Šunų stempl÷s ligos, jų diagnozavimas, gydymas ir profilaktika

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARINöS MEDICINOS FAKULTETAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA

Ieva Kirchovait÷

Šunų stempl÷s ligos, jų diagnozavimas, gydymas ir

profilaktika

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas : doc. dr. Gintaras Zamokas

2

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas (pavadinimas)

... 1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ

LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros ved÷jo vardas, pavard÷) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretor÷s/riaus parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.2 Dažniausiai pasitaikančios stempl÷s ligos ... 9

1.3 Ezofagitas ... 9

1.4 Stempl÷s svetimkūniai ... 12

1.5 Stempl÷s susiaur÷jimas ... 14

1.6 Kraujagyslinio žiedo anomalijos ... 15

1.7 Stempl÷s divertikulas ... 17

1.8 Stempl÷s neoplazijos ... 18

1.9 Išvarža ... 19

2. Tyrimo metodika ir organizavimas ... 21

2.1 Tyrimo objektas ... 21

2.2 Tyrimo eiga ... 21

2.3 Tyrimų metu naudotos medžiagos, įrankiai ir įranga ... 22

2.4 Stempl÷s ligų tyrimo schema ... 24

3. Tyrimo rezultatai ir jų apibendrinimas ... 25

4. Išvados ... 36

4

SANTRAUKA

Šunų stempl÷s ligos, jų diagnozavimas, gydymas ir profilaktika. Ieva Kirchovait÷

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Veterinarijos fakultetas, Neužkrečiamųjų ligų katedra.

Darbo vadovas doc. dr. Gintaras Zamokas

Raktiniai žodžiai – šuo, stempl÷s svetimkūniai, kraujagyslinio žiedo anomalija, ezofagitas. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, kurioje aprašoma stempl÷s anatomija ir dažniausiai pasitaikančios stempl÷s ligos, tyrimo metodika ir organizavimas, tyrimų rezultatai ir jų apibendrinimas, išvados ir literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 38 puslapiai, juose 1 schema, 1 lentel÷ ir 12 paveiksl÷lių.

Šiame darbe buvo analizuojamos dažniausiai pasitaikančios šunų stempl÷s ligos, jas sukeliančios priežastys, klinikiniai požymiai, diagnozavimo priemon÷s, gydymas . Tyrimas buvo atliktas Kauno smulkių gyvūnų klinikoje X 2011 – 2013 metais.

Diagnozuojant ir diferencijuojat stempl÷s ligas, jų priežastis buvo atliekami kraujo morfologinis ir biocheminis tyrimai, kontrastinis rentgenografinis tyrimas, endoskopija.

5

SUMMARY

Dog esophageal diseases: diagnosis, treatment and prevention. Author: Ieva Kirchovait÷

Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Veterinary Faculty, Department of Noninfectious Diseases.

Academic advisor: doc., dr. Gintaras Zamokas

Key words: dog, esophageal foreign bodies, vascular ring anomaly, esophagitis.

Master's thesis consists of an introduction, literature review, which describes the anatomy of the esophagus and the most common esophageal diseases, methodology of research and the organization, results of the research and discussion, conclusions and references. Work volume – consists of 38 pages, there are 1 Figure, 1 Table and 12 pictures.

In this work we analyze the most common canine esophageal diseases, their causes, clinical signs, diagnostic measures and treatment. The study was carried out in a small animal clinic X in Kaunas 2011 – 2013.

6

ĮVADAS

Stempl÷s ligos – nedažni virškinamojo trakto susirgimai.

Sutrikus stempl÷s funkcijai, organizmas nebegauna maisto medžiagų, sutrinka virškinimas. Priklausomai nuo jos ligos, dažnai gyvūnai negauna reikiamo skysčių kiekio, o to pas÷koje išsivysto dehidratacija, gyvūnai išlies÷ja, nusilpsta.

Blogos kokyb÷s pašaras, blogas gyvūnų laikymas, kaulų davimas, dirginančios nuodingos medžiagos, verdantis vanduo bei karštas maistas gali sukelti stempl÷s susirgimus.

Daugeliui stempl÷s ligų yra būdingi bendri klinikiniai požymiai – v÷mimas, atpylimas, dehidratacija, sutrikęs apetitas, sunkus rijimas. Šių simptomų nepakanka, kad būtų galima pilnai diferencijuoti stempl÷s ligas, tod÷l gydymas n÷ra pilnai efektyvus. Neatlikus papildomų tyrimų ir gydant pagal simptomus, kaip gastritą ar stempl÷s uždegimą, dažnai stempl÷s susirgimai yra uždelsiami. Kiekviena diena, valanda, esant stempl÷s svetimkūniams, yra labai svarbi, nes svetimkūnių komplikacija – stempl÷s perforacija, kuri dažniausiai baigiasi gyvūno gaišimu.

Stempl÷s ligas diagnozuoti n÷ra paprasta, tam reikalinga speciali įranga, rentgenas ir endoskopas, taip pat svarbu, kad veterinarijos gydytojas išanalizuotų nuodugniai paciento anamnezę, žinotų klinikinius požymius būdingus stempl÷s ligoms ir nedelsdamas atliktų klinikinius tyrimus. Labai svarbu, kad gydytojas žinotų, jog kraujagyslinio žiedo anomalija turi tris kartus didesnę riziką sirgti Vokiečių aviganiai ir Airių seteriai, tai labai svarbu d÷l gydymo parinkimo ir jo efektyvumo.

Dažniausios klaidos – nepakankamas diferencijavimas stempl÷s ligų, neatliekami papildomi tyrimai, kurie būtų informatyvūs.

Darbo tikslas:

Nustatyti kokiomis stempl÷s ligomis dažniausiai serga šunys, jų paplitimą, diagnostines galimybes, gydymą.

Darbo uždaviniai:

1. nustatyti, kokios stempl÷s ligos yra dažniausiai diagnozuojamos šunims;

2. nustatyti būdingus simptomus stempl÷s ligų, leidžiančius preliminariai diferencijuoti stempl÷s susirgimus;

7

4. nustatyti, kokio amžiaus šunys dažniausiai serga stempl÷s ligomis;

5. nustatyti, ar yra tam tikri stempl÷s susirgimai būdingi tam tikroms veisl÷ms, jų pasireiškimui;

6. nustatyti, ar kraujo tyrimai yra informatyvūs stempl÷s ligoms;

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Stempl÷s anatomija

Stempl÷ yra skiriama į kaklinę, krūtininę ir pilvinę dalis. Kaklin÷ stempl÷s dalis kair÷je guli ventraliai stuburo raumenų ir dešin÷je dorsaliai trach÷jos. Krūtininei stempl÷s daliai priklauso dalis stempl÷s nuo krūtinin÷s įlankos iki diafragmos. Krūtinin÷ stempl÷s dalis iš pradžių guli kairiau trach÷jos, v÷liau ties trach÷jos išsišakojimu pereina į dorsalinę jos pusę. Tokiu būdu ji pasiekia dešinįjį aortos lanką. Pilvin÷ stempl÷s dalis yra labai trumpas segmentas, kuris ribojasi su diafragma ir skrandžiu. Stempl÷s siena storiausia yra kaklin÷je ir pilvin÷je dalyse. Stempl÷s dalis, kuri prasideda ir baigiasi krūtin÷s ertm÷je, yra elastinga.

