Šeškų daţniausiai pasireiškiančios ligos ir jų gydymas x klinikose

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Anatomijos ir fiziologijos katedra

Aistė Varanavičiūtė

Šeškų daţniausiai pasireiškiančios ligos ir jų gydymas x

klinikose

The most often occuring diseases of ferrets and their

treatment in x clinics

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. dr. Judita Ţymantienė

2

DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šeškų daţniausiai pasireiškiančios

ligos ir jų gydymas X klinikose“.

1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė)

(parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

3

SANTRAUKA

Šeškų daţniausiai pasireiškiančios ligos ir jų gydymas X klinikose

Aistės Varanavičiūtės Magistro baigiamasis darbas

Magistro darbo tema: Daţniausiai pasireiškiančios šeškų ligos ir jų gydymas X klinikose. Autorė Aistė Varanavičiūtė. Darbo vadovė profesorė mokslų daktarė Judita Ţymantienė. Darbas vykdomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos, Veterinarijos fakulteto Anatomijos ir fiziologijos katedroje. Darbo apimtis 56 puslapiai.

Duomenys tyrimui rinkti Kauno veterinarijos klinikose, taip pat iš anketų, kurias pildė sirgusius šeškus laikantys ar laikę, bei juos gydę Lietuvoje ţmonės. Duomenys analizavimui rinkti iš 2012 metų – 2016 metų laikotarpio pacientų ligų istorijų bei šeimininkų pildytų anketų. Išanalizuoti 53 šeškų ligų atvejai, nustatyta, kurios ligos pasireiškia daţniausiai, išanalizuota koks gydymas taikomas šeškams.

2012 - 2016 metais daţniausiai pasitaikančios šeškų ligos klinikose buvo navikiniai susirgimai, gastritas, traumos ir dermatozės. Šioms keturioms ligų grupėms priskirta nevienodas sirgusių šeškų skaičius. Analizuota kiekvienos grupės sergamumo priklausomybė nuo amţiaus, lyties. Patikrintas gautų rezultatų statistinis patikimumas. Taip pat analizuota, kaip gydomos daţniausiai pasitaikiusios ligos, rezultatai palyginti su literatūroje pateikta informacija.

4 vitaminai ir priešuţdegiminiai steroidiniai preparatai. Dermatozių, sukeltų ektoparazitų, atvejais, šeškai buvo gydomi mikonazolu, selamektinu ar enilkonazolu. Neparazitinės dermatozės atveju šeškams taikyta vitaminų terapija, priešuţdegiminiai steroidiniai medikamentai.

Anot literatūroje pateiktos informacijos daţniausiai šeškų tarpe aptinkamos ligos yra neoplazijos. Daţniausios šeškų neoplazijos yra insulinoma ir antinksčių neoplazija. Taip pat literatūroje minima, jog virškinamojo trakto ligos, kardiomiopatijos, hiperestrogenizmas, šunų maras, gripas ir dermatozės yra daţnai aptinkamos tarp šeškų.

Tyrimo metu, iš 53 šeškų, 36 proc. (n=19) buvo diagnozuoti navikiniai susirgimai. Maţiau šeškų, 13 proc. visų analizuotų atvejų, sirgo gastritu (n=7). Traumos ir dermatozės, buvo aptiktos po 9 proc. šeškų. Didţiausias sergamumas nustatytas šeškams, kurių amţius buvo iki 1 metų, 1 metai ir 3 metai. 1 ir 3 metų amţiaus šeškų sergamumas buvo 2,7 karto didesnis, nei šeškų, kurių amţius 4 ar 6 metai. Maţiausiam kiekiui šeškų buvo diagnozuota piometra, splenomegalija, uodegos liaukų uţdegimas, paranalinių liaukų fistulė ir cukrinis diabetas (p<0,05). Statistiškai išanalizavus tyrimo duomenis, nustatyta, jog amţius turėjo įtakos sergamumui ir ligos baigčiai, tuo tarpu lytis neturėjo įtakos (p<0,05).

Ne visi šeškai buvo gydomi taip, kad būtų išgydyta liga. Navikiniai susirgimai ir gastritas buvo gydyti simptomatiškai.

5

SUMMARY

The most often occuring diseases of ferrets and their treatment in X clinics

Aiste Varanaviciute

Master‘s Thesis

Theme of masters thesis: The most often occurring diseases of ferrets and their treatment in X clinics. Author - Aiste Varanaviciute. Supervisor of thesis professor PhD Judita Zymantiene. Thesis is performed at Lithuanias’ heath science universities Veterinary academy, Veterinary faculties Anatomy and Physiology cathedral. The length of thesis is 56 pages.

Data, needed for the research was collected at veterinary clinics of Kaunas, also from surveys, which were filled out by owners and used to be owners of ferrets, which live in and treated their ferrets in Lithuania. Data for the survey was collected from patient case-histories from 2012-2016 period and from survey, filled out by the owners. 53 cases of ferret diseases were analyzed, it was ascertained which diseases occurred the most and analyzed what kind of treatment was applied.

During period of 2012-2016, most common ferrets diseases in clinics were tumorous diseases, gastritis, traumas and dermatosis. Uneven number of ferrets were assigned for these four groups of diseases. Dependence of age, sex, age of certain sex representatives and morbidity of each disease group were analyzed. Statistical reliability (p value) of these results was tested. Treatment of the most common diseases was also analyzed and the results were compared to data given in literature.

anti-6 inflamatory drugs were also administered. Parasite induced dermatosis were treated with miconazole, selamectin or enilconazole. Other dermatosis was treated by vitamin therapy and steroidal anti-inflamatory drugs.

According to literatures‘ data most often found diseases in ferrets are neoplasias. Mostly found ferret neoplasias are insulinoma and adrenal gland neuplasias. It is also mentioned, that gastrointestinal diseases, cardiomyopathies, hyperestrogenism, dog distemper, influenza and dermatitis are also often found in ferrets. During the survey, out of 53 ferrets, 36 % (n=19) were diagnosed with tumorous diseases. Less ferrets, 13% of all analyzed cases had gastritis (n=7). Traumas and dermatosis were each found in 9 % of analyzed ferret cases. Biggest morbidity was found in ferrets under 1 year old, 1 year old and 3 years old. Morbidity of 1 and 3 year old ferrets was 2.7 times bigger, than it was of ferrets aged and years. The least amount of ferrets had pyometra, splenomegaly, inflammation of tail glands, perianal fistulas and diabetes mellitus (p<0.05). When data was statistically analyzed, it was determined that age influenced ferret morbidity and the outcome of diseases, whereas sex had no influence in these cases. (p<0.05).

Not all analyzed ferrets were treated so that the disease would be cured. Tumorous diseases as well as gastritis were often treated symptomatically.

Key words: ferret, diseases, treatment

7

SANTRUMPOS

i.v. – angl. intravenous - į veną s.c. – angl. subcutaneous – po oda p.o. – lot. per os – per burną

i.m. – angl. intramuscular – į raumenį

sol. – angl. solution – tirpalas k/min – kartai per minutę

PCV – angl. packed cell volume – suspaustų kraujo ląstelių tūris MCT – angl. mast cell tumor – putliųjų ląstelių navikas

BCT – angl. basal cell tumor – pamatinių ląstelių navikas

8

TURINYS

1. ĮVADAS ... 10

2. LITERATŪROS APŢVALGA ... 12

2.1. Šeškų biologija ... 12

2.2. Daţniausiai pasireiškiančios šeškų ligos ... 13

2.2.1. Odos ligos ... 13

2.2.3. Širdies, kraujagyslių irlimfinės sistemos ligos ... 16

2.2.4. Kvėpavimo takų ligos ... 18

2.2.5. Virškinamojo trakto ligos ... 18

2.2.6. Šlapimo sistemos ligos ... 19

2.2.7. Reprodukcinės sistemos ligos ... 20

2.3. Daţniausiai pasitaikančių ligų gydymas ... 20

2.3.1. Odos ligos ... 20

2.3.2. Endokrininės ligos ... 21

2.3.3. Širdies, kraujagyslių ir limfinės sistemos ligos ... 22

2.3.4. Kvėpavimo takų ligos ... 23

2.3.5. Virškinamojo trakto ligos ... 23

2.3.6. Šlapimo sistemos ligos ... 24

2.3.7. Reprodukcinės sistemos ligos ... 24

4. TYRIMO REZULTATAI ... 26

4.1. Tyrimui naudotos imties duomenys ... 26

4.2. Daţniausiai sutinkamų ligų analizė ... 30

4.2.1. Navikiniai susirgimai ... 31

4.2.2. Gastritas ... 35

10

1. ĮVADAS

Naminis šeškas (Mustela putorius furo) yra kilęs iš artimo giminaičio, tamsiojo šeško (Mustela

putorius), gyvenančio Šiaurės Afrikoje, bei Europoje. Šis gyvūnas nuo seno buvo naudotas grauţikų kenkėjų naikinimui, triušių medţioklėje (1). Šeškus ţmonės prisijaukino prieš maţdaug 3000-4000 metų ir iki šių dienų kai kuriose šalyse vis dar naudoja triušių medţioklėje. Šiomis dienomis šeškas vis labiau populiarėja kaip naminis gyvūnas, taip pat naudojamas laboratorijose, kaip bandomasis gyvūnas (2).

Šiais laikais ţmonės, besiruošiantys auginti šeškus, turėtų suprasti, jog įsigyjant šį gyvūną, reikia susipaţinti su jų auginimo ypatumais, mityba, daţniausiai sutinkamomis ligomis ir jų prevencija. Taip pat jie turėtų būti susipaţinę su privalomais skiepais ir šešką vakcinuoti pagal sudarytą programą, uţtikrinant tam tikrų ligų prevenciją ir savo gyvūno sveikatingumą (24, 25).

