SLAUGOS STUDENTŲ IR DĖSTYTOJŲ BENDROSIOS IR PROFESINĖS VERTYBĖS BEI JŲ SĄSAJOS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

INGA VOZGIRDIENĖ

SLAUGOS STUDENTŲ IR DĖSTYTOJŲ BENDROSIOS IR

PROFESINĖS VERTYBĖS BEI JŲ SĄSAJOS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Dr. Olga Riklikienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

INGA VOZGIRDIENĖ

SLAUGOS STUDENTŲ IR DĖSTYTOJŲ BENDROSIOS IR

PROFESINĖS VERTYBĖS BEI JŲ SĄSAJOS

Magistro baigiamasis darbas

Recenzentas

Doc. Dr. Viktorija Grigaliūnienė 2011 05 26 Darbo vadovė Dr. Olga Riklikienė 2011 05 26 Darbą atliko Magistrantė Inga Vozgirdienė 2011 05 26

KAUNAS, 2011

TURINYS

1.1. Vertybės sąvoka. Vertybių įtaka slaugytojo profesijos pasirinkimui ... 13 

1.2. Slaugytojų vertybių įprasminimas profesinėse kompetencijose ... 14 

1.3. Slaugos studentų vertybių ir požiūrių formavimasis bei raiška profesinio mokymo procese ... 17 

1.4. Slaugos dėstytojų vertybės ir jų įtaka studento profesinių vertybių formavimuisi ... 20 

2. TYRIMO METODIKA ... 23 

2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai ... 23 

2.2. Tiriamųjų atranka ir imtis ... 24 

2.3. Tyrimo etika ... 26 

2.4. Duomenų analizės metodai ... 26 

3. REZULTATAI ... 28 

3.1. Studentų ir dėstytojų socialinių ir demografinių duomenų analizė ... 28 

3.2. Duomenų apie slaugos studentų bendrąsias ir profesines vertybes analizė... 30 

3.2.1. Slaugos studentų bendrąsias vertybes rodančių teiginių vertinimas ... 30 

3.2.2. Slaugos studentų profesines vertybes rodančių teiginių vertinimas ... 36 

3.3. Duomenų apie dėstytojų bendrąsias ir profesines vertybes analizė ... 43 

3.3.1. Dėstytojų bendrąsias vertybės rodančių teiginių vertinimas ... 43 

3.3.2. Dėstytojų profesines vertybės rodančių teiginių vertinimas ... 49 

3.4. Studentų bendrųjų ir profesinių vertybių palyginimas, atsižvelgiant į demografines charakteristikas ... 56 

3.4.1. Studentų teiginių apie vertybes vertinimai, atsižvelgiant į respondentų amžių (trukmė metais) ... 56 

3.4.2. Respondentų-studentų teiginių apie vertybes vertinimai, atsižvelgiant į respondentų lytį ... 58 

3.4.3. Respondentų-studentų teiginių apie vertybes vertinimai, atsižvelgiant į respondentų išsimokslinimą ... 59 

3.5. Dėstytojų bendrųjų ir profesinių vertybių palyginimas, atsižvelgiant į

demografines charakteristikas ... 63 

3.5.1. Dėstytojų teiginių apie vertybes vertinimai, atsižvelgiant į respondentų amžių (trukmė metais) ... 63 

3.5.2. Dėstytojų teiginių apie vertybes vertinimai, atsižvelgiant į respondentų lytį ... 63 

3.5.3. Dėstytojų teiginių apie vertybes vertinimai, atsižvelgiant į respondentų išsimokslinimą ... 64 

3.5.4. Dėstytojų teiginių apie vertybes vertinimai, atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą ... 66 

3.5.5. Dėstytojų teiginių apie vertybes vertinimai, atsižvelgiant į slaugytojo darbo stažą ... 67 

3.5.6. Dėstytojų teiginių apie vertybes vertinimai, atsižvelgiant į tikėjimą ... 68 

3.6. Slaugos studentų ir dėstytojų bendrųjų ir profesionaliųjų vertybių sąsajos ... 70 

3.6.1. Bendrųjų ir profesionaliųjų slaugos studentų vertybių sąsajos. ... 70 

3.6.2. Bendrųjų ir profesionaliųjų slaugos dėstytojų vertybių sąsajos ... 71 

3.7. Slaugos studentų ir dėstytojų bendrųjų ir profesinių vertybių palyginimas ... 72 

3.8. Dvasinėmis vertybėmis pagrįsta slauga slaugos studentų ir dėstytojų požiūriu ... 75 

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 82  IŠVADOS ... 88  REKOMENDACIJOS ... 89  PUBLIKACIJOS ... 90  LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 91  PRIEDAI ... 94 

SANTRAUKA

I. Vozgirdienė. Slaugos studentų ir dėstytojų bendrosios ir profesinės vertybės bei jų sąsajos. Darbo vadovė dr. O. Riklikienė; Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas; Slaugos fakulteto, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2011, – 107 p.

Santrauka. Slaugytojo profesija visuomet buvo laikoma tokia, kuri yra pasirenkama skatinant vidiniam balsui, t.y. jos šaknys yra moralinėse vertybėse. Slaugos mokymo programose, kolegijose ir universitetuose, slaugytojai visų pirma rengiami spręsti klinikines paciento slaugos problemas, todėl jiems labai dažnai stinga dvasinės pagalbos, paramos, bendravimo su pacientu gebėjimų. Šiuolaikinė slauga iš specialistų reikalauja didesnės moralinės motyvacijos ir tvirtesnių vertybinių nuostatų.

Darbo tikslas – ištirti slaugos studentų ir dėstytojų bendrąsias ir profesines vertybes bei jų sąsajas.

Medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo visos devynios Lietuvos aukštojo mokslo institucijos, rengiančios slaugos specialistus. Apklausa vyko 2010 metų rugsėjo – 2011 metų kovo mėn. Tyrime dalyvavo 408 respondentai: 316 studentų ir 92 dėstytojai. Studentų atsako dažnis buvo 80,0 proc., dėstytojų – 69,7 proc. Tyrimui naudota užsienio autorių (W.Scott, 1959 ir M.Johnson, 1983) sukurta 37 teiginių apie vertybes anketa. Vertybių teiginiams vertinti naudota Likert skalė. Buvo analizuotos ir palygintos slaugos studentų ir dėstytojų bendrosios ir profesinės vertybės, įvertintos sąsajos tarp jų.

Rezultatai. Teiginiai apie sistemingą mokymąsi sulaukė didžiausio studentų pritarimo tarp visų vertybių teiginių (97,8 proc.). Studentai taip pat reikšmingu laikė aukštąjį slaugytojo rengimą (70,9 proc.). Didžiausią dalį studentų (92,7 proc.) žavi elgesys, kai žmogus yra atviras ir nuoširdus. Studentų tolerantiškumą ir gebėjimą aukotis kitiems rodo didelis (86,4 proc.) jų nepritarimas elgesiui, kai yra keršijama už kitų jam padarytas skriaudas. Tai buvo pati didžiausia nepritariančių studentų dalis vertinant visus bendrųjų vertybių grupės teiginius. Dėstytojams yra svarbus akademinis pažangumas, mokslo pasiekimai, tobulėjimas. Dėstytojai labiausiai nepritarė žmogaus polinkiui būti nesąžiningam (91,3 proc.). Bendrąsias sąžiningumo ir intelektualumo bei profesines sąžiningumo, intelektualumo ir autoriteto vertybes dėstytojai nurodė reikšmingai svarbesnėmis nei šias vertybes vertino studentai. Vertinant religingumo vertybės teiginius, tarp studentų, kaip ir tarp dėstytojų, daugiausia buvo abejojančių ir negalėjusių atsakyti, lyginant su visais kitais bendrųjų vertybių grupės teiginiais.

Išvados. Tyrimas parodė, kad studentų ir dėstytojų vertinimai apie vertybes skiriasi, tačiau ne visada dėstytojų vertinimai yra aukštesni, nei studentų. Bendrosios ir profesinės slaugos studentų ir dėstytojų vertybės yra tarpusavyje susijusios teigiamai ir neigiamai.

Raktažodžiai: slaugos studentai, slaugos dėstytojai, bendrosios vertybės, profesinės vertybės, dvasinė slauga.

SUMMARY

I. Vozgirdiene. General and professional values of nursing students and nurse educators, and their relationships, Master Theses/Supervisor O. Riklikiene, PhD; Lithuanian University of Health Sciences; Faculty of Nursing, Nursing and Care Department. – Kaunas, 2011, – p.107.

Nursing profession always was based on moral values and still small voice motivates to choose it for future career. Nursing students at universities and colleges are educated to solve the clinical issues of patient health and care firstly. Eventually they are lacking knowledge and skills on spiritual assistance and support to the patient, and on interpersonal communication. Modern nursing requires from nurses better moral motivation and steady values, and attitudes.

The purpose was to investigate general and professional values of nursing students and nurse educators, and to identify their relationships.

Material and methods. The sample was consisted of total nine higher educational institutions in Lithuania with nursing programs provided. The survey was conducted from Sept. 2010 till March 2011. Four-hundred eight respondents participated: 316 nursing students and 92 nurse educators. The response rate for students was 80.0 per and for educators – 69.7 per. The questionnaire consisted of 57 items in a five-point Likert scale format was used (Scoot, 1959; Johnson, 1983) The values of nursing students and nurse educators were analyzed and compared using descriptive statistics with nonparametric correlation analysis to explore the relationship between specific variables.

Results. Students agreed on studying constantly the most strongly (97.8 per) of all other items. They (70.9 per) also preferred higher nursing education instead of the old one at the lower level. The majority of students (92.7 per) always admire the honest and never cheating behavior. Nursing students (86.4 per) always dislike revenge wrongs that other people have done and the students’ dislike was the strongest on this item. Nurse educators admire academic achievements and intellectual challenge, but they strongly disagree (91.3 per) to dishonest behavior. The general values of honesty and intellectualism and professional values of honesty, intellectualism and authority were stronger represented in nurse educators than in students. Nursing students as well as nurse educators were in the largest doubt ranging the religiousness reflected items.