Stempl÷ yra sudaryta iš keturių sluoksnių: adventicijos (išorinio kraujagyslių sluoksnio), raumeninio sluoksnio, pogleivio ir gleivin÷s. Plona fibrozin÷ adventicija apdengia stempl÷s raumenis. Raumeninis šunų stempl÷s sluoksnis yra sudarytas iš dviejų įstrižų rožuotuojų raumenų sluoksnių. Vienintelis šuns stempl÷s lygusis raumuo yra raumenin÷je gleivin÷je, kuri bendradarbiauja vykstant peristaltikai.

Stempl÷s pogleivio sluoksnis yra sudarytas iš liaukų, kurios laisvai jungiasi su gleivine ir raumeniniu sluoksniu. Tai šunų gleivinį apvalkalą padaro neelastingu, susuka jį į išilgines raukšles. Gleivin÷ turi rag÷jantį epitelį, kuris sudaro kanalines angas liaukoms. Pus÷ kaudalin÷s stempl÷s dalies gleivin÷s yra ribojama raumeninio sluoksnio.

Kraujas į kaklinę stempl÷s dalį yra tiekiamas skydliauk÷s arterijų pagalba. Kranialin÷ krūtinin÷s stempl÷s dalis aprūpinama krauju iš bronchoezofagin÷s (bronchin÷s – stempl÷s) arterijos. Stempl÷s likusiai daliai kraujas tiekiamas iš aortos šakų, tarpšonkaulinių ir skrandžio arterijų. Stempl÷s venų drenažas vyksta per lydinčiąsias arterijų kraujagysles.

9

1.2 Dažniausiai pasitaikančios stempl÷s ligos

• Ezofagitas

• Stempl÷s svetimkūniai • Stempl÷s susiaur÷jimas

• Kraujagyslinio žiedo anomalijos • Stempl÷s divertikulas

• Stempl÷s neoplazija

• Išvarža

1.3 Ezofagitas

Stempl÷s uždegimin÷s ligos pasitaiko dažnai. Pagrindin÷ priežastis ezofagitų yra skrandžio – stempl÷s refliuksai, svetimkūniai, infekcijos, dirginančios nuodingos medžiagos, terminiai nudegimai, silpni ir ilgai trunkantys v÷mimai. Dažniausios priežastys sunkaus v÷mimo yra svetimkūniai žarnyne ir skrandyje, umūs kasos uždegimai, parvovirusinis enteritas. (Todd R. Tams, 1996)

Klinikiniai požymiai

Silpnas ezofagitas pažeidžia tik gleivinę. Klinikiniai stempl÷s diskomforto požymiai yra silpni, stempl÷s gleivin÷ pati greitai sugyja be didel÷s fibroz÷s. Sunkus ezofagitas atsiranda d÷l tokių priežasčių kaip terminis nudegimas, sukeliantis skausmingą rijimą, gausų seil÷jimąsi, depresiją ir kartais polidipsiją. Raumeninis sluoksnis kai kuriais atvejais lemia sunkias komplikacijas, tokias kaip op÷jimas ir stempl÷s prakiurimas.

Klinikiniai požymiai susiję su refluksiniu ezofagitu yra įvairūs. Rijimo diskomfortas gali būti akivaizdus. Gyvūnas gali nenoriai ÷sti, v÷liau gali pasireikšti anoreksija. Refliukso metu gali būti neramus ir jaustis nepatogiai. Pasikartojantys rijimo bandymai gali baigtis atpylimu. Sergantys gyvūnai netenka svorio, padid÷ja seil÷jimasis ir gali pasireikšti v÷mimas su krauju. (W. Grant Guilford et al, 1996)

Diagnoz÷

10

peristaltikos sutrikimus. Deja, refliuksas dažnai yra epizodinis ir gali būti nediagnozuojamas fluoroskopijos metu. Endoskopo pagalba galima nustatyti gyvūnus sergančius ezofagitu, tačiau mažai pažeistos stempl÷s atvejai gali būti nepastebimi. Pažeistos stempl÷s zonos yra hiperemin÷s ir gali būti gleivin÷s erozijų. Jei ezofagitas yra l÷tinis fibroziniai grioveliai progresuoja į aiškius susiaur÷jimus. Stempl÷s gleivin÷s biopsija yra geriausias būdas norint nustatyti ezofagitą. Biopsijos m÷giniai geriausiai paimami su siurbiamuoju biopsiniu instrumentu. Biopsijos mažas m÷ginukas gaunamas endoskopijos metu yra nevisada tinkamas diagnostiniams tikslams, nes stempl÷s gleivin÷ yra per tvirta, kad visada jos galima būtų tinkamai paimti endoskopin÷mis biopsijos chirurgin÷mis žnypl÷mis. Biopsijos m÷giniai yra ypač informatyvūs nustatant ezofagitą, kai stempl÷s gleivin÷s pokyčių vizualiai nematyti. Nesunkiais ezofagito atvejais, gali būti pasteb÷ta epitelio nekroz÷ ir neutrofilų infiltracija. Verta pamin÷ti, jog chroniški uždegiminiai pakitimai apima eozinofilų intraepitelinę infiltraciją. (W. Grant Guilford et al, 1996)

Gydymas

Esant silpnam ezofagitui gyvūnas negali ÷sti 1 – 2 dienas. V÷liau jie šeriami pritaikius lengvą dietą. Jei ezofagitas išsivyst÷ d÷l to, kad buvo praryta kaustin÷ (agresyvi) medžiaga, v÷mimas nevisada pasireiškia. Neabsorbuotos rūgštys gali būti neutralizuotos magnio oksido tirpalu (1:25 atskiesta su šiltu vandeniu), o prarijus šarmus rekomenduojama sugirdyti citrinų sultis.

Cimetidinas (5 mg/kg) ir ranitidinas yra veiksmingi nesunkaus ezofagito gydymui, bet klinikiniai bandymai su žmon÷mis parod÷, jog sunkiai gydomam ezofagitui geresnis pasirinkimas yra omeprozolis. Skrandžio erozijos gali būti gydomos su koloidinio bismuto suspencija arba sukralfatu.

11

1 pav. Stempl÷s histologinis tyrimas

12

linijos). Šio pakitimo pakanka, kad būtų diagnozuojama stempl÷s opa, net jei faktiškai tai – išop÷jimas, (t.y. kai trūksta audinio) nors jis n÷ra pateiktas kaip biopsijos pavyzdys. (F) Eozinofilinis ezofagitas. Didelis skaičius eozinofilų (50> šiuo atveju) įsiskverbųsių į surag÷jusį epitelį, kuris taip pat rodo bazinį tarpląstelinių erdvių išsipl÷timą ir masyvų bazinio sluoksnio išsipl÷timą. (Pavyzdžiai D, E ir F vaizduoja hematoksilinu ir eozinu tamsintus segmentus, jie buvo nufotografuoti originaliu priartinimu 20X). (R. M. Genta et al., 2011)

1.4 Stempl÷s svetimkūniai

Svetimkūniai yra negyvi objektai, kurie gali sukelti įvarius stempl÷s spindžio struktūros pakitimus. Svetimkūniai stempl÷je dažnai pasitaiko šunims, rečiau kat÷ms. Dažniausiai randami šunų stempl÷je yra kaulai, ar kaulų fragmentai, žuvų kaulai, tuo tarpu kiti (adatos, kamuoliukai, žaislai, plaukų bezoarai) svetimkūniai dažniau aptinkami pas kates. (Karen M. Tobias, Spencer A. Johnston, 2012) Daugelis jų pasišalina vemiant, kiti patenka į skrandį, tačiau kai kurie lieka stempl÷je. Dažniausiai svetimkūniai stringa mažiausiai elastingose vietose, ties į÷jimu į krūtin÷s ląstą ar širdies pagrindu ties diafragma. Tie, kurie yra per dideli, kad pasišalintų, sukelia mechaninę obstrukciją. Stempl÷s pažeidimai yra labai įvairūs ir priklauso nuo svetimkūnio dydžio, kampuotumo bei aštrumo. (Jorg M. Steiner, 2008)

