Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, VI kursas, 7 grupė Medicinos studijų programa
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros
Baigiamasis mokslinis darbas
GYVENSENOS RIZIKOS VEIKSNIAI IR ŠIRDIES IR
KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ RIZIKA
Darbą parengė: Greta Mitkutė Darbo vadovė: Prof. Dr. Dalia Lukšienė
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3
2. PADĖKA ... 5
3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
5. SANTRUMPOS ... 7 6. SĄVOKOS ... 8 7. ĮVADAS ... 9 8. DARBO TIKSLAS ... 10 9. DARBO UŽDAVINIAI ... 10 10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11 11. TYRIMO METODIKA ... 16 12. REZULTATAI ... 20
12.1 Tiriamojo kontingento charakteristika ... 20
12.2 Gyvensenos rizikos veiksnių dažnis tarp žmonių, kuriems nustatytas ir kuriems nenustatytas pirmasis ŠKL įvykis... 22
12.3 Gyvensenos veiksnių sąsajų su pirmu ŠKL įvykiu vertinimas ... 24
12.4 Asmenų, sergančių ŠKL, kliūtys ir sunkumai susiję su gyvensenos rizikos veiksnių korekcija ... 27
13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 30
14. IŠVADOS ... 33
15. REKOMENDACIJOS ... 34
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 35
3
1. SANTRAUKA
Autorė: Greta Mitkutė
Pavadinimas: Gyvensenos rizikos veiksniai ir širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizika.
Tikslas: Įvertinti gyvensenos veiksnių sąsajas su ŠKL rizika ir išsiaiškinti, žmonių, kurie susirgo ŠKL, pagrindinius gyvensenos rizikos veiksnių kontrolės aspektus.
Uždaviniai: Nustatyti gyvensenos rizikos veiksnių dažnį tarp žmonių, kuriems per stebėjimo laikotarpį diagnozuotas pirmasis ŠKL įvykis bei tarp tų, kuriems šis įvykis nebuvo nustatytas. Įvertinti gyvensenos rizikos veiksnių sąsajas su pirmo ŠKL įvykio rizika. Išsiaiškinti, žmonių, kurie susirgo ŠKL, pagrindinius gyvensenos rizikos veiksnių kontrolės aspektus.
Metodai: Tyrimą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje siekiant įvertinti gyvensenos rizikos veiksnių sąsajas su pirmo ŠKL įvykio rizika, buvo analizuota LSMU MA Kardiolologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijos mokslininkų, kurie 2006-2008 metais dalyvavo tarptautiniame tyrime Health, Alcohol and Psychosocial factors In Eastern Europe (HAPIEE) surinkta duomenų bazė. Iš atsitiktiniu būdu Kauno gyventojų registro atrinktųjų, apklausoje dalyvavo 45-74 metų 7087 tiriamieji (3218 vyrai ir 3869 moterys). Vidutinė stebėjimo trukmė buvo 8,46±2,51 metai vyrams ir 9,06±1,85 metai moterims. Antroje tyrimo dalyje atliekamas pusiau struktūrizuotas kokybinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti žmonių, kurie sirgo ŠKL, pagrindinius gyvensenos rizikos veiksnių kontrolės aspektus. Statistinei tyrimo duomenų analizei taikėme proporcingų rizikų daugiaveiksnį Cox modelį. Prognozinei požymių reikšmei pirmo ŠKL įvykio rizikai išreikšti naudoti rizikų santykiai (RS) su 95 proc. pasikliautinuoju intervalu (PI).
Rezultatai: Per stebėjimo laikotarpį vyrų grupėje nustatytas beveik dvigubai didesnis pirmųjų ŠKL įvykių skaičius lyginant su moterimis (atitinkamai 14,4 proc. ir 7,3 proc., p<0,001). Tyrimo duomenimis nustatyta, kad per 10 stebėjimo metų vyrų grupėje rūkymas reikšmingai didino pirmo ŠKL įvykio riziką lyginant su nerūkančiais (RS=1,28; p<0,001). Tiek moterims, tiek vyrams fizinis aktyvumas mažino pirmo ŠKL įvykio riziką (RS=0,99; p<0,001). Dažnas mėsos ir retas grūdinės kilmės produktų vartojimas; virtų daržovių ir bulvių vartojimas didino pirmo ŠKL įvykio riziką moterų grupėje (atitinkamai RS=1,12 (p=0,009) ir RS=1,09 (p=0,04)). Kokybinio tyrimo metu nustatyti dažniausi įvardijami sunkumai, kurie trukdo pacientams koreguoti gyvensenos rizikos veiksnius: susiformavę įpročiais, mažos pajamos ir laiko stoka.
Išvados: Gyvensenos rizikos veiksniai tokie kaip rūkymas bei nesveiki mitybos įpročiai - dažnas mėsos ir retas grūdinės kilmės produktų vartojimas vyrų grupėje; virtų daržovių ir bulvių vartojimas moterų grupėje didino pirmo ŠKL įvykio riziką. Ir atvirkščiai fizinis aktyvumas mažino pirmo ŠKL įvykio riziką tiek vyrams tiek moterims.
4
SUMMARY
Author: Greta Mitkutė
Title: Lifestyle risk factors and risk of cardiovascular disease (CVD)
Aim: To evaluate the relationship between lifestyle factors and the risk of CVD and elucidate the main lifestyle risk factor control aspects in people with CVD.
Objectives: To determine the frequency of lifestyle risk factors between people who were diagnosed with the first CVD event and those who were not diagnosed with CVD during the observation period. To evaluate the links between lifestyle risk factors and the risk of CVD. To elucidate the main lifestyle risk factor control aspects in people who have developed CVD.
Methods: The study consists of two parts. In the first part, the database collected by the researchers of the Population Research Laboratory of the Institute of Cardiology, LSMU MA, who participated in the international study Health, Alcohol and Psychosocial Factors In Eastern Europe (HAPIEE) in 2006-2008. Data were analyzed in order to assess the links between lifestyle risk factors and the risk of the first CVD event. 7087 subjects aged 45-74 were randomly selected from Kaunas Population Register and participated in the survey (3218 men and 3869 women). The mean follow-up was 8.46±2.51 years for men and 9.06±1.85 years for women. In the second part of the study, a semi-structured qualitative study is conducted to elucidate the main aspects of lifestyle risk factors control in people with CVD. We applied the multivariate Cox model of proportional risk for the statistical analysis of the study data. Hazard ratios (HR) and 95% confidence intervals (CI) were estimated by the multivariate Cox proportional hazards regression for the first event of CVD.
Results: During the follow-up period, the number of first CVD events was almost twice as high in men as in women (14.4% and 7.3%, respectively, p<0.001). The study found that smoking significantly increased the risk of the first CVD event in the male group over 10 years of follow-up compared to non-smokers (HR=1.28; p<0.001). For both women and men, physical activity reduced the risk of the first CVD event (HR=0.99; p<0.001). Frequent consumption of meat and rare cereals increased the risk of first CVD event as consumption of cooked vegetables and potatoes in the female group (HR=1.12 (p=0.009) and HR=1.09 (p=0.04), respectively). A qualitative study identified the most common difficulties that prevent patients from adjusting lifestyle risk factors: established habits, low income, and lack of time.
Conclusions: Lifestyle risk factors such as smoking and unhealthy eating habits - frequent consumption of meat and rare grains in the male group; consumption of cooked vegetables and potatoes in the female group increased the risk of the first event of CVD. Conversely, physical activity reduced the risk of the first CVD event in both men and women.
5
2. PADĖKA
Autorė dėkinga baigiamojo magistrinio darbo vadovei Prof. Dr. Daliai Lukšienei už jos pagalbą baigiamojo magistrinio darbo rašymo metu ir LSMUL MA Kardiologijos instituto mokslininkams, atlikusiems HAPIEE tyrimą ir leidusiems pasinaudoti turima duomenų baze, atliekant pirmą ir antrą šio darbo uždavinį.
3. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Leidimo pavadinimas: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras Leidimo numeris: BEC-MF-44
7
5. SANTRUMPOS
ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos KMI – kūno masės indeksas MetS – metabolinis sindromas
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos χ2 – Chi kvadrato kriterijus
SR – santykinė rizika
PI – pasikliautinasis intervalas HR – hazard ratio
HAPIEE – Health, Alcohol, Psychosocial factors In Eastern Europe CVD – cardiovascular disease
8
6. SĄVOKOS
Širdies ir kraujagyslių ligos – tai širdies ir kraujagyslių sutrikimų grupė, kuri apima hipertenziją, koronarines širdies, smegenų ir periferinių kraujagyslių ligas, širdies nepakankamumą, reumatines ir įgimtas širdies ligas ar kardiomiopatijas.
9
7. ĮVADAS
Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) – tai širdies ir kraujagyslių sutrikimų grupė, kuri apima hipertenziją, koronarines širdies, smegenų ir periferinių kraujagyslių ligas, širdies nepakankamumą, reumatines ir įgimtas širdies ligas ar kardiomiopatijas [1].
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis kiekvienais metais miršta apie 17 milijonų žmonių visame pasaulyje nuo ŠKL, tai sudaro 30 proc. visų mirčių. 7,3 milijonai įvyksta dėl vainikinių širdies ligų ir 6,2 milijonai dėl insulto. Prognozuojama, kad 2030 metais šios priežasties mirtingumas jau sieks 23,6 milijonus [2]. ŠKL išlieka pirma dažniausia mirties priežastis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje [3].
Nors širdies infarktas ir insultas yra pagrindinės mirties priežastys visame pasaulyje, tačiau 80 proc. priešlaikinių mirčių būtų galima išvengti kontroliuojant šių lėtinių ligų rizikos veiksnius, tokius kaip rūkymas, nesveika mityba ir fizinis neaktyvumas. Būtina užkirsti kelią pirmiems ŠKL įvykiams, kurie vis dar išlieka vieni dažniausių pasaulyje, nes nepalankios baigtys paliečia ne tik pacientą ar artimuosius, bet ir valstybę dėl brangios medicininės priežiūros [4].
Nustatyta, kad daugiau nei 60 proc. visų sergančiųjų ŠKL buvo nutukę asmenys. Per pastaruosius tris dešimtmečius nutukusių žmonių skaičiai sparčiai augo, kas rodo taip pat proporcingai didėjantį ligų skaičių [5]. Tačiau duomenys nėra vienareikšmiški, nes ne visi kurie buvo nutukę sirgo ŠKL. Tai rodo, kad šių ligų atsiradimui įtakos gali turėti ir kiti gyvensenos veiksniai. Tyrimai rodo, kad kitas galimai koreguojamas veiksnys yra aukštasis išsilavinimas, kuris reikšmingai mažina ŠKL riziką lyginant su žemo išsilavinimo tiriamaisiais [6].
