LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RUPYBOS KATEDRA
AURELIJA ALČAUSKIENĖ
SKUBIOS PAGALBOS SKYRIŲ SLAUGYTOJŲ PATIRIAMO
SMURTO PAPLITIMAS IR VALDYMAS
Klinikinės slaugos magistro baigiamasis darbas
Mokslinio darbo vadovas Dr. Viktorija Grigaliūnienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RUPYBOS KATEDRA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė Prof. Jūratė Macijauskienė 2014 m. gegužės mėn. ___d.
SKUBIOS PAGALBOS SKYRIŲ SLAUGYTOJŲ PATIRIAMO
SMURTO PAPLITIMAS IR VALDYMAS
Klinikinės slaugos magistro baigiamasis darbas
Mokslinio darbo vadovas Dr. Viktorija Grigaliūnienė 2014 m. gegužės mėn. ___d. Recenzentas
Prof. Benjaminas Burba 2014 m. gegužės mėn. ___d.
Darbą atliko magistrantė Aurelija Alčauskienė 2014 m. gegužės mėn. ___d.
TURINYS
PADĖKA...7 SANTRUMPOS...8 SĄVOKOS...9 LENTELĖS...11 PAVEIKSLAI...12 ĮVADAS...15DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...17
1. LITERATŪROS APŽVALGA...18
1.1. Smurto sveikatos priežiūros sektoriuje apibrėžimai bei paplitimas...18
1.2. Smurto, pasireiškiančio sveikatos priežiūros sektoriuje, rūšys...19
1.2.1.Fizinis smurtas...20
1.2.2.Psichologinis smurtas...21
1.3. Smurtas skubios pagalbos skyriuje...23
1.4. Streso ir darbo skubios pagalbos skyriuose sąsajos...25
1.5. Smurto šaltiniai ir rizikos veiksniai didinantys tikimybę patirti smurtą skubios pagalbos skyriuose...27
1.6. Agresija ir jos atsiradimą aiškinančios psichologinės teorijos...33
1.6.1. Biologinė (instinktų) agresijos teorija...34
1.6.2. Frustracinė agresijos teorija...37
1.6.3. Socialinio išmokimo teorija...38
1.7. Smurto sveikatos priežiūros sektoriuje valdymas ir prevencija...39
2. TYRIMO METODIKA...44
2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai...44
2.2. Tyrimo instrumentas...45
2.3. Tyrimo imtis ir respondentų atranka...47
2.4. Tyrimo etika...49
2.5. Duomenų analizės metodai...50
3. TYRIMO REZULTATAI...52
3.1. Duomenų, susijusių su skubios pagalbos skyriaus slaugytojų darbe patiriamo smurto rūšimis ir dažniu, bei smurto pasiskirstymo pagal darbą pamainomis, analizė...52
3.1.1. Slaugytojų, dirbančių skubios pagalbos skyriuje, patiriamo smurto rūšys ir dažnis...52
3.1.2. Slaugytojų, dirbančių skubios pagalbos skyriuje, patiriamo smurto .pasiskirstymas pagal darbą pamainomis...61
3.2.Duomenų, susijusių su pagrindiniais smurto šaltiniais su kuriais susiduria slaugytojai dirbantys skubios pagalbos skyriuose, analizė...65
3.3. Duomenų, susijusių su smurto poveikiu skubios pagalbos skyrių slaugytojų emocinei sveikatai, analizė...78
3.4. Duomenų, susijusių su smurto valdymo būdais skubios pagalbos skyriuje, analizė...85
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS………...…….…106
IŠVADOS...110
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...111
PUBLIKACIJOS...112
LITERATŪROS SĄRAŠAS...113
PRIEDAI…………....………...………...….…...119
1 priedas. Klausimynas: Smurto darbo vietoje tyrimams, įvairių šalių sveikatos priežiūros sektoriuje, atlikti...120
3 priedas. PSO (WHO) sutikimas versti ir naudoti klausimyną Lietuvoje
(elektroninio laiško versija)...138 4 priedas. Tarptautinės slaugytojų tarybos (ICN) sutikimas versti ir naudoti
SANTRAUKA
Alčauskienė A. Skubios pagalbos skyriaus slaugytojų patiriamo smurto paplitimas ir valdymas, magistranto baigiamasis darbas/mokslinė vadovė Dr. V. Grigaliūnienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2014,-139 psl.
Tyrimo tikslas – Ištirti skubios pagalbos skyriaus slaugytojų patiriamo smurto paplitimą ir
valdymą.
Tyrimo uždaviniai: 1) nustatyti skubios pagalbos skyriaus slaugytojų darbe patiriamo smurto rūšis
ir dažnį, jo pasiskirstymą pagal darbą pamainomis; 2) ištirti, pagrindinius smurto šaltinius su kuriais susiduria slaugytojai dirbantys skubios pagalbos skyriuose; 3) įvertinti smurto poveikį skubios pagalbos skyrių slaugytojų emocinei sveikatai; 4) nustatyti smurto valdymo būdus skubios pagalbos skyriuose slaugytojų požiūriu.
Tyrimo metodas – 2013 metų sausio 14 – vasario 28 dienomis buvo vykdoma anoniminė anketinė
apklausa. Apklausoje dalyvavo Vilniaus, Kauno, Panevėžio bei Šiaulių miestų didžiūjų ligoninių, skubios pagalbos skyriuose dirbantys slaugytojai ( n=213, atsako dažnis – 88 proc.). Respondentų tarpe buvo trys vyrai, likusios moterys. Tyrimui buvo naudojamas klausimynas smurto darbo vietoje tyrimams, įvairių šalių sveikatos priežiūros sektoriuje, atlikti. Gautas sutikimas atlikti tyrimą iš Bioetikos komiteto ( 2013-01-09 Nr. BEC-KS(M)-181 ).
Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, jog 20,2 proc. visų apklaustų respondentų, teigė
patyrę fizinį smurtą. Apklaustieji slaugytojai (46,5 proc.) teigė, buvę fizinio smurto SPS liudininkais. Respondentai patyrė ir psichologinio smurto apraiškas, tokias kaip užgauliojimus (81,2 proc.), grasinimus (67,1 proc.), patyčias (45,1 proc.), seksualinį priekabiavimą (6,6 proc.), rasinį priekabiavimą (1,4 proc.).
Tyrimo išvados. Slaugytojai dirbantys SPS patiria tiek fizinį tiek psichologinį smurtą. Pagrindiniai
smurto šaltiniai atsižvelgiant į lytį – vyrai. Smurtą slaugytojai dažniausiai patiria iš pacientų, kurie dažnai būna neblaivūs ar nestabilios psichikos. SPS slaugytojų patiriamas tiek fizinis tiek psichologinis smurtas turi įtakos jų emocinei sveikatai. Didžioji dalis slaugytojų nėra patenkinti SPS kilusių smurtinių incidentų sprendimo būdais, kadangi dažniausiai nesiimama jokių priemonių incidentui ištirti. Didžioji dalis slaugytojų įžvelgia didelę naudą smurtui jų darbo vietoje valdyti, tokiuose veiksniuose, kaip: apsaugos priemonių diegime, aplinkos gerinime, viešųjų prieigų ribojime, pacientų stebėjime, grynųjų pinigų manipuliacijų ribojime, personalo skaičiaus didinime, specialios įrangos ir aprangos įdiegime, personalo mokymuose bei investavime į žmogiškųjų išteklių plėtrą.
SUMMARY
Alčauskienė A. Prevalence and management of violence experienced by nurses in emergency department, Magister of Science thesis/supervisor PhD V. Grigaliūnienė, Lithuanian University of Health Sciences; Faculty of Nursing, Department Nursing and Care. – Kaunas, 2014, - p. 139.
Aim: to investigate prevalence and management of violence experienced by nurses in emergency
department.
Tasks: 1) to identify types and frequency of violence experienced by nurses in emergency department, and categorize it according to work shifts; 2) to define main sources of violence experienced by nurses in emergency department; 3) to evaluate impact of violence to emotional health emergency department nurses; 4) to identify methods management of violence according to emergency department nurses.
Methods. Anonymous questionnairing was performed during Jan 14 – Feb 28, 2013. Nurses of
emergency department from eight biggest hospitals of Vilnius, Kaunas, Panevėžys and Šiauliai, participated the survey (n=213, response rate was 88 %). Answers of three male and rest female respondents were included into study. The questionnaire “Workplace violence in the health sector. Country case studies research instruments” was used. The Committee on Bioethics at Lithuanian University of Health Sciences approved the study.
Results: Results of the study indicate that 20.2 percent of respondents affirmed their experience of
physical violence. 46.5 percent of nurses questioned witnessed physical violence in ED. Respondents experienced appearances of psychological violence like abuse (81.2 percent), threats (67.1 percent), bullying (45.1 percent), sexual harassment (6.6 percent) and racial harassment (1.4 percent).
Conclusions: Nurses of ED do experience physical and psychological violence. Main indications of
violence arise from mail subjects. Nurses experience violence most frequently from insober or emotionally unstable patients. Violence experienced by nurses impacts their emotional health. The majority of nurses are not satisfied with methods of resolving violent incidents in ED as far as usually no efforts are applied to investigate these episodes. Development and establishing of security methods along with improving the working environment is most common approach when struggling to prevalence of violence in ED. Majority of nurses foresee great benefits to manage violence in their workplace in such factors as improved security measures, improved workplace surroundings, restricted public access, patient screening, restricted exchange of money at the workplace, increased staff numbers, special equipment or clothing, training, investment in human resource development.
