MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedraDiana Mačiulienė
NAKVYNĖS NAMŲ DARBUOTOJŲ PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIŲ
SĄSAJOS SU SUBJEKTYVIAI VERTINAMA SVEIKATA
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikata)
Mokslinė vadovė lekt. dr. Jolita Kirvaitienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)
NAKVYNĖS NAMŲ DARBUOTOJŲ PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIŲ SĄSAJOS SU SUBJEKTYVIAI VERTINAMA SVEIKATA
Diana Mačiulienė
Mokslinė vadovė lekt. dr. Jolita Kirvaitienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2013. 56 p.
Darbo tikslas. Įvertinti nakvynės namų darbuotojų profesinės rizikos veiksnių sąsajas su subjektyviai vertinama sveikata. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 145 Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų nakvynės namų darbuotojai. Analizei buvo tinkamos 126 anketos. Darbuotojų apklausai naudota vienmomentinė anketa. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinį programų paketą SPSS 17.0 for Windows ir Microsoft Office programinio paketo skaičiuokle Microsoft Excel. Duomenys, kurių paklaidos tikimybė p>0,05 nebuvo naudoti tyrime, kadangi skirtumas laikomas statistiškai nereikšmingas. Rezultatai. Nakvynės namų darbuotojai daţniausiai susiduria su klientų grasinimais (41,3 proc.), keiksmaţodţiais (64,3 proc.), psichologine įtampa (78 proc.), nesaugumo jausmu (53 proc.). Dauguma darbuotojų (70,6 proc.) per pastaruosius 6 mėnesius pajuto sveikatos sutrikimus. Beveik pusė apklaustųjų (42,9 proc.) savo sveikatos sutrikimus sieja su darbu. Savo sveikatos sutrikimus respondentai sieja su: miego sutrikimais (36,5 proc.), irzlumu (22,2 proc.), nerimu (20,6 proc.), įtampa bei stresu (34,9 proc.), arterinė hipertenzija (19,8 proc.), skrandţio (14,3 proc.), kojų (10,3 proc.) bei rankų (11,1 proc.) raumenų skausmai. Atlikus palyginamąją analizę tarp miestų, nustatyta, jog Klaipėdos nakvynės namų darbuotojai daţniausiai (61,9 proc.) susiduria su sveikatos sutrikimais dėl darbo nakvynės namuose. Kai Kaune susiduria daţnai 53,8 proc., o Vilniuje – 51,3 proc. Išvados. Nakvynės namų darbuotojai daţniausiai susiduria su klientų grasinimais, keiksmaţodţiais, psichologine įtampa, nesaugumo jausmu. Tarp daţniausiai pasitaikančių rizikos veiksnių nakvynės namų darbuotojams yra įţeidinėjimai, klientų bei jų šeimos narių garsinimai, kurie sąlygoje – nerimą, irzlumą, stresą. Klaipėdos nakvynės namų darbuotojai, priešingai nei Vilniaus, daţniausiai susiduria su sveikatos sutrikimais dėl darbo nakvynės namuose. Raktaţodţiai. Nakvynės namai, profesinės rizikos veiksniai, subjektyvus sveikatos vertinimas.
SUMMARY
Public health (Health ecology)
HOSTEL STAFF OCCUPATIONAL RISK FACTORS AND THEIR LINKS WITH THE SUBJECTIVE EVALUATION OF HEALTH
Diana Mačiulienė
Scientific tutor lecturer dr. Jolita Kirvaitienė
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Environmental and Occupational Medicine. Kaunas; 2013. 56 p.
The aim of a project. To evaluate Hostel Staff Occupational Risk Factors and Their Links with the Subjective Evaluation of Health. Research methodology. 145 workers from Vilnius, Kaunas and Klaipėda hostels staff were involved in the study. 126 questionnaires were suitable for analysis. A cross-sectional questionnaire was used in the survey. The statistical analysis was performed using the statistical software package SPSS 17.0 for Windows and Microsoft Office software package Microsoft Excel spreadsheet. Data with bias probability p>0,05 were not used in the research, because the difference is considered statistically insignificant. Results of the research. Mostly, workers of hostels have to deal with threats of clients (41,3 pct.), vituperation (64,3pct.), psychological stress (78 pct.), insecurity (53 pct). In the last 6 months the majority of employees felt health disorders. Almost half of the respondents (42,9 pct.) relate their health problems with the work. Were mentioned following health disorders: sleep disorders (36,5 pct.), irritability (22,2 pct.), anxiety (20,6 pct), tension and stress (34,9 pct.), arterial hypertension (19,8 pct.), stomach (14,3 pct), legs (10,3 pct.) and arms (11,1 pct) muscle pains. After a comparative analysis between the cities were established that Klaipeda hostel staff most frequently (61,9 pct) face health problems because of the job at the hostel, whereas in Kaunas - 53,8 percent, and Vilnius – 51,3 percent. Conclusions. Mostly workers of hostels have to deal with threats of clients, vituperation, psychological stress, insecurity. Among the most common risk factors of hostel staff are insults and threats from clients and their family members that lead to anxiety, irritability, stress. Klaipeda hostel staff, unlike Vilnius, face health problems because of the job at the hostel. Keywords. Hostels, occupational risk factors, subjective evaluation of health.
TURINYS
ĮVADAS
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI...10
1. LITERATŪROS APŢVALGA...11
1.1. Socialinių paslaugų darbuotojų sveikatos apsauga teisiniuose dokumentuose...11
1.2. Lietuvos didţiųjų miestų nakvynės namų veiklos ypatumai...13
1.3. Nakvynės namuose dirbančiųjų rizikos veiksnių sąsajos su sveikata...17
2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA...20
2.1. Tyrimo eiga...20
2.2. Tyrimo metodas...21
2.3. Tiriamasis kontingentas...22
2.4. Statistinis duomenų vertinimas...23
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...25
3.1. Nakvynės namų darbuotojų profesinės rizikos veiksnių vertinimas...25
3.2. Nakvynės namų darbuotojų profesinės rizikos veiksnių sąsajų su subjektyviais sveikatos nusiskundimais vertinimas bei analizė tarp didţiųjų Lietuvos miestų ...34
IŠVADOS...45
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...46
LITERATŪRA...47
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Nakvynės namai - tai įstaiga kurį teikia socialinės globos paslaugas. Įstaiga teikia įvairiapusę socialinę pagalbą asmenims, kurie neturi būsto arba dėl šeimoje esančių problemų ar kitų prieţasčių negali nakvoti savo namuose, tai laikino gyvenimo įstaiga [10].
Benamis – tai ţmogus daţniausiai neturintys ne tik gyvenamosios vietos, bet ir kitų elementarių gyvenimo sąlygų: pastovaus darbo, sveikatos draudimo ir tuo labiau dvasinės ramybės ar geros savijautos [37].
Socialinės rizikos suaugę asmenys - jiems priklauso darbingo amţiaus asmenys, turintys ţalingus įpročius bei priklausomybes, yra patyrę prievartą, smurtą šeimoje, bei nesirūpinantys asmeniniu ar savo šeimos gyvenimu [32].
Darbo sąlygos — tai darbo aplinka kurioje vyksta darbas, kuri tiesiogiai įtakoja darbuotojo darbingumui, savijautai, saugai ir sveikatai [39].
Profesinė rizika – traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir/ar pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio [39].
Rizikos veiksniai – tai visuma kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių visuma [39].
Saugos priemonė – priemonė, kuri panaikina pavojų arba sumaţina riziką [39].
Subjektyvus sveikatos vertinimas-tai sąvoka apimanti daug reikšmių, ji turi priklausomybes tarp asmens socialinių bei demografinių rodiklių ir veiksnių susijusių su sveikata [28].
LENTELIŲ SĄRAŠAS
Lentelė Nr.1 Pagrindinės tirtų nakvynės namų darbuotojų sociodemografinės charakteristikos. Lentelė Nr.2 Priemonių, siekiant uţtikrinti saugią darbo vietą, atsiţvelgiant į kliento grėsmes, vertinimas proc.
Lentelė Nr.3 Priemonių, siekiant uţtikrinti geros kvalifikacijos kėlimo bei darbo įgūdţių tobulinimo galimybes, vertinimas proc.
Lentelė Nr.4 Priemonių, siekiant uţtikrinti saugią darbo vietą, vertinimas proc.
Lentelė Nr.5 Priemonių, siekiant uţtikrinti gerą darbo vietos aprūpinimą, vertinimas proc. Lentelė Nr.6 Nakvynės namų darbuotojų patiriamo nerimo jausmo sąsajos su profesinės rizikos veiksniais lyginant didţiuosius Lietuvos miestus (proc.)
Lentelė Nr.7 Nakvynės namų darbuotojų miego sutrikimo sąsajos su profesinės rizikos veiksniais lyginant didţiuosius Lietuvos miestus (proc.)
Lentelė Nr.8 Nakvynės namų darbuotojų patiriamo irzlumo sąsajos su profesinės rizikos veiksniais lyginant didţiuosius Lietuvos miestus (proc.)
Lentelė Nr.9 Nakvynės namų darbuotojų patiriamo įtampos/streso sąsajos su profesinės rizikos veiksniais lyginant didţiuosius Lietuvos miestus (proc.)
Lentelė Nr.10 Nakvynės namų darbuotojų patiriamo skrandţio skausmo sąsajos su profesinės rizikos veiksniais lyginant didţiuosius Lietuvos miestus (proc.)
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
Paveikslas 1. Nakvynės namų darbuotojų pareigybių skirstinys (proc.) pagal psichologinės įtampos patyrimo daţnį.
Paveikslas 2. Skirstinys (proc.) pagal nakvynės namų darbuotojų darbo staţo ir keiksmaţodţių priklausomybės daţnį.
Paveikslas 3. Skirstinys (proc.) pagal nakvynės namų darbuotojų darbo staţo ir nesaugumo jausmo priklausomybės daţnį.