Conclusions. The survey revealed differences in values of nursing students and nurse educators although not always the values of nurse educators are stronger than students‘ ones. The positive and negative relationships between the general and professional values were identified in students‘ and educators‘ samples.

SANTRUMPOS

BND – bendroji vertybė

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos JK – Jungtinė Karalystė

MN – medicinos norma Proc. – procentas (nuošimtis) PRF – profesinė vertybė

SĄVOKOS

Altruizmas – tai nesavanaudiškas rūpinimasis kitų žmonių gerove, kur pagrindiniu moraliniu principu tampa kitų žmonių, o ne asmeniniai interesai.

Autonomiškumas – gebėjimas patiems priimti sprendimus, kas liečia jų sveikatą; visuotinai pripažinta reikšmė, įtaka; ją turintis asmuo ar įstaiga.

Autoritetas – asmuo, kuriam pripažįstama reikšmė, įtaka.

Bendroji vertybė – tai vertybė, kuri išplaukia iš dabartinės moralės normų ir formuojasi veikiant natūraliai gyvenimo aplinkai.

Dėstytojas – asmuo, dėstantis tam tikrą dalyką kurioje nors mokykloje (paprastai - aukštojoje). Lietuvoje dėstytojais taip pat vadinami dalykų mokytojai aukštesniosiose ir profesinėse mokyklose.

Dorovinė norma – visuomeninės moralės principus atitinkantis konkretus reikalavimas [8]. Dvasingumas - “Išgyvenama pastanga integruoti asmens gyvenimą siekiant vidinės transcendencijos, einant link jo aukščiausių vertybių” (S. Schneiders).

Empatija – gebėjimas įsijausti į kito žmogaus vidų.

Intelektualumas - gebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių sąsają ir rasti optimalų problemos sprendimą.

Nepriklausomybė – nuo nieko nepriklausymas, laisvė.

Paternalizmas – tai globėjiškas požiūris. Kito valdymo ir kontroliavimo būdas, tačiu neatsižvelgiant į ligonio valią.

Profesinė vertybė – moralinių principų ir elgesio standartų visuma, palaikanti profesijos prestižą visuomenėje [44].

Religingumas – tai tikėjimo, religingumo puoselėjimas [21].

Savarankiškumas – tai nepriklausomas veikimas, atliekamas savarankiškai, nepriklausomai nuo kažko.

Sąžiningumas (nuo žodžio sąžinė) - dorovės principas, viena iš pamatinių doro elgesio nuostatų. Apima sąžinės klausymąsi ir elgimąsi pagal jos „priesakus“, tiesos sakymą, garbingą elgesį kitų asmenų atžvilgiu ir kt.

Studentas (lot. studens – uoliai dirbantis) – žmogus, kuris mokosi aukštojoje mokykloje. Vertybė - tai ilgalaikis tikėjimas tuo, kad t.t. veiklos principas ar egzistencinis idealas asmeniškai ar visuomenine prasme turi pirmenybę kokių nors veiklos alternatyvų ar priešingų veiklos principų, egzistencinių idealų atžvilgiu [46].

Vertybinė nuostata – asmens ar socialinės grupės nuomonė ir įsitikinimai apie tai, koks elgesys yra teisingas ir koks neteisingas [45].

ĮVADAS

Demografiniai pokyčiai, ypač populiacijos senėjimas ir gimstamumo sumažėjimas, o taip pat įvairūs medicininiai ir biotechnologiniai pasiekimai išryškino slaugos svarbą. Jie taip pat iškėlė naujas politines, finansines, technologines ir etines problemas sveikatos priežiūrai apskirtai ir slaugai atskirai.. Nuolat kintantis slaugytojų vaidmuo šios profesijos atstovus verčia sekti pokyčius, išgryninti ir pademonstruoti pamatines vertybes bei susitarti dėl slaugos praktikoje vyraujančių moralinių vertybių. Pačiai profesijai yra aktualu žinoti, kaip šios vertybės pasireiškia slaugoje, ar jos kinta vykstant globaliems pokyčiams.

Slaugytojo profesija visuomet buvo laikoma tokia, kuri yra pasirenkama skatinant vidiniam balsui, t.y. jos šaknys yra moralinėse vertybėse. Vertybės yra svarbi asmeninio, socialinio, profesinio gyvenimo dalis. Jos charakterizuoja asmenį, grupę ar organizaciją. Vertybės yra susijusios su abstrakčiais elgesio būdais ar pageidautinomis baigtinėmis būsenomis, tokiomis kaip laisvė, lygybė, draugystė, pagarba tradicijoms, atvirumas, ištikimybė [24].

Moderniame pasaulyje slaugytojo darbas nebesiejamas su religine profesijos pakraipa – gailestingoji sesuo tapo slaugytoja. Šiuolaikinis slaugytojas – tai asmuo, apmokytas rūpintis sergančiais ir neįgaliaisiais, jaunais ir senais, skleidžianti ir panaudojant ne tik slaugos mokslo žinias, bet ir slaugos meną. Slaugytojo veikla pasižymi tuo, kad jam beveik nuolat reikia prisitaikyti prie kintančių profesinių aplinkybių ir dalyvauti įtampos kupinuose įvykiuose: slaugyti lėtinėmis ligomis sergančius žmones ar asmenis, kurių gyvenimas neišvengiamai artėja prie pabaigos, užsiimti sveiko gyvenimo būdo propagavimu ir atlikti kasdieninius slaugos darbus, morališkai padėti pacientams ar jų giminaičiams. Slaugytojas tampa lyderiu tarpdisciplininėje komandoje ir turi unikalią galimybę bei moralinę pareigą tarnauti kaip paciento ir jo šeimos narių advokatas svarbiausiais jų gyvenimo momentais. Tenka pripažinti, kad slaugos mokymo programose, kolegijose ir universitetuose, slaugytojai visų pirma rengiami spręsti klinikines paciento slaugos problemas, todėl jiems labai dažnai stinga dvasinės pagalbos, paramos, bendravimo su pacientu gebėjimų (ypač pirmaisiais praktikos metais). Mėgindami padėti sau, slaugytojai turėtų dažniau kreiptis į bioetikos komitetą, rizikos valdymo, paliatyviosios slaugos konsultantus, ligonių priežiūros organizacijas, konsultuodamiesi ir bandydami išspręsti etines paciento slaugymo problemas [31].

Slaugytojas savo darbe didina klinikinį supratimą, organizacinius gebėjimus, įgūdžius, lavina gebėjimą numatyti pacientų poreikius, lengviau bendrauja su gydytojais. Pagrindiniai veiksniai, kurie lemia esminius slaugytojo profesinės elgsenos pokyčius – praktinė klinikinė veikla, asmeninės emocijos ir edukacinis poreikis [6]. Edukacija yra nuolatinis procesas, kurio pagrindiniai asmeniniai ir profesiniai motyvai yra siekimas pagerinti pacientų gyvenimą. Kadangi gyvenime visuomet atsiranda problemų, edukacijos tikslas yra padėti asmenims įgyti žinių, įgūdžių ir vidinių nuostatų, būtinių šioms problemoms spręsti [22].

Naujų slaugos metodų sukūrimas paskatino nuolat augantį susidomėjimą slauga, taip pat išryškino naujas slaugos prasmes ir svarbą. Lietuvos slaugoje vos prieš du dešimtmečius įsivyravo holistinis požiūris į paciento slaugymą: nereikšmingų dalykų nėra, viskas yra susiję su paciento priežiūra ir jo gera savijauta. Šis požiūrio pokytis lėmė, kad nuo biologinio slaugos modelio buvo pereita prie tokio, kuris iš specialistų reikalauja didesnės moralinės motyvacijos ir tvirtesnių vertybinių nuostatų. Nenuostabu, kad šiandien slauga fundamentaliai siejama su sociologija, psichologija, edukologija, antropologija ir kitais socialiniais mokslais.

Būtina pabrėžti, kad analizuojant mokslinę literatūra mūsų šalies slaugytojų praktikos srityje teko aptikti tik keletą darbų, kuriuose buvo nagrinėjami probleminiai klausimai, susiję su slaugytojų nuostatomis ir vertybėmis. Ne mažiau svarbios slaugytojų rengimo procese turėtų būti aukštųjų institucijų, vykdančių slaugos programas, dėstytojų subjektyviai išgyvenamos nuostatos apie žmonių elgesį ir jų vertybės. Mokslinė literatūra nurodo, kad ugdymo proceso metu slaugos studentų įgyjamos vertybės įvairiai priklauso nuo pedagogų, su kuriais studentui tenka bendrauti, vertybių ir požiūrių. Tačiau trūksta tyrimų apie tai, kokios tiš tiesų yra pamatinės (bendrosios) ir su profesija susijusios slaugos studentų vertybės ir kaip jos siejasi su jų ugdytojų vertybėmis.

Šio darbo tikslas – ištirti slaugos studentų ir dėstytojų bendrąsias ir profesines vertybes bei jų sąsajas.

Tyrimo hipotezės

 Slaugos studentų bendrosios vertybės yra tvirtesnės nei profesinės.

 Slaugos dėstytojų bendrosios ir profesinės vertybės yra tvirtesnės nei studentų.  Egzistuoja sąsajos tarp bendrųjų ir profesinių slaugos studentų ir dėstytojų vertybių.

Darbo tikslas ir uždaviniai

Darbo tikslas – ištirti slaugos studentų ir dėstytojų bendrąsias ir profesines vertybes bei jų

sąsajas.

Darbo uždaviniai:

 Išanalizuoti slaugos studentų bendrąsias ir profesines vertybes.  Išanalizuoti slaugos dėstytojų bendrąsias ir profesines vertybes.

