1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETASPSICHIATRIJOS KLINIKA
DONATA LUKOŠIUTĖ
PROBLEMINIO ALKOHOLIO VARTOJIMO SĄSAJOS SU MĖGINIMU ŽUDYTIS Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė:
Prof. V. Adomaitienė
2
TURINYS
1. TURINYS ... 2
2. SANTRAUKA ... 3
3. SUMMARY ... 5
4. PADĖKA ... 7
5. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 7
6. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS... 7
7. SANTRUMPOS ... 8
8. SĄVOKOS ... 9
9. ĮVADAS ... 10
10. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12
11. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13
11.1 Mėginusių žudytis sociodemografiniai skirtumai ... 13
11.2 Savižudybės būdo sąsajos su biopsichosocialiniais veiksniais ... 14
11.3 Pakartotinio mėginimo žudytis rizikos veiksniai ... 15
11.4 Probleminis alkoholio vartojimas ir mėginimai žudytis ... 16
12. REZULTATAI ... 19
13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 23
14. IŠVADOS ... 26
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 27
3
SANTRAUKA
Donata Lukošiutė „Probleminio alkoholio vartojimo sąsajos su mėginimu žudytis“ – baigiamasis magistrinis mokslo darbas
Tikslas: Nustatyti ir įvertinti mėginusių žudytis asmenų probleminį alkoholio vartojimą ir jo sąsajas su
mėginimo žudytis būdu bei praeityje buvusiais mėginimais.
Uždaviniai:
1. Įvertinti asmenų, stacionarizuotų po mėginimo žudytis, sociodemografinius veiksnius lyginant su kontroline grupe.
2. Nustatyti ir įvertinti probleminį alkoholio vartojimą mėginusių žudytis tarpe lyginant su kontroline grupe.
3. Nustatyti ir įvertinti probleminio alkoholio vartojimo sąsajas su mėginimo žudytis būdu ir praeityje buvusiais mėginimais žudytis.
4. Nustatyti ir įvertinti galimybių mėginti žudytis santykį probleminių alkoholio vartotojų tarpe.
Metodika: 2016-10-17–2017-03-31 buvo vykdomas prospektyvinis anketinis tyrimas. Atlikta
anoniminė apklausa pacientų, stacionarizuotų į LSMU KK Psichiatrijos skyrių dėl mėginimo žudytis. Iš viso apklausti 289 pacientai, iš kurių surinkti sociodemografiniai duomenys, probleminiui alkoholio įvertinimui taikytas CAGE testas, iš medicininės dokumentacijos gauta informacija apie mėginimo žudytis būdą. Duomenys buvo lyginami su kontroline grupe, kurią sudarė 232 asmenys niekada nemėginę žudytis. Tiriamųjų ir kontrolinė grupės pagal amžių ir lytį buvo homogeniškos. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programą. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.
Rezultatai: Statistinis tiriamasis mėginusių žudytis grupėje – moteris, amžiaus vidurkis 33,89,
gyvenanti mieste, netekėjusi, turinti išsimokslinimą ≥10 metų, turinti nuolatinį darbą ir gaunanti ≤325€ mėnesio pajamas. Statistinis tiriamasis kotrolinėje grupėje – moteris, amžiaus vidurkis 31,83, gyvenanti mieste, netekėjusi, turinti išsimokslinimą ≥10 metų, turinti nuolatinį darbą ir gaunanti nuo 325€ iki 600€ per mėnesį. Statistinio reikšmingumo tarp grupių nebuvo. Probleminių vartotojų mėginusių žudytis grupėje buvo 155(53,63%), o kontrolinėje – 93(40,09%). Probleminis vartojimas didina galimybę mėginti žudytis (OR-1,729;95 % PI: [1,218-2,453]; p-0,002). Išskirsčius mėginusius žudytis pagal probleminį vartojimą, gauta, kad CAGE≥2 grupėje (n-60; 20,76%) rečiau buvo pasirenkamas tyčinis apsinuodijimas psichotropiniais medikamentais nei grupėje CAGE<2 (n-68; 23,52%) (p-0,044) bei CAGE≥2 grupėje (n-27; 9,36%) dažniau buvo pasirenkamas tyčinis susižalojimas pasikariant, pasismaugiant ir uždūstant nei CAGE<2 grupėje (n-11; 3,8%) (p-0,021). Taip pat probleminis vartojimas reikšmingai susijęs su buvusiais mėginimais žudytis praeityje
(p-4 0,023).
Išvados: Statistinis tiriamasis mėginusių žudyti grupėje – moteris, amžiaus vidurkis 33,89, gyvenanti
mieste, netekėjusi, turinti išsimokslinimą didesnį nei 10 metų trukmės, turinti nuolatinį darbą ir gaunanti mažesnes arba lygias 325 € mėnesio pajamas. Lyginant su kontroline grupe mėginę žudytis asmenys dažniau gyveno kaime, buvo išsiskyrę ar gyveno vieni, dažniau turėjo trumpesnį nei 10 metų išsimokslinimą, rečiau turėjo nuolatinį darbą ir dažniau buvo gaunantys mažesnes pajamas ar negaunantys jokių pajamų iš viso. Statistiškai reikšmingai mėginusių žudytis ir kontrolinės grupės respondentų sociodemografiniai rodikliai nesiskyrė. Nustatyta, kad mėginusių žudytis grupėje probleminių alkoholio vartotojų buvo daugiau nei ne probleminių. Lyginant su kontroline grupe probleminis vartojimas reikšmingai nesiskyrė. Probleminiai alkoholio vartotojai, kaip mėginimo žudytis būdą, dažniau renkasi tyčinį susižalojimą pasikariant, pasismaugiant ir uždūstant, o neprobleminiai alkoholio vartotojai reikšmingai dažniau renkasi tyčinį apsinuodijimą antiepilepsiniais, raminamaisiais bei migdomaisiais, antiparkinsoniniais ir psichotropiniais vaistais. Probleminis alkoholio vartojimas reikšmingai susijęs su praeityje buvusiais mėginimais žudytis ir reikšmingai padidina galimybę mėginti žudytis ~2 kartus. Probleminio alkoholio vartojimo nustatymas yra tikslingas norint įvertinti padidėjusią mėginimo ir pakartotinio mėginimo žudytis riziką.
5
SUMMARY
Donata Lukošiutė „The association between problem drinking and suicide attempts“ – master thesis
Aim: Evaluation of problem drinking patterns of suicide attempters and links with suicide attempt
methods and past attempts
Objectives:
1. To investigate and evaluate the sociodemographic data of suicide attempters comparing with control group.
2. To investigate and evaluate the problem drinking patterns of suicide attempters comparing with control group.
3. To evaluate problem drinking association with attempt methods and past suicide attempts. 4. To evaluate an odd ratio to make suicide attempt in problem alcohol users.
Methods: The data of 289 patients hospitalised from 2016-10-17 to 2017-03-31 in LSMU KK
Psychiatry department after a suicide attempt were analysed in the prospective studey. Patients had questionnaired using sociodemograhic questionnaire, problem drinking was detected using CAGE quostionaire, the method of suicide attempt was found from medical data. Data of suicide attempeters were compared with the control group of 232 subjects with no suicide attempt history. The homogenity of sex and age was controled. The statistical data were analysed using SPSS programm.
Results: The statistical patient of suicide attempters group was - woman, 33,89 years old, citizen,
unmarried, educated more than 10 years, having stable job with less than 325€ incomes monthly. The statistical person of control group was - woman, 31,83 years old, citizen, unmarried, educated more than 10 years, having stable job with 325 – 600 € incomes monthly Comparing with control group suicide attempters were often from village, had been divorced or living alone, more often were educated <10 years, had no stable job and had lower monthly incomes or no incomes at all. No statistical significance was found between groups. Problem alcohol drinking was detected in 155(53,63%) suicide attempers and in 93(40,09%) subjects in control group. Problem alcohol drinking had increased the risk to make suicide attempt(OR-1,729; 95% CI: [1,218-2,453]; p-0,002). Suicide attempters group scored CAGE≥2 less common(n-60; 20,76%) had used poisoning with psychotropic medications as suicide attempt method compared with CAGE<2 scored group (n-68; 23,52%) (p-0,044). Suicide attempters scored CAGE ≥2 more often (n-27; 9,36%) had used hanging themselves or other asphyxtion related attempt method compared with group scored CAGE<2(n-11; 3,8%) (p-0,021). Also, problem drinking was more statistically significant with past suicide attempts(χ2-9,494; p-0,023).
