Šeškų hiperadrenokorticizmas Ferret

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Indrė Narmontaitė

Šeškų hiperadrenokorticizmas

Ferret’s adrenal gland disease

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Aidas Grigonis

2 DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šeškų hiperadrenokorticizmas“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

2.2. Prieinkstinių liaukų topografinė padėtis, anatominė sandara. ... 10

2.3. Ligos etiologija ... 12

2.4. Hormoniniai pokyčiai ... 12

2.5. Klinikiniai požymiai ... 13

2.5.1. Morfologinis kraujo tyrimas ... 15

2.5.1. Biocheminiai kraujo tyrimas ... 16

1.6.3. Hormoniniai kraujo tyrimai ... 16

1.6.4. Ultragarsinis tyrimas ... 17

1.6.5. Rentgeninis tyrimas ... 17

2.6. Gydymas ... 18

2.7. Profilaktika ... 20

2.8. Prognozė ... 20

3. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI ... 21

3.1. Pirmasis tyrimo etapas ... 22

3.2. Antrasis tyrimo etapas ... 24

4. TYRIMO REZULTATAI... 25

4.1. Pirmojo tyrimo etapo apklausos duomenų analizė ... 25

4.2. Antrojo tyrimo etapo gautų duomenų analizė ... 37

5. REZULTATŲ APTARIMAS ... 42

6. IŠVADOS ... 45

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 46

4

SANTRAUKA

Šeškų hiperadrenokorticizmas Indrė Narmontaitė

Magistro baigiamasis darbas

Magistro baigiamasis darbas paruošas LSMU VA Neužkrečiamųjų ligų katedroje ir LSMU VA Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje 2013–2015 magistrantūros studijų metais.

Šio darbo tikslas buvo išnagrinėti vieną dažniausių šeškų navikinių susirgimų: prieinkstinių liaukų hiperfunkciją.

Norint pasiekti išsikeltą darbo tikslą ir įvykdyti uždavinius, darbas buvo suskirstytas į du etapus:

1. Anketinių duomenų analizė.

2. Ultragarsinis prieinkstinių liaukų tyrimas.

Pirmajame tyrimo etape buvo apklausti 22 šeškų augintojai. Išanalizavus anketoje pateiktus duomenis pastebėta:

1. Lyties predizpozija. Viso pagal anketoje pateiktus duomenis iš 22 šeškų 11 sirgo prieinkstinių liaukų liga, kurių 8 buvo patelės, 3 patinai.

2. Metų laiko predispozicija. 64 proc. gyvūnų liga pasireiškė vėlyvą žiemą/ankstyvą pavasarį.

3. Klasikiniai ligos simptomai. Pagrindiniai ligos simptomai, pasireiškę 100 proc. sergančių gyvūnų, buvo alopecija, bei makšties prieangio pabrinkimas patelėms.

4. Pasirinkto medikamentinio gydymo laikas iki remisijos. Pastebėta, jog patelėms Suprelorin 4,7mg (deslorelino acetatas) veikia ilgiau negu patinams: patelėms implanto veikimo trukmė iki trijų metų, patinams iki dviejų metų.

Antrajame tyrimo etape dėmesys buvo kreipiamas į prieinkstinių liaukų dydžio, bei formos pokyčius praėjus 30 dienų nuo medikamentinio gydymo paskyrimo. Atliktais matavimais, lyginant prieš implanto įdėjimą ir po įdėjimo, prieinkstinių liaukų dydis pakito nežymiai arba visai nepakito. 2 iš 5 tirtų šeškų prieinkstinės liaukos šiek tiek sumažėjo, 1 padidėjo, o 2 dydis nepakito. Nustatyta, jog vyrauja kairiosios prieinkstinės liaukos pažeidimas.

5

SUMMARY

Ferret‘s adrenal gland disease Indrė Narmontaitė

Master‘s Thesis

The research was conducted in Lithuanian University of Health Sciences, Department of Non-Infectious Diseases and LSMU VA Dr. Leonas Kriauceliunas small animal clinic during the master‘s study years of 2013-2015. The aim of this paper is to study one of the most common ferret disease: hyperadrenocorticism (adrenal gland disease).

In order to reach and fulfill the aim and the objectives of this research paper, the work was divided into two stages: Questionnaire data analysis and adrenal gland ultrasound measurements.

In the first stage of the research, 22 ferret owners were interviewed.

After the provided questionnaire data analysis, these remarks have been noted:

1. Gender predisposition. According to the data analysis, eleven out of twenty two ferrets has adrenal gland disease, 8 of them were females and 3 males.

2. Season predisposition. Adrenal gland disease for 64% of animals were noted in late winter/early spring.

3. The classic symptoms of the adrenal gland disease. The main symptoms of the disease were alopecia and vulva swelling for females – these symptoms were noted 100 % of animals with adrenal gland disease.

4. Medical treatment performance until remission. It was noted that Suprelorin 4,7mg (deslorelin acetate) lasts longer for females than males: implant duration are up to 3 years for females and up to 2 years for males.

In the second stage, research concentrated on the changes of the adrenal gland size and shape before and after thirty days of medical treatment. Measurements were made by comparing before and after insertion of the implant – adrenal gland size has changed little or there were no notable changes. Two out of five studied ferret adrenal glands were slightly decreased, one increased and two remained the same. It was found that the left adrenal gland was infected more than the right one.

6

SANTRUMPOS

1. GnRH – gonadotropinis liberinas. 2. LH – liuteinizuojantis hormomas.

3. FSH – folikulus stimuliuojantis hormonas. 4. UREA– šlapalas.

5. CREA – kreatininas.

7

1. ĮVADAS

Pirmieji užrašai, kuriuose minimi šeškai, užrašyti 350 metų prieš Kristų, Europoje. Šeškai (Mustela putorius furo) priklauso Mustelidae šeimai. Juos, kaip naminius gyvūnus, pirmasis aprašė Aristotelis. Taigi, šeškai prijaukinti prieš daugiau nei du tūkstantčius metų. Šie gyvūnai daugiausia buvo naudojami triušių medžioklei, kailių gavybai.

Iš Europos šeškai atkeliavo į Šiaurės Ameriką, kur šiuo metu keletoje valstijų jie yra uždrausti dėl to, kad tai - laukiniai, kartais agresyvūs gyvūnai. Manoma, kad šeškai lengvai gali platinti pasiutligę, nes nėra sukurta vakcina nuo pasiutligės būtent šiai gyvūnų rūšiai. Šeškai nuo pasiutligės vakcinuojami šunims skirta vakcina.

Bėgant laikui šeškai buvo pradėti naudoti kaip laboratoriniai gyvūnai, tačiau žmonės pamatė, jog šie gyvūnai yra intelektualūs, todėl šeškai buvo pradėti auginti namuose kaip gyvūnai - augintiniai.

Šiuo metu šeškai yra vis populiarėjantis naminis gyvūnas, todėl būtinos specifinės žinios apie jų laikymą, priežiūrą, bei gydymą. Veterinarijos gydytojui svarbu žinoti ne tik pagrindinius susirgimus, pasitaikančius šios rūšies gyvūnams, gydytojui taip pat reikia suprasti gyvūno fiziologiją, bei elgseną.

Šeškai gali sirgti specifinėmis šiai rūšiai ligomis, kuriomis neserga mums įprasti namuose laikomi gyvūnai, t. y. šunys, bei katės. Veterinarijos gydytojas, gydantis šeškus, turi varijuoti tarp žinių, kurias turi sukaupęs apie visus gyvūnus, bei tarp specifinių rūšiai būdingų ligų.

8 Darbo tikslas: išanalizuoti šeškų hiperadrenokorticizmo klinikinių simptomų pasireiškimą, pasirinkto gydymo efektyvumą ir prieinkstinių liaukų dydžio, formos pokyčius po paskirto gydymo.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti ir aprašyti dažniausiai pasitaikančius klinikinius simptomus, pasireiškusius prieinkstinių liaukų liga sergantiems gyvūnams.

2. Nustatyti vidutinį visų prieinkstine liaukų liga sirgusių šeškų amžių, išsiaiškinti ar gyvūno amžius turi įtakos ligos atsiradimui.

3. Nustatyti ar metų laikas turi įtakos prieinkstinių liaukų ligos pasireiškimui. 4. Nustatyti, ar yra lyties predispozicija prieinkstinių liaukų ligos pasireiškimui.

5. Nustatyti ar aplinkos sąlygos (tamsios vietos nebuvinmas) turi įtakos prieinkstinių liaukų ligos pasireiškimui.

6. Įvertinti vidutinę deslorelino acetato implanto veikimo trukmę.

9

2.

LITERATŪROS ANALIZĖ

2.1. Šeškų hiperadrenokorticizmas (prieinkstinių liaukų liga)

Šeškai (Mustela putorius furo) serga dviem pagrindinėmis endokrininės sistemos ligomis: insulinoma, bei hiperadrenokorticizmu. Šios dvi ligos dažnai vadinamos “blogosiomis seserimis”, kadangi dažnai šeškai serga jomis abejomis vienu metu.

Šeškų ligų diagnostikoje itin didelę reikšmę turi prieinkstinių liaukų hiperfunkcija (hiperadrenokorticizmas). Tai dažnas šiai gyvūnų rūšiai navikinis susirgimas, bei didelis rūpestis šeškų augintojams. Teigiama, jog kiekvienas vyresnio amžiaus šeškas serga šia liga, tačiau ne kiekvienam gyvūnui pasireiškia klinikiniai ligos požymiai, todėl kartais liga gali likti nepastebėta (1).

Ligai būdingi specifiniai simptomai, kurie visiškai nepanašūs į šunims, bei katėms pasireiškiančius simptomus sutrikus antinksčių veiklai (Kušingumo sindromas) (1). Skiriasi ligos etiologija, hormonų apykaita organizme, klinikinikiniai požymiai, bei gydymas.

