sukelti imuninės sistemos persitvarkymą visame organizme [7]. Sunkus lėtinis periodontitas pasireiškia mažiau kaip 10%-15% suaugusiųjų populiacijoje ir yra susijęs su didėjančiu C

(14)

14 reaktyvaus baltymo, interleukino-1, TNF α ir interleukino-6 kiekiu kraujo plazmoje, todėl skatina lėtinio sisteminio uždegimo vystymąsi, kas sukelia kraujagyslių endotelio funkcijos sutrikimus. Be to, periodonto ligų sukėlėjų kolonizacija gali sukelti uždegiminį atsaką ir prisidėti prie endotelio funkcijos sutrikimų bei aterosklerozės progresavimo [6]. C reaktyvaus baltymo kiekio kilimas gali būti viena iš priežasčių, sukeliančių širdies vainikinių kraujagyslių ligų vystymąsi [7].

Mokslinėje literatūroje didelis dėmesys buvo skiriamas etiologiniams veiksniams, dėl kurių vystosi ūmios ir lėtinės širdies bei kraujagyslių sistemos infekcijos. Chunjie Li su bendraautoriais teigia, jog infekcijos, kurios pagreitina kraujagyslių uždegimą ir skatina jų trombozę susiformuoja dėl antrinio patogeniškumo kelio. Iš visų organizmo infekcijų, periodontitas yra pati dažniausia ir turi didelę įtaką antrinio patogeniškumo kelio formavimuisi [8].

Kiti moksliniai šaltiniai teigia, jog yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl periodontitas bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligos yra susiję. Pirmoji - esant vidutinio sunkumo ir sunkiam periodontitui, sisteminio uždegimo lygis auga, tačiau gydant klinikiniai simptomai mažėja, kartu mažėjant ir sisteminio uždegimo mediatorių lygiui. Antroji - periodonto bakterijos per pažeistus periodonto audinius patenka į širdies ir kraujagyslių sistemą. Keli periodontito patogenai, tokie kaip

P. Gingivalis, B. Forsythus, P. Intermedia ir A. Actinomycetemcomitans, buvo aptikti miego

arterijos ateromoje. Eksperimentiniai tyrimai parodė, jog periodontito patogenų buvimas ateromoje gali sukelti trombocitų aktyvaciją ir agregaciją, kas sukelia ateromos plokštelių formavimąsi ir kraujagyslių trombozę, o tai galiausiai lemia širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimą [8]. Taip pat yra duomenų, jog širdies vainikinių arterijų patologija yra genetiškai susijusi su periodontitu [9].

Taigi, prieš tai aptarta periodontito etiopatogenezė, leidžia daryti išvadą, jog periodontitas bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligos turi panašią vystymosi eigą; tiek periodonto audiniuose, tiek kraujagyslių ateromose randami mikroorganizmai yra panašūs. Gydant periodontitą gerėja širdies ir kraujagyslių sistemos būklė. Tai dar kartą patvirtina, jog periodontitas ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligos yra susijusios.

(15)

15

2. KLINIKINIŲ TYRIMŲ METODIKOS IR REZULTATAI

Klinikinių tyrimų pagrindinis tikslas - išsiaiškinti periodontito ryšį su širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis bei periodontito gydymo įtaką širdies ir kraujagyslių sistemai. Buvo atrinkti naujausi klinikiniai tyrimai ir išanalizuoti jų rezultatai.

2.1 Periodontito ryšys su endotelio funkcijos sutrikimu

Vienas klinikinis tyrimas buvo atliktas siekiant nustatyti ryšį tarp periodontito ir endotelio funkcijos sutrikimo šiaurės Vokietijos populiacijoje. Tyrime dalyvavo 1234 periodontitu sergantys asmenys, kuriems nustatytas žasto arterijos endotelio funkcijos sutrikimas ir 1225 periodontitu sergantys kontroliniai asmenys, kurie neturėjo žasto arterijos endotelio sutrikimų. Tyrime dalyvavo abiejų lyčių asmenys, amžiaus intervalas 25-88 metai. Tiriamieji buvo suskirstyti pagal išsilavinimą: baigę ≥ 10 klasių, nebaigę 10 klasių; taip pat į rūkančius ir ne [12].

Tyrimo dalyviams buvo atlikti tyrimai: 1) C reaktyvaus baltymo (CRB) kiekio nustatymas, 2) sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo matavimas.

Periodontitas buvo vertinamas pagal vieno ketvirčio tyrimą. Vertinimas buvo suskirstytas į dvi dalis: 1) periodonto kišenių gylis turėjo būti didesnis nei 6 mm, matuojant nuo kišenės dugno iki dantenų krašto; dantenų klinikinio prisitvirtinimo lygio praradimas, matuojant nuo cemento – emalio jungties iki kišenės dugno, turėjo būti didesnis nei 6 mm. 2) Antrasis vertinimas buvo skirtas nustatyti lengvą arbą sunkią periodontito formą. Lengva - kai dantenų klinikinio prisitvirtinimo lygio praradimas didesnis nei 3 mm daugiau nei dvejuose negretimuose dantyse. Sunki - kai daugiau nei prie 30% dantų dantenų nustatytas klinikinio prisitvirtinimo lygio praradimas didesnis nei 5 mm [12].