Darbo aktualumas. Lietuvoje dažniausiai atliekami kiekybiniai tyrimai siekiant išsiaiškinti
veiksnius, turinčius įtakos ŠKL, tačiau vis dar stokojama mokslinių kokybinių tyrimų, kurie leistų išsiaiškinti ir geriau suprasti sunkumus, su kuriais susiduria pacientai koreguojant rizikos veiksnius. Šio darbo privalumas – gyvensenos veiksnių galinčių turėti įtakos pirmo ŠKL įvykio atsiradimui bei tų veiksnių kontrolės aspektų tarp sergančiųjų, leidžiančių įsigilinti į paciento savijautą ir problemas, kurios kyla koreguojant ŠKL rizikos veiksnius, visapusiškas atskleidimas taikant tyrimo metodų trianguliaciją. Ši dalis svarbi pacientų gydymui, gyvenimo kokybės gerinimui ir duomenys gali būti vertingi ŠKL profilaktikai.
10
8. DARBO TIKSLAS
Įvertinti gyvensenos veiksnių sąsajas su širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir išsiaiškinti, žmonių, kurie susirgo ŠKL, pagrindinius gyvensenos rizikos veiksnių kontrolės aspektus.
9. DARBO UŽDAVINIAI
1. Nustatyti gyvensenos rizikos veiksnių dažnį tarp žmonių, kuriems per stebėjimo laikotarpį diagnozuotas pirmasis ŠKL įvykis bei tarp tų, kuriems šis įvykis nebuvo nustatytas.
2. Įvertinti gyvensenos rizikos veiksnių sąsajas su pirmo ŠKL įvykio rizika.
3. Išsiaiškinti žmonių, kurie susirgo ŠKL, pagrindinius gyvensenos rizikos veiksnių kontrolės aspektus.
11
10.
LITERATŪROS APŽVALGA
Širdies ir kraujagyslių ligų (toliau – ŠKL) atsiradimui įtakos gali turėti tiek gyvensenos rizikos veiksniai, tokie kaip nesveiki mitybos įpročiai, rūkymas, fizinis neaktyvumas, tiek kiti gyvensenos faktoriai, tokie kaip – antsvoris ar žemas išsilavinimas [7–10]. Sumažėjęs fizinis aktyvumas, padidėjęs didelio kaloringumo maisto ir gėrimų suvartojimas lemia nutukimą [10,11]. Taip pat nesilaikant sveikos mitybos principų, propaguojant žalingus įpročius sąlygojamas kraujotakos sistemos ligų vystymasis. Sveikatos priežiūros specialistai dėl didėjančio Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirštamumo nuo ŠKL rekomenduoja koreguoti gyvensenos, ir su jais susijusius, rizikos veiksnius, kad sumažintume ŠKL riziką ir užtikrintume geresnę gyvenimo kokybę.
Nesveiki mitybos įpročiai
Lietuvoje atliktų gyventojų mitybos tyrimų duomenys parodė, kad Lietuvos gyventojų pagrindiniai maisto pasirinkimo kriterijai yra skonis ir kaina ir tik maža dalis apklaustųjų renkasi maistą sveikatos gerinimui ar ligų profilaktikos tikslais [12]. Produktų pasirinkimo aspektai paaiškina blogėjančią gyventojų mitybos būklę [12]. Gyventojai gausiai vartoja riebalus, ypač gyvulinės kilmės, taip pat riebius pieno produktus, kurie yra gausūs sočiųjų riebalų rūgščių, todėl didėja išeminių širdies ligų riziką [13]. Tik trečdalis tiriamųjų suvartoja rekomenduojamą kiekį, t.y. 260 g daržovių ir vaisių per dieną [12]. Kauno mieste atliktas tyrimas parodė, kad šviežių vaisių ir daržovių suvartojimas mažėja didėjant amžiui [14]. Grūdinės kilmės produktus kasdien vartoja tik kas antras lietuvis, tačiau vartojimas su amžiumi didėja [12,14]. Mažiau nei pusė respondentų (40,2 proc.) mano, kad jų mityba yra tinkama. Didesnės dalies (39,8 proc.) Lietuvos gyventojų nuomone jų mityba nėra palanki sveikatai ir neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų, o tai lemia ŠKL vystymąsi [12].
Skirtingi mitybos įpročiai gali daryti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį organizmui ir širdies ir kraujagyslių sistemai priklausomai nuo pasirinktų produktų, jų vartojimo dažnio ir kiekio. Raudonos ir apdorotos mėsos vartojimas yra susijęs su trumpesniu išgyvenamumu ir padidėjusia ŠKL rizika [12]. Tuo tarpu dieta, turininga vaisiais, daržovėmis, riešutais turi priešingą efektą, t.y. sumažina šią riziką [15–18]. Atliktas švedų kohortinis tyrimas įrodė, kad padidintas raudonos mėsos suvartojimas yra susijęs su mirtingumo nuo ŠKL rizika (SR=1,29; 95proc., PI 1,14-1,46) [16]. Tyrimas, kuriame dalyvavo virš 100 tūkst. tiriamųjų, įrodė, kad net 1 porcijos (50g) raudonos mėsos suvartojimas per dieną gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Vartojant neapdorotą raudoną mėsą (SR=1,1; 95proc., PI 1,06-1,14) yra mažesnė rizika susirgti ŠKL lyginant su apdorotą mėsą valgančiaisiais (SR=1,16; 95proc., PI 1,09-1,23) [18]. Tuo tarpu žmonės, kurie valgė daugiau vaisių ir daržovių, ribojo raudonos
12 mėsos suvartojimą buvo mažiau linkę sirgti ŠKL [17].
Britai tyrė vyrus suskirstydami juos į tris grupes pagal mitybos įpročius. Pirmoji grupė vartojanti daug raudonos mėsos produktų, baltą duoną, keptas bulves yra siejama su dažnesniu rūkymu, dideliu alkoholio kiekio vartojimu, nejudrumu. Šioje grupėje didesnis sergamumas ŠKL yra siejamas su antrinėmis priežastimis sąlygotomis mitybos principų. Sausainiai, šokoladas, saldainiai – daug cukraus turintys produktai mirtingumą nuo ŠKL padidina 47 proc.(95 proc.; PI 1,06-2,04). Net ir natūralus cukrus esantis šviežiai spaustose sultyse, meduje ar sirupe gali didinti ŠKL riziką [19]. Mityba praturtinta žuvimi, pilno grūdo produktais, vaisiais ir daržovėmis sumažina ŠKL mirties riziką trečdaliu (ŠS=0,68; 95 proc.; 0,47-0,98) [20]. Amerikos širdies asociacijos atlikti tyrimai rodo, kad tieriamieji vartoję žuvį 1-2 kartus per savaitę rečiau sirgo ŠKL [21]. Pilnagrūdžių produktų vartojimas bent tris kartus per dieną (apie 90 g) siejamas su 22 proc. mažesnė ŠKL rizika [8]. Dažnesnis vaisių ir daržovių vartojimas yra siejamas su mažesne mirčių rizika (ypač ŠKL) [9]. Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas rodo, kad kiaušinių valgymas didina ŠKL 17 proc., o kiekviena papildomai suvartota kiaušinio pusė taip pat didina šią tikimybę (SR=1,06; 95 proc. PI 1,03-1,10) [22].
Kanados universitetinės ligoninės mitybos tyrimų centre atliktais tyrimais įrodyta, kad laikantis mažai angliavandenių turinčios dietos (toliau - LCD) suteikia žmogaus organizmui daugiau naudos lyginant su mažai riebalų turinčia dieta (toliau - LFD). Pastaroji dieta vertinama net kaip didinanti ŠKL riziką [23]. Atlikus metaanalizę, kurioje dalyvavo 1141 nutukę tiriamieji ir laikėsi LCD, tyrimo duomenys atskleidė žymų svorio sumažėjimą (-7,04 kg; 95 proc., -7,20/-6,88), KMI (-2,09 kg/m2; 95 proc., -2,15/-2,04), sAKS (-4,81 mmHg; 95 proc., -5,33/-4,29), dAKS (-3,10 mmHg; 95 proc., -3,45/-2,74), TG (-29,71 mg dL-1; 95 proc., -31,99/-27,44) sumažėjimą. Mažai angliavandenių praturtintos dietos laikymasis yra palankus tiek svorio, tiek teigiamam ŠKL rizikos faktorių koregavimui [24]. O mitybos racioną papildžius graikiniais riešutais (15 proc. energijos), gaunamas teigiamas efektas svorio, MTL ir sAKS mažinimui [15].
Fizinis aktyvumas
Fizinio aktyvumo mažėjimas yra viena pagrindinių nutukimo priežasčių [25]. Modernėjančioje visuomenėje mažėja fizinio darbo pramonėje, žemės ūkyje, statybose ir kituose sektoriuose, todėl vis didesnė prasmę įgauna fizinis aktyvumas laisvalaikiu. 2012 m. atlikta Lietuvos apžvalga rodo, kad 29,7 proc. apklaustųjų laisvalaikį leidžia užsiimdami didelio ar vidutinio intensyvumo fizine veikla [26]. Lietuvoje stebimas didėjantis fizinį aktyvumas laisvalaikio metu, kuris vis dėlto išlieka nepakankamas [13]. 53,8 proc. respondentų galime priskirti didelio fizinio aktyvumo grupei ir net ketvirtadalį apklaustųjų – žemo. Lietuvoje pasyvesnė fizinė veikla stebima tarp vyresnio
13 amžiaus (45-74 m.) žmonių, moterų ir žemesnį nei aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų [26]. Tiriant Lietuvos miesto gyventojus, nustatyta, kad didelis fizinis aktyvumas vyrų grupėje pirmojo ŠKL įvykio tikimybę sumažino 22 proc. [27].
