Sviesto rūgšties, kalcio formiato ir vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių įtaka triušių produktyvumui ir virškinimo procesams

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Simona Pankinaitė

Sviesto rūgšties, kalcio formiato ir vidutinio ilgio

grandinių riebalų rūgščių įtaka triušių produktyvumui

ir virškinimo procesams

The effect of butyric acid, calcium formate and medium chain

fatty acids on the productivity and digestive processes of

rabbits

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas: Lekt. dr. Vilma Kliševičiūtė

2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Sviesto rūgšties, kalcio formiato ir vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių įtaka triušių produktyvumui ir virškinimo procesams“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Simona Pankinaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Simona Pankinaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Lekt. dr. Vilma Kliševičiūtė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) Prof. habil. dr. Romas

Gružauskas

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1. Triušių virškinimo sistemos fiziologija ... 11

1.2. Organinės rūgštys, jų panaudojimas gyvulininkystėje ... 14

1.3. Organinių rūgščių įtaka triušių sveikatingumui ... 17

1.4. Organinių rūgščių įtaka triušių produktyvumui ... 20

1.5. Organinių rūgščių poveikis žarnų histomorfologijai ... 21

1.6. Triušių virškinimo fiziologija, jų mityboje naudojant organines rūgštis ... 23

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 27

2.1. Bandymų atlikimo laikas, vieta ir bandymų schema ... 27

2.2. Medžiagos ir metodai ... 29

2.2.1. Zootechniniai tyrimo metodai ... 29

2.2.2. Fiziologiniai tyrimo metodai ... 29

2.2.3. Histomorfometrinių – žarnų gaurelių aukščio ir kriptų gylio tyrimų metodikos ... 30

2.2.4. Statistinis duomenų įvertinimas ... 30

3. TYRIMO REZULTATAI... 31

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 38

IŠVADOS ... 42

4

SANTRAUKA

Sviesto rūgšties, kalcio formiato ir vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių įtaka triušių produktyvumui ir virškinimo procesams

Simona Pankinaitė Magistro baigiamasis darbas

Tyrimas atliktas 2014–2015 metais individualiame X veislinės triušininkystės ūkyje, kuriame auginama apie 400 skirtingų veislių triušių, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje prie Gyvūnų auginimo technologijų instituto bei Patologijos centre prie Užkrečiamųjų ligų katedros. Darbo apimtis – 54 puslapiai, jame yra 12 lentelių, 5 paveikslai, naudoti 153 literatūros šaltiniai.

Tyrimo tikslas – ištirti sviesto rūgšties, kalcio formiato ir vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių įtaką triušių produktyvumui ir virškinimo procesams.

Tyrimo metodika. Šėrimo bandymas atliktas su 28–77 dienų amžiaus Kalifornijos veislės triušiais. 21 triušis buvo suskirstytas į tris grupes, po 7 triušius kiekvienoje grupėje. Pirmoji grupė – kontrolinė, likusios – tiriamosios. Laikymo sąlygos visose grupėse buvo vienodos. Triušiai šerti du kartus per dieną (ad libitum). Bandyme naudoti 3 preparatai: Novyrate®

, Novibac® ir Lumance®, kurių sudėtyje yra sviesto rūgšties, kalcio formiato ir vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių. Kontrolinės grupės triušiai buvo šeriami tik kombinuotuoju pašaru, I tiriamosios grupės triušiai buvo šeriami kombinuotuoju pašaru su Novyrate®

ir Novibac® priedais (po 1 kg/t koncentracija), o

II tiriamoji grupė – kombinuotuoju pašaru su Lumance® priedu (2 kg/t koncentracija). Naudotų kombinuotųjų pašarų sudėtis visose grupėse buvo vienoda ir atitiko kokybinius parametrus bei auginimo rekomendacijas. Šėrimo bandymo metu buvo nustatomi triušių augimo rodiklių pokyčiai, jų gaištamumas per tyrimo laikotarpį, žarnų ir vidaus organų išsivystymas, atskirų žarnyno dalių pH ir sausųjų medžiagų kiekis, aklosios žarnos turinio amoniakinio azoto ir trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracija, aklosios žarnos klampumas, dvylikapirštės ir klubinės žarnų gaurelių ilgis, kriptų gylis ir šių rodiklių santykis. Atlikta statistinė duomenų analizė.

