MOTERŲ, DIRBANČIŲ SĖDIMĄ DARBĄ, KAKLINĖS IR KRŪTININĖS STUBURO DALIES GRIAUČIŲ – RAUMENŲ SISTEMOS FUNKCINIŲ RODIKLIŲ BEI JAUČIAMO SKAUSMO IR NUOVARGIO KAITA TAIKANT FIZINIŲ PRATIMŲ PROGRAMĄ DARBO VIETOJE

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO MEDICINOS KLINIKA

LAIMA RIMŠAITĖ

MOTERŲ, DIRBANČIŲ SĖDIMĄ DARBĄ,

KAKLINĖS IR KRŪTININĖS STUBURO DALIES

GRIAUČIŲ – RAUMENŲ SISTEMOS FUNKCINIŲ RODIKLIŲ

BEI JAUČIAMO SKAUSMO IR NUOVARGIO KAITA

TAIKANT FIZINIŲ PRATIMŲ PROGRAMĄ DARBO VIETOJE

Magistro studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst. kodas 6211GX010) baigiamasis darbas

Darbo vadovė Dr. Vilma Tamulionytė

(2)

TURINYS

SANTRAUKA...4 ABSTRACT...5 SANTRUMPOS...6 ĮVADAS...7 1. LITERATŪROS APŽVALGA...9

1.1 Sėdimo darbo samprata...9

1.2 Kaklinės ir krūtininės stuburo dalies skausmo samprata...9

1.3 Sėdimas darbas ir griaučių – raumenų sistema...12

1.4 Sėdimas darbas ir sveikatinimas...13

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS...15

2.1 Tyrimo organizavimas...15

2.2 Tiriamieji ...15

2.3 Tyrimo metodai...16

2.3.3. Anketinė apklausa ...16

2.3.2. Raumenų jėgos matavimas...17

2.3.3. Kūno laikysenos vertinimas...20

2.3.4. Matematinė statistinė duomenų analizė...21

2. REZULTATAI...22

3.1 Anketinės apklausos rezultatai...22

3.1.1 Skausmo vertinimo rezultatai...22

3.1.2 Nuovargio vertinimo rezultatai...24

3.2 Raumenų jėgos vertinimo rezultatai...27

3.2.1 Dr. Wolff Back – Check testavimo sistemos rezultatai...28

3.2.1.1. Kaklą lenkiančių raumenų jėgos rezultatai...28

3.2.1.2. Kaklą tiesiančių raumenų jėgos rezultatai...29

3.2.1.3. Kaklą į kairę lenkiančių raumenų jėgos rezultatai...31

3.2.1.4. Kaklą į dešinę lenkiančių raumenų jėgos rezultatai...33

3.2.1.5. Liemenį lenkiančių raumenų jėgos rezultatai...35

3.2.1.6. Liemenį tiesiančių raumenų jėgos rezultatai...37

3.2.1.7. Liemenį į kairę lenkiančių raumenų jėgos rezultatai...39

3.2.1.8. Liemenį į dešinę lenkiančių raumenų jėgos rezultatai...41

(3)

3.2.1.10. Viršutinės nugaros raumenų jėgos rezultatai...45

3.2.2 Plaštakos griebimo jėgos rezultatai...47

3.3 Laikysenos vertinimo rezultatai...50

3.3.1 Galvos pasvirimo į priekį kampo rezultatai...51

3.3.2 Pečių aukščio simetrijos rezultatai...51

4. REZULTATŲ APTARIMAS...53

IŠVADOS...55

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...56

MOKSLO PRANEŠIMŲ SĄRAŠAS...57

LITERATŪROS SĄRAŠAS...58

(4)

SANTRAUKA

Laima Rimšaitė. Moterų, dirbančių sėdimą darbą, kaklinės ir krūtininės stuburo dalies griaučių -

raumenų sistemos funkcinių rodiklių bei jaučiamo skausmo ir nuovargio kaita taikant fizinių pratimų programą darbo vietoje. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – doc. dr. Vilma Tamulionytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto medicinos klinika. Kaunas, 2020; 62p.

Darbo tikslas - įvertinti moterų, dirbančių sėdimą darbą, kaklinės ir krūtininės stuburo dalies griaučių

- raumenų sistemos funkcinių rodiklių bei jaučiamo skausmo ir nuovargio kaitą taikant fizinių pratimų programą darbo vietoje. Uždaviniai: 1. Įvertinti moterų, dirbančių sėdimą darbą, jaučiamo skausmo ypatumus ir kaitą taikant fizinių pratimų programą darbo vietoje. 2. Įvertinti moterų, dirbančių sėdimą darbą, jaučiamo nuovargio ypatumus ir kaitą taikant fizinių pratimų programą darbo vietoje. 3. Įvertinti moterų, dirbančių sėdimą darbą, kaklinės ir krūtininės stuburo dalies raumenų jėgos kaitą taikant fizinių pratimų programą darbo vietoje. 4. Įvertinti moterų, dirbančių sėdimą darbą, kūno laikysenos kaitą taikant fizinių pratimų programą darbo vietoje. Tyrimo metodika. Tyrimo metodai: 1) Tiriamųjų anketinė apklausa (amžius, laikas darbe praleistas sėdimoje padėtyje); 2) Laikysenos vertinimas matuojant galvos pasvirimo į priekį kampą ir pečių asimetriją; 3) Plaštakos raumenų jėgos vertinimas - dinamometru; 4) Kaklo, liemens, viršutinės nugaros ir krūtinės raumenų jėgos vertinimas - Dr. Wolff Back-Check testavimo sistema; 5) Jaučiamo skausmo vertinimas skaičių analogijos skale (SAS). 6) Jaučiamo nuovargio vertinimas - Daugiamačiu nuovargio inventoriumi (MFI-20). Ištyrimas atliktas pirmojo tyrimo metu ir pakartotas po 8 savaičių antrojo tyrimo metu. Tyrimo metu tiriamajai grupei buvo taikyta pratimų programa darbo vietoje. Kontrolinei grupei nebuvo taikyta poveikio priemonių. Tiriamieji: tyrime dalyvavo 25 moterys, dirbančios sėdimą darbą. Tiriamosios dirba vienoje iš didžiųjų Kauno ligoninių, administracijos, personalo ir ekonomikos skyriuose. Tiriamųjų amžiaus svyruoja nuo 32 iki 65 metų. Išvados: 1. Tyrimo pradžioje daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių sėdimą darbą dirbančių moterų nurodė jaučiančios skausmą. Dažniausiai skausmas buvo juntamas kakle, pečiuose ir viršutinėje nugaros dalyje. Po fizinių pratimų programos darbo vietoje taikymo jaučiamo skausmo intensyvumas sumažėjo. 2. Tyrimo pradžioje dauguma tyrime dalyvavusių sėdimą darbą dirbančių moterų nurodė jaučiančios nuovargį. Dažniausiai nuovargis buvo juntamas kakle, pečiuose ir viršutinėje nugaros dalyje. Po fizinių pratimų programos darbo vietoje taikymo nuovargis (vertinant Daugiamačiu nuovargio inventoriumi) sumažėjo. 3. Po fizinių pratimų programos darbo vietoje taikymo, moterų, dirbančių sėdimą darbą, tik kaklą tiesiančių raumenų jėga padidėjo, o plaštakų ir liemens raumenų jėga nepakito. 4. Po fizinių pratimų programos darbo vietoje taikymo, moterų, dirbančių sėdimą darbą, kūno laikysena nepakito.

(5)

ABSTRACT

Laima Rimšaitė. Changes of musculoskeletal system‘s functional parameters, perceived pain and

fatigue in women who perfom sedentary work after physical exercises program application in their workplace. Master‘s thesis. Supervisor – Assoc.prof., Ph.D. Vilma Tamulionytė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Sports Medicine. Kaunas, 2020; 62p.

The aim – to assess the changes of musculoskeletal system‘s functional parameters, perceived pain

and fatigue in women who performs sedentary work after physical exercises program application in their workplace. Objectives: 1. To assess peculiarities and changes of perceived pain in women who performs sedentary work after physical exercises program application in their workplace. 2. To assess peculiarities and changes of perceived fatigue in women who performs sedentary work after physical exercises program application in their workplace. 3. To assess the changes of spine muscles strength in women who performs sedentary work after physical exercises program application in their workplace. 4. To assess the changes of body posture in women who performs sedentary work after physical exercises program application in their workplace. Methodology: 1) Sociodemographic characteristics were collected using survey questionnaire; 2) Body posture was assessed measuring craniovertebral angle and shoulder asymmetry; 3) Hand grip strength was estimated with hand-held dynamometer; 4) Strength of neck, trunk, upper back and pectoral muscles was estimated with Dr. Wolff Back – Check testing system; 5) Perceived pain were collected using Numeric Pain Rating Scale (NPRS); 6) Fatigue assessment was performed using The Multidimensional Fatigue Inventory (MFI-20). Data were collected at the beginning and after 8 weeks. Investigative group performed physical exercises program in their workpace. Control group didn‘t perform any exercises program.

Participants: 25 women (age range 32 - 65 years) who perform sedentary work. Participants are

working in one of the greatest hospital of Kaunas city (in administration, staff and economy departments). Conclusions: 1. More than half of all research participants felt pain. Most often pain localizations were in the neck, shoulders and upper back. The pain intensity decreased after physical exercises program application in the workplace. 2. Most of our research participants felt fatigue. Most often fatigue localizations were in the neck, shoulders and upper back. The fatigue (assessed with The Multidimensional Fatigue Inventory) decreased after physical exercises program application in the workplace. 3. After physical exercises program, only the strenght of neck extensors increased and no changes were observed in hands and trunk muscles strength. 4. Body posture of women who perform sedentary work didn‘t change after physical exercises program application in the workplace.