Klinikiniai požymiai

13

Hipovoleminis šokas gali atsirasti, jei svetimkūnis pažeidžia didžiąją gretimąją stempl÷s kraujagyslę. (Cheryl S et al., 2007)

Gydymas

Stempl÷s svetimkūniai turi būti greitai pašalinami. Ilgiau užsibuvę svetimkūniai gali sužaloti stempl÷s gleivinę, sukelti išop÷jimą ir perforaciją. Gydant stempl÷s svetimkūnius pirmiausia reikia naudoti endoskopą. Kietasis endoskopas naudingiausias šalinant didelius svetimkūnius, dažniausiai – kaulus. Didel÷s chirurgin÷s žnypl÷s yra įvedamos pro kietąjį endoskopą, kad pasiektų svetimkūnį ir daugeliu atveju svetimkūnis suimamas su žnypl÷mis ir taip pašalinamas. Dideli svetimkūniai, kurie negali būti saugiai pašalinti pro burną, gali būti įstumiami į skrandį ir pašalinami gastrotomijos būdu. Mažesni svetimkūniai, geriausiai pasiekiami su lanksčiuoju endoskopu ir įvairiomis chirurgin÷mis žnypl÷mis. Lankstieji endoskopai dažniausiai naudojami norint pašalinti tokius svetimkūnius kaip mešker÷s kabliukai.

Sergantiems gyvūnams taikoma alkana dieta 24-48 valandas po svetimkūnio pašalinimo. Jeigu stempl÷je yra opos ar nekroziniai židiniai, gyvūnams taikoma ilgesn÷ alkana dieta. Pastaraisiais atvejais, gyvūnai gali būti šeriami per vamzdelį, kuris įvedamas endoskopo pagalba. Specifinei ezofagito terapijai turi būti taikomos sukralfato suspensijos (0.5-1.0 g p/o). Priešuždegimin÷s gliukokortikoidų doz÷s (pvz. prednizonas 0.25-0.5 mg/kg p/o) taip pat turi būti naudojamos gyvūnams. Galiausiai, plataus spektro antibiotikai turi būti naudojami gyvūnams su nedidel÷mis opomis ar stempl÷s perforacija.

Operacija atliekama tik tada, kai endoskopo pagalba neįmanoma pašalinti svetimkūnio ar yra stempl÷s perforacijų. Gastrotomija yra labiau patartina nei ezofagotomija distaliniams stempl÷s svetimkūniams, nes gijimas yra geresnis. Vis d÷lto, ezofagotomija rekomenduojama tais atvejais, kai svetimkūniai negali būti pašalinti gastrotomijos būdu, o chirurgin÷ operacija, kai reikia sutvarkyti stempl÷s perforaciją. (D.A. Thomas, 1996)

Komplikacijos

Stempl÷s svetimkūniai gali sukelti ezofagitą, stempl÷s perforaciją, pneumotoraksą ir aortos perforaciją. (J.M King, 2001)

14

Krūtin÷s rentgenoliginio tyrimo pagalba galima pasteb÷ti svetimkūnius stempl÷je ar bronchuose ir skysčių kaupimąsi pleuroje. Lokalizuota plaučių patologija sukelta stempl÷s svetimkūnio visada parodo fistul÷s būvimą. Reikia būti atsargiems d÷l perdidelio plaučių pažeidimo. Šiuo atveju su hiperosmosin÷s kontrastin÷s rentgenografijos pagalba galima pamatyti edemą. Turi būti taikomos ezofagoskopija ir bronchoskopija, bet tai gali nepad÷ti nustatant kur yra fistul÷. Turi būti atlikta, kur yra atsiradusi fistul÷, chirurgin÷ korekcija. Lobektomija dažniausiai būtina norint nustatyti

svetimkūnius, esančius kv÷pavimo takuose. Jei gyvūnas išgyvena per pooperacinį laikotarpį, prognoz÷ – gera. (E. Christopher Orton, 1995)

1.5 Stempl÷s susiaur÷jimas

Epitelio uždegimas arba jo sunykimas, be jokios žalos gilesniosioms struktūroms, dažniausiai nestimuliuoja skaidulinio audinio formavimosi. Erozijos, kurios tęsiasi per visą ploną raumenų sluoksnį, dažniau atsiranda jungiamajame audinyje. Pažeistame audinyje, fibroblastai pasirodo per 24 valandas po pažeidimo, kalogeno skaidulos susiformuoja per savaitę laiko. Nors ir skaidulų pasikeitimas prasideda anksčiau, klinikiniai požymiai gali nepasirodyti iki tol, kol skaidulinis audinys ima bręsti ir nesumažina stempl÷s spindžio diametro.

Stempl÷s susiaur÷jimai būdingi refluksiniam ezofagitui, cheminiams nudegimams ar gleivin÷s traumoms d÷l stempl÷s svetimkūnių, dažniausiai yra antriniai. Verta d÷mesio yra tai, kad benzalkoniumo chloridas (zeparino) buvo kat÷ms taikomas gydant odos nudegimus, burnos opas, ezofagitą ir stempl÷s susiaur÷jimus. Retkarčiais neoplazijos sukelia stempl÷s susiaur÷jimus.

Klinikiniai požymiai

Klinikiniai požymiai, susiję su stempl÷s susiaur÷jimu yra panašūs su kitais stempl÷s ligų klinikiniais požymiais ir pasireiškia disfagija, atpylimu ir pseudoptializmu. Skysčiai yra geriau toleruojami nei maistas. Atpylimas dažniausiai atsiranda staiga ir tęsiasi pastoviai. Neretai atpylimas prasideda po chirurgin÷s procedūros pra÷jus vienai ar trims savait÷ms. Priešingai nei stempl÷s svetimkūniai, anoreksija ir stempl÷s ūmus skausmas n÷ra pastebimas, nebent susiaur÷jimo priežastis yra stempl÷s neoplazija ar ezofagitas. (Katerina K. Adamama-Moraitou et al., 2002)

Diagnoz÷

15

susiaur÷jimo būvimą ir padeda atskirti skaidulinį (použdegiminį susiaur÷jimą) nuo navikinio susiaur÷jimo. Susiaur÷jimai d÷l navikų yra dažniau ekscentriški, o uždegiminiai susiaur÷jimai yra koncentriški. Jei jie pažeidžia gleivinę, susiaur÷jimai d÷l navikų gali būti eroziniai ir labiau pažeidžiami nei skaiduliniai. Navikiniai ir skaiduliniai susiaur÷jimai gali būti diferencijuojami atliekant biopsiją, nebent susiaur÷jimas buvo sukeltas stempl÷s naviko, kuris nepažeidžia gleivin÷s (pvz. leiomioma), po to chirurgin÷ operacija gali būti reikalinga diagnozei nustatyti. (Karen M. Tobias, Spencer A. Johnston, 2012)

