LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA
VIENTISŲJŲ VETERINARINĖS MEDICINOS STUDIJŲ PROGRAMA NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
DOROTA PAŠKEVIČ
6 kursas 5 grupėKAČIŲ DANTŲ LIGOS. JŲ GYDYMAS,
PROFILAKTIKA.
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. A. Černauskas
2
DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kačių dantų ligos. Jų gydymas, profilaktika“.
Yra atliktas mano paties/pačios;
Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas,
pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3 TURINYS Summary ... 4 Įvadas ... 5 1. Literatūros apžvalga ... 6 1.1. Anatominė sandara ... 6 1.2. Dantų vystymasis ... 8
1.3. Kačių dantų ligos ... 9
1.3.1. Stomatitas ... 9 1.3.2. Periodontitas ... 10 1.3.3. Dantų akmenys ... 13 2. Tyrimo metodika ... 15 2.1. Apžiūra ... 15 2.2. Gydymas... 17 2.3. Profilaktika ... 18 3. Tyrimų rezultatai ... 20 3.1. Klinika A ... 20 3.2. Klinika B ... 23
3.3. Klinikos A ir Klinikos B duomenų palyginimas ... 26
3.4. Apklausos duomenys... 29
4. Rezultatų aptarimas ... 33
Išvados ... 35
Literatūros sąrašas ... 36
4
Summary
Name: Cat dental diseases, treatment and prevention Author: Dorota Paskevic
Work researcher: Doc. Dr. Algirdas Cernauskas
The work consists of 38 pages. There are 4 tables, 5 pictures, 20 diagrams, 24 literture sources.
The aim of this work is to determine morbidity of feline dental disease,and review the treatment and prevention measures.
The objectives:
1. To examine and review literature sources and information concerning the work objectives. 2. To review dental disease diagnostic and treatment methods.
3. To detemine whether cat gender has an effect on dental diseases. 4. To determine which dental diseases are the most popular in cats.
5. To determine what kind of dental diseases are the most popular in age groups. 6. To determine which breed of cats most likely have dental diseases.
7. To analyze prevention measures of dental disease. The research results and conclusions are:
Cat sex does not have an effect on dental diseases.
Dental diseases are most likely to develop in mixed breed cats. The most popular dental disease in cats is calculus.
Mostly dental diseases affect cats which are older than 10 years.
Periodontitis usually affects cats at age of 7 to 9 and those older than 10 years.
Dental diseases mostly occur in the Siamese – oriental group of cat, and less longhaired cat group.
The most common prevention measure is the specific cat food for teeth. Most cat owners do not clean their cat teeth in veterinary clinic.
In conclusion, the cat owners do not have enough knowledge about dental diseases, its treatment and prevention factors.
5
Įvadas
Veterinarinė odontologija – tai nauja greitai besivystanti veterinarinės medicinos sritis. Daugelyje šalių veterinarinė odontologija jau egzistuoja kaip atskira disciplina, tirianti dantų ir burnos ertmės ligas, profilaktiką bei gydymą.
Remiantis statistiniais duomenimis, dantų, žandikaulio ir burnos ertmės ligos gyvūnų tarpe - labai paplitusios visame pasaulyje. Daugiau nei 95 proc. kačių ir šunų per visą jų gyvenimą pasireiškia dantų ir burnos ertmės patologijos. Kadangi kačių dantų ligų gydymas yra gana sudėtingas ir skausmingas gyvūnui procesas, geriau tinka taikyti profilaktikos priemones, nei gydymą. Todėl nuo mažens gyvūną reikia pratinti prie burnos ertmės higienos.
Lietuvoje dar labai mažai dėmesio skiriama šiai problemai. Deja, tik 8 proc. gyvūnų savininkų laiku pastebi dantų ligų požymius. Šeimininkai neskiria reikalingo dėmesio savo augintinio burnos ertmės priežiūrai, nesusimąstydami, kad dantų ligos gali būti bendros gyvūno savijautos pablogėjimo ir daugelio ligų priežastimi.
Darbo tikslas – nustatyti kačių sergamumą dantų ligomis, bei apžvelgti jų gydymą ir profilaktikos priemonių taikymą.
Darbo uždaviniai:
1. išanalizuoti ir apžvelgti literatūros šaltinius, susijusius su šia tema; 2. išnagrinėti dantų ligų diagnozavimo ir gydymo metodus;
3. išsiaiškinti ar kačių lytis turi įtakos dantų ligų pasireiškimui; 4. nustatyti kokiomis dantų ligomis dažniausiai serga katės;
5. nustatyti kokios ligos kokiose amžiaus grupėse paplitusios dažniausiai; 6. nustatyti kokios kačių veislės dažniausiai serga dantų ligomis;
6
1. Literatūros apžvalga
1.1. Anatominė sandara
Dantys (dentes) – labai tvirtas, burnos ertmės organas. Kuris reikalingas fiksuoti ir laikyti maistą, jį atkąsti, atplėšti ir pasmulkinti, taip pat apsisaugoti nuo puolimų (Акаевский, 2005).
Dantį sudaro vainikas (corona dentis), kaklelis (collum dentis) ir viena ar kelios šaknys (radix
dentis). Danties struktūriniai elementai: emalis, dentinas, cementas, pulpa. Žandikaulio danties
alveolėje dantį tvirtina danties raištis (ligamentum dentale).
Emalio (enamelum) storis vietomis siekia 1-2 mm. Tai kiečiausias organizmo audinys, sudarytas iš 96 proc. mineralinių (vyrauja apatitų pavidalo Ca fosfatas, taip pat yra CaCO3, kalcio fluorido, magnio fosfato ir kitų druskų), 2 proc. organinių medžiagų ir 2 proc. vandens. Emalis neturi ląstelių, kraujagyslių ir nervų (Gorrel, 2009).
Dentinas (dentinum) sudaro didžiąją danties dalį. Tai kieta, tampri, baltai gelsvos spalvos medžiaga, kurios apie 70 proc. sudaro neorganiniai junginiai, 20 proc. organiniai junginiai ir 10 proc. vanduo. Dentinas neturi nei kraujagyslių, nei ląstelių. Vainiko srityje jį dengia emalis, šaknų srityje jį dengia cementas (Gorrel, 2009).
Cementas (cementum) – tai mineralizuota (bet mažiau nei dentinas), panaši į kaulą medžiaga, dengianti dentiną plonu sluoksniu šaknies srityje. Jo storis yra 200-300 mkm. 60 proc. atvejų emalis apgaubia cementą, 30 proc. atvejų emalis tik liečiasi su cementu (Bellows, 2010).
Pulpa (pulpa) – tai puriojo jungiamojo audinio ir kraujagyslių masė, pripildanti visą danties ertmę. Turi daug nervinių skaidulų. Į kiekvieną danties iškyšulį įeina pulpos ragas. Ilgainiui jos ertmė mažėja dėl susidarančio antrinio dentino (Gorrel, 2009).
Priklausomai nuo gyvūno amžiaus, dantys skirstosi į pieninius (dentes decidui) ir nuolatinius (dentes permanentes). Todėl gyvūnai vadinami difiodontais (Брук, 2013).
Kačių pieninių dantų formulė: ( 3 viršutiniai/3 apatiniai kandžiai, 1 viršutinė/1 apatinė iltis, 3 viršutiniai/2 apatiniai prieškrūminiai) X 2= 26 dantų(Брук, 2013).
Nuolatinių dantų formulė susiformuoja maždaug 6 mėnesių amžiaus: ( 3 viršutiniai/3 apatiniai kandžiai, 1 viršutinė/1 apatinė iltis, 3 viršutiniai/2 apatiniai prieškrūminiai, 1 viršutinis/ 1 apatinis krūminis) X 2= 30 dantų (Брук, 2013).
7
Kačių amžių pagal dantų išsivystymą galima nustatyti tik apytiksliai, nes yra individualūs ir veisliniai dantų kalimosi ir keitimosi nukrypimai. Bet žinant vidutinius rodiklius, galima kontroliuoti kačiuko dantų vystymąsi (1 lentelė) ( Брук, 2013).