Reguliari fizinė veikla yra raktas į sveiką gyvenimo būdą ir ligų prevenciją. Reguliarūs pratimai, nepriklausomai nuo kūno kompozicijos, yra susiję su žemesniu ŠKL paplitimu [28]. Fizinis neaktyvumas, net ir nesant svorio prieaugiui, didina ŠKL išsivystymo riziką ir mirties tikimybę [29]. Net ir vidutinio sunkumo aerobiniai pratimai palaiko sveikesnę organų sistemą. Tyrimo metu buvo tikrinami Hadza stovyklos dalyviai ir vertinami jų rizikos veiksniai. Tiriamieji sportavo (134,92+-8,6 min/d.) ir jiems nebuvo nustatyti rizikos veiksniai galintys sukelti ŠKL [29]. Atlikta metaanalizė parodė, kad sėslų gyvenimo stilių sumažinus iki 3h per dieną gyvenimo trukmė prailgėja dviem metais [30].
Didelis fizinis aktyvumas yra susijęs ne tik su mažesne ŠKL rizika, bet ir su ilgesne gyvenimo trukme. Nepriklausomai nuo aktyvumo tipo, ar tai būtų vaikščiojimas, dviračių sportas, namų ruošos darbai, sodininkystė, visi iš jų turi sąsają su 12-35 proc. mažesne mirties rizika [31]. Įvertinus įvairias sporto kryptis prieita išvados, kad vis dėlto didžiausią teigiamą poveikį sveikatai daro dviračių sportas. Vyrų užsiimančių juo gyvenimo trukmė prailgėjo net 3,3 metais (95 proc., PI 2,5-4,2), moterų 2,7 metais (95 proc., PI 1,9-3,5) [31].
Rūkymas
Rūkymas plačiai paplitęs tarp Lietuvos gyventojų. 2016 metų duomenimis bent kartą gyvenime rūkė 66,6 proc. 15-64 metų amžiaus Lietuvoje gyvenančių piliečių [32]. Didžiausias rūkymo paplitimas stebimas 25-34 metų amžiaus asmenų grupėje, jie vidutiniškai surūko 13,5 cigaretės per dieną. Dažnesnis rūkymas stebimas vyrų tarpe ir tarp aukštesnį išsilavinimą turinčių piliečių. Lyginant 2012 m. ir 2016 m. stebimas nuolat rūkančių asmenų sumažėjimas, tačiau padažnėjo nereguliariai rūkančiųjų asmenų Lietuvoje [32]. Lietuvoje 31 metus tirta Lietuvos populiacija, kuriai nustatyta, kad rūkymas neabejotinai didina mirtingumą nuo ŠKL [33].
Keletas metaanalizių iškėlė hipotezę, kad rūkymas didina riziką susirgti ŠKL [34]. Rūkantys, pasyvūs ir buvę rūkoriai susiduria su didesne rizika sirgti ŠKL lyginant su niekada to nedariusiais. Esami rūkoriai turi 49 proc. didesnį mirties pavojų nei nerūkantieji [34]. Irano visuomenės sveikatos centras 12 metų stebėjo rytinio Viduržemio jūros regiono suaugusius, kurie pradžioje tyrimo nesirgo jokiomis ŠKL [35]. Tyrime dalyvaujantieji, kurie rūkė daugiau kaip 21 cigaretę per dieną turėjo beveik 4 kartus didesnę riziką susirgti ŠKL (SR=3,79, 95 proc. PI, 2,25-6,37) lyginant su tais, kurie surūkydavo mažiau. O buvusių rūkalių, daugiau kaip prieš 15 metų, tikimybė susirgti yra beveik tokia
14 pat maža kaip niekad nerūkiusiųjų. Taigi, rizika yra tiesiogiai susijusi su surūkytų cigarečių skaičiumi per dieną [35]. Rūkymas yra ŠKL rizikos veiksnys, todėl ŠKL prevencijai turėtų būti skatinama atsisakyti šio įpročio [36].
Elektroninių cigarečių naudojimas iki šiol yra vertinamas kontraversiškai. Vieno tyrimo metu, kuriame dalyvavo 15863 tiriamieji, nebuvo pastebėta reikšmingo ryšio tarp ŠKL ir elektroninių cigarečių rūkymo [37]. Kitas mokslinis tiriamasis darbas aiškina, kad nikotinas vis tiek gaunamas rūkant elektronines cigaretes, todėl daro lygiai tokį pat žalingą poveikį kaip ir tradicinės cigaretės [38].
Antsvoris ir nutukimas
Statistiniai duomenys rodo, kad daugiau kaip trečdalis Lietuvos gyventojų turi antsvorį ir kas septintas yra nutukęs [39]. Didesnį svorį reikšmingai dažniau turi vyresnio amžiaus apklaustieji, t.y. 50-65 m. Nustatyta, kad tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų antsvoris ir nutukimas yra mažesnis nei tarp žemesnio, tačiau tarp vyrų didėjant išsilavinimui antsvorio paplitimas taip pat didėja. Nutukimas Lietuvoje yra didžiausias visame Baltijos regione, t.y. 15 proc. [40]. Lietuvoje 17 metų vykdyta studija stebėjo vidutinio amžiaus suaugusius ir tarp vyrų nustatė , kad didėjant nutukimui (KMI, juosmens ir klubų santykiui) didėja ir mirtingumas nuo ŠKL [41].
ŠKL rizika didėja, didėjant kūno svoriui. Įvykdžius 18948 suaugusių, sergančių ŠKL, apklausą ir palyginus normalų KMI turinčius respondentus (KMI<25 kg/m2) su viršsvorį turinčiaisias (KMI 25-29,9 kg/m2), pastarieji turi 33 proc. didesnį šansą susirgti ŠN (toliau – ŠN) (RR=1,33; 95 proc., PI 1,16-1,52) [25]. I laipsnio nutukimas (KMI 30-34,9 kg/m2) žymiai didina riziką susirgti ŠN ir gali siekti net iki 73 proc. lyginant su normalų svorį turinčiais pacientais (RR=1,73; 95 proc., PI 1,52-1,98). Esant II laipsnio (KMI 35-39,9 kg/m2) nutukimui ŠN rizika didėja net iki 85 proc. (RR=1,85; 95proc., PI 1,43-2,38). III laipsnio (KMI >40 kg/m2) nutukimą turinčių pacientų, rizika susirgti ŠN yra 189% didesnė nei tų, kurių svoris yra normalus (RR=2,89; 95proc., PI 1,94-4,31) [42]. Didėjantis KMI yra pagrindinis rizikos ŠKL veiksnys[43].
Riebalinio audinio pasiskirstymas yra dar vienas lemiantis ŠKL veiksnys. ŠKL dažnis didėja esant pilviniam arba centriniam nutukimui. Japonų mokslininkai atliko 10 metų trunkančius tyrimus ir nustatė, kad vyrai, kurie sirgo ŠKL, 22 proc. turėjo daugiau visceralinio riebalinio audinio nei tie, kurie buvo sveiki [43]. Taip pat visceraliniai riebalai daro didesnę įtaką ŠKL negu poodiniai arba retroperitoniniai (riebalų kaupimasis klubų ir sėdmenų srityse) [43]. Tiriamieji, kuriems nustatomas pilvinio tipo nutukimas, dažniau yra siejami su metaboliu sindromu (toliau – MetS) [44]. MetS apima ne tik nutukimą, bet ir dislipidemiją, hipertenziją, gliukozės tolerancijos sutrikimus. Kiekvienas veiksnys gali nepastebimai padidinti ŠKL riziką, bet šių veiksnių derinys didina tiek ligų riziką, tiek jų
15 sunkumą [44]. MetS yra siejamas su 53 proc. didesne rizika ŠKL pirmąjam įvykiuiįvykti, tokiam kaip insultas, infarktas ar kt. [27].
Tyrime, kuris truko daugiau nei 20 m. dalyvavo 6171 tiriamasis, normalaus svorio nutukimas apibūdinamas kaip normalus KMI ir didelis riebalinės masės kiekis, yra labai susijęs su ŠKL rizika. Lyginant didelę riebalų masę turinčius pacientus (>23,1 proc. vyrams, 33,3 proc. moterims) su mažai riebalų turinčia grupe, MetS pasireiškė 4 kartus dažniau pirmiesiems. Taip pat šie tiriamieji turėjo didesnę dislipidemijos, hipertenzijos (vyrams), ŠKL (moterims) tikimybę. Tiriamoji moterų grupė atskleidė 2,2 kartus didesnį mirtingumą nuo ŠKL (SR=2,2; 95 proc., PI 1,03-4,67) [45].
Nutukimas, o ypatingai centrinis, yra glaudžiai susijęs su hipertenzija. Esant nutukimui didėja natrio reabsorbcija inkstų kanalėliuose, blogėja natriurezė, padidėja esamas kraujo tūris – visa tai priveda prie hipertenzijos. Remiantis atliktais tyrimas mažiausiai du trečdaliai sergančiųjų hipertenzija yra tiesiogiai susiję su nutukimu [46].
Išsilavinimas
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis 2018 m. aukšto lygio išsilavinimą Lietuvoje sudarė beveik trečdalis gyventojų 32,2 proc.. Ši dalis Lietuvoje nuosekliai didėja lyginant su kitomis ES šalimis [47]. Atlikus tyrimą Kaune, rezultatai rodo, kad universitetinį išsilavinimą turintys tiriamieji propaguoja sveikesnę mitybą nei žemesnį išsilavinimą turintieji [14].
Žemas išsilavinimas yra vienas iš priežastinių ŠKL rizikos veiksnių [48–50]. Mažas išsimokslinimas yra traktuojamas kaip mokymasis ne daugiau kaip 10 metų [48]. Mendelijos atsitiktinių imčių tyrimo metu pastebėta, kad papildomi 3,6 metai mokymosi yra susiję su trečdaliu mažesniu ŠKL vystymusi (ŠS=0,67; 95 proc.; 0,59-0,77) [49]. Aukštasis išsilavinimas yra siejamas su mažesne tikimybe susirgti ŠKL [50].
Mokslinių tyrimų duomenimis gyvensenos rizikos veiksniai tokie kaip nesveiki mitybos įpročiai: mažas vaisių ar daržovių, grūdinės kilmės produktų suvartojimas, taip pat didelis raudonos mėsos ar saldumynų racionas ar rūkymas – nepriklausomai ar tai pasyvus rūkymas, metimas rūkyti ar elektroninės cigaretės, visi jie reikšmingai didino tikimybę susirgti ar numirti nuo ŠKL. Taip pat šią tikimybę didino veiksniai, tokie kaip nutukimas ir išsilavinimas. Didėjantis nutukimo laipsnis siejamas su proporcingai didėjančia ŠKL rizika. Tyrimų duomenimis, aukštasis išsilavinimas siejamas su mažesne šių ligų tikimybe.
16
11.
