Dažniausiai sutinkamos šunų širdies ligos ir jų medikamentinis gydymas

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Modestas Šabūnas

Dažniausiai sutinkamos šunų širdies ligos ir jų

medikamentinis gydymas

The most occuring dogs cardiological diseases and their

treatment

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas: prof., dr. Aidas Grigonis

2

DARBAS ATLIKTAS LSMU VA DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Dažniausiai sutinkamos šunų širdies ligos ir jų medikamentinis gydymas“:

1. yra atliktas mano paties (pačios).

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) Modestas Šabūnas (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) Modestas Šabūnas (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(parašas)

(vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1. Endokardiozės priežastiniai veiksniai, patogenezė ir klinikiniai požymiai ... 8

1.2 Endokardiozės diagnostika ir gydymas ... 9

1.3 Kardiomiopatijų tipai ir priežastiniai veiksniai ... 11

1.4 Kardiomiopatijos klinikinė išraiška ... 12

1.5 Kardiomiopatijos diagnostika ir gydymas ... 12

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 14

3. TYRIMO REZULTATAI ... 16

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 27

IŠVADOS ... 30

LITERATŪROS ŠALTINIAI ... 31

4

SANTRUMPOS

MVL – mitralinio vožtuvo liga DKM – dilatacinė kardiomiopatija EKG – elektrokardiograma

AKF inhibitoriai – angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai AV – atrioventrikulinis

VD – ventrodorsalinė DV - dorsoventralinė

LSMU - Lietuvos sveikatos mokslų univeristetas VA - Veterinarijos akademija

5

SANTRAUKA

M. Šabūnas. Dažniausiai sutinkamos šunų širdies ligos ir jų medikamentinis gydymas. Magistro baigiamasis darbas. Vadovas – prof., dr. Aidas Grigonis; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Veterinarijos fakultetas, Dr. L. Kriaučeliūno smukiųjų gyvūnų klinika. Apimtis – 33 p. (14 paveikslėlių). Naudotasi 37 šaltiniais. Pagrindinis darbo tikslas – išanalizuoti nuo kokių širdies ligų 2013-2018 metais šunys dažniausiai buvo gydomi Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje ir koks šių ligų medikamentinis gydymas buvo taikomas. Darbe analizuojami 2013– 2018 metų duomenys, surinkti Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje. Gydyti šunys, kuriems diagnozuotos širdies ligos. Iš surinktų duomenų buvo nagrinėjama širdies ligų priklausomybė nuo šunų lyties, veislės, amžiaus, sezoniškumo. Širdies ligos viso diagnozuotos 249 šunims; 209 iš jų sirgo endokardioze, 36 – dilatacine kardiomiopatija. 4 iš 249 sirgo kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Šunų širdies ligos buvo diagnozuotos remiantis klinikiniais ir instrumentiniais tyrimais: auskultuojant širdies veiklą, užrašant elektrokardiogramą, atliekant kardioechoskopiją bei rentgeninį tyrimą. Nustatyta, kad dažniausiai pasitaikanti širdies liga yra endokardiozė (ja sirgo 84 proc. nuo kardiovaskulinių ligų gydytų šunų). Šia liga linkę sirgti tiek mažų, tiek vidutinių veislių šunys. Dilatacine kardiomiopatija dažniau sirgo stambiųjų veislių šunys. Dažniausiai endokardioze sirgo 8 – 13 metų amžiaus šunys (80,9 proc. tirtųjų). Dilatacinė kardiomiopatija dažniausiai pasireiškė 7 – 11 metų amžiaus šunys (61,1 proc. tirtųjų). Endokardiozė patinams pasireiškė dažniau nei patelėms atitinkamai (66 proc. ir 34 proc.). Dilatacine kardiomiopatija patinai sirgo dažniau nei kalės atitinkamai (81 proc. ir 19 proc.).

6

SUMMARY

M. Šabūnas’s final master study. The most occurring dogs cardiological diseases and their treatment. The tutor – prof., dr. Aidas Grigonis, Lithuanian University of Health Sciences,

Veterinary Academy, Veterinary Faculty, Dr. L. Kriaučeliūnas small animal clinic. The amount of the study – 33 pages (14 pictures). 37 references have been used for this study. The main goal of this study is to make the detailed analysis from Dr. L. Kriaučeliūnas clinic, 2013-2018 year dogs’ most occurring cardiological diseases and their treatment methods. The analyze of this study is based on the data of Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, L.

Kriaučeliūnas' clinic of small animals in therapeutic section. This data is collected during the 2013– 2018 year period. The cardiological diseases were diagnosed for 249 dogs during this period (209 dogs had the endocardiosis, 36 – the dilated cardiomyopathy). 4 dogs of 249 had other kind of heart diseases. There has been an analysis on how the cardiological diseases are related to dogs’ sex, breed, age and the season of year. Auscultation of the heart, electrocardiogram (ECG),

echocardiography and X-ray examination have been made in order to diagnose the ilness of heart. During the research, it was found that endocardiosis is the most popular disease (84 percent of researched dogs). Mostly the breeds of small and normal sized dogs tend to be prone to this

disease. The breeds of big sized dogs have a tendency to develop dilated cardiomyopathy. The most common endocardiosis was 8 to 13 year old dogs (80,9% of patients). Dilated cardiomyopathy was most commonly seen in dogs aged 7 to 11 years (61.1% of patients). Endocardiosis was more common in males than females (66% and 34%, respectively). Dilated cardiomyopathy was more common in males than in females (81% And 19%).

7

ĮVADAS

Širdies ir kraujagyslių sistema yra viena iš svarbiausių ir tobuliausių gyvūnų organizmo sistemų. Širdies sandaros ir funkcijos tobulumas atskleidžiamas gebėjimu aprūpinti visus organus ir audinius maisto medžiagomis ir deguonimi. Organizmo gyvybiniai procesai vyksta skystojoje terpėje - kraujyje, limfoje, audinių skystyje, tarp kurių yra glaudus ryšys. Širdis - netaisyklingos kūgio formos, tuščiaviduris, raumeningas organas. Širdies kontraktilinė funkcija yra išstumti kraują į aortą ir plaučių arteriją, kad kraujo perfuzijos metu vyktų metabolizmas audiniuose. Kita svarbi širdies funkcija - surinkti kraują iš mažojo ir didžiojo kraujo apytakos ratų, kad užtikrintų nuolatinį kraujo cirkuliavimą (2).

Nustatant gyvūnų širdies ligas, labai svarbus yra išsamus ir tikslingas anamnezės surinkimas, klinikinis ištyrimas, atliekant auskultaciją ir palpaciją, nes tai padeda įvertinti širdies ligų riziką, tikimybę bei tikslingiau parinkti tolimesnius tyrimus. Kaip papildomi ir tikslinantys diagnozę yra instrumentiniai, techninio pobūdžio, tyrimai – elektrokardiografinis, rentgenologinis, ultragarsinis tyrimas (5).

Neretai sutinkama šunų širdies patologija – dilatacinė kardiomiopatija. Jos etiologija nėra tiksliai iki galo išaiškinta. Ši kardiomiopatijos forma yra labiausiai paplitusi tarp šunų. Šio tipo kardiomiopatijai būdingas širdies skilvelio išsiplėtimas ir jo kontrakcinės funkcijos susilpnėjimas. (9).

Endokardiozė taipogi dažnai pasitaikanti šunų širdies liga, kuriai būdinga širdies vožtuvų nesandarumas, atsirandantis dėl vožtuvų degeneracijos,- dėl to širdis plečiasi ir gali sąlygoti stazinį širdies nepakankamumą. (8).

Darbo tikslas: išanalizuoti nuo kokių širdies ligų 2013–2018 metais šunys dažniausiai buvo gydomi LSMU VA Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje ir koks šių ligų medikamentinis gydymas buvo taikomas.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti kokiomis širdies ligomis šunys serga dažniausiai. 2. Išanalizuoti šunų veislės predispoziciją sirgti širdies ligomis. 3. Įvertinti šunų lyties ir amžiaus įtaką sergamumui širdies ligomis. 4. Išanalizuoti medikamentinio gydymo nuo širdies ligų ypatybes.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Endokardiozės priežastiniai veiksniai, patogenezė ir klinikiniai požymiai

Šunų širdies liga - endokardiozė, kurios metu pažeidžiamas vožtuvų burių endokardas, subendokardas, vožtuvų stygos. Liga dar gali būti vadinama kaip atrioventrikulinių vožtuvų endokardiozė, lėtinė vožtuvo fibrozė, lėtinė degeneracinė vožtuvų liga, miksomatozinė atrioventrikulinė degeneracija (1). Mitralinės regurgitacijos priežastis – miksomatozinė mitralinio vožtuvo liga, pasireiškianti staziniu širdies nepakankamumu, ir galinti lemti šunų mirtingumą (4).

Analizuojant patofiziologinius procesus, teigiama, jog pagrindinis endokardiozinės susirgimo mechanizmas yra vožtuvuose esančių fibroblastinių intersticinių ląstelių transformacija į labiau aktyvius miofibroblastus, kurių membranoje yra nenormalus skaičius mitogeno receptorių, pavyzdžiui,- serotonino, endotelino arba angiotenzino potipių ar jų tipas (6). Sisteminiai ar vietiniai metaboliniai, neurohumoraliniai, uždegimo mediatoriai (pavyzdžiui, endogeniniai katecholaminai ir uždegiminiai citokinai) taip pat turi įtakos vožtuvų pažeidimo progresavimui arba vėlesnei miokardo rekonstrukcijai ir skilvelių disfunkcijai, dėl ko atsiranda hemodinamikai reikšmingas vožtuvų nesandarumas (7,10). Kaip dar vienas patofiziologinis veiksnys yra įvardijamas ir transformuojantis augimo faktorius β (TAF β, angl. TGF β – transformation growing factory). In vitro vožtuvų intersticinėse ląstelėse TAF β1 padidina α–lygiųjų raumenų aktino išraišką, glikozaminoglikanų, kolageno sintezę ir reguliuoja vožtuvų ląstelių proliferaciją bei apoptozę. (11,12). Esant normaliam vožtuvo audiniui, endotelio ląstelių ir fibroblastų ląstelių kiekis yra tolygiai pasiskirstęs vožtuvo akytame sluoksnyje. Tačiau dėl įvairių biocheminių ir mechaninių dirgiklių, ląstelių pasiskirstymas kinta, o vožtuvuose nusėda miksoidinė medžiaga.