Gydymas

Skaiduliniai stempl÷s susiaur÷jimai geriausiai gydomi balioninio pl÷timo būdu. Standūs pl÷tikliai yra mažiau pageidaujami nei balioniniai pl÷tikliai, nes jie duoda mažiau radialin÷s j÷gos ir daugiau kirpimo j÷gos; kaip bebūtų, jie vis dar efektyvūs daugeliu atvejų. Stempl÷s susiaur÷jimai gali reikalauti pakartotinio pl÷timo, ypač jei standūs pl÷tikliai buvo panaudoti vietoj balioninių pl÷tiklių. Kai kurie susiaur÷jimai gali reikalauti net daugiau kaip keturių pakartotinių pl÷timo procedūrų, 5-7-ių dienų intervale. Kai kurie autoriai rekomenduoja atlikti popl÷timinį gydymą antibiotikais ir kortikosteroidais, kad būtų galima išvengti bakterijų invazijos į pažeistą stempl÷s gleivinę ir tam, kad reformuotųsi skaidulinis audinys. Eksperimentinis bandymas parod÷, kad didel÷s doz÷s kortikosteroidų, derintų su antibiotikais, 2-3-ių savaičių laikotarpyje po pažeidimo, padeda išvengti stempl÷s stenoz÷s.. Po didelio diametro faringostominio vamzdelio įstatymo 1-2-iems savait÷ms, susiaur÷jimo pl÷timo procedūra taip pat yra rekomenduotina. Vamzdelis veikia kaip įtvaras ir padeda išvengti susiaur÷jimo galimyb÷s. Didelio skersmens faringostominius vamzdelius pacientai nevisada toleruoja, vietoj to geriau pasirinkti balioninį pl÷timą. (Alan Glazer, Patricia Walters, 2008)

1.6 Kraujagyslinio žiedo anomalijos

16

kairiojo ketvirto aortos lanko. Taip stempl÷ įkalinama ventraliai širdies, dešin÷je aortos, kair÷je ties plaučių arterija ir tarp arterinio latako, kuris siejasi su dvejomis kraujagysl÷mis ir pereina per dorsalinę stempl÷s sieną bei tokiu būdu sutrikdomas normalus pašaro rijimas.

Šių anomalijų variacija priklauso nuo abiejų lankų išsilaikymo, to pas÷koje dešinysis lankas suformuoja funkcinį aortos lanką ir kairysis lankas suformuoja likučius. Kitos kliniškai reikšmingos anomalijos atsiranda, jei kairioji poraktin÷ arterija prasideda iš dešiniojo aortos lanko. Galutin÷ kraujagyslių pozicija yra tokia, kad jos turi pereiti į kairę ir per stemplę pasiekti savo normalų kelią, o tai sukelia stempl÷s spaudimą. (Karen M. Tobias, Spencer A. Johnston, 2012)

Kraujagyslinio žiedo anomalijos – paveld÷tos. Vokiečių aviganiai ir Airių seteriai turi triskartus didesnę tikimybę sirgti šia liga. Bostono terjerai taip pat turi didelę riziką šiam susirgimui. (W. Grant Guilford, 1996)

Klinikiniai požymiai

Dažniausi klinikiniai požymiai sergantiems gyvūnams - silpni v÷mimai nujunkymo metu. 90% visų šunų su PRAA nustatoma jaunesniems nei šešių m÷nesių šuniukams. Atpylimas dažniausiai pasireiškia trumpai, po valgio, ankstyvoje ligos stadijoje, bet kai stempl÷s išsipl÷timas progresuoja, atpylimas susilpn÷ja. Sergantys šuniukai būna nusilpę ir sunykę. Maistu pripildyta stempl÷ gali būti apčiuopiama ties krūtin÷s ląsta. (C. Ricardo et al., 2001)

Gydymas

Pacientams su kraujagyslinio žiedo anomalijomis yra taikoma tiek medikamentinis gydymas, tiek chirurginis gydymas. Chirurgin÷ operacija, norint sumažinti stempl÷s nervams ir raumenims padarytą žalą, tur÷tų būti atliekama tik pasireiškus pirmiems klinikiniams požymiams. Klientai turi būti informuojami, jog gydymas be operacijos, geriausiu atveju yra paliatyvus (lengvinantis aplinkybes), tačiau nerekomenduotinas. Medicininis gydymas svarbus aspiracin÷s pneumonijos gydymui ir gyvūnų mitybos gerinimui. Sergantys gyvūnai turi būti šeriami skysta koše, kol patys pradeda stov÷ti ant užpakalinių kojų, kai maisto duben÷lis yra iškeliamas ant platformos. Gyvūnai turi būti laikomi vertikalioje pozicijoje (stovint ant užpakalinių kojų) maždaug 5 – 10 minučių po valgio, leidžiant sunkio j÷gai pad÷ti ištuštinti išsipl÷tusią stemplę. Gastrotominio maitinimo vamzdelio įstatymas gali būti pravartus silpnumą jaučiantiems pacientams, ypač jei numatoma chirurgin÷ operacija.

17

kuris yra sukeliamas prid÷tinio aortos lanko. Jei gyvūnas yra labai silpnas, kelioms dienoms dar prieš operaciją turi būti įstatomas skrandžio maitinamasis vamzdelis.

Kai kurie chirurgai bando sumažinti stempl÷s spindžio pl÷timąsi, jei stempl÷ yra išsipl÷tusi ir nesitikima, jog ji grįš į savo normalią pad÷tį. To pasiekiama, įstačius seriją nesiplečiančių klostuotų siūlų lateralin÷je stempl÷s sienoje. Kaip alternatyva, dalis stempl÷s gali būti pašalinama. Dažniausiai šie būdai n÷ra naudojami, nes jie padidina komplikacijų atsiradimo riziką. (Yilmaz KOC et al., 2004)

Pooperacin÷ priežiūra

Skiriami analgetikai. Pacientai turi būti atidžiai stebimi d÷l dusulio, jei reikalinga, apčiupin÷jant krūtinę. Dūstantiems pacientams gali būti skiriamas per nosį leidžiamas deguonis. Jei įstatomas torakostominis vamzdelis, iš krūtin÷s, reguliariais intervalais turi būti padaromas išsiurbimas (dažniausiai kas 15 – 30 min). Torakostominiai vamzdeliai gali būti pašalinami iš kart po operacijos arba kitą rytą. Silpnų pacientų antibiotikų kursas turi būti toliau tęsiamas, jei sužalojama krūtin÷, ar jei atsiranda pneumonija. (Karen M. Tobias, Spencer A. Johnston, 2012)

1.7 Stempl÷s divertikulas

Stempl÷s divertikulas yra panašus į stempl÷s sienos išsipl÷timą. Jie gali būti įgyti ar įgimti. Stempl÷s divertikulas dažniausiai lokalizuojasi krūtin÷s ląstos įlankoje ar krūtinin÷je stempl÷s dalyje, ties širdies pagrindu ar prieky diafragmos. Įgimtas divertikulas, manoma, atsiranda d÷l įgimto stempl÷s sienos silpnumo, nenormalaus trach÷jos demobilizavimo, embrioninio stempl÷s vystymosi. Įgytas divertikulas skirstomas į „Pulsion“ ir „Traction“, priklausomai nuo ligos raidos. „Traction“ divertikulas vystosi visose stempl÷s vietose ir yra sukeliamas dažniausiai d÷l pluoštinių audinių, supančių stemplę, susitraukimo, o „Pulsion“ divertikulas did÷ja d÷l vidaus ertm÷s spaudimo. (Douglas Slatter, 2003)

Klinikiniai požymiai

V÷mimas iškart po valgio, disfagija, svorio netekimas, apetito nebuvimas, kos÷jimas, kv÷pavimo sutrikimai. (Larry P. Tilley, Francis W. K. Smith, Jr.,2007)