 Įvertinti sąsajas tarp bendrųjų ir profesinių slaugos studentų ir dėstytojų vertybių.  Palyginti slaugos studentų ir dėstytojų bendrąsias ir profesines vertybes.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Vertybės sąvoka. Vertybių įtaka slaugytojo profesijos pasirinkimui

V. Armavičiūtė ir E. Martišauskienė (2006) nustatė, kad vertybių ugdymas yra vis akivaizdesnė būtinybė. Ji vis dar menkai realizuojama, nes vertybių negalima standartizuoti, todėl jos tampa antraeiliu tikslu, o pedagogai, nepakankamai pasirengę jų ugdymui, dažnai vertybių žadinimą laiko atsitiktiniu, situaciniu dalyku [1]. Mokslo ir žinių siekimą siejant su praktinės naudos siekimu, dažnai yra devalvuojamos moralinės vertybės, iškreipiamas požiūris į visuomenės egzistencinius pamatus: šeimą, kalbą, tikėjimą.

Vertybės žmoguje turi būti ugdomos nuo mažumės. Pedagogui iš vertybių visumos reikia išskirti tai, ką jis laiko svarbiausia. Vertybių sistemos centras buvo ir tebėra žmogus, nes be jo vertybė negali egzistuoti. Vertybė išreiškė individo ir pasaulio santykį, patvirtino tai, ką žmogus sukūrė istorijos raidoje. [2]. Nors susidomėjimas vertybėmis, kurios būdingos įvairaus išsilavinimo ir patirties slaugytojoms, vis auga šių vertybių tyrinėjimui trukdo tai, kad vertybes apskritai sunku identifikuoti ir suskirstyti. Literatūroje yra daug vertybių apibrėžimų ir apibūdinimų, tačiau labai mažai yra slaugai specifinių vertybių apibrėžimų. Lietuviškoje literatūroje randame vertybių grupavimo pavyzdžių. Pvz. vertybės gali būti skiriamos pagal rūšis: prigimtines, protinies, dorinies, estetines, mišriąsias. Jas galima skirstyti pagal gyvenimo sritis: prigimtinės, egzistencinės, ekonominės, socialinės, kultūrinės, psichinės, dvasinės vertybės Tokios vertybės, kaip žmogus, gyvybė, sveikata, meilė, religija, išsilavinimas, dora, darbas, grožis tapo universalios [2]. Užsienio autoriai Horton K., Tschudin V. ir kiti analizavo slaugos vertybes [30] ir pateikė tokį dažnai mokslinėje literatūroje sutinkamų vertybių

sąrašą: atsakomybė, nuoširdumas, pacientų dalyvavimas, nuoseklumas ir žmoniškumas

(humanizmas), paciento autonomija, gilus žmogiškas ryšys, kilnumas, užuojauta, bendros pastangos, įvairiapusiškumas, universalumas, altruizmas, auklėjimas, ugdymas, dorovingumas, sąžiningumas, asmeninis palaikymas, abipusis pasitikėjimas, klinikinė kompetencija, giminingumas, pasiaukojimas, darbštumas, gebėjimas išsiskirti iš kitų, savisauga, kūrybingumas, estetika, drąsa, pareigingumas, dėmesingumas, laisvė, individualumas, pozityvus mastymas ir asmeniniai pasiekimai.

Literatūros šaltiniai atskleidžia, kad vertybės nėra universalios ir priklauso nuo supančios kultūrinės aplinkos. Kultūrinė aplinka – tai geografinės, istorinės, visuomeninės, kalbinės ir etninės dimensijos. Pavyzdžiui, amerikietiška kultūrinė aplinka yra siejama su individualizmu ir pasitikėjimu savimi, kadangi šioje visuomenėje asmens teisės yra svarbesnės už visuomenės teises. Kitose kultūrose yra praktikuojamas kolektyvizmas, kai visuomeninės teisės nusveria asmenines teises. Tokiu būdu asmeninė vertybių sistema priklauso nuo kultūros, su kuria žmogus save sieja. Nors slaugytojų vertybės turi daug bendrų bruožų įvairiose kultūrose, tų vertybių atvaizdavimas yra unikalus atskiroje kultūrinėje aplinkoje. Kaip antai, daugelyje šalių yra slaugytojų profesionalaus

elgesio taisyklės ir geros slaugos praktikos standartai, kuriems būdingi specifiniai skirtumai ir vertybiniai teiginiai bei panašios, tas pačias elgesio normas skatinančios nuostatos [30].

Jauno žmogaus profesijos pasirinkimui neabejotinos reikšmės turi vidiniai motyvai, kurie susiformuoja vertybių, nuostatų, lūkesčių ir požiūrių įtakoje. Vertybės vaidina svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime. Vertybės apibrėžia žmonių veiksmus ir lūkesčius. Į jas galima žiūrėti kaip į fundamentalias žmogaus egzistencijos dalis. Vertybės gali charakterizuoti ne tik asmenį, bet ir grupę, padalinį ar visą organizaciją. Asmens lygmenyje vertybės gali būti dalimi asmenybės savivokos ir naudojamos šio asmens savęs identifikavimui (pažinimui) [24]. Vertybės apsprendžia žmogaus gyvenimo prioritetus ir formuoja jo pasaulį. Yra laikoma, kad vertybės – tai socialinio elgesio determinantai, todėl svarbu suprasti sąryšį tarp asmeninių vertybių ir darbo apibūdinimo, ypač, jeigu yra siekiama gerų rezultatų. Vertybės turi įtakos pasitenkinimui darbu, motyvacijai ir pasišventimui, sąmoningai ar nesąmoningai jos veikia žmonių elgesį asmeniniame ir profesiniame gyvenime.

Slaugytojo profesijos pasirinkimas yra svarbus žingsnis žmogaus gyvenime. Jį žengdamas asmuo faktiškai pasirenka savo būsimą darbo aplinką ir gyvenimo būdą [24]. Tapimas slaugytoju reikalauja ne tik specialių žinių ir įgūdžių, bet ir tam tikro elgesio suvokimo bei prisitaikymo prie jo. Tradiciškai, slaugytojo profesija buvo pasirenkama skatinant vidiniams motyvams ir asmeninės savybėms, tokioms kaip geraširdiškumas, atjauta, noras padėti. Modernėjant visuomenei, vis daugiau atsiranda atsitiktinio šios profesijos pasirinkimo atvejų, ką demonstruoja pakankamai didelis slaugos programos studentų „nubyrėjimas“ užsienio šalyse (iki 20 proc. įstojusiųjų) ir kiek mažesnis slaugos studentų pasitraukimas iš studijų Lietuvoje [13].

1.2. Slaugytojų vertybių įprasminimas profesinėse kompetencijose

Lietuvos Respublikos SAM patvirtinta medicinos norma MN28: 2004 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ aiškiai nurodo, kad slaugytojos kompetencijos apima ne tik tiesiogiai su paciento slauga susijusias sritis, tokias kaip fiziologinius, anatominius, psichologinius žmonių ypatumus, slaugos tikslus, būdus, slaugymo teorijas, vaistų veikimo mechanizmą, poveikį organizmui ir kita. Slaugytoja taip pat privalo suprasti: socialinių, kultūrinių, ekonominių, istorinių ir/ar politinių veiksnių įtaką žmogaus sveikatai; mokymo, profesinės etikos, bendravimo ir bendradarbiavimo įtaką slaugos kokybei.[11]. Taigi, slaugytojai atsako už kvalifikuotą pacientų priežiūrą ir turi įtakos žmonių gerovei. Dėl įvairių pokyčių visuomenėje ir sveikatos priežiūroje slaugytojai nuolatos susiduria su profesiniais ir etiniais klausimais. Atsakymus į šiuos klausimus slaugytojai tikisi rasti patys, tačiau jie ne visuomet turi žinių apie savo profesijos etinius aspektus. V. Žydžiūnaitės (2002) atliktame slaugytojų gebėjimų tyrime slaugytojų vertybėms aprašyti panaudotas „kompetencijų“ konceptas [20], t.y. tiriamos vertybės sugrupuotos. „Kompetencijų“ konceptas slaugoje gali būti nagrinėjamas dviem požiūriais:

edukologiniu ir slaugos. Kaip nurodo autorė, „kompetencijų“ koncepto charakteristikos edukologijos ir slaugos požiūriais yra adekvačios (žinios, įgūdžiai, gebėjimai, požiūriai, nuostatos, vertybės), todėl slaugytojo gebėjimams vertinti jį galima naudoti, tačiau jis turi būti papildytas „klinikinės kompetencijos“ komponentu, kurį sudaro specializuotos žinios, specifiniai įgūdžiai, klinikinio mastymo gebėjimai. Tyrėja pateikia išvadą, kad slaugytojai neturi susiformavusios aiškios slaugos sąvokos, tačiau tikslingai išskiria „slaugymo“ ir „slaugos“ kategorijas, „slaugos“ kategoriją sieja su mokslu ir laiko pagrindine, akademine disciplina, o „slaugymo“ kategorijai priskiria technines manipuliacijas, procedūras, kurių įgūdžiai yra privalomi ir praktikos eigoje yra sklandžiai įvaldomi. Slaugytojai „bendravimo“ nelaiko slaugos tikslu; jų požiūriu, bendravimas leidžia „užmegzti ryšį su pacientu“, „suteikti paramą“, „parodyti supratimą“ ir pan., tačiau tai nėra slaugytojo funkcija. Edukologiniu požiūriu, bendravimas slaugytojo profesijoje yra viena esminių vertybių kompetencijų ir terminų, todėl menka slaugytojų teikiama reikšmė bendravimo gebėjimams atskleidžia jų profesinių vertybių ypatybes, labiau orientuotas į slaugos mokslą, nei į meną.

Slaugos profesinio instituto kaitos tyrime [19] dėmesys yra skiriamas slaugytojo profesijos pokyčiams išanalizuoti. Slaugos profesinio instituto kaita turi keletą sudedamųjų dalių – dimensijų – kurios iš įvairių pozicijų apibūdina pokyčius slaugoje. Praktikos dimensija apima slaugos praktinės veiklos kryptis: sveikatos stiprinimą ir ligų prevenciją. Vadybos dimensija apima vadovavimą ir lyderystę. Mokslo dimensija apima slaugos mokslinius tyrimus. Politikos dimensija slaugoje yra siejama su slaugos praktikos standartais, slaugytojų profesiniu ugdymu, slaugytojų dėstytojų rengimu. Edukologinė dimensija apima bazinių slaugos studijų pertvarkymą ir perorientavimą į pirminę sveikatos priežiūrą, siekiant paruošti slaugytojus, galinčius dirbti autonomiškai ne tik ligoninėse, bet ir bendruomenėse. Vienas iš reikalavimų edukologinei dimensijai yra įskiepyti etinių veiksnių suvokimą slaugos veikloje, gebėjimą dirbti komandoje, bendradarbiauti su žmonėmis ir organizacijomis individų, šeimų, bendruomenių naudai. Šio tyrimo rezultatai iškelia reikalavimus slaugos specialistų rengimui.