6
Conclusions: The statistical patient of suicide attempters group was - woman, 33,89 years old, citizen,
unmarried, educated more than 10 years, having stable job with less than 325€ incomes monthly. Comparing with control group suicide attempters were often from village, had been divorced or living alone, more often were educated <10 years, had no stable job and had lower monthly incomes or no incomes at all. No statistical significance was found between groups. There were more problem alcohol drinkers than non-problem in suicide attempers group. Comparing with control group no statistical significance was found between groups. Problem alcohol drinkers significantly more often used hanging themselves or other asphyxtion related suicide attempt methods, while non-problem drinkers significantly more often used poisoning themselves with psychotropic medications. Problem alcohol drinking is statistical significantly associated with past suicide attempts and increases the risk to make suicide attempt about 2 times. It is advisable to investigate the problem alcohol drinking patterns in cases of increased risk of suicide attempts and re-attempts.
7
PADĖKA
Dėkoju mokslinio darbo vadovei prof.Virginijai Adomaitienei už naudingas pastabas ir skirtą laiką konsultuojant bei taisant darbą.
Taip pat noriu padėkoti gyd.dr.Kristinai Dambrauskienei, gyd.Vygintui Vilkui bei gyd.Inai Rybakovai už pagalbą vykdant tyrimą, malonų bendradarbiavimą ir palaikymą.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
8
SANTRUMPOS
≥ - Daugiau arba lygu % - Procentai
€ - Eurai
AUD – Probleminis alkoholio vartojimas (angl. Alcohol use disorder) CAGE – CAGE (angl. Cut down – Annoyed – Guilty – Eye opener) testas
DSM-V - Psichikos sutrikimų diagnostinis statistinis žinynas, V leidimas (angl. Diagnostic and
Statistical Manual of Mental Disorders, Fith Edition)
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos KK – Kauno Klinikos
LSMU – Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas N – Atvejų skaičius (absoliutus)
OR – Galimybių santykis (angl. Odds ratio) p – Patikimumo lygmuo
PI – Pasikliautinasis intervalas
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija (angl. World Health Organization (WHO)) SAM – Sveikatos apsaugos ministerija
SN – Standartinis nuokrypis
9
SĄVOKOS
Komorbidiškumas – dviejų ar daugiau ligų pasireiškimas asmeniui vienu metu.
Probleminis alkoholio vartojimas (angl. Alcohol Use Disorder) – pagal Psichikos sutrikimų diagnostinio statistinio žinyno V leidimo (DSM-V) vartojamą apibrėžimą, tai problemų sukeliantis alkoholio vartojimas, pasireiškiantis kliniškai arba sukeliantis kitokį distresą, apjungiantis žalingą alkoholio vartojimą ir priklausomybės sindromą [1]. Probleminis alkoholio vartojimas gali būti įvardijamas kaip toks alkoholio vartojimas, kada diagnozuoti alkoholio vartojimo sutrikimą neužtenka kriterijų, tačiau yra rizikingas ir keliantis problemų [2].
Suicidinis elgesys – bet koks asmens elgesys, nukreiptas į save ir galintis sukelti mirtį. Pavyzdžiui, žalojimasis ar sąmoningas tablečių perdozavimas [3].
Žalingas vartojimas – psichoaktyvios medžiagos vartojimo būdas, kuris kenkia sveikatai. Gali pakenkti somatinei būklei (hepatitas nuo injekuojamų sau narkotikų) arba psichikai (depresinio sutrikimo epizodai dėl gausaus alkoholio vartojimo) [4].
10
ĮVADAS
Savižudybių problema opi tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Dėl to kasmet pasaulyje miršta daugiau nei 800 000 žmonių [5]. Lietuvoje 2016 metais iš viso nusižudė 896 asmenys [6]. Kiek tiksliai žmonių mėgina žudytis, duomenų nėra, tačiau remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) statistika – mėginimų žudytis yra 30 kartų daugiau [7]. JAV duomenimis dėl mėginimo žudytis kasmet stacionarizuojama apie 197,838 žmonių [8]. Esant tokio mąsto problemai yra ypač svarbu apibrėžti ne tik tipišką jau nusižudžiusio asmens paveikslą ir galimus rizikos veiksnius, tačiau ir mėginančių žudytis charakteristikas bei rizikos veiksnius, atrasti kuo daugiau sąsajų su psichosocialiniais veiksniais, kad būtų galima tikslingai užsiimti pirmine mėginimų žudytis prevencija. Yra daug duomenų, kad buvę mėginimai žudytis yra vienas didžiausių rizikos veiksnių pakartotiniam bandymui [9,10], o taip pat ir rizikos veiksnys letaliai savižudybei [9]. Taigi dėmesys į mėginusius žudytis asmenis turi būti ypač akylas, o efektyvi antrinė prevencija galima tik išsiaiškinus sąsajas su veiksniais, kurie skatina šiuos žmones bandyti žudytis bei kartoti šį veiksmą.
Pasaulyje atlikta daug tyrimų, kurie stengiasi išsiaiškinti tiek savižudybių, tiek mėginimų žudytis sąsajas su įvairiais psichosocialiniais veiksniais [11,12]. Žinoma, kad veiksniai internacionaliniu aspektu yra labai panašūs, tačiau galimi ir tam tikri skirtumai tarp lyčių, įvairiose amžiaus, socialinėse grupėse, svarbūs ir kultūriniai skirtumai bei psichikos sutrikimų įtaka [13,14]. Įprasta manyti, kad bet kuris psichikos sutrikimas didina savižudybės riziką, tačiau dalis jų yra labiau reikšmingi – nuotaikos, alkoholio vartojimo, asmenybės sutrikimai [13,15]. Kaip ypač svarbų ir aktualų Lietuvai, galima išskirti psichikos ir elgesio sutrikimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Statistiniai rodikliai išraiškingi: pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateiktus duomenis, Lietuva pirmauja Europoje ir yra 3 pasaulyje pagal suvartojamo alkoholio kiekį [16]. Oficialios statistikos duomenimis 2015 metais ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais siekė 6,85/10 000 gyv., o pirmą kartą dėl alkoholinės psichozės į gydymo įstaigą kreipėsi 496 asmenys [17]. Remiantis PSO pateiktais duomenimis, priklausomybės alkoholiui sindromu serga 4,9 %., o probleminis alkoholio vartojimas (angl. Alcohol Use Disorderd, AUD) nustatomas - 9,7 %. populiacijos [18]. Taigi orientuotis vien į priklausomybės sindromą ir alkoholinių psichozių skaičių bandant rasti sąsajas tarp mėginimo žudytis ir alkoholio vartojimo, nėra apdairu, nes galima įtarti, kad kur kas labiau yra paplitęs - probleminis alkoholio vartojimas [19,20]. Probleminių alkoholio vartotojų identifikacijai ypač paprastą ir tikslų instrumentą (jautrumas ir specifiškumas atitinkamai 0,71 ir 0,9 [21] ) – keturių klausimų Cut down – Annoyed – Guilty – Eye opener (CAGE) testą - pasiūlė dr. John Ewing [22]. Šis keturių klausimų testas nėra diagnostinė priemonė, tačiau yra naudingas įrankis identifikuoti asmenis, turinčius problemų dėl alkoholio įtraukiant ir tuos, kuriems diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimą
11 dėl alkoholio vartojimo neužtektų kriterijų, tačiau jų vartojimo įpročiai yra rizikingi [22]. 2008 metais Lietuvoje atliktas populiacinis tyrimas naudojant CAGE testą ir nustatyta, kad tarp 20-64m. asmenų probleminio alkoholio vartojimo kriterijus atitinka net 48,3% vyrų ir 16,2% moterų [19]. Turint omenyje, jog Lietuvoje savižudybių, bandymų žudytis bei alkoholio suvartojimo bei jo sukeliamų sutrikimų rodikliai ypač aukšti, ieškoti sąsajų tarp šių faktorių neabejotinai tikslinga ir svarbu. Manome, kad probleminis alkoholio vartojimas gali būti susijęs su mėginimu žudytis, skatinti mėginimą kartoti bei rinktis letalesnius mėginimo žudytis būdus. Taigi savo darbe tirdami Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto (LSMU) Kauno Klinikų (KK) Psichiatrijos skyriuje stacionarizuotus asmenis po mėginimo žudytis naudojome CAGE testą ir siekėme išsiaiškinti probleminio alkoholio vartojimo sąsajas su mėginimu žudytis, pasirinktu būdu bei praeityje buvusiais mėginimais.
12
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas: Nustatyti ir įvertinti mėginusių žudytis asmenų probleminį alkoholio vartojimą ir jo
sąsajas su mėginimo žudytis būdu bei praeityje buvusiais mėginimais.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti asmenų, stacionarizuotų po mėginimo žudytis, sociodemografinius veiksnius lyginant su kontroline grupe.