Patologiniai pokyčiai vystosi palaipsniui, kinta vožtuvų burės jos sustorėja, taip pat deformuojasi, sutrumpėja ir sustorėja burių stygos. Proliferuojant jungiamajam audiniui, vožtuvuose kaupiasi mukopolisacharidai. Pradinėje stadijoje būdingas padidėjęs ekstraląstelinio matrikso komponentų kiekis, kolageno dezorganizacija fibroziniame sluoksnyje bei endotelio proliferacija. Formuojasi kolageninės ar miksomatozinės sankaupos ant laisvų vožtuvo burių kraštų (11,13,14).

Ši liga gali būti ir genetiškai paveldima, dažniau pasitaiko mažųjų veislių šunims (kurių svoris mažiau nei 20 kg) lyginant su didžiųjų veislių šunimis. Pavyzdžiui, kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliams (KKKS) endokardiozė yra susijusi su pakitimais 13 ir 14 chromosomose (15). Dažniausias endokardiozės paplitimas išskiriamas tarp šių veislių šunų: Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis, čihuahua, nykštukinis šnauceris, Maltos bišonas, Pomeranijos špicas, amerikiečių kokerspanielis, pekinas, Jorkšyro terjeras, Bostono terjeras, nykštukinis pudelis, ši cu, nykštukinis pinčeris, trumpaplaukis taksas, toiterjeras (16). Šių veislių šunys linkę sirgti tipiška MVL forma.

9

35 proc. endokardiozės atvejų pasitaiko šunims, kuriems virš 10–12 metų, apie 5 proc. – vidutinio amžiaus (4–8 metai) šunims. Rečiau pasitaiko, kad serga ir jauni šuniukai, tačiau MVL nelydi jokia klinikinė išraiška, nes endokardiozės simptomai išryškėja vyresniame amžiuje.

Rečiau, tačiau didelių veislių šunų, pavyzdžiui, vokiečių aviganių ir afganų kurtų šunys, taip pat gali sirgti šia liga. Pastebėta, jog smulkiųjų veislių šunys patinai dažniau serga atrioventrikulinio vožtuvo endokardioze nei kalės (santykis 1,5:1) (3,17).

Galima daryti išvadą, jog ligos priežastis – polisacharidų kaupimasis vožtuvų burėse. Susikaupus polisacharidams, vožtuvai tampa nesandarūs ir sutrinka jų funkcija. Sumažėjus pažeistų vožtuvų veiksnumui, didėja širdies apkrova, sutrinka kraujo išstūmimo funkcija (3). Išsivysčius mitralinio vožtuvo ligai (esant degeneraciniams vožtuvo pakitimams), po kraujo išstūmimo sistolėje dalis kraujo per nesandarų vožtuvą grąžinama į kairįjį prieširdį. Patologinei būklei progresuojant, vis daugiau kraujo regurgituoja atgal į prieširdį per nesandarų vožtuvą. Galutinėje ligos stadijoje vožtuvų stygos gali trūkti ir prasidėti ūmi širdies ir organizmo dekompensacija (1).

1 pav. Mitralinis vožtuvas (28).

1.2 Endokardiozės diagnostika ir gydymas

Klinikinis ištyrimas. Sergant endokardioze, iš pradžių gali būti asimptomė ligos forma: išklausomas tik širdies ūžesys (ties dviburio vožtuvo punctum optimum girdimas 1–6 laipsnio sistolinis ūžesys dėl regurgitacijos per nesandarų mitralinį vožtuvą), jokių kitų simptomų nebūna. Ligai progresuont, širdies ūžesio laipsnis didėja, stebimas širdies padidėjimas – kardiomegalija, taip pat esant staziniam širdies nepakankamumui, stebimi simptomai, tokie, kaip kosulys, dispnėja, ortopnėja, fizinio krūvio tolerancijos sumažėjimas, sinkopės, silpnumas. Pasireiškus kardiogeninei edemai, auskultuojant kraniodorsalines plaučių dalis girdimas traškesį primenantis garsas (12).

Ligos progresavimas gali pasireikšti įvairiai: lėtiniu širdies nepakankamumu, ūmiu širdies nepakankamumu ar pasireikšti subkliniškai ir baigtis staigiu gaišimu. Viena iš staigaus gaišimo

10

priežasčių gali būti prieširdžio plyšimas. Dažniausiai šunys gaišta arba yra eutanazuojami dėl progresuojančio širdies nepakankamumo ir plaučių edemos (17).

Rentgeninis tyrimas. Progresuojant endokardiozei, padarius laterolateralinę rentgenogramą, matomi pakitimai kairiajame skilvelyje ir kairiajame prieširdyje – kaudalinė širdies silueto linija išsitiesina. Trachėja dislokuojama dorsaliai, taip pat kampas tarp kairiojo ir dešiniojo pagrindinių bronchų padidėja, kairysis prieširdis suformuoja ryškų statų kampą virš kairiosios bazės. Dorsoventralinėje rentgenogramoje širdies siluetas matomas išsigaubęs ties 3 valanda (10). Jeigu yra pažeidžiami abu atrioventrikuliniai vožtuvai, laterolateralinėje rentgenogramoje matoma stati kaudalinė širdies silueto dalis ir išgaubta kranialinė širdies silueto dalis. Dorsoventralinėje rentgenogramoje matomas nuo 5 iki 11 valandos išgaubtas širdies siluetas (7,13).

Elektrokardiografinis tyrimas. Esant pažeidimui dviburiame vožtuve dėl kairiojo prieširdžio hipertrofijos ar dilatacijos, elektrokardiogramoje matoma „P-mitrale“- pailgėjusi P dantelio trukmė (>0,04 s). Esant kairiojo skilvelio hipertrofijai, EKG matoma pailgėjusi QRS komplekso trukmė, didelis R dantelio voltažas ir elektrinės ašies nuokrypis į kairę (<40°). Esant nesandariems abiems atrioventrikuliniaims vožtuvams, EKG matoma „P-cardiale“- pailgėjusi P dantelio trukmė ir padidėjusi jo amplitudė (>0,04 s, >0,4 mV). Esant dešiniojo skilvelio hipertrofijai ar dilatacijai, matomi gilūs S ar Q danteliai (10).

Kardioechoskopinis tyrimas. Širdies ultragarinio tyrimo metu (taikant 2D režimą) dešiniojoje parasternalinėje padėtyje, ilgosios ašies vaizde matomos sustorėjusios ir sutrumpėjusios vožtuvų burės ar net trūkusios burių stygos, sistolėje – atrioventrikulinių vožtuvų burių išsivertimas į prieširdžius (18). Tiriant spalvinio Doplerio režimu, kairiojoje kaudalinėje apikalinėje padėtyje matoma spalvota regurgitacinė čiurkšlė. Regurgitacijos laipsnis nustatomas išmatuojant regurgitacinės čiurkšlės užimamą plotą lyginant su prieširdžio plotu: mažo laipsnio nesandarumas, kuomet regurgitacinė čiurkšlė užima <20 proc. prieširdžio ploto; vidutinio laipsnio nesandarumas – 20–40 proc. prieširdžio ploto; didelio laipsnio nesandarumas – regurgitacinė čiurkšlė užima >40 proc. prieširdžio ploto (19). Taip pat gali būti matomi ir plautinės hipertenzijos požymiai – pakilęs dešiniojo skilvelio sistolinis spaudimas (>30–45 mmHg) (20).

Laboratoriniai tyrimai. Atliekant laboratorinius tyrimus, esant širdies nepakankamumui, gali būti nustatoma padidėjusi B–tipo natriuretinio peptido (BNP) ar jo pirmtako (angl. N– terminal pro– B–type natriuretic peptide [NT–proBNP]) koncentracija kraujo plazmoje/serume. Rizikos grupėje esantiems šunims NT–proBNP riba iki 750 pmol/L, šunims su įvairaus laipsnio širdies ūžesiais iki 900 pmol/L, o pažengusioje ligos stadijoje >1,500 pmol/L (21).

Gydymo metodika priklauso nuo ligos progresavimo. Priklausomai nuo ligos stadijos, pasireiškus endokardiozės simptomams, gali būti taikomas dietinis šėrimas ribojant natrio kiekį pašare bei medikamentis gydymas AKF inhibitoriais (enalaprilis, benazeprilis), kilpiniais diuretikais

11

(furosemidas), antiaritminiais medikamentais (pasireiškus prieširdžių virpėjmui skiriamas digoksinas, kalcio kanalų blokatoriai, beta blokatoriai) bei kitais klinikinius požymius švelninančiais vaistais, tokiais kaip pimobendanas, amlodipinas, natrio nitroprusidas, hidralazinas ir pan. Taip pat esant ūmiam širdies nepakankamumui taikoma oksigenoterapija (kai pasireiškia hipoksemija). Svarbus šėrimo ir fizinio aktyvumo režimas (vengti staigaus, intensyvaus fizinio krūvio, druskos ribojimas su pašaru, adekvatus kalorijų suvartojimas, kaloringa dieta išsekusiems pacientams (7,22,23). Alternatyvus ir širdies vožtuvų chirurginis gydymo metodas (3).

