• Non ci sono risultati.

TAURAGĖS APSKRITIES PRADINIŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ ANTROPOMETRINIŲ RODIKLIŲ POKYČIAI IR JŲ RYŠIAI SU MITYBOS IR FIZINIO AKTYVUMO ĮPROČIAIS

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "TAURAGĖS APSKRITIES PRADINIŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ ANTROPOMETRINIŲ RODIKLIŲ POKYČIAI IR JŲ RYŠIAI SU MITYBOS IR FIZINIO AKTYVUMO ĮPROČIAIS"

Copied!
71
0
0

Testo completo

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas

Profilaktinės medicinos katedra

Toma Matevičiūtė

TAURAGĖS APSKRITIES PRADINIŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ

ANTROPOMETRINIŲ RODIKLIŲ POKYČIAI IR JŲ RYŠIAI SU MITYBOS

IR FIZINIO AKTYVUMO ĮPROČIAIS

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikata ir mityba)

Mokslinė vadovė Prof. dr. J. Petkevičienė 2011 m. geguţės mėn. 27 d.

(2)

SANTRAUKA

Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)

TAURAGĖS APSKRITIES PRADINIŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ ANTROPOMETRINIŲ RODIKLIŲ POKYČIAI IR JŲ RYŠIAI SU MITYBOS IR FIZINIO AKTYVUMO ĮPROČIAIS.

Toma Matevičiūtė

Mokslinė vadovė prof. dr. Janina Petkevičienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2011 60 p.

Darbo tikslas: Įvertinti Tauragės apskrities pradinių klasių moksleivių antropometrinių

rodiklių pokyčius per dvejus metus bei jų ryšius su mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiais.

Darbo uţdaviniai: Įvertinti Tauragės apskrities pradinių klasių moksleivių antropometrinių

duomenų pokyčius 2008 – 2010 metais; nustatyti moksleivių fizinės raidos ryšius su mitybos įpročiais; įvertinti sąsajas tarp moksleivių fizinės raidos ir jų fizinio aktyvumo.

Tyrimo metodika: Tai PSO koordinuojama Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimo dalis.

2008 metais buvo atsitiktinai atrinkta 10 Tauragės apskrities mokyklų, kuriose išmatuotas pirmų klasių moksleivių (n=269) ūgis ir svoris. Pirmokų tėvams buvo išdalinamos anketos, kurias uţpildė 244 išmatuotų vaikų tėvai. 2010 metais išmatuoti tie patys moksleiviai antrą kartą (n=219). Naudoti tyrimo metodai: antropometriniams matavimams naudota PSO rekomenduota įranga: elektroninės nešiojamos SECA svarstyklės; nešiojamos SECA ūgio matuoklės; anketinė tėvų apklausa apie demografinius rodiklius bei socialinius veiksnius. Atlikta statistinė duomenų analizė naudojantis statistiniu paketu SPSS 15.0 for Windows.

(3)

Išvados: Dauguma vaikų trečioje klasėje išliko toje pačioje fizinės raidos grupėje, kaip ir

pirmoje. Daugiausiai svorio priaugo vaikai, kurių svoris pirmoje klasėje buvo didţiausias. Pradinukų kūno masės indekso pokytis buvo susijęs su jų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiais. Vaikai, priaugę daugiau svorio, pasiţymėjo geresniu apetitu, valgė maţiau darţovių, buvo maţiau fiziškai aktyvesni.

(4)

SUMMARY

Public Health (Public Health and Nutrition)

CHANGES IN ANTHROPOMETRIC INDICATORS OF PRIMARY SCHOOL PUPILS AND THEIR RELATIONS TO NUTRITION AND PHYSICAL ACTIVITY HABITS IN TAURAGĖ COUNTY

Toma Matevičiūtė

Academic supervisor Prof. Dr. Janina Petkevičienė

Lithuanian University of Health sciences, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas; 2011. 60 pages.

The aim of the study is to evaluate changes in anthropometric indicators of primary school

pupils in Tauragė County per two years and their relations to nutrition and physical activity habits.

The objectives of the study are to evaluate changes in anthropometric indicators of primary

school pupils in Tauragė County in 2008-2010; to determine pupils‟ physical development relations to nutrition habits; to evaluate relations between pupils‟ physical development and their physical activity.

The methods of the study: This is the research part of children growth observation

coordinated by WHO. 10 schools of Tauragė County were chosen by chance in 2008. The height and weight (n=269) were measured of first-form pupils at these schools. Parents of first-form pupils were given questionnaires. 244 of parents whose children were measured filled those questionnaires. The same pupils were measured the second time (n=219) in 2010. The devices such as electronic portable Seca scales, portable Seca height measurement units, which were recommended by WHO, were used for anthropometric measurement. Parents‟ questionnaires concerning demographic indicators and social factors were used. What is more, statistic data was analyzed using the statistic package SPSS 15.0 for Windows.

The Results of the study: Average third-form pupils‟ BMI was 17,6 (2,9) kg/m2. Overweight and obesity were assessed for 19,2 percent of children in 2010. Thin and very thin third-form pupils made the tenth part which was 9, 1 percent.

(5)

raised to 0, 9 percent. Pupils who put on more weight had better appetites, ate more times a day comparing with those who put on less weight. Pupils who put on much weight did homework, read books and watched more television than those children whose body mass index increased less.

The conclusions of the study: Many of the third-form pupils remained in the same physical

development group as in the first form. Pupils who had weighed mostly in the first-form put on the most weight. Change in body mass index of primary school pupils were related to nutrition and physical activity habits. Children who put on more weight had better appetites, ate fewer vegetables, and were less active.

(6)

SANTRUMPOS

ES – Europos Sąjunga.

HBSC - Health Behavior in Shool aged Children (mokyklinio amţiaus vaikų sveikatos elgesys).

IOTF - International Obesity Task Force (Tarptautinės nutukimo darbo grupės) JAV - Jungtinės Amerikos Valstijos.

KMI - Kūno masės indeksas.

(7)

TURINYS

ĮVADAS ... 8

1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 9

2. LITERATŪROS APŢVALGA ... 10

2.1. Vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje ... 10

2.2. Vaikų antropometrinius duomenis lemiantys veiksniai ... 11

2.3. Vaikų augimo ir vystymosi vertinimas ... 18

3. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ... 22

3.1. Tyrimo aprašymas ... 22

3.2. Tiriamųjų kontingentas ... 22

3.3. Tyrimo eiga ... 23

3.4. Pagrindiniai tyrimo metodai ... 24

3.4.1. Antropometriniai matavimai ... 24

3.4.2. Anketinė apklausa ... 24

3.5. Statistinė duomenų analizė ... 25

4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 26

4.1. Tauragės apskrities trečios klasės moksleivių antropometrinių duomenų vertinimas 2010 metais ... 26

4.2. Tauragės apskrities pradinių klasių moksleivių fizinės raidos 2008 - 2010 m. vertinimas ... 28

4.3. Moksleivių fizinės raidos ryšiai su mitybos įpročiais ... 33

4.4. Moksleivių fizinio aktyvumo įpročiai ir jų ryšiai su fizine raida ... 46

IŠVADOS ... 53

REKOMENDACIJOS ... 54

LITERATŪRA ... 55

(8)

ĮVADAS

Subalansuota mityba nuo pat kūdikystės - tai ilgo ir sveiko gyvenimo pamatas [1]. Pirmieji gyvenimo metai yra patys reikšmingiausi fizinei ir psichinei raidai, taip pat vėlesnei vaiko sveikatai. Fizinė raida – vienas svarbiausių vaikų sveikatos būklės rodiklių [2].

Vaikystė yra labai svarbus periodas sveikos gyvensenos formavimui. Tyrimai rodo, kad iki 12 metų amţiaus vaikams sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimas yra efektyviausias [3].

Vaikų nutukimas yra viena iš didţiausių visuomenės problemų XXI amţiuje. Tai visų pasaulio valstybių problema. Nutukimo paplitimas auga nerimą keliančiu greičiu. Vaikai, turintys antsvorį ar nutukimą, gali likti tokiais suaugę, įgydami didesnę lėtinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, riziką [4].

Pasaulio sveikatos organizacijos koordinuojamos Vaikų nutukimo stebėsenos duomenimis, Europos regione (13 valstybių) 24 proc. 6 – 9 metų vaikai turi antsvorį arba yra nutukę [5].

Prasta mityba, judėjimo stygius yra nutukimo epidemijos prieţastis [6]. Pagrindinės moksleivių mitybos problemos yra šios: nevalgo pusryčių; uţkandţiauja saldţiai ir riebiai – valgomi bulvių traškučiai, bandelės, šokoladas, saldainiai, ledai; mėgsta greitai pagaminamą maistą: dešreles, ţuvies pirštelius, picą ir kt.; vartoja maţai vaisių ir darţovių [7].

Pramoniniu būdu gaminamų maisto produktų pasiūla didţiulė. Ţmonės vis rečiau gamina maistą namuose, valgo viešojo maitinimosi įstaigose, kur patiekalų porcijos dėl konkurencijos nuolat didėja, todėl persivalgymo grėsmė taip pat auga [8].

Nejudrus gyvenimo būdas plinta dėl naujų modernių technologijų suteikiamo komforto, kuris duoda galimybę ţmogui kuo maţiau judėti. Judėjimo sumaţėjimui įtakos turi ir stipriai pasikeitę visuomenės laisvalaikio įpročiai, kuriuos taip pat nulėmė technologijų vystymasis – laisvalaikio metu daug laiko praleidţiama prie televizoriaus ar kompiuterio [9].

Siekiant parengti ir įgyvendinti efektyvią vaikų nutukimo kontrolės programą, būtina stebėti epidemiologinę antsvorio ir nutukimo situaciją, vertinti vaikų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius.

(9)

1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Darbo tikslas

Įvertinti Tauragės apskrities pradinių klasių moksleivių antropometrinių rodiklių pokyčius per dvejus metus bei jų ryšius su mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiais.

Darbo uţdaviniai:

1. Įvertinti Tauragės apskrities pradinių klasių moksleivių antropometrinių duomenų pokyčius 2008 – 2010 metais.

(10)

2. LITERATŪROS APŢVALGA

2.1. Vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje

Antsvoris - reikšmingas daugelio lėtinių ligų rizikos veiksnys. Nors antsvorio prieţastys įvairios, tačiau neabejojama, kad blogi mitybos įpročiai ir per maţas fzinis aktyvumas vaikystėje skatina jo vystymąsi [10].

Vaikų nutukimas yra viena iš didţiausių visuomenės problemų XXI amţiuje. Ši problema yra visame pasaulyje. Nutukimo paplitimas auga nerimą keliančiu greičiu. Vaikai turintys antsvorį ar nutukimą gali likti tokiais suaugus, įgydami padidėjusią lėtinių ligų, tokių, kaip cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, riziką [11].