Klinikinio tyrimo metu buvo vertinta: 1) periodonto kišenių gylio ryšys su endotelio disfunkcija (ED); 2) dantenų klinikinio prisitvirtinimo lygio (DPL) ryšys su ED; 3) lengvos ir sunkios formos periodontito ryšys su ED; 4) CRB ryšys su ED. Taip pat tyrimo rezultatai buvo vertinami tyrimo dalyvius suskirsčius į tris grupes: 1) visi tiriamieji; 2) tiriamieji, kurie nevartojo kraujo spaudimą mažinančių vaistų; 3) nerūkantys tiriamieji [12].

(16)

16 Lentelė Nr. 2 ED ryšys su > 6 mm periodonto kišenėmis [12]

Asmenų grupės, kuriems pasireiškia ED Ketvirčių dalys, kuriose rasta kišenių ≥ 6 mm gylio (%)

0% 1.7-5.8% 6.2-66.7%

Visi tiriamieji (N=1234) % 5,06 – 5,08 5,05 – 5,13 5,69 – 5,81 Tiriamieji nevartojantys vaistų nuo

hipertenzijos (N=832) %

5,46 – 5,47 5,48 – 5,58 6,27 – 6,45

Nerūkantys tiriamieji (N=921) % 5,08 – 5,09 5,00 – 5,09 5,92 – 5,96

Pagal pateiktus duomenis (lentelė Nr. 2) galima teigti, jog visose grupėse tiems asmenims, kuriems rasta daugiausia gilių periodonto kišenių, dažniau pasireiškė ir ED, tačiau labiausiai ED pasireiškė tiriamiesiems, nevartojusiems medikamentų nuo aukšto kraujo spaudimo ir turintiems periodonto kišenes 6 mm arba gilesnes.

Lentelė Nr. 3 DPL asociacija su ED [12]

Asmenų, kuriems pasireiškia ED Ketvirčių dalys, kuriose rasta DPL žemiau ≥ 6 mm (%)

0% 1.7-12.5% 13.0-100%

5,47 – 5,50 5,71 – 5,77 6,24 – 6,34

Nerūkantys tiriamieji (N=868) % 5,05 – 5,08 5,42 – 5,47 5,78 – 5,83

Pagal pateiktus duomenis (lentelė Nr. 3) galima teigti, jog visose trijose grupėse tiriamieji, kuriems viename ketvirtyje rasta daugiausiai dantų su DPL giliau nei 6 mm, turėjo didesnį polinkį ED nei tie, kurie turėjo mažiau dantų su DPL. Taip pat tiriamieji nevartoję medikamentų kraujo spaudimo reguliavimui turėjo didesnį polinkį ED.

(17)

17 Lentelė Nr. 4 Periodontito formų asociacija su ED [12]

Asmenų grupės, kuriems pasireiškia ED Periodontito formos

Lengva % Sunki %

Visi tiriamieji (N=1136) % 5,38 5,64 – 5,71

Tiriamieji nevartojantys vaistų nuo hipertenzijos (N=782) %

5,82 – 5,83 6,18 – 6,27

Nerūkantys tiriamieji (N=834) % 5,26 – 5,27 5,86 – 5,92

Pagal pateiktus duomenis (lentelė Nr. 4) galima teigti, jog tiriamieji sergantys sunkia periodontito forma, turėjo didesnį polinkį ED, tačiau didžiausią polinkį ED turėjo tiriamieji nevartojantys medikamentų nuo arterinio kraujo spaudimo padidėjimo.

Lentelė Nr. 5 CRB kiekio asociacija su ED [12]

Asmenų grupės, kuriems pasireiškia ED CRB kiekis (mg/l)

0.17-0.816 0.82-2.08 2.09-29.1

5,56 – 5,59 5,23 – 5,24 5,90 – 5,94

Nerūkantys tiriamieji (N=921) % 5,00 – 5,12 4,87 5,53 – 5,64

Pagal pateiktus duomenis (lentelė Nr. 5) galima teigti, jog turintys didžiausią CRB kiekį ir nevartoję vaistų nuo arterinio kraujospūdžio padidėjimo tiriamieji buvo linkę į ED, o mažesnį polinkį turėjo nerūkantys tiriamieji.

Taigi, apibendrinus visus duomenis, galima daryti išvadą, jog asmenys, nevartojantys vaistų, mažinančių arterinį kraujo spaudimą bei sergantys sunkiu periodontitu turi didesnį polinkį endotelio funkcijos sutrikimui.