5 augimo greitį ir pagerino pašarų konversijos laipsnį. Šių priedų panaudojimas esminės įtakos triušių gaištamumui neturėjo. Lumance®

2 kg/t pašarų įterpimas į triušių kombinuotuosius pašarus lėmė aklosios ir storosios žarnų turinio pH sumažėjimą bei didino aklosios žarnos ir skrandžio turinio sausųjų medžiagų kiekius (p<0,05). Panaudoti pašarų priedai turėjo teigiamą įtaką vidaus organų išsivystymui – tiriamųjų grupių triušių žarnynas buvo 1 proc. ilgesnis, o jo svoris buvo 5–10 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe. Į pašarus įterpus Novyrate®

ir Novibac® priedus 1 kg/t, buvo

padidinta pieno rūgšties koncentracija, o įterpus priedą Lumance® 2 kg/t, sumažėjo sviesto rūgšties koncentracija aklosios žarnos virškinamajame turinyje. Abiejose tiriamosiose grupėse padidėjo aklosios žarnos virškinamosios masės klampumas ir sumažėjo amoniakinio azoto koncentracija. Panaudojus Lumance® priedą 2 kg/t, buvo pagerinti žarnų histomorfologiniai rodikliai.

6

SUMMARY

The effect of butyric acid, calcium formate and medium chain fatty acids on the productivity and digestive processes of rabbits

Simona Pankinaitė Master’s Thesis

The study was conducted in the year 2014–2015 at rabbit farm X where approximately 400 rabbits of different breeds are being kept, Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Animal Production Laboratory by the Faculty of Animal Husbandry Technology, Pathology centre by the Department of Infectious Diseases. The volume of the paper is 54 pages, it contains 12 tables, 5 images. 153 references were used.

Research objective: to investigate the effect of butyric acid, calcium formate and medium chain fatty acids on the productivity and digestive processes of rabbits.

Research methods. The feeding trial was conducted with Californian breed rabbits aged 28– 77 days. 21 rabbits were assigned to three groups of 7 individuals each. The first group was control, while the rest of the groups were experimental. The conditions were the same for all groups of individuals. The rabbits were fed twice a day (ad libitum). 3 additives were used in the trial:

Novyrate®, Novibac® and Lumance®, containing butyric acid, calcium formate and medium–chain

7 Results and conclusions. The inclusion of butyric acid, calcium formate and medium–chain fatty acids in the composite feeds increased the body weight, feed intake, growth rate of rabbits and improved the feed conversion ratio. The additives did not have a significant effect on the mortality rate of the rabbits. The inclusion of Lumance® at the rate 2 kg/t decreased the pH in the contents of caecum and colon and increased the DM concentration in the caecum and stomach (p<0,05). The additives had a positive effect on the development of the internal organs – the intestine length increased by 1% and the intestine weight increased by 5-10% in the experimental groups, compared to the control group. The inclusion of Novyrate® and Novibac® at 1 kg/t increased the concentration of lactic acid and the inclusion of Lumance® at 2 kg/t decreased the concentration of butyric acid in the caecal contents. Both the experimental groups demonstrated an increased viscosity and a decreased concentration of ammoniacal nitrogen of the caecal contents. Adding Lumance® at the rate of 2 kg/t resulted in improved histomorphological parameters in the rabbits’ intestines.

8

SANTRUMPOS

LRR – lakiosios riebalų rūgštys SM – sausosios medžiagos

GALT – su žarna susijęs limfoidinis audinys pKa – rūgšties disociacijos konstanta

GMO – genetiškai modifikuoti organizmai

9

ĮVADAS

Šiuolaikinėje gyvulininkystėje keliami nauji iššūkiai gyvūnų mitybos specialistams ir jų augintojams. Besiplečiant galimybėms, gyvulių augintojams atsiranda poreikis saugiai ir ekonomiškai padidinti gaunamą produkciją ir pagerinti jos kokybę. Produktyvumas pirmiausia priklauso nuo gyvūnų virškinimo procesų eigos ir bendros sveikatos būklės, todėl turi būti atsižvelgiama į auginamų gyvūnų racionų įtaką jų virškinimo procesams ir organizmo poreikių tenkinimui.