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju už bendradarbiavimą ir pagalbą atliekant tyrimą VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės, Santariškių klinikų, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės, VšĮ Kauno klinikų, VšĮ Kauno klinikinės ligoninės, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės, bei VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorių pavaduotojoms slaugai, taip pat skubios pagalbos skyrių slaugos administratorėms, na ir žinoma slaugytojams dirbantiems skubios pagalbos skyriuose šį sunkų ir be galo atsakingą darbą bei radusiems laiko dalyvauti šiame tyrime. Už puikius pasiūlymuys ir patarimus rašant darbą ir atliekant tyrimą, už nuoširdų bendradarbiavimą dėkoju savo darbo vadovei Dr. Viktorijai Grigaliūnienei.
Dėkoju šeimai už kantrybę, supratingumą ir palaikymą sunkiomis akimirkomis, bei tikėjimą mano jėgomis.
Su didžiausia pagarba studentė Aurelija Alčauskienė
SANTRUMPOS
JAV – Jungtinės Amerikos valstijos Proc. – procentai
VšĮ – Viešoji įstaiga n – tiriamųjų skaičius
p – statistinis reikšmingumas SN – standartinis nuokrypis X2 – Chi kvadrato kriterijus Lent. – lentelė
Pav. – paveikslas
SPS – skubios pagalbos skyrius
PSO – pasaulinė sveikatos organizacija SAM – sveikatos apsaugos ministerija ES – Europos sąjunga
KMUK – Kauno medicinos universitetinės klinikos
SĄVOKOS
Agresija - tai individo elgesys, veiksmas ar nusiteikimas, nukreiptas į psichinės ar fizinės žalos
suteikimą kitam. Agresija dažniausiai atsiranda kaip žmogaus reakcija į frustruojančią situaciją. Agresija - tai elgesio forma, nukreipta į kitą žmogų jo žalojimo ar įskaudinimo tikslu. Agresija taip pat gali būti nukreipta į save. Kasdieninėje kalboje agresija dažnai vadinama smurtu ir žiaurumu [13].
Agresyvumas - sąlyginai pastovus asmenybės bruožas, vertinamas kaip žmogaus pasirengimas
agresyviam elgesiui [13].
Asmenybė - tai žmogus su visomis jam būdingomis charakterio, temperamento, psichikos, jausmų, veiklos motyvų ir sugebėjimų ypatybėmis [13].
Frustracija - [lot. frustratio — nusivylimas], nemaloni, įtempta emocinė būsena, atsirandanti dėl
negalėjimo patenkinti kokį nors poreikį, realizuoti tikslą, įveikti sunkumus[13].
Fizinis smurtas - tai fizinės jėgos naudojimas prieš kitą žmogų ar grupę, kuomet padaroma fizinė,
seksualinė ar psichologinė žala. Šis terminas apima mušimą, spardymą, antausius, dūrius, šūvius, stumdymą, kandžiojimą, gnaibymą ir panašiai. Tyčinis elgesys, kuomet vienas asmuo kenkia kitam fiziškai, įskaitant ir seksualinio pobūdžio užpuolimą (t.y. išžaginimą) [5].
Grasinimai - Žadėjimas panaudoti fizinę jėgą ar savo įtaką/galią (t.y. psichologinis smurtas), ir to
pasėkoje gali atsirasti fizinio, seksualinio, psichologinio susidorojimo baimė, ar kitos neigiamos pasekmės susijusios su asmeniu ar grupe [5].
Patyčios - tam tikrą laiką besikartojantis užgaulus elgesys, kuris gali būti susijęs su kerštu,
žiaurumu ar tyčinėmis pastangomis pažeminti ar pakenkti asmeniui ar darbuotojų grupei [5].
Priekabiavimas - bet koks elgesys nukreiptas prieš amžių, neįgalimą, ŽIV statusą, šeiminę padėtį,
lytį, seksualinę orientaciją, lyties pakeitimą, rasę, odos spalvą, kalbą, religiją, politines pažiūras, profesinę sąjungą ar kitokią nuomonę, įsitikinimus, tautinę ar socialinę kilmę, bendravimu/draugyste su tautinėmis mažumomis, priklausomybė tam tikram socialiniam sluoksniui ar kitas statusas/padėtis kuris neatitinka kito asmens nuostatų ar yra nepageidaujamas, ir kuris daro poveikį tiek vyrų, tiek moterų orumo pažeidimui, jų darbo vietoje [5].
Psichologinis smurtas (Emocinė prievarta) - sąmoningas galios naudojimas, lydimas grasinimų
fiziniu susidorojimu, prieš kitą asmenį ar grupę, ko pasėkoje gali iškilti grėsmė fizinei, protinei, dvasinei, moralinei ar socialinei raidai (gerovei, gerbūviui). Šis terminas apima užgauliojimus, patyčias / mobingą, priekabiavimą ir grasinimus [5].
Rasinis priekabiavimas - Bet koks grėsmingas elgesys susijęs su žmogaus rase, odos spalva,
kalba, tautybe, religija, sąsajomis su tautinėmis mažumomis, kilme ar kitu statusu/padėtimi, kuris neatitinka kito asmens nuostatų ar yra nepageidaujamas, ir kuris daro poveikį tiek vyrų, tiek moterų orumo pažeidimui, jų darbo vietoje [5].
Seksualinis priekabiavimas - bet koks nepageidautinas, be kito asmens sutikimo, netikėtas
seksualinio pobūdžio įžeidžiantis elgesys, keliantis kitam asmeniui grėsmę, žeminantis ar trikdantis [5].
Smurtas – tai fizinės ar emocinės kančios, sužalojimas, panaudojant jėgą, turint tikslą ką nors
fiziškai ar psichologiškai paveikti [13].
Skubioji medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl
ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ir ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams [74].
Užgauliojimai - elgesys, kuris žemina ar kitaip parodo pagarbos trūkumą asmens orumui bei
LENTELĖS
1 lentelė. Respondentų atsako dažnis pagal tyrime dalyvavusias gydymo įstaigas...48 2 lentelė. Patirto fizinio smurto ir bent vienos rūšies psichologinio smurto atvejų palyginimas...61 3 lentelė. Respondentų atsakymų į klausimą „Kokia smurtautojo lytis?“
pasiskirstymas (proc.) patirto smurto tipo grupėse ...68
4 lentelė. Respondentų pasiskirstymas (proc.) atsakant į klausimą „Kas prieš jus smurtavo?“...69 5 lentelė. Respondentų pasiskirstymas, atsakant į klausimą „Kaip pasikeitėte
nuo to laiko, kai buvote užgauliojamas“...78
6 lentelė. Respondentų pasiskirstymas, atsakant į klausimą „Kaip pasikeitėte
nuo to laiko, kai buvote užgauliojamas“...79
7 lentelė. Respondentų pasiskirstymas, atsakant į klausimą „Kaip pasikeitėte
nuo to laiko, kai patyrėte patyčias“...80
8 lentelė. Respondentų pasiskirstymas, atsakant į klausimą „Kaip pasikeitėte
nuo to laiko, kai patyrėte seksualinį priekabiavimą“...81
9 lentelė. Respondentų pasiskirstymas, atsakant į klausimą „Kaip pasikeitėte
nuo to laiko, kai patyrėte rasinį priekabiavimą“...82
10 lentelė. Respondentų pasiskirstymas, atsakant į klausimą „Kaip pasikeitėte
nuo to laiko, kai patyrėte grasinimus“...83
11 lentelė. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal patirtas pasekmes bei smurto tipus...84 12 lentelė. Respondentų atsakymų į klausimą „Ar esate susirūpinęs smurtu
darbo vietoje pasiskirstymas įvairiose demografinėse grupėse...98
13 lentelė. Respondentų atsakymų į klausimą „Ar yra procedūros, leidžiančios
pranešti apie smurtą darbovietėje?“ įvairiose demografinėse grupėse...99
14 lentelė. Respondentų atsakymų į klausimą „Ar žinote, kaip pasinaudoti procedūromis,
leidžiančiomis pranešti apie smurtą darbovietėje?“ įvairiose demografinėse grupėse...100
15 lentelė. Respondentų atsakymų į klausimą „Ar esate drąsinami pranešti
apie smurtą darbovietėje?“ įvairiose demografinėse grupėse...101
16 lentelė. Respondentų atsakymų į klausimą „Kaip įvairios priemonės
PAVEIKSLAI
1 pav. Respondentų pasiskirstymas amžiaus grupėse...48
2 pav.Respondentų pasiskirstymas stažo grupėse...49
3 pav. Slaugytojų, dirbančių skubios pagalbos skyriuose patiriamo smurto rūšys ...52
4 pav. Slaugytojų patiriamo fizinio smurto apraiškos...53
5 pav. Fizinį smurtą patyrusiųjų pasiskirstymas visose darbo stažo grupėse...53
6 pav. Respondentų atsakymo į klausimą ,,Kaip dažnai jums teko būti fizinio smurto liudininku per pastaruosius 12 mėnesių“ pasiskirstymas...54
7 pav. Per pastaruosius 12 mėn. patyčias patyrusiųjų proporcijos amžiaus grupėse...55
8 pav.Per pastaruosius 12 mėn. patyčias patyrusiųjų proporcijos stažo grupėse...56
9 pav. Per pastaruosius 12 mėn. seksualinį priekabiavimą patyrusiųjų proporcijos amžiaus grupėse...57
10 pav. Per pastaruosius 12 mėn. seksualinį priekabiavimą patyrusiųjų proporcijos darbo stažo grupėse...57
11 pav. Per pastaruosius 12 mėn. seksualinį priekabiavimą patyrusiųjų proporcijos išsimokslinimo grupėse...58
12 pav. Per pastaruosius 12 mėn. grasinimus patyrusiųjų proporcijos amžiaus grupėse...59
13 pav. Per pastaruosius 12 mėn. grasinimus patyrusiųjų proporcijos darbo stažo grupėse...59
14 pav. Psichologinio smurto rūšių, kurias patyrė slaugytojai, skaičius...60
15 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal patirto psichologinio smurto rūšį...60
