LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Ligita Saveikaitė
Gyvūnų eutanazijos priežasčių analizė X ir Y
veterinarijos klinikose
Analysis of animal euthanasia causes X and Y
veterinary clinics
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: Lekt. dr. Jūratė Kučinskienė
2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE.
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Gyvūnų eutanazijos priežasčių analizė X ir Y veterinarijos klinikose“:
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
Ligita Saveikaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Ligita Saveikaitė
(data ) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Lekt. dr. Jūratė Kučinskienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
Prof. Mindaugas Malakauskas
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os)vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1)_________________________________________________________________________ (vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8 1.1. Eutanazijos reikšmė ... 81.2. Gyvūnų teisių istorija ... 8
1.3. Teisinis reglamentavimas ... 9
1.4. Eutanazijos metodų vertinimo kriterijai bei priežastys ... 11
1.5. Eutanazijos metodai ... 15
1.6. Eutanazijai naudojami preparatai ... 16
1.7. Navikinės ligos, kurių baigtis - eutanazija ... 17
1.8. Inkstų nepakankamumas ... 18
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 19
3. TYRIMO REZULTATAI ... 20
3.1. X ir Y klinikose atliktų eutanazijos priežasčių analizės rezultatai ... 20
3.2. Apklausos rezultatai ... 30
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36
5. IŠVADOS... 38
4 GYVŪNŲ EUTANAZIJOS PRIEŽASČIŲ ANALIZĖ X IR Y KLINIKOSE
Ligita Saveikaitė
Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Eutanazija – įvardijama kaip neskausminga mirtis, kuri kelia daug įvairiausių diskusijų visuomenėje. Šio darbo tikslas – išanalizuoti gyvūnų eutanazijos priežastis ir nustatyti, kokiomis ligomis sergantiems gyvūnams dažniausiai taikoma tokia išeitis. Atlikti du tyrimai. Pirmasis - rinkta informacija X ir Y klinikose apie katinų ir šunų eutanazijų priežastis, atsižvelgiant į jų lytį, amžių ir veislę. Antrasis - daryta apklausa, kurios metu respondentai atsakė į pateiktus klausimus internetinėje erdvėje. Tiriamose klinikose iš viso buvo atliktos 138 eutanazijos - 77 šunims ir 61 katei. Duomenys buvo analizuojami pagal gyvūnų rūšį, lytį, amžių, veislę, eutanazijos priežastį. Gauti duomenys parodė, kad šunų patelės dažniau eutanazuojamos vidutinio dydžio veislių (45 proc.), patinai – didelio dydžio veislių (39 proc.). Kačių patinai (63 proc.) ir patelės (62 proc.) dažniau eutanazuojami trumpaplaukių veislių. Lyginant kačių (patelių (39 proc.), patinų (35 proc.)) ir šunų (patelių (42 proc.), patinų (41 proc.)) amžiaus grupes, daugiausia eutanazuojama 10-14 m. amžiaus gyvūnų. Šunys eutanazuojami dažniau dėl navikinių ligų (71 proc.). Patinai - dėl osteosarkomos (40 proc.), o patelės - dėl rabdomiosarkomos ir osteosarkomos (33 proc.). Katės dažniau eutanazuojamos dėl vidaus ligų (84 proc.), ypač dėl inkstų funkcijos nepakankamumo (68 proc.). Antro tyrimo metu gauti rezultatai parodė, kad kalės dažniau eutanazuojamos didelio dydžio veislių (57 proc.), katės -daugiausia trumpaplaukių veislių grupėje – patinai (75 proc.). Lyginant kačių (patelių (39 proc.), patinų (35 proc.)) ir šunų (patelių (64 proc.), patinų (46 proc.)) amžiaus grupes, daugiausia eutanazuojama 10-14 m. amžiaus gyvūnų. Šunys eutanazuojami dažniausiai dėl navikinių ligų ((patinai-29 proc.) ,o patelės – dėl senatvės (32 proc.)). Katės - dėl vidaus ligų ((patinai 50 proc.), patelės (46 proc.)). Pagal Chi suderinamumo kvadratą visi gauti rezultatai p > 0,05.
5 THE ANALYSIS OF ANIMAL EUTHANASIA CAUSES IN X AND Y VETERINARY
PRACTICES
Ligita Saveikaitė
Master‘s thesis
SUMMARY
Euthanasia is described as a painless death and it raises a lot of various debates in the society. The goal of this paper/thesis is to analyze the cause euthanasia that relates to animals and to distinguish witch illness is most common for animals that receive this practice. Two studies were conducted to analyze this topic. The first research consists of collecting data from X and Y clinics about euthanasia of cats and dogs focusing on their gender, age and breed. The second research is based on an online survey. Euthanasia in the researched clinics was carried out in total 138 times of witch the procedure was performed 77 times to dogs and 61 to cats. The collected data was analyzed according to animal species, age, gender, breed and the cause for euthanasia. The results revealed that euthanasia was performed more frequently on average size species (45 %) and large species males (39 %). Euthanasia is performed more often to short-haired breed males (63 %) and female cats (62 %). Comparing female (39 %) and male (35 %) cats together with female (42 %) and male (41 %) dogs according to age groups, the results revealed that euthanasia is performed most often to 10 - 14 year old animals. Dogs are euthanized more often because of tumor diseases (71 %), males because of osteosarcoma (40 %) and females due to rhabdomyosarcoma and osteosarcoma (33%). Euthanasia if performed to cats most often because of internal illnesses (84 %), especially due to kidney failure (68 %). Results from the second study showed that big breed female dogs are more often euthanized (57 %) and male cats most often in short-haired group (75 %). Comparing cats (females 39 % and males 35 %) and dogs (female 64 % and males 46 %) age groups euthanasia is most often performed to 10-14 age year old animals. Dogs are euthanized most often because of tumor diseases (males 29 %) and old age (females 32 %) while cats are most euthanized due to inner illness (males 50 % and females 46 %). According to Chi compatibility quadrant all results are p > 0,05.
6
SANTRUMPOS
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
PETA (People for the Ethical Treatment of Animals) – Žmonės už etišką elgesį su gyvūnais AVMA (American Veterinary Medical Association) – Amerikos veterinarų medicinos asociacija POE (Panel on Euthanasia) – eutanazijos grupė
ES – Europos Sąjunga
FVE (Federation of veterinarians of Europe) – Europos veterinarų federacija
T-61 (a veterinary euthanasia drug containing Embutramide, Mebezonium iodide and Tetracaine) – veterinarinis eutanazijos medikamentas, kurį sudaro šios veikliosios medžiagos: embutramidas, mebezonio jodidas, tetrakaino hidrochloridas
CNS – centrinė nervų sistema į/v – į veną
ND – nepasikeitę atvejai
VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
IP (Intraperitoneal injection or IP injection) – į pilvo ertmę LIN – lėtinis inkstų nepakankamumas
ŪIN – ūmus inkstų nepakankamumas
EEG (Electroencephalogram) – Elektroencefalografija EMG (Electromyography) – Elektromiografija
JVIM ( The Journal of Veterinary Internal Medicine) – Veterinarijos vidaus medicinos žurnalas US (United States) – Jungtinės valstijos
IACUC (Institutional Animal Care and Use Committee) – gyvūnų priežiūros ir naudojimo instituto komitetas
7
ĮVADAS
Eutanazija – įvardinama kaip „gera mirtis“, kitaip tariant, neskausminga mirtis. (1) Tai humaniškas veiksmas, kuris atliekamas kuomet gyvūnas jaučia skausmą ir gaišta dėl tam tikrų priežasčių. (2)
AVMA su POE yra sukūrusi žinyną veterinarijos gydytojams, kuriame nurodyta, kokius klausimus sau turėtų išsikelti specialistas prieš renkantis šią procedūrą, taip pat nurodyti metodai ir vaistai, tinkami humaniškai eutanazijai. AVMA pripažįsta eutanaziją, kai gyvūnui suleidžiama mirtina medikamento dozė, tokiu būdu mirtis jam būna neskausminga. (3) XXI a. šis terminas visuomenėje kelia labai daug neigiamų ir teigiamų etinių klausimų dėl gyvūnų gerovės, todėl eutanazija plačiai analizuojama pateikiant mokslinius tyrimus. (4) Gyvūnai daugelyje šalų yra apsaugoti teisiškai reglamentuotose įstatymuose, kuriuose nurodyta, kuomet galima eutanazuoti gyvūną ir jei nesilaikoma įstatymų gresia administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.(5)
Pasaulyje dažniausiai pasitaikančios kačių ir šunų eutanazijų priežastys: navikinės ligos, įvairios traumos, CNS ir PNS ligos, senatvė, elgesio sutrikimai (Didžiojoje Britanijoje dėl agresijos eutanazuota 30 proc. kačių ir šunų.), vidaus ligos (virškinamojo trakto, šalinimo sistemos). (6) Moksliniuose tyrimuose taip pat analizuojama eutanazijų priklausomybė nuo amžiaus, veislės ir lyties. (7) Gauti tyrimų rezultatai – tai nuoroda gyvūnų šeimininkams ir veterinarijos gydytojams, kad reikėtų atsižvelgti į šias problemas ir stengtis pagerinti situaciją. (8)
Eutanazijos tema yra aktuali dėl didėjančio kačių ir šunų skaičiaus visuomenėje. Dėl šios priežasties daugėja beglobių gyvūnų, todėl prieglaudos perpildytos. To pasekmė, didelis eutanazijų skaičius pasaulyje, ne tik sergančių, bet ir visiškai sveikų gyvūnų. Todėl yra svarbu kontroliuoti šunų ir kačių dauginimąsi ir prisiimti atsakomybę gyvūnų globėjams už savo augintinius. Su šia problema susidūrė DB, kuomet dėl didelio skaičiaus beglobių šunų, daugėjo pasiutligės atvejų. (9)
Darbo tikslas: išanalizuoti gyvūnų eutanazijos priežastis ir nustatyti, kokiomis ligomis sergantiems šunims ir katėms dažniausiai taikoma tokia išeitis.
