Visuomenės sveikatos fakultetas Profilaktinės medicinos katedra
Birutė Stalioraitienė
MARIJAMPOLĖS APSKRITIES PRADINIŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ FIZINĖ RAIDA IR JOS RYŠIŲ SU MITYBOS
BEI FIZINIO AKTYVUMO ĮPROČIAIS VERTINIMAS
Magistro diplominis darbas Visuomenės sveikata ir mityba
Mokslinė vadovė Prof. dr. J. Petkevičienė 2010 m. geguţės mėn. 30 d.
KMU, 2010
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)
MARIJAMPOLĖS APSKRITIES PRADINIŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ FIZINĖS RAIDOS IR JOS RYŠIŲ SU MITYBOS BEI FIZINIO AKTYVUMO ĮPROČIAIS
VERTINIMAS.
Birutė Stalioraitienė
Mokslinė vadovė prof. dr. Janina Petkevičienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2010 94 p.
Darbo tikslas: įvertinti Marijampolės apskrities pradinių klasių moksleivių fizinę raidą ir jos ryšius su mitybos bei fizinio aktyvumo įpročiais.
Darbo uţdaviniai: Įvertinti Marijampolės apskrities pirmos klasės moksleivių fizinę raidą 2008 metais ir nustatyti jų antropometrinių matavimų pokyčius 2010 metais; įvertinti pirmokų fizinės raidos ryšius su socialiniais veiksniais; nustatyti fizinės raidos ryšius su moksleivių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiais.
Tyrimo metodika. Šis tyrimas yra PSO koordinuojamo tyrimo „Lietuvos vaikų augimo stebėsena― dalis. 2008 m buvo atsitiktinai atrinkta 11 Marijampolės apskrities mokyklų, kuriose išmatuotas pirmų klasių moksleivių (n=294) ūgis, svoris ir liemens apimtis. Pirmokų tėvams išdalinta anketa, kurią uţpildė 254 tėvai. 2010 m. tie patys moksleiviai išmatuoti antrą kartą (n=222). Darbe naudoti tyrimo metodai: vaikų antropometriniai matavimai, naudojant standartizuotus matavimo prietaisus; anketinė tėvų apklausa apie socialinę šeimos padėtį, vaikų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius. Vaikų fizinė raida vertinta pagal tarptautinius Cole ir bendraautorių kriterijus. Taikant statistinius metodus, lyginti poţymių skirstiniai ir vidurkiai.
Rezultatai. Pirmaklasių vidutinis KMI buvo 16,6 (SN=2,6) kg/m2. Antsvoris ir nutukimas nustatytas 14,8 proc. vaikų; normalus svoris - 74,7 proc. ir 10,5 proc. vaikų buvo liesi. 2008 m. skirtumo tarp mergaičių ir berniukų fizinės raidos nenustatyta. 2010 m. turinčių antsvorį ir nutukusių berniukų buvo daugiau nei mergaičių, atitinkamai 24,3 proc. ir 9,6 proc.
(p<0,01). Nuo tėvų išsilavinimo, šeimos pajamų vaikų fizinė raida nepriklausė, tačiau tarp vaikų, gyvenančių būstuose be patogumų beveik trečdalis vaikų buvo liesi (30,8 proc.).
Antsvorį turintys vaikai pasiţymėjo geresniu apetitu, palyginus su normalų ir maţa svorį turinčiais vaikais. Jie daţniau valgė picas, bulvytės „fri―, mėsainius nei normalaus svorio vaikai. Mergaitės daţniau nei berniukai eina pėsčiomis į mokyklą, tačiau berniukai ilgiau ţaidţia lauke savaitgaliais
Išvados: Antsvoris ir nutukimas nustatytas kas septintam pirmaklasiui. Turinčių antsvorį berniukų su amţiumi didėja. Antsvorį turintys vaikai pasiţymi geresniu apetitu daţniau valgo nerekomenduojamų produktų, yra maţiau aktyvūs fiziškai.
Raktaţodţiai. Moksleiviai, fizinė raida, mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas.
SUMMARRY
Public health (Public health and nutrition)
MONITORING OF GROWTH OF PRIMARY SCHOOL CHILDREN IN
MARIJAMPOLĖ COUNTY AND EVALUATION OF ASSOCIATIONS BETWEEN GROWTH, NUTRITION AND PHYSICAL ACTIVITY HABITS.
Birutė Stalioraitienė
Academic supervisor Prof. Janina Petkevičienė
Kaunas University of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine Kaunas; 2010. 94 pages.
Objectives: to evaluate Marijampolė county first-formers‘ physical development in 2008 and to identify their anthropometric measurement changes in 2010; to assess physical development relationships to social factors; to find out physical development relationships with pupils‘ eating and physical activity habits.
Methods: This research is a part of WHO (World Health Organization) project coordinating the observation of children growth - European Childhood Obesity Surveillance Initiative
In 2008 eleven schools were randomly selected in Marijampolė county where height weight and waist circumference of first-formers‘ were measured (n=294). The questionnaire were sent to the first-formers‘ parents, 254 of them responded. In 2010 the same schoolchildren were measured for the second time (n=222). Methods used in the research include anthropometric measurement of children using standardized measuring devices, anonymous parents‘ questionnaire about the social characteristic of the family, children eating and physical activity habits. Physical development of children was rated in accordance with international criteria of Cole and co-authors. Distributions and means of analyzed variables were compared using statistical methods.
Results: The mean BMI (body mass index) of first-formers‘ was 16,6 (SD = 2.6) kg/
m2. The proportion of overweight and obese children was 14.8%. Majority of schoolchildren (74.7%) had normal weight and 10,5% were lean. In 2008 the difference of physical development between boys‘ and girls was not established. In 2010, 24.3% of schoolboys had
an overweight and 9.6 % of boys were obese (p<0,01). The research showed that children‘
physical development did not depend on parents‘ education or family income. However, 30.8% of children living in houses without amenities were lean. The survey also showed that overweight children had a better appetite in comparison to underweight children or children having normal weight. They ate pizzas, chips, hamburgers more often than children having normal weight. Overweight children spent more time sitting in front of TV compared to children with normal weight.
Conclusions: Every seventh first-former has overweight and obesity. The proportion of overweight boys is increasing with age. Overweight children have a better appetite, more often eat unhealthy food and spend more time sitting.
Key words: schoolchildren, physical development, eating habits, physical activity.
SANTRUMPOS
AKS – arterinis kraujo spaudimas.
ES - Europos Sąjunga.
HBSC - Health Behavior in Shool aged Children (mokyklinio amţiaus vaikų sveikatos elgesys).
JAV - Jungtinės Amerikos Valstijos.
PSO - Pasaulinė sveikatos organizacija.
WHO - World Health Organization (angl.).
TURINYS
ĮVADAS ... 8
1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 10
2. LITERATŪROS APŢVALGA ... 11
2.1.VAIKŲ ANTSVORIO IR NUTUKIMO PAPLITIMAS IR POKYČIAI ĮVAIRIOSE PASAULIO VALSTYBĖSE ... 11
2.2.VAIKŲ FIZINĖS RAIDOS TYRIMAI LIETUVOJE ... 13
2.3.NUTUKIMO PASEKMĖS VAIKAMS ... 19
2.4.VEIKSNIAI, ĮTAKOJANTYS VAIKŲ ANTSVORĮ IR NUTUKIMĄ ... 21
2.4.1. Mitybos įpročių įtaka vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimui ... 22
2.4.2. Nepakankamas fizinis aktyvumas ... 25
2.4.3. Reklamos įtaka formuojant maisto produktų pasirinkimo įgūdžius ... 26
2.5.VAIKŲ FIZINĖS RAIDOS VERTINIMAS ... 27
3. KONTINGENTAS IR TYRIMO METODAI ... 34
3.1.TYRIMO APRAŠYMAS ... 34
3.2.TIRIAMŲJŲ KONTINGENTAS ... 34
3.3.TYRIMO EIGA ... 35
3.4.DUOMENŲ RINKIMO METODAI ... 36
3.4.1. Antropometriniai matavimai ... 36
3.4.2. Anketinė apklausa ... 37
3.5.STATISTINĖS ANALIZĖS METODAI ... 37
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 39
4.1.MARIJAMPOLĖS APSKRITIES PIRMOS KLASĖS MOKSLEIVIŲ FIZINĖS RAIDOS IR JOS POKYČIŲ 2008-2010 M. VERTINIMAS ... 39
4.2.PIRMOKŲ FIZINĖS RAIDOS SĄSAJOS SU SOCIALINIAIS VEIKSNIAIS ... 45
4.3.PIRMOKŲ MITYBOS ĮPROČIŲ IR JŲ FIZINĖS RAIDOS SĄSAJOS... 52
4.4.PIRMOKŲ FIZINIO AKTYVUMO IR FIZINĖS RAIDOS RYŠIAI ... 73
IŠVADOS ... 84
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 85
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 86
PRIEDAI ... 95
ĮVADAS
Daugiau kaip milijonas mirčių Europos regione kasmet įvyksta dėl ligų, susijusių su antsvoriu ir nutukimu. Vaikų ir paauglių svorio didėjimo tendencija ypač kelia nerimą.
Daugelyje Europos valstybių antsvorio paplitimas tarp vaikų padidėjo 2-3 kartus [1].
Nutukimas sukelia komplikacijų ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Dėl per didelio svorio vaikai turi ortopedinių problemų: gali susiformuoti plokščiapėdystė, pakisti sąnariai, iškrypti kojos, nes raumenys neatlaiko kūno svorio. Dėl susilpnėjusio imuniteto apkūnūs vaikai daţniau serga įvairiomis kvėpavimo takų ir kitomis infekcinėmis ligomis. Antsvoris ir nutukimas turi įtakos ir vaiko psichikos sveikatai. Ţaisdamas su bendraamţiais, fizinio lavinimo pamokų metu antsvorį turintis vaikas greičiau pavargsta, yra nerangus, nepripranta prie draugų, dėl to daţnai tampa patyčių objektu. Nutukę vaikai ima šalintis bendraamţių, jaučiasi nevisaverčiais ir nelaimingais, praranda pasitikėjimą savimi, gėdijasi savo kūno [2]..