16 pav. Smurto atvejų pasiskirstymas paroje...61
17 pav. Smurto atvejų pasiskirstymas savaitės bėgyje...62
18 pav. Respondentų pasiskirstymas minint savaitės dienas, kai patyrė užgauliojimus...62
19 pav. Respondentų pasiskirstymas minint paros laiką, kai patyrė užgauliojimus...63
20 pav. Respondentų pasiskirstymas minint paros laiką, kai iš jų tyčiojosi...63
21 pav. Respondentų pasiskirstymas minint paros laiką, kai iš jų tyčiojosi...64
22 pav. Grasinimo atvejų pasiskirstymas paroje...64
23 pav. Grasinimo atvejų pasiskirstymas savaitėje...65
24 pav. Respondentų teigiamų atsakymų į klausimą „Ar manote, kad tai tipinis fizinio smurto/užgauliojimų/grasinimų/patyčių/seksualinio ar rasinio priekabiavimo atvejis jūsų darbe?“ pasiskirstymas...68
25 pav. Pacientų ir/ar jų artimųjų veiksniai, prisidedantys prie fizinio smurto atsiradimo skubios pagalbos skyriuose...70
26 pav. Personalo veiksniai darantys įtaką fizinio smurto atsiradimui SPS...70
27 pav. Valdymo ir vidaus tvarkos taisyklių veiksniai, darantys įtaką fizinio smurto atsiradimui skubios pagalbos skyriuose...71
28 pav. Sisteminės klaidos, turinčios įtaką fizinio smurto atsiradimui SPS...72
29 pav. Pacientų ir/ar jų artimųjų veiksniai, prisidedantys prie fizinio smurto atsiradimo SPS...73
30 pav. Psichologinio smurto atsiradimo rizikos veiksniai, susiję su SPS dirbančio personalo savybėmis, įvardijamomis kaip - ,,asmenybės“ problemos...74
31 pav. Personalo veiksniai, darantys įtaką psichologinio smurto atsiradimui SPS...75
32 pav. Valdymo ir vidaus tvarkos taisyklių įtakoti veiksniai, prisidedantys prie fizinio smurto atsiradimo skubios pagalbos skyriuose...76
33 pav. Sveikatos priežiūros sistemos organizaciniai sunkumai, slaugytojų požiūriu...76
34 pav. Sisteminės klaidos, turinčios įtaką fizinio smurto atsiradimui SPS...77
35 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal reakciją į patirtą fizinį smurtą...85
36 pav. Respondentų pasiskirstymas incidento sprendimo būdo vertinimo balais grupėse...86
37 pav. Respondentų pasiskirstymas atsakant į klausimą, kas ėmėsi veiksmų išsiaiškinant užgauliojimų priežastis...87
38 pav. Respondentų pasiskirstymas atsakant į klausimą, kokių pasekmių sulaukė užgauliotojas...87
39 pav. Respondentų pasiskirstymas incidento sprendimo būdo vertinimo balais grupėse...88
40 pav. Respondentų pasiskirstymas minint nutylėjimo apie incidentą priežastis...88
41 pav. Respondentų, manančiųjų, jog patyčių buvo galima išvengti proporcijos kiekvienoje amžiaus grupėje...89
42 pav. Respondentų, manančiųjų, jog patyčių buvo galima išvengti proporcijos kiekvienoje stažo grupėje...89
43 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal patyčių nutylėjimo priežastį...90
44 pav. Respondentų pasiskirstymas patyčių incidento sprendimo būdo vertinimo balais grupėse..91
45 pav. Respondentų pasiskirstymas seksualinio priekabiavimo sprendimo būdo vertinimo balais grupėse...92
46 pav. Slaugytojų, patyrusiųjų grasinimus, reakcija...93
47 pav. Asmenys, kurie ėmėsi tirti grasinimo atvejus...94
48 pav. Nuobaudos, kurių sulaukė grasintojas...94
49 pav. Respondentų pasiskirstymas grasinimų sprendimo būdo vertinimo balais grupėse...95
50 pav. Respondentų teigiamų atsakymų į klausimą „Ar manote, kad incidento buvo galima išvengti?“ pasiskirstymas patirto incidento grupėse...95
51 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Ar buvo imtasi kokių nors
priemonių kilusiam incidentui ištirti?“ pasiskirstymas incidento tipo grupėse...96
52 pav. Patenkintųjų incidento ištyrimo būdu dalis patirto incidento tipo grupėse...97 53 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Ar esate susirūpinęs dėl smurto
darbo vietoje“ pasiskirstymas...97
54 pav. Respondentų pasiskirstymas, nurodant, kas juos drąsina pranešti apie smurtą...102 55 pav. Teigiamų respondentų atsakymų pasiskirstymas vykdytų politikų atžvilgiu...103 56 pav. Teigiamų respondentų atsakymų pasiskirstymas, kokių priemonių imtasi,
siekiant kovoti su smurtu, egzistuojančiu jų darbovietėje, atžvilgiu...103
57 pav. Respondentų nuomonė, kokie pasikeitimai įvyko jų darbe per paskutinius 2 metus...104 58 pav. Respondentų nuomonė, koks pasikeitimų, įvykusių jų darbe per
ĮVADAS
Smurtas ir prievarta visada buvo žmonių bendruomenės egzistavimo dalis. Smurtas yra viena skaudžiausių ir aktualiausių visuomenės sveikatos problemų pasaulyje. Ši problema nepaprastai sudėtinga ir įvairialypė. Smurtas, priklauso nuo kultūros, vertybių, socialinių normų, o tai ir yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl smurtas, kaip visuomenės sveikatos problema, buvo ilgai ignoruojamas. Smurtas, kaip visuomenės problema, įvardytas XX a. viduryje [1].
Europos Sąjungoje (ES) atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 4 proc. Europos darbuotojų teigia darbo vietose patyrę fizinį smurtą iš kitų asmenų. ES šalyse sveikatos priežiūros sektorius laikomas vienu iš pavojingiausių smurto atžvilgiu [2]. Smurtas darbe yra bet koks sveikatos sutrikdymas, nepriklausomai, psichologinis ar fizinis, nukreiptas į dirbantį asmenį. Pagal tarptautinių tyrimų duomenis, smurtas darbe itin išaugo, ypač per pastaruosius dešimtmečius. Būtent sveikatos priežiūros personalas yra daugiausiai smurto patirianti darbuotojų grupė (net 16 kartų daugiau už kitų profesijų atstovus), iš kurių slaugytojai turi 3 kartus didesnę riziką tapti smurto aukomis, nei kiti sveikatos priežiūros specialistai [2, 3, 5, 21].
Smurto darbe tema sveikatos priežiūros sektoriuje išsivysčiusiose valstybėse nagrinėjama jau pakankamai senai. Didžiojoje Britanijoje jau 1986 m. buvo nustatyta, kad slauga, kaip profesija, yra antra po policijos pagal profesinę grupę patirti agresyvų klientų elgesį [4]. Ir iki šių dienų pasaulyje atsiranda vis naujų tyrimų susijusių su slaugos personalo patiriamu smurtu savo darbo vietoje. Ši tema pasaulio mokslininkams vis dar aktuali ir neišsemiama. Kadangi didėjant kontaktui su klientais/pacientais proporcingai didėja smurto rizika, galime teigti, jog slaugytojo rizika patirti smurtą yra didžiausia iš viso sveikatos priežiūros personalo. Skubios pagalbos skyrius, mokslinėje literatūroje, išskiriamas kaip tokia sveikatos priežiūros sektoriaus sritis, kur yra didžiausia tikimybė patirti tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą [6;9;33;42;43]. Taigi apjungus šiuos du veiksnius t.y. slaugytojus dirbančius skubios pagalbos skyriuose, galime teigti, jog slaugytojai dirbantys skubios pagalbos skyriuose turi didžiausią riziką patirti tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą savo darbo vietoje. Lietuvoje taip pat vis garsiau imama kalbėti apie slaugytojų darbe patiriamą smurtą [7;8;11;22;70].Taigi pasirinkome Lietuvoje dar neanalizuotą ir netirtą temą, susijusią su skubios pagalbos skyriuose dirbančių slaugytojų patiriamo fizinio ir psichologinio smurto paplitimu ir valdymu.
Mūsų šiandieninėje visuomenėje vis dar manoma, jog kalbėti apie smurtą viešai yra nepriimtina, jog tai yra tik žmonių, patiriančių smurtą, problema. Tačiau tai nėra tiesa. Apie šią
problemą būtina kalbėti viešai, nes tik tokiu būdu galimą išspręsti šią daugeliui opią ir labai skaudžią problemą.
Taigi tam, kad lengviau spręstume smurto problemą savo darbe pirmiausia turime suvokti, kas gi slepiasi po smurto darbe sąvoka ir kokie smurto atsiradimo darbe galimi motyvai. Tuomet mums patiems, sveikatos priežiūros specialistams, bus lengviau jį suvokti, priimti ir suprasti smurtaujantį žmogų, nepriimant išlietos agresijos taip giliai ir asmeniškai. Ir šis agresijos ir iš jo sekančio smurto atsiradimo priežasčių suvokimas gali iš dalies padėti lengviau atsikratyti iš to sekančių neigiamų pasekmių, kurios dažnai ne tik blogina mūsų darbo ir gyvenimo kokybę, bet yra ir įvairių ligų šaltinis.
Šio tyrimo tikslas - ištirti skubios pagalbos skyriaus slaugytojų patiriamo smurto paplitimą ir valdymą.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - Ištirti skubios pagalbos skyriaus slaugytojų patiriamo smurto paplitimą ir valdymą.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti skubios pagalbos skyriaus slaugytojų darbe patiriamo smurto rūšis ir dažnį, jo pasiskirstymą pagal darbą pamainomis.
