LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra
Lilija Ugrevič
8-10 KLASIŲ MOKINIŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMAS BENDROJO
LAVINIMO MOKYKLOSE
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė Doc, dr. Rūta Ustinavičienė
TURINYS
SantraukaSummary
ĮVADAS ... ...8
1. LITERATŪROS APŽVALGA...10
1.1. Teisinių dokumentų analizė... 10
1.1.1.Teisiniai dokumentai, reglamentuojantys, maitinimo organizavimą bendrojo lavinimo mokyklose...10
1.2. Mokinių mitybos ypatumai ...12
1.2.1. Bendrieji sveikos mitybos principai ir pagrindinės taisyklės...12
1.2.2. Lietuvos mokinių mitybos problemos ...14
1.3. Tyrimai užsienyje ...19
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ...23
2.1. Tyrimo procesas ...23
2.2. Tyrimo instrumentai ...23
2.3. Tyrimo metodai ...23
2.4. Tiriamosios grupės charakteristika...24
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ...25
3.1. Mokinių mitybos įpročiai ...25
3.2. Mokinių nuomonė apie valgyklą ...42
3.3. Mokinių žinios apie sveikos mitybos principus ...52
3.4. Interviu su visuomenės sveikatos priežiūros specialistėmis ...57
IŠVADOS ...62
REKOMENDACIJOS ... 63
LITERATŪRA ...64
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
8-10 KLASIŲ MOKINIŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMAS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOSE
Lilija Ugrevič
Mokslinis vadovas docentė, dr. Rūta Ustinavičienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija, Visuomenės sveikato fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. – Kaunas, 2011. – p. 75
Darbo tikslas: Įvertinti 8-10 klasių mokinių mitybą ir jos organizavimą bendrojo lavinimo
mokyklose Šalčininkų rajone.
Uždaviniai:1)Įvertinti mokinių mitybos ypatumus; 2)Įvertinti mokinių požiūrį į mitybą bei
jos organizavimą mokyklose; 3) Pateikti rekomendacijas vaikų mitybos organizavimo tobulinimui bendrojo lavinimo mokyklose.
Tyrimo metodika. Tyrimui pasirinkti Šalčininkų rajono bendrojo lavinimo mokyklų
mokiniai (n= 226) ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistės (n= 6). Tyrimas buvo atliktas taikant sudarytą anoniminę anketą ir interviu. Duomenys buvo išanalizuoti naudojantis kompiuterine SPSS 17 versija .
Rezultatai. Dauguma mokinių nesilaikė mitybos režimo. Kasdien pusryčiauja 60,2 proc.
apklaustųjų mokinių. 42 proc. mokinių kiekvieną dieną nepietauja mokykloje. Kas penktas vaikas valgo tik 1-2 kartus per dieną. Iš nerekomenduojamų vartoti maisto produktų mokiniai kartą per dieną vartojo saldumynus ( 54,9 proc.), traškučius (42,5 proc.) ir keptas bulves (58,4 proc.). Iš rekomenduojamų vartoti maisto produktų pusė apklaustų mokinių kartą per dieną valgė vaisius (53,5 proc.) , žalias daržoves (51,3 proc.), pieno produktus (52,2 proc.). Lyginant berniukų ir mergaičių mitybos režimą, mergaičių mityba yra sveikesnė. Daugiau mergaičių nei berniukų mokyklos valgykloje renkasi sriubą, varškės patiekalus, sultis, šviežių daržovių salotas bei vaisius, tuo tarpu daugiau berniukų nei mergaičių renkasi marinuotas, raugintas daržoves, greitai pagaminamą maistą (mėsainį, dešrainį, sūrainį), gaiviuosios gėrimus. Daugiau nei pusė apklaustų mokinių (57,6 proc.) netenkino mokyklos valgiaraštyje siūlomų patiekalų įvairovė, kas aštuntas tiriamasis pažymėjo, kad valgiaraštis mokykloje visai neiškabintas. Kas penktas mokinys, pavalgęs mokyklos valgykloje, jaučia alkio jausmą, trečdaliui mokinių trūksta tiekiamo maisto valgykloje. Kas dešimtam mokiniui pagamintas maistas mokyklos valgykloje neskanus. 2010 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-645 įsigaliojus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymui „Dėl mokinių maitinimo
organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašas“ daugumoje bendrojo lavinimo mokyklų pokyčius pajuto tik socialiai remtini vaikai.
Išvados: Nepakankamos mitybos žinios salygoja nerekomenduojamo maisto produktų pasirinkimą, nereguliarų maitinimasi.
SUMMARY
Public Health Management
CATERING ORGANIZATION FOR 8-10 GRADE STUDENTS IN GENERAL EDUCATION SCHOOLS
Lilija Ugrevič
Supervisor Dr.Sc. Assoc. Professor Rūta Ustinavičienė
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Health Management. - Kaunas, 2011, - P. 75
Aim of the study: To evaluate nutrition of students from 8-10 grades and its organization in
general education schools of Šalčininkai district.
Objectives:
1) To evaluate the nutritional peculiarity of students,
2) To evaluate students views on nutrition and its organization in schools
3) Develop recommendations for improving the organization of child nutrition in general education schools.
Methods: For the investigation were chosen students of general education school of
Šalčininkai district (n = 226) and public health specialists (n = 6). The study was done using an anonymous questionnaire and interview. The data were analyzed using a computerized version of SPSS 17.
Results: Most of the students did not keep nutrition regime. Daily eat breakfast 60,2 % of
interviewed students. 42 % students don’t eat dinner every day at school. One of five children eat only 1-2 times a day. From food, which is recommended do not eat, students once a day take candy (54,9 %), crisps (42.5 %) and fried potatoes (58,4 %). Half of the interviewed students every day eat fruits (53,5 %), green vegetables (51,3 %), dairy products (52,2%). Comparing boys and girls nutrition, girls eat healthier food. More girls than boys in the school canteen prefer soup, curd dishes, juices, fresh vegetable salads and fruits, while more boys than girls prefer marinated, pickled vegetables, fast food (burger, hot dog, cheeseburger), refreshing drinks. More than half of surveyed students (57,6 %) are not satisfied with the variety of meals menu offered in school, one of eight students answered that there is no menu in school at all. Every fifth student, that ate in school canteen, feels hunger, for the one-third of students was lack of food, that is supplied to the canteen. For the every tenth student food produced in school canteen is tasteless. After the order of the Minister of Health of the Republic of Lithuania of 19 July 2010 No. V-645 “For the catering organization for students
in general education schools”, came into force, in the most of general schools the only one, who felt any change was disadvantaged children.
Conclusions: Lack of knowledge of the healthy nutrition determines choice of food, that is
not recommended to eat and also irregular meals.
Santrumpos
GMO - genetiškai modifikuoti organizmai PSO - Pasaulio sveikatos organizacija
ĮVADAS
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) programoje „Sveikata visiems XXI amžiuje“ nustatyta, kad iki 2015 m. visuomenei turi būti pritaikyti sveikesni gyvenimo modeliai:
● Turi būti pasiekta daug sveikesnė gyvensena tokiose srityse kaip mityba, fizinis aktyvumas, lytinis gyvenimas.
● Turi būti užtikrintas nuolatinis sveiko maisto buvimas, jo prieinamumas žmogui [32]. Lietuvos Sveikatos programoje, kuri buvo priimta 1998 m. Lietuvos Respublikos Seimo, iškeltas tikslas - sumažinti Lietuvos gyventojų mirtingumą ir prailginti gyvenimo trukmę, pagerinti gyvenimo kokybę. Siekiant sumažinti Lietuvos gyventojų sveikatos skirtumus, greta kitų priemonių, būtina gerinti gyventojų mitybą [6].
Lietuvoje bei kitose šalyse atliktais tyrimais nustatyta, kad apie 60-70 proc. visų lėtinių susirgimų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, bei vėžį, kyla dėl netinkamos mitybos. Nors maisto pasiūla dabar kur kas įvairesnė ir gausesnė [41]. Tačiau taipogi galime teigti, jog dėl gyvenimo lygio nuosmukio vidutiniška sudėtis bei maistinė vertė pablogėjo [45].
Paauglystė – viena svarbiausių sveikatos raidos laikotarpių. Šio laikotarpio elgsenos ir gyvensenos ypatybės bei požiūris į sveikatą lemia vėlesnio gyvenimo kokybę [11].
Paauglystės laikotarpiu vaikai labai greitai auga, didėja kaulų tankis, raumenų masė, vyksta lytinis brendimas. Paauglių dienos energijos normos pačios didžiausios, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis. Daug laiko vaikai praleidžia mokykloje. Svarbu, ar moksleiviams yra sudarytos sąlygos pavalgyti ir koks maistas siūlomas. Vaikai nori būti savarankiški ir patys sprendžia, kokį maistą jiems pasirinkti, tačiau ne visada jų pasirinkimas būna teisingas.
Moksliškai grindžiamos atskirų gyventojų grupių mitybos normos, įgyvendinamos profilaktinės priemonės, kad būtų išvengta infekcinių ligų ir apsinuodijimo maistu, organizuojama ugdymo įstaigose mityba [10].
Mokyklos valgiai gali duoti daug naudos vaikams. Svarbu tiekti gerai subalansuotą maistą. Maistas turi būti patrauklus, priimtinas ir prieinamas. Mokyklos mityba turi būti viena iš sudedamų dalių gerinant vaikų sveikatą ir vystymąsi [14].
Svarbu pažymėti, jog pastaruoju metu Lietuvoje ryškėja akivaizdūs prieštaravimai tarp radikalaus mokyklų valgyklų restruktūrizacijos proceso ir moksleivių sveikos mitybos siekimo. Daugelyje šalies mokyklų moksleivių maitinimo organizavimas perduotas privačioms tarnyboms, atsižvelgiančioms tik į komercinius kriterijus. Deja iki šiol šalyje nėra tobulos moksleivių mitybos priežiūros sistemos. Lietuvos mokyklose vykdomos mitybos
aktualesnis tampa poreikis gilintis į moksleivių mitybos problemas, ypač kai jos kyla socialinių ir ekonominių permainų metu [46].