Gydymas

18

divertikului. Divertikulektomija atliekama naudojant chirurginę vielasiūlę. Dalin÷ rezekcija, pilnoji rezekcija ir anastomoz÷ ar stempl÷s substitucija gali būti reikalinga šalinant didelius ir daugybinius divertikulus. Peridivertikuliarin÷s adhezijos ar bronchų – stempl÷s fistul÷ gali reikalauti dalin÷s arba pilnosios plaučių lobektomijos. (Karen M. Tobias, Spencer A. Johnston, 2012)

1.8 Stempl÷s neoplazijos

Metastaziniai stempl÷s augliai yra diagnozuojami daug dažniau nei pirminiai navikai. Metastaziniai navikai pažeidžia stemplę ir jiems priskiriami yra skydliauk÷s karcinoma, bronchų karcinoma, skrandžio karcinoma, žvyninių ląstelių karcinoma (ypač tonzilių) ir krūtų adenokarcinoma. Šunims ir kat÷ms dažniausiai pasitaikantys pirminiai stempl÷s navikai yra žvyninių ląstelių karcinoma ir lejomiosarkoma. (Withrow, 2001) Šunų stempl÷s sarkomos dažniausiai susijusios su kirmel÷mis Spirocerca lupi. Spirocerca lupi – nematodas, kuris parazituoja stempl÷je, skatina formuotis mazgelius iš kurių gali susidaryti piktybin÷ sarkoma. (Dvir E et al., 2008) Kiti pirminiai navikai - fibrosarkoma, osteosarkoma ir nediferencijuotos karcinomos. Nepiktybiniai navikai stempl÷je yra skirtingų rūšių. Lejomiosarkomą dažnai pasitaiko senyvo amžiaus šunims ir dažniausiai aptinkami audiniuose, supančiuose stemplę.

Jungtin÷se Amerikos valstijose, Spirocerca lupi dažniausiai sukelia stempl÷s fibrosarkomas, kai kurios iš jų transformuoja ir sukelia osteogenines sarkomas. Dideli pažeidimai randami krūtinin÷je stempl÷je, būtent šioje dalyje randamas parazitas. Suaugęs S. lupi parazitas gyvena stempl÷s sienoje. Parazitas deda kiaušinius, kurie keliauja į stempl÷s spindį ir yra staigiai pašalinami iš organizmo su išmatomis. Kiaušiniai praryjami koprofaginių vabalų jauniklių, po kurių susidaro cistos, o jų viduje lervos. Ši stadija yra infekcin÷ šunims. Lervos taip pat gali būti praryjamos graužikų bei paukščių, kurie atlieka transportinę funkciją ir yra tarpiniai šeimininkai. Šios stadijos metu vyksta lervų išsilaisvinimas iš cistų. Šunys yra galutinis šeimininkas. Kai galutinis šeiminkas praryja vabzdį (tarpinį šeimininką), cistin÷ lerva išsilaisvina, vyksta invazija į pilvo sieną, o tada lerva migruoja į aortą per išorinio sluoksnio kraujagyslių sieneles. Lervos koncentruojasi krūtinin÷je aortos dalyje ir migruoja į smulkias stempl÷s kraujagysles, kur subręsta. Lervos, kurios migruoja į kitus audinius, v÷l suformuoja cistas. Lervin÷ migracija ir kirmino mazgeliai stempl÷je gali sukelti gretimo stuburo slankstelio spondilitą ir aortos aneurizmą taip pat kaip ir granulomines žaizdas bei stempl÷s neoplaziją. (Withrow, MacEwen's, 2007)

19

Stempl÷s navikai dažniausiai pasitaiko šunims ir kat÷ms šešių metų amžiuje. Stempl÷s neoplazijos klinikinis požymis yra l÷tai progresuojanti stempl÷s stenoz÷. Dažniausiai pastebimi yra atpylimas, disfagija, seil÷tekis, odinofagija ir svorio netekimas. Šunims su spirocerkoze klinikiniai požymiai gali būti labai įvairūs, įskaitant kv÷pavimo sutrikimus ir hemotoraksą, atsirandantį d÷l kraujagyslių aneurizmos. ( J. Morris, J. Dobson, 2001)

Gydymas

Chirurginis navikų šalinimas gali sukelti įvairias komplikacijas. Piktybinių navikų atsiradimo prognoz÷s blogos. Chirurginis įsikyšimas dažnai nepraktikuojamas d÷l didel÷s pooperacinio susiaur÷jimo galimyb÷s. Spindulin÷ terapija gali palengvinti, bet spindulių sukelta komplikacija yra ezofagitas. Navikinių susiaur÷jimų pl÷timas gali sukelti palengv÷jimą, bet po to būtina įd÷mi priežiūra, norint išvengti stempl÷s perforacijos.

S.lupi infekcijos gydymas yra dizofenolio, dietilkarbamazino, ditiazino jodido naudojimas ir chirurginis stempl÷s granulomos pašalinimas. Fenbendazolis ir panašios medžiagos gali būti naudingi priedai, nes jie yra efektyvūs prieš spirocerkos lervas audiniuose.

Doramektinas buvo atrastas neseniai, kaip efektyvus vaistas nuo S.lupi. ( Berry, 2000 and Lavy et al., 2002)

1.9 Išvarža

Diafragmos perforacija, per kurią eina stempl÷, vadinama stempl÷s išvarža. Stemplę palaiko diafragminiai stempl÷s raiščiai, kurie normaliai leidžia tik nedidelius kranialinius judesius, pilviniam stempl÷s segmentui. Įgimti ar įgyti pažeidimai gali sąlygoti ašinę (slankią) išvaržą. Slankiojančios išvaržos atsiranda d÷l diafragminių stempl÷s raiščių tempimų, leidžiančių atsirasti pilvin÷s stempl÷s išvaržai, skrandžio – stempl÷s mazgams, skrandžio kardijoms ir kartais kitų pilvo dalių ar kitų pilvinių organų išvaržoms. Skrandžio – stempl÷s refliuksas dažnai lydi šunų ir kačių išvaržą ir sukelia ezofagitą. Ezofagito priežastys dažnai gali did÷ti d÷l refliukso. Yra žinomos tiek įgimtos, tiek įgytos išvaržos. Įgimta yra dažniausiai aptinkama ir daugiausiai aprašyta. Išvaržos gali atsirasti kaip traumos rezultatas ir yra susijusios su raumenų tetanusu. (W. Grant Guilford, 1996)

Klinikiniai požymiai

20

krūtin÷s ląstos audinio tamsumą. Daugelis šunų su išvaržomis gali tur÷ti antrinį stempl÷s išsitempimą. Išvarža susijusi su stempl÷s sutrump÷jimu. Chroniškas skrandžio – stempl÷s refliuksas gali sąlygoti stempl÷s sutrump÷jimą, sukeliant stempl÷s randuotumą.

Gydymas

Medikamentinis išvaržos gydymas – neveiksmingas, reikalinga chirurgin÷ operacija. Pooperacin÷s komplikacijos pasitaiko dažnai ir mirštamumas yra didelis. Chirurgin÷ technika turi būti pasirenkama labai atidžiai, norint, kad operacija praeitų s÷kmingai bei išvengti įvairių komplikacijų, kaip skrandžio timpanija d÷l negal÷jimo atsirūgti.

21

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

2.1 Tyrimo objektas

Tyrimai buvo atlikti Kauno smulkių gyvūnų klinikoje X, laikotarpyje nuo 2011 iki 2013 metų. Buvo tiriami šunys, kuriems pasireišk÷ klinikiniai požymiai, būdingi virškinamo trakto ligoms - v÷mimas, v÷mimas iškart po valgio, v÷mimas su krauju, gausus seil÷jimasis, kos÷jimas ir bandymai atsikos÷ti, riaug÷jimas, skausmingas rijimas. Apžiūros metu buvo tiriamas kiekvienas pacientas, jo amžius, lytis, veisl÷, klinikiniai požymiai.