1.3 Kardiomiopatijų tipai ir priežastiniai veiksniai

Kardiomiopatija klasifikuojama į keletą tipų (dilatacinė, hipertrofinė, restrikcinė). Kongestinei/dilatacinei kardiomiopatijai būdingas širdies išsiplėtimas su atrioventrikuline dekompensacija ir stazinis širdies nepakankamumas. Hipertrofinei kardiomiopatijai būdinga širdies hipertrofija su arba be dinaminės kairiojo skilvelio išvarymo trakto obstrukcijos. Restrikcinei kardiomiopatijai būdinga infiltruota arba rigidiška skilvelio sienelė su ryškia diastoline disfunkcija. Ši kardiomiopatijų klasifikaciją Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) paskelbė 1980 metais (20).

Restrikcine ir hipertrofine kardiomiopatijomis šunys serga itin retai, dažniausiai sergama dilatacine kardiomiopatija. Sergant kardiomiopatija bet kurioje ligos stadijoje gali atsirasti širdies ritmo sutrikimai. Kai kurių veislių šunys, ypač vokiečių bokseriai, airių vilkogaudžiai ir dobermano pinčeriai, gali sirgti aritmogenine kardiomiopatija (33).

Dilatacinė kardiomiopatija (DKM) – idiopatinė, genetiškai paveldima miokardo liga, kuriai būdingas širdies išsiplėtimas ir miokardo kontrakcinės funkcijos sumažėjimas. Šios patologijos metu susilpnėja kairiojo skilvelio sistolinė funkcija, dėl to dažnai išsivysto antrinė mitralinio vožtuvo regurgitacija (33). Terminas „kardiomiopatija“ pirmą kartą paminėtas 1957 metais mokslininko Bridgeno (Bridgen), siekiant apibūdinti miokardo būklę ir atskirti ją nuo kitų kardiovaskulinių ligų.

Dažniausiai klinikiniai ligos požymiai išryškėja sulaukus 5–7 metų. Dėl stazinio širdies nepakankamumo vystosi plaučių edema, atsiranda dusulys, ima kauptis skysčiai krūtinės ląstoje bei pilvo ertmėje (20). Dilatacinė kardiomiopatija (DKM) dažnesnė grynaveisliams šunims, rečiau – mišrūnams. Mokslininkai nustatė, kurių veislių atstovai linkę dažniau sirgti DKM: tai airių vilkogaudžiai, vokiečių dogai, senbernarai, niūfaundlendai, leonbergeriai, dobermano pinčeriai, vokiečių bokseriai, didieji šnauceriai, suomių špicai, anglų kokerspanieliai ir auksaspalviai retriveriai. DKM įtaka minėtų veislių šunų mirtingumui siekia 3,6 %, o vertinant atskirų grynaveislių šunų mirtingumą, didžiausias airių vilkogaudžių. DKM dažnesnė didelių veislinių šunų tarpe, bet ne visų didžiųjų šunų veislių atstovai ja serga (vokiečių aviganiai ir Labradoro retriveriai serga taip pat retai kaip ir vidutinių ar smulkiųjų veislių šunys) (34).

12

Priežastinis veiksnys – paveldimumas. Genetininis šios ligos paveldėjimas dobermanų, airių vilkogaužių, niufaundlendų, bokserių veislės šunims perduodamas autosominiu dominantiniu būdu, o portugalų vandens šunims – autosominiu recesyviniu būdu. Su X chromosoma siejamas perdavimas vokiečių dogų palikuonims (24).

Pateikiamas dar vienas dilatacinės kardiomiopatijos patogenezinis mechanizmas, susijęs su L– karnitino ir taurino trūkumu kokerspanielių veislės šunims. Anglų ir amerikiečių kokerspanielių veislių šunims, kurių taurino kiekis kraujo plazmoje nesiekia fioziologinės normos ribų (44–224 nmol/ml) gali būti nustatoma dilatacinė kardiomiopatija (26).

1.4 Kardiomiopatijos klinikinė išraiška

Galima skirstyti į besimptomę ir simptomais pasireiškiančią fazes. Pradinėje kardiomiopatijos stadijoje pasireiškia miokardo struktūros ir elektrinio laidumo pokyčiai (sumažėjusi širdies miokardo kontraktilinė funkcija bei pirmalaikiai skilvelių susitraukimai). Vėlesnėje stadijoje išryškėja stazinio širdies nepakankamumo požymiai: dispnėja, dusulys, kosulys, fizinio krūvio netoleravimas (dažniausiai dobermanų ir bokserių veislės šunims), mitybos sutrikimai ir svorio netekimas, polidipsija. Taip pat gali pasireikšti aritmijos: pirmalaikiai skilvelių susitraukimai, prieširdžių virpėjimas, skilvelinė tachikardija. Kliniškai tiriant, gali būti stebimas pulso deficitas, nusilpęs femoralinis pulsas, auskultuojant girdimi įvairaus laipsnio sistoliniai ūžesiai, susilpnėjęs pirmasis širdies tonas, išklausomas galopo ritmas (24).

1.5 Kardiomiopatijos diagnostika ir gydymas

Elektrokardiograma. Pradinėje kardiomiopatijos stadijoje dažniausiai vienintelis klinikinis požymis yra supraventrikulinės aritmijos. EKG matomi supraventrikuliniai priešlaikiniai kompleksai, prieširdžių virpėjimas (nereguliarūs RR intervalai su normaliu supraventrikuliniu QRS kompleksu ir P dantelio nebuvimas) taip pat kairiojo skilvelio arba prieširdžio išsiplėtimas (QRS trukmė >0,06 s, R dantelio amplitudė >3,0 mV, P dantelio trukmė >0,04 s). Gali būti atliekamas Holterio monitoringas – 24 valandas rašoma EKG, kurios metu apskaičiuojamas anomalių ventrikulinių kompleksų kiekis per parą (25).

Kardioechoskopija. Širdies ultragarsinis tyrimas atliekamas taikant 2D ir M režimus. Širdies hipokinezinės zonos matomos atliekant tyrimą 2D režimu. Sumažėjęs kairiojo skilvelio sienelės ir tarpskilvelinės pertvaros storis, miokardo skersmuo (sistolinė disfunkcija) nustatomi naudojant M režimą. Sumažėjusi miokardo galimybė susitraukti bei skirtumas tarp sistolės ir diastolės metu kairiojo skilvelio sienelės, frakcinio sutrumpėjimo (FS proc.) žymuo tampa <20 proc. (27). Matoma prieširdžių bei skilvelių dilatacija, dėl vožtuvų nesandarumo atsirandanti retrogradinė kraujo regurgitacija spalviniu dopleriu matoma kaip įvairiaspalvė mozaika (28). Taip pat dažnai aptinkamas

13

širdies bazės poslinkis: dešiniosios parasternalinės padėties kairiojo skilvelio ilgosios ašies pjūvio vaizde vienu metu matomas dviburis vožtuvas ir aortos vožtuvas (2D režimu).

Rentgeninis tyrimas. Rentgenogramoje matoma kardiomegalija,– kairiojo prieširdžio ir skilvelio išsiplėtimas, išsipūtusios plaučių venos, intersticiniai, alveoliniai plaučių infiltratai. Gali būti ir dešiniojo prieširdžio, skilvelio išsiplėtimo požymių, hepatomegalija, ascitas (13).

Laboratoriniai tyrimai. Ankstyvai DKM stadijai nustatyti matuojama proBNP baltymo koncentracija kraujo serume. Prieširdžių ir skilvelių sienelių audiniai sekretuoja natriuretinius peptidus kaip atsaką į juose padidėjusį spaudimą. ProBNP rodiklis nėra specifinis žymuo dilatacinei kardiomiopatijai nustatyti, tačiau jis pasižymi geru prognostiniu specifiškumu – kuo mažesnis proBNP, tuo prognozė geresnė, todėl dažnai naudojama įvertinti gydymo eigą. Kitas laboratorinis žymuo – širdies troponinas I, kuris išsiskiria po kardiomiocitų pažeidimo ar nekrozės (29). Įprasta troponino I koncentracija kraujo plazmoje yra <0,07 ng/ml (skirtingose laboratorijose normos gali nežymiai svyruoti), jo padidėjimas rodo širdies pažeidimą.

Gydymo nuo kardiomiopatijos taktika priklauso nuo ligos stadijos. Pradinėje stadijoje, tiems šunims, kurie pakliūna į didelę rizikos grupę, kai simptomai neišreikšti, siūloma taikyti gydymą fosfodiesterazės III slopikliu – pimobendanu (0,453 mg/kg/d.) (30).

Tiems, kuriems yra skilvelių išsiplėtimas ir sistolinė disfunkcija, siūloma taikyti gydymą AKF inhibitoriais (enalapriliu 0,25–0,5 mg/kg/12val.), o esant skilvelių ritmo patologijai ir β–blokatoriais (karvediloliu, atenololiu, sotaloliu, propranololiu) (31). Pradedama skirti mažiausią terapinę dozę 0,05 mg/kg/12 val., septynias dienas iš eilės, tuomet galima didinti dozę kas savaitę iki 0,1 mg/kg, 0,2 mg/kg, ar 0,3 mg/kg/12 val. Skiriant medikamentinį gydymą, reikia stebėti ir atkreipti dėmesį į šuns būklę,– sumažėjusį apetitą, vangumą ar ūminio kvėpavimo nepakankamumo požymius (11).