Mokinių mitybos įpročių tyrimai Šalčininkų r. niekada nebuvo atliekami.
Tikimasi, jog tyrimo rezultatai atskleis realią situaciją apie mokyklų valgyklų veiklą, apie mokinių mitybos įpročius, mokinių mitybos režimą, padės suformuoti rekomendacijas, kaip pagerinti mitybą ir jos organizavimą. Manau, kad ši tema yra labai aktuali ir būtina tęsti tyrimus .
Tikslas:
Įvertinti 8-10 klasių mokinių mitybą ir jos organizavimą bendrojo lavinimo mokyklose Šalčininkų rajone.
Uždaviniai:
1. Įvertinti mokinių mitybos ypatumus.
2. Įvertinti mokinių požiūrį į mitybą bei jos organizavimą mokyklose.
3. Pateikti rekomendacijas vaikų mitybos organizavimo tobulinimui bendrojo lavinimo
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Teisinių dokumentų analizė
1.1.1. Teisiniai dokumentai, reglamentuojantys , maitinimo organizavimą bendrojo lavinimo mokyklose.
Mokyklose maitinimas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-645 „Dėl mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašas“ (Žin., 2010, Nr. 89-4735) [22]. Minėta tvarka siekiama užtikrinti sveikatai palankaus mokinių maitinimo, kurio tikslas – teikti maisto produktus, kurie patenkintų mokinių maisto medžiagų fiziologinius poreikius, padėtų ugdyti sveikos mitybos įgūdžius, paslaugas. Mokiniams mokykloje rekomenduojama patiekti vieną sotų patiekalą su daug daržovių ar vaisių, kuris užtikrins, kad mokinys ilgai bus sotus ir gaus pilnavertį maitinimą, aprūpins jį reikiamu baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekiu. Reikalavimas, kad pietums patiekiami patiekalai turi būti pagaminti tik iš tos pačios maisto produktų kategorijos: arba mėsos, arba žuvies, arba daržovių/varškės/miltų/bulvių, yra privalomas . Tokio reglamentavimo tikslas - vaikai turi pratintis ir valgyti sveikatai palankų maistą: tiek mėsą, tiek žuvį, tiek kitus produktus, t.y. įvairų ir jų mitybinius poreikius užtikrinantį maistą (ir žuvį, ir mėsą, ir kitus produktus).
Mokiniams nebus galima tiekti sveikatai nepalankių produktų, turinčių daug sočiųjų riebalų, cukraus ar druskos, kenksmingų cheminių ar nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų. Taip pat šiame tvarkos apraše numatyti reikalavimai maisto tiekimo organizavimui, valgiaraščių derinimui, vidinei savikontrolei mokyklose. Pagal minėtą tvarkos aprašą mokinių maitinimui nebus galima tiekti šių maisto produktų grupių: bulvių traškučių, kitų riebaluose virtų gaminių, saldainių, šokolado ir jo gaminių, konditerijos ir kitų gaminių su šokoladu ar kremu, maisto produktų su tam tikrais maisto priedais (sintetiniais dažikliais, konservantais, saldikliais, aromato ir skonio stiprikliais ir kt.), gazuotų bei energinių gėrimų, sultinių koncentratų, kavamedžio pupelių kavos, rūkytos žuvies, konservuotų mėsos ir žuvies gaminių (išskyrus vasaros stovyklų metu ar sudarant maisto paketus į namus), mechaniškai atskirtos mėsos ir jos gaminių, maisto, pagaminto iš genetiškai modifikuotų organizmų (toliau - GMO) ar į kurio sudėtį įeina GMO.
Mokinių maitinimui parengti valgiaraščiai turi būti suderinti su teritorine visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga. Mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistas prižiūri, kad mokinių maitinimas būtų organizuojamas pagal mokyklos steigėjo ar jo įgalioto asmens
Valgiaraščio ir mokinių maitinimo atitikties žurnalą. Valgykloje matomoje vietoje iškabinami valgiaraščiai, sveiką mitybą skatinanti informacija.
Ši tvarka nustato, kad valgiaraščiai gali būti sudaromi pasirinktinai arba remiantis pietų patiekalų receptūrų pavyzdžiais, pateiktais interneto svetainėje http
:// www . smlpc . lt , arba remiantis juridinių ar fizinių asmenų parengtomis ir su Sveikatos apsaugos ministerija suderintomis patiekalų receptūromis. Savarankiškai maitinimo paslaugos teikėjo parengti valgiaraščiai turi būti derinami su teritorine visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga.
Valgiaraščiai turi būti sudaromi atsižvelgiant į rekomenduojamas paros maisto medžiagų ir energijos normas vaikams, kurios yra patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 102-2936) [19]. Rekomenduojama, kad mokyklinio amžiaus vaikams pusryčiai turėtų tiekti 25 proc. paros energijos, pietus – 30–40 proc., priešpiečiai arba pavakariai – 15 proc.
Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. V-816 „Dėl pusryčių ir pietų patiekalo gamybai reikalingo produkto rinkinio sąrašo pagal mokinio amžiaus grupes“ mokinių maitinimui turi būti sudaromas teikiamų maisto produktų asortimentas, sudarytas vadovaujantis rekomenduojamomis ir nerekomenduojamomis produktų grupėmis ir pritarus mokyklos tarybai bei patvirtinus mokyklos vadovui, suderinamas su Visuomenės sveikatos centru (Žin., 2008, Nr. 100-3868) [21].
Lietuvos higienos norma HN 21:2010 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Žin., 2010, Nr. 89-4739), reglamentuoja, kad kiekvienoje mokykloje būtų sudarytos sąlygos maitinimui organizuoti [20]. Maitinimas turi būti organizuotas taip, kad mokiniams būtų sudarytos sąlygos pavalgyti šilto maisto. Dažniausiai vaikai maitinami per ilgąsias pertraukas, skirtas pietums.
Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T-1392 patvirtintas įgaliojimas Šalčininkų rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų direktorius turi būti atsakingas už mokinių maitinimo organizavimą ir mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistus, prižiūrėti, kad mokinių maitinimas būtų organizuojamas pagal mokyklos direktoriaus patvirtintus valgiaraščius ir užkandžių asortimento sąrašus.
1.2. Mokinių mitybos ypatumai
1.2.1. Bendrieji sveikos mitybos principai ir pagrindinės taisyklės
Maistas – bet kokia medžiaga, vartojama organizmo veiklai ir sveikatai palaikyti, tai yra palaikyti gyvybę ir augimą. Pastaruoju metu vis plačiau kalbama apie sveiką mitybą. Sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui palaikyti. Pasaulio sveikatos organizacija daug dėmesio skiria sveikai žmogaus mitybai. Ji suformulavo tris pagrindinius sveikos mitybos principus:
nuosaikumas, net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, gali turėti neigiamą
poveikį sveikatai. Įvairumas, reikia valgyti kuo įvairesni maistą, nes su maistu organizmas gauna apie 50 maisto medžiagų. Subalansuotumas, tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis [16].
Racionali mityba yra sveikatos pagrindas. Ji turi įtakos fiziniam ir protiniam žmogaus vystymuisi, darbingumui, gyvenimo trukmei. Iš įvairių maistą sudarančių medžiagų organizme gaminasi ir biologiškai aktyvios medžiagos, kurios turi didelę reikšmę žmogaus organizmo funkcijoms. Tinkamai parinkus racioną, šių medžiagų – vitaminų ir mikroelementų – organizmas gauna su maistu pakankamai. Racionali mityba yra tokia, kai žmogus gauna visų jam reikalingų medžiagų ir tokiais kiekiais, kokie geriausiai pasisavinami. Dėl neracionalios mitybos, trūkstant kai kurių maisto medžiagų, pavyzdžiui, baltymų ar aminorūgščių, riebalų, ar kai kurių riebalų rūgščių, angliavandenių, įvairių mineralinių druskų ar vitaminų, sumažėja organizmo apsauginės savybės, žmogaus atsparumas ir greičiau susergama. Žmogui tinkiamiausias yra mišrus maistas. Kuo labiau maisto racionas moksliškai pagrįstas maisto davinys – atitiks organizmo poreikius, tuo žmogus bus atsparesnis nepalankiems aplinkos veiksniams [25].
Sveikos mitybos pagrindinės taisyklės: valgyti kuo įvairesnį maistą, kuo daugiau valgyti įvairių daržovių, vaisių, uogų ir grūdinių produktų, būtina išlaikyti normalų kūno svorį, pasirinkti maistą, turintį mažai riebalų, ypač sočiųjų, ir cholesterolio, kuo mažiau vartoti cukraus saldumynų, valgomosios druskos [16].
Sveikos mitybos rekomendacijos ypač gerai atsispindi sveikos mitybos piramidėje (4 priedas). Sveikos mitybos piramidė neteikia tikslios informacijos, kiek gramų per parą reikia suvartoti vieno ar kito maisto produkto, ji nurodo vartotojui maisto produktus ir jų grupes, parodo koks turėtų būti maisto produktų grupių santykis paros maisto davinyje. Piramidės pagrindą sudaro maisto produktai, kurių per dieną reikėtų suvalgyti keturias standartines porcijas iš grūdinių produktų ir bulvių grupės (duona, košės, dribsniai). Tai piramidės bazinė
bazinės grupės viename lygyje pateikiamos dvi produktų grupės - daržovių grupė - rekomenduojama 3-5 porcijos per dieną ir vaisių grupė - rekomenduojama 2-4 porcijos per dieną. Labai vertingos pomidorų, morkų ir kitokių daržovių bei vaisių sultys, kuriose daug vitaminų, mineralinių medžiagų. Virš šių dviejų grupių pateikiamos dar dvi produktų grupės - pienas, sūris, jogurtas - 2-3 porcijos per dieną ir mėsa, paukštiena, žuvis, ankštiniai, kiaušiniai, riešutai - rekomenduojama taip pat 2-3 porcijos per dieną. Puodelis pieno, indelis jogurto, 2 riekelės sūrio ar lėkštelė varškės patenkins kasdieninį pieno produktų poreikį. Mėsa - būtina augančiam organizmui. Bent du kartus per savaitę vaikas turėtų valgyti ir žuvies. Jei žuvies ar jos produktų vaikas negali valgyti, reikėtų vartoti žuvų taukų, kad būtų užtikrintas polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis, kurį gauname būtent su žuvimi.