2. Ištirti, pagrindinius smurto šaltinius su kuriais susiduria slaugytojai dirbantys skubios pagalbos skyriuose.
3. Įvertinti smurto poveikį skubios pagalbos skyrių slaugytojų emocinei sveikatai.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Smurto sveikatos priežiūros sektoriuje apibrėžimai bei paplitimas
Mokslinėje literatūroje pateikiamas ne vienas smurto darbe apibrėžimas. PSO smurtą darbe įvardina kaip incidentus, kuomet darbuotojai yra užgauliojami, jiems grasinama ar patiria prievartą iš aplinkinių asmenų tiesiogiai susijusių su jų darbu, įskaitant vykimą į darbą ir iš jo, esant realiai ar numanomai grėsmei asmens saugumui, gerovei ar sveikatai [5]. Atlikus tyrimą 2008 metais dešimtyje Europos šalių ir apklausus 39 894 slaugytojus paaiškėjo, jog net 22 procentai apklaustųjų slaugytojų dažnai patiria smurtą iš pacientų ir jų artimųjų. Apklausus slaugytojus paaiškėjo, kad smurtas patirtas iš pacientų ir jų artimųjų yra svari priežastis atsisakyti slaugytojo profesijos [6].
Mokslinėje literatūroje smurtas yra tapatinamas su agresija, o pastaroji apima tyčinį elgesį, su tikslu padaryti žalą ar sužeisti kitą fiziškai ar psichologiškai. Agresija dar yra skirstoma į 2 tipus: priešiška agresija ar prisidėjimas prie agresijos. Priešiška agresija, tai agresyvus elgesys sukeltas pykčio ar nusivylimo. Prisidėjimas prie agresijos susijęs su ketinimu pažeisti kitą fiziškai ar psichologiškai siekiant tam tikrų tikslų, jos tikslas nėra tik sukelti skausmą. Dilema yra ta, kad klientus ar pacientus aptarnaujantis personalas gali to pilnai nesuvokti. Klausimai iškyla nustatant tų veiksmų tikslą. Tačiau, nuo to nesumažėja nei psichologinės nei emocinės pasekmės užpuolimo aukoms [23;24].
2000 m. JAV Darbo Departamentas nustatė, kad smurtinio elgesio dažnumo proporcija yra 2 darbuotojai iš 10 000 dirbančiųjų visu etatu [23;25]. Kalbant apie sveikatos profesionalus patyrusius traumas dėl smurtinių veiksmų ar užpuolimų, dažnumo rodikliai žymiai didesni ir apima 9.3 iš 10 000. Socialinių darbuotojų rodikliai yra 15 iš 10 000, o slaugytojų yra dar aukštesni ir sudaro 25 dirbančiuosius iš 10 000. Sveikatos priežiūros specialistams rizika padidėja, nes jiems tenka dirbti su protinėmis ligomis sergančiaisiais ir/arba patirti smurtą dirbant tokiuose sektoriuose, kur vyrauja stresas, pervargimas ar didelė darbo kaita. Ligoninėse vidutiniškai pusė incidentų įvyksta skubios pagalbos skyriuose, kuriuose yra didelis pacientų, jų šeimos narių ar bendruomenės individų srautas [23;26]. Galiausiai, JAV Profesinės Saugos ir Sveikatos Nacionalinis institutas apskaičiavo, kad tokie nemirtini užpuolimai darbe turi organizacijai neigiamą įtaką, nes prarandama apie 876 000 darbo dienų ir tuo pat metu tai kainuoja apie 16 milijonų dolerių kiekvienais metais [23;27].
JAV nustatyta, kad sveikatos sektoriaus darbuotojai 16 kartų dažniau patiria smurtą lyginant su kitais dirbančiaisiais, įskaitant kalėjimo prižiūrėtojus, policininkus, banko tarnautojus, mažmeninės prekybos ir transporto darbuotojus [23;28;29]. Kai kurie tyrinėjimai nurodė, kad slaugytojai gali turėti didesnę riziką patirti smurtą, nei kiti sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys specialistai [23;30]. Slaugytojai dažniausiai yra paslaugos tiekimo centre ir jiems tenka tiesiogiai kontaktuoti su pacientais ir jų šeimos nariais. Jiems taip pat tenka susidurti su pacientais, kurie turi problemų susijusių su narkotinių medžiagų, alkoholio vartojimu, smurtu namuose, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), protinėmis ligomis ir kitomis problemomis, ir dėl to slaugytojai atsiduria situacijose, kurios potencialiai yra žymiai pavojingesnės [23;31].
Slaugytojai tam tikroje aplinkoje patenka į didesnę rizikos grupę patirti smurtą, priklausomai nuo žmonių, kuriuos jiems tenka slaugyti. 1996 metais atlikto tarptautinio psichiatrijos srityje dirbančių slaugytojų tyrimo rezultatai parodė, kad 75 procentai slaugytojų teigė, jog jie buvo užpulti mažiausiai vieną kartą jų darbinės karjeros metu [23;32]. Tyrinėjant sveikatos apsaugos darbuotojus ( iš kurių didžiausią dalį sudarė slaugytojai) dirbantys skubios pagalbos skyriuose, Fernandes ir kt. (1999) nustatė, kad iš 106 apklausoje dalyvavusių respondentų daugiau negu pusė (55 procentai) buvo patyrę fizinį smurtą, 12 procentų patyrė žodinį užgauliojimą ir 10 procentų patyrė fizinę grėsmę per ankstesnius metus [23;33]. Iš šių respondentų daugiau negu vienas trečdalis (38 procentai) galvojo palikti darbą ir ieškotis darbo ne sveikatos priežiūros sektoriuje, dėl nemalonių išgyvenimų susijusių su smurtu jų darbo vietose [23].
1.2. Smurto, pasireiškiančio sveikatos priežiūros sektoriuje, rūšys
Pirmiausia vertėtų apibrėžti pačią smurto sąvoką ir jos sudedamąsias dalis. Plačiąja prasme smurtas reiškia fizinę, psichologinę, seksualinę prievartą, žmogaus nepriežiūrą. Smurtu ir prievarta laikoma visa, kas atneša asmeniui psichologinę, fizinę, dvasinę ar seksualinę žalą ir kentėjimą, tai pat grasinimai, bandymai apriboti asmens laisvę. Taip pat teigiama, kad smurtas – sąmoningas jėgos taikymas siekiant sužeisti ar įžeisti kitą asmenį. Smurto priežastis ir pasireiškimo charakteristikas tyrinėja psichologija ir sociologija. Šių disciplinų plotmėje smurtas apibrėžiamas kaip atviras ir sąmoningas fiziškai agresyvus elgesys kito žmogaus atžvilgiu. Mokslininkai nesutaria, ar smurtas yra žmogaus prigimties dalis, nes archeologiniai duomenys rodo, kad pirmykščiuose žmonėse smurtas ir taikingumas buvo vienodai natūralūs [1;2]. PSO dar 1996 m. įvardijusi smurtą svarbia ir didėjančia visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje, jį apibrėžia kaip „tyčinį fizinės jėgos ar galios naudojimą ar grasinimą tai panaudoti prieš save, kitą asmenį,
asmenų grupę ar visuomenę, kas sukelia arba yra didelė tikimybė sukelti sužalojimus, mirtį, psichologinę žalą ir pan. [5; 34]. Esama įvairių smurto, patiriamo darbo vietoje, klasifikacijų, tačiau vieną universaliausių, su galimybe pritaikyti šią klasifikaciją sveikatos priežiūros sektoriuje pasiūlė PSO. Remiantis šia klasifikacija smurtas skirstomas į fizinį ir psichologinį. Pagal reiškimosi formas PSO smurtą sveikatos priežiūros sektoriuje skirsto į dvi rūšys – fizinį bei psichologinį [5].
1.2.1. Fizinis smurtas
Kiekvieno žmogaus pažeidžiamumas priklauso nuo aplinkybių, kuriomis įvyko smurto aktas, ir žmogaus asmeninių savybių [2]. Žinia, fizinės jėgos prieš darbuotoją panaudojimas yra greičiau pastebimas, todėl fizinį smurtą yra lengviau priskirti smurtiniam įvykiui ir dokumentuoti kaip įvykusį faktą [36].
Europos Sąjungoje atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 4 proc. (apie 3 mln. dirbančiųjų) Europos darbuotojų teigia darbo vietose patyrę fizinį smurtą iš kitų asmenų [36].
Lietuvoje smurtą ar smurto grėsmę darbe nuolat patiria apie 10 proc. dirbančiųjų. 2005 m. atlikto tyrimo duomenimis, iš viso apie 5 proc. darbuotojų pripažįsta darbovietėje patyrę smurtą. Fizinį smurtą iš kolegų patyrė 1 proc. dirbančiųjų, fizinio smurto grėsmę – 4,7 proc. ES vidurkis atitinkamai siekia 1,8 proc., 4,3 proc.. Psichologinį spaudimą ir seksualinį priekabiavimą dažniau tenka patirti moterims, o fizinį smurtą ir jo grėsmę – vyrams [36].
KMUK (šiuo metu LSMUL) skubios pagalbos skyriuose atlikta anoniminė 140 medicinos personalo darbuotojų ( 80 gydytojų ir 60 slaugytojų ) apklausa. Agresiją patyrė 9,3 proc. respondentų. Retai patiriančių fizinį smurtą respondentų grupėje patenkintų darbu buvo 63,9 proc, dažnai - 23,1 proc. [8].
PSO fizinį smurtą apibūdina, kaip fizinės jėgos naudojimą prieš kitą žmogų ar grupę, kuomet padaroma fizinė, seksualinė ar psichologinė žala. Šis terminas apima mušimą, spardymą, antausius, dūrius, šūvius, stumdymą, kandžiojimą, gnaibymą ir panašiai. Užpuolimas / išpuolis – tyčinis elgesys, kuomet vienas asmuo kenkia kitam fiziškai, įskaitant ir seksualinio pobūdžio užpuolimą (t.y. išžaginimą) [5].