Staziniam širdies nepakankamumo gydymui skiriami diuretikai – furozemidas (1–3 mg/kg kas 8–12 val.) ir AKF inhibitoriai (enalaprilis 0,25–0,5 mg/kg kas 12 val.). Jei širdies nepakankamumas progresuoja, rekomenduojama gydymą papildyti pridedant spironolaktoną (1–2 mg/kg kas 12 val.) subdiuretine doze. Pasireiškus prieširdžių virpėjimui, skiriamas digoksinas (0,003 mg/kg kas 12 val.) kartu su diltiazemu (0,5–2,0 mg/kg kas 8 val.) Taip pat rekomenduojama įtraukti pimobendaną (0,3 mg/kg/12 val.) ir atenololį (0,25–1,0 mg/kg kas 12 val.). Esant išreikštai skilvelinei tachikardijai, skiriamas lidokainas (2 mg/kg i. v.) (31).Ištikus kardiogeniniam šokui – dobutamino nuolatinė infuzija. Intervenciniai gydymo metodai : torakocentezė pradėjus pleuros ertmėje kauptis skysčiui, o abdominocentezė tik, kai yra apsunkintas kvėpavimas, priverstinė padėtis (32). Kokerspanieliams rekomenduojama speciali dieta, pašaro papildai (L–karnitinas ir taurinas po 500 mg taurino kas 12 val., nustačius jo deficitą kraujo plazmoje) (21).

14

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Atliekant tyrimus, analizuoti 2013–2018 metų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, veterinarijos akademijos Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos duomenys, atlikta retrospektyvi analizė, išanalizuoti tyrimų duomenys ir nustatytas, kokiomis širdies ligomis šunys dažniausiai sirgo – tai endokardiozė ir dilatacinė kardiomiopatija. Išanalizuotos 249 pacientų ligos istorijos. Surinkta medžiaga, atspindinti aukščiau nurodytąjį laikotarpį (ligos anamnezės, duomenys apie gyvūną, taikytos diagnostikos priemonės, gydymas) apie šunis, kuriems diagnozuota endokardiozė ir dilatacinė kardiomiopatija. Pacientų ištyrimo metu atliekami klinikiniai tyrimai, vienas iš jų – auskultacija. Auskultuojama fonendoskopu ties AV vožtuvų puncta optima. Ūžesiai laipsniuojami pagal stiprumą: 1° – labai silpnas, lokalizuotas ūžesys, kurį pavyksta išgirsti tylioje patalpoje; 2° – švelnus ūžesys, aiškiai ir lengvai išgirstamas ties vienu pažeistu vožtuvu; 3 °– vidutinio intensyvumo ūžesys; 4° – garsus ūžesys, girdimas iš abiejų krūtinės pusių; 5° – labai garsus ūžesys, kurį lydi krūtinės sienos virpėjimas, 6° – labai garsus ūžesys, lydimas krūtinės sienos virpėjimo, girdimas atitraukus fonendoskopo galvutę nuo krūtinės sienos (35).

Elektrokardiografiniams tyrimams buvo naudota elektrokardiografas NIHON KODHEN Cardiofax ECG-9620M (Japonija). EKG būtina norint diferencijuoti širdies ritmo anomalijas. Vykdant tyrimą gyvūnas buvo guldomas ant dešiniojo šono kojomis į operatorių, vietos, prie kurių tvirtinami elektrodai buvo nuskutamos (plaukai nebuvo skutami tik tais atvejais, kai gyvūno plaukai būdavo reti ir trumpi), suvilgomos alkoholiu ir padengiamos specialiu geliu. Ant priekinių galūnių elektrodai buvo tvirtinami alkūnių, ant užpakalinių galūnių – kiek aukščiau kelių girnelių: prie priekinės kairės kojos buvo tvirtinamas geltona spalva pažymėtas elektrodas, prie priekinės dešinės – raudona spalva pažymėtas elektrodas, prie užpakalinės kairės – žalia spalva pažymėtas elektrodas ir prie užpakalinės dešinės – juoda spalva pažymėtas elektrodas.

Rentgeninis krūtinės ląstos tyrimas buvo atliekamas skaitmeniniu Medical Econet ECOray 400 rentgeno aparatu. Širdies padėtis, forma, dydis dažniausiai buvo vertinta naudojant dviejų projekcijų rentgenogramas: iš pradžių buvo daromos dorsoventralinės (DV) projekcijos rentgenogramos, po to – dešiniosios laterolateralinės (LL) projekcijos rentgenogramos, gyvūnui gulint ant dešiniojo šono. Kartais, aptikus neaiškių pritemimų plaučiuose, įtariant navikinę patologiją papildomai buvo daromos ventrodorsalinės (VD) ir kairiosios LL projekcijų rentgenogramos. Rentgenogramas buvo stengiamasi padaryti įkvėpimo pabaigoje.

Echokardiografiniams tyrimams naudoti stacionarūs Mindray firmos DP–7 ir DC–7 modelių ultragarso aparatai. Atliekant tyrimus vertinta širdies kamerų dydžiai, sienelių storiai, intrakardinė kraujotaka. Daugumoje atvejų prieš atliekant širdies ultragarsinį tyrimą gyvūnui plaukai buvo nuskutami abiejose krūtinės pusėse tose vietose, kuriose griausiai buvo jaučiamas širdies trinknis.

15

Sedacija medikamentais nebuvo taikoma. Tyrimui naudojamas specialus stalas su skyle, gyvūnas guldomas taip, kad gulėtų virš skylės stale. Tiriama ultragarso daviklį glaudžiant gyvūnui prie krūtinės iš apačios pro skylę stale. Širdies ultragarsinis tyrimas buvo atliekamas iš abiejų krūtinės pusių, pradedant iš dešinės. Prieš tyrimą daviklio paviršius buvo sutepamas specialiu, kontaktą gerinančiu, geliu. Mažųjų veislių šunims ultragarsiniai širdies tyrimai vykdyti naudojant 7,0–8,0 MHz ir 4,0–13,0 MHz daviklius, labai didelių veislių šunims – 3,0–3,5 MHz daviklį. Atliekant širdies ultragarsinį tyrimą naudoti M, 2D ir Doplerio režimai. Buvo naudojama dešinioji parasternalinė padėtis, kairioji kaudalinė apikalinė ir kairioji kranialinė padėtys, daromi ilgosios ir trumposios ašių pjūviai. Matuoti rodikliai: IVSs ir IVSd (skilvelių pertvaros storis sistolėje ir diastolėje), FS (frakcinis sutrumpėjimas, t.y., kiek, vertinant procentais, skiriasi kairiojo skilvelio skersmuo diastolės pabaigoje ir sistolės pabaigoje), EF (kraujo išstūmimo frakcija), LVDs ir LVDd (kairiojo skilvelio skersmuo sistolėje ir diastolėje), LVWs ir LVWd (kairiojo skilvelio laisvosios sienelės storis sistolėje ir diastolėje), EPSS (E taško pertvarinis atsiskyrimas), LA (kairiojo prieširdžio skersmuo diastolėje), Ao (aortos skersmuo diastolėje), LA/Ao – kairiojo prieširdžio ir aortos skersmenų santykis.

Kraujo tyrimai atliekami buvo pakankamai retai, nes didžioji dauguma pacientų buvo siųsti iš kitų gydyklų konsultacijai, todėl kraujo tyrimai jau buvo padaryti. Kraujo tyrimai nėra informatyvūs diagnozuojant kardiovaskulinės sistemos ligas, tačiau neretai dėl kraujotakos sutrikimo kituose organuose prasideda jų disfunkcija. Kai kuriems pacientams biocheminiai kraujo tyrimai buvo atliekami siekiant įvertinti kepenų ir inkstų funkcinį pajėgumą. Buvo vertinami ALT, AST, BUN, CREA, ALB rodikliai kraujo plazmoje/serume. Biocheminiai kraujo tyrimai buvo atliekami Abaxis firmos VetScan VS2 ir ARKRAY firmos SPOTCHEM EZ SP–4430 analizatoriais. Tyrimams būdavo naudojamas iš v. cephalica, v. saphena ar v. jugularis paimtas ir ličio heparinu konservuotas kraujas arba kraujo serumas. Žinoti kepenų ir inkstų funkcinį pajėgumą būtina sudarant medikamentinio gydymo schemas. Kai kuriems pacientams buvo atliekami ir morfologiniai kraujo tyrimai. Jie buvo atliekami IDEXX firmos VetLab Station analizatoriumi, tyrimams naudotas EDTA konservuotas kraujas.

Tyrimų rezultatai ir jų statistiniai duomenys apskaičiuoti naudojant „Microsoft Exel 2016“ elektroninę skaičiuoklę. Siekiant įvertinti vieną kintamąjį kito atžvilgiu (duomenų priklausomybę), apskaičiuoti patikimumo koeficientai – Chi–kvadrato testas, taip pat skaičiuoti duomenų vidurkiai ir jų procentinės išraiškos. Gauti rezultatai laikomi statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.

16

3. TYRIMO REZULTATAI

Atlikus retrospektyvią analizę nustatyta, kad 2013–2018 m. endokardioze ir dilatacine kardiomiopatija sirgę pacientai sudarė beveik 1/5 visų terapijos skyriuje gydytų pacientų: gydyti 209 šunys nuo endokardiozės ir 36 šunys – nuo dilatacinės kardiomiopatijos. Tai kardiovaskulinės sistemos ligos, kuriomis šunys serga dažniausiai (2 pav.).

2 pav. Dažniausiai sutinkamų šunų širdies ligų pasireiškimo dažnio palyginimas su kitų

organų sistemų ligomis 2013–2018 m.

Dažniausia kardiovaskulinės sistemos liga, kuria šunys serga, yra endokardiozė. Nuo šios ligos 2013–2018 m. gydyti 209 šunys ir tai buvo daugiau nei 4/5 visų kardiovaskulinės sistemos ligomis sirgusių šunų. Žymiai rečiau, beveik 6 kartus, gyvūnai sirgo dilatacine kardiomiopatija: tokių pacientų buvo 36. Kitos kardiovaskulinės sistemos anomalijos aptiktos retai ir tokie pacientai sudarė ne daugiau 2 proc. visų nuo kardiovaskulinės sistemos ligų gydytų šunų 2013–2018 m. (3 pav.).