Piramidės viršūnėje pateikiama produktų grupė, kuri turėtų sudaryti mažiausią maisto raciono dalį: riebalai, aliejai, juos rekomenduojama vartoti saikingai, cukrus, saldainiai, saldinti gėrimai - šiuos produktus vartoti retai. Iš šių produktų gaunama daug energijos, o būtinų maisto medžiagų juose beveik nėra. [1, 16]
Vaiko mityba, atitinkanti fiziologinius poreikius, grindžiama sveikos mitybos principais ir pagrindinėmis taisyklėmis bei sveikos piramidės rekomendacijomis, mitybos režimo laikymusi — yra sveika mityba.
Yra trys pagrindiniai taisyklingos mitybos režimo principai :
Pirmasis principas – mitybos reguliavimas. Valgyti reikia kasdien, tuo pačiu metu, nes
organizmas jau iš karto pasiruošia pasisavinti maistą. Būtinas psichologinis pasirengimas ir nusiteikimas valgyti. Kiekvieno valgymo metu sukeliamos organizmo reakcijos: išsiskiria seilės, skrandžio sultys, kasos sultys, tulžis ir pan.
Antrasis principas – fiziologiškas maisto kiekio išdėstymas per parą. Vaikams
rekomenduojama valgyti 5-6 kartus per dieną ir jokiu būdu ne rečiau kaip tris kartus per dieną.
Trečiasis principas – laikytis racionalios mitybos principų kiekvieno valgymo metu. Vadinasi,
renkantis produktus kiekvienam valgymui, reikia išlaikyti tinkamą baltymų, riebalų, angliavandenių santykį, t.y. kiekvienam valgymui rinktis produktus iš įvairių produktų grupių [15].
Kaip vaikų mityba atitinka jų fiziologinius ypatumus akcentuota daugelyje literatūros šaltinių [ 22, 23, 32, 33], kuriuose siūlomos lentelės, su skirtingom maisto produktų maistinėm ir energetinėm vertėm, vaikų mitybai ar valgiaraščiams mokykloje įvertinti [32, 33].
Mitybos režimą reguliuoja alkis. Alkio jausmas išnyksta po 10-15 minučių nuo valgymo praždios, kai pirmoji maisto porcija virškinama ir pasisavinama. Tačiau apetitą slopina dažnas valgymas ir nedidelėmis porcijomis. Racionalus režimas – kai per pusryčius ir pietus vaikas gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono kalorijų, o vakarienei mažiau nei trečdalį. Paros maisto raciono kaloringumą galima paskirstyti taip: pusryčiams – 25 proc., pietums – 35 proc., priešpiečiams arba pavakariams – 20 proc., vakarienei – 20 proc. [13]
Maitinimo laikas gali būti įvairus, tačiau rekomenduojama, kad tarp pusryčių pietų ir vakarienės praeitų 5-6 valandos. Vakarieniauti reikia maždaug prieš dvi valandas iki nakties miego. Nereguliarus valgymas kartą ar du kartus per parą kenkia sveikatai. Tyrimais nustatyta, kad žmonės, valgantys vieną ar du kartus per dieną, dažniau serga skrandžio ligomis, virškinimo sutrikimais, negu valgantys reguliariai tris ar keturis kartus per dieną [2].
Mokyklinio amžiaus vaikai nuolatos auga, didėja kaulų tankis, raumenų masė, lytiškai bręsta. Todėl reikia pasirinkti tinkamą maistą — gerą mineralų ir vitaminų šaltinį, pakankamai aprūpinantį organizmą energija ir baltymais, reikalingais augimui. Maitinimosi įpročiai ir požiūris į maistą, įdiegti šiuo amžiaus laikotarpiu, išlieka visą gyvenimą. Vaikui įgavus daugiau savarankiškumo ir kai bendraamžiai ima daryti vis didesnę įtaką, sveiki maitinimosi įpročiai ir teigiamas požiūris į maistą gali būti pagrindas, pasirenkant įprastą maistą. Taisyklingi maitinimosi režimo principai išlieka ir šiuo amžiaus tarpsniu, bet optimalūs maitinimosi įgūdžiai turi būti ugdomi [15].
Išanalizavus literatūrą, galima teigti, jog mokinių mitybos įpročiai nėra geri. Dauguma mokinių maitinasi nereguliariai, riebalų bei baltymų suvartoja per daug, tuo tarpu angliavandenių trūksta. Pagrindiniai veiksniai, salygojantys netinkamą mokinių mitybą yra: įpročių stoka, nepritaikytas valgyklų asortimentas bei nepakankamos žinios apie mitybą.
1.2.2. Lietuvos mokinių mitybos problemos
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis mūsų sveikatą 50 proc. lemia gyvenimo būdas (fizinis aktyvumas, mityba ir kt.), 20 proc. - aplinka, 20 proc. - paveldėjimas, ir tik 10 proc. sveikatos priklauso nuo medicininės pagalbos [28] .
Per pastaruosius 20 metų pakito Lietuvos gyventojų mityba. Pereinant į rinkos ekonomiką, labai padidėjo maisto produktų kainos, anksčiau buvę pigūs, biologiškai vertingi maisto produktai šiuo metu tampa sunkiai prieinami labiausiai socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Keičiasi ne tik vartojamų maisto produktų asortimentas, bet ir jų kiekis bei kokybė. Gyventojai pradėjo vartoti pigesnius, biologiškai mažiau vertingus ir labiau
gausėja infekcinių maisto kilmės ligų, o kai kurie paaiškės tik po metų kitų, tačiau ir visuomenei, ir valstybei jie gali būti labai skausmingi, todėl laiku atpažinti ir prognozuoti gyventojų mitybos pokyčius yra tiesiog būtina [30].
Respublikinio mitybos centro organizuotų Lietuvos gyventojų faktiškos mitybos tyrimų atliktų 1997 m., 2002 m. ir 2007 m. duomenimis, mūsų šalies gyventojų mityba nėra sveika. Tyrimų rezultatai parodė, kad Lietuvos gyventojai per mažai valgo šviežių daržovių, vaisių bei grūdinių produktų. Maisto racione stebimas riebalų, cholesterolio, druskos perteklius ir angliavandenių, skaidulinių medžiagų trūkumas.
Moksleivių mitybos įpročiai priklauso nuo aplinkos, kurioje jie gyvena, nuo to, kaip maitinasi šeimoje, kokios yra galimybės maitintis mokykloje, ar pačiam rinktis maistą. Nustatyta, kad vaikai, kurie valgo reguliariai, dažniau pasirenka sveiką maistą, moka vertinti maisto produktus pagal riebalų ir energijos kiekį juose, nei tie, kurie nepusryčiauja, ar mėgsta užkandžiauti [3].
Sparčiai kintanti maisto pramonė, gausėjanti maisto produktų pasiūla ir įtaigi reklama veikia gyventojų mitybos įpročius. Vykstantiems pokyčiams ypač imlūs jauni žmonės. Taupydami laiką ir nesuvokdami nesveikos mitybos pasekmių sveikatai, jie vis dažniau renkasi greitai pagaminamą maistą, daug riebalų turinčius užkandžius, geria dirbtiniais saldikliais saldintus gėrimus. Minėtos aplinkybės sudaro sąlygas formuotis nesveikiems mitybos įpročiams, skatinantiems lėtinių neinfekcinių ligų epidemiją [45].
Moksleivių, kurie nespusryčiauja ar nevalgo priešpiečių mokykloje, darbingumas būna mažesnis, jie greičiau pavargsta, sunkiau sukaupia dėmesį. 1997m. Ukmergės m. buvo apklausti 5-12 klasių Ukmergės miesto bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų mokiniai. Tyrimų rezultatai parodė, kad tik 24,4 proc. moksleivių valgo visada tuo pačiu laiku. Tarp pagrindinių valgymų užkandžiauja 86 proc. moksleivių. 7,5 proc. moksleivių nevalgo pusryčių namuose. 11,4 proc. vyresniųjų klasių moksleivių nevalgo pusryčių. Šie duomenys rodo, kad dalis moksleivių maitinasi nereguliariai, ju maisto medžiagų pasisavinimą sunkina dažnas užkandžiavimas, formuojasi netinkami maitinimosi įgūdžiai. Net 16,7 proc. moksleivių pietums namuose valgo sumuštinius ir šaltus užkandžius, 71 proc. valgo karštus patiekalus. Matome, kad ir šeimose nepakankamai rūpinamasi racionalia mityba. Priešpiečius mokykloje valgo mažiau kaip pusę moksleivių. Priešpiečiams mokykloje 56,7 proc. renkasi bandelę ir arbatą ar sultis, tik 21 proc. moksleivių valgo karštus patiekalus [26].
2007 m. atliktas Kauno miesto ir Raseinių rajono vidurinio mokyklinio amžiaus moksleivių mitybos tyrimas, nustatyta, kad vidurinio mokyklinio amžiaus moksleiviai nesilaikė mitybos režimo, pusė jų ėjo į mokyklą nepusryčiavę Iš nerekomenduojamų vartoti
maisto produktų moksleiviai dažniau vartojo saldumynus ir rūkytos mėsos gaminius, kas dešimtas valgė picas ir keptas bulves, kas ketvirtas gėrė gazuotus vaisvandenius (dažniau Kauno moksleiviai) ir valgė bulvių traškučius (dažniau Kauno moksleiviai nei Raseinių rajono). Iš rekomenduojamų vartoti maisto produktų pusė apklaustųjų moksleivių vartojo vaisius (Kaune – 51,3 proc. ir Raseiniuose – 66,3 proc.) ir daržoves (Kaune – 45,0 proc. ir Raseiniuose – 41,9 proc.). Kas ketvirtas mokinys gėrė liesą pieną, dažniau Kauno moksleiviai nei Raseinių, o rupaus malimo duoną valgė 18,8 proc. Raseinių rajono ir 25,4 proc. Kauno miesto moksleivių. Raseinių rajono moksleiviai daugiau žinojo apie sveiką mitybą nei Kauno. Didesnė dalis moksleivių žinių apie sveiką mitybą sėmėsi iš masinės informacijos priemonių (Kauno – 50,9 proc. ir Raseinių rajono – 46,3 proc.) ir tik kas dešimtas žinių apie sveiką mitybą gavo iš gydytojų (Kauno – 2,4 proc. ir Raseinių rajono – 8,8 proc.) [29,33].