Šiuo metu stebima tendencija, kad vaikai serga ligomis, kuriomis prieš 10–20 metų sirgo tik suaugusieji: arterine hipertenzija, 2 tipo cukriniu diabetu, kepenų suriebėjimu, jie turi padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Kai kurios su nutukimu susijusios ligos, pavyzdţiui, širdies ir kraujagyslių ligos, vėţiai – storosios ţarnos, krūties, stemplės, inkstų, taip pat tulţies pūslės ir sąnarių ligos atsiranda nutukusiam vaikui suaugus. Jei ţmogus nuo vaikystės yra nutukęs, komplikacijos išsivysto jaunesniame amţiuje [3].
Mokslininkai nurodo tris svarbiausias vaikų nutukimo prieţastis, kurios tarpusavyje labai susijusios: tai paveldėjimas, hormoniniai sutrikimai ir nesveika gyvensena. Nesveikas maistas, blogi mitybos įpročiai ir sėslus gyvenimo būdas – svarbiausi gyvensenos veiksniai, skatinantys nutukimo paplitimo didėjimą. Uţsiėmę tėvai vis maţiau maisto gamina namuose, todėl vaikai valgo daugiau pusgaminių, greito maisto, saldumynų, geria saldţių gaivinamųjų gėrimų. Neigiamą įtaką vaikų mitybai daro ir agresyvi nesveikų maisto produktų reklama [4].
Šiuolaikiniai vaikai daug laiko praleidţia sėdėdami prie televizoriaus ar kompiuterio
2006 m. lapkričio mėnesį Stambule vyko Europos ministrų konferencija, kurioje buvo priimta Europos chartija prieš nutukimą (European Charter on Counteracting Obesity, 2006) [5]. Ją pasirašė ir Lietuvos sveikatos apsaugos ministras. Joje įsipareigojama aktyvinti valstybių, profesionalų ir bendruomenių veiksmus, kovojant su nutukimu. Minėtoje konferencijoje buvo nutarta, jog reikalinga standartizuota Europos vaikų augimo ir nutukimo stebėjimo sistema. 2008 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pradėjo naują tyrimą
„Europos vaikų augimo/nutukimo stebėjimo iniciatyva― – Childhood Obesity Surveillance
Initiative (COSI). Kauno medicinos universiteto Profilaktinės medicinos katedros mokslininkai įsitraukė į šį naują PSO Europos biuro inicijuotą projektą.
Duomenų apie Lietuvos jaunesniojo mokyklinio amţiaus vaikų fizinę raidą nepakanka.
Daugiausiai antropometrinių tyrimų yra atlikusi Vilniaus universiteto profesorė J.Tutkuvienė, kuri tyrė įvairaus amţiaus vaikų fizinės raidos dėsningumus. Jos ir bendraautorių tyrimai buvo atlikti Vilniaus mieste (1985 m. ir 2000 m.) bei penkiuose didţiuosiuose Lietuvos miestuose (2002 m.) [6]. Tyrimų duomenimis, antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp Lietuvos pradinių klasių moksleivių yra gana ţemas, lyginant su kitų Europos valstybių vaikais [7].
Moksleivių gyvensenos tyrimo duomenimis, kur buvo vertintas pačių vaikų nurodytas ūgis ir svoris, antsvorio paplitimas tarp Lietuvos berniukų didėja [8].
Taigi Lietuvos vaikų augimo stebėsena yra labai reikšminga nustatant vaikų fizinės raidos pokyčius, vertinant antsvorio rizikos veiksnius, rengiant ir įgyvendinant antsvorio profilaktikos ir sveikatos ugdymo programas.
1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas
Įvertinti Marijampolės apskrities pradinių klasių moksleivių fizinę raidą ir jos ryšius su mitybos bei fizinio aktyvumo įpročiais.
Darbo uţdaviniai:
Įvertinti Marijampolės apskrities pirmos klasės moksleivių fizinę raidą 2008 metais.
Nustatyti moksleivių kūno masės pokyčius 2008-2010 metais.
Įvertinti pirmokų fizinės raidos ryšius su socialiniais veiksniais.
Nustatyti fizinės raidos ryšius su moksleivių mitybos įpročiais.
Įvertinti fizinės raidos sąsajas su fizinio aktyvumo įpročiais.
2. LITERATŪROS APŢVALGA
2.1. Vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimas ir pokyčiai įvairiose pasaulio valstybėse
Visame pasaulyje nutukimas kyla pasiekdamas pavojingą laipsnį. Nutukimo paplitimas per pastaruosius du dešimtmečius išaugo tris kartus, daugiau negu pusė suaugusiųjų gyventojų daugelyje PSO Europos regiono šalių turi antsvorio, o ketvirtis – jau nutukimą. Ši tendencija ypač kelia nerimą dėl vaikų ir paauglių, epidemiją jie perkelia į suaugusiųjų amţių ir tai sudaro vis didėjančią sveikatos naštą kitoms kartoms[1].
Nutukimo epidemija kilo pastaraisiais dešimtmečiais, keičiantis socialinei, ekonominei ir fizinei aplinkai, sparčiai maţėjant vaikų fiziniam aktyvumui ir įsigalint nesveikiems mitybos įpročiams (saldţių vaisvandenių, greitai pagaminamo ir kito beverčio maisto išaugęs vartojimas). Europos regione, PSO duomenimis, vaikų antsvoris ir nutukimas nuo 1980 iki 2002 metų išaugo nuo 9 iki 24 procentų, o tai yra penkiais kartais daugiau, negu prognozuota 1980 metais
Lietuvos mokslininkų duomenimis, mūsų šalyje nutukimo ir antsvorio paplitimas dar nėra didelis, tačiau prognozuojama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, po 10 – 15 metų pasivysime Europos šalių nutukimo vidurkį [4].
Karo tarnybos šauktinių svorio vidurkis Vokietijoje dabar padidėja beveik 400 g kasmet.
Panašūs duomenys gauti iš Norvegijos ir UK. Nutukimas nėra tik nutukusių ţmonių problema, jis pasireiškia kaip charakteringas visos modernios populiacijos bruoţas. [9]
Nutukimo epidemija kilo pastaraisiais dešimtmečiais, keičiantis socialinei, ekonominei ir fizinei aplinkai, sparčiai maţėjant vaikų fiziniam aktyvumui ir įsigalint nesveikiems mitybos įpročiams (saldţių vaisvandenių, greitai pagaminamo ir kito beverčio maisto išaugęs vartojimas).
Europos regione, PSO duomenimis, vaikų antsvoris ir nutukimas nuo 1980 iki 2002 metų išaugo nuo 9 iki 24 procentų, o tai yra penkiais kartais daugiau, negu prognozuota 1980 metais [10].Daugumoje pasaulio šalių, pvz., Jungtinėse Amerikos valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Portugalijoje, Maltoje vaikų mityba neracionali, sunaudojama per daug angliavandenių bei riebalų turinčio maisto. Įvairūs bei populiarūs uţkandţiai stokoja būtinųjų maisto medţiagų, kaip kad vaisiuose ir darţovėse esančių vitaminų ir mikroelementų, pieno produktuose esančio kalcio, taip pat vitamino D, liesoje raudonojoje mėsoje bei paukštienoje esančių geleţies bei kitų būtinų besivystančiam organizmui medţiagų [11]
Vaikų iki 11 metų amţiaus nutukimo paplitimas PSO Europos regione plačiai išnagrinėtas remiantis 1999 m. atliktų tyrimų, nacionaliniais ūgio bei svorio duomenimis . Nustatyta, kad 14.1% Kipro ir 17.2% Graikijos ikimokyklinio amţiaus vaikų (2–6 metų) turėjo viršsvorį. Tarp pradinių klasių abiejų lyčių vaikų didţiausias viršsvorio paplitimas randamas Ispanijoje (6–9 metų, 35.2%) ir Portugalijoje (7–9 metų, 31.5%), maţiausias - Slovakijoje (7–9 metų, 15.2%), Prancūzijoje (7–9 metų, 18.1%), Šveicarijoje (6–9 metų, 18.3%) ir Islandijoje (9 metų, 18.5%). Remiantis nacionalinių tyrimų duomenimis matome, kad viršsvorio paplitimas tarp abiejų lyčių vaikų yra -20.3% Belgijoje (5–9 metų), 19.5%
Švedijoje (8 metų), 18.5% Norvegijoje (8–9 metų) ir 14.5 % Olandijoje (2–9 metų). Vaikų tyrimai parodė, kad daugiau berniukų (17.0%) nei mergaičių (14.3%) turėjo viršsvorį.
Didţiausias viršsvorio paplitimas buvo Portugalijoje (berniukai: 27.1%; mergaitės
Paauglių tarpe, pagal kelių naujausių tyrimų duomenis, vertinant svorį, ūgį, KMI, didţiausias viršsvorio paplitimas buvo tarp Airijos mergaičių(27.3%, 9–12 metų) ir Ispanijos berniukų (31.7%, 10–17 metų). Ţemiausias viršsvorio paplitimas tarp paauglių buvo Čekijos respublikoje (9.0%, abiejų lyčių 14–17 metų.