(6)

SANTRUMPOS

MET – metabolinio ekvivalento vienetai GRS – griaučių – raumenų sistema

(7)

ĮVADAS

Darbingo amžiaus asmenų sveikatai didelę įtaką daro darbo aplinka. Tyrimų duomenimis nuo 1950 metų sėdimų darbo vietų skaičius padidėjo daugiau nei 80 procentų. Ilgalaikis nepertraukiamas sėdėjimas didina darbuotojų riziką susirgti lėtinėmis ligomis, vystytis nutukimui ir psichinės sveikatos sutrikimams (1).

Ilgai trunkanti statinė padėtis turi įtakos vystantis griaučių – raumenų sistemos sutrikimams (2). Ilgalaikis sėdėjimas, ypač neergonomiškoje darbo vietoje, sukelia nuolatinę raumenų įtampą, dėl ko didėja stuburo tarpslanksteliniams diskams tenkanti apkrova, pakinta laikysena ir silpsta gilieji nugaros raumenys. Pastovus judėjimas ir kūno padėties keitimas sėdint gali padėti išsaugoti sveikesnį stuburą ir išvengti skausmo (3).

Kasdienėje veikloje, neskaičiuojant miego, didelę dalį laiko užima darbas. Todėl svarbu įvertinti sėdimo darbo poveikį žmogaus organizmui (4). Ilgalaikis sėdėjimas įvardinamas kaip viena iš pagrindinių sveikatos problemų darbo vietoje, ypač kai darbuotojai sėdi 9-11 valandų per parą (5). Tačiau darbdaviai gali imtis priemonių, mažinančių darbuotojų sėdėjimo laiką, pvz., reguliuojamo aukščio stalas, kuris leistų darbuotojui keisti sėdimą padėtį stovima (6).

Sėdimą darbą dirbantys asmenys dažnai patiria griaučių – raumenų sistemos sutrikimus. Skausmo vystymuisi įtakos turi ilgalaikė statinė padėtis, neergonominė darbo aplinka, netaisyklingas daiktų kėlimas, taip pat nerimas ir depresija. Nugaros ir kaklo skausmas dažnai sutrikdo kasdienę veiklą, darbą ir socialinį gyvenimą (7). Biuro darbuotojai dažniausiai skundžiasi kaklo ir viršutinės nugaros dalies skausmu (8). Šiuos simptomus stiprina darbo krūvis, ilgos darbo valandos prie kompiuterio, psichologinis stresas ir darbo vietos ergonomikos trūkumas (9).

Griaučių – raumenų sistemos sutrikimų simptomams mažinti siūloma daryti trumpas pertraukėles, kurių metu būtų pakeista kūno padėtis ir sumažinta apkrova stuburui, atsiradusi nuo nepertraukiamo ilgalaikio sėdėjimo. Tokių pertraukėlių metu galima atsistoti, pasivaikščioti arba atlikti kelis specialius pratimus, skirtus ištemti ilgai dirbusius arba aktyvinti, kurį laiką neaktyviais buvusius, raumenis (10).

Darbo aktualumas. Sėdimas gyvenimo būdas, taip pat ir sėdimas darbas, yra dažna

dabartinės visuomenės būsena. Ilgalaikė statinė kūno padėtis turi neigiamos įtakos asmens sveikatai. Efektyvių būdų, kaip sumažinti sėdimo darbo neigiamą poveikį sveikatai, paieška yra svarbus kineziterapeuto, dirbančio sveikatinimo srityje, darbo uždavinys.

Darbo naujumas. Šiame tyrime naudojamas išsamus ir kompleksinis žmogaus organizmo

vertinimas, apimantis jaučiamo skausmo, nuovargio, įvairių raumenų grupių bei kūno laikysenos vertinimą.

(8)

Darbo tikslas - įvertinti moterų, dirbančių sėdimą darbą, kaklinės ir krūtininės stuburo

dalies griaučių - raumenų sistemos funkcinių rodiklių bei jaučiamo skausmo ir nuovargio kaitą taikant fizinių pratimų programą darbo vietoje.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti moterų, dirbančių sėdimą darbą, jaučiamo skausmo ypatumus ir kaitą taikant fizinių pratimų programą darbo vietoje.

2. Įvertinti moterų, dirbančių sėdimą darbą, jaučiamo nuovargio ypatumus ir kaitą taikant fizinių pratimų programą darbo vietoje.

3. Įvertinti moterų, dirbančių sėdimą darbą, kaklinės ir krūtininės stuburo dalies raumenų jėgos kaitą taikant fizinių pratimų programą darbo vietoje.

4. Įvertinti moterų, dirbančių sėdimą darbą, kūno laikysenos kaitą taikant fizinių pratimų programą darbo vietoje.

(9)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Sėdimo darbo samprata

Sėslus gyvenimo būdas apibūdinamas kaip bet koks elgesys nuo pabudimo, kuriam reikalinga ≤1,5 metabolinio ekvivalento vienetų (MET) (11). Nepaisant to, kad stovint energijos sąnaudos taip pat neviršija 1,5 MET, sėdima padėtis sukelia didesnį neigiamą poveikį (12). Sėslus gyvenimo būdas yra daugelio neigiamų sveikatos padarinių rizikos veiksnys (13). Sėslus gyvenimas didina II tipo diabeto (14), širdies ir kraujagyslių ligų (15), raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų (16) ir net kai kurių vėžio formų išsivystymo tikimybę (17).

Modernioje visuomenėje, vis mažiau laiko praleidžiama aktyviai. Daug dirbama prie kompiuterių, keliaujama automobiliu, laisvalaikis dažniausiai taip pat praleidžiamas sėdint prie televizoriaus ar užsiimant kita, mažai aktyvia veikla (18). Daug darbuotojų dirba mažai aktyvumo reikalaujančius darbus, pavyzdžiui administracinio pobūdžio. Biuro darbuotojai sėdimoje padėtyje kartais praleidžia net daugiau nei ¾ savo darbo dienos (19).

Ilgalaikis sėdėjimas, įvardinamas kaip viena iš pagrindinių sveikatos problemų darbo vietoje, ypač kai darbuotojai sėdi 9-11 valandų per parą (5). Tačiau darbdaviai gali imtis priemonių, mažinančių darbuotojų sėdėjimo laiką, pvz., reguliuojamo aukščio stalas, kuris leistų darbuotojui keisti sėdimą padėtį stovima (6).

Sėslus gyvenimo būdas yra daugelio sveikatos sutrikimų rizikos veiksnys (13). Sėdimoje padėtyje praleidžiama daug laiko dirbant, keliaujant ir ilsintis (18). Vis daugiau darbuotojų dirba mažai aktyvumo reikalaujančius darbus (19). Darbdaviai, rūpindamiesi savo darbuotojų sveikata, gali imtis įvairių priemonių mažinančių sėdėjimo laiką darbe (6).

1.2 Stuburo dalies skausmo samprata: kaklinė ir krūtininė stuburo dalys

Stuburo srities skausmas dažnai yra kompleksinis. Daugiaveiksmė skausmo kilmė nustatoma atsižvelgiant į priežastis, diagnozę, eigą, sukeliamą negalią ir gydymą. Skausmo vystymuisi įtakos turi ilgalaikė statinė padėtis, neergonominė darbo aplinka, netaisyklingas daiktų kėlimas, taip pat nerimas ir depresija. Nugaros ir kaklo skausmas dažnai sutrikdo kasdienę veiklą, darbą ir socialinį gyvenimą (20).

Stuburo skausmas gali būti klasifikuojamas pagal trukmę, į ūmų (<6 savaitės), poūmį (>6savaitės, bet ≤3 mėnesiai) ir lėtinį (>3 mėnesiai) (21). Stuburo skausmas dar kitaip skirstomas

(10)

pagal kilmę į neuropatinį, mechaninį, ir antrinį – sukeltą kitų patologijų (pvz., širdies ir kraujagyslių sistemos). Mechaninis skausmas – tai skausmas, sukeltas stuburo ar jį supančių struktūrų, tokių kaip raiščiai ir raumenys. Mechaninio skausmo pavyzdžiai: facetinių sąnarių sukeltas skausmas, diskogeninis ar miofascijinis skausmas. Neuropatinis skausmas – tai skausmas, sukeltas nervinių šaknelių dirginimo. Dažniausi pavyzdžiai: tarpslankstelinio disko išvarža, stuburo kanalo stenozė ir osteofitai (7).

Dažniausios patologijos, sukeliančios stuburo srities skausmą:

• Stuburo kanalo stenozė – tai stuburo kanalo susiaurėjimas, sukeliantis nervinės šaknelės dirginimo simptomus. Pagrindinė priežastis – stuburo degeneraciniai pakitimai. Klinikiniai simptomai – skausmas, gali plisti į galūnes, priklausomai nuo stuburo segmento (22,23).

• Tarpslankstelinio disko išvarža – formuojasi, kai pažeidžiamas tarpslankstelinio disko skaidulinis žiedas ir prie jo sienelės stumiamas viduje esantis minkštiminis branduolys. Atsiranda nervinių šaknelių arba nugaros smegenų dirginimas. Atsiranda skausmas, kuris gali plisti į galūnes, priklausomai nuo stuburo segmento. Žmogaus įprasti veiksmai, funkcinės padėtys, kasdieniai įpročiai ir aplinka turi įtakos tarpslankstelinio disko mitybai, kuriai sutrikus, gali atsirasti vidiniai struktūriniai pokyčiai, įtrūkimai skaiduliniame žiede ir formuotis išvarža (24,25).