Šeškų hiperadrenokorticizmo negalima tapatinti su Kušingo sindromu, kadangi skiriasi hormoninė apykaita organizme: gyvūnui sergant Kušingo sindromu sutrinka gliukokortikoido kortizolio apykaita organizme, o šeškams pasireiškia lytinių hormonų, histamino apykaitos sutrikimai. Aktyvesnė hormonų gamyba atsiranda dėl prieinkstinių liaukų audinių pažeidimo, formuojantis navikiniam dariniui (2).

Šeškų hiperadrenokorticizmas lietartūroje dar gali būti vadinamas: 1. Prieinkstinių liaukų liga;

2. Prieinkstinių liaukų neoplazija;

3. Prieinkstinių liaukų žievės neoplazija.

Netaikant gydymo navikai auga, plečiasi, pažeisdami gretutinius audinius ir organus pilvo ertmėje, kartu įtraukdami kraujagysles. Gali atsirasti metastaziniai židiniai plaučiuose ir kituose organuose (3).

Dažniausiai atlikus histologinį tyrimą, nustatoma, jog prieinkstinių liaukų liga atsiranda dėl susformavavusios adenokarcinomos, adenomos arba prieinkstinių liaukų hiperplazijos (4).

Pagal Didžiojoje Britanijoje atliktus statistinius tyrimus, kiekvieną savaitę nustatoma po keturis antinkščių susirgimų atvejus (5).

10 Pakitęs elgesys, padidėjęs vulvos pabrinkimas, prostatos hiperplazija, sumažėjęs gyvūno plaukuotumas – tai simptomai, susiję su antinkčių žievės išskiriamų steroidinių hormonų (androstenediono, estradiolio, 17–hidorksiprogesterono) kiekio padidėjimu kraujyje.

2.2. Prieinkstinių liaukų topografinė padėtis, anatominė sandara.

Prieinkstinės liaukos – riebalais apsuptas netaisyklingo trikampio formos porinis organas. Tai endokrininės sistemos organas, atliekantis svarbų vaidmenį hormonų gamyboje. Šeškų prieinkstinės liaukos išsidėsčiusios kranialiai inkstų, tačiau jų lokalizacija, dydis, bei forma gali kisti, priklausomai nuo gyvūno individualių sąvybių.

Kairioji prieinkstinė liauka įprastai randama ties kairiąja pilvo aortos (Aorta abdominalis) puse, kaudaliau žarnų pasaito arterijos (Superior mesenteric), taip pat rostraliau inkstų arterijos (Arteria

renalis). Kairiosios prieinkstinės liaukos dydis gali būti nuo 6 iki 8 milimetrų. Liauka visa

ventraline puse glaudžiasi prie adreno–lumbarinės (Venae lumbalis) venos, kuri toliau jungiasi su tuščiąją vena (Vena cava).

Dešiniosios prieinkstinės liaukos topografija šiek tiek skiriasi nuo kairiosios. Dešinioji liauka lokalizuojasi rostraliau kairiosios, tačiau arčiau aortos (Aorta abdominalis), bei žarnų pasaito (Superior mesenteric) arterijos. Literatūroje pabrėžiama, kad dešiniosios prieinkstinės liaukos topografija nuo kairiosios skiriasi tuo, jog dešioji liauka lokalizuojasi šalia tuščiosios venos (Vena

Cava) ir randma po kepenų skiltimi. Dešioji prieinkstinė liauka tuščiają veną (Vena cava) gali

dengti trečdaliu ar netgi visu paviršiumi. Dešiniosios prieinkstinės liaukos dydis taip pat skiriasi nuo kairiosios: šioji kiek didesnė, gali siekti nuo 8 iki 11 milimetrų ilgį. Kranialinė prieinkstinės liaukos dalis yra šiek tiek platesnė nei apatinė, taigi ši liaukos dalis dar žymiau glaudžiasi prie tuščiosios venos (Vena cava) (7) (1 pav.).

11 Visų gyvūnų prieinkstinės liaukos sudarytos iš dviejų sluoksnių, kurių kiekvienas funkcionuoja kaip atskiras organas. Prieinkstinės liaukos sudarytos iš šių sluoksnių:

1. Žievinės dalies. Žievinėje dalyje išskiriami gliukokortikoidai, mineralkortikoidai, lytiniai hormonai. Tai išorinis prieinkstinių liaukų sluoksnis. Žievinę dalį sudaro:

1.1. Zona glomerulosa. Tai išorinis antinkščių žievinės dalies sluoksnis. Jis iškiria mineralkortoikoidą aldosteroną. Šis mineralkortikoidas reguliuoja medžiagų apykaitą, bei elektrolitų balansą organizme.

1.2. Zona fasciculata. Tai vidurinioji prieinkstinės liaukos žievinės dalies zona, gaminanti gliukokortikoidą kortizolį.

1.3. Zona reticularis. Tai vidinė žievinės dalies zona, kurioje gaminami lytiniai hormonai androgenai (vyriškieji hormonai – testosteronas), bei moteriškieji hormonai estrogenai – progesteronas). Šie hormonai svarbūs visų gyvūnų rūšių reprodukcijai.

2. Šerdinės dalies. Šerdinėje dalyje gaminami katecholaminai adrenalinas, noradrenalinas. Tai vidinis prieinkstinių liaukų sluoksnis (8) (2 pav.).

12

2.3. Ligos etiologija

Įprastai ši liga pasireiškia nuo 2 metų amžiaus ir vyresniems šeškams, pastebėta lyties predispozicija. Patelės serga dažniau nei patinai (9). Iki šiol nėra tiksliai nustatyta kokie veiksniai sukelia ligą, tačiau ligos atsiradimui įtakos turi trys pagrindės priežastys, kurios, manoma, dažniausiai ligą sukelia veikdamos kartu (10):

1. Ankstyva kastracija. Liga dažniau pasireiškia gyvūnams, kurie iškastruoti ankstyvame amžiuje, nesulaukus lytinės brandos (jaunesni nei 6 mėnesių amžiaus). Liga pasireiškia dėl padidėjusio gonadotropinių hormonų kiekio kraujyje po kastracijos (4). Ši teorija aiškinama tuo, kad embrioniniu laikotarpiu prieinkstinėms liaukoms ir kiaušidėms vystantis iš tų pačių ląstelių, šios susimašo tarpusavyje ir tampa prieinkstinės liaukos žievinės dalies dalimi. Atlikus ankstyvą kastracija šios kiaušidės ląstelės yra stimuliuojamos išskirti lytinius hormonus. Ši teorija nesiejama su hipofizės stimuliacija (1).

2. Dienos – nakties rimto sutrikimai. Dienos – nakties ritmo sutrikimai atsiranda šeškams, laikomiems nelaisvėje, kadangi gyvūnai neprisitaiko prie aplinkos kaip laukinėje gamtoje, jie turi taikytis prie žmogaus gyvenimo tempų. Gyvūno šeimininkas negali gyvūnui sudaryti tokių sąlygų, kokios yra gamtoje. Šeškai, laikomi nelaisvėje, nesugeba prisitaikyti prie ilgo šviesos periodo (2), dėl to sutrinka melatonino sintezė organizme, kurį išskiria epifizė. Melatoninas – tai hormonas reguliuojantis reprodukcinę funkciją žinduoliams, kurių reprodukcijos ciklui būdingas sezoniškumas (11). Be reprodukcinės sistemos reguliacijos, melatoninas reguliuoja plaukų augimą, pigmenatciją. Sutrikus šviesos – tamsos ritmui, pailgėjus šviesos periodui, šeško organizme šio hormono kiekis sumažėja, kadangi melatonino sintezė vyksta tik tamsiu paros metu (12). Melatonino kiekio sumažėjimo sukelti simptomai pastebimi po 4 – 6 mėnesių (13).

3. Genetiniai veiksniai. Tai naujausia teorija, aiškinanti ligos pasireiškimą. Šiuo metu nėra tiksliai nustatyta, ar genetiniai veiksniai tikrai turi įtakos ligos pasireiškimui, bet atliekami eksperimentiniai tyrimai, siekiant nustatyti ryši tarp ligos atsiradimo ir paveldimumo. Ši teorija remiama tuo, jog atlikus genetinius tyrimus žmonėms, buvo nustatyta, kad endokrininiai navikiniai susirgimai yra genetiškai paveldimi iš kartos į kartą (13).

2.4. Hormoniniai pokyčiai

13 andostendiono, hidroksiprogesterono koncentracija. Šeškams, atvirkščiai nei šunims, bei katėms kortizolio kiekis nekinta, jis išlieka fiziologinės normos ribose (13).

Liga pasireiškia suaktyvėjus gonadotropinio liberino (GnRH) hormonų veiklai. Gonodotropinių hormonų veiklos suaktyvėjimas siejamas su viena iš ankščiau aprašytų priežasčių. Manoma, kad daugiausia įtakos ligos atsiradimui turi kastracija. GnRH skatina hipofizę išskirti didesnius liuteinizuojančio (LH) ir folikulus stimuliuojančio (FSH) hormonų kiekius (14).

Lytinių hormonų koncentracija kraujyje dar sparčiau didėja, todėl kad prieinkstinių liaukų žievinėje dalyje yra LH receptoriai (13).

Didelis gonadotropinių hormonų kiekis gyvūno organizme skatina prieinkstinių liaukų žievinės dalies hiperplaziją, adenomas ar adenokarcinomos formavimąsi (4).

LH ir FSH, taip pat kaip ir kitiems gyvūnams, veikia skatindami lytinių organų veiklą: folikulų augimą ir subrendimą, spermatozoidų brendimą ir išskyrimą. Dėl šių hormonų veiklos gyvūnams pasireiškia rujos (sezono) simptomai.