2. Nustatyti ir įvertinti probleminį alkoholio vartojimą mėginusių žudytis tarpe lyginant su kontroline grupe.
3. Nustatyti ir įvertinti probleminio alkoholio vartojimo sąsajas su mėginimo žudytis būdu ir praeityje buvusiais mėginimais žudytis.
13
LITERATŪROS APŽVALGA
Mėginusių žudytis sociodemografiniai skirtumai
Nors savižudybių problema aktuali visame pasaulyje, tačiau pats problemos mastas skirtingose šalyse ir regionuose skiriasi [23]. Žinoma, kad skiriasi ne tik nusižudžiusiųjų skaičius, tačiau ir mėginimų žudytis skaičius. Remiantis jau minėtais JAV duomenis, amerikoje 2008-2009 metais bandė žudytis apie 1 milijonas žmonių [7], o štai Afrikoje atlikus turimų populiacinių duomenų analizę nurodoma, kad bandžiusių žudytis skaičius per metus siekia apie 34 000 [24]. Nepaisant didelių skirtumų, mėginimo žudytis rizikos veiksnių identifikavimas norint užkirsti tam kelią lieka svarbus kiekvienai šaliai.
Literatūroje pirmiausia minimi su amžiumi bei lytimi susiję rizikos veiksniai. Žinoma, kad mėgina žudytis daugiau moterys, o letalios savižudybės daugiau būdingos vyrams [12,15,23]. Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai taip pat nurodo, jog mėginimas žudytis labiau būdingas moterims nei vyrams [25], o remiantis oficialiais Lietuvos statistikos duomenimis letalių vyrų savižudybių skaičius išlieka apie 4 kartus didesnis nei moterų [6]. Amžius taip pat yra svarbus rizikos veiksnys: minima, kad tokiose šalyse kaip Amerika, Japonija, Naujoji Zelandija – suicidinis elgesys pasireiškia jaunesniame amžiuje, tuo tarpu Ispanijoje, Ukrainoje, Izraelyje – vyresniame amžiuje [23]. Žinoma, lytis ir amžius nėra vieninteliai veiksniai galintys turėti įtakos. Štai Naujojoje Zelandoje atliktas tyrimas skelbia, kad žemas išsilavinimas, žemas socioekonominis sluoksnis yra susiję tiek su pačiomis savižudybėmis, tiek su rimtais mėginimais žudytis, o vyriškoji lytis yra statistiškai reikšmingai susijusi tik su letaliomis savižudybėmis. Taip pat minima, kad gyvenimas santuokoje arba partnerystėje yra protekcinis veiksnys bandymui žudytis, tačiau neturi įtakos letalioms savižudybėms [26]. Tačiau 2008 metų psichologinės nusižudžiusiųjų autopsijos duomenis nagrinėjančioje metaanalizėje visgi skelbiama kitaip – neturėjimas partnerio yra rizikos faktorius didinantis savižudybės riziką 2-3 kartus kaip ir neturėjimas darbo [27]. Tais pačiais metais publikuoti tarptautinio epidemiologinio tyrimo rezultatai, neradę suicidinio elgesio rizikos skirtumų tarp žemo ir aukšto ekonominio lygio šalių, kaip rizikos veiksnius išskiria moteriškąją lytį, jaunesnį amžių, santuokos nebuvimą ir žemesnį išsilavinimo lygį [23]. Lygiai tokius pat sociodemografinius veiksnius įvardija ir PSO tarpkontinentis epidemiologinis tyrimas – mėginimo žudytis rizikos veiksniai – moteriška lytis, jaunesnis amžius, žemesnis išsilavinimo ir pajamų lygis, neturėjimas partnerio ir darbo [28].
Apibendrinant, galima teigti, kad tiek bandymai žudytis, tiek savižudybės yra multikompleksinis elgesys, kuriems įtakos gali turėti įvairūs psichosocialiniai ir kiti rizikos veiksniai.
14 Norint įvertinti savižudybės riziką būtina atsižvelgti į kuo daugiau galinčių turėti įtakos faktorių – lytį, amžių, šeiminę ir darbinę padėtį, išsimokslinimą ir net gaunamas pajamas.
Savižudybės bei mėginimo žudytis būdo sąsajos su psichosocialiniais veiksniais
Mėginimo žudytis būdų yra labai įvairių. Remiantis letalių savižudybių skaičiumi galima teigti, kad vieni jų yra labiau letalūs, kiti – mažiau. Suomijoje atlikto tyrimo duomenimis bandymas nusinuodyti ir bandymas žudytis naudojantis aštriu objektu siejami su mažesne savižudybės rizika [29]. Nepaisant šių būdų prognozuojamo letalumo, tam tikri savižudybių būdai yra pasirenkami dažniau ar rečiau. Lietuvoje labiausiai paplitęs savižudybės būdas – pasikorimas (90,1%). Taip pat būdingi: nusinuodijimas kietomis ir skystomis medžiagomis, buitinėmis ir kitomis dujomis – 3,4%, nusišovimas ir tyčinis susižalojimas sprogstamosiomis medžiagomis – 2,4%, nusižudymas nušokus nuo aukšto pastato, tilto ar pan. - 1,7%. bei kiti būdai. Nors pasikorimas yra vyraujantis savižudybės metodas visose amžiaus ir lyties grupėse, šį būdą reikšmingai dažniau rinkosi visų amžiaus grupių vyrai, tuo tarpu nusinuodijimą – dažniau rinkosi moterys [30]. Australijos metaanalizės duomenimis, vyrai dažniausiai taip pat renkasi pasikorimą, tačiau ne ką mažiau populiarūs yra nusišovimo bei nusinuodijimo dujomis metodai. Įdomu tai, kad Australijoje tarp lyčių savižudybės būdai nesiskiria [31]. Tiriant tik mėginimus žudytis vyraujantys metodai skiriasi nuo letalios baigties savižudybių metodų. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, iš mėginusių žudytis pacientų net 60,8% rinkosi apsinuodijimą medikamentais, 19,2% tyčinį susižalojimą aštriais daiktais, 10% pasikorimą ir 10% rinkosi kitus savižudybės būdus ar kelis iš jau minėtų [25]. Natūralu, kad kitose šalyse pasirenkami būdai gali skirtis, tačiau apžvelgiant Suomijos ir Vokietijos duomenis pastebimos tokios pat tendencijos, skiriasi tik procentinės išraiškos [29,32]. Vieno ar kito metodo pasirinkimą gali lemti begalės veiksnių. Jau minėto Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai nurodo, kad moterys mėginant žudytis reikšmingai dažniau renkasi apsinuodijimą medikamentais nei vyrai [25]. Galime pastebėti,kad tiek mėginant, tiek nusižudant moterys dažniau renkasi nusinuodijimą, taip pat – mėginimams žudytis daugiau pasirenkami mažiau letalūs savižudybės būdai. Nepaisant to, duomenų apie pasirinkto mėginimo žudytis būdo ryšį su kitais veiksniais nėra daug ir klausimas, kas didina riziką rinktis vieną ar kitą metodą, išlieka atviras.
15
Pakartotinio mėginimo žudytis rizikos veiksniai
Jau buvęs mėginimas žudytis yra laikomas vienas reikšmingiausių rizikos veiksnių letaliai savižudybei [27]. Žinant, kad savižudybė visada yra polietiologinė, neginčijamai svarbu yra rasti sąsajas su kitais elementais, kurie skatina šį veiksmą pakartoti.