• Spondiliozė - tai stuburo slankstelių ir tarpslankstelinių diskų degeneraciniai pakitimai. Dažnais atvejais tokie pakitimai gali nesukelti simptomų. Skausmas atsiranda tuomet, kai suyra vidinė disko struktūra, net jei nervinės šaknelės ir nėra spaudžiamos. Manoma, kad vidinei disko struktūrai yra svarbūs skaiduliniame žiede ir minkštiminiame branduolyje vykstantys cheminiai pokyčiai. Dėl atsiradusių įtrūkimų sąnariniame paviršiuje minkštiminis branduolys kontaktuoja su kraujotaka, vystosi uždegiminis procesas ir pažeidžiamas tarpslankstelinis diskas. Sumažėja branduolio tamprumas, padidėja slėgis į skaidulinį žiedą. Nors disko išorinė struktūra būna nepažeista, dėl vidinių pakitimų į diską įauga kraujagyslės ir nervai, dėl to atsiranda skausmas (26).

• Facetiniai sąnariai – turi įtakos stuburo slankstelių išsirikiavimui, kontroliuoja judesių amplitudę ir padeda paskirstyti apkrovą stuburui. Dažna pažeidimų priežastis – osteoartritas, paprastai pasireiškia vyresniame amžiuje. Skausmą gali sukelti bet kurios facetinių sąnarių struktūros: sąnario kapsulė, sinovijinė membrana, kremzlė ar kaulas (27,28).

• Raumenų ir raiščių pažeidimai. Stuburo srities skausmą po tam tikros traumos gali lemti raumenų ar sausgyslių plyšimai prisijungimo aplink stuburą vietose. Raiščių patempimai gali sukelti ūmų nugaros skausmą, ypač po įtempto fizinio darbo ar sportinės veiklos, tačiau jiems sugijus, skausmas praeina. Padidėjusi raumenų įtampa, kurią sukelia tarpslankstelinių diskų ar sąnarių pažeidimai, gali tapti antriniu skausmo šaltiniu (20,26).

(11)

• Osteofitai – tai kaulinės išaugos, kurios gali būti viena iš osteoartrito požymių. Osteofitai gali sukelti skausmą, riboti judesius ir sukelti kitus simptomus stuburo srityje. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra amžius, fizinis aktyvumas ir kūno masės indeksas. Taip pat įtakos gali turėti genetiniai veiksniai (29).

• Miofascijinis skausmas – viena dažniausių lėtinio skausmo priežasčių. Diagnozuojama pagal klinikinius požymius ir atliekant raumenų palpaciją. Pagrindinė skausmo priežastis būna atsiradę miofacijiniai trigeriniai taškai, kurie klasifikuojami į aktyvius – sukeliančius skausmą neliečiant ir latentinius – kurie skausmingi tik juos palpuojant. Miofacijiniai trigeriniai taškai gali sukelti skausmą, raumens silpnumą ar paresteziją (30).

Vertinant bet kokį stuburo srities skausmą, svarbu atpažinti „raudonas vėliavėles“, kurios reiškia rimtesnes patologijas. Kaklo srities skausmo atveju, tai gali būti mielopatija, atlanto-ašies subliuksacija ar metastazės. Krūtininės stuburo srities skausmo atveju, galimos patologijos: širdies problemos, žarnyno sutrikimai, onkologiniai susirgimai ir kt..

Kaklinės stuburo dalies skausmas – dažniausiai apibūdinamas kaip skausmas atsirandantis nuo pakauškaulio iki viršutinio mentės kampo. Paprastai kaklinės stuburo dalies skausmas lokalizuojasi vienoje kūno pusėje, kartu galimas simptomų plitimas į galvos sritį. Kaklo skausmas yra ketvirta pagal dažnumą nedarbingumo priežastis (31). Dauguma ūmaus kaklo skausmo atvejų išnyksta nepaisant to ar yra gydoma ar ne. Tačiau negydant, beveik 50 proc. asmenų, skausminiai epizodai kartojasi ir toliau. Kaklo skausmo ištyrimui taikomas magnetinis rezonansas, rekomenduojamas tik esant neurologiniams simptomams, kurie nepasiduoda konservatyviam gydymui. Kadangi atlikti tyrimai rodo, jog magnetinio rezonanso metu, dažnai pakitimų randama ir tiems asmenims, kurie nejaučia jokių simptomų. Kaklo skausmo gydymui tinkama priemonė yra kineziterapija. Yra tyrimų, kurie patvirtina miorelaksantų teigiamą poveikį esant ūmiam skausmui. Chirurginio gydymo poveikis, pacientams sergantiems kaklinės stuburo dalies radikulopatija ar mielopatija, daugiau trumpalaikis (7).

Krūtininės stuburo dalies skausmas – apibūdinamas kaip skausmas jaučiamas nugarinėje liemens dalyje, tarp krūtinio 1 ir 12 slankstelių. Krūtininės dalies skausmą gali sukelti daug skirtingų sutrikimų, įskaitant kaklinės ir krūtininės stuburo dalies patologijas, krūtinės ląstos, virškinamojo trakto, širdies – kraujagyslių sistemos sutrikimus ir kt.. Taip pat krūtininė stuburo dalis yra dažna uždegimų, degeneracinių pokyčių ir infekcijų vieta, kas taip pat gali sukelti skausmą. Viršutinės stuburo dalies skausmas dažnesnis jauname amžiuje, tačiau yra gan paplitęs ir tarp suaugusių, ypač daug laiko praleidžiančių sėdint, asmenų. Galimos dažnesnės patologijos krūtininėje stuburo dalyje yra padidinta kifozė, ankilozinis spondiloartritas, Šauermano liga ir kt.. Tačiau kaip ir juosmeninėje stuburo dalyje, degeneraciniai pakitimai nebūtinai koreliuoja su skausmu, todėl krūtininės stuburo dalies skausmas taip pat gali būti nespecifinis. Skausmo gydymas, kaip ir kitų stuburo sričių,

(12)

pirmiausia siūlomas konservatyvus. Tinkama priemonė – kineziterapija salėje ir vandenyje, fizioterapija. Chirurginis gydymas tik neveikiant konservatyvaus gydymo priemonėms arba esant rimtesnėms patologijoms (32,33).

Stuburo srities skausmo kilmė dažnai būna daugiaveiksmė. Įtakos skausmo vystymuisi turi ne vien patologiniai pokyčiai, bet ir mūsų kasdieniai įpročiai, kaip pvz., ilgalaikė statinė padėtis, neergonominė darbo aplinka, netaisyklingas daiktų kėlimas ir kt. (20). Kaklinės stuburo dalies skausmas dažnai sumažėja nepaisant to ar taikomas gydymas ar ne, tačiau negydomas beveik 50proc. asmenų pasikartoja vėl (7). Krūtininės dalies skausmo vystymuisi įtakos gali turėti daugybė skirtingų patologijų, tačiau ne visada nustatyti degeneraciniai pakitimai ar kiti sutrikimai koreliuoja su skausmu. Todėl kartais skausmas įvardinamas kaip nespecifinis. Kaklinės ir krūtininės dalies skausmo gydymui veiksmingos konservatyvios priemonės, kaip pvz., kineziterapija. Chirurginis gydymas siūlomas tik jei konservatyvios priemonės nepadeda arba yra nustatomos rimtesnės patologijos (32,33).

1.3 Sėdimas darbas ir griaučių – raumenų sistema

Griaučių – raumenų sistemos (GRS) sutrikimai išlieka tarp pagrindinių, negalią sukeliančių priežasčių, visame pasaulyje (34). Griaučių – raumenų sistemos ligos yra įvairios būklės turinčios įtakos šiai sistemai ir yra susijusios su skausmu bei sutrikusia funkcine veikla (35). GRS sutrikimus lemia daug faktorių, susidedančių iš sudėtingos atskirų veiksnių ir fizinės bei psichosocialinės aplinkos sąveikų (36). GRS susirgimų su amžiumi daugėja, todėl daugiau iššūkių kyla vidutinio amžiaus darbingiems asmenims (37).

Ilgalaikė statinė padėtis turi įtakos vystantis griaučių – raumenų sistemos sutrikimams. Dėl ilgai trunkančio, nepertraukiamo sėdėjimo didėja stuburo tarpslanksteliniams diskams tenkanti apkrova, silpsta gilieji nugaros raumenys, kinta laikysena (3).

Paplitusi nuomonė, kad griaučių – raumenų sistemos sutrikimus dažniausiai patiria fizinį darbą dirbantys asmenys. Tačiau nuo šių sutrikimų labai dažnai kenčia ir sėdimą darbą dirbantys asmenys. Biuro darbuotojai dažniausiai skundžiasi kaklo ir viršutinės nugaros dalies skausmu (8). Šiuos simptomus stiprina darbo krūvis, ilgos darbo valandos prie kompiuterio, psichologinis stresas ir darbo vietos ergonomikos trūkumas. Ilgalaikis nepertraukiamas sėdėjimas sukelia raumenų perkrovas dėl priverstinio ilgalaikio raumenų aktyvumo (9).

Nors kai kurie darbuotojai gali dirbti, turėdami GRS sutrikimų, kitiems reikalavimai darbe gali neatitikti individualių galimybių dėl patiriamo skausmo (38). Todėl didėja ankstyvo pasitraukimo iš darbo rizika (39). GRS sutrikimus gali neigiamai paveikti ir sustiprinti psichosocialinė aplinka

(13)

darbe, kuomet yra trumpas laikas užduoties atlikimui, maža sprendimų priėmimo laisvė bei socialinės paramos stoka (40).

Griaučių – raumenų sistemos susirgimai sukelia skausmą ir sutrikdo funkcinę veiklą (35). Šiems sutrikimams vystytis įtakos turi ilgalaikė statinė padėtis (3). Griaučių – raumenų sistemos sutrikimus taip pat neigiamai veikia psichosocialinė aplinka. Simptomus sukeltus GRS sutrikimų stiprina stresas ir darbo vietos ergonomikos trūkumas (9).