TYRIMO METODIKA
Tyrimą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje siekiant įvertinti gyvensenos rizikos veiksnių sąsajas su pirmo ŠKL įvykio rizika, buvo analizuota LSMU MA Kardiolologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijos mokslininkų, kurie 2006-2008 metais dalyvavo tarptautiniame tyrime Health, Alcohol and Psychosocial factors In Eastern Europe (HAPIEE) surinkta duomenų bazė. Antroje tyrimo dalyje atliekamas pusiau struktūrizuotas kokybinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti žmonių, kurie sirgo ŠKL, pagrindinius gyvensenos rizikos veiksnių kontrolės aspektus.
Pirma tyrimo dalis.
2006-2008 metais LSMU MA Kardiolologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijos mokslininkai dalyvavo tarptautiniame tyrime Health, Alcohol and Psychosocial factors In Eastern Europe (HAPIEE), kurių surinkta duomenų bazė buvo panaudota šiame tyrime. Iš atsitiktiniu būdu Kauno miesto gyventojų registro atrinktų 10940 45-74 metų gyventojų, apklausoje dalyvavo 7087 tiriamieji (3218 vyrai ir 3869 moterys) (dalyvavimo procentas – 64,8 proc.). Tarptautinis HAPIEE tyrimas buvo atliekamas ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Lenkijoje ir Čekijoje.
HAPIEE tyrimas buvo vykdomas vadovaujantis protokolu [51]. Pirminės apklausos metu buvo naudoti standartiniai klausimynai (išversti iš anglų kalbos į lietuvių) ir tokiu būdu surinkami duomenys apie socialines-demografines ir socialines-ekonomines charakteristikas bei gyvensenos veiksnius (rūkymo įpročiai, mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas ir kt.). Detali tiriamojo kontingento charakteristika pateikta rezultatų skyriuje.
Tiriamieji pagal išsilavinimą buvo suskirstyti į penkias kategorijas: pradinį, profesinį, vidurinį, koleginį ar universitetinį aukštesnį turintieji. Respondentai, turintys pradinį profesinį ar vidurinį išsilavinimą buvo įvardinti kaip žemesnio išsilavinimo grupė, o koleginį ir universitetinį – aukštesnio.
Respondentai pildydami anketas apie rūkymo įpročius galėjo pasirinkti vieną iš trijų galimų atsakymų variantų: niekada nerūkė, metė rūkyti, rūko. Rūkančiaisiais buvo laikomi tie tiriamieji, kurie rūko kasdien ar retkarčiais. Nepakankamai fiziškai aktyviais laikomi tie, kurie laisvalaikio metu skyrė ne daugiau kaip 10 valandų per savaitę fiziniam darbui, sportui ar buities darbams. Tie tiriamieji, kurie per paskutiniuosius kelis mėnesius skyrė daugiau kaip 10 valandų per savaitę fiziniam aktyvumui buvo priskiriami fiziškai aktyvių respondentų grupei.
Mitybos įpročių vertinimui buvo taikytas dažnuminis mitybos tyrimo metodas. Tiriamųjų buvo klausiama apie 20 maisto produktų grupių (šviežias ar virtas daržoves, vaisius, bulves, grūdinės
17 kilmės produktus, mėsą, žuvį, pieno produktus, kiaušinius, saldumynus ir kt.) vartojimo dažnį. Tiriamieji galėjo pasirinkti vieną iš šešių galimų atsakymo variantų: „retai ir niekada“, „2-3 kartus per mėnesį“, „kartą per savaitę“, „2-3 kartus per savaitę“, „4-6 kartus per savaitę“ ar „kasdien“. Siekiant sumažinti maisto produktų skaičių, buvo naudojama faktorinė analizė (žiūr. Statistinė duomenų analizė).
ŠKL nustatyta vadovaujantis atsakymu į klausimą interviu metu: „Ar Jums kada nors gydytojas yra sakęs, kad Jūs sergate širdies ir kraujagyslių ligomis?“, „Ar esate persirgęs miokardo infarktu ar smegenų insultu?“ ar „Ar sergate išemine širdies liga?“. Respondentai, kuriems tyrimo metu buvo nustatyta ŠKL, į šio darbo duomenų analizę nebuvo įtraukti.
Pirmi (nauji) ŠKL atvejai buvo stebimi nuo pradinio sveikatos patikrinimo pradžios (2006 m.) iki 2016 metų gruodžio 31 dienos. Vidutinė stebėjimo trukmė buvo 8,46±2,51 metai vyrams ir 9,06±1,85 metai moterims. Vadovaujantis Kauno išeminės širdies ligos (IŠL) ir galvos smegenų insulto (GSI) registrų duomenimis, stebėjimo metu buvo surinkti duomenys apie nemirtinus ŠKL įvykius, IŠL, GSI ir kitų kraujagyslių ligų atvejus bei mirtis nuo ŠKL. Mirties atvejai buvo registruojami iš Kauno gyventojų mirčių registro duomenų bazės nuo 2006 m. iki 2016-12-31. Mirties priežastys buvo koduojamos, atsižvelgiant į TLK-10: mirtys nuo ŠKL (I00–I99 kodai – TLK-10) ir mirtys nuo IŠL (I20–I25 kodai – TLK-10).Tokiu būdu pirmoje darbo dalyje analizuotas pirmasis ŠKL įvykis per stebėjimo laikotarpį žmonėms, kurie stebėjimo pradžioje nesirgo ŠKL.
Antra tyrimo dalis.
Šioje tyrimo dalyje siekiama išsiaiškinti sunkumus su kuriais susiduria asmenys sergantys ŠKL ir koreguojantys gyvensenos rizikos veiksnius, todėl buvo atliekamas pusiau struktūrizuotas kokybinis tyrimas. Tyrime dalyvavo 17 pacientų, kurie gulėjo LSMUL KK Kardiologijos skyriuje ir jiems buvo nustatyta ŠKL (9 moterys ir 8 vyrai). Vyriausias pacientas buvo 78 metų amžiaus, jauniausias – 48 metų. Pradinį išsilavinimą turėjo 3 moterys, profesinį – 2 vyrai, vidurinį – keturi respondentai (2 vyrai ir 2 moterys). Penki respondentai buvo įgiję aukštesnį koleginį išsilavinimą (2 moterys ir 3 vyrai), o universitetinį – trys pacientai (2 moterys ir 1 vyras).
Apklausa vykdyta pusiau struktūrizuotais klausimais realaus bendravimo metu. Pacientams atsisakius patiems pildyti anketas, apklausa buvo vykdoma žodžiu, o atsakymus raštu pagal apklaustąjį pildė tyrimą vykdęs asmuo. Šis tyrimas buvo atliktas tam, kad būtų galima pažvelgti giliau nei vien į kiekybino tyrimo gautus rezultatus apie rizikos veiksnių paplitimą, tačiau ir geriau suprasti to priežastis. Su respondentais buvo aptariamos informacijos prieinamumo, mitybos, fizinio aktyvumo ir rūkymo temos. Tyrimo metu pacientų buvo klausiama kokiais informacijos šaltiniais jie dažniausiai
18 naudojasi gaunant informaciją apie sveikos gyvensenos principus. Tarp galimų pasirinkimų buvo internetas, televizija, radijas, laikraščiai ir žurnalai. Taip pat buvo bandoma išsiaiškinti kokią reikšmę turi gydytojų ir slaugytojų informacijos tiekimas apie sveikesnį gyvenimo būdą. Mitybos temoje bandyta išsiaiškinti su kokiais sunkumais susiduria pacientai koreguojant mitybos įpročius, stengiantis subalansuoti mitybą, vartoti daugiau vaisių ir daržovių ar mažiau riebaus maisto. Su pacientais buvo aptarta kiek laiko jie skiria fiziniam aktyvumui per savaitę ir kokios priežastys trukdo skirti daugiau laiko. Aptariant žalingų įpročių temą buvo klausiama ar jie rūko, ar rūko pasyviai, buvo vertinama ar pacientai atsisakė šių įpročių diagnozavus ŠKL ir kas trukdo jų atsisakyti. Kiekvienas interviu truko 15-25 minutes. Dalis pacientų patys pildė anketas, kitai daliai atsisakius klausimynai buvo pildyti tyrėjo ranka. Balso įrašymo visi respondentai atsisakė.
Statistinė duomenų analizė.
Statistiniai duomenys apdorojami naudojant programinį paketą SPSS (Statistical Package for Soacial Science) 20.0. Analizė atskirai atlikta vyrams ir moterims. Statistinės analizės duomenų rezultatai pateikiami lentelėse. Sociodemografinių rodiklių bei gyvensenos rizikos veiksnių dažnis buvo lyginamas lyčių grupėse bei grupėse kai yra nustatytas ir kai nenustatytas pirmasis ŠKL įvykis taikant chi kvadratą (χ2) ir z kriterijų. Kai p< 0,05 ryšiai laikomi statistiškai reikšmingais. Statistinei tyrimo duomenų analizei taikytas proporcingų rizikų daugiaveiksnis Cox modelis. Prognozinei požymių reikšmei pirmo ŠKL įvykio rizikai išreikšti naudoti rizikų santykiai (RS). Skaičiuojant pasikliautinąjį intervalą (PI), pasirinktas 95 proc. pasikliautinumo lygmuo.
Siekiant sumažinti maisto produktų skaičių, buvo naudojama faktorinė analizė. Buvo išanalizuotos variacijos, paaiškinančios faktorių apkrovų vertę ir kryptis. Mėginio tinkamumui išmatuoti buvo naudojamas Kaizerio-Mejerio-Olkino (KMO) testas. Nurodytinų veiksnių skaičiui nustatyti buvo naudojama Kaiserio taisyklė (didesnė nei viena savitoji vertė). Naudojant varimax metodą buvo išskirtos penkios pagrindinės grupės su skirtingais maisto produktais: „Švieži vaisiai ir daržovės“, „Daug mėsos ir mažai grūdinės kilmės produktų“, „Saldainiai ir pyragaičiai“, „Virtos daržovės“ ir „Vištiena, žuvis, kiaušiniai“. Faktorių analizės tikslas buvo ištirti mitybos įpročius, nestebint ar produktai grupėse tarpusavy susiję. Faktorių balai buvo apskaičiuoti naudojant regresijos metodą: faktorių apkrovos buvo pakoreguotos atsižvelgiant į pradines koreliacijas tarp maisto produktų. Laikyta, kad kintamieji, kurių faktorių įverčiai didesni nei 0,4, yra susiję su atitinkamu bendruoju faktoriumi. Dėl paprastesnės analizės, 1 lentelėje pateikiami tik tie koeficientai, kurie >0,4. Išskirti penki bendrieji faktoriai suteikė 47,8 proc. informacijos apie respondentų mitybos įpročius.