R. Laužackas (1999) siūlo profesinės kompetencijos analizę atlikti analizuojant tris sudedamąsias jos dalis: dalykinę, socialinę ir metodinę kompetencijas [10]. Pagal siūlomą modelį D. Ševcovienės ir D Kriukelytės (2008) atliktame slaugytojų profesinės kompetencijos vertinime gauti rezultatai nevienareikšmiai [15]. Dalykinę kompetenciją aprašančių kategorijų grupės rezultatai parodė, kad slaugytojų dalykinė kompetencija yra pakankama. Slaugytojos aukščiausiai vertina tuos gebėjimus, kurie yra reikalingi dažniausiai pasitaikančiai veiklai atlikti, nes, jų manymu, svarbiausios veiklos yra procedūrinės ir psichoemocinės, t.y. pavojingų pacientui situacijų atpažinimas bei kritinis mastymas ir sprendimų priėmimas konfliktinėse situacijose su pacientais. Slaugytojo profesinio vaidmens reprezentavimą svarbiu laikė mažiau kaip trečdalis apklausoje dalyvavusių respondentų. Asmeninių savybių tyrimas (socialinės kompetencijos) parodė, kad kai kurios asmeninės savybės stiprėja ilgėjant darbo stažui (pvz. jausmingumas), o kitos – silpnėja (pvz. atsakomybė). Nustatyta ir

slaugytojų empatijos (atjautos žmogui) priklausomybė nuo amžiaus, be to pastebėtos sąsajos tarp empatijos ir jausmingumo. Svarbiausiomis asmeninėmis savybėmis Lietuvos slaugytojai laikė atsakomybę, darbštumą, jautrumą ir pareigingumą. Metodinė kompetencija buvo tiriama vertinant slaugytojų poreikius ir prioritetus. Svarbiausi poreikiai yra materialiniai (darbo užmokestis), darbo sąlygų pritaikymas, kompetencijos vystymas, pagarba. Mažai dėmesio skiriama dvasiniam tobulėjimui, o menki dvasiniai poreikiai atspindi nepakankamą slaugytojo kompetenciją dvasinei paciento pagalbai.

A. Blaževičienė ir S. Kaselienė (2007) analizavo slaugytojų požiūrį į profesinę veiklą ir su ja susijusius veiksnius [3]. Pagrindiniai darbo veiksniai buvo geras atlyginimas, darbo saugumas ir patogus darbo laikas. Paskutinėje darbo veiksnių vietoje atsidūrė karjeros galimybės. Šie rezultatai stipriai kontrastuoja su analogiškos studijos, atliktos Norvegijoje rezultatais, kur pagrindiniais darbo veiksniais buvo įdomus darbas ir socialinės garantijos, atlyginimo dydžiui ir darbo laiko patogumui buvo skirta gerokai mažesnė svarba [42].

Tam tikrą požiūrį į slaugytojo darbo esmę pateikia slaugytojų išgyvenamas patirtis atskleidžiantis tyrimas, siekiant suvokti slaugytojo darbo niuansus, kaip jie patys suvokia savo darbo prasmingumą [18]. Slaugytojo atliekamo vaidmens prasmę riboja orumo pažeidimas, inertiškumas, nepasitenkinimas, susijęs su kompetencijos nuvertinimu, bejėgiškumo suvokimas dėl atliekamos veiklos „siaurumo“ ir turimo išsilavinimo bei atliekamo darbo neadekvatumas (nėra galimybės pilnai realizuoti įgytas žinias ir gebėjimus), veiklos orientavimas į technines procedūras, negalėjimas dirbti savarankiškai ir kt. Minėti tyrimai parodo, kad suvokiamos slaugytojo darbo prasmingumo ribos neskatina slaugytojų į savo darbą žiūrėti iš dvasinės emocinės pusės ir rinktis jį dėl to, kad jis yra įdomus. Tokie netiesioginiai apribojimai atbaido nuo šios profesijos žmones, kurie galėtų ir norėtų tokį darbą dirbti, jei tokių apribojimų būtų mažiau. Tie kurie pasirenka slaugytojo profesiją, ją renkasi veikiami daugiau materialinių negu moralinių interesų.

Slaugytojų puoselėjamos vertybės lemia jų elgesį ir bendravimą su žmonėmis. Slaugytojų vertybių tyrimas Japonijoje atskleidė pačių slaugytojų suvokimą apie tai, kaip jos rūpinasi pacientais ir kaip bendrauja su kitais žmonėmis ir kolegomis [27]. Tyrėjai Gregg M. F. ir Magilvy J. K. (2004) išskyrė 12 kategorijų, atspindinčių atrastas vertybes. Šios kategorijos buvo labai specifiškos, tarp jų pateko tokios, kaip paciento jausmų įvertinimas, slaugos įgūdžių ir žinių turėjimas ir pacientų gynimas. Nors autoriai pateikia kai kurias įžvalgas į vertybes, kurias slaugytojos laiko svarbiomis, šios kategorijos nebuvo paverstos gilesnėmis vakarietiškomis koncepcijomis, tokiomis kaip altruizmas arba paternalizmas.

P..Martin ir kt. (2003) tyrinėjo slaugos specialybės studentų vertybes [34]. Tyrime dalyvavo 1450 studentų, studijuojančių slaugą Teksaso valstijos universitetuose ir kolegijose. Šioje studijoje yra atsižvelgiama į etninius ir demografinius skirtumus tarp studentų, o tyrimo rezultatai interpretuojami panaudojant pripažintą Slaugytojų profesinių vertybių skalę, pagrįstą profesinio

elgesio normomis. Jie nebandė sugrupuoti šių rezultatų į platesnes konceptualias vertybines kategorijas, tačiau jų darbui būdingos idėjos, panašios į M.Gregg ir J.Magilvy tyrimo išvadas.

Slaugytojų vertybės tiesiogiai siejasi su jų profesine veikla ir darbo suvokimu. M. Fagermoen (1997) Norvegijoje atlikto įvairaus išsilavinimo ir patirties kvalifikuotų slaugytojų vertybių analizę [26]. Slaugytojų vertybės buvo identifikuojamos tiriant, kokią prasmę slaugytojos teikia savo atliekamam darbui. Tyrimas buvo atliekamas dviem etapais. Pirmojo etapo metu buvo atlikta 767 atsitiktinai pasirinktų slaugytojų apklausa. Šiame etape dalyvavusių slaugytojų patirtis buvo vienas, penki ir 10 metų. Antrojo etapo metu buvo atlikti išsamūs interviu su šešiomis slaugytojomis: jos pasakojo, kaip slaugo ligonius. Turinio analizė parodė, kad slaugytojos turi asmenines vertybes, t.y. profesines ir moralines nuostatas. Vyraujančios asmeninės arba bendrosios šių slaugytojų vertybės buvo orumas ir altruizmas, o labiausiai vertinamos profesinės vertybės – intelektualumas ir asmeninis tikslo siekimas. Interviu duomenys parodė didesnį skirtumą tarp vertybių negu duomenys, gauti apklausos būdu. Vyraujanti slaugos filosofija buvo susijusi su altruizmu ir moraliniu požiūriu į slaugą, o pagrindine vertybe laikytas žmogiškasis orumas.

D.McNeese-Smith ir M.Crook (2003) domėjosi, kaip slaugytojų vertybės priklauso nuo amžiaus, kartos ar atliekamo darbo [35]. Tyrimo metu apklausta 412 slaugytojų trijose Los Andželo ligoninėse. Slaugytojai, patenkinti savo darbu, svarbesnėmis pripažino daugumą vertybių, tarp jų – kūrybingumą, estetiką ir vadovavimo gebėjimus. Slaugytojai, kurie nebuvo patenkinti savo darbu, svarbesnėmis laikė su materialine gerove susijusias vertybes. Jaunesnės kartos slaugytojams taip pat buvo būdingas aukštesnis materialių vertybių įvertinimas.

Apibendrinant lietuvių ir užsienio tyrėjų duomenis, galima teigti, kad slaugytojams būdingos asmeninės, t.y. bendrosios arba pamatinės, ir profesinės vertybės. Pagrindinės slaugytojų profesinės vertybės siejasi su daugeliu veiksnių, tokių kaip amžius, pasitenkinimas darbu, etninė priklausomybė, darbo patirtis. Siekiant, kad asmeninės ir profesinės vertybės tinkamai atsispindėtų slaugytojų kompetencijose ir gebėjimuose, slaugos studentų mokymo programose turi būti skiriama pakankamai dėmesio šių vertybių ugdymui ir stiprinimui.