Paveikslas 4. Skirstinys (proc.) pagal nakvynės namų darbuotojų darbo laiko ir klientų grasinimų priklausomybės daţnį.
Paveikslas 5. Skirstinys (proc.) pagal darbo sąlygas ir priemones jom įgyvendinti. Paveikslas 6. Nakvynės namų darbuotojų sveikatos būklės vertinimas (proc.).
Paveikslas 7.Nakvynės namų darbuotojų sveikatos sutrikimų sąsajos su darbu nakvynės namuose (proc.).
Paveikslas 8. Nakvynės namų darbuotojų skirstinys (proc.) pagal nakvynės namų darbuotojų arterinės hipertenzijos dėl įţeidinėjimų daţnį didţiuosiuose Lietuvos miestuose.
Paveikslas 9. Nakvynės namų darbuotojų skirstinys (proc.) pagal nakvynės namų darbuotojų rankų raumenų skausmų dėl klientų šeimos narių grasinimų daţnį didţiuosiuose Lietuvos miestuose.
ĮVADAS
Socialinių paslaugų sritis - tai sritis, kurioje dirbantys darbuotojai, priskiriama prie didesnės profesinės rizikos sričių Lietuvoje. Lietuvos Vyriausybės nutarimu, socialinis darbas yra įtrauktas į pavojingų darbų sąrašą. Valstybinė darbo inspekcija registruoja nelaimingus atsitikimus darbe, kuriuose patiria ţmonės dirbantys socialinį darbą [22].
Nakvynės namai yra socialinias paslaugas teikianti įstaiga, todėl didţiąją darbuotojų dalį sudaro socialiniai darbuotojai bei jų padėjėjai. 2011 metais Lietuvoje veikė 23 nakvynės namai, jose buvo 1206 vietos. Jose dirbo 297 darbuotojai, iš jų 202 darbuotojai dirbo socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų pareigose, o 95 darbuotojai dirbo kitose pareigose. Tų pačių metų pabaigoje nakvynės namuose gyveno 2,3 tūkstančių ţmonių, tai 139 daugiau negu 2010 metais. Trečdalis jų gyveno ilgiau nei 6 mėnesius, o vidutiniškai 102 ţmonėms buvo suteikiamas vienos nakties prieglobstis [38].
Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2003 metais patvirtino įsakymą, kuriame yra darbuotojų sąrašas, kurių pareigos prilyginamos socialinio darbo pareigybėms [7], [8]. Tarp nurodytų pareigybių nėra tokių darbuotojų kaip administracijos, ūkio dalies darbuotojai, slaugytojai, psichologai, valytojai, vairuotojai, kiti darbuotojai, nors jie taip pat darbo metu nemaţai laiko praleidţia su nakvynės namų klientais. Šias pareigas uţimantys darbuotojai, susiduria su profesinės rizikos veiksniais, vien dėl to, kad dirba su socialinės rizikos asmenimis.
Daugumai ţmonių darbas su benamiais yra nemalonus, neįdomus, neprestiţinis, nesaugus, sukelia baime uţsikrėsti įvairiomis ligomis. Nakvynės namų klientai yra rizikos grupės, socialiai paţeidţiami asmenys. Tai asmenys kurie neturi būsto, motinos patyrusios smurtą šeimoje, neturintys busto našlaičiai, asmenys nukentėję nuo priverstinės prostitucijos ir prekybos ţmonėmis, atvykę iš laisvės atėmimo įstaigų, nukentėjusieji nuo stichinių nelaimių, grįţę ar deportuoti iš uţsienio šalių, uţsieniečiai prašantys Lietuvoje prieglobsčio, taip pat jau gavę prieglobstį [48].
Viešojoje aplinkoje, ―tikruosius‖ benamius mes matome prie šiukšlių konteinerių, viešajame transporte, ligoninių priėmimo skyriuose, prekybos centruose. Savo išvaizda, nemaloniu kvapu, bei neadekvačiu elgesiu daugumai praeivių jie sukelia pasišlykštėjimą. Nieţai, utėlės yra daţniausi benamių palydovai. Teikiant klientams paslaugas, jie priešinasi, spjaudosi, stumdosi, grasina, įţeidinėja, smurtauja, dėl to darbuotojai jaučia negalavimus, patiria stresą, yra rizika uţsikrėsti įvairiomis ligomis. Darbuotojai savisaugai naudoja vienkartines pirštines, kaukes, prijuostes.
Lietuvoje darbuotojų saugai skirtas nemaţas dėmesys. Tuo tarpu darbuotojai, dirbantys nakvynės namuose, teikdami specifines paslaugas - didelio tyrėjų dėmesio nesusilaukia.
Ši tema aktuali, nes darbas nakvynės namuose yra pavojingas ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Su klientais ir jų problemomis susiduria tiek socialiniai, tiek kiti įstaigos darbuotojai. Dirbdami su socialinės rizikos asmenimis, visi darbuotojai tiesiogiai ar netiesiogiai atlieka socialinį darbą ir susiduria su stresu, klientų agresija, smurtu, rizika uţsikrėsti įvairiomis ligomis. Lietuvoje, 2012 metais nakvynės namuose buvo tiriama socialinių darbuotojų veiklos patirtis [2]. Kitais atliktais nakvynės namuose tyrimais, buvo siekiama ištirti klientų poreikius ir socialinių paslaugų kokybę [18], [19], [50].
R Lazutka 2008 metais pateikė socialinių darbuotojų profesinės rizikos veiksnius [22]. Tik dalis apklaustųjų socialinių darbuotojų dirbo nakvynės namuose. Kitų autorių tyrimai buvo skirti socialinių darbuotojų problemoms, neišskiriant jų darbovietės [1].
Kitose Europos šalyse taip pat atlikta įvairių tyrimų, skirtų socialinių darbuotojų darbų saugai. 2003, 2004, ir 2006 metais Švedijos darbo aplinkos agentūra vykdė kelis nacionalinius tyrimus. Buvo tiriamos įvairių profesijų, tarp jų ir socialinių darbuotojų, jų atstovų darbo sąlygos ir sauga. Tyrimų metu paaiškėjo, kad socialiniai darbuotojai du kartus daţniau nei vidutiniškai kitų profesijų darbuotojai patiria psichosocialinius rizikos veiksnius darbe [52].
Socialinio darbo nesaugumas pagrįstas vykdomų darbo saugos tyrimų rezultatais. Nacionalinė socialinių darbuotojų asociacija Didţiojoje Britanijoje 2004 metais atlikto socialinių darbuotojų tyrimą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 44 proc. apklaustųjų socialinių darbuotojų savo darbo praktikoje susiduria su profesinės rizikos veiksniais, o trečdalis paţymėjo, kad jų darbdaviai darbo saugai skiria nepakankamai dėmesio [53].
Šiuo tyrimu siekiama išanalizuoti ir įvertinti įvairių profesinės rizikos veiksnių pasireiškimą darbe nakvynės namų darbuotojų tarpe, bei nustatyti sąsajas su sveikata.
TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Tyrimo tikslas: Įvertinti nakvynės namų darbuotojų profesinės rizikos veiksnių sąsajas su subjektyviai vertinama sveikata.
Tyrimo uţdaviniai:
1. Įvertinti nakvynės namų darbuotojų profesinės rizikos veiksnių sąsajas su darbuotojų sociodemografiniais veiksniais.
2. Įvertinti nakvynės namų darbuotojų profesinės rizikos veiksnių sąsajas su subjektyviais nusiskundimais.
3. Atlikti palyginamąją, nakvynės namų darbuotojų profesinės rizikos veiksnių sąsajų su subjektyviais nusiskundimais, analizę tarp didţiųjų Lietuvos miestų.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Socialinių paslaugų darbuotojų sveikatos apsauga teisiniuose dokumentuose Saugumas darbe – itin aktualus darbo teisės klausimas nes, paţeidus darbuotojų saugai ir sveikatai keliamus reikalavimus, kyla grėsmė ţmonių darbingumui, sveikatai ir net gyvybei. Dėl šių prieţasčių valstybė turi uţtikrinti detalų ir efektyvų saugumo darbe teisinį reguliavimą bei skirti pakankamai lėšų darbo saugai. Tai leistų uţkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams darbe ir profesinėms ligoms [45].
Lietuvos Respublikos įstatyme apie darbuotojų saugą ir sveikatą [3] teigiama, kad nepriklausomai nuo įmonės veiklos rūšies, darbo sutarties rūšies, darbuotojų skaičiaus, įmonės rentabilumo, darbo vietos, darbo aplinkos, darbo pobūdţio, darbo dienos ar darbo pamainos trukmės, darbuotojo pilietybės, rasės, tautybės, lyties, seksualinės orientacijos, amţiaus, socialinės kilmės, politinių ar religinių įsitikinimų, darbdavys privalo kiekvienam darbuotojui sudaryti saugias ir sveikas sąlygas darbui [26]. Uţ visų įstatymų ir norminių teisės aktų susijusių su darbuotojų saugą ir sveikatą visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose kontrolė, atsakinga Valstybinė darbo inspekcija, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos [32].
Darbo saugos svarbą akcentuoja ir įstatymų leidėjas, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje – didţiausios juridinės galios valstybės teisės akte – įtvirtindamas nuostatą, kad kiekvienas ţmogus turi teisę į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas [25]. Ši Konstitucijos garantuojama teisė pakartota ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kaip vienas iš darbo santykių teisinio reguliavimo principų [4], [25].
Darbuotojų saugai ir sveikatai priskiriamos visos prevencinės priemonės, kurios skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbo metu išsaugoti. Prevencinės priemonės, darbuotojams profesinės rizikos veiksniu apsaugai arba jų maţinimui naudojamos ar planuojamos visose įmonės veiklos etapuose [26], [3].