Suomijoje atliktas tyrimas, 37 metus sekęs pacientus po mėginimo žudytis, yra vienas ilgiausiai trukusių tyrimų, ieškojusių ryšio tarp mėginimų žudytis ir letalios savižudybės. Rezultatai rodo,kad net 13% pacientų, mirusių per šiuos metus, mirties priežastis buvo savižudybė. Įdomu tai, kad rizika metams einant didėjo bei buvo nustatyta, kad reikšmingai didesnis mirtingumas dėl savižudybės buvo tarp vyrų [33]. Kalbant apie pakartotinius ne letalius mėginimus žudytis, duomenys yra kitokie. Norvegijoje atliktas tyrimas 23 metus registravo ir sekė pacientus po mėginimo žudytis. Net 12,2% jų bandė pakartotinai žudytis per ateinančius pirmuosius 12 mėnesių. Padidėjusi rizika buvo siejama su anksčiau buvusiais bandymais, užimtumu ir santykių statusu – studento, moksleivio statusas bei įsipareigojimas santykiams – riziką reikšmingai mažino. Analizėje atliktoje po 5 metų buvo išskirti kiti veiksniai - pakartotinio bandymo žudytis riziką didino buvusių mėginimų skaičius, moteriška lytis ir žalingas alkoholio vartojimas, o mažino – studento/moksleivio statusas. Tuo tarpu su mirtingumo nuo savižudybės rodikliu buvo siejamas tik amžius – kiekvieni metai po buvusio bandymo didino mirtingumo riziką nuo savižudybės 3% [34]. Kito Suomijoje atlikto tyrimo rezultatai taip pat nurodo, kad pakartotinai mėgina žudytis dažniau moterys nei vyrai, riziką pakartotiniam bandymui didina bet koks psichinis ar su alkoholio vartojimu susijęs sutrikimas bei amžius tarp 30 ir 40 metų. Šiame tyrime buvo patvirtintas ir prieš tai minėtas teiginys, kad pakartotinai mėginant žudytis letalios savižudybės išeitys dažniau būdingos vyrams nei moterims. Įdomu tai, kad padidėjusi mirtingumo rizika buvo siejama tik su alkoholiu, psichikos sutrikimai letalios savižudybės rizikos nedidino. Taip pat rizika augo didėjant amžiui bei buvusių mėginimų žudytis skaičiui. Apibendrinus 8 metų stebėjimo duomenimis buvo padarytos išvados, kad iš visų bandžiusių žudytis net 30% pakartotinai mėgino žudytis ir 10% savižudybė buvo letali [29]. Tai neabejotinai yra nuoroda, kad vyriškos lyties bei turintys psichikos sutrikimą asmenys reikalauja didesnės stebėsenos. Kitas skandinavų tyrimas stebėjęs pacientus po mėginimo žudytis 21-31 metus pateikia detalesnes išvadas apie psichinio sutrikimo įtaką pakartotinai bandant žudytis. Šio tyrimo duomenimis po buvusio mėginimo žudytis didžiausią riziką nusižudyti turi tiek vyriškos, tiek moteriškos lyties asmenys, sergantys depresija, bipoliniu sutrikimu bei šizofrenija [35]. Dar vienas alkoholio vartojimo įtaką patvirtinantis Kinijoje atliktas tyrimas nurodo, jog nusižudę vyrai sergantys AUD reikšmingai dažniau praeityje buvo mėginę žudytis nei tie, kurie nusižudė ūmaus alkoholio vartojimo periode [36].
Taigi apžvelgus literatūros duomenis yra aišku, kad buvęs mėginimas žudytis išlieka vienu svarbiausiu rizikos veiksnių, reikalaujantis ilgalaikio pacientų stebėjimo. Dėl pakartotinių mėginimų
16 žudytis svarbu sekti abiejų lyčių asmenis, ypač atkreipiant dėmesį į esamą psichikos sutrikimą bei vartojamą alkoholį.
Probleminio alkoholio vartojimo ir mėginimo žudytis sąsajos
Psichikos sutrikimai sunkiai atsiejami kalbant apie suicidinį elgesį. Štai 2004 metais Kanadoje atliktoje metaanalizėje nurodoma, kad bent vienas psichikos sutrikimas nustatomas 78,9-89,7% nusižudžiusiųjų [13]. Tarp dažniausiai minimų – nuotaikos sutrikimai, priklausomybės ir žalingo vartojimo sutrikimai, asmenybės sutrikimai [13,23]. Įdomu tai, kad psichikos sutrikimai turi ne vienodą įtaką tarp lyčių. Štai jau minėtos Kanados metaanalizės duomenimis, vyrams riziką savižudybei didina psichotropinių medžiagų vartojimo sutrikimai, tarp jų – alkoholio vartojimas - netgi 2,19 karto, taip pat asmenybės sutrikimai ir vaikystėje prasidedantys psichikos ir elgesio sutrikimai, o moterų savižudybės dažniau susijusios su afektiniais sutrikimais, tarp jų – daugiausia depresija [13]. Psichikos sutrikimų komorbidiškumas savo ruožtu gali dar padidinti riziką [23,28]. Meksikoje atliktas didelės apimties tyrimas skelbia,kad AUD (galimybių santykis (OR) - 6,6) ir elgesio sutrikimai (OR - 6,7) mėginimo nusižudyti riziką didina labiausiai, o daugiau nei vieno psichikos sutrikimo pasireiškimas yra siejamas su didėjančia rizika atitinkamai jų skaičiui [14]. Ypač dažnai esant depresijos ir AUD komorbidiškumui įdomu paminėti tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kad vyrai turėję AUD reikšmingai mažiau sirgo ir depresija nei tie, kuriems AUD nebuvo diagnozuotas [36]. Tai galimai nuoroda, kad AUD ir depresija yra nepriklausomi vienas nuo kito veiksniai ir gali turėti įtakos suicidiniam elgesiui veikdami vieni. Būtent tai patvrtina metaanalizė, nagrinėjanti psichologinės nusižudžiusiųjų autopsijos duomenis: tiek su alkoholiu ir kitomis priklausomybę skatinančiomis medžiagmis susiję sutrikimai, tiek depresija – buvo reikšmingiausiai didinatys riziką nusižudyti psichikos sutrikimai, nepriklausomai vienas nuo kito [27]. Taigi apie AUD galime kalbėti, kaip apie psichikos sutrikimą, kuris reikšmingai ir nepriklausomai nuo kitų veiksnių didina riziką tiek savižudybės ketinimams (OR - 1,86), tiek bandymui žudytis (OR - 3,13) bei letalios baigties savižudybei (OR - 2,59), kaip skelbia 2015 metų metaanalizė [37].
Apibendrinant visus duomenis, pastebime, kad ilgalaikis psichikos sutrikimų pasireiškimas, tame tarpe probleminis alkoholio vartojimas, yra vienas svarbiausių suicidinio elgesio rizikos veiksnių.
17
TYRIMO METODIKA
2016-10-17 iki 2017-03-31 buvo atlikta pacientų nuo 18 iki 65 metų, stacionarizuotų į LSMU KK Psichiatrijos kliniką po mėginimo žudytis, anoniminė anketinė apklausa. Tiriamieji buvo atrinkti taikant tikimybinės atrankos lizdinį tipą. Pasirinkus šį metodą paprastosios atsitiktinės imties būdu buvo atrinkta dalis ir apklausiami visi tos dalies elementai. Mūsų tyrimo atveju – visi pacientai, stacionarizuoti į LSMU KK Psichiatrijos kliniką. Struktūruoto interviu metu buvo surinkti tiriamųjų socialiniai ir demografiniai duomenys: buvo klausiama amžiaus, lyties, šeiminės padėties, informacijos apie išsimokslinimą (metais), šiuo metu esamą socialinę padėtį (turi/neturi nuolatinio darbo), mėnesio pajamas, gyvenamąją vietą (miestas/kaimas). Taip pat buvo klausiama apie buvusius mėginimus žudytis praeityje. Probleminiam alkoholio vartojimui įvertinti buvo pildomas CAGE klausimynas, susidedantis iš keturių klausimų:
1. Ar kada nors manėte, kad Jums reikėtų mažiau vartoti alkoholinių gėrimų? 2. Ar erzino žmonių kritika dėl Jūsų įpročių vartoti alkoholį?
3. Ar kada nors jautėte gėdą ar kaltę dėl alkoholinių gėrimų vartojimo įpročių?
4. Ar kada nors gėrėte alkoholinius gėrimus ryte, vos tik atsikėlęs, kad nusiramintumėte ir palengvintumėte pagirias?
Iš viso į tyrimą buvo įtraukti 289 asmenys. 6 pacientai atsisakė dalyvauti apklausoje, 3 pacientų anketos buvo neįtrauktos į tyrimą dėl neteisingai užpildyto klausimyno. Probleminių alkoholio vartotojų grupė buvo sudaryta iš tiriamųjų, atsakiusių į 2 ar daugiau CAGE klausimyno klausimų teigiamai. Kadangi tyrimo tikslas buvo įvertinti probleminį alkoholio vartojimą pagal CAGE klausimyną, į tai, ar tiriamiesiems buvo diagnozuotas F10 sutrikimas, nebuvo atsižvelgta ir tokie duomenys nebuvo renkami. Iš medicininės dokumentacijos buvo gauti duomenys apie naudotą mėginimo žudytis metodą. Buvo naudojami TLK-10-AM tyčinius susižalojimus apimantys X60 - X84 kodai.
Gavus leidimą kontrolinės grupės duomenys buvo paimti iš šiuo metu LSMU KK Psichiatrijos klinikos vykdomo tyrimo „Serotoninerginės sistemos genų kandidatų polimorfizmo bei socialinės aplinkos sąsajos su mėginimu nusižudyti ir diagnozuotais psichikos sutrikimais„ duomenų bazės. Kontrolinę grupę sudarė 232 asmenys, iš kurių buvo surinkta sociodemografinė informacija, prašoma užpildyti CAGE testą.