Nuo 1980 m. iki 2002 m. JAV antsvorį turinčių vaikų skaičius patrigubėjo, todėl tai labai rimta visuomenės sveikatos epidemija. 2003 m. – 2004 m. JAV duomenimis, 2 – 5 metų amţiaus vaikų antsvorį turėjo 13 proc., 6 – 11 metų – 18 proc [12].

Europos regione, PSO duomenimis, vaikų antsvoris ir nutukimas nuo 1980 iki 2002 metų išaugo nuo 9 iki 24 procentų, o tai yra penkiais kartais daugiau negu prognozuota 1980 metais [13].

2010 metų Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis apskaičiuota, kad 43 milijonai vaikų turi ansvorį ir nutukimą (35 milijonai besivystančiose šalyse, 8 milijonai išsivysčiusiose šalyse), 92 milijonams grėsė ansvoris. Visame pasaulyje vaikų ansvoris ir nutukimas padidėjo nuo 4,2 proc. 1990 metais iki 6,7 proc. 2010 metais. Ši tendencija turėtų pasiekti 9,1 proc. arba 60 milijonų 2020 metais. Apskaičiuota, kad ansvorio ir nutukimo paplitimas Afrikoje 2010 metais 8,5 proc. ir manoma, kad 2020 metais pasieks 12,7 proc. [14].

Lietuvoje vaikų fizinio išsivystymo klausimai plačiausiai nagrinėti S. Pavilionio ir J. Tutkuvienės darbuose. Šiuose darbuose stebima vaikų fizinė raida, kurią įtakoja daugelis veiksnių (socioekonominės sąlygos, nesveika mityba, fizinis aktyvumas ir t.t.), reikalauja nuolatinio vaikų augimo tyrimo. Svarbu nuolat sekti augančios kartos fizinę būklę: pagal įvairių rodiklių kitimus augant galima spręsti ne tik apie vaiko organizmą, bet ir apie būsimos kartos bendrą sveikatos būklę, prognozuoti tam tikrus susirgimus ir patologijų tikimybę bei riziką vyresniame amţiuje.

(11)

palyginti su 1984-1986 metais jos atliktais lietuvių vaikų analogiškais tyrimo duomenimis, kurie buvo apibendrinti jos daktaro disertacijoje. Pagal J. Tutkuvienės sudarytas ir Lietuvos vaikų augimui vertinti taikomas individualias augimo rodiklių diagramas sukaupta bei apdorota daugiau nei 1200 ikimokyklinio amţiaus įvairių Lietuvos miestų vaikų fizinės ir bendros sveikatos būklės rodiklių longitudinalinio sekimo nuo gimimo iki 7 metų duomenų [15].

J. Tutkuvienės tyrimų rezultatų pagrindu Lietuvos vaikų fizinės būklės ypatumai įvertinti pasaulinių tyrimų kontekste, atskleistos įvairių J. Tutkuvienės parametrų tendencijos, įvertintos išryškėjusios praktinės ir metodologinės problemos bei tolesnių tyrimų kryptys [15].

J. Tutkuvienė sukaupus ir išanalizavus daug įvairiapusių fizinės būklės rodiklių, uţfiksuota šiuolaikinė Lietuvos augančių vaikų ir paauglių būklė, jos kriterijų ribinės vertės, nustatytos Lietuvos populiacijai būdingos normos. Sudarytos originalios lietuvių populiacijai būdingos augimo rodiklių skalės ir diagramos, leidţiančios vertinti lietuvių vaikų augimą ir brendimą.

Lietuvos mokslininkų duomenimis, mūsų šalyje nutukimo ir antsvorio paplitimas dar nėra didelis, tačiau prognozuojama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, po 10 – 15 metų pasivysime Europos šalių nutukimo vidurkį [16].

Lietuvos epidemiologinių tyrimų duomenimis, daugeliui suaugusiųjų nutukimas prasidėjo vaikystėje. Jei 6 metų vaikas nutukęs, tai tikimybė, kad uţaugęs jis toks ir liks, yra 25 proc., jei 12 metų vaikas nutukęs – 75 proc. Jei nutukęs 1-3 metų vaikas, tai neturi įtakos suaugusiojo svoriui [17].

Pagal HBSC tyrimų metodiką, 2002 ir 2006 m. apklausose 11 - 15 metų amţiaus mokinių buvo prašoma nurodyti savo ūgį ir svorį. Iš šių duomeų pritaikius vieningą Cole ir kitų (2000) pasiūlytą kūno masės indekso vertinimo kriterijų, atitinkantį suaugusių ţmonių 25 kg/m2, buvo apskaičiuota, kad tarp Lietuvos mokinių 2002 m. antsvorį turėjo 5,7 proc. berniukų ir 6,8 proc. mergaičių, 2006 m. – 10,5 proc. berniukų ir 4,5 proc. mergaičių [10].

2.2. Vaikų antropometrinius duomenis lemiantys veiksniai

(12)

priemones, gerinančias vaiko fizinį pajėgumą ir apsaugančias nuo antsvorio didėjimo vaikystėje [18].

Antsvoris ir nutukimas tampa svarbia sveikatos problema daugelyje šalių, nes turinčių antsvorį ţmonių nuolat daugėja. Daugelis autorių teigia, jog nutukimas daţniausiai yra ne patologijų, bet gyvenimo būdo pasekmė, nes genetinis polinkis, kurį turi tam tikra dalis ţmonių, epidemijos nesukeltų. Pagrindiniai nutukimo rizikos veiksniai yra šie: nutukę tėvai, nejudrus gyvenimo būdas, mityba, kurioje daug riebalų, disbalansas tarp su maistu gautos ir išeikvotos energijos. Dauguma rizikos veiksnių yra nulemti gyvenimo būdo [19, 20].

Svarbiausia yra tai, kad vaikas augtų maksimaliai ,,išnaudodamas” genetinį augimo potencialą. Įrodyta, kad tik kraštutinės išorinės sąlygos gali iškreipti paveldėtą augimo pobūdį: augama tam tikrame genetiškai paveldėtame ,,koridoriuje”, nukrypus nuo jo dėl tam tikrų ligų ar kitų neigiamų veiksnių, organizmas stengiasi vėl į jį sugrįţti. Tai –,,atsigriebimo” fenomenas, arba vadinamoji C. H. Waddingtono teorija [21].

Pasak De Onis ir kitų autorių, augimą įtakoja daugelis veiksnių, iš kurių sunku atskirti genetinius ir aplinkos poveikius. Viena pagrindinių kūdikystės, vaikystės ir paauglystės fiziologinių išraiškų – augimas yra genetikos veiksnių, bei aplinkos ir socialinių aplinkybių sąveika, apimanti platų spektrą metabolinių procesų [22].

Genetinių veiksnių įtaka antropometriniams rodikliams

Genotipas – tai genų rinkinys, lemiantis poţymius, būdingus rūšiai ir individui. Bet tai nėra izoliuota sistema. Tai, kaip jis realizuosis, priklauso ir nuo išorinių sąlygų, būdingų ţmogaus aplinkai, t.y. nuo socialinių sąlygų. Visų faktorių poveikio rezultatas – fenotipas [23].

Ţmogaus augimas yra aprašomas, kaip sudėtinis procesas, reguliuojamas per daugialypius endokrinologinius kelius ir įtakojamas stiprios genetinės kontrolės [24].

Genetinių veiksnių įtakai tyrinėti daţniausiai pasirenkamos dvynių studijos – tokiu būdu galima kontroliuoti ir įvertinti aplinkos veiksnius. Atliktos dvynių studijos Švedijoje rodo, kad ţmogaus augimas pasirodė turintis itin grieţtą genetinį reguliavimą. Šioje studijoje genetiniai skirtumai galėjo paaiškinti 91 – 97 proc. ūgio pakitimų amţiuje tarp 2 ir 18 metų, iš kurių 53 proc. išliko tokie patys arba artimai susiję per visą augimo laiką [25].

(13)

moteris. Kadangi lytį nulemia tėvų chromosomos, tai yra vienas iš kelių, kuriais tėvai uţprogramuoja vaiko ūgį [26].

Ţemaūgiai tėvai paprastai turi ţemaūgius vaikus. Kadangi vaikai gauna abiejų tėvų genus, kurie sudaro unikalią genetinę kombinaciją, vaikui suaugus, jo ūgis gali būti artimas vidutiniam tėvų ūgiui. Taigi, nors vaikas, kurio tėvai yra ţemi, gali atrodyti ţemaūgis, lyginant su aplinkiniais, jis tikriausiai yra normalus ir jam paprasčiausiai yra lemta būti ţemaūgiu, kaip ir jo tėvams. Taip galima tvirtinti tuo atveju, kai vaiko augimo tempai yra normalūs ir sveikata iš esmės yra gera. Nėra ţinoma priemonių, kurios leistų vaikui uţaugti didesniam, negu tai leidţia jo įgimtas potencialas [26].

Daugelyje tyrimų įrodyta tėvų svorio įtaka jų vaikams. Jeigu abu tėvai nutukę, tai du trečdaliai jų vaikų taip pat sirgs šia liga, jei nutukęs vienas tėvų, sirgs pusė jų vaikų. Ištyrus nutukusius homozigotinius dvynius nustatyta, kad jų svoris, net ir augant skirtingose šeimose, didėja vienodai. Šitokio dėsningumo nepastebėta tiriant heterozigotinius dvynius [17].

Socialinių veiksnių įtaka antropometriniams rodikliams

Aplinkos sąlygos yra labai svarbios. Atliktus tyrimus su dvyniais ir įvaikintais ţmonėmis nustatyta, kad 20 – 65 proc. nutukimo atvejų nebuvo galima paaiškinti vien genetiniais veiksniais. Aplinkos reikšmę nutukimui įrodo ir tai, kad per pastaruosius tris dešimtmečius, pakitus socialiniams veiksniams, didelio laipsnio nutukimo atvejų padvigubėjo.

 psichiniai ar socialiniai veiksniai (vaikų skriaudimas, nepilna šeima, mokymosi ar elgesio problemos, depresija) [17].

(14)

tikrą socialinę padėtį visuomenėje. Nuo šeimos priklauso, kaip individas suvokia savo vietą visuomenėje, taip pat lemia jo galimybes ir pasiekimus gyvenime [27].

Uţsienio mokslinių tyrimų duomenimis, vaiko mitybą įtakoja tėvų ţinių apie sveiką mitybą lygis, o labiausiai – šeimos socialinė bei ekonominė padėtis – šeimos narių skaičius, gyvenimas su abiem ar vienu iš tėvų, tėvų išsilavinimas, pajamos, gyvenamoji vieta ir pan. [28].