Mitybos režimo nesilaikymas gali būti salygotas ir didžiulio moksleivių užimtumo. Dailidienės N. atliktas tyrimas keliose Lietuvos mokyklose parodė, kad iš apklaustų 1401 mokinių, 50 proc. nurodė, kad kartais nespėja papusryčiauti ar papietauti, 7,6 proc. beveik nespėja bei 36,6 proc. mergaičių ir 51,1 proc. berniukų visada turi laiko pavalgyti. Apie 14 proc. moksleivių valgo tik 1 – 2 kartus per dieną, tai labiausiai būdinga gimnazistams [37].
2003 m. aštuoniuose Kauno bendrojo lavinimo mokyklose buvo atliktas mitybos įpročių tyrimas. Tyrimo metu nustatyta, kad dalis moksleivių maitinosi nereguliariai , tik pusė jų kasdien valgydavo pusryčius, trečdalis kramsnojo bet kuriuo dienos metu, daugelis mėgo stipriai saldinti arbatą. Tik pusė moksleivių kasdien valgydavo vaisių, trečdalis kasdien valgė juodos duonos ir gėrė lieso arba natūralaus pieno, kas ketvirtas apklaustas valgė kasdien žalių daržovių ir kiaušinių. Taip nurodė vienodas skaičius berniukų ir mergaičių. Kasdien pusė moksleivių valgė saldumynų ir šokolado, rūkytos dešros ir mėsos. Kas ketvirtas kasdien gėrė kavos, saldžių putojančių gėrimų, kasdien valgė keptų bulvių [8]. Palyginus su 1998 metais atliktu tyrimu tarp Šiaulių moksleivių, nustatyta, kad šiauliečiai maitinasi šiek tiek sveikiau: čia kasdien vaisius valgė – 67,8 proc., žalias daržoves – 45,2 proc. vaikų [7].
Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas, 2004-2005 mokslo metais atliko moksleivių mitybos tyrimą, kurio tikslas –įvertinti moksleivių mitybos įpročius. Anketavimo būdu apklausta 5308 moksleivių. Tyrime dalyvavo 9 ir 11 klasių moksleiviai iš 82 bendrojo lavinimo mokyklų bei gimnazijų, esančių 19 šalies savivaldybių. Nustatyti Lietuvos moksleivių mitybos ipročių rodikliai, kurie gali būti panaudoti vertinant moksleivių mitybos organizavimo mokyklose reformų efektyvumą. Palyginti su berniukais,
traškučių, keptų bulvių, gerti kokakolos ar kitų saldžiujų gėrimų, vartoti alkoholinių gėrimų, tačiau jos dažniau valgo saldainių ir šokolado. Vyresni (11 klasės) moksleiviai rečiau nei jaunesni (9 klasės) moksleiviai yra linkę valgyti vaisių, žalių daržovių ir pieno produktų; jie taip pat rečiau valgo ir saldumynų, traškučių, keptų bulvių, geria kokakolos ir kitų saldžiujų gėrimų. Kaimo mokyklų moksleiviai, palyginti su miesto mokyklų moksleiviais, rečiau valgo vaisių ir žalių daržovių, vartoja pieno produktų; jie taip pat rečiau valgo ir saldumynų, geria alkoholinių gėrimų [46].
Respublikinis mitybos centras 1994 – 1996 m. anketinės apklausos būdu atliko Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų faktinės mitybos tyrimus. Iš viso apklausta 2000 mokyklinio amžiaus vaikų. Tiek miestų, tiek rajonų 11 – 17 metų amžiaus moksleivių dienos maisto davinio energetinė vertė atitinka normos reikalavimus, tačiau ji pasiekiama menkaverčiais produktais. Abiejų tiriamųjų grupių maisto racionas nesubalansuotas. Jame nepakanka pagrindinių būtinų maisto medžiagų; vitaminų, baltymų, amino rūgščių, mineralinių medžiagų [41].
2003 m. atliktame moksleivių faktinės mitybos tyrime Vilniaus visuomenės sveikatos specialistai teigė, kad mokinių mityba nėra subalansuota ir tinkama, nes gaunama per daug riebalų ir per mažai angliavandenių, maistinių skaidulų. Per mažai su maistu gaunama kalcio, magnio, vitamino B2, vitamino A ir vitamino PP. Analizuojant moksleivių paros raciono energinę vertę, nustatyta, kad baltymai teikia 12,5%, riebalai - 41,23%, angliavandeniai – 46,3% paros raciono energinės vertės, kai rekomenduojama, kad baltymai sudarytų 12-15%, riebalai - ne daugiau kaip 30-35%, o angliavandeniai ne mažiau kaip 55% paros raciono energinės vertės [42,43].
To paties Vilniaus visuomenės sveikatos tyrimo metu nustatyta, kad daugumoje mokyklų valgiaraščiuose nurodyti porcijų dydžiai ir jų energinė vertė yra per maži.
Rekomenduojama vaikams pietų metu gauti 35 – 40 % per parą reikalingo energijos kiekio. Nustatytas pietų kaloringumas šešiose mokyklose (33%) nesiekė 7 – 10 metų amžiaus vaikams rekomenduojamo 710 – 812 kcal kiekio. Keturiose mokyklose (22%) pietūs tenkino tik 7 – 10 metų amžiaus vaikų ir 11 – 14 metų mergaičių pietų energijos poreikį. Septyniose mokyklose (39 %) pietūs sudarė vaikų iki 14 metų amžiaus energijos poreikį. Vienoje mokykloje pakankamą energijos kiekį pietų metu gavo 15 – 18 metų mergaitės, ir nei vienoje mokykloje vyresnių nei 15-kos metų berniukų pietų davinys nesiekė rekomenduojamo 35 – 40% kiekio [42,43].
Šiaulių apskrityje buvo atlikta moksleivių anketinė apklausa, kurios tikslas buvo nustatyti vaikų ir jaunimo mitybos ypatumus. Tyrime dalyvavo 1325 respondentai. Pateikti
duomenys rodo, kad daugelio mokinių (61,2 proc.) netenkina patiekalų asortimentas mokykloje. Dėl menko asortimento ir laiko stokos mokykloje vaikai retai (25,2 proc.) valgo sriubą, todėl dažnai (71,5 proc.) maitinasi šaltais užkandžiais. Nors daugumą moksleivių valgo 3-4 kartus per dieną, du trečdaliai moksleivių nuolat jaučia alkį, iš jų pusė (47,6 proc.) mokykloje, 17,8 proc. namuose. Alkanesnės jaučiasi mergaitės (51,3 proc. ), nei berniukai (43,0 proc.). Atkreiptinas dėmesys, kad penktadalis vaikų (18,8 proc.) alkį jaučia ir mokykloje, ir namuose. Tai ne tik fiziologinis, bet ir socialinis bei psichologinis sveikatos rizikos veiksnys [38].
Lyginant miesto ir kaimo mokyklų valgiaraščiuose pateiktus duomenis nustatyta, kad miesto mokykloje maitinimas visavertiškesnis. Kaip teigė mokslininkų grupė, mokyklose nemokamo pietų metu mokinių gauti maistinių ir mineralinių medžiagų kiekiai bei energinė vertė nepriklausė nuo metų sezono ir nuo pietums skirtų lėšų. Miesto ir kaimo mokyklose patiekiant porcijas nebuvo atsižvelgta į mokinio amžių. Maitinimas miesto mokykloje labiau atitiko rekomenduojamas maistinių ir mineralinių medžiagų normas bei energinę vertę [44].
Pasak specialistų, bet koks neskanus ir vienodas maistas sumažina emocinį foną, provokuoja chronišką nuovargį.
Tyrinėjimais nustatyti maitinimo paslaugų kokybės trūkumai privatizuotose maitinimo įstaigose. Mokslininkai teigė, jog berniukai, palyginti su mergaitėmis, labiau nepatenkinti maitinimo paslaugų kokybe. Vyresni (11 klasės) moksleiviai rečiau negu jaunesni (9 klasės) susiduria su ilgomis eilėmis, vietų, skirtų pavalgyti, stoka ir nekokybišku personalo aptarnavimu. Nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos 25,6 proc. moksleivių maistą vertino kaip neskanų, 82,2 proc. moksleivių nurodė, kad sočiai nepavalgo, 50,3 proc. tirtųjų skundėsi prasta savijauta. Teikiamų paslaugų kokybė ir prieinamumas daugeliu aspektų privatizuotose maitinimo įstaigose nepagerėjo. Vykstant mokyklų valgyklų restruktūrizacijai ir įgyvendinant efektyvesnius šalies moksleivių maitinimo organizavimo būdus būtina atsižvelgti į nustatytus maitinimo paslaugų kokybės trūkumus [48] .
Mokykla, nepaisydama visuomenės sveikatos specialistų rekomendacijų, įrengia mokykloje maisto prekybos automatus, kuriuose vyrauja ir lengvai prieinami toli gražu ne patys sveikausi maisto produktai: saldumynai, traškučiai, vaisvandeniai. Šviežių vaisių, daržovių, pieno produktų juose nėra, nes jų realizacijos laikas yra labai trumpas ir jie nėra paklausūs. Maisto prekybos automatų siūlomais produktais kasdien naudojasi 15,5 proc., o kiek rečiau — 49,9 proc. moksleivių. Šia paslauga nesinaudoja tik kas trečias moksleivis. Tik 4,2 proc. respondentų pareiškė, kad jų ugdymo įstaigoje maisto prekybos automatų nėra [39].