1.4 Sėdimas darbas ir sveikatinimas

Didėja darbdavių ir darbuotojų domėjimasis sveikatinimu darbo vietoje. Tyrimais įrodyta, kad fizinis aktyvumas yra tinkama prevencinė priemonė sveikatos sutrikimams. Fizinis aktyvumas ne tik padeda gerinti fizinę būklę, bet ir mažina stresą (41). Įrodyta, kad asmenims užsiimantiems aktyvia fizine veikla patiriamo streso intensyvumas yra mažesnis, o atsigavimas po streso – greitesnis (42).

Sėdimą darbą dirbantys asmenys, kaip pagrindines fizinio aktyvumo mažėjimo priežastis įvardina: nuovargį, blogą nuotaiką po darbo dienos, didelį darbo krūvį (43). Po mankštos, intensyvesnio pasivaikščiojimo ar kitos fiziškai aktyvios veiklos, kitą rytą jaučiamės energingesni, labiau pailsėję. Dienos metu lengviau įsitraukti į darbą ir psichologiškai atsiriboti nuo stresą sukeliančių faktorių (44).

Visuomenės sveikatos institucijų skatinamos sveikatinimo darbe iniciatyvos yra sukurtos gerinti sveikatą mažinant rizikos veiksnius ir aktyviai užkertant kelią ligoms. Šios programos paprastai apima intervencijas mažinančias stresą, kūno svorį, mažinant rūkymą ir alkoholio vartojimą, gerinant mitybą ir didinant fizinį aktyvumą (45). Šios intervencijos sulaukia teigiamų rezultatų (46). Todėl vis dažniau įmonės siūlo įvairias programas darbuotojams, kaip strategiją, kuri galėtų sumažinti darbuotojams skirtas sveikatos priežiūros išlaidas, įdarbinti naujus darbuotojus, pagerinti įmonės įvaizdį, gerinti darbuotojų produktyvumą (45).

Literatūroje aprašytos veiksmingos fizinio aktyvumo iniciatyvos, gerinant darbuotojų fizinį pajėgumą ir mažina griaučių raumenų sistemos sutrikimų sukeltą skausmą ir nuovargį (47–49). Fizinio aktyvumo programos pagerina darbuotojų raumenų jėgą, lankstumą ir laikysenos kontrolę (45). Taip pat padeda išvengti kai kurių griaučių – raumenų sistemos sutrikimų, turi įtakos nedarbingumo atostogoms, mažina sveikatos priežiūros išlaidas. Darbuotojai rečiau patiria naujus skausmo epizodus (50). Sveikatos stiprinimo programos sėkmingai mažina riziką darbuotojų sveikatai (45).

(14)

Fizinio aktyvumo intervencijos darbo vietoje turi teigiamų pasekmių tiek darbuotojui tiek darbdaviui. Tokios programos kelia konkrečius tikslus:

• Darbuotojui: padidinti fizinę ištvermę, raumenų jėga, sąnarių mobilumą, pagerinti laikyseną, sumažinti skausmą, depresiją, padėti kontroliuoti stresą.

• Darbdaviui: gerinti darbuotojų produktyvumą, gerinti institucinį įvaizdį, mažinti darbuotojų kaitą ir sveikatos priežiūros išlaidas (45).

Griaučių – raumenų sistemos sutrikimų simptomams mažinti siūlomos kelios priemonės ir metodai:

1. Trumpos pertraukėles, kurių metu būtų pakeista kūno padėtis ir sumažinta apkrova stuburui, atsiradusi nuo nepertraukiamo ilgalaikio sėdėjimo. Tokių pertraukėlių metu galima atsistoti, pasivaikščioti arba atlikti kelis specialius pratimus, skirtus ištemti ilgai dirbusius arba aktyvinti, kurį laiką neaktyviais buvusius, raumenis (10).

2. Reguliuojamo aukščio stalas – leidžia darbuotojams keisti sėdimą padėtį stovima. Sėdint galima sureguliuoti stalo aukštį, kad darbuotojas sėdėdamas galėtų išlaikyti stuburą neutralioje padėtyje. Taip neapkraunami lenkiamieji stuburo raumenys, kurie paprastai pervargsta esant per žemam stalui.

3. Kamuoliai sėdėjimui – sumažina stuburui tenkančią apkrovą ir turi panašų poveikį kaip ir žmogui esant vandenyje.

4. Nestabilios pagalvėlės ant kėdės – poveikis panašus kaip ir sėdint ant kamuolių. Tačiau pagalvėlės užima mažiau vietos, yra pigesnės, o esant poreikiui visada gali būti nuimamos nuo kėdės palikus įprastą sėdėjimo paviršių.

Sveikatinimas darbo vietoje svarbus ir darbuotojams ir darbdaviams. Darbuotojai patiria mažiau griaučių – raumenų sistemos sutrikimų sukeltų simptomų, o darbdaviai gerina įmonės įvaizdį, didina darbuotojų produktyvumą ir sumažina sveikatos priežiūrai skirtas lėšas (45). Fizinio aktyvumo programos kartu su darbo vietos pritaikymu gerina darbuotojų fizinę būklę ir mažina griaučių – raumenų sistemos sutrikimų sukeltą skausmą ir nuovargį (47–49).

(15)

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

2.1 Tyrimo organizavimas

Tyrimo atlikimui buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-SR(M)-140 (Priedas Nr.1). Tyrime buvo kviečiami dalyvauti asmenys, kurie atitiko įtraukimo į tyrimą kriterijus:

• moterys, dirbančios sėdimą darbą;

• jauno ir vidutinio amžiaus (nuo 30 iki 65 metų amžiaus) moterys.

Visos tyrimo dalyvės buvo supažindintos su tyrimo organizavimu, jo eiga, tyrimo ir poveikio metodais bei pasirašė informuoto sutikimo formą.

Tyrimas atliktas 2019 metais vienoje iš didžiųjų Kauno miesto ligoninių. Tiriamosios dirba administracijoje, personalo ir ekonomikos skyriuose.

Tyrimo dalyvės atsitiktine tvarka buvo suskirstytos į dvi grupes: 1. Kontrolinę grupę

2. Tiriamąją grupę

Tiriamosios grupės tiriamosios darbo pertraukėlių metu atliko darbo autorės sudarytą fizinių pratimų programą. Tiriamųjų buvo prašoma per darbo dieną turėti 2 pertraukėles, kurių metu būtų atliekama specialiai sudaryta fizinių pratimų programa. Vieną pratimų programą vienos pertraukėlės metu sudarė 3 skirtingi pratimai, kuriems atlikti buvo skirtos 5-7 minutės. Tiriamosios prieš fizinių pratimų programos atlikimą buvo apmokytos kaip teisingai atlikti skirtingus fizinių pratimų programos pratimus. Pratimai buvo skirti:

1. Kaklo ir krūtininės stuburo dalies raumenų stiprinimui; 2. Peties sąnario mobilumo didinimui

3. Stuburo judesių mobilumo didinimui

4. Stuburo kaklinės ir krūtininės dalies raumenų tempimui.

Kontrolinės grupės tiriamosios šio tyrimo metu neatlikinėjo fizinių pratimų programos savo darbo vietoje.

Tiriamųjų ištyrimas buvo atliktas pirmojo ištyrimo metu ir pakartotas po 8 savaičių (antrojo ištyrimo metu).

2.2. Tiriamieji

Tyrimo pradžioje tyrime sutiko dalyvauti 30 moterų. Tačiau penkios tiriamosios grupės tiriamosios nevykdė pratimų darbo vietoje programos, todėl jų duomenys į tolimesnę rezultatų analizę nebuvo įtraukti.

(16)

Tiriamųjų amžius buvo nuo 32 iki 65 metų. Anketinės apklausos rezultatų analizė parodė, kad didžioji dalis tyrimo dalyvių darbe sėdėdamos praleidžia 7 – 8 valandas per dieną (1 pav.).

1 pav. Tiriamųjų laikas darbe, praleistas sėdimoje padėtyje Tiriamojoje grupėje buvo 10 moterų, kontrolinėje – 15.

Tiriamosios ir kontrolinės grupės pagal amžių (Z=-0,7; p=-0,486) ir darbe praleidžiamą laiką sėdimoje padėtyje (χ2_{=1,04; p=0,307) buvo homogeniškos.}

2.3 Tyrimo metodai

Tyrime naudoti tokie tyrimo metodai: 1. Anketinė apklausa:

a. Darbo autorės sudaryta anketinė apklausa; b. Skaitinė analoginė skausmo skalė (SAS); c. Daugiamatis nuovargio inventorius (MFI-20). 2. Raumenų jėgos matavimas:

a. Dr. Wolff Back – Check testavimo sistema; b. Dinamometrija rankiniu dinamometru. 3. Kūno laikysenos vertinimas:

a. Galvos pasvirimo į priekį kampas; b. Pečių aukščio simetrijos vertinimas. 4. Matematinė statistinė duomenų analizė.

2.3.1.

Anketinė apklausa

Tiriamosioms buvo pateikta darbo autorės sudaryta anketinė apklausa, kurioje tiriamųjų buvo klausiama apie jų amžių, laiką, kurį jos praleidžia darbe sėdimoje padėtyje. Taip pat anketoje

(17)

buvo klausiama ar po darbo dienos jos jaučia skausmą ir raumenų nuovargį. Jei tiriamosios pažymi atsakymą „taip“, prašoma patikslinti skausmo ir raumenų nuovargio lokalizaciją. Galimi pasirinkimo variantai: 1) Galva; 2) Kaklas; 3) Pečiai; 4) Rankos; 5) Viršutinė nugaros dalis; 6) Juosmuo 7) Kryžmuo, dubuo; 8) Kojos. Leidžiama pažymėti kelias lokalizacijas.