Socialinę ekonominę padėtį geriausiai apibūdina išsilavinimas, profesija arba darbo pobūdis ir pajamos. Atsiţvelgiant į kultūrines tradicijas, Europos šalyse daţniausiai kreipiamas dėmesys į išsilavinimą ir darbo pobūdį, tuo tarpu JAV – į pajamas ir išsilavinimą [29].

Išsilavinimas yra vienas svarbiausių socialinių veiksnių. Jį galima objektyviai įvertinti, jis maţiausiai kinta, yra susijęs su darbine veikla ir pajamomis, todėl daţnai naudojamas epidemiologiniuose tyrimuose, vertinant socialinius sveikatos skirtumus [30].

Vienas iš svarbiausių veiksnių, nulemiančių antsvorio ir nutukimo atsiradimą, yra šeimos socialinė-ekonominė padėtis vaikystės ir paauglystės laikotarpiu. Aukštesnio išsilavinimo motinos daţniau riboja nesveikus maisto produktus savo vaikams, taip formuodamos sveikus mitybos įpročius nuo vaikystės. Uţaugę tokie asmenys ir toliau laikosi sveikos mitybos įpročių, stengiasi nenutukti. Tyrimų, atliktų Italijoje, metu, nustatyta, kad didesnę riziką nutukti turėjo tie vaikai, kurių motinų išsilavinimas buvo ţemesnis ir kurių tėvas buvo bedarbis [31].

Moksliškai įrodyta maitinimo krūtimi nauda. JAV atliktoje kohortinėje studijoje, kurioje dalyvavo daugiau nei 15 000 nuo 9 iki 14 metų amţiaus vaikų, nustatyta, kad maitinimas krūtimi pirmus šešis mėnesius reikšmingai sumaţino riziką turėti viršsvorį. Kūdikiai, anksti pradėti maitinti dirbtiniu maistu, daţniau linkę tukti, nes juos lengviau permaitinti. Be to, maitinimas krūtimi ne tik skatina formuotis sveikam individui, bet ir natūraliai maitinant formuojasi dvasinis ryšys tarp mamos ir jos vaikelio [32].

(15)

Mitybos įpročių įtaka antropometriniams rodikliams

Vaikų mityba yra labai reikšminga, nes vaikai yra viena jautriausių grupių, kuri negali pati rinktis ir nuspręsti, kuo ir kaip maitintis, todėl greičiausiai paţeidţiama [34].

Tinkamas maistas vaikams yra būtinas gerai sveikatai, augimui ir reikiamam fiziniam aktyvumui palaikyti. Sveikai maitinamas vaikas auga ir vystosi normaliai. Jis yra energingas, aktyvus, domisi ţaidimais, jo akys švyti, plaukai blizga, oda elastinga, laikysena taisyklinga. Jis pasitiki savimi, gerai valgo ir miega, normaliai priauga ūgio ir svorio, laiku bręsta [35, 36].

Vaikai, ilgesnį laiką prastai maitinami, greičiau pavargsta, sunkiau koncentruoja dėmesį, maţėja aktyvumas, blogėja atmintis, mokymosi rezultatai. Gali sutrikti jų augimas, laikysena, vėluotų lytinis brendimas. Neretai šių vaikų veido išraiška įtempta, akys niūrios, poakiuose – tamsūs ratilai [35].

Septynių – dvylikos metų amţiaus vaikas auga lėtai, bet nuolatos. Kartu iš lėto didėja ir suvartojamo maisto kiekis. Normaliai sveriantys vaikai turi suderinti gaunamą energiją su reikalingu energijos kiekiu per apetito reguliavimą. Vaiko maisto poreikis, palyginti su kūno mase, yra didesnis negu suaugusiojo. Tiems, kas rūpinasi vaiko mityba, reikia būti kūrybingiems planuojant maitinimo laiką, parenkant sveikus maisto produktus, taikant tinkamus maisto gamybos būdus [37].

Pagrindinės moksleivių mitybos klaidos:

 Nevalgo pusryčių. Vaikai daţnai visai nevalgo pusryčių, netgi pirmųjų klasių mokiniai. Nustatyta, kad vaikai, kurie nevalgo pusryčių, gauna maţiau energijos ir maisto medţiagų, nei tie, kurie juos valgo. Patikrintas pusryčių poveikis – vaikai, kurie eina į mokyklą nevalgę pusryčių, greičiau jaučia pagrindinių maisto medţiagų, vitaminų ir mineralų stoką, nei tie, kurie pusryčiauja.

 Uţkandţiauja saldţiai ir riebiai – valgomi bulvių traškučiai, bandelės, šokoladas, saldainiai, ledai. Todėl dabar daugėja nutukusių ar turinčių antsvorio vaikų.

 Geria daug saldţių gėrimų, kuriuose yra daug cheminių priedų. Mėgsta greitai pagaminamą maistą: dešreles, ţuvų pirštelius, picą ir kt. Todėl pastaraisiais metais daugėja vaikų, kurie skundţiasi virškinimo sistemos sutrikimais.

(16)

Mokyklinio amţiaus vaikų maisto racione baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis turėtų būti 1:1:6. Vaikų maiste turėtų būti pakankamas kiekis maistinių skaidulų. Septynių – vienuolikos metų vaikas daţniausiai valgo 4 – 5 kartus per dieną. Bendras jo paros maisto kiekis siekia 2 litrus. Energinė šio maisto vertė – 2030 kcal. Labai svarbu laikytis tinkamo mitybos reţimo. Patartina taip paskirstyti paros raciono kalorijas: pusryčiams – 25 proc., pietums – 35 proc., priešpiečiams ir pavakariams – 10 proc., vakarienei – 20 proc. Vakarienę vaikai turi valgyti 1,5 – 2 val. Prieš miegą. Būtina valgyti pusryčius, nepersivalgyti vakare [37].

Vaikui pusryčiai labai svarbūs, kad diena mokykloje būtų sėkminga, jie suteikia vaiko organizmui energijos, kuri labai reikalinga dirbant protinį darbą. Jei vaikas dėl skubėjimo ar dėl kitos prieţasties nepavalgo pusryčių, jam nesiseka mokykloje, jis jaučiasi pavargęs [38].

Tėvai turėtų būti skatinami gaminti pusryčius savo vaikams, turėtų būti palaikomas sveikų pusryčių kasdienis valgymas, t.y., tokių, kurie susidėtų iš įvairių maisto produktų, ypač iš daug skaidulų turinčio maisto medţiagų, didelę maistinę vertę turinčių grūdų, vaisių ir pieno produktų [39].

Saldţių vaisvandenių vartojimas tarp vaikų, didina nutukimo riziką. Pabrėţiama, kad sveikatai nepalankių maisto produktų, tarp jų ir vaisvandenių, vartojimas didėja dėl agresyvios reklamos, kuriai maisto kompanijos išleidţia milţiniškas lėšas (daugiau nei 10 milijardų dolerių vien tik Jungtinėse Amerikos Valstijose) [40].

(17)

pietus mokyklos valgykloje arba įdėdami priešpiečių. Tačiau tyrimo rezultatai atskleidė, kad pradinukų mityba, nors ir sveikesnė negu vyresniųjų klasių moksleivių, bet yra problematiška [41].

Moksleivių mitybos įpročiai priklauso nuo aplinkos, kurioje jie gyvena, nuo to, kaip maitinasi šeimoje, kokios yra galimybės maitintis mokykloje, ar pačiam rinktis maistą. Neretai apie moksleivių maitinimosi elgseną sprendţiama iš to, ar jie reguliariai maitinasi, pusryčiauja, mėgsta patys uţkandţiauti bet kuriuo dienos metu ar ne. Nepageidautina maitinimosi elgsena siejama ir su maisto produktų pasirinkimu bei kitomis elgsenos problemomis. Nustatyta, kad vaikai, kurie valgo reguliariai, daţniau pasirenka sveiką maistą, moka vertinti maisto produktus pagal riebalų ir energijos kiekį juose, nei tie, kurie nepusryčiauja, ar mėgsta uţkandţiauti [42].

Apibendrinant galima teigti, kad racionali ir subalansuota mityba nuo pat kūdikystės – tai sveiko gyvenimo pamatas. Maitinimosi įpročiai ir poţiūris į maistą turi būti ugdomas nuo pat maţens. Šeima ir mokykla yra pagrindiniai vaiko mitybos įgūdţių formuotojai. Visavertė ir sveika mityba gerina mokinių fzinę, psichinę ir socialinę savijautą, didina pasitikėjimą savo sugebėjimais ir kūno išvaizda. Daugelis tyrimų rodo pozityvų ryšį tarp geros vaikų mitybos ir sėkmingo mokymosi, gero elgesio ir darnaus bendravimo su mokytojais.

Fizinio aktyvumo įtaka antropometriniams rodikliams

Fizinis aktyvumas - dar vienas iš gyvenseną atspindinčių bei sveikatai įtaką darančių veiksnių. Pastarojo poveikis augančiam organizmui neabejotinas. Fizinis aktyvumas stimuliuoja augimo procesus, didina fizinį pajėgumą, gerina psichinę savijautą, net 60 proc. sumaţina lėtinių ligų riziką [43].

Nepakankamas fizinis aktyvumas stabdo vaikų motorikos vystymąsi, yra nepalankus sveikatai, lėtina organizmo augimą ir vystymąsi, maţina protinį darbingumą, funkcinį organizmo pajėgumą [44].

(18)

R. Jago ir kitų aprašytame tyrime teigiama, kad 6-7 metų amţius yra kritiškas, kai televizijos ţiūrėjimas, ţaidimai kompiuteriu ir fizinis aktyvumas gali įtakoti KMI. Todėl veiksmai, nukreipti sumaţinti pasyviai leidţiamą laiką bei didinti vaiko fizinį aktyvumą gali būti sėkminga priemonė, padedanti sustabdyti nutukimo plitimą tarp šio amţiaus vaikų. Tyrimais įrodyta, kad sumaţinus televizoriaus ţiūrėjimą tarp 7-11 metų mergaičių galima padėti sumaţinti pavojų svorio padidėjimui vėlesniame amţiuje [46].

Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja, kad vaikai turėtų būti fiziškai aktyvūs ne maţiau kaip 40-60 min. per dieną [46].

Taigi, apibendrinant galima teigti, kad pagrindinės nutukimo prieţastys vaikystėje yra prasta mityba ir sėslus gyvenimo būdas. Televizijos laidų ţiūrėjimas, kompiuterių naudojimasis pakeičia energingą, fizinę vaiko veiklą. Taip pat kartu prie sėslaus gyvenimo būdo prisideda greitas maistas, uţkandţiai, kuriuos galima uţsisakyti netgi į namus, saldinti gėrimai, didţiulė maisto pasiūla. Visa tai turi būti sprendţiama mūsų vaikų sveikos ateities labui.