Šeškai yra visiški plėšrūnai, tokiai mitybai prisitaikę anatomiškai ir fiziologiškai, todėl juos reikia šerti tik mėsa ir kiaušiniai ar subalansuotu specialiu aukšto baltymingumo, maţai angliavandenių turinčiu sausu pašaru, norint uţkirsti kelią virškinamojo trakto, šlapimo takų ir kitų organizmo sistemų ligoms (3, 4). Reprodukcinės sistemos ir fiziologijos sveikatos sutrikimų prevencijos tikslais, reikėtų tam tikrais medikamentais kontroliuoti lytinius hormonus, arba, atlikti kastraciją. Patinėliams cheminė kastracija atliekama Deslorin poodiniu implantu (13). Kadangi šeškų patelėms rujos uţsitęsimas gali baigtis mirtimi, rekomenduojama sterilizuoti pirmosios rujos pradţioje (1). Kiti autoriai rekomenduoja kasmetines proligestono injekcijas 50mg/patelei s.c. (5).

Veterinarijos gydytojams vis daţniau tenka susidurti su šeškų ligomis, todėl šiuo darbu siekta išanalizuoti, kokios ligos yra daţniausios Lietuvoje, kokie veiksniai jas lemia ir koks jų gydymas.

Darbo tikslas: nustatyti kokios daţniausiai aptinkamos šeškų ligos Lietuvoje ir koks taikomas

jų gydymas.

Darbo uţdaviniai:

1. Išanalizuoti literatūrą apie šeškų ligas ir jų gydymą 2. Nustatyti daţniausiai sutinkamas šeškų ligas

11 5. Palyginti tirtuose atvejuose taikytas gydymo priemones su literatūroje rekomenduojamais

12

2. LITERATŪROS APŢVALGA

2.1. Šeškų biologija

Kiauninių šeimos atstovas, naminis šeškas (Mustela putorius furo), kildinamas iš tamsiojo šeško (Mustela putorius putorius), kuris aptinkamas Europoje, bei šiaurinėje Afrikos dalyje. Šie giminaičiai yra tokie artimi, jog gali poruotis ir susilaukti palikuonių (5).

Naminis šeškas pasiţymi ilgu kūnu, trumpomis galūnėmis, maţais ausų kaušeliais ir galvos priekinėje dalyje esančiomis akimis, plėšrūnams būdinga dantų struktūra ir virškinimo sistema. Tai rodo, jos šis gyvūnas yra plėšrūnas, kuris prisitaikęs medţioti urvuose gyvenančius grauţikus ar kitus gyvūnus. Šeškų patinėliai sveria apie 0,8-3kg, tuo tarpu patelės 0,5-1,2kg. Svoris svyruoja priklausomai nuo sezono. Svyravimai gali siekti netgi 20% tarp to paties gyvūno vasaros ir ţiemos svorių. Šių gyvūnų gyvenimo trukmė yra nuo 5 iki 15 metų, tačiau daţniausiai šeškai nesulaukia net 10 metų. Kūno temperatūra 37,7-40,00_{C, širdies susitraukimų daţnis 200-400k/min, įkvepia 33-36 kartus per} minutę. Patelės lytiškai subręsta apie 9 mėnesių amţiaus, pirmoji ruja pasireiškia pirmąjį pavasarį po gimimo. Nėštumo trukmė 41-42 dienos, atsiveda 1-18 jauniklių. Per parą maisto reikia 43g/kg. Maisto keliavimo per virškinamąjį traktą trukmė apie 3-6 valandos. Vandens per dieną sunaudoja 75-100ml. Būdingas sezoninis kailio keitimas, taip pat odos liaukų eksudato suteikiamas specifinis kvapas (1-6,8 12,31).

Šeškai kvėpuoja pro nosį, tačiau kvėpavimas per burną taip pat galimas (2). Šių gyvūnų trachėja praeina pro siaurą, šonkaulių ribojamą, įėjimą į krūtinės ertmę, kur šakojasi į bronchus, o šie įeina į plaučiu ir ten šakojasi toliau. Plaučių dešinioji pusė turi 4 skiltis, o kairioji – dvi (3).

13 Kepenys sudaryti iš 6 skilčių, yra tulţies pūslė. Kasa dviskiltė, randama prie dvylikapirštės ţarnos (3, 6).

Šlapimo sistema labai panaši į kačių ir šunų. Kadangi patinėliai turi J formos os penis, šlaplės kateterizacija gali būti sudėtinga (3).

Šeškų širdis uţima 6-8 šonkaulių tarpą ir riebalais apaugusiu raiščiu jungiasi su krūtinkauliu. Dėl šio raiščio, radiogramoje širdis gali atrodyti pakilusi. Taip pat reikia nepamiršti, jog šeškų širdis yra kaudaliau, nei kitų gyvūnų (5). Šeškų kraujagyslių vienas didesnių skirtumų nuo šunų ir kačių, yra iš aortos lanko išeinanti viena kraujagyslė (a. brachiocephalica), kuri vėliau šakojasi į dvi miego arterija. Taip kraujagyslės susiformavo galimai todėl, kad dėl siauro išėjimo iš krūtinės ląstos nebūtų ribojamas kraujo tekėjimas į galvą. Kraujo ėmimui daţniausiai naudojamos jungo vena (v. jugularis) ar priekinės kojos v.cephalica. Į priekinės kojos v. cephalica statomas kateteris to prireikus (3, 5, 12, 17). Bluţnis gali būti įvairaus dydţio, daţnai pasireiškia jos padidėjimas (splenomegalija). Kraujo tūris kūne 60-80 mL. Maksimalus kraujo kiekis, galimas paimti tyrimams iš šeško, yra 6-7 proc. kūno masės. Taigi, galima paimti apie 6-7mL kraujo iš šeško, sveriančio 1,0kg. PCV šeškų kraujyje 58-63 proc. Baltųjų kraujo ląstelių yra 7-9,2*103

ląst/mkrL. Kraujo grupių šeškų tarpe neaptikta, todėl perpilant kraują, jį galima maišyti. Šios procedūros metu ir po jos reikia stebėti šešką, ar nėra elgsenos pakitimų (5).

Šeškų patinėlių sėklidės yra porinis organas, randamas tarpvietėje, ţemiau anuso. Jos yra nejudrios, todėl iš mašnelės į pilvo ertmę neįkrenta. Šeškai turi tik vieną lytinę liauką, priešinę liauką, gulinčią ant šlapimo pūslės kaklelio. Patinėliai turi J formos os penis. Patelių lytinius organus sudaro dvi kiaušidės, esančios kaudaliai inkstų, dviragė gimda trumpu kūnu bei makštis, į kurią atsiveria šlaplė, todėl patelės ţemiau anuso turi urogenitalinį išėjimą (6).

2.2. Daţniausiai pasireiškiančios šeškų ligos

Otodekozė. Ši liga sukeliama Otodectes cynotis erkučių, paţeidţiančių ausis. Daţniausiai šeškų

14

Sarkoptozė. Odos ligą sukelia ektoparazitai – Sarcoptes scabei. Šių parazitų invazija pasireiškia

generalizuota alopecija ir stipriu pruritu galvos, ausų, letenų ir uodegos srityse. Taip pat liga gali pasireikšti vietiniais pirštų, pėdų pagalvėlių paţeidimais, ţaizdomis ant letenėlių, paţeistais nagais, jų deformacija, nukritimu. Uţsikrėtimas šiomis erkutėmis nustatomas paimant odos skutmenų mėginį iš vietos, kur paţeista oda pereina į sveikąją. Šis mėginys mikroskopuojamas, tačiau ne visada teisingai diagnozuojama liga, nes mėginys gali būti neteisingai paimtas (3, 5).

Blusų invazija. Daţniausiai šeškų kailyje parazituoja kačių blusos Ctenocephalides felis, tačiau

taip pat pasitaiko ir uţsikrėtimų šuninėmis blusomis (Ctenocephalides canis). Šeškai blusomis gali uţsikrėsti, jei yra vedami į lauką, taip pat nuo kartu gyvenančių kitų gyvūnų. Kartais pasireiškia nuo švelnaus iki stipraus prurito bei alopecijos kaklo srityje. Uţsikrėtimas diagnozuojamas praskyrus šeško kailį iki odos keliose vietose. Pastebimi parazitai tarp plaukų, taip pat tamsios, smulkių trupinėlių išvaizdos blusų išmatos. Radus išmatų, jas sušlapinus, matoma raudona spalva. Tokiu būdu patvirtinama, jog gyvūnas uţsikrėtęs blusomis (3, 5).

Grybeliniai odos susirgimai. Daţniausiai aptinkama šeškų grybelinė odos liga yra sukeliama Microsporum canis. Jo paţeista oda nuplinka ar plaukai nulūţinėja, daţnai matomos šiam susirgimui

būdingos raudonais ryškiai apibrėţtais kraštais dėmės. Oda paţeistose vietose gali pleiskanoti, formuojasi šašiukai. Odoje gali būti matomos ţaizdelės. Šeškai daţniausiai uţsikrečia šiuo grybeliu nuo kartu gyvenančių kačių (3).

Neoplazijos. Odos navikiniai pakitimai yra gan daţnas šeškų susirgimas. Daţniausiai sutinkami

15

2.2.2. Endokrininės ligos

Hiperadrenokorticizmas. Tai antinksčių padidėjimas, daţnai sukeltas navikinių pakitimų, taip

pat sukeliančių padidėjusią steroidinių hormonų sintezę. Liga daţniausiai aptinkama suaugusių 3-6 metų amţiaus ir vyresnių šeškų organizmuose (1). Anot Johnson-Delaney, šeškų polinkis sirgti adrenokorticizmu, gali būti siejamas su sterilizacija ar kastracija jauname amţiuje (18). Kita teorija teigia, jog hiperadrenokorticizmas, tai ne kastracijos amţiaus, o organizmo hormoninio atsako į sterilizaciją ar kastraciją padarinys. Po kastracijos ar sterilizacijos kraujyje padaugėja liuteinizuojančio ir folikulus stimuliuojančio hormonų, kurie dirgina antinksčiuose esančius receptorius, kas sukelia antinksčių hiperfunkciją. Antinksčiai į kraują išskiria vis daugiau estrodiolio, hidroksiprogesterono ir plazmos androgenų. Taip pat yra manoma, jog polinkis sirgti hiperadrenokorticizmu, gali būti genetiškai paveldimas ar priklauso nuo dienos šviesos ciklo sutrikdymo, ar net mitybos. Šviesos ciklo sutrikdymas stimuliuoja GnRH ir LH gamybą, taip pat yra slopinama melatonino sekrecija. Tokiu būdu stimuliuojami antinksčių receptoriai, kurie sukelia šių liaukų hiperfunkciją bei hipertrofiją (3, 7).