Jaučiamo skausmo intensyvumui įvertinti taip pat buvo naudojama skaitinė analoginė

skausmo (SAS) skalė. Šioje skalėje naudojami 11 atskaitos taškų, nurodančių skausmo stiprumą:

nuo 0 iki 10, kai 0 – nėra skausmo, 10 – nepakeliamas skausmas. Tiriamosios buvo prašoma įvardinti skaičių, kuris geriausiai apibūdina jaučiamą skausmą balais (2 pav.) (51). Jei tiriamoji įvardino kelias skausmo lokalizacijas, vertinant skausmo stiprumą prašoma galvoti apie skausmingiausią sritį.

2 pav. Skaitinė analoginė skausmo skalė

Nuovargiui įvertinti buvo naudojamas Daugiamatis nuovargio inventorius (MFI-20) (Priedas Nr.4). Klausimyną sudaro 20 klausimų. Po kiekvienu klausimu yra nubrėžti 5 langeliai. Tiriamoji turi pažymėti vieną langelį, nurodydama kaip labai sutinka su aukščiau parašytu teiginiu. Kuo labiau tiriamoji nesutinka su teiginiu, tuo arčiau dešinės pusės, t.y. teiginio „Ne, tai netiesa“, brėžia kryželį „X“. Kuo labiau tiriamoji sutinka su teiginiu, tuo arčiau kairės pusės, t.y. teiginio „Taip, tai tiesa“, brėžia kryželį „X“. Kiekvienas klausimas yra vertinamas balais. Vertinimas balais nuo 1 iki 5 priskiriamas klausimams 1, 3, 4, 6, 7, 8, 11, 12, 15, 20. Likusiems klausimams – 2, 5, 9, 10, 13, 14, 16, 17, 18, 19 – atliekamas atvirkštinis vertinimas – nuo 5 iki 1. Kuo aukštesnė surinktų balų suma, tuo didesnis tiriamojo jaučiamas nuovargis. Pagal šį klausimyną išskiriami keli nuovargio tipai (52):

1.

Bendras nuovargis (1, 5, 12, 16 klausimai)

2.

Fizinis nuovargis (2, 8, 14, 20 klausimai)

3.

Sumažėjęs aktyvumas (3, 6, 10, 17 klausimai)

4.

Sumažėjusi motyvacija (4, 9, 15, 18 klausimai)

5.

Protinis nuovargis (7, 11, 13, 19 klausimai)

2.3.2. Raumenų jėgos vertinimas

Raumenų jėga buvo matuojama panaudojant Dr. Wolff Back – Check testavimo sistemą ir rankinį dinamometrą.

Nėra skausmo

Nepakeliamas skausmas

(18)

Kaklo ir liemens raumenų jėgai įvertinti buvo naudojama Dr. Wolff Back-Check testavimo

sistema. Tai elektroninis raumenų jėgos vertinimo prietaisas. Šiuo prietaisu matuojama nugaros,

viršutinių ir apatinių galūnių maksimali izometrinė raumenų jėga, kilogramais. Naudojami du įvertinimo jutikliai ir nejudantis, pastovus pasipriešinimas uždaroje kinetinėje grandinėje (53). Kompiuterinė programa pagal tiriamojo amžių, ūgį ir svorį apskaičiuoja gautus rezultatus ir pagal gautus duomenis nurodo raumenų stiprumą: 1 - stiprus; 2 - susilpnėjęs; 3 - silpnas.

Buvo vertinama:

• kaklo lenkėjų, tiesėjų ir šoninių lenkėjų raumenų jėga (3 pav.);

A B C

3 pav. Kaklo lenkėjų (A), tiesėjų (B) ir šoninių lenkėjų (C) raumenų jėgos vertinimas Dr. Wolff Back – Check testavimo sistema

• liemens lenkėjų, tiesėjų ir šoninių lenkėjų raumenų jėga (4 pav.).;

A B C

4 pav. Liemens lenkėjų (A), tiesėjų (B) ir šoninių lenkėjų (C) raumenų jėgos vertinimas Dr. Wolff Back – Check testavimo sistema

(19)

• krūtinės raumenų jėga, atliekant stūmimą rankomis (5 pav.);

5 pav. Krūtinės raumenų jėgos vertinimas Dr. Wolff Back – Check testavimo sistema

• viršutinės nugaros raumenų jėga, atliekant traukimą rankomis (6 pav.).

6 pav. Viršutinės nugaros raumenų jėgos vertinimas Dr. Wolff Back – Check testavimo sistema Plaštakos griebimo raumenų jėga vertinta naudojant rankinį dinamometrą (7 pav). Mokslinėje literatūroje dinamometrija nurodoma kaip objektyvi vertinimo metodika, tinkama įvertinti viršutinės galūnės raumenų jėgą. Vertinimo metu tiriamųjų buvo prašoma atsisėsti, ranka per alkūnės sąnarį sulenkta 90˚ kampu. Dinamometru vertinta kairės ir dešinės plaštakos griebimo raumenų jėga kilogramais (54).

(20)

7 pav. Plaštakos raumenų jėgos vertinimas dinamometru

2.3.3. Kūno laikysenos vertinimas

Vertinant tiriamųjų kūno laikysenos ypatumus, buvo vertinama galvos padėtis sagitalioje plokštumojes bei stebima pečių padėtis.

Galvos padėtis vertinta išmatuojant galvos pasvirimo į priekį kampą. Tiriamosioms buvo pažymima septintojo kaklo slankstelio (7) vieta odai nekenksmingu markeriu. Kiekviena tiriamoji nufotografuota sėdimoje padėtyje, iš šono. Kompiuterinės programos pagalba nuotraukoje buvo nubrėžiama tiesė, jungianti C7 slankstelį ir kramslį, ir horizontalė per C7 slankstelį (8 pav.). Tiesių susijungimo vietoje apskaičiuotas kampo dydis. Kuo kampas smailesnis, tuos galvos pasvirimas į priekį yra didesnis ir tokia galvos laikysena laikoma labiau netaisyklinga (55).

8 pav. Galvos pasvirimo į priekį kampo matavimas

Pečių aukščio simetrija frontalioje plokštumoje buvo vertinama tiriamosioms įprastai

(21)

2.3.4. Matematinė statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 22“ programinę įrangą. Kokybiniai duomenys pateikiami procentais. Kiekybiniai duomenys pateikiami kaip mediana (me), minimali reikšmė (min), maksimali reikšmė (max) ir aritmetinis vidurkis (x) – me (min; max; x).

Dviem priklausomoms imtims palyginti taikytas Wilcoxon kriterijus. Dviem nepriklausomoms imtims palyginti taikytas Mano-Whitney kriterijus. Skirtumai, kai p<0,05 laikyti statistiškai reikšmingais.

Kokybinių duomenų homogeniškumui tikrinti naudojamas χ2_{kriterijus (χ}2_{; p). Dviejose}

priklausomose imtyse kokybiniams duomenims palyginti naudojamas McNemar kriterijus (p). Kokybiniams duomenims tarp dviejų nepriklausomų imčių palyginti naudojamas χ2_(χ2_{; p).}

Grafinis duomenų vaizdavimas atliktas naudojant „IBM SPSS Statistics 22“ ir „Microsoft Excel“ programinę įrangą. Pateikiamas pavyzdys, pagal kurį bus atvaizduojami šio darbo rezultatai (9 pav.).

9 pav. Stačiakampė diagrama (boxplot) Maksimali reikšmė

Trečias kvartilis

Mediana

Pirmas kvartilis Minimali reikšmė

(22)

3. REZULTATAI

3.1 Anketinės apklausos rezultatai

3.1.1 Tiriamųjų jaučiamo skausmo ypatumai ir kaita

Vertinant tiriamųjų jaučiamą skausmą, anketinės apklausos būdu buvo vertinama skausmo lokalizacija ir skausmo intensyvumas (SAS skalė).

Kontrolinėje grupėje, pirmojo tyrimo metu, skausmą jautė daugiau kaip pusė tiriamųjų. Antrojo tyrimo metu, šioje grupėje skausmą taip pat jautė daugiau kaip pusė tiriamųjų (10 pav.) - statistiškai reikšmingas skirtumas tarp skirtingų tyrimų nenustatytas (p=1).

Tiriamojoje grupėje, prieš tyrimą, dauguma tiriamųjų jautė skausmą. Antrojo tyrimo metu, skausmą jaučiančių tiriamųjų skaičius keitėsi (10 pav.), tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas tarp tyrimų šioje grupėje taip pat nenustatytas (p=1).

Lyginant jaučiamo skausmo dažnumo rezultatus pirmojo tyrimo metu, skirtumas tarp grupių nenustatytas (χ2_{=0,53; p=0,467). Lyginant grupių rezultatus antrojo tyrimo metu, skirtumas tarp}

grupių taip pat nenustatytas (χ2_{=0,03; p=0,861).}

10 pav. Tiriamųjų procentinis pasiskirstymas pagal jaučiamą skausmą, pirmojo ir antrojo tyrimų metu

Kontrolinėje grupėje pirmojo ir antrojo tyrimų metu daugiausia tiriamųjų skausmą jautė pečiuose ir viršutinėje nugaroje, šiek tiek mažiau – kakle, juosmenyje ir kojose. Mažiausia dalis tiriamųjų skausmą jautė rankose (11 pav.).