2002 m. Kauno visuomenės sveikatos centro atlikti tyrimai parodė, jog moksleiviams trūksta žinių apie sveiką mitybą. Dauguma apklaustų moksleivių (76 proc.) teigė, jog apie sveiką mitybą tik „šiek tiek žino, 21 proc. manė, jog saldumynus kasdien valgyti yra sveika ir tik 76 proc. pritarė, jog būtina valgyti įvairių grūdų košes, kruopas, duoną. 73 proc. apklaustųjų žinojo, kad reikia valgyti įvairų maistą, 87 proc. apklaustų teigė, kad mokykloje yra svarbu mokytis sveikai maitintis. Daugiausiai informacijos apie mitybą moksleiviai gavo šeimose 63 proc. ir mokyklose 52 proc. Nemažai žinių teikia žiniasklaida. Iš laikraščių, žurnalų apie sveiką mitybą sužinojo - 38 proc., iš televizijos laidų - 36 proc., iš reklamos - 10 proc. Į klausimą, kokia forma patogiausia mokytis sveikos gyvensenos, moksleiviai atsakė: sveikos gyvensenos pamokose - 50 proc., darbų pamokose - 28 proc., per televizijos laidas -18 proc. ir iš specialiai parengtos literatūros - 15 proc. [12].
1.3. Tyrimai užsienyje
Dėl netinkamos mitybos, per didelio suvartojamo energijos kiekio, sumažėjusio fizinio aktyvumo ir kt., Europoje sparčiai plinta antsvoris ir nutukimas vaikų amžiuje. Ir šiuo metu tai yra pagrindinė susirūpinimą kelianti vaikų sveikatos problema Europoje. PSO ją įvardijo kaip „globalinę epidemiją“ [5].
1992-1999 metais 15 Europos šalių buvo atliktas moksleivių maitinimo organizavimo mokyklose tyrimas.
Daugelyje šalių valdžios ar savivaldos institucijos, mokyklų bendruomenės deda nemažai pastangų, kad mokyklose būtų vykdoma sveikos mitybos politika.
Norvegijoje draudžiama prekiauti saldumynais ir limonadu, siūlomas tik „sveikas“ maistas. „Sveikas“ maistas siūlomas ir Škotijoje. Kitose šalyse prekiaujama saldainiais, saldumynais, limonadais. Jungtinėje Karalystėje bandoma mokyklose įdiegti „sveiko“ maisto pardavimo mokyklose politiką.
Pieno tiekimas į mokyklas vykdomas Graikijoje, Islandijoje, Airijoje, Italijoje, Liuksemburge, Norvegijoje, Portugalijoje. Islandijoje, Italijoje, Portugalijoje (pienas subsidijuojamas), Danijoje - mokyklos darbuotojas išskirsto sufasuotą pieną, vaikai pieną nešasi namo. (Programoje "Pienas vaikams" Lietuvoje per 2011m. I ketvirtį paramą gauna 265 darželių, 362 mokyklų, 15 vaikų globos namų , iš viso 88700 vaikų, 2010 m. I ketvirtyje buvo 64 372) [27].
Šiltus pietus mokykloje galima suvalgyti Austrijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Liuksemburge, Ispanijoje, Škotijoje. Kitose šalyse galioja reikalavimas, kad būtų patalpa pavalgyti. Ten daugiausia valgomas iš namų atsineštas sausas maistas.
Kas gali nuspręsti, kokiu maistu turi būti prekiaujama mokykloje? Šita klausimą Belgijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Islandijoje sprendžia valgyklos vadovas. Mokyklos vadovybė sprendžia Airijoje, Olandijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Anglijoje, Škotijoje. Savivaldybė — Suomijoje. Švietimo ministerija — Vokietijoje. Tėvų asociacija — Austrijoje. Jungtinėje Karalystėje vietos švietimo skyriai sudaro 4 metų sutartis su maitinimo įmonėmis. Sutartyse nurodoma detali patiekalų specifikacija.
Ką mokyklose valgo pasaulio vaikai? Didžiojoje Britanijoje atlikus vaikų maitinimosi įpročių tyrimus paaiškėjo, kad 40 proc. moksleivių tyrimo dieną mokykloje valgė bulvių traškučius, o 85 proc. - saldainius, pyragaičius ar sausainius.
Prancūzijoje, daug dėmesio skiriama vaikų mitybai. Juolab kad nuolat daugėja nutukusių vaikų, ypač amžiaus grupėje iki 15-os metų. Daugelyje mokyklų dirba mitybos specialistai, kurie kartu su tėvų komiteto nariais stengiasi užtikrinti, kad vaikų pietūs būtų sveiki ir subalansuoti. Picos, mėsainiai ir bulvytės – ne vaikų maistas; jis skirtas suaugusiems, tačiau porcijos – vaikiškos. Prancūzai tiki, kad sveikus valgymo įpročius reikia ugdyti nuo pat mažumės. Prancūzo moksleivio pietūs: greipfrutas, grilyje kepta vištiena ir šparaginės pupelės, sūrio ir ryžių pudingas.
PSO duomenimis, Italijoje nutukę 36 proc. vaikų, Britanijoje – 22 proc., Prancūzijoje – 19 proc. Prancūzijoje yra 15 proc. nutukusių vaikų iki 15-os metų. Jei tendencija nesikeis, 2020 m. jų bus jau 25 proc.. Pradinėse mokyklose jau uždrausta statyti automatus, iš kurių galima nusipirkti maisto. Prancūzijos mokyklose gaminamas sveikas maistas, tačiau jos negali kontroliuoti, ką vaikas valgo už mokyklos ribų ar namuose. Tradicinius subalansuotus prancūzų virtuvės patiekalus valgo tik 20 proc. gyventojų. Kaip ir britai ar amerikiečiai, mažieji prancūzai veržiasi į McDonalds‘us ir kitus greito maisto restoranus. Per metus vidutinis prancūzas išgeria 42 litrus kokakolos ir suvartoja 34 kilogramus cukraus; vos prieš 5 metus šis skaičius buvo 23 kilogramai. Vaikai iki 15-os metų vartoja daugiausiai cukraus – net 39 kilogramus per metus. Daugiausiai jo gaunama iš užkandžių, saldainių ir gaiviųjų gėrimų. Prancūzijos vyriausybės komisija sveikos mitybos propagavimą padarė prioritetine sritimi – mokyklose vyksta pamokos apie taisyklingą mitybą, kurias jų tėvai anksčiau išmokindavo namuose [36].
Pokyčiai Amerikos mokyklose mitybos srityje įvyko dėl keletos priežasčių. Pirmiausiai, nutukimas ir su sveikata susijęs nerimas buvo plačiai diskutuojama tema visuomenėje. Antra, tėvai, mokytojai, maisto aktyvistai pripažino tokias problemas kaip vaikų nutukimas, šviežių vaisių ir daržovių trūkumas mokyklų valgyklose, ir lengvas priėjimas prie nesveiko maisto. Trečia, jie nusprendė ką nors daryti, kad taip nesitęstų. Jie ieškojo idėjų, kaip pagerinti maistą mokyklų valgyklose. Ketvirta, pati aplinka turėjo pasikeisti, turėdama daugiau sveikesnio maisto pasiūlos smulkių prekių automate. Šis pokytis leido mokyklose atsirasti salotų, kaip teigiamam mitybos elementui, prekystaliui.
Labai svarbus šio pokyčio veiksnys yra tas, kad visi su juo susiję žmonės veikė kartu, pripažindami problemą ir siūlydami sprendimus.
Visų dalyvių bendradarbiavimas turėjo įtakos mokinių elgesiui (padaugėjo vaikų, valgančių salotas). Šių pastangų dėka padaugėjo mokyklų direktorių ir mokytojų valgančių salotas. Dėl salotų prekystalio teigiamo įvertinimo padaugėjo vaikų valgančių salotas ir pasirenkančių sveikesnį maistą. Salotų prekystalio atsiradimas mokyklų valgyklose parodė, kad to neužtenka norint pakeisti vaikų mitybos įpročius. Taip yra todėl, kad salotų prekystalis konkuruoja su dalykais, kurie yra populiarūs tarp vaikų – tokie kaip pica ir keptas maistas. Daug turi būti padaryta pristatant sveiką mitybą per mokymo programą, pakeičiant maisto pasiūlą mokyklose, keičiant maisto gaminimo metodus. Šios pastangos apimą darbą su mokytojais, integruojant sveiką mitybą į mokymosi programas, padarant salotų prekystalį patrauklų, šviečiant tėvus, organizuojant maisto gaminimo atviras pamokas, keičiant mokyklos kultūrą naudoti saldumynus kaip apdovanojimus ir per šventes [31].
Belgijos tyrinėtojai ištyrė kaip mokyklų maisto strategijos įtakoja jaunų žmonių maisto įpročius. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad mineralinio vandens, sulčių, sriubos galima gauti daugumoje mokyklų. Vaisių buvo 14,0 proc. pradinėse mokyklose ir 26,0 proc. vidurinėse mokyklose. Nealkoholinių gėrimų, saldumynų ir traškučių galima rasti visose mokyklose. Padaryta išvada – mokyklos maisto strategija gali turėti įtakos vaikų maisto įpročiams.
Mokykla turi sudaryti galimybę skatinti sveiko maisto pasirinkimą: tai gali būti pasiekta padarant sveiko maisto produktus prieinamus, ribojant galimybę įsigyti saldumynus ir pikantiškus užkandžius, bei mokant sveikos mitybos pamokų metu. Tam reikalingos strategijos, kuriomis būtų išspręstos su maistu susijusios problemos [40] .
Schneider D. Australijoje atliko tyrimą. Jo metu buvo apklausti 699 mokiniai. Rezultatai parodė, kad 12 proc. mokinių nevalgo pusryčių. Mergaitės dažniau praleidžia pusryčius nei berniukai. Vienų mergaičių netenkina esamas jų svoris, todėl jos nepusryčiauja, o kitos paprasčiausiai nespėja pavalgyti [34] .
Lenkijos mitybos institutas atliko tyrimą kurio metu buvo apklausti 846 moksleiviai iš vidurinės mokyklos. Klausimyną sudarė 23 klausimai. Klausimai apėmė šeimos maitinimosi įpročius. Buvo tiriama, kokį maistą šeima vartoja, kaip reguliariai, kaip tai susiję su virškinamojo trakto ligomis. Tyrimas parodė, jog didelis procentas (46,2 proc.) moksleivių valgo nereguliariai, 85 proc. daro tai skubėdami ar kažką veikdami. Prieš išeidami į mokyklą 45,8 proc. moksleivių nepusryčiauja. 69,1 proc. respondentų tvirtino, kad atsirandančių virškinimo sutrikimų priežastis yra stresas. Tyrimo rezultatai parodė, kad virškinimo sutrikimų turinčių moksleivių tarpe dominuoja nesveika, nereguliari mityba [4] .