Antibiotikai jau nuo pat jų atradimo buvo sėkmingai naudojami gyvūnų produkcijoje. Tačiau, didėjant visuomenės spaudimui dėl mikroorganizmų rezistentiškumo antibiotikams vystymosi ir kylant susirūpinimui dėl maisto saugos, sparčiai mažėja pritariančių antibiotikų naudojimui neterapeutiniams tikslams (1). Europos Sąjungos (ES) šalyse nuo 2006 metų įsigaliojo draudimas (Regulation (EC) No. 1831/2003) gyvūnų augimo skatinimui naudoti antimikrobines medžiagas (2). Gyvūnų mitybos specialistai ir mokslininkai ėmėsi ieškoti alternatyvių priemonių produkcijai gerinti. Viena tokių alternatyvų yra organinių rūgščių, kaip pašarinių priedų, vartojimas gyvūnų mityboje (3).

10 kai kurie patogeniniai sukėlėjai iki šiol nėra identifikuoti (11). Triušininkystėje itin svarbu analizuoti virškinamojo trakto sveikatos būklę ir augimo procesus gerinančias priemones.

Organinės rūgštys – tai mikrobinio metabolizmo produktai. Visos organinės rūgštys yra natūraliai randamos augaliniuose ar gyvūniniuose substratuose kaip maistinių medžiagų sudedamosios dalys, susidariusios normalių biocheminių medžiagų apykaitos procesų metu. Taip pat jos gali būti tiesiogiai įterpiamos kaip parūgštintojai hidrolizės ar bakterinio augimo metu arba vėliau (tiesiogiai ar netiesiogiai) pridedamos į produktus (12). Organinės rūgštys veikia sumažindamos žarnų pH virškinamajame trakte, taip pat stimuliuoja virškinimo fermentų sekreciją, didina proteolitinių fermentų aktyvumą ir gerina žarnų morfologinį augimą bei gijimą esant pažeidimams. Manoma, kad parūgštintojai turi antimikrobinio aktyvumo – jie palaiko mikrobų populiacijų balansą žarnyne, slopindami patogeninių bakterijų proliferaciją (2). Nedisocijuotoje (nejonizuotoje, lipofiliškesnėje) formoje esančios organinės rūgštys gali prasiskverbti per bakterijų ląstelių sienelę ir suardyti normalią tam tikrų rūšių bakterijų fiziologiją (13). Be to, pašarus papildžius organinėmis rūgštimis, palaikomas geresnis pašarų konversijos santykis, skatinamas augimas, pagerinama mineralų absorbcija ir svorio priaugimas po išsekimo (14-16). Organinės rūgštys Europoje dažnai dedamos į monogastrinių gyvūnų pašarus kaip parūgšintojai arba konservantai, siekiant pakeisti antibiotikus kaip augimą skatinančią priemonę, apsaugoti gyvūnus nuo patogenų ar šiuos patogenus kontroliuoti (2).

Mokslinėje literatūroje pateikiama nepakankamai duomenų apie organinių rūgščių priedų, sudarytų iš propiono, skruzdžių, pieno, sorbinės rūgščių poveikį triušių produktyvumui ir fiziologiniams rodikliams.

Darbo tikslas: ištirti sviesto rūgšties, kalcio formiato ir vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių įtaką triušių produktyvumui ir virškinimo procesams.

Darbo tikslas įgyvendintas sprendžiant šiuos uždavinius:

1. Nustatyti sviesto rūgšties, kalcio formiato ir vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių įtaką triušių produktyvumui.

2. Nustatyti sviesto rūgšties, kalcio formiato ir vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių įtaką triušių fiziologiniams procesams (skirtingų žarnų turinio sausosios medžiagos, pH, trumpųjų grandinių riebalų rūgštys, klampumas, amoniakinio azoto koncentracija, vidaus organų išsivystymas).