2.3. Vaikų augimo ir vystymosi vertinimas

Vaikų augimui vertinti naudojamos augimo rodiklių lentelės arba diagramos. Pagrindinis augimo vertinimas apima vaiko ilgio/ūgio ir svorio matavimus bei gautų rodiklių palyginimą su augimo standartais. Lyginimo tikslas – įvertinti, ar vaikas auga normaliai, ar yra augimo sutrikimų. Bendrosios praktikos gydytojui privalu atidţiai apţiūrėti labai maţus ar labai didelius vaikus, nes labiausiai tikėtina, kad kaip tik jie gali turėti sunkių sutrikimų. Tokius vaikus reikėtų kruopščiai ištirti, stebėti jų augimą, prireikus skirti endokrinologo bei genetiko konsultacijas, suţinoti tėvų ūgį ir augimo ypatumus, išmatuoti vaiko morfologinius, nustatyti funkcinius ir biocheminius rodiklius, įsitikinti, ar nėra organinės patologijos [47].

Pasak J. Tutkuvienės reikia apskaičiuoti, koks ūgio prieaugis buvo per metus ir koks yra, ar jis pakito ir kada pakito. Jei organinės patologijos nėra ir augimo tempas visada buvo panašus, tėvai yra labai ţemo arba aukšto ūgio, vadinasi, toks lėtas arba greitas augimas yra individuali vaiko savybė. Tačiau daţnai nenormalaus ūgio, ypač labai maţi vaikai serga kokia nors liga. Jeigu vaiko ūgis labai maţas arba labai didelis, o kiti rodikliai neproporcingi ūgiui, labai tikėtina, kad toks vaikas turi sunkių sutrikimų [48].

(19)

ūgio ir svorio proporcingumą galima įvertinti tik pagal dvimates (svorio pagal ūgį) kreives arba pagal kūno masės indekso dinamiką. Dėl svorio verta susirūpinti tuo atveju, jeigu vaiko svoris patenka į intervalą, kuris daugiau nei per vieną nukrypęs nuo ūgio „koridoriaus“: jei svorio intervalas ţenkliai atsilieka nuo ūgio – vaikas per liesas, jei vingiuoja gerokai aukščiau – vaikas gali turėti viršsvorio [48].

Lietuvoje, vertinant vaiko fizinę raidą, nustatant antsvorį ar nutukimą, taikomas procentilinis metodas, tai yra svorio ir ūgio procentilinės diagramos. Šis metodas rodo ne tik rodiklio pasiskirstymą populiacijoje, bet ir individualaus rodiklio padėtį joje, be to, rodo pokyčius su amţiumi [48].

Procentiliai – tai skaičiai, dalijantys variacinę eilutę į 100 intervalų. 50-asis procentilis dalija eilutę į dvi dalis ir sutampa su imties mediana. Tarpai tarp procentilių vadinami intervalais, „koridoriais“ arba „kanalais“ [48]. Pagrindiniai intervalai yra šie: iki 3 procentilio – labai maţi rodikliai; nuo 3 iki 10 procentilių – maţi rodikliai; nuo 10 iki 25 procentilių – apymaţiai rodikliai; nuo 25 iki 50 procentilių bei nuo 50 iki 75 procentilių – vidutiniai rodikliai; nuo 75 iki 90 procentilių – apydidţiai rodikliai; nuo 90 iki 97 procentilių – dideli rodikliai; nuo 97 procentilio – labai dideli rodikliai [49].

Epidemiologiniuose tyrimuose vaikų ir paauglių antsvoriu bei nutukimui vertinti vis daţniau naudojamas kūno masės indeksas (KMI). Lietuvoje dar kol kas nėra vaikų KMI vertinimo normatyvų, todėl jų antsvorį bei nutukimą rekomenduojama vertinti pagal tarptautinius KMI vertinimo standartus. Deja, iki šiol tik kelios šalys (pvz., Belgija, Čekija, JAV, Jungtinė Karalystė, Vokietija) patvirtino ir įdiegė į praktiką vaikų KMI standartus [50].

Kūno masės indekso vertinimo tarptautiniai standartai

Vaikų ir paauglių antsvoriui, nutukimui ir liesumui vertinti daţniausiai rekomenduojamai šie pagrindiniai tarptautiniai standartai:

1. Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduojamos KMI procentilių kreivės, sudarytos pagal JAV Nacionalinio sveikatos instituto (NCHS/CDC Growth Charts) duomenis [51]; 2. Tarptautinės nutukimo darbo grupės (International Obesity Task Force - IOTF) pateiktos

KMI ribinės vertės [52];

(20)

Vaikų ir paauglių antsvoriui, nutukimui ir liesumui vertinti Tarptautinė nutukimo darbo grupė (angl. IOTF) pasiūlė KMI tarptautines vertes (antsvoriui 2000 m., liesumui – 2007 m.). Šios vertės apibrėţia antsvorį, nutukimą ir įvairaus laipsnio liesumą 2-18 metų vaikams ir paaugliams, atsiţvelgiant į jų amţių ir lytį. KMI tarptautinės vertės apskaičiuotos iš didelės tarptautinių tyrimų duomenų bazės, kuri buvo sudaryta remiantis šešių šalių: Brazilijos (1989 m., tirti 2-18 metų vaikai ir paaugliai); Didţiosios Britanijos (1978-1993 m., 2-18 metų), Honkongo (1993 m., 2-18 metų), Nyderlandų (1980 m., 2-18 metų), Singapūro (1993 m., 6-18 metų) ir JAV (1963-1980 m., 2-18 metų) tyrimais. IOTF rekomenduojamuose standartuose KMI ribinės vertės pateikiamos 6 mėn. intervalais. Šios T. Cole su bendraautoriais apskaičiuotos vertės yra susietos su suaugusiųjų KMI vertėmis. Vaikų antsvoriui vertinti pagal amţių ir lytį naudojama KMI procentilių skalė, kuri 18 metų amţiuje atitinka KMI = 25 kg/m2, o nutukimui vertinti – KMI procentilių skalė, kuri 18 metų amţiuje atitinka KMI = 30 kg/m2 (1 lentelė) [49, 52, 53].

Pagal T. Cole ir bendraautorius nustatytos vaikų ir paauglių įvairaus laipsnio liesumui vertinti ribinės vertės, kurios sudarytos tuo pačiu principu kaip antsvoriui ir nutukimui. Neţymus liesumas konstatuojamas, kai KMI = 18,5 kg/m2, vidutinis liesumas – KMI = 17,0 kg/m2, didelis liesumas – KMI = 16,0 kg/m2 [54].

Tarptautinės nutukimo darbo grupės (angl. IOTF) nustatė amţiui ir lyčiai specifinius KMI kriterijus vaikams ir paaugliams, kuriais rekomenduojama remtis vertinant antsvorį ir nutukimą. IOTF rekomenduojamų ribinių verčių pranašumai, tai, kad jas tikslinga taikyti, kai reika palyginti tyrimus tarp šalių ir stebėti pasaulinę nutukimo epidemiją, taip pat galima naudoti tose šalyse, kur nėra nacionalinių augimo vertinimo standartų. Pasak autorių šie tarptautiniai duomenų rinkiniai tinka tik Vakarų šalių gyventojams [55].

Vaikystėje ir paauglystėje KMI kinta priklausomai nuo amţiaus ir lyties, todėl antsvorį ir nutukimą reikia klasifikuoti pagal konkrečias KMI ribines vertes atsiţvelgiant į amţių ir lytį. Vaikų antsvoriui ir nutukimui vertinti plačiausiai taikomas T. Cole su bendraautoriais rekomenduojamos IOTF ribinės vertės [55].

(21)

Apibendrinant galima teigti, kad antsvorio ir nutukimo problema tampa vis aktualesne ir Lietuvoje. Didėjanti greito maisto pasiūla, agresyvi saldumynų ir saldţių vaisvandenių reklama, retesnis maisto gaminimas namuose keičia vaikų mitybos įpročius, jų maisto davinyje didėja riebalų ir lengvai pasisavinamų angliavandenių. Vaikų fizinis aktyvumas maţėja, nes daug laiko praleidţiama prie televizoriaus ir kompiuterio, rečiau vykstama į mokyklą pėsčiomis, maţiau ţaidţiama lauke ir sportuojama. Taigi būtina stebėti, kaip keičiasi vaikų ūgis ir svoris, jų gyvensena, kad laiku būtų galima uţkirsti kelią nutukimo epidemijai.

(22)

3. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS

3.1. Tyrimo aprašymas

2007 m. Pasaulio Sveikatos Organizacija inicijavo naują tyrimą – „Europos vaikų nutukimo stebėjimo iniciatyva“. Tyrimo tikslas – stebėti vaikų augimą, ištirti jų mitybos, fizinio aktyvumo ypatumus. Tai tęstinis tarptautinis tyrimas, į kurį 2008 m. įsitraukė 13 Europos Sąjungos šalių (Belgija, Švedija, Norvegija, Jungtinė Karalystė, Italija, Čekija, Slovėnija, Latvija, Lietuva, Malta ir kt.). Visose šalyse naudojama vienoda antropometrinių matavimų įranga – nešiojamos elektroninės SECA svarstyklės bei SECA ūgio matuoklės. PSO ekspertai parengė vieningą tyrimų metodiką, tyrimo instrumentus – 3 anketas (tyrėjo uţrašus, mokyklos grįţtamąjį lapą, šeimos apklausos anketą).

Lietuvos augimo stebėsenos tyrimas yra koordinuojamas Lietuvos mokslų universiteto Biomedicininių tyrimų instituto Socialinės pediatrijos laboratorijos (dr. A Petrauskienė). Tyrimui atlikti gautas Lietuvos bioetikos komiteto leidimas (1 priedas) ir Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos pritarimas. Tyrimas atliekamas dešimtyje Lietuvos apskričių atsitiktinai atrinktose 155 mokyklose. 2008 m. buvo sudaryta 6000 pirmaklasių imtis, atlikti antropometriniai matavimai ir tėvų apklausa apie pirmokų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius. 2010 metais balandţio – geguţės mėnesiais buvo atliktas pakartotinis tų pačių vaikų, kurie dabar mokosi trečioje klasėje, tyrimas ir ištirta nauja pirmaklasių imtis (n = 6000).

Šiame darbe pristatomi buvusios Tauragės apskrities moksleivių antropometriniai matavimai ir jų tėvų apklausos duomenys.