Statistinė analizė atlikta naudojantis SPSS 23.0 programa. Skaičiuota aprašomoji statistika: kiekybiniams duomenims - vidurkis, standartinis nuokrypis, kokybiniams duomenims – dažnis (procentais). Asmenybės tipų duomenys yra neparametriniai, todėl duomenų analizei buvo taikomas neparametrinis Kruskal-Wallis Test kriterijus. Skirtumai ir ryšiai tarp kokybinių požymių analizuoti,
18 taikant Pearson chi kvadrato (χ²) kriterijų. Skirtumai ir ryšiai laikyti statistiškai reikšmingais, kai reikšmingumas p<0,05. Norint įvertinti galimybių santykį (angl. Odds Ratio(OR)) buvo naudota dvinarė logistinė regresija.
19
REZULTATAI
Imtį sudarantys respondentai (tiriamieji ir kontrolinė grupė) buvo analizuojami pagal šiuos aspektus: lytis, amžius, gyvenamoji vieta, šeiminė ir darbinė padėtis, išsimokslinimas bei gaunamos mėnesio pajamos.
Tiriamųjų grupę sudarė 289 asmenys, iš kurių 121 buvo vyrai (41,9%) ir 168 moterys (58,1%). Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 33,89 ±10,24. Vyrų amžiaus vidurkis – 31,09±8,25, moterų amžiaus vidurkis – 35,91±11,06.
Didžioji tiriamųjų dalis gyveno mieste 208 (71,97%), kaime gyveno – 81 (28,03%). Nagrinėjant tiriamųjų šeiminę padėtį, buvo gauta, kad tik neženkliai daugiau tiriamųjų buvo nevedę (netekėjusios) – 125 (43,3%) nei vedę (ištekėjusios)/gyvenantys poroje nesusituokę - 107 (37%). Likusi dalis buvo gyvenantys vieni /išsiskyrę – 53 (18,3%) arba našliai – 4 (1,4%).
Tiriamųjų išsimokslinimo trukmė dažniausiai buvo ≥10 metų – 253 (87,5%), likusiųjų – 36 (12,5%) – < 10 metų. Tiriamieji pagal darbinę padėtį išsiskirstė apylygiai – 155 (53,6%) – turėjo nuolatinį darbą, 134 (46,4%) – nuolatinio darbo neturėjo. Didžioji dalis tiriamųjų nurodė gaunantys mažiau nei 325 € per mėnesį - 156 (54%). Taip pat dažnai tiriamieji gaudavo atlyginimą 326 – 650 € ribose - 57 (19,7%) arba buvo negaunantys pajamų iš viso – 48 (16,6%).
Tuo pačiu aspektu buvo išnagrinėta ir kontrolinė grupė, kurią iš viso sudarė 232 asmenys, iš kurių 67 (28,9%) buvo vyrai, moterys – 165 (71,1%). Kontrolinės grupės amžiaus vidurkis – 31,83 ±11,09. Vyrų amžiaus vidurkis – 30,02±9,97, moterų amžiaus vidurkis – 32,56±11,46. Didžioji kontrolinės grupės dalis gyveno mieste 211 (90,94%), kaime gyveno 21 (9,06%). Daugiausia kontrolinės grupės asmenų buvo nevedę (netekėjusios) – 123 (53%). Beveik visi kontrolinės grupės asmenys turėjo išsimokslinimą ilgesnį nei 10 metų trukmės – 231 (99,56%). Didžioji dalis grupės turėjo nuolatinį darbą – 165 (71,12%). Dažniausiai kontrolinės grupės asmenų mėnesio pajamos buvo 326-650 € - 88 (37,93%) arba ≤325€ - 81 (34,91%), tik labai nedidelė dalis pajamų negavo išvis – 3 (1,31%).
Apskaičiavus patikimumo lygmens (p) vertes, buvo gauta, kad tiriamioji ir kontrolinė grupės reikšmingai nesiskyrė pagal pasirinktus lyginamus aspektus. Tiriamųjų ir kontrolinės grupės šeiminės, darbinės padėties, išsimokslinimo ir gaunamų mėnesio pajamų detalus pasiskirstymas bei palyginimas tarpusavyje apskaičiavus p reikšmes pateiktas lentelėje 1.
20 1 lentelė Sociodemografiniai tiriamosios ir kontrolinės grupės rodikliai bei jų palyginimas
Tiriamoji grupė N - 289 Kontrolinė grupė N - 232 P - reikšmė Lytis, n (%) Vyrai Moterys 121 (41,9) 168 (58,1) 67 (28,9) 165 (71,1) 0,584 Amžius, (±SN) Visi Vyrai Moterys 33,89 ±10,24 31,09±8,25 35,91±11,06 31,83 ±11,09 30,02±9,97 32,56±11,46 0,9 0,795 0,134 Gyvenamoji vieta, n (%) Miestas Kaimas 208 (71,97) 81 (28,03) 211 (90,94) 21 (9,06) 0,186 Šeiminė padėtis, n (%)
Vedęs (ištekėjusi), gyvena poroje nesusituokę
Nevedęs (netekėjusi)
Išsiskyręs (-usi), gyvena vienas (-a) Našlys (-ė), gyvena vienas (-a)
107 (37) 125 (43,3) 53 (18,3) 4 (1,4) 84 (36,2) 123 (53) 16 (6,9) 9 (3,9) 0,295 Išsimokslinimas (metais), n (%) <10 ≥10 36 (12,5) 253 (87,5) 1 (0,44) 231 (99,56) 0,694 Darbinė padėtis, n (%) Turi nuolatinį darbą Neturi nuolatinio darbo
155 (53,6) 134 (46,4)
165 (71,12)
67 (28,88) 0,553
Gaunamos mėnesio pajamos, n (%) 325 € ar mažiau 326 – 650 € ribose 651 – 1000 € ribose Daugiau nei 1000 € Pajamų negaunu 156 (54) 57 (19,7) 20 (6,9) 8 (2,8) 48 (16,6) 81 (34,91) 88 (37,93) 44 (18,96) 16 (6,89) 3 (1,31) 0,093
21 Išanalizavus CAGE testo duomenis buvo gauta, kad probleminių vartotojų mėginusių žudytis grupėje buvo 155 (53,63%), o kontrolinėje – 93 (40,09%). Apskaičiavus Pearson koreliacijos koeficientą statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nerasta. Duomenys pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė Probleminio alkoholio vartojimo palyginimas tarp tiriamiosios ir kontrolinės grupės Bandę žudytis asmenys (n, %) Kontrolinė grupė (n, %) Pearson χ2 P - reikšmė Probleminis alkoholio vartojimas (CAGE ≥2) 155 (53,63) 93 (40,09) 0,121 0,728
Suskirsčius tiriamuosius pagal pasirinktą mėginimo žudytis būdą, buvo gauta, kad, kaip mėginimo žudytis būdas, dažniausiai buvo pasirenkamas tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas antiepilepsiniais, raminamaisiais bei migdomaisiais, antiparkinsoniniais ir psichotropiniais vaistais, neklasifikuojamas kitur – 128 (44,28%). Tyčinį susižalojimą aštriais daiktais rinkosi 59 (20,42%) pacientai, o tyčinį susižalojimą pasikariant, pasismaugiant ir uždūstant – 38 (13,16%) pacientai. Būdai, kurie buvo pasirinkti mažiau nei 5 % visų atvejų nebuvo išskirti ir į lentelę įtraukti kaip kiti.
Bandžiusių žudytis grupę suskirsčiųs į probleminius ir ne probleminius vartotojus buvo įvertintas ryšis tarp probleminio alkoholio vartojimo ir pasirinkto mėginimo žudytis būdo. Statistiškai reikšmingai mėginant žudytis neprobleminių (n-68; 23,52%) grupėje dažniau buvo pasirenkamas būdas - X61. Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas antiepilepsiniais, raminamaisiais bei migdomaisiais, antiparkinsoniniais ir psichotropiniais vaistais, neklasifikuojamas kitur (p-0,044), o probleminių grupėje (n-60; 20,76%) rečiau. Taip pat statistiškai reikšmingai mėginant žudytis probleminių (n-27; 9,36%) grupėje dažniau buvo pasirenkamas būdas X70. Tyčinis susižalojimas pasikariant, pasismaugiant ir uždūstant (p-0,021), o neprobleminių grupėje (n-11; 3,8%) - rečiau. Statistiniai duomenys pateikti 3 lentelėje.