Sergantiems šia liga šeškams, daţniausiai pasireiškia bilateralinė alopecija, kuri prasideda nuo uodegos, susidarant vadinamai „ţiurkės uodegai“, ir plinta šonais link galvos. Taip pat šeškams daţnai (apie 40 proc. atvejų) pastebimas padaţnėjęs kasymasis, pasireiškia polidipsija bei poliurija (3). Kraujo plazmoje aptinkama padidėję kiekiai estrodiolio, 17-hidroksiprogeterono ar androgenų. (7). Dėl padidėjusios antinksčių liaukų hormonų sekrecijos, patinėliams kartais pasireiškia prostatos hiperplazija ar cistos, sukeliančios apsunkintą šlapinimąsi ar visišką neprasišlapinimą. Sterilizuotoms patelėms (70 proc.) pastebima padidėjusi makštis, ji būna edemiška, matomos ištakos iš jos, rodančios uţdegimą (1, 7). Kaip antrinis adrenokorticizmo poţymis, šeškams matomas pilvo srities padidėjimas, kada jis įgauna kriaušės formą. Taip pat pastebimas odos suplonėjimas, svorio priaugimas (3).

16

Insulinoma. Viena daţniausių neoplazijų, pasireiškianti šeškams sulaukusiems 3-8 metų bei

vyresniems, nepriklausomai nuo lyties. Etiologija neţinoma, tačiau yra teorija, jog insulinomos atsiradimui įtakos turi daug angliavandenių turinti mityba, taip pat genetika (11). Tai navikinis kasos susirgimas, kurio metu paţeidţiamos kasos Langerhanso salelių beta ląstelės, sekretuojančios insuliną. Šių navikų gali būti vienas ar keli. Daţniausiai jie būna maţi ir pasisėję visoje kasoje, todėl chirurginis ligos gydymas yra apsunkintas. Normaliai insulino sekrecija šeško organizme trunka, kai kraujo gliukozės kiekis yra 110mg/dL – 60mg/dL. Insulinomos atveju beta ląstelės insuliną gamina nekontroliuojamai, net pasireiškus hipoglikemijai. Insulino hipersekrecija gali paveikti nervinę (atsiranda silpnumas, apatija, koordinacijos sutrikimai, traukuliai, nefokusuotas ţvilgsnis, ar net koma), bei adrenerginę (pasireiškia pagreitėjęs širdies darbas, kūno temperatūros padidėjimas, drebulys, vokalizacija, alkio jausmas ir dirglumas) sistemas (1, 7, 10). Taip pat šeškams, sergantiems insulinoma būdingas uţpakalinių galūnių silpnumas, ataksija, seilėjimasis. Insulinoma nustatoma tiriant insulino kiekį kraujyje, bei atliekant badavimo gliukozės kiekio kraujyje tyrimus (3).

Cukrinis diabetas. Liga, pasireiškianti panašiais simptomais, kaip ir kačių tarpe. Viena iš ligos

pasireiškimo prieţasčių yra kasos pašalinimas kartu su kasos beta-ląstelių augliais. Šeškai netenka svorio, nors apetitas neprastėja, pasireiškia polidipsija ir poliuria, daţnai matoma letargija. Tiriant kraujo biocheminius rodiklius, kaip ir kitų gyvūnų atvejais, matomas gliukozės kiekio stiprus padidėjimas (7).

2.2.3. Širdies, kraujagyslių ir limfinės sistemos ligos

Kardiomiopatija. Daţniausiai sutinkama šeškų kardiomiopatija yra diliatacinė. Tai sutrikimas,

17

2 pav. Šeško krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka. Lateralinė projekcija. Matomas širdies

kontūro padidėjimas dėl diliatacinės kardiomiopatijos (9).

Elektrokardiogramoje galima pastebėti įvairių pakitimų, tokių kaip priešlaikinis skilvelių susitraukimas, priešlaikinis prieširdţių susitraukimas, skilvelių tachikardija ar prieširdţių virpėjimas (7).

Limfoma. Liga gali pasireikšti bet kokio amţiaus gyvūnams, tačiau jaunesniems, nei 14 mėnesių

šeškams, daţniausiai aptinkamos yra leukemija ar limfoblastinė limfoma. Tai agresyvi limfoma aptinkama viename organe, greitai auganti, tačiau lengvai pasiduoda chemoterapijai. Tuo tarpu šeškams virš 14 mėnesių amţiaus, daţniausiai sutinkami daugybiniai atskiri augliai (limfocitinė limfoma), sunkiai pasiduodantys chemoterapiniam gydymui. Liga turi skirstymą į 4 stadijas atsiţvelgiant į tai, kiek organizmo yra paţeista:

1 stadija - ligos paţeistas tik vienas limfinis organas;

2 stadija - keli ţidinukai limfiniuose organuose toje pačioje diafragmos pusėje; 3 stadija – daug limfinio audinio paţeidimų abejose diafragmos pusėse;

4 stadija – daug organų paţeidimų abejose diafragmos pusėse, paţeidţiant ir kaulų čiulpus. Liga tiksliausiai diagnozuojama biopsijos mėginio, imamo iš paţeistų limfinių mazgų, tyrimu. Sergantiems bet kuria limfomos forma šeškams pasireiškia letargija, išsekimas ir išliesėjimas, apsunkintas kvėpavimas, apčiuopiami padidėję išoriniai limfiniai mazgai (1, 3).

Splenomegalija. Bluţnies padidėjimas, tai itin daţnai randamas šeškų organų pakitimas.

18 galima biopsijos būdu paimant mėginį iš bluţnies histologiniam tyrimui. Šis tyrimo metodas naudojamas retai, kadangi biopsinį mėginį geriausia imti chirurgiškai ar su endoskopo pagalba (7).

2.2.4. Kvėpavimo takų ligos

Šunų maras. Tai aerozoliniu būdu bei tiesioginio kontakto su šlapimu, išmatomis ar oda metu

plintanti šeškų ir šunų liga, kuria šeškai suserga ūmiai ir mirtingumas siekia 100%. Tarp šeškų kvėpavimo sistemos sutrikimų, tai viena daţniausių ligų. Poţymiai atsiranda po 7-10 dienų (1). Šios ligos metu pirmiausiai paţeidţiama oda. Paţeidimai atsiranda smakro ir lūpų srityse. Matomi odos pabėrimas, odos padengimas šašeliais bei gelsvomis išskyromis iš nosies. Rudos spalvos šašai taip pat padengia ir odą aplink akis, paţeidţiamos letenėlių padų pagalvėlės, jos patinsta, oda suminkštėja, bei išplonėja (3, 5). Dėl antrinės infekcijos ir viso kūno imunosupresijos pasireiškia pneumonija, bei apsunkintas kvėpavimas su neįprastais plaučių garsais auskultuojant. Šeškai tampa apatiški, išsekę, karščiuoja, gleivinės cianotiškos. Šunų maru sergančių šeškų gali būti sutrikdyta virškinamojo trakto veikla, todėl pasireiškia nestiprus viduriavimas (3).

Gripas. Sukelia ţmonių gripo A virusas. Zoonozė, kurios sukėlėjai perduodami iš ţmogaus

šeškui, ir atvirkščiai. Jaunikliai gripu serga ūmiau, nei suaugę šeškai ir jiems daţnesnii mirties atvejai. Šeškams per 48 valandas, nuo uţsikrėtimo pasireiškia pirmieji poţymiai. Paţeidţiami viršutiniai kvėpavimo takai, sukeliamas karščiavimas. Šeškas gali nestipriai viduriuoti. Taip pat pastebima fotofobija ir konjunktyvitas (3, 7). Taip pat matomos gleivingos išskyros iš nosies, šeškas daţnai čiaudi ir kosti. Kartais galima sumaišyti gripo simptomus su šunų maro simptomais, tačiau gripas šeško organizmą paveikia daug silpniau (4, 23).

2.2.5. Virškinamojo trakto ligos

Burnos ermės paţeidimai. Šeškams, perkopusiems 18 mėnesių ribą, daţnai sutinkamos dantų

apnašos bei akmenys. Nešalinant šių pakitimų, gali būti paţeidţiamos dantenos, sudaromos sąlygos bakterijų dauginimuisi, kurios gali daryti įtaką gingivito ar stomatito pasireiškimui. Nepriţiūrimi, paţeisti dantys taip pat gali būti infekuoti bakterijų, kas daţnai slopina gyvūnų apetitą (3, 20).

Skrandţio-ţarnyno ligos. Dėl gana trumpo virškinamojo trakto, greitos medţiagų apykaitos ir

19 šiomis bakterijomis, yra skrandţio sienelių opaligė, tamsios, juodos išmatos, taip pat ploto aplink išangę suteršimas išmatomis. Uţsikrėtimas, gali būti diagnozuotas, paėmus biopsijos mėginį iš skrandţio (1). Retesnės skrandţio opaligės prieţastys yra skrandţio navikinės ligos. Esant skrandţio opaligei, šeškai daţnai tampa apatiški, vemia, seilėjasi, išmatos tampa tamsios, neramiai ar jautriai reaguoja į prisilietimus prie skrandţio srities (3). Skrandţio opaligė nustatoma daţniausiai kontrastinio rentgeninio tyrimo būdu, sugirdţius šeškui 10-20 mg/kg bario sulfato tirpalo ir darant nuotraukas kas 20 minučių po sugirdymo (4).

Uţsikrėtus Lawsinia intracellularis šeškams pasireiškia svorio kritimas, taip pat išmatos tampa ţalios, su gleivių ir kraujo priemaišomis, šeškai viduriuoja. Liga nustatoma iš klinikinių poţymių, kadangi jie nėra būdingi kitoms ligoms (3).