1 lentelė. Kačių dantų išaugimo laikotarpiai (Tutt, 2008).
Dantis Pieniniai Nuolatiniai
Kandžiai I 2-3 sav. 3-4 mėn. II 2,5-4 sav. 3,5-4 mėn. III 3-4 sav. 4-4,5 mėn. Iltiniai 3-4 sav. 4-5 mėn. Prieškrūminiai II 8 sav. 4,5-5 mėn. III 4-5 sav. 5-6 mėn. IV 4-6 sav 5-6 mėn. Krūminiai - 4-5 mėn.
1 pav. Kačių dantų lokalizacijos schema Šaltinis: (http://only-cats.ru/chto-delaet-koshku-koshkoj/9-anatomiya/19-pro-zubki-nazubok)
Pagal funkcijas ir morfologinius požymius dantys skirstomi į keletą grupių.
Kandžiai (dentes incisivi (I) – maži rudimentiniai dantys su viena šaknim, turintys 3 mažas ataugas.
Iltiniai (dentes canini (C) – aštrūs, konuso formos, patys tvirčiausi katės dantys. Jie turi labai ilgas šaknis, bei yra naudojami savigynai, medžioklei ir grobio laikymui.
Prieškrūminiai (dentes praemolares (P) dantys naudojami maistui atkąsti, turi 3 šaknis ir ataugas.
Krūminai (dentes molars (M) dantys išdygsta visam gyvenimui, prieš juos nebūna pieninių dantų, jie turi 2 šaknis ir ataugas (1 pav.) (Акаевский, 2005).
8
1.2. Dantų vystymasis
Apie 25 embriogenezės savaitę atsiranda pirmieji dantų vystymosi požymiai. Ant besivystančių viršutinio ir apatinio žandikaulio burnos ertmės epitelis sustorėja ir nugrimzta į mezenchimą, sudarydamas danties plokštelę (lamina dentalis). Tuo pačiu metu nugrimzta ir epitelinės ląstelės, iš kurių susiformuoja danties pumpuras. Danties pumpuras sudarytas iš trijų plokštelių. Viena iš jų - cementą sudaranti plokštelė (lamina cementoblastica), kuri dalyvauja išoriniame danties šaknies sluoksnio vystymesi, taip vadinamam danties cementu. Antra – kaulą sudaranti plokštelė (lamina osteoblastica), kuri sudaro kaulinį pagrindą danties alveolei (alveolus
dentalis). Trečia – raištį sudaranti plokštelė (lamina periodontoblastica), kuri formuoja periodonto
raištį (periodontium), pritvirtina dantį jo alveolėje. Danties plokštelė susiformuoja dantenų gleivinėje ir dalindamasi formuoja emalinį organą (organum enamelium). Kiekvienas emalinis organas turi išorinį ir vidinį epitelių ląstelių sluoksnius, tarp kurių yra emalinė pulpa, dar vadinama emaliniu tinklu (reticulum enamelium). Vidinis epitelių ląstelių sluoksnis (epithelium enamelium
internum) turi emalį sudarančias ląsteles (ameloblastus), kurios gamina emalinį danties sluoksnį.
Vidinė emalinio organo ertmė užpildyta mezenchima, iš kurios formuojasi danties spenelis (papilla
dentis), gaminantis danties pulpą (pulpa dentis). Vėliau į danties pulpą įsiskverbia kraujagyslės ir
nervų šaknys. Išorinis danties spenelio sluoksnis turi ląsteles (odontoblastus), gaminančias dentiną. Emalio ir dentino vystymasisprasideda nuo danties vainiko viršūnėles ir palaipsniui plinta vainiko pagrindo link. Padidėjus danties vainikui ir jam išėjus iš danties alveolės, vyksta danties šaknies vystymasis, ir ji palaipsniui pasidengia cementu. Su amžiumi cemento sluoksnis sustorėja, kas įtakoja danties šaknies pritvirtinimą danties alveolėje (Акаевский, 2005).
Šaknys formuojasi iš danties organo ląstelių. Kai danties vainiko vystymasis baigiasi, danties organo ląstelės auga toliau ir sudaro dvigubą ląstelių sluoksnį, vadinamą emalinta Hetwig šaknų makštimi, išorinės šaknų makšties ląstelės sintezuoja cementą, vidinės – dentiną. Danties šaknies augimas stumia dantį, tada padidėja danties pulpos hidrostatinis spaudimas, persitvarko kaulinis audinys, traukiasi periodontas. Susiformavus emaliui, danties organas nyksta, emalioblastai viena ląstelių linija apgaubia danties vainiką. Dančiui prasikalus, emalioblastai išnyksta ir emalis daugiau nebesusidaro (Tutt, 2008).
9
1.3. Kačių dantų ligos
1.3.1. Stomatitas
Stomatitas (stomatitis) – tai burnos ertmės gleivines uždegimas. Ši liga yra gana dažna ir gali paveikti bet kurį gyvūną, nepriklausomai nuo amžiaus ar veislės.
Stomatitas gali būti katarinis, opinis ir juvenilinis. Labiausiai paplitęs tipas yra katarinis stomatitas. Jis nesukelia gilių gleivinės defektų. Opinis stomatitas pasireiškia dantenų patinimu ir kraujavimu, gilių opų susidarymu. Sunkiais atvejais liga gali sukelti dantų iškritimą ir žandikaulio kaulų nekrozę (Gorrel, 2009).
Pagrindinės stomatito atsiradimo priežastys gali būti dantenų mechaninės traumos aštriais kaulais ar daiktais. Kitos priežastys – per karštas arba šaltas maistas, dantų keitimasis, cheminių medžiagų arba vaistų, skirtų išoriniam naudojimui, patekimas į burnos ertmę. Taip pat stomatitas gali būti rimtesnių ligų simptomas – pavyzdžiui, leukemija, kačių imunodeficito virusas ar inkstų nepakankamumas (Lobprise, 2007).
Pagrindiniai stomatito simptomai yra: dantenų patinimas, paraudimas ir opų susidarymas, ypač krūminių dantų srityje. Taip pat gali pasireikšti šie požymiai: blogas kvapas iš burnos ir seilėjimasis, burnos gleivinės kraujavimas, karščiavimas, troškulys. Apetito praradimas, sunkumai kramtant kietą maistą, svorio netekimas ir nusilpimas. Elgesio dėl skausmo pasikeitimas, vangumas arba agresyvumas. Kailis įgauna nemalonu kvapą ir susivelia.
Diagnozė nustatoma apžiūrint burnos ertmę. Kai kuriais atvejais tyrimas atliekamas taikant bendrąją anesteziją. Dantų rentgenas dažnai yra naudingas vertinant ligos sunkumą. Katėms su stomatito simptomais reikėtų atlikti tyrimus, nustatančius kačių imunodeficito virusą, kačių leukemijos ir kalicivirozės virusą, tikslu patikrinti, ar šie virusai nesukelė šią ligą (Gorrel, 2009).
Gydymo metu rekomenduojama reguliariai plauti katės burnos ertmę antimikrobinėmis medžiagomis: chlorheksidino, Liugolio, jodo tirpalais. Keletą kartų per dieną, drėkinti burną aviečių, mėtų, šalavijų arba ramunėlių gėlių nuovirais. Gydant gilias opas, gerai padeda ąžuolų žievės nuoviras. Opų gydymui ypač sunkiais atvejais skiriami antibiotikai. Stomatito gydymui galima naudoti Traumeel. Tai homeopatinis vaistas, išleidžiamas tablečių, injekcijų, tepalų ir lašų pavidalu. Priklausomai nuo ligos sunkumo, rekomenduojama vaistą skirti nuo 1 iki 3 mėnesių. Lengvos ligos formos gydomos prednizolonu. Daugeliu atvejų, efektyviausias gydymas yra kelių arba visų dantų pašalinimas. Po dantų šalinimo sumažėja gleivinės uždegimas, skausmas ir kiti
10
požymiai. Skausmui ir uždegimui malšinti naudojami priešuždegiminiai preparatai (prednizolonas) ir antibiotikai (penicilinas) (Gorrel, 2009).
