LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
RAIMONDA VAŠČILIENĖ
KOMUNIKACIJOS KANALŲ POVEIKIO TYRIMAS
NERECEPTINIŲ VAISTINIŲ PREPARATŲ PASIRINKIMUI IR
ĮSIGIJIMUI JONIŠKIO MIESTO GYVENTOJAMS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: Lekt. Dr. Rima Jūratė Gerbutavičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitalis Briedis
KOMUNIKACIJOS KANALŲ POVEIKIO TYRIMAS
NERECEPTINIŲ VAISTINIŲ PREPARATŲ PASIRINKIMUI IR
ĮSIGIJIMUI JONIŠKIO MIESTO GYVENTOJAMS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
Lekt. Dr. Rima Gerbutavičienė
Recenzentas
Darbą atliko: Magistrantė Raimonda Vaščilienė
TURINYS
SANTRAUKA ... 4
SUMMARY ... 7
SANTRUMPOS ... 9
ĮVADAS ... 12
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 13
1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 14
1.1 Nereceptinių vaistų prieinamumas gyventojams ... 14
1.2 Nereceptinių vaistų reklamos kontrolė ir įstatymai Lietuvoje ... 14
1.3 Reklama ir jos tikslas ... 16
1.4 Komunikacijos kanalai ir samprata ... 17
1.5 Savigyda nereceptiniais vaistais ... 18
1.6 Piktnaudžiavimas nereceptiniais vaistais skirtingose šalyse ... 20
1.7 Vaistininko vaidmuo savigydos proceso valdyme ... 23
2. TYRIMO METODIKA ... 25
2.1 Tyrimo tikslas ... 25
2.2 Tyrimo objektas ... 25
2.3 Tyrimo organizavimas ... 25
2.4 Tiriamųjų atranka (populiacija, imtis) ... 27
2.5 Tyrimo metodai ... 27
2.6 Duomenų analizės metodai ... 28
2.7 Joniškio miesto gyventojų socialinės ir demografinės charakteristikos ... 30
3. REZULTATAI ... 33 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 54 5. IŠVADOS ... 56 6.PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 57 7.LITERATŪROS SĄRAŠAS... 58 8.PRIEDAI ... 61
SANTRAUKA
Raimondos Vaščilienės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas lekt. dr. R. Gerbutavičienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra.
Magistrinio darbo tema: „Komunikacijos kanalų poveikio tyrimas nereceptinių vaistinių preparatų
pasirinkimui ir įsigijimui Joniškio miesto gyventojams“.
Tikslas: Ištirti komunikacijos kanalų daromą poveikį nereceptinių vaistų pasirinkimui ir įsigijimui
Joniškio miesto gyventojams, gautus tyrimo rezultatus palyginti su Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientų atsakymais.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti kurie komunikacijos kanalai daro didžiausią įtaką nereceptinių vaistų pasirinkimui Joniškio miesto gyventojams.
2. Išanalizuoti kurie komunikacijos kanalai labiausiai skatina nereceptinių vaistų įsigijimą Joniškio miesto gyventojams.
3. Įvertinti vaistininko patarimo svarbą nereceptinių vaistų pasirinkimui ir įsigijimui Joniškio miesto gyventojams.
4. Gautus tyrimo rezultatus palyginti su Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientų anketinio tyrimo rezultatais.
Tyrimo metodai:
Teoriniai. Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti ir aprašyti moksliniai straipsniai, tyrimai.
Empirinis. Vykdyta anketinė apklausa. Tyrimo metu buvo apklausti atsitiktiniai Joniškio miesto gyventojai, kuriems buvo pateiktas standartizuotas klausimynas. Tyrime dalyvavo 192 Joniškio miesto gyventojai.
Rezultatai: Tyrimas atskleidė, kad respondentus labiausiai skatina pakeisti nuomonę kokį vaistą
įsigyti reklama TV, reklama spaudoje ir dalijamose skrajutėse, mažiausiai – reklama platinama el. paštu ir lauko reklama. Dažniausiu informacijos šaltiniu, kuriuo labiausiai pasitiki respondentai išlieka šeimos narių ir draugų patarimai (52 proc.), kiek retesni – vaistininkas (27 proc.) ir vaisto pakuotės lapelis (14 proc.), tuo tarpu likusieji informacijos šaltiniai nebuvo tokie populiarūs. Kauno miesto gyventojų lankymosi vaistinėse dažnumo duomenimis, nustatyta, kad kartą per mėnesį vaistinėse dažniau lankosi Kauno miesto gyventojai (atitinkamai 57 proc. ir 31 proc.), tuo tarpu dažniau nei kartą per mėnesį vaistinėse lankosi Joniškio miesto gyventojai (atitinkamai 35 proc. ir 16 proc.).
Tyrimo išvados:
1. Iš atlikto tyrimo rezultatų matome, kad tyrime dalyvavusius respondentus labiausiai skatina pakeisti nuomonę kokį vaistą įsigyti reklama TV, reklama spaudoje ir dalijamose skrajutėse. Jauniausiems asmenims (iki 35 m.) kur kas labiau nei vyresniems nei 36 m. asmenims pakeisti nuomonę dėl nereceptinių vaistų įsigijimo skatina reklama, platinama el. paštu, lauko reklamos stenduose ir reklama atsiunčiama SMS žinutėmis (χ2=19,728, p=0,001).
2. Nustatyta, kad 53 proc. respondentų reklama skatina įsigyti daugiau nereceptinių vaistų. Reklama įsigyti daugiau nereceptinių vaistų statistiškai reikšmingai dažniau skatina žemesnio išsilavinimo asmenis (p<0,05), taip pat vyrus, nei moteris (p<0,05). Įsigyti daugiau nereceptinių
vaistų respondentus labiausiai skatina reklama televizijoje, reklama spaudoje, bei reklama radijuje.
3. 80 proc. tyrime dalyvavusių respondentų nurodė, kad vaistininkai skatina įsigyti nereceptinių vaistų daugiau, nei jų reikia. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai dažniau nereceptinių vaistų įsigyti daugiau yra skatinami vyrai, nei moterys (p<0,05), bei jauniausieji (iki 35 m.) ir vyriausieji (virš 66 m) amžiaus respondentai. Nustatyta, kad įtaka nereceptinio vaisto gamintojo pasirinkimui visada ar dažnai vaistininkas daro 24 procentams respondentų, o likusiems – tik kartais ar niekada. Nustatyta, kad vaistų gamintojo pasirinkimui įtaka statistiškai reikšmingai dažniau yra daroma vyrams, nei moterims (χ2=14,522, df=3, p<0,05), taip
pat vyresniems nei 66 m. asmenims (χ2=26,639, df=15, p<0,05).
4. Gautus tyrimo rezultatus palyginę su Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientų anketinės apklausos rezultatais nustatėme, kad Joniškio miesto gyventojai nereceptinius vaistus kai jiems paskelbiama kainos mažinimo akcija, perka dažniau nei Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientai, atitinkamai 14 proc. ir 5 proc. Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientams ir
Joniškio gyventojams nereceptinių vaistų pasirinkimui didžiausią įtaka daro tie patys kominikacijos kanalai: reklama TV, radijuje, spaudoje.
SUMMARY
Master Theiss of Raimonda‘s Vaščilienė‘s/ research supervisor Assoc. Doc. Dr. R. Gerbutavičienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy Department.
Theme of Master Theiss: Communication channels impact study of non-prescription medicines
selection and aquistion of Joniškis town residents.
The aim: To investigate and evaluate the communication channels the impact of non-prescription
medicines selection and acquisition of Joniškis town residents, these results compared with Kaunas city population responses.
Objectives of the study:
1. Analyze the communication channels that have the greatest impact on the selection of non-prescription medicines Joniškio city residents.
2. To analyze the communications channels is mainly driven by the acquisition of non-prescription medicines Joniškio city residents.
3. Evaluate pharmacist importance of non-prescription medicines choice Joniškio city residents. 4. The results of the investigation compared with Kaunas city population questionnaire survey results.
The methods:
Theory. Master's thesis is to analyze and describe the scientific articles, research.
Empirical. Conducted a survey. The study surveyed random Joniškis city residents, who were given a standardized questionnaire. The study involved 192 Joniškis town residents.
The results:
The study revealed that most respondents promotes change its mind what medicine to buy TV commercials, advertisements in the press and handing out leaflets, at least - e-mail advertising is disseminated. mail and outdoor advertising. The most common source of information, the most trusted by respondents remains of family members and friends tips (52 percent.), How much more rare - a pharmacist (27 percent.) And the package leaflet (14 percent.), While the remaining sources of
information were not so popular. Kaunas city residents visiting pharmacies frequency of the data showed that monthly pharmacies frequented Kaunas city dwellers (57 per cent. And 31 per cent.), While more often than once a month pharmacies online Joniškio city residents (35 per cent. And 16 percent.).
The research findings:
1. The survey results indicate that most respondents participated in the study promotes change its mind what medicine to buy TV commercials, advertisements in the press and handing out leaflets. Younger people (up to 35 m.) Is much more than over 36 years. people change opinion on the purchase of non-prescription medicines encourages advertising, distributed e-mail. mail, outdoor advertising hoardings and advertising is sent by SMS (χ2 = 19.728, p = 0.001).
2. It was found that 53 per cent. advertising encourages respondents to purchase more non-prescription medicines. Advertisement purchase more non-prescription drugs significantly more often encourages people with lower education (p <0.05), as well as men than women (p <0.05). Buy more
non-prescription drugs most respondents promotes advertising on television advertising in the press and radio advertising.