Japonijoje Haruki T. apklausė 196 mokyklinio amžaus vaikus. Rezultatai parodė, kad 78,3 proc. berniukų ir 70,2 proc. mergaičių pusryčius valgo reguliariai kiekvieną dieną. Buvo įrodyta, kad tie mokiniai, kurie valgo pusryčius turi geresnį apetitą ir eina anksčiau miegoti lyginant su tais kurie nevalgė [9].
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tyrimo procesas
Moksleivių apklausos vykdymui gautas Lietuvos sveikatos mokslų uviversiteto Kauno medicinos akademijos bioetikos centro sutikimas (3 priedas). Siekiant ištirti moksleivių mitybos įpročius 2010 m. sausio-kovo mėn. Šalčininkų rajono bendrojo lavinimo mokyklose buvo atliktas vienmomentinis epidemiologinis tyrimas. Tyrimas atliktas visose Šalčininkų r. pagrindinėse mokyklose, kuriose buvo apklausti 8, 9, 10 klasių mokiniai. Mokinių apklausai buvo naudojama anoniminė anketa. Vykdant apklausa buvo vadovaujamasi etiniais bei teisiniais principais. Mokiniai buvo užtikrinti, kad anketos yra anoniminės ir jų asmeniniai duomenys nebus viešinami.
Siekiant išsiaiškinti, kokie pasikeitimai įvyko organizuojant mokinių maitinimą bendrojo lavinimo mokyklų valgyklose įsigaliojus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymui „Dėl mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašas“ (Žin., 2010, Nr. 89-4735). 2011 m. vasario 14-15 d. buvo atliktas kokybinis tyrimas, apklaustos 6 visuomenės sveikatos priežiūros specialistės, dirbančios bendrojo lavinimo mokyklose .
2.2. Tyrimo instrumentai
Naudotas originalus tyrimo instrumentas (klausimynas), kurį sudarė preambulė ir 22 klausimai, išdėstyti dviejų lapų abiejose pusėse (1 priedas). Klausimai apie mitybos įpročius pateikti pirmoje anketos dalyje. Kitoje anketos dalyje 8 klausimai skirti sužinoti mokinių nuomonę apie mokyklos valgyklą, pateiktų patiekalų kokybę, kiekybę, sotumo pojūčius.Paskutiniai klausimai skirti mokinių žinių apie sveiką mitybą patikrinimui.
Interviu su visuomenės sveikatos priežiūros specialistėmis vyko pagal iš anksto parengtus klausimus (2 priedas) .
Duomenų rinkimo metodas – apklausa raštu (klausimynas). Atsakiusiųjų mokinių duomenys analizuoti, remiantis statistine analize, taikant Microsoft Excel versiją, SPSS 17 versija. Statistinių hipotezių tikrinimui panaudoti χ2 (chi-kvadrato) testas ir p reikšmingumo lygmuo. Požymių suderinamumui vertintos Chi kvadrato (χ2) kriterijaus reikšmės, kai reikšmingumo lygmuo p = 0,05 [17].
2.4. Tiriamosios grupės charakteristika
Iš viso apklausti 226, 8 – 10 klasių mokiniai. Anketas užpildė 59 (26,0%) aštuntokų, 88 (39,0 %) devintokų, 79 (35,0%) dešimtokų (1 pav.)
1 pav. Parodytas respondentų pasiskirstymas pagal klases
26% 39% 35% Aštuntokai Devintokai Dešimtokai
1 pav. respondentų pasiskirstymas pagal klases
Tyrime dalyvavo 123 berniukai (55.0%) ir 103 (45,0%) mergaitės (2 pav.). 2 pav. parodytas respondentų pasiskirstymas pagal lytį.
56% 38% 46% 44% 62% 54% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%
Aštuntokai Devintokai Dešimtokai
Mergaitės Berniukai
2 pav. respondentų pasiskirstymas pagal lytįir klases
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Mokinių mitybos įpročiai
Mityba yra svarbus vaiko harmoningo augimo ir vystymosi aspektas. Pilnavertė mityba gerina mokinių fizinę, psichinę bei socialinę savijautą. Siekdami šio tikslo, atlikome mokinių mitybos apklausą. Atlikus jos analizę sieksime užkirsti kelią netaisyklingos mitybos įpročiams bei paskatinti mokyklos bendruomenę formuoti vaikams tinkamus mitybos įgūdžius. Viena iš taisyklingos mitybos taisyklių – pusryčiavimas. Kasdien pusryčiaujantys vaikai geriau mokosi, pasižymi geresne atmintimi, rečiau turi viršsvorio nei jų bendraamžiai, kurie nepusryčiauja. Nepusryčiaujantys mokiniai energijos trūkumą kompensuoja pietumis arba vakariene, tačiau tai nerekomenduojama, nes dažniausiai energijos deficitas yra lydimas persivalgymu vakarieniaujant.
Tyrimo metu nustatyta, kad kasdien pusryčiaujančių namie mokinių yra 60,2 proc., 8,8 proc. apklaustųjų pusryčiavo tik kartais, 3-4 kartus per savaitę pusryčiavo 10,6 proc. mokinių 13,3 proc. pusryčiavo retai, o 7,1 proc. mokinių visai nevalgo pusryčių (3 pav.).
60,20% 8,80%
10,60%
13,70% 7,10% Kasdien
1-2 kartus per savaitę. 3-4 kartus per savaitę. Retai
Visai nevalgote
3 pav. Mokinių pusryčių valgymo namuose dažnis, proc.
8, 9, 10 klasių mokiniai apie pusryčių valgymą atsakinėjo panašiai. 59,3 proc. aštuntokų pusryčius valgo kasdien, devintokų - 59,1 proc., dešimtokų - 62,0 proc. Kartais pusryčiauja 6,8 proc. apklaustųjų aštuntokų, 10,2 proc. devintokų, 8,9 proc. dešimtokų. Retai pusryčiauja kas penktas aštuntokas (20,3 proc.), devintokai ir dešimtokai pusryčiauja atitinkamai 9,1 proc., 12,7 proc. Visai pusryčių nevalgo 8,5 proc. aštuntokų , 8,0 proc. devintokų , 5,1 proc. dešimtokų. (χ2 = 7,156, df=8, p = 0,520) (4 pav.)
59,3 6,8 5,1 20,3 8,5 59,1 10,2 11,4 9,1 8 62,2 8,9 10,6 12,7 5,1 0 10 20 30 40 50 60 70 Kasdien 1-2 k. 3-4 k. Retai Visai nevalgau 10-okai 9-okai 8-okai
4 pav. Mokinių pusryčių valgymo namuose, skirstinys tarp 8-okų, 9-okų, 10-okų, proc.,
(χ2 = 7,156, df=8, p = 0,520)
Palyginus berniukų ir mergaičių pusryčiavimo įpročius paaiškėjo, jog tarp berniukų buvo gerokai daugiau tokių, kurie pusryčiaudavo kasdien (65,3 proc.), mergaičių
tarpe šis procentas yra mažesnis – 53,9. Retai pusryčiauja namie 2,5 kartus mažiau mergaičių (19,6 proc.) negu berniukų (8,1 proc.).
Taipogi berniukų, kurie niekada nepusryčiauja buvo žymiai mažiau nei mergaičių, atitinkamai 4,0 ir 10,8 proc. Skirtumas statistiškai patikimas (χ2 = 13,709, df=4, p
= 0,08) (5 pav.). 53,9 4,9 10,8 19,6 10,8 65,3 12,1 10,5 8,1 4 0 10 20 30 40 50 60 70 Kasdien 1-2 k. 3-4 k. Retai Visai nevalgau berniukai mergaitės
5 pav. Mokinių pusryčių valgymo skirstinys pagal lytį, proc., (χ2 = 13,709, df=4, p = 0,08).
Nustatyta, kad vaikai, kurie nevalgo pusryčių, sunkiai mokosi, gauna mažiau geležies ir yra linkę turėti antsvorį [36].
Į klausimą „Kaip dažnai valgote pietus mokykloje? ― 58 proc. mokinių atsakė, kad valgo pietus mokykloje kasdien, 7,5 proc. mokinių mokykloje valgo tik kartais, 13,7 proc. mokinių pietauja 3-4 kartus per savaitę, retai 11,5 proc. apklaustųjų, ir net 9,3 proc. apklaustųjų mokykloje niekada nepietauja (6 pav.).
58,00% 7,50% 13,00% 11,50% 9,30% Kasdien
1-2 kartus per savaitę. 3-4 kartus per savaitę. Retai
Visai nevalgote
Lyginant amžiaus grupes kasdien pietauja mokykloje panašus atsakinejusių respondentų skaičius 8-okai -59,3 proc., 9-okai - 59,1 proc., 10-okai - 55,7 proc. Kartais pietauja 5,1 proc. aštuntokų, 5,7 proc. devintokų, dešimtokų pietaujančių kartais(11,4 proc.) dvigubai daugiai negu 8-okų ir 9-okų. Retai pietaujančių 8-okų gerokai daugiau (16,9 proc.), negu 9-okų (11,4 proc.) ir 10-okų (7,6 proc.). Visai pietų nevalgo mokykloje 6,3 proc. dešimtokų, 12,5 proc. devintokų, 6,3 proc. dešmtokų. Lyginant mokinių amžiaus grupes statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (χ2 = 9,4, df=8, p = 0,312) (7 pav.).