81 proc. 16 proc.

3 proc.

Kitų organų sistemų ligos Endokardiozė

17 3 pav. Šunų sergamumas endokardioze ir dilatacine kardiomiopatija bei kitomis širdies

ligomis 2013–2018 m.

Nuo endokardiozės daugiausia šunų gydyta 2018 m. – 27,8 proc. visų 2013–2018 m. nuo endokardiozės ir DKM gydytų pacientų. 2018 m. mukoidine vožtuvų degeneracija sirgo 92 proc. visų nuo endokardiozės ir DKM tais metais gydytų šunų (p<0,05). 2017 m. endokardioze sirgo 87,9 proc. tais metais nuo endokardiozės ir DKM gydytų šunų (p<0,05). Tai sudarė 24,4 proc. visų 2013–2018 m. nuo miksomatozinės vožtuvų ligos gydytų pacientų. 2016 m. endokardioze sirgo 93,5 proc. tais metais nuo endokardiozės ir DKM gydytų šunų (p<0,05). Tai sudarė 20,6 proc. visų 2013–2018 m. nuo endokardiozės gydytų pacientų. 2015 m. mukoidine vožtuvų degeneracija sirgo 79 proc. tais metais nuo endokardiozės ir DKM gydytų šunų (p<0,05). Tai sudarė 14,3 proc. visų 2013–2018 m. nuo endokardiozės gydytų pacientų. 2014 m. endokardioze sirgo 62,9 proc. tais metais nuo endokardiozės ir DKM gydytų šunų (p<0,05). Tai sudarė 10,5 proc. visų 2013–2018 m. nuo endokardiozės gydytų pacientų. Mažiausiai šunų nuo endokardiozės gydyta 2013 m. – 2,4 proc. visų 2013–2018 m. nuo miksomatozinės vožtuvų degeneracijos gydytų pacientų. 2013 m. nei vienas šuo negydytas nuo DKM (4 pav.).

Daugiausia nuo dilatacinės kardiomiopatijos šunų gydyta 2014 m. – 36,1 proc. visų 2013–2018 m. nuo DKM gydytų pacientų. 2014 m. DKM sirgo 37,1 proc. nuo DKM ir endokardiozės tais metais gydytų šunų (p<0,05). 2015 m. DKM sirgo 21 proc. nuo DKM ir mukoidinės vožtuvų degeneracijos tais metais gydytų pacientų (p<0,05). Tai sudarė 22,2 proc. visų 2013–2018 m. nuo DKM gydytų šunų. 2016 m. DKM sirgo 6,5 proc. nuo DKM ir endokardiozės tais metais gydytų pacientų (p<0,05).

2 proc.

84 proc. 14 proc.

Kiti širdies sutrikimai Endokardiozė

18

Tai sudarė 8,3 proc. visų 2013–2018 m. nuo DKM gydytų šunų. 2017 m. DKM sirgo 12,1 proc. nuo DKM ir endokardiozės tais metais gydytų pacientų (p<0,05). Tai sudarė 19,4 proc. visų 2013–2018 m. nuo DKM gydytų šunų. 2018 m. DKM sirgo 8 proc. nuo DKM ir endokardiozės tais metais gydytų pacientų (p<0,05). Tai sudarė 13,9 proc. visų 2013–2018 m. nuo DKM gydytų šunų (4 pav.).

4 pav. Nuo endokardiozės ir DKM gydyti šunys 2013–2018 m.

2013–2018 m. endokardiozė dažniau diagnozuota patinams, kurių nuo šios ligos per 6 metus gydyta 137. Kalės endokardioze sirgo 1,9 karto rečiau (n=72) (p<0,05) (5 pav.).

0 10 20 30 40 50 60 2013 2014 2015 2016 2017 2018 5 22 30 43 51 58 0 13 8 3 7 5 Paci e n tų sk ai či u s, v n t. Metai Endokardiozė DKM

19 5 pav. Skirtingos lyties šunų sergamumas endokardioze 2013–2018 m.

2013–2018 m. nuo endokardiozės daugiausia gydyta grynaveislių šunų – 71,3 proc. (p<0,05). Mišrios veislės šunys sudarė beveik 1/3, tiksliau 28,7 proc. visų endokardioze sirgusių šunų. Iš grynaveislių gyvūnų liga dažniausiai diagnozuota tojterjerų veislės šunims – 12,4 proc. visų endokardioze sirgusių pacientų. Kitų veislių šunys mukoidine vožtuvų degeneracija sirgo rečiau: pekinai – 9,6 proc. visų endokardioze sirgusių pacientų; Jorkšyro terjerai – 8,6 proc. visų endokardioze sirgusių pacientų; pinčeriai – 6,7 proc. visų endokardioze sirgusių pacientų; taksai – 5,7 proc. visų endokardioze sirgusių pacientų; šicu – 5,2 proc. visų endokardioze sirgusių pacientų; čihuahua – 3,3 proc. visų endokardioze sirgusių pacientų; špicai ir pudeliai – po 2,9 proc. visų endokardioze sirgusių pacientų; amerikiečių kokerspanieliai – 1,9 proc. visų endokardioze sirgusių pacientų (6 pav.).

Buvo ir daugiau grynaveislių šunų, kurių atstovai sirgo mukoidine vožtuvų degeneracija, bet tai buvo po 1 ar 2 skirtingų veislių šunis, todėl šie pacientai buvo įtraukti į grupę pavadinimu „kitos veislės“ (papiljonas, Karaliaus Karolio spanielis, japonų chinas, Maltos bišonas, šnauceris, cvergpinčeris, foksterjeras ir kt.). Šiai grupei priskirti šunys 2013–2018 m. sudarė 12 proc. visų nuo endokardiozės gydytų pacientų.

66 proc. 34 proc.

Patinai Patelės

20 6 pav. Skirtingų veislių šunys, sirgę endokardioze 2013–2018 m.

Daugiausia nuo endokardiozės gydyta 8–14 m. šunų – jie, bendrai, sudarė 87,6 proc. (p<0,05) visų 2013–2018 m. nuo endokardiozės gydytų pacientų: tiriamuoju laikotarpiu 8 m. šunys sudarė 10,5 proc. endokardioze sirgusių pacientų, 9 m. šunys – 13,4 proc. endokardioze sirgusių pacientų, 10 m. šunys – 15,8 proc. endokardioze sirgusių pacientų, 11 m. šunys – 18,2 proc. endokardioze sirgusių pacientų, 12 m. šunys – 12,9 proc. endokardioze sirgusių pacientų, 13 m. šunys – 10,1 proc. endokardioze sirgusių pacientų ir 14 m. šunys – 6,7 proc. endokardioze sirgusių pacientų. Žymiai rečiau endokardioze sirgo ir buvo gydyti 3–7 m. (8,1 proc. visų 2013–2018 m. nuo endokardiozės gydytų pacientų) ir seni, 15–17 m., šunys (4,3 proc. visų 2013–2018 m. nuo endokardiozės gydytų pacientų) (p<0,05). Jauniausias nuo endokardiozės gydytas šuo buvo 3 m., vyriausias – 17 m. (7 pav.).

4 6 6 7 11 12 14 18 20 25 26 60 0 10 20 30 40 50 60 70 Am er iki eč ių ko kersp an ielis P ud elis Šp ica s Čih ua hu a Ši cu T a k sa s P inčeri s Jo rk šy ro t er jer as P ekin a s K it os v ei slės T o it er jer a s M iš rū na s At vej ų sk aičius , v nt. Veislės

21 7 pav. Šunų, gydytų nuo endokardiozės 2013–2018 m. amžius.

Daugiausia šunų, 71 pacientas, nuo endokardiozės 2013–2018 m. gydyta rudenį. Žiemą (48 pacientai), pavasarį (46 pacientai) ir vasarą (44 pacientai) šunų analizuojamuoju laikotarpiu nuo endokardiozės gydyta beveik vienodai ir gerokai mažiau, nei rudenį (8 pav.).

Pavasaris 22 proc. Vasara 21 proc. Ruduo 34 proc. Žiema 23 proc.

Pavasaris Vasara Ruduo Žiema

1 4 7 5 22 28 33 38 27 21 14 4 4 1 0 5 10 15 20 25 30 35 40 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 At vej ų sk aičius v nt. Amžius

22

2013–2018 m. dilatacine kardiomiopatija dažniau sirgo patinai, kurių nuo šios ligos per 6 metus gydyta 29. Kalės dilatacine kardiomiopatija sirgo 4 kartus rečiau (n=7) (p<0,05) (9 pav.).

9 pav. Skirtingos lyties šunų sergamumas dilatacine kardiomiopatija 2013–2018 m.

2013–2018 m. nuo dilatacinės kardiomiopatijos dažniausiai gydyti vokiečių aviganių ir mišrios veislės šunys – po 13,9 proc. visų endokardioze sirgusių pacientų. Rečiau DKM sirgo dogų (11,1 proc. visų dilatacine kardiomiopatija sirgusių pacientų), vipetų ir Labradoro retriverių (po 8,3 proc. visų DKM sirgusių pacientų), amerikiečių Stafordšyro terjerų ir dobermanų (po 5,6 proc. visų dilatacine kardiomiopatija sirgusių pacientų) veislių šunys (10 pav.).

Buvo ir daugiau grynaveislių šunų, kurių atstovai sirgo dilatacine kardiomiopatija, bet tai buvo po 1 skirtingos veislės šunį, todėl šie pacientai buvo įtraukti į grupę pavadinimu „kitos veislės“ (bokseris, anglų buldogas, belgų aviganis, Kaukazo aviganis, Azijos aviganis, dalmatinas, auksaspalvis retriveris, škotų aviganis ir kt.). Šiai grupei priskirti šunys 2013–2018 m. sudarė 33,3 proc. visų nuo DKM gydytų pacientų (10 pav.).