3.2. Tiriamųjų kontingentas

(23)

Kvėdarnos Prano Liatuko pradinė mokykla, Šilalės Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurinė mokykla, Tauragės „Šaltinio“ pagrindinė mokykla, Tauragės rajono Skaudvilės gimnazija, Tauragės rajono Ţygaičių gimnazija. 2008 metais atrinktose mokyklose buvo matuojami visų pirmų klasių moksleiviai. Atliekami antropometriniai matavimai tik tiems pirmokams, kurių tėvai sutiko, kad jų vaikas būtų pamatuotas. Planuojamo mokinių skaičiaus nepavyko ištirti, nes dalis mokinių sirgo, ar dėl kitų prieţasčių nebuvo mokykloje, todėl antropometriniai matavimai atlikti 269 pirmokams arba 80,1 proc. numatytų ištirti vaikų. 2010 metais balandţio – geguţės mėnesiais tie patys vaikai išmatuoti pakartotinai. Deja, ištirtų vaikų skaičius dar sumaţėjo, nes dalis mokinių pakeitė mokyklas ar nebuvo mokykloje, todėl pakartotinai pavyko išmatuoti 219 vaikų arba 81,4 proc.

2008 metais pirmokų tėvams buvo išdalinamos anketos, kurias uţpildė 244 išmatuotų vaikų tėvai (90,7 proc.).

3.3. Tyrimo eiga

2008 metais tyrimo metu atlikta:

1. Anoniminė anketinė pirmokų tėvų apklausa.

2. Antropometriniai pirmokų matavimai (ūgis, svoris).

Pirmojo apsilankymo atrinktose Tauragės apskrities mokyklose metu buvo informuojama apie planuojamą tyrimą, supaţindinama su tyrimo tikslu, eiga. Prašoma (direktorių, pavaduotojų, visuomenės sveikatos specialistų ar klasės auklėtojų) uţpildyti mokyklų grįţtamuosius lapus. Pirmokų tėvams per klasių auklėtojas išdalinami informaciniai lapeliai, kuriuose pranešama apie vykstantį tyrimą ir klausiama tėvelių, ar sutinkate, kad jūsų vaikas būtų pamatuotas (ūgis, svoris). Taip pat pirmokams išdalinamos tėvų apklausos anketos. Skiriamos dvi savaitės anketų uţpildymui ir sugrąţinimui klasės auklėtojui.

Antrojo apsilankymo mokyklose metu, gavus uţpildytas anketas, mokyklos grįţtamąjį lapą, buvo atlikti pirmokų antropometriniai matavimai. Buvo pildomi tyrėjo uţrašai, kaip vaikas apsirengęs, ir klausiama, ar šiandien pusryčiavo.

2010 metais balandţio – geguţės mėnesiais atlikti tų pačių vaikų (jau trečiaklasių)

(24)

2010 metais šio darbo autorė buvo asmeniškai atsakinga uţ tyrimo organizavimą ir atlikimą Tauragės apskrityje (Jurbarko r., Šilalės r., Tauragės r., Pagėgių savivaldybė). Aplankyta dešimt mokyklų, atlikti pirmokų ir trečiokų antropometriniai matavimai bei išdalintos tėvų ir mokyklų apklausos anketos. Kiekviena mokykla aplankyta 2-3 kartus. Šiame darbe 2010 metų pirmokų duomenys neanalizuojami.

3.4. Pagrindiniai tyrimo metodai

3.4.1. Antropometriniai matavimai

Vaikų kūno svoris buvo matuojamas nešiojamomis SECA 872 svarstyklėmis 0,1 kilogramo tikslumu. Ūgis buvo matuojamas elektroniniu nešiojamu SECA 214 ūgio matuokliu 1 milimetro (mm) tikslumu. Vaikų antropometriniai matavimai įrašyti į PSO paruoštus tyrėjo uţrašus (2 priedas). Vaikai buvo matuojami atskiroje patalpoje, prašoma nusiauti batus ir nusirengti viršutinius drabuţius. Padedant klasės mokytojoms, į matavimo patalpą siunčiama po penkis vaikus, berniukai ir mergaitės atskirai.

3.4.2. Anketinė apklausa

Tyrime naudotos dvi anketos: 1. Šeimos apklausos anketa 2. Mokyklos grįţtamasis lapas.

(25)

Mokyklos grįžtamąjį lapą turi uţpildyti mokyklų atstovai, nurodydami mokyklą lankančių pirmokų ir jų klasių skaičių, tyrime dalyvavusių ir nedalyvavusių vaikų skaičių, prieţastis, kodėl nedalyvavo (dėl tėvų nesutikimo, pačių vaikų nenoro ar ligos tyrimo metu). Taip pat anketoje teiraujamasi apie sąlygas vaikui būti fiziškai aktyviam mokykloje: ar yra sporto salė ir ţaidimų aikštelės mokykloje, kiek minučių per savaitę skiriama kūno kultūros pamokoms, ar veikia sporto būreliai ne pamokų metu, ar gali į mokyklą vaikai atvaţiuoti saugiais keliais dviračiu. Kita klausimų grupė skirta mokinių maitinimo klausimams - kokios sąlygos jiems sudarytos pavalgyti mokykloje, ar gali gauti šiltus pietus, ar vaikai gauna nemokamai pieno, vaisių, darţovių, ar mokykloje yra gėrimų ir maisto automatai ir kt., ar į mokymo programas įtrauktas sveikos mitybos mokymo kursas (4 priedas).

3.5. Statistinė duomenų analizė

Rezultatų apdorojimui buvo naudojamas programinis statistinių duomenų paketas SPSS for Windows, 15.0 versija. Duomenų aprašymui naudota standartinė MS Excel programa. Taikyta aprašomoji statistika (kokybiniams kintamiesiems skaičiuoti procentai, kiekybiniams – aritmetinis vidurkis ir standartinis nuokrypis). Vaikai skirstomi pagal jų fizinę raidą į labai liesus, liesus, normalaus svorio, turinčius antsvorį ir nutukusius. Taikomi T. Cole ir bendraautorių pasiūlyti tarptautiniai KMI vertinimo kriterijai, kurie yra suskaičiuoti kiekvienam vaiko amţiaus pusmečiui [52].

Analizuojant mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius vaikai suskirstyti pagal kūno masės indekso prieaugį per dvejus metus: į maţai priaugusius svorio, vidutiniškai priaugusius svorio, daug priaugusius svorio.

3.5.1 lentelė. KMI pokyčio 2008-2010 metais tercilių ribos I tercilio riba II tercilio riba III tercilio riba

KMI pokytis Maţas pokytis

Vidutinis

pokytis Didelis pokytis 0,03 kg/m2 0,88 kg/m2 2,55 kg/m2

Kokybinių kintamųjų tarpusavio ryšiams nustatyti naudoti chi kvadrato (χ2

) ir Z kriterijai. Vidurkių lygybės hipotezei tikrinti taikytas Stjudento t kriterijus.

(26)

4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

4.1. Tauragės apskrities trečios klasės moksleivių antropometrinių duomenų vertinimas 2010 metais

Vertinant Tauragės apskrities trečiaklasių fizinę raidą buvo atlikti jų antropometriniai matavimai (ūgis, svoris) ir skaičiuotas KMI. Trečiaklasių vidutinis kūno svoris buvo 35,0 (7,3) kg, vidutinis ūgis – 140,7 (6,1) cm, vidutinis KMI – 17,6 (2,9) kg/m2 (4.1.1 lentelė). Mergaičių ir berniukų vidutinis ūgis, svoris ir KMI statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05) (4.1.2 lentelė).

J.Tutkuvienė, apibendrinusi 1998-2002 metų tyrimo duomenis, pateikė lietuvių vaikų KMI vidurkius per visą jų augimo periodą. Lyginant to paties amţiaus vaikus, J.Tutkuvienės matuotų berniukų KMI vidurkis buvo 16,5 kg/m2, mergaičių - 15,6 kg/m2, t.y. maţesnis nei

Tauragės apskrities trečiaklasių berniukų ir mergaičių KMI [16]. Būtina pabrėţti, kad J.Tutkuvienė atliko Vilniaus ir didţiųjų Lietuvos miestų vaikų antropometrinius matavimus, kurie galėjo skirtis nuo rajonų vaikų matavimų.

4.1.1 lentelė. Trečios klasės moksleivių antropometriniai rodikliai 2010 m. Fizinės raidos

rodikliai X SN

Procentiliai

5-tas Mediana 95-tas

Svoris (kg) 35,0 7,3 25,3 33,8 49,4 Ūgis (cm) 140,7 6,1 130,0 141,0 150,5 Kūno masės indeksas (kg/m2) 17,6 2,9 13,9 16,9 23,7

(27)

4.1.2 lentelė. Trečios klasės berniukų ir mergaičių antropometriniai rodikliai 2010 m. Fizinės

raidos rodikliai

Lytis* X SN Procentiliai

5-tas Mediana 95-tas

Svoris (kg) Mergaitės 34,7 7,5 24,8 33,5 48,8 Berniukai 35,2 7,2 26,1 34,5 49,4 Ūgis (cm) Mergaitės 140,9 6,5 129,7 141,1 152,0 Berniukai 140,6 5,8 130,5 140,9 149,0 Kūno masės indeksas (kg/m2) Mergaitės 17,4 3,0 13,9 16,8 23,8 Berniukai 17,7 2,8 14,0 17,2 23,5

X- reikšmių vidurkis; SN – standartinis nuokrypis; *- p>0,05 lyginant berniukus ir mergaites

Pagal T. Cole [52] ir bendraautorių pasiūlytą vaikų fizinės raidos vertinimo metodiką, tyrime dalyvavę Tauragės apskrities trečios klasės moksleiviai buvo suskirstyti į labai liesus, liesus, normalaus svorio, turinčius antsvorio ir nutukusius (4.1.1 pav.).

14,6 4,6 0,9 8,2 71,7 Labai liesi Liesi Normalaus svorio Turintys antsvorio Nutukę

(28)

Nustatyta, kad antsvorio turintys vaikai sudarė 14,6 proc., o nutukę – 4,6 proc. Tolesnei analizei antsvorio turintys ir nutukę vaikai sujungiami į vieną grupę (19,2 proc.). Labai liesų vaikų grupėje buvo tik 0,9 proc., todėl tolesnei analizei labai liesi ir liesi trečiaklasiai sujungti į vieną grupę, kuri sudarė beveik dešimtadalį (9,1 proc.). Kaip ir turėtų būti, normalų fizinį išsivystymą turėjo dauguma trečiokų – beveik trys ketvirtadaliai (71,7 proc.). Berniukų ir mergaičių skirstiniai pagal jų antropometrinius duomenis nesiskyrė (p=0,881) (4.1.2 pav.). 8,1 10,5 72,6 70,5 19,3 19 0 20 40 60 80 Proc. Liesi Normalaus svorio Turintys antsvorio Berniukai Mergaitės χ2 =0,666; lls=3; p=0,881

4.1.2 pav. Trečios klasės berniukų ir mergaičių skirstymas (proc.) pagal jų fizinę raidą 2010 m.