11

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Triušių virškinimo sistemos fiziologija

Triušiai yra neatrajojantys žolėdžiai, priskiriami kiškiažvėrių (Lagomorpha) būriui. Suaugę triušiai turi 28 nuolatinius dantis, kurie jų gyvenimo eigoje nuolat auga. Apibūdinant triušių virškinimo sistemą, akcentuojama aklosios ir gaubiančiosios žarnų svarba, lyginant su kitomis gyvūnų rūšimis (17). Triušių žarnos yra maždaug 8-10 kartų ilgesnės už jų kūną. Aklosios žarnos mikrobinis aktyvumas yra labai svarbus virškinimo procesams ir maisto medžiagų panaudojimui, o taip pat virškinimo trakto patologijų atžvilgiu. Triušiams būdingas elgesys – cekotrofija – dar labiau padidina mikrobinio aktyvumo įtaką maisto medžiagų panaudojimui. Toks virškinimo būdas leidžia triušiui gauti papildomos energijos, aminorūgščių ir vitaminų (18). Triušių aklosios žarnos mikroflora susidaro iš dominuojančių anaerobų, taip pat gramteigiamų ir gramneigiamų bakterijų. Pagrindinė mikrobų gentis suaugusio triušio aklojoje žarnoje yra Bacteroides (19), sudaranti 109

-1010 bakterijų g-1. Kitos gentys, tokios kaip Bifidobacterium, Clostridium, Streptococcus ir

Enterobacter sudaro likusią dalį bakterijų populiacijos (1010-1012 bakterijų g-1) (19-23). Tačiau,

pasak R. Carabaño ir kitų mokslininkų (18), tyrimų duomenimis įrodyta, kad didžioji dalis triušių mikrobų populiacijos vis dėlto yra iki šiol nežinoma. Triušių žarnyno flora unikali dar ir tuo, kad jai nebūdinga Lactobacillus genties bakterijos ir anaerobiniai grybai. Aklosios žarnos mikrofloros sudėtis triušio gyvenimo eigoje neišlieka pastovi – ji nuolat keičiasi bei labai priklauso nuo nujunkymo laiko (24) ir triušio amžiaus. Jaunikliai mikroflorą įgija suėsdami patelės cekotrofus jau nuo 2 savaičių amžiaus (25). Triušius visuomet šeriant ląsteliena (celiulioze) turtingais pašarais, palaikoma normali žarnyno mikroflora.

Triušiams būdinga didelio pašaro kiekio suvartojimas (65-80 g kg-1

12 Triušiai turi vienakamerį skrandį, kurio talpa – 180-200 ml. Dėl silpno skrandžio sienelės raumeninio sluoksnio triušiams nebūdingas vėmimas. Skrandis visuomet yra bent jau dalinai pripildytas, o jo dugnas naudojamas cekotrofams talpinti. Todėl čia nuolat vyksta sekrecija, o pH yra rūgštinis. Skrandžio pH svyruoja nuo 1 iki 5, priklausomai nuo vietos (dugnas ar kardialinė– piliorinė dalis), minkštųjų išmatų (cekotrofų) buvimo skrandyje, laiko, praėjusio nuo pašaro suvartojimo ir triušio amžiaus (28-29). Žemiausios pH reikšmės (1−2,5) nustatytos kardialinėje dalyje vyresniems nei 3 savaičių amžiaus triušiams, nesant minkštųjų išmatų, praėjus 4 valandoms nuo pašaro suvartojimo (30). Triušiai turi tulžies pūslę ir išskiria 7 kartus daugiau tulžies, negu tokio pat svorio šuo. Jie sekretuoja daugiausia biliverdiną, o ne bilirubiną. Triušiams būdinga maži bilirubino reduktazės kiekiai (25).