Pagal PSO 2007 metų duomenis, abiejų lyčių pradinių klasių moksleivių viršsvorio paplitimas buvo didţiausias Portugalijoje (7 – 9 m., 32%), Ispanijoje (2 – 9 m., 31%), ir Italijoje (6 – 11 m., 27%). Maţiausias viršsvorio paplitimas uţregistruotas Vokietijoje (5 – 6 m., 13%), Kipre (2 – 6 m., 14%) bei Serbijoje ir Montenegre (6 – 10 m., 15%) [13]. Paauglių tarpe, pagal kelių naujausių tyrimų duomenis, vertinant svorį, ūgį, KMI, didţiausias viršsvorio paplitimas buvo tarp Airijos mergaičių(27.3%, 9–12 metų) ir Ispanijos berniukų (31.7%, 10–
17 metų). Ţemiausias viršsvorio paplitimas tarp paauglių buvo Čekijos respublikoje (9.0%, abiejų lyčių 14–17 metų).[12].
Statistikos duomenimis, antsvorį turinčių mokinių ir moksleivių skaičius Europos Sąjungoje kasmet išauga 400000. Tarptautinės kovos su nutukimu grupės (International Obesity Task Force, IOTF) duomenimis nutukimo problema Europoje dėl nepakankamos kai kurių šalių pateiktos informacijos galėjo būti įvertinta netiksliai ir daugiau nei 200 mln.
suaugusiųjų visoje ES gali turėti antsvorį ar būti nutukę. Europos Komisijos narys, atsakingas uţ sveikatą ir vartotojų apsaugą, Markos Kyprianou, teigia, kad tunkama vis sparčiau, o
„storėjanti Europa― reiškia neigiamus padarinius visuomenės sveikatai ir ekonomines sąnaudas. Mūsų ţemynui gresia tokia pati nutukimo epidemija, kokia ištiko Šiaurės Ameriką.
Ypač didelį nerimą kelia nuolat didėjantis antsvorį turinčių ir nutukusių mokyklinio amţiaus vaikų skaičius [13].
Jei nebus imtasi priemonių, vaikų nutukimo paplitimas daugelyje pasaulio šalių ţenkliai didės.
Palyginus su tyrimais, įvykusiais 2003 metais, buvo prognozuojama, kad nutukusių mokyklinio amţiaus vaikų skaičius beveik padvigubės iki 2010 metų, Nutukusių vaikų Europoje skaičius pasieks 10%, o Viduriniuose Rytuose padvigubės iki 11.5%. Šiaurės ir Pietų Amerikoje, nutukimo paplitimas pakils iki 15.2%.. Ramiojo vandenyno regione pakils iki 7%, o Azijoje, kur nutukimas buvo dar ne taip stipriai išplitęs, padidės trigubai – iki 5.3%. Viršsvorio problema neapsiriboja tik JAV ar besivystančiomis šalimis, bet liečia beveik kas penktą vaiką daugelyje pasaulio šalių ir šis skaičius didėja. Naujausi tyrimai parodė, kad šiuo metu apie 2 milijonai JAV paauglių – trečdalis visų JAV turinčių viršsvorį paauglių – turi metabolinį sindromą (riziką susirgti širdies ligomis ir anksti numirti). Prieš dešimtmetį jų buvo vienu milijonu maţiau. IOTF duomenimis metabolinį sindromą Europoje šiuo metu turi apie 1 milijonas paauglių, Kinijoje naujausių tyrimų duomenimis 21 millijonas vaikų turi viršsvorį ar yra nutukę. Tai ypatingai paveikė vaikus, gyvenančius mieste, kur ši problema išaugo net 3 kartus per paskutinį dešimtmetį [14].
2.2. Vaikų fizinės raidos tyrimai Lietuvoje
Svarbų įnašą tiriant Lietuvos vaikų fizinės raidą įnešė Vilniaus Universiteto anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros mokslininkai. Auksologiniai tyrimai Lietuvoje jau atliekami per 200 metų. Antropologijos pradininkas Lietuvoje Vilniaus universiteto profesorius Andrius Sniadeckis [15] (antropològija [antropo... + ...logija]:-mokslas apie ţmogų, jo kilmę, rases; auksologija - augimo ir brendimo rodiklių ir standartų sudarymas.
Nuo 1944 m. iki 1988 m. katedrai vadovavo S.Pavilionis, sukūręs ištisą lietuvių auksologijos mokyklą. Jo vadovautų darbų dėka nušviestas visas mūsų populiacijos augimo periodas: išnagrinėta vaikų fizinė raida, lytinis brendimas, jo epochiniai poslinkiai, urbanizacijos ir kitų ekologinių veiksnių įtaka, medicininiai, socialiniai, pedagoginiai ţmogaus biologijos aspektai. 1970 m. katedroje pradėtas skaityti fizinės antropologijos kursas. 1988-2002 m. katedros vedėju buvo G.Česnys, atgaivinęs Lietuvos etninės antropologijos tyrimus, o dabar jai vadovauja J.Tutkuvienė [16].
VU mokslininkų S. Pavilonio, E. Andriulio, G. Česnio atliktų mokslinių tyrimų aprašymuose, išleistose knygose (1996-1985) perteikta augimo vertinimo metodika ir fizinės būklės standartai. G. Česnys„Kūdikių fizinis išsivystymas― (1969); G. Česnys, S. Pavilonis ir E. Andriulis „Augimo ir brendimo diagnostika― (1971, 1985) bei G. Česnys„Ţmogaus augimo
ir brendimo diagnostika― (1974) — tai knygos, kuriomis apie 20 metų naudojosi Lietuvos gydytojai pediatrai, studentai medikai ir biologai. [17]
A.Adomaitis kartu su kitais katedros mokslininkais tiria įvairių Lietuvos miestų ir kaimo vietovių vaikų augimo įvairovę, fizinės būklės epochinius pokyčius. Antanas Adomaitis sukaupęs bene daugiausia Lietuvos gyventojų (vaikų ir suaugusių ţmonių) antropologinių duomenų, o tai svarus įnašas į Lietuvos auksologiją ir klinikinę antropologiją, vertinga medţiaga vaikų augimo ir brendimo, taip pat suaugusių ţmonių fizinės būklės ir epochinių pokyčių tyrėjams [18]. Dar viena svarbi problema, kurią Antanas Adomaitis nagrinėja - tai vaikų ir suaugusiųjų kūno sudėtis, somatotipai ir nutukimas. Šiais klausimais autorius XX a. devintajame dešimtmetyje daug dirbo vadovaujant prof. S. Paviloniui ir prof.
D. Mikalauskaitei (kartu parašė apie 30 mokslinių straipsnių). Per pastarąjį dešimtmetį Antanas Adomaitis ištyrė daugelio Lietuvos miestų (Klaipėdos, Marijampolės, Anykščių, Vilniaus) ir Rytų bei Pietų Lietuvos kaimo vaikų fizinę būklę (publikuota daugiau kaip 20 darbų). Šiuose straipsniuose (19-25) atskleidţiami miesto ir kaimo vaikų fizinės būklės epochiniai poslinkiai per pastaruosius dešimtmečius, augimo ir brendimo skirtumai mieste bei kaime (kaimo vaikai bręsta vėliau). Akivaizdu, kad tokioje nedidelėje šalyje kaip Lietuva esama reikšmingų augimo skirtumų, į kuriuos turėtų atsiţvelgti gydytojai pediatrai, vertindami vaiko fizinę būklę. Palyginus docento ir kitų katedros mokslininkų duomenis, galima teigti, kad aukščiausi vaikai yra Klaipėdoje ir aplinkiniuose rajonuose, ţemiausi - Dzūkijoje. Vilniaus ir aplinkinių rajonų vaikų augimo rodikliai atitinka visos Lietuvos vaikų fizinės būklės rodiklių vidurkius. Antanas Adomaitis su bendraautoriais parašė apie 15 straipsnių augimo akceleracijos tema. Fizinės būklės pokyčių, įvairių faktorių įtakos augimui ir brendimui tyrimai svarbūs ne tik vaiko biologiją nagrinėjantiems specialistams - jie ypač aktualūs klinikinėje praktikoje vertinant bendrą vaiko sveikatos būklę.[26]
J. Tutkuvienė 1991-2006 m. laikotarpiu ištyrė daugiau nei 12 000 įvairių Lietuvos miestų vaikų ir paauglių (0-20 m. amţiaus). 2000-2006 m. J. Tutkuvienės tyrimo duomenys palyginti su 1984-1986 metais jos atliktais lietuvių vaikų analogiškais tyrimo duomenimis, kurie buvo apibendrinti jos daktaro disertacijoje. Pagal J. Tutkuvienės sudarytas ir Lietuvos vaikų augimui vertinti taikomas individualias augimo rodiklių diagramas sukaupta bei apdorota daugiau nei 1200 ikimokyklinio amţiaus įvairių Lietuvos miestų vaikų fizinės ir bendros sveikatos būklės rodiklių longitudinalinio sekimo nuo gimimo iki 7 metų duomenų.
Per daugiau nei dešimtmetį vykdytus tyrinėjimus, J. Tutkuvienė gavo visa eilę auksologijai reikšmingų mokslinių rezultatų:
Ištyrusi Lietuvos vaikų augimo ir brendimo ypatumus, pateikė lietuvių vaikų auksologinę charakteristiką ir palygino mūsų ir kitų šalių vaikų fizinę būklę; Pasitelkusi modernius tyrimo metodus sudarė laikmetį atitinkančią lietuvių vaikų augimo ir brendimo vertinimo metodiką, kurią pripaţino ir praktikoje taiko šalies pediatrai; Nustatė vaikų fizinės ir bendros sveikatos būklės sąsajas jų augimo laikotarpiu; Išaiškino lietuvių fizinės būklės epochinius poslinkius nuo XIX a. pabaigos iki XXI a. pradţios, numatė ţmogaus kūno biologinių kitimų tikimybę bei auksologinių tyrimų Lietuvoje perspektyvas.
Ypač ţymi J.Tutkuvienės monografija „Vaikų augimo ir brendimo vertinimas― (1995), kurią Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja kaip Lietuvos vaikų augimo vertinimo standartą.