Darbo uždaviniai:
1. Išnagrinėti gyvūnų eutanazijos bioetikos aspektus bei teisinį reglamentavimą. 2. Atlikti X ir Y gyvūnų klinikose atliktų eutanazijų priežasčių analizę.
3. Analizuoti ir įvertinti X ir Y klinikose eutanazijos poreikį. 4. Atlikti respondentų apklausos rezultatų analizę.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Eutanazijos reikšmė
Eutanazija iš graikų kalbos išvertus reiškia: eu – gera, o thanatus – mirtis. (3) Šis terminas yra naudojamas apibūdinti gyvūno mirtį, kurios metu yra sumažinamas ir pašalinamas skausmo, baimės, nerimo, streso pojūtis. (3, 8) Tai mirtis, kuri yra naudinga pačiam gyvūnui, tačiau, kai augintinis yra nužudomas žmogaus dėl jo poreikių patenkinimo ar laboratorinių eksperimentų – tokiu atveju to jau negalima vadinti eutanazija. (11)
Ši tema nėra nauja, tačiau vis iškyla naujų klausimų, tam įtakos turi XXI a. ištobulėjusios medicinos technologijos. Eutanazija labai jautri ir emocinga tema, dėl kurios kyla daug nesusipratimų ir ginčų. Ši tema plačiai analizuojama moksliniuose darbuose, straipsniuose, keliamos diskusijos, aptarimai, tačiau, kaip bebūtų gaila, visa tai neatspindi eutanazijos sąvokos. Taigi tai kelia daugiau nusivylimų, negu sprendimų. Kadangi nėra pasaulyje sutarta dėl eutanazijos apibrėžimo, yra labai svarbu aiškiai žmonėms išdėstyti, kaip šis žodis yra naudojamas bet kuriame konkrečiame kontekste. (12)
Gyvūnai užima labai svarbų vaidmenį žmonių gyvenime. Tačiau didėjant gyvūnų populiacijai, didėja rizika zoonoziniams susirgimams ( įkandus šunims - pasiutligė). Dėl šios priežasties kyla daug konfliktų visuomenėje. Todėl eutanazija yra kaip strategija tikslu sumažinti per didelį kiekį šunų ar kačių. Taigi eutanazija tampa etine problema, kuomet yra užmigdomi sveiki gyvūnai, nesilaikant humaniškų metodų ar tarptautinių standartų. (9)
1.2. Gyvūnų teisių istorija
Gyvūnų teisių istorija – viena plačiausių temų, nagrinėjamų klasikinėje bioetikoje. (13) P. Singeris - antropocentrinės moralės kritikas, T. Reganas - deontologinės krypties atstovas ir B. Rollinas - veterinarinės etikos pradininkas bei veterinarinės medicinos atstovas, – pagrindiniai žmonės, kurie garsiai reiškė savo mintis ir prisidėjo prie moralaus elgesio etikos su gyvūnais formavimosi principų. (12, 13) Judėjimas dėl gyvūnų teisių atsirado jau XVIII a. pradžioje Didžiojoje Britanijoje. Šiam socialiniam judėjimui įtakos turėjo turtingi to meto žmonės, kurie turėjo socialines garantijas bei politinę įtaką visuomenei, tačiau pastovūs konfliktai vyko tarp revoliucinių pokyčių šalininkų ir žmonių, kurie siekė laipsniško tobulėjimo. (15) Tuo metu vyravo utilitaristinis požiūris, t. y. buvo vertinami gyvūnų interesai, pripažintas ryšys tarp žmogaus ir gyvūno bei pastarojo išnaudojimas. (16) Taigi, XVIII a. pradžioje Didžioji Britanija su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis sukūrė pirmąjį teisės aktą, kuriuo buvo siekiama apsaugoti gyvūnų teises. (15) Gyvūnai geba jausti
9 fizinį ar moralinį skausmą bei geba protingai elgtis, todėl XIX a. pradėjo formuotis naujas požiūris, kuris skatino apriboti žmonių teises dėl gyvūno išnaudojimo. XX a. viduryje nerimą kėlė aktyvus ūkininkavimas, dėl ko didėjo susirūpinimas dėl gyvūnų, kurie patiria stresą, baimę, skausmą, kančią, todėl tuo metu buvo siekiama užtikrinti jų pilnavertį ir laimingą gyvenimą. Tai paskatino įkurti pirmąją gyvūnų gerovės discipliną 1979 m. (16). XXI a. buvo pradėti analizuoti globaliniai klausimai, už kuriuos taip pat buvo atsakingas veterinarijos gydytojas dėl didėjančios gyvūnų populiacijos. Daugėjant įvairioms rūšims, daugėjo ir susirgimų, todėl buvo reikalinga ligų kontrolė, suaktyvėjo sveika gyvensena, taip pat vegetarizmas. Veterinarijos gydytojai pajuto didžiulę atsakomybę rūpintis ir spręsti globalinius, ekologinius, visuomenės sveikatos bei ligų kontrolės klausimus. (16)
Dabartinėje visuomenėje iki šiol yra nemažai judėjimų už gyvūnų teises, vienas geriausiai žinomų - PETA, kuris 1980 m. išaugo į labai didelį judėjimą, iš pradžių narių skaičius buvo vos 25, o tais pačiais metais išaugo iki 250000 narių ir gyvuoja iki šių dienų. (15)
Kalbant apie eutanazijos istorinius faktus, AVMA įkūrė eutanazijos grupę POE, kurios tikslas buvo nustatyti leistinus eutanazijos būdus bei metodus tam, kad veterinarijos gydytojams būtų pateikta tinkama informacija, kaip humaniškai eutanazuoti gyvūnus. Ši grupė savo darbus pradėjo 1963 m. ir ėmė taikyti humaniškus metodus smulkiems žinduoliams, katėms ir šunims, vėliau į šią sistemą buvo įtraukta informacija apie gyvūno elgseną ir fiziologiją eutanazijos proceso metu bei pradėti plačiau nagrinėti maistui naudojamų ir laboratorinių gyvūnų eutanazijos atlikimo metodai. 1993 m. buvo įtraukti ir laukiniai gyvūnai bei arkliai, taip pat 2000 m. buvo priimtas sprendimas, jog reikia atlikti daugiau tyrimų dėl eutanazijos metodų tinkamumo. AVMA su POE grupe yra pristačiusios išsamų eutanazijos žinyną veterinarijos gydytojams apie visus eutanazijos metodus, technikas, vaistus bei kylančius moralinius klausimus. (3)
1.3. Teisinis reglamentavimas
Lenkijos gyvūnų apsaugos įstatymas nurodo, kad gyvūno mirtis yra pateisinama, kuomet dėl gyvūno agresijos kyla tiesioginė grėsmė gyvūnui ar žmogui, dėl mokslinių tikslų, laikantis tą reglamentuojančių įstatymų, dėl žmogiškų priežasčių, kuomet gyvūnas kenčia, taip pat ir dėl ekonominių priežasčių. Gyvūnas gali būti eutanazuojamas, kuomet šeimininkas duoda sutikimą veterinarijos gydytojui, tačiau jei tokios galimybės nėra, šį sprendimą priima veterinarijos gydytojas. Jeigu gyvūnas kenčia ir jį reikia nugaišinti, tai galima padaryti tik patvirtinus veterinarijos gydytojui. Jeigu yra pažeidžiama tvarka ir gyvūnai gaišinami nesilaikant pateiktų nurodymų, pažeidžiant jų gerovę, gresia baudžiamoji atsakomybė laisvės apribojimu ir bauda, arba laisvės atėmimu iki 1 m. ir bauda. (17)
10 Estijos gyvūnų apsaugos įstatymo 5 skyriuje, 18 dalyje, yra nurodyta, jog eutanaziją atlieka veterinarijos gydytojas, kuomet šeimininkas savo noru atveda gyvūną nugaišinti dėl jam sukeliamų ilgalaikių skausmų, kai neužtikrinamas gyvūno rūšiai būdingas gyvenimas. Šią procedūrą privaloma atlikti nesukeliant gyvūnui fizinių ir psichologinių kančių, t. y. gyvūnas turi būti anestezuojamas. Draudžiama naudoti toksines medžiagas arba medikamentus, kurių dozė sukeltų mirtį, naudoti elektros smūgį, dusinti ar skandinti gyvūną. Taip pat 1 skyriaus, 2 dalyje, nurodoma, kad jei gyvūnas yra paliktas be šeimininko ir jis neatsiranda per dvi savaites, veterinarijos gydytojas turi priimti sprendimą eutanazuoti gyvūną. (18)
JAV, jei pažeidžiami gyvūnų gerovės reikalavimai eksperimentuojant, transportuojant ar pardavinėjant gyvūnus, jie yra konfiskuojami. Jei gyvūnams reikia teikti veterinarinę pagalbą ar eutanaziją dėl gyvūno būklės, atsakingas asmuo, t. y. žmogus, atlikinėjęs eksperimentus, transportavęs ar pardavinėjęs, turi apmokėti išlaidas veterinarijos gydytojui. IACUC yra nurodžius, kad jei gyvūnas kenčia lėtinį ir sunkų skausmą, yra stipriai sužalotas ir gydymas nepadeda, tokiu atveju po gydymo ar po operacijos nusprendžiama eutanazuoti gyvūną, prireikus ir operacijos metu. (19)