3. 80 percent. of the respondents indicated that pharmacists encourage the purchase of non-prescription drugs more than they need. It was found that a statistically significantly greater incidence of non-prescription medicines are encouraged to purchase more men than women (p <0.05), and the youngest (up to 35 m.) And senior (over 66) age of the respondents. It was found that the influence of non-prescription drug manufacturer's choice is always or often a pharmacist makes 24 percent of the respondents, and the rest - only occasionally or never. It was found that the pharmaceutical
manufacturer's choice influence statistically significantly more often is done for men than women (χ2 = 14.522, df = 3, p <0.05), as well as over 66 years. individuals (χ2 = 26.639, df = 15, p <0.05).
4. The obtained results are compared with the city of Kaunas community pharmacies patient
questionnaire survey results found that Joniškio city residents to non-prescription drugs when they are published in the price reduction campaign, buying more than Kaunas city community pharmacy patients by 14 percent. and 5 per cent. Kaunas city community pharmacies to patients and residents of non-prescription medicines Joniškio choice is mainly affected by the same kominikacijos channels: TV commercials, radio and print media.
SANTRUMPOS
% (proc.) – procentai χ2 – chi kvadrato kriterijus
SĄVOKOS
Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo.
Farmacinė paslauga – vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę,
vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą.
Piktnaudžiavimas vaistiniu preparatu – nuolatinis ar pavienis sąmoningas nesaikingas vaistinio
preparato vartojimas, lemiantis fizinį arba psichologinį žalingą poveikį.
Receptinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio priskyrimą šiai vaistinių preparatų grupei
patvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba arba Europos vaistų agentūra.
Vaistinių preparatų reklama – gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams bet
kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama kryptinga informacija apie vaistinius preparatus, agitacinė veikla ar raginimas, kuriais siekiama skatinti vaistinių preparatų skyrimą, tiekimą, pardavimą ar vartojimą, įskaitant:
1) vaistų reklamuotojų vizitus, kurių metu teikiama informacija apie vaistinius preparatus, pas sveikatos priežiūros specialistus, turinčius teisę skirti vaistinius preparatus;
2) vaistinių preparatų neparduodamų pavyzdžių platinimą;
3) skatinimą skirti, tiekti, parduoti ar vartoti vaistinius preparatus duodant, siūlant ar žadant dovanas, asmeninę naudą ar premijas pinigais ar natūra;
4) reklaminių renginių, kuriuose dalyvauja sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai, turintys teisę skirti ar tiekti vaistinius preparatus, finansavimą;
5) mokslinių konferencijų, kuriose dalyvauja sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai, turintys teisę skirti ar pardavinėti vaistinius preparatus, finansavimą, šių konferencijų dalyvių kelionių ir apgyvendinimo išlaidų apmokėjimą;
6) radijo, televizijos laidų ir (ar) programų, per kurias teikiama informacija apie vaistinius preparatus, rėmimą.
Anketa – tai formalizuoti klausimai, kuriais siekiama gauti informacijos iš respondentų. Duomenys - imties elementų tiriamo požymio reikšmės.
Nepageidaujama reakcija – nenorimas ir neigiamas organizmo atsakas į vaistinį preparatą, kuris
pasireiškia vartojant registruoto vaistinio preparato įprastą dozę, skirtą žmogaus ligos profilaktikai, diagnostikai ar gydymui arba fiziologinei funkcijai grąžinti, koreguoti ar modifikuoti, arba bet kokią tiriamojo vaistinio preparato dozę.
ĮVADAS
Temos aktualumas: Reklama yra neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Įvairiais
komunikacijos kanalais yra skleidžiama ne tik paslaugų, maisto prekių, kosmetikos ar kitų produktų reklama, reklamuojami ir nereceptiniai vaistai. Kadangi pagrindinis reklamos tikslas yra skatinti vartotoją įsigyti ir vartoti būtent reklamuojama produktą, vis dažniau yra pastebimas piktnaudžiavimas nereceptiniais vaistais, informacijos trūkumas apie nereceptinį vaistą bei jo vartojimą labai dažnai sukelia nepageidaujamas reakcijas ar kitokius sveikatos sutrikimus.
Pacientai turi teisę gauti informaciją apie ne tik su jam nustatyta ligos diagnoze, tačiau ir apie jam paskirtus ar pasirinktus gydymo būdus, nereceptinius vaistinius preparatus, vaistų vartojimo būdą, dažnumą, nepageidaujamas reakcijas, galimas sąveikas ir pan. Tyrimai rodo, kad dauguma netinkamo nereceptinių vaistų vartojimo atvejų yra dėl informacijos trūkumo, pacientų nežinojimo koks bus vaistų poveikis ar kaip tinkamai juos vartoti.[27]
Mokslinėje literatūroje pateiktame tyrime apie informacijos svarbą, net 69% pacientų ir pusė gydytojų sutinka, kad pacientams tikslinga teikti informaciją apie ligą, jos gydymą, alternatyvius gydymo metodus, informacija apie nereceptinius vaistus, galimas tarpusavio sąveikas, šalutinius poveikius. Todėl labai svarbi sveikatos priežiūros specialistų ir farmacijos specialistų plėtojama partnerystė. Reikiama informacija labai svarbi klaidų prevencijoje, taip pat padeda užtikrinti saugesnę pacientų sveikatos priežiūrą.[6]
Spalvingos ir akį traukiančios reklamos suteikia tik dalį informacijos apie nereceptinį vaistinį preparatą, tačiau šios informacijos tikrai nepakanka norint racionaliai naudoti nereceptinį vaistą, tačiau dalis reklamų gali ir suklaidinti vartotoją, nes pateikta neinformatyvi reklama. Dalis gyventojų, dėl žemo intelekto negali suprasti visos informacijos, kuri yra pateikta nereceptinio vaisto informaciniame lapelyje, todėl jie gali netinkamai supratę informaciją, neracionaliai vartoti nereceptinius vaistus.
Tyrimo obejktas: Siekiant įvertinti komunikacijos kanalų poveikį nereceptinių vaistų
pasirinkimui, bus atliktas kiekybinis kiekybinis tyrimas, kurio objektas – Joniškio miesto gyventojai.
Tyrimo tikslas: ištirti ir įvertinti komunikacijos kanalų daromą poveikį nereceptinių vaistų
pasirinkimui ir įsigijimui Joniškio miesto gyventojams, gautus tyrimo rezultatus palyginti su Kauno miesto gyventojų atsakymais.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – ištirti komunikacijos kanalų daromą poveikį nereceptinių vaistų pasirinkimui ir
įsigijimui Joniškio miesto gyventojams, gautus tyrimo rezultatus palyginti su Kauno miesto gyventojų atsakymais.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti kurie komunikacijos kanalai daro didžiausią įtaką nereceptinių vaistų pasirinkimui Joniškio miesto gyventojams.
2. Išanalizuoti kurie komunikacijos kanalai labiausiai skatina nereceptinių vaistų įsigijimą Joniškio miesto gyventojams.
3. Įvertinti vaistininko patarimo svarbą nereceptinių vaistų pasirinkimui ir įsigijimui Joniškio miesto gyventojams.
4. Gautus tyrimo rezultatus palyginti su Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientų anketinio tyrimo rezultatais.
1.LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Nereceptinių vaistų prieinamumas gyventojams
Nereceptiniai vaistai yra patvirtinti, kaip saugūs, veiksmingi vartojant be gydytojo
paskyrimo vaistai. Nereceptinius vaistus gyventojai gali įsigyti savarankiškai, be gydytojo priežiūros, vaistinėse, užsisakyti telefonu per vaistinių internetines prieigas, taip pat daugelyje šalių nereceptinius vaistinius preparatus galima įsigyti tiesiog prekybos centruose ar kitose mažmeninės prekybos vietose. Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių yra reklamuojami nereceptiniai vaistiniai preparatai. Nereceptinių vaistų reklamos yra kontroliuojamos, tačiau skirtingų vaistų reklamose reklamuotojai perduoda skirtingą informaciją vartotojui, tačiau ne visada reklamuotojas yra suinteresuotas suteikti informaciją apie nereceptinių vaistų sąveikas, šalutinius poveikius, racionalų vaistų vartojimą, bei kitokius gydymo būdus. Kad ir kaip būtų gaila ,labai dažnai farmacijos kompanijos reklamuodamos nereceptinius vaistus, gyventojams skirtoje reklamoje siekia suteikti kuo daugiau informacijos apie teigiamas nereceptinio vaisto savybes, farmacinės formos patogumą, vartojimo efektyvumą. Reklamos apie nereceptinius vaistus būna įvairių formų, skleidžiamos per įvairiausius informacijos perdavimo šaltinius. Kiekvienas iš informacijos perdavimo šaltinių, skleidžia informaciją apie nereceptinius vaistus ir taip sustiprina vaistų prieinamumą gyventojams, formuoja gyventojo požiūrį ir suteikia žinių apie nereceptinius vaistinius preparatus, skatina nereceptinio vaistinio preparato paklausą.
Teisės reglamentai turėtų riboti nereceptinių vaistinių preparatų reklamą, bei sugriežtinti reklamose skleidžiamos informacijos apie nereceptinį vaistą turinį, turėtų būti nustatyti reklamos standartai, kurie užtikrintų, kad perduodama informacija yra teisinga, neklaidinanti, skatinanti saugų ir racionalų, atsakingą nereceptinių vaistų vartojimą pasverdami vaistų vartojimo naudą ir rizikos
faktorius.[1]
1.2 Nereceptinių vaistų reklamos kontrolė ir įstatymai Lietuvoje
Nereceptinių vaistinių preparatų reklama – tai gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama kryptinga informacija apie nereceptinius vaistinius preparatus, agitacinė veikla ar raginimas, kuriais siekiama skatinti nereceptinių vaistinių preparatų skyrimą, tiekimą, pardavimą ar vartojimą, įskaitant:
nereceptinių vaistų reklamuotojų vizitus, kurių metu teikiama informacija apie vaistinius preparatus, pas sveikatos priežiūros specialistus, turinčius teisę skirti vaistinius preparatus;
nereceptinių vaistinių preparatų neparduodamų pavyzdžių platinimą;
skatinimą skirti, tiekti, parduoti ar vartoti nereceptinius vaistinius preparatus duodant, siūlant ar žadant dovanas, asmeninę naudą ar premijas pinigais ar natūra;
reklaminių renginių, kuriuose dalyvauja sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai, turintys teisę skirti ar tiekti nereceptinius vaistinius preparatus, finansavimą;
mokslinių konferencijų, kuriose dalyvauja sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai, turintys teisę skirti ar pardavinėti nereceptinius vaistinius preparatus, finansavimą, šių konferencijų dalyvių kelionių ir apgyvendinimo išlaidų apmokėjimą;
radijo, televizijos laidų ir (ar) programų, per kurias teikiama informacija apie nereceptinius vaistinius preparatus, rėmimą.