Apibendrinant galima teigti, kad 2010 metais antsvoris ir nutukimas nustatytas 19,2 proc. vaikų. Labai liesi ir liesi trečiaklasiai sudarė beveik dešimtadalį (9,1 proc.). Normalų fizinį išsivystymą turėjo dauguma trečiaklasių (71,7 proc.).

4.2. Tauragės apskrities pradinių klasių moksleivių fizinės raidos 2008 - 2010 m. vertinimas

Prieš dvejus metus (2008 m.) atlikti Tauragės apskrities pirmokų antropometriniai matavimai. 2010 m. tų pačių moksleivių, jau trečiokų, atlikti pakartotiniai antropometriniai matavimai ir įvertinti berniukų ir mergaičių fizinės raidos pokyčiai.

(29)

rastas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,001). Visi 2010 m. antropometrinių matavimų vidurkiai statistiškai reikšmingai (p<0,001) buvo didesni nei 2008 m. (4.2.1 lentelė).

4.2.1 lentelė. Berniukų antropometrinių matavimų pokyčiai 2008 – 2010 metais.

Svoris Ūgis KMI

X SN X SN X SN

2008 m. 27,7 4,9 129,2 5,4 16,5 2,1

2010 m.* 35,2 7,2 140,6 5,8 17,7 2,8

Pokytis

(2008-2010) 7,5 3,1 11,4 1,8 1,2 1,2

X- reikšmių vidurkis; SN-standartinis nuokrypis

*2010 m. visi vidurkiai statistiškai reikšmingai (p<0,001) didesni nei 2008 m.

2010 m. mergaičių svoris vidutiniškai padidėjo 7,4 (3,6) kg, o ūgis - 11,7 (2,1) cm, KMI - 1,1 (1,6) kg/m2 (4.2.2 lentelė). Lyginant mergaičių KMI vidurkius per dvejus metus, rastas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,001). Mergaičių ir berniukų antropometriniai rodikliai padidėjo vienodai.

4.2.2 lentelė. Mergaičių antropometrinių matavimų pokyčiai 2008 – 2010 metais.

Svoris Ūgis KMI

Vidurkis SN Vidurkis SN Vidurkis SN

2008 m. 27,4 5,2 129,2 5,8 16,3 2,3

2010 m.* 34,7 7,5 140,9 6,5 17,4 3,0

Pokytis

(2008-2010) 7,4 3,6 11,7 2,1 1,1 1,6

X- reikšmių vidurkis; SN-standartinis nuokrypis

*2010 m. visi vidurkiai statistiškai reikšmingai (p<0,001) didesni nei 2008 m.

Turint tų pačių vaikų antropometrinius duomenis pirmoje klasėje, galime palyginti, kaip kito moksleivių fizinė raida per dvejus metus (4.2.1 pav.).

(30)

8,2 9,1 73,1 71,7 18,7 19,2 0 20 40 60 80 Proc.

Liesi Normalaus svorio Turintys antsvorio

2008 2010

4.2.1 pav. Pradinių klasių moksleivių skirstymas (proc.) pagal jų fizinę raidą 2008 ir 2010 m.

Analizuojant, kaip keitėsi vaikų fizinė raida 2010 metais, atsiţvelgiant į fizinės raidos grupę 2008 m. (4.2.2 pav.), nustatyta, kad iš berniukų, kurie turėjo antsvorį pirmoje klasėje 2010 m., 83,3 proc. išliko su antsvoriu, o 16,7 proc. tapo normalaus svorio. Didţioji dalis (94,4 proc.) normalaus svorio berniukų 2010 m. išliko toje pačioje fizinės raidos grupėje. Į liesų grupę perėjo – 1,1 proc., o į turinčių antsvorį – 4,4 proc. berniukų, kurių svoris pirmoje klasėje buvo normalus. Trečioje klasėje išliko liesais 90,0 proc. berniukų, o likusi dalis (10,0 proc.) tapo normalaus svorio.

90 10 0 1,1 94,4 4,4 0 16,7 83,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Proc.

Liesi Normalaus svorio Turintys antsvorio Liesi 2010

Normalaus sv. 2010 Antsvoris 2010

4.2.2 pav. Berniukų skirstymas (proc.) į fizinės raidos grupes 2010 m., atsiţvelgiant į fizinės raidos grupę 2008 m.

(31)

62,5 25 12,5 7,1 90 2,9 0 11,8 88,2 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Proc.

Liesi Normalaus svorio Turintys antsvorio Fizinė raida 2008 m.

Liesos 2010

Normalaus sv. 2010 Antsvoris 2010

4.2.3 pav. Mergaičių skirstymas (proc.) į fizinės raidos grupes 2010 m., atsiţvelgiant į fizinės raidos grupę 2008 m.

Vertinant fizinės raidos pokyčius tarp mergaičių 2008 – 2010 m., nustatyta, kad 11,8 proc. mergaičių, turėjusių antsvorį pirmoje klasėje, tapo normalaus svorio. Didţioji dalis (90,0 proc.) normalaus svorio mergaičių 2010 m. išliko toje pačioje fizinės raidos grupėje. Į liesų grupę perėjo 7,1 proc., o į turinčių antsvorio - 2,9 proc. mergaičių, kurių svoris pirmoje klasėje buvo normalus. Iš liesų grupės pirmoje klasėje 62,5 proc. mergaičių išliko liesomis, o 25,0 proc. tapo normalaus svorio, į turinčių antsvorio grupę perėjo 12,5 proc. mergaičių, kurios 2008 m. buvo liesos.

4.2.3 lentelė. Moksleivių antropometrinių matavimų 2008 ir 2010 metais ryšys (Pearson„o koreliacijos koeficientai). 2010 2008 Berniukų svoris Berniukų ūgis Berniukų KMI Berniukų svoris 0,939** Berniukų ūgis 0,949** Berniukų KMI 0,914** 2010 2008 Mergaičių svoris Mergaičių ūgis Mergaičių KMI Mergaičių svoris 0,901** Mergaičių ūgis 0,950** Mergaičių KMI 0,854**

(32)

Atlikta koreliacinė analizė parodė, kad berniukų ir mergaičių antropometriniai rodikliai 2008 m. ir 2010 m. buvo labai susiję. Dauguma Pearson„o koreliacijos koeficientų tarp svorio, ūgio ir KMI rodiklių 2008 ir 2010 m. buvo didesni nei 0,9 ir statistiškai reikšmingi, tai rodo, kad ryšys yra labai stiprus.

Palyginti pradinukų svorio, ūgio ir KMI pokyčiai, atsiţvelgus į šių antropometrinių rodiklių dydį 2008 m., kai vaikai mokėsi pirmoje klasėje (4.2.4 lentelė).

4.2.4 lentelė. Berniukų antropometrinių rodiklių pokyčiai, atsiţvelgiant į svorio, ūgio ir KMI tercilius 2008m.

Antropometrinių rodiklių pokytis 2008-2010 m.

Svorio, ūgio ir KMI terciliai 2008 m.

Pirmas Antras Trečias

Vidurkis SN Vidurkis SN Vidurkis SN

Svorio (kg) 5,69 2,12 6,86* 1,93 9,61* 3,64

Ūgio (cm) 11,13 1,21 11,22 1,68 11,74 2,30

KMI (kg/m2) 0,74 0,97 1,01 0,87 1,74* 1,49

*-p<0,05 lyginant su pirmu terciliu

Berniukai, kurių svoris pirmoje klasėje priklausė trečiam terciliui, priaugo daugiausiai svorio, vidutiniškai net 4 kg daugiau nei vaikai, kurių svoris buvo pirmame tercilyje. KMI pokytis taip pat buvo didţiausias tų berniukų, kurie turėjo didţiausią KMI 2008 m. Berniukų ūgis 2008 m. neturėjo reikšmės ūgio pokyčiams.

4.2.5 lentelė. Mergaičių antropometrinių rodiklių pokyčiai, atsiţvelgiant į svorio, ūgio ir KMI tercilius 2008m.

Antropometrinių rodiklių pokytis

Svorio, ūgio ir KMI terciliai 2008 m.

Pirmas Antras Trečias

Vidurkis SN Vidurkis SN Vidurkis SN

Svorio (kg) 6,19 3,40 7,14 2,59 9,17* 4,02

Ūgio (cm) 11,30 1,77 11,50 2,39 12,28 2,09

KMI (kg/m2) 0,91 1,61 1,02 0,92 1,43 1,95

(33)

Mergaitės, turėjusios didţiausią svorį pirmoje klasėje, jo ir priaugo daugiausiai (4.2.5 lentelė). KMI pokytis didėjo didėjant mergaičių KMI 2008 m. Pirmokių mergaičių ūgis neturėjo reikšmės ūgio pokyčiams.

Norint sveikesnės ateities, reikia imtis priemonių, kurios uţkirstų kelią antsvoriui ir nutukimui. Nuo 1980 m. iki 2002 m. JAV antsvorį turinčių vaikų skaičius patrigubėjo, todėl tai labai rimta visuomenės sveikatos problema. 2003 m. – 2004 m. JAV duomenimis, 2 – 5 metų amţiaus vaikų antsvorį turėjo 13 proc., 6 -11 metų – 18 proc [12]. Šiuo metu 1 iš 7 Europos Sąjungoje gyvenančių vaikų turi antsvorį arba yra nutukęs [58].

Lietuvos mokslininkų duomenimis, mūsų šalyje nutukimo ir antsvorio paplitimas dar nėra didelis, tačiau prognozuojama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, po 10 – 15 metų pasivysime Europos šalių nutukimo vidurkį [16].

Apibendrinant galima teigti, kad trečios ir pirmos klasės moksleivių antropometriniai rodikliai buvo susiję. Dauguma vaikų trečioje klasėje išliko toje pačioje fizinės raidos grupėje, kaip ir pirmoje. Daugiausiai svorio priaugo vaikai, kurių svoris pirmoje klasėje buvo didţiausias.

4.3. Moksleivių fizinės raidos ryšiai su mitybos įpročiais

Sveikam harmoningam augimui ir vystymuisi labiausiai reikia pilnaverčių maisto produktų, visų reikiamų vitaminų, mineralinių medţiagų. Vaikui turi būti uţtikrinta subalansuota bei saugi mityba [59].

(34)

Vaikas pusryčiams turėtų gauti apie 25 – 30 proc., pietums – 35 – 40 proc., pavakariams ar priešpiečiams 10 – 15 proc. ir vakarienei 20 – 25 proc. bendro energijos kiekio [35].