59,3 5,1 10,2 16,9 8,5 59,1 5,7 11,4 11,4 12,5 55,7 11,4 19 7,6 6,3 0 10 20 30 40 50 60 70 Kasdien 1-2 k. 3-4 k. Retai Visai nevalgau 10-okai 9-okai 8-okai
7 pav. Mokinių pietų valgymo mokykloje, skirstinys tarp 8-okų, 9-okų, 10-okų, proc.(χ2=
9,4, df=8, p = 0,312)
Didesnė pusė berniukų ir mergaičių dažniau valgo pietus mokykloje, negu namuose. Apklausa parodė, kad mokykloje kasdien pietauja 60,5 proc. berniukų ir 54,9 proc. mergaičių. 1-2 kartus per savaitę mokykloje pietavo 8,9 proc. berniukų ir 5,9 proc. mergaičių. 3-4 kartus per savaitę pietavo atitinkamai 16,7 proc. mergaičių ir 11,3 proc. berniukų. Mergaičių, kurios visai nevalgo pietų mokykloje buvo 10,8 proc., tarp berniukų šis procentas yra mažesnis 8,1.
Lyginant berniukų ir mergaičių grupes statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (χ2= 2,6, df=4, p = 0,627) (8 pav.).
54,9 5,9 16,7 11,8 10,8 60,5 8,9 11,3 11,3 8,1 0 20 40 60 80 Kasdien 1-2 k. 3-4 k. Retai Visai nevalgau berniukai mergaitės
8 pav. Respondentų pietų valgymo skirstinys tarp berniukų ir mergaičių, proc.,
(χ2 = 2,6, df=4, p = 0,627)
Mitybos įpročių atžvilgiu Lietuvos mokiniai, palyginti su kitų ES šalių bendraamžiais, užima įvairias vietas. Mūsų šalies mokiniai, rečiau nei kitų ES šalių mokiniai, nurodė, jog mokykloje kasdien pietauja (55,3 proc berniukų- 1 vieta ir 51,5 proc. mergaičių- 1 vieta). [47]
Sveikoje mityboje labai svarbu mitybos režimas. Mitybos režimas - tai valgymų skaičius per parą ir kiekybinis maisto paskirstymas atskirų valgymų metu. Labai svarbu valgyti kasdien tuo pačiu metu, nes, atėjus laikui valgyti, ima daugiau skirtis virškinamųjų sulčių, atsiranda apetitas, noras valgyti, o pavalgius - maistas geriau virškinimas. Nereguliariai valgantys žmonės dažniau serga skrandžio ligomis, virškinimo sutrikimais negu tie, kurie valgo reguliariai tris arba keturis kartus per dieną.
Tiriant mokinių valgymų skaičių per dieną neskaitant menkų užkandžiavimų, (pavyzdžiui, suvalgant saldainį ar obuolį) nustatėme, kad mokiniai dažniausiai linkę valgyti 3 – 4 kartus per dieną (60,6 proc. mokinių). 5 kartus ir daugiau per dieną valgo 21,7 proc. mokinių.
17,7 proc. atsakisių respondenčių teigė, kad valgo 1-2 kartus per dieną. (pav. 9) . Šis faktorius liudija netaisyklingos, nesveikos mitybos buvimą, kadangi augančiam ir bręstančiam organizmui rekomenduojama valgyti 3 – 4 kartus pagrindinių valgymų ir 2 kartus užkandžių.
17,70% 60,60% 21,70% 1-2 k. 3-4 k. 5k. ir dažniau
9 pav. Mokinių pasiskirstymas pagal valgymo dažnį per dieną, proc.
Žinant, kad dauguma mokinių valgo 3-4 kartus per dieną, mokyklose pietų davinys turėtų sudaryti 40-45 % rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos vertės.
Lyginant pasiskirstimą pagal valgymo dažnį tarp klasių 3-4 kartus per dieną maitinasi daugiau kaip pusė atsakinejusių respondentų 8-okų – 64,4 proc., 9-okų ir 10-okų atitinkamai 59,1 proc. ir 59,5 proc., 5 kartus per dieną maitinasi ketvirtadalis 9-okų (25 proc.), 24,1 proc. -10-okų, ir 13,6 proc. 8-okų. 1-2 kartus per dieną valgo kas 6 dešimtokas (16,5 proc.) ir devintokas (15,9 proc.), aštuntokų valgančių 1-2 kartus buvo daugiau (22 proc.). Lyginant mokinių grupes statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (χ2= 3,49, df=4, p = 0,479)(10 pav.).
22 64,4 13,6 15,9 59,1 25 16,5 59,5 24,1 0 10 20 30 40 50 60 70 1-2 kartus 3-4 kartus 5 kartus ir daugiau 10-okai 9-okai 8-okai
10 pav. Mokinių pasiskirstymas pagal valgymo dažnį per dieną, tarp 8-okų, 9-okų, 10-okų, proc., (χ2= 3,49, df=4, p = 0,479)
Apklausa parodė, 3-4 kartus per diena maitinosi 60,8 proc. mergaičių ir 60,5 proc. berniukių. 5 kartus ir daugiau dažniau linkę valgyti berniukai (25 proc.) negu mergaitės (17,6 proc.)
Didesnis mergaičių skaičius (21,6 proc.) valgo 1-2 kartus per dieną, negu berniukai (14,5 proc.). Tačiau, lyginant berniukų ir mergaičių grupes statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (χ2= 2,9, df=2, p = 0,227) (11 pav.) 21,6 60,8 17,6 14,5 60,5 25 0 20 40 60 80 1-2 kartus 3-4 kartus 5 kartus ir daugiau Berniukai Mergaities
11 pav. Mokinių pasiskirstymas pagal valgymo dažnį per dieną, tarp lyčių, proc.,
(χ2= 2,9, df=2, p = 0,227)
Mitybos režimą valdo alkis. Alkio pojūtis išnyksta po 10 - 20 minučių nuo valgymo pradžios, kai pirmoji maisto porcija suvirškinama ir pasisavinama. Apetitą slopina dažnas valgymas mažomis porcijomis. Daugiau negu puse mokinių (54,9 proc.) labiausiai jaučiasi alkani mokykloje. 36,7 proc. mokinių visai nesijaučia alkanais, o 8,4 proc. atsakiusių mokynių labiausiai alkio pojūtį jaučia namie (pav.12).
54,90% 8,40% 36,70% mokykloje namuose nesijauciant
Mūsų atliktame tyrime 8,4 proc. mokinių namuose jaučiasi alkani, lyginant su VVSC atliktais tyrimais 2003 m. ( 13,1 proc.), 2007 m. (7,7 proc.) galima teigti, kad blogėja rūpinimas vaikais namuose bei šeimų materialinė padėtis.
Analizuojant alkio pojūtį tarp 8-okų, 9-okų, 10-kų, matome, 69,6 proc. 10-okų, daugiau negu pusė 9-okų (52,3 proc.) mokykloje labiausiai jaučiasi alkanais, mažiausiai išalkę mokykloje 8-okai – 39,0 proc. Namuose labiausiai alkio pojūtį jaučia 8-okai (11,9 proc.), 9– okai ir 10–okai atsakė panašiai 6,8 proc., ir 7,6 proc. Nesijaučia alkanais beveik kas antras okas (49,2 proc.), 40,9 proc. 9-okų, 22,8 proc. - 10-okų. Lyginant mokinių alkio pojūtį tarp 8-okų, 9-8-okų, 10-kų statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas, (χ2 = 14,2, df=4, p = 0,007)
(pav. 13). 39 11,9 49,2 52,3 6,8 40,9 69,6 7,6 22,8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Mokykloje Namuose Nesijaučiu 10-okai 9-okai 8-okai
13 pav. Kada Jūs jaučiatės labiausiai alkanas(-a)? Mokinių skirstinys tarp 8-okų, 9-okų, 10-okų, proc., (χ2 = 14,2, df=4, p = 0,007)
Lyginant mergaičių ir berniukų grupes atsakymai buvo labai panašus. 55,9 proc. mergaičių ir 54,0 proc. berniukų mokykloje labiausiai jaučiasi alkanais, 8,8 proc. mergaičių ir 8,1 proc. berniukų jaučia alkio pojūtį namie ir 35,3 proc. mergaičių ir 37,9 proc. berniukų visai nesijaučia alkanais. Lyginant berniukų ir mergaičių grupes statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (χ2= 0,177, df=2, p = 0, 915) ( 14 pav.)