Nereceptinių vaistinių preparatų reklamą prižiūri ir nustato, bei kontroliuoja vaistų reikalavimus Sveikatos apsaugos ministerija. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Lietuvoje galima reklamuoti tik į valstybinį vaistų registrą įrašytus vaistus. Receptinių vaistų reklama gyventojams yra draudžiama.
Gyventojams skirtoje nereceptinių vaistų reklamoje draudžiama:
Skatinti ligonius patiems klaidingai nustatyti ligos diagnozę, pateikiant ligų pavyzdžius;
Tvirtinti, kad vartodamas būtent tą vaistą ligonis pasveiks; Teikti informaciją, kuri yra skirta vaikams;
Nurodyti, kad nereceptinis vaistas yra registruotas Lietuvoje; Neparduodamų nereceptinių vaistų pavyzdžių dalinimas;
Nurodyti, kad nereceptinis vaistas yra efektyvus, dėl jo natūralumo;
Nurodyti, kad vaistas kita plačiai naudojama priemonė, pvz. kosmetika, maisto papildas;
Nurodyti, kad nėra reikalinga gydytojo diagnozė;
Nurodyti, kad jei gyventojas nevartos nurodyto vaisto, tai gali turėti neigiamos įtakos jo sveikatai (nuostata netaikoma vykdant skiepijimo programas);
Įvardinti šias terapines indikacijas: lytiškai plintančias, sunkias infekcijas, lėtinę nemigą, diabetą, medžiagų apykaitos ligas, tuberkuliozę, vėžines ir kitas
Nurodyti, kad nereceptinį vaistą vartoja žymūs žmonės, mokslininkai ar specialistai;
Vartoti vaizdinę medžiagą ar kitomis priemonėmis vaizduoti, kokią žalą organizmui daro naudojamas nereceptinis vaistas, liga ar sužalojimas;
Nurodyti, kad vartojamas nereceptinis vaistas veikia geriau už kitus ar taip pat kaip kitas vaistas ar tam tikras gydymo būdas; [2]
1.3 Reklama ir jos tikslas
Reklama yra skirta tiesioginiam vartotojui, kuris tiesiogiai gali įsigyti reklamuojamą
produktą. Reklamos tikslas yra pritraukti vartotojų dėmesį, pranešti vartotojui apie prieinamas sąlygas įsigyti reklamuojamą produktą ir skatinti produkto pardavimus ir didinti pelną. Gamintojai prieš išleisdami produktą į rinką paskaičiuoja gamybos kaštus ir paskaičiuoja produkto rinkos kainą taip, kad jis atneštų pelną įmonei. Tačiau nei vienas gamintojas negali nuspėti ar išleistas į rinką produktas turės paklausą, todėl sunku prognozuoti ar tiksliai nustatyti potencialių klientų poreikį, nes tai yra nekontroliuojami veiksniai. [9]
Reklamą galima suskirstyti ir pagal objektą ir pagal pateikimo būdą, taip pat galima skirstyti pagal kitus kriterijus. Pagal objektą reklamą galima skirstyti į komercinę, socialinę, kultūrinę, politinę. Reklama gali būti skirstoma pagal pateikimo būdą į:
1. Spausdinta reklaminė medžiaga, pavyzdžiui laikraščiai, žurnalai, bukletai, paštu siunčiamos reklamos, plakatai.
2. Elektroninė reklama (elektroniniu paštu siunčiamos reklamos, taip pat reklamos internetiniuose puslapiuose);
3. Garso ir vaizdo reklama (reklamos televizijoje, transliuojamos per radiją reklamos); 4. Kitos (į mobiliuosius telefonus siunčiamos reklaminės žinutės, lauko reklamos).
Nereceptinių vaistų reklama gali skleisti informaciją apie savigydos būdus, skatinti
nereceptinių vaistų prieinamumą, plečia prekės ženklo pripažinimą, teikia pasitikėjimą preke ir gamintoju, taip pat daro įtaką vartotojų pasirinkimui, pagreitina jį. Reklamos didina
konkurenciją tarp kompanijų ir taip skatina produktų kūrimą ir tobulinimą.[19]
Spausdintinės reklamos dažniausiai stengiasi sudominti vaizdu, sukurti efektą, kuris atskleistų prasmę. Tačiau kuriant prasmę labai svarbus yra ir žodinis lygmuo, nors jie abu yra vienodai svarbūs, nes skirtingai praturtina reklamos esmę.[13]
Reklama turi savitų, unikalių elementų, ji yra daugiaprasmiška, turi plačią veikimo aplinką, tačiau reklama gali būti nestabili ir turėti neapibrėžtą reikšmę komunikacijos procese. Visi šie veiksniai apsunkina reklamos proceso analizę. [28] Reklamą galima lengvai atskirti, nes ji turi specifinių, jai būdingų požymių. Reklama nuo kitos informacijos apie prekes ar paslaugas skiriasi, nes ji turi specifinį tikslą – skatinti vartotojus įsigyti reklamuojamas prekes ar paslaugas. [18]
1.4 Komunikacijos kanalai ir samprata
Komunikacijos sąvoka turi labai daug apibrėžimų, kiekvienas autorius skirtingai apibūdina ją, tačiau šios sąvokos reikšmė labai panaši. L. Jovaiša komunikacijos procesą sujungia su
bendravimu, nes komunikacija tai informacijos bei patirties keitimasis su kitais. Kitų autorių nuomone, komunikacijos proceso metu yra keičiamasi nuomone, mintimis, išgyvenimais, patirtimi( teigia Railienė, Jansone ). Komunikacija gali būti skirstoma į vidinę ir išorinę. Išorinė komunikacija susijusi su visuomenės nuomonės formavimu, atsižvelgiant į visuomenės nuomonę: skundus,
pretenzijas, prašymus. Išorinė komunikacija formuoja pozityvų įmonės ar organizacijos įvaizdį. Pagal naudojimo specifiką komunikacija taip pat gali būti skirstoma į verbalinę ir neverbalinę. Verbalinė komunikacija – žodinė arba rašytinė. Žodinės komunikacijos privalumas, grįžtamasis ryšys iš
informacijos gavėjo. Rašytinės komunikacijos privalumas – pastovumas, patikimumas, aiškumas. [16] 1 lentelė. Pagrindinės žiniasklaidos rūšys.
Žiniasklaidos rūšys Pranašumai Trūkumai
Laikraščiai Lankstumas, savalaikiškumas,
geras vietinės rinkos aprėpimas, platus pripažinimas,
didelis įtikinamumas ir pasitikėjimas informacija.
Trumpalaikiškumas, prasta iliustracijų kokybė, nedaug
skaitytojų.
Televizija Masinis rinkos aprėpimas,
nedidelė kaina vienam auditorijos vienetui pasiekti, vaizdo, garso ir judesio derinys,
apeliavimas į jausmus.
Didelės bendrosios reklamos išlaidos, didelis auditorijos apkrovimas reklama, poveikio
trumpalaikiškumas, sąlyginai nedidelė auditorijos pasirinkimo galimybė.
galimybė pasirinkti auditoriją pagal demografinius ir geografinius aspektus, žema
kaina.
mažesnis dėmesys palyginti su televizija, poveikio trumpalaikiškumas, auditorijos
fragmentiškumas.
Žurnalai Galimybė pasirinkti auditoriją
pagal demografinius ir geografinius aspektus, patikimumas ir prestižas, puikios kokybės iliustracijos,
ilgalaikiškumas, didelė skaitytojų auditorija.
Ilgas reklamos pasirodymo laikas, didelė kaina, dalis tiražo
nenuperkama iš viso, sunku garantuoti gerą reklamos vietą.
Reklama paštu Galimybė pasirinkti įvairias
auditorijas, lankstumas, nėra reklamos konkurencijos,
galimybė suasmeninti informaciją.
Gana aukšta kaina vienam auditorijos vienetui, „šiukšlių“
įvaizdis.
Išorinė reklama Lankstumas, didelis
pakartotinio reklamos pastebėjimo laipsnis, maža
kaina, nedidelė reklamos pranešimo konkurencija, galimybė pasirinkti vietą.
Nėra galimybės pasirinkti auditorijos, riboti kūrybiniai
sprendimai.
Internetas Galimybė pasirinkti įvairias
auditorijas, žema kaina, greitas reklamos paskelbimas, interaktyvaus bendravimo
galimybė.