19
1 lentelė. Mitybos kintamųjų veiksniai ir įverčiai
Maisto tipas
1 faktorius 2 faktorius 3 faktorius 4 faktorius 5 faktorius
Šviežios daržovės ir vaisiai Dažnas mėsos, retas grūdinės kilmės produktų vartojimas Saldumynai Virtos daržovės ir bulvės Vištiena, žuvis, kiaušiniai Šviežios daržovės 0,739 Švieži vaisiai 0,697 Morkos 0,485 Natūralios sultys 0,439
Grūdinės kilmės produktai kruopų košės
-0,651*
Mėsos produktai (dešrelės) 0,651
Mėsa 0,638 Saldainiai 0,848 Pyragaičiai 0,845 Bulvės 0,693 Virtos daržovės 0,626 Vištiena 0,711 Žuvis 0,594 Kiaušiniai 0,447
Duomenų reikšmės, kurios <0,4 pašalintos iš lentelės dėl paprastesnės analizės. *Neigiamos koeficiento reikšmės rodo mažą grūdinės kilmės produktų suvartojimą.
Kiekvienam tiriamajam apskaičiuotos bendrųjų faktorių reikšmės ir pagal jas tiriamieji padalyti į dvi grupes, t. y. tuos, kurių atitinkamo faktoriaus reikšmės buvo teigiamos, ir tuos, kurių faktoriaus reikšmės buvo neigiamos. Teigiamos reikšmės rodo, kad tiriamajam būdingas tam tikras mitybos modelis, t. y. jie dažnai valgo tam faktoriui priskiriamus maisto produktus. Tie žmonės, kuriems nustatytos teigiamos pirmo faktoriaus „Šviežios daržovės ir vaisiai“ reikšmės, dažnai vartojo šviežias daržoves ir vaisius. Antram faktoriui „Dažnas mėsos, retas grūdinės kilmės produktų vartojimas“ būdingas žmonėms, valgantiems dažnai mėsą ir jos produktus ir retai valgantys grūdinės kilmės produktus (košes, dribsnius ir kt.). Trečias „Saldumynų faktorius apibūdina konditerijos gaminių, saldainių ir šokolado vartojimą. Ketvirtas faktorius „Virtos daržovės ir bulvės“ ir penktas faktorius „Vištiena, žuvis, kiaušiniai“ apibūdina dažną šių produktų vartojimą.
20
12.
REZULTATAI
12.1 Tiriamojo kontingento charakteristika
Pirmam ir antram šio baigiamojo darbo uždaviniui atlikti buvo panaudota LSMU Kardiologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijos mokslininkų vykdytų mokslinių tyrimų duomenų bazė. Vienas iš šios laboratorijos mokslininkų 2006–2008 m. vykdytas sveikatos tyrimas – tai atsitiktiniu būdu iš Kauno miesto gyventojų registro atrinkti 10940 45–74 metų gyventojų. Buvo taikytas sluoksniuotosios atsitiktinės imties atrankos metodas, imtis sudaryta pagal amžių ir lytį. Iš pakviestų vyrų ir moterų apklausoje dalyvavo 7087 tiriamieji (3218 vyrai ir 3869 moterys) (dalyvavimo procentas - 64,8 proc.). Tyrimo dalyviai buvo stebimi nuo pradinio sveikatos patikrinimo pradžios iki 2016 metų gruodžio 31 dienos. Stebėjimo metu buvo surinkti duomenys apie nemirtinus ŠKL įvykius, išeminės širdies, insulto ir kitų kraujagyslių ligų atvejus bei mirtis nuo ŠKL. Tokiu būdu šiame darbe analizuotas pirmasis ŠKL įvykis per stebėjimo laikotarpį žmonėms, kurie stebėjimo pradžioje nesirgo ŠKL. Taigi, pirmasis ŠKL įvykis apima nemirtinus atvejus ir mirtis nuo ŠKL kai prieš tai šiomis ligomis nesirgo. Vidutinė stebėjimo trukmė buvo 8,46±2,51 metai vyrams ir 9,06±1,85 metai moterims. Mirtingumas nuo ŠKL apėmė mirtį nuo išeminės širdies ligos, insultą ir kitas kraujagyslių ligas, o nemirtini – ūmų miokardo infarktą ir insultą. Stebėjimo metu mirė 118 tiriamųjų nuo ŠKL, kurie prieš tai šiomis ligomis nesirgo (83 vyrai ir 35 moterys). Nustatyti 227 pirmieji nemirtini išeminės širdies ligos atvejai (152 vyrams ir 75 moterims) ir 113 insultų (63 vyrams ir 50 moterų). Tokiu būdu šiame darbe analizuoti 4257 sveikatos tyrimo dalyvių duomenys (2076 vyrų ir 2181 moterų), kuriems pirminio tyrimo metu nenustatyta ŠKL, o iš jų per stebėjimo laikotarpį pirmasis ŠKL įvykis nustatytas 458 respondentams (10,8 proc.).
Tiriamųjų charakteristika atsižvelgiant į lytį pateikiama 2 lentelėje. Sveikatos tyrimo metu Kauno mieste apklausta 4257 respondentų, kuriuos sudarė 2076 (48,8 proc.) vyrai ir 2181 moteris (51,2 proc.). Vyrų amžiaus vidurkis buvo reikšmingai didesnis nei moterų (atitinkamai 59,7±7,6 ir 58,9±7,7 p=0,001). Tiriamoje moterų grupėje stebimas beveik dvigubai mažesnis pirmųjų ŠKL įvykių skaičius lyginant su vyrais (p<0,001). Pateiktoje lentelėje stebimas reikšmingas rūkymo dažnio skirtumas grupėse. Tarp apklaustųjų reguliariai rūkė 32,3 proc. vyrų ir 11,6 proc. moterų (p<0,001). Metusių rūkyti vyrų buvo daugiau nei moterų (atitinkamai 27,6 proc. ir 3,7 proc. p<0,01). O niekada nerūkiusiųjų grupėje didesnę dalį sudaro moterys (p<0,001). Moterys reikšmingai daugiau laiko skyrė fiziniam aktyvumui laisvalaikiu lyginant su vyrais (p<0,001). Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą yra statistiškai reikšmingas. Daugiau vyrų buvo įgiję profesinį (p<0,001) ir vidurinį (p<0,01), o didesnė dalis moterų turėjo koleginį išsilavinimą (p<0,05).
Stebimas statistiškai reikšmingas teigiamų mitybos faktorių dažnis atsižvelgiant į lytį. Tiriamoji moterų grupė vartojo daugiau šviežių daržovių ir vaisių lyginant su vyrais (p<0,001). Vyrų grupėje
21 matomas dažnas mėsos ir retas grūdinės kilmės produktų vartojimas (65,5 proc.), kai tuo tarpu moterų suvartojimas žymiai mažesnis (36,6 proc.). Vyrai vartojo dažniau saldumynų nei moterys (p<0,05). Tiek virtų daržovių ir bulvių, tiek vištienos, žuvies ir kiaušinių suvartojimas buvo reikšmingai didesnis vyrų grupėje, nei moterų (p<0,001).
2 lentelė. Tiriamųjų socialinių charakteristikų, fizinio aktyvumo bei mitybos dažnio pasiskirstymas, atsižvelgiant į lytį Lytis Kintamieji VYRAI n=2076 MOTERYS n=2181 p reikšmė Amžius V(SN), metai 59,7(7,6) 58,9(7,7) 0,001
Pirmasis ŠKL įvykis per stebėjimo
laikotarpį, proc. 14,4 7,3 <0,001 Rūkymas, proc. Niekada Metė Rūko 40,0 27,6 32,3 81,7* 3,7** 11,6*** χ2=787,095, lls=2, p<0,001;
Fizinis aktyvumas V(SN), val/sav. 17,9(12,7) 20,2(11,7) <0,001
Išsilavinimas, proc. Pradinis Profesinis Vidurinis Koleginis Universitetinis 6,2 9,6 31,7 18,4 34,1 5,9 7,8* 24,3** 27,8*** 34,1 χ2 =65,617, lls=4, p<0,001;
Mitybos faktorių dažnis, proc.
1.“Šviežios daržovės ir vaisiai” 49,3 59,4 <0,001
2. “Dažnas mėsos, retas grūdinės kilmės
produktų vartojimas” 65,5 36,6
<0,001
3.“Saldumynai” 49,8 46,2 0,02
4.“Virtos daržovės ir bulvės” 55,3 45,6 <0,001
5. “Vištiena, žuvis, kaušiniai” 58,5 46,8 <0,001
V(SN) – vidurkis (standartinis nuokrypis), χ2- chi-kvadratas, lls - laisvės laipsnių skaičius. Sekimo metai vyrams 8,46 (2,51), moterims 9,06 (1,85) metai.
22 12.2 Gyvensenos rizikos veiksnių dažnis tarp žmonių, kuriems nustatytas ir kuriems
nenustatytas pirmasis ŠKL įvykis
Vyrų charakteristika atsižvelgiant į pirmąjį ŠKL įvykį pateikiama 3 lentelėje. Vyrai, kuriems per stebėjimo laikotarpį buvo nustatytas pirmas ŠKL įvykis buvo vyresni lyginant su tais respondentais, kuriems šis įvykis nebuvo nustatytas (p<0,001). Nerūkančių vyrų dažnis didesnis tarp tų respondentų, kuriems nenustatytas pirmasis ŠKL įvykis lyginant respondentais, kuriems nustatytas pirmasis ŠKL įvykis (atitinkamai 41,3 proc. ir 32,2 proc.). Žemo išsilavinimo grupėje (pradinis ir profesinis) buvo daugiau respondentų, kuriems nustatytas pirmas ŠKL įvykis. Vyrai, kuriems nenustatytas pirmasis ŠKL įvykis suvartojo reikšmingai daugiau saldumynų, lyginant su respondentais, kuriems nustatytas šis įvykis (p<0,01).