Juvenilinis stomatitas – tai burnos ertmės minkštųjų audinių uždegimas, kuris gali peraugti į hiperplastinį gingivitą, kurio metu uždegimas gali pereiti į dantenas arba gali išsivystyti parodontitas (Брук, 2013). Juvenalinis stomatitas pasireiškia po nuolatinių dantų atsiradimo katėms, laikotarpiu tarp 6–8 mėnesio amžiaus (Bellows, 2011). Šiuo metu ligos etiologija pilnai neišaiškinta, bet manoma, kad ši liga genetiškai perduodama ir būdinga tokiom kačių veislėm, kaip Somali, Siamo, Main-kun ir mišriom trumpaplaukėm katėm.
Klinikiniai požymiai atsiranda nuolatinių dantų išdygimo metu - tai paraudimai ir patinimai dantenų srityse. Katėms kramtymo metu iš pažeistų vietų sunkiasi kraujas. Tai galima pamatyti apžiūrint burnos ertmę. Dažniausiai katėms liga nesukelia skausmo, bet atsiranda blogas kvapas iš burnos. Negydant, gali greitai pasireikšti parodontito požymiai, kurie sąlygoja infekciją ir ankstyvą dantų praradimą. Juvenilinis stomatitas įtakoja greitą uždegimo plitimą ir danties akmenų susidarymą, o tai gali sukelti kaulinio audinio irimą ankstyvajame amžiuje (Брук, 2013).
Pagrindinis gydymas yra dantų valymas ultragarsiniu skaleriu kas 3 arba 6 mėnesius ir hiperplastinio gingivito pažeistų dantenų gingivektomija (pažeistų negyvybingų dantenų pašalinimas) mažiausiai 2 mm (Bellows, 2011). Be to, nuolatinė priežiūra ir profilaktika - plauti burnos ertmę chlorcheksidinu, naudoti dietinius pašarus ir preparatus arba gelius, mažinančius dantų apnašas (Брук, 2013).
1.3.2. Periodontitas
Periodontitas (periodontitis) – tai lėtinis dantenų ir danties kišenės kaulinio audinio uždegimas. Tai apydančio patologijos ir imuninės sistemos sąveikos padarinys. Apydančio uždegimas pažeidžia atraminį danties aparatą, kurį sudaro dantenos, periodonto raištis, danties šaknies cementas, alveolės kaulas. (Marengolcaitė, Čiužas, 2008)
Tai dažniausiai pasitaikanti kačių dantų liga, kurią sukelia apnašose besidauginančios bakterijos (Bellows, 2011).
Periodonto ligas sukeliančios priežastys įvairios ir skirstomos į vietines (lokalias): bakterinės apnašos, dantų akmenys, netaisyklingas sąkandis; ir sistemines (bendrąsias): endokrininė patologija, medžiagų apykaitos ligos, nevisavertė mityba. Tačiau pagrindinė periodonto ligų priežastis – dantų apnašos, kurių negydant susidaro dantų akmenys. Dantų akmenys dirginą dantenas, sukeldami dantenų uždegimą – gingivitą. Negydomas dantenų uždegimas gali sukelti negrįžtamą periodontitą
11
(Marengolcaitė, Čiužas, 2008). Todėl ir jų gydymo sėkmė priklauso nuo gyvūno šeimininko supratingumo ir noro bendradarbiauti, neliekant tik pasyviu stebėtoju.
Periodonto ligų biologinis mechanizmas yra gana sudėtingas. Periodontitas pasireiškia kaip specifinė ar nespecifinė organizmo reakcija į žalojantį veiksnį. Tam įtakos turi įgimti ir įgyti veiksniai (pvz., mikroorganizmai burnos ertmėje, šeimininko imuninė sistema). Mikroorganizmų veiklos metu išskiriami produktai, antigenai, sukelia organizmo imunouždegiminį atsaką, o tai skatina jungiamojo audinio ir kaulo metabolizmą, ir kliniškai pasireiškia ligos požymiai. Vienas pagrindinių ir svarbiausių periodontito simptomų yra jungties praradimas – tai periodonto skaidulų irimas ir alveolės kaulo destrukcija (Marengolcaitė G., Čiužas G., 2008).
Faktoriai, įtakojantys periodontito vystymąsi:
Amžius ir bendra organizmo būklė. Dažniausiai periodontitas vystosi vyresnio amžiaus katėms. Katės, užsikrėtusios kačių leukemijos virusu, kačių imunodeficito virusu ar kalicivirusu, turi daug didesnę tikimybę susirgti periodontitu.
Pašaras. Tyrimai rodo, kad kietas sausas pašaras geresnis, nei konservuotas. Kramtant kietas granules susidaro mažiau apnašų, be to, kietos granulės neleidžia apnašoms kauptis ant dantų.
Veislė ir genetika. Orientalo ir Siamo katės yra labiau imlios šiai ligai, nei kitos katės. Groomingas. Plaukų kaupimas ir įstrigimas tarp dantų gali padidinti akmenų
susidarymą.
Priežiūra namuose. Kačių dantų valymas gerokai sumažina apnašų ir akmenų kaupimąsi, tokiu būdu mažindamas periodontito riziką (Foster, 2013).
Periodontito klasifikacija Pagal lokalizacija:
Šoninis – uždegimas apima šoninius periodonto paviršius; Viršutinis – uždegimas pažeidžia viršutinę periodonto dalį;
Difuzinis – uždegimas pilnai apima šaknies paviršių (Стовба, 2013). Pagal eiga:
Ūmus, kuris skirstomas į aseptinį serozinį ir pūlinį;
12
Periodontito stadijos
I stadija – dantenų uždegimas, grįžtamasis procesas (2 pav.) (Стовба, 2013).
2 pav. Pirma periodontito stadija ( A – danties keitimosi schema, B – katės dantis) Šaltinis: (http://xray.com.ua/animals.php?act=rgst&acti=1321451799&sid=654c9162ee7c49b94fc4c28513b 69975)
II stadija – dantenų uždegimas ir patinimas, iki 25 proc. žandikaulio alveoliarinės ataugos, laikančios dantį, suardyta, negrįžtamas procesas (3 pav.) (Стовба, 2013).
3 pav. Antra periodontito stadija ( A – danties keitimosi schema, B – katės dantis) Šaltinis: (http://xray.com.ua/animals.php?act=rgst&acti=1321451799&sid=654c9162ee7c49b94fc4c28513b 69975)
III stadija – dantenų uždegimas ir patinimas, dantų apnuoginimas, nuo 25 proc. iki 50 proc. žandikaulio alveoliarinės ataugos, laikančios dantį, suardyta, negrįžtamas procesas (4 pav.) (Стовба, 2013).
4 pav. Trečia periodontito stadija ( A – danties keitimosi schema, B – katės dantis) Šaltinis: (http://xray.com.ua/animals.php?act=rgst&acti=1321451799&sid=654c9162ee7c49b94fc4c28513b 69975)
IV stadija – dantenų uždegimas ir patinimas, pūliavimas, dantų apnuoginimas, nuo 50 proc. ir daugiau žandikaulio alveoliarinės ataugos, laikančios dantį, suardyta, negrįžtamas procesas (5 pav.) (Стовба, 2013).
13
5 pav. Ketvirta periodontito stadija ( A – danties keitimosi schema, B – katės dantis) Šaltinis:(http://xray.com.ua/animals.php?act=rgst&acti=1321451799&sid=654c9162ee7c49b94fc4c 28513b69975)
Klinikiniai požymiai: seilėjimasis, blogas kvapas iš burnos, geltonai rusvi dantų akmenys, blogas apetitas. Dantenų „kišenių" gilėjimas, dantenų kraujavimas, dantenų krašto atsitraukimas, matomos dantų šaknys, dantenų konsistencijos pakitimai, pūlingos dantenos, opos ir kiti dariniai burnos ertmėje, danties kaulo tirpimas, dantų paslankumas.