Mokslinėje literatūroje yra daug kalbama apie tai, jog slaugytojai didžiąją dalį smurtinių išpuolių prieš juos tiesiogiai patiria savo darbo vietoje. O‘Connell ir kt. (2000) tyrinėjimai, atlikti ligoninėse bendrojo profilio skyriuose (čia nekalbama apie skubios pagalbos ir psichiatrijos slaugytojus) atskleidžia fizinio smurto pasireiškimo būdus, kuriuos patiria šiuose skyriuose dirbantys slaugytojai. Remiantis šiuo tyrimu slaugytojai nurodė tokį smurtinio elgesio
spektrą: staigų bandymą pagriebti; niukso gavimą; pastūmimą; įgnybimą; įdrėskimą; įspyrimą; apspjovimą; įkandimą, vijimąsi; grasinimą žirklėmis; užsimojimą su tikslu trenkti; apšlapinimą ar aptepliojimą išmatomis; plaukų tampymą. Tyrimo autoriai aprašo, jog daugelyje užpuolimų buvo naudojami net ginklai, taip pat buvo nurodomi ir pranešimai apie sužalotus t.y. subadytus slaugytojus. Mokslininkai teigia, jog prie tikrojo fizinio smurto reikia priskirti ir fizinio smurto grėsmę, nes tai taip pat kelia riziką slaugytojams jų darbo vietoje. Aprašoma, jog tokie fizinio smurto išpuoliai gali turėti rimtų pasekmių, tokių kaip nerimas, baimė ir nemiga [37; 38].
2010 metais Lietuvoje universitetinėje ligoninėje atlikto tyrimo duomenimis, siekiant įvertinti skubios pagalbos skyrių gydytojų ir slaugytojų pasitenkinimą darbu bei patiriamą stresą ir smurtą darbe, paaiškėjo, jog fizinę agresiją patyrė 9,3 proc. darbuotojų [8]. 2011 metais publikuotame straipsnyje apie Irano slaugytojų dirbančių skubios pagalbos skyriuje patiriamą smurtą darbo vietoje, autoriai nurodė, jog atlikus tyrimą paaiškėjo, jog 19.7% apklaustųjų susidūrė su fiziniu smurtu [9]. 2010 m. Vokietijoje atliktame tyrime apklausiant geriatrinio bei psichiatrinio profilio sveikatos priežiūros darbuotojus, tame tarpe ir slaugytojus, nustatyta, jog fizinį smurtą patiria net 89,4 proc. apklaustųjų, taip pat šio tyrimo metu nustatyta, kad daugiausiai smurtauja slaugos ligoninių pacientai [10].
1.2.2. Psichologinis smurtas
Psichologinis smurtas dažnai nėra toks akivaizdus, kaip fizinis smurtas. Smurtaujant psichologiškai nelieka mėlynių, sumušimų, ar kitokio pobūdžio sužalojimų. Palyginti su fiziniu smurtu jį sunku nustatyti objektyviai, o tenka remtis tik subjektyviais smurto aukos parodymais. Psichologinis smurtas patiriamas dažniau nei fizinis ir slaugytojo profesijos žmonėms tokį smurtą patirti tikimybė yra 3 kartus didesnė nei visiems kitiems sveikatos priežiūros specialistams [35].
Psichologinį smurtą, dar kitaip įvardijamą, kaip emocinė prievarta, PSO apibrėžia, kaip - sąmoningą galios naudojimą, lydimą grasinimų fiziniu susidorojimu, prieš kitą asmenį ar grupę, ko pasėkoje gali iškilti grėsmė fizinei, protinei, dvasinei, moraliniai ar socialiniai raida (gerovei). Šis terminas apima daug sąvokų ir remiantis PSO, kiekviena iš jų turi savo apibrėžimą: [5]
1. Užgauliojimai - elgesys, kuris žemina ar kitaip parodo pagarbos trūkumą asmens orumui bei vertingumui [5].
2. Patyčios - tam tikrą laiką besikartojantis užgaulus elgesys, kuris gali būti susijęs su kerštu, žiaurumu ar tyčinėmis pastangomis pažeminti ar pakenkti asmeniui ar darbuotojų grupei [5].
3. Grasinimai - žadėjimas panaudoti fizinę jėgą ar savo įtaką/galią (t.y. psichologinis smurtas), ir to pasėkoje gali atsirasti fizinio, seksualinio, psichologinio susidorojimo baimė, ar kitos neigiamos pasekmės susijusios su asmeniu ar grupe [5].
4. Priekabiavimas - bet koks elgesys nukreiptas prieš amžių, neįgalimą, ŽIV statusą, šeiminę padėtį, lytį, seksualinę orientaciją, lyties pakeitimą, rasę, odos spalvą, kalbą, religiją, politines pažiūras, profesinę sąjungą ar kitokią nuomonę, įsitikinimus, tautinę ar socialinę kilmę, bendravimu/draugyste su tautinėmis mažumomis, priklausomybė tam tikram socialiniam sluoksniui ar kitas statusas/padėtis kuris neatitinka kito asmens nuostatų ar yra nepageidaujamas, ir kuris daro poveikį tiek vyrų, tiek moterų orumo pažeidimui, jų darbo vietoje [5].
4.1. Seksualinis priekabiavimas - bet koks nepageidautinas, be kito asmens
sutikimo, netikėtas seksualinio pobūdžio įžeidžiantis elgesys, keliantis kitam asmeniui grėsmę, žeminantis ar trikdantis [5].
4.2. Rasinis priekabiavimas - bet koks grėsmingas elgesys susijęs su žmogaus
rase, odos spalva, kalba, tautybe, religija, sąsajomis su tautinėmis mažumomis, kilme ar kitu statusu/padėtimi, kuris neatitinka kito asmens nuostatų ar yra nepageidaujamas, ir kuris daro poveikį tiek vyrų, tiek moterų orumo pažeidimui, jų darbo vietoje [5].
2008 m. Lietuvoje atliktame tyrime buvo nustatyta, jog dauguma (89,47%) apklaustų VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės slaugos specialistų per 12 mėnesių darbo ligoninėje laikotarpį patyrė psichologinį smurtą. 65,79% jų darbe buvo įžeidinėjami/žeminami, 39,47% - bauginami. Dažniausiai įžeidinėjami/ žeminami pacientų bei jų giminių buvo skubios pagalbos skyriuje (88,89%) [11].
Tiriant KMUK (šiuo metu LSMUL) skubios pagalbos skyrių gydytojų ir slaugytojų patiriamą smurtą darbe, nustatyta, jog žodinę agresiją dažnai patyrė 44,3 proc. respondentų, seksualinį priekabiavimą patyrė penktadalis respondentų [8].
2008 m. Tailande atliktame tyrime apklausta 545 slaugos specialistai. Paaiškėjo, kad dvylikos mėnesių bėgyje žodinį smurtą patyrė 38,9 proc. apklaustųjų, fizinį smurtą - 3,1 proc. ir seksualinį priekabiavimą - 0,7 proc. Pacientai ir jų artimieji buvo žodinio ir fizinio smurto iniciatoriai, o bendradarbiai dažniausiai naudojo seksualinį priekabiavimą [12].
Esmaeilpour ir kitų (2011) publikuotame straipsnyje apie slaugytojų dirbančių skubios pagalbos skyriuje patiriamą smurtą darbo vietoje, autoriai nurodė, kad 91.6% apklaustųjų susidūrė su psichologiniu smurtu ir visi slaugytojai, patyrę fizinį smurtą iš pradžių patyrė psichologinį.
Slaugytojų teigimu, fizinis smurtas dažniausiai pasitaikydavo šalia paciento lovos (tai galima paaiškinti kaip artimo atstumo tarp slaugytojo ir pacientų/klientų pasekme), žodinis smurtas dažniau įvykdavo pirminės apžiūros kambaryje. Įdomu yra tai, kad dauguma slaugytojų nereagavo į (jų pačių teigimu) patirtą fizinį smurtą ir manė, kad didžiosios dalies smurto galima buvo išvengti (tai galima paaiškinti tuo, kad prieš patiriant fizinį smurtą, buvo sulaukta žodinio, tad slaugytojai gali manyti, jog vėliau sekęs fizinis smurtas būtų buvęs išvengtas jei jie būtų buvę atidesni ir atsargesni po žodinio smurto išpuolio) [9].
Mūsų šiandieninėje visuomenėje vis dar manoma, jog kalbėti apie smurtą viešai yra nepriimtina, jog tai yra tik žmonių, patiriančių smurtą, problema. Tačiau tai nėra tiesa. Apie šią problemą reikia ir net būtina kalbėti viešai, nes tik tokiu būdu galimą išspręsti šią daugeliui opią ir labai skaudžią problemą.
1.3. Smurtas skubios pagalbos skyriuose
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakyme Nr. V-394 Skubi medicinos pagalba apibūdinama kaip nedelsiant teikiama medicinos pagalba, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ir/ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams [74].
Slaugytojo profesija yra susijusi su kilniu tikslu padėti sergančiam ir kenčiančiam žmogui. Labai liūdna, tačiau dėl savo darbo pobūdžio slaugytojai dažnai susiduria su psichologiniu ir fiziniu smurtu savo darbo vietoje, nesuderintais darbo krūviais, slogia, stresą sąlygojančia darbo aplinka (sunkiai sergantys, mirštantys pacientai ir pan.). Tai yra susiję ne tik su tuo, kad slaugytojai artimai bendrauja su pacientais – daugelis slaugos intervencijų reikalauja tiesioginio kontakto, todėl išvengti, pavyzdžiui, fizinio smurto kartais gali būti keblu ar iš viso neįmanoma, bet ir su tuo, kad slaugos procese be galo svarbūs yra empatiškumas ir bendravimas, bei bendradarbiavimas su pacientu – būtent dėl to slaugytojams dažnai tenka iškęsti verbalinio smurto atakas, nuo kurių kenčia jų psichologinis gerbūvis, jų darbo kokybė ir pan..