Italijos Respublikoje, reguliuojant gyvūnų eutanaziją, priimtas įstatymas Nr. 281/1991, kuris tiesiogiai įtvirtina gyvūnų teisę į gyvybę, nurodydamas, kad šunys ir katės turi visišką teisę į gyvybę, jeigu jie neserga mirtina liga ar nepatyrė traumos, dėl kurios reikėtų jį užmigdyti. Remiantis Italijos Respublikos įstatymais, eutanazuoti gyvūnus griežtai draudžiama, kitu atveju gali grėsti netgi baudžiamoji atsakomybė. (5)
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, jog „draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus“. To paties straipsnio 2 dalies 7 punktas pabrėžia, jog vienas iš veiksmų, laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais, yra „gyvūnų skerdimas jų neapsvaiginus...“. Analizuojamo įstatymo 9 straipsnis, antrindamas aukščiau nagrinėtoms teisės normoms, nurodo, jog medicininės operacijos ir visos kitos procedūros, kurios sukelia skausmą gyvūnui, turi būti atliekamos tik nuskausmintam gyvūnui. (20)
ES taip pat yra taikoma apsauga moksliniais tikslais naudojamiems gyvūnams pagal 2009 m. gegužės mėn. 5 d. išleistą įstatymą. Jeigu yra tikimybė, jog gyvūnas po jam atliktų procedūrų jaus skausmą ar baimę, jis turi būti nugaišinamas pagal III skyriaus 19 straipsnį, kuris apibūdina procedūrų baigtį. Šį sprendimą priima veterinarijos gydytojas arba kompetentingas asmuo. (21) Taip pat šiame akte yra pateiktos VI priedo lentelės, kuriose nurodyti graužikų, šunų, kačių, lapių bei šeškų gaišinimo būdai, jų sudėtingumas, veiksmingumas, pasiruošimas. (21)
Pagal FVE, veterinarijos gydytojo pareiga – kuo mažiau sukelti skausmo, streso, baimės gyvūnui. Tik įsitikinus, jog dėl gyvybės išsaugojimo buvo atlikti visi įmanomi veiksmai, priimamas
11 sprendimas gyvūną eutanazuoti. Eutanazija atliekama sukeliant gyvūnui kuo mažiau kančių, tačiau, kai gydytojas mano, jog yra pažeistas teisės aktas, jo pareiga apie tai informuoti šeimininkus. (22)
1.4. Eutanazijos metodų vertinimo kriterijai bei priežastys
AVMA turi eutanazijos grupę, kuri, naudodamasi moksliniais tyrimais ir surinkta empirine informacija, siekia sukurti tinkamą žinyną veterinarijos gydytojams. Todėl POE, vertindama eutanazijos metodus, atsižvelgia į šiuos kriterijus:
• Gebėjimą sukelti sąmonės netekimą ir mirtį, sukeliant kuo mažiau streso ir skausmo; • Kiek laiko trunka, kol gyvūnas praranda sąmonę;
• Patikimumą;
• Personalo saugumą; • Negrįžtamumą;
• Suderinamumą su numatytu tolimesniu gyvūno naudojimu ir paskirtimi; • Sukeltų emocijų poveikį gydytojams;
• Suderinamumą su vėlesniu audinių įvertinimu, tyrinėjimu ar naudojimu. • Vaistų prieinamumą ir piktnaudžiavimo galimybes;
• Vaistų tinkamą parinkimą, atsižvelgiant į gyvūno rūšį, veislę, amžių bei sveikatos būklę, užtikrinant, kad nebus parinkta per didelė vaistų dozė;
• Gebėjimą naudotis įranga;
• Apsaugą nuo plėšrūnų tuo tikslu, jog gyvūnų likučiai nebūtų suvartojami; • Teisinį reglamentavimą;
• Metodus gaišenoms sunaikinti, kurie nekenktų aplinkai.
POE savo gairėmis apibrėžia, jog eutanazija nėra vien tik tai, kas įvyko su gyvūnu iki jo mirties. Tai procesas, kuriam reikėtų pasiruošti iš anksto, t. y. parinkti vaistus sedacijai tam, kad nesukelti papildomo streso ir skausmo gyvūnui, ir tik tuomet pasirinkti medikamentą eutanazijai, apskaičiuoti tikslias dozes bei tinkamai pasirūpinti gyvūno palaikais ir jų likvidavimu, taigi visa tai įeina į eutanazijos apibrėžimą. (3) Gyvūnų eutanazija veterinarinėje medicinoje yra platesnė nei žmonių, nes ji apima ir sveikus gyvūnus, kuomet šeimininkai tai pasirenka dėl savo patogumo, esant per dideliam šunų skaičiui prieglaudose, ar esant elgsenos sutrikimams. Didžioji Britanija susidūrė su problema, jog šalyje yra nekontroliuojamas šunų veisimas, dėl to gyvūnai atsiduria gatvėse ar prieglaudose. Kadangi prieglaudos yra sausakimšos, tik mažoji dalis patenka į jas, o kita dalis yra eutanazuojama nepaisant to, kad jie yra visiškai sveiki. DB eutanazija atliekama norint sumažinti šunų populiaciją, tam, kad būtų galima išvengti zoonozinių ligų, tokių kaip pasiutligės, pasireiškimą, bei užkirsti kelią aplinkos žalai. (9)
12 Dažniausiai eutanazija katėms ir šunims pasirenkama dėl šių priežasčių: nepagydomų ligų, gyvūno amžiaus, esamų pakitimų, finansinių priežasčių, agresijos bei žmonių saugumo. Pagal statistiką, Šiaurės Amerikoje kiekvieną dieną užmigdoma apie tūkstantis gyvūnų. (23)
Amerikoje 1993-1996 m. buvo atliktas tyrimas, norint išsiaiškinti 927 karo šunų eutanazijos priežastis. Manoma, jog ligoms įtakos turi veislės dydis (belgų ir vokiečių aviganiai), lytis bei fizinė būklė, nustačius, kuri liga labiausiai trumpina šunų tarnybos laiką, turės būti atsižvelgta į šios esamos ligos medicininę prevenciją tam, kad užtikrinti šunų ilgaamžiškumą. Tyrimai parodė, jog patelės gyvena trumpiau nei kastruoti ar nekastruoti patinai, tačiau nekastruoti gyveno trumpiau, nei kastruoti. Didžiausia eutanazijų priežastis buvo ligos (76 proc.), kurias sudarė: degeneraciniai sąnarių pažeidimai, CNS pažeidimai, skrandžio apsisukimai, neoplazijos bei senyvo amžiaus sutrikimai. Vokiečių aviganiams beveik dvigubai daugiau pasitaikė eutanazijų dėl CNS pažeidimų (nugaros smegenų ligų), negu belgų aviganiams. Belgų aviganiams eutanazijų didelis skaičius užfiksuotas dėl neoplazijų, kvėpavimo takų ligų bei elgsenos sutrikimų. Vidutinis šunų mirtingumo amžius buvo 10 m. (24)
Nigerijoje 2002-2013 m. taip pat buvo atliktas retrospektyvus tyrimas, norint išsiaiškinti eutanazijų priežastis. Rezultatai atspindėjo prastą ekonominę padėtį, ko pasekmė – prasta gyvūnų priežiūra ir didelis mirtingumas dėl ligų, kurias galima išgydyti. Buvo eutanazuotas 241 šuo, nustatytos dažniausios priežastys: širdies ir kraujagyslių ligos, babeziozė, gastroenteritas, ascitas, toksikozės (gyvačių įgėlimai), parvovirusinis enteritas, traumos, pneumonija. Atsižvelgiant į lytį, patinų eutanazuota daugiau nei patelių, o lyginant amžiaus grupes – daugiausia eutanazuota suaugusių, vidutiniškai – jaunų šuniukų, mažiausiai – senyvo amžiaus šunų. Tarp šunų veislių ir mirtingumo priežasčių statistiško patikimumo nepastebėta. (8)
Eutanazijos metodai klasifikuojami į:
1. Priimtinus – gyvūnas serga nepagydoma liga ir jam tai kelia kančią, skausmą ir kai nėra kito pasirinkimo – tokiu atveju gyvūnas yra humaniškai eutanazuojamas.
2. Priimtinus su tam tikromis sąlygomis – tai toks metodas, kuomet iškyla apsunkinančios aplinkybės norint pasiekti humanišką mirtį. Tai atliekama esant tokioms priežastims, kai gyvūnas yra labai mažas ar kai neįmanomas intraveninis būdas – tuomet preparatas yra leidžiamas į pilvo ertmę, širdį, inkstus, kepenis. Didelio svorio (nuo 20 kg.) šunims toks būdas atliekamas itin retai dėl tos priežasties, jog reikia leisti didelį kiekį vaisto, kol pasiekiamas norimas rezultatas. Į širdį leidžiama tik nesąmoningiems ir seduotiems gyvūnams (1 pav.) Taip pat eutanazija atliekama tiesiai suleidus medikamentus į inkstus ar blužnį. Šis metodas taikomas tik be sąmonės esantiems gyvūnams ir esantiems anestezijoje, tačiau išimtis taikoma katėms. Buvo atliktas tyrimas su prieglaudos katėmis ir pastebėta, jog suleidus pentobarbitalio chloridą kartu su lidokainu į sąmoningų kačių kepenis, atsiradęs poveikis daug kartų veiksmingesnis nei suleidus į PI. (2 pav.) Dar vienas taikomas metodas
13 – tai vaistų leidimas į inkstus, kuris taip pat yra atliekamas anestezuotam ir be sąmonės esančiam gyvūnui. (3 pav.)