81 proc. 19 proc.

Patinai Patelės

23 10 pav. Skirtingų veislių šunų sergamumas dilatacine kardiomiopatija 2013–2018 m.

Žymiai dažniau, daugiau nei 6 kartus, dilatacine kardiomiopatija sirgo grynaveisliai šunys – tokių nuo DKM gydytų šunų 2013–2018 m. buvo 31, mišrios veislės šunų nuo dilatacinės kardiomiopatijos gydyta 5 (p<0,05) (11 pav.).

11 pav. Grynaveislių ir mišrios veislės šunų sergamumas dilatacine kardiomiopatija 2013–2018 m.

Daugiausia nuo dilatacinės kardiomiopatijos gydyta 7–11 m. šunų – jie, bendrai, sudarė 61,1 proc. (p<0,05) visų 2013–2018 m. nuo dilatacinės kardiomiopatijos gydytų pacientų: analizuojamuoju laikotarpiu 7 m. šunys sudarė 13,9 proc. visų dilatacine kardiomiopatija sirgusių pacientų, 8 m. ir 11 m. šunys – po 11,1 proc. visų DKM sirgusių pacientų, 9 m. šunys – 5,6 proc. visų

2 2 3 3 4 5 5 12 0 2 4 6 8 10 12 14 Am er iki čių s ta fo rdš yro ter jer a s Do berm a n a s L a b ra d o ro re triv er is Vip et a s Do g a s M iš rū na s Vo kieči ų a vig anis K it os v ei slės At vej ų sk aičius v nt. Veislės 86 proc. 14 proc. Grynaveisliai šunys Mišrūnai

24

dilatacine kardiomiopatija sirgusių pacientų, 10 m. šunys – 19,4 proc. visų dilatacine kardiomiopatija sirgusių pacientų (12 pav.).

Žymiai rečiau dilatacine kardiomiopatija sirgo ir buvo gydomi 1–6 m, t.y., jauni ir vidutinio amžiaus šunys (27,8 proc. visų 2013–2018 m. nuo DKM gydytų pacientų) (p<0,05), rečiausiai – seni, 13–14 m., šunys (11,1 proc. visų 2013–2018 m. nuo dilatacinės kardiomiopatijos gydytų pacientų) (p<0,05). Jauniausias nuo dilatacinės kardiomiopatijos gydytas šuo buvo 1 m., vyriausias – 14 m. (12 pav.)

12 pav. Skirtingo amžiaus šunų sergamumas dilatacine kardiomiopatija 2013–2018 m.

Daugiausia šunų, 11 pacientų, nuo endokardiozės 2013–2018 m. gydyta pavasarį. Rudenį (10 pacientų) ir žiemą (9 pacientai) šunų analizuojamu laikotarpiu nuo dilatacinės kardiomiopatijos gydyta beveik vienodai. Mažiausiai šunų, 6 pacientai, nuo DKM gydyti vasarą (13 pav.).

1 3 2 3 1 5 4 2 7 4 1 3 0 1 2 3 4 5 6 7 8 0 2 4 6 8 10 12 14 16 At vej ų sk aičius , v nt. Amžius

25 13 pav. Šunų sergamumas dilatacine kardiomiopatija 2013–2018 m. skirtingu metų laiku

Šunų gydymui nuo mukoidinės vožtuvų degeneracijos ir nuo dilatacinės kardiomiopatijos naudojami tie patys vaistai, tik kartais šiek tiek skiriasi gydymo schemos ir gydymo kurso intensyvumas. Daugiau nei ¾ atvejų, t.y., dažniausiai, 2013–2018 m. šunų gydymui naudoti AKF slopikliai (benazeprilis, enalaprilis, ramiprilis) (vaistai buvo skirti 218 pacientų) ir aldosterono sintezės slopikliai (spironolaktonas) (vaistais gydyta 212 pacientų). Žymiai rečiau, 1/3 atvejų, į gydymo schemas buvo įtraukiami fosfodiesterazės III slopikliai (pimobendanas) (vaistais gydyta 87 pacientai) ir kilpiniai diuretikai (furozemidas, torazemidas) (vaistais gydyti 74 pacientai). 1/10 pacientų dalis buvo gydoma širdiniais glikozidais (digoksinas) (vaistais gydyti 26 pacientai). Rečiausiai į medikamentinio gydymo schemas buvo įtraukiami kalcio kanalų blokatoriai (diltiazemas, verapamilis) (vaistai skirti 13 pacientų) ir beta blokatortiai (atenololis, sotalolis, propranololis) (vaistai skirti 8 pacientams). Visiems 36 dilatacine kardiomiopatija sirgusiems pacientams buvo skirti L–karnitino ir taurino turintys preparatai.

Pavasaris 30 proc. Vasara 17 proc. Ruduo 28 proc. Žiema 25 proc. Pavasaris Vasara Ruduo Žiema

26 14 pav. Vaistai, naudoti šunų gydymui nuo endokardiozės ir dilatacinės kardiomiopatijos 2013–

2018 m. 88.9 proc. 30.2 proc. 86.5 proc. 35.5 proc. 10.6 proc. 3.3 proc. 5.3 proc. 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 AKF slopikliai Kilpiniai diuretikai Aldosterono sintezės slopikliai Fosfodiesterazės III slopikliai Širdiniai glikozidai Beta blokatoriai Kalcio kanalų blokatoriai

27

1. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS

Atlikus duomenų, surinktų 2013–2018 m. LSMU VA Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje, analizę buvo nustatyta, kad per minėtąjį laikotarpį šunų širdies ligos diagnozuotos 249 pacientams. Dažniausia širdies liga, kuria sirgo šunys, buvo endokardiozė – sirgo 84 proc. (209 atvejai, p<0,05) nuo širdies ligų gydytų šunų. Antroje vietoje pagal dažnumą buvo dilatacinė kardiomiopatija – sirgo 14 proc. (36 atvejai) nuo širdies ligų gydytų šunų. Taigi, šia širdies patologija šunys sirgo beveik 6 kartus rečiau nei endokardioze. Kiti kardiovaskulinės sistemos susirgimai diagnozuoti 2 proc. gydytų pacientų. Literatūros šaltiniuose teigiama, kad dažniausia šunų širdies patologija yra endokardiozė, antra pagal dažnumą dilatacinė kardiomiopatija (8,9).

Išanalizavus, kokios lyties šunys širdies ligomis sirgo dažniausiai nustatyta, kad endokardioze patinai sirgo beveik 2 kartus (66 proc. arba 137 atvejai, p<0,05), o dilatacine kardiomiopatija – beveik 4 kartus (81 proc. arba 29 atvejai, p<0,05) dažniau nei kalės. Literatūroje pateikiamais šaltinių duomenimis, širdies patologijomis patinai serga dažniau už pateles santykiu 1,5:1 (17).

Dažniausiai endokardioze sirgo 8–14 m. amžiaus šunys: jie sudarė 87,6 proc. (183 atvejai, p<0,05) visų nuo endokardiozės 2013–2018 m. gydytų šunų. Dažniausiai dilatacine kardiomiopatija sirgo 7–11 m. šunys: jie sudarė 61,1 proc. (22 atvejai, p<0,05) visų nuo DKM 2013–2018 m. gydytų šunų. Literatūros duomenimis, dažniausiai endokardioze serga 9–11 m., t.y., seni šunys, nors gali sirgti ir jaunesni, 5–8 m. šunys. Dilatacinė kardiomiopatija dažniau serga jaunesni nei endokardioze, 6–8 m., šunys (3,34).

Tiek endokardioze, tiek dilatacine kardiomiopatija 2013–2018 m. dažniausiai sirgo ir buvo gydyti grynaveisliai šunys: jie sudarė 71,3 proc. (149 atvejai, p<0,05) visų endokardioze sirgusių pacientų ir 86 proc. (31 atvejis, p<0,05) visų dilatacine kardiomiopatija sirgusių pacientų. Literatūros duomenimis, endokardioze gali sirgti įvairiausių veislių šunys. Paprastai tai smulkiųjų ir nykštukinių veislių šunys: pinčeriai, tojterjerai, čihuahua, pekinesai, nykštukiniai pudeliai, karaliaus kavalieriaus Karolio spanieliai, Džeko Raselo terjerai, kokerspanieliai, Jorkšyro terjerai ir kt. Stambesnių veislių šunys žymiai dažniau serga DKM. Linkę sirgti airių vilkogaudžiai, vokiečių dogai, niūfaundlendai, leonbergeriai, senbernarai, suomių šunys, didieji šnauceriai, dobermanai, bokseriai, anglų kokerspanieliai, glotniakailiai retriveriai, erdelterjerai. Smulkiųjų veislių šunys diliatacine kardiomiopatija serga labai retai, kai kurių tyrėjų duomenimis patologija reta Labradoro retriverių ir vokiečių aviganių veislių šunims, nors analizuojamuoju laikotarpiu vokiečių aviganių veislės šunys dilatacine kardiomiopatija sirgo bene dažniausiai (16,34).

Analizuojant duomenis buvo vertinta ir tai, kokiu sezonu šunys endokardioze ir dilatacine kardiomiopatija sirgo dažniausiai. Nustatyta, kad 2013–2018 m. daugiausia šunų endokardioze sirgo rudenį – 34 proc. atvejų arba 71 pacientas. Kitais metų laikais šunų sergamumas endokardioze buvo

28

beveik vienodas (21–23 proc. atvejų). Nuo dilatacinės kardiomiopatijos daugiausia šunų gydytą pavasarį – 30 proc. atvejų arba 11 pacientų. Rečiausiai šunys DKM sirgo vasarą – 17 proc. atvejų. Greičiausia tai grynas atsitiktinumas, nes sezonas niekaip neturėtų įtakoti šunų sergamumo endokardioze ir dilatacine kardiomiopatija. Kaip tik dalis pacientų, ypač tų, kurie serga sunkiai, prasčiau pasijunta vasarą, ypač kai būna karšta ir drėgna, todėl galima būtų prognozuoti didesnį sergamumą širdies ligomis vasarą. Bet taip nebuvo. Literatūros šaltiniuose duomenų apie sezoniškumo įtaką kardiovaskulinėms ligoms nebuvo rasta.