Formuojantis navikui, lytinių hormonų kiekis organizme kyla, pasireiškia pirmieji ligos simptomai. Negydant liga progresuoja, lytinių hormonų kiekis tampa maksimalus, androstenediono, estradiolio, bei 17–hidroksiprogesterono kiekiai kraujyje gali padidėti kelias dešimtis kartų (1 lentelė):

1 lentelė. Hormonų kiekio padidėjimas šeško kraujyje (1)

Hormonas Sveikas šeškas Hiperadrenokorticizmu

sergantis šeškas Androstenedionas (mmol/l) 6,6 50–60 proc. didesnis kiekis

Estradiolis (pmol/l) 106 90 proc. didesnis kiekis 17–hydroksiprogesteronas

(nmol/l) 0,4 50–60 proc. didesnis kiekis

2.5. Klinikiniai požymiai

Ligos diagnostikoje svarbiausia įvertinti simptomus. Renkant anamnezės duomenis, svarbu išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis gyvūnas laikomas, kiek gyvūnas miega, jo elgesį, mitybos įpročius.

Labai dažnai gyvūno savininkai neatkreipia dėmesio į pakitusį gyvūno elgesį, ilgesnę miego trukmę ir kitus simptomus, įspėjančius apie esamą ligą. Dažniausiai žmonės su šešku į veterinarijos kliniką kreipiasi tuomet, kai pasireiškia ryškūs ligos simptomai.

14 1. Pakitęs elgesys. Kadangi gyvūnui sergant hiperadrenokorticizmu prieinkstinių liaukų žievė išskiria didelius lytinių hormonų kiekius, pakinta gyvūno elgesys. Gyvūnas, nors ir kastruotas, ima elgtis tarsi būtų nekastruotas:

1.1. pakinta gyvūno kvapas, jis sustiprėja;

1.2. patelės ir patinai tampa agresyvesni. Patinai gali kovoti dėl teritorijos su kitais patinais, nuolatos žymėti teritoriją;

1.3. grupėmis gyvenantys sergantys gyvūnai pradeda dažniau laižyti vieni kitus arba nuolatos laižo savo savininką;

1.4. dažnai gyvūnai pradeda lakti savo pačių šlapimą (1); 1.5. intensyviai kasosi.

2. Sezono požymiai.

2.1. Patelėms patinsta makšties prieangis. 3. Alopecija.

3.1. Oda tampa plona, sausa.

3.2. Gyvūnas pradeda plikti nuo uodegos galiuko.

3.3. Nuplikus uodegai, gyvūnui plinka šonai, alopecijai būdingas simetriškumas. Nuplinka pėdutės, snukis.

3.4. Nuplinka visas gyvūnas (15).

Vertinant nuplikimą, reikia atkreipti dėmesį į tai, koks sezono laikas. Keičiantis metų laikui, ypač vasarą, uodegos plikimas yra fiziologinė norma, tačiau jeigu plaukų slinkimas pastebimas vėlyvą žiemą arba ankstyvą pavasarį, galima įtarti prieinkstinių liaukų patologiją.

4. Šeškui sunkiau vaikščioti, dažnai svyruoja į šonus.

5. Dehidracija, polidipsija, silpnas femoralinis pulsas, širdies ūžesiai, hepatomegalija, letargija, silpnumas, raumenų atrofija, dispnėja, svorio netekimas (16). Pasireiškia bendrieji klinikiniai požymiai, leidžiantys įtarti patologiją.

Tačiau šie bendrieji simptomai nebūtinai būdingi būtent hiperadrenokorticizmui, kadangi dažnai kartu su šia liga gali pasireikšti ne tik insulinoma, bet ir mažakraujystė, kepenų, inkstų funkcijos nepakankamumas, kas savo ruožtu gali sukelti bendrą organizmo silpnumą, bei tam tikrus nuokrypius morfologijiniuose, bei biocheminiuose kraujo tyrimuose.

15

2.6. Diferencinė diagnostika

Įtarus ligą, rekomenduojama atlikti papildomus tyrimus, siekiant įvertinti bendrą gyvūno būklę, gretutines ligas. Pasireiškus pirmiesiems ligos požymiams, juos reikia diferencijuoti nuo kitų galimų ligų, kurių simptomai gali būti panašūs: jeigu gyvūnui sunku šlapintis, rekomenduojama įvertinti šlapimo sistemos būklę, esant plikimui – atmesti parazitinių odos susirgimų tikimybę (25).

Sergantis hiperadrenokorticizmu šeškas dažniausiai suliesėja, tampa tarsi skeletas. Daug kasosis, oda sausa, pasireiškia progresuojanti alopecija. (1)

Apžiūros metu palpuojant galima apčiupti padidėjusį prieinkstinių liaukų naviką, taip pat blužnį. Dažniausiai apčiuopiamas kairysis prieinkstinių liaukų navikas, jo pažeidimai būna 90 proc. visų ligos atvejų.

Siekiant nustatyti koks tai navikas, galima atlikti biopsiją (1).

Tačiau vis tik liga dažniausiai diagnozojama remiantis klinikiniais požymiais, tačiau diagnozei patvirtinti rekomenduojama atlikti papildomus tyrimus, atsižvelgiant į tai, kokią diagnostinę aparatūrą turi veterinarijos klinika.

2.5.1. Morfologiniai kraujo tyrimai

Dažniausiai kraujo tyrimai neparodo specifinių ir būtent antinkščių ligai būdingų nuokrypių, tačiau atlikus morfologinį kraujo tyrimą galima spręsti apie bendrą gyvūno būklę, bei gretutines ligas, kas padeda įvertinti ir priimti sprendimą dėl tolimesnio gydymo.

Atlikus kraujo morfologinius tyrimus retais atvejais galima pastebėti mažakraujystę, leukopeniją, eozinopeniją (16).

Mažakraujystė, leukopenija, eozinopenija, atlikus kraujo morfologinį tyrimą, stebima dėl kaulų čiulpų supresijos. Kaulų čiulpų supresija sukeliama dėl per ilgo androgenų, estrogenų veikimo. Dėl to gyvūnas tampa apatišku, silpnu (17). Gyvūnas, laiku nesuteikus pagalbos, gali nugaišti. Pasireiškus mažakraujystei, prognozė bloga.

Kartu su hiperadrenokorticizmu pasireiškus aplastinei anemijai, galima atlikti kraujo perpylimą, paskirti geležies preparatų, eritropoetiną. Naudinga antimikrobinė terapija dėl antrinės infekcijos (18). Šie prepararai veikdami kartu skatina eritrocitų gamybą kaulų čiulpuose.

16 2.6.1. Biocheminiai kraujo tyrimai

Biocheminiai kraujo tyrimai, kaip ir morfologiniai, neparodo prieinkstinių liaukų patologijos, jis leidžia nustatyti kitų organų pažeidimus ar gretutines ligas.

Dažnai, kartu su prieinkstinių liaukų liga pasireiškia kepenų, inkstų funkcijos nepakankamumas. Dėl to atlikus biocheminius kraujo tyrimus galima aptikti aukštus UREA, CREA, ALT, AST rodiklius. Taip pat aukštesni nei fiziologinė norma gali būti fosforo, bei albuminų kiekiai (16).

Kadangi dažnai kartu su prieinkstinių liaukų liga šeškas gali sirgti insulinoma, rekomenduojama nustatyti gliukozės kiekį kraujyje: esant insulinomai, gliukozės kiekis kraujyje būna žemesnis, nei fiziologinė norma.

Literatūroje nėra aprašomas tiesiogininis ryšys tarp prieinkstinės liaukos patologijos ir inkstų, bei kepenų funkcijos nepakankamumo. Šių organų pažeidimai pasitaiko seniems šeškams, taigi tai labiau siejama su amžiumi, vyresnio amžiaus šeškams dažnai pasitaiko kepenų, bei inkstų pažeidimai.

1.6.3. Hormoniniai kraujo tyrimai

Tai vieninteliai kraujo tyrimai, padedantys nustatyti prieinkstinių liaukų patologiją. Tiriamas estradiolio, 17–hidroksiprogesterono, androstenidiono kiekis kraujo serume. Šių hormonų pokyčiai padeda diagnozuoti prieinkstinių liaukų patologiją.

Daugelyje litratūros šaltinių minima, jog ne visais prieinkstinių liaukų patologijos atvejais šių hormonų kiekis būna virš fiziologinės normos ribų. Retais atvejais vieno iš rekomenduojamų tirti hormonų kiekis būna fiziologinės normos ribose, o kiti – virš normos ribų. Taigi, norint tiksliai nustatyti ar atmesti prieinkstinių liaukų patologiją reikia įvertinti visus tris hormonus.

Lietuvoje, veterinarijos klinikose, šie hormonai nėra nustatomi. Tačiau, literatūroje minima, jog šiuo metu Tenesio Veterinarijos koledže, Jungtinėse Amerikos valstijose yra sukurta šeškų prieinkstinių liaukų hormoninių tyrimų panelė (Ferret adrenal panel), kurios pagalba kraujo serume nustatomi estradiolio, 17–hidroksiprogesterono ir androstenidiono kiekiai.

Estradiolio kiekis sveiko šeško kraujo serume tam tikrais atvejais gali nekisti (1). Fiziologinė norma nekastruotiems šeškams 3–130 pmol/l.

17 1.6.4. Ultragarsinis tyrimas

Ultragarsinis tyrimas labai svarbus, norint įvertinti prieinkstinių liaukų pakitimus mažiems gyvūnams. Atlikus ultragarsinį tyrimą galima pamatyti prieinkstinių liaukų struktūros pakitimus, dydžio, formos pokyčius, pakitusį echogeniškumą. Liga negali būti diagnozuojama ultragarsu, tačiau ultragarsas padeda nustatyti, kuri liauka pažeista, stebėti jos pokyčius gydymo eigoje. Nustačius pokyčius prieinkstinėje liaukoje taip pat svarbu atkreipti dėmesį į aplinkinius audinius: ar nėra kitų navikinių darinių, metastazių (2).

Sveikų šeškų prieinkstinės liaukos matomos aiškiai, retai prieinkstinių liaukų nepavyksta aptikti ultragarsinio tyrimo metu. Paprastai sunkiau matoma dešinioji prieinkstinė liauka.