Profesinės rizikos vertinimu siekiama nustatyti ir įvertinti esamą ar galimą darbe riziką, ją pašalinti, o jei negalima pašalinti, įdiegti prevencijos priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumaţinta [3]. Profesinės rizikos veiksniai vertinami remiantis 2012 metais paskelbtais bendraisiais profesinės rizikos nuostatais. Jose išvardinti veiksmai, kuriais darbuotojai būtų apsaugoti nuo rizikos [35]. Rizikos vertinimas atliekamas keturiais etapais: 1) parengiamieji darbai; 2) rizikos veiksnių tyrimas, jų dydţio nustatymas, sprendimo dėl rizikos priimtinumo priėmimas; 3) rizikos pašalinimas ar sumaţinimas; 4) rizikos stebėjimas. Uţ darbuotojų saugą įstaigose atsakingas darbdavys [35].
Socialinių darbuotojų apsaugai uţtikrinti nuo neigiamos darbo aplinkos, profesinės rizikos veiksnių poveikio, 2002 metais Lietuvoje buvo priimtas nutarimas „ Dėl pavojingų darbų sąrašo―. Darbas su socialinės rizikos šeimomis, suaugusiais asmenimis ar ţmonėmis, turinčiais psichikos negalią, įtrauktas į pavojingų darbų sąrašą. 2008 metais šis sąrašas buvo patikslintas išplečiant socialinių darbuotojų, dirbančių su tam tikromis klientų grupėmis [6] .Socialiniai darbuotojai ir socialinių darbuotojų padėjėjai, kurie dirba su socialinės rizikos šeimomis ir asmenimis ar asmenimis turinčiais psichinius sutrikimus, buvo priskirti prie pavojingų darbų darbuotojų. Taip pat šiems darbuotojams nuo 2009 metų sausio 1 dienos kasmetinės atostogos prailgintos iki 35 kalendorinių dienų [29]. Nepriklausomai nuo pareigų visi nakvynės namų darbuotojai per savaitę dirba 40 darbo valandų [9].
Visi dirbantys ţmonės nepriklausomai nuo darbo pareigų ir įstaigų veiklos privalo periodiškai tikrintis sveikatą. Darbuotojų privalomų sveikatos tikrinimų tvarka numatyta Darbo kodekso 265 straipsnyje, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme [26]. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 metų nutarimą, darbuotojai dirbantys nakvynės namuose privalo tikrintis sveikatą, dėl uţkrečiamųjų ligų, prieš įsidarbinant, o vėliau kas metus. Darbuotojai turi pasitikrinti ar neserga tuberkulioze, odos grybelinėm ar venerinėm ligom [33]. Pasaulinės sveikatos organizacijos globaliniame profesinės sveikatos veiksmų plane 2008-2017 metams, vienas iš pagrindinių tikslų yra saugoti ir propaguoti sveikatą darbe. Jame pabrėţiama, kad tokių ligų kaip tuberkuliozė, ŢIV, AIDS ir kitos ligos, prevencija ir kontrolė turi būti vykdoma darbo vietose [36].
1996 metais Ispanijoje buvo įsteigta Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra. Ši agentūra analizuoja saugaus darbo problemas Europos sąjungos šalyse, rengia metodinę medţiagą ir teikia kitą pagalbą, susijusią su saugaus darbo klausimais šalyse. Taip pat yra įsteigta įvairių tarptautinių organizacijų, kurios savo veikla, siekia uţtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą [33].
Apţvelgus darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius dokumentus, aišku, jog Lietuvoje ir Europoje darbo saugumui ir darbuotojų sveikatai yra skiriamas nemaţas dėmesys. Tačiau tai, nepriklausomai nuo darbo srities, ne visada apsaugo darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų ar rizikos veiksnių. Paslaugų srityje darbo rizikos veiksnių pasireiškimas yra nenuspėjamas, kadangi klientai yra individualios asmenybės, kurios savo veiksmais gali sukelti darbuotojui pavojų. Įstaigos teikiančios paslaugas socialinės rizikos asmenims, bei grupėms, pasiţymi savo darbo specifiškumu. Apie socialines paslaugas teikiančias nakvynės namų darbo specifiką pateikiu kitame skyriuje.
1.2. Lietuvos didţiųjų miestų nakvynes namų veiklos ypatumai
Lietuvos nakvynės namai vykdant savo veikla remiasi Lietuvos Respublikos teisiniais dokumentais, bendradarbiaujančių įstaigų įsakymais bei Nakvynės namų nuostatais. Lietuvos nakvynės namų darbuotojai tarpininkauja ir atstovauja asmenis kitose įstaigose ir institucijose, bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybės įstaigomis ir institucijomis, organizuoja medicinines, higienos paslaugas, aprūpina būtiniausiais drabuţiais, avalyne ir kitais daiktais.
Nakvynės namai teikia socialines paslaugas, organizuoja socialinę, psichologinę, bei medicininę pagalbą. Nakvynės namų pagrindinis tikslas – suteikti trumpalaikią socialinę globą ir laikinai apnakvindinti asmenims, kurie priklauso socialinės rizikos asmenų grupei [16], [48].
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų nakvynės namai pasiskirstę į padalinius. Vienose padaliniuose suteikiamos socialinės paslaugos ir trumpalaikė socialinė globa. Klientas nakvynės namuose gali gyventi ir naudotis socialinėmis paslaugomis iki 18 mėnesių uţ tam tikrą mokestį (pirmos 30 dienų nemokamos). Kitose padaliniuose teikiamos apnakvindinimo paslaugos, kur benamis gali tik pernakvoti, nusiprausti, pasigaminti sau valgyti. Tokios „vienos nakties„ paslaugos teikiamos nemokamai ir visiems besikreipiantiesiems. Paslaugos teikiamos ir asmenims apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių medţiagų. Tokie klientai daţniausiai atveţami policijos, greitosios medicinos, socialinės tarnybos pagalba arba ateina patys.
Nakvynės namų klientais tampa asmenys, kuriems nepalankiai susiklostė gyvenimo aplinkybės, krizių atvejais. Su kiekvienu klientu konsultacijos vyksta individualiai, tačiau gali dalyvauti ir artimieji. Po kliento problemos aptarimo, nustatomas pagalbos poreikis ir įstaigos, bei darbuotojų galimybės. Nakvynės namai su klientų sudaro paslaugų sutartį. Vilniaus miesto nakvynės namuose klientas turi pateikti paţymą, iš Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės ir iš Vilniaus odos ir veneros ligų centro, įrodančia, kad yra sveikas. Kauno ir Klaipėdos miestų nakvynės namuose turi pateikti tik vieną paţymą, iš tuberkuliozinės ligoninės, jog neserga atvira plaučių tuberkuliozės forma [16], [48].
Nakvynės namuose apgyvendinami senyvo amţiaus ir neįgalūs asmenys, kuriems nustatomas ilgalaikės socialinės globos poreikis, daţniausiai tai trunka ilgai. Todėl jiems tenka pakankamai ilgai gyventi šiose įstaigose. Nakvynės namuose nėra pritaikyta vietų neįgalumą turintiems asmenims, jiems, neįrengti dušai ir tualetai, nėra atitinkamų lovų. Neįgalūs asmenys priversti būti tik nakvynės namų patalpose, kadangi nesant liftui jiems sunku arba neįmanoma lipti laiptais. Tokie gyventojai neturi galimybės pabūti lauke, ar patys apsipirkti parduotuvėje.
Darbuotojai pagelbsti tokiems gyventojams tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Nuperka jiems maisto produktų, asmens higienos priemonių, vaistus, padeda persirengti, išsimaudyti.
Nakvynės namų padaliniuose, kuriuose teikiamos laikino apnakvindinimo (―vienos nakties‖) paslaugos, šaltuoju metų laiku visada pritrūksta vietų. Patalpos nepakankamai arba nėra pritaikytos dideliam ţmonių skaičiui. Benamiai guldomi ant grindų, koridoriuose, visose laisvose patalpose. Uţkrečiamų ligų plitimui sumaţinti, patalpos periodiškai dezinfekuojamos. Trūksta įrengtų dušų, todėl tik dalis atėjusių pernakvoti ţmonių gali išsimaudyti. Jeigu klientui reikalinga medikų pagalbą, prieš tai, darbuotojų padedamas, jis nuprausiamas, aprengiamas švariais darbuţiais, kurių nakvynės namuose visada pritrūksta.
Nakvynės namai bendradarbiauja su įstaigomis teikiančiomis įvairias socialines paslaugas, policijos komisariatais, Vaikų teisių apsaugos tarnyba, Migracijos tarnyba, miestų darbo birţomis, slaugos ligoninėmis, priklausomybės ligų centrais, psichiatrinėmis ligoninėmis, bei kitomis sveikatos įstaigomis, vaikų darţeliais, mokyklomis, labdaringomis organizacijomis (Lietuvos Raudonojo Kryţiaus draugija, Lietuvos Caritas), klientų šeimomis, artimaisiais, draugais, darbdaviais bei kitomis valstybinėmis bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Paramą nakvynės namai gauna ir iš miesto gyventojų. Neabejingi nakvynės namų gyventojų kontingentui, ţmonės atneša drabuţius, smulkią buitinę techniką ir kitus daiktus. Materialinė ir nematerialinė parama būtina lankytojų problemų sprendime.
Nakvynės namuose organizuojami šventiniai, informaciniai renginiai skirti: Šv. Kalėdų, Uţgavėnių, Šv. Velykų, Motinos bei Tėvo dienos, Ţolinių bei kitų švenčių proga. Pagal renginio tematiką, nakvynės namų gyventojai kartu su darbuotojais pasiruošia šventei. Puošia tam skirtas patalpas, daro rankdarbius (daţniausiai moterys), ruošia sveikinimus. Informacinio pobūdţio renginiai skirti ţalingų įpročių priklausomybės maţinimui, gebėjimui savarankiškai integruotis į visuomenę, įvairių ligų prevencijai. Gyventojams yra skirtas laisvalaikio arba uţimtumo kambarys, kuriame jie gali skaityti knygas, periodinę spaudą, ţiūrėti filmus, mokintis kompiuterinio raštingumo pagrindų, susitikti su artimaisiais, ar uţsiimti kita kultūrine veikla.