67% 80% 67% 70% 60% 65% 70% 75% 80% 85%

Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė I tyrimas II tyrimas T iriam ų jų p asis k irst ym as p agal jau čiam ą s k ausm ą, %

(23)

11 pav. Tiriamųjų procentinis pasiskirstymas pagal jaučiamo skausmo vietą kontrolinėje grupėje, pirmojo ir antrojo tyrimų metu

Tiriamojoje grupėje pirmojo tyrimo metu daugiausia tiriamųjų skausmą jautė kakle, viršutinėje nugaroje ir pečiuose. Antrojo tyrimo metu skausmingiausios vietos išliko tos pačios: kaklas, viršutinė nugara ir pečiai. Pirmojo ir antrojo tyrimų metu kontrolinėje grupėje tiriamosios skausmo nejuto galvoje, rankose ir kryžmens srityje (12 pav.).

12 pav. Tiriamųjų procentinis pasiskirstymas pagal jaučiamo skausmo vietą tiriamojoje grupėje, pirmojo ir antrojo tyrimų metu

20% 13% 27% 7% 27% 20% 13% 20% 20% 7% 27% 0% 27% 20% 13% 20% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30%

Kaklas Galva Pečiai Rankos Viršutinė nugara

Juosmuo Kryžmuo Kojos I tyrimas II tyrimas T iriam ų jų p asis k irst ym as p agal jaučiam o sk au sm o viet ą, % Kontrolinė grupė 50% 0% 40% 0% 50% 10% 0% 10% 20% 0% 10% 0% 30% 10% 0% 0% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

Juosmuo Kryžmuo Kojos I tyrimas II tyrimas Ti riam ųjų pasi ski rst ym as pagal jaučiam o sk au sm o viet ą, % Tiriamoji grupė

(24)

Kontrolinėje grupėje skausmo intensyvumo pagal SAS mediana pirmojo tyrimo metu buvo 4 (0; 6; 3,13) balai. Antrojo tyrimo metu skausmo intensyvumo mediana buvo 4 (0; 6; 3) balai. Vertinant skausmo intensyvumą šioje grupėje, tyrimo eigoje statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (Z=-1,41; p=0,157) (13 pav.).

Tiriamojoje grupėje skausmo intensyvumo pagal SAS mediana pirmojo tyrimo metu buvo 4 (0; 6; 3,5) balai. Antrojo tyrimo metu skausmo intensyvumo mediana šioje grupėje buvo 1 (0; 3; 1,1) balas. Skausmo intensyvumas šioje grupėje tyrimo eigoje statistiškai reikšmingai sumažėjo (Z=-2,56; p=0,011) (13 pav.).

Lyginant abiejų grupių SAS skalės rezultatus pirmojo tyrimo metu statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (U=72; p=0,865). Palyginus skausmo intensyvumo rezultatus skirtingose grupėse antrojo tyrimo metu, tiriamojoje grupėje skausmo intensyvumas buvo mažesnis nei kontrolinėje grupėje (U=38,5; p=0,035) (13 pav.).

13 pav. SAS skalės rezultatai kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse pirmojo ir antrojo tyrimų metu * - p<0,05, lyginant SAS skalės rezultatus tiriamojoje grupėje pirmojo ir antrojo tyrimų metu ** - p<0,05, lyginant SAS skalės rezultatus kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse antrojo tyrimo metu

3.1.2. Tiriamųjų jaučiamo nuovargio ypatumai ir kaita

Vertinant tiriamųjų nuovargio ypatumus, anketinės apklausos būdu buvo vertinama jaučiamo raumenų nuovargio lokalizacija ir nuovargio intensyvumas (Daugiamatis nuovargio inventorius (MFI-20)). S AS sk alės r ez u ltat ai, b alai s

(25)

Kontrolinėje grupėje, pirmojo tyrimo metu, raumenų nuovargį jautė didžioji dalis tiriamųjų. Antrojo tyrimo metu nuovargį šioje grupėje jautė daugiau tiriamųjų (14 pav.), tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (p=1).

Tiriamojoje grupėje, pirmojo tyrimo metu visos tiriamosios jautė raumenų nuovargį. Antrojo tyrimo metu, šioje grupėje, taip pat visos tiriamosios jautė raumenų nuovargį (14 pav.) – statistiškai reikšmingas skirtumas tyrimo eigoje nenustatytas (p=1).

Lyginant grupių rezultatus pirmojo tyrimo metu, skirtumas tarp grupių nenustatytas (χ2=1,45; p=0,229). Lyginant grupių rezultatus antrojo tyrimo metu, skirtumas taip pat nenustatytas (χ2_{=0,69; p=0,405).}

14 pav. Tiriamųjų procentinis pasiskirstymas pagal jaučiamą nuovargį, pirmojo ir antrojo tyrimų metu

Kontrolinėje grupėje pirmojo tyrimo metu daugiausia tiriamųjų raumenų nuovargį jautė kakle ir pečiuose, mažiausia – rankose. Antrojo tyrimo metu šioje grupėje, daugiausia tiriamųjų raumenų nuovargį jautė kakle, pečiuose ir viršutinėje nugaros dalyje. Mažiausia, kaip ir pirmojo tyrimo metu – rankose. (15 pav.)

87% 100% 93% 100% 80% 85% 90% 95% 100% 105%

Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė I tyrimas II tyrimas T iriam ų jų p asis k irst ym as p agal jaučiam ą n u ovar gį, %

(26)

15 pav. Tiriamųjų procentinis pasiskirstymas pagal jaučiamo raumenų nuovargio vietą, pirmojo ir antrojo tyrimų metu

Tiriamojoje grupėje, pirmojo tyrimo metu, daugiausia tiriamųjų raumenų nuovargį jautė kakle ir viršutinėje nugaroje, mažiausia – galvoje ir kryžmens srityje. Antrojo tyrimo metu, daugiausia tiriamųjų raumenų nuovargį jautė kakle ir viršutinėje nugaroje, raumenų nuovargio nejautė – galvoje, rankose ir kryžmens srityje. (16 pav.)

16 pav. Tiriamųjų procentinis pasiskirstymas pagal jaučiamo raumenų nuovargio vietą, pirmojo ir antrojo tyrimo metu

67% 27% 53% 20% 33% 33% 27% 27% 67% 27% 53% 13% 40% 33% 27% 27% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

Juosmuo Kryžmuo Kojos I tyrimas II tyrimas T iriam ų jų p asis k irst ym as p agal jaučiam o n u ovar gio vi etą, % Kontrolinė grupė 70% 10% 40% 20% 70% 30% 10% 30% 70% 0% 30% 0% 60% 30% 0% 20% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

Juosmuo Kryžmuo Kojos I tyrimas II tyrimas T iriam ų jų p asis k irst ym as p agal jaučiam o n u ovar gio vi etą, % Tiriamoji grupė

(27)

Kontrolinėje grupėje, pirmojo tyrimo metu, daugiamačio nuovargio inventoriaus (MFI-20) rezultatų mediana buvo 42 (27; 67; 45,6) balai. Antrojo tyrimo metu, testo rezultatų mediana buvo 45 (35; 77; 47,8) balai. Tyrimo eigoje testo rezultatai šioje grupėje statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z=-1,19; p=0,231) (17 pav.).

Tiriamojoje grupėje, pirmojo tyrimo metu, daugiamačio nuovargio inventoriaus (MFI-20) rezultatų mediana buvo 57 (24; 65; 50,9) balai. Antrojo tyrimo metu, testo rezultatų mediana buvo 43,5 (26; 68; 43,8) balai. Tyrimo eigoje testo rezultatai šioje grupėje statistiškai reikšmingai pasikeitė, nuovargis sumažėjo (Z=-2,25; p=0,024) (17 pav.).

Lyginant skirtingų grupių tiriamųjų nuovargio rezultatus, pirmojo tyrimo metu statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (U=48,5; p=0,141). Antrojo tyrimo metu, tarp grupių statistiškai reikšmingas skirtumas taip pat nenustatytas (U=63; p=0,505) (17 pav.).

17 pav. Daugiamačio nuovargio inventoriaus (MFI-20) rezultatai, pirmojo ir antrojo tyrimo metu * - p<0,05 lyginant MFI-20 testo rezultatus tiriamojoje grupėje pirmojo ir antrojo tyrimo metu

3.2 Raumenų jėgos vertinimo rezultatai

Vertinant raumenų jėgą buvo naudojama Dr. Wolff Back – Check testavimo sistema kaklą ir liemenį lenkiančių, tiesiančių ir į šoną lenkiančių, bei krūtinės ir viršutinės nugaros raumenų jėgos vertinimui. Plaštakos griebimo jėga vertinta rankiniu dinamometru.

M FI -20 te sto r ez u ltat ai, b alai s

(28)

3.2.1. Dr. Wolff Back-Check testavimo sistemos rezultatai

3.2.1.1. Kaklą lenkiančių raumenų jėgos rezultatai

Kontrolinėje grupėje kaklą lenkiančių raumenų jėgos mediana pirmojo tyrimo metu buvo 7,5 (1,5; 13; 7) kilogramo. Antrojo tyrimo metu raumenų jėgos mediana šioje grupėje buvo 7,5 (2; 13; 7,1) kilogramo. Tyrimo eigoje kaklą lenkiančių raumenų jėga kontrolinėje grupėje statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z=-1,73; p=0,083) (18 pav.).

Tiriamojoje grupėje kaklą lenkiančių raumenų jėgos mediana pirmojo tyrimo metu buvo 6 (2,5; 9,5; 6) kilogramai. Antrojo tyrimo metu raumenų jėgos mediana šioje grupėje buvo 6,2 (2,5; 9,5; 6,2) kilogramo. Tyrimo eigoje kaklą lenkiančių raumenų jėga tiriamojoje grupėje statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z=-1,34; p=0,180) (18 pav.).

Lyginant kaklą lenkiančių raumenų jėgą tarp grupių pirmojo tyrimo metu statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (U=62; p=0,469). Antrojo tyrimo metu statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių taip pat nenustatytas (U=66; p=0,616) (18 pav.).