(18)

18 2.2 Lėtinio periodontito ryšys su galvos smegenų insultu

2016 metais mokslininkai atliko tyrimą siekdami nustatyti ryšį tarp galvos smegenų insulto ir lėtinio periodontito. Tyrime dalyvavo 62 pacientai sirgę galvos smegenų insultu (tiriamoji grupė) ir 60 kontrolinių dalyvių. Periodontitas buvo diagnozuojamas pagal: periodonto kišenių (PK) gylį, dantenų prisitvirtinimo lygį (DPL), dantenų recesiją, dantų apnašų kiekį, dantenų kraujavimą ir netektų dantų skaičių. Periodontitas buvo suskirstytas pagal sunkumą:

• Lengvas: 2 arba daugiau skirtingų dantų paviršių turi ≥ 3 mm DPL netekimą ir 2 arba daugiau paviršių turi ≥ 4 mm gylio PK arba 1 danties paviršius turintis ≥ 5 mm gylio PK. • Vidutinio sunkumo: 2 arba daugiau paviršių turi ≥ 4 mm DPL netekimą arba ≥ 5 mm gylio

PK.

• Sunkus: 2 arba daugiau paviršių turi ≥ 6 mm DPL netekimą ir 1 arba daugiau paviršių turi ≥ 5 mm gylio PK [6].

Galvos smegenų insultas buvo nustatomas kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso ir ultragarsinio tyrimo metu. Taip pat buvo atsižvelgiama į demografinius dalyvių duomenis: lytį, amžių, žalingus įpročius, bei kitas sistemines ligas: hipertenziją, cukrinį diabetą, padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, persirgtą miokardo infarktą, krūtinės anginą (lentelė Nr. 6) [6].

Lentelė Nr. 6 Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal demografinius bei sisteminių ligų duomenis [6]

Duomenys Tiriamoji grupė (n=62) Kontrolinė grupė (n=60)

Amžius (metais) 58,0 – 71,2 58,0 – 71,0 Lytis: vyrai/moterys 47/15 39/21 Rūkymo įpročiai 28 11 Alkoholio vartojimas 15 6 Hipercholesterolemija 26 11 Širdies ligos 9 2 Cukrinis diabetas 15 6 Hipertenzija 33 20

(19)

19 Pagal pateiktus duomenis, tyrimo dalyviai persirgę galvos smegenų insultu turėjo statistiškai reikšmingai didesnį polinkį žalingiems įpročiams bei dažniau sirgo kitomis sisteminėmis ligomis.

Taigi, pagrindiniai tyrimo rezultatai atskleidė, jog tiriamieji dalyviai turėjo didesnį polinkį sirgti lėtiniu periodontitu (lentelė Nr. 7) [6].

Lentelė Nr. 7 Periodonto tyrimo duomenys tiriamųjų grupėse [6]

PK gylis mm 5,0 ± 1,6 3,3 ± 1,0

Dantenų recesija mm 1,1 ± 0,7 0,5 ± 0,2

DPL mm 6,2 ± 2,1 3,8 ± 1,2

Pašalinti dantys n 8,0 – 12,0 5,0 – 9,0

Lėtinis periodontitas n (%) 43 (69,4) 19 (31,7)

Lėtinio periodontito formos:

Lengvos formos n (%) 5 (11,6) 5 (26,3)

Vidutinio sunkumo n (%) 12 (27,9) 8 (42,1)

Sunkios formos n (%) 26 (60,5) 6 (31,6)

PK – periodonto kišenės; DPL – dantenų prisitvirtinimo lygis;

Pagal lentelėje pateiktus duomenis ir palyginus tiriamąją grupę su kontroline, galima daryti išvadą, jog pacientams persirgusiems galvos smegenų insultu nustatytos gilesnės periodonto kišenės, didesnė dantenų recesija, žemesnis dantenų prisitvirtinimo lygis, daugiau pašalinta dantų. Taigi, pagal ištyrimo duomenis tiriamosios grupės dvigubai daugiau dalyvių sirgo lėtiniu periodontitu ir reikšmingai daugiau asmenų sirgo sunkiu periodontitu.

Šis tyrimas parodė, jog galvos smegenų insultas yra susijęs su negydytu lėtiniu periodontitu ir jo sukeliamais simptomais.

2.3 Lengvos ir sunkios formos periodontito gydymo įtaka širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimams

Taivano mokslininkai 2015 metais atliko tyrimą, kuriame siekė išsiaiškinti dažniausiai pasitaikančių širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų atsiradimo įtaką pacientams, kuriems buvo atliktas įvairaus sunkumo periodontito gydymas [5].

(20)

20 Periodontito gydymas buvo suskirstytas į 3 grupes: 1 – podanteninis kiuretažas 3 dantų, 1 ketvirčio dantų lankų arba visų dantų; 2 - lopo operacijos 3, 4, arba 5 dantų; 3 – danties pašalinimas dėl periodontito. Tyrime dalyvavusiems asmenims buvo diagnozuotos dvi periodontito sunkumo formos: lengva ir sunki bei pagal jas suskirstyti tiriamieji. Fiksuojami širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai buvo: miokardo infarktas, perkutaninė širdies kraujagyslių intervencija, širdies kraujagyslių persodinimas, smegenų kraujagyslių patologija, piktybinė aritmija, trombolizė. Daugelis asmenų tyrimo metu jau sirgo hiperlipidemija, hipertenzija ir cukriniu diabetu [5].