Moksliniais tyrimais nustatyta, jog slaugytojai dirbantys psichiatrijos, geriatrijos bei skubios pagalbos skyriuose smurtą iš pacientų patiria dažniau, nei kituose skyriuose dirbantys slaugytojai [6;79;80]. Slaugytojų darbas SPS gali būti gana varginantis. Dažniausiai taip gali atsitikti dėl slogios bei niūrios psichologinės aplinkos. SPS darbuotojus gali varginti įvairiausi, su šia darbo sritimi susiję dalykai (pvz.: netvarkinga, chaotiška darbo aplinka; nuolat skambantys telefonai; pacientų riksmai; veikiančios aparatūros, skirtos pacientų monitoravimui (sekimui),
garsai; pacientų artimųjų nepasitenkinimas; įtampa reanimacinėje palatoje; pacientų mirtys ir pan.). Žinoma, taip pat yra daug papildomų veiksnių, kurie gali prisidėti prie darbo sukeliamo streso žmogui. Buvo nustatyti tam tikri veiksniai, kurie didina darbinio išsekimo riziką ir stresą slaugos personalui. Minėtieji veiksniai gali būti ir baimė susidurti su kokia nors rimta infekcine liga. Kai kurie slaugytojai labai jautriai reaguoja ir išgyvena dėl pacientų būsenos. Iš tikrųjų, reikėtų sutikti, kad rūpinantis pacientais, kurie serga mirtinomis ligomis, reikia stiprių „nervų“ darbuotojo. Slaugytojams stresą gali kelti įvairūs konfliktai darbuotojų kolektyve. Ir tai daro neigiamą poveikį darbo atlikimui, kuris, laikui bėgant, gali sukelti ir rimtų sveikatos problemų [39;79;80]. Taip pat ši situacija blogina darbo kokybę, tuo galimai mažindama, pacientų pasitenkinimą slauga. Ir tai tampa lyg užburtas ratas: nepatenkintas darbuotojas - prastėja darbo kokybė, o dėl to prastėja teikiamų paslaugų kokybė, bei pacientų pasitenkinimas. Atlikti tyrimai rodo, kad per ilgai užsitęsusi žmogaus stresinė būsena veda link nedarbingumo ir netgi darbo vietos palikimo [39; 40;76;79].
Smurtas skubios pagalbos skyriuose yra problema visame pasaulyje. Smurtas gali pasireikšti labai įvairiomis formomis nuo užgauliojimų iki fizinio smurto. Tai gali atsirasti, dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, ilgas laukimo laikas, gausus pacientų skaičius, socialiniai - kultūriniai skirtumai. Kuomet situacija šiame skyriuje tampa varginanti, tai gali būti priežastis agresijos pasireiškimui. Skubios pagalbos skyriuose dažnai susiduriama su nusivylimu, kuomet pacientui ar jo artimiesiems nesuteikiamas pakankamas dėmesys, kurio jie tikisi, t.y. nuviliami jų lūkesčiai, pavyzdžiui, nedelsiant norint numalšinti skausmą [41;79;80].
Dirbant skubios pagalbos skyriuose, antrasis pagal dydį stresą keliantis veiksnys yra smurtas, kurį sukelia paciento ir jo artimųjų agresyvumas ir smurtinis elgesys [42;80]. Ross-Adje ir kiti (2007), atlikę tyrimus skubios pagalbos skyriuose Australijoje, smurtą prieš personalą priskyrė prie didžiausių stresorių [42;43]. Tuo tarpu Winstanley ir Whittington (2004) nurodo, kad Jungtinėje Karalystėje 30 procentų iš užpuolimų yra nukreipta prieš SPS personalą. Be to, pastarojo tyrimo išvadose teigiama, kad skubios pagalbos skyrių personalas rečiau praneša apie smurtinius incidentus, nesureikšmindami jų kaip tokių, nes šiuose skyriuose tokie incidentai yra gana dažni [42;44].
Jei pacientai yra paveikti vaistų ar alkoholio jiems yra daug sunkiau susidoroti su nusivylimu, kurį gali patirti SPS. Alkoholis yra vienas stipriausių veiksnių, darančių įtaką smurto pasireiškimui skubios pagalbos skyriuose. Kitų mokslininkų minimame Blank ir Mascitti-Mazur tyrime, 25 procentai universitetinių ligoninių pranešė, kad per dieną pasitaiko bent vienas žodinis incidentas, o per mėnesį grasinimas su ginklu, tačiau tai tik užfiksuoti atvejai. Dalis darbuotojų dėl tam tikrų priežasčių neinformuoja apie šiuos incidentus [41;80].
Smurto problema JAV, tiek bendrijų, tiek apskričių ligoninėse didėja. Šis reiškinys sukelia reikšmingus fizinius, emocinius ir ekonominius sunkumus skubios pagalbos skyrių darbuotojams. Politika, procedūros, planavimas ir metodai turi būti tinkami, kad sumažintų tokių incidentų skaičių [45;46].
1.4. Streso ir darbo skubios pagalbos skyriuose sąsajos
Poveikis incidentų, keliančių stresą skubios pagalbos skyriuose, yra sudėtingas. Matyti agresiją, smurtą ar pacientų mirtį, dalyvauti gaivinime yra sunku ir emociškai ir fiziškai. Kad ir kaip dažnai tokie incidentai vyksta, SPS personalas neįgauna ,,imuniteto“ stresui, kurį prieš tai minėti įvykiai sukelia. Dažniausiai personalas būna netinkamai pasirengęs juos atremti ir jam nėra užtikrinama reikalinga pagalba, susidorojant su stresu, kylančiu dirbant SPS.
Stresas yra neatsiejama žmonių teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas darbo dalis [42;76]. Stresinės situacijos dažnai tiesiog pribloškia sveikatos priežiūros personalą, o tuo pačiu daro neigiamą įtaką jų darbo ir gyvenimo kokybei. Jeigu nedidelis stresas galėtų motyvuoti personalą ir skatinti jį atlikti užduotis tinkamai, tai pasikartojantys stresiniai įvykiai, gali turėti tik neigiamą poveikį [42;47;76].
Skubios pagalbos skyriai yra kaip tik tokios vietos, kuriose galime įvardinti daug stresą keliančių situacijų, todėl šių skyrių personalas turi mokėti susidoroti ir su tik ką pastebėtais, ir su įsisenėjusiais stresoriais, ir tai dažniausiai turi daryti kasdien [42]. Mokslininkai teigia, kad jei SPS personalas negauna jokio palaikymo, stresas darbo vietoje juos paveikia ir fiziškai, ir psichologiškai ir emociškai [42;48].
Darbas sveikatos priežiūros sektoriuje, o ypač skubios pagalbos skyriuose, yra pripažintas ypatingai stresiniu [42;49]. SPS personalas susiduria su daugeliu nenumatytų, sunkiai nuspėjamų situacijų, tarp jų staigios mirtys, smurtas, traumos, dideli žmonių kiekiai, nevienodi, neprognozuojami pacientų srautai pasitaikantys tam tikromis dienomis, ar tam tikromis valandomis ir pan.. Ir su tuo dažnai susiję tai, jog SPS personalas patiria didesnį išsekimą, ar net perdegimo sindromą, nei jų kolegos, dirbantys kituose skyriuose [42;48;50].
Buvo keletas bandymų nustatyti, kas dažniausiai sukelia stresą SPS dirbančiam personalui. Ross-Adje (2007) tyrimas atliktas SPS Australijoje suklasifikavo ir priskyrė smurtą prieš personalą prie didžiausių stresorių, prie mažesnių stresorių yra priskiriamas didelis darbo krūvis, netinkami, nepakankami darbo įgūdžiai, situacijos kuomet reikia rūpintis vienu metu keliais
sunkiais pacientais (mirštantys, seksualinę prievartą patyrę, didelės rizikos pacientais ir pan.) [42;43].
Streso poveikis gali būti labai įvairus. Nuolatinis stresas daro įtaką kasdieniniam žmogaus gyvenimui, jo pasėkoje gali atsirasti miego problemų, taip pat gali išsivystyti potraukis besaikiam alkoholio vartojimui, gali sumažėja apetitas. Yra ir kitokių streso padarinių: stresas gadina nuotaiką, skatina darbuotojus daryti pravaikštas, mažina darbo produktyvumą ir didina personalo kaitos rodiklius. Visa tai kartu turi neigiamą poveikį sveikatai ir tai gali būti kaip postūmis vystytis širdies ir kraujagyslių ligoms, gali atsirasti įvairios neuralgijos, gali vystytis įvairios virškinimo sistemos ligos, atsirasti nerimas bei kiti psichikos sutrikimai [42;76].
Gillepsie ir Melby (2003) nurodo, kad stresas ir „perdegimas“ visiems slaugytojams dirbantiems SPS sukelia sielvarto ir nusivylimo jausmą, o tai skatina juos daryti pravaikštas darbe [42;51]. Tuo tarpu Edwards ir kiti (2007) nustatė, kad nuo streso darbo vietoje kai kurie asmenys tampa irzlūs, ūmūs, atsiranda bendravimo problemų [42;52]. 1998 metais Trinkoff ir Storr atlikto tyrimo pagalba nustatė, kad SPS slaugytojai 3.5 karto dažniau vartoja narkotines medžiagas, tokias kaip kokainą ar marihuaną, lyginant su slaugytojais dirbančiais kitokio profilio skyriuose [42].