3 lentelė Mėginimo žudytis būdo ryšys su probleminiu alkoholio vartojimu
Mėginimo žudytis būdas Visi (n,
%) CAGE <2 (n, %) CAGE ≥2 (n, %) χ2 P - reikšmė X61. Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas antiepilepsiniais, raminamaisiais bei migdomaisiais, antiparkinsoniniais ir psichotropiniais vaistais, neklasifikuojamas kitur
128 (44,28)
22 X70. Tyčinis susižalojimas pasikariant,
pasismaugiant ir uždūstant
38 (13,16)
11(3,80) 27(9,36) 5,33 0,021
X78. Tyčinis susižalojimas aštriais daiktais 59 (20,42) 21(7,26) 38(13,16) 3,46 0,063 Kiti <5% 64 (22,14) 34(11,76) 30(10,38)
Siekiant įvertinti probleminio alkoholio vartojimo įtaką pakartotiniems mėginimams žudytis buvo apskaičiuotas χ2 kriterijus. Ryšys tarp veiksnių buvo statistiškai reikšmingas (p – 0,023). Duomenys pateikti 4 lentelėje.
4 lentelė Probleminio vartojimo ir prieš tai buvusių mėginimų žudytis ryšys Probleminis vartojimas (CAGE ≥2)
χ2 P - reikšmė
Buvę bandymai žudytis praeityje 9,494 0,023
Siekiant įvertinti galimybių mėginti žudytis santykį atsižvelgiant į probleminį alkoholio vartojimą, buvo naudota binarė logistinė regresinė analizė. Jos metodu nustatytas galimybių santykis – 1,729 (95 % pasikliautinasis intervalas (PI): [1,218-2,453]), kuriuo remiantis galime teigti, kad probleminiai alkoholio vartotojai statistiškai reikšmingai (p-0,002) turi 1,729 karto didesnę galimybę nusižudyti nei tie, kurie nėra probleminiai vartotojai. Duomenys pateikti 5 lentelėje.
5 lentelė Logistinės regresinės analizės metodu nustatytas mėginimo žudytis galimybių santykis atsižvelgiant į probleminį alkoholio vartojimą
Nepriklausomas kintamasis Galimybių santykis [95 % PI]
P - reikšmė
Probleminis alkoholio vartojimas (CAGE≥2)
1,729 [1,218-2,453] 0,002
23
REZULTATŲ APTARIMAS
Mėginusių žudytis grupę sudarė 121 vyrai (41,9%) ir 168 moterys (58,1%). Lyginant su anksčiau Lietuvoje atlikto tyrimo metu gautais rezultatais – asmenų, išgyvenusių po mėginimo žudytis grupę sudarė 57,9% moterų ir 42,1% vyrų [25] - galime spėti, jog toks panašus pasiskirstymas nėra atsitiktinis. Literatūroje taip pat teigiama, jog moterys po mėginimo žudytis išgyvena dažniau nei vyrai [12,23].
Nors statistiškai reikšmingo ryšių tarp mėginusių žudytis ir kontrolinės grupės sociodemografinių rodiklių neradome, paanalizavus procentinės išraiškos duomenimis galime įžvelgti tam tikrus skirtumus tarp grupių. Tiek tiriamųjų, tiek kontrolinės grupės asmenys daugiausia gyveno kaime, tačiau tiriamųjų dalis, gyvenančių kaime, buvo kur kas didesnė – 28,03% nei kontrolinės – 9,06%.
Lyginant šeiminę padėtį tiriamųjų ir kontrolinėje grupėse atitinkamai vyravo vedę (ištekėjusios), gyvenantys poroje nesusituokę asmenys (37% ir 36,2%) arba nevedę (netekėjusios) – (43,3%. ir 53%). Tačiau išsiskyrusių, kurie gyvena vieni tiriamųjų grupėje buvo ženkliai daugiau – 18,3% lyginant su kontroline grupe – 6,9%.
Abi grupes daugiausia sudarė asmenys, kurių išsimokslinimas buvo ilgesnis arba lygus 10 metų, tačiau kontrolinėje grupėje mažesnį nei 10 metų išsimokslinimą turėjo vos 1 asmuo (0,44%), o tuo tarpu tiriamųjų grupėje tokių buvo kur kas daugiau – 36 (12,5%).
Lyginant pagal darbinę padėtį tiriamieji išsiskirstė apylygiai – apie pusė jų (53,6%) turėjo nuolatinį darbą ir apie pusė (46,4%) – neturėjo. Kontrolinėje grupėje vyravo asmenys, turintys nuolatinį darbą – 71,12%.
Gaunamos mėnesio pajamos kiek daugiau nei pusės (54%) tiriamųjų grupės respondentų buvo lygios ar mažesnės nei 325 €. Nors kontrolinėje grupėje daug respondentų (34,91%) taip pat turėjo mažesnes arba lygias 325 € pajamas, beveik dvigubai daugiau jų gavo pajamas 325-650 € ribose – 37,93% lyginant su tiriamaisiais, kurių tik 19,7% gavo tokias pajamas. Iš viso negaunančių jokių pajamų kontrolinėje grupėje buvo mažiausioji dalis - tik 1,31%, kai tuo tarpu tiriamųjų grupėje negaunantys pajamų sudarė netgi 16,6% visų respondentų.
Taigi lyginant sociodemografinius rodiklius tarp mėginusių žudytis ir kontrolinės grupės respondentų, galime pastebėti tam tikrus išsiskiriančius aspektus. Mėginę žudytis asmenys dažniau nei kontrolinės grupės yra išsiskyrę, gyvena vieni. Jų tarpe žymiai dažnesnis mažesnis nei 10 metų trukmės išsimokslinimas. Beveik pusė jų neturi nuolatinio darbo, tai yra žymiai dažniau nei kontrolinė grupė. Mėginusių žudytis pajamos dažniau yra mažesnės nei kontrolinės grupės - daugiau nei pusė jų gauna pajamas mažesnes nei 325 € ir beveik penktadalis jų negauna jokių pajamų. Nagrinėjant
24 Lietuvos ir užsienio literatūrą randame daug šaltinių, kurie atitinamai mūsų gautiems rezultatams išskiria neturėjimą darbo, prastesnį ekonominį sluoksnį, gyvenimą be partnerio, žemesnį išsilavinimą, kaip mėginimo žudytis rizikos veiksnius [23,26,28].
Savo darbe ieškojome probleminio alkoholio vartojimo sąsajos su pasirinktu mėginimo žudytis būdu. Buvo gauti du statistiškai reikšmingi ryšiai: neprobleminiai alkoholio vartotojai dažniau renkasi tyčinį apsinuodijimą antiepilepsiniais, raminamaisiais bei migdomaisiais, antiparkinsoniniais ir psichotropiniais vaistais (p-0,044), o probleminiai alkoholio vartotojai dažniau renkasi tyčinį susižalojimą pasikariant, pasismaugiant ir uždūstant (p-0,021). Abu šie metodai yra vyraujantys ir dažniausi Lietuvoje bei užsienio šalyse [25,29]. Galime pastebėti, kad probleminiai alkoholio vartotojai renkasi mėginimo žudytis būdą, kuris įvardijamas, kaip labiau letalus [29]. Apie alkoholio vartojimą ir mėginimo žudytis būdo sąsajas duomenų literatūroje nėra daug. 2011 metais Prancūzijoje atliktas tyrimas lyginęs pacientus po mėginimo žudytis atsižvelgiant į AUD, ryšio su mėginimo žudytis metodu nerado [38]. Spėjame, kad tokius rezultatus galėjo lemti tyrime buvusi mažesnė imtis.
Remiantis mūsų tyrimo rezultatais, ryšis tarp probleminio alkoholio vartojimo ir buvusių mėginimų žudytis praeityje yra statistiškai reikšmingas (p-0,023). Nagrinėjant užsienio literatūrą daugiausia randame duomenis, kurie taip pat patvirtina alkoholio vartojimo ryšį tiek su mėginimais žudytis [34,38], tiek su letaliomis savižudybėmis [36]. Štai Irane atliktame tyrime buvo nustatyta, kad alkoholio vartojimas didina galimybę pakartotinai mėginti žudytis 1,84 karto [39]. Panašūs rezultatai gauti ir Norvegijoje atliktame tyrime – alkoholio vartojimas didino riziką pakartotinai mėginti žudytis per ateinačius 6 ir 12 mėnesių atitinkamai 1,66 ir 1,84 karto [34]. Kad alkoholio vartojimas padidina letalios savižudybės riziką tiems asmenims, kurie jau yra mėginę žudytis, atskleidžia Kinijoje atlikto tyrimo rezultatai - nusižudę asmenys, turintys alkoholio vartojimo sutrikimų 1,94 karto dažniau praeityje buvo mėginę žudytis [36].