1.3. Slaugos studentų vertybių ir požiūrių formavimasis bei raiška profesinio

mokymo procese

Slaugos studentai turi gerai pažinti save, kad suprastų savo jausmus, nuostatas ir elgesį su kitais žmonėmis. Studentai turėtų gauti žinių apie tai, kaip jie tiksliausiai galėtų įvertinti asmenines vertybes ir požiūrius [22]. Ž.Jankauskienės ir kt. (2007) atliktą podiplominių studijų skyriuje studijuojančių slaugytojų tyrimas [7] leidžia pažvelgti į aplinką, kuri lemia slaugos specialistų profesinės raiškos aspektus. Šis tyrimas nekėlė tikslo įvertinti studijuojančių slaugytojų bei jų dėstytojų vertybinių nuostatų, tačiau gauti rezultatai leidžia įvertinti aplinką, kurioje šios vertybinės

nuostatos yra perteikiamos ir formuojamos. Visi tyrime dalyvavę respondentai išreiškė norą tobulėti, tačiau galimybės kelti kvalifikaciją priklauso nuo slaugytojo darbo krūvio. Beveik visų respondentų nuomonė sutapo dėl to, kad teorinių žinių ir praktinių įgūdžių lavinimą yra būtinas jų profesionalumui. Dauguma iš jų pritarė teiginiui, kad kvalifikacijos kėlimas stiprina jų profesinį statusą darbinėje aplinkoje, tačiau daugiau kaip pusė respondentų skeptiškai žiūrėjo į finansinės gerovės ir karjeros galimybių užtikrinimą tobulinant profesinę kvalifikaciją. Tiesioginiai šio tyrimo rezultatai beveik nieko nesako apie slaugytojų ar jų dėstytojų vertybines nuostatas, tačiau darbo išvados teigia, kad tokios studijos stiprina slaugytojų profesinį savarankiškumą ir didina jų atsakomybės jausmą – stiprina jų vertybines nuostatas, būtinas slaugytojo darbui. Pasak M.Johnson (2007), savarankiškumas, intelektualumas, autoritetas – tai bendrosios vertybės, kurios tam tikru būdu atsispindi ir profesinėje slaugytojo veikloje.

Šiuolaikinėse moderniose visuomenėse per pastaruosius 20-30 metų įvyko vertybių perkainojimas. Tokios vertybės kaip kuklumas, solidarumas ir vieningumas nebėra taip išreikštos, kaip tai buvo prieš du ar tris dešimtmečius. Šiandieninėje visuomenėje yra pabrėžiamos tokios vertybės kaip laisvė ir individualizmas. 2005 metais M.Johnson ir kt. atliko kartotinį altruizmo ir sąžiningumo tarp slaugos studentų tyrimą [32]. Per 20 metų slaugos studentų vertybinės nuostatos pakito labai ženkliai. Tyrimo rezultatai rodo, kad slaugos studentų vertybinės nuostatos nėra pastovios per visą studijų laikotarpį, t.y. po pirmojo kurso vertybės kinta. 1983 metais studentų altruizmas buvo didesnis, tačiau jis silpnėjo per studijų programą. 2005 metais tirtų studentų altruizmas buvo perpus mažiau išreikštas, tačiau jis išliko statistiškai reikšmingai nepakitęs per visą studijų programą. Tyrėjai teikia išvadą, kad 1983 metais atlikto tyrimo metu slaugos studentai buvo sąžiningesni. Svarbi aplinkybė yra ta, kad 1983 didelė dalis studentų gyveno slaugytojų bendrabutyje, priklausančiame ligoninei. Iš jų mažiau kaip 1 proc. buvo vyresni kaip 30 metų amžiaus (2005 metais - 37 proc.). Visiškai neabejotina, kad vyresni studentai turi daugiau šeimyninių, finansinių ir kitų įsipareigojimų, todėl turi mažiau noro pasilikti po darbo ar kitaip išreikšti altruistines nuostatas. 1983 metais tirtų studentų tarpe sąžiningumas buvo santykinai stabilus per visą studijų laikotarpį, o 2005 metais nustatyta, kad slaugos studentų sąžiningumas didėjo per studijų laikotarpį. Iš dalies tai paaiškinama pakitusia tyrimo studentų demografine sudėtimi, tačiau neabejotinai pasireiškia ir vertybinių nuostatų kaitos visoje sveikatos sistemoje įtaka. M.Johnson ir kolegų darbas yra įdomus tuo, kad jame cituojamos ankstesnių analogiškų tyrimų išvados. 1955 metais J.Eron pritaikęs savo sukurtą „humaniškumo – cinizmo“ skalę nustatė, kad Jeilio Universiteto vyresnių kursų slaugos studentai „buvo mažiau ciniški“ už žemesniųjų kursų studentus, tačiau jie taip pat buvo ir „mažiau humaniški“ už juos. „Humaniškumas“ čia reiškė „palankumą žmonijai, geranoriškumui ir filantropijai“.

M.Rognstad su kolegomis (2004) [40] tyrė, kaip pasikeičia slaugos studentų vertybinės nuostatos jiems pradėjus dirbti. Tyrimo autoriai konkrečiai domėjosi vidine studentų motyvacija,

verčiančia juos elgtis altruistiškai. Vėliau, studentams įgijus profesiją ir pradėjus dirbti slaugytojo darbą, tyrimas buvo tęsiamas. Tyrėjai nustatė, kad labai ženklų motyvą – norą bendrauti su žmonėmis/padėti kitiems. Siekiant nustatyti, kas skatina studentus pabaigus mokslą padėti kitiems žmonėms, buvo atlikta faktorinė duomenų analizė: nustatyti du faktoriai. Pirmasis faktorius gali būti išreiškiamas kaip altruizmas, antrasis faktorius gali būti interpretuojamas kaip padėkos iš paciento faktorius. Iš vienos pusės studentai nori būti altruistiški, iš kitos pusės jie tikisi pozityvaus grįžtamojo ryšio iš pacientų. Tyrimo rezultatai rodo, kad studentams yra labai svarbus teigiamas grįžtamasis ryšys iš pacientų, jeigu siekiama, kad jie teiktų altruizmu pagrįstą slaugą. Poreikis būti pripažintais greičiausiai yra lemiantis veiksnys, įtakojantis šiandieninių jaunų žmonių vertybių formavimąsi ir jų identiteto kūrimą [40].

M.Johnson ir kt. (2003) atliktame slaugos studentų vertybių tyrime [34] buvo nustatyta stipri profesinių vertybinių nuostatų priklausomybė nuo lyties ir etniškumo. Studentų vertybių įvertinimui buvo panaudota Slaugytojų profesinių vertybių skalė. Slaugos studentų vertybinės nuostatos priklauso nuo lyties ir vyrų slaugos studentų vertybinės nuostatos pasireiškia silpniau, negu moterų. Taip pat studentų vertybinės nuostatos priklauso nuo etniškumo: azijiečių etninėms grupėms priklausantys studentai turėjo silpnesnes vertybines nuostatas, susijusias su asmens orumu, paciento sauga ir viešumu, o baltaodžiai studentai turėjo silpnesnes vertybines nuostatas, susijusias su bendradarbiavimu siekiant paciento sveikatos tikslų. Iš šio tyrimo rezultatų matyti, kad net vienoje šalyje gyvenančių slaugos profesiją pasirinkusių studentų vertybinės nuostatos gali skirtis. Lietuvos sąlygomis tokio vertybinių nuostatų išsiskyrimo galima būtų tikėtis tik ateityje, nes šiandieninė etninė gyventojų sudėtis yra gana vienalytė, o slaugos profesiją studijuojančių vyrų skaičius nedidelis.

Slaugos studentų vertybių skirtumus tarp etninių grupių tyrė M.Rassin (2010) [39]. Jo atliktame tyrime apklausta 180 slaugos studentų vienoje iš pagrindinių Izraelio slaugos mokyklų. M.Rassin nustatė, kad laikas nepakeitė fundamentalių vertybių, kuriomis remiasi slaugytojo profesija. Tai yra žmogiškasis orumas, saugojimas nuo kančios, patikimumas ir geranoriški santykiai. Nediskriminuojantis elgesys su pacientais, altruizmas, kūrybingumas vertintas kiek žemesniais įverčiais. M.Rassin teigia, kad slaugos studentams reikia išaiškinti altruizmo, taip pat kūrybingumo, pasiaukojimo vertybes, skatinti sveikatą visuomenėje, kadangi šios vertybės yra nepakankamai tvirtos, nors tuo pat metu, atsižvelgiant į laiko dvasią, jas reikia intensyviai diegti šiuolaikinėje slaugoje. Kitas tyrimo metu tirtas klausimas buvo apie etninės priklausomybės ir vertybių santykį. 40,7 proc. tirtų studentų buvo gimę buvusioje Sovietų Sąjungos, 59,3proc. – gimę Izraelyje. Ši studentų etninė sudėtis atspindi dabartinėje Izraelio valstybėje dirbančių gydytojų ir slaugytojų sudėtį – apie 40 proc. visų Izraelio sveikatos priežiūros sistemoje dirbančių gydytojų ir slaugytojų sudaro žmonės, emigravę iš buvusios Sovietų Sąjungos. Tyrėjai nustatė, kad slaugos studentų vertybėms turėjo įtakos jų kultūrinė patirtis: Izraelyje gimę slaugos studentai buvo mažiau mandagūs. Iš buvusios Sovietų

Sąjungos atvykę slaugos studentams būdingas mažiau išreikštas savarankiškumas, nuoširdumas, jie mažiau pasitikėjo savimi ir buvo geranoriški su pacientais [39].

Tyrimai rodo profesionaliųjų slaugytojų vertybių atitolimą nuo tradicinių, slaugai būdingų nuostatų ir vertybių. B.Solvoll su kolegomis (2010) [41] nustatė, kad studentų motyvacija slaugai gali turėti egocentristinę orientaciją, jie gali vadovautis vertybėmis, priešingoms tradicinėms slaugos vertybėms, tokioms kaip pasiaukojimas ir altruizmas. Autorė teigia, kad mokymo institucijos ir gydymo įstaigos, kuriose studentai atlieka praktiką, turėtų daugiau dėmesio skirti patirčiai, kurią įgyja studentas slaugos praktikos metu. Nors studentai ir yra motyvuoti, siekia padėti sergantiems, tačiau jiems yra sudėtinga artimiau bendrauti su nepažįstamais žmonėmis. Tuo pat metu, padėdami kitiems, jie pradeda geriau suprasti ir patys save ir savo svarbą. Autoriai rekomenduoja pakeisti mokymo procesą susiejant jį su studento patirtimi. Jie taip pat siūlo, kad dėstytojai būtų atviresni su studentais, susietų slaugos teorijos teiginius su studentų patirtais išgyvenimais slaugant pacientus. Tai prisidėtų prie studentų vertybinių nuostatų stiprinimo ir pagerintų pacientų slaugos kokybę.