18 pav. Kaklą lenkiančių raumenų jėga kilogramais pirmojo ir antrojo tyrimų metu

Kontrolinėje grupėje pirmojo tyrimo daugumos tiriamųjų kaklą lenkiantys raumenys buvo stiprūs, mažesnei daliai – šiek tiek susilpnėję ir mažiausiai - silpni. Antrojo tyrimo metu daugumos tiriamųjų raumenys taip pat buvo stiprūs, daugiau tiriamųjų nei pirmojo tyrimo metu turėjo šiek tiek susilpnėjusius raumenis, tačiau nebuvo tiriamųjų su silpnais raumenimis (19 pav.).

Tiriamojoje grupėje pirmojo tyrimo metu daugumos tiriamųjų kaklą lenkiantys raumenys buvo stiprūs, mažesnei daliai – šiek tiek susilpnėję. Antrojo tyrimo metu šioje grupėje visų

tiriamųjų kaklą lenkiantys raumenys buvo stiprūs (19 pav.).

Kak lą l en kian čių r au m en ų jė ga, k g

(29)

19 pav. Tiriamųjų procentinis pasiskirstymas pagal kaklą lenkiančių raumenų stiprumą pirmojo ir antrojo tyrimo metu

3.2.1.2. Kaklą tiesiančių raumenų jėgos rezultatai

Kontrolinėje grupėje kaklą tiesiančių raumenų jėgos mediana pirmojo tyrimo metu buvo 8,5 (5; 15; 9,2) kilogramo. Antrojo tyrimo metu raumenų jėgos mediana šioje grupėje buvo 9 (5; 15; 9,4) kilogramai. Tyrimo eigoje kaklą lenkiančių raumenų jėga šioje grupėje statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z=-1,63; p=0,102) (20 pav.).

Tiriamojoje grupėje kaklą tiesiančių raumenų jėgos mediana pirmojo tyrimo metu buvo 6,2 (3,5; 15; 7,2) kilogramo. Antrojo tyrimo metu raumenų jėgos mediana šioje grupėje buvo 7,2 (4; 15;

80% 90% 13% _10% 7% 0% 20% 40% 60% 80% 100%

Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė Stiprūs Šiek tiek susilpnėję Silpni

T iriam ų jų p asis k irst ym as p agal k ak lą l en k ian čių r au m en ų jė gą , % I tyrimas 80% 100% 20% 0% 20% 40% 60% 80% 100%

T iriam ų jų p asis k irst ym as p agal k ak lą l en k ian čių r au m en ų jė gą , % II tyrimas

(30)

7,7) kilogramo. Tyrimo eigoje kaklą tiesiančių raumenų jėga šioje grupėje statistiškai reikšmingai padidėjo (Z=-2,71; p=0,007) (20 pav.).

Lyginant kaklą tiesiančių raumenų jėgą tarp grupių, pirmojo tyrimo metu statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (U=49,5; p=0,156). Antrojo tyrimo metu tarp grupių statistiškai reikšmingas skirtumas taip pat nenustatytas (U=51; p=0,182) (20 pav.).

20 pav. Kaklą tiesiančių raumenų jėga kilogramais pirmojo ir antrojo tyrimų metu * - p<0,05 lyginant kaklą tiesiančių raumenų jėgą tiriamojoje grupėje pirmojo ir antrojo tyrimų

metu

Kontrolinėje grupėje pirmojo tyrimo metu beveik pusės tiriamųjų kaklą tiesiantys raumenys buvo šiek tiek susilpnėję, mažiau – stiprūs ir mažiausiai – silpni. Antrojo tyrimo metu gauti analogiški rezultatai (21 pav.)

Tiriamojoje grupėje pirmojo tyrimo metu vienodai daliai tiriamųjų buvo nustatyti šiek tiek susilpnėję ir silpni kaklą tiesiantys raumenys, mažiausiai daliai tiriamųjų – stiprūs raumenys. Antrojo tyrimo metu daugiau nei pusei tiriamųjų nustatyti šiek tiek susilpnėję kaklą tiesiantys raumenys. Stiprūs ir silpni raumenys nustatyti vienodai daliai tiriamųjų (21 pav.).

Kak lą tie sian čių r au m en ų jė ga, k g

(31)

21 pav. Tiriamųjų procentinis pasiskirstymas pagal kaklą tiesiančių raumenų stiprumą pirmojo ir antrojo tyrimo metu

3.2.1.3. Kaklą į kairę lenkiančių raumenų jėgos rezultatai

Kontrolinėje grupėje į kairę kaklą lenkiančių raumenų jėgos mediana pirmojo tyrimo metu buvo 7,5 (4,5; 15; 8,4) kilogramo. Antrojo tyrimo metu raumenų jėgos mediana šioje grupėje buvo 7,5 (4,5; 15; 8,4) kilogramo. Tyrimo eigoje šioje grupėje kaklą į kairę lenkiančių raumenų jėga statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z=-1,41; p=0,157) (22 pav.).

Tiriamojoje grupėje į kairę kaklą lenkiančių raumenų jėgos mediana pirmojo tyrimo metu buvo 6,7 (2,5; 9,5; 6,3) kilogramo. Antrojo tyrimo metu raumenų jėgos mediana šioje grupėje buvo 7 (2,5; 9,5; 6,3) kilogramai. Tyrimo eigoje šioje grupėje kaklą į kairę lenkiančių raumenų jėga statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z=-1; p=0,317) (22 pav.).

33% 20% 47% 40% 20% 40% 0% 10% 20% 30% 40% 50%

T iriam ų jų p asis k irst ym as p agal k ak lą tie sian čių r au m en ų jė gą , % I tyrimas 33% 20% 47% 60% 20% 20% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

T iriam ų jų p asis k irst ym as p agal k ak lą tie sian čių r au m en ų jė gą , % II tyrimas

(32)

Lyginant į kairę kaklą lenkiančių raumenų jėgą tarp grupių pirmojo tyrimo metu statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (U=47,5; p=0,126). Antrojo tyrimo metu tarp grupių statistiškai reikšmingas skirtumas taip pat nenustatytas (U=48,5; p=0,140) (22 pav.).

22 pav. Kaklą į kairę lenkiančių raumenų jėga pirmojo ir antrojo tyrimų metu

Kontrolinėje grupėje pirmojo ir antrojo tyrimų metu, daugumos tiriamųjų kaklą į kairę lenkiantys raumenys buvo stiprūs, dalies tiriamųjų raumenys – šiek tiek susilpnėję. (23 pav.)

Tiriamojoje grupėje pirmojo ir antrojo tyrimų metu taip pat daugumos tiriamųjų kaklą į kairę lenkiantys raumenys buvo stiprūs, dalies tiriamųjų raumenys – šiek tiek susilpnėję. (23 pav.)

93% 80% 7% 20% 0% 20% 40% 60% 80% 100%

I tyrimas T iriam ų jų p asis k irst ym as p agal k ak lą į k airę lenk ian čių r au m en ų jė gą , % Kak lą į k airę lenk ian či ų r au m en ų jė ga, k g

(33)

23 pav. Tiriamųjų procentinis pasiskirstymas pagal kaklą į kairę lenkiančių raumenų stiprumą pirmojo ir antrojo tyrimo metu

3.2.1.4. Kaklą į dešinę lenkiančių raumenų jėgos rezultatai

Kontrolinėje grupėje į dešinę kaklą lenkiančių raumenų jėgos mediana pirmojo tyrimo metu buvo 6,5 (3,5; 12; 7,3) kilogramo. Antrojo tyrimo metu šioje grupėje raumenų jėgos mediana buvo 6,5 (3,5; 12,5; 7,5) kilogramo. Tyrimo eigoje kontrolinėje grupėje į dešinę kaklą lenkiančių raumenų jėga statistiškai reikšmingas nepasikeitė (Z=-1,63; p=0,102) (24 pav.).

Tiriamojoje grupėje į dešinę kaklą lenkiančių raumenų jėgos mediana pirmojo tyrimo metu buvo 6 (2,5; 11,5; 6) kilogramai. Antrojo tyrimo metu šioje grupėje raumenų jėgos mediana buvo 6,2 (2,5; 11,5; 6,1) kilogramo. Tyrimo eigoje į dešinę kaklą lenkiančių raumenų jėga statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z=-1,73; p=0,083) (24 pav.).

Lyginant į dešinę kaklą lenkiančių raumenų jėgą tarp grupių pirmojo tyrimo metu statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (U=51,5; p=0,191). Antrojo tyrimo metu tarp grupių statistiškai reikšmingas skirtumas taip pat nenustatytas (U=54,5; p=0,254) (24 pav.).

93% 80% 7% 20% 0% 20% 40% 60% 80% 100%

II tyrimas T iriam ų jų p asis k irst ym as p agal k ak lą į k airę lenk ian čių r au m en ų jė gą , %

(34)

24 pav. Kaklą į dešinę lenkiančių raumenų jėga pirmojo ir antrojo tyrimų metu

Kontrolinėje grupėje pirmojo tyrimo metu, daugiau nei pusės tiriamųjų kaklą į dešinę lenkiantys raumenys buvo stiprūs, likusių – šiek tiek susilpnėję. Antrojo tyrimo metu gautas analogiškas rezultatas. (25 pav.)

Tiriamojoje grupėje pirmojo tyrimo metu, daugiau nei pusės tiriamųjų kaklą į dešinę lenkiantys raumenys buvo stiprūs, likusių – šiek tiek susilpnėję. Antrojo tyrimo metu didesnei daliai, nei pirmojo tyrimo metu, tiriamųjų raumenys buvo stiprūs, likusiems – šiek tiek susilpnėję. (25 pav.).