Pagal Literatūroje aprašomus atliktus eksperimentinius tyrimus, sveikų šeškų dešiniosios liaukos dydis gali svyruoti apie 7,6 mm (±1,8 mm) ilgio ir 2,6 mm (±0,4 mm) pločio, o kairioji liauka nežymiai mažesnė: ji gali būti 7,2 mm (±1,8 mm) ilgio ir 2,8 mm (±0,5 mm) pločio. Prieinkstinių liaukų dydis gali svyruoti priklausomai nuo gyvūno svorio, bei lyties. Patinų prieinkstinės liaukos didesnės, negu patelių (17).

Navikinio darinio pažeistos prieinkstinės liaukos, ultragarsinio tyrimo metu, dažniausiai matomos didesnės, nei fiziologinio dydžio. Taip pat stebimi prieinkstinių liaukų formos pokyčiai, jos gali suapvalėti. Pastebimas kranialinių/kaudalinių liaukų polių padidėjęs tankis (>3,9 mm), heterogeniška struktūra, padidėjęs echogeniškumas, gali būti matomi mineralizacijos židiniai (18).

1.6.5. Rentgeninis tyrimas

Rentgeninis tyrimas prieinkstinių liaukų ligų diagnostikoje nėra labai reikšmingas, kadangi prieinkstinės liaukos gali būti pakitusios nežymiai, todėl jos dažniausiai nebūna rentgenokontrastiškos. Rentgenogramoje prieinkstinės liaukos gali būti matomos tik tuo atveju, jeigu prieinkstinių liaukų dydis pakitęs, esama kalcifikacinių zonų arba yra žymiai padidėjusios (3, 4 pav.).

18 3 pav. Kalcifikacija prieinkstinėje liaukoje (29) 4 pav. Prieinkstinės liaukos padidėjimas (29)

2.7. Gydymas

Gydymo esmė yra slopinti LH ir FSH isškyrimą hipofizėje, kuriems veikiant skatinamas lytinių hormonų aktyvesnis išskyrimas prieinkstinėse liaukose. Nustačius ligą, galima rinktis vieną iš dviejų gydymo būdų – radikalų (chirurginį) ar konservatyvų (medikamentinį), taip pat abu būdai gali būti naudojami vienu metu.

1. Chirurginis gydymas: pašalinama pažeista prieinkstinė liauka. Šis gydymo metodas daug efektyvesnis, nei medikamentinis, kadangi chirurginės intervencijos metu yra pašalinama pakitusi liauka, o medikamentinio gydymo metu stabdomas naviko vystimąsis, tačiau navikas nepašalinamas. Chirurginę intervenciją rekomenduojama rinktis tik tuo atveju, jeigu pažeista viena iš liaukų. Jeigu pažeistos abi liaukos – rekomenduojamas medikamentinis gydymas, kadangi pašalinus abi prieinkstines liaukas didelė tikimybė, jog gyvūnas susirgs Adisono liga. Tačiau chirurginė intervencija yra pavojinga dėl trijų priežasčių:

19 2. atlikus adrenalektomiją gali likti pažeisto audinio gabalėlių, dėl to naviko recidyvo tikimybė išlieka. Likus navikinio audinio, jis gali išaugti toje pačioje arba priešingoje liaukoje;

3. šeškas gali nugaišti sukėlus gyvūnui bendrąją nejautrą. Rizika didėja, jeigu bendra gyvūno būklė prasta: gyvūnui atlikus kraujo tyrimus nustatytas inkstų funkcijos nepakankamumas, kepenų funkcijos nepakankamumas, mažakraujystė.

Atlikus adrenektomiją, gyvūnas gali išgyventi dar keletą metų (vidutiniškai 2 metus) (24). Po atliktos adrenektomijos turi būti paskirtas tolimesnis gydymas gliukokortikoidais.

2. Medikamentinis gydymas pasirenkamas nesant chirurginės intervencijos galimybės. Medikamentinio gydymo tikslas – nuslopinti prieinkstinių liaukų hiperfunkcijos simptomus. Šis gydymo metodas nesunaikina naviko, tačiau sustabdo jo tolimesnį vystimąsi, slopina ligos sukeltus klinikinius požymius. Medikamentinio gydymo metodo trūkumas tas, kad jį gyvūnui reikia taikyti visą likusį jo gyvenimą. Medikamentinio gydymo metodai:

1. Suprelorin 4,7 mg (deslorelino acetatas) implantas. Tai GnAH agonistas, kuris veikia slopindamas hipofizės ir lytinių liaukų veiklą. Į kraują išsiskiria nedidelėmis dozėmis, bet ilgą laiką. Implanto poveikyje slopinama lytinė endokrininė sistema, stabdanti lytinių hormonų (LH is FSH), gonadotropinių hormonų (estradiolio, progesterono) išsiskyrimą į kraujo apytaką (2). Implantas veikia apie 3 metus, priklausomai nuo gyvūno svorio (patelėms ilgiau, patinams trumpiau). Implantai įvedami po oda, menčių srityje.

2. Leuprolido injekcijos. Leuprolido injekcijos po oda turi būti švirkščiamos kas 3, 4 arba 5 mėnesius, jos atliekamos visą likusį šeško gyvenimą. Nustojus vaistą švirkšti – klinikiniai požymiai vėl išryškėja.

20 nakties metu. Dėl šios priežasties, siekiant jog melatoninas patektų į kraujotaką nuolatos, rekomenduojamas implantas, kuris veikia 3 – 4 mėnesius.

Melatonino implantai negali būti naudojami ilgai, geriausia juos derinti su leuprolido injekcijomis.

2.8. Profilaktika

 Svarbiausias veiksnys, lemiantis ligos atsiradimą, ankstyva kastracija. Siekiant išvengti ligos, gyvūną rekomenduojama kastruoti tik jam lytiškai subrendus t.y. ne anksčiau kaip 6 mėnesių amžiaus.

 Namuose laikomas gyvūnas turi miegoti visiškoje tamsoje, įrengiant jam vietą, kur nepatektų šviesa. Taip pat gyvūnams reikia suteikti tokias gyvenimo sąlygas, kad būtų kuo panašesnės į natūralias gamtoje esančias sąlygas.

 Siekiant visiškai užkirsti kelią ligos atsiradimui, galima derinti chirurginę ir cheminę kastraciją implantu Suprelorin (deslorelino acetatas) 4,7 mg., taip pat gyvūnui esant vyresnio amžiaus įdėti implantą ligos simptomams net nepasireiškus.

2.9. Prognozė

Dažniausiai paskyrus tinkamą gydymą prognozė - gera. Prognozė priklauso nuo ligą sukėlusio navikinio darinio tipo. Kai kurie šeškai po paskirto gydymo nugyvena ilgą ir kokybišką gyvenimą, kitiems liga progresuoja toliau, nepriklausomai nuo to, koks gydymas pasirinktas. Taip įvyksta itin retai.

Pasirinkus chirurginį gydymą, bet situacijai negerėjant, rekomenduojama kartu naudoti ir medikamentinį gydymą, tačiau pasirinkus tik medikamentinį gydymą, navikinio darinio pokyčiai turi būti nuolatos stebimi, kadangi, kaip buvo minėta ankščiau, medikamentinis gydymas nesustabdo naviko tolimesnio vystymosi, tik nuslopina jo sukeltus klinikinius simptomus.

Medikamentinis gydymas turi būti taikomas visa likusį gyvūno gyvenimą. Naudojant implantus, praėjus jo veikimo laikui, turi būti atlikta pakartotinė deslorelino acetato implantacija. Implanto veikimui pasibaigus, pastebimi vėl atsirandantys klinikiniai požymiai.

21

3. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI

Tyrimai buvo atliekami LSMU VA Neužkrečiamųjų ligų katedroje bei LSMU VA Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje 2013–2015 metais.

Nuo 2010 iki 2015 metų klinikoje šeškų augintojai apsilankė su 58 šeškais:

 37 atnešti vakcinacijai;

 1 buvo diagnozuotas ascitas;

 1 buvo diagnozuotas ezofagitas;

 1 buvo diagnozuotas gastritis;

 1 buvo diagnozuotas išsekimas;

 1 buvo diagnozuotas laringitas;

 1 buvo diagnozuotas atviras lūžis;

 3 buvo diagnozuotas uždaras lūžis;

 1 buvo diagnozuotas navikas;

 3 diagnozė nebuvo nustatyta;

 1 buvo diagnozuota ragenos opa;

 2 buvo diagnozuota ruja;

 1 buvo diagnozuotas šlapimo nelaikymas;

 1 buvo diagnozuota splenomegalija;

 1 buvo diagnozuotas tracheitas;

 2 buvo diagnozuota galvos trauma.

Dėl mažo pacientų skaičiaus buvo nuspręsta tiriamąjį darbą atlikti apklausos būdu, taip pat su savo ir pažįstamų žmonių augintiniais.

Todėl norint pasiekti įšsikeltą darbo tikslą, darbas buvo suskirstytas į du etapus:

1. Pirmajame darbo etape apklausos būdu buvo surinkti duomenys apie šeškus, užpildant anketą.

22

3.1. Pirmasis tyrimo etapas

Pirmajame tyrimo etape buvo apklausta 18 šeškų augintojų, duomenys surinkti apie 22 šeškus. Gyvūnų augintojai, pildę anketas, šeškininkų klubo nariai, auginantys dažnai ne po vieną, o po keletą šeškų. Anketa, kurią pildė šeškų augintojai, pateikta priede Nr. 1.

Anketoje buvo pateikti klausimai ne tik apie sergančius, bet ir apie sveikus gyvūnus. Anketoje buvo prašoma pasirinkti vieną iš duotų atsakymo variantų arba atsakyti į pateiktą klausimą pilnai ir išsamiai.