Svetimkūniai skrandyje ar ţarnyne taip pat daţnas sveikatos sutrikimas šeškams. Šeškai yra linkę kramtyti guminius daiktus, plastmases, kempines, kuriuos daţnai prarija. Dėl siauro virškinamojo trakto, šie svetimkūniai gali uţstrigti jame ir trikdyti jo veiklą, maisto medţiagų pasisavinimą ar kraujotaką, taip pat paţeisti virškinamojo trakto sienelę (1). Svetimkūniai, nustatomi kaip ir opaligė, kontrastinio rentgeninio tyrimo metu. Sugirdţiu 10-20mg/kg bario sulfato tirpalo šeškui daroma nuotrauka iš karto ir kas 20 minučių. Esant svetimkūniui, matomas kontrastinės medţiagos nepraeinamumas (4).

Virškinamojo trakto endoparazitai. Šeškai retai uţsikrečia endoparazitais, tačiau gyvūnai,

kurie yra vedami į lauką, vistiek turėtų būti profilaktiškai dehelmintizuojami. Daţniausiai pasitaikantys šeškų endoparazitai yra Giardia spp., Coccidia spp. ir Cryptosporidium spp. Sergant endoparazitozėmis, šeškams būtinga diarėja, skysčių ir svorio netekimas (3).

2.2.6. Šlapimo sistemos ligos

Šlapimo pūslės akmenligė. Kaip ir daugeliui kitų gyvūnų, šeškų šlapimo takų akmenligės

pasireiškimui daug įtakos turi mityba. Ši liga aptinkama šeškams, šeriamiems maistu, kuriame yra daug augalinės kilmės baltymų. Toks maistas šarmina šlapimą, ko pasekoje susidaro kristalai. Taip pat akmenligė daţnai pasireiškia vaikingoms patelėms, dėl didelio kiekio mineralų keliavimo iš kaulų po visą organizmą. Patinams, sergantiems šlapimo takų akmenlige, gali susidaryti šlaplės obstrukcija prie

os penis dėl didelio, šlaplę blokuojančio akmens (3). Šeškams daţniausiai aptinkami struvitai ir

20 Klinikiniai poţymiai šeškams, sergantiems šlapimo takų akmenlige, yra įtemptas skausmingas pilvas, prisipildţiusi šlapimo pūslė, šeškai bando šlapintis, bet negali, stipriai stanginasi, todėl gali išvirsti tiesioji ţarna. Diagnozė patvirtinama rentgeno tyrimu (3).

2.2.7. Reprodukcinės sistemos ligos

Hiperestrogenizmas. Šeškų patelių ovuliacija yra indukuojamoji. Dėl šios prieţasties,

nesukergtų patelių ruja uţsitęsia visą poravimosi sezoną. Kadangi patelės ruja uţsitęsia, jos organizmas nenustoja gaminti estrogeno. Tokios būklės patelei pasireiškia tachipnėja, gleivinės blyškios, su petechijomis. Daţnai taip pat matoma patelių simetrinė šonų alopecija, patinusi makštis su išskyromis iš jos (3). Patelių, kurioms paireiškia hiperestrogenizmas, kraujo sudėtis pakinta dėl kaulų čiulpų funkcijos slopinimo ir pastebima trombocitopenija, granuliocitopenija bei hemoraginė ar aplastinė anemija. Patelės organizmui nenustojant gaminti estrogeno, prasideda virškinamojo trakto kraujavimas, matomos poodinės kraujosrūvos. (22).

2.3. Daţniausiai pasitaikančių ligų gydymas

Šeškų, kaip ir kitų gyvūnų ligoms, taikomi du gydymo metodai, tai chirurginis ir/ar alimentinis. Daţnai šie du metodai yra derinami kartu. Medikamentinis gydymas skiriamas atsiţvelgiant į ligą, gyvūno būklę bei ligos stiprumą. Chirurginis gydymas daţniausiai taikomas esant navikiniams susirgimams, traumoms ar svetimkūniui virškinamajame trakte, taip pat kastracijos ar ovariohisterektomijos atvejais. Siuvimui naudojami absorbciniai vienagijai PGR siūlai bei pjaunančios adatos. Daţniausiai naudojamos yra intraderminės ar paodinės paprastosios ištisinės, paprastosios mazginės siūlės. Siuvant virškinamojo trakto sienelę, pašalinus svetimkūnį, naudojama Albero, Lamberto siūlės (2).

2.3.1. Odos ligos

Otodekozė. Kadangi šeškų ausų landa yra labai siaura, vaistiniai ausį lašai neapima viso ausies

kanalo paţeisto ploto, todėl ne visada yra veiksmingi. Geriausias gydymo būdas yra sisteminio ivermektino lašų ant odos naudojimas. Dozė šeškui 45mg (0,75ml) (5, 19). Taip pat siūloma Ivermektin lašų dozė yra 0,2ml/kg., Advocate spot on lašai smulkioms katėms ir šeškams (3).

Sarkoptozė. Šeško aplinką reikia dezinfekuoti, kad nebūtų pakartotino uţsikrėtimo. Kartu

21

Uţsikrėtimas blusomis. Šeškui gyvenant su kitais gyvūnais, jie taip pat gydomi.

Dezinfekuojama patalpa, kurioje būna šeškas. Pats gyvūnas gydomas Imidacloprid preparatais 0,1-0,4ml (1 katės dozė) ant odos. Fipronil preparatai taip pat tinkami gydymui bei profilaktikai nuo blusų, tačiau reikia atsargiai naudoti, kad nepasireikštų perdozavimo simptomai 0,1-0,4mL (1/5-1/2 katės dozės) ant odos (19).

Grybelinės odos ligos. Pirmiausia pašalinami paţeistos vietos plaukai juos nuskutant.

Naudojamas gydomasis šampūnas, Mikonazol tirpalas, kuriuo reikia tepti paţeistas vietas kas 24 valandas. Taip pat reikia dezinfekuoti aplinką, kurioje gyvena šeškas, kad nepasireikštų ligos pasikartojimas.

Neoplazijos. Putliųjų ląstelių navikai (MCT), pamatinių ląstelių navikai (BCT) gydomi

chirurgiškai juos pašalinant. Pašalinus visą pakitusį audinį, jie gyvūnui daţniausiai nebepasireiškia. Esant piktybiniams navikams, šie taip pat yra šalinami chirurgiškai, tačiau rekomenduojama taip pat taikyti chemoterapiją, bei spindulinę terapiją (1).

2.3.2. Endokrininės ligos

Hiperadrenokorticizmas. Galimi du šios ligos gydymo būdai, alimentinis bei chirurginis.

22

Insulinoma. Pasirinkus chirurginį insulinomos gydymą, siekiama šalinti pavienius mazgelius,

nepašalinant visos kasos, kadangi tyrimais įrodyta, jog pašalinus visą organą šeškų gyvenimo trukmė trumpesnė, nei pašalinus tik navikinį audinį (8, 14). Prieš alkinant šešką, patartina įvesti intraveninį kateterį ir paskirti skysčių terapiją su 5 proc. dekstroze, kad būtų išvengta hipoglikemijos. Po operacijos skysčių terapija nenutraukiama, jei matoma hipoglikemija. Taip pat, kadangi šie gyvūnai greitai atsigauna po operacijos, jiems gan anksti siūloma vandens ir maisto, paskiriami nuskausminamieji (7). Medikamentinis gydymas susideda iš prednisono ar prednisolono 0,25-2mg/kg, kas 12 valandų. Dozė, pasitarus su veterinarijos gydytoju, turi būti periodiškai didinama, kad būtų išlaikytas normalus gliukozės ir insulino kiekis organizme. Jei pasireiškia atsparumas prednisolonui, naudojamas diazoksidas. Taip pat reikia kas savaitę sekti gliukozės kiekį kraujyje (3, 11, 16).

Cukrinis diabetas. Sergant šia liga, jei aptinkamas gliukozės kiekis kraujyje viršija 300mg/dL,

reikalinga insulino terapija. Pradedant insulino terapiją, galima naudoti neutralų protamino Hegadormą empirinėmis dozėmis po 0,5-1 U du kartus per dieną arba Ultralente insulinas 0,5 U 1 kartą per dieną. Daţniausiai nustačius tinkamą dozę, šeimininkui duodami nurodymai kaip leisti insuliną šeškui. Taip pat liepiama tirti šlapimą šlapimo tyrimo juostelėmis. Jei neaptinkama gliukozės šlapime, galima neduoti kitos insulino dozės. Jei aptinkama didelė gliukozės šlapime koncentracija, patartina su veterinarijos gydytojo pagalba padidinti insulino dozę (7).

2.3.3. Širdies, kraujagyslių ir limfinės sistemos ligos

Kardiomiopatija. Diliatacinės kardiomiopatijos ir širdies nepakankamumo rekomeduojamas

gydymas diuretikais, tokiais, kaip Furosemide (1-4mg/kg i.m.), jei liga pasireiškia ūmiai. Taip pat šios ligos atveju leidţiamas pimobendenas 0,25mg/kg doze kas 12 valandų ir enaprilis 0,5mg/kg kas 48h, bet šį vaistą reikia naudoti atsargiai, saugantis hipertensijos. Jei prasideda prieširdţių virpėjimas, naudojamas digoksinas (3). Diuretikų dozės turėtų būti maţinamos iki minimalios, kurią naudojant neatsinaujina plaučių edema. Taip pat rekomenduojama maţinti šeškų aktyvumą, duoti maţai druskų turintį maistą. Hipertrofinės kardiomiopatijos gydymas susideda iš beta-adrenerginių blokatorių, tokių kaip atenololis (3.125- 6.25 mg/kg p.o. kas 12-24val.) ar kalcio kanalėlių blokatorių, pavyzdţiui diltiazemas (3.75-7.5 mg/kg p.o. kas 12val.). Taip pat naudojama tokia pat, kaip ir diliatacinės kardiomiopatijos metu, diuretikų terapija, nustatant minimalią reikiamą dozę (7).

Limfoma. Rekomenduojama taikyti chirurginį gydymą, pašalinant paţeistus organus ir limfinius

23 pasireikšti limfomos remisijos (1). Gydymo pasirinkimas ir efektyvumas priklauso nuo gyvūno amţiaus ir limfomos stadijos (3).