Pirminis šio tyrimo rezultatas buvo naujai diagnozuotas širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimas. Lentelėje (Nr. 8) pateikiami apskaičiuoti širdies ir kraujagyslių (ŠK) sistemos sutrikimai pagal periodontito sunkumą, tiriamųjų skaičių ir amžiaus grupę [5].

Lentelė Nr. 8 Nepageidaujamų širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų pasitaikymas [5]

Tiriamųjų skaičius pagal amžių Tiriamųjų amžiaus grupė Nepageidaujamų ŠK sutrikimų skaičius (%) Lengva 11554 ≤60 427 (3,7%) 2019 ˃60 301 (14,9%)

Iš viso: 13573 Iš viso: 728 (5,4%)

Sunki 11462 ≤60 676 (5,9%)

2111 ˃60 530 (25,1%)

Iš viso: 13573 Iš viso: 1206 (8,9%)

Nepageidaujamų širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų tyrimo metu buvo aptiktos 728 nuo lengvo periodontito gydytiems asmenims ir 1 206 nuo sunkaus periodontito gydytiems asmenims. Pagal apskaičiuotas širdies ir kraujagyslių sistemos ligų procentines dalis, galima teigti, jog širdies ir kraujagyslių sistemos ligos dažniau diagnozuotos tiriamiesiems virš 60 metų amžiaus ir po sunkaus periodontito gydymo.

Taigi, sunkiu periodontitu sergantieji ir nuo jo gydyti Taivano gyventojai turėjo didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis – miokardo infarktu, smegenų insultu, kraujagyslių trombolize ir t.t. Taip pat riziką susirgti didino vyresnis amžius.

(21)

21 2.4 Periodontito gydymas ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligų kontroliavimas

Pastaruosius metus daugelis mokslininkų stengėsi išsiaiškinti ar gydant pacientus, sergančius periodontitu, mažėja tikimybė susirgti širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis. Kinijos mokslininkai 2014 metais atliko plačios apimties literatūrinių šaltinių analizę. Tyrimo rezultatai parodė, kad periodontitas ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligos yra susijusios, ir, kad šių ligų rizikos faktoriai yra panašūs (rūkymas, cukrinis diabetas, nutukimas, hipertenzija). Kadangi šios dvi ligos yra susijusios, todėl tikslinga ištirti ar gydant periodontitą galima sumažinti ir sustabdyti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų atsiradimą bei pasikartojimą [8].

Remiantis 933 straipsnių apžvalga, tik 1 klinikinis tyrimas atitiko visus autorių keliamus reikalavimus: dalyviai turėjo sirgti vidutinio sunkumo periodontitu, jiems negalėjo būti taikytas periodontito gydymas 6 mėnesius prieš tyrimą, taip pat turėjo būti sirgę arba dabar sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis (pavyzdžiui, krūtinės angina, miokardo infarktu arba insultu). Dalyviams turėjo būti taikytas periodonto gydymas ir praėjus dvejiems metams po jo stebimi organizmo pokyčiai. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog reikšmingo skirtumo tarp periodonto gydymą gavusios ir kontrolinės grupių nebuvo, nes 5 asmenys iš tiriamosios grupės per 25 mėnesių laikotarpį nuo tyrimo pradžios susirgo širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, o iš kontrolinės grupės – 7 asmenys. Didelio jautrumo C reaktyviojo baltymo tyrimas, neparodė jokio reikšmingo skirtumo tarp abiejų grupių [8].

Pasak tyrimo autorių, klinikinių tyrimų duomenų nepakanka teigti, jog periodontito gydymas yra efektyvus širdies ir kraujagyslių sistemos ligų profilaktikai.

2.5 Periodonto gydymo įtaka kraujagyslių struktūros pokyčiams

Vienas klinikinis tyrimas buvo atliktas norint išsiaiškinti periodontito gydymo įtaką miego arterijos vidurinio-vidinio sluoksnio (intima-media) storio pokyčiams (1 pav.) ir centrinių arterijų standumui, matuojant a. carotis – dorsalis pedis pulsinės bangos greitį [10]. Padidėjęs arterijų standumas lemia širdies ir kraujagyslių sistemos ligų išsivystimą [20]. Tyrimas buvo atliktas tarp australų aborigenų rasės žmonių. Šios rasės žmonėms anksčiau pasireiškia širdies vainikinių kraujagyslių ligos. Periodonto parametrai turėjo atitikti šiuos kriterijus: turėti bent 5 natūralius dantis, 2 ir daugiau danties paviršių su ≥ 4 mm dantenų prisitvirtinimo lygiu arba ≥ 5 mm periodonto kišenėmis. Tyrimo dalyviai negalėjo būti sirgę širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Tyrimo pradžioje tiriamajai grupei buvo atliktas chirurginis periodonto gydymas: podanteninių

(22)

22 konkrementų pašalinimas, šaknų nulyginimas; kontrolinei – konservatyvus gydymas, supažindinimas su taisyklinga burnos higiena. Rezultatai stebėti po 3 ir 12 mėnesių [10].