Nedidelė, demografiškai netiksli auditorija, sąlyginai
mažas poveikis, reklamos pastebėjimas priklauso nuo
auditorijos. [24]
1.5 Savigyda nereceptiniais vaistais
Nereceptiniai vaistai tai vaistai, skirti nesunkiems negalavimams lengvinti kuriems nereikalingas gydytojo receptas. Šiuolaikinėje visuomenėje gyventojai imasi vis didesnio vaidmens
savo sveikatos priežiūroje ir nesunkių negalavimų valdyme.2011 metais nereceptinių vaistų rinka paaugo 7% palyginus su 2010-aisiais. [17]
Savigyda yra pasaulinis reiškinys, kuris gali sukelti labai rimtus sveikatos sutrikimus ir net mirtinas pasekmes.[5] Savigydą skatina šie rizikos faktoriai: perdėtas noras rūpintis savo sveikata ar noras surasti nebūtą ligą, rūpinimasis savo šeimos nariais, elementarių medicinos žinių trūkumas, didelė nereceptinių vaistų reklamos gausa. Buvo atliktas tyrimas, kuris parodė kas labiausiai skatina savigydą. 35,48% tyrime dalyvavusių vyrų ir 15,56% moterų savigyda užsiima dėl laiko stokos (neturi laiko nuvykti pas gydytoją), 32,26% vyrų ir 26,67% moterų vengia gydytojų dėl didelio konsultavimo mokęsčio. 29,03% vyrų ir 11,11% moretų nori greito efekto. [12] Savigydą skatinti gali esami
nesunkūs negalavimai ir noras greitai pasveikti ar pašalinti nepageidaujamus simptomus, ankstesnė patirtis gydant panašią ligą, ekonominiai aspektai. Populiariausios nereceptinių vaistų grupės:
peršalimo simptomus lengvinti nereceptiniai vaistai, nereceptiniai vaistai nuo kosulio ir nereceptiniai vaistai nuo skausmo, nereceptiniai vaistai virškinimo gerinimui. Neretai besaikis nereceptinių vaistų vartojimas gali sukelti ir rimtų sveikatos sutrikimų, nepageidaujamų reakcijų.
Amerikos farmacijos asociacija apskaičiavo, kad 3,5 mlrd sveikatos problemų, gydytų JAV per metus net 57% buvo gydomi nereceptiniais vaistais. PSO pabrėžė, kad vaistų savarankiškas vartojimas turi būti griežtai kontroliuojamas. Pagrindinės problemos susijusios su savarankišku nereceptinių vaistų vartojimu yra patogeninių mikroorganizmų atsparumas, kuris reiškia didelį pavojų žmogaus sveikatai. Antimikrobinis atsparumas yra didelė problema visame pasaulyje, ypač
besivystančiose šalyse, kur antibiotikus galima įsigyti be recepto. Savigyda yra tokia sritis, kurioje sveikatos priežiūros institucijos turi užtikrinti, kad gyventojams prieinamų vaistų vartojimas yra saugus, teikiama informacija apie juos yra kokybiška ir gyventojas turi būti laiku nukreipiamas pas gydytoją, esant rimtesniam sveikatos sutrikimui.
Indijoje buvo atliktas tyrimas, tai buvo anketinė apklausa, sudaryta iš atviro ir uždaro tipo klausimų. Tyrime dalyvavo studentai iš U.P. Technikos universiteto, Laknau. 1175 studentų buvo atrinkti atsitiktine tvarka iš U.P. Technikos universiteto. Įtraukimo į tyrimą kriterijai buvo vyresnis nei 17 metų amžius. Iš visų turime dalyvavusių studentų, 153 studentai buvo atmesti dėl neaiškių
atsakymų. Anketą sudarė klausimai apie medicinos sistemą, tam tikros kategorijos vaistus, jų panaudojimą medicinoje. Rezultatai buvo pagrįsti duomenimis, gautais iš 1022 (86,9%) mokinių. Apklausos duomenys apibendrinti skaičiais ir procentais, anketoje buvo klausimai, kurie turėjo kelis atsakymo variantus, todėl bendra suma procentais ne visada yra 100 procentų.
Tyrimo rezultatai. Dauguma tyrime dalyvavusių studentų pasitiki alopatiniais vaistais
80,82% studentų savigydos išmoko iš gydytojų išrašytų receptinių vaistų ligai gydyti, draugai, vaistininkai, reklama ir knygos apėmė 36,98%, 31,2%, 13,11 %, 7,0 % atitinkamai. 15,65% tyrime dalyvavusių studentų buvo vartojantys alkoholį ir 16,73% buvo rūkantys. Apie 11,74% studentų turėjo lėtinių susirgimų. Nereceptinių vaistų sąveika su alkoholiu, rūkymu, vaistais, skirtais lėtinėms ligoms gydyti tikėtinos sąveikos sudarė 43,93%. Apie 87% tyrime dalyvavę studentai buvo susidūrę su savigyda.
Tyrimo rezultatai parodė, kad studentai retai kada gauna konsultaciją iš vaistininko Šiaurės Indijoje, retas vaistininkas pateikia informaciją apie vaisto vartojimą, todėl vaistininko vaidmuo dažniausiai vertinamas kaip vaistų pardavėjo, o ne kaip sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo. Indijos vaistininkus būtina skatinti teikti informaciją apie vaistinius preparatus ir jų vartojimą, vaistininkas turi išsiaiškinti esamus paciento ligos simptomus ir padėti atpažinti ligą, esant rimtesniam susirgimui laiku nukreipti ligonvaistininkas turi išsiaiškinti esamus paciento ligos simptomus ir padėti atpažinti ligą, esant rimtesniam susirgimui laiku nukreipti ligonį pas gydytoją, taip bus išvengta rimtų savigydos sukeltų sveikatos sutrikimų.[29]
Daugelyje šalių receptiniai ir nereceptiniai vaistiniai preparatai yra legaliai įsigyjami vaistinėse, farmacijos specialistai yra tas specialistas, kuris suteikia pačią svarbiausią informaciją, kurio galima klausti ir sulaukti atsakymo. Todėl labai svarbu, kad suteikta konsultacija būtų kokybiška ir profesionali.[15] Pacientų lūkesčius labiau tenkintų glaudesnis vaistininko ir gydytojo
bendradarbiavimas, problemų sprendimas ir vertinimas. Lūkesčių analizė atskleidė pageidavimą, kad gydytojas ir vaistininkas kartu siektų efektyvaus ir racionalaus gydymo. [25]
1.6 Piktnaudžiavimas nereceptiniais vaistais skirtingose šalyse
Sveikatos mokslininkai yra apleidę didžiąja dalį netinkamo nereceptinių vaistų naudojimo problemą. Turima nedidelė informacija apie pasaulyje paplitusį netinkamą vaistų vartojimą ir pasėkmes. Sąvoką piktnaudžiavimas nereceptiniais ir receptiniais vaistais apima vaisto naudojimas ligos simptomams gydyti, kuri nėra paminėta vaisto charakteristikoje, vartoti vaistą didesnėmis dozėmis, nei rekomenduojama, ar vartoti ilgesnį laikotarpį nei rekomenduojama. Taip pat
piktnaudžiavimas vaistiniu preparatu gali būti siejamas su vartojamomis didesnėmis vaisto dozėmis nei rekomenduojama, tam, kad būtų pasiektas svaiginantis efektas, šis piktnaudžiavimas pastebimas su receptiniais vaistais, benzodiazepinais. [20]
Nereceptinių vaistų pardavimas vaistinėje gali padėti savarankiškai valdyti simptomus. Lessenger ir Feinbergas (2008) pažymėjo, kad yra santykis tarp nereceptinių vaistų, kuriais galima piktnaudžiauti ir literatūros trūkumo. Patebėta, kad skirtingose šalyse yra piktnaudžiaujama skirtingais vaistiniais preparatais, tai galima susieti su skirtingų vaistų prieinamumu skirtingose pasaulio šalyse. Kaip pavyzdys, Jungtinėse Amerikos valstijose pastebėtas piktnaudžiavimas dextrometorfanu,
ypatingai paauglių tarpe. Žemiau pateiktoje lentelėje galime pamatyti kokiais nereceptiniais vaistiniais preparatais yra piktnaudžiaujama skirtingose pasaulio šalyse.
1 lentelė. Vaistiniai preparatai/ terapinės grupės susiję su nereceptinių vaistų piktnaudžiavimu.
Vaistai/ terapinė grupė Šalys
Kodeinas ar kitų opiatų turintys
vaistai(analgetikai, vaistai nuo kosulio)
Australija, Prancūzija, Jordanija, Indija, Vengrija, Palestina, Jungtinė Karalystė, Pietų Afrikos Respublika.
Ne opiatai, vaistai nuo kosulio (pvz.dextrometorfanas)
Prancūzija, Vengrija, JAV.
Antihistamininiai vaistai (difenhidraminas) Prancūzija, Vengrija, Jordanija, Jungtinė Karalystė, JAV.
Dekongestantai (pvz. pseudoefedrinas) Prancūzija, Jordanija, Jungtinė Karalystė, JAV.