Iš tėvų uţpildytų anketos duomenų buvo analizuojami vaikų mitybos įpročiai. Buvo labai svarbu išsiaiškinti vaikų apetitą, kadangi nuo jo priklauso mitybos rėţimas, įpročiai bei vaiko sveikata. Nagrinėjant duomenis, buvo nustatyta, kad šiek tiek daugiau nei pusės tiriamų vaikų apetitas – vidutiniškas (51,7 proc.), gerą apetitą turi 42,8 proc. vaikų ir kas aštuonioliktas vaikas skundţiasi blogu apetitu. (4.3.1 pav.).

42,8

51,7

5,5

Geras Vidutiniškas Blogas 4.3.1 pav. Pradinukų skirstymas (proc.) pagal apetitą.

(35)

24,2 66,7 9,1 42,4 51,5 6,1 60,9* 37,7 1,4 0 20 40 60 80 Proc.

Maţas pokytis Vidutinis pokytis Didelis pokytis

Geras Vidutiniškas Blogas χ2 =19,720; lls=4, p=0,001

*- p<0,05, lyginat su maţai priaugusiais svorio

4.3.2 pav. Pradinukų skirstymas (proc.) pagal apetitą, atsiţvelgiant į jų KMI pokytį.

Analizuojant vaikų valgymo daţnį, buvo nustatyta, kad daugiausiai vaikų valgė 4 kartus (44,7 proc.) ar 3 kartus (25,4 proc.) per dieną (4.3.3 pav.).

68,5

26,9

4,6

Iki 3 kartų 4-5 kartus 6 ir daugiau

4.3.3 pav. Pradinukų skirstymas (proc.) pagal tai, kiek kartų per parą valgo.

Nereguliarus valgymas kartą ar du kartus per parą kenkia sveikatai. Tyrimais nustatyta, kad valgantieji vieną ar du kartus per dieną daţniau serga skrandţio ligomis, virškinimo sutrikimais, negu valgantys reguliariai tris arba keturis kartus per dieną [57].

(36)

atliko pradinių klasių moksleivių mitybos ypatumų tyrimą Kaune. Atsakydami į klausimą, kiek kartų per dieną vaikai valgo, tėvai nurodė, kad du trečdaliai (66,3 proc.) pradinukų valgė keturis ir daugiau kartų per dieną [41].

Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp valgymo daţnio ir KMI pokyčio – daugiausia svorio priaugę vaikai valgė daugiau kartų, lyginant su maţai svorio priaugusiais (p<0,05) (4.3.4 pav.). 32,3 27 21,7 66,2 69,8 69,6 1,5 8,7* 3,2 0% 20% 40% 60% 80% 100% Maţas pokytis Vidutinis pokytis Didelis pokytis

Iki 3 kartų 4-5 kartus 6 ir daugiau *- p<0,05, lyginat su maţai priaugusiais svorio

4.3.4 pav. Pradinukų skirstymas (proc.) pagal tai, kiek kartų per parą valgo, atsiţvelgiant į KMI pokytį.

Ryte vaiko organizmui reikalingi pilnaverčiai pusryčiai, kurie lengvai įsisavinami ir kurių sudėtyje yra pieniškų produktų, vaisių ir darţovių, grūdinių kultūrų. Jokiu būdu negalima daug prisivalgyti iš ryto, kad paskui keletą valandų jaustų sunkumo jausmą skrandyje [60].

(37)

63,8 8

15,6

12,6

Kasdien 4-6 dienas 1-3 dienas Niekada

4.3.5 pav. Pradinukų skirstymas (proc.) pagal tai, kiek kartų per savaitę pusryčiauja.

Statistiškai reikšmingų ryšių tarp KMI pokyčio ir pusryčiavimo įpročio nenustatyta (4.3.6 pav.). Stebima tendencija, kad didėjant KMI pokyčiui maţėjo niekada nepusryčiaujančių vaikų dalis.

65,2 16,7 64,1 14,1 62,3 7,2 0 20 40 60 80 Proc.

Maţas pokytis Vidutinis pokytis Didelis pokytis

Kiekvieną dieną Niekada

4.3.6 pav. Kasdien pusryčiaujančių ir niekada nepusryčiaujančių pradinukų dalis (proc.), atsiţvelgiant į jų KMI pokytį.

(38)

38,4

38,4 20,7

2,5

Tepų riebalų mišinį Margariną Tikrą sviestą Jokių

4.3.7 pav. Pradinukų skirstymas (proc.) pagal riebalų vartojimą sumuštiniams tepti.

Kauno pradinių klasių moksleivių mitybos tyrimo duomenimis, trys ketvirtadaliai (75,1 proc.) tėvų nurodė, jog daţniausiai vaikai tepa sviestą, kas šeštas (16,6 proc.) – liesą margariną [41].

Kasdien valgančių mėsą pradinukų dalis nebuvo statistiškai reikšmingai susijusi su KMI pokyčiu, bet matoma tendencija, kad daţniau valgė mėsą tie vaikai, kurių svorio prieaugis buvo maţiausias. (4.3.8 pav.)

31,3 23,8 20,3 0 10 20 30 40 Proc.

Maţas pokytis Vidutinis pokytis

Didelis pokytis

Kasdien

4.3.8 pav. Kasdien valgančių mėsą pradinukų dalis, atsiţvelgiant į KMI pokytį.

(39)

ir darţovės pasiţymi ţarnyno mikroflorą normalizuojančiu poveikiu, maţina puvimo procesų intensyvumą, aktyvina skrandţio ir ţarnyno motorinę funkciją. Vaisiai ir darţovės padeda palaikyti organizme rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Vaisiai, darţovės ir uogos turi daug maistinių skaidulų, puikus įvairių mineralinių medţiagų šaltinis, ypač daug vitaminų [61].

Devyniose Europos šalyse įvertinus vaisių darţovių suvartojimą, nustatyta, kad visose tirtose šalyse vienuolikmečiai suvartojo daug maţiau šių produktų, negu rekomenduojama. Mūsų duomenimis palyginus su Lietuvos vyresniųjų klasių moksleivių mitybos įpročių tyrimo rezultatais, nustatyta, kad pradinukai vaisių ir darţovių vartojo beveik tris kartus daţniau [41].

Augantiems ir aktyviai judantiems rekomenduojama valgyti didţiausią darţovių ir vaisių porcijų kiekį per dieną [35].

Analizuojant pradinukų pasiskirstymą pagal švieţių vaisių vartojimą, nustatyta, kad tik ketvirtadalis valgė vaisius kasdien (25,8 proc.), kas dešimtas vaikas tik kartą ar kelis per mėnesį (9,6 proc.) (4.3.9 pav.).

9,6 0,5 25,8 39,9 24,2 Kasdien 4-6 dienas 1-3 dienas

Kartą ar kelis per mėnesį Niekada

4.3.9 pav. Pradinukų skirstymas (proc.) pagal švieţių vaisių vartojimo daţnį.

(40)

32,3 10,8 25 11 20,3 8,7 0 10 20 30 40 50 Proc.

Maţas pokytis Vidutinis pokytis Didelis pokytis Kasdien Kartą ar kelis per mėn., niekada

4.3.10 pav. Kasdien ir retai valgančių švieţius vaisius pradinukų dalis (proc.), atsiţvelgiant į jų KMI pokytį.

Daugiausiai vaikai švieţias darţoves vartojo 1 – 3 dienas per savaitę (40,0 proc.) ir 4 – 6 dienas per savaitę (26,2 proc.) (4.3.11 pav.).

13,3 40 15,9 4,6 26,2 Kasdien 4-6 dienas 1-3 dienas

Kartą ar kelis per mėnesį Niekada

4.3.11 pav. Pradinukų skirstymas (proc.) pagal švieţių darţovių vartojimo daţnį.

(41)

46,1* 16,9 43,8 15,6 28,8 28,8 0 10 20 30 40 50 Proc.

Maţas pokytis Vidutinis pokytis Didelis pokytis Bent 4 d. per savaitę Kartą ar kelis per mėn., niekada *- p<0,05, lyginat su daug priaugusiais svorio

4.3.12 pav. Bent keturias dienas per savaitę ir retai valgančių švieţias darţoves pradinukų dalis (proc.), atsiţvelgiant į jų KMI pokytį.

Daugiau nei pusė pradinukų (58,4 proc.) deda į arbatą 2 ir daugiau šaukšelių cukraus, jo nevartoja arba deda vieną šaukštelį 41,6 proc. pradinukų.

41,6

58,4

0-1 šaukštelis 2 ir daugiau

4.3.13 pav. Pradinukų skirstymas (proc.) pagal tai, kiek šaukštelių cukraus deda į arbatą.

(42)

28,8 71,2* 46,3 53,7 49,3 50,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Proc.

Maţas pokytis Vidutinis pokytis Didelis pokytis 0-1 šaukštelis 2 ir daugiau χ2

=6,734; lls=2, p=0,034

*- p<0,05, lyginat su daug priaugusiais svorio

4.3.14 pav. Pradinukų skirstymas (proc.) pagal tai, kiek šaukštelių cukraus deda į arbatą, atsiţvelgiant į jų KMI pokytį.

Saldţių vaisvandenių vartojimas tarp vaikų, didina nutukimo riziką. Pabrėţiama, kad sveikatai nepalankių maisto produktų, tarp jų ir vaisvandenių, vartojimas didėja dėl agresyvios reklamos [40].

Gaiviuosius gėrimus su cukrumi pusė pradinukų (50,0 proc.) vartojo tik kartą ar kelis kartus per mėnesį (4.3.15 pav.). Net dešimtadalis juos gėrė kasdien, o ketvirtadalis – bent 4 dienas per savaitę.

4,1 50 13,8 23 9,2 Kasdien 4-6 dienas 1-3 dienas Kartą ar kelis per mėn.

Niekada

(43)

skirtumas, kad niekada limonado negeriančių pradinukų dalis buvo maţesnė tarp daug svorio priaugusių vaikų (p=0,037). 19,1 17,5* 10,8 18,5 10,3 5,9 0 5 10 15 20 Proc.

Maţas pokytis Vidutinis pokytis Didelis pokytis Bent 4 dienas per savaitę Niekada *- p<0,05, lyginat su daug priaugusiais svorio

4.3.16 pav. Pradinukų, geriančių gaiviuosius gėrimus bent 4 dienas per savaitę ir niekada jų negeriančių, dalis (proc.), atsiţvelgiant į jų KMI pokytį.

Nutunkama, jei su maistu gaunamas energijos kiekis viršija jos išeikvojimą. Maisto produktai, kurių energinė vertė didelė, paprastai turi daug riebalų, lengvai pasisavinamų angliavandenių ir maţai skaidulų, vitaminų ir kitų biologiškai vertingų medţiagų. Tiems produktams priklausytų greitas maistas, riebūs mėsos ir pieno produktai, saldumynai, uţkandţiai [31]. Nutukimas yra širdies ir kraujagyslių ligų, vėţio, cukrinio diabeto ir kitų ligų rizikos veiksnys. [62].