Nakvynės namų paslaugų dėka, gyventojai turi galimybę sugrįţti į normalų gyvenimą, atgauti artimųjų pagarbą ir pasitikėjimą, nenuvertinti savo galimybių bei atrasti naujus gebėjimus, įsigyti arba susigraţinti savo būstą. Gyventojų ―pasiekimai‖ priklauso ne tik nuo įstaigos paslaugų, jų pačių noro ir pastangų, bet ir nuo nakvynės namų darbuotojų asmeninio indelio. Manau, kliento sėkmė didţiąja dalimi priklauso nuo nakvynės namų darbuotojo pastangų.
Ţmogus gali viską prarasti dėl fizinės negalios, našlystės, stichinių nelaimių ar epidemijų [19]. Dėl savo susiklosčiusių aplinkybių, tokie asmenys būna labai jautrūs ir paţeidţiami arba atvirkščiai – pikti ir agresyvūs. Darbuotojų dirbančių nakvynės namuose darbo specifika pasireiškia darbu su socialinės rizikos asmenimis, kurie neretai yra atstumti artimųjų ţmonių ar visuomenės. Todėl dirbant su benamiu reikalingas išskirtinis bendravimas.
Nekiekvienas, net gi socialinis, darbuotojas gali dirbti su tokio kontingento ţmonėmis, ypač su neturinčiais jokių vertybių, bei noro integruotis į visuomenę. Pati svarbiausia darbuotojo savybė yra gailestingumas + gebėjimas. Darbas nakvynės namuose nepriklausomai nuo pareigybių, tai savotiškas pasiaukojimas [37]. Darbuotojas turi gebėti rasti kontaktą su klientu, jo neţeminant, nesmerkiant ir neatstumiant. Teikiant paslaugas, darbuotojas turi neįţeisti, nesumenkinti kliento asmenybės [42]. Socialinio darbuotojo, dirbančio nakvynės namuose darbo sėkmė priklauso nuo jo dvasinių ir psichologinių savybių [37]. Tačiau, net gi puikūs savo srities specialistai gali patirti darbo aplinkos grėsmes. Situacijos į kurias neretai patenka darbuotojas, nesutampančios su darbuotojo asmeninėmis vertybėmis arba neatitinka jų profesinėm vertybėm, yra daţnas reiškinys socialiniame darbe [13].
Darbingo amţiaus ţmonių socialinių problemų sprendimui neigiamą įtaką turėjo ekonominė krizė, klientams sunku susirasti darbą, susimokėti uţ nakvynės namų paslaugas. Be to, šie asmenys turi ţemą motyvaciją dirbti, bei yra priklausomi nuo alkoholio ar kitų medţiagų, jie nenori pripaţinti, kad tai yra jų pagrindinė problema. Dėl šios prieţasties klientai prarado darbo įgūdţius, atsakomybę, pasikeitė jų gyvenimo būdas [48]. Tokiems klientams labai sunku siekti permainų. Su jais darbuotojai dirba individualiai ir ilgą laiką, motyvuojant keistis. Nemotyvuoti klientai negali susirasti darbo, o jeigu susiranda, tai yra labai nepareigingi arba nemoka dirbti. Tokiems klientams nakvynės namų darbuotojai, turėdami ribotas galimybes, organizuoja uţimtumą ir laisvalaikį, kur galima būtų ugdyti darbo įgūdţius. Gaila, tačiau kartais darbuotojų pastangos būna beprasmiškos, nes klientas, po kurio laiko sugrįţta prie ankstesnio gyvenimo būdo.
Į nakvynės namus vis daţniau kreipiasi asmenys, kurie dėl maţų pajamų neįstengia susimokėti uţ gyvenamą vietą ar kurie dėl savo ţalingo gyvenimo būdo, neatsakingumo, bei neapdairumo praradę savo būstą. Dalis jų yra grįţę iš įkalinimo vietų, kiti turintys priklausomybę alkoholiui, narkotikams ar negalintys savimi pasirūpinti dėl invalidumo ar senyvo amţiaus ir dėl to praradę gyvenamąją vietą. Ţmonės ateina į nakvynės namus ir dėl tokių prieţasčių kaip skyrybos arba dėl nepasisekusio verslo praradę namus, ir dėl kitų įvairių prieţasčių. Per tą laiką, kurį klientas gyvena nakvynės namuose, darbuotojai susipaţįsta su juo kaip su asmenybę,
išsiaiškina teigiamas ir neigiamas savybes, jo dvasines vertybes. Tuo darbuotojams lengviau pritaikyti problemos sprendimo būdą.
Darbuotojai, dirbantys nakvynės namuose kasdien susiduria su stresu, negatyviais bei nesaugumo pojūčiais. Dalis nakvynės namu klientų ţemo išprusimo, neadekvataus elgesio degradavusios asmenybės. Kalbant su darbuotojais, jie keikiasi, spjaudosi, gąsdina, elgiasi nepagarbiai. Neretai jie tiesiog nemoka arba nenori integruotis į visuomenę. Savo elgesiu tokie nemotyvuoti klientai, sukelia papildomų neigiamų emocijų. Atvykus naujam nakvynės namų klientui, darbuotojai visu pirma pagal kliento bendravimo būdą įvertina galima pavojų. Klientas kartais nemoka išreikšti savo minčių, dėl to susinervuoja, pasidaro piktas. Darbuotojai atpaţįsta jo elgesio ţenklus iš padaţnėjusio kvėpavimo, balso tono, sugniauţtų kumščių [1]. Netinkamas ar nesuprantamas bendravimas gali išprovokuoti kliento agresiją ar smurtą Nepaisant neprognozuojamų situacijų su klientais, nakvynės namų socialiniai darbuotojai elgiasi nepaţeidţiant savo kompetencijų ir etikos kodekso.
Dr. R. Prakapas teigia jog, socialinių darbuotojų elgsena priklauso nuo klientų poreikių ir norų. Atlikto tyrimo metu jis nustatė, kad tarp socialinių darbuotojų ir jų klientų kylančios etinės problemos, yra neišsamios ir neraiškios informacijos, skirtingų interesų, skirtingo informacijos supratimo ir suvokimo lygmenyje. Socialinių darbuotojų manymu svarbiausia dirbti profesionaliai, geranoriškai ir mandagiai [34].
Nakvynės namų darbuotojai padeda klientam buityje, patalpina į gydymo ar slaugos įstaigą, tarpininkauja darbo bei kitais klausimais, nuperka maisto ar medikamentų, sprendţia kitas socialines problemas. Socialinis darbas apima ne tik konkretų darbą su klientu, bet ir su jo socialiniu tinklu. Neretai socialiniai darbuotojai ar kiti darbuotojai kartu su klientu vyksta į įvairias institucijas, bendrauja su jų šeimomis, artimaisiais. Nakvynės namų darbuotojų dėka klientai įsigyja asmens dokumentus, uţregistruoja darbo birţoje, susiranda gyvenamą plotą bei darbą, uţsiregistruoja socialiniam būstui arba bendrabučiui gauti, lankosi anoniminių alkoholikų grupėse, narkologiniuose centruose, gydosi kitas ligas.
Viešojoje aplinkoje, ―tikruosius‖ benamius mes matome prie šiukšlių konteinerių, viešajame transporte, ligoninių priėmimo skyriuose, prekybos centruose. Savo išvaizda, nemaloniu kvapu, bei neadekvačiu elgesiu daugumai praeivių jie sukelia pasišlykštėjimą. Didţioji dalis tokių benamių yra visiškai praradę kultūrines, bei dvasines vertybes. Jiems visiškai nesvarbu kokia jų išvaizda, kokia jų sveikatos būklė, kaip gyvena jų artimieji (jeigu tokie yra). Tokių benamių namais tampa daugiabučių laiptinės, rūsiai, kanalizacijos šuliniai, šiluminės
trasos, apleisti negyvenami pastatai. Į nakvynės namus daţniausiai jie ateina ţiemos metu, dėl didelio šalčio. Gauti apgyvendinimo paslaugas ilgesniam laikui jie nesuinteresuoti.
Padaliniuose, kur teikiamos ―vienos nakties paslaugos‖ socialinių darbuotojų padėjėjai kiekvieno budėjimo metu susiduria su aukščiau aprašytais asmenimis. Visą parą dirbantis socialinių darbuotojų padėjėjai, registruoja lankytojų atvykimo – išvykimo laiką, išduoda raktus nuo kambario, palaiko tvarką nakvynės namuose, teikia reikiamą pagalbą. Jeigu benamis yra apsvaigęs nuo kokių nors medţiagų, darbuotojui atsiranda rizika konfliktiniai situacijai, nes klientas nesilaiko bendros tvarkos taisyklių. Tokiems klientams katrais reikalinga medikų pagalba, kviečiama greitosios pagalbos brigada. Prieš tai benamį reikia nuprausti ir perrengti švariais drabuţiais. Nieţai, utėlės yra daţniausi benamių palydovai. Savisaugai darbuotojai aprūpinti vienkartinėmis pirštinėmis, prijuostėmis, kaukėmis. Dėl lėšų trūkumo, nakvynės namų darbuotojai neretai parneša savo namiškių nenešiojamus drabuţius. Teikiant švaros paslaugas, klientai priešinasi, spjaudosi, grasina, įţeidinėja, darbuotojai patiria stresą, darbuotojams yra rizika uţsikrėsti įvairiomis ligomis.
Apibendrinimui galima teigti, jog socialinį darbą dirbantys darbuotojai rizikuoja patirti iš savo klientų smurtinį agresyvų elgesį [1] bei uţsikrėsti įvairiomis ligomis. Patirdami riziką, nakvynės namų visų pareigų darbuotojai, vykdo savo darbinę veiklą, vadovaujasi ne tik reglamentuotais teisiniais dokumentais, bet ir dvasinėm vertybėm, jie yra gailestingi, bei supratingi.