Laisvinamieji Prancūzija, Vengrija, Jungtinė Karalystė
Nikotino pakaitinė terapija JAV
Jungtinėje Karalystėje buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo ištirti farmacijos specialistų nuomonę apie gyventojų piktnaudžiavimą nereceptiniais vaistais. Tyrime dalyvavo daugiau kaip 4000 farmacijos specialistų. Tyrimo duomenimis buvo nustatyta, jog 69% farmacijos specialistų yra
pastebėję nereceptinių vaistų netinkamo naudojimo ar vaistų piktnaudžavimo atvejų jų praktikoje. Dar vienas tyrimas Velse nustatė, kad 66% respondentų tiki, jog jų rajone yra nereceptinių vaistų
piktnaudžavimo ar netinkamo vartojimo problema. [8]
Nustatyta, kad piktnaudžiavimo receptiniais ir nereceptiniais vaistais atvejų kasmet vis daugėja. Tam įtakos galėjo turėti ir tai, jog tam tikriems receptiniams vaistams, kuriems įsigyti anksčiau buvo reikalingas gydytojo receptas dabar tapo nereceptiniais, arba receptas tapo vaistinėje nebesaugomas. Šis pokytis buvo motyvuotas tuo, kad pacientams būtų patogiau įsigyti vaistinį preparatą, esant nesunkių negalavimų valdyme. [4]. Visuomenės vaistinėje atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad gyventojai savigydą laiko įprastu reiškiniu, kuris dažnai nutinka jų praktikoje, dėl informacijos trūkumo, taip pat nustatyta, kad viena iš dažniausių nereceptinių vaistų grupių,
naudojamų savigydai yra NVNU. [3] Vyresnio amžiaus žmonių grupėje nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) yra dažniausia vartojama skausmą malšinanti vaistų grupė, NVNU kaip ir kitų vaistų vartojimas vyresniame amžiuje turi specifinių ypatumų, susijusių su natūraliais fiziologiniais organizmo pokyčiais, atsirandančiais senėjimo proceso, taip pat skrandžio gleivinė taip pat būna pažeista dėl didesnio suvartojamų vaistų kiekio, todėl vaistininkas turėdamas pakankamai kompetencijos gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę. [23]
Savigyda nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo yra labai paplitęs reiškinys, galintis nelemti neracionalų NVNU vartojimą, taip pat sukelti grėsmę pacientų saugumui. Gydytojai ir vaistininkai turėtu skirti daugiau laiko konsultuojant pacientus apie racionalų NVNU vartojimą, skirdami ar išduodami šiuos grupės nereceptinius vaistinius preparatus. [22]
1.7 Vaistininko vaidmuo savigydos proceso valdyme
Vienas iš svarbiausių gyvenimo kokybės rodiklių yra sveikata. PSO sveikatą apibrėžia kaip visiškos fizinės, protinės ir socialinės gerovės būseną. [30]
Iš lotynų kalbos išvertus žodį racionalis, reiškia – „protingas, apgalvotas“. Racionalaus vaistinių preparatų vartojimo problema buvo iškelta PSO(Pasaulinė sveikatos organizacija)
konferencijoje 1985 metais. Konferencijos metu buvo aptartas ir patvirtintas racionalaus nereceptinių vaistų vartojimo apibrėžimas. Autorių nuomone, nereceptinių vaistinių preparatų vartojimas labai priklauso nuo farmacijos specialisto, atliekant farmacinę paslaugą, konsultuojant ir išduodant nereceptinius preparatus.[10]
Savigyda nereceptiniais vaistiniais preparatais vis didėja, dėl vaistų prieinamumo
gyventojams. Savigydą nereceptiniais vaistiniais preparatais gali sukontroliuoti vaistininkas, prieš išduodant vaistinį preparatą suteikdamas farmacinę paslaugą. Vaistininkas gali sumažinti savigydos nereceptiniais vaistais pavojų, užduodamas klausimus, tinkamus ligos simptomams išsiaiškintyi ir nurodydamas nereceptinio vaisto vartojimo būdą, dažnumą, galimas sąveikas.[26]
Honkonge buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti visuomenės požiūrį ir žinias apie savigydą ir vaistininko vaidmenį savigydos procese, išlaidas nereceptiniams vaistiniams
preparatams. Tyrime dalyvavo 1104 respondentai. Tyrimo rezultatai parodė, kad 63,1% respondentų turėjo pakankamai žinių apie nereceptinių vaistų vartojimą. Respondentai neturintys išsilavinimo arba turintys vidurinį išsilavinimą, kurių amžiaus grupė buvo nuo 60 metų, parodė labai menkas žinias apie savigydą. Tyrimas atskleidė, kad žmonės sergantys lėtinėmis ligomis, buvo linkę išleisti didesnę pinigų sumą nereceptiniams vaistams, nei tie, kurie lėtinėmis ligomis nesirgo. 94,4% respondentų manė, jog pacientai sergantys lėtinėmis ligomis turėtų patys savarankiškai gydyti savo ligas. 68% sutiko, kad jiems būtų suteikta vaistininko konsultacija prieš pradedant vartoti ir gydyti ligą nereceptiniais vaistais. 45% respondentų manė, kad vaistininkai turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį savigydos priežiūroje. [11]
Reklama, skirta tiesioginiam vartotojui labai dažnai skatina vartoti, įsigyti. Atlikti tyrimai parodė, kad labai dažnai reklama gali suklaidinti vartotoją. Gydytojai pastebėjo, kad nereceptinių vaistų reklama gali paskatinti nereceptinių vaistų vartojimą. [7]
Kad ir kaip bebūtų gaila šiais laikais, vaistininkas yra priverstas skatinti ne tik maisto papildų, vitaminų ar kitų vaistinės prekių pardavimus, bet ir nereceptinių vaistų. Vaistininkai yra skatinami būti lojaliais savo tinklui, jiems yra skiriami priedai, premijos. [14]
Kadangi vis didėja pacientų poreikiai, vaistininko vaidmuo tampa vis svarbesnis ir
įtemptesnis, nes atėjęs į vaistinę gyventojas tikisi ne tik įsigyti reikiamą nereceptinį vaistinį preparatą, bet ir gauti visą reikiamą informaciją apie nereceptinio vaisto vartojimą, simptomų kontrolę.[21]
2. TYRIMO METODIKA
2.1 Tyrimo tikslas
Ištirti ir įvertinti komunikacijos kanalų daromą poveikį nereceptinių vaistų pasirinkimui ir įsigijimui Joniškio miesto gyventojams, gautus tyrimo rezultatus palyginti su Kauno miesto gyventojų atsakymais.
2.2 Tyrimo objektas
Siekiant įvertinti komunikacijos kanalų daromą poveikį nereceptinių vaistų pasirinkimui ir įsigijimui Joniškio miesto gyventojams, buvo atliktas gyventojų kiekybinis tyrimas, kurio objektas – atsitiktiniai Joniškio miesto gyventojai.
2.3 Tyrimo organizavimas
Magistro baigiamasis darbas buvo atliekamas 2016 m. – 2017 m., kad nebūtų pažeistos tyrime dalyvavusių asmenų teisės, 2016.10.17 buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universitete veikiančio Bioetikos centro leidimas Nr.BEC-FF-03. Kiekybinis tyrimas buvo atliekamas nuo 2016.10.17 iki 2016.11.17 Joniškio mieste. Tyrimas buvo atliekamas 4 etapais:
1 etapas – mokslinės literatūros paieška ir analizė.
2 etapas – kiekybinio tyrimo anketos sudarymas, anketa sudaryta pagal analizuojamą mokslinę literatūrą, pagal išsikeltus tyrimo tikslus ir uždavinius.
3 etapas – kiekybinis tyrimas, kuriame apklausti 192 Joniškio miesto gyventojai, anketas pildė
Joniškio miesto „Sidarbės“ laikraščio redakcijos lankytojai, Pagyvenusių žmonių asociacijos Joniškio miesto skyriaus nariai, Neįgaliųjų draugijos nariai, Trečio amžiaus universiteto, sveikatos fakulteto klausytojai, Saulės pagrindinės mokyklos personalas, Joniškio miesto savivaldybės administracijos personalas, Joniškio visuomenės sveikatos biuro lankytojai, Joniškio miesto Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos lankytojai, VšĮ Joniškio ligoninės personalas. Duomenų kodavimas į kompiuterinę laikmeną.
4 etapas – duomenų analizė, naudojant SPSS 21.0 programos paketu, rezultatų aptarimas, bei išvadų ir rekomendacijų pateikimas.
2.4 Tiriamųjų atranka (populiacija, imtis)
Kiekybinis tyrimas buvo atliktas 2016.10.17 - 2016.11.17. Tyrimo populiaciją sudaro Joniškio miesto gyventojai. Joniškio miesto „Sidarbės“ laikraščio redakcijos lankytojai, Pagyvenusių žmonių asociacijos Joniškio miesto skyriaus nariai, Neįgaliųjų draugijos nariai, Trečio amžiaus universiteto, sveikatos fakulteto klausytojai, Saulės pagrindinės mokyklos personalas, Joniškio miesto savivaldybės administracijos personalas, Joniškio visuomenės sveikatos biuro lankytojai, Joniškio miesto Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos lankytojai, VšĮ Joniškio ligoninės personalas. Duomenų kodavimas į kompiuterinę laikmeną. Imties dydis buvo skaičiuojamas pagal imties dydžio skaičiuoklę. Buvo nustatyta, kad imties dydis n=192, todėl siekiant užtikrinti tyrimo rezultatų reprezentatyvumą reikia apklausti ne mažiau nei 192 Joniškio miesto gyventojus.
2.5 Tyrimo metodai
Teoriniai. Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti ir aprašyti moksliniai straipsniai, bei tyrimai.
Empirinis. Anketinė apklausa. Anketos struktūra:
1) Įvadinė dalis. Pateikiama anketos pildymo instrukcija. 2) Klausimai apie nereceptinių vaistų pirkimo įpročius. 3) Vertybiniai teiginiai, kurie pateikti kartu su Likerto skale. 4) Klausimai apie respondento sociodemografinius duomenis.
Anketa pasirinkta anoniminė, siekiant didesnio respondentų atvirumo. Taikant anketavimą, kaip sociologinės informacijos rinkimo būdą, respondentai raštu atsakinėjo į pateiktus anketos klausimus. Anketą apklausiamasis užpildė pagal nurodytus reikalavimus.
2.6 Duomenų analizės metodai
Apklausos duomenys buvo apdorojami naudojant SPSS 17.0 programinį paketą. Nominalinių požymių tarpusavio priklausomumui tikrinti buvo naudotas chi kvadrato (χ2) kriterijus. Anketoje naudojamų klausimynų vidinio suderinamumo patikrinimas buvo atliekamas apskaičiuojam Cronbach
Alfa kriterijų. Klausimynas bus laikomas tinkamai sudarytu, jeigu jo Cronbach Alfa reikšmė bus
didesnė už 0,7.