53% 60% 47% 40% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

I tyrimas T iriam ų jų p asis k irst ym as p agal k ak lą į d ešin ę lenk ia n čių r au m en ų jė gą , % Kakl ą į deši nę le nk ian či ų r aum enų jė ga, k g

(35)

25 pav. Tiriamųjų procentinis pasiskirstymas pagal kaklą į dešinę lenkiančių raumenų stiprumą pirmojo ir antrojo tyrimo metu

3.2.1.5. Liemenį lenkiančių raumenų jėgos rezultatai

Kontrolinėje grupėje liemenį lenkiančių raumenų jėgos mediana pirmojo tyrimo metu buvo 15,5 (7,5; 25,5; 16,2) kilogramų. Antrojo tyrimo metu liemenį lenkiančių raumenų jėgos mediana šioje grupėje buvo 15 (6,5; 26; 16,1) kilogramų. Tyrimo eigoje raumenų jėga šioje grupėje statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z=0, p=1) (26 pav.).

Tiriamojoje grupėje liemenį lenkiančių raumenų jėgos mediana pirmojo tyrimo metu buvo 10,5 (7,5; 24; 12,2) kilogramų. Antrojo tyrimo metu šioje grupėje liemenį lenkiančių raumenų jėgos mediana buvo 10,5 (7,5; 24; 12,3) kilogramų. Tyrimo eigoje raumenų jėga šioje grupėje taip pat statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z=-1,41; p=0,157) (26 pav.).

Lyginant liemenį lenkiančių raumenų jėgą tarp grupių pirmojo tyrimo metu statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (U=44; p=0,085). Antrojo tyrimo metu raumenų jėgos skirtumas tarp grupių taip pat nenustatytas (U=45; p=0,094) (26 pav.).

53% 80% 47% 20% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%

II tyrimas Ti riam ųjų pasi ski rst ym as pagal k ak lą į d ešin ę lenk ia n čių r au m en ų jė gą , %

(36)

26 pav. Liemenį lenkiančių raumenų jėga pirmojo ir antrojo tyrimo metu

Kontrolinėje grupėje pirmojo tyrimo metu, daugiau nei pusės tiriamųjų liemenį lenkiantys raumenys buvo šiek tiek susilpnėję, mažiau nei pusei – silpni ir mažiausiai daliai – stiprūs. Antrojo tyrimo metu gautas analogiškas rezultatas. (27 pav.)

Tiriamojoje grupėje pirmojo tyrimo metu, daugiau nei pusės tiriamųjų liemenį lenkiantys raumenys buvo silpni, mažesnei daliai – šiek tiek susilpnėję ir mažiausiai – stiprūs. Antrojo tyrimo metu gautas analogiškas rezultatas (27 pav.).

13% 10% 54% 20% 33% 70% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

I tyrimas Ti riam ųjų pasi ski rst ym as pagal li em en į len k ian čių r au m en ų jė gą , % Li em enį le nki ančių r au m enų j ėga, kg

(37)

27 pav. Tiriamųjų procentinis pasiskirstymas pagal liemenį lenkiančių raumenų stiprumą pirmojo ir antrojo tyrimo metu

3.2.1.6. Liemenį tiesiančių raumenų jėgos rezultatai

Kontrolinėje grupėje liemenį tiesiančių raumenų jėgos mediana pirmojo tyrimo metu buvo 13 (6,5; 44; 17,4) kilogramų. Antrojo tyrimo metu raumenų jėgos mediana šioje grupėje buvo 13,5 (6,5; 44; 17,5) kilogramų. Tyrimo eigoje liemenį tiesiančių raumenų jėga statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z=-1,13; p=0,257) (28 pav.).

Tiriamojoje grupėje liemenį tiesiančių raumenų jėgos mediana pirmojo tyrimo metu buvo 9,2 (6; 25; 12,1) kilogramo. Antrojo tyrimo metu raumenų jėgos mediana šioje grupėje buvo 9,2 (6; 25; 12,1) kilogramo. Tyrimo eigoje liemenį tiesiančių raumenų jėga šioje grupėje taip pat nepasikeitė (Z=-1; p=0,317) (28 pav.).

Lyginant liemenį lenkiančių raumenų jėgą tarp grupių pirmojo tyrimo metu statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (U=43,5; p=0,080). Antrojo tyrimo metu tarp grupių skirtumas taip pat nenustatytas (U=44,5; p=0,090) (28 pav.).

13% 10% 54% 20% 33% 70% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

II tyrimas T iriam ų jų p asis k irst ym as p agal li em en į len k ian čių r au m en ų jė gą , %

(38)

28 pav. Liemenį tiesiančių raumenų jėga pirmojo ir antrojo tyrimų metu

Kontrolinėje grupėje pirmojo tyrimo metu, daugumos tiriamųjų liemenį tiesiantys raumenys buvo silpni, mažesnės dalies – šiek tiek susilpnėję ir mažiausios – stiprūs. Antrojo tyrimo metu gautas analogiškas rezultatas. (29 pav.)

Tiriamojoje grupėje pirmojo tyrimo metu, daugumos tiriamųjų liemenį tiesiantys raumenys buvo silpni, mažesnės dalies – šiek tiek susilpnėję. Po tyrimo gautas analogiškas rezultatas. (29 pav.)

7% 20% 20% 73% 80% 0% 20% 40% 60% 80% 100%

I tyrimas T iriam ų jų p asis k irst ym as p agal li em en į tie sian čių r au m en ų jė gą , % L iem en į tie sian čių r au m en ų jė ga, k g

(39)

29 pav. Tiriamųjų procentinis pasiskirstymas pagal liemenį tiesiančių raumenų stiprumą pirmojo ir antrojo tyrimo metu

3.2.1.7. Liemenį į kairę lenkiančių raumenų jėgos rezultatai

Kontrolinėje grupėje liemenį į kairę lenkiančių raumenų jėgos mediana pirmojo tyrimo metu buvo 11,5 (6; 29,5; 14) kilogramo. Antrojo tyrimo metu raumenų jėgos mediana šioje grupėje buvo 11,5 (6; 29,5; 14,1) kilogramo. Tyrimo eigoje raumenų jėga kontrolinėje grupėje statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z=-1,41; p=0,157) (30 pav.).

Tiriamojoje grupėje liemenį į kairę lenkiančių raumenų jėgos mediana pirmojo tyrimo metu buvo 9,7 (3; 20; 10,8) kilogramo. Antrojo tyrimo metu raumenų jėgos mediana šioje grupėje buvo 10,2 (3; 20; 11,1) kilogramo. Tyrimo eigoje raumenų jėga šioje grupėje taip pat statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z=-1,85; p=0,063) (30 pav.).

Lyginant liemenį į kairę lenkiančių raumenų jėgą tarp grupių pirmojo tyrimo metu skirtumas nenustatytas (U=62; p=0,470). Antrojo tyrimo metu tarp grupių skirtumas taip pat nenustatytas (U=65,5; p=0,597) (30 pav.). 7% 20% 20% 73% 80% 0% 20% 40% 60% 80% 100%

II tyrimas Ti riam ųjų pasi ski rst ym as pagal li em en į tie sia n čių r au m en ų jė gą , %

(40)

30 pav. Liemenį į kairį lenkiančių raumenų jėga pirmojo ir antrojo tyrimų metu

Kontrolinėje grupėje pirmojo tyrimo metu daugumos tiriamųjų liemenį į kairę lenkiantys raumenys buvo stiprūs, mažesnė dalis – šiek tiek susilpnėję ir mažiausiai tiriamųjų – silpni. Antrojo tyrimo metu gautas analogiškas rezultatas (31 pav.).

Tiriamojoje grupėje pirmojo tyrimo metu daugiau nei pusės tiriamųjų liemenį į kairę lenkiantys raumenys buvo stiprūs, mažiau – šiek tiek susilpnėję ir mažiausiai – silpni. Antrojo tyrimo metu daugiau nei pusės tiriamųjų raumenys buvo stiprūs, likusių – šiek tiek susilpnėję. (31 pav.)

73% 60% 20% 30% 7% 10% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

I tyrimas T iriam ų jų p asis k irst ym as p agal liem en į į k airę lenk ian čių r au m en ų jė gą , % L iem en į į k airę lenk ian čių r au m en ų jė ga , k g

(41)

31 pav. Tiriamųjų procentinis pasiskirstymas pagal liemenį į kairę lenkiančių raumenų stiprumą pirmojo ir antrojo tyrimo metu

3.2.1.8. Liemenį į dešinę lenkiančių raumenų jėgos rezultatai

Kontrolinėje grupėje į dešinę liemenį lenkiančių raumenų jėgos mediana pirmojo tyrimo metu buvo 11,5 (6,5; 40,5; 15,7) kilogramų. Antrojo tyrimo metu raumenų jėgos mediana šioje grupėje buvo 11 (6,5; 40; 15,6) kilogramų. Tyrimo eigoje šioje grupėje statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (Z=-1; p=0,317) (32 pav.).

Tiriamojoje grupėje į dešinę liemenį lenkiančių raumenų jėgos mediana pirmojo tyrimo metu buvo 10,5 (2; 22; 11,2) kilogramų. Antrojo tyrimo metu šioje grupėje raumenų jėgos mediana buvo 10,7 (2,5; 22; 11,4) kilogramų. Tyrimo eigoje statistiškai reikšmingas skirtumas šioje grupėje taip pat nenustatytas (Z=-1,63; p=0,102) (32 pav.).

Lyginant į dešinę liemenį lenkiančių raumenų jėgą tarp grupių pirmojo tyrimo metu statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (U=62; p=0,470). Antrojo tyrimo metu skirtumas tarp grupių taip pat nenustatytas (U=64,5; p=0,560) (32 pav).

73% 70% 20% 30% 7% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

II tyrimas Ti riam ųjų pasi ski rst ym as p agal liem en į į k airę lenk ian čių r au m en ų jė gą , %