1.3. Nakvynės namuose dirbančiųjų rizikos veiksnių sąsajos su sveikata
Kiekviename darbe, nepriklausomai nuo srities, darbuotojai susiduria su rizikos veiksniais, kurie įtakoja arba gali įtakoti įvairių sveikatos sutrikimų atsiradimui. Atsiţvelgiant į aukščiau pateiktose skyriuose nakvynės namų klientų kontingentą, manytina, jog darbuotojai patiria sveikatos sutrikimus, kurių atsiradimą gali sąlygoti stresas, naktinis darbas, nesaugumo jausmas, uţkrečiamos ligos, darbo aplinka, klientų agresyvus elgesys, bei daug kitų darbo veiksnių.
Profesinių ligų valstybės registro duomenimis 2011 metais buvo uţregistruoti 250 asmenų, kurie susirgo 402 profesinėmis ligomis. 2011 metais profesinių ligų valstybės registras daugiausiai uţregistravo jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto (211 atvejų), ausies (94 atvejai), nervų sistemos (76 atvejai) profesinių ligų [24].
Nakvynės namų veikla priskirta prie didesnės profesinės rizikos sričių Lietuvoje [38], nes darbuotojams yra didesnė tikimybe būti paveiktais profesinės rizikos veiksnių. Veikiant kenksmingiems darbo aplinkos veiksniams ilgesnį laiką – maţėja organizmo atsparumas kitiems išoriniams aplinkos veiksniams, tai turi įtakos neprofesiniams sveikatos sutrikimams. Didţioji dalis psichosomatinių susirgimų nelaikoma profesiniais, bet jų atsiradimą lėmė tokie darbo veiksniai kaip dideli darbo krūviai, lėtinis nuovargis, stresas ir kiti darbo veiksniai [32].
Darbo metu nakvynės namuose bendraujant su klientu visada yra grėsmė uţsikrėsti odos ir venerinėmis ligomis, plaučių tuberkulioze, hepatitais, ŢIV, AIDS, oro lašelinių būdu plintančiomis bei kitomis ligomis. Tokios pavojingos ligos gali visiškai pakeisti ţmogaus bei jo artimųjų gyvenimus. Gali pasikeisti asmeninis gyvenimas, santykiai su kolegomis, sumaţėti draugų ratas. Sergantysis gali jausti jog yra vengiamas aplinkinių ţmonių, o tai sukelia daugybę psichoemocinių sutrikimų. Apsaugos priemonės (vienkartinės pirštinės, kaukės, prijuostės, rankų, paviršių dezinfekcija) naudojamos nakvynės namuose ne visada gali apsaugoti nuo uţsikrėtimo. Nakvynės namuose dirbančios slaugytojos turi didesnę rizika uţsikrėsti ligomis, kadangi jos tiesiogiai kontaktuoja su klientais bei jų biologiniais skysčiais. Darbuotojai, dirbantys su tik pernakvoti atėjusiais benamiais, taip pat daugiau negu kiti rizikuoja uţsikrėsti ligomis, nes šaltuoju metu laiku, esant ţemai oro temperatūrai ―vienos nakties‖ padalinių darbuotojai, pasigailėdami, leidţia benamiams pernakvoti nepateikus sveikatos paţymos.
Socialinis darbas, tai tokia profesija, kuri turi rizika patirti iš savo klientų smurtinį, agresyvų elgesį [1]. Klientas gali stumdyti ar net sumušti darbuotoją. Tai lemia ne tik kliento kultūra, bet ir galimos klientų psichinės ligos. Nakvynės namuose daugumą darbuotojų sudaro moterys, o daugumą klientų – vyrai, priklausantys socialinės rizikos grupei, tuo darbuotojams didėja rizika tapti smurto aukomis. Socialiniai darbuotojai minėjo atvejus, kai jų kolegoms klientai išmušė dantis, subadė ţirklėmis, veidą supjaustė skutimosi peiliukais, bandė nušauti. Darbuotojas gali patirti įvairius kūno suţalojimus, traumas bei visam gyvenimui išlikti jų pasekmes. Darbas su rizikos grupės asmenimis yra pavojingas ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Tyrimo „Smurtas, uţimtumas ir sveikata― 2005 metais Prancūzijoje išvadose teigiama, kad smurtas prieš socialines paslaugas teikiančius asmenis didėja [44].
Nakvynės namų darbuotojai dirba pamaininį, naktinį darbą. Dalis ţmonių gali priprasti prie pamaininio darbo, bet kitiems toks darbo grafikas gali sukelti virškinamojo trakto veiklos, miego ritmo sutrikimus, didesnį nuovargį, nuotaikų kitimus, dirglumą, galvos skausmus [33]. Naktinis darbas jau savaime neigiamai atsiliepia ţmogaus sveikatai. O nakvynės namų darbuotojai bedirbami naktį, visa darbo laiką, dar praleidţia su socialinės rizikos asmenimis.
Tokios darbo sąlygos turėtų ţymiai daugiau įtakoti darbuotojų sveikatai, nes papildomai patiriami nesaugumo jausmas, uţkrečiamų ligų riziką, smurto rizika bei kiti neigiami darbo aplinkos veiksniai.
Nakvynės namų darbuotojai darbo metu iš savo klientų, daţniausiai neblaivių, neretai išgirsta keiksmaţodţius, įţeidinėjimus, grasinimus. Kaip ir kiek vienam ţmogui socialinių paslaugų įstaigų darbuotojams, neabejotinai tai sukelia nemalonius pojūčius, nesaugumo jausmą, psichologinę įtampą. Nakvynės namų darbuotojai susiduria su šiais darbo veiksniais daţniau negu kitų įstaigų darbuotojai. Ilgainiui, tai gali įtakoti streso ar depresijos reiškinių atsiradimui.
Socialinių paslaugų darbuotojui, iš kliento su kuriuo dirbama, gali iškilti nenumatytų psichologinių grėsmių. Socialinių paslaugų darbuotojai yra tokia specialistų grupė, kuri darbo metu nuolat patiria stresą. Tai viena iš profesinės darbo veiklos problemų, kuri reikalauja tikslingų ir naudingų sprendimo būdų, padedančių kuo maţiau patirti stresą darbe. Dirgelienė I, Večkienė N. teigia jog, socialinio darbuotojo veikla - sudėtinga, kompleksinė, o rezultatas sunkiai prognozuojamas. Sudėtingose situacijose iškyla streso rizika [5].
Darbuotojui streso atsiradimą gali įtakoti kliento problemos sudėtingumas, agresyvus klientas, grėsmė uţsikrėsti ligomis, naktinis darbas, pervargimas, per didelis darbo krūvis, nesaugi darbo aplinka ir daugelis kitų veiksnių. Dėl streso gali išsivystyti įvairios širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto, psichoemociniai sutrikimai. Ligos, kurias sukelia stresas gali pakeisti individualią gerovę bei produktyvumą [32].
2011 metais Higienos institutas išleido mokslinį leidinį „Psichosocialinių darbo veiksnių įtaka depresijos ir depresinės būsenos išsivystymui―. Pateiktame tyrime, kuris buvo skirtas įvertinti psichosocialinių darbo veiksnių įtaką depresijos ir depresinės būsenos išsivystymui, nustatyta, jog tarp psichosocialinių darbo veiksnių intensyvumo ir psichikos sveikatos sutrikimų daţnumo egzistuoja ryšys. Tyrimo rezultatai parodė, kad darbuotojų psichikos sveikata susijusi su patiriamu stresu darbe, kurį sukelia intensyvių psichosocialinių darbo veiksnių sąveika [15]. Didţiojoje Britanijoje atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, jog socialiniai darbuotojai tarp specialybių daţniausiai patiriančių stresą yra antroje vietoje [17].
Trumpai apţvelgiau svarbiausius darbo profesinės rizikos veiksnius ir jų įtakojimą darbuotojo sveikatai. Šiuo tyrimu tikiuosi išsamiau išsiaiškinti su kokiais rizikos veiksniais daţniausiai susiduria nakvynės namų darbuotojai ir kokius sveikatos sutrikimus jie sukelia.
2. TYRIMO METODIKA IR TIRTŲJŲ KONTINGENTAS
2.1. Tyrimo eiga
Šiame skyriuje pateikiami nakvynės namų darbuotojų profesinės rizikos veiksnių sąsajų su subjektyviai vertinama sveikata tyrimų rezultatai, kurie gauti atlikus vienmomentinį epidemiologinį tyrimą. Tyrimo metu respondentai buvo apklausiami raštu.
Tyrimo tikslas – įvertinti profesinės rizikos veiksnių sąsajas su subjektyviai vertinama sveikata.
Atrankos vienetas – trijuose didţiausiuose Lietuvos miestuose (Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje) įsikūrusių nakvynės namų darbuotojai. Tokia tiriamųjų grupė pasirinkta todėl, kad šiuose pagrindiniuose miestuose veikiantys nakvynės namai pasiţymi daţnesne bei įvairesne lankytojų kaita nei maţesniuose miestuose. Vilniuje ir Kaune šiuo metu veikia po 3 nakvynės namų filialus, Klaipėdoje – 2. Dėl didelio lankytojų srauto, didţiųjų miestų nakvynės namų darbuotojai patiria didesnį darbo krūvį, psichologinę įtampą, daţnai nesilaiko darbo bei poilsio rėţimo, todėl tikėtina, jog jų darbo veikloje profesinės rizikos veiksniai gali turėti įtakos jų sveikatai. Visuose tyrime dalyvavusiuose nakvynės namuose dirba 145 darbuotojai. Tyrimo imtis - visi 145 darbuotojai.