Duomenys apskaičiuoti naudojantis SPSS (Statistical Package for Social Sciences) programinę įrangą, kuri yra patogi apdorojant surinktą informaciją, pritaikyta darbui su duomenimis, jų analizei, ryšių nustatymui. Apklausos metu gauti duomenys apdoroti SPSS 17 versijos paketu ir Microsoft Office Excel 2007 programa. Duomenų analizės pateikimas: Naudotas surinktų duomenų vaizdavimo būdas – diagramos, lentelės. Likerto skale išreikštiems duomenims apskaičiuojami vidurkiai (M) ir standartiniai nuokrypiai (SD), taip pat kartu pateikiamas ir respondentų skaičius (N), o rangine ar nominaline skale išreikštiems kriterijams – dažniai (proc.). Siekiant palyginti, kaip gauti rezultatai skiriasi skirtingose respondentų socialinėse–demografinėse grupėse, buvo naudojami šie statistiniai kriterijai:
a) Mann-Whitney kriterijus (angl. Mann-Whitney test) – naudojamas dviejų populiacijų skirtumams aptikti, kai lyginamas kintamasis yra ranginis arba santykių / intervalinis, kai netenkinamos parametrinio kriterijaus naudojimo sąlygos (šis kriterijus yra nepriklausomų imčių t-kriterijaus analogas). Šio t-kriterijaus prielaida – reikšmių skirstinys abejose populiacijose yra vienodas, tačiau vienoje populiacijoje skirstinys galbūt pasislinkęs kitos populiacijos skirstinio atžvilgiu, imtyse lyginamas kintamasis turi būti ne žemesnio matavimo lygio kaip ranginis, taip pat reikia, kad nebūtų daug jungtinių rangų, t.y. kad ranginis kintamasis turėtų pakankamai daug skirtingų reikšmių (dažniausiai užtenka septynių skirtingų reikšmių).
b) Kruskal-Wallis H (angl. Kruskal-Wallis) – tai neparametrinis vieno faktoriaus dispersinės analizės atitikmuo. Remiantis šiuo kriterijumi, galima palyginti santykių/intervalinį ir ranginį kintamąjį trijose ir daugiau nepriklausomų imčių.
c) Pearsono suderinamumo χ2 kriterijus („chi-kvadratas“) (kai rezultatai išreikšti nominaline ir rangine skale).
Hipotezėms apie kintamųjų skirstinių normalumą patikrinti naudojame Kolmogorovo–Smirnovo kriterijus (angl. Kolmogorov–Smirnov test), kuris yra tinkamas naudoti didelėms imtis (kai n>60).
Visais atvejais statistiškai reikšmingu laikysime skirtumą, kurio patikimumas bus didesnis nei 95 proc., t.y. kai p<0,05.
2.7 Joniškio miesto gyventojų socialinės ir demografinės charakteristikos
Siekdami tyrimo rezultatus palyginti skirtingose respondentų socialinėse demografinėse grupėse, tiriamų respondentų grupes, į kurias pateko mažas (iki 10) skaičius asmenų, turime sujungti su kitomis. Tai buvo atlikta šia tvarka:
1) Asmenys, turintys „Kitą“ išsilavinimą, lyginant rezultatus išsilavinimo grupėse nebus įtraukiami;
2) Moksleivius, studentus, darbininkus, bedarbius ir kitus asmenis sujungiame į vieną „Darbingo amžiaus“ asmenų grupę, kai tuo tarpu kitą grupę sudarys senjorai;
3) Asmenis, turinčius iki 18 m., 18-25 m. ir 26-35 m. sujungiame į vieną grupę, kadangi vyresnių nei 86 m. asmenų apklausoje nebuvo, šią grupę iš viso eliminuojame.
4) Asmenis, kurių pajamos 600-900 Eur, 900-1200 Eur ir daugiau nei 1200 Eur per mėnesį, sujungiame į vieną grupę. (Žr. 2 priedą)
Lytis
1 pav. Vaistinės pacientų pasiskirstymas pagal lytį
Pagal lytį daugiau nei pusė respondentų buvo moterys (74 proc.), pagal amžių dominavo 46-55 m. (27 proc.) ir 56-65 m. (21 proc.) asmenys.
26.0%
74.0%
Išsilavinimas
2pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kiek daugiau nei trečdalis respondentų turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tuo tarpu pagal socialinę padėtį dominavo darbuotojai (70 proc.), pagal amžių dominavo 46-55 m. (27 proc.) ir 56-65 m. (21 proc.) asmenys.
Respondentų pasiskirstymo pagal amžių, socialinę padėtį ir pajamas pateikiama lentelė žemiau. Matome, kad pagal mėnesio pajamas daugumos respondentų (47 proc.) pajamos svyravo nuo 350 iki 600 Eur, pagal amžių dominavo 46-55 m. (27 proc.) ir 56-65 m. (21 proc.) asmenys, p pagal. socialinę padėtį – darbuotojai (70 proc.).
14.1% 24.5% 22.9% 33.9% 4.7% Vidurinis Profesinis Aukštasis neuniversitetinis Aukštasis universitetinis Kitas
1 lentelė. Respondentų socialinės–demografinės charakteristikos
N Proc.
Socialinė padėtis Moksleiviai 0 0,0%
Studentai 3 1,6% Darbuotojai 135 70,3% Bedarbiai 9 4,7% Pensininkai 43 22,4% Kiti 2 1,0% Amžius Iki 18 m. 0 0,0% 18-25 m. 6 3,1% 26-35 m. 23 12,0% 36-45 m. 33 17,2% 46-55 m. 51 26,6% 56-65 m. 40 20,8% 66-75 m. 26 13,5% 76-85 m. 13 6,8% 86 m. ir vyresni 0 0,0%
Mėnesio pajamos Iki 350 Eur 74 38,5%
350-600 Eur 91 47,4%
600-900 Eur 18 9,4%
900-1200 Eur 6 3,1%
3. REZULTATAI
Tyrime dalyvavusių gyventojų buvo prašoma nurodyti, kaip dažnai jie lankosi vaistinėse. Tyrimo rezultatai rodo, kad daugiausiai gyventojų (31 proc.) vaistinėse lankosi bent kartą per mėnesį ar rečiau nei kartą per mėnesį (29 proc.), tuo tarpu kelis kartus per mėnesį lankosi tik 20 proc., o kartą per savaitę – 14 proc. gyventojų. Be to, matome, kad 2 proc. gyventojų vaistinėse lankosi net kasdien.
3pav. Lankymosi vaistinėje dažnumas
Šiuos rezultatus galima palyginti su Vytauto Kuršelio magistro baigiamojo darbo "Marketingo elementų įtakos vertinimas pacientų apsisprendimui įsigyjant vaistus" rezultatais, pateiktus Kauno miesto gyventojų lankymosi vaistinėse dažnumo duomenimis. Nustatyta, kad kartą per mėnesį vaistinėse dažniau lankosi Kauno miesto gyventojai (atitinkamai 57 proc. ir 31 proc.), tuo tarpu dažniau nei kartą per mėnesį vaistinėse lankosi Joniškio miesto gyventojai (atitinkamai 35 proc. ir 16 proc.).
Iš rezultatų galime spręsti, kad mažesnio miesto gyventojai dažniau lankosi vaistinėse. Tam įtakos gali turėti didmiesčių gyventojų per didelis užimtumas ar laiko trūkumas. Negalima teigti, kad mažesnio miesto gyventojai dažniau serga ir dėl to dažniau lankosi vaistinėse, galbūt jie labiau rūpinasi ar gali skirti daugiau laiko sveikatinimui ir sveikatos gerinimui.
Žemiau esančioje lentelėje pateikiami lankymosi vaistinėje dažnumo duomenys skirtingų socialinių demografinių charakteristikų respondentų grupėse. Nustatyta, kad daugeliu atveju egzistuoja
statistiškai reikšmingi skirtumai – matyti, kad bent kartą per savaitę statistiškai reikšmingai dažniau lankosi asmeny, turintys vidurinį išsilavinimą, bent kartą per mėnesį dažniau lankosi asmenys, turintys profesinį ir aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, o rečiau nei kartą per mėnesį dažniau lankosi aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys asmenys (χ2=40,424, df=15, p<0,05).
Skirtingos lyties grupėse lankymasis vaistinėje statistiškai reikšmingai skyrėsi. Nustatyta, kad vyrai statistiškai reikšmingai dažniau nei moterys lankosi bent kartą per savaitę ir kelis kartus per mėnesį, tuo tarpu moterys – kartą per mėnesį ir rečiau (χ2=19,532, df=5, p<0,05).
Analizuojant skirtingo amžiaus respondentų pasiskirstymą nustatyta, kad jaunesni asmenys (iki 55 m.) statistiškai reikšmingai dažniau nei vyresni vaistinėse lankosi tik rečiau nei kartą per mėnesį, tuo tarpu vyresni nei 56 m. – bent kartą per mėnesį (χ2=48,933, df=25, p<0,05).
Įvertinus lankymosi vaistinėje dažnumo pasiskirstymą skirtingų pajamų grupėse nustatyta, kad rečiausiai vaistinėse lankosi daugiau nei 350 Eur per mėnesį gaunantys asmenys, dažniausiai – iki 350 Eur gaunantys asmenys (χ2=20,820, df=10, p<0,05). (Žr. 3 priedą)
Tai gali reikšti, kad asmenys gaunantys žemesnes pajamas, iš žemesnio socialinio sluoksnio dažniau serga dėl netinkamų gyvenimo sąlygų ir yra priversti dažniau lankytis vaistinėse. Taip pat apibendrinant galima teigti, kad dažniausi vaistinės lankytojai yra vyrai, taip pat vyresnio amžiaus asmenys, bei mažesnes pajamas gaunantys žmonės.
Tyrime dalyvavusių respondentų buvo prašoma įvertinti, kaip dažnai jiems tenka įsigyti nereikalingų nereceptinių vaistų. Pagal tyrimo rezultatus vertinimų vidurkiai svyravo apie 2-2,5 balus, tai rodo, kad Joniškio miesto gyventojai linkę įsigyti daugiau nereceptinių vaistų, nei buvo reikalinga ligos gydymui tik kartais.