Pirmojoje pildomos anketos dalyje buvo klausiama apie bendruosius, su prieinkstinių liaukų liga, nesusijusius, duomenis:

1. šeško lytį, nes norėta išsiaiškinti ar Lietuvoje pasireiškia lyties predizpocija sirgti hiperadrenokorticizmu;

2. šeško amžių, nes norėta išsiaiškinti, kokio vidutiniškai amžiaus gyvūnams Lietuvoje pasireiškia hiperadrenokorticizmas;

3. kaip dažnai žmonės su savo augintiniu lankosi pas veterinarijos gydytojus;

4. kokiomis ligomis šeškas sirgo/serga. Norėta išsaiškinti, kokiomis navikinėmis ar kitokiomis ligomis, be prieinkstinių liaukų ligos, šeškai serga;

5. ligos, kuria sirgo šeškas, baigtis.

Antrojoje anketos dalyje buvo pateikti klausimai, į kuriuos reikėjo atsakyti tik tuo atveju, jeigu gyvūnui buvo diagnozuota prieinkstinių liaukų liga:

6. šeško laikymo sąlygas. Siekiant išsiaiškinti ar laikymo sąlygos įtakoja prieinkstinių liaukų ligos atsiradimą;

7. tamsios vietos miegui buvimą (turėta omenyje atskirą tamsią vietą). Siekiant išsiaškinti ar tamsios vietos neturėjimas didina prieinkstinės liaukos ligos atsiradimo tikimybę;

8. miego trukmę. Siekiant išsiaiškinti ar pailgėja miego trukmė gyvūnui, sergant prieinkstinių liaukų liga;

9. kokio amžiaus šeškams pasirodė pirmieji ligos simptomai, siekiant nustatyti vidutinį šeškų susirgimo amžių;

10. kokie buvo pirmieji pasireiškę ligos simptomai;

11. kuriuo metų laiku pasireiškė pirmieji ligos simptomai, siekiant išsiaiškinti ar metų laikas turi įtakos ligos atsiradimui;

12. ar žmogus su gyvūnu kreipėsi į veterinarijos kliniką, kadangi dažnas šeškų augintojas šešką gydo pats;

23 14. ar gyvūnui atsinaujino ligos požymiai;

15. jeigu klinikiniai požymiai atsinaujino, buvo paprašyta išsamiai juos aprašyti;

16. ar kartu su prieinkstinių liaukų liga pasireiškė kitų ligų, siekiant išsiaiškinti gretutines ligas;

17. jeigu taip, kokių;

18. ar buvo atliktas histopatologinis tyrimas (po operacijos/po gaišimo);

19. jeigu taip, koks navikas buvo nustatytas, siekiant išsiaiškinti koks navikas sukelia prieinkstinių liaukų patologiją;

20. kiek laiko gyvūnas išgyveno su prieinkstinių liaukų liga. Siekiant išsiaiškinti vidutinę šeško gyvenimo trukmę, sergant prieinkstinių liaukų liga.

Visi aprašyti gyvūnai buvo suskirstyti į dvi grupes:

 nesergantys prieinkstinių liaukų liga (kontrolinė grupė). Kontrolinė grupė sudaryta iš 11 gyvūnų.

 sergantys prieinkstinių liaukų liga (eksperimentinė grupė). Eksperimentinė grupė sudaryta iš 11 gyvūnų.

Gauti duomenys buvo išanalizuoti ir apskaičiuoti, o gauti rezultatai apdoroti programa Microsoft Exel, 2013 m.

24

3.2. Antrasis tyrimo etapas

Antrajame tyrimo etape šeškams buvo atliekamas ultragarsinis tyrimas. Šio tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti prieinkstinių liaukų dydžio, formos pokyčius prieš medikamentinį gydymą ir po jo praėjus 30 dienų.

Šio tyrimo etape buvo ištirti 5 šeškai. Visiems šeškams, po ultargarsinio tyrimo, menčių srityje, po oda buvo įvesti implantai Suprelorin 4,7 mg.

Ultaragasinis tyrimas buvo kartojamas po 30 dienų.

Ultaragarsinis tyrimas buvo atliktas LSMU VA Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje ultragarsiniu aparatu Mindray DP 7 su aukšto dažnio L14–6P 10 MHz linijiniu davikliu.

Ultragarsinis tyrimas buvo atliekamas neseduotiems gyvūnams. Gyvūnams prieš ultragarsinį tyrimą buvo nuskutamas pilvas, duodama vitamininė pasta, kad gyvūnas nekreiptų dėmesio į jam atliekamą procedūrą. Ultragarsinio tyrimo metu gyvūnas buvo guldomas ant nugaros.

25

4. TYRIMO REZULTATAI

4.1.

Pirmojo tyrimo etapo apklausos duomenų analizė

Tyrimo metu, 18 šeškų augintojų buvo paprašyta užpildyti anketą (Priedas Nr. 1). Iš viso šeškų augintojai anketose aprašė 22 šeškus (5 pav.). Anketoje buvo pateikti klausimai ne tik apie sergančius prieinkstinių liaukų liga gyvūnus, bet ir apie sveikus, bei kitomis ligomis sergančius šeškus.

5 pav. Šeškų, su kuriais buvo atlikti tyrimai, lytis

Patelių tirta 36 proc. daugiau nei patinų. Pagal anketoje šeškų augintojų užpildytus duomenis viso buvo aprašyta 15 patelių ir 7 patinai (5 pav.).

68% 32%

26 6 pav. Visų tirtų šeškų amžius

Vidutinis sergančių ir nesergančių prieinkstinių liaukų liga šeškų amžius buvo 3,68±0,41 metų (6 pav.). Vyriausias tyrime dalyvavęs šeškas buvo 8 metų, jauniausias – 1 metų, daugiausia buvo 4 metų šeškų, mažiausia 8 metų šeškų, 7 metų šeškų tirtoje grupėje nebuvo (6 pav.).

7 pav. Kastracijos metodas

0 1 2 3 4 5

1 METŲ 2 METŲ 3 METŲ 4 METŲ 5 METŲ 6 METŲ 8 METŲ 4 2 4 5 3 3 1 G yv ū n ų skai či u s, vn t. Šeškų amžius 0 2 4 6 8 10 12 14 16

27 Iš visų tirtų 22 šeškų, pagal anketose pateiktus duomenis, iškastruoti buvo 20 (90,91 proc.) šeškų, 2 (9,09 proc.) buvo nekastruoti. Gyvūnai buvo kastruoti chirurginiu arba medikamentiniu būdais. Medikamentiniu būdu kastruotiems gyvūnams deslorelino acetato implantas buvo įdėtas kaip prevencinė priemonė nuo prieinkstinių liaukų ligos, bei siekiant išvengti chiruginės intervencijos. Nekastruotų gyvūnų savininkai taip pat planavo Suprelorin 4,7 mg implanto įdėjimą (7 pav.).

8 pav. Prieinkstinių liaukų liga sergančių šeškų amžius

Vidutinis prieinkstinių liaukų liga sirgusių gyvūnų amžius buvo 3,36±0,54 (p<0,05) metų. Lyginant sirgusių ir nesirgusių šeškų amžių gauti statistiškai patikimi rezultatai. Daugiausia prieinkstinių liaukų liga sergančių šeškų buvo 3 metų amžiaus. Jauniausias gyvūnas, sirgęs prieinkstine liaukų liga, buvo 1 metų, seniausias – 8 metų: 5, 6, 7 metų amžiaus šeškų, sergančių prieinkstine liaukų liga, nebuvo.

 Iš 11 sirgusių prieinkstine liaukų liga šeškų hiperadrenokorticizmu sirgo 9,09 proc. 1 metų šeškų ;

 Iš 11 sirgusių prieinkstine liaukų liga šeškų hiperadrenokorticizmu sirgo 18,18 proc. 2 metų šeškų;

 Iš 11 sirgusių prieinkstine liaukų liga šeškų hiperadrenokorticizmu sirgo 36,37 proc. 3 metų šeškų; 0 1 2 3 4

1 METŲ 2 METŲ 3 METŲ 4 METŲ 8 METŲ

28

 Iš 11 sirgusių prieinkstine liaukų liga šeškų hiperadrenokorticizmu sirgo 27,27 proc. 4 metų šeškų;

 hiperadrenokorticizmu sirgo 9,09 proc. 8 metų šeškų (8 pav).

9 pav. Skirtingos lyties gyvūnų sergamumas prieinkstinių liaukų liga

Iš 15 patelių prieinkstinių liaukų liga sirgo 53,3 proc. (p>0,05) gyvūnų. Iš 7 patinų prieinkstinių liaukų liga sirgo 42,8 proc. (p>0,05) gyvūnų (9 pav.). 1 iš 11 (9,1 proc.) gyvūnų, sirgusių prieinkstinės liaukos liga, kartu sirgo ir insulinoma. Lyginant sergančius ir nesergančius prieinkstinių liaukų liga gyvūnus pagal lytį gauti statistiškai nepatikimi rezultatai.

Iš visų 22 tirtų šeškų, patelės sudarė 36 proc. prieinkstinių liaukų liga sirgusių pacientų, patinai – 14 proc. prieinkstinių liaukų liga sirgusių pacientų. Prieinkstine liaukų liga sirgo 50 proc. visų tirtų gyvūnų arba kas antras tirtas šeškas (9 pav.).

29 10 pav. Ligos, kuriomis sirgo eksperimentinės grupės šeškai

Iš visų 22 anketose aprašytų gyvūnų, hiperadrenokorticizmu sirgo 11 šeškų, kliniškai sveiki buvo 5 šeškai, o 6 šeškai, pagal anketoje pateiktus duomenis, sirgo kitomis ligomis:

 4 – insulinoma;

 1 – rinotracheitu;

 1 – čiobrialiaukės naviku (10 pav.).