Periodontito gydymui būtina bendra anestezija, kurios metu ultragarsiniu skaleriu nuvalomi visų dantų paviršiai, taip pat ir po dantenų linija, dantys poliruojami, stipriai pažeisti dantys šalinami (Gorrel, 2009). Dažniausiai dantis pavyksta išsaugoti, jei jie neprarado iki 75 proc. šaknis supančio kaulo tvirtumo. Dantų valymo metu ar po jo naudojamas 0,12 proc. chlorheksidino tirpalas. Skiriamas atitinkamas gydymas antimikrobiniais preparatais prieš arba po dantų valymo ultragarsu.
Pagrindinis profilaktikos principas yra tas, kad periodonto ligos nesivysto aplink švarius dantis. Reguliarus dantų valymas šepetuku yra svarbiausias ir vienintelis rūpinimosi dantimis būdas, apsaugantis nuo periodontito (Gorrel, 2009). Skalavimo tirpalai su chlorheksidinu ir dantų pastos labai veiksmingi kovoja su dantų apnašomis ir lėtiniais ar pasikartojančiais atvejais turėtų būti naudojami kasdien. Dantų priežiūra namuose yra ypač svarbi periodontito atveju, netinkamai prižiūrint dažnas gyvūnas anksti netenka daugumos savo dantų. Negydant periodontito, burnoje prisidaugina labai daug patologinių bakterijų, kurios gali patekti į kraują ir sukelti įvairių organų uždegimus, pavyzdžiui: endokarditą, nefritą ir kt.
1.3.3. Dantų akmenys
Dantų akmenys (cremer dentalis) – tai bakterinės kilmės apnašos. Jie turi kietą, tvirtą, geltonai rusvos spalvos struktūrą ir dažnai sudaro vientisą, jungiantį keletą dantų, darinį. Pirmiausia apnašos atsiranda ant krūminių ir prieškrūminių dantų, ilčių, o paskui ir ant kitų dantų.
14
Nematoma plėvelė, susidaranti ant kačių dantų iš seilių proteinų - tai geras pagrindas dantų apnašoms vystytis. Apnašos būna sudarytos iš baltymų, bakterijų ir ląstelių dalelių. Vėliau apnašos mineralizuojasi ir susidaro dantų akmenys (Gorrel, 2009).
Dantų akmenys sukelia nemalonų kvapą iš burnos, dantenų kraujavimą, niežulį, kariesą, dantenų uždegimą ir pūliavimą, o prasiskverbus giliau į dantenas, sukelia alveolinį periostitą. Ypač sunkiais atvejais gali pažeisti net kaukolės kaulus ir sukelti osteomielitą, sepsį.
Dantų akmenys skirstomi į supragingivinius, esančius virš dantenų ir subgingivinius, esančius po dantenomis. Akmenys, susidarę virš dantenų, jas dirginą ir sukelia uždegimą – gingivitą. Dantų akmenys, esantys po dantenomis, nėra pastebimi, ten susidaro geros sąlygos bakterijoms daugintis. Bakterijos, iš dantų akmenų, išskiria toksinus, kurie dirginą dantenas. Sukeltas uždegimas gali būti vieną iš priežasčių vystytis periodontitui, granuliomoms arba abscesams.
Gausus dantų akmenų susidarymas įtakoja dantų kaklelių apnuoginimą, dėl to atsiranda dantų paslankumas. Kartais dėl didėlio akmenų kiekio, juos šalinant dantis gali savaime iškristi, kadangi jie laikėsi dantų akmenų dėka (Bellows, 2011).
Gydymas - tai dantų akmenų ir apnašų pašalinimas, negyvybingų ir patologiškai paslankių dantų šalinimas. Esant reikalui, skiriama burnos gleivinės antibakterinė terapija. Yra du dantų akmenų šalinimo būdai: mechaninis ir ultragarsinio aparato pagalba. Naudojant pirmą būdą, dantų akmenys nuskaldomi nuo emalio. Šis procesas labai traumatiškas paciento dantų ir dantenų atžvilgiu. Pilnai pašalinti akmenis šios manipuliacijos dėka neįmanoma, po kurio laiko vėl atsiranda dantų akmenys (Gorrel, 2009).
Visiškai dantų akmenis galima pašalinti tik naudojant specialią stomatologinę aparatūrą ir tik taikant bendrą anesteziją. Ultragarsinis skaleris mažiau traumuoja dantų emalį, dantenas, kruopščiai pašalina po ir ant dantenų esančius akmenis. Baigiamasis etapas – dantų poliravimas specialiais antgaliais, naudojant gyvūnams skirtas stomatologines pastas, taip pašalinant mikro akmenis. Ant šlifuotų dantų akmenys susidaro lėčiau (Bellows, 2011).
Kačių dantų akmenų profilaktikai rekomenduojamas reguliarus (1-2 kartus per savaitę) dantų valymas, naudojant specialius šepetėlius, pastas arba pagalbines priemones (vatą, marlę) tikslu pašalinti minkštas dantų apnašas, o taip pat dantenų masažas, maitinimas kietu, sausu pašaru. Veiksminga pratinti katę prie specialiu būdu apdorotų skanėstų, sudarytu iš kaulų gyslų, kiaulių ausų ir kita (Gorrel, 2009).
15
2. Tyrimo metodika
Tyrimas buvo atliekamas nuo 2012.07.01 iki 2013.10.15 dviejose smulkių gyvūnų veterinarijos klinikose Vilniuje: Žvėryno (toliau vadinama klinika A) ir Antakalnio (toliau vadinama klinika B) klinikose. Taip pat buvo vykdoma veislinių ir mišrių veislių kačių šeimininkų apklausa apie dantų ligų paplitimą ir prevencijos priemones.
Visos katės buvo suskirstytos į grupes pagal lytį ir amžių. Pagal amžių katės suskirstytos į tokias grupes:
1-3 metų amžiaus; 4-6 metų amžiaus; 7-9 metų amžiaus;
Vyresnės nei 10 metų amžiaus.
Tyrimo metu buvo bandoma nustatyti kokios dantų ligos ir kokiame amžiuje yra dažniausiai paplitusios, kokių veislių katės dažniausiai serga šiomis ligomis.
Per metus klinikose buvo diagnozuotos ir gydomos 3 dantų ligos: dantų akmenys, stomatitas ir periodontitas.
2.1 Apžiūra
Pacientui pirmiausia atliekamas bendras klinikinis tyrimas. Įvertinama bendra kūno ir kailio būklė, gyvūno konstitucija, matuojama kūno temperatūra. Siekiant atmesti virusinių ir kitų ligų sukeliamas burnos ertmės patologijas, atliekami kraujo morfologiniai ir biocheminiai tyrimai, o įtarus virusines ligas, daromi greitieji testai (leukemijos, kačių imunodeficito ir kalicivirozės viruso).
Burnos ertmės įvertinimas sudarytas iš 2 etapų.
Pirmas etapas - įvertinimas prieš naudojant anesteziją. Apžiūra prasideda nuo bendro visų burnos ertmės darinių: lūpų, gleivinės, liežuvio, dantų, seilių liaukų, bei kitų aplinkinių audinių įvertinimo. Taip gaunamas bendras burnos ertmės vaizdas, tačiau jo dažniausiai neužtenka norint tiksliai diagnozuoti ligą.
Antras etapas - burnos ertmės įvertinimas naudojant anesteziją. Dažniausiai gyvūnai nesiduoda atlikti burnos ertmės apžiūrą, todėl pacientui atliekama narkozė (sedacija). Katei įstatomas burnos žiodiklis, kuris neleidžia nasrams užsidaryti. Pacientas apžiūrimas gulintis ant
16
nugaros, nes taip lengviau pilnai apžiūrėti burnos ertmę, visus darinius, bei giliau esančius dantis ir tai suteikia galimybę teisingai įstatyti parodontalinį zondą. Užpildoma dantų kortelė (1 preidas).