1 pav. Miego arterijos vidurinis – vidinis sluoksnis. Rodyklėmis pažymėtas sustorėjimas [19]

Rezultatai atskleidė, jog po 3 mėnesių a. carotis – dorsalis pedis pulsinės bangos greitis reikšmingai sumažėjo tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse, o po 12 mėnesių tiriamojoje grupėje reikšmingai padidėjo, o kontrolinėje išliko sumažėjęs (lentelė Nr. 9).

Lentelė Nr. 9 A. carotis – dorsalis pedis pulsinės bangos greičio (PBG) pokyčiai po 3 ir 12 mėnesių [10]

Grupės PBG (vidurkiai)

Pradžioje Po 3 mėn. Po 12 mėn.

Tiriamųjų 8,23 8,15 8,44

Kontrolinė 8,45 8,18 8,33

Miego arterijos vidurinio-vidinio sluoksnio (MVS) pokyčiai buvo stebimi praėjus 12 mėnesių po periodonto gydymo. Pagrindinėje grupėje MVS suplonėjo daugiau nei kontrolinėje grupėje (lentelė Nr. 10) [10].

Lentelė Nr. 10 Miego arterijos vidurinio-vidinio sluoksnio (MVS) pokyčiai po 12 mėnesių [10]

Grupės MVS (mm) vidurkiai

Pradžioje Po 12 mėn.

Tiriamųjų 0,79 0,76

(23)

23 Taigi, pagal pateiktus lentelių duomenis galima daryti išvadą, jog suaugusiųjų australų aborigenų, sergančių periodontitu, periodonto gydymas turėjo įtakos kraujagyslių struktūros pokyčiams. Teigiami PBG ir MVS pokyčiai buvo trumpalaikiai. Tai rodo, jog periodonto gydymo poveikis pasireiškia ne tik burnoje, bet ir sistemiškai [10].

K. Kapellas teigia, jog vien tik periodonto gydymo nepakanka pakeisti kraujagyslių funkcines savybes [10].

2.6 Uždegiminių faktorių kiekio kitimas po periodontologinio gydymo

Daugelis tyrimų parodė, jog periodontitas gali paveikti imuninės sistemos veiklą. Periodonto patologijos metu uždegiminės ląstelės prasiskverbia į kraujotaką, aktyvuoja imuninę sistema ir sukelia C reaktyviojo baltymo (CRB) bei auglio nekrozės faktoriaus alfa (TNF - α), interleukino 1 beta (IL - 1β) bei interleukino 6 (IL – 6) kiekio padidėjimą, kaip atsaką į uždegimą. CRB, TNF - α, IL - 1β ir IL - 6 yra uždegiminiai mediatoriai. Yra nustatyta, jog padidėjęs CRB kiekis suaktyvina širdies vainikinių kraujagyslių ligą, o TNF - α - skatina aterogenezę ir tromboemboliją. Šiuo tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti kaip kinta CRB ir TNF - α kiekis po periodonto gydymo pacientams sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis [7].

Tyrime dalyvavo 40 asmenų. Jie buvo suskirstyti į dvi grupes: A grupė – kontrolinė, B – tiriamoji. Reikalavimai A grupės pacientams - ne mažesnis kaip 5 mm periodonto kišenės gylis, jiems gydymas nebuvo taikomas. B grupės pacientams reikalavimas - ne mažesnis kaip 5 mm periodonto kišenės gylis, pacientai turėjo būti persirgę miokardo infarktu (MI). B grupei buvo atliktas įprastas periodontito gydymas – podanteninių konkrementų pašalinimas, šaknų nulyginimas. Gydymas buvo atliekamas kartą per savaitę, 3 savaites. Kraujo tyrimas buvo atliktas gydymo pradžioje ir praėjus 8 savaitėms po gydymo abiejų grupių pacientams. Taip pat buvo tiriamas CRB ir TNF - α mediatorių kiekis kraujyje [7].

Po 8 savaičių buvo vertinami periodonto gydymo rezultatai. B grupės dalyviams nustatytas periodonto kišenių gylio sumažėjimas iki 4 - 3,5 mm. A grupės dalyviams periodonto būklė nepakito. B grupės pacientams OHI – S indeksas sumažėjo nuo 4 iki 1,5. Taigi, gydymas B grupės pacientams buvo efektyvus [7].

Tyrimo pradžioje A ir B grupių uždegiminių mediatorių kiekis kraujyje buvo panašus. Po 8 savaičių A grupės tiriamųjų CRB ir TNF - α kiekis nepakito, o B grupės reikšmingai sumažėjo (lentelė Nr. 11) [7].