Splenomegalija. Splenomegalijos gydymas priklauso nuo to, kokios ligos pasekmė tai yra. Jei

bluţnis tokia didelė, kad trukdo šeškui judėti ar apimta auglio, rekomenduojama splenektomia. Ši operacija turi būti atliekama su prieţiūra, kadangi po jos šeškams gali pasireikšti anemija (7).

2.3.4. Kvėpavimo takų ligos

Šunų maras. Šeškams, susirgusiems šunų maru, specifinio gydymo nėra ir beveik visi šeškai nuo

šios ligos miršta. Humaniškiausia šios ligos siūloma baigtis yra šeško eutanazija. Jei šeimininkai jos atsisako, šeškams suteikiama antibiotikų terapija, siekiant pašalinti antrines bakterines infekcijas (7). Vienintelis būdas apsaugoti gyvūną nuo šios ligos yra vakcinacija, kuri atliekama kasmet (6).

Gripas. Gripas gydomas palaikant gerą šeško fiziologinę būklę, siūlant jo mėgstamą ėdalą, jei

gyvūnas atsisako ėsti, maitinamas su švirkštu. Naudojami bronchus atpalaiduojantys preparatai, tokie kaip aminofilinas (4mg/kg p.o. ar i.m.kas 12val.). Rekomenduojama naudoti fenilefriną, jį suleidţiant į nosies ertmę, esant nestipriam nosies uţsikimšimui. Priešvirusiniai medikamentai, tokie kaip Zanamivir (12,5 mg/kg), Oseltamivir (5mg/kg p.o. kas15 h x10d.) naudojami kaip eksperimentiniai preparatai kartu su amantadinu. Esant antrinei bakterinei infekcijai, rekomenduojama taikyti antibiotikų terapiją (7, 18). Antipiretikų naudojimas nepatartinas, kadangi gali pristabdyti organizmo reakciją į virusą (21).

2.3.5. Virškinamojo trakto ligos

Burnos ermės sutrikimai. Susidarius dantų apnašoms, rekomenduojama jas šalinti specialiu

šepetėliu gyvūnams. Jei apnašų daug ir jos kietos, geriausia pasirinkti apnašų ir dantų akmenų šalinimo ultragarso aparatus. Tam, kad būtų išvengta dantų akmenų ir apnašų, ar bent sulėtintas jų susidarymas, rekomenduojama šeškams duoti kieto maisto, kramtalų. Taip pat atsiţvelgiant į tai, kokiu greičiu koks kiekis dantų apnašų susikaupia, atlikti profilaktines burnos ertmės apţiūras, bei dantų valymo procedūras (1). Esant stipriai paţeistų dantų, juos reikia išrauti. Bakterinės infekcijos burnos ertmėje atveju, naudojami enrofloksacinas 5-10mg/kg, solfonamidas 15-30mg/kg ar amoksicilinas 10-20mg/kg (3, 20).

Skrandţio- ţarnyno ligos. Gydymas uţsikrėtus Helicobacter spp. bakterijomis yra ilgas ir

24 saugančias medţiagas, kaip pavyzdţiui Cimetidine 10mg/kg 2xd., Sucralfate 100mg/kg 1xd p.o., bismuto subsalicilatą 1ml/kg 3xd. p.o. (3).

Esant svetimkūniui skrandyje ar ţarnyne, kurio neįmanoma pašalinti sukėlus šeško vėmimą ar klizmuojant, atliekamos chirurginės operacijos, kurių metu svetimkūnis pašalinamas įpjovus paţeistos virškinamojo trakto dalies sienelę (1).

Virškinamojo trakto endoparazitai. Giardiozė gydoma naudojant metronidazolį. Kokcidiozės

gydymui naudojamas sulfadimidinas. Nematodų invaziją patartina gydyti 0,2mg/kg ivermektino arba fenbendazoliu p.o.

2.3.6. Šlapimo sistemos ligos

Šlapimo pūslės akmenligė. Jei akmenys dideli ir trukdo šeškui šlapintis, bei sukelia skausmą,

juos reikia chirurgiškai pašalinti. Taip pat rekomenduojama šeškus, linkusius sirgti šlapimo takų infekcijomis, šerti mėsa ir gyvūninės kilmės pašaru (3).

2.3.7. Reprodukcinės sistemos ligos

Hiperestrogenizmas. Pirmiausia patelei reikia nutraukti rują. Tai vykdoma sukergiant su

25

3. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

Tiriamasis darbas buvo atliekamas analizuojant Kauno miesto trijų veterinarijos klinikų X turimas šeškų, sirgusių įvairiomis ligomis, ligos istorijas, konsultuojantis su veterinarijos gydytojais. Taip pat buvo sudarytas klausimynas (26) ir šių gyvūnų augintojams pateiktos anketos. Anketose analizuoti duomenys asmenų, auginusių šeškus įvairiuose Lietuvos miestuose.

Buvo išanalizuoti 53 šeškų, sirgusių įvairiomis ligomis, atvejai. Atsiţvelgiant į tai, kokia liga sirgo, sudarytos 4 skirtingo dydţio grupės šeškų, sirgusių daţniausiai visoje imtyje sutiktomis ligomis.

26

4. TYRIMO REZULTATAI

4.1.

Tyrimui naudotos imties duomenys

Iš išanalizuotų 53 sirgusių šeškų atvejų, 25 atvejai buvo sirgusių patelių, jie sudaro 47proc. visos imties, o 28 atvejai buvo sirgusių patinų (53proc.). Patinai sudarė 6 proc. didesnę imties dalį ir sirgo 1,2 karto daţniau, nei patelės, tačiau duomenys statistiškai nepatikimi, nes p>0,05 (p=0,28). (3pav.)

3 pav. Šeškų pasiskirstymas pagal lytį.

27

4 pav. Tyrime dalyvavusių šeškų amţiaus pasiskirstymas

28

5 pav. Analizuotų atvejų šeškų pasiskirstymas pagal amţių ir lytį.

29

6 pav. Sergančių šeškų ligos baigtis priklausomai nuo lyties.

Šiame paveiksle (7 pav.) pateikiami tyrimo rezultatai, tiriant visų analizuotų šeškų ligų baigtį, atsiţvelgiant į amţių. Matoma, jog daugiausiai pasveikusių gyvūnų, 7, aptikta iki 1 metų amţiaus, jie sudaro 23proc. visų analizuotų pasveikusių šeškų. Paveiksle matoma, jog pasveikusių šeškų skaičius smarkiai sumaţėja nuo ketvirtųjų gyvūnų gyvenimo metų. Iš tirtų šeškų, grupėje, sulaukusių aštuonerių metų, pasveikusių gyvūnų nebuvo. Maţiausiai pasveikusių šeškų buvo 5 ir 7 metų amţiaus (n=1). Tai rodo, jog amţius turėjo įtakos gyvūno pasveikimui. Rezultatai yra statistiškai patikimi, nes p<0,05 (p=0,012)

Eutanazuotų gyvūnų daugiausiai, 43proc. visų tirtų eutanazuotų gyvūnų (n=3), nustatyta tarp šeškų sulaukusių aštuonerių metų. Eutanazuotų šeškų neaptikta iki trečiųjų gyvenimo metų, taip pat ketvirtaisiais gyvenimo metais. Maţiausias kiekis eutanazuotų gyvūnų, po 1 šešką, buvo 3 ir 5 metų amţiaus. Rezultatai statistiškai nepatikimi, nes p>0,05 (p=0,127).

30 Išgyvenusių, tačiau dėl ligos sunkumo abejotinos prognozės gyvūnų, analizuojant imtį, aptikta penktaisiais jų gyvenimo metais. Šie šeškai sudaro 50 proc. visų tirtų atvejų (n=3). Maţiausiai, po 1 šešką, kurių prognozė abejotina, buvo 1, 7 ir 8 metų amţiaus. Lyginant 5 metų ir 1 ar 7, ar 8 metų amţiaus šeškų kiekį, 5 metų šeškų su abejotinomis prognozėmis buvo tris kartus daugiau. Rezultatai yra statistiškai patikimi, nes p>0,05 (p=0,12).

Šiame paveikslėlyje matomi duomenų analizavimo rezultatai parodo, jog amţius turėjo įtakos ligos baigčiai. Tai puikiai pastebima, kadangi daug didesnis skaičius (n=27, 87 proc.visų tirtų šeškų), jauno amţiaus (iki 5 metų) sirgusių šeškų pasveiko. Tuo tarpu eutanazijos procedūra daţniausiai buvo atlikta 7-8 metų sulaukusiems šeškams (n=5, 34 proc. visų tirtų sirgusių šeškų). Šie rezultatai yra statistiškai patikimi, nes p<0,05 (p=0.018).

7 pav. Sergančių šeškų ligų baigtis, priklausomai nuo amţiaus

4.2. Daţniausiai sutinkamų ligų analizė

31 Matoma, jog daugiausiai gyvūnų, 35 proc., sirgo navikiniais susirgimais (n=19.). Taip pat daug gyvūnų, 13 proc. visų tirtų atvejų, sirgo gastritu (n=7). Po 9 proc. visų tirtų atvejų, sudaro po 5 šeškus, kurie patyrę traumas, ar serga dermatozėmis. Maţiausiai gyvūnų sirgo piometra, splenomegalija, uodegos liaukų uţdegimu, paraanaline fistule, bei cukriniu diabetu. Šiomis ligomis sirgo tik po vieną gyvūną ir tai sudarė po 2 proc. visos imties. Lyginant navikinių ligų daţnumą ir cukrinio diabeto daţnumą, matoma, jog navikinės ligos pasireiškė 19 kartų daţniau. Rezultatai statistiškai patikimi, nes p<0,05 (p=0,0000044). Lyginant navikinių ligų pasireiškimą su gastrito pasireiškimo daţniu, navikinės ligos 2,71 karto daţnesnės. Rezultatai statistiškai patikimi, nes p<0,05 (p=0,035). Palyginus navikinių ligų pasireiškimo daţnį, su dermatozių pasireiškimo daţniu, matoma, jog dermatozės pasireiškė 3,8 karto rečiau. Rezultatai statistiškai patikimi, nes p<0,05 (p=0,0006). (8 pav.)