3 lentelė. Gyvensenos rizikos veiksnių dažnis tarp vyrų kuriems nustatytas ir kuriems nenustatytas pirmasis ŠKL įvykis
Pirmasis ŠKL įvykis Kintamieji
Nėra Yra p reikšmė
n=1778 n=298 Amžius V(SN), metai 59,23(7,56) 62,52(7,21) <0,001 Rūkymas, proc. Niekada Metė Rūko 41,3 27,1 31,6 32,2* 31,2 36,6 χ2 =8,851, lls=2, p=0,012;
Fizinis aktyvumas V(SN), val./sav. 1,30(0,46) 1,32(0,47) 0,501
Išsilavinimas, proc. Pradinis Profesinis Vidurinis Koleginis Universitetinis 5,4 8,6 32,3 18,8 34,9 10,7*** 15,8* 28,5 15,8 29,2 χ2=30,264, lls=4, p<0,001;
Mitybos faktorių dažnis, proc.
1.“Šviežios daržovės ir vaisiai” 49,5 48,0 0,632
2. “Dažnas mėsos, retas grūdinės kilmės
produktų vartojimas” 66,1 61,7
0,145
3.“Saldumynai” 51,0 42,6 0,008
4.“Virtos daržovės ir bulvės” 55,5 54,7 0,808
5. “Vištiena, žuvis, kaušiniai” 58,2 60,4 0,466
V(SN) – vidurkis (standartinis nuokrypis), χ2- chi-kvadratas, lls - laisvės laipsnių skaičius. Sekimo metai vyrams 8,46 (2,51).
23 Moterų charakteristika atsižvelgiant į pirmąjį ŠKL įvykį pateikiama 4 lentelėje. Moterys, kurioms per stebėjimo laikotarpį buvo nustatytas pirmas ŠKL įvykis buvo vyresnės lyginant su tomis respondentėmis, kurioms šis įvykis nebuvo nustatytas (p<0,001). Tiriamųjų grupėje išsilavinimas buvo reikšmingai susijęs su pirmu ŠKL įvykiu (p<0,05). Tarp moterų, kurioms nustatytas pirmas ŠKL įvykis buvo reikšmingai mažiau su universitetiniu išsilavinimu ir daugiau pradinį išsilavinimą turinčių moterų lyginant su moterimis, kurioms nenustatytas pirmasis ŠKL įvykis (p<0,05). Moterys, kurioms nustatytas pirmasis ŠKL įvykis vartojo mažiau šviežių daržovių ir vaisių, lyginant su moterimis, kurioms nenustatytas šis ŠKL įvykis (p<0,01).
4 lentelė. Gyvensenos rizikos veiksnių dažnis tarp moterų kurioms nustatytas ir kurioms nenustatytas pirmasis ŠKL įvykis
Pirmasis ŠKL įvykis Kintamieji
Nėra Yra p reikšmė
n=2021 n=160 Amžius V(SN), metai 58,57(7,65) 63,56(6,82) <0,001 Rūkymas, proc Niekada Metė Rūko 81,4 7,0 11,6 85,6 3,8 10,6 χ2 =2,744, lls=2, p=0,254
Fizinis aktyvumas vidurkis (SD) 1,17 (0,38) 1,16 (0,37) 0,837
Išsilavinimas, proc. Pradinis Profesinis Vidurinis Koleginis Universitetinis 5,2 7,7 24,5 27,6 35,0 13,8*** 10,0 22,5 30,6 23,1** χ2 =26,138, lls=4, p<0,001;
Mitybos faktorių dažnis, proc.
1.“Šviežios daržovės ir vaisiai” 60,2 49,4 0,007
2. “Dažnas mėsos, retas grūdinės kilmės
produktų vartojimas” 37,0 31,9
0,194
3.“Saldumynai” 46,4 43,8 0,523
4.“Virtos daržovės ir bulvės” 45,7 45,0 0,87
5. “Vištiena, žuvis, kaušiniai” 46,7 48,1 0,73
V(SN) – vidurkis (standartinis nuokrypis), χ2-chi-kvadratas, lls- laisvės laipsnių skaičius. Sekimo metai moterims 9,06 (1,85). *p<0,05; **p<0,01; ***p<0,001, lyginant su moterimis, kurioms nenustatyta ŠKL
24 Tokiu būdu įvertinus gyvensenos rizikos veiksnių dažnį tarp respondentų, kuriems nustatytas ir kuriems nenustatytas pirmasis ŠKL įvykis, nustatyta, kad aukštesnis išsilavinimas, nerūkymas ir kai kurie sveiki mitybos įpročiai (dažnesnis šviežių vaisių vartojimas moterų grupėje ir retesnis saldumynų vartojimas vyrų grupėje) būdingas tiems respondentams, kuriems nenustatytas pirmas ŠKL įvykis.
12.3 Gyvensenos veiksnių sąsajų su pirmu ŠKL įvykiu vertinimas
Gyvensenos rizikos veiksnių sąsajos su pirmu ŠKL įvykiu priklausomai nuo lyties (vienveiksnė Cox regresinė analizė) apžvelgiamos 5 lentelėje. Atlikus vienveiksnę Cox regresinę analizę, įvedus po vieną veiksnį į modelį, nustatyta, kad amžius mažino pirmo ŠKL įvykio riziką tiek vyrams tiek moterims. Tačiau rūkymas didino 1,29 karto pirmo ŠKL įvykio riziką lyginant su nerūkančiais vyrais (RS=1,29; p<0,001). Tiek vyrams, tiek moterims, fizinis aktyvumas mažino pirmo ŠKL įvykio riziką: didėjant fizinio aktyvumo valandų skaičiui per savaitę šio įvykio rizika mažėjo (RS=0,99; p<0,001). Atlikus vienveiksnę Cox regresinę analizę, įvedus po vieną mitybos veiksnį į modelį, nustatyta, kad dažnas mėsos ir retas grūdinės kilmės produktų vartojimas (2 mitybos faktorius); virtų daržovių ir bulvių vartojimas (4 mitybos faktorius) taip pat vištienos, žuvies bei kiaušinių vartojimas (5 mitybos faktorius) didino pirmo ŠKL įvykio riziką moterų grupėje. Vyrų grupėje reikšmingų sąsajų su mitybos įpročiais ir pirmo ŠKL įvykio rizika nenustatyta.
5 lentelė. Gyvensenos rizikos veiksnių sąsajos su pirmu ŠKL įvykiu priklausomai nuo lyties (vienveiksnė Cox regresinė analizė)
Lytis
Kintamieji
VYRAI MOTERYS
n=2076 n=2181
RS (95 proc. PI) p RS (95 proc. PI) p
Amžius, metai, vidurkis (SN) 0,99 (0,98-1,00) 0,039 0,99 (0,98-0,99) <0,001
Rūkymas, proc
Niekada 1 1
Metė 1,06 (0,95-1,18) 0,279 1,00 (0,85-1,19) 0,919
Rūko 1,29 (1,16-1,43) <0,001 1,02 (0,90-1,17) 0,669
Fizinis aktyvumas vidurkis (SD) 0,98 (0,98-0,99) <0,001 0,99 (0,98-0,99) <0,001 Išsilavinimas, proc.
Vidurinis +profesinis+pradinis 1 1
25
5 lentelė (tęsinys). Gyvensenos rizikos veiksnių sąsajos su pirmu ŠKL įvykiu priklausomai nuo lyties (vienveiksnė Cox regresinė analizė)
Lytis
Kintamieji VYRAI p MOTERYS p
Mitybos faktoriai, proc.
1. “Šviežios daržovės ir vaisiai” 1,03 (0,95-1,13) 0,415 0,99 (0,91-1,08) 0,895
2. “Dažnas mėsos, retas grūdinės
kilmės produktų vartojimas” 1,03 (0,94-1,12) 0,510 1,09 (1,00-1,19) 0,049
3. “Saldumynai” 0,97 (0,89-1,06) 0,628 0,96 (0,88-1,04) 0,369
4. “Virtos daržovės ir bulvės” 1,05 (0,96-1,14) 0,262 1,12 (1,03-1,228) 0,005
5. “Vištiena, žuvis, kaušiniai” 0,95 (0,876-1,04) 0,31 1,08 (1,00-1,18) 0,05
RS – rizikos santykis. Vidurkis (SN) sekimo metai vyrams 8,46 (2,51), moterims 9,06 (1,85) metai.
Gyvensenos rizikos veiksnių sąsajos su pirmu ŠKL įvykiu priklausomai nuo lyties (daugiaveiksnė Cox regresinė analizė) apžvelgiamos 6 lentelėje. Atlikus daugiaveiksnę Cox regresinę analizę, įvedus visus analizuojamus veiksnius į modelį, nustatyta, kad per 10 stebėjimo metų amžius reikšmingai mažino pirmo ŠKL įvykio riziką moterų grupėje. Vyrų grupėje rūkymas reikšmingai didino pirmo ŠKL įvykio riziką lyginant su nerūkančiais (RS=1,28; 95 proc. PI 1,15-1,43). Tiek moterims, tiek vyrams fizinis aktyvumas mažino pirmo ŠKL įvykio riziką per 10 metų. Atlikus daugiaveiksnę Cox regresinę analizę, įvedus visus penkis mitybos faktorius į modelį, nustatyta, kad dažnas mėsos ir retas grūdinės kilmės produktų vartojimas (2 mitybos faktorius); virtų daržovių ir bulvių vartojimas (4 mitybos faktorius) didino pirmo ŠKL įvykio riziką moterų grupėje (atitinkamai RS=1,12 (p=0,009) ir RS=1,09 (p=0,04)). Vyrų grupėje reikšmingų sąsajų su mitybos įpročiais ir pirmo ŠKL įvykio rizika nenustatyta.
26
6 lentelė. Gyvensenos rizikos veiksnių sąsajos su pirmu ŠKL įvykiu priklausomai nuo lyties (daugiaveiksnė Cox regresinė analizė)
Lytis
Kintamieji
VYRAI MOTERYS
n=2076 n=2181
RS (95 proc. PI) p RS (95 proc. PI) p
Amžius, metai, vidurkis (SN) 1,00 (0,99-1,00) 0,619 0,99 (0,98-0,99) 0,002
Rūkymas, proc
Niekada 1 1
Metė 1,04 (0,94-1,16) 0,388 0,93 (0,78-1,11) 0,45
Rūko 1,28 (1,15-1,43) <0,001 0,96 (0,84-1,11) 0,654
Fizinis aktyvumas vidurkis (SD) 0,99 (0,98-0,99) <0,001 0,99 (0,98-0,99) <0,001 Išsilavinimas, proc.
Vidurinis +profesinis+pradinis 1 1
Universitetinis+koleginis 1,00 (0,91-1,09) 0,942 1,06 (0,97-1,17) 0,169
Mitybos faktoriai, proc.