J. Tutkuvienės tyrimų rezultatų pagrindu Lietuvos vaikų fizinės būklės ypatumai įvertinti pasaulinių tyrimų kontekste, atskleistos įvairių jos parametrų kitimo tendencijos, įvertintos išryškėjusios praktinės ir metodologinės problemos bei tolesnių tyrimų kryptys.[27]
Sukaupus ir išanalizavus daug įvairiapusių fizinės būklės rodiklių, uţfiksuota šiuolaikinė Lietuvos augančių vaikų ir paauglių būklė, jos kriterijų ribinės vertės, nustatytos Lietuvos populiacijai būdingos normos. Sudarytos originalios lietuvių populiacijai būdingos augimo rodiklių skalės ir diagramos, leidţiančios vertinti lietuvių vaikų augimą ir brendimą.
Kitas svarbus mokslinis atliktų tyrimų rezultatas yra tai, kad buvo nustatytos Lietuvos vaikų funkcinių rodiklių ir lytinės raidos epochinės tendencijos. Tai leidţia ieškoti sąsajų tarp augimo ypatumų ir sveikatos būklės suaugus, prognozuoti vaikų fizinės būklės kitimo ateityje tendencijas ir galimas grėsmes, taigi numatyti ir parengti jų profilaktikos priemones. Kita vertus, taikomųjų auksologinių tyrimų rezultatai būtini atnaujinant vaikų kūno dydţio normatyvus, kurie aktualūs drabuţių ir baldų pramonei.
Darbai, kuriuose J. Tutkuvienė nagrinėja Lietuvos vaikų augimo ir brendimo ypatumus, nustato jų fizinės būklės vertinimo kriterijus, augimo ir brendimo veiksnius bei pokyčių tendencijas, turi svarbią mokslinę vertę, nes juose autorė, panaudojusi antropometrinius, funkcinius, statistinius bei kitus specifinius tyrimų metodus: pateikė lietuvių vaikų auksologinę charakteristiką ir palygino ją su kitų šalių vaikų fizine būkle; sukūrė šiuolaikinę, adaptuotą Lietuvai, vaikų augimo ir brendimo vertinimo metodiką; išaiškino Lietuvos vaikų fizinės ir bendros sveikatos būklės sąsajas augimo laikotarpiu; (4) nustatė XIX a. pabaigos – XXI a. pradţios lietuvių fizinės būklės epochinius poslinkius, išryškinant jų ypatybes pastaraisiais dešimtmečiais. [28]
Perţvelgus J. Tutkuvienės ir kt. atliktų tyrimų išvadas, galime pamatyti, kaip kito mūsų vaikų kūno sudėjimas ir kiek buvo nutukusių vaikų 1965, 1985, 2000 ir 2008 m. Maţiausiai nutukimo atvejų ir liesiausi vaikai buvo apie 2000 m. Tada Lietuvoje buvo naudojoma maţiausiai mėsos ir saldţių produktų, daugiau košių. Mėsos ir riebalų kiekis buvo optimalus.
Tai, matyt, sutapo su buvusia Rusijos ekonomine krize. Paskui atsigavus ekonomikai, Lietuvai įstojus į ES, atsirado greitojo, pigaus maisto, parduotuvėse ėmė plisti pusfabrikačiai.
Pakito gyvenimo stilius, vis daţniau vaikai laiką leidţia prie kompiuterių. Maţėjantis fizinis aktyvumas ir plintantys nesveikos mitybos principai daro savo darbą. Atėjo kritinis momentas, kai išprovokuojamas ir kūno kitimas. 2005–2007 m. tyrimuose labai blogų dalykų dar nesimato. Nors jau buvo pirmi grėsmių poţymiai, lietuviai dar vis priskiriami prie pačių liesiausių Europoje. Tačiau jau 2008–2009 m. tyrimas, ypač turint galvoje ikimokyklinio amţiaus vaikus, parodė, kad nutukimo atvejų akivaizdţiai daugiau. Lietuvių vaikai sudėjimu jau niekuo nesiskiria nuo kitų šalių vaikų. Tikro nutukimo atvejų yra dar gerokai maţiau, bet su antsvorio problemomis susiduriame lygiai taip pat daţnai kaip daugelis kitų šalių.
Paauglių padėtis kiek geresnė. Mūsų paaugliai kol kas šiek tiek liesesni nei kitų pasaulio valstybių. Tačiau tarp Lietuvos paauglių yra gerokai daugiau jaunuolių, turinčių antsvorio, ar nutukusių nei 2000–2002 m. [29-34].
R. Pilvinienė, J. Tutkuvienė, D. N. Bakšienė Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinika, Vilniaus universiteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra, Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinika) 2001–2002 m. atliko mokslinį tyrimą „Neišnešiotų labai maţo gimimo svorio vaikų ūgis, svoris ir kūno masės indeksas, sulaukus ikimokyklinio amţiaus―, kurio tikslas nustatyti neišnešiotų labai maţo gimimo svorio naujagimių ūgio, svorio ir kūno masės indekso kitimo tendencijas nuo naujagimystės iki penkerių metų. Tirti Kauno krašte (Kauno miesto ir Kauno apskrities rajonų: Jonavos, Jurbarko, Kėdainių, Kaišiadorių, Lazdijų, Marijampolės, Prienų, Raseinių, Šakių, Vilkaviškio miestai ir rajonai), Klaipėdos krašte (Klaipėdos miesto ir Klaipėdos apskrities rajonų:
Kretingos, Maţeikių, Plungės, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių) bei Šiaulių krašte (Šiaulių miesto ir Šiaulių apskrities rajonų: Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Kuršėnų) gyvenantys vaikai. Tyrimas atliktas pagal standartinę antropometrinių tyrimų metodiką. Atlikto tyrimo duomenimis, galima daryti išvadą, kad labai maţo gimimo svorio vaikų augimas atsilieka nuo normalaus gimimo svorio vaikų: labai maţo gimimo svorio vaikai iki penkerių metų nepasiekia normalaus gimimo svorio vaikų ūgio, svorio ir kūno masės indekso rodiklių.[35].
Vilniaus miesto ikimokyklinėse įstaigose 2003-2006 metais E. M. Jakimavičienė atliko tyrimą „Ikimokyklinio amţiaus vaikų fizinė būklė: kūno dydis, proporcijos ir sudėtis― Darbo tikslas - kompleksiškai ištirti ikimokyklinio amţiaus vaikų fizinę būklę: nustatyti fizinės būklės vertinimo indeksus, optimalius augimo kriterijus ir jų ribines vertes, augimo veiksnius ir epochinius pokyčius per pastaruosius dešimtmečius. Ištirta daugiau nei 1200 vaikų: įvertinti morfologiniai rodikliai, bendra sveikatos būklė ir augimo veiksniai. Darbe pateikiami naujausi Lietuvos 3-6 metų amţiaus vaikų fizinės būklės duomenys, morfologinių rodiklių įvairovės ribos, aprašomi įvairūs indeksai ir šiuolaikiški kriterijai, pagal kuriuos galima prognozuoti bendrą sveikatos būklę. Nustatyta, kad ūgis, svoris ir kūno masės indeksas gerai tinka šio amţiaus vaikų fizinei būklei vertinti. Darbe pateikiamos įvairių augimo rodiklių ribinės vertės vaikų sveikatos rizikos grupėms nustatyti. Darbe ištyrinėta pastarojo didelių socialinių permainų laikotarpio kai kurių veiksnių įtaka ikimokyklinio amţiaus vaikų augimui, atskleista fizinės būklės epochinė tendencija. Pirmą kartą Lietuvoje pagal naujausias tarptautines rekomendacijas IOTF - Cole ir kt., 2000 m., 2007 m. [36] nustatytas ikimokyklinio amţiaus vaikų liesumo, antsvorio ir nutukimo paplitimas, taip pat svorio kitimo tendencijos per pastaruosius dešimtmečius. Tyrimo rezultatai svarbūs ir vertingi ne tik antropologams, ţmogaus biologijos ar visuomenės sveikatos specialistams, bet ir gydytojams praktikams, vertinant ikimokyklinio amţiaus vaikų kūno sudėjimą ir sudėtį, nustatant sveikatos sutrikimus, vertinant gydymo ar profilaktikos priemonių efektyvumą, numatant būsimų kartų sveikatos būklės tendencijas [4].
E. M.Jakimavičienė, J. Tutkuvienė savo bandomajame tyrime „Įvairių tautybių ikimokyklinio amţiaus Vilniaus vaikų fizinė būklė― išnagrinėjo lietuvių ir kitų tautybių vaikų, lankančių Vilniaus miesto darţelius, fizinės būklės rodiklių ypatumus ir mėgino nustatyti, ar dabar praktikoje naudojami vaikų augimo standartai tinka ikimokyklinio amţiaus kitų tautybių (daugiausia lenkų ir rusų) vaikų fizinei būklei vertinti. Išanalizuoti ir apibendrinti 2003–2006 m. ištirtų Vilniaus miesto darţelinukų duomenys. Iš viso ištirti 1259 sveiki 3–6 metų amţiaus vaikai. Lietuvių ir kitų tautybių vaikų fizinė būklė labai panaši.
Faktorinės analizės duomenimis, tarp ikimokyklinio amţiaus vaikų kūno dydţio bei proporcijų rodiklių ir tautybės nėra tiesinės koreliacijos, tačiau tautybė patikimai koreliavo su socialiniais veiksniais. Padarytos išvados, kad dabar naudojama vaikų augimo vertinimo metodika, parengta pagal lietuvių vaikų tyrimų duomenis, tinka ir kitų tautybių (daugiausia lenkų ir rusų) ikimokyklinio amţiaus vaikų augimui vertinti. [37]
Ištyrę 1000 3-6 metų Vilniaus ikimokyklinukų Vilniaus Universiteto mokslininkai nustatė, kad nutukimo daţnis tarp Lietuvos ikimokyklinukų yra gana ţemas, atitinkamai 0,8-
3,7% tarp berniukų ir 0-1,9% tarp mergaičių. Antsvorio paplitimas buvo daţnesnis mergaičių grupėje (10,7-18,2%), lyginant su berniukais (6,5-12,4%). Statistiškai patikimai antsvoris padidėjo šešiamečių mergaičių grupėje, lyginant 2006 ir 1986 metų duomenis [4].