Gydymui dažniausiai buvo naudojami AKF slopikliai (benazeprilis, enalaprilis, ramiprilis). Šie vaistai naudoti 88,9 proc. atvejų, gydant šunis tiek nuo endokardiozės, tiek nuo dilatacinės kardiomiopatijos. Vaistai plečia kraujagysles, slopina simpatinės nervų sistemos tonusą, mažina natrio druskų ir vandens sulaikymą organizme. Naudojant vaistus, pagreitėja aortos vožtuvų atsivėrimas sistolėje, todėl didesnėmis frakcijomis kraują kairysis skilvelis išstumia į aortą, sumažėja regurgituojančios kraujo frakcijos į kairįjį prieširdį dydis. Daugiau kraujo lieka periferijoje, sumažėja kraujo centralizacija ir kraujo prietaka į plaučius, taigi vaistai mažina ir pokrūvį, ir prieškrūvį. Dirbdami praktinį darbą gydytojai pastebėjo, kad vaistai pasižymi ne tik puikiu terapiniu, bet ir puikiu profilaktiniu poveikiu (30).

Ne ką rečiau gydymui buvo naudojami aldosterono sintezės slopikliai (spironolaktonas). Šie vaistai naudoti 86,5 proc. atvejų, gydant šunis tiek nuo endokardiozės, tiek nuo dilatacinės kardiomiopatijos. Paprastai aldosterono sintezės slopikliai naudojami deriniuose su AKF slopikliais. Veikiant spironolaktonui sumažėja tarpląstelinio skysčio tūris, taigi sumažėja prieškrūvis, be to, naudojant vaistą miokardas geriau apsaugomas nuo fibrozės, sumažinamas aldosterono žalojantis poveikis kraujagyslių intimai (25).

Kiek daugiau nei 1/3 pacientų (35,5 proc. atvejų) gydymui naudoti fosfodiesterazės III slopikliai (pimobendanas). Pimobendanas yra inodiliatorius: vaistas plečia kraujagysles bei veikia inotropiškai, padidindamas miokardo jautrumą kalcio jonams ir padidindamas miokardo susitraukimo greitį bei jėgą. Vaistas veikia teigiamai liuzitropiniai, t.y., slopina trombocitų agregaciją ir mažina citokinų kiekį kraujo plazmoje. Pimobendanas puikiai derinasi su AKF slopikliais (22).

1/3 pacientų (30,2 proc. atvejų) gydymui naudoti kilpiniai diuretikai (furozemidas, torazemidas). Vaistai skiriami tais atvejais, kai iš organizmo reikia šalinti skysčio perteklių prasidėjus plaučių brinkiui, ėmus skysčiui transuduoti į natūralias kūno ertmes. Vaistinės medžiagos diuretiškai veikia greitai, be to, pasižymi kraujagysles plečiančiu veikimu (25).

10,6 proc. 2013–2018 m. endokardioze ir dilatacine kardiomiopatija sirgusių šunų gydymui naudoti širdiniai glikozidai (digoksinas). Tai teigiamais inotropiniu ir batmotropiniu, bei neigiamais chronotropiniu ir dromotropiniu poveikiais pasižymintys vaistai: tai reiškia, kad naudojant digoksiną, širdis ima plakti rečiau, o skilvelių miokardas ima susitraukinėti greičiau ir stipriau. Pailgėja diastolė,

29

geriau prisipildžius širdžiai sistolėje į stambiąsias kraujagysles skilveliai išstumia didesnes kraujo frakcijas. Digoksinas plečia vainikines širdies arterijas, todėl gerėja pačio miokardo mityba, plėsdamas inkstų kraujagysles, vaistas veikia ir diuretiškai. Dėl neigiamo dromotropinio poveikio vaistas kontraindikuojamas prasidėjus blokadoms, o I° atrioventrikulinė blokada nereta seniems endokardioze sergantiems šunims. Dėl teigiamo batmotropinio poveikio, digoksino negalima naudoti padidėjus skilvelių miokardo jaudrumui ir prasidėjus skilvelinėms ekstrasistolėms ar skilvelinei tachikardijai, t.y., ritmo anomalijoms, kurios neretai lydi dilatacinę kardiomiopatiją. Todėl galimybės naudoti vaistą turi būti įvertinamos užrašant EKG (37).

5,3 proc. 2013–2018 m. endokardioze ir dilatacine kardiomiopatija sirgusių šunų gydymui naudoti kalcio kanalų blokatoriai (diltiazemas, verapamilis). Dėl savo neigiamo chronotropinio poveikio gerai veikia kai yra prieširdžių ritmo anomalijos. Vaistai veikia stipriai neigiamai inotropiškai, labai sumažėja miokardo kontraktilumas, todėl kalcio kanalų blokatoriai naudojami tik derinyje su teigiamą inotropinį poveikį turinčiais vaistais. Paprastai derinami su digoksinu, nenaudojami deriniuose su pimobendanu (uždarius kalcio kanalus, sumažėja intraląstelinio kalcio, kuris būtinas, kad pimobendanas efektyviai veiktų inotropiškai).

3,3 proc. 2013–2018 m. endokardioze ir dilatacine kardiomiopatija sirgusių šunų gydymui naudoti beta blokatoriai (atenololis, sotalolis, propranololis). Vaistai veikia panašiai į kalcio kanalo blokatorius: dėl savo neigiamo chronotropinio poveikio, kuris yra pageidaujamas, beta blokatoriai naudojami esant tiek prieširdžių, tiek skilvelių ritmo anomalijoms. Gydant šunis nuo endokardiozės ir dilatacinės kardiomiopatijos, beta blokatoriai naudojami tik deriniuose su digoksinu (naudojami esant prieširdžių ritmo anomalijoms) arba pimobendanu (derinys naudojamas esant ir prieširdžių, ir skilvelių ritmo anomalijoms) (25,37).

Dilatacine kardiomiopatija sirgusiems šunims buvo skiriami pašaro papildai su L–karnitinu ir taurinu, nes kai kurių tyrėjų nuomone, būtent šių medžiagų trūkumas racione gali būti viena DKM predisponuojančių priežasčių (26).

30

IŠVADOS

1. Dažniausiai pasireiškusios šunų širdies ligos buvo endokardiozė (84 proc., p<0,05) ir dilatacinė kardiomiopatija (14 proc., p<0,05).

2. Endokardioze dažniausiai serga mažųjų ir vidutinių veislių šunys, o dilatacinė kardiomiopatija – stambiųjų veislių šunims.

3. Patinai endokardioze sirgo beveik 2 kartus, o dilatacine kardiomiopatija – beveik 4 kartus dažniau už kales.

4. Endokardioze (71,3 proc. atvejų, p<0,05) ir dilatacine kardiomiopatija (86 proc. atvejų, p<0,05) dažniau sirgo grynaveisliai šunys.

5. Endokardioze (87,6 proc. atvejų, p<0,05) ir dilatacine kardiomiopatija (61,1 proc. atvejų, p<0,05) dažniausiai sirgo vyresnio amžiaus ir seni šunys.

6. Gydymas nuo endokardiozės ir dilatacinės kardiomiopatijos kompleksinis, ir medikamentinio gydymo schemos sudaromos priklausomai nuo klinikinės išraiškos ir radinių, gautų atlikus diagnostinius tyrimu.

31

LITERATŪROS ŠALTINIAI

1. Mitral Valve Disease and the Cavalier King Charles Spaniel. Available at: http://www.cavalierhealth.org/mitral_valve_disease.htm. Accessed March 21, 2013.

2. Wendy A.Ware. Cardiovascular disease in small animal medicine. 2011; p. 21-24. 3. Bertani L. Endocardiosis in the Toy Dog. 2012;

4. Eriksson A., Hansson K., Häggström J., Jarvinen A.-K., Lord P. Pulmonary Blood Volume in Mitral Regurgitation in Cavalier King Charles Spaniels. Journal of Veterinary Internal Medicine 2010; p. 24:1393-1399.

5. Gompf R. E. The History and Physical examination. In: Tilley L. P., Smith F. W. K., Oyama M. A., Sleeper M. M., editor. Manual of Canine and Feline Cardiology. 4th ed. 2008; p. 2-3. 6. Cote E. Clinical vet advisor dogs and cats, 3rd ed. 2015; p. 280– 290:668–670.

7. Atkins C., Bonagura J., Ettinger S., Fox P., Gordon S., Haggstrom J., et al. Guidelines for the Diagnosis and Treatment of Canine Chronic Valvular Heart Disease. 2009; p. 23:1142–1150. 8. Abbot J. A. Acquired Valvular Disease. In: Tilley L. P., Smith F. W. K., Oyama M. A., Sleeper

M. M., editors. Manual of Canine and Feline Cardiology. 4th ed. 2008; p. 110-111.

9. Oyama M. A. Canine Cardiomyopathy. In: Tilley L. P., Smith F. W. K., Oyama M. A., Sleeper M. M., editors. Manual of Canine and Feline Cardiology. 4th ed. 2008; p. 309-313.

10. Rush JE., Lee ND., Freeman LM., Brewer B. C–Reactive Protein Concentration in Dogs with Chronic Valvular Disease. 2006; p. 20:635–639.

11. Oyama MA, Levy RJ. Insights into serotonin signaling mechanisms associated with canine degenerative mitral valve disease. 2010; p. 24:27–36.