Nustatyta, kad dešimtadalis pradinukų bent 4 dienas per savaitę valgo bulvių traškučius, kukurūzų lazdeles, skrudintus kukurūzus, sūrius ţemės riešutus.

61,9 8,6 10,2 19,3 Bent 4 d. per savaitę 1-3 dienas Kartą ar kelis per mėnesį

Niekada

(44)

Analizuojant, kaip vaikai daţnai valgo bulvių traškučius, kukurūzų lazdeles, skrudintus kukurūzus, sūrius ţemės riešutus, atsiţvelgiant į jų KMI pokytį, stebima tendencija, kad tarp maţiausiai priaugusių svorio daugiau niekada nevalgančių (7,9 proc.) (4.3.18 pav.). 12,4 10,8 7,5 33,3 26,2 46,2 44,4 49,2 44,6 7,9 3,1 4,9 0% 20% 40% 60% 80% 100% Maţas pokytis Vidutinis pokytis Didelis pokytis

Bent 4 d. per savaitę 1-3 dienas Kartą ar kelis per mėnesį Niekada χ2

=9,167; lls=6, p=0,164

4.3.18 pav. Pradinukų skirstymas (proc.) pagal bulvių traškučių, kukurūzų lazdelių, skrudintų kukurūzų, sūrių ţemės riešutų vartojimą, atsiţvelgiant į jų KMI pokytį.

Atsakydami į klausimą, kiek kartų per savaitę vaikai valgo saldainių ir šokolado, tėvai nurodė, kad beveik pusė (45,9 proc.) pradinukų saldainius ir šokoladą valgo 1 – 3 dienas per savaitę, kasdien valgo 17,9 proc. (4.3.19 pav.).

17,9

21,9 45,9

14,3

Kasdien 4-6 dienas 1-3 dienas Kartą ar kelis per mėnesį 4.3.19 pav. Pradinukų skirstymas (proc.) pagal saldainių, šokolado vartojimo daţnį

(45)

23,1* 29,2 40 7,7 20,6 12,7 46 20,6 10,3 23,5 51,5 14,7 0 20 40 60 Proc.

Maţas pokytis Vidutinis pokytis Didelis pokytis Kasdien 4-6 dienas 1-3 dienas Kartą ar kelis per mėnesį χ2

=12,265; lls=6, p=0,056

*- p<0,05, lyginat su daug priaugusiais svorio

4.3.20 pav. Pradinukų skirstymas (proc.) pagal saldainių, šokolado vartojimą, atsiţvelgiant į jų KMI pokytį.

Šiuolaikinė maisto pramonė pateikia ţmogui gausybę perdirbtų didelės energetinės vertės produktų, kuriuose yra daug riebalų, cukraus, maţai maistinių skaidulų. Globalizacija išstumia tradicinius maisto ruošimo būdus. Ţmonės vis daţniau renkasi greitai paruošiamą maistą, pusfabrikačius, daţnai uţkandţiauja, todėl su maistu gauna daug energijos, PSO akcentuoja “greito” maisto ir saldţiųjų gėrimų populiarumo ţalą ţmonių sveikatai.

Dauguma pradinukų picas, bulvytes „fri“ vartoja kartą ar kelis kartus per mėnesį (4.3.21 pav.).

12,8 7,2

15,9

64,1

Bent 4 d. per savaitę 1-3 dienas Kartą ar kelis per mėnesį Niekada

4.3.21 pav. Pradinukų skirstymas (proc.) pagal picų, bulvyčių „fri“, skrudintų bulvių, mėsainių ir pyragėlių su mėsa ar dešrele vartojimo daţnį.

(46)

6,2 18,5 61,5 13,8 6,39,5 61,9 22,2 9 10,4 68,7 11,9 0 20 40 60 80 Proc.

Maţas pokytis Vidutinis pokytis Didelis pokytis

Bent 4 d. per savaitę 1-3 dienas Kartą ar kelis per mėnesį Niekada χ2

=5,640; lls=6, p=0,465

4.3.22 pav. Pradinukų skirstymas (proc.) pagal picų, bulvyčių „fri“, skrudintų bulvių, mėsainių ir pyragėlių su mėsa ar dešrele vartojimą, atsiţvelgiant į jų KMI pokytį.

Apibendrinat galima teigti, kad pradinukų KMI pokytis buvo susijęs su jų mitybos įpročiais. Vaikų, priaugusių daugiau svorio, apetitas buvo geresnis, jie valgė daugiau kartų per dieną nei maţai priaugę. Didėjant KMI pokyčiui, maţėjo pradinukų darţovių vartojimo daţnis ir didėjo niekada limonado negeriančių pradinukų dalis. Iš kitos pusės, maţai svorio priaugę vaikai vartojo daugiau cukraus ir saldumynų nei daugiau jo priaugę.

4.4. Moksleivių fizinio aktyvumo įpročiai ir jų ryšiai su fizine raida

Fizinis aktyvumas bendrojo lavinimo mokykloje ugdomas per fizinio lavinimo pamokas (tai yra 2 pamokos per savaitę). Mokyklinėje programoje numatytų dviejų kūno kultūros pamokų per savaitę nepakanka judėjimo poreikiui patenkinti. Todėl būtina išnaudoti visas kitas fizinio aktyvumo formas ir mokykloje, ir uţ jos ribų – popamokinėje veikloje organizuojant ţaidimus, turizmą, sporto šventes ir pan [62].

(47)

išlipti viena ar dviem autobuso stotelėm anksčiau ir likusį kelią iki mokyklos eiti pėsčiomis [63].

Tyrimo metu tėvai anketoje buvo prašomi įvertinti vaikų fizinį aktyvumą. Šiek tiek maţiau nei du trečdaliai (62,1 proc.) tėvų mano, kad jų vaikai yra pakankamai fiziškai aktyvus, beveik trečdalis – labai aktyvūs (4.4.1 pav.)

29,9

62,2

8

Labai aktyvūs Pakankamai aktyvūs Nelabai aktyvūs

4.4.1 pav. Pradinukų skirstymas (proc.) pagal fizinį aktyvumą (tėvų nuomone).

Nustatyta tendecija, kad kuo didesnis svorio prieaugis, tuo vaikai labiau fiziškai aktyvesni: tarp daugiausia svorio priaugusių vaikų trečdalis (36,2 proc.) buvo labai aktyvių fiziškai, o tarp maţai jo priaugusių – vos ketvirtadalis (24,2 proc.), nors šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (4.4.2 pav.).

24,2 68,2 7,6 28,8 63,6 7,6 36,2 55,1 8,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Proc.

Maţas pokytis Vidutinis pokytis Didelis pokytis Labai aktyvūs Pakankamai aktyvūs Nelabai aktyvūs χ2

=2,698; lls=4, p=0,610

(48)

Maţiau kaip pusė pradinukų (40,0 proc.) ţaidė lauke darbo dienomis apie 3 valandas ir daugiau, ţaidė apie 2 valandas – šiek tiek daugiau nei trečdalis vaikų (4.4.3 pav.).

40 17,5

2,5 4

36

Visai neţaidţia Apie 30 min. per dieną Apie 1 val. per dieną Apie 2 val. per dieną Apie 3 val. ir daugiau

4.4.3 pav. Pradinukų skirstymas (proc.) pagal tai, kiek vaikas ţaidţia lauke darbo dienomis.

Nustatyta tendencija, kad pradinukai, kurių KMI pokytis buvo didelis, daţniau ţaidė lauke 3 valandas ir ilgiau nei tie, kurių KMI pokytis buvo maţas (p>0,05).

24,2 40,9 34,8 24,6 40 35,4 23,2 27,5 49,3 0 10 20 30 40 50 Proc.

Maţas pokytis Vidutinis pokytis Didelis pokytis

Iki 1 val. 2 val. 3 val.

χ2

=4,403; lls=4, p=0,354

4.4.4 pav. Pradinukų skirstymas (proc.) pagal tai, kiek vaikas ţaidţia lauke darbo dienomis, atsiţvelgiant į jų KMI pokytį.

(49)

4

57,3 13,6

25,1

Visai neruošia Maţiau nei 1 val. 1 val.

2 val. ir daugiau

4.4.5 pav. Pradinukų skirstymas (proc.) pagal tai, kiek vaikas ruošia pamokas ar skaito knygą darbo dienomis.

Pradinukų, kurie ruošia pamokas ar skaito knygą 2 valandas ir ilgiau, buvo daugiau tarp daug svorio priaugusių vaikų, lyginant su maţai priaugusiais (p<0,05) (4.4.6 pav.).

7,7* 13,8 18,8 0 5 10 15 20 Proc.

Maţas pokytis Vidutinis pokytis Didelis pokytis 2 val. ir daugiau

*- p<0,05, lyginat su daug priaugusiais svorio

4.4.6 pav. Dvi valandas ir ilgiau ruošiančių pamokas ar skaitančių knygą pradinukų dalis (proc.), atsiţvelgiant į jų KMI pokytį.

Riferimenti

Documenti correlati

Mokinių pasiskirstymas pagal greito maisto vartojimą miesto ir kaimo mokyklose Nustatytas statistiškai reikšmingas (p= 0,010) ryšys kaimo mokyklose tarp lyties ir greito

Per didelio svorio naujagimius gimdžiusios moterys statistiškai reikšmingai dažniau turėjo didesnį KMI prieš nėštumą bei priaugo daugiau svorio viso nėštumo

klausos problemomis (KP) grupėse tiek specialistų, tiek vaikų vertinimu didţiausią poreikį gydytis išreiškė viduriniosios klasės šeimos [5]. O‘Brien su

PARAFUNKCIJOS Vaikų amžius, n (%) Čiulptuko, piršto, liežuvio, lūpų čiulpimas Lūpų, nagų, pieštukų kramtymas Griežimas dantimis Liežuvio laikymas tarp dantų

Tyrimo klausimais taip pat siekta nustatyti tėvų požiūrį į naują maitinimo ogranizavimo tvarką, todėl jų buvo klausiama, ar jie yra susipažinę su LR sveikatos apsaugos

Metų laikas. Pieno sud÷tis per metus n÷ra vienoda. riebesnis negu pavasarį. Kinta ir mineralinių medžiagų bei vitaminų kiekis piene. Vasarą riebalų, baltymų ir

1) Didţiąją tiriamųjų dalį sudarė berniukai. Jų buvo apie šešis kartus daugiau, nei mergaičių. 2) Didţioji dalis tiriamųjų buvo stacionarizuoti su vaikystės autizmo

Norint įvertinti vaikų ir tėvų antropometrinių rodiklių sąsają, pirmiausia buvo nustatyti tėvų antropometrinių rodiklių: ūgio, svorio, KMI, vidurkiai Šiaulių ir