Labai didelį indėlį tyrinėjant Lietuvos vaikų raidą įnešė Kauno medicinos universiteto mokslininkai. Koordinuojant prof. A.Zaborskiui moksleivių gyvensena pradėta tirti nuo 1994 m., įsijungus į tarptautinę ―Moksleivių gyvensena ir sveikata― (HBSC) programą. Kas ketveri metai (1994, 1998, 2002, 2006) vykdomi 11, 13 ir 15 metų Lietuvos moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimai. Moksleiviai turi nurodyti savo ūgį ir svorį. Objektyvūs antropometriniai matavimai nėra atliekami. 2003 m. A. Zaborskis, A. Petrauskienė, S. Gradeckienė, E.
Vaitkaitienė, V. Bartašiūtė atliko tyrimą, kurio tikslas – įvertinti 3–7 metų vaikų fizinės raidos ir AKS rodiklių normas bei nustatyti tiriamojo amţiaus vaikų grupėje antsvorio ir padidėjusio AKS daţnį. Buvo analizuojami 3–7 metų vaikų ūgio, svorio, kūno masės indekso, sistolinio ir diastolinio arterinio kraujospūdţio duomenys. Tiriamieji buvo atrinkti iš Kauno miesto ikimokyklinių įstaigų. Padidėjęs arterinis kraujospūdis (didesnis uţ 90-to sistolinio ir (arba) diastolinio kraujospūdţio procentilio reikšmę) nustatytas 21,4 proc. ištirtų vaikų. Padidėjęs arterinis kraujospūdis daţniau nustatytas tarp antsvorį turinčių vaikų [38].
Galima teigti, kad antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp Lietuvos jaunesniojo mokyklinio amţiaus vaikų bei antsvorio rizikos veiksniai yra nepakankamai išanalizuoti.
Remiantis PSO Europos regioninio biuro duomenimis, tik 13 iš 53 šalių-narių turi reprezentatyvius nacionalinius nutukimo ir antsvorio paplitimo duomenis tarp 6-10 metų amţiaus vaikų. Palyginti šiuos duomenis tarp šalių yra sudėtinga tiek dėl standartizuotos nutukimo matavimo metodikos nebuvimo tarptautiniu mastu, tiek dėl skirtingo duomenų apskaičiavimo bei pateikimo. PSO Europinėje ministrų konferencijoje (2006 m.) apie nutukimo įveikimą buvo nutarta, jog reikalinga visos Europos mastu standartizuota ir suderinta vaikų nutukimo stebėjimo sistema.
2008 m. PSO pradėjo naują tyrimą „Europos vaikų nutukimo stebėjimo iniciatyva―.
Lietuvos vaikų augimo stebėsenos― tyrimas koordinuojamas Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto Socialinės pediatrijos laboratorijos pagrindinės vykdytojos dr.
A.Petrauskienės.
2.3. Nutukimo pasekmės vaikams
Vaikų nutukimas - svarbi visuomenės sveikatos problema, kelianti didelį susirūpinimą pasaulyje ir Europoje [39,40,41]. Nutukimas sukelia daug sveikatos sutrikimų ir socialinių pasekmių. Jis skatina dislipidemijos, hiperinsulinemijos, hipertenzijos, ankstyvos aterosklerozės, cukrinio diabeto atsiradimą, sutrumpina ţmonių gyvenimo trukmę ([42,43].Nutukimas vaikystėje siejasi su prastesniais pasiekimais mokykloje ir ţemesne saviverte. Daugiau nei 60% vaikų, turėjusių antsvorį iki brendimo, bus nutukę ir suaugę bei turės didesnę lėtinių neinfekcinių ligų išsivystymo riziką, tuo pačiu didindami sveikatos prieţiūros išlaidas ir krūvį. Vaikų antsvorio prieţastys ir pasekmės yra maţiau tyrinėtos, nei suaugusių [44].
Labai didelis viršsvoris daţniausiai siejasi su nutukimu, ir su tam tikra patologija.
Bendra sveikatos būklė nevienodai siejasi su nutukimo tipu. Centrinio (liemens) nutukimo tipo vaikai ir suaugę ţmonės turi daugiausia sveikatos problemų: daţniau serga antrojo tipo diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, hipertenzija, tulţies pūslės akmenlige, jų medţiagų apykaita daţnai sutrikusi, maţo tankio lipidų cholesterolis padidėjęs, esti hiperlipidemija, gliukozės netolerancija, hiperinsulinemija, kartais – padidėjęs kortizolis. Pastarieji rodikliai kartais pagerėja, jei pilvo riebalinis audinys sumaţėja. Pilvo srities riebalinis audinys sparčiau nyksta taikant tam tikrą gydymą ar sportuojant, tuo tarpu sėdmenų ir šlaunų riebalinis audinys stabilesnis, jį labai nelengva sumaţinti, tačiau šios srities padidėjęs poodinis riebalinis audinys daţniausiai neturi akivaizdaus ryšio su bendra sveikatos būkle. Gausėja tyrimų apie nutukimo genetinę kilmę, vidinių veiksnių reikšmę nutukimui atsirasti, adipocitų skaičiui ir dydţiui, medţiagų apykaitai, net apetito reguliavimui ir maisto pasirinkimui [42].
Pastebėta, kad JAV vaikų brendimo akceleracija vis dar vyksta, nors ūgio akceleracija jau sustojo. Labai anksti bręstantys vaikai daţniausiai vyresniame amţiuje esti nutukę, daţniau serga cukriniu diabetu, ateroskleroze, hipertonija, širdies infarktu, insultu, medţiagų apykaitos ligomis [45] Taip pat nutukimas turi neigiamos įtakos medţiagų apykaitai, kvėpavimo sistemos funkcijai, nervų sistemai [46] bei griaučių - raumenų sistemos veiklai.
Kūno masės padidėjimas (antsvoris) sukuria papildomą krūvį griaučių – raumenų sistemos funkcionavimui. Taip pat nutukimas yra susijęs su didesne stuburo apkrova ir kūno laikysenos pokyčiais [47]. Nors vieni autoriai pabrėţia, kad nutukusiems vaikams ir paaugliams būdingas
didesnis stuburo slankstelių kaulų tankis ir viso kūno kaulinių struktūrų apimtis ir masė [48]kiti šį teiginį paneigia [49].
Pastaruoju metu manoma, kad raumeninio audinio kiekis turi didesnės įtakos kaulų mineraliniam tankiui, negu riebalinio audinio masė [50]..Padidėjęs kūno svoris ir nutukimas reikšmingai įtakoja vaikų ir paauglių kūno laikysenos kontrolės mechanizmus. Nutukę moksleiviai pasiţymi maţesniais pusiausvyros ir koordinacijos gebėjimais [51].[ Nutukusiems asmenims būdingas sumaţėjęs dinaminis stabilumas. Šį nestabilumą sukelia per didelis kūno svoris, o pats kūno laikysenos nestabilumas vaidina neţymų vaidmenį šiame procese [52]
12 metų Japonijoje trukusiame tyrime (2002 m.), buvo stebimi nutukę vaikai. Rezultatai parodė, kad viršsvoris vaikystėje net 54,7 proc. atvejų įtakojo nutukimą suaugusiame amţiuje.
Labai nutukę vaikai 36,7 proc. turi didesnę tikimybę į nutukimą suaugus nei vidutiniškai aptukę – 16,8 proc[53].
Bogalusa širdies tyrimas (Bogalusa Heart Study), prasidėjęs 1972 metais, yra pats didţiausias ir ilgiausiai trunkantis tyrimas, tiriantis aterosklerozės rizikos veiksnius vaikams.
Iki 2005 metų stebėta ir tirta 16000 vaikų ir suaugusiųjų. Tyrimai parodė, kad aterosklerozės pradţia yra vaikystėje, anatominių pokyčių atsiranda apie 5–9 gyvenimo metus.
Patomorfologiniai tyrimai parodė, kad netikėtai mirusių vaikų ir jaunų suaugusių ţmonių aterosklerotinių pokyčių buvimas ir jų mastas autopsinėje medţiagoje teigiamai ir reikšmingai koreliavo su nustatytais rizikos veiksniais, kaip antai: maţo tankio cholesterolis (MTL ), trigliceridai, sistolinis ir diastolinis arterinis kraujospūdţiai, kūno masės indeksas ir cigarečių rūkymas [54]. Bogalusa Širdies tyrimuose(1973 – 1994m.) dalyvavo 9167 vaikai nuo 5 iki 17 metų. Tyrimais nustatyta, kad maţdaug 11% mokyklinio amţiaus vaikų turėjo viršsvorį, ir kad 50% iš šių moksleivių turi du ir daugiau rizikos faktorius. Taigi viršsvoris susijęs su įvairiais rizikos faktoriais netgi maţų vaikų tarpe. Manoma, kad sėkminga prevencija ir viršsvorio gydymas vaikystėje galėtų sumaţinti širdies – kraujagyslių ligų paplitimą vaikui suaugus [55,56].
Zaborskis A., ir bendraautoriai analizavo 3–7 m. Kauno miesto vaikų ūgio, svorio, KMI , arterinio kraujospūdţio duomenis. Jie nustatė, kad 3–7 m. vaikų KMI kinta nedaug, o reikšmės nuo 14 iki 18 kg/m2 rodo, kad vaiko svoris yra optimalus, daugiau nei 18 kg/m2 – antsvoris. Tuo remiantis, 7,4 proc. vaikų turėjo antsvorį. Padidėjęs AKS (didesnis uţ 90 procentilį) nustatytas 21,4 proc. tirtų vaikų. Padidėjęs AKS daţniau nustatytas antsvorį turintiems vaikams. [57].