12. Disatian S. Myxomatous degenerative mitral valve disease– an update. 2010; p. 40:151–157. 13. Guglielmini C., Diana A., Pietra M., Di Tommaso M., Cipone M. Use of the Vertebral Heart Score in Coughing Dogs with Chronic Degenerative Mitral Valve Disease. 2009; p. 71:9-13. 14. Bigg PW., Baldo G., Sleeper MM., O'Donnell PA., Bai H, Rokkam VRP., et al. Pathogenesis

of Mitral Valve Disease in Mucopolysaccharidosis VII Dogs. 2013; p. 110: 319–328.

15. Madsen MB., Olsen LH., Haggstrom J., Hoglund K., Ljungvall I., Falk T., Identification of 2 Loci Associated with Development of Myxomatous Mitral Valve Disease in Cavalier King Charles Spaniels. Journal of Heredity 2011; p. 102:62–67.

16. Larry P. Tilley and Francis W.K. Smith, Jr. Blackwell's Five-Minute Veterinary Consult: Canine and Feline, Fifth Edition, 2011;

17. Domanjko Petrič A. Myxomatous mitral valve disease in dogs – an update and perspectives 2015; p. 38:13–20.

32

18. Ramirez VL, Berrio A, Arias MP. Correlation between the clinical stage, echocardiographic findings and systemic blood pressure in dogs with Degenerative Disease of the Mitral Valve. 2016; p. 11: 61–72.

19. Brown DJ., Rush JE., Macgregor J., Ross JN., Brewer B., Rand WM. Quantitative Echocardiographic Evaluation of Mitral Endocardiosis in Dogs Using Ratio Indices. 2005; p. 19:542–552.

20. Tidholm A, Hoglund K, Haaggstrom J, Ljungvall I. Diagnostic Value of Selected Echocardiographic Variables to Identify Pulmonary Hypertension in Dogs with Myxomatous Mitral Valve Disease. 2015; p. 29:1510–1517.

21. Chetboul V., Serres F., Tissier R., Lefebvre HP., Sampedrano CC., Gouni V., Association of Plasma N–Terminal Pro–B–Type Natriuretic Peptide Concentration with Mitral Regurgitation Severity and Outcome in Dogs with Asymptomatic Degenerative Mitral Valve Disease. 2009; p. 23:984–994.

22. Chetboul V., Lefebvre HP., Sampedrano CC., Gouni V., Saponaro V., Serres F. Comparative Adverse Cardiac Effects of Pimobendan and Benazepril Monotherapy in Dogs with Mild Degenerative Mitral Valve Disease: 2007; p. 21:742–753.

23. Slupe JL., Freeman LM., Rush JE. Association of body weight and body condition with survival in dogs with heart failure. 2008; p. 22:561–5.

24. Dukes–McEwan J, Borgarelli M, Tidholm A, Vollmar A.C, Häggström J. Proposed Guidelines for the Diagnosis of Canine Idiopathic Dilated Cardiomyopathy. 2003; p. 5:7– 19.

25. Vollmar AC., Fox PR. Long–term Outcome of Irish Wolfhound Dogs with Preclinical Cardiomyopathy, Atrial Fibrillation, or Both Treated with Pimobendan, Benazepril Hydrochloride, or Methyldigoxin Monotherapy. 2016; p. 30:553–55.

26. Kittleson MD., Keene B., Pion PD., Loyer CG., Vollmar AC., Fox PR. Results of the Multicenter Spaniel Trial. Taurine – and Carnitine – Responsive Dilated Cardiomyopathy in American Cocker Spaniels With Decreased Plasma Taurine Concentration. 1997; p. 11:204– 11.

27. Madron E, Chetboul V., Bussadori C. Clinical Echocardiography of the Dog and Cat. Missouri: Elsevier; 2016;

28. Toaldo MB, Poser H, Menciotti G, Battaia S, Contiero B, Cipone M, et al. Utility of Tissue Doppler Imaging in the Echocardiographic Evaluation of Left and Right Ventricular Function in Dogs with Myxomatous Mitral Valve Disease with or without Pulmonary Hypertension. 2016; p. 30:697–705.

33

29. Oyama M, Sisson DD, Solter PF. Prospective screening for occult cardiomyopathy in dogs by measurement of plasma atrial natriuretic peptide, B–type natriuretic peptide, and cardiac troponin–I concentrations. 2007; p. 68:42–7.

30. Summerfield NJ., Boswood A., O'grady MR., Gordon SG., Dukes–Mcewan J., Oyama MA., et al. Efficacy of Pimobendan in the Prevention of Congestive Heart Failure or Sudden Death in Doberman Pinschers with Preclinical Dilated Cardiomyopathy 2012; p. 26:1337–1349. 31. Meurs KM. Canine dilated cardiomyopathy – insights into diagnosis and mangement. 2010; 32. Palacio MJF., Pena IA., Lopez JT., Cepeda AMM., Martinez JDG. Patalogia Medica. 2014; p.

72–84.

33. Bonagura J. D. Canine cardiomyopathy. 2000; p. 31-32.

34. Haggstrom J., Tidholm A., Hansson K. Vasopressin, cortisol, and catecholamine concentrations in dogs with dilated cardiomyopathy. 2005; p. 66:1709-1717.

35. Madabhavi, Irappa; Dogra, Megha; Sarkar, Malay; Niranjan, Narasimhalu. Auscultation of the respiratory system. 2015; p. 158 - 168.

36. Tilley LP., Smith Jr. FWK., Oyama MA., Sleeper MM. Manual of canine and feline cardiology. 4 th ed. 2007;

37. A.R. Gelzer., M.S. Kraus., M. Rishniw., N.S. Moïse., R. Pariaut., S.A. Jesty., S.A. Hemsley. Combination therapy with digoxin and diltiazem controls ventricular rate in chronic atrial fibrillation in dogs better than digoxin or diltiazem monotherapy. 2015;

34

PRIEDAI

ENDOKARDIOZĖ

1 priedas. Širdies ultragarsinis tyrimas, atliktas 9 m. Jorkšyro terjerų veislės patinui. 2D

režimas, dešinioji parasternalinė ilgosios ašies padėtis: matyti sistolėje užsivėrę dviburio vožtuvo burės, akivaizdus parietalinės burės prolapsas į kairįjį prieširdį. Diagnozuota endokardiozė.

2 priedas. To paties gyvūno echograma, tirta spalvinio Doplerio režimu: spalvinė mozaika rodo

35

3 priedas. To paties paciento echograma, padaryta po metų. Gydymui buvo skirta benazeprilio

ir spironolaktono derinys. Echogramoje matyti, kad kairiojo skilvelio ir kairiojo prieširdžio apimtys žymiai sumažėję, lyginant su tomis, kurios buvo prieš metus.

4 priedas. To paties paciento echograma, tirta spalvinio Doplerio režimu. Matyti labai nežymi

36 5 priedas. To paties, 9 m. Jorkšyro terjerų veislės patino, širdies echograma. 2D režimas,

dešinioji parasternalinė trumposios ašies padėtis: matyti diastolėje užsivėrę aortos vožtuvo burės („mersedeso“ ženklas viduryje) ir kairysis prieširdis (ties 7 val. aortos atžvilgiu).

6 priedas. To paties paciento aortos ir kairiojo prieširdžio skermenų įverčiai bei įverčių santykis

37

w

7 priedas. To paties, 9 m. Jorkšyro terjerų veislės patino, širdies echograma, padaryta praėjus

metams ir po gydymo benazeprilio ir spironolaktono deriniu. Aortos ir kairiojo prieširdžio skersmenų įverčiai bei įverčių santykis – normoje LA/Ao iki 1,6.

38 8 priedas. M režimas, tipiškas endokardiozei vaizdas: išsiplėtęs kairysis skilvelis, sustorėję

hipertrofuotos kairiojo skilvelio laisvoji sienelė ir skilvelių pertvara. Širdis kontraktili, gerai išreikštos skilvelių pertvaros ir laisvosios kairiojo skilvelio sienelės ekskursijos, kairiojo skilvelio sutrumpėjimo frakcija (FS) padidėjusi ir siekia 43,84 proc.

39

DILATACINĖ KARDIOMIOPATIJA

9 priedas. Mišrios veislės 8 m. patinas. 2D režimas. Tipiškas DKM vaizdas baigiantis sistolei.

Dešinioji parasternalinė ilgosios ašies padėtis, kairiojo skilvelio prietakos traktas. Aiškiai matyti, kad suplonėjusios skilvelių pertvara ir kairiojo skilvelio laisvoji sienelė. Dilatuotas kairysis prieširdis. Akivaizdžiai dilatuotas kairysis skilvelis, nes matomas skilvelių pertvaros išsilenkimas į dešiniojo skilvelio pusę.

10 priedas. To paties šuns dešiniosios parasternalinės padėties trumposios ašies vaizdas:

40 11 priedas. To paties paciento aortos ir kairiojo prieširdžio skermenų įverčiai bei įverčių

santykis – normoje LA/Ao iki 1,6.

12 priedas. Tipiškas DKM vaizdas, M režimas: išsiplėtęs kairysis skilvelis, suplonėjusios

kairiojo skilvelio laisvoji sienelė ir skilvelių pertvara. Sumažėjęs skilvelių pertvaros ir laisvosios kairiojo skilvelio sienelės ekskursas, hipokinezė. Kairiojo skilvelio sutrumpėjimo frakcija (FS) sumažėjusi iki 13,58 proc. (rekomenduojama FS >25 proc.).

41 13 priedas. To paties šuns M režimu atliktų matavimų įverčiai.

14 priedas. LL rentgenogramos, padarytos endokardioze ir DKM sirgusiems šunims.

42 15 priedas. EKG pateiktys: skirtingų tipų ritmo anomalijos.