Burnos ertmės vertinimui naudojama skalė nuo 0 iki 3, kur 0 - atitinka normą. Apžiūrimos dantenos, nustatomi apnašų, akmenų indeksai, dantų judrumas.
Dantenų įvertinimo skalė (gingivito indeksas GJ):
GJ0 – šviesios dantenos. Nėra kraujavimo ir uždegimo požymių;
GJ1 – nežymus uždegimas, gleivinės spalvos ir dantenų paviršiaus pakitimai;
GJ2 – vidutinis uždegimo laipsnis, dantenų paraudimas ir patinimas. Įvedus zondą atsiranda kraujavimas.
GJ3 – ryškus dantenų uždegimas stiprus patinimas ir paraudimas, spontaniškas kraujavimas.
Dantų apnašų laipsnio įvertinimas. Čia nurodomas Silnes ir Loe metodas: PJ0 – apnašų nėra;
PJ1 – apnašų nesimato plika akimi, susiformuoja palei dantenų kraštą;
PJ2 – plonas arba vidutinis apnašų kiekis, matomos plika akimi, susiformavęs dantenų zonoje;
PJ3 – didelis apnašų kiekis ant dantų ir tarpdančiuose. Dantų akmenų laipsnio indeksas:
CJ0 – akmenų nėra;
CJ1 – dantų akmenų storis ir plotis ne daugiau kaip 0,5mm, susikaupia tik virš dantenų;
CJ2 – dantų akmenų storis ir plotis ne daugiau kaip 1,0 mm, susikaupia virš ir po dantenom;
CJ3 – dantų akmenų storis ir plotis daugiau kaip 1,0 mm, gausus dantų akmenų kiekis virš ir po dantenom.
Bendras periodontito laipsnis:
PD0 – periodontito požymių nėra;
PD1 – dantenų uždegimas, danties prisitvirtinimas nepažeistas; PD2 – danties prisitvirtinimas pažeistas mažiau nei 25 proc.; PD3 – danties prisitvirtinimas pažeistas nuo 25 proc. iki 50 proc.;
17
Atlikti apžiūrai reikalingi:
geras bendras ir lokalus apšvietimas; žiodiklis;
parodontalinis zondas; padidinamasis stiklas; veidrodėlis;
medinis špatelis;
sausas laukas (pastovus seilių pašalinimas).
Kai kuriais atvejais diagnozės patikslinimui, danties pažeidimo įvertinimui ir periodontito stadijos nustatymui daromas rentgenas.
2.2 Gydymas
Siekiant atlikti tikslią ir pilną apžiūrą, bei gydymą, gyvūnui atliekama bendra anestezija. Kadangi dantų akmenų liga pasireiškia kartu su periodontitu, todėl taikomi tie patys gydymo principai. Dantų valymui naudojamas ultragarsinis skaleris, jeigu ši procedūra atliekama ne pirmą kartą, valymas atliekamas mechaniniu būdu. Akmenys kruopščiai nuvalomi nuo visų dantų paviršių, taip pat palei dantenų liniją ir po dantenomis. Po to dantys šlifuojami ir poliruojami, naudojant skirtingus antgalius ir specialią gyvūnams skirtą pastą. Stipriai pažeisti dantys pašalinami.
Dantų šalinimas – gana skausminga ir nemaloni procedūra. Ji daroma naudojant anesteziją. Ruošiamas operacinis laukas: žandikaulis fiksuojamas žiodikliu, iš tarpdančių šalinami maisto likučiai, dantenos nuvalomos dezinfekuojančiu tirpalu.
Smarkiai klibantį dantį galima pašalinti be papildomo pasiruošimo, naudojant žnyples. Jeigu dantis nejuda, iš pradžių reikia atskirti dantenas iki alveolės krašto. Po to keliose vietose tarp dantų ir alveolės sienelės link šaknies įvedamas elevatorius, suardomas alveolės raištis, taip suteikiant dančiui judrumo. Žnyplėmis suspaudžiamas anatominis danties kaklelis ir atsargiai judinant, traukiamas dantis. Sukamaisiais judesiais galima traukti tik dantis, turinčius vieną šaknį ir cilindro formos šaknis. Jeigu šalinamas dantis, turintis 2 šaknis, dantis pirmiausia išklibinamas ankščiau aprašytu būdu. Kai pasirodo šaknys, elevatorius įvedamas tarp šaknų, taip kabinant ir klibinant dantį. Šalinant dantį, turintį 3 šaknis naudojamas sukamasis diskas, tikslu prapjauti dantį ir ištraukti jo fragmentus kartu su šaknimis.
Jeigu šalinant dantis, nulūžo šaknis, ją reikia būtinai ištraukti. Siekiant pašalinti šaknį, ją reikia užkabinti. Šiuo atveju elevatorius įstatomas tarp šaknies ir alveoles sienelės. Šaknis
18
atidalijama nuo alveolės sienelės palei visą perimetrą. Po to šaknis užkabinama ir ištraukiama iš alveolės.
Po pašalinimo, siekiant sustabdyti kraujavimą, naudojamas vandenilio peroksidu suvilgytas vatos gabalėlis, juo suspaudžiama danties šalinimo vieta. Siekiant sumažinti po danties šalinimo susidariusią ertmę, uždedama pora mazginių siūlių. Tačiau pūlingo uždegimo metu siūles dėti nepatariama. Po operacijos gyvūnas 2 valandas nešeriamas, per šį laiką turi susidaryti pilnavertis trombas. Šeimininkams patariama gyvūno burnos ertmę laikyti švariai, tai yra plauti burnos ertme po kiekvieno šėrimo. Praplovimui galima naudoti ramunėlių nuovirą, kalio permanganato tirpalą arba 0,05 chlorcheksidino tirpalą. Sunkiais dantų traukimo atvejais, norint sumažinti skausmą, skiriami skausmą malšinantys preparatai. Uždegimo metu skiriami priešuždegiminiai preparatai: antihistamininiai, nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai (rimadil), esant būtinybei skiriami antibiotikai.
Stomatito gydymui naudojamas reguliarus burnos ertmės plovimas antimikrobinėmis medžiagomis, galima naudoti Traumeel. Lengvos ligos formos gydomos prednizolonu. Opų gydymui arba ypač sunkiais atvejais skiriami antibiotikai.
2.3. Profilaktikos priemonės
Dantų priežiūrai šeimininkui patariama valyti katei dantis, naudojant švelnų šepetėlį (tinka kūdikiams skirtas dantų šepetėlis), guminį ant piršto maunamą aplikatorių arba galima valyti ir apvyniotu ant piršto gabaliuku marlės, su specialia gyvūnams pritaikyta pasta. Veterinarinės dantų pastos kvapas ir skonis specialiai pritaikytas naminiams gyvūnams, kad būtų jiems patrauklus (pavyzdžiui, vištienos kvapas). Tokios pastos gaminamos su fermentais, kurie palengvina apnašų pašalinimą, jos neputoja ir yra lengvai nuryjamos.
Jei katė neprisileidžia liesti jos nasrų, galima naudoti burnos higienos gelį. Jame yra enzimų, naikinančių bakterijas, dėl kurių formuojasi dantų akmenys. Šį gelį katei galima duoti vieną arba maišyti su ėdalu. Taip pat gyvūnui galima duoti dantų kramtukus, valančius dantis kramtant.
Dantų ligų profilaktikai ir kasdienei burnos ertmės priežiūrai rekomenduojami aukščiausios klasės sausų pašarų gamintojų (Royal Canin, Hill‘s ir kt.) pašarai. Pavyzdžiui, HILL'S Science Plan Feline Adult Oral Care Chicken sumažina dantų apnašas, dėmes ir akmenų kiekį, pašalina blogą burnos kvapą.