(24)

24 Lentelė Nr. 11 CRB ir TNF - α pokytis prieš ir po periodontologinio gydymo [7]

Grupė Prieš gydymą Po gydymo

CRB (µg/dl) TNF – α (pg/ml) CRB (µg/dl) TNF – α (pg/ml)

A 0,47 ± 0,11 22,85 ± 1,29 0,45 ± 0,14 22,68 ± 1,23

B 0,45 ± 0,12 22,14 ± 1,46 0,29 ± 0,12 20,20 ± 1,61

Taigi, pagal lentelėje pateiktus duomenis, galima teigti, jog periodonto gydymas turėjo įtakos CRB ir TNF – α uždegiminių mediatorių kiekio sumažėjimui, kas gali turėti teigiamos įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai.

2.7 Širdies ir kraujagyslių sistemos uždegiminių faktorių didėjimas vystantis lėtiniam periodontitui

Dar vienas klinikinis tyrimas buvo atliktas siekiant išsiaiškinti pacientų sergančių lėtiniu periodontitu širdies ir kraujagyslių sistemos uždegiminių faktorių kiekio pokytį, mikroorganizmų pasiskirstymą burnos ertmėje ir kraujotakoje, šių veiksnių sąsają su pacientų sociodemografiniais duomenimis ir įpročiais [11].

Į tyrimą buvo atrinkti 22 asmenys, turintys ne mažiau 10 dantų paviršių su 5 mm periodonto kišenėmis, ir 22 sveiki asmenys kaip kontrolinė grupė. Dalyviams buvo atlikta periodonto apžiūra, paimti veninio kraujo mėginiai, podanteninių apnašų mėginiai mikrobiologiniam tyrimui ir ištirtas a. brachialis tonusas [11].

Rezultatai buvo suskirstyti į 4 dalis:

• Sociodemografinis pasiskirstymas (lentelė Nr. 12); • Periodonto duomenys (lentelė Nr. 13);

• Uždegiminių faktorių duomenys (lentelė Nr. 14); • Mikrobiologiniai duomenys (lentelė Nr. 15).

(25)

25 Lentelė Nr. 12 Tyrimo dalyvių sociodemografinis pasiskirstymas [11]

Amžiaus vidurkis (metais) 43,4 40,6

Lytis: vyrai/moterys (n) 5/17 5/17

Rūkantys (n) 6 4

Turintys aukštąjį išsilavinimą (n) 5 11

Fiziškai aktyvūs (n) 12 13

Pagal demografinius duomenis tiriamieji asmenys reikšmingai nesiskyrė nuo kontrolinių [11].

Lentelė Nr. 13 Tyrimo dalyvių periodonto duomenys [11]

Periodonto duomenys Tiriamoji grupė (n=22) Kontrolinė grupė (n=22)

Dantų skaičiaus vidurkis (n) 24,8 24,9

Dantenų prisitvirtinimo lygio praradimas (mm)

3,0 1,9

Periodonto kišenių gylis ≥ 5mm (n) 19 0

Dantenų kraujavimo indeksas (%) 61,8 21,3

Tiriamosios grupės dalyvių dantenų prisitvirtinimo lygio praradimas, periodonto kišenių gilesnių nei 5 mm kiekis ir dantenų kraujavimo indeksas buvo reikšmingai didesni nei kontrolinės grupės dalyvių [11].

Lentelė Nr. 14 Širdies ir kraujagyslių sistemos uždegiminių faktorių duomenys [11]

Faktoriai Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė

E-selektinas* (ng/ml) 64,5 43,8

MPO** (ng/ml) 103 49,1

ICAM-1*** (ng/ml) 356 249,9

(26)

26 * E-selektiną išskiria endotelio ląstelės, jis skatina leukocitus kauptis uždegimo vietoje [21]. ** Mieloperoksidazė – skatina neutrofilinių granuliocitų veiklą ir imuninį atsaką [22].

*** Intraląstelinės adhezijos molekulė-1 koduoja ląstelių paviršiaus glikoproteinus, kuriuos išskiria endotelio ir imuninio atsako ląstelės [23].

****Kraujagyslių ląstelių adhezijos baltymas-1 dalyvauja leukocitų-endotelio ląstelių sukibime, signalo perdavime ir prisideda prie aterosklerozės ir reumatoidinio artrito išsivystymo [24].

Širdies ir kraujagyslių sistemos uždegiminių mediatorių kiekis buvo reikšmingai didesnis tiriamosios grupės dalyvių kraujo mėginiuose [11].

Lentelė Nr. 15 Mikroorganizmų rūšys rastos abiejų grupių dalyvių podanteninėse apnašose. Skaičius nurodo kiek dalyvių apnašose rasta tam tikrų mikroorganizmų [11]

Mikroorganizmai Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė

P. gingivalis 10 3 T. forsythia 4 0 P. intermedia 7 2 E. corrodens 4 3 F. nucleatum 19 14 A. actinomycetemcomitans 3 3

Tiriamosios grupės dalyvių podanteninėse apnašose rasta reikšmingai daugiau gram neigiamų anaerobinių bakterijų nei kontrolinėje grupėje, daugelis jų atsakingos už periodontito formavimąsi ir progresavimą [11].

Šis klinikinis tyrimas atskleidė, jog asmenims, sergantiems periodontitu ir jo negydant, uždegiminių mediatorių kiekis didėja ir tai neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą.