1 pav. Katei eutanazija atliekama tiesiai duriant medikamentus į širdį, tai priimtinas metodas su tam tikromis išlygomis. (3)
2 pav. Šuniui eutanazija atliekama tiesiai duriant medikamentus į kepenis ir blužnį, tai priimtinas metodas su tam tikromis išlygomis. (3)
3 pav. Šuniui eutanazija atliekama tiesiai duriant medikamentus į inkstus, tai priimtinas metodas su tam tikromis išlygomis. (3)
3. Nepriimtinus – kuomet POE nustato didelės rizikos pavojų arba kai nehumaniškai atimama gyvybė. (3)
14 Veterinarinėje praktikoje eutanazija yra ganėtinai įprastas dalykas, tačiau, kuomet reikia eutanazuoti sveiką gyvūną, šioje profesijoje iškyla moralinė dilema. Tokie gyvūnai, kaip šunys ir katės, laikomi labai protingomis būtybėmis, todėl jie turi sugebėjimą suvokti malonumą ir skausmą, todėl yra verti įstatyminės apsaugos. Taigi, sveiko gyvūno eutanazija, tai yra jo žudymas, laikomas nusikaltimu, tačiau įstatymiškai tai nėra patvirtinta visose pasaulio šalyse. (9) POE yra sudariusi schemas (4,5 pav.), kurios padeda veterinarijos gydytojams priimti tinkamą sprendimą dėl eutanazijos gyvūnui atlikimo tikėdamiesi, kad jų pagalba veterinarijos gydytojams padės lengviau priimti sprendimus, iškilus tokiems klausimams, kaip: ar eutanazijos pasirinkimas yra pagrįstas? Ar pasirinktas tinkamas metodas ir vaistai? (3)
4 pav. Sprendimų medis, skirtas veterinarijos gydytojui, kuomet nėra aiškus veiksmų planas atliekant eutanaziją. (3)
15 5 pav. Pagalba gydytojui, kuomet iškyla moraliniai klausimai, ji ypač naudinga, kuomet yra
sudėtingesnis eutanazijos atvejis. (3)
1.5. Eutanazijos metodai
Eutanazija skirstoma į šiuos metodus:
1. Fizinius – šis metodas dažniausiai taikomas tada, kai farmakologiniai metodai trukdo pasiekti eksperimentavimo tikslą. Stebint tokį veiksmą – tai nėra gražus vaizdas, tačiau atliekant kvalifikuotam asmeniui, galima teigti, jog tai mažiausiai skausmingas būdas. Šiuo metodu sukeliamas staigus smegenų sukrėtimas, dėl ko gyvūnas praranda sąmonę (nušovimas, apsvaiginimas (smegenų sukrėtimas), elektros šokas, slankstelių dislokacija, dekapitacija, maceracija);
2. Cheminiai – daugumos anestetikų perdozavimas sukelia eutanaziją, kuri pasireiškia tam tikrais organizmo požymiais, kaip: sulėtėjusiu kapiliarų prisipildymo greičiu, sulėtėjusiu, nepastoviu kvėpavimu ir širdies darbu, gleivinių spalva pakinta iki cianotiškos, sulėtėja CNS bei refleksai, dėl sumažėjusio kraujospūdžio išsivysto greita hipotenzija;
3. Inhaliaciniai metodai – skirstoma į dvi rūšis: garus ir dujas. Naudojant šį metodą yra svarbu, kad gyvūnas gautų didžiausią galimą koncentraciją, taip pat yra svarbu, jog dujos pasiskirstytų tolygiai (anglies dvideginis, anglies monoksidas, lakieji inhaliaciniai anestetikai);
4. Injekciniai vaistai (barbitūratai, T-61) – dauguma eutanazijai vartojamų preparatų yra trigubai stipresnės dozės anestetikai. (25) Viena iš medžiagų – barbitūratai, kurie labiausiai
16 priimtini kačių ir šunų eutanazijai. (1, 26) Nepriimtini metodai šunims ir katėms: inhaliaciniai (eteriai, chloroformas, vandenilio cianidas, kurie priklauso cheminiams būdams) ir fiziniai (elektros smūgis). (1)
1.6. Eutanazijai naudojami preparatai
Šunims ir katėms eutanazuoti dažniausiai taikoma injekcinis metodas, todėl yra naudojami tokie preparatai kaip barbitūratai, pentobarbitalis, T-61.
Barbitūratai buvo atrasti XX a. kaip junginiai, turintys migdančiųjų savybių. Iki 1960 m. jie sudarė didžiausią raminamųjų ir migdomųjų grupę. (27) Barbitūratai – tai barbitūrinės rūgšties dariniai. (28) Jie savaime neturi savybių, slopinančių CNS. (29) Būtent už šias savybes yra atsakingos šoninės grandinės, kurios yra prisijungusios prie penkto anglies atomo. (29, 30) Šios grandinės turi įtakos eliminacijos greičiui, stiprumui, lipofiliškumui. (29) Barbitūratai yra leidžiami intraveniškai ir sukelia mirtį dėl kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių susitraukimų tik tuo atveju, jeigu jie skiriami didelėmis dozėmis. (26) Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl dabar jie yra itin mažai naudojami kaip migdomieji ir anksiolitiniai vaistai. (26, 27) Eutanazijos metu – tai mažiausiai gyvūnui skausmo sukelianti mirtis. (1) Barbitūratai klasifikuojami į: ilgo veikimo (barbitalis, mefobarbitalis, fenobarbitalis (8-12h)), trumpo veikimo (sekobarbitalis, pentobarbitalis (1,5-2h)) ir labai trumpo veikimo (tiopentalis, metoheksitalis (10-30 min.)). (26, 30) Pagal cheminę barbitūrato rūgšties molekulės šoninę grandinę skirstoma į: oksibarbitūratus ir tiobarbitūratus. (26) Šunims ir katėms dažniausiai yra naudojamas trumpo veikimo oksibarbitūratas, t. y. pentobarbitalio chloridas. (1)
Pentobarbitalis yra trumpo veikimo ir tipiškas barbitūratams. (27) Pentobarbitalis slopina nervinio signalo perdavimą bei neuronų jaudrumą. Jis veikia GABAA receptorius ir mažina Na+ ir K+
kanalų laidumą smegenų žievėje ir gumbure. Jis nėra saugus naudojimui, tačiau dar kai kur naudojamas kaip anksiolitinis ir migdomasis vaistas. (31) Iki XX a. pabaigos veterinarinėje medicinoje šis preparatas buvo naudojamas kaip šunų anestetikas, tačiau dabar naudojamas priepuoliams malšinti, bet daugiausia gyvūnų eutanazijai. (1) Koncentruoto pentobarbitalio dozė eutanazijai yra 350-400 mg/kg, tačiau tai gali sukelti traukulius, paralyžių, dėl šios priežasties prieš procedūrą rekomenduojama naudoti sedaciją, kad gyvūnas nejaustų streso, bei skausmo dėl sukeltų vaisto veiksnių. (1, 3)
T-61 – tai injekcinis tirpalas, kurį sudaro embutramido, mebezonio jodido, tetrakaino hidrochlorido mišinys. (3) Embutramidas sukelia narkozę ir sukelia smegenų kamieno paralyžių, o membezonio jodidas blokuoja nervinių impulsų perdavimą iš nervų galūnių į raumenų skaidulas kūno ir kvėpuojamuosiuose raumenyse, tetrakaino hidrochloridas iš pradžių slopina širdies veiklą, vėliau
17 centrinę nervų sistemą. (3, 32) Kyla daug diskusinių klausimų dėl gyvūnų gerovės – būtent dėl preparato naudojimo, kadangi membezonio jodido reakcija pasireiškia greičiau nei embutramido, todėl gyvūnas jaučia raumenų paralyžių. (3) Tačiau buvo atlikti laboratoriniai tyrimai su šunimis tam, kad įrodyti, ar tikrai šių vaistų naudojimas sukelia tokį poveikį. Šis tyrimas vyko eutanazuojamą gyvūną prijungus prie aparatų, kurie matuoja EEG ir EMG. Suleidus preparatą, buvo stebimas abiejų parametrų vienodas aktyvumo išnykimas, kas įrodo, jog raumenų paralyžius pasireiškia suveikus embutramidui. Tačiau po T-61 naudojimo buvo stebima vokalizacija ir raumenų aktyvumas, bet preparato sukeltas kūno aktyvumas nebuvo sąmoningas gyvūno elgesys. Todėl galima teigti, jog šio preparato sukeltas poveikis procedūros metu estetinio vaizdo nesukelia, bet tuo pačiu nesukelia etinių problemų. (32)
1.7. Navikinės ligos, kurių baigtis - eutanazija
Vėžys yra pagrindinė priežastis, dėl ko yra eutanazuojami šunys ir katės. (33) JAV buvo atliktas tyrimas, lyginantis šunų ir kačių susirgimų skaičių su žmonių. Apie 55 proc. gyventojų turi 64,5 mln. auginamų šunų ir kačių, o 70 proc. iš jų lankosi pas veterinarijos gydytojus. (34) 2000 m. atliktame tyrime paaiškėjo, jog šunys, gyvenantys iki 10 m. ir vyresni, mirė nuo vėžio, o tai sudaro apie 45 proc. visų mirčių. Nustatyta, jog kiekvienais metais JAV kyla rizika, jog vėžiu gali susirgti 264 katės ir 381 šuo. (35) Žmonėms navikinės ligos vystosi rečiau nei šunims, o kačių tarpe užfiksuotas mažesnis skaičius nei šunų. Įvairių navikų dažnis ir vieta priklauso nuo tam tikrų veiksnių: geografinės padėties, lyties, amžiaus, veislės. Tokios navikinės ligos kaip: piktybinė limfoma, minkštųjų audinių sarkoma, plaučių vėžys, pieno liaukos navikai ar osteosarkoma, yra vienos dažniausių nepavykstančių pagydyti ligų. (33) 2000 m. pateikta statistika apie tai, kiek ir kurioje kūno vietoje skirtingoms rūšims pasireiškia navikai. (1 lentelė) (35)
1 lentelė. Metinis vėžinių susirgimų dažnis (rizika 100,000) (36)
Naviko vieta Žmonės Šunys Katės
Pieno liauka 108,8 198,8 25,4 Odos melanoma 12,6 25,0 *ND Sėklidės 4,7 33,9 *ND Jungiamasis audinys 2,5 35,8 17,0 Oda 5,2 90,4 34,7 Burna 11,6 20,4 11,6 Limfoma/leukemija 29,9 25,0 125,0 Kaulai 1,0 7,9 *ND *ND - nepasitaikę atvejai
Akivaizdu, jog šunų susirgimo skaičius daugiau nei dvigubai lenkia žmonių susirgimus. Katėms limfoma/leukemija pasireiškia dažniau nei žmonėms ar šunimis. Taigi ši lentelė parodo, jog šunys
18 tikrai serga žymiai dažniau navikinėmis ligomis nei žmonės, dėl ko dažnai gaišta arba būna eutanazuojami.(35)
1.8. Inkstų nepakankamumas
LIN – yra gana dažna kačių ir šunų ligų bei mirčių priežastis. (36) Ši liga pasireiškia funkciniais – struktūriniais abiejų arba vieno inksto pakitimais. Pats procesas pasireiškia tuo, kad mažėja funkcionuojančių nefronų skaičius ir inkstai nebesugeba išskirti šalutinių medžiagų apykaitos produktų. (37) LIN yra negrįžtamas procesas, tačiau gyvūnas gali gyventi užtikrintą pilnavertį gyvenimą, laikantis simptominio gydymo bei naudojant tinkamą pašarą. Dėl LIN pažeidimų dažnai yra stebima azotemija ,t. y. labai didelis azotinių medžiagų kiekis kraujyje (kreatininas ir karbamidas). (38) Pagal kreatinino koncentraciją kraujyje yra nustatomas LIN, bet dažniausiai tada, kai yra nustatoma azotemija, gyvūnas jau būna praradęs 75 proc. inkstų funkcionavimo. (39) Pagal atliktus tyrimus teigiama, jog 15 proc. kačių, jaunesnių kaip 15 m., serga LIN. (36) Lygiai taip pat LIN sergantys šunys sudarė 10 proc. sergančių JAV veterinarijos klinikose. JAV vidutinis kačių, sergančių LIN, amžius siekia nuo 9,2 m. iki 12 m. (40) JVIM buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo stebimas kačių išgyvenimas sergant LIN. Tyrime dalyvavo 125 katės, iš kurių 50 buvo eutanazuotos, o dar 5 nugaišo. (36)
ŪIN – šis susirgimas pasireiškia, kuomet kraujo serume staiga pakyla šlapalo ir kreatinino kiekis, sutrinka skysčių, elektrolitų, šarmų – rūgščių balansas. Labai svarbu laiku nustatyti ŪIN, nes dėl šios priežasties nustatytas didelis mirtingumas katėms ir šunims. (41) Pagal priežastis skirstoma į:
1. Prerenalinę – tai atsitinka, kuomet sumažėja glomerulų filtracijos greitis, to priežastis gali būti sumažėjęs kraujo spaudimas, šokas organizmui arba per mažai suvartotas skysčių kiekis (dehidratacija). Dėl šių priežasčių gali išsivystyti inkstų kanalėlių nekrozė.