Hooper ir kiti (2010) JAV atliko tiriamąją kryžminę apklausą, tyrime dalyvavo SPS dirbantys slaugytojai ir kitų profilių slaugytojai. Tyrimo autoriai nustatė, kad nepriklausomai nuo slaugos profilio, esant tokiai pačiai streso rizikai, daugiau nei 80 procentų SPS slaugytojų patiria profesinio perdegimo sindromą, ir šio sindromo rodikliai šioje tiriamųjų grupėje svyruoja nuo nestipraus iki stipraus, o 86 procentai skubios pagalbos slaugytojų nurodė jaučiantys stiprų nuovargį [42;53]. Stathopoulou ir kitų (2010) tiriamajame darbe nurodoma, kad moterų, dirbančių SPS Graikijoje, nerimo rezultatai yra labai aukšti ir emocinio išsekimo lygmuo yra gana aukštas, lyginant su kitų profilių slaugytojomis – moterimis. Taip pat vienam ketvirtadaliui iš jų pasireiškia labai atšiauri depresyvi nuotaika, jos pakankamai dažnai kenčia ir nuo miego sutrikimų [42;54].
Skubios pagalbos skyriai - tai sveikatos priežiūros sektorius, kur stresas yra tarsi sudedamoji, kasdieninė darbo dalis. Čia tikimybė patirti stresą yra kur kas didesnė, nei kito profilio skyriuose, čia streso negalima numatyti, prognozuoti, ar kaip nors jam pasiruošti, kiekviena situacija patiriama SPS yra unikali ir tai, jog nežinai kas nutiks artimiausiu laiku ir negali tam pasiruošti taip pat gali kelti stresą SPS personalui. O juk SPS personalas yra nuolat veikiamas stresinių įvykių, tai ir staigios pacientų mirtys, traumos, politraumos, pacientai kenčiančiantys skausmą. Šiam personalui reikia gaivinti pacientus, pacientai gali būti agresyvūs, jie gali smurtauti, ir visa tai daro labai neigiamą poveikį tiek fizinei, tiek psichologinei, tiek emocinei sveikatai, individo gerovei, bei mažina darbingumą ir darbo kokybę.
1.5. Smurto šaltiniai ir rizikos veiksniai didinantys tikimybę patirti smurtą
skubios pagalbos skyriuose
Sveikatos priežiūros sektorius yra laikomas palankiausia vieta pasireikšti smurtui darbo vietoje. Esant tokiai situacijai slaugytojų darbas priskiriamas prie profesijų, patiriančių didžiausią smurtinio elgesio riziką iš pacientų pusės. Lau, Magarey ir kt. (2004) teigimu psichologinį ir fizinį smurtą iš pacientų pusės patyrė nuo 60 iki 90 procentų slaugytojų ir kalbama tik apie tuos atvejus, kurie buvo oficialiai užregistruoti. Mokslininkų nuomone, tai susiję su slaugytojų darbui būdingu artimu kontaktu su pacientais ir jų artimaisiais [46;55;78]. 1992 m. Australijoje buvo užregistruota didžiausias skaičius nemirtinų slaugytojų užpuolimų darbe. 2006 metais tam pačiam regione atlikti tyrimai parodė, kad slaugytojai smurtą patiria 4 kartus dažniau, lyginant su kitais sveikatos priežiūros specialistais [56].
Australijos nusikaltimų apskaitos skaičiai patvirtino šią prielaidą, t.y. registruotų užpuolimų ligoninės prieigose padidėjo 50 procentų. Smurtinių užpuolimų koeficientas taip pat padidėjo,1996 m buvo 3.5 iš 100 000 žmonių, o 2006 m buvo 4.7 iš 100 000 žmonių [57]. Toks aukštas smurto lygmuo privedė prie to, kad dauguma slaugytojų desensibilizuoti ir yra prieita prie fakto, kuomet smurtas pradėtas laikyti neatskiriama jų darbo dalimi. Tiek psichologinis smurtas, tiek fizinis laikomas profesine rizika, ir ieškantys tam racionalaus paaiškinimo teigia, kad smurtas yra neišvengiamas dirbant sveikatos priežiūros sektoriuje [46;58;78].
Dažniausi smurtautojai, remiantis moksliniais tyrimais, yra pacientai bei jų artimieji, tačiau labai dažnas ir horizontalus smurtavimas – tarp pačių slaugytojų. Nors incidentų pasitaiko ir tarp tos pačios ekonominės/socialinės padėties, ir tarp skirtingų klasių atstovų, dažniausi atvejai – aukštesnį pavaldumo rangą turinčių slaugytojų išpuoliai prieš jiems pavaldžius. Blogiausia, kad su šia smurtavimo darbe kategorija ne itin norima ir stengiamasi tvarkytis [6, 9, 12, 19, 21;78].
Taigi analizuojant mokslinę literatūrą pavyko išskirti keletą mokslo įrodymais pagrįstų rizikos veiksnių didinančių tikimybę patirti smurtą skubios pagalbos skyriuose.
Smurtinio elgesio istorija. Nagrinėjant mokslinę literatūrą, labai aiškiai ryškėja sąsajos tarp buvusio smurtinio elgesio praeityje ir užfiksuoto smurtinio išpuolio prieš sveikatos priežiūros personalą. J. Pich ir kt. (2010) teigia, kad didžiausiais rizikos veiksnys ateityje naudoti smurtą yra praeityje patirti smurtiniai išpuoliai, ar smurtinio elgesio patirtis, nepriklausomai nuo to ar asmuo buvo smurtautojo ar aukos pozicijoje, t.y. smurtautojas gali turėti įvairias smurto patirtis pvz.: šiurkštus elgesys namuose, užpuolimai ir pan. [46]. A. Anderson ir kt. (2011) atlikus tyrimą
nurodė, jog smurto rizikos veiksniai yra skirstomi į dvi rūšis – statinius, tai veiksniai, kurių neįmanoma pakeisti kliniškai, ir dinaminius - tai veiksniai, kurie kliniškai koreguojami [20].
Statiniams veiksniams priklauso :
Smurtavimas iš seniau
Vyriška lytis
Jaunas amžius
Žemesnis intelektas
Buvusi galvos trauma
Karinė tarnyba
Kovinis apmokymas
Ankščiau diagnozuoti psichiniai sutrikimai [20]. Dinaminiams veiksniams priklauso:
Įvairių medžiagų vartojimas
Neveikiantis gydymas
Impulsyvumas
Prieiga prie ginklų
Dabartinės psichinės ligos simptomai o Persekiojimo baimė
o Vadovavimo haliucinacijos o Depresija
Beviltiškumas
Savižudiškas elgesys [20].
Taip pat nustatyta, kad 15 procentų smurtauti linkusių pacientų smurtavo dar iki paguldymo į ligoninę [20]. Todėl labai svarbi smurto prieš sveikatos priežiūros specialistus, o ypatingai slaugytojus, prevencinė priemonė, yra detalus paciento anamnezės surinkimas, o gal net įdiegta speciali programa, kurioje galima būtų netik atlikti įrašus apie paciento polinkį į smurtinį elgesį, bet jos dėka, matant duomenis apie pacientą ir jo prieš tai buvusius smurtinius išpuolius, sveikatos priežiūros personalas galės save ir aplinkinius nuo tokių išpuolių apsaugoti skiriant tokiems pacientams ypatingą dėmesį ir būnant budriems darbo su tokiais pacientais metu.
Narkotikai ir alkoholis. Narkotikai ar netinkamas medikamentų vartojimas bei alkoholis yra , kaip rodo tyrimai, susiję su padažnėjusiais smurtiniais pacientų veiksmais [59]. 40 procentų apklaustų pacientų, pakliuvusių į SPS ir vėliau paguldytų į ligonines pripažino, kad jie turi problemų dėl narkotikų ir/ar alkoholio vartojimo [60].
Taip pat tyrimais įrodyta, kad alkoholis sumažina toleranciją esant įtemptai, nemaloniai situacijai, tuo pačiu tai skatina smurtinį, užgaulų grėsmingą ir nenuspėjamą pacientų elgesį. Literatūroje nuolat pabrėžiama, kad alkoholis priskiriamas prie rizikos veiksnių skatinančių smurtinio elgesio pasireiškimą. Ferns (2005) atlikto tyrimo duomenimis 98 procentai smurtinių įvykių buvo siejami su alkoholio vartojimu [61].
2008 m. Pietų Tailando ligoninėje atlikto tyrimo gauti rezultatai parodė, jog dažniausiai pasitaikanti įžeidinėjimo priežastis – nesusipratimai, pyktis, ekstremalios situacijos, o fizinį smurtą naudojo nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų apsvaigę asmenys. Taip pat buvo nurodoma, jog tam tikros pacientų ligos, alkoholis ir/ar narkotikai buvo veiksniai įtakojantys ir didinantys seksualinio priekabiavimo tikimybę. To paties tyrimo metu buvo atlikti ir individualūs interviu, apklausiant slaugos personalą. Apibendrinus duomenis, kaip vieną iš dažniausių smurtinio elgesio pavyzdžių, slaugytojai nurodė: ,,Fizinis smurtas iš paciento pusės: Neblaivus pacientas trenkė slaugytojai, kuri neleido jam išeiti iš ligoninės vidurnaktį”. Šio tyrimo išvadose autoriai nurodė, jog vis dėlto fizinis smurtas susijęs su piktnaudžiavimu alkoholiu [12].
Lietuva geografiškai ir kultūriškai priklauso PSO regionui, kuriame alkoholio suvar-tojama daugiausia pasaulyje. Remiantis L. Ignatavičiūtės ir kt. (2012) atlikto tyrimo, nagrinėjusio Lietuvos gyventojų alkoholio vartojimo paplitimą ir alkoholio vartojimo nuostatų sąsajas su lytimi, amžiumi ir išsimokslinimu, duomenimis naudojant skirtingus metodus, nustatytas panašus alkoholio vartojimo paplitimas tarp Lietuvos gyventojų, kuris parodė, kad Lietuvoje alkoholio vartojimas yra paplitęs reiškinys: alkoholį vartoja apie 90% vyrų ir apie 70% moterų [62].