4 pav. Didesnio nei buvo reikalinga nereceptinių vaistų įsigijimo dėl paskelbtų akcijų ar pritaikytų lojalumo nuolaidų vertinimų vidurkiai
Galime matyti, kad abiejų skalių atvejais Z kriterijai buvo reikšmingi (nes p<0,05). Tai rodo, kad duomenys pasiskirsto ne pagal normalųjį skirstinį, todėl vidurkių palyginimui turime naudoti neparametrinius kriterijus.
2 lentelė. Didesnio nei buvo reikalinga vaistų pirkimo vertinimų charakteristikos
Teiginys N M SD Z p
Daugiau nereceptinių vaistų nei buvo reikalinga ligos
gydymui tik dėl vaistams paskelbtų akcijų pirkimas 192 2,22 1,16 2,755 0,000 Daugiau nereceptinių vaistų nei buvo reikalinga ligos
gydymui tik dėl vaistams pritaikytų lojalumo nuolaidų pirkimas
192 2,21 1,17 2,855 0,000
4 priede pateikta lentelė rodo, kaip nereikalingų nereceptinių vaistų įsigijimo vertinimai skiriasi skirtingose respondentų grupėse. Nustatyta, kad žemesnį išsilavinimą (vidurinį, profesinį) turintys asmenys statistiškai reikšmingai dažniau daugiau nereceptinių vaistų įsigyja dėl nereceptiniams vaistams paskelbtų akcijų (χ2=14,809, df=3, p<0,05) ir dėl pritaikytų lojalumo nuolaidų
(χ2=17,387, df=3, p<0,05). Taip pat dėl nuolaidų ir akcijų daugiau nereceptinių vaistų dažniau linkę
pajamas gaunantys asmenys, nei 350-600 Eur gaunantys asmenys ((χ2=11,496, df=2, p<0,05), (χ2=9,573,
df=2, p<0,05)). Taip pat nustatyta, kad dėl vaistams paskelbtų akcijų statistiškai reikšmingai dažniau daugiau vaistų įsigyja vyresni nei 56 m. asmenys, nei jaunesni nei 55 metų asmenys (χ2=14,120, df=5,
p<0,05). (Žr. 4 priedą)
Galime daryti išvadas, kad žemesnį išsilavinimą turintys asmenys gauna mažesnes pajamas, todėl jiems yra aktualesnės akcijos, bei taikomos lojalumo nuolaidos.
Tyrimo rezultatai rodo, respondentų pasiskirstymą pagal nuomonę, ar nereceptinių vaistų reklamos skatina įsigyti daugiau vaistų. Nustatyta, kad beveik pusei (47 proc.) respondentų reklama įtakos nedaro, o 36 proc. įtaką daro tik kartais. Ir tik 17 proc. teigė, kad reklama įsigyti daugiau nereceptinių vaistų skatina visada ar dažnai.
5 pav. Pasiskirstymas pagal nereceptinių vaistų reklamų skatinimą įsigyti daugiau vaistų
Tyrimo rezultatai rodo, reklama įsigyti daugiau nereceptinių vaistų statistiškai reikšmingai dažniau skatina žemesnio (vidurinio ir profesinio) išsilavinimo asmenis (χ2=27,945, df=9, p<0,05), taip
pat vyrus, nei moteris (χ2=16,342, df=35, p<0,05), jaunesnius (iki 45 m.) (χ2=25,344, df=15, p<0,05), ir
asmenis, kurių pajamos žemiausios (iki 350 Eur), nei didesnes nei 350 Eur pajamas gaunančius asmenis (χ2=16,543, df=6, p<0,05). (Žr. 5 priedą)
Pagal rezultatus matome, kad reklama daugiau ar mažiau skatina įsigyti daugiau nereceptinių vaistų, o tai reiškia, kad didėja suvartojamų nereceptinių vaistų kiekis, taip pat galimos vaistų tarpusavio sąveikos, bei kyla neracionalaus nereceptinių vaistų vartojimo pavojus.
Vienas iš mokslinio darbo uždavinių buvo įvertinti reklamos priemones, kurios skatina įsigyti daugiau nereceptinių vaistu. Tyrime dalyvavusių respondentų buvo atsakymai buvo vertinti penkiabalėje Likerto skalėje nuo „Labai dažnai“ iki „Niekada“. Pagal gautus tyrimo rezultatus matome, kad labiausiai respondentus įsigyti daugiau nereceptinių vaistų skatina TV, reklama spaudoje, radijuje ir dalijamose skrajutėse, mažiausiai – reklama, platinama el. paštu ir SMS žinutėmis.
6 pav. Reklamos priemonių, skatinančių pirkti daugiau nereceptinių vaistų, vertinimų vidurkiai
Analizuojant respondentų požiūrį į reklamos priemones, skatinančias pirkti daugiau nereceptinių vaistų, buvo atlikta pagrindinių komponenčių faktorinė analizė. Duomenys buvo įvertinti Kaiser-Meyer-Olkino (KMO) matu, kuris yra empirinių koreliacijos koeficientų reikšmių ir dalinių koreliacijos koeficientų reikšmių palyginamasis indeksas. Šių klausimų grupės KMO yra 0,756. Taip pat pasirinktiems požymiams apskaičiuoti buvo taikytas Bartlett sferiškumo kriterijus (χ2=322,213;
Kiekvienas įtrauktas kintamasis turėjo priklausyti vienam iš bruožų, kintamajam taikytas koreliacijos koeficientas buvo didesnis už 0,5. (Žr. 6 priedą)
Pritaikius Varimax sukimo metodą, gauta faktorių ir kintamųjų koreliacijos koeficientų matrica, pagal kurią atlikta faktorių interpretacija (Žr. 7 priedą).
Šie faktoriai rodo tam tikras respondentų grupes. Pirmoji (I-asis faktorius) – vaistų pirkėjai, kuriuos įsigyti daugiau nereceptinių vaistų skatina vaistų reklama radijuje, spaudoje, TV ir vaistinėse dalijamose skrajutėse. Tuo tarpu antroji grupė (II-asis faktorius) – vaistų pirkėjai, kuriems įtaką įsigyti daugiau nereceptinių vaistų daro vaistų reklama, platinama el. paštu, lauko reklamos stenduose ir atsiunčiama SMS žinutėmis.
Vertinant respondentų pozicijas dėl reklamos priemonių, kurios daro įtaką jų apsisprendimui įsigyti daugiau nereceptinių vaistų, dimensijų sąsajas su socialinėmis demografinėmis charakteristikomis, nustatyti tam tikri skirtumai. Kaip kintamieji pasiskirstė į faktorius, pateikiama 8 priede.
Žemesnio išsilavinimo (vidurinio, profesinio) asmenims kur kas labiau būdingas pirmasis faktorius. Šiems asmenims kur kas didesnę įtaką daro reklama radijuje, spaudoje, TV ir vaistinėse dalijamose skrajutėse. Tuo tarpu aukštesnio išsilavinimo asmenims šių reklamų įtaka siekiant įsigyti daugiau nereceptinių vaistų nebuvo tokia svarbi (χ2=22,177, p=0,000).
Darbingo amžiaus asmenims kur kas labiau būdingas antrasis faktorius. Atlikus Mann-Whitney testą buvo nustatyta, kad darbingo amžiaus asmenims kur kas labiau nei senjorus įsigyti daugiau nereceptinių vaistų skatina šių vaistų reklama, platinama el. paštu, lauko reklamos stenduose ir atsiunčiama SMS žinutėmis (z=-3,078, p=0,002).
Vyrams kur kas labiau nei moterims būdingas I-asis faktorius. Atlikus Buvo nustatyta, kad vyrams kur kas didesnę įtaką daro reklama radijuje, spaudoje, TV ir vaistinėse dalijamose skrajutėse. Tuo tarpu moterims šių reklamų įtaka siekiant įsigyti daugiau nereceptinių vaistų nebuvo tokia svarbi (z=-3,939, p=0,000).
Taip pat buvo palygintas pirmasis faktorius su pajamų grupėmis ir nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (χ2=12,353, p=0,002). Buvo nustatyta, kad respondentus, kurių mėnesio pajamos
nesiekia 350 Eur (p=0,007), ir kurių pajamos viršija 600 Eur (p=0,002), labiau yra veikiami reklamos radijuje, spaudoje, TV ir vaistinėse dalijamose skrajutėse, nei respondentai, kurių mėnesio pajamos svyruoja nuo 350 iki 600 Eur (Žr.9 priedą).
Respondentų buvo prašoma atsakyti, ar juos reklama skatina pakeisti nuomonę, kokį nereceptinį vaistą įsigyti. Kaip matome, daugumai asmenų (46 proc.) reklama dažnai įtakoja sprendimą pakeisti nuomonę, o 43 proc. įtaką daro tik kartais. Tuo tarpu retai ar niekada tokia reklama neįtakoja tik dešimtadalio respondentų.
Tyrimas atskleidė, kad respondentus įsigyti daugiau nereceptinių vaistų skatina TV, reklama spaudoje, radijuje ir dalijamose skrajutėse, mažiausiai – reklama, platinama el. paštu ir SMS žinutėmis. Tai rodo, kad pagrindiniai reklamos sklidimo šaltinis, kuriuo dažniausiai domisi respondentai yra televizija, spauda ir radijas.
7 pav. Pasiskirstymas pagal reklamos skatinimą pakeisti nuomonę, kokį nereceptinį vaistą įsigyti
Įvertinus, kokią įtaką nuomonės keitimui, kokį nereceptinį vaistą įsigyti, reklama daro skirtingų demografinių charakteristikų respondentams, nustatyta, kad dažniau įtaką daroma moterims (χ2=14,506, df=4, p<0,05), bei asmenims, kurių mėnesio pajamos sudaro nuo 350 iki 600 Eur, nei
asmenis, kurių pajamos nesiekia 350 Eur ar kurių pajamos viršija 600 Eur (χ2=20,892, df=8, p<0,05). (Žr
10 priedą).