Esminis mūsų darbo uždavinys buvo nustatyti probleminio alkoholio vartojimo ir mėginimo žudytis ryšį bei apskaičiuoti, kaip probleminis alkoholio vartojimas padidiną mėginimo žudytis galimybę. Nors rezultatai teigia, kad probleminis alkoholio vartojimas tarp mėginusių žudytis ir kontrolinės grupės statistiškai reikšmingai nesiskiria, pritaikius dvinarę logistinę analizę ir apskaičiavus galimybių santykį, gauta, kad probleminis alkoholio vartojimas galimybę mėginti žudytis padidina beveik 2 kartus (OR - 1,729; 95% PI: [1,218-2,453]; p-<0,002). Taigi, probleminį alkoholio vartojimą galime laikyti svarbiu rizikos veiksniu mėginimui žudytis. Probleminio alkoholio vartojimo ir suicidinio elgesio ryšį nurodo ir literatūros šaltiniai [12,16,37]. Vienas patikimiausių tyrimų – 2015m. Darvishi atlikta metaanalizė, nagrinėjanti AUD ir suicidinio elgesio ryšį. Metaanalizės apibendrinti duomenys skelbia, kad AUD ir mėginimo žudytis galimybių santykis 3,13 [37]. Ypač panašų į mūsų gautą skaičių nurodo Irane atliktas tyrimas – alkoholio vartojimas didina galimybę mėginti žudytis 1,84 [39]. Panašumą galėjo lemti tai, kad Irane probleminiam alkoholio vartojimui
25 identifikuoti kaip ir mūsų tyrime buvo naudojamas ne diagnostinis testas ir grupei prisikirti asmenys ne tik tie, kurie turėjo diagnozuotą alkoholio vartojimo ar priklausomybės alkoholiui sutrikimą. Tuo tarpu daugumoje tyrimų, kaip ir minėtoje metaanalizėje yra naudojama DSM-V AUD diagnozė, todėl nėra įtraukiami asmenys, kurių alkoholio vartojimo įpročiai yra probleminiai, tačiau ne pakankami, kad būtų diagnozuotas sutrikimas.
Taigi gauti rezultatai, atskleidę sąsajas tarp probleminio alkoholio vartojimo ir mėginimo žudytis, yra svarbūs tuo, kad kol kas Lietuvoje nėra atlikta tyrimų, kurių duomenimis remiantis galėtume sieti mėginimo žudytis riziką, praeityje buvusius mėginimus žudytis bei pasirinktą tam būdą su probleminiu alkoholio vartojimu, nors tiek mūsų tyrimo, tiek literatūros duomenys nurodo, kad probleminis alkoholio vartojimas yra reikšmingas rizikos veiksnys mėginimams žudytis.
26
IŠVADOS
1. Statistinis tiriamasis mėginusių žudytis grupėje – moteris, amžiaus vidurkis 33,89, gyvenanti mieste, netekėjusi, turinti išsimokslinimą didesnį nei 10 metų trukmės, turinti nuolatinį darbą ir gaunanti mažesnes arba lygias 325 € mėnesio pajamas.
Statistiškai reikšmingai tiriamoji ir kontrolinė grupės nesiskyrė, tačiau lyginant su kontroline grupe mėginę žudytis asmenys dažniau gyveno kaime, buvo išsiskyrę ar gyveno vieni, dažniau turėjo trumpesnį nei 10 metų išsimokslinimą, rečiau turėjo nuolatinį darbą ir dažniau buvo gaunantys mažesnes pajamas ar negaunantys jokių pajamų iš viso.
2. Nustatyta, kad mėginusių žudytis grupėje probleminių alkoholio vartotojų buvo daugiau nei ne probleminių. Lyginant su kontroline grupe probleminis vartojimas reikšmingai nesiskyrė. 3. Probleminiai alkoholio vartotojai reikšmingai dažniau rinkosi tyčinį susižalojimą pasikariant,
pasismaugiant ir uždūstant. Neprobleminiai alkoholio vartotojai reikšmingai dažniau rinkosi tyčinį apsinuodijimą antiepilepsiniais, raminamaisiais bei migdomaisiais, antiparkinsoniniais ir psichotropiniais vaistais.
Probleminis alkoholio vartojimas reikšmingai susijęs su praeityje buvusiais mėginimais žudytis.
27
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Probleminis alkoholio vartojimas didina galimybę mėginti žudytis beveik 2 kartus (OR-1,729), taip pat probleminis alkoholio vartojimas yra svarbus rizikos veiksnys mėginimui žudytis pakartotinai. Esant tokiai probleminio alkoholio vartojimo svarbai, manome, kad yra tikslinga CAGE testą naudoti kaip skryningį instrumentą tiek stacionarizuotiems į Psichiatrijos skyrių pacientams, tiek pirminėje sveikatos priežiūros grandyje. CAGE testo naudojimas galėtų padėti atrinkti pacientus, kuriems rekomenduotina pagalba siekiant mažinti alkoholio vartojimą, bei padėtų įvertinti mėginimo ar pakartotinio mėginimo žudytis riziką, kuri probleminio alkoholio vartotojams yra didesnė.
28
LITERATŪROS SĄRAŠAS:
1. American Psychiatric Association. Diagnostic and statistical manual of mental disorders (5th ed.). Arlington, VA: American Psychiatric Publishing. 2013.
2. Tamutienė I. Alkoholio vartojimo ir priklausomybės nuo alkoholio sąvokų apibrėžties problematika : socialinės dimensijos įtrauktiems aspektas. Culture & Society. 2014;5(2):178-201.
3. Nock MK, Borges G, Bromet EJ, Cha CB, Kessler RC, Lee S. Suicide and suicidal behavior. Epidemiol Rev. 2008;30:133-54.
4. World Health Organisation [Internet]. International Classification of Diseases 2013 [cited 12 April 2017]. Available from: http://www.who.int/classifications/icd/en/index.html.
5. Suicide [Internet]. World Health Organization. 2017 [cited 12 April 2017]. Available from: http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs398/en/
6. Mirties priežastys 2015 [Internet]. Higienos institutas. 2016 [cited 12 April 2017]. Available from: http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/Mirties_priezastys_2015.pdf
7. Suicide: Facts at a Glance [Internet]. Centers for Disease Control and Prevention. 2017 [cited 12 April 2017]. Available from: https://www.cdc.gov/violenceprevention/pdf/suicide-datasheet-a.pdf.
8. Crosby, A., Gfroerer, J., Han, B., Ortega, L., & Parks, S. E. Suicidal thoughts and behaviors among adults aged> ̲18 Years--United States, 2008-2009. US Department of Health and Human Services, Centers for Disease Control and Prevention.Surveillance Summaries.2011;
60(SS13);1-22
9. Beghi M, Rosenbaum JF, Cerri C, Cornaggia CM. Risk factors for fatal and nonfatal repetition of suicide attempts: a literature review. Neuropsychiatr Dis Treat. 2013;9:1725-36.
10. Beghi M, Rosenbaum JF. Risk factors for fatal and nonfatal repetition of suicide attempt: a critical appraisal. Curr Opin Psychiatry. 2010;23(4):349-55.
11. Cheng AT, Chen TH, Chen CC, Jenkins R. Psychosocial and psychiatric risk for suicide. Case-control psychological autopsy study. Br J Psychiatry. 2000;177:360-5.
12. Nojomi M, Malakouti SK, Bolhari J, Poshtmashhadi M. A predictor model for suicide attempt: evidence from a population-based study. Arch Iran Med. 2007;10(4):452-8.;
13. Arsenault-Lapierre G, Kim C, Turecki G. Psychiatric diagnoses in 3275 suicides: a meta-analysis. BMC Psychiatry. 2004;4:37.
14. Borges G, Nock MK, Medina-Mora ME, Hwang I, Kessler RC. Psychiatric disorders, comorbidity, and suicidality in Mexico. J Affect Disord. 2010;124(1-2):98-107.;
29 15. Alvarado-Esquivel C, Sanchez-Anguiano LF, Arnaud-Gil CA, Hernandez-Tinoco J,
Molina-Espinoza LF, Rabago-Sanchez E. Socio-Demographic, Clinical and Behavioral Characteristics Associated with a History of Suicide Attempts among Psychiatric Outpatients: A Case Control Study in a Northern Mexican City. Int J Biomed Sci. 2014;10(1):61-8.