2.2 Tyrimo eiga

Labai svarbu surinkti anamnez÷s duomenis ir juos įvertinti. Iki klinikinių tyrimų būtina išsiaiškinti, kokiu pašaru šuo buvo maitinamas, ar nebuvo keistas pašaras, ar neduodama gyvūnui papildomai kaulų, kaip jis auginamas - ar namie, ar lauke, kada susirgo, ar anksčiau nebuvo pasteb÷ta jokių klinikinių požymių, prieš kiek laiko buvo pasteb÷ti pirmi simptomai, kokiais medikamentais buvo gydyti..

Surinkus visą anamnezę šuo yra pasveriamas. Tada yra įvertinamas gyvūno eksterjeras – įmitimas, kailio ir odos būkl÷, ir bendra organizmo būkl÷. Apžiūrimos ir įvertinamos gleivin÷s, burnos ertm÷, matuojama kūno temperatūra, pulsas, kapiliarų prisipildimo greitis, apčiuopiami limfiniai mazgai. Priklausomai nuo klinikinių požymių yra pasirenkamas tolimesnis tyrimas.

Pasirinktinai atliekami specialūs tyrimai.

Rentgenografija ar kontrastin÷ rentgenografija.

Norint atlikti rentgenografiją, atliekama sedacija. Rentgenologinis tyrimas buvo atliekamas tiems pacientams, kuriems buvo įtariami stempl÷s svetimkūniai ar kitos stempl÷s ligos. Kontrastin÷ rentgenografija atliekama su bario sulfatu, kuris slinkdamas stemple sutepa jos sieneles ir labai gerai matomas stempl÷s spindis ir jo pakitimai.

Endoskopija.

22

Endoskopas – tai medicinins prietaisas, kurį sudaro ilgas, plonas, lankstus vamzdis, kuris turi šviesos ir vaizdo kamerą.

Norint endoskopuoti stemplę atliekama sedacija. Endoskopija buvo atliekama tiems pacientams, kuriems buvo įtariami stempl÷s svetimkūniai, norint pamatyti koks tai svetimkūnis ir ar neįmanoma jo nustumti į skrandį.

Kraujo tyrimas.

Morfologinis ir biocheminis kraujo tyrimas.

Morfologiniai kraujo rodikliai buvo nustatomi laboratorijoje su IDEXX LaserCyte kraujo analizatoriumi. Prieš tai kraujo ÷mimo vieta nuskutama ir dezinfekuojama, kraujas buvo imamas iš v. brachialis superficialis į m÷gintuv÷lius su EDTA antikoaguliantu (pa÷mus kraują, m÷gintuv÷lį būtina švelniai pavartyti, kad kraujas susimaišytų su antikoaguliantu).

Vertinami parametrai: RBC (eritrocitai), HGB (hemoglobinas), HCT (hematokritas), RDW (eritrocitų apimties variacija), MCV (vidutinis eritrocito tūris), MPV (vidutinis trombocitų tūris), MCH (vidutinis eritrocito hemoglobinas), MCHC (vidutin÷ eritrocito hemoglobino koncentracija), MPV (vidutinis trombocitų dydis), WBC (leukocitai), EO (eozinofilai), BASO (bazofilai), THR (trombocitai), NEU (neutrofilai), LYM (limfocitai), MONO (monocitai), EOS (eozinofilai), PCT (trombokritas).

Biocheminiai kraujo tyrimai buvo atliekami Reflotron Plus aparatu. Kraujo ÷mimui naudojami m÷gintuv÷liai su heparinu.

Vertinami parametrai: AST (aspartataminotransferaz÷), ALT (alaninaminotransferaz÷), BIL (bilirubinas), CREA (kreatininas), UREA (šlapalas), GLU (gliukoz÷).

AST norma šunims iki 41,8 – 52,8 U/l ALT norma šunims iki 89 – 125 U/l BIL norma šunims iki 8,55 µmol/l CREA norma šunims iki 159 µml/l

UREA norma šunims iki 8,99 – 12,32 µmol/l GLU norma šunims iki 4,1 – 6,99 mmol/l

2.3 Tyrimų metu naudotos medžiagos, įrankiai ir įranga

23

Bintai ir tampon÷liai;
Peroksidas 3%;
Skutimo mašin÷l÷;

M÷gintuv÷liai kraujui paimti (m÷gintuv÷liai su EDTA antikoaguliantu, m÷gintuv÷liai su heparinu);

Endoskopas;
Rentgenas;

24

2.4 Stempl÷s ligų tyrimo schema

25

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APIBENDRINIMAS

Tyrimo metu, nuo 2011 iki 2013 m., buvo tiriami gyvūnai, kuriems pasireišk÷ simptomai būdingi stempl÷s ligoms (ezofagitai, stempl÷s svetimkūniai, stempl÷s susiaur÷jimai, kraujagyslinio žiedo anomalijos, neoplazijos, stempl÷s divertikulai), išviso pasitaik÷ 28 šunų su stempl÷s ligomis. Viso tyrimo metu buvo užregistruoti ir gydyti 2865 šunys su įvairiausiais susirgimais, neatsižvelgiant į jų amžių, veislę, lytį.

Per visą tyrimo laiką, buvo surinkta informacija kokios ligos dažniausiai pasireiškia klinikoje. Daugiausiai klinikoje diagnozuojami susirgimai buvo virškinimo organų ligos, kurių buvo diagnozuota 855 atvejai ir tai sudar÷ 29,90%. Rečiau pasitaik÷ odos ligos, kuriomis sirgo 432 pacientai (15,08%), šlapimo organų ligos - 319 atvejų (11,12%), lytinių organų ligos – 278 atvejai (9,7%), kv÷pavimo organų ligos – 187 pacientai (6,5%) ir kitos ligos (širdies ir kraujagyslių ligos, nervų ligos, medžiagų apykaitos sutrikimai ir kitos ligos), kuriomis sirgo 794 pacientai (27,7%).

26

4.1 Diagnozuotos šunų stempl÷s ligos

3pav. Diagnozuotos šunų stempl÷s ligos

Diagramoje (3 pav.) pavaizduota dažniausiai pasitaikantys šunų stempl÷s susirgimai. Tarp susirgimų dažniausiai pasitaik÷ ezofagitai – 13 atvejų (46%) ir stempl÷s svetimkūniai - 11 atvejų (39%), kraujagyslinio žiedo anomalijos – 2 atvejai (7%). Rečiausiai pasitaik÷ stempl÷s divertikulas – 1 atvejis (4%) ir stempl÷s plyšimas – 1 atvejis (4%). Tams (1996) literatūroje mini, kad ezofagitai pasitaiko dažnai, tačiau jų klinikiniai požymiai yra labai panašūs į gastrito (v÷mimas, v÷mimas su krauju, svorio netekimas, nenoras ÷sti ir kiti), tod÷l dažnai gydoma pagal simptomus, kaip gastritą. Steiner (2008) teigia, kad stempl÷je svetimkūniai pasitaiko dažnai.

4.2 Klinikinių požymių pasireiškimas

27 Pakilusi temperatūra 0 0 0 6 1 Subnormali temperatūra 11 2 1 7 0 Svorio netekimas 9 2 1 11 1 Gausus seil÷jimasis 11 1 0 6 0 Kos÷jimas 11 1 1 1 0

Klinikinio tyrimo metu buvo nustatyti klinikiniai požymiai, būdingi stempl÷s ligoms (lentel÷ Nr. 1).