Tyrimui buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas ( 2013 m. vasario 26 d. Nr. BEC – VS (M) – 278). Prieš atliekant tyrimą, buvo atliktas ţvalgomasis tyrimas, kurio metu buvo apklausti 5 Kauno nakvynės namų darbuotojai. Kadangi ţvalgomojo tyrimo metu respondentai suprato visus klausimus, tyrimas buvo tęsiamas toliau Kauno bei kitų pasirinktų didţiųjų Lietuvos miestų nakvynės namuose. Prieš vykdant apklausą, darbuotojai buvo informuoti apie savanorišką dalyvavimą tyrime, anketų anonimiškumą bei supaţindinami su tyrimo tikslu ir anketos pildymo instrukcijos. Apklausos metu, darbuotojų buvo prašoma į klausimus atsakinėti savarankiškai. Tyrimą atliko šio darbo autorė.
Tyrimas buvo vykdomas 2013 m. vasario – balandţio mėnesiais. Anketinė apklausa buvo vykdoma nakvynės namų darbuotojų darbo metu, darbo vietoje. Į Klaipėdos nakvynės namus anketos buvo nusiųstos paštu. Vilniuje ir Kaune anketinė apklausa vyko dalyvaujant tyrimo vykdytojai. Uţpildyti anketą respondentams truko 15-20 minučių. Likusieji darbuotojai anketas uţpildė kitomis dienomis, savo darbo grafiko metu. Įvertinus visų darbuotojų skaičių analizuojamuose nakvynės namuose, iš viso buvo išdalintos 145 anketos: Kaune – 35, Vilniuje - 71, Klaipėdoje - 39. Iš visų apklausoje dalyvavusių įstaigų grįţo 135 anketos (atsako daţnis 93
proc.). Tarp jų 9 (7 proc.) anketos buvo pripaţintos sugadintomis, todėl jos nebuvo įtrauktos į duomenų analizę. Anketos iš tyrimo buvo pašalintos dėl šių prieţasčių:
Anketoje atsakyta ne į visus klausimus;
Anketos buvo sugadintos, kadangi rasta papildomų atsakymų, komentarų;
Anketos grįţo tuščios, neuţpildytos.
Tyrime dalyvavo 126 anketos (93 proc.), kurios buvo pripaţintos tinkamomis. Šios anketos ir sudarė šio tyrimo duomenų bazę.
2.2. Tyrimo metodas
Tyrimo metodas – anketavimas. Anketas sudarė 15 klausimų, kurie buvo uţdaro ir atviro tipų. Klausimai buvo sudaromi remiantis V. Januškevičiaus, P. Vasilavičiaus disertacijų klausimynais, R. Lazutkos kartu su kitų autorių tyrimu [11], [46], [22], bei bendrąja darbo sąlygų samprata, kuri apima daugelį su darbo aplinka susijusių aspektų: darbo organizavimą, darbo laiką, darbo uţmokestį, mokymus darbe ir kvalifikacijos kėlimą. Kaip atskira darbo sąlygų problematikos sritis išskiriama sauga darbe. Visus anketos klausimus galima išsiskirstyti į 4 dalis:
1. Sociodemografiniai klausimai (lytis, amţius, išsilavinimas, pareigos, darbo staţas, darbo krūvis, darbo grafikas).
2. Klausimai apie darbo aplinkybes, įtakojančias darbuotojų sveikatos sutrikimus bei prevencijos priemones, kuriomis siekiama pašalinti šiuos veiksnius.
3. Klausimai, skirti išsiaiškinti nakvynės namų darbo sąlygas, nustatyti su kokiomis aplinkybėmis ir kaip daţnai nakvynės namų darbuotojai susieja darbe patiriamą stresą, su kokiais profesinės rizikos veiksniais susiduria savo darbinėje veikloje bei kokios apsaugos priemonės taikomos siekiant išvengti profesinės rizikos veiksnių bei kenksmingų darbo sąlygų.
4. Klausimai, skirti darbuotojams įvertinti savo sveikatos būklę bei nustatyti sveikatos sutrikimų sąsają su darbu nakvynės namuose.
2.3. Tiriamasis kontingentas
Pagrindinės tirtų nakvynės namų darbuotojų sociodemografinės charakteristikos pateiktos lentelėje Nr. 1.
1 lentelė. Pagrindinės tirtų nakvynės namų darbuotojų sociodemografinės charakteristikos.
Nr. Charakteristika n proc. 1. Lytis: Vyras Moteris 46 80 36,5 63,5 2. Amţius: Jauniausias – 19 metų Vyriausias – 67 metų Amţiaus vidurkis – 42 metai
1 3 0,8 2,4 3. Išsilavinimas: Aukštasis universitetinis Aukštasis neuniversitetinis Vidurinis Spec. vidurinis Studijuoju 51 33 22 17 3 40,5 26,2 17,5 13,5 2,4 4. Miestas: Kaunas Klaipėda Vilnius 35 37 54 27,8 29,4 42,9
5. Pareigos:
Vadovas
Vadovo pavaduotojas Socialinis darbuotojas
Socialinio darbuotojo padėjėjas Buhalteris
Psichologas
Bendrosios praktikos slaugytojas Pagalbinis darbuotojas Vairuotojas Dezinfekuotojas, valytojas 4 4 33 69 4 1 4 1 5 1 3,2 3,2 26,2 54,8 3,2 0,8 3,2 0,8 4 0,8
6. Darbo staţas nakvynės namuose: Iki 12 mėnesių 1-3 metų 3-5 metų 6-10 metų 10 ir daugiau 9 30 31 29 27 7,1 23,8 24,6 23 21,4 7. Darbo krūvis nakvynės namuose:
0,5 etato 0,75 etato 1,0 etatas 1,5 etato 14 2 108 2 11,1 1,6 85,7 1,6 8. Darbo grafikas:
Paromis pagal slenkantį grafiką Dienomis
63 63
50 50
2.4. Statistinis duomenų vertinimas
Statistinės duomenų analizės atlikimui buvo naudojamas statistinis programų paketas SPSS (Statistical Package for Social Sciences) 17.0 for Windows ir Microsoft Office programinio paketo skaičiuokle Microsoft Excel. Chi kvadrato (
x
2 ) kriterijus skaičiuotas norintpatikrinti hipotezes, kad poţymiai tarpusavyje susiję. Taip pat skaičiuotas laisvės laipsnių skaičius (lls). Statistinių hipotezių reikšmingumui įvertinti buvo pasirinktas 95 proc.
reikšmingumo lygmuo. Duomenys statistiškai reikšmingi, jei paklaidos tikimybė p < 0,05. Duomenys, kurių paklaidos tikimybė p > 0,05 nebuvo naudoti tyrime, kadangi skirtumas laikomas statistiškai nereikšmingas, todėl statistiškai duomenys neteisingi. Tyrimo duomenys pateikiami lentelėse ir paveiksluose.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Nakvynės namų darbuotojų profesinės rizikos vertinimas
Atlikus tyrimą nustatyta, jog nakvynės namų darbuotojai daţnai susiduria su profesinės rizikos veiksniais savo darbo metu. Nakvynės namų darbuotojai, paprašyti iš anketoje išvardintų profesinės rizikos veiksnių paţymėti pasitaikančius jų darbo veikloje paţymėjo, jog daţniausiai susiduria su klientų grasinimais (41,3 proc.), keiksmaţodţiais (64,3 proc.), psichologine įtampa (78 proc.), nesaugumo jausmu (53 proc.). Vertinant profesinės rizikos veiksnius, nustatyta reikšminga priklausomybė tarp profesinės rizikos veiksnių bei tam tikrų sociodemografinių rodiklių: nakvynės namų darbuotojų pareigų, darbo staţo, darbo grafiko.
Remiantis tyrimo rezultatais galima daryti išvadą, jog nakvynės namų darbuotojai priklausomai nuo savo pareigybės turi didesnę ar maţesnę tikimybę patirti tam tikrus profesinės rizikos veiksnius.
Tyrime dalyvavo didţioji dauguma socialinių darbuotojų (26,2 proc. ) bei jų padėjėjų (54,8 proc.), todėl analizės metu, nakvynės namų darbuotojų pareigybės buvo suskirstytos į dvi grupes: socialiniai darbuotojai (81 proc.) bei kiti (19 proc.). Šiuo atveju iš visų klausimyne išvardintų profesinės rizikos veiksnių, nustatyta reikšminga priklausomybė tarp nakvynės namų darbuotojų pareigų ir psichologinės įtampos. Remiantis analizės duomenimis, socialiniai darbuotojai su šiuo profesinės rizikos veiksniu susiduria daţniau nei kiti nakvynės namų darbuotojai (pav. 1). Daugiau nei pusė respondentų (65,3 proc.) dirbančių socialinį darbą nakvynės namuose, su psichologine įtampa susiduria daţnai, tuo tarpu (45,8 proc.) kiti nakvynės namų darbuotojai su šiuo profesinės rizikos veiksniu susiduria retai arba visai nesusiduria.
Švedijos darbo aplinkos agentūra (WEA) 2003 – 2006 metais vykdė kelis nacionalinius tyrimus, kurių rezultatai atskleidė, kad socialiniai darbuotojai du kartus daţniau nei kitų profesijų darbuotojai savo darbe patiria psichosocialinę riziką [47].
Lyginant psichologinės įtampos patyrimo pasitaikymo daţnį pagal nakvynės namų darbuotojų pareigybes.
x2 = 7,0; lls = 2; p < 0,05
1 pav. Nakvynės namų darbuotojų pareigybių skirstinys (proc.) pagal psichologinės įtampos patyrimo dažnį.