(27)

27

3. DISKUSIJA

Pastaraisiais metais mokslininkai įrodė, jog periodonto ligos gali paskatinti kitų organizmo ligų išsivystymą ir kraujo sudėties pokyčius, padidinti uždegiminių mediatorių, baltymų, lipidų kiekį kraujyje. Didelis dėmesys skirtas burnos ertmėje esančioms bakterijoms, ypač sukeliančiosioms periodonto ligas, jų įtaką sisteminėms ligoms. Periodonto patologiją sukeliančių bakterijų nustatymas organizme rodo, jog periodontitas ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligos yra susijusios [13]. Šie mokslininkų įrodymai atsispindi ir atliktoje literatūrinių šaltinių analizėje. Trūksta įrodymų, jog periodonto infekcija turi įtakos aterosklerotinių plokštelių vystymuisi kraujagyslėse [13]. Bet atsižvelgus į atliktą analizę, periodontito gydymas turi įtakos geresnei kraujagyslių funkcijai. Kitų mokslininkų atlikti tyrimai įrodė, jog periodontito gydymas daro teigiamą įtaką endotelio funkcijai [15].

Mokslininkai pateikia du mechanizmus, kaip periodontito gydymas daro įtaką organizmui: 1) gydant vidutinio sunkumo ir sunkų periodontitą, mažėja ligos klinikinė išraiška, o kartu mažėja ir sisteminių uždegiminių mediatorių kiekis; 2) negydant periodontito periodonto kišenėse randamos gram-neigiamos bakterijos nustatomos ir ateromoje [13]. Klinikinių tyrimų analizėje pirmasis mechanizmas patvirtinamas, antrajam patvirtinti trūko duomenų. Nustatyta, jog sisteminėms ligoms vystytis įtakos turi bloga burnos ertmės higiena [13]. Taip pat atsižvelgus į organizmų genetinius skirtumus, jų uždegiminio atsako mechanizmas priklauso ir nuo populiacijos skirtumų, pavyzdžiui rasės, mitybos įpročių, gyvenimo būdo [14]. Atkreipus dėmesį į atliktą apžvalgą, galima sutikti su mokslininkų teiginiais, nes daugelio tirtųjų pacientų burnos higiena buvo nepatenkinama, jie sirgo sunkiu periodontitu ir jiems reikėjo periodonto gydymo.

Periodonto ligų gydymas - tai apie pažeistą dentiną esančio biofilmo mechaninis suardymas. Klinikiniuose tyrimuose aprašoma, kad dažniausiai taikomas gydymas yra konkrementų pašalinimas, šaknų nulyginimas [15]. M. S. Tonetti su kitais Europos periodontologais teigia, jog siekiant sumažinti bakterijų kiekį periodonte ir pasiekti gerų periodonto gydymo rezultatų, pacientams reikia dažniau atlikti profesionalią burnos higieną [18]. F. D‘Aiuto su bendraautoriais teigia, jog praėjus 1-2 mėnesiams po periodonto gydymo mažėja lipidų ir uždegiminių citokinų bei mažėja širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika [15]. Taigi, šiuos faktus literatūrinių šaltinių analizė patvirtino ir atskleidė, kad teigiami pokyčiai yra trumpalaikiai. Todėl siekiant ilgalaikių teigiamų rezultatų, reikalingas reguliarus pacientų, sergančių įvairiomis periodonto formomis, profilaktinis burnos ertmės tikrinimasis, periodonto gydymas ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligų sekimas ir kontroliavimas.

(28)

28 Burnos ertmės higiena ir periodonto sveikata daro įtaką visam žmogaus gerbūviui ir iš dalies prisideda prie širdies ir kraujagyslių sistemos ligų prevencijos [3]. Taigi, nors ir randama duomenų, jog periodontito gydymas gali turėti teigiamos įtakos širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms, tačiau jų vis dar yra nepakankamai.

(29)

29

IŠVADOS

1.

Pagrindinis mechanizmas, siejantis periodontitą ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligas yra periodonto bakterijų ir jų veiklos produktų sukeltas lokalus uždegimas. Asmenys, sergantys sunkiu periodontitu, turi didesnį polinkį endotelio pažeidimams ir smegenų insultui.

2. Periodontito gydymas turi įtakos kraujagyslių struktūros pokyčiams, tačiau šie pokyčiai

yra trumpalaikiai. Duomenų, rodančių teigiamą periodontito gydymo įtaką širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms vis dar yra nepakankamai.