8 pav. Tyrime dalyvavusių šeškų aptiktos ligos

4.2.1. Navikiniai susirgimai

32 pasireiškė 1,75 karto daţniau, nei odos navikai. Rezultatai statistiškai nepatikimi, nes p>0,05 (p=0,144). Lyginant antinksčių navikų pasireiškimą su bluţnies navikų pasireiškimu, bluţnies navikai pasireiškė 7 kartus daţniau. Šie rezultatai statistiškai patikimi, nes p<0,05 (p=0,009). (9pav.)

9 pav. Analizuotų šeškų navikiniai susirgimai

Iš visų analizuotų sirgusių navikinėmis ligomis šeškų, didesniąją dalį sudarė 11 patinų (21 proc.), o maţesniąją dalį 8 patelės (15 proc.). Patinams navikiniai susirgimai pasireiškė 1,38 karto daţniau. Rezultatai statistiškai nepatikimi, nes p>0,05 (p=0,168). (10 pav.)

33 Išanalizavus turimus duomenis, paveikslėlyje matome, jog daugiausiai tarp tyrime dalyvavusių šeškų navikinėmis ligomis sirgo 5 metų sulaukę gyvūnai, jų buvo 5 (26 proc.). Šeškų, sulaukusių 2 ir 4 metų, sirgusių navikinėmis ligomis imtyje nebuvo. Paveikslėlyje matoma, jog šeškams perkopus 5 metų ribą, navikinių susirgimų daugėja. Todėl galima daryti prielaidą, jog navikinių susirgimų skaičius su metais didėja. Rezultatai statistiškai patikimi, nes p<0,05 (p=0.0015). (11 pav.)

11 pav. Šeškų, sirgusių navikinėmis ligomis, pasiskirtymas pagal amţių

34

12 pav. Šeškų, sirgusių navikinėmis ligomis, pasiskirstymas pagal abiejų lyčių tam tikrą amţių.

Rezultatai paveiksle parodo, jog daţniausia ligos baigtis patinėliams, sirgusiems navikinėmis ligomis ir neišgyvenusiems, yra eutanazija. Tokios ligos baigties sulaukė 4 patinėliai. Išgyvenę navikines ligas ar vis dar sergantys jomis 4 patinėliai daţniausiai sulaukė abejotinų prognozių. Patelėms daţniausia navikinių susirgimų baigtis buvo nugaišimas. Ši baigtis pasireiškė 3 patelėms. Maţiausiai abiejų lyčių šeškų pasveiko, po 1 gyvūną. Rezultatai statistiškai nepatikimi, nes p>0,05 (p=0,78). (13pav.)

35 Daugiausiai gyvūnų, sergančių navikinėmis ligomis, sulaukę 5 metų išgyveno, tačiau jų prognozės buvo abejotinos, 3 šeškai. Daugiausiai neišgyvenusių šeškų sirgusių navikinėmis ligomis, aptikta 7 metų amţiaus, jų buvo 3, iš kurių 2 šeškai buvo eutanazuoti, o 1 šeškas nugaišo. 2 šeškai eutanazuoti ir aštuonių metų amţiaus. Iš 19 navikinėmis ligomis sirgusių šeškų, pasveiko tik 2, vienas maţiau nei metų amţiaus, o kitas 6 metų amţiaus. Rezultatai statistiškai nepatikimi, nes p>0,05 (p=0,79) (14 pav.)

14 pav. Šeškų, sirgusių navikinėmis ligomis, ligų baigtys.

4.2.2. Gastritas

36

15 pav. Tyrime dalyvavusių šeškų, sergančių gastritu, pasiskirstymas pagal lytį

Daugiausiai šeškų (n=3), sirgusių gastritu, buvo 3 metų amţiaus. Kito amţiaus šeškų buvo po 1. Jauniausias šeškas sirgęs gastritu buvo 3 mėnesių amţiaus, vyriausias 5 metų amţiaus. Vidutinis gastritu sirgusių šeškų amţius buvo 2±0,25 metų. (16 pav.) Gastritu sirgusių šeškų 100proc. pasveiko.

16 pav. Tyrime dalyvavusių gastritu sergančių šeškų pasiskirstymas pagal amţių.

37

17 pav. Gastritu sergančių tyrime dalyvavusių šeškų kiekis atsiţvengiant į amţių ir lytį.

4.2.3. Traumos

Paveiksle matome, jog iš analizuotų šeškų atvejų, kai gyvūnai buvo patyrę įvairias traumas, didţiąją dalį sudarė 4 patinėliai (80 proc.). Maţąją dalį sudarė 1 patelė patyrusi galvos traumą. (20proc.). (16 pav.). Patelės traumas patyrė 4 kartus rečiau. Šie rezultatai statistiškai patikimi, nes p<0,05 (p=0,036). (18 pav.)

38 Suskirsčius šeškus patyrusius traumas pagal amţių, paveiksle matome, jog daugiausiai šeškų, 2 gyvūnai, traumų patyrė nesulaukę pirmųjų gyvenimo metų. Traumų nepatyrė gyvūnai 1,4,5 ir daugiau, nei 6 metų amţiaus. Jauniausias gyvūnas imtyje patyręs traumą yra 3mėn amţiaus, vyriausias 6 metų. Traumas patyrusių šeškų amţiaus vidurkis yra 2±0,33 metai.(19 pav.) Pasveiko 100 proc. gyvūnų.

19 pav. Šeškų patyrusių traumas suskirstymas atsiţvelgiant į amţių

39

20 pav. Šeškų patyrusių traumą pasiskirstymas atsiţvelgiant į tam tikros lyties individų amţių

4.2.4. Dermatozės

Išanalizuotį 53 šeškų ligų atvejų, nustatyti 5 dermatozių atvejai. Didesnę šiomis ligomis sergančių šeškų dalį sudarė patinėliai, kurių buvo 3 (60 proc.). Patelių sirgusių dermatozėmis buvo 2 (40proc.). (21 pav.)

21 pav. Šeškų, sirgusių dermatozėmis, paskirstymas atsiţvelgiant į lytį

40

22 pav. Šeškų, sirgusių dermatozėmis, paskirstymas atsiţvelgiant į amţių

Paveiksle matome, jog analizuotų šeškų imtyje daţniausias dermatozių pasireiškimas buvo tarp 3 metų amţiaus patelių. Dermatozių nepasireiškė 2 metų ir vyresnių, nei 4 metų amţiaus šeškų tarpe. Patelių tarpe dermatozės pasireiškė 3 ir 4 metų amţiaus gyvūnams, o patinėlių tarpe – iki 2 metų amţiaus gyvūnams. Rezultatai statistiškai nepatikimi, nes p>0,05 (p=0,29). (23 pav.)

23 pav. Šeškų sirgusių dermatoze pasiskirstymas atsiţvelgiant į tam tikros lyties individų amţių

4.3. Ligų gydymas

41 analizuotų šeškų navikinių susirgimų metu, daţniausiai, 9 šeškams (64 proc.), naudotas medikamentinis gydymas. Chirurginis gydymas naudotas tik 3 kartus (36 proc.), iš jų 2 atvejais chirurginis gydymas buvo derinamas su konservatyviuoju. Vienu atveju chirurginės procedūros metu šeškas nugaišo. Taikant tik medikamentinį gydymą, 3 šeškai sirgę navikinėmis ligomis turėjo būti eutanazuoti, o 4 šeškų prognozės yra abejotinos. Taikant chirurginio ir konservatyviojo gydymų kompleksą abu gyvūnai pasveiko.

Nosikaulio naviko, virškinamojo trakto ir plaučių navikų, insulinomos navikinių susirgimų atvejais klinikose naudotas gydymas steroidiniais priešuţdegiminiais preparatais Rapidexon (Dexamethason 2mg/ml) s.c. arba i.m. (n=3 šeškai). Gydymo kursas visais atvejais buvo 2 dienos. Insulinoma sergantis šeškas taip pat gydytas antibiotikais Pharmasin (Tylosin 50mg/ml) s.c.. Gydymo kursas 2 dienos. Vienu antinksčių naviko atveju šeškui buvo leista Vitamin B-complex kasdien du mėnesius. Suprelorin (Deslorelin) implantai buvo implantuoti po oda 2 šeškams sergantiems antinksčių naviku. Gydant medikamentiškai šešką, kuriam nustatytas bluţnies navikas, jam buvo duodama Prednisolon 0,8-1,25 mg tabletėmis kartą per dieną, 2-3mėnesius.

1 lentelė. Analizuotų šeškų atvejų navikinių ligų gydymas klinikose

Eil.

Nr. Navikinis susirgimas

Gydymas

Ligos baigtis Chirurginis Medikamentinis

1 Nosikaulio navikas - 1 d. Rapidexon (Dexamethason 2mg/ml) 0,5ml i.m.

Eutanazija Sedaxylan inj. 0.1ml i.m. Bioketan 10% 0.1ml i.m.

42 1 lentelės tęsinys Eil. Nr. Navikinis susirgimas Gydymas Ligos baigtis Chirurginis Medikamentinis

3 Insulinoma - 1 d. Pharmasin (Tylosin) 50mg/ml 0.2ml s.c.namo Pharmasin (Tylosin) 50mg/ml 0.2ml s.c. Rapidexon (Dexamethason) 2mg/ml 0.1ml s.c., 2 d. Pharmasin (Tylosin) 50mg/ml 0.2ml s.c. Pharmasin (Tylosin) 50mg/ml 0.2 s.c. namo Prognozė abejotina

4 Odos navikas chirurginis odos naviko šalinimas

Sedaxyl (Xylazinum) inj. 0.5ml i.m.,

Bioketan (Ketaminum) 10% 0.5ml i.m.

Bimoxyl L.A. (Amoxicillinum 150mg/ml) 0.4ml i.m., Glucosae 5% 10ml s.c.