Hill’s Science Plan Oral Care. Šiame ėdale yra didesnis ląstelienos kiekis ir specialių tarpelių kompozicija, užtikrinanti didesnį granulių kompaktiškumą. Dantis patenka į granulę dar jai
19
nesulūžus ir ląsteliena nuvalo danties paviršių. Dėl minėtų privalumų ėdalas padeda sumažinti susikaupusias dantų apnašas, akmenų atsiradimą bei pagerina burnos kvapą.
Hill's Prescription Diet Feline t/d. Kliniškai patvirtinta, kad ši priemonė sumažina dantų apnašų ir akmenų susidarymą. Efektyviai apsaugo nuo pakartotino dantų apnašų ir akmenų susidarymo, bei dantenų uždegimo. Padeda išvengti periodontito, kuris gali būti kitų ligų priežastimi. Padeda palaikyti švarius gyvūno dantis po profesionalaus valymo.
ROYAL CANIN Oral Sensitive 30. Maistas, skirtas suaugusioms vienerių metų ir vyresnėms katėms, turinčioms jautrias dantenas, polinkį į akmenų formavimąsi. Akmenų susidarymas sumažėja 59 proc. po 28 dienų Oral Sensitive 30 naudojimo. Unikali smulkinto maisto forma valo dantis, o natrio fosfatai neleidžia kalciui jam nusėsti ant dantų akmenų pavidalu.
20
3. Tyrimų rezultatai
3.1. Klinika A
Klinikoje A iš viso ištirtos 27 katės, sergančios dantų ligomis.
Iš visų ištirtų kačių, sirgusių dantų ligomis, klinikoje A buvo nustatyta, kad 56 proc. sudarė patinai ir 44 proc. - patelės (1 diagrama).
Lytis
Patinai Patelės
1 diagrama. Kačių pasiskirstymas pagal lytį
Suskaičiavus, nustatyta, kad į kliniką A dėl dantų ligų dažniausiai kreipėsi šeimininkai, turintys mišrių veislių kates – 85 proc., o veislinės katės sudarė tik 15 proc. (2 diagrama).
Mišrių veislių katės Veislinės katės
2 diagrama. Pasiskirstymas pagal kačių veisles
Atlikus tyrimą ir suskaičiavus gautus duomenis, pagal kačių skaičių ir ligas nustatyta, kad klinikoje A daugiausiai buvo diagnozuota dantų akmenų ligos atvejų, tai sudaro 41 proc., stomatito - 33 proc., o periodontito - 26 proc. (3 diagrama).
21 0 2 4 6 8 10 12
Dantų akmenys Stomatitas Periodontitas
Dantų akmenys Stomatitas Periodontitas
3 diagrama. Kačių pasiskirstymas pagal dantų ligas
Tyrimo metu nustatyta, kad klinikoje A katėms nuo 1–3 metų dažniausiai buvo diagnozuotas stomatitas, tai sudaro 50 proc., periodontitas – 33 proc., dantų akmenis turėjo 17 proc. kačių. Katėms nuo 4–6 metų amžiaus dažniausiai buvo nustatomas stomatitas – 30 proc., periodontitas – 20 proc., dantų akmenis turėjo 50 proc. 7–9 metų amžiaus grupėje stomatitas buvo nustatytas - 25 proc., periodontito šioje grupėje nebuvo, dantų akmenys - taip pat kaip pas 4–6 metų amžiaus kates, sudaro daugiausiai, 75 proc. Pas vyresnes nei 10 metų kates daugiausiai buvo periodontito atvejų - 44 proc., o stomatitu ir dantų akmenimis sirgo vienodas pacientų skaičius ir tai sudaro po 28 proc. (4 diagrama). 0 1 2 3 4 5 6
nuo 1 iki 3 nuo 4 iki 6 nuo 7 iki 9 virš 10
K ači ų s ka iči u s Amžius Dantų akmenys Stomatitas Periodontitas
22
Nustatyta, kad klinikoje A tarp mišrių veislių kačių, turinčių dantų ligas dažniausiai paplitę dantų akmenys - 40 proc., stomatitas sudaro - 34 proc., periodontitas - 26 proc. Pas veislines kates dantų akmenis turi 50 proc. gyvūnų, o periodontitą ir stomatitą po 25 proc. (5 diagrama).
0 2 4 6 8 10 12 Dantų akmenys Stomatitas Periodontitas
Mišrių veislių katės Veislinės katės
23
3.2. Klinika B
Į klinką B dėl dantų problemų kreipėsi 34 veislinių ir ne veislinių kačių šeimininkai. Patinų ir patelių sirgusių dantų ligomis skaičius vienodas ir sudaro 50 proc. (6 diagrama).
Lytis
Patinai Patelės
6 diagrama. Kačių pasiskirstymas pagal lytį
Apskaičiavus ir apdorojus duomenis, nustatyta, kad į kliniką B daugiausiai kreipėsi šeimininkai, turintis mišrių veislių kates - 71 proc., o veislines - 29 proc. (7 diagrama).
Mišrių veislių katės Veislinės katės
7 diagrama. Pasiskirstymas pagal kačių veisles
Pagal registraciją, į kliniką B daugiausiai kreipėsi pacientai, turintis dantų akmenis – 44 proc., sergantys stomatitu 30 proc., periodontitu 26 proc. (8 diagrama).
24 0 2 4 6 8 10 12 14 16
Dantų akmenys Stomatitas Periodontitas
Dantų akmenys Stomatitas Periodontitas
8 diagrama. Kačių pasiskirstymas pagal dantų ligas
Tiriant kates klinikoje B, buvo nustatyta, kad katės nuo 1–3 metų daugiausiai sirgo stomatitu, tai sudaro 75 proc., o sergančių periodontitu ir turinčių dantų akmenis buvo vienodas pacientų skaičius ir tai sudaro po 12,5 proc. Katės nuo 4–6 metų amžiaus dažniausiai turėjo dantų akmenis – 83 proc., periodontitu sirgo – 17 proc., o sirgusių stomatitu šio amžiaus grupėje nebuvo. 7–9 metų amžiaus katės daugiausiai sirgo periodontitu – 56 proc., dantų akmenis turėjo – 33 proc., o stomatitu sirgo – 11 proc. Vyresnėms nei 10 metų katėms daugiausiai diagnozuota dantų akmenys – 54 proc., stomatitas – 28 proc., periodontitas – 18 proc. (9 diagrama).
0 1 2 3 4 5 6 7
nuo 1 iki 3 nuo 4 iki 6 nuo 7 iki 9 virš 10
K a či ų sk a ič iu s Amžius Dantų akmenys Stomatitas Periodontitas
25
Išanalizavus duomenis, nustatyta, kad klinikoje B mišrių veislių katės dažniausiai turi dantų akmenis – 37 proc., stomatitu serga – 33 proc., periodontitu – 30 proc. Dantų akmenis turi 60 proc. veislinių kačių, o periodontitu ir stomatitu serga vienodas veislinių kačių skaičius – 20 proc. (10 diagrama). 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Dantų akmenys Stomatitas Periodontitas
Mišrių veislių katės Veislinės katės
26
3.3. Klinikos A ir klinikos B duomenų palyginimas
Palyginus klinikose gautus duomenis, nustatyta, kad klinikoje A patinų skaičius (56 proc.) yra didesnis nei patelių (44 proc.), o klinikoje B patinų ir patelių skaičius vienodas (50 proc.) (11 diagrama). 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 Klinika A Klinika B Lytis Patinai Patelės
11 diagrama. Kačių pasiskirstymas klinikose pagal lytį
Suskaičiavus, nustatyta, kad dėl dantų ligų į kliniką A kreipėsi 85 proc. šeimininkų, turinčių mišrių veislių kates ir 15 proc. turinčių veislines kates, o į kliniką B kreipėsi 71 proc. mišrių veislių kačių šeimininkų ir 29 proc. veislinių kačių šeimininkų (12 diagrama).