1. “Šviežios daržovės ir vaisiai” 1,00 (0,92-1,09) 0,89 1,02 (0,91-1,09) 0,968
2. “Dažnas mėsos, retas grūdinės
kilmės produktų vartojimas” 1,09 (0,99-1,19) 0,067 1,12 (1,03-1,23) 0,009
3. “Saldumynai” 0,97 (0,89-1,06) 0,567 0,98 (0,90-1,06) 0,637
4. “Virtos daržovės ir bulvės” 1,05 (0,96-1,14) 0,263 1,09 (1,00-1,19) 0,04
5. “Vištiena, žuvis, kaušiniai” 0,96 (0,87-1,04) 0,365 1,08 (0,99-1,18) 0,063
RS – rizikos santykis. Vidurkis (SN) sekimo metai vyrams 8,46 (2,51), moterims 9,06 (1,85) metai.
Apibendrinant gautus rezultatus galime teigti, kad vyrų grupėje rūkymas didino ir atvirkščiai, fizinis aktyvumas mažino pirmo ŠKL įvykio riziką. Tačiau reikšmingų sąsajų su mitybos įpročiais ir pirmo ŠKL įvykio rizika vyrų grupėje nenustatyta. Moterų grupėje amžius ir fizinis aktyvumas mažino pirmo ŠKL įvykio riziką. Mitybos įpročiai tokie kaip dažnas mėsos ir retas grūdinės kilmės produktų vartojimas (2 mitybos faktorius); virtų daržovių ir bulvių vartojimas (4 mitybos faktorius) didino pirmo ŠKL įvykio riziką moterų grupėje.
27 12.4 Asmenų, sergančių ŠKL, kliūtys ir sunkumai susiję su gyvensenos rizikos veiksnių
korekcija
Siekiant išsiaiškinti su kokiais sunkumais susiduria asmenys, sergantys ŠKL, buvo atliktas pusiau struktūrizuotas kokybinis tyrimas. Jo metu buvo nustatyti tam tikri gyvensenos ypatumai ir kasdieniai sunkumai, su kuriais susiduria pacientai koreguojantys ŠKL rizikos veiksnius. Informacijos prieinamumas yra viena svarbiausių anketos dalių, nes nuo jos priklauso kiek paciento žinios bus taikomos praktikoje. Anketoje taip pat akcentuojamos mitybos, žalingų įpročių ir fizinio aktyvumo temos. Į apklausas buvo įtrauktas išsilavinimo klausimas, kuris galimai daro įtaką gyvensenos rizikos veiksniams. Apklausoje dalyvavo 17 respondentų. Pacientų charakteristikos pateiktos „Metodika“ skyriuje.
1 tema: Informacijos prieinamumas
Septyni tiriamieji nurodė, kad pagrindinis informacijos šaltinis, iš kurio sužinojo apie sveikesnės gyvensenos principus ir jų teigiamą įtaką ŠKL, yra televizija. Daugiau kaip pusė jų minėjo laidą „Kvieskite daktarą“ kaip darančią teigiamą poveikį jų elgsenai rizikos veiksnių atžvilgiu. Keturi respondentai informacijos paieškoms naudojosi internetu. Trims respondentams daugiausiai informacijos suteikė šeimos gydytojas, pasidalino turima medžiaga, lankstinukais, knygelėmis ir šie pacientai atsakingiausiai laikėsi sveikos mitybos rekomendacijų. Du pacientai teikė pirmenybę artimųjų žinioms apie rizikos veiksnių koregavimą. Vienas – skaitė sveikos gyvensenos žurnalus informacijai gauti.
Šeši apklaustieji, žinantys apie sveikesnės gyvensenos poveikį ŠKL, stengiasi laikytis rekomendacijų. Tiek pat apklaustųjų jų nesilaiko: „Aš senas ir nieko jau čia nebepakeisi“ (76 metų vyras) ar „Per vieną ausį įeina, per kitą išeina“ (74 metų moteris) sako pacientai. Dar viena pacientė teigia: „[...] sunku laikytis rekomendacijų kai esu įpratus gyventi kitaip“ (78 metų moteris).
Pacientai, priklausomai nuo amžiaus ar išsilavinimo, nesusiduria su sunkumais gaunant informacijos apie sveiką gyvenseną. Tačiau minėti faktoriai turi įtakos tam, kaip informacija pasiekia respondentus. Tiek žemesnio išsilavinimo, tiek vyresniems pacientams pagrindiniai informacijos šaltiniai yra televizija, radijas ir gydytojas. Turintieji koleginį ar aukštesnį išsilavinimą, taip pat jaunesni kaip 60 metų pacientai daugiausiai naudojasi internetiniais šaltiniais ar gydytojo rekomendacijomis. Nepriklausomai nuo to, kaip pacientus pasiekia sveikos gyvensenos rekomendacijos, visiems yra žinomi gyvensenos rizikos veiksniai, galintys turėti įtakos ŠKL.
28 2 tema: Mitybos įpročiai
Tyrimo metu septyni pacientai prisipažino, kad nesilaiko mitybos rekomendacijų ir valgo ką nori. Vieni iš jų apsiriboja skaniu maistu, kiti negali pakeisti senų įpročių, nes tai kainuoja daug pastangų, sukelia nepatogumų ir reikia investuoti daug laiko. „Visą gyvenimą valgiau torčiukus, pyragėlius, todėl dabar neketinu atsisakyti tokio malonumo, vis tiek visi mirsim“ (67 metų moteris); „Vaisiai ir daržovės sukelia apetitą ir tada noriu kažko riebesnio“ (78 metų moteris).
Penki tiriamieji patys negali apsispręsti ką valgyti, nes nesilanko prekybos centruose ir yra priklausomi nuo savo šeimos narių, valgo tai, ką atveža artimieji. Ši grupė vaisių ir daržovių vartoja 3-4 kartus per dieną vasaros sezonu kai gali patys juos užsiauginti, tačiau žiemą suvalgo nepakankamai. „Valgau ką žmona padaro“ (76 metų vyras), „Nieko neparsinešu pati ir nepasigaminu, tai valgau viską, kas paduota, negaliu kitaip – nemandagu“ (75 metų moteris). „Laiko stoka, kitokie šeimos poreikiai, o kartais pamirštu įsidėti sveikesnių užkandžių“ (59 metų vyras).
Du pacientai negalėjo laikytis sveikos mitybos rekomendacijų dėl didelių kainų ir mažų pajamų santykio. „Neužtenka viskam – ir sveikam maistui, ir vaistams, o dar anūkai...“ (69 metų moteris).
Tik trys pacientai nuolat laikosi sveikos mitybos rekomendacijų, vartoja vaisius ir daržoves, nepamiršta valgyti grūdinės kilmės produktų kelis kartus per dieną, sumažino druskos kiekį dienos racione, gyvulinės kilmės produktus keičia į augalinės ir vartoja juos saikingai. Taip pat nepamiršta pavalgyti pusryčių ir neprisivalgo vakare.
Visose išsilavinimo grupėse pacientai vidutiniškai laikėsi sveikos mitybos rekomendacijų, tačiau visi stengėsi vartoti kuo daugiau vaisių ir daržovių. Didžiausias iššūkis pacientams buvo pakeisti per ilgą laiką susiformavusius įpročius. Jaunesnių nei 55 metų tiriamųjų mitybai daugiausiai įtakos turėjo laiko stoka. Vyresnieji maitinosi sveikiau: vartojo mažiau riebalų, juos keitė į augalinės kilmės nesočiuosius riebalus, net kelis kartus per dieną valgė grūdinės kilmės produktus. Tačiau šioje grupėje įvardintos pagrindinės kliūtys yra didelės maisto kainos ir priklausymas nuo aplinkinių kuomet patys neturi galimybių apsirūpinti maistu.
3 tema: Fizinis aktyvumas
Atlikta pacientų anketų analizė rodo, kad didžiosios dalies tiriamųjų fizinis aktyvumas atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas.
Aštuoni apklaustieji užsiima fizine veikla bent po 1 – 2 valandas kiekvieną dieną. Jie ne tik spėja pasirūpinti savo ūkiu, sodu, prižiūrėti anūkus, bet ir skiria laiko mankštai ir ilgiems pasivaikščiojimams. „Gera ir širdžiai ir akims – tikras malonumas“ (67 metų moteris).
29 Šeši pacientai nurodė, kad fiziškai aktyvūs būna mažiau nei valandą per dieną. Tai susiję su didesniu nuovargiu po darbu, įtemptu darbo grafiku ar kitokiu prioritetų sudėliojimu.
Trys respondentai atsakė, kad beveik nejuda, tik tiek, kiek reikalauja būtinybė – nueiti į parduotuvę, paštą, pas gydytojus ar pasirūpinti savo nedideliu ūkiu. „Gyvenu kaime, dirbu ūkio darbus, tai ir yra mano fizinis aktyvumas“ (77 metų moteris).
Iš visų apklaustųjų penkiems pacientams trukdo mankštintis gretutinės ligos ir būklės apsunkinančios judėjimą. „Sunku paeiti kai po insulto atsisakė jėgos“ (77 metų moteris). Keturių pacientų aktyvumas priklauso nuo oro sąlygų.
Visi pacientai supranta fizinio aktyvumo naudą ir stengiasi skirti tam vidutiniškai vieną valandą per dieną. Daugiau su sunkumais dėl laiko stokos susiduria aukštesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintieji. Ta pati priežastis vyrauja tarp jaunesnių nei 60 metų pacientų, tačiau jie stengiasi daugiau judėti laisvalaikio metu. O vyresnėje grupėje pakankamai fizine veikla užsiima tie, kuriems sveikata leidžia.
4 tema: Rūkymas
Tyrimo metu išaiškėjo, kad vienuolika pacientų niekada nėra rūkę, trys rūkė apie 20 metų, bet metė dar prieš diagnozuojant ligą. Du apklaustieji rūko retkarčiais tik esant progoms ar kai išgeria, o du pasyviai rūkė didžiąją gyvenimo dalį. Daugiau kaip pusė apklaustųjų nerūkė niekada gyvenime. Daugiausia pasyviai rūkė žemesnio išsilavinimo respondentai, o nors ir rečiau, tačiau rūko aukštesnio kaip vidutio išsilavinimo grupėje esantieji. Nors pacientai žino daromą rūkymo žalą, tačiau jaučiasi priklausomi ir negali pakeisti įpročių, juolab, kad tai jiems padeda nusiraminti esant įtemptam gyvenimo tempui. O vyresnių nei 55 metų tiriamųjų grupėje stebimas didesnis skaičius metusių rūkyti dar prieš diagnozuojant ligą.