1.4. Slaugos dėstytojų vertybės ir jų įtaka studento profesinių vertybių

formavimuisi

Slaugos dėstytojai atlieka svarbų vaidmenį perduodant ir ugdant slaugytojų vertybes, net jeigu toks perdavimas vyksta išskirtinėmis, t.y. profesinio-dalykinio bendravimo sąlygomis. Mažai žinoma apie fundamentaliąsias būsimų slaugytojų ugdytojų savybes, ar jos būtų profesinės, ar moralinės, ar nemoralinės.

Mokslinė literatūra pateikia įrodymus, kad slaugos studentų turimos vertybės studijų metu kinta ir vystosi, ir kad slaugos dėstytojai turi esminės įtakos studentų socializacijai. Kuo daugiau laiko studentas praleidžia akademinėje aplinkoje (priešingai klinikinei aplinkai), tuo labiau jo vertybės atspindi dėstytojų vertybes [33]. Santykiai tarp slaugos studento ir dėstytojo yra neišvengiamai artimi, tačiau šis artimumas gali keistis studentui tampant kvalifikuotu specialistu. Kaip antai, atsakomybė už pagrindinių slaugos įgūdžių perdavimą yra dinamiška, nes vyresniųjų kursų studentai dažnai mano, kad praktikuojančios slaugytojos yra labiau patikimas informacijos šaltinis negu dėstytojai. Vadinasi, slaugos studento profesinių vertybių formavimuisi įtakos turi visų pirma teorijos dėstytojai, o studijų pabaigoje – ir jiems patirtį perduodantys praktikuojantys slaugytojai.

Didesnė dalis filosofinių ir moralinių problemų, būdingų moderniajai sveikatos priežiūrai, pasireiškia visų pirma akademiniame slaugos studijų lygmenyje. Pastebėta, kad tarp pamatinių profesionalumo ar profesinio identiteto dimensijų yra jaudinimasis ir įžvalgumas [33]. Remdamiesi šiuo teiginiu, J.Ohlen ir K.Kerstin (1998) iškėlė prielaidą, kad praktinius slaugos veiklos elementus pastebėti yra lengviau negu profesinio identiteto elementus, kurie dažnai glūdi gilesniame asmens įvaizdžio ir savęs vertinimo lygmenyje [37]. Jų atliktos analizės rodo, kad mokymas bei dėstytojų

elgesys vaidina svarbų vaidmenį vystant studento profesinį įvaizdį ir savęs vertinimą bei antrina A.Lewis (1998) atlikto tyrimo išvadoms [33].

Viena iš problemų, siejamų su mokymo įnašu kuriant studento vertybių struktūrą yra tinkamų arba teisingų vertybių identifikavimas ir jų įdiegimas į mokymo programas. C.Ramage (2004) [38] nustatė, kad dėstytojai atvirai pripažįsta vertybių svarbą ugdant sveikatos priežiūros darbuotojus, tačiau jie aiškiai neįvardino, kaip turėtų būti atliekamas šių vertybių diegimas. Esminių vertybių perdavimas vyksta bendraujant dėstytojams su studentais neformaliu būdu ir yra laikomas integruotu į visą mokymo programą. Neformalų požiūrį į vertybių ugdymą dešimtmečiu anksčiau aprašė V. Elfrink ir E.Lutz (1991), kurie pastebėjo, jog tiktai nedaugelis dėstytojų naudoja diskusijas apie vertybes formaliuose mokymo planuose, tuo tarpu kiti dėstytojai teikia pirmenybę pokalbiams apie problemas, susijusias su vertybėmis tiktai tuomet, kai to reikalauja aplinkybės [25]. Pastebėta, kad vertybių diegimas didesnę svarbą turėjo su religinėmis organizacijomis susijusiose švietimo ir gydymo institucijose. Vadinasi, kultūrinė ir organizacinė aplinka turės įtakos slaugos studentų vertybių diegimui sekuliariose šalyse arba institucijoms, kurios tradiciškai neturi saitų su religinėmis organizacijomis. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos ir pasaulio šalių, slaugytojų rengimas yra sutelktas universitetuose ir kolegijose, kuriuos finansuoja vyriausybė, o ne religinės organizacijos.

Didėjant globalizacijai, slaugytojo profesija susiduria su naujomis, anksčiau nepatirtomis problemomis. Migracija, slaugytojų trūkumas, naujos ligos, ekonominis paslaugų naudingumas, senstantys gyventojai yra tokių problemų pavyzdžiai. Jos iškelia ne tik etinių klausimų, bet kartu yra ir labai sudėtingos jas išspręsti. Migruojant slaugytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams, kinta kultūrinė darbo aplinka, kurioje persipina skirtingi požiūriai, vertybės ir normos. Vertybės ne visada sutampa. Iš Azijos šalių atvykę studentai vadovaujasi savo vertybėmis, kurios jų kultūrinėje aplinkoje laikomos priimtinomis. Paprastai yra tikimasi, kad šie studentai perims vertybes tos šalies, į kurią jie atvyko (paprastai tai būna Vakarų pasaulio šalys), tačiau tai įvyksta ne visuomet. Štai čia slaugos dėstytojai turi atlikti didelį uždavinį perteikdami pagrindines vertybines nuostatas tokiems studentams. Kaip teigia E.Caldwell ir kolegos [23], slaugos dėstytojai turi nuolatos stebėti ir kritiškai vertinti tiek pačias slaugos studentų vertybes, tiek ir jų tinkamumą slaugos mokymo programoms [23]. Praktinės problemos, kylančios dėl to, kad studentai nežino ar neperima tos šalies vertybinių normų, rodo, kad studentams, kilusiems iš ne vakarietiškos kultūrinės aplinkos, turėtų būti aiškinamos ir diegiamos slaugos etikos normos. Toks etinis mokymas padėtų išvengi potencialių konfliktų tarp paties studento moralinių vertybių ir principų, kylančių iš jo kultūrinės perspektyvos bei laukiamų sprendimų, pagrįstų profesinėmis vertybėmis.

Tai, kaip patys dėstytojai supranta bendrųjų ir profesinių vertybių reikšmę, tyrė O.Numminen ir kolegos (2010) [36]. Ji nustatė, kad slaugos dėstytojai plačiai supranta vertybes ir jų įtaką studentų ugdymui. Pagrindinis vertybių perteikimas susijęs su slaugytojo ir paciento santykiais. Tyrėjai taipogi pasisakė už vertybių perteikimo formą – integruotą mokymą [36]. Dėstytojų

naudojami mokymo ir vertinimo metodai yra orientuoti į žinių studentui perteikimą ir jų įsisavinimo kontrolę. Pačių dėstytojų žinios apie bendrąsias ir profesines vertybes iš esmės yra įgytos neformalaus mokymosi metu. Dauguma dėstytojų vertino savo žinias apie vertybes kaip pakankamas, kad jas galėtų perteikti savo studentams. Dėstytojai, kurie buvo linkę savarankiškai plėsti savo žinias apie vertybes ir jų įtaką slaugos profesijai, taip pat daugiau dėmesio skyrė ir vertybių perteikimui savo studentams. Dėstytojai vidutiniškai vertino slaugos studentų žinias apie bendrąsias ir profesines vertybes bei gebėjimus jų laikytis [36]. Šis tyrimas patvirtino nuomonę, kad dėstytojų pasirengimą įtraukti į jų dėstomus dalykus temas, susijusias su bendrosiomis ir profesinėmis vertybėmis, reikėtų stiprinti ir tobulinti, o vertybiniai aspektai turėtų labiau atsispindėti studentų grupinėse ir savarankiškose užduotyse.

Apibendrinant dėstytojų elgesio bei profesinės veiklos įtaką slaugos studentų asmeninių ir profesinių vertybių formavimuisi ir stiprėjimui, galima teigti, kad slaugos dėstytojų konceptualus supratimas, filosofiniai įsitikinimai ir pamatinės vertybės sudaro pagrindą edukologiniam, profesiniam, kultūriniam ir tarpasmeninių santykių plėtojimo įnašui, kurį dėstytojai perduoda slaugos studentams. Studentams perduodamų vertybių įvairovė ir jų tvirtumas priklausys nuo dėstytojų vertybinių nuostatų, pasirinktų mokymo metodų, skiriamų užduočių ir kultūrinio slaugos dėstymo konteksto.

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai

Tyrimo objektas – bendrosios ir profesinės slaugos studentų ir dėstytojų vertybės. Tyrimo subjektas – slaugos studentai ir dėstytojai.

Tyrimo metodas – anketinė apklausa. Apklausa vyko 2010 metų rugsėjo – 2011 metų

kovo mėn. Atvykusi į įstaigą, darbo autorė susitikdavo su slaugos katedros vedėjais arba su jų atstovais. Keletu atveju tyrėja susiskambino su katedrų vedėjais ir, susitarusi dėl apklausos, perdavė anketas per palydovą. Anketos buvo išdalintos ir surinktos iš respondentų jų mokymosi (studentų) ir darbo (dėstytojų) vietose. Ilgiausia apklausa vienoje ugdymo institucijoje truko tris savaites, trumpiausia – dvi savaites. Anketos buvo grąžintos keliais būdais: tiesiogiai perduodant tyrėjai, registruotu paštu ar per palydovą užklijuotose pakuotėse.

Tyrimui naudota užsienio autorių (W.Scott, 1959 ir M.Johnson, 1983) sukurta vertybių anketa. Leidimas naudoti anketą tyrimui gautas iš vieno jos autorių – Martin Johnson, Salfordo Universiteto, JK. Anketa išversta į lietuvių kalbą ir pritaikyta mūsų šalies kultūrai.

Pirmoji anketos dalis skirta bendrosioms žmogaus vertybėms ištirti. Ją sudarė 37 teiginiai apie tam tikrą žmogaus elgesį. Kiekvienas teiginys ar jų grupė kodavo tam tikrą vertybę. Antroji anketos dalis sudaryta iš 20 teiginių, skirtų profesinėms vertybėms, susijusioms su slauga, tirti (1 lentelė).