0 5 10 15 20 25 Klinika A Klinika B
Mišrių veislių katės Veislinės katės
27
Susumavus gautus tyrimo rezultatus pagal kačių skaičių ir ligas, nustatyta, kad klinikoje A dantų akmenis turėjo 41 proc. kačių, klinikoje B – 44 proc., stomatitas klinikoje A nustatytas 33 proc. atvejų, klinikoje B – 30 proc., klinikoje A periodontitas nustatytas – 26 proc., klinikoje B – 26 proc. atvejų (13 diagrama).
13 diagrama. Gydytų kačių pasiskirstymas klinikose pagal dantų ligas
Susumavus abiejose klinikose surinktus duomenis, nustatyta, kad daugiausiai dantų akmenys pasireiškia patinams - 62 proc., o patelėms – 38 proc. Stomatitu sirgo 53 proc. patelių ir 47 proc. patinų. Periodontitu sirgo 56 proc. patelių ir 44 proc. patinų (p>0,05) (2 lentelė).
2 lentelė. Kačių pasiskirstymas klinikose pagal lytį ir dantų ligas Dantų ligos Patinai Patelės Viso
kačių: Dantų akmenys 16 10 26 Stomatitas 9 10 19 Periodontitas 7 9 16 Viso kačių: 32 29 61 0 2 4 6 8 10 12 14 16 Klinika A Klinika B Dantų akmenys Stomatitas Periodontitas
28
Apibendrinus duomenis gautus dviejose klinikose, nustatyta, kad 64 proc. nuo 1-3 metų amžiaus kačių sirgo stomatitu, 22 proc. – periodontitu, 14 proc. turėjo dantų akmenis. Nuo 4-6 metų amžiaus dantų akmenis turėjo 62 proc. kačių, stomatitą ir periodontitą po 19 proc. 7-9 metų amžiaus grupėje dantų akmenų atvejai sudarė 46 proc., periodontito – 38 proc., o susirgusių stomatitu šio amžiaus grupėje buvo 16 proc. 44 proc. vyresnių nei 10 metų kačių turėjo dantų akmenis, o stomatitą ir periodontitą turėjo vienodas skaičius pacientų ir tai sudarė po 28 proc. (p>0,05) (3 lentelė).
3 lentelė. Ligų pasiskirstymas klinikose pagal amžiaus grupes Amžiaus
grupės
Dantų
akmenys Stomatitas Periodontitas
Viso kačių: 1-3 metų 2 9 3 14 4-6 metų 10 3 3 16 7-9 metų 6 2 5 13 Vyresnės nei 10 metų 8 5 5 18 Viso kačių: 26 19 16 61
Susumavus duomenis, nustatyta, kad klinikose dantų akmenis turėjo 70 proc. mišrių veislių kačių ir 30 proc. veislinių, stomatitą – 83 proc. mišrių veislių kačių ir 17 proc. veislinių kačių. Periodontitas sudarė 81 proc. mišrių veislių kačių tarpe ir 19 proc. veislinių kačių (p>0,05) (4 lentelė).
4 lentelė. Klinikose gydytų kačių palyginimas pagal veisles ir dantų ligas
Dantų ligos Mišrių veislių katės Kačių skaičius Veislinės katės Kačių skaičius Klinika A Klinika B Klinika A Klinika B Dantų akmenys 10 9 19 2 6 8 Stomatitas 7 8 15 1 2 3 Periodontitas 6 7 13 1 2 3 Viso: 23 24 47 4 10 14
29
3.4. Apklausos duomenys
Tyrimo metu buvo atlikta internetinė apklausa, kurioje dalyvavo 37 kačių šeimininkai.
Atlikus šeimininkų apklausą, nustatyta, kad 54 proc. apklaustųjų laiko pateles, o 46 proc. laiko patinus (14 diagrama).
0 5 10 15 20 25 Patinai Patelės Patelės Patinai
14 diagrama. Kačių pasiskirstymas pagal lytį
81 proc. apklaustų šeimininkų laiko veislines kates ir tik 19 proc. - mišrių veislių kates (15 diagrama).
Mišrių veislių katės Veislinės katės
15 diagrama. Gydytų kačių palyginimas pagal veisles
Tyrimo metų katės buvo suskirstytos į 4 grupes:
30
pusiau ilgaplaukių – Amerikos riestaausių ir Mein-kun veislės katės;
trumpapalaukių – Kanados sfinksai, Korniš reksai, Britų trumplaukiai, Rusų mėlinieji; siamo-orientalų – Siamo veislės katės, Orientalai ir Peterburgo
sfinksai.(http://ufclub.org/breed_groups)
Išanalizavus tyrimo metu gautus duomenis, nustatyta, kad dantų ligomis daugiausiai sirgo Siamo-orientalų veislių katės – 50 proc., trumpaplakių veislės katės – 20 proc., pusiau ilgaplaukių – 17 proc., ilgaplaukių – 13 proc. (16 diagrama).
0 2 4 6 8 10 12 14 16 Ilgaplaukių veislės grupė Pusiau ilgaplaukių veislės grupė Trumpaplaukių veislės grupė Siamo-orientalų grupė
16 diagrama. Kačių ligų pasiskirstymas pagal veisles
Susumavus apklausos duomenis, nustatyta, kad 57 proc. šeimininkų teigia, kad jų katės nesirgo dantų ligomis, tuo tarpu 43 proc. atsakė teigiamai. (17 diagrama).
Taip Ne
31
Dauguma, tai yra 68 proc. apklaustųjų teigia, kad savo kates šeria specializuotu pašaru, tuo tarpu įvairių pašaru – 21 proc. šeimininkų, 11 proc. - namuose pagamintu, o pašarais iš prekybos centrų nešeria nei vienas iš apklaustųjų (18 diagrama).
0 5 10 15 20 25 30 Specializuotas pašaras Namuose pagamintas pašaras Pašaras iš prekybos centrų Įvairus pašaras
18 diagrama. Kačių pasiskirstymas pagal pašaro pasirinkimą
Iš visų apklaustųjų šeimininkų gautų duomenų, nustatyta, kad 60 proc. nenaudoja jokių dantų profilaktikos priemonių, 24 proc. apklaustųjų teigia, kad naudoja specializuotą pašarą dantims, 10 proc. naudoja specialų gelį dantims ir tik 6 proc. dantų valymui naudoja šepetėlį (19 diagrama).
0 5 10 15 20 25 Specialus gelis dantim Dantų valymas šepėtėlių Specialus pašaras dantim Nieko nenaudoja
32
Apklausos metų šeimininkams buvo užduotas klausimas: ar valo savo augintiniams dantis veterinarijos klinikoje ultragarsinių skaleriu. Dauguma – 78 proc. - atsakė neigiamai, o teigiamai – 22 proc. (20 diagrama).
Taip Ne
33
4. Rezultatų aptarimas
Palyginus dviejų klinikų ir apklausos duomenis nustatyta, kad lytis dantų ligoms vystytis įtakos neturi. Rezultatai gauti klinikose, bei per apklausą surinkti duomenys parodo, kad sirgusių patinų ir patelių skaičius beveik vienodas. Bellows J. (2010) teigimu, lytis dantų ligų pasireiškimui įtakos neturi.
Išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, kad dėl dantų ligų į klinikas dažniausiai kreipėsi šeimininkai, turintys mišrių veislių kates - klinikoje A (85 proc.) ir klinikoje B (71 proc.). Tačiau apklausos duomenys parodė, kad daugiausiai dantų ligomis serga veislinės katės (81 proc.). Kaip teigia Bellows J. (2010), dantų ligoms labiau imlios yra veislinės, nei mišrių veislių katės.
Atlikus tyrimą ir išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, kad klinikoje A (41 proc.) ir klinikoje B (44 proc.) dantų akmenys yra paplitusi dažniau nei kitos kačių dantų ligos. Kaip teigia Lund E. (2012), dantų akmenys, palyginus su kitomis dantų ligomis - dažniausiai pasitaikanti liga. Todėl galima teigti, kad gauti tyrimo rezultatai sutampa.
Remiantis klinikose gautais tyrimo rezultatais, nustatyta, kad daugiausiai (30 proc.) dantų ligomis serga vyresnės nei 10 metų amžiaus katės. Lund E. (2012) teigia, kad 9,8 metai - vidutinis amžius, kada dažniausiai atsiranda dantų ligos.