2010 metais atliktame tyrime analizuojant Universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyrių medicinos personalo pasitenkinimo darbu bei patiriamo streso ir smurto darbe paplitimą paaiškėjo, jog pusės (51,4 proc.) SPS darbuotojų teigimu, jie dažnai susiduria su girtais pacientais. Vertinant stresą galinčių sukelti veiksnių reikšmingumą, respondentai dažniausiai paminėjo šiuos: didžiulę atsakomybę darbe, darbo skubumą, pacientų girtumą, darbą pamainomis ir naktimis, pervargimą dėl fizinio ir psichologinio krūvio, pacientų žodinę agresiją ir grasinimus [8].
N. Istomina ir kt. (2011) atlikusi tyrimą, ir aprašiusi slaugytojų savijautą, slaugant pacientus, ištiktus alkoholinės psichozės , teigė, jog slaugant šiuos pacientus slaugytojai patiria psichologinį ir fizinį smurtą, o šios slaugytojų patirtys yra lydimos streso (87 proc. visų apklaustųjų), kurio pasėkoje patiriami ir sveikatos sutrikimai [7].
Medicininės diagnozės. Kai kurie sveikatos priežiūros specialistai smurtą laiko profesine rizika ir mano, jog yra pajėgūs su juo susitvarkyti, tačiau nepaisant to, tokio smurto aukos patiria panašius simptomus, kaip ir žmonės išgyvenę gamtines katastrofas ar matę žiaurius nusikaltimus. Pagal JAV Teisės departamento atliktus tyrimus, kasmet nuo smurtinių nusikaltimų
nukenčia 12.6/1000 dirbančiųjų, terapeutų – 16.2 iš 1000, slaugytojų – 21.9 iš 1000, psichiatrų ir psichikos priežiūros profesionalų – 68.2 iš 1000 žm., o psichiatrinio profilio slaugytojų, kasmet smurto aukomis tampa net 69 iš 1000. Pastebėta, kad daugiau smurtinių išpuolių patiriama karjeros pradžioje [20]. Taigi galime teigti , jog slaugytojas dirbantis SPS kasdien susiduria su įvairiomis ligomis sergančiais pacientais, tame tarpe ir su pacientais turinčiais sunkių psichikos sutrikimų, tad to pasėkoje skubios pagalbos slaugytojo rizika patirti smurtą iš tokių pacientų yra ne ką mažesnė nei psichiatrinio profilio slaugytojų , turint omenyje , jog į SPS tokie pacientai patenką ūmios būklės , dažnai stipriai sujaudinti ir agresyvūs .
Analizuojant straipsnius apie sunkios psichinės būklės įtaką paciento agresyvumui, nuomonės išsiskyrė. Pagal NIMH (National Institute of mental health) (2008) atlikto tyrimo duomenis, asmenys turintys sunkų psichikos sutrikimą (šizofrenija, asmenybės susidvejinimas, stipri depresija) yra 2-3 kartus labiau linkę į agresyvumą, nei tokios būklės neturintys žmonės. Tačiau Friedman‘as New England Journal of Medicine (2004) savo publikuotame straipsnyje rašo, jog šios būklės yra labai retos, todėl ir turi mažai įtakos agresyvumui populiacijoje, žymiai didesnę įtaką turi įvairių medžiagų vartojimas (pvz. alkoholiu ar narkotikais piktnaudžiaujantys asmenys, kurie neturi psichinių sutrikimų, yra 7 kartus labiau linkę į agresyvų elgesį, nei žmonės nenaudojantys alkoholio ar narkotikų ). Todėl psichinę negalią turinčių žmonių agresyvumas priklauso nuo įvairių aplinkos veiksnių, o ne tik nuo jų būklės. Nors smurtaujančių psichinėmis ligomis sergančiųjų pacientų yra sąlyginai mažai, tačiau nemažai tyrimu rodo, kad tam tikri pacientų pogrupiai, tame tarpe ir pacientai, piktnaudžiaujantys įvairiomis medžiagomis, apimami psichozių ar nereaguojantys į gydymą, yra labiau linkę būti agresyvūs. Taip pat labiau linkę į agresiją yra pacientai, kuriems nustatomi 2 ar daugiau psichikos sutrikimų, nei tie pacientai, kuriems nustatomas tik vienas [20;46].
Teigiama, kad yra ryšys tarp rimtų protinių ligų kaip šizofrenija, sunki depresija, bipoliarinė depresija ir padidėjusios smurto rizikos, nes šiomis ligomis sergantys pacientai net du, o kartais nurodoma, jog ir tris kartus dažniau yra linkę demonstruoti savo smurtinį elgesį, lyginant su kitais asmenimis. Be to, jei psichikos ligomis sergantys žmonės dar yra linkę vartoti narkotikus ir/ar alkoholį, tai dar labiau padidina jų smurtinio elgesio tikimybę [20;46].
Laukimo trukmė. Nepriklausomai kur, ar ilgoje eilėje prekybos centre, ar prie gydytojo kabineto, ar laukiant gydytojo apžiūros skubios pagalbos skyriuje, ypatingai tuomet kai mus kamuoja skausmas ar nežinia, laikas turi prastą savybę, jis tarsi sustoja, sekundės virsta minutėmis, minutės valandomis ir pan. Taigi nenuostabu, jog tai mums dažnai kelia neigiamas emocijas, tarp jų pyktį ar net agresiją, kuri gali nevaldomai išsilieti smurtiniu elgesiu.
Visame pasaulyje skubios pagalbos skyrių pacientai yra skirstomi (rūšiuojami) į kategorijas. Pirmos kategorijos pacientus reikia apžiūrėti nedelsiant, tai neatidėliotinos pagalbos reikalaujantys, pacientai su gyvybei grėsmingomis būklėmis, kuomet aktyvi medicininė intervencija reikalinga nedelsiant. Tai pacientai su sutrikusiomis gyvybinėmis funkcijomis, ar net gyvybinių funkcijų nebuvimu. Antros kategorijos pacientai – skubūs. Tai pacientai, kurių būklės vertinimas ir gydymas turi būti pradėtas ne vėliau kaip per 10 – 15 min. nuo atvykimo į sveikatos priežiūros įstaigą. Tai atvejai kuomet nesuteikus skubios pagalbos pacientui kyla grėsmė paciento gyvybei, ar reikalingas gydymas yra svarbus laiko prasme, ar ypatingai stipraus skausmo atvejais (pvz.: ūmus kraujotakos ir /ar kvėpavimo sutrikimas, hipoglikemija, politrauma, psichikos ir elgesio sutrikimai: agresija ar smurtas, keliantis grėsmę pačiam pacientui ir aplinkiniams, arba kuomet reikalingas fizinis asmens laisvės suvaržymas dėl grėsmės sau ar aplinkiniams ir t.t.). Trečiosios kategorijos pacientų būklės vertinimas ir gydymas turi būti pradėtas ne vėliau kaip per 30 min. nuo atvykimo į sveikatos priežiūros įstaigą. Tai potencialios grėsmės gyvybei, kuomet paciento būklė blogėja ir gali sukelti sunkias pasekmes (pvz.: hipertenzinė krizė, mieguistumas, ūmi dehidratacija, ūmios psichozės, sunki depresija ir t.t.). Ir ketvirtosios kategorijos pacientai, kurių būklės vertinimas ir/ar gydymas, remiantis LR įstatymais, turi būti pradėti ne vėliau kaip per valandą nuo atvykimo į sveikatos priežiūros įstaigą. Ši kategorija gali apimti tokias būkles, kaip pvz.: šlapimo susilaikymą, galvos kaulų traumos be sąmonės sutrikimo, kaulų lūžiai be dislokacijos, sunki abstinencijos būklė ir t.t. Tačiau užsienio literatūros autorių rekomendacijomis gydytojas ketvirtos kategorijos pacientus apžiūri per 6-8 val. nuo atvykimo į skubios pagalbos skyrių. Ir remianti Vakarų Europos šalių skubios pagalbos skyrių praktika, nesvarbu ar pacientas vemia, ar karščiuoja, ar kosėja, ar jam silpna, jei tuo metu skyriuje yra skubesnių ligonių, o pacientas priskirtas trečiajai ar ketvirtajai kategorijoms, deja, tenka palaukti [72;73;75].
2008 metais atlikus tyrimą KMUK (šiuo metu LSMUL) skubios pagalbos skyriaus paslaugas naudojusių 411 pacientų anketinę apklausą, su tikslu išsiaiškinti SPS pacientų lūkesčius, paaiškėjo, jog 47,9 proc. respondentų nuomone, pacientai apie laukimo laiką turėtų būti informuojami kas 15 min. ir 41,8 proc. nuomone – kas 30 min.. 48,7 proc. pacientų tikėjosi SPS praleisti iki 1 val., 31,6 proc. – nuo 1 iki 2 val. ir 16,3 proc. – nuo 2 iki 4 val. 64,7 proc. pacientų nuomone, pirmiausiai turėtų būti apžiūrėti sunkiausios būklės pacientai, 26,8 proc. - kenčiantys didžiausią skausmą ir 8,3 proc. - atvykę greitosios pagalbos automobiliu [63].
Dažnai, jei SPS tenka laukti ilgiau nei nustatyta tvarka ar ilgiau nei tai atitinka paciento ar jo artimųjų lūkesčius, tuomet remiantis mokslinės literatūros šaltiniais tai ir yra dar viena smurtinio elgesio priežastis. Tyrinėtojai taip pat nustatė, kad dauguma iš tų smurtinių situacijų įvyksta 1 valandą po atvykimo kuomet pacientams reikia laukti apie 66.2 min. Taip pat nustatyta,