Pasveiko

5 Odos navikas Chirurginis odos naviko šalinimas

Sedaxyl (Xylazinum) inj. 0.5ml i.m.,

Bioketan (Ketaminum) 10% 0.5ml i.m.,

1 d. Karbasept tepalu tepti naviką

2 d. Bimoxyl (Amoxicillinum 150mg/ml) L.A. 0.4ml i.m., Glucosae 5% 10ml s.c.

Pasveiko

6 Antinksčių navikas - Vitamin-B complex 0.5ml per dieną du mėnesius. Eutanazija Sedaxylan (Xylazinum) inj. 0.1ml i.m. Bioketan (Ketaminum)10% 0.1ml i.m.

43 1 lentelės tęsinys Eil. Nr. Navikinis susirgimas Gydymas Ligos baigtis Chirurginis Medikamentinis

9 Antinksčių navikas Chirurginis antinksčio šalinimas

- Nugaišo

10 Bluţnies navikas - 1 d. 2-3mėn Prednisolon 0,8-1.25mg 1xd.,

Prognozė abejotina

4.3.2. Gastrito gydymas

Šioje lentelėje, matome, jog gastritu sergantys 7 šeškai buvo gydyti medikamentiškai ir visi pasveiko. Ilgiausias gydymas uţtruko 7 dienas, trumpiausias 1 dieną.

Skysčių ir mineralų balansui atstatyti šeškams, sirgusiems gastritu, naudoti šie preparatai: Glucosae 5% inj. tirp. s.c. 5 šeškams, 3 tyrimo metu analizuotiems šeškams leista Metabolase inj.tirp.

s.c.. NaCl izotoninis 0.9% inj. s.c. leistas 4 šeškams.

44

2 lentelė. Analizuotų šeškų atvejų gastrito gydymas klinikose

Eil.

Nr. Gydymas

Ligos baigtis 1 1d.

Metabolase 500ml 2ml s.c., Metoclopramid 10mg/2ml inj. tirp 0.2ml s.c., Glucosae 5% sol. 20ml s.c.

2d.

Glucosae 5% sol. 20ml s.c., Metabolase500ml 2ml s.c., Metoclopramid 10mg/2ml inj.tirp. 0.2ml s.c.

3d.

Glucosae 5% sol. 20ml s.c., Pharmasin 50mg/ml 0.2ml s.c., Metoclopramid 10mg/2ml inj.tirp. 0.2ml, s.c.

4d.

Metoclopramid 10mg/2ml inj.tirp 0.2ml s.c. Vit. C 0.1ml s.c., Pharmasin (Tylosin) 50mg/ml 0.2ml s.c.

5d.

Pharmasin (Tylosin) 50mg/ml 0.2ml s.c. Vit. C 0.1ml s.c. Metoclopramid 10mg/2ml inj.tirp 0.2ml s.c.

6d.

Pharmasin (Tylosin) 50mg/ml 0.2mls.c., Metoclopramid 10mg/ml 0.2ml s.c. Vit.C 0.2ml s.c. 7d.

Vit.C 0.2ml s.c., Pharmasin (Tylosin) 50mg/ml 0.2ml s.c. Metoclopramid 10mg/2ml 0.2ml s.c.

45 2 lentelės tęsinys Eil. Nr. Gydymas Ligos baigtis 2 1d.

Tondigest gird.susp. 0.5ml p.o. Metoclopramid 10mg/2ml 0.3ml s.c. 2d.

Glucosae 5% sol. 10ml s.c. Vitamin B-complex 0.3ml s.c. Rapidexon (Dexametason 2mg/ml) 1.1ml s.c. NaCl izotoninis 0.9% inj.tirp. 50ml s.c. Metoclopramid 10mg/2ml inj.tirp 0.3ml s.c. 3d.

Metoclopramid 10mg/2ml inj.tirp. 0.3ml s.c. Glucosae 5% sol. 10 ml s.c. NaCl izotoninis 0.9% inj. 50ml s.c. Metabolase 500ml 5ml s.c.

Pasveiko

3 NaCl izotoninis 0.9%inj. 100ml, Rapidexon (Dexamethason 2mg/ml) 0.1ml s.c. Pharmasin (Tylosin) 50mg/ml 0.3ml i.m., Metoclopramid 10mg/2ml inj.tirp. 0.1ml s.c., Glucosae 5% sol. 100ml

Namo: Metoclopramid 10mg/2ml inj.tirp. 0.1ml s.c. 2xd., Rapidexon (Dexamethason 2mg/ml) 0.1ml kas 48h, Glucosae 5% NaCl po 100ml į pilvo ertmę arba s.c. 1xd. 2-3d., Pharmasin (Tylosin) 50mg/ml po 0.3ml 1xd. 5-7d.

Pasveiko

4 Dieta. No-Spa (Drotaverinum) po 1/8 tab. 2xd., Ranitidin 150mg 1/2tab. 2xd. Pasveiko 5 No-spa (Drotaverinum) 0.5ml s.c. Rapidexon (Dexamethason 2mg/ml) 1ml s.c., Metoclopramid

10mg/2ml inj.tirp. 0.5ml s.c.

Pasveiko 6 1d.

Metoclopramid 10mg/2ml inj.tirp. 0.1 ml s.c. Vit. C 0.3ml s.c. Pharmasin (Tylosin) 50mg/ml 0.2ml s.c

2d.

Pharmasin (Tylosin) 50mg/ml 0.2ml s.c. Vit. C 0.3ml s.c. 3d.

Metoclopramid 10mg/2ml inj.tirp. 0.1ml s.c. Vit C 0.2ml s.c. Pharmasin (Tylosin) 50mg/ml 0.3ml s.c.

4d.

Vit. C 0.1ml s.c. Glucosae 5% sol. 6ml s.c. NaCl izotoninis 0.9% inj. 4ml s.c. Metabolase 500ml. 0.5ml s.c. Synulox (Amoxicillinum 140mg/ml) sol. 0.2ml s.c.

5d.

Vit. C 0.3ml s.c. Synulox (Amoxicillinum 140mg/ml) sol. 0.2ml s.c. Glucosae 5% sol. 6ml s.c.

Pasveiko

7 Glucosae 5% sol. 50ml s.c Metoclopramid 10mg/2ml inj.tirp. 2ml i.m., NaCl izotoninis 0.9% inj. 50ml, No-Spa (Drotaverinum) 2ml i.m.

46

4.3.3. Traumų gydymas

Lantelėje matoma, kad iš patyrusių traumą 5 šeškų, 4 buvo gydyti medikamentiškai, o 1 šeškui buvo suteiktas chirurginis ir medikamentinis gydymas. Visi gyvūnai patyrę traumas, pasveiko.

Chirurginio gydymo metu lūţę plaštakos kaulai buvo imobilizuoti uţdedant Robert-Jones tvarstį, jį po 10 dienų pakeitus kitu plaštakos kaulus imobilizuojančiu tvarsčiu. Paskutinį kartą plaštakos kaulai pertvarstyti buvo dar po 9 dienų. Gyvūno kaulai sugijo.

Išanalizavus duomenis, pastebėta, jog 3 šeškams buvo leistas steroidinis priešuţdegiminis preparatas Rapidexon (Dexamethason) 2mg/ml i.m.. Gydymas antibiotikais Synulox (Amoxicillinum) RTU s.c., Synulox (Amoxicillinum) 50mg tab. p.o. taikytas tik vienam gyvūnui. Šiam gyvūnui taip pat atliktas plėštinės ţaizdos valymas Chlorhexidin tirpalu, prieš tai sukėlus bendrąją nejautrą. Bendroji nejautra, iš visų šeškų įgijusių traumas, buvo taikoma 2 šeškams.

Taip pat vienam šeškui taikytas gydymas Dicynone (Etamsylate) i.m. ir Manitol 10% i.v..

Vitamin B-complex s.c. injekcijos buvo naudotos 2 šeškams patyrusiems traumą. Glucosae 5% inj. tirp.

s.c. Depo-Medrone (Methylprednisolone acetate) 40mg/ml s.c. buvo naudoti vienam gyvūnui

patyrusiam traumą. (3 lentelė)

3 lentelė. Analizuotų šeškų atvejų įgytų traumų gydymas klinikose

Eil.

Nr. Įgyta trauma

Gydymas

Ligos baigtis Chirurginis Medikamentinis

1 Krūtinės ląstos trauma, plaučių kontuzija - 1d. Manitol 10% 2ml i.v., Rapidexon (Dexamethason 2mg/ml) 2ml i.v. 2d.

Dicynone (Etamsylate) 2ml i.m. 3d.

Rapidexon (Dexamethason 2mg/ml) 1ml i.m.

47 3 lentelės tęsinys Eil. Nr. Įgyta trauma Gydymas Ligos baigtis Chirurginis Medikamentinis 2 Plėštinė sprando ţaizda

- ţaizdos plovimas chlorhexidin tirp. Ketofen (Ketaminum) 1% 1ml i.m., Cepetor (Medetomidine) 0.2ml i.m., Vitamin B-complex 1ml s.c., Revertor (Atipamezolum) 0.1ml i.m., Synulox (Amoxicillinum) RTU 1ml s.c. Synulox (Amoxicillinum) 50mg 1/4 tab. 2xd 6d

Pasveiko

3 Plaštakos kaulų uţdaras lūţis

1d.

Galūnės imobilizacija tvarsčiu (Robert-Jones)

11d.

Uţdėtas plaštaką fiksuojantis tvarstis

19d.

Pakeistas plaštaką fiksuojantis tvarstis

1d.

Bioketan (Ketaminum) 10% 0.2ml i.m. Revertor (Atipamezolum) 0.12mli.m., Ketofen (Ketaminum) 1% 0.3ml i.m., Cepetor (Medetomidine) 0.15ml i.m. 11d.

Cepetor (Medetomidine) 0.15ml i.m. Bioketan (Ketaminum) 10% 0.2ml i.m. Revertor (Atipamezolum) 0.12ml i.m. 19d.

Cepetor (Medetomidine) 0.15ml i.m., Revertor (Atipamezolum) 0.15ml i.m., Bioketan (Ketaminum)10% 0.2ml i.m.