Anketoje šeškų augintojų buvo paprašyta aprašyti pirmuosius pasirodžiusius simptomus, kai šeškui buvo diagnozuota prieinkstinių liaukų liga. Atlikus gautų atsakymų analizę, pavyko nustatyti dominuojančius prieinkstinių liaukų ligos simptomus, kurie pateikti 2 lentelėje:

23%

50% 18%

4% 5%

30 2 lentelė. Klinikinių simptomų pasireiškimas remiantis anketose pateiktais duomenimis

Ligos simptomas: Pasireiškimas šeškams:

Makšties prieangio pabrinkimas Makšties prieangio pabrinkimas pastebėtas visoms tirtoms patelėms (11 pav.).

Pakitęs gyvūno elgesys:

 Šeškų agresijos padidėjimas vienas kito atžvilgiu.

 Kitų šeškų/savininko laižymas.

 Šlapimo lakimas.

 Intensyvus kąsymąsis.

Pastebėtas nežymiai didesnis agresyvumas 2 patinams.

Nuolatinis savininko/kitų šeškų laižymas pastebėtas 30 proc. tirtų gyvūnų, 100 proc. šis elgesio pasikeitimas pasireiškė patelėms.

Nebuvo aprašyta nei vieno atvejo, kai gyvūnas laka savo šlapimą.

Intensyvesnis kąsymąsis pastebėtas 90 proc. tirtų gyvūnų.

Alopecija.

 Odos išsausėjimas, suplonėjimas.

 Uodegos plikimas;

 Viso kūno nuplikimas.

Alopecija pasireiškė 100 proc. visiems tirtiems gyvūnams, sirgusiems prieinkstinių liaukų liga.

Pirmiausia savininkai pastebėjo uodegos plikimą, po to progresuojančią alopeciją šonuose (12 pav.).

Viso kūno nuplikimas nepasireiškė nei vienam tiriamam šeškui. Vėliausiai buvo pastebėta odos išsausėjimas, susiraukšlėjimas ir suplonėjimas.

Koordinacijos sutrikimai. Koordinacijos sutrikimai pastebėti tik 2 iš 11 sirgusių gyvūnų. Gyvūnams pasidarė sunku valdyti savo užpakalinę kūno dalį.

31 11 pav. Makšties prieangio pabrinkimas 12 pav. Uodegos ir nugaros alopecija

(fotografijos autorės) (fotografijos autorės)

11 pav. aiškiai matomas makšties prieangio pabrinkimas: makšties prieangis padidėjęs 4-5 kartus, paraudęs.

12 pav. matoma to paties šeško alopecija: visiškai nuplikusi uodega. Alopecijai toliau progresuojant gyvūnui pliko nugara ir šonai.

Anketoje (žiūrėti priedą Nr. 1) taip pat buvo klausiama, kokiu metų laiku prieinkstine liaukų liga sergantiems gyvūnams pasireiškė pirmieji ligos simptomai, siekiant nustatyti ryšį tarp ligos pasireiškimo ir metų laiko.

32

64 proc.

18 proc. 9 proc.

9 proc.

Vėlyvą žiemą/ ankstyvą pavasarį Vėlyvą pavasarį / ankstyvą vasarą Vėlyvą vasarą / ankstyvą rudenį Vėlyvą rudenį / ankstyvą žiemą

13 pav. Prieinkstinių liaukų ligos pasireiškimas skirtingu metų laiku

 Vėlyvą žiemą/ankstyvą pavasarį. Iš 11 prieinkstinių liaukų liga sergančių šeškų klinikiniai ligos požymiai pasireiškė 7 šeškams.

 Vėlyvą pavasarį/ankstyvą vasarą. Iš 11 prieinkstinių liaukų liga sergančių šeškų klinikiniai ligos požymiai pasireiškė 2 šeškams.

 Vėlyvą vasarą/ankstyvą rudenį. Iš 11 prieinkstinių liaukų liga sergančių šeškų klinikiniai ligos požymiai pasireiškė 1 šeškui.

 Vėlyvą rudenį/ankstyvą žiemą. Iš 11 prieinkstinių liaukų liga sergančių šeškų klinikiniai ligos požymiai pasireiškė 1 šeškui.

33 14 pav. Tamsią vietą turintys/neturintys šeškai

Tamsi vieta – tai vieta kur šeško nepasiekia joks šviesos šaltinis. Tai gali būti namukas ar kita patalpa, kur būtų visiškai tamsu.

Iš visų tirtų 22 šeškų tokią tamsią vietą, su atskiru namuku, turėjo tik 2 šeškai (9,09 proc.). Abu nesirgo prieinkstinių liaukų liga, jie buvo 6 ir 4 metų.

Visi sergantys gyvūnai buvo laikomi be atskiro namuko, turėjo savo guolį ir dekučius, pro kuriuos gali prasiskverbti dienos šviesa (14 pav.).

Gyvūnų savininkams užpildžius anketą paaiškėjo, kad Lietuvoje 100 proc. taikomas medikamentinis gydymas Suprelorin 4,7 mg implantu. Nepasitaikė nei vienas šeškas, kuriam būtų paskirtas chirurginis gydymas.

Taip pat anketoje buvo paprašyta aprašyti per kiek laiko dingo pasireiškusios prieinkstinės ligos klinikiniai požymiai, pritaikius gydymą.

0 5 10 15 20 25 2 20 Gy vū n ų skai či u s, v n t.

34 15 pav. Šeškų aktyvumo didėjimas

Gyvūnai pradėjo jaustis geriau, tapo aktyvesniais, mažiau miegojo jau per pirmąsias 4,37±0,25 dienas po implantų įvedimo (15 pav.).

Trumpiausias laikas, praėjęs iki pirmųjų ligos simptomų sumažėjimo, 3 dienos. Toliau, implantui į kraują išskiriant veikliąją medžiagą, gyvūno būklė gerėjo, švelnėjo ir nyko kiti ligai būdingi simptomai.

16 pav. Makšties prieangio pabrinkimo/paraudimo sumažėjimas, elgesio pokyčiai

Vidutiniškai pirmieji ligos simptomai patelėms (makšties prieangio pabrinkimas, paraudimas) dingo per pirmas 12,25±0,89 dienų po implanto įvedimo. Taip pat buvo pastebėtas mažesnis kąsymąsis, patinams sumažėjo agresyvus elgesys kitų patinų atžvilgiu. (16 pav).

0 2 3 6 0 1 2 3 4 5 6 7

Implanto įdėjimas 1 diena 3 diena 4 diena 5 diena

G YV ŪN Ų S KA IČI US , V N T. 0 1 2 3 5 0 1 2 3 4 5 6 Implanto įdėjimas

3 diena 6 diena 10 diena 12 diena 15 diena

35 17 pav. Pilnas plaukų ataugimas

Plaukai pilnai ataugo vidutiniškai per 58,63±2,54 dienas nuo įmplanto įvedimo po oda (17 pav).

Ataugantys plaukai pirmiausia pastebimi ant uodegos pagrindo, po to auga šonuose, o vėliausiai atauga uodegos galas. Kartais plaukai gali ataugti nepilnai arba, retais atvejais, neataugti visiškai.

Ataugant kailiui keičiasi ir odos būklė: prieš įdedant implantą visų šeškų oda buvo sausa, plona, tačiau veikiant implantui odos būklė taip pat gerėjo.

15, 16, 17 pav. matoma, jog implantui veikiant visi ligos klinikiniai požymiai nyksta: keičiasi gyvūno elgesys, makšties prieangio pabrinkimas mažėja, plaukai pradeda atauginėti.

0 1 2 3 5 0 1 2 3 4 5 6

Implanto įdėjimas 30 dienų 40 dienų 50 dienų 60 dienų 65 dienos

G YV ŪN Ų S KA IČI US , V N T.

36 Nuotraukose matomas ataugęs, trumpas kailis. Nuotraukoje dešinėje matoma, kad vienai šeškei uodega dar pilnai neataugusi, kitai pasidengusi retais plaukais (18 pav.).

19 pav. Implanto veikimo efektyvumas

Po implanto įdėjimo klinikiniai ligos požymiai palaipsniui ima nykti: kreivei kylant, ligos simptomai palaipsniui silpnėja, kreivei leidžiantis – ligos simptomai recidyvuoja. Atsinaujinus ligos klinikinė išraiškai – rekomenduotina nauja deslorelino acetato implantacija (19 pav.).

Patelėms implantas veikė ilgiau, nei patinams. Iki pirmųjų ligos požymių recidyvo patelėms praėjo 2,75±0,24 (p<0,05) metų, patinams 1,66±0,27 (p>0,05) metų.

Keturiems iš 11 sergančių šeškų praėjus 1,5–3 metams nuo implanto įvedimo liga recidyvavo. Implantas vidutiniškai veikė 2,45±0,25 metų.

0 5 10 15 20 25 30 IMPLANTO ĮDĖJIMO LAIKAS

30 DIENŲ 60 DIENŲ METAI DU METAI TRYS METAI

Laikas po implanto įdėjimo

37

4.2. Antrojo tyrimo etapo gautų duomenų analizė

Antrojo tyrimo metu ultragarsu buvo ištirtos 5 šeškų prieinkstinės liaukos prieš paskiriant medikamentinį gydymą Suprelorin 4,7 mg (deslorelino acetatas) implantu ir praėjus 30 dienų po implanto įvedimo .

Ultragarsinio tyrimo metu buvo išmatuotas dešiniosios ir kairiosios prieinkstinių liaukų ilgis bei plotis centimetrais, įvertinti prieinkstinių liaukų dydžio, formos bei struktūros pokyčiai.

Atliekamo tyrimo eigoje buvo norėta pamatyti kaip kinta prieinkstinių liaukų dydis, forma, bei struktūra veikiant implantui bei nykstant ligos klinikiniams požymiams.

Implantas po atlikto ultragarsinio tyrimo buvo įstatytas šeškams po oda, menčių srityje.

22 pav. Šeško nr. 1. prieinkstinių liaukų dydis

Šeškas Nr. 1. patelė, 3 metų.