Išanalizavus asmenų, sergančių ŠKL, kliūtis ir sunkumus susijusius su gyvensenos rizikos veiksnių korekcija, nustatyta, kad pacientai nesusiduria su jokiomis kliūtimis gaunant informaciją apie sveikesnį gyvenimo būdą, tačiau jiems kur kas sunkiau sekasi tai pritaikyti kasdieniame gyvenime. Pagrindinės kliūtys, su kuriomis jie susiduria koreguojant gyvensenos veiksnius yra laiko stoka, mažos pajamos, jau susiformavę gyvensenos įpročiai ir prasta fizinė sveikata. Įvertinus asmenų, sergančių ŠKL, patiriamas kliūtis ir sunkumus, kurie susiję su gyvensenos rizikos veiksnių korekcija, nustatyta, kad jaunesniems kaip 60 metų ir aukštesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintiems pacientams yra sunkiau laikytis sveikos mitybos principų dėl laiko stokos, tuo tarpu vyresnieji ir žemesnį išsilavinimą turintys respondentai rekomendacijų laikosi atsakingiau, nors tai ir apsunkina mažos pajamos ir ilgainiui susiformavę įpročiai.
30
13.
REZULTATŲ APTARIMAS
Mokslinėje literatūroje amžiaus didėjimas įvardijamas kaip senėjimas, o tai bene vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių homeostazę veikiančių veiksnių didinančių ŠKL tikimybę [52]. Gerai žinoma, kad įvairūs aplinkos veiksniai tokie kaip mitybos disbalansas, rūkymas, oro tarša, ar sėslus gyvenimo būdas skatina ankstyvojo senėjimo požymius dėl mitochondrijų funkcionalumo, oksidacinio streso, insulino ar endotelio homeostazės pusiausvyros sutrikimų [52]. Nors dauguma literatūroje atliktų tyrimų rodo, kad didėjantis amžius susijęs su didesne ŠKL rizika [53], tačiau šio darbo rezultatai rodo, kad amžius mažino pirmo įvykio ŠKL riziką moterų grupėje. Manau, kad viena iš priežasčių gali būti ta, kad šiame tyrime buvo stebimi žmonės, kuriems pirminio tyrimo metu nebuvo nustatyta ŠKL.
Rūkymas, nepriklausomai nuo surūkytų cigarečių skaičiaus, didina ŠKL riziką vyrams, tačiau moterims šios rizikos nedidina arba didina nedaug [35,36]. Flaminghamo širdies tyrėjai atlikdami 12 metų stebėjimo tyrimą nustatė, kad rūkantys vyrai turi 2 kartus, o moterys – 1,5 karto didesnę riziką sirgti ŠKL [36]. Irane atlikta studija rodo, kad retkarčiais rūkantys vyrai ŠKL serga 2 kartus dažniau lyginant su nerūkančiaisiais, o rūkantys nuolat net 3,8 karto dažniau serga šiomis ligomis, tačiau tarp moterų šie skirtumai nebuvo reikšmingi [35]. Šio darbo rezultatai parodė, kad rūkymas didino pirmo ŠKL įvykio riziką vyrams, lyginant su nerūkančiais vyrais. Manau mano tyrimo rezultatai tik paantrina mokslinėje literatūroje aprašytus tyrimus, kad rūkantieji dažniau serga ŠKL nei nerūkantys.
Reguliarus fizinis aktyvumas siejamas su nedideliu ŠKL paplitimu, kuris Korėjos populiacijoje nepriklausė nuo kūno sudėjimo ar įprastų rizikos veiksnių [28]. Mano manymu, tiek moksliniuose straipsniuose, tiek šio darbo atliktame tyrime stebima, kad tiek vyrams tiek moterims fizinis aktyvumas mažina ŠKL tikimybę. Navaros Seguimiento universiteto atlikto kohortinio tyrimo rezultatai rodo, kad aktyvus gyvenimo būdas lyginant su mažu aktyvumu mažino ŠKL riziką (SR=0,43; 95proc. PI 0,20-0,90) [54]. O sveiką mitybą derinant su dideliu fiziniu aktyvumu minėtų ligų riziką gali sumažinti net iki 75 proc. (SR=0,25; 95proc. PI 0,13-0,48) [54]. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad fizinio aktyvumo laiką padidinus 1 valanda galima 2 proc. sumažinti metabolinio sindromo riziką, taip sumažinant vieną iš ŠKL veiksnių [27].
Nors šio darbo rezultatai nerodo reikšmingo ryšio tarp išsilavinimo ir ŠKL, tačiau remiantis moksliniais šaltiniais šios sąsajos stebimos. Tiriant pietinės Italijos dalies miesto gyventojus nustatytas reikšmingas išsilavinimo ryšys su ŠKL rizika. Šie duomenys rodo stiprų ryšį tarp žemo išsilavinimo ir kardiometabolinių gretutinių ligų [48]. Apžvelgiant šio tyrimo charakteristiką, tam įtakos galėjo turėti tai, kad šioje žemesnio išsilavinimo grupės amžiaus vidurkis buvo didesnis, taip pat vyravo pilvinis nutukimas ir metabolinis sindromas lyginant su aukštesnį išsilavinimą turinčia grupe [48]. Atlikus tyrimą Kaune nustatyta, kad aukštesnį išsilavinimą turintieji buvo linkę propaguoti sveikesnę mitybą
31 lyginant su tais, kurie turėjo žemą išsilavinimą [14]. Aš manau, kad aukštesnį išsilavinimą turintys rečiau serga ŠKL dėl geresnio informacijos prieinamumo apie sveikesnį gyvenimo būdą ar dėl didesnio noro rūpintis savo sveikata. Taip pat įtakos gali turėti didesnės pajamos, kurios leidžia daugiau investuoti į sveikesnį maistą.
Įvairūs mitybos faktoriai gali tiek didinti, tiek mažinti ŠKL riziką priklausomai nuo jų vartojimo kiekio ir dažnio, bet gali skirtingai veikti vyrams ir moterims. Pirminiai stebėjo tyrimai rodo, kad vaisių ir daržovių vartojimas apsaugo nuo ŠKL [20]. Tačiau dar vis išlieka dvejonių dėl vaisių ir daržovių naudos susijusios su ŠKL ir, ar optimalus jų vartojimas yra penkios ar didesnės porcijos lieka iki šiol ne iki galo išspręstas [20]. Nors mokslininkai turi bendrą nuomonę, kad vaisiai ir daržovės veikia apsaugančiai, kaip antioksidantai, turi priešuždegiminių savybių, taip pat pasižymi mažu glikeminiu rodikliu ir kalorijų kiekiu, tačiau mano darbe aptarti produktai neturėjo jokio reikšmingo poveikio ŠKL nei vyrams, nei moterims [20]. Kohortinė studija nustatė, kad mėsa didino mirties riziką nuo ŠKL abiems lytims (RS=1,21; 95proc. PI 1,13-1,31) [18]. Priešingi rezultatai gauti vartojant daugiau kaip 200 g pilno grūdo produktų [8]. Manau, kad mano aprašytame tyrime gauti rezultatai tik patvirtina, kad suvartojant daug mėsos ir mažai grūdinės kilmės produktų didėja rizika susirgti ŠKL, tokie rezultatai buvo reikšmingai susiję moterų grupėje. Šiame darbe aprašytas tyrimas neturėjo reikšmingų sąsajų su saldumynais, tačiau Šveicarijos mokslininkai sako, kad vartojant juos didėja ŠKL rizika, galimai dėl didėjančio svorio, mažėjančio jautrumo insulinui, hiperglikemijos ar kardiometabolitų [55]. Literatūroje rašoma, kad visa augalinė mityba reikšmingai mažina ŠKL tikimybę [56], tačiau mano apžvelgtame tyrime gauti priešingi rezultatai, t.y. moterų grupėje virtos daržovės ir bulvės buvo priskiriamos prie veiksnių didinančių šių ligų riziką. Tokie rezultatai galimai buvo dėl dažno bulvių vartojimo, o jos priskiriamos prie produktų, turinčių didelį kalorijų kiekį. Amerikos širdies asociacija teigia, kad tie, kurie žuvį vartojo 2 kartus per savaitę reikšmingai mažiau sirgo ŠKL. Tai gali būti susiję su omega-3 žuvies taukais, kurie mažina ŠKL rizikos veiksnius, tokius kaip dislipidemija ir hipertenzija [21]. Šiame darbe atliktame tyrime gauti prieštaraujantys rezultatai galima dėl to, kad buvo tiriama maisto grupė, apimanti vištieną, žuvį ir kiaušinius. Moterų grupė, kuri vartojo minėtus produktus turėjo didesnę riziką pirmam ŠKL įvykiui, nei tos, kurios šių produktų nevartojo ar vartojo mažiau. Taip galėjo būti dėl šioje grupėje vartojamų kiaušinių. Tiriant Jungtinės Karalystės suaugusius nustatyta teigiama asociacija tarp ŠKL ir kiaušinių vartojimo, dėl juose esančio cholesterolio, kuris priskiriamas prie rizikos veiksnių [22].
Šio darbo trūkumai. Nors pastaraisiais metais faktorinė analizė sulaukė didelio mitybos epidemiologų
susidomėjimo, tačiau taikant šį statistinį metodą rezultatai priklausė nuo tam tikrų veiksnių: analizuojamų maisto produktų skaičiaus ir jų sugrupavimo, išskirtų veiksnių skaičiaus, pasirinkto
32 rotacijos metodo ir kt. Be to, mes naudojome maisto produktų vartojimo dažnio klausimyną su pusiau kiekybine skale. Kategorinio maisto dažnio apribojimas mastelis yra tas, kad atsakymai galėjo atsirasti dėl subjektyvaus dalyvių įvertinimo ir galbūt buvo ne tokie tikslūs nei kiekybiniai maisto porcijų apskaičiavimo metodai (pavyzdžiui, vienos dienos 24 val. dietos atšaukimas; septynių dienų dietos dienoraštis). Galima teigti, kad tokios išvados turėtų būti buvo aiškinamas atsargiai, nes faktoriaus struktūra priklausė nuo maisto produktų, kurie buvo iš pradžių įvertinti. Vis dėlto šiuo metodu išskirti mitybos faktoriai geriau apibūdina gyventojų mitybos įpročius nei atskiri maisto produktai ar maisto medžiagos.