Analizuojant šio tyrimo duomenis nustatyta, jog darbo staţas taip pat įtakoja tikimybę nakvynės namų darbuotojams daţniau susidurti su profesinės rizikos veiksniais. Tyrime dalyvavo įvairų darbo staţą turintys nakvynės namų darbuotojai: tarp respondentų pasitaikė nedirbančių nei metų (7,1 proc.) bei turinčių didesnį nei 10 metų (21,4 proc.) darbo staţą darbuotojų. Tyrimo analizės metu respondentai pagal darbo staţą buvo sugrupuoti į dvi grupes : nakvynės namų darbuotojai turintys 5 metų ir maţiau darbo staţą (55,6 proc.) bei kita grupė buvo turinčių 6 metų ir daugiau darbo staţą (44,4 proc.). Pagal tyrimo rezultatus galima daryti išvadą, jog su profesinės rizikos veiksniais daţniau susiduria trumpesnį darbo staţą turintys nakvynės namų darbuotojai. Keiksmaţodţiai – vienas profesinės rizikos veiksnių, su kuriuo tenka susidurti nepriklausomai nuo darbo staţo nakvynės namų darbuotojams (pav. 2), nors daţniau su šiuo rizikos veiksniu susiduria maţesnįjį darbo staţą turintys darbuotojai (66,7 proc.). Tarp dirbančiųjų „6 metus ir daugiau― nurodyta, jog su keiksmaţodţiais „daţnai― susiduria 63,6 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu „kartais― su šiuo profesinės rizikos veiksniu susiduria tik 7,2 proc. apklaustųjų, turinčių „5 m. ir maţesnį― darbo staţą ir triskart daugiau – 21,8 proc. apklaustųjų iš turinčių „6 m. ir daugiau― darbo staţo nakvynės namuose. Šie rodikliai rodo, jog keiksmaţodţiai daţnai pasitaikantis profesinės rizikos veiksnys, ir daţniau jis pasitiko dirbantiems šį darbą 5 metus ir maţiau. 65,3 13,9 20,8 50 4,2 45,8 0 10 20 30 40 50 60 70
Dažnai Kartais Retai / niekada
Proc.
Soc.darbuotojai Kiti
Pasak B. Švedaitės-Sakalauskės, darbo staţas turi įtakos kompetencijos problemoms. Pavyzdţiui, vyresnio amţiaus socialiniams darbuotojams, kurie daţnai neturi socialinio darbo išsilavinimo, sunku dirbti komandoje, tačiau jų pranašumas yra patirtis, gebėjimai organizuoti veiklas. Jauni/nauji socialiniai darbuotojai, turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau jiems trūksta specifinių ţinių ir įgūdţių [41]. Šis tyrimas patvirtina, jog kompetencijos trūkumas dėl trumpo darbo staţo padidina tikimybę daţniau patirti profesinės rizikos veiksnius, kaip šiuo atveju padidina riziką tapti keiksmaţodţių auka.
Lyginant darbo staţo ir keiksmaţodţių priklausomybės pasitaikymo daţnį pagal nakvynės namų darbuotojų darbo staţą.
x2 = 6,7; lls = 2; p < 0,05
2 pav. Skirstinys (proc.) pagal nakvynės namų darbuotojų darbo stažo ir keiksmažodžių priklausomybės dažnį.
Kitas analizuojamas profesinės rizikos veiksnys - nesaugumo jausmas, su kuriuo taip pat daţniau susiduria maţesnįjį darbo staţą turintys darbuotojai (47,1 proc.) lyginant su dirbančiais 6 m. ir daugiau (35,7 proc.) (pav.3). Šį rizikos veiksnį tarp dirbančiųjų „6 m. ir daugiau― „daţnai― patiria lygiai tiek pat apklausoje dalyvavusiųjų darbuotojų (35,7 proc.), kiek ir visai nepatiria, arba patiria labai retai (35,7 proc.). Tuo tarpu tarp dirbančių „5m. ir daugiau―, „daţnai― nesaugumo jausmą patiria 47,1 proc., o „retai/niekada― 42,9 proc. Tai rodo, jog šitas profesinės rizikos veiksnys nėra itin daţnas nakvynės namų darbuotojų veikloje, tačiau daţniau pasitaiko maţesnį darbo staţą turintiems darbuotojams.
66,7 7,2 26,1 63,6 21,8 14,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Dažnai Kartais Retai / niekada
Proc.
5 m. ir mažiau 6 m. ir daugiau
Lyginant darbo staţo ir nesaugumo jausmo priklausomybės pasitaikymo daţnį pagal nakvynės namų darbuotojų darbo staţą.
x2 = 7,2; lls = 2; p < 0,05
3 pav. Skirstinys (proc.) pagal nakvynės namų darbuotojų darbo stažo ir nesaugumo jausmo priklausomybės dažnį.
Nakvynės namų darbuotojų darbo grafikas, kaip galima matyti iš tyrimo duomenų (pav. 4), turi įtakos darbuotojams daţniau susidurti su profesinės rizikos veiksniais. Analizuojant tyrimo duomenis buvo išskirtos dvi grupės, pagal darbuotojų darbo grafikus: darbas dienomis ir darbas paromis pagal slenkantį grafiką. Respondentų skaičius abejose grupėse pasiskirstė po lygiai. Analizuojant profesinės rizikos veiksnius, nustatyta reikšminga priklausomybė tarp nakvynės darbuotojų darbo grafiko bei profesinės rizikos veiksnio – kliento grasinimų. Remiantis gautais duomenimis, nakvynės namų darbuotojai, dirbantys paromis pagal slenkantį grafiką, su šiuo veiksniu susiduria ţenkliai daţniau (49,2 proc.), nei darbuotojai, dirbantys dienos metu (33,9 proc.). Taip pat didţioji dalis respondentų, dirbančių dienos metu su šiuo veiksniu apskritai nesusiduria, arba susiduria retai (41,9 proc.). Tik 19 proc. darbuotojų, dirbančių paromis pagal slenkantį grafiką pavyksta išvengti šio rizikos veiksnio.
Nacionalinė visuomenės sveikatos prieţiūros laboratorija (NVSPL) tvirtina, jog darbo laiko trukmė ir jos paskirstymas turi įtakos profesinės rizikos veiksnių atsiradimui, sveikatos sutrikimams, klaidoms darbe [30].
47,1 10 42,9 35,7 28,6 35,7 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50
Dažnai Kartais Retai / niekada
Proc.
5 m. ir mažiau 6 m. ir daugiau
Lyginant darbo laiko ir klientų grasinimų priklausomybės pasitaikymo daţnį pagal nakvynės namų darbuotojų darbo laiką.
x2 = 7,8; lls = 2; p < 0,05
4 pav. Skirstinys (proc.) pagal nakvynės namų darbuotojų darbo laiko ir klientų grasinimų priklausomybės dažnį.
Atliekant tyrimą, respondentų buvo prašoma įvertinti išvardintus darbo sąlygų aspektus, įvardinant kaip daţnai jiems tenka susidurti su tam tikrais darbo sąlygų aspektais savo veikloje. Remiantis tyrimo rezultatais, daţniausiai respondentams tenka susidurti su šiais darbo sąlygų aspektais: geros kvalifikacijos kėlimo, darbo įgūdţių tobulinimo galimybės (53,2 proc.), patogi darbo vieta (65,1 proc.), geras darbo vietos aprūpinimas (53,2 proc.), saugi darbo vieta atsiţvelgiant į kliento grėsmes (33,3 proc.), geri santykiai su vadovais (85,7 proc.). Siekiant įvertinti saugą darbe, buvo prašoma išreikšti savo nuomonę apie pateiktas priemones, kuriomis siekiama apsaugoti darbuotojus nuo pateiktų profesinės rizikos veiksnių bei grėsmių. Gauti tyrimo rezultatai parodo, kurios priemonės yra jau įgyvendinamos nakvynės namuose siekiant standartizuoti tam tikrus darbo aspektus, o kurias dar reiktų įgyvendinti.
Vienas iš aktualiausių darbo sąlygų, pasitaikančių respondentų veikloje - saugi darbo vieta atsiţvelgiant į kliento grėsmes. Vertinant šio aspekto sąsajas su priemonėmis, padedančiomis jį įgyvendinti, buvo gauti rezultatai, nurodyti lentelėje Nr. 2. Didţioji dauguma respondentų, priemones: darbuotojų instruktavimas apie visus galimus profesinės rizikos veiksnius (78,6 proc.), aprūpinimas gynybos priemonėmis (64,3 proc.), aprūpinimas asmens sveikatos priemonėmis (81 proc.) teigė sutinkantys savo darbo veikloje, siekiant uţtikrinti minėtą darbo sąlygą – saugią darbo vietą atsiţvelgiant į kliento grėsmes. Tačiau taip pat daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusiųjų savo kasdieninėje veikloje pasigedo kelių anketoje išvardintų
33,9 24,2 41,9 49,2 31,7 19 0 10 20 30 40 50 60
Dažnai Kartais Retai / niekada
Proc.
Diena
priemonių, kurios, jų manymu, padėtų siekiant uţtikrinti jų saugumą išvengiant kliento grėsmių. Šiek tiek daugiau nei pusė respondentų (65,5 proc.) teigė pasigendą reguliarių mokymų, kaip išvengti profesinės rizikos grėsmių. Šis aspektas yra ypač svarbus siekiant uţtikrinti darbuotojų saugumą apsaugant juos nuo kliento grėsmių. Jog trūksta apmokymų socialinį darbą dirbantiems darbuotojams teigiama ir socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktame tyrime dėl „Darbdavių, jiems atstovaujančių asmenų mokymo ir ţinių tikrinimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais poreikio ir tikslingumo. Tyrime teigiama, jog rengiama per maţai kursų bei mokymų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, ko pasekoje didėja profesinės rizikos veiksnių darbuotojų veikloje [23]. Taip pat didţioji dalis respondentų (79,8 proc.) teigė pasigendantys skiepų nuo uţkrečiamų ligų. Ši priemonė taip pat būtina, kadangi tai būtų uţtikrinta apsauga tiems nakvynės namų darbuotojams, kurie turi tiesioginį kontaktą su klientais ir turi didelę tikimybę uţsikrėsti ligomis.
2 lentelė. Priemonių, siekiant užtikrinti saugią darbo vietą, atsižvelgiant į kliento grėsmes, vertinimas (proc.)