55,9 8,8 35,3 54 8,1 37,9 0 10 20 30 40 50 60 Mokykloje Namuose Nesijaučiu Berniukai Mergaities
14 pav. Kada Jūs jaučiatės labiausiai alkanas(-a)? Mokinių skirstinys tarp lyčių, proc.,
(χ2= 0,177, df=2, p = 0, 915)
Apklausos metu buvo bandoma išsiaiškinti, kaip dažnai ir ką pasirenka mokiniai užkandžių pertraukų metu. Tarp valgymų vaikams rekomenduojama duoti tik vaisių, nes kiti užkandžiai, ypač saldymynai, daugeliui vaikų ilgam sutrikdo apetitą. Kasdien mokykloje, pertraukų metu užkandžiauja saldainiais, sausainiais, traškučiais 15,5 proc. mokinių. Kas ketvirtas mokinys (22,6 proc.) kasdien pertraukų metu pasirenka obuolius arba kitus vaisius. 1-2 kartus per savaitę saldumynais užkandžiauja 22,6 proc. mokinių, tuo tarpu 27,4 proc. mokinių užkandžiauja vaisiais. Daugiau negu pusė apklaustų vaikų (53,1 proc.) retai arba niekada pertraukų metų neužkandžiauja saldainiais, sausainiais, traškučiais, 38,1 proc. mokinių retai arba niekada pertraukų metų nesirenka užkandžiavimui obuolių arba kitų vaisių. (15 pav.) 22,6 8,8 53,1 27,4 11,9 38,1 0 10 20 30 40 50 60
1-2 kartus per savaitę 3-4 kartus per savaitę Retai arba niekada
saldainiai,s ausainiai, traškučiai obuoliai arba kiti vaisiai
Lyginant mokinių užkandžių dažnumą ir pasirinkimą pertraukų metu amžiaus požiūriu, 10-okų kasdien užkandžiaujančių saldainiais, sausainiais, traškučiais - 15,2 proc., 9-okų - 14,7 proc., 8–9-okų -16,9 proc. Žymiai daugiau 8-9-okų kasdien pertraukų metu pasirenkančių obuolius arba kitus vaisius (28,8 proc.), 9-okų -13,6 proc., 10-okų - 27,8 proc. 1-2 kartus per savaitę saldumynais užkandžiauja 24,1 proc.- 10-okų, 27,3 proc. -9-okų, ir tik 13.6 proc. 8-okų. 1-2 kartus per savaitę pertraukų metu pasirenkančių obuolius arba kitus vaisius 10-okų buvo 24,1 proc., 9-okų -29,5 proc, 8-okų - 28,8 atitinkamai. Daugiau negu pusė apklaustų 10-okų (54,4 proc.), 9-okų (52,3 proc.), 8-okų ( 52,5 proc.) retai arba niekada pertraukų metų neužkandžiauja saldainiais, sausainiais, traškučiais, tuo tarpu 38,0 proc. - 10-okų, 45,5 proc. - 9-10-okų, 27,1 proc. - 8-okų retai arba niekada pertraukų metų nesirenka užkandžiavimui obuolių arba kitų vaisių. Lyginant mokinių užkandžių dažnumo pasirinkimą pertraukų metu amžiaus požiuriu, statistiškai reikšmingas skirtumas mokinių, kurie užkandžiauja saldainiais, sausainiais, traškučiais (χ2 = 9,157, df=6, p = 0,165) ir mokinių,
kurie užkandžiauja obuoliais arba kitais vaisiais (χ2= 9,525, df=6, p = 0,146), nenustatytas (16
pav.). 16,9 28,8 14,7 13,6 15,2 27,8 13,6 28,8 27,3 29,5 24,1 24,1 16,9 15,3 5,7 11,4 6,3 10,1 52,5 27,1 52,3 45,5 54,4 38 0 10 20 30 40 50 60 renkasi saldainius, sausainius,traškučius renkasi obuolius,arba kitus vaisius renkasi saldainius, sausainius,traškučius renkasi obuolius,arba kitus vaisius renkasi saldainius, sausainius,traškučius renkasi obuolius,arba kitus vaisius 8-ok ai 9-ok ai 10 -o ka i
Lyginant pagal lytį, ką pasirenka užkandžiavimui pertraukų metu, nustatėme, kad kasdien saldainiais, sausainiais, traškučiais užkandžiauja 13,7 proc. berniukų. Mergaičių pasirenkančių saldumynus daugiau (17,6 proc.). 1-2 kartus per savaitę užkandžiauja vienodas berniukų ir mergaičių skaičius (22,5 proc.), 3-4 kartus atitinkamai -8,1 proc. berniukų ir 9,8 proc. mergaičių. Daugiau kaip pusė apklaustų berniukų (55,6 proc.) ir 50,0 proc. mergaičių retai arba niekada pertraukų metų neužkandžiauja saldainiais, sausainiais, traškučiais. Statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (χ2= 1,087, df=3, p = 0,780) (17 pav.).
17,6 22,5 9,8 50 13,7 22,6 8,1 55,6 0 10 20 30 40 50 60 Kasdien 1-2 kartus per savaitę 3-4 kartus per savaitę Retai arba niekada
Berniukai Mergaitės
17 pav. Berniukų ir mergaičių saldainių, sausainių, traškučių pasirinkimas pertraukų metu, proc.
Obuolius ar kitus vaisius užkandžiams dažniau renkasi mergaitės -27,5 proc., nei berniukai - 18,5 proc. 1-2 kartus per savaitę vaisiais užkandžiauja beveik vienodas mergaičių (26,5 proc.) ir berniukų (28,2 proc.) skaičius. 3-4 kartus per savaitę vaisiais užkandžiauja 9,7 proc. berniukų ir 14,7 proc. mergaičių. Retai arba niekada neužkandžiauja 31,4 proc. mergaičių ir 43,5 proc. berniukų. Statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (χ2= 5,393,
27,5 26,5 14,7 31,4 18,5 28,2 9,7 43,5 0 10 20 30 40 50 Kasdien 1-2 kartus per savaitę 3-4 kartus per savaitę Retai arba niekada
Berniukai Mergaitės
18 pav. Berniukų ir mergaičių obuolių arba kitų vaisių pasirinkimas pertraukų metu, proc.
Pateikdami mokiniams klausimą (Jeigu turėtumėte pietums 10 litų, kokius maisto produktus pirktumėte?), buvo svarbu išsiaiškinti kokius maisto produktus mokiniai savarankiškai pasirinks pietums. Tyrimas parodė, kad mokyklos valgykloje tik 48,2 proc. mokinių pirktų sriubą.Tarp antrų patiekalų populiariausias yra mėsos patiekalas, kurį rinktųsi 70,8 proc., šviežių daržovių salotas pirktų – 50,8 proc., sultis – 73,9 proc., šviežius vaisius – 42,9 proc. Apklausa parodė, kad antrieji patiekalai iš varškės, žuvies nėra patrauklūs moksleiviams. Žuvies patiekalų nesirinktų 82,7 proc. mokinių, o varškės patiekalų – 75,7 proc. Ypatingai nemėgiamu pasirodė pienas. Pieno nepirktų 85,4 proc. moksleivių. Tyrimo metu išaiškėjo, kad 77,9 proc. moksleivių neįtrauktų traškučių į savo pietų meniu, 72,2 proc. - gaiviųjų gėrimų, 68,6 proc. - mėsainių, dešrainių bei sūrainių, 65,5 proc. – saldumynų, 71,2 proc.- jogurto (19 pav.).
48,2 70,8 17,3 39,4 24,3 33,4 50,8 15,8 31,4 34,5 42,9 22,1 27,9 73,9 14,6 28,8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Sriuba Antra patiekalą: Iš mėsos Iš žuvies Iš vištienos Iš varškės šviežių vaisių salotos šviežių daržovių salotos marinuotų, raugintų daržovių mėsainį, dešrainį, sūrainį saldumynus (vaflių batonėlius, šokoladus) šviežius vaisius traškučius gaiviuosius gėrimus Sultį Pieną Jogurtą
19 pav. Pageidaujamų maisto produktų pasiskirstymas, proc.
Lyginant maisto produktų pasirenkamumą tarp lyčių, daugiau mergaičių nei berniukų mokyklos valgykloje renkasi sriubą, varškės patekalus, sultis, sviežių daržovių salotas bei vaisius, tuo tarpu daugiau berniukų nei mergaičių renkasi mėsos, žuvies patiekalų, marinuotų, raugintų daržovių, greitai pagaminamą maistą (mėsainį, dešrainį, sūrainį), pieną ir jo produktus, gaiviuosios gėrimus. Mergaitės statistiškai reikšmingai nei berniukai pasirinko šviežius vaisius (mergaitės 51,0 proc., berniukai 36,3 proc., χ2 = 4,930, df=1, p = 0,026),
sultys (mergaitės 80,4 proc., berniukai 68,5 proc., χ2= 4,070, df=1, p = 0,044 ), o berniukai
statistiškai reikšmingai nei mergaitės pasirinko pieną, (berniukai 19,4 proc.; mergaitės 8,8 proc.; χ2 = 4,978, df=1, p = 0,026), mėsos patiekalą (berniukai 82,3 proc.; mergaitės 56,9
proc.; χ2= 17,457, df=1, p = 0,000) (20 pav.). Apskaičiavome, kad kas trečias berniukas (30,6
Nepriklausomai nuo lyties, iš apklaustų mokinių, traškučius valgo beveik kas ketvirtas mokinys (22,1 proc.), saldumynus valgo kas trečias (34,5 proc.). Dažnas traškučių, saldumynų, kokakolos bei kitų limonadų vartojimas ir mažas vaisių bei daržovių valgymas atspindi nesveikos mitybos įpročius.
51 56,9 12,7 39,2 28,4 35,3 57,8 11,8 25,5 34,3 21,6 51 24,5 80,4 8,8 29,4 46 82,3 21 39,5 21 36,3 46,8 21 36,3 34,7 22,6 36,3 30,6 68,5 19,4 28,2 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Sriuba iš mėsos Iš žuvies Iš vištienos Iš varškės Šviežių vaisių salotos Šviežių daržovių salotos Marinuotų, raugintų daržovių Mėsainį, dešrainį, sūrainį Saldumynus (šokoladus) Traškučius šviežius vaisius Gaiviuosius gėrimus Sultį Pieną Jogurtą mergaities berniukai
20 pav. Pirktų maisto produktų pasiskirstymas tarp lyčių, proc.
Analizuojant kiekvieno maisto produkto pasirinkimą tarp 8-okų, 9-okų, 10-okų, statistiškai reikšmingai skirtumas nenustatytas (21 pav.).
44,1 59,3 15,3 39 32,2 33,9 49,2 22 33,9 40,7 23,7 40,7 28,8 78 15,3 30,5 46,6 73,9 15,9 36,4 17 31,8 48,9 10,2 27,3 28,4 14,8 35,2 23,9 68,2 13,6 20,5 53,2 75,9 20,3 43 26,6 41,8 57 20,3 34,2 36,7 29,1 53,2 31,6 77,2 15,2 36,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Sriuba iš mėsos Iš žuvies Iš vištienos Iš varškės Šviežių vaisių salotos Šviežių daržovių salotos Marinuotų, raugintų daržovių Mėsainį, dešrainį, sūrainį Saldumynus (šokoladus) Traškučius šviežius vaisius Gaiviuosius gėrimus Sultį Pieną Jogurtą
8-okai 9-okai 10-kai
21 pav. Pirktų maisto produktų pasiskirstymas tarp 8-okų, 9-okų, 10-okų, proc.
Nepriklausomai nuo lyties, iš apklaustų mokinių, traškučius valgo beveik kas ketvirtas mokinys (22,1 proc.), saldumynus valgo kas trečias (34,5 proc.).
Apklausos metu buvo bandoma išsiaiškinti, kaip dažnai ir kokius maisto produktus valgė mokiniai. Domėjomės, kaip dažnai mokiniai valgo rekomenduojamus (vaisius, daržoves, pieno produktus, mėsą) ir nerekomenduojamus (traškučius, saldžiuosius gazuotus gėrimus, saldumynus) maisto produktus. Pastebėjome, kad dažnai (kelis kartus per