Uodegos plikimas prasidėjo prieš pusmetį, prieš 4 dienas pabrinko makšties prieangis.

0,46 0,48 0,5 0,52 0,54 0,56 0,58 PRIEŠ PO 0,58 0,58 0,51 0,51 Pr e in ksti n ė s l iau ko s d yd is, c m

Kairioji prieinkstinė

liauka

Dešinioji prieinkstinė

liauka

20 pav. Sveiko šeško prieinkstinė

liauka (fotografija autorės)

21 pav. Sergančio šeško prieinkstinė

38 Kairioji prieinkstinė liauka buvo pakitusios struktūros 0,58 cm ilgio ir 0,51 cm pločio (fiziologinė norma 0,72 cm x 0,28 cm).

Dešinioji prieinkstinė liauka taip pat pakitusi: 0,50 cm ilgio ir 0,49 cm pločio (fiziologinė norma nuo 0,76 cm x 0,26 cm). Abi liaukos rutulio formos, hipoechoiškos ir heterogeniškos struktūros, padidėjęs liaukos tankis.

Po mėnesio pakartojus ultragarsinį tyrimą, nustatyta, kad abiejų prieinkstinių liaukų dydis nepakito (22 pav).

23 pav. Šeško nr. 2. prieinkstinių liaukų dydis Šeškas Nr. 2. Patelė, 8 metų.

Šeškui implantas įdėtas prieš 3 metus. Prieš 4 mėnesius ligos simptomai pradėjo kartotis. Kairioji prieinkstinė liauka nepakitusios struktūros, pupelės formos 0,85 cm ilgio ir 0,27 cm pločio (fiziologinė norma 0,72 cm x 0,28 cm).

Dešinioji prieinkstinė liauka pakitusi: 1,8 cm ilgio ir 1,49 cm pločio (fiziologinė norma nuo 0,76 cm x 0,26 cm), taip pat liauka beveik rutulio formos, hipoechoiškos ir heterogeniškos struktūros, padidėjęs liaukos tankis.

Po mėnesio pakartojus ultragasinį tyrimą, nustatyta, kad kairiosios prieinkstinės liaukos dydis nepakito, dešinioji liauka padidėjo iki 1,9 cm ilgio ir 1,48 cm pločio: prieinkstinės liaukos ilgis padidėjo 0,1 cm, tačiau 0,1 cm sumažėjo plotis (23 pav).

Prieinkstinės liaukos padidėjimas gali būti siejamas su tuo, jog procesas jau buvo pažengęs: prieinkstinė liauka keletą kartų didesnė nei fiziologinė norma.

39

24 pav. Šeško nr. 3. prieinkstinių liaukų dydis Šeškas Nr. 3. Patelė, 3 metų.

Šeškui pieš du mėnesius pradėjo plikti uodegos galiukas.

Kairioji prieinkstinė liauka pakitusi: 0,60 cm ilgio ir 0,62 cm pločio (fiziologinė norma 0,72 cm x 0,28 cm), liauka rutulio formos, hipoechoiškos ir heterogeniškos struktūros, padidėjęs liaukos tankis.

Dešinioji prieinkstinė liauka normalios struktūros: 0,98 cm ilgio ir 0,29 cm pločio (fiziologinė norma nuo 0,76 cm x 0,26 cm).

Po 30 dienų pakartojus ultragarsinį tyrimą stebimas abiejų prieinkstinių liaukų sumažėjimas: kairioji 0,58 ilgio ir 0,60 pločio, dešinioji 0,96 cm ilgio ir 0,27 pločio: abi liaukos sumažėjo po 0,2 cm per ilgį ir plotį (24 pav).

25 pav. Šeško nr. 4. prieinkstinių liaukų dydis

40 Šeškas Nr. 4. Patinas, 3 metų.

Šeškui prieš pusmetį pradėjo retėti uodegos plaukai, šiuo metu plinka šonai.

Kairioji prieinkstinė liauka l,0 cm ilgio ir 0,7 cm pločio (fiziologinė norma 0,72 cm x 0,28 cm) liauka rutulio formos, hipoechoiškos ir heterogeniškos struktūros, padidėjęs liaukos tankis.

Dešinioji prieinkstinė liauka normalios struktūros 0,8 cm ilgio ir 0,2 cm pločio (fiziologinė norma nuo 0,76 cm x 0,26 cm), pupelės formos.

Po mėnesio pakartojus ultragarsinį tyrimą nustatyta, kad prieinkstinių liaukų dydis bei struktūra nepakito (25 pav.).

26 pav. Šeško nr. 5. prieinkstinių liaukų dydis Šeškas Nr. 5. Patinas, 2 metų.

Šeškui plikimas prasidėjo prieš pusmetį. Nuplikusi visa uodega.

Kairioji prieinkstinės liauka l,2 cm ilgio ir 0,5 cm pločio (fiziologinė norma 0,72 cm x 0,28 cm), liauka pupelės formos, tačiau hipoechoiškos ir heterogeniškos struktūros, matomas padidėjęs liaukos tankis.

Dešinioji prieinkstinė liauka normalios struktūros 1,1 cm ilgio ir 0,3 cm pločio (fiziologinė norma nuo 0,76 cm x 0,26 cm), pupelės formos.

Po mėnesio pakartojus ultragarsinį tyrimą abiejų prieinkstinių liaukų ilgis ir plotis sumažėjo po 0,1 cm per ilgį ir plotį (26 pav.).

41 27 pav. Ultragarsu tirtų šeškų kairiosios/dešiniosios prieinkstinės liaukos pažeidimai

Iš diagramos duomenų aiškiai matoma, kuri liauka pažeidžiama dažniau.

 Kairioji prieinkstinė liauka pakitusi 3 šeškams iš 5;

 Dešinioji prieinkstinė liauka pakitusi 1 šeškams iš 5.

 Abi liaukos pakitusios 1 iš 5 gyvūnų.

Taigi, vyravo kairiosios prieinkstinės liaukos pažeidimas (27 pav.).

20%

60% 20%

42

5. REZULTATŲ APTARIMAS

Pirmajame darbo etape buvo nagrinėjamos ligą sukeliančios priežastys, aplinkos sąlygos, kurios gali įtakoti ligos atsiradimą, klinikinių požymių atsiradimą, jų progresavimą, bei pasirinkto gydymo efektyvumą.

Daugelis autorių teigia, jog diagnozuojant ir diferencijuojant ligą svarbiausia yra suprasti ir įvertinti ligos klinikinius požymius, kurie padeda vykdyti diagnostines priemones kryptingai. Tai – pagrindas, norint sėkmingai diagnozuoti prieinkstinių liaukų ligą šeškams.

Atlikus tyrimus nustatyta, kad šeškų vidutinis amžius, kuomet pasireiškė pirmieji ligos simptomai buvo, 3,36±0,54 (p<0,05) metų. Remiantis gautais rezultatais, galima teigti, jog amžius turi įtakos ligos pasireiškimui. Jauniausias sirgęs gyvūnas buvo 1 metų, seniausias – 8 metų. Eksperimentinės grupės (sergančių šeškų) vidutinis amžius nežymiai mažesnis, nei pateikia Levington JH (1). Nustatytas ryšys tarp ligos atsiradimo ir kastracijos 100 proc., kadangi visi 11 gyvūnų, sirgę prieinkstinės liaukos liga, buvo kastruoti chirurgiškai, tačiau nėra tiksliai žinomas šeško amžius kastracijos metu, taigi negalima 100 proc. teigti, jog ligą sukėlusi priežastis – ankstyva kastracija. Ji-Won Jang ir kt. (19) taip pat teigia, jog šeškai prieinkstinių liaukų hiperfunkcija dažniausiai suserga sulaukę 3–5 metų, taip pat analizuodamas savo atliktų eksperimentinių tyrimų rezultatus nustatė, jog yra tiesioginė koreliacija tarp ankstyvos šeško kastracijos ir ligos atsiradimo.

Taip pat pagal gautus tyrimų rezultatus, tikėtina, kad ligos atsiradimui gali turėti įtakos visiškos tamsos nebuvimas, bet tai neturėtų būti lemiamas faktorius, skatinantis lytinių hormonų išskyrimą organizme. Ryšį tarp prieinkstinių liaukų ligos ir tamsios vietos nebuvimo dažnai mini daugelis autorių (1). Siekiant užkirsti kelią galimam ligos atsiradimui būtina, kad šeškas galėtų miegoti visiškoje tamsoje, netrukdomas nei natūralios, nei dirbtinės šviesos. Tamsią vietą iš 22 tirtų šeškų turėjo 2 šeškai (9,09 proc.), kurie nesirgo prieinkstinių liaukų liga.

Tirtoje šeškų grupėje yra lyties predispozicija: sergančių patelių buvo 14 proc. daugiau nei patinų. Nors dar nėra vieningos nuomonės ar tikrai yra lyties predispozicija šios ligos pasireiškimui, tačiau Miller (20) teigia, jog lytis neturi įtakos ligos atsiradimui, o kiti autoriai nurodo, jog dažniau hiperadrenokorticizmu serga patelės, nei patinai (19).

Literatūroje nėra patikimų statistinių duomenų apie dažniausiai pasitaikančius susirgimus šeškams. Įvairūs autoriai teigia, jog dažniausiai pasitaikančios yra navikinės, kvėpavimo takų ligos, bei kt. susirgimai, įtakojami gyvūno elgesio (lūžiai, svetimkūniai).

43 duomenimis, makšties prieangio pabrinkimas pasireiškia 89 proc., alopecija – 86 proc., odos niežulys – 40 proc. tirtų gyvūnų (21).

Tyrimo metu pastebėtas didesnis susirgimų skaičius vėlyvą žiemą–ankstyvą pavasarį, lyginant su kitais sezonais. Šis dėsningumas susijęs su tuo, jog šeškams keičiant kailį po žiemos, sutrikus hormonų apykaitai, kailis, kurį gyvūnas numetė, nebeatauga, nes ilgai veikiant estrogenams, plauko folikulai atrofuojasi. Tai patvirtino vykdant tyrimus atliktos apklausos duomenys: 64 proc. savininkų gyvūno plikimą pastebėjo žiemos pabaigoje, pavasario pradžioje arba viduryje. Šį dėsningumą pastebėjo Lewington (1).