2. Renalinis – šio tipo ŪIN dažniausiai sukelia apsinuodijimai augalais, antifrizu, kuomet yra pažeidžiama inkstų parenchima.
3. Prostrenalinis – dažniausiai pasireiškia, kuomet gyvūnas serga akmenlige, taip pat užsikišus šlapimo takams ar jiems plyšus, tada įvyksta organizmo apnuodijimas. (42)
Taivane buvo atliktas tyrimas 2012 m. - 2014 m., kurio tikslas buvo nustatyti eutanazijos priežastis naminių kačių populiacijoje. Iš viso tyrime dalyvavo 1325 naminės katės. Didžiausią eutanazijų skaičių sudarė inkstų ir šlapimo takų ligos (n=423). Taip pat nustatyta, kad senyvo amžiaus patinai, kastruoti, linkę daugiausiai sirgti inkstų ir šlapimo pūslės ligomis, šiek tiek mažesnis skaičius eutanazijų dėl neoplazijų. (43)
19
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Tyrimas sudarytas iš dviejų dalių. Pirmojoje dalyje tyrimo duomenys rinkti nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. X ir Y Vilniaus veterinarijos klinikose. X ir Y klinikose rinkti duomenys apie tai, kiek eutanazuojama kačių ir šunų tiriamajame laikotarpyje. Šiam tyrimui surinkti duomenis apie gyvūno lyti, veislę ir amžių. Tyrimas buvo atliktas laikantis gyvūnų gerovės ir apsaugos bei veterinarijos įstatymų reikalavimų. (44)
Antroji tyrimo dalis - žmonių apklausa internetinėje erdvėje, kuri atlikta laikantis apklausų metodikos. (45) Respondentai atsakė į pateiktus klausimus apie: gyvūno rūšį, veislę, amžių, eutanazijos priežastį. Į apklausos klausimus atsakė 71 žmogus. Apklausa sudaryta pagal Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymą bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. (47, 48)
Tyrimo rezultatai suvesti į Microsoft Excel (2016) skaičiuoklės programą. Grupuojami pagal: rūšį, lytį, veislę, amžių, priežastis. Statistiškai apskaičiuotas ꭓ2 suderinamumo kriterijus, t. y. Ho,
kuris tikrina hipotezę, kad tikimybės įgyti bet kurią požymio reikšmę nesiskiria (p ≥ 0,05). Darbas maketuotas naudojant ,,Microsoft Word“ (2016) programą.
6 pav. Magistrinio darbo tyrimo schema Išnagrinėta gyvūnų bioetika ir
eutanazijos teisinis reglamentavimas
Apklausti gyvūnų savininkai Stebėti ir surinkti X ir Y
klinikose atlikti eutanazijų atvejai
Atlikta duomenų analizė, suformuluotos išvados.
20
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. X ir Y klinikose atliktų eutanazijos priežasčių analizės rezultatai
Nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. X ir Y Vilniaus miesto veterinarijos klinikose surinkti 138 eutanazijos atvejai. Šį skaičių sudaro: 77 eutanazuoti šunys ir 61 katė. Šunų eutanazuota didesnis procentas (7 pav.)
7 pav. Eutanazuotų kačių ir šunų kiekis procentais
Šunų veislės suskirstytos pagal svorį į didelių veislių šunis (nuo 35 kg.), vidutinių veislių (7-35 kg.), mažų veislių (iki ~ 7 kg.). Didelių veislių: labradoro retriveriai, kaukazo aviganiai, dobermanai, didieji pudeliai, berno zenenhundai, auksaspalviai retriveriai, vidurinės azijos aviganiai, vokiečių aviganiai. Vidutinių veislių šunys: sibiro haskiai, vokiečių bokseriai, mopsai, prancūzų buldogai, vokiečių jagdterjerai. Mažų veislių šunys: bostono terjerai, briuselio grifai, cvergpinčeriai, jorkšyro terjerai, pekinai, toy terjerai. Taip pat į visas kategorijas pagal savo svorį patenka mišrūnai. Bendras visų patelių ir patinų skaičius pateiktas lentelėje Nr. 4.
2 lentelė. Eutanazuotų šunų skaičius, atsižvelgiant į lytį ir veislių grupes
Lytis Dideli Vidutiniai Maži
Patelė 8 14 9
Patinas 18 16 12
Viso 26 30 21
Dažniausiai eutanazija taikoma patelėms vidutinio dydžio veislių (n=14), patinams - didelių veislių (n=18). Mažiausiai eutanazijų taikyta didelių veislių patelėms (n=8) ir mažų veislių patinams
Katės 44 proc. Šunys
56 proc.
21 (n=12). Dažniausiai eutanazuota vidutinių veislių patelių (45 proc.), rečiausiai – didelių veislių patelės (26 proc.) ir mažų veislių patinai (26 proc.)
8 pav. Eutanazuotų šunų kiekis procentais, atsižvelgiant į lytį ir veislių grupes pagal dydį Eutanazuoti šunys suskirstyti pagal amžiaus grupes (iki 4 m., 5-9 m., 10-14 m., 15-20 m.). Bendras skaičius eutanazuotų šunų lyginant amžiaus grupes n=77. Tiek patelių ir patinų daugiausiai eutanazuota trečiojoje amžiaus grupėje (10-14 m.). (3 lentelė) Mažiausiai eutanazuota patelių pirmoje amžiaus grupėje (≥ 4), o patinų ketvirtoje amžiaus grupėje (15-20).
3 lentelė. Eutanazuotų šunų skaičius, atsižvelgiant į lytį ir amžių
Lytis ≥ 4 5 – 9 10-14 15 – 20
Patelė 5 7 13 6
Patinas 12 10 19 5
Viso 17 17 32 11
Dažniausiai eutanazija atlikta 10-14 m. amžiaus patelėms (42 proc.) ir patinams (41 proc.), rečiausiai 15-20 m. amžiaus patinams (11 proc.). (9 pav.)
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Didelės Vidutinės Mažos
26 45 29 39 35 26 P roc .
Šunų veislių grupės
Patelės Patinai
22 9 pav. Eutanazuotų šunų kiekis procentais, atsižvelgiant į lytį ir amžių
Diagramoje Nr. 10 pavaizduota, koks buvo eutanazuotų šunų kiekis procentais (didelių, vidutinių ir mažų veislių), atsižvelgiant į priežastis. Jas sudarė: navikinės ligos (fibrosarkoma, limfoma, rabdomiosarkoma, leukemija, osteosakoma, smegenų navikai), traumos (stuburo, kojų lūžiai, autoįvykiai), CNS ir PNS ligos (agresija, epilepsija, tarpslankstelinė išvarža, meningoencefalitas, hidrocefalija, paralyžius), vidaus ligos (skrandžio užsisukimas, trachėjos kolapsas, LIN, ŪIN, širdies nepakankamumas), senatvė, atsisakė gydymo ir toksikologinis atvejis (apsinuodijimas antifrizu). Bendras skaičius n=77. (4 lentelė) Didelių veislių ir vidutinių veislių šunys dažniausiai eutanazuoti dėl navikinių susirgimų, mažų veislių šunys - CNS ir PNS ligų. Rečiausiai eutanazuoti didelių veislių šunys dėl traumų ir tik vienas eutanazuotas savininkui atsisakius gydyti. Pagal Chi suderinamumo kvadratą p> 0,05 (P > 0,13933). Tai parodo, kad Ho hipotezė neatmetama, tai reiškia, kad priežastys yra lygiavertės ir nei viena neišsiskiria, tikimybė būti eutanazuotam dėl bet kurios priežasties yra tokia pati.