Nutukusiems vaikams vis daţniau diagnozuojamos suaugusiųjų ligos, susijusios su metaboliniais pokyčiais: 2 tipo cukrinis diabetas, kardiovaskulinės ligos, kepenų
nealkoholinis suriebėjimas, metabolinis sindromas, kiaušidţių policistozė, sąnarių paţeidimai.
Metabolinis sindromas (MS ) – tai atsparumo insulinui nulemtų procesų organizme visuma, sukelianti medţiagų apykaitos sutrikimus, didinančius širdies ir kraujagyslių ligų bei antro tipo cukrinio diabeto išsivystymo riziką. [58]
Tėvų svorio įtaka vėlesniam vaikų svoriui įrodyta JAV , Kinijos, Italijos, Liuksemburgo, Brazilijos, Tailando ilgalaikiuose tyrimuose [59].
Antsvorį turintys vaikai yra daţniau diskriminuojami tiek jų bendraamţių, tiek ir aplinkinių ţmonių. Taip pat jiems būdingas neigiamesnis savęs vertinimas. Keletas tyrimų aiškiai parodė, kad ankstyvo amţiaus vaikai yra jautrūs nutukimui ir linkę palaikyti visuomenėje labiau vertinamą kūno lieknumą. Testas parodė, kad 10 – 11 metų mergaitės ir berniukai mieliau renkasi draugus su kitais fiziniais trūkumais, negu kad su viršsvoriu.
Nutukę vaikai yra maţiau pripaţįstami bendraamţių tarpe. Be to, 6 – 10 metų vaikams nutukimas jau asocijuojasi su įvairiais neigiamais būdo bruoţais, tokiais kaip tingumu ir netvarkingumu. Norėdami išvengti diskriminacijos, nutukę vaikai savo draugus daţnai renkasi iš jaunesniųjų rato, nes šie nuolaidesni, maţiau kritiški vyresnių vaikų svoriui ir labiau nori ţaisti su nutukusiu vaiku, nes jis/jis ir yra vyresnis [60].
Apţvelgus šiuose literatūros šaltiniuose aprašytus tyrimų duomenis galima teigti, kad kad viršsvoris ir nutukimas ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų tarpe turi didelės įtakos įvairių lėtinių ligų atsiradimui ir plitimui: cukriniam diabetui; aukštam kraujospūdţiui; didelei cholesterolio koncentracijai; astmai; artritui; emocinėms problemoms (tokioms kaip depresija, atskirties, gėdos, nepatrauklumo jausmas);nutukę ţmonės patiria diskriminaciją darbe, mokykloje ir socialiniame gyvenime. Turint per didelį svorį vaikystėje, išlieka didesnė antsvorio bei nutukimo tikimybė ir suaugusiame amţiuje.
2.4. Veiksniai, įtakojantys vaikų antsvorį ir nutukimą
Viršsvoris ir nutukimas atsiranda dėl energijos disbalanso. Tai susiję su per dideliu kalorijų skaičiumi ir nepakankama fizine veikla. Kūno svorį nulemia genai, medţiagų apykaita, elgesys, aplinka, kultūra ir socialinis-ekonominis statusas. Elgesys ir aplinka yra reikšmingi viršsvorį ar nutukimą įtakojantys veiksniai.
Energijos disbalanso prieţastis gali būti kelių veiksnių derinys. Ţmogaus individualus elgesys, aplinkos veiksniai ir genetika – visa tai prisideda prie nutukimo epidemijos
sudėtingumo. Svarbiausi vaikų nutukimo rizikos veiksniai yra- motinos ir ypač abiejų tėvų nutukimas; laikas, praleistas sėdint prie televizoriaus ar kompiuterio; nereguliarus maitinimasis, daţnas uţkandţiavimas, blogi mitybos įpročiai (valgoma ţiūrint TV, pasaldinti gėrimai);
fiziniai neaktyvi gyvensena.
Apţvelgsime keletą jų - mityba, fizinis aktyvumas, greitas maistas ir jo reklama
2.4.1. Mitybos įpročių įtaka vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimui
Tinkami mitybos įpročiai turėtų būti pradėti formuoti jau ankstyvoje vaikystėje.
Mokyklinio amţiaus vaikų organizmas jautrus, netinkama mityba gali sutrikdyti vaiko raidą, fizinį, protinį brendimą, gebėjimą mokytis, darbingumą, taip pat maţina atsparumą ligoms.
Ankstyvoje vaikystėje, mokykliniame amţiuje įdiegtos sveiko maitinimosi ţinios ir įpročiai ugdo sąmoningumą, kokį maistą pasirinkti, ir vyresniame amţiuje.[70].
Vaikų ir jaunimo sveikatos Europos strategijoje numatytos septynios prioritetinės sritys, tarp kurių yra vaikų mitybos gerinimas ir fizinio aktyvumo skatinimas [71].
Rizika susirgti antsvoriu priklauso nuo daugelio ţmogaus mitybos aspektų, tarp jų - ir nuo bendro kalorijų skaičiaus, nuo sočiųjų riebalų kiekio, nuo bendro vartojamų riebalų kaloringumo, nuo suvartojamos ląstelienos (balastinių medţiagų) kiekio bei tipo ir nuo kasdien suvartojamo švieţių vaisių, darţovių kiekio. Per pastaruosius 30 metų Europos Sąjungoje itin padidėjo nutukusių ţmonių skaičius: šiandien apie 27 proc. vyrų ir 38 proc.
moterų Europoje yra laikomi turinčiais antsvorio arba nutukusiais. Taip pat ES plinta vaikų nutukimas. ES valstybėse narėse yra daugiau kaip penki milijonai nutukusių vaikų, nes kiekvienais metais nutunka apie 300000 vaikų [4]
Norint išvengti šios grėsmingos epidemijos plitimo labai svarbu nuo pat vaikystės ugdyti sveikos mitybos įgūdţius. Svarbų vaidmenį pasirenkant tinkamus produktus turi vaikams prieinama informacijos forma. PSO rekomenduojama CINDI (county wide integrated noncomunicable diseace intervention) šalies mastu integruota neuţkrečiamu lėtinių ligu prevencijos maisto piramidė vaikams – praktiškas įrankis, kuriuo vadovaujantis ne tik apsirūpinama reikalingomis maisto medţiagomis, bet ir formuojami mitybos įgūdţiai.
Atsiţvelgiant į Sveikata 21 principus, CINDI piramidė yra daugiau sukurta vadovautis perkant ir vartojant maisto produktus, nei fokusuojantis tiesiogiai į maistingąsias medţiagas.
Piramidėje yra nurodytos visos pilnaverčiam vaiko vystimuisi reikalingos maisto medţiagos ir rekomenduojami jų kiekiai [61].
Septynerių – dvylikos metų vaikai vystosi labai skirtingai. Mergaitės daţniausiai pralenkia berniukus. Šio amţiaus vaikų medţiagų apykaita daug spartesnė nei suaugusiųjų, todėl jie išeikvoja daug daugiau energijos. Prasideda maitinimosi mokykloje laikotarpis – vaikai savarankiškai renkasi patiekalus, išryškėja mitybos įpročiai, kuriuos spėjama išsiugdyti iki mokyklos. Šio amţiaus vaikai taip pat turi valgyti ketutis kartus per parą. Pusryčių, pietų, pavakarių ir vakarienės energetinis pasiskirstymas turėtų būti toks pat kaip ir ikimokyklinio amţiaus vaikų. Mokyklinio amţiaus vaikų maiste baltymų riebalų ir angliavandenių kiekio santykis turėtų būti 1:1:6 [62;63].
Pagrindiniai nutukimo veiksniai yra didesnis produktų, kurie turi daug energijos, maţai maistinės vertės ir daug riebalų, cukraus ir druskos, vartojimas; maţesnė fizinė veikla namie, mokykloje, darbe, laisvalaikiu ir kelionėse.
Pagrindinės moksleivių mitybos problemos: nevalgo pusryčių; uţkandţiauja saldţiai ir riebiai – valgomi bulvių traškučiai, bandelės, šokoladas, saldainiai, ledai; mėgsta greitai pagamintą maistą: dešreles, ţuvies pirštelius, picą it kt.; vartoja maţai darţovių, ne visi kasdien valgo karštus pietus. Nereguliarus valgymas kartą ar du kartus per dieną kenkia sveikatai. Nustatyta, kad valgantys du ar tris kartus per dieną daţniau serga skrandţio ligomis, virškinimo sutrikimais negu valgantys reguliariai tris arba keturis kartus per dieną. [65].
Labai svarbu ugdyti sveikos mitybos įpročius ne tik šeimoje, bet ir ugdymo įstaigose.
2008 m. Lietuvoje įsigaliojus higienos normas (HN 21:2005) [72], mokyklose turėtų būti nerekomenduojami nesveiko maisto produktai. Tačiau pastaroji norma yra rekomendacinio pobūdţio ir grieţto draudimo neįtvirtina. Naujose higienos normose (HN 21:2005),, grieţtai ribojamas uţkandţių aparatų mokyklose asortimentas. Dabar juose galima pardavinėti tik sveiką maistą, o šio reikalavo nevykdantys mokyklų vadovai baudţiami. 110 šio įsakymo punkte nurodomos rekomenduojamos ir nerekomenduojamos maisto produktų, skirtų moksleivių maitinimui, grupės.