48 3 lentelės tęsinys Eil. Nr. Įgyta trauma Gydymas Ligos baigtis Chirurginis Medikamentinis 4 Trauma, uţpakalinių kojų parezė - 1d. Rapidexon (Dexamethason 2mg/ml 0.5ml i.m., Glucosae 5% 50ml s.c., 2d. Vitamin B-complex 0.5ml s.c., 3d. Vitamin B-complex 0.5ml s.c., Rapidexon (Dexamethason 2mg/ml) 0.5ml i.m., 4d. Vitamin B-complex 0.5ml s.c. Rapidexon (Dexamethason 2mg/ml) 0.5ml i.m., 5d. Vitamin B-complex 0.5ml s.c., Rapidexon (Dexamethason 2mg/ml) 0.5ml i.m., 6d. Depo-Medrone (Methylprednisolone acetate) 40mg/ml 0.05ml s.c. Vitamin B-complex 0.5ml s.c. Pasveiko

5 Galvos sumušimas - Rapidexon (Dexamethason) 2mg/ml 1ml i.m.

Pasveiko

4.3.4. Dermatosių gydymas

Lentelėje pateikti duomenys apie tyrimo metu analizuotų šeškų, sirgusių dermatozėmis, gydymą klinikose. Visi 5 šeškai sirgę dermatozėmis gydyti konservatyviu būdu. Visi minėti gyvūnai pasveiko.

49 2mg/ml i.m. injekcijomis, jam buvo išvalytos ausys ir sulašinta Surolan (Miconazolo nitrato) tirp. į ausis.

Uţsikrėtęs blusomis šeškas gydytas vonelėmis su Neostomosan tirpalu. Microsporum canis uţsikrėtusiam šeškui pirmiausia buvo suleista Metabolase s.c., sulaukus odos skutmenų mikologinio tyrimo atsakymo, šeškui oda plauta Imaverol (Enilkonazol 100mg/ml) tirpalu.

Vienam šeškui pasireiškus odos liaukų uţdegimui, jam buvo leista Multivit-mineral s.c. ir Depo-Medrone (Methylprednisolone acetate) 40mg/ml s.c.. (4 lentelė)

4 lentelė. Analizuotų šeškų atvejų dermatozių gydymas klinikose

Eil.

Nr. Dermatozės rūšis Gydymas Ligos baigtis 1 Otodekozė 1d.

Stronghold puppy ausų lašai (Selamectin) 32d.

Stronghold puppy ausų lašai (Selamectin)

Pasveiko

2 Otodektozė 1d.

3x kas antrą dieną vitamin B-comples 0.1ml s.c., Rapidexon (dexametason 2mg/ml) 0.1ml i.m. Ausų išvalymas, Surolan (miconazolo nitrato tirp.) lašai į ausis. Po 5 lašus į kiekvieną ausį, sulašinus gerai išmasaţuojama. Pasveiko 3 Uţsikrėtęs blusomis 1d. Vonelės su Neostomosan. Pasveiko 4 Microsporus canis 1d. Metabolase 10ml s.c., 6d.

Imaverol (Enilkonazol 100mg/ml) tirp. 3ml odos plovimui

50 4 lentelės tęsinys

Eil.

Nr. Dermatozės rūšis Gydymas Ligos baigtis 5 Uodegos odos liaukų

uţdegimas

1d.

Multivit-mineral 0.3ml s.c.

Depo-Medrone (Methylprednisolone acetate) 40mg/ml 0.025ml s.c.,

8d.

Depo-Medrone (Methylprednisolone acetate) 40mg/ml 0.025ml s.c.

Vit. A,D,E oleosae 100ml. 0.3ml s.c., 5d.

Vit.A,D,E oleosae 0.3ml s.c.,

Depo-Medrone 40mg/ml 0.025ml s.c.

51

5. REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimo metu nustatyta, jog tirtų sirgusių 53 šeškų imtyje daţniausiai pasitaikiusios ligos buvo 19 šeškų navikiniai susirgimai, šiek tiek rečiau aptikti gastritai, 7 atvejai, traumos 5 atvejai bei 5 šeškų dermatozės. Šie sutrikimai, išskyrus traumas, uţsienio literatūroje įvardijami kaip daţnai sutinkami šeškų tarpe. Taip pat tirta veiksnių, tokių, kaip lyties, amţiaus ir lyties atstovo amţiaus įtaka ligų pasireiškimui. Nustatyta, jog ligos pasireškimui įtakos turėjo amţius p<0,05. Lytis ir lyties atstovo amţius ligos pasireiškimui įtakos neturėjo, tačiau gauti rezultatai yra nepatikimi, nes p>0,05.

Tirtų navikinėmis ligomis šeškų grupėje, 37 procentus, sudarė gyvūnai, sirgę antinksčių navikinėmis ligomis. Antinksčių neoplazijos uţima antrą vietą, tarp visų šeškams pasireiškiančių neoplazijų (11). Literatūros šaltiniuose minima, jog daţniausiai šeškams pasireiškianti neoplazija yra kasos beta ląstelių navikai, sukeliantys ligą insulinomą (6). Atliktame tyrime, iš 19 navikinėmis ligomis sirgusių šeškų, tik 3 buvo diagnozuota insulinoma, todėl ši neoplazija yra trečioje vietoje pagal pasireiškimą tyrimo metu. Rečiausiai tarp šeškų pasireiškė kaulų navikai, bluţnies, bei virškinamojo trakto navikai. Bluţnies ir virškinamojo trakto navikai, literatūroje minimi retai ir pabrėţiama, jog jie susidaro retai (3, 7). Antinksčių neoplazijoms gydyti dviems šeškams buvo naudojami deslorelin (Suprelorin) poodiniai implantai, kurie rekomenduojami ir uţsienio literatūroje. (1, 7, 19). Vienam iš šeškų, kuriems buvo nustatyti antinksčių navikai, buvo taikomas chirurginis gydymas, tačiau gyvūnas operacijos neišgyveno. Chirurginis gydymas turėtų būti taikomas atsiţvelgiant į tai, ar šeškas ištvers operaciją, ar nepasireikš hipoglikemija ar anemija (7, 8). Taip pat, vienu atveju aptikus antinksčių naviką, paskirtas gydymas B grupės vitaminų komplekso injekcijomis. Taikant tokį gydymą, šeško gyvenimo trukmė trumpesnė, nei taikant gydymą deslorelinu (18). Medikamentinio gydymo melatoninu ar leuprolido acetatu šeškų imtyje nebuvo, kadangi tai nėra populiarus šios ligos gydymas, nes veikia simptomatiškai, tačiau naviko augimo nesustabdo (19). Insulinoma sergantys šeškai nebuvo gydomi, kadangi į kliniką atkeliavo hipoglikeminės komos būsenoje ar nugaišo tiriant. Odos navikai buvo chirurgiškai pašalinami. Po operacijų šeškams buvo suleidţiama antibiotikų. Insulinoma sergantis išgyvenęs šeškas gydytas antibiotikais ir steroidiniais priešuţdegiminiais medikamentais. Literatūroje insulinoma sergantiems šeškams patartina keisti dietą, bei taikyti prednisolono 0,25-2mg/kg, kas 12 valandų terapiją, kuri pakeičiama diazoksido 5-30mg s.c., jei prednisolonui šeško organizmas tampa atsparus. (3, 11, 16, 19).

52 svetimkūnių (1, 3, 4). Visiems šeškams, sirgusiems gastritu buvo daryti rentgeniniai tyrimai, įsitikinti ar nėra svetimkūnių. Kadangi svetimkūnių nebuvo, gastritai buvo gydyti skysčių ir mineralų terapija, vitaminu C, antibiotikais, steroidiniais priešuţdegiminiais vaistais. Taip pat atskiriems pacientams buvo leisti spazmolitikai ar peristaltiką skatinantys vaistai. Literatūroje rekomenduojama intensyvi mitybos prieţiūra, esant skrandţio opoms, naudotina Ranitidin HCl preparatai 3,5mg/kg p.o. kas 12 h. Taip pat naudotini steroidiniai priešuţdegiminiai vaistai. (1, 3, 19)

Trečiai sudarytai sergančių šeškų grupei priklauso 5 šeškai patyrę traumas. Vienas gyvūnas, patyręs plaštakos kaulų lūţį, buvo gydytas chirurgiškai, keturi - medikamentiškai. Medikamentinis gydymas buvo skirtas šeškams, patyrusiems sumušimus ar sutrenkimus, bei vienam šeškui, įgijusiam plėštinę ţaizdą. Pleištinei ţaizdai išplauti naudotas chlorheksidino tirpalas, taip pat ji susiūta paprastosiomis mazginėmis siūlėmis. Medikamentinis sumušimų ar sutrenkimų gydymas buvo steroidiniai priešuţdegiminiai vaistai, antibiotikų terapija. Skirtingai, nei mano imtyje, literatūroje minima, jog šeškams traumos yra retas reiškinys (1).

53

6. IŠVADOS

1. Literatūroje pateiktuose duomenyse pastebėta, daţniausiai minimos šeškų ligos yra neoplazijos, iš kurių daţniausia yra insulinoma, retesnė antinksčių neoplazija, taip pat virškinamo trakto ligos, kardiomiopatijos, hiperestrogenizmas, šunų maras, gripas, bei dermatozės.

2. Iš 53 šeškų 36 proc. (n=19), sirgo navikiniais susirgimais, 13 proc. visų tirtų atvejų, sirgo gastritu (n=7), po 9 proc. visų tirtų atvejų, buvo traumos ar dermatozės. Daţniausiai įvairiomis ligomis sirgo jaunesni nei 1 metų, 1 metų ir 3 metų šeškai. Palyginus 1, 3 metų ir 4, 6 metų amţiaus šeškų ligų atvejų daţnumą, nustatyta, kad 1, 3 metų šeškai sirgo beveik 2,7 kartus daţniau.

3. Maţiausiai gyvūnų sirgo piometra, splenomegalija, uodegos liaukų uţdegimu, paraanaline fistule, bei cukriniu diabetu (p<0,05).

4. Gyvūnų amţius turėjo įtakos tirtų šeškų sergamumui ir ligos baigčiai, tačiau tai nepriklausė nuo lyties (p<0,05).

54

7. PADĖKA