4 lentelė. Eutanazuotų šunų skaičius atsižvelgiant į veislių grupes ir priežastis Veislių dydis Navikinės
ligos Traumos CNS ir PNS ligos Vidaus ligos Senatvė Atsisakymas gydymo Toksikologinis apsinuodijimas Dideli 11 2 5 9 8 1 1 Vidutiniai 11 4 2 5 2 0 0 Maži 5 2 7 1 1 0 0 Viso 27 8 14 15 11 1 1
Dažniausiai eutanazija atlikta dėl navikinių ligų vidutinio dydžio veislių šunims (46 proc.), mažų veislių šunims nepasitaikė toksikologiniai apsinuodijimai ar gydymo atsisakymas.
≥ 4 5 - 9 10-14 15 - 20 16 23 42 19 26 22 41 11 P roc .
Šunų amžiaus grupės, metai
Patelė Patinas
23 10 pav. Eutanazuotų šunų kiekis procentais, atsižvelgiant į veisles pagal dydį ir priežastis Diagramoje Nr. 11 pavaizduota, koks buvo eutanazuotų šunų procentas pagal lytį (patinai, patelės) ir esamas priežastis: navikinės ligos (fibrosarkoma, limfoma, rabdomiosarkoma, leukemija, osteosakoma, smegenų navikai), senatvė, traumos (stuburo, kojų lūžiai, autoįvykiai), vidaus ligos (skrandžio užsisukimas, trachėjos kolapsas, LIN, ŪIN, širdies nepakankamumas), CNS ir PNS ligos (agresija, epilepsija, tarpslankstelinė išvarža, meningoencefalitas, hidrocefalija, paralyžius), toksikoliginiai atvejai (apsinuodijimas antifrizu), savininko gyvūno gydymo atsisakymas. Bendras eutanazijų skaičius n=77 (5 lentelė). Tiek patelės (39 proc.), tiek patinai (33 proc.) dažniausiai eutanazuoti dėl navikinių ligų. Rečiausiai eutanazuota patelių (10 proc.) dėl CNS ir PNS ligų ir nei karto nepasireiškė toksikologiniai atvejai ir gydymo atsisakymas.
5 lentelė. Eutanazuotų šunų skaičius, atsižvelgiant į lytį ir priežastis
Lytis Navikinės
ligos Senatvė Trauma
Vidaus ligos CNS ir PNS ligos Toksikologiniai atv. Atsisakymas gydymo Patelė 12 6 4 6 3 0 0 Patinas 15 5 4 9 11 1 1 Viso 27 11 8 15 14 1 1
Pagal Chi suderinamumo kvadratą p>0,05 (p>0,56216). Tai parodo, kad Ho hipotezė neatmetama, tai reiškia, kad priežastys yra lygiavertės ir nei viena neišsiskiria, tikimybė būti eutanazuotam dėl bet kurios priežasties yra tokia pati.
0 20 40 60 80 100 30 5 14 24 22 3 3 46 17 8 21 8 31 13 44 6 6 P roc . Eutanazijos priežastys Dideli Vidutiniai Maži
24 11 pav. Eutanazuotų šunų kiekis procentais, atsižvelgiant į lytį ir priežastis
Diagramoje Nr. 12 pavaizduota eutanazuotų šunų kiekis procentais, atsižvelgiant į jos priežastį – navikines ligas (fibrosarkoma, limfoma, rabdomiosarkoma, leukemija, osteosarkoma, smegenų navikas) ir lytį (patelės, patinai). Bendras eutanazuotų šunų skaičius dėl navikinių ligų n=27 (6 lentelė).
6 lentelė. Eutanazuotų šunų skaičius, atsižvelgiant į lytį ir navikines ligas Lytis Fibro-
sarkoma
Limfo- ma
Rabdo-
Miosarkoma Leukemija Osteosarkoma
Smegenų navikas
Patelė 3 2 1 2 3 1
Patinas 4 1 1 1 6 2
Viso 7 3 2 3 9 3
Pagal gautus duomenis patinams dažniau eutanazija atlikta dėl osteosarkomos navikinės ligos (40 proc.). Mažiausiai eutanazuota patinų dėl rabdomiosarkomos, limfomos ir leukemijos (atitinkamai po 7 proc.). Pagal Chi suderinamumo kvadratą p> 0,05 (p>0,87185). Tai parodo, kad Ho hipotezė neatmetama, tai reiškia, kad navikinių ligų susirgimai yra lygiaverčiai ir nei vienas neišsiskiria, tikimybė būti eutanazuotam dėl bet kurio navikinio susirgimo yra tokia pati.
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 39 19 13 19 10 33 11 9 20 24 2 2 Proc . Eutanazijos priežastys Patelės Patinai
25 12 pav. Eutanazuotų šunų kiekis procentais, atsižvelgiant į lytį ir navikines ligas
Diagramoje Nr. 13 pavaizduotas kačių kiekis procentais, atsižvelgiant į lytį (patelė, patinas) ir veisles. Veislės suskirstytos pagal kailio plauko ilgį: į trumpaplaukes, ilgaplaukes ir beplaukes kates. Trumpaplaukės: bengalijos, britų trumpaplaukės, egzotų trumpaplaukės, rusų mėlynosios ir siamo veislės katės. Ilgaplaukės: persų ilgaplaukės veislės katės. Bekailės: sfinksų ir peterbaldų veislės katės. Taip pat prie trumpaplaukių ir ilgaplaukių kategorijos priskiriami mišrūnai. Bendras skaičius n= 61 (7 lentelė).
7 lentelė. Eutanazuotų kačių skaičius, atsižvelgiant į lytį ir veislių grupes pagal kailio plauko ilgį.
Tiek patinų (63 proc.), tiek patelių (62 proc.) dažniausiai eutanazuota trumpaplaukių grupėje, o mažiausiai patinų (4 proc.) beplaukių grupėje.
Lytis Trumpaplaukės Ilgaplaukės Beplaukės
Patelės 23 10 4 Patinas 15 8 1 Viso 38 18 5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 25 17 8 17 25 8 27 7 7 7 40 13 P roc . Eutanazijos priežastys Patelė Patinas
26 13 pav. Eutanazuotų kačių kiekis procentais, atsižvelgiant į lytį ir veislių grupes pagal
kailio plauko ilgį.
Diagrama Nr. 14 pavaizduoja eutanazuotų kačių kiekį procentais, atsižvelgiant į amžiaus grupes (iki 4 m., 5-9 m., 10-14 m., 15-20 m.). Bendras skaičius eutanazuotų kačių n=61 (8 lentelė).
8 lentelė. Eutanazuotų kačių skaičius, atsižvelgiant į lytį r amžiaus grupes
Lytis ≥ 4 5 – 9 10-14 15 – 20
Patelė 10 6 15 7
Patinas 7 3 8 5
Viso 17 9 23 12
Tiek patelių (39 proc.) ir patinų (35 proc.) dažniausiai eutanazuota trečiojoje amžiaus grupėje (10-14 m.). Rečiausiai eutanazuoti patinai (13 proc.) antroje amžiaus grupėje (5-9 m.)
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Trumpaplaukės Ilgaplaukės Beplaukės
62 27 11 63 33 4 P roc .
Kačių veislių grupės
Patelės Patinas
27 14 pav. Eutanazuotų kačių kiekis procentais, atsižvelgiant į lytį ir amžiaus grupes
Diagramoje Nr. 15 pavaizduota, koks buvo eutanazuotų kačių kiekis procentais (trumpaplaukių, ilgaplaukių, beplaukių) atsižvelgiant į priežastis, kurias sudarė: navikinės ligos (fibrosarkoma, limfoma, rabdomiosarkoma, leukemija, osteosarkoma, smegenų navikai), traumos (stuburo, kojų lūžiai, autoįvykiai), CNS ir PNS ligos (epilepsija, meningoencefalitas, paralyžius), vidaus ligos (anemija, LIN, ŪIN, širdies nepakankamumas, kepenų funkcijos nepakankamumas, cukrinis diabetas, tromboembolija, gelta, plaučių edema), virusinės ligos (korona virusas), senatvė, gydymo atsisakymas. Bendras skaičius n=61. (9 lentelė)
9 lentelė. Eutanazuotų kačių skaičius, atsižvelgiant į priežastis ir veislių grupes
Veislių rūšys Navikinė
s ligos Traumos Vidaus ligos CNS ir PNS ligos Virusinės ligos Senatvė Atsisakymas gydymo Beplaukės 0 1 6 1 2 1 0 Ilgaplaukės 5 2 9 1 0 2 0 Trumpaplaukės 11 4 10 1 1 3 1 Viso 16 7 25 3 3 6 1
Dažniausiai eutanazuota beplaukių kačių (55 proc.) dėl vidaus ligų. Rečiausiai eutanazuotos trumpaplaukių veislių katės dėl CNS ir PNS ligų, virusinių ligų ir atsisakymo gydyti (atitinkamai po 3 proc.)
Pagal Chi suderinamumo kvadratą p > 0,05 (P > 0,45464). Tai parodo, kad Ho hipotezė neatmetama, tai reiškia, kad priežastys yra lygiavertės ir nei viena neišsiskiria, tikimybė būti eutanazuotam dėl bet kurios priežasties yra tokia pati.
0 20 40 60 80 100 ≥ 4 5 - 9 10-14 15 - 20 26 16 39 18 30 13 35 22 P roc .
Kačių amžiaus grupės, metai
Patelė Patinas
28 15 pav. Eutanazuotų kačių kiekis procentais, atsižvelgiant į priežastis ir veislių grupes
pagal kailio plauko ilgį.