Rekomenduojamos maitinimui maisto produktų grupės: darţovės, bulvės, vaisiai, uogos (ypač iš ekologinės gamybos ūkių) ir jų patiekalai, sultys (ypač švieţios); grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų produktai) ir ankštiniai produktai; pienas ir pieno produktai (ypač liesi); liesa mėsa (paukštiena, jautiena, veršiena, triušiena ir kt.) ir jos produktai; ţuvis ir jos produktai;
augalinis aliejus; kiaušiniai; geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo (negazuoti).
Nerekomenduojamos maisto produktų grupės: bulvių traškučiai ir kiti riebaluose virti gaminiai; saldainiai, konditerijos gaminiai su kremu ir (ar) šokoladu; nealkoholiniai gėrimai su maisto priedais (daţikliais, konservantais, saldikliais), gazuoti gėrimai; genetiškai modifikuotas maistas ar genetiškai modifikuotų sudedamųjų dalių turintys produktai. Taip pat nerekomenduojami kiti daug riebalų (daugiau nei 21 g/100 g), sočiųjų riebalų rūgščių (daugiau nei 6 g/100 g), cukraus (daugiau nei 18 g/100 g) ar druskos (daugiau nei 2,4 g/100 g) turintys produktai (mėsos produktai, konditerijos gaminiai).
Vadovaujantis HN, mokyklos visuomenės sveikatos prieţiūros specialistas priţiūri, kad tiekiant maisto produktus būtų laikomasi nustatyto produktų asortimento, o, esant neatitikimų, turėtų informuoti apie tai reikiamas institucijas. [72].
Pastaruoju metu daug diskutuojama apie vis populiarėjančių maisto ir gėrimų automatų įrengimo mokymo įstaigose uţdraudimą. Nesveiko maisto atsisakymas mokyklose be papildomų priemonių, tai yra švietimo apie sveiką mitybą, programų ir sveikos gyvensenos įgūdţių formavimo, nebus naudingas. Vien draudimais neįmanoma pasiekti gerų rezultatų.
Labai svarbu ir vaiko (mokinio) šeimos maitinimosi įpročiai bei poţiūris į sveiką mitybą.
Didelę reikšmę turi suaugusiųjų pastangos ir paties vaiko sąmoningumas. Ţinoma, visada bus galimybė nesveiko maisto atsinešti iš namų, nusipirkti parduotuvėje ir kioske, tačiau nesant pagundos, kuri didţiąją dienos dalį yra pasiekiama ranka, didėja tikimybė, kad mokiniai nesveiką maistą pirks ne kasdien. [70]
Rizikos ir poveikio sveikatai pokyčiai iš dalies susiję su ekonominių, demografini ir socialinių pokyčių nacionaliniu ir pasauliniu lygiu intensyvumu įvairiais laikotarpiais.
Siekiant pakeisti mitybos įpročius, fizinės veiklos būdus ir skatinti sveiką gyvenseną prireiks kelių dešimtmečių daugelio viešųjų ir privačių suinteresuotų subjektų bendrų pastangų. Reikia keisti mentalitetą, didinti sąmoningumą ir gerinti švietimą, visais lygiais derinant veiksmingas priemones, teikiant psichologinę paramą, atidţiai stebint ir vertinant jų poveikį. Be to, asmenys turi imtis iniciatyvos ir atsakomybės uţ pokyčius [65].
Apibendrinant galima teigti, kad, norint išvengti antsvorio ir nutukimo, bei susijusių ligų, racionali ir subalansuota vaiko mityba, jos įgūdţių ugdymas turi būti uţtikrinta nuo pat gimimo. Įstatymų, draudţiančių nesveiko maisto prekybą mokyklose, priėmimas situacijos nepakeistų, jeigu poţiūrio į sveiką maitinimąsi vaikui neugdytų šeima, jei šiuo klausimu nuolat nebūtų kalbama mokykloje.
2.4.2. Nepakankamasfizinis aktyvumas
Fizinis aktyvumas priklauso nuo amžiaus, lyties, sveikatos būklės, savijautos, pomėgių. Vaikystėje ir paauglystėje susidaro fizinio aktyvumo įgūdžiai visam gyvenimui, todėl jaunimo kūno kultūros ugdymo ir fizinės veiklos skatinimo svarba daugelyje tarptautinių ir šalies dokumentų: Pasaulio sveikatos organizacijos programoje „Sveikata visiems XXI amžiuje", Kūno kultūros ir sporto įstatyme, Lietuvos sveikatos programoje.
Programoje buvo užsibrėžtas tikslas iki 2010 m. laisvalaikio metu fiziškai aktyvių mokinių skaičių padidinti 50 procentų.
Įvairių šalių mokyklose atlikti tyrimai parodė, kad vaikai šiais laikais juda 50 proc.
maţiau [66]. Šiuolaikinis pasaulis ir ţmonija gyvena technologijų ir greičio amţiuje, tačiau mokslininkų atliekami tyrimai rodo, kad ţmonių judėjimas maţėja. Tai lemia paţangios kompiuterinės technologijos, kurios leidţia neišeinant iš namų ir bendrauti, ir apsipirkti, ir stebėti visą likusį pasaulį. Nepakankamas fizinis aktyvumas, , sėsli veikla, viena iš pagrindinių antsvorio ir nutukimo prieţasčių vaikų ir suaugusiųjų tarpe.
Maţinanti vaikų sėslų gyvenimo būdą strategija, gali būti daug efektyvesnė, nei fizinio aktyvumo skatinimo strategija. Epšteinas ir kt tyrinėjo viršsvorį turinčių vaikų imtį, kurie 4 mėn. trukmės programoje, mokėsi maistą ribojančios dietos bei elgesio modifikacijos technikų.
Viena vaikų grupė gavo nurodymus padidinti fizinį aktyvumą. Kita grupė gavo nurodymus sumaţinti laiką, praleidţiamą sėdint prie televizoriaus ar uţsiimant kitokia sėslia veikla, bet šį laiką nekeisti į padidinto fizinio aktyvumo veiklą. Įdomu tai, kad sumaţinusi sėslios veiklos laiką tiriamųjų grupė po 12 mėnesių savo svorį vidutiniškai sumaţino 20%, o padidinto fizinio aktyvumo grupė – maţiau nei 15%.[66] .
Amerikos Pediatrų Akademija rekomenduoja laiką, praleidţiamą prie televizoriaus limituoti nuo vienos iki dviejų valandų. Sveikatos prieţiūros specialistai turi rekomenduoti viršsvorį turintiems vaikams bei paaugliams ir jų šeimoms grieţtai laikytis šio limito [67].
Iš šio ir kitų mokslininkų atliktų tyrimų galime padaryti išvadas, kad vien laikantis pasiūlymo sumaţinti prie televizoriaus sėdimą laiką, galima sumaţinti vaikų KMI, uţkirsti kelią vaikų nutukimo grėsmei bei sumaţinti vaikų nutukimo paplitimą. [68].
2.4.3. Reklamos įtaka formuojant maisto produktų pasirinkimo įgūdţius
Vaikai - silpniausia visuomenės grandis, o reklama ir pasiūla daro didelę paklausą, deja, kartais vaikų sveikatos sąskaita. Šiame amţiuje labai išauga reklamos įtaka vaiko mitybos Įpročiams, ypač neigiama poveikį daro įvairaus greito maisto ir kaloringų uţkandţių reklama [70].
Daugiausia to, ką mes valgome, pamatome, suţinome reklamos dėka. Tačiau 89 proc. televizijoje reklamuojamo maisto yra nesveikas maistas. Daugiau kaip 70 proc. vaikų tėvų prašo maisto, kurį matė per televiziją. Pasigendama maisto gamintojų dalyvavimo diskusijose apie maisto sveikumą. Reklamuojamas maistas vaikams, daţniausiai nėra toks sveikas, koks turėtų būti jiems rekomenduotinas. Vaikai patiria spaudimą[3].
Maisto marketingas ir reklama atspindi didţiules investicijas ir išprusimą bei prasiskverbia į visus visuomenės sluoksnius. Moksliniai tyrinėjimai Jungtinėjė Karalystėje parodė, kad 90 % vaikams reklamuojamo maisto turi labai didelį kiekį riebalų, druskos ir/arba cukraus [69]. Europos parlamentas siūlo nustatyti apribojimus nesveiko maisto reklamai, skirtai vaikams. Jie turėtų būti taikomi ir naujoms ţiniasklaidos formoms – internetiniams ţaidimams, reklaminėms uţsklandoms ir trumposioms ţinutėms, teigia europarlamentarai. Savo ruoţtu jie kviečia paskatinti ţiniasklaidą priimti savanorišką maisto ir gėrimų reklamos kodeksą [3].
Europos Parlamento rezoliucija, priimta 2007 m. vasario 1 d., dėl "Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo: antsvorio, nutukimo ir chroniškų ligų prevencijos Europos Sąjungoje" smerkia daţnas ir aktyvias tik vaikams skirtų maisto produktų reklamos ir populiarinimo televizines kampanijas ir pabrėţia, kad tokia prekybinė praktika neskatina sveikos mitybos įpročių ir nuo šiol turi būti ribojama ES lygmeniu, t. y. pakartotinai persvarstant "Televizijos be sienų" direktyvą; pabrėţia, kad aiškiai įrodyta, kad reklama per televiziją turi poveikio vaikų nuo dvejų iki vienuolikos metų amţiaus trumpalaikiam mitybos būdui, tačiau taip pat mano, kad tėvams tenka individuali atsakomybė, kadangi jie priima galutinį sprendimą, kokius produktus pirkti; vis dėlto paţymi, kad apklausų rezultatai rodo, jog dauguma tėvų pageidauja aiškių nesveiko maisto vaikams reklamos apribojimų [3].
Taigi, apibendrinant galima teigti, jog vaikams reklama daro didesnę įtaką nei suaugusiems. Šiame amţiuje labai išauga reklamos įtaka vaiko mitybos įpročiams, ypač neigiama poveikį daro įvairaus greito maisto ir kaloringų uţkandţių reklama; Vaikai yra
neapsaugoti, nes produktų pateikimas televizijoje daţnai neleidţia atskirti, kad tai reklama.