16. Global status report on alcohol 2014.[Internet] World Health Organization. 2014 [cited 12 April 2017] Avalaible from:
http://www.who.int/substance_abuse/publications/global_alcohol_report/msbgsruprofiles.pdf. 17. Sergančių asmenų skaičius pagal diagnozių grupes [Internet]. Higienos Institutas 2015 [cited 12
April 2017] Available from: http://stat.hi.lt/default.aspx?report_id=168
18. Global alcohol report.Country profiles 2014. LTU [Internet] World Health Organization. 2014 [cited 12 April 2017] Avalaible from:
http://www.who.int/substance_abuse/publications/global_alcohol_report/profiles/ltu.pdf. 19. Darius Kalasauskas JK, Aurelijus Veryga, Janina Petkevičienė. Probleminis alkoholinių gėrimų
vartojimas Lietuvoje. CAGE testo duomenys. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2011;15(6):440-4.
20. Veryga A, Stanislavovienė J, Ignatavičiūtė L, Štelemėkas M, Liutkutė V. Probleminio alkoholio vartojimo įvertinimas tarp 15-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų naudojant audit metodiką. Sveikatos mokslai. 2013;23(5):22-8.
21. Dhalla S, Kopec JA. The CAGE questionnaire for alcohol misuse: a review of reliability and validity studies. Clin Invest Med. 2007;30(1):33-41.
22. Ewing JA. Detecting alcoholism. The CAGE questionnaire. JAMA. 1984;252(14):1905-7. 23. O'Brien CP. The CAGE questionnaire for detection of alcoholism: a remarkably useful but
simple tool. JAMA. 2008;300(17):2054-6.
24. Nock MK, Borges G, Bromet EJ, Alonso J, Angermeyer M, Beautrais A, et al. Cross-national prevalence and risk factors for suicidal ideation, plans and attempts. Br J Psychiatry.
2008;192(2):98-105.
25. Mars B, Burrows S, Hjelmeland H, Gunnell D. Suicidal behaviour across the African continent: a review of the literature. BMC Public Health. 2014;14:606.;
26. Kunigėlienė A. Išgyvenusių po mėginimo žudytis ir gydytų psichiatrijos stacionare pacientų mėginimo žudytis ypatumai, pobūdis, jų sąsajos su psichikos sutrikimais ir socialinėmis -demografinėmis charakteristikomis. Kaunas: Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas; 2014. 27. Conner KR, Beautrais AL, Conwell Y. Moderators of the relationship between alcohol
dependence and suicide and medically serious suicide attempts: analyses of Canterbury Suicide Project data. Alcohol Clin Exp Res. 2003;27(7):1156-61.
30 Suicidal risk factors and completed suicide: meta-analyses based on psychological autopsy studies. Environ Health Prev Med. 2008;13(5):243-56.
29. Borges G, Nock MK, Haro Abad JM, Hwang I, Sampson NA, Alonso J, et al. Twelve-month prevalence of and risk factors for suicide attempts in the World Health Organization World Mental Health Surveys. J Clin Psychiatry. 2010;71(12):1617-28.
30. Haukka J, Suominen K, Partonen T, Lonnqvist J. Determinants and outcomes of serious attempted suicide: a nationwide study in Finland, 1996-2003. Am J Epidemiol.
2008;167(10):1155-63.
31. Jadvyga Petrauskienė RK, Skirmantė Starkuvienė. Savižudybių būdai Lietuvoje ir jų ryšys su demografiniais veiksniais. Medicina. 2004;40(9):905-11.
32. Large MM, Nielssen OB. Suicide in Australia: meta-analysis of rates and methods of suicide between 1988 and 2007. Med J Aust. 2010;192(8):432-7.;
33. Boenisch S, Bramesfeld A, Mergl R, Havers I, Althaus D, Lehfeld H, et al. The role of alcohol use disorder and alcohol consumption in suicide attempts--a secondary analysis of 1921 suicide attempts. Eur Psychiatry. 2010;25(7):414-20.
34. Suominen K, Isometsa E, Suokas J, Haukka J, Achte K, Lonnqvist J. Completed suicide after a suicide attempt: a 37-year follow-up study. Am J Psychiatry. 2004;161(3):562-3.
35. Johannessen HA, Dieserud G, De Leo D, Claussen B, Zahl PH. Chain of care for patients who have attempted suicide: a follow-up study from Baerum, Norway. BMC Public Health.
2011;11:81.;
36. Tidemalm D, Langstrom N, Lichtenstein P, Runeson B. Risk of suicide after suicide attempt according to coexisting psychiatric disorder: Swedish cohort study with long term follow-up. BMJ. 2008;337:a2205.
37. Zhang Y, Conner KR, Phillips MR. Alcohol use disorders and acute alcohol use preceding suicide in China. Addict Behav. 2010;35(2):152-6.
38. Darvishi N, Farhadi M, Haghtalab T, Poorolajal J. Alcohol-related risk of suicidal ideation, suicide attempt, and completed suicide: a meta-analysis. PLoS One. 2015;10(5):e0126870.; 39. Lejoyeux M, Gastal D, Bergeret A, Casalino E, Lequen V, Guillermet S. Alcohol use disorders
among patients examined in emergency departments after a suicide attempt. Eur Addict Res. 2012;18(1):26-33.
40. Toudehskchuie GR, Fereidoon M. What Can Influence Iranian Suicide Attempters to Go Through the Process of Non-Fatal Suicide Act Once Again? A Preliminary Report. Community Ment Health J. 2016;52(5):597-608.
31
PRIEDAI
Priedas nr.1 Tyrime naudota anketa
Identifikacijos numeris
□□□□
Pabraukite Jums tinkamą atsakymo variantą arba įrašykite reikiamą informaciją. 1. Amžius ________
2. Lytis:
1) vyras 2) moteris
3. Šeiminė padėtis:
1) vedęs (ištekėjusi) arba gyvena nesusituokę, 2) nevedęs (netekėjusi),
3) išsiskyręs (-usi), gyvena vienas (-a), 4) našlys (-ė), gyvena vienas (-a).
4. Išsilavinimas (įrašyti metais): ______________
(pvz.: 12 m. vidurinėje mokykloje + 4 m. universitete = viso 16 m.)
1. Pradinis 2. Pagrindinis 3. Vidurinis 4. Aukštesnysis
5. Nebaigtas aukštasis arba aukštasis
5. Kuo šiuo metu užsiimate? :
1) dirbu (įrašyti profesiją) ________________________ 4) studijuoju (mokausi),
5) namų šeimininkė,
6) pensijoje ar nedirbu dėl neįgalumo, 7) bedarbis (-ė).
32 6. Kokios Jūsų pajamos per mėnesį?
1) 325 eurų 2) 325 – 560 eurų 3) 561 – 1000 eurų 4) Daugiau nei 1000 eurų
7. Jūsų gyvenamoji vieta:
1) miestas
2) kaimo regionas
8. Ar Jums diagnozuotas psichikos sutrikimas?
1) ne
2) taip, man diagnozuotas ____________________ . 3) nežinau.
9. Ar mėginimo žudytis metu buvote vartojęs (-usi) alkoholio?
1) ne
2) taip, buvau išgėręs (nurodyti stiprumą laipsniais ir kiekį)
_______________________________________________________________________ Alkoholio vartojimo įpročiai:
13. Kaip dažnai jūs geriate alkoholinius gėrimus?
0) Niekada
1) Kartą per mėnesį ar rečiau 2) Du, keturis kartus per mėnesį 3) Du, tris kartus per savaitę 4) Keturis ar daugiau kartų per sav.
14. Kiek standartinių alkoholinių vienetų išgeriate eilinę dieną, kai geriate? (1 vienetas – 25 ml stiprių gėrimų, 100 ml vyno, 200 ml alaus)
0) 1 ar 2 1) 3 ar 4 2) 5 ar 6 3) 7 ar 9 4) 10 ir daugiau
33
15. Kaip dažnai per dieną išgeriate šešis ar daugiau standartinių alkoholio vienetų (t.y. 150 ml ar daugiau stiprių gėrimų, 600 ml ar daugiau vyno, 1200 ml ar daugiau alaus)?
0) Niekada
1) Rečiau nei kartą per mėnesį 2) Kartą per mėnesį
3) Kartą per savaitę
4) Kasdien arba beveik kasdien
16. Ar kada nors manėte, kad Jums reikėtų mažiau vartoti alkoholinių gėrimų?
1) ne 2) taip
17. Ar erzino žmonių kritika dėl Jūsų įpročių vartoti alkoholį?
1) ne 2) taip
18. Ar kada nors jautėte gėdą ar kaltę dėl alkoholinių gėrimų vartojimo įpročių?
1) ne 2) taip
19. Ar kada nors gėrėte alkoholinius gėrimus ryte, vos tik atsikėlęs, kad nusiramintumėte ir palengvintumėte pagirias?
1) ne 2) taip
20. Ar kada nors anksčiau mėginote žudytis ar save žalotis?
1) Tai mano pirmas mėginimas žudytis 2) Tai mano antras mėginimas žudytis 3) Mėginau žudytis daugiau nei du kartus.