Iš gautų tyrimo metu duomenų nustatyta, kad periodontitu daugiausiai sirgo katės 7–9 (38 proc.) ir vyresnės nei 10 (28 proc.) metų amžiaus. Gorrel C. (2009) teigimu, periodontitas veterinarinėje praktikoje yra dažniausiai pasitaikanti katėms virš 5 metų amžiaus liga. Galima teigti, kad duomenys sutampa.
Tyrimo metu nustatyta, kad dantų ligos dažniausiai pasireiškia Siamo-orientalų grupės katėms (50 proc.), o ilgaplaukių veislių katės yra mažiau imlios šioms ligoms (13 proc.). Autorių Брук А. (2013) ir Lund E. (2012) teigimu, didesnį polinkį susirgti turi Himalajų, Siamo ir persų veislės katės.
Išanalizavus apklausos duomenis, nustatyta, kad daugumos šeimininkų teigimu, jų katės nesirgo ir neserga dantų ligomis (57 proc.). Bellows J. (2010) teigia, kad šeimininkai nepastebi dantų ligų požymių ir kreipiasi pas veterinarus per vėlai, kai liga jau pereina į sunkią stadiją. Tai galima paaiškinti tuo, kad dauguma šeimininkų mato tik priekinius kačių dantis negalvodami, kad problema slypi giliau. Ne kiekvienas šeimininkas, bijodamas sužaloti, sukelti skausmą arba tiesiog bijodamas, kad katė pradės kandžiotis ir draskytis, sugeba atidaryti nasrus, kruopščiai apžiūrėti dantų būklę, o esant reikalui ir pavalyti katei dantis.
Pagal apklausos duomenis, kačių savininkai teigia, kad šeria savo augintinius specializuotu pašaru (68 proc.). Tai rodo, kad šeimininkai labiau domisi savo augintinių sveikata ir renkasi
34
geresnės kokybės pašarus. Iš kitos pusės, pasirinkdami geresnės kokybės pašarus, jie mažiau dėmesio skiria dantų ligų profilaktikai, manydami, kad specializuotas pašaras padės išvengti dantų ligų problemas. Kaip teigia Simoi A. (2012), geriausiai šerti gyvūnus specializuotu pašaru, kaitaliojant sausą ir konservuotą pašarus.
Tyrimo metu nustatyta, kad dažniausiai (60 proc.) šeimininkai, kaip profilaktikos priemonę naudoja specialų pašarą dantims. Брук А. (2013), Gorrel C. (2009) nurodo, kad dantų valymas šepetėliu geriausias profilaktikos metodas kačių ir šunų dantų ligoms išvengti. Tai galima paaiškinti tuo, kad šeimininkams trūksta kantrybės, noro, bei laiko, siekiant pripratinti savo kates prie dantų valymo procedūros ir dėl to jie pasirenka paprastesnę profilaktikos priemonę.
Tyrimas parodė, kad daugelis šeimininkų (78 proc.) nevalo dantų savo augintiniams veterinarijos klinikose. Tai galima paaiškinti tuo, kad šeimininkai nėra pakankamai informuoti apie dantų ligų gydymą, bei prevencijos priemones. Veterinarijos klinikose neakcentuojama, neatkreipiamas šeimininkų dėmesys į gyvūnų dantų būklę. Gorrel C. (2009) teigia, kad daugumos dantų ligų gydymui, bei profilaktikai naudojamas dantų valymas ultragarsiniu skaleriu, kuris, kai kuriais atvejais, yra veiksmingesnis už dantų šepetuką.
35
Išvados
1. Lytis kačių dantų ligų pasireiškimui įtakos neturi.
2. Dantų ligomis dažniausiai serga mišrių veislių katės (83 proc.).
3. Dažniausiai, nei kitos dantų ligos, paplitusi kačių dantų liga yra dantų akmenys. 4. Daugiausiai dantų ligomis serga katės vyresnės nei 10 metų amžiaus (30 proc.).
5. Periodontitu daugiausiai sirgo katės 7–9 (38 proc.) ir vyresnės nei 10 (28 proc.) metų amžiaus.
6. Dantų ligos dažniausiai pasireiškia Siamo-orientalų grupės katėms (50 proc.), o ilgaplaukių veislių katės yra mažiau imlios šioms ligoms (13 proc.).
7. Dažniausiai (60 proc.) šeimininkai kaip profilaktikos priemonę naudoja specialų pašarą dantims.
8. Dauguma kačių laikytojų nevalo savo augintiniui dantų veterinarijos klinikose.
Galima padaryti išvadą, kad kačių šeimininkams trūksta žinių apie jų gyvūnų dantų ligas, gydymą ir profilaktikos priemones.
36
Literatūros sąrašas
1. Marengolcaitė G., Čiužas G., Periodontito diagnostika ir periodonto ligų klasifikacija, 2008, 12 p.
2. Bellows J., Feline Dentistry: Oral Assessment, Treatment, and Preventative Care, USA, John Wiley & Sons, 2010, 326 p.
3. Gorrel G., Saunders Solutions in Veterinary Practice: Small Animal Dentistry, USA, 2009, 260 p.
4. Gorrel G., Veterinary Dentistry for the General Practitioner, Saunders, 2004, 224 p. 5. Holmstom S. E., Veterinary dentistry - A team approach, 2nd edition, Elsevier, UK, 2012,
434 p.
6. Foster S., Periodontal Disease in Cats, USA, 2013, 1-4 p.
7. Lobprise H. B., Small Animal Dentistry, 2nd edition, USA, Wiley-Blackwell, USA, 2012, 508 р.
8. Lobprise H. B., Small Animal Dentistry, USA, Blackwell Publishing Ltd., 2007, 341 р. 9. Lund E., DVM, MPH, PhD, Veterinary Focus Nr 22.3, 2012, 23 p.
10. Simoi A., Med Vet, Dipl. EVDC, Veterinary Focus Nr 22.3, 2012, 25 p.
11. Tutt C., Small Animal Dentistry. A manual of techniques, USA, Blackwell Publishing Ltd., 2008, 290 p.
12. Verstraete J.M., Lommer J.M., Oral and Maxillofacial Surgery in Dogs and Cats, SAUNDERS Elsevier, 2012, 608 p. 13. Акаевский А. И., Юдичев Ю., Селезнев С., Анатомия домашних животных, Москва, Акварим-Принт, 2005, 640 p. 14. Брук А. Н., Заболевания зубочелюстного аппарата мелких домашних животных, США, Manson Publishing, 2013, 274 p. 15. Маккракен Т., Кайнер Р., Атлас анатомии мелких домашних животных, Москва, Акварим, 2010, 144 р. 16. Стовба В.Г., Рентген исследование зубов у собак и кошек, Украина, 2013, 265 p. 17. Чандлер Э. А., Гаскелл К. Дж., Гаскелл Р. М., Болезни кошек, Москва, Акварим, 2003, 696 p. 18. Шебиц Х., Брасс В., Оперативная хирургия собак и кошек, Москва, Акварим, 2007, 512 p.
37
20. http://only-cats.ru/chto-delaet-koshku-koshkoj/9-anatomiya/19-pro-zubki-nazubok prieiga per internetą 2013-11-22 d. 20 val. 03 min
21. http://www.theanswervet.com/petoralhygiene.html prieiga per internetą 2013-10-28 d. 17 val. 48 min
22. http://www.richmondvets.co.uk/dental-disease-in-cats-and-dogs/ prieiga per internetą 2013-09-27 d. 19 val. 20 min
23. http://webmvc.com/show/show.php?sec=14&art=5 prieiga per internetą 2013-11-03 d. 19 val. 58 min
24. http://xray.com.ua/animals.php?act=rgst&acti=1321451799&sid=654c9162ee7c49b94fc4 c28513b69975 prieiga per internetą 2013-12-26 d. 18 val. 26 min
38
Priedai