Lietuvoje taikomas tik medikamentinis gydymas hiperadrenokorticizmu sergantiems šeškams. Tai pats paprasčiausias būdas, kuris geras tuo, kad gyvūno nereikia narkotizuoti, bei atlikti chirurginės intervencijos. Visiems eksperimentinės grupės šeškams ligos simptomai (iki pilno plaukų ataugimo) išnyko vidutiniškai per 58,63±2,54 dienas. Implantas veikė efektyviai ir patikimai. Literatūroje nurodoma, jog visi klinikiniai simptomai išnyksta per 6 savaites, literatūroje taip pat rašoma, jog kartais ligos simptomai gali ir neišnykti (22). Tirtos grupės šeškams klinikiniai požymiai išnyko 2 savaitėmis vėliau, nei nurodoma literatūroje.

Tyrimais su eksperimentinės grupės gyvūnais nustatyta, kad vidutinė implanto veikimo trukmė buvo 2,45±0,25 (p<0,05) metai (29 mėnesiai), nors gamintojai teigia, jog implantas šeškams veikia iki vienų metų. Įvairiuose literatūros šaltiniuose minima skirtinga implanto veikimo trukmė, tačiau pagal Wagner, Piché, Jöchle, Oliver implantas gali veikti 13,7±3,5 mėnesių (nuo 8,5 mėnesių iki 20,5 mėnesių) (22). Atlikus tyrimą pastebėta, kad implantas veikia dvigubai ilgiau, nei nurodo gamintojas. Taip gali būti dėl to, kad vykdant tyrimus, eksperimentinėje grupėje patelių buvo daugiau nei patinų, o joms implantas veikia ilgiau, o tyrėjai (22) vykdė bandymus su didesniu kiekiu patinų nei patelių, todėl jų gauti rezultatai rodė, kad implantas veikia trumpiau.

45

6. IŠVADOS

1. Išanalizavus šeškų augintojų pateiktus duomenis, galima teigti, jog klasikiniai šeškų hiperadrenokorticizmo patinams ir patelėms simptomai yra alopecija, o patelėms kartu su alopecija pastebėtas makšties prieangio pabrinkimas. Šie klinikiniai simptomai pasireiškė 100 proc. šeškų grupėje, sergančių prieinkstinių liaukų liga.

2. Amžius turi įtakos ligos pasireiškimui. Vidutinis visų sirgusių prieinkstinių liaukų liga šeškų amžius buvo 3,36±0,54 metų (p<0,05).

3. Ligos pasireiškimui turi įtakos metų laikas, didžiausias susirgimų skaičius buvo pastebėtas vėlyvą žiemą/ankstyvą pavasarį. Šiuo laikotarpiu sirgo 7 šeškai iš 11.

4. Ligos pasireiškimui įtakos neturi gyvūno lytis, nors prieinkstinių liaukų liga dažniau sirgo patelės (8 gyvūnai iš 11 sirgusių).

5. Aplinkos sąlygos turėjo įtakos ligos pasireiškimui: visi hiperadrenokorticizmu sirgę šeškai neturėjo tamsios vietos.

6. Nustatyta, jog deslorelino implantas vidutiniškai veikė 2,45±0,25 metų. Implantas patelėms veikė ilgiau, negu patinams.

46

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Levington JH. Ferret husbandry, medicine and surgery . 2nd ed. London:Saunders elsevier. 2007. 346-364.

2. Johnson-Delaney CA. Medical therapies for ferret adrenal disease. Journal of Exotic Pet Medicine. 2004;13(1):3-7.

3. Wagner RA., Fecteau KA, Trigg TE. The Treatment of Adrenal Cortical Disease in Ferrets with 4.7-mg Deslorelin Acetate Implants. Journal of Exotic Pet Medicine. 2009;18(2):146-152.

4. Miller LA, Fagerstone KA, Wagner RA, Finkler M. Use of a GnRH vaccine, GonaCon™, for prevention and treatment of adrenocortical disease (ACD) in domestic ferrets. Vaccine. 2013;31(41):4619-4623.

5. Chitty J. Adrenal disease in ferrets. Journal of Companion animal. 2006;11(5):84-87.

6. Delaney JCA. Melatonin study with four intact adult male ferrets and two female ferrets with adrenal disease. Exotic Mam Med Surg. 2005;3:7–9.

7. Holmes RL. The adrenal glands of the ferret (Mustela putorius furo). Journal Of Anatomy. 1961; 95(3):325–336.

8. Bielinska M, Kiiveri S, Parviainen H, Mannisto S, Heikinheimo M, Wilson DB. Veterinary pathology. 2006;43(2):97-117.

9. Delaney JCA. Medical therapies for ferret adrenal disease. Seminars in Avian and Exotic Pet Medicine. 2004;13(1):3-7.

10. Freilicher ES. Adrenal Gland Disease in Ferrets. Veterinary Clinic North America Exotic Animal Practice. 2008;11(1):125-137.

11. Weaver DR, Reppert SM. Melatonin receptors are present in the ferrets pars tuberalis and pars distalis, but not in brain. Endocrinology. 2013;127(5).

12. Tobias W, Fischer TW, Andrzej Slominski A, Tobin DJ, Paus R. Melatonin and the hair follicle. 2008;44(1):1-15.

13. Johnson-Delaney CA. Update of Ferret Adrenal Disease: Etiology, Diagnosis, and Treatment 2014;135:1-6.

47 15. Eatwell K. Two unusual tumours in a ferret (Mustela putorius furo). J Small Anim Pract.

2006;10(1111): 1748-5827.

16. Freilicher S. Adrenal gland disease in ferrets. Vet Clin North Am Exot Anim Pract. 2008;11(1):125-137.

17. Hauptman K, Jekl1 V, Dorrestein GM ,Vyskocil M , Knotek Z. Comparison of estradiol and progesteron serum levels in ferrets suffering from hyperoestrogenism and ovarian neoplasia. Veterinarni medicina.2009;54(11):532–536.

18. Malka S, Hawkins MG, Zabolotzky SM, Mitchell EB, Owens SD. Immune-mediated pure red cell aplasia in a domestic ferret. Journal of the American Veterinary Medical Association. 2010;237(6): 695-700.

19. Jung JW, Choi Y, Yoon H, Jeong S. Clinical Outcomes of 48 Per Ferrets with Adrenal Disease. Veterinary Society of Korea. 2014;31(5):389-393.

20. Miller LA, Wagner RA. Use of GnRH and analogs thereof for the prevention and treatment of pet ferret adrenocortical hyperplasia. 2015;13(479):577.

21. Chen S. Advanced diagnostic approaches and current medical management of insulinomas and adrenocortical disease in ferrets (Mustela putorius furo). The Veterinary Clinics of North America. Exotic Animal Practice. 2010;13(3):439-452.

22. Wagner RA, Piché CA, Jöchle M, Oliver JW. Clinical and endocrine responses to treatment with deslorelin acetate implants in ferrets with adrenocortical disease. 2005;66(5):910-914. 23. Wagner RA, Finkler MR, Fecteau KE, Trigg TE. The Treatment of Adrenal Cortical

Disease in Ferrets with 4,7-mg Deslorelin Acetate Implants. Journal of Exotic Pet Medicine. 2009;18(2):146-152.

24. Swiderski JK, Seim HB, MacPhail CM, Campbell TW, Johnston MS Monnet E. Long-term outcome of domestic ferrets treated surgically for hyperadrenocorticism: 130 cases (1995– 2004). 2008;232(9):1338-1343.

25. Hoppmann E, Barron HW. Ferret and Rabbit dermatology. 2007;16(4):225-237.

26. Nolte DM, Carberry CA, Gannon KM, Boren FC. Temporary Tube Cystostomy as a Treatment for Urinary Obstruction Secondary to Adrenal Disease in Four Ferrets. Journal of the American Animal Hospital Association. 2002;38(6):527-532.

48 28. Adrenal Glands – Anatomy & Physiology [internet] [cited 2016 Jan 08]. Available from:

https://en.wikivet.net/index.php?title=Adrenal_Glands__Anatomy_%26_Physiology&action =edit

49

8. PRIEDAI

Priedas Nr. 1. Apklausos anketa. Šeško lytis: Patinas Patelė Amžius: <1 metai

2-3 metai 3-4 metai 5-6 metai <7 metai

Kaip dažnai lankotės pas veterinarijos gydytojus? Labai retai, esant rimtam reikalui

Bendrai apžiūrai kartą į pusmetį Skiepams, dehelmintizacijai Nesilankome

Ar Jūsų šeškas turi/turėjo sveikatos bėdų? Taip Ne Jeigu taip, kuria iš šių ligų Jūsų šeškas sirgo/serga?

Insulinoma Antinksčių liga Limfoma

50 Ligos baigtis:

Pasveiko

Likusiam gyvenimui taikomas medikamentinis gydymas Atlikta chirurginė intervencija

Nugaišo

Toliau pildyti jeigu Jūsų šeškui buvo diagnozuota antinksčių liga. Šeško laikymas: Narve Palaidas

Ar šeškas turi visiškai tamsią vietą miegui? Taip Ne

Kiek valandų per parą Jūsų šeškas miega? Mažiau nei 16 val. 16-20val.

Daugiau nei 20 val. Kelių metų šeškui pasireiškė pirmieji antinksčių ligos požymiai? 1-2 metų

2-3 metų 3-4 metų 5-6 metų 7 ir daugiau

Kokie buvo pirmieji pasireiškę požymiai? Ruja, nors šeškas/šeškė kastruoti

Agresija Plikimas

*Uodega *Šonai

*Nupliko visas šeškas