(30)

30

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Beáta Bolerászka, Mária Mareková, Neda Markovská. Trends in laboratory diagnostic methods in periodontology. Acta medica (Hradec Králové). 2016; 59(1):3-9;

2. Nora Silva, Loreto Abusleme, Denisse Bravo, Nicolás Dutzan, Jocelyn Garcia-Sesnich, Rolando Vernal, et al. Host response mechanisms in periodontal diseases. J Appl Oral Sci. 2015 May-Jun; 23(3): 329–355;

3. Costas Thomopoulos, Costas Tsioufis, Nikos Soldatos, Alexandros Kasiakogias, Christodoulos Stefanadis. Periodontitis and coronary artery disease: a questioned association between periodontal and vascular plaques. Am J Cardiovasc Dis. 2011; 1(1): 76–83;

4. George Hajishengallis. Periodontitis: from microbial immune subversion to systemic inflammation. Nat Rev Immunol. 2015 Jan; 15(1): 30-44;

5. Chou SH, Tung YC, Lin YS, Wu LS, Lin CP, Liou EJ, et al. Major Adverse Cardiovascular Events in Treated Periodontitis: A Population-Based Follow-Up Study from Taiwan. PLoS One. 2015 Jun 26;10(6):e0130807;

6. Y. Leira, I. López-Dequidt, S. Arias, M. Rodríguez-Yáñez, R. Leira, T. Sobrino, et al. Chronic periodontitis is associated with lacunar infarct: a case–control study. Eur J Neurol. 2016; 23(10): 1572-1579;

7. Koppolu P, Durvasula S, Palaparthy R, Rao M, Sagar V, Reddy SK, et al. Estimate of CRP and TNF-alpha level before and after periodontal therapy in cardiovascular disease patients. Pan Afr Med J. 2013 Jul; 10;15:92;

8. Chunjie Li, Zongkai Lv, Zongdao Shi, Ye Zhu, Yafei Vu, Longjiang Li, et al. Periodontal therapy for the management of cardiovascular disease in patients with chronic periodontitis. 2014;

9. Arne S. Schaefer, Gregor Bochenek, Arne Jochens, David Ellinghaus, Henrik Dommisch, Esra Güzeldemir-Akçakanat, et al. Genetic Evidence for PLASMINOGEN as a Shared Genetic Risk Factor of Coronary Artery Disease and Periodontitis. Cardiovascular Genetics. 2015;8:159-167

10. Kostas Kapellas, Louise J. Maple-Brown, Lisa M. Jamieson, Loc G. Do, Kerin O’Dea, Alex Brown, et al. Effect of Periodontal Therapy on Arterial Structure and Function Among Aboriginal Australians. Hypertension. 2014; 64:702-708

11. Ramírez JH, Parra B, Gutierrez S, Arce RM, Jaramillo A, Ariza Y, et al. Biomarkers of cardiovascular disease are increased in untreated chronic periodontitis: a case control study. 2014; 59(1): 29-36

(31)

31 12. Birte Holtfreter,Klaus Empen, Sven Gläser,Roberto Lorbeer,Henry Völzke,Ralf Ewert, et al. Periodontitis Is Associated with Endothelial Dysfunction in a General Population: A Cross-Sectional Study. PLoS One. 2013; 8(12): e84603.

13. Saroj K. Rath, Manish Mukherjee, R Kaushik, Sourav Sen, Mukesh Kumar. Periodontal pathogens in atheromatous plaque. Indian J Pathol Microbiol 2014;57:259-64;

14. Harvey A. Schenkein and Bruno G. Loos. Inflammatory Mechanisms Linking Periodontal Diseases to Cardiovascular Diseases.

15. Francesco D‘Aiuto, Marco Orlandi, John C. Gunsolley. Evidence that periodontal treatment improves biomarkers and CVD outcomes. J Clin Periodontol. 2013; 40(14): S85-S105; 16. Dietrich T, Sharma P, Walter C, Weston P, Beck J. The epidemiological evidence behind the

association between periodontitis and incident atherosclerotic cardiovascular disease. J Periodontol. 2013 Apr;84(4 Suppl):S70-84;

17. Reyes L, Herrera D, Kozarov E, Roldán S, Progulske-Fox A. Periodontal bacterial invasion and infection: contribution to atherosclerotic pathology. J Clin Periodontol. 2013 Apr;40 Suppl 14:S30-50.

18. Tonetti MS, Van Dyke TE; working group 1 of the joint EFP/AAP workshop. Periodontitis and atherosclerotic cardiovascular disease: consensus report of the Joint EFP/AAP Workshop on Periodontitis and Systemic Diseases. J Periodontol. 2013 Apr;84(4 Suppl):S24-9.

19. 1 paveikslėlis, URL: http://www.ajnr.org/content/28/5/916/F1.expansion.html

20. Pulsinės bangos greitis, URL:

https://www.datasci.com/solutions/cardiovascular/pulse-wave-velocity

21. SELE selectin E [ Homo sapiens (human) ], Gene ID: 6401, updated on 12-Mar-2017; URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/gene/6401

22. MPO myeloperoxidase [ Homo sapiens (human) ], Gene ID: 4353, updated on 12-Mar-2017; URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/gene/4353

23. VCAM1 vascular cell adhesion molecule 1 [ Homo sapiens (human) ], Gene ID: 7412, updated on 12-Mar-2017;

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/gene/7412

24. ICAM1 intercellular adhesion molecule 1 [ Homo sapiens (human) ], Gene ID: 3383, updated on 12-Mar-2017;