Iš lentel÷je pateiktų duomenų matome, kad dažniausiai pasitaikantys klinikiniai požymiai, esant stempl÷s svetimkūniams, buvo v÷mimas, sutrikęs apetitas, gausus seil÷jimasis ir kos÷jimas. Jie pasireišk÷ visiems šunims su stempl÷s svetimkūniais (100%). Rečiau buvo stebimas svorio netekimas (82%), dehidratacija (64%). Hedlund (2007) teigia, kad esant svetimkūniams stempl÷je, gyvūnams būdingas gausus seil÷jimasis, kos÷jimas, v÷mimas, o dehidratacija pasireiškia ne visada, nes jei stempl÷ yra dalinai užsikimšusi, skysčių gyvūnas nepraranda.

Gyvūnams, su kraujagyslinio žiedo anomalija, dažniausiai pasireišk÷ v÷mimas, dehidratacija, sutrikęs apetitas, subnormali kūno temperatūra ir svorio netekimas (100%). Rečiau pasitaik÷ gausus seil÷jimasis ir kos÷jimas (50%). Ricardo (2001) rašo, kad sergantys šuniukai būna nusilpę ir sunykę.

V÷mimas ir sutrikęs apetitas pasireišk÷ prie ezofagitų visiems gyvūnams (100%). Rečiau jiems buvo stebimas svorio netekimas (85%) ir dehidratacija (62%). Rečiausiai pasitaik÷ pakilusi temperatūra ir gausus seil÷jimasis (46%) bei kos÷jimas (8%). Guilford (1996) mini, kad sergantys gyvūnai netenka svorio, padid÷ja seil÷jimasis ir gali pasireikšti v÷mimas su krauju.

28

4.3 Dažniausiai pasitaikantys svetimkūniai stempl÷je

4 pav. Dažniausiai pasitaikantys svetimkūniai stempl÷je

Atlikus tyrimą ir išanalizavus dažniausiai pasitaikiusius stempl÷s svetimkūnius pas tirtus šunis, paaišk÷jo, kad dažniausiai pas juos randami svetimkūniai yra kaulai (46%), rečiau aptinkami žaislai (27%), rečiausiai pasitaiko žvejybos kabliukai (18%) ir siūlai (9%). Tobias (2012) nurodo, kad pas šunis dažniausiai aptinkami kaulai ar kaulų fragmentai, o tik pas kates žaislai, žuvų kabliukai ir kiti svetimkūniai.

4.4 Ezofagitų pasireiškimas

29

Išanalizavus diagramą (5 pav.) pirminių ir antrinių ezofagitų pasireiškimą, matome, kad dažniausiai pasireiškia antriniai ezofagitai – 9 atvejai (69%). Rečiau diagnozuojami pirminiai ezofagitai – 4 atvejai (31%). Diferencijuojant pirminius ir antrinius ezofagitus atliekami kraujo tyrimai. Kaip matome, 9 šunims pasitaik÷ antriniai ezofagitai. 4 šunims iš jų buvo diagnozuotas l÷tinis inkstų nepakankamumas, kadangi buvo stipriai padid÷ję UREA ir CREA kiekiai, o likusiems 5 – buvo diagnozuotas ūmus kepenų nepakankamumas, nes buvo padid÷ję AST, ALT, BIL kiekiai. Šios dvi ligos suk÷l÷ antrinį ezofagitą. Tams (1996) taip pat nurodo šias ligas kaip vieną iš priežasčių, galinčių sukelti antrinį ezofagitą. Dažniausiai ligos baigtis priklauso nuo pagrindinio susirgimo, kiek pavyksta jį išgydyti.

Pirminio ezofagito priežastys gali būti įvairios: dirginančios nuodingos medžiagos, terminiai nudegimai, svetimkūniai, infekcijos, silpni ir ilgai trunkantys v÷mimai, stempl÷s refliuksas, gastritai.

4.5 Veisl÷s įtaka stempl÷s ligų pasireiškime

6 pav. Veisl÷s įtaka stempl÷s ligų pasireiškime

30

stempl÷s plyšimas (1 atvej., 14%). Daugiausiai susirgimų diagnozuota didelių veislių šunims, net 13 atvejų. Daugiausiai pasireišk÷ ezofagitai (77%), kuriuo sirgo įvairių didelių veislių šunys. Dviems Vokiečių aviganiams diagnozuota kraujagyslinio žiedo anomalija (15%), vienam Labradoro retriveriui - stempl÷s divertikulas (8%). Iš gautų rezultatų matome, kad veisl÷ didžiajai daliai susirgimų įtakos neturi, tačiau mano tyrimo metu daugiausiai stempl÷s ligų pasitaik÷ didelių veislių šunims. Tyrimo metu du vokiečių aviganiai sirgo kraujagyslinio žiedo anomalija. Remiantis Guilford (1996), Vokiečių aviganiai turi didesnę tikimybę susirgti šia liga nei kitų veislių šunys.

4.6 Amžiaus įtaka stempl÷s ligų pasireiškimui

7 pav. Amžiaus įtaka stempl÷s ligų pasireiškimui

31

stempl÷s svetimkūnis, o dviem pacientams buvo diagnozuotos kraujagyslinio žiedo anomalijos. Tobias (2012) teigia, kad kraujagyslinio žiedo anomalijos dažniausiai pasireiškia nuo 2 iki 6 m÷nesių amžiaus šunims, bei kad dažniausiai Vokiečių aviganiams ir Airių seteriams.

Išanalizavus duomenis, šunis su stempl÷s ligomis galima suskirstyti į dvi amžiaus grupes: šunys iki 4 metų ir vyresni.

Tyrimo metu daugiausiai pacientų buvo iki 4 metų amžiaus, tai sudar÷ 68%, o likusi dalis – virš 4 metų - sudar÷ 32%. Lyginant su įvairių autorių (Tams 1996, Ricardo 2001, Slatter 2003,) nuomone, stempl÷s susirgimai (kraujagyslinio žiedo anomalijos, ezofagitai, stempl÷s divertikulai) pasireiškia dažniausiai jauniems šunims. Tačiau neatmetama galimyb÷, kad ir vyresniems šunims gali pasireikšti stempl÷s sutrikimai pvz. stempl÷s svetimkūniai, kadangi daugelis šeimininkų net nesusimąstydami duoda savo augintiniams kaulų, kurie d÷l savo kampuotumo, įstrižumo ir didumo kartais įstringa stempl÷je. Ezofagitai diagnozuojami dažniausiai vyresnio amžiaus šunims kaip antrin÷ liga.

4.7 Rentgenografinis tyrimas

Rentgeninis tyrimas leidžia pamatyti ne tik kaulus, bet ir vidaus organus bei leidžia diagnozuoti įvairius susirgimus.

Rentgeninis tyrimas naudojant kontrastines medžiagas pagelbsti diagnozuojant stempl÷s susirgimus, kaip: kraujagyslinio žiedo anomaliją, stempl÷s divertikulus, stempl÷s perforacijas, išvaržas, svetimkūnius, stempl÷s neoplazijas.