Priemonės Vertinimas
Darbo sąlygų aspektai
Reikšmingumo lygmuo Saugi darbo vieta
atsiţvelgiant į kliento grėsmes Sutinku (n=126) proc. Nesu tikras (n=126) proc. Darbuotojų instruktavimas
apie visus galimus profesinės rizikos veiksnius
Sutinku 78,6 56,0 x2
=6,18 lls=1 p=0,013
Nesu tikras 21,4 44,0
Reguliarūs mokymai, kaip išvengti profesinės rizikos
grėsmes Sutinku 54,8 34,5 x2 =4,7 lls=1 p=0,03 Nesu tikras 45,2 65,5 Aprūpinimas gynybos priemonėmis Sutinku 64,3 45,2 x2 =4,0 lls=1 p=0,044 Nesu tikras 35,7 54,8 Aprūpinimas asmens sveikatos priemonėmis Sutinku 81,0 58,3 x2 =6,4 lls=1 p=0,012 Nesu tikras 19,0 41,7
Skiepai nuo uţkrečiamų ligų Sutinku 42,9 20,2 x2=7,1 lls=1 p=0,008
Tyrimo metu buvo nustatyta, jog geros kvalifikacijos kėlimo bei darbo įgūdţių tobulinimo galimybės – taip pat daţnai pasitaikanti darbo sąlyga respondentų veikloje (lentelė Nr. 3). Šio aspekto įgyvendinimui iš anketoje išvardintų priemonių apklausiamieji pasirinko šias: darbuotojų instruktavimas apie visus galimus profesinės rizikos veiksnius (71,6%), įvykių aptarimas, jų aplinkybių nagrinėjimas (85,1%). Daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusiųjų teigė, jog šios priemonės yra įgyvendinamos jų darbovietėje.
Remiantis Socialinių paslaugų įstatymu, per penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo, socialiniai darbuotojai privalo įgyti socialinio darbo išsilavinimą, kitaip jie neteks teisės eiti savo pareigų. Kvalifikacijos kėlimas yra vienas pagrindinių veiksnių, padedantis išlaikyti savo pareigybes bei kilti karjeros laiptais [27].
3 lentelė. Priemonių, siekiant užtikrinti geros kvalifikacijos kėlimo bei darbo įgūdžių tobulinimo galimybes, vertinimas (proc.)
Priemonės Vertinimas
Darbo sąlygų aspektai
Reikšmingumo lygmuo Geros kvalifikacijos kėlimo,
darbo įgūdţių tobulinimo galimybės Sutinku (n=126) proc. Nesu tikras (n=126) proc. Darbuotojų
instruktavimas apie visus galimus profesinės rizikos veiksnius Sutinku 71,6 54,2 x2=4,1 lls=1 p=0,043 Nesu tikras 28,4 45,8 Įvykių aptarimas, jų aplinkybių nagrinėjimas Sutinku 85,1 67,8 x2=5,3 lls=1 p=0,02 Nesu tikras 14,9 32,2
Tyrimo metu buvo analizuojama kaip nakvynės namų darbuotojai vertina savo darbo vietą. Ar jaučiasi saugūs, aprūpinti visomis reikalingomis priemonėmis (lentelė Nr. 4). Net 75,6 proc. apklaustųjų teigė, jog darbe jie yra aprūpinti asmens sveikatos apsaugos priemonėmis. 82,9 proc. respondentų teigė, jog savo darbo vietoje jaučiasi saugiai, kad ji aprūpinta visomis saugios darbo vietos priemonėmis. Visos siūlytos priemonės analizuojamuose nakvynės namuose įgyvendinamos.
4 lentelė. Priemonių, siekiant užtikrinti saugią darbo vietą, vertinimas (proc.)
Prevencinės
priemonės Vertinimas
Darbo sąlygų aspektai
Reikšmingumo lygmuo Patogi darbo vieta
Sutinku (n=126) proc. Nesu tikras (n=126) proc. Aprūpinimas asmens sveikatos apsaugos priemonėmis Sutinku 75,6 47,7 x2=9,9 lls=1 p=0,02 Nesu tikras 24,4 52,3
Saugios darbo vietos aprūpinimas
Sutinku 82,9 61,4
x2=7,2 lls=1 p=0,007
Nesu tikras 17,1 38,6
Siekiant išsiaiškinti, kokios priemonės naudojamos, kad nakvynės namų darbuotojų darbo vieta būtų aprūpinta ir joje nieko netrūktų, respondentai išskyrė kelias priemonės, kurios yra įgyvendinamos siekiant šio aspekto. Taip pat jie paminėjo vieną priemonę, kurios pasigenda savo darbo veikloje, tačiau ji tiktų siekiant įkurti gerai aprūpintas darbo vietas (lentelė Nr. 5). 80,6 proc. respondentų teigė, jog darbuotojų instruktavimas apie visus galimus profesinės rizikos veiksnius bei aprūpinimas asmens sveikatos apsaugos priemonėmis (83,6 proc.) yra priemonės, gerinančios jų darbo vietų aprūpinimą. Taip pat buvo išskirta dar viena priemonė - vykdoma aktyvi įstaigos darbuotojų saugos nuo profesinės rizikos politika, kuri jų manymu taip pat pagerintų jų darbo vietų aprūpinimą bei suteiktų papildomų ţinių dėl profesinės rizikos veiksnių prevencijos, tačiau net 64,4 proc. apklaustųjų teigė, jog šios priemonės įgyvendinimo savo darbe nepastebi.
Švedijoje atlikti tyrimai su socialiniais darbuotojais, kurių rezultatai rodo, jog socialiniams darbuotojams trūksta ţinių, kaip elgtis ištikus pavojui, ko pasakoje jie nesijaučia gerai aprūpinti savo darbo vietoje kadangi patiria smurtą [40].
5 lentelė. Priemonių, siekiant užtikrinti gerą darbo vietos aprūpinimą, vertinimas (proc.)
Prevencinės priemonės Vertinim as
Darbo sąlygų aspektai
Reikšmingumo lygmuo Geras darbo vietos
aprūpinimas Sutinku (n=126) proc. Nesu tikras (n=126) proc. Darbuotojų
instruktavimas apie visus galimus profesinės rizikos veiksnius Sutinku 80,6 44,1 x2=18 lls=1 p=0,000 Nesu tikras 19,4 55,9 Aprūpinimas asmens sveikatos apsaugos priemonėmis Sutinku 83,6 45,8 x2=19,9 lls=1 p=0,000 Nesu tikras 16,4 54,2
Vykdoma aktyvi įstaigos darbuotojų saugos nuo profesinės rizikos politika
Sutinku 61,2 35,6
x2=8,2 lls=1 p=0,004 Nesu
tikras 38,8 64,4
Tyrimo metu buvo analizuojamas taip pat vienas esminių darbo sąlygų – geri santykiai su vadovais (pav. 5). Gera darbo atmosfera visada padeda darbuotojams sklandţiau atlikti savo pareigas bei dirbti be streso, įtampos ir išvengti kitų sveikatos sutrikimų. Remiantis tyrimo rezultatais, didţioji dauguma apklausoje dalyvavusiųjų (80,6 proc.) teigė, jog šiam aspektui įgyvendinti naudojama vienintelė priemonė iš išvardintųjų apklausos anketoje ir yra pasiteisinanti - tai įvykių aptarimas ir aplinkybių nagrinėjimas.
Anot G. Laucytės, socialiniai darbuotojai savo problemas sprendţia šiais būdais: kalbasi su kolegomis, su kuriais yra artimesnis kontaktas, problemos yra sprendţiamos komandos susirinkimuose, konsultuojasi su kitais specialistais, problemas spendţia su administracijos pagalba, sunkumus sprendţia savarankiškai [21]. Tyrimo rezultatai patvirtina, jog bendravimas padeda išspręsti esamas problemas, nesklandumus, ko pasakoje darbuotojai dirba palankioje darbo atmosferoje, kurioje nevyrauja stresas bei įtampa. Šį aspektą taip pat patvirtina J. Lakis, kuris įvairių apklausų duomenų rezultatuose įţvelgia faktą, jog tarpusavio sutarimas būtinas ne tik efektyviam komandiniam darbui, bet ir bendrai darbo atmosferai [20].
Įvertinant priemonę, padedančią įgyvendinti gerų santykių su vadovais principą. x2 = 5,4; lls = 1; p < 0,05
5 pav. Skirstinys (proc.) pagal darbo sąlygas ir priemones jom įgyvendinti.
Išanalizavus profesinės rizikos veiksnių sąsajas su sociodemografiniais veiksniais, galima daryti išvadą, jog nakvynės namų darbuotojai darbo metu daţniausiai susiduria klientų grasinimais, keiksmaţodţiais, psichologine įtampa, nesaugumo jausmu. Nustatyta reikšminga priklausomybė tarp profesinės rizikos veiksnių bei tam tikrų sociodemografinių rodiklių: nakvynės namų darbuotojų pareigų, darbo staţo, darbo grafiko. Paprašius įvertinti, ar naudojamos priemonės, siekiant uţtikrinti jų darbo saugumą, dauguma respondentų teigė, jog priemonės yra vykdomos, tačiau tai neuţtikina jų visapusiško saugumo.
3.2. Nakvynės namų darbuotojų profesinės rizikos veiksnių sąsajų su subjektyviais sveikatos nusiskundimais vertinimas bei analizė tarp didţiųjų Lietuvos miestų.
Vertinant respondentų sąsajas su profesinės rizikos veiksniais, tikslinga buvo įvertinti jų sveikatos būklę. Paprašius patiems įvertinti savo sveikatos būklę skalėje nuo „puiki― iki „bloga―, gauti rezultatai parodė, jog didţioji dauguma apklausoje dalyvavusiųjų savo sveikatą vertina gerai (59,5 proc.) ir tik 0,8 proc. mano, jog jų sveikata bloga (pav. 6). Paradoksalu, tačiau atsakydami į klausimą apie jų sveikatos sutrikimus per pastarąjį pusmetį, net 70,6 proc. apklaustųjų tvirtina pajutę sveikatos sutrikimus. Kaip matome pav. 7, beveik pusė apklaustųjų
80,6 19,4 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Sutinku Nesu tikras
Proc.
Įvykių aptarimas, jų aplinkybių nagrinėjimas