Diagramoje Nr. 16 pavaizduota, koks buvo eutanazuotų kačių kiekis procentais, atsižvelgiant į lytį (patelės, patinai) ir priežastis, kurias sudarė: navikinės ligos (fibrosarkoma, limfoma, rabdomiosarkoma, leukemija, osteosarkoma, smegenų navikai), traumos (stuburo, kojų lūžiai, autoįvykiai), CNS ir PNS ligos (epilepsija, meningoencefalitas, paralyžius), vidaus ligos (anemija, LIN, ŪIN, širdies nepakankamumas, kepenų funkcijos nepakankamumas, cukrinis diabetas, tromboembolija, gelta, plaučių edema), virusinės ligos (korona virusas), senatvė, atsisakė gydymo. Bendras skaičius n=61. (10 lentelė)
10 lentelė. Eutanazuotų kačių skaičius, atsižvelgiant į lytį ir priežastis
Lytis Navikai Senatvė Trauma Vidaus ligos CNS ir PNS ligos Atsisakymas gydymo Virusinės ligos Patelės 11 3 1 18 2 0 3 Patinai 5 3 6 7 1 1 0 Viso 16 6 7 25 3 1 3
Dažniausiai eutanazuotos patelės (47 proc.) dėl vidaus ligų. Rečiausiai eutanazuotos patelės dėl traumų (3 proc.). Pagal Chi suderinamumo kvadratą p > 0,05 (p>0,06122). Tai parodo, kad Ho hipotezė neatmetama, tai reiškia, kad priežastys yra lygiavertės ir nei viena neišsiskiria, tikimybė būti eutanazuotam dėl bet kurios priežasties yra tokia pati.
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 9 55 9 18 9 26 11 47 5 11 35 13 32 3 3 10 3 P roc . Eutanazijų priežastys Beplaukės Ilgaplaukės Trumpaplaukės
29 16 Pav. Eutanazuotų kačių kiekis procentas, atsižvelgiant į lytį ir priežastis
Diagramoje Nr. 17 pavaizduota, kiek eutanazuota kačių, atsižvelgiant lytį (patelės, patinai) ir priežastį – vidaus ligas (cukrinis diabetas, plaučių edema, pneumotoraksas, širdies nepakankamumas, vidinis kraujavimas, tromboembolija, kepenų funkcijos nepakankamumas, inkstų funkcijos nepakankamumas). Bendras eutanazuotų kačių skaičius dėl vidaus ligų n=25. (11 lentelė)
11 lentelė. Eutanazuotų kačių skaičius, atsižvelgiant į lytį ir priežastį - vidaus ligas.
Lytis Cukrinis diabetas Plaučių edema Pneumo-toraksas Širdies nepakank. Vidinis kraujavimas Trombo embolija Kepenų funkc. nepakank. Inkstų funkc. nepakank. Patelė 2 1 2 1 1 3 1 7 Patinas 0 1 0 1 1 1 1 2 Viso 2 2 2 2 2 4 2 9
Dažniausiai eutanazuotos patelės (39 proc.) dėl inkstų funkcijos nepakankamumo. Rečiausiai, t. y. visai nepasitaikė, patinų eutanazija dėl cukrinio diabeto ir pneumotorakso. Pagal Chi suderinamumo kvadratą p> 0,05 (p>0,81985). Tai parodo, kad Ho hipotezė neatmetama, tai reiškia jog vidaus ligų susirgimai yra lygiaverčiai ir nei vienas neišsiskiria, tikimybė būti eutanazuotam dėl bet kurio vidaus ligų susirgimo yra tokia pati.
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 22 13 26 30 4 4 29 8 3 47 5 8 P roc . Eutanazijos priežastys Patinai Patelės
30 17 pav. Eutanazuotų kačių kiekis procentais, atsižvelgiant į lytį ir priežastį - vidaus ligas.
3.2. Apklausos rezultatai
Apklausoje dalyvavę respondentai, gyvūnų savininkai, pateikė informaciją apie 71 gyvūną: 25 kates ir 46 šunis. Šunų 30 proc. eutanazuota daugiau nei kačių. (18 pav.)
18 pav. Eutanazuotų gyvūnų kiekis procentais pagal rūšį (apklausos duomenys)
Diagramoje Nr. 19 pavaizduota eutanazijų procentinė išraiška, atsižvelgiant į šunų lytį (patelė, patinas) ir veislę. Šunų veislės suskirstytos pagal svorį į didelių veislių šunis (nuo 35 kg.), vidutinių veislių (7-35 kg.), mažų veislių (iki ~ 7kg.). Didelių veislių: amerikiečių stafordšyro terjeras, senbernaras, dobermanas, rytų europos aviganis, niufaundlendas, ilgaplaukis kolis, vokiečių aviganis, senbernaras, rotveileris. Vidutinių veislių: vokiečių bokseris, foksterjeras, rusų spanielis, škotų terjeras, anglų kokerspanielis, prancūzų buldogas, pitbulterjeras. Mažų veislių: nykštukinis pudelis,
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 11 6 11 6 6 17 6 39 14 14 14 14 14 29 P roc . Eutanazijos priežastys Patelė Patinas Šuo 65 proc. Katė 35 proc. Šuo Katė
31 nykštukinis taksas, rusų tojterjeras. Taip pat į visas kategorijas pagal savo svorį patenka mišrūnai. Bendras skaičius sudaro n=46. (12 lentelė)
12 lentelė. Eutanazuotų šunų skaičius, atsižvelgiant į lytį ir veislių grupes (apklausos duomenys) Lytis Mažų veislių šunys Vidutinių veislių šunys Didelių veislių šunys
Patelė 5 4 12
Patinas 9 10 6
Viso 14 14 18
Dažniausiai eutanazuota didelių veislių patelių (57 proc.). Rečiausiai eutanazija atlikta vidutinio dydžio veislių patelėms (19 proc.).
19 pav. Eutanazuotų šunų kiekis procentais, atsižvelgiant į lytį ir veislių grupes pagal dydį (apklausos duomenys).
Diagrama Nr. 20 pavaizduoja eutanazuotų šunų skaičių procentine išraiška, atsižvelgiant į amžiaus grupes (iki 4 m., 5-9 m., 10-14 m., 15-20 m.). Bendras skaičius eutanazuotų šunų n=46. (13 lentelė)
13 lentelė. Eutanazuotų šunų skaičius, atsižvelgiant į lytį ir amžiaus grupes (apklausos duomenys)
Lytis ≥ 4 5 – 9 10-14 15 - 20 Patelė 1 5 14 2 Patinas 3 5 11 5 Viso 4 10 25 7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Maži Vidutiniai Dideli
24 19 57 36 40 24 P roc .
Šunų veislių grupės
Patelė Patinas
32 Dažniausiai eutanazuotos 10-14 m. patelės (64 proc.). Rečiausiai eutanazija atlikta patelėms (5 proc.) amžiaus grupėje ≥ 4 m.
20 pav. Eutanazuotų šunų kiekis procentais, atsižvelgiant į lytį ir amžiaus grupes (apklausos duomenys)
Diagramoje Nr. 21 pavaizduota, koks buvo eutanazuotų šunų procentas, atsižvelgiant į lytį (patinai, patelės) ir priežastis.Navikinės ligos (fibrosarkoma, limfoma, rabdomiosarkoma, leukemija, osteosarkoma, smegenų navikai), senatvė, traumos (stuburo, kojų lūžiai, autoįvykiai), vidaus ligos (skrandžio užsisukimas, trachėjos kolapsas, LIN, ŪIN, širdies nepakankamumas), CNS ir PNS ligos (agresija, epilepsija, tarpslankstelinė išvarža, meningoencefalitas, hidrocefalija, paralyžius), finansinės priežastys. Bendras eutanazijų skaičius n=46. (14 lentelė).
14 lentelė. Eutanazuotų šunų skaičius, atsižvelgiant į lytį ir priežastis (apklausos duomenys) Lytis Navikai Vidaus
ligos
CNS ir PNS
ligos Traumos Senatvė
Finansinės priežastys
Patelė 3 5 2 5 7 0
Patinas 7 5 6 1 4 1
Viso 10 10 8 6 11 1
Dažniausiai eutanazuotos patelės dėl senatvės (32 proc.), rečiausiai – patelės dėl finansinių priežasčių – jų nebuvo, ir patinai dėl traumų ir finansinių priežasčių, atitinkamai po 4 proc.
Pagal Chi suderinamumo kvadratą p> 0,05 (p>0,155518459). Tai parodo, kad Ho hipotezė neatmetama, tai reiškia, kad priežastys yra lygiavertės ir nei viena neišsiskiria, tikimybė būti eutanazuotam dėl bet kurios priežasties yra tokia pati.
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 ≥ 4 5 - 9 10-14 15 - 20 5 23 64 9 13 21 46 21 Proc .
Amžiaus grupės, metai
Patelė Patinas
33 21 pav. Eutanazuotų šunų kiekis procentais, atsižvelgiant į lytį ir priežastis (apklausos
duomenys)
Diagramoje Nr. 22 pavaizduota procentinė išraiška eutanazijų, atsižvelgiant į kačių lytį (patelė, patinas) ir veisles. Veislės suskirstytos pagal kailio plauko ilgį į: trumpaplaukes ir ilgaplaukes. Trumpaplaukės: britų trumpaplaukės, rusų mėlynosios ir siamo veislės katės. Ilgaplaukės: persų ilgaplaukės veislės katės. Taip pat prie trumpaplaukių ir ilgaplaukių kategorijos priskiriamos mišrūnės katės. Bendras skaičius n=25. (15 lentelė).
15 lentelė. Eutanazuotų kačių skaičius, atsižvelgiant į lytį ir veislių grupes (apklausos duomenys)
Lytis Trumpaplaukių veislės Ilgaplaukių veislės
Patelė 9 8
Patinas 6 2
Viso 15 10
Dažniausiai eutanazuota trumpaplaukių veislių patinų (75 proc.), rečiausiai – ilgaplaukių veislių patinų (25 proc.).