1 Lentelė. Tyrimo anketos struktūra.

Bendrosios vertybės Teiginiai Profesinės vertybės Teiginiai

Sąžiningumas 01, 08, 16, 21, 32 Sąžiningumas 03, 06, 10, 12

Religingumas 05, 09, 13, 15, 22 Religingumas 19

Intelektualumas 02, 23, 31, 33, 36 Intelektualumas 05, 08

Savikontrolė 03, 06, 10, 18, 25, 29 Savikontrolė 01, 04

Akademinis pažangumas 04, 07, 17, 19, 24, 27 Akademinis pažangumas 16, 20

Savarankiškumas 11, 20, 26, 30 Savarankiškumas 07

Altruizmas 12, 14, 28, 34, 35, 37 Altruizmas 02, 09, 15, 17

Paternalizmas 11, 13

Autoritetas 14, 18

Trečioji anketos dalis kaupė demografinius respondentų duomenis (amžių, lytį, išsimokslinimą, slaugytojo ir dėstytojo darbo stažą (dėstytojams), tikėjimą (tikintis ar netikintis)).

Anketos teiginiams vertinti naudota Likert skalė, kur bendrųjų vertybių teiginiams vertinti buvo paskirtas vienas balas – “visada žaviuosi”, penki balai – “niekada nepritariu”; profesinėms

vertybėms: vienas balas – “visiškai sutinku” ir penki balai – “visiškai nesutinku”. Buvo taikyti du kodavimo variantai pagal teiginio formuluotės pozityvumą.

Anketos pabaigoje pateiktas atviras klausimas: Kuo pasižymi dvasinėmis vertybėmis pagrįsta slauga? Siekiant įvertinti respondentų nuomonių į šį klausimą pasiskirstymą, buvo atlikta kokybinė duomenų turinio analizė. Turinio analizė atlikta koduojant ir kategorizuojant respondentų atsakymus pagal prasmę, atsižvelgiant į trijų tyrėjų interpretacijas.

Anketos vertimas į lietuvių kalbą ir pritaikymas Lietuvoje. Vertimo tikslas – pasiekti

semantinį (žodžių ar teiginių reikšmės ir prasmės) lygiavertiškumą tarp anketos variantų lietuvių ir anglų kalba. Pirmiausia anketos tekstas iš anglų kalbos išverstas į lietuvių kalbą. Po to abu angliški variantai (originalus ir išverstas) sulyginti ekspertės ir ištaisyti neatitikimai. Sulyginimą atliko slaugytoja, slaugos mokslų daktarė iš JAV. Jos gimtoji kalba – anglų, jos tėvų gimtoji ir jos pačios antroji kalba – lietuvių. Paralelinį sulyginimą vertintoja atliko raštu, pateikė esminių pastabų dėl vertimo tikslumo, pasiūlė tikslesnius žodžius ar junginius. Anketos adaptavimas lietuvių kultūrai atliktas gavus keletą pastabų iš tyrimo įstaigų vadovų, kreipiantis į juos dėl sutikimo tyrimui. Lietuvių kalbą ir stilių redagavo lietuvių kalbos specialistė.

Galiausiai įvertintos anketos psichometrinės savybės. Išverstos ir pritaikytos anketos patikimumui (angl. reliability) nustatyti analizuotas visos anketos (57 teiginiai) vidinis nuoseklumas (angl. internal consistency). Nustatyta, kad šis rodiklis buvo pakankamas (Cronbach α koeficiento reikšmė – 0,719). Tai rodė, kad anketa yra tinkama išskirti patikimą respondentų nuomonę ir jų požiūrį į vertybėmis grįstą elgesį.

2.2. Tiriamųjų atranka ir imtis

Tyrime dalyvavo visos devynios Lietuvos aukštojo mokslo institucijos, ruošiančios slaugos specialistus. Tai: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus Universitetas, Klaipėdos universitetas, Kauno Kolegija, Vilniaus Kolegija, Klaipėdos Valstybinė Kolegija, Utenos Kolegija, Panevėžio Kolegija ir Šiaulių Kolegija.

Respondentų atrankos kriterijai buvo:

1. III ir IV kurso slaugos specialybės studentai. 2. Slaugos katedros dėstytojai.

Tyrime dalyvavo 408 respondentai: 316 slaugytojų ir 92 dėstytojai. Atsisakė pildyti anketas – 13 studentų ir 12 dėstytojų. Studentų atsako dažnis buvo 80,0 proc., dėstytojų – 69,7 proc. (2 lentelė).

Duomenys apie respondentų demografines charakteristikas pateikiami skyriuje „Rezultatai“ (29 p.).

2 Lentelė. Respondentų atsako dažnio skaičiavimas pagal tyrime dalyvavusias švietimo institucijas.

Institucijos

pavadinimas _{studentų skaičius} Dėstytojų ir Išdalinta anketų Grąžinta anketų Atsako dažnis

Dėstytojų Studentų Dėstytojams Studentams Dėstytojų Studentų Dėstytojų Studentų Kauno medicinos akademija 19 32 14 32 13 32 92,9 100 Kauno kolegija 30 91 16 81 8 44 50,0 54,3 Panevėžio kolegija 10 40 9 40 6 33 66,6 82,5 Klaipėdos universitetas 36 32 34 32 26 32 76,5 100 Klaipėdos valstybinė kolegija 13 40 12 35 7 33 58,3 94,3 Vilniaus universitetas 16 40 14 40 8 32 57,1 80 Utenos kolegija 20 40 10 27 4 26 40,0 96 Vilniaus kolegija 15 94 12 84 12 66 100 78,6 Šiauliu kolegija 11 28 11 24 8 18 72,7 75,0 Iš viso 170 437 132 395 92 316 69,7 80,0

1 pav. Tyrimo imties sudarymo schema. Bendras dėstytojų ir studentų skaičius N=615 Dėstytojai N=170 Studentai N=437 Grąžinta anketų N=408 Dėstytojai N=92 Studentai N=316 Atsako dažnis 77,4 proc. Atsako dažnis 69,7 proc. Atsako dažnis 80,0 proc. Išdalinta anketų N=527 Dėstytojams N=132 Studentams N=395 Atsisakė dalyvauti N=47 Dėstytojai N=12 Studentai N=13

2.3. Tyrimo etika

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centras 2010 09 27 išdavė leidimą Nr. BC-KS(M)-06 vykdyti tyrimą. Taip pat gautas anketos autoriaus M. Johnson leidimas naudoti anketą tyrimui. Apklausa Lietuvos aukštosiose mokyklose atlikta, prieš tai gavus jų vadovų raštiškus sutikimus. Visi apklausos dalyviai pasirašė informuoto tyrimo dalyvio formą. Apklausų duomenys anonimiški.

2.4. Duomenų analizės metodai

Duomenų analizė atlikta naudojant statistikinius paketus „SPSS 13.0“ ir „Excel“. Analizuojant požymius tikrintos hipotezės apie vidutinių suminių reikšmių ir dažnių skirtumus bei požymių tarpusavio priklausomybę. Naudoti šie analizės metodai: aprašomoji statistika, požymių dažnių analizė, neparametriniai duomenų analizės testai dviem ir daugiau nei dviem nepriklausomoms imtims (dviem imtims – Mann-Whitney testas; trims ir daugiau imčių – Kruscal-Wallis testas) esant atmestinai nulinei hipotezei apie duomenų normalųjį skirstinį [4], [17]. Statistiškai reikšmingiems skirtumams tarp skirtingų sociodemografinių tiriamųjų charakteristikų nustatyti naudoti Chi kvadrato (χ²) kriterijus [12]. Kiekybinių kintamųjų pasiskirstymas pagal normalųjį dėsnį tikrintas taikant Kolmagorov – Smirnov testą. Iš pradžių iškelta hipotezė, kad duomenys pasiskirstę pagal normalųjį dėsnį, atmesta (duomenys nėra pasiskirstę pagal normalųjį dėsnį), nes testo reikšmingumas p=0,000.

Apskaičiuotos statistinio reikšmingumo (p) reikšmės. Pasirinkti keli reikšmingumo lygmenys statistinėms hipotezėms tikrinti: kai p>0,05 – skirtumas statistiškai nereikšmingas, kai p<0,05 – skirtumas statistiškai reikšmingas, kai p<0,01 – skirtumas labai reikšmingas. Aprašomoji statistika atlikta apskaičiuojant vidutines kintamųjų reikšmes su 95 proc. pasikliautinuoju intervalu. Reikšmių sklaidai apibūdinti pateikiamas standartinis nuokrypis.

Kiekybinių charakteristikų ryšiams nustatyti naudoti tiesinės koreliacinės analizės metodai. Klasifikacinių (intervalinių) dydžių tarpusavio priklausomumui nustatyti apskaičiuotas Pearson koreliacijos koeficientas. Kintamųjų ryšio stiprumas vertintas atsižvelgiant į koreliacijos koeficiento dydį: koreliacijos koeficiento reikšmė 0,4 ir mažesnė rodė silpną ryšį, koreliacijos koeficiento reikšmė didesnė nei 0,4 rodė pakankamai stiprų ryšį ir didesnė nei 0,7 – stiprų ryšį tarp kintamųjų. [43].

Kokybinių duomenų analizės metodams buvo naudojamas kodavimas, kategorizavimas ir grupavimas. [29].

Atviro tipo klausimo rezultatams apibendrinti atlikta kokybinė turinio analizė. Respondentų atsakymai, atskirai studentų ir dėstytojų, užkoduoti ir pagal prasmę suskirstyti į kategorijas. Studentų atsakymai suskirstyti į penkias kategorijas, dėstytojų – į šešias. Kiekvienai kategorijai pagrįsti buvo

surašyti tai kategorijai priskirti atsakymų teiginiai (citatos) – požymiai. Kategorijų išsidėstymas pateiktas grafiškai, o jų pagrindimas – lentelėse.

3. REZULTATAI

3.1. Studentų ir dėstytojų socialinių ir demografinių duomenų analizė

Tyrime dalyvavo 316 slaugos studentų ir 92 dėstytojai (2 pav.)