Atliekant šiuos tyrimus gyvūnas gali būti sąmoningas, tačiau dažniausiai atliekama lengva jo sedacija. Įtariant stempl÷s ligas naudojamas bario sulfato skystis arba pasta, kurie slinkdami stemple ją sutepa ir rentgeno nuotraukose tampa gerai matomi stempl÷s pakitimai. Tačiau jei gyvūnas yra pa÷dęs, bario sulfatas susimaišo su maistu esančiu virškinimo trakte ir reik÷tų atkreipti d÷mesį vertinant tyrimo rezultatus.

Šuo dažniausiai yra guldomas ant kairiojo ar dešiniojo šono, tod÷l kad tokios nuotraukos yra labiau informatyvios. Tačiau kartais papildomai daromos dorsoventralin÷s rentgeno nuotraukos.

32

Stemples svetimkūniai

8 pav. Svetimkūnis (kabliukas) 2 m. šuns stempl÷je (Kauno smulkių gyvūnų klinika X)

33

10 pav. Svetimkūnis (žaislas su pilna spindžio obturacija) 3m. 4m÷n. šuns stempl÷je (Kauno smulkių gyvūnų klinika X)

Kraujagyslinio žiedo anomalijos

34

Stempl÷s sienos plyšimas

35

Gydymas

Kiekvienas pacientas buvo gydomas individualiai, tai priklaus÷ nuo ligos. Visiems pacientams buvo atliekamas rentgeninis tyrimas, endoskopija bei kraujo tyrimai.

Diagnozavus kraujagyslinio žiedo anomaliją, stempl÷s svetimkūnius ir stempl÷s plyšimą, buvo atliekamos chirurgin÷s operacijos. Prieš operaciją individualiai buvo pasirenkama narkoz÷ ir jos kiekis.

Visiems pacientams po operacijos buvo taikoma griežta bado dieta 3 – 4 dienas. Jiems buvo įstatomi intraveniniai kateteriai ir injekuojami elektrolitų tirpalai, gliukoz÷, kiti preparatai, kad būtų palaikomas organizme skysčių balansas bei suteikiamas reikalingas individualus gydymas. Taip pat daugeliui jų buvo skiriami analgetikai, priešuždegiminiai vaistai bei plataus spektro antibiotikai. D÷l kraujagyslinio žiedo anomalijos pacientai buvo atidžiai stebimi, kad nedūstų. Dūstantiems pacientams buvo skiriamos deguonies procedūros.

Po bado dietos, buvo taikoma pusiau alkana bado dieta, buljonai, duodamas švelnus, lengvas maistas.

36

4. Išvados

1. Dažniausios diagnozuojamos stempl÷s ligos buvo ezofagitas (46%) ir stempl÷s svetimkūniai (39%). Kraujagyslinio žiedo anomalijos (7%), stempl÷s divertikulai (4%) ir stempl÷s plyšimai (4%) šunims pasitaik÷ retai.

2. Šunims, sirgusiems stempl÷s ligomis, būdingiausi klinikiniai požymiai buvo v÷mimas (100%), sutrikęs apetitas (100%), svorio netekimas (86%), rečiau kos÷jimas (50)% ir gausus seil÷jimasis (61%).

3. Stempl÷je dažniausiai randami svetimkūniai buvo kaulai (46%) ir žaislai (27%).

4. Nustatyta, kad mažų veislių šunims dažniausiai buvo diagnozuoti svetimkūniai stempl÷je (88%).

5. Kraujagyslinio žiedo anomalija sirgo du jauni ( 2-6 m÷n.) Vokiečių aviganių veisl÷s šunys. 6. Stempl÷s svetimkūniai, kraujagyslinio žiedo anomalija dažniausiai buvo diagnozuojama

jauniems, iki 4 metų amžiaus šunims, o ezofagitai - 4 metų ir vyresniems gyvūnams.

7. Diferencijuojant stempl÷s ligas būtina atlikti kontrastinį rentgenografinį ir endoskopinį tyrimą, nes daugelis klinikinių požymių yra būdingi visoms stempl÷s ligoms.

8. Esant kraujagyslinio žiedo anomalijai, svetimkūniams stempl÷je bei stempl÷s plyšimo atveju gydymas yra chirurginis. Ezofagito atveju naudojamas medikamentinis gydymas.

37

5.

Literatūros sąrašas

1. Adamama-Moraitou K.K., Rallis T.S., Prassinos N.N., Galatos A.D. Benign esophageal stricture in the dog and cat: A retrospective study of 20 cases. 2002m.

2. Berry W.L. S. lupi esophageal granulomas in 7 dogs: resolution after treatment with doramectin, J. Vet. Intern. Med., 14 (2000). 609–612 p.

3. Dvir E, Kirberger RM, Mukorera V, van der Merwe LL, Clift SJ., Clinical differentiation between dogs with benign and malignant spirocercosis. 2008m.

4. Ettinger S.J., Feldman E.C. Textbook of Veterinary Internal Medicine. Canada. 2009m.

5. Genta R. M., Spechler S. J., Kielhorn A. F. The Los Angeles and Savary–Miller systems for grading esophagitis: utilizationand correlation with histology. 2011m.

6. Glazer A., Walters P. Esophagitis and Esophageal Strictures. 2008m.

7. Gualtieri M. (2001) Esophagoscopy. Veterinary Clinics of North America: Small Animal Practice 31. 605–630 p.

8. Guilford W.G., Center S.A., Strombeck D.R., Williams D.A., Meyer D.J. Strombeck's Small Animal Gastroenterology. 1996m.

9. Hedlund C. S., Johnson A., L., Schulz K., S., Howard B., S., Willard M., D., Bahr A., Carroll G., L. Small Animal Surgery. 2007m. 384 – 409 p.

10. Kim N.S., Alam M.R., Choi I.H. Persistent right aortic arch and aberrant left subclavian artery in a dog: a case report. 2006m.

11. King JM. Esophageal foreign body and aortic perforation in a dog. Vet Med 2001; 96:828.

12. Koc Y., Turgut K., Sen I., Alkan F., Birdane F.M. Persistent Right Aortic Arch and Its Surgical Correction in a Dog. 2004m.

13. Lavy E., Aroch I., Bark H., Markovics A., Aizenberg I., Mazaki-Tovi M., Hagag A., Harrus S. Evaluation of doramectin for the treatment of experimental canine spirocercosis. Vet. Parasitol., 109 (2002). 65–73 p.

14. Morris J., Dobson J. Small Animal Oncology. 2001m. 125 – 127p.

15. Orton E. C. Small animal thoracic surgery. 1995. Williams & Wilkins, Orton EC: Esophagus

38

17. Ricardo C., Augusto A., Canavese S., Marcos A., Ticona E., Fernandes M., Rita M., Singareti F., Double Aortic Arch in a Dog (Canis Familiaris): a Case Report, 2001m.

18. Steiner J. M. Small Animal Gastroenterology. 2008m. 139 – 151 p.

19. Tams T.R. Disease of the esophagus. In: Handbook of Small Animal Gastroenterology. 2nd edn. Ed T. R.Tams. W.B. Saunders, Philadelphia, PA, USA. 2003m. 151– 155 p.

20. Tams T.R. Handbook of Small Animal Gastroenterology. 1996m. 163 – 215 p.

21.

22. Tilley L.P., Smith F.W.K.. Blackwell’s Five – Minute Veterinary Consult: Canine and Feline. 2007m., 445 – 450 p.

23. Tobias K.M., Johnston S. A. Veterinary Surgery Small Animal. 2012m. 1461 – 1484 p.

24. Willard M. D. (2004) Recognizing and treating esophageal disorders in dogs and cats. Veterinary Medicine 99, 448–454p.

25. Withrow, MacEwen's. Small Animal Clinical Oncology. 2007m. 477 – 478 p.