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 14 23 9 23 32 29 21 25 4 17 4 P roc . Eutanazijos priežastys Patelė Patinas
34 22 pav. Eutanazuotų kačių kiekis procentais, atsižvelgiant į lytį ir veislių grupes pagal kailio plauko
ilgį (apklausos duomenys)
Diagramoje Nr. 23 pavaizduotas eutanazuotų kačių kiekis procentais, atsižvelgiant į amžiaus grupes (iki 4 m., 5-9 m., 10-14 m., 15-20 m.). Bendras skaičius eutanazuotų kačių n=25. (16 lentelė).
16 lentelė. Eutanazuotų kačių skaičius, atsižvelgiant į lytį ir amžiaus grupes (apklausos duomenys)
Lytis ≥ 4 5 – 9 10-14 15 - 20
Patelė 3 2 7 1
Patinas 1 1 6 4
Viso 4 3 13 5
Dažniausiai eutanazuota patelių (54 proc.) ir patinų (50 proc.) 10-14 m. amžiaus grupėje. Rečiausiai eutanazija atlikta ≥ 4 m. ir 5-9 m. amžiaus grupėse patinams (atitinkamai po 8 proc.) ir 15-20 m. amžiaus patelėms (8 proc.)
23 pav. Eutanazuotų kačių kiekis procentais, atsižvelgiant į lytį ir amžiaus grupes (apklausos duomenys)
Diagramoje Nr. 24 pavaizduota, koks buvo eutanazuotų kačių kiekis procentais, atsižvelgiant į lytį (patelė, patinas) ir priežastis, kurias sudarė: navikinės ligos (fibrosarkoma, limfoma,
0 20 40 60 80 100 Trumpaplaukių veislės Ilgaplaukių veislės 53 47 75 25 P roc .
Kačių veislių grupės
Patelė Patinas 0 20 40 60 80 100 ≥ 4 5 - 9 10-14 15 - 20 23 15 54 8 8 8 50 33 P roc .
Amžiaus grupės, metai
Patelė Patinas
35 rabdomiosarkoma, leukemija, osteosarkoma, smegenų navikai), traumos (stuburo, kojų lūžiai, autoįvykiai), CNS ir PNS ligos (epilepsija, meningoencefalitas, paralyžius), vidaus ligos (anemija, LIN, ŪIN, širdies nepakankamumas, kepenų funkcijos nepakankamumas, cukrinis diabetas, tromboembolija, gelta, plaučių edema). Bendras skaičius n=25. (17 lentelė)
17 lentelė. Eutanazuotų kačių skaičius, atsižvelgiant į lytį ir priežastis (apklausos duomenys)
Lytis Navikai Vidaus ligos CNS ir PNS ligos Traumos
Patelė 3 6 1 3
Patinas 4 6 1 1
Viso 7 12 2 4
Dažniausiai eutanazuoti tiek patinai (50 proc.), tiek patelės (46 proc.) dėl vidaus ligų. Rečiausiai eutanazija atlikta patinams (8 proc.) dėl traumų ir patelėms bei patinams dėl CNS ir PNS ligų (atitinkamai po 8 proc.).
Pagal Chi suderinamumo kvadratą p > 0,05 (p>0,77595782). Tai parodo, kad Ho hipotezė neatmetama, tai reiškia, kad priežastys yra lygiavertės ir nei viena neišsiskiria, tikimybė būti eutanazuotam dėl bet kurios priežasties yra tokia pati.
24 pav. Eutanazuotų kačių kiekis procentais, atsižvelgiant į lytį ir priežastis (apklausos duomenys) 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Navikai Vidaus ligos CNS ir PNS ligos Traumos 23 46 8 23 33 50 8 8 P roc . Priežastys Patelė Patinas
36
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Apžvelgus turimą literatūrą matoma, jog eutanazija yra daug analizuojama moksliniuose straipsniuose, tačiau vis tiek kyla daug etinių klausimų žmonių visuomenėje. Pagrindinės priežastys, dėl ko kyla ši problema, yra tai, kad gyvūnų eutanazija taikoma tam, kad išvengti zoonozinių ligų dėl per didelės kačių ir šunų populiacijos pasaulyje. Kita daug klausimų kelianti priežastis – gydytojo kompetencija, kuomet norima užmigdyti sveiką gyvūną. AVMA ir POE grupė veterinarijos gydytojams yra pateikusi žinyną ir schemas, kurių pagalba priimamas teisingas sprendimas. Gyvūnai įstatymiškai yra saugūs daugumoje pasaulio šalių, tačiau ne visose. Italijoje ir Lenkijoje, eutanazavus sveiką gyvūną ar nesilaikius teisinių reikalavimų, gresia baudžiamoji atsakomybė ir bauda. Pagrindinis eutanazijos atlikimo metodas pripažintas AVMA – injekcinis, suleidus per didelę dozę vaisto į veną, prieš tai sedavus gyvūną. (3, 15, 25). Tyrimo metu, X ir Y klinikose veterinarijos gydytojai nesivadovavo rekomendacinėmis schemomis, tačiau sprendimai atlikti gyvūnams eutanaziją buvo priimti nepažeidžiant gyvūnų gerovės.
Tiriant šunų eutanazijos priežastis rezultatai parodė, kad įtakos turi šunų veislė, t. y. nuo vidutinių iki didelių veislių šunys eutanazuojami dažniau nei mažų veislių, lygiai taip pat didesnių veislių šunys serga daugiau nei mažų ar vidutinių veislių šunys. Respondentų, gyvūnų savininkų apklausos rezultatai parodė, kad daugiausia eutanazuojama šunų didelių veislių patelės ir vidutinių veislių patinai. Teksaso sveikatos mokslų universitete buvo atliktas tyrimas, kurio rezultatai parodo tą patį ryšį, kad kuo didesnis šuns kūno svoris, tuo greičiau pasireiškia sveikatos sutrikimai. Didelių veislių šunims ligos pasireiškia 6 – 9 m. amžiaus, o mažų veislių šunims 9 – 13 m. amžiaus. (48) Pagrindinė eutanazijos priežastis – navikinės ligos, iš kurių dažniausiai patinams pasitaiko osteosarkoma, o patelėms ir osteosarkoma, ir fibrosarkoma. Respondentų apklausos rezultatai parodė, kad patelės daugiausia eutanazuojamos dėl senatvės, o patinai dėl navikinių ligų. DB buvo atliktas mokslinis tyrimas, kurio metu buvo tiriamas amžiaus trukmės santykis su lytimi, svoriu, širdies darbu, ligomis. Tyrimas parodė, kad didžiausias eutanazijų skaičius yra dėl navikinių ligų iki 50 proc., dėl senatvės 20 proc., o dėl CNS ir PNS, tame tarpe ir elgsenos sutrikimų (agresijos) – 2 proc. (49) Tyrime taip pat atsispindėjo, jog patelės ir patinai dažniausiai eutanazuojami 10 – 14 m. amžiaus. Respondentų, gyvūnų savininkų apklausos rezultatai parodė tą patį rezultatą, jog daugiausia eutanazuojami 10 – 14 m. amžiaus gyvūnai. JAV atlikto karo šunų eutanazijos priežasčių tyrimo rezultatai parodė, kad karo šunys dažniausiai eutanazuojami 10 m. amžiaus ir priežastys yra ligos, tokios kaip: degeneraciniai sąnarių pažeidimai, CNS pažeidimai, skrandžio apsisukimai, neoplazijos bei senyvo amžiaus sutrikimai. (24)
Tiriant kačių eutanazijos priežastis nustatyta, kad trumpaplaukės katės yra dažniau eutanazuojamos nei ilgaplaukės ar beplaukės. Respondentų, gyvūnų savininkų apklausos rezultatai
37 parodė, kad daugiausia eutanazuojama trumpaplaukių veislių patinai ir patelės. Galima daryti prielaidą, jog trumpaplaukių populiacija yra didesnė nei kitų veislių kačių grupių. (50) Katės dažniau eutanazuojamos dėl vidaus ligų, taip pat trumpaplaukių veislių patinai linkę daugiau sirgti navikinėmis ligomis. Katės daugiausia eutanazuojamos dėl vidaus ligų, ypač inkstų funkcijos nepakankamumo. Respondentų apklausos duomenimis, tiek kačių patinai, tiek patelės daugiausia eutanazuojami dėl vidaus ligų. Tyrime taip pat nustatyta, jog patelės ir patinai dažniau eutanazuojami 10 – 14 m. amžiaus. Respondentų apklausos rezultatai parodė tą patį rezultatą, jog daugiausia eutanazuojamos 10 – 14 m. amžiaus katės. Taivane buvo atliktas mokslinis tyrimas (2012 – 2014 m.), kurio tikslas buvo nustatyti eutanazijos priežastis naminių kačių populiacijoje. Didžiausią eutanazijų skaičių sudarė inkstų ir šlapimo takų ligos. Taip pat rezultatai parodė, kad senyvo amžiaus, kastruoti patinai linkę daugiausiai sirgti inkstų ir šlapimo pūslės ligomis. (43)
38
5. IŠVADOS
1.
Išnagrinėjus gyvūnų eutanazijos bioetikos aspektus akivaizdu, jog viena iš problemų yra gyvūnų eutanazijos taikymas, siekiant išvengti zoonozinių ligų dėl didelės kačių ir šunų populiacijos, kita problema - veterinarijos gydytojo kompetencija, kuomet užmigdomas sveikas gyvūnas, nors įstatymiškai gyvūnai ir yra apsaugoti.2.
X ir Y klinikose dažniausia šunų eutanazijų priežastis yra navikinės ligos; lytis įtakos neturi, tačiau vidutinių ir didelių veislių šunys yra linkę dažniau sirgti navikinėmis ligomis. Kačių dažniausia eutanazijų priežastis - vidaus ligos, nei lyties, nei veislės įtakos nėra (P > 0,05).3.
X ir Y klinikose eutanazija šunims ir katėms dažniausiai buvo atliekama dėl lėtinių ar ūmiųligų. Sprendimą eutanazuoti priimdavo veterinarijos gydytojas nustačius, jog kitas sprendimas neužtikrins gyvūno gerovės.