Tyrime dalyvavusių respondentų buvo prašoma įvertinti reklamos priemones, kurios labiausiai skatina pakeisti nuomonę, kokį nereceptinį vaistą įsigyti. Matome, kad respondentus labiausiai skatina pakeisti nuomonę reklama TV, reklama spaudoje ir dalijamose skrajutėse, mažiausiai – reklama, platinama el. paštu ir lauko reklama.
Tie patys reklamos skleidimo šaltiniai, kurie labiausiai skatina respondentus įsigyti daugiau nereceptinių vaistų, atitinkamai labiausiai skatina pakeisti nuomonę, kokį nereceptinį vaistą įsigyti.
8 pav. Reklamos priemonių, skatinančių pakeisti nuomonę, kokį nereceptinį vaistą įsigyti, vertinimų vidurkiai
Analizuojant respondentų požiūrį į reklamos priemones, skatinančias pakeisti nuomonę, kokį nereceptinį vaistą įsigyti, buvo atlikta pagrindinių komponenčių faktorinė analizė. Duomenys buvo į vertinti Kaiser-Meyer-Olkino (KMO) matu, kuris yra empirinių koreliacijos koeficientų reikšmių ir dalinių koreliacijos koeficientų reikšmių palyginamasis indeksas. Šių klausimų grupės KMO yra 0,721. Taip pat pasirinktiems požymiams apskaičiuoti buvo taikytas Bartlett sferiškumo kriterijus (χ2=351,78; lls=21; p<0,001), tai parodo, kad pasirinkti kintamieji faktorinės analizės
metodui yra tinkami. Kiekvienas įtrauktas kintamasis turėjo priklausyti vienam iš bruožų, kintamajam taikytas koreliacijos koeficientas buvo didesnis už 0,5. (Žr. 11 priedą)
Pritaikius Varimax sukimo metodą, gauta faktorių ir kintamųjų koreliacijos koeficientų matrica, pagal kurią atlikta faktorių interpretacija (žr. 12 priedas).
Šių faktorių išskyrimas rodo dvi tam tikras respondentų grupes. Pirmoji (I-asis faktorius) – vaistų pirkėjai, kuriuos pakeisti nuomonę dėl nereceptinio vaisto įsigijimo skatina nereceptinių vaistų reklama radijuje, spaudoje, TV ir vaistinėse dalijamose skrajutėse. Tuo tarpu antroji grupė (II-asis faktorius) – nereceptinių vaistų pirkėjai, kuriuos pakeisti nuomonę dėl nereceptinio vaisto įsigijimo skatina šių nereceptinių vaistų reklama, platinama el. paštu, lauko reklamos stenduose ir atsiunčiama SMS žinutėmis, o jokios kitos reklamos šiems asmenims įtakos pakeisti nuomonę kokį nereceptinį vaistą įsigyti nedaro.
Vertinant respondentų pozicijas dėl reklamos priemonių, kurios daro įtaką jų apsisprendimui pakeisti nuomonę dėl nereceptinių vaistų įsigijimų, dimensijų sąsajas su socialinėmis demografinėmis charakteristikomis, nustatyti tam tikri skirtumai. Kaip kintamieji pasiskirstė į faktorius, pateikiama lentelėje.(Žr. 13 priedą)
Žemesnio išsilavinimo (vidurinio, profesinio ir aukštojo neuniversitetinio) asmenims kur kas labiau būdingas pirmasis faktorius. Nustatyta, kad šiems asmenims įtaką pakeisti nuomonę dėl nereceptinių vaistų įsigijimo daro reklama radijuje, spaudoje, TV ir vaistinėse dalijamose skrajutėse (χ2=22,071, p=0,000). Tuo tarpu aukštojo universitetinio išsilavinimo asmenims kur kas labiau
būdingas antrasis faktorius. Nustatyta, kad šiems asmenims įtaką pakeisti nuomonę dėl nereceptinių vaistų įsigijimo daro reklama, platinama el. paštu, lauko reklamos stenduose ir atsiunčiama SMS žinutėmis (χ2=16,620, p=0,001).
Moterims labiau nei vyrams kur kas labiau būdingas pirmasis faktorius. Nustatyta, kad vyrus pakeisti nuomonę dėl nereceptinių vaistų labiau įtakoja reklama radijuje, spaudoje, TV ir vaistinėse dalijamose skrajutėse (z=-3,401, p=0,001).
Jauniausiems asmenims (iki 35 m.) kur kas labiau būdingas yra antrasis faktorius. Nustatyta, kad šiuos asmenims kur kas labiau nei vyresniu nei 36 m. pakeisti nuomonę dėl nereceptinių vaistų įsigijimo įtakoja reklama, platinama el. paštu, lauko reklamos stenduose ir atsiunčiama SMS žinutėmis (χ2=19,728, p=0,001). Taip pat nustatyta, kad II faktorius iki 35 m. asmenų grupei yra siejami labiau, nei su kitomis amžiaus grupėmis. Tuo tarpu 46-55 m. amžiaus grupės asmenys su II-uoju faktoriumi yra labiau siejama nei iki 35 m. ir 56-75 m. asmenys.(Žr. 14 priedą)
Didesnes nei 600 Eur per mėnesį pajamas gaunantiems asmenims kur kas labiau būdingas pirmasis faktorius. Nustatyta, kad šiuos asmenis pakeisti nuomonę dėl nereceptinių vaistų labiau įtakoja reklama radijuje, spaudoje, TV ir vaistinėse dalijamose skrajutėse (χ2=10,495, p=0,005).Taip
pat nustatyta, kad iki 350 Eur pajamas gaunantys asmenys su I faktoriumi siejami labiau, nei kad 350-600 Eur pajamas gaunantys asmenys (p=0,015), bei daugiau nei 350-600 Eur pajamas gaunantys asmenys yra labiau siejami su I faktoriumi, nei kad 350-600 Eur gaunantys asmenys (p=0,002). (Žr 15 priedą).
Respondentų buvo prašoma atsakyti, ar jie perka nereceptinius vaistus vien tik dėl to, kad jiems buvo paskelta akcija. Nustatyta, kad tokius vaistus kartais perka daugiau nei pusė (56 proc.) respondentų, tačiau trečdalis (31 proc.) to niekada nedaro. Tai rodo, kad didelė dalis respondentų perka nereceptinius vaistus, nors tuo metu jiems jų nereikia. Tai gali turėti įtakos neracionaliam nereceptinių vaistų vartojimui ar kelių vartojamų nereceptinių vaistų tarpusavio sąveikoms.
9 pav. Pasiskirstymas pagal nereceptinių vaistų pirkimą vien tik dėl to, kad jiems buvo paskelbta akcija
Šiuos rezultatus galima palyginti su Vytauto Kuršelio magistro baigiamajame darbe "Marketingo elementų įtakos vertinimas pacientų apsisprendimui įsigyjant vaistus" pateiktais Kauno miesto gyventojų lankymosi vaistinėse dažnumo duomenimis. Nustatyta, kad Kauno miesto gyventojai nereceptinius vaistus buvo linkę pirkti rečiau – tik 5 proc. Kauno gyventojų tokius vaistus perka visada ar dažniausia, kai tuo tarpu Joniškio miesto gyventojų tokių buvo beveik 14 proc.
Galima teigti, kad tarp nereceptinių vaistų pirkimo vien dėl to, kad jiems buvo paskelbta akcija, ir respondentų socialinių demografinių charakteristikų, statistiškai reikšmingo ryšio nebuvo (p>0,05). Tai rodo, kad nereceptinių vaistų pirkimo vien dėl paskelbtų akcijų pirkimas statistiškai skirtingose respondentų grupėse yra panašus. (Žr. 16 priedą)
Respondentų buvo prašoma atsakyti, ar vaistininkas juos skatina įsigyti daugiau nereceptinių vaistų. Nustatyta, kad daugiau nei trečdalį (34 proc.) respondentų vaistininkas skatina visada ar dažnai, tačiau beveik pusė respondentų (46 proc.) nurodė, kad vaistininkas tą daro tik kartais, o 20 proc. nurodė, kad vaistininkas to niekada nedaro.
10 pav. Respondentų nuomonės pasiskirstymas ar vaistininkas skatina įsigyti daugiau nereceptinių vaistų
Įvertinus respondentų atsakymus apie tai, ar vaistininkas juos skatina įsigyti daugiau nereceptinių vaistų, nustatyta, kad dažniau tokių vaistų įsigyti yra skatinami vyrai, nei moterys (χ2=12,829, df=3, p<0,05), bei jauniausi (iki 35 m.) ir vyriausi (virš 66 m.) asmenys, nei36-65 m.
asmenys (χ2=27,373, df=15, p<0,05). (Žr. 17 priedą)
Respondentų buvo prašoma nurodyti, ar vaistininkas daro įtaką nereceptinių vaistų gamintojo pasirinkimui. Nustatyta, kad tokia įtaka visada ar dažnai daroma 24 proc. respondentų, o likusiems – tik kartais ar niekada. Taip pat pastebėta, kad tik 20 proc. respondentų mano, kad vaistininkas nerekomenduoja jiems įsigyti daugiau nereceptinių vaistų, tai reiškia, kad didžiajai daliai respondentų vaistininkai yra siūlę įsigyti daugiau nereceptinių vaistų. Tai įrodo, kad vaistininkai yra skatinami elgtis neprofesionaliai, siūlyti pacientams vartoti daugiau nereceptinių vaistų tik tam kad būtų įvykdyti vaistinių planai ar surinktas paciento krepšelis už didesnę sumą. Tai turėtų kontroliuoti atitinkamos institucijos.