2 pav. Tyrimo dalyvių – studentų ir dėstytojų – pasiskirstymas

Studentų vidutinis amžius buvo 24,39 metai (PI 23,84–25,34), mediana – 22 metai. Jauniausias respondentas tarp studentų buvo 20 metų amžiaus, o vyriausias respondentas – 55 metų amžiaus.

Analizei respondentų amžius proporcingai respondentų skaičiui buvo suskirstytas į tris grupes:

Jauniausioji studentų grupė – 20-21 m. – 131 (41,5 proc.) Vidurinioji studentų grupė – 22-24 m. – 116 (36,7 proc.) Vyriausioji studentų grupė – 25-55 m. – 69 (21,8 proc.)

Dėstytojų vidutinis amžius buvo 45,59 metai (PI 42,79 – 48,39), mediana – 44,5 metai. Jauniausias respondentas tarp dėstytojų buvo 25 metų amžiaus, o vyriausiasis – 71 metų amžiaus. Analizei respondentų amžius proporcingai respondentų skaičiui buvo suskirstytas į dvi grupes:

Jaunesnioji dėstytojų grupė – 25-45 m. – 45 (48,9 proc.) vyresnioji dėstytojų grupė – 46 m. ir vyresni – 44 (47,8 proc.)

Lyginant pagal lytį, moterys sudarė 97,8 proc. tarp respondentų-studentų ir 82,6 proc. – tarp respondentų-dėstytojų. 23% 77% Respondentų skaičius (proc.) Dėstytojai Studentai

Vertinant pagal išsimokslinimą, dauguma (64,1 proc.) dėstytojų buvo įgiję aukštąjį išsimokslinimą ir 31,5 proc. turėjo mokslo laipsnius. Tarp studentų 8,5 proc. turėjo kurį tai kitą, nei tik vidurinis, išsimokslinimą.

Penktadalis dėstytojų turėjo ilgesnį nei 21 metų pedagoginį darbo stažą. Tačiau tik vienas dėstytojas turėjo ilgesnį nei 9 metų slaugytojo darbo stažą.

Didžioji dauguma studentų ir dėstytojų nurodė esą tikintys.

3 lentelė. Respondentų – studentų ir dėstytojų – pasiskirstymas, atsižvelgiant į socialinius ir

demografinius požymius.

Požymiai Respondentų skaičius (proc.)

Studentai Dėstytojai

Amžiaus grupės, metai Studentų 20-21 m. 131 (41,5)

22-24 m. 116 (36,7) 25-55 m. 69 (21,8) Dėstytojų 25 – 45 m 45 (48,9) 46 ir > m 44 (47,8) Lytis Moteris 309 (97,8) 76 (82,6) Vyras 7 (2,2) 16 (17,4) Išsimokslinimas Profesinis 6 (1,9) Aukštesnysis 14 (4,4) Aukštasis 7 (2,2) 59 (64,1) Magistras 22 (23,9) Daktaras 7 (7,6)

Dėstytojo darbo stažas Nuo 1 iki 5 metų 18 (19,6)

6 – 10 metų 21 (22,8)

11 – 20 metų 25 (27,2)

21 ir daugiau metų 22 (23,9)

Slaugytojo darbo stažas 1 m. 22 (23,9)

2 m. 9 (9,8) 3 m. 3 (3,3) 4 m. 2 (2,2) 9 m. 1 (1,1) Tikėjimas Tikintis 263 (83,2) 67 (72,8) Netikintis 9 (2,8) 2 (2,2) Negali atsakyti 44 (13,9) 23 (25)

3.2. Duomenų apie slaugos studentų bendrąsias ir profesines vertybes

analizė

3.2.1. Slaugos studentų bendrąsias vertybes rodančių teiginių vertinimas

Pagal anketą bendrąją vertybę sąžiningumą (SŽN) rodė penki teiginiai:

 Padeda artimam draugui sudėtingoje situacijoje, net jeigu reikia šiek tiek nusižengti taisyklėms ir (ar) teisingumui;

 Linkęs būti nesąžiningu paprastose situacijose;

 Niekada nesukčiauja ir neapgaudinėja, netgi norėdamas padėti draugams;  Niekada nemeluoja, net jei melas sušvelnintų situaciją;

 Visada sako tiesą, net jei tai gali pakenkti jam ar kitiems.

Analizuojant tyrimo duomenis, didžiausias respondentų-studentų pritarimas nustatytas teiginiui apie pagalbą artimam draugui sudėtingoje situacijoje, net jeigu reikia šiek tiek nusižengti taisyklėms ir (ar) teisingumui. 84,8 proc. studentų nepritarė žmogaus polinkiui būti nesąžiningam net paprastose situacijose ir tai buvo viena didžiausių nepritariančių studentų dalis vertinant visus bendrųjų vertybių grupės teiginius (3 pav.). Šie abu teiginiai turėjo didžiausios įtakos bendrosios sąžiningumo vertybės suminiam vidutiniam įverčio dydžiui, kuris buvo 17,35 balo. Pažymėtina tai, kad beveik trečdalis studentų nepritarė žmogaus poelgiui visada sakyti tiesą, net jei tai gali pakenkti jam ar kitiems, o penktadalis dėl šio teiginio negalėjo tvirtai apsispręsti.

3 pav. Respondentų-studentų pasiskirstymas, atsižvelgiant į bendrosios vertybės SĄŽININGUMO teiginių vertinimą

64,9 6,3 81,7 67,7 52,8 15,8 8,9 12,3 13,6 19,0 19,3 84,8 6,0 18,7 28,2 0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 Padeda draugui, net jeigu  tenka nusižengti  taisyklėms Linkęs būti nesąžiningu  įprastose situacijose Niekada nesukčiauja, net  norėdamas padėti  draugams Niekada nemeluoja, net  jei melas sušvelnintų  situaciją Visada sako tiesą, net jei  tai gali jam pakenkti St ud en tai  (pr o c.) Vertybių teiginiai

Bendrąją vertybę religingumą (RLG) rodė penki teiginiai:  Nuoširdžiai išpažįsta savo religiją;

 Kasdien skiria laiko religiniams įsitikinimams įgyvendinti;  Ragina žmones lankyti pamaldas ir puoselėti tikėjimą;  Nuolatos lanko pamaldas;

 Yra netikintis (ateistas).

Studentų atsakymai atskleidė, kad jie labiausiai žavisi tokiu žmogaus elgesiu, kai jis nuoširdžiai išpažįsta savo religiją. Didžioji dalis studentų taipogi negalėjo įvertinti, t.y. išliko neutralūs, žmogaus pasirinkimui būti netikinčiu. Trečdalis respondentų-studentų pasisakė už tai, jog nedera raginti žmones lankyti pamaldas ir puoselėti tikėjimą (4 pav.). Šių trijų teiginių vertinimai labiausiai lėmė bendrosios religingumo vertybės suminį vidutinį įverčio dydį, kuris sudarė 15,86 balo. Verta pastebėti ir tai, kad vertinant religingumo vertybės teiginius, tarp studentų buvo daugiausia abejojančių ir negalėjusių atsakyti, lyginant su visais kitais bendrųjų vertybių grupės teiginiais.

4 pav. Respondentų-studentų pasiskirstymas, atsižvelgiant į bendrosios vertybės RELIGINGUMO teiginių vertinimą

Bendrąją vertybę intelektualumą (INT) rodė penki teiginiai:

 Skaito tik tokius leidinius, kurie neteikia jokio intelektualinio tobulėjimo;  Labai domisi tarptautinės, nacionalinės ir vietinės reikšmės įvykiais;

65,5 26,9 28,5 38,3 4,7 29,1 52,8 38,0 49,1 71,5 5,4 20,3 33,5 12,6 23,8 0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 Nuoširdžiai išpažįsta  religiją Skiria laiko religiniams  įsitikinimams Ragina žmones lankyti  pamaldas Nuolatos lanko pamaldas Yra netikintis Resp o n d e nt ai  (pr o c.) Vertybių teiginiai

 Ugdo meno (muzikos, teatro, literatūros) supratimą;  Pasižymi dideliu intelektualinių žinių troškimu;  Aktyviai domisi įvairiais mokslo pasiekimais.

Didžioji dauguma (92,4 proc.) studentų pritarė elgesiui, kai žmogus aktyviai domisi įvairiais mokslo pasiekimais, ugdo meno supratimą (86,4 proc.) ir pasižymi dideliu intelektualinių žinių troškimu (85,8 proc.). Didžiausios įtakos bendrosios intelektualumo vertybės suminiam vidutiniam įverčiui (20,23 balo) turėjo visiškas ir dažnas respondentų pritarimas šiems trims teiginiams apie žmogaus elgesį. Pusė apklaustųjų nepritarė tam, kad skaitomi tik tokie leidiniai, kurie neteikia jokio intelektualinio tobulėjimo, tačiau ketvirtadaliui studentų toks skaitymas buvo visiškai priimtinas. Pastebima, kad vertinant bendrosios intelektualumo vertybės teiginius, studentų atsakymai buvo mažiausiai išsibarstę (5 pav.).

5 pav. Respondentų-studentų pasiskirstymas, atsižvelgiant į bendrosios vertybės INTELEKTUALUMO teiginių vertinimą

Bendrąją vertybę savikontrolę (SVK) rodė šeši teiginiai:  Į pyktį atsako švelnumu;

 Stengiasi kontroliuoti save;

 Niekada neišreiškia pykčio, net jeigu tam būtų pretekstas;

 Skriaudžiamas atsuka kitą žandą ir visada linkęs atleisti už skriaudas;  Niekada ir jokiomis aplinkybėmis nepraranda savitvardos;

 Išreiškia savo pyktį atvirai ir tiesiai. 25,0 71,2 86,4 85,8 92,4 20,9 25,9 10,8 12,0 5,7 54,1 2,9 2,8 2,2 1,9 0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 Skaito  leidinius, kurie  neteikia tobulėjimo

Domisi įvykiais Ugdo meno supratimą Pasižymi intelektualinių  žinių troškimu Domisi mokslo  pasiekimais R e spo n dent ai  (proc.) Vertybių teiginiai