Toks greitojo maisto reklamos ribų nebuvimas ilgainiui gali labai pabloginti vaikų sveikatą ir suformuoti netinkamus maisto vartojimo įgūdţius.
2.5. Vaikų fizinės raidos vertinimas
Vaiko fizinė būklė – tai ne tik morfologinių (ūgio, svorio, apimčių ir kt.), bet ir funkcinių rodiklių, ir brendimo poţymių, o platesne prasme – ir psichikos savybių visuma.
Tačiau intensyviausio augimo laikotarpiais ūgis ir svoris gana glaudţiai siejasi su funkciniais rodikliais ir bendra sveikatos būkle, todėl gali padėti nustatyti tam tikrą sutrikimą. Praktikoje vaikų augimas vertinamas daţniausiai pagal tam tikrus rodiklius.
1. Ūgis ir kiti išilginiai rodikliai. Ūgį reikia vertinti pagal amţių ir lytį.
2. Svoris ir jo sudėtinės dalys, arba kūno sudėtis, – aktyviosios (kaulų, raumenų, vidaus organų) ir pasyviosios masės (riebalinio audinio) absoliutus ir santykinis dydis. Net ir ,,normalios” kūno masės vaiko riebalinis audinys kartais gali būti per gausus. Vaikų ir paauglių pasyvioji masė paprastai prilyginama poodiniam riebaliniam audiniui, nes jų vidaus organai suriebėja tik itin smarkiai nutukus. Labai svarbi yra riebalinio audinio topografija: nustatyta, kad tam tikrų sričių (ypač pilvo ertmės, vidaus organų) riebalinis audinys siejasi su tam tikra patologija kur kas patikimiau negu bendras absoliutus ir santykinis riebalinio audinio kiekis.
3. Kūno apimtys (krūtinės, liemens, klubų, ţasto, šlaunies ir kitos) taip pat turėtų būti vertinamos pagal amţių, ūgį ir lytį. Apimtys glaudţiai koreliuoja su svoriu ir kūno stambumu. Jos gerai atspindi ne tik įvairaus amţiaus individų poodinį riebalinį audinį, bet ir raumenų bei kaulų stambumą.
4. Kūno segmentų pločiai (pečių, krūtinės, dubens) ir kaulų stambumo rodikliai (ţasto, dilbio, šlaunies, blauzdos kaulų distalinių epifizių plotis) vertinami pagal amţių, ūgį, ir lytį. Jie artimai siejasi su skeleto stambumu, kauline mase, turi daug reikšmės kūno sudėjimo tipui (somatotipui).
5. Įvairūs indeksai, kurie vertinami pagal amţių ir lytį, pastaruoju metu populiariausi iš jų šie: – kūno masės indeksas – KMI = svoris (kg) /ūgis (m)2;– koksalinis, arba klubų indeksas – Ic = klubų apimtis (cm) / juosmens apimtis (cm);– juosmens klubų rodiklis (angl. – waist-to hip ratio, WHR) – JKR = juosmens apimtis (cm) / klubų apimtis (cm) ir kt [4]
Kūno masės indeksas kinta per visą augimo periodą. Kadangi augimas ir brendimas priklauso nuo paveldėtų ir išorinių veiksnių (rasės, tautybės, šalies geografinės padėties, socialinių ir ekonominių šalies rodiklių), kiekviena šalis privalo turėti savo augimo standartus, taip pat ir kūno masės indekso kitimo normatyvus. Apibendrinus Lietuvos 1998–2002 metų tyrimo duomenis, J. Tutkuvienė pateikia lietuvių vaikų KMI per visą augimo periodą (2.5.1 lentelė). Čia pateiktas vidurkis, standartinis nuokrypis SD (SN) ir svarbiausi procentiliai.
2.5.1. lentelė. Lietuvių vaikų kūno masės indekso (KMI) kitimas augimo laikotarpiu, pagal J.
Tutkuvienę[4]
Šaltinis: Šeimos sveikata: 2005 metų Nacionalinės Sveikatos Tarybos metinis pranešimas, Vilnius; 2006,
Pasaulyje nemaţai diskutuojama, pagal ką reikia vertinti tam tikros šalies vaikų augimą ir brendimą, Mokyklinio amţiaus vaikų fizinė raida vertinama pagal kūno masės indeksą (KMI). International Obesity Task Force (IOTF) nustatė amţiui ir lyčiai specifinius KMI kriterijus vaikams, kuriais rekomenduojama remtis vertinant mokyklinio amţiaus vaikų antsvorį ir nutukimą. Kūno masės indeksas suaugusiems apskaičiuojamas svorį kilogramais padalinus iš ūgio metrais ir sumą pakėlus kvadratu. Jei suaugusio asmens kūno masės indeksas yra nuo 25 iki 30, manoma, kad jis turi antsvorį, o jei KMI didesnis nei 30, jis jau nutukęs. Kadangi vaikai auga nevienodu greičiu, jų nutukimo ir antsvorio klasifikacija yra sudėtingesnė ir apskaičiuojama pagal tai, kiek svoris nukrypsta nuo KMI vidurkio.
Įvairių šalių auksologai kartais siūlo skirtingus ribinius procentilius. T.Cole (Didţiosioji Britanija) – siūlo 2-ąjį ir 98-ąjį procentilį. KMI vaikystės ir paauglystės laikotarpiu keičiasi [73].. Tik gimus KMI mediana lygi 13 kg/mP, vienerių metų amţiuje ji pasiekia 17 kg/mP, šešerių metų amţiuje sumaţėja iki 15,5 kg/mP, o 20 metų amţiuje padidėja iki 21 kg/mP.
Todėl reikalinga nustatyti KMI normas priklausomai nuo amţiaus, kad būtų galima konstatuoti nutukimą. T.J.Cole ir kiti mokslininkai pasiūlė vaikų ir paauglių kūno kompozicijos vertinimui naudoti tarptautinių tyrimų duomenų analizės pagalba sudarytas KMI ribas antsvorio ir nutukimo vertinimui, adaptuotas pagal lytį ir amţių. (2.5.2 lent.)[73].
Europos ţemyno šalių auksologai pasirenka daţniausiai 3-iąjį ir 97-ąjį, JAV - 5-ąjį ir 95-ąjį. Procentinio pasiskirstymo (percentilinis) metodas, suskirstant variacinę eilę į "sferas", į kurias patenka 3, 10, 25, 50, 75, 90, 97 proc. visų atvejų (kartais sferų skaičius gali būti maţesnis). Fizinio išsivystymo statusas nustatomas percentilinio statuso dydţiu. Pavyzdţiui, siūlomas PSO, P
3 reiškia labai maţą ūgį, ţemiau kurio bus tik 3 proc. individų, P
97 – labai aukštą, virš kurio bus tik 3 proc., ţemiau – 97 proc. J.Tutkuvienės teigimu, viskas priklauso nuo šalies išteklių - kiek ji gali skirti lėšų patikrinti tiems vaikams, kurie atsiduria uţ pasirinktų procentilių. Kuo aukštesnis apatinis ir maţesnis viršutinis procentilis, tuo daugiau vaikų turės būti patikrinta. Atlikti absoliučiai visus tyrimus yra labai brangu ir greičiausiai neverta, todėl mokslininkai ypatingai kruopščiai skaičiuoja, tikrina duomenis, atsiţvelgia į populiacijos sveikumo rodiklius, augimo tipą, geografinį regioną ir tariasi su daugybe specialistų uţsienyje, kol sudaro augimo standartus. [4]
2.5.2. lentelė. Kūno masės indekso tarptautinės ribinės reikšmės vaikų antsvoriui ir nutukimui vertinti, pagal Cole T.J.[74]
Vaiko amţius (metais)
KMI ribinės reikšmės antsvoriui, atitinkančios 25 kg/m2 18 metų amţiuje
KMI ribinės reikšmės nutukimui, atitinkančios 30 kg/m2 18 metų
amţiuje
Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės
2 18.41 18.02 20.09 19.81
2.5 18.13 17.76 19.80 19.55
3 17.89 17.56 19.57 19.36
3.5 17.69 17.40 19.39 19.23
4 17.55 17.28 19.29 19.15
4.5 17.47 17.19 19.26 19.12
5 17.42 17.15 19.30 19.17
5.5 17.45 17.20 19.47 19.34
6 17.55 17.34 19.78 19.65
6.5 17.71 17.53 20.23 20.08
7 17.92 17.75 20.63 20.51
7.5 18.16 18.03 21.09 21.01
8 18.44 18.35 21.60 21.57
8.5 18.76 18.69 22.17 22.18
9 19.10 19.07 22.77 22.81
9.5 19.46 19.45 23.39 23.46
10 19.84 19.86 24.00 24.11
10.5 20.20 20.29 24.57 24.77
11 20.55 20.74 25.10 25.42
11.5 20.89 21.20 25.58 26.05
12 21.22 21.68 26.02 26.67
12.5 21.56 22.14 26.43 27.24
13 21.91 22.58 26.84 27.76
13.5 22.27 22.98 27.25 28.20
14 22.62 23.34 27.63 28.57
14.5 22.96 23.66 27.98 28.87
15 23.29 23.94 28.30 29.11
15.5 23.60 24.17 28.60 29.29
16 23.90 24.37 28.88 29.43
16.5 24.19 24.54 29.14 29.56
17 24.46 24.70 29.41 29.69
17.5 24.73 24.85 29.70 29.84
18 25 25 30 30
Šaltinis [Cole TJ, Bellizzi MC, Flegal KM, Dietz WH. Establishing a standard definition for child overweight and obesity worldwide: international survey. BMJ 2000;320:1240-3]