Plonajame žarnyne aktyvaus ar pasyvaus tranzito per gleivinę būdu vyksta didžioji dalis virškinimo ir absorbcijos procesų. Dvylikapirštėje žarnoje veikia proteolitiniai, lipolitiniai ir amilolitiniai fermentai. Proksimalinėje dvylikapirštės žarnos dalyje išskiriamas bikarbonatas, kurio pagalba neutralizuojamas skrandžio turinys. Šis bikarbonatas vėliau absorbuojamas tuščiojoje žarnoje. Virškinimas klubinės žarnos gale sudaro apie 0,8−1 viso pašarinių aminorūgščių ir krakmolo virškinimo (18). Distaliniame klubinės žarnos gale yra sferinis storasienis išsiplėtimas, vadinamas sacculus rotundus. Tai – jungtis tarp klubinės, aklosios ir gaubtinės žarnų. Silpnas ileocekalinis vožtuvas leidžia turiniui patekti į akląją žarną. Akloji žarna gali sudaryti iki 40 proc. viso virškinimo trakto talpos (25). Tai – didelė kamera, kurioje mikrobų vykdomos fermentacijos pagalba vyksta laisvųjų riebalų rūgščių (LRR) virškinimas. Šios vėliau rezorbuojasi. Aklosios žarnos turinio pH nežymiai rūgštinis (5,4−6,8) (31). Šios žarnos mikrobų populiacijos dėka triušiai gali utilizuoti celiulioze turtingus pašarus. Esant pH pokyčiams, bakterinė flora nebegali tinkamai funkcionuoti, ji nustelbiama nepageidaujamos mikrofloros, kuri nenaudinga ląstelienos skaidymo procesuose. Vienas svarbiausių veiksnių triušių virškinamojo trakto ekosistemos homeostazei palaikyti yra sveika ir stabili žarnyno mikroflora (32). Gaubiančioji žarna gali būti padalinta į dvi dalis: proksimalinę (maždaug 35 cm ilgio) ir distalinę (80−100 cm ilgio) (33). L. Forthun-Lamothe ir S. Boullier (34), bei R. Carabaño ir kitų tyrėjų (35) teigimu, su žarna susijęs limfoidinis audinys (GALT) ir specializuotos ląstelės (tauriškosios ląstelės, atsakingos už gleivių sekreciją bei Paneth ląstelės, atsakingos už antimikrobinio peptido sekreciją) reguliuoja žarnų gleivinės ir mikrobų sąveiką, vysto tolerancijos ir apsaugos nuo patogenų mechanizmus.

13 amžiaus triušiukų akloji žarna jau pripildyta mikrobų. Aklosios žarnos pH taip pat priklauso nuo amžiaus – 15 dienų amžiaus jis siekia 6,8, o sulaukus 50 dienų amžiaus sumažėja iki 5,6 (36).

Žindimo periodu gleivinės liaukų išskiriami fermentai suvirškina pagrindinius pieno komponentus, o kasos subrendimas ir funkcionalumas, lyginant su suaugusių triušių, yra riboti. Šiuo metu už lipolizę visame virškinamajame trakte atsakinga skrandžio lipazė, o sulaukusiems 3 mėnesių amžiaus triušiams tai jau nebūdinga (37). Laktazės aktyvumas aukščiausias iki 25 dienos, o sukrozės ir maltazės aktyvumas didėja kol maždaug 28−32 dieną pasiekiamas suaugusiam triušiui būdingas aktyvumo lygis (38-40). Pagrindinis jauniklių proteolitinis aktyvumas vyksta skrandyje, tačiau jo svarba su amžiumi mažėja, didėjant proteolitiniam aktyvumui aklojoje, gaubtinėje žarnose ir kasoje (37). Nuo 21 iki 42 dienos amilazės ir lipazės aktyvumas yra ribotas. Triušiui augant, gerėja ir su mikroorganizmais susijusių fermentų, nulemiančių triušio pajėgumą iš įvairių šaltinių panaudoti ląstelieną, veikla. Vieni pagrindinių tokių fermentų yra celiulazė, pektinazė, ksilanazė ir ureazė (18).

Triušiukų amžius nujunkymo metu mažai veikia morfologinį ir fermentinį aktyvumą viršutinėje virškinimo trakto dalyje (skrandyje ir plonajame žarnyne) (40-42). Manoma, kad nujunkymas subrendus aklajai ir gaubtinei žarnai, turi teigiamos įtakos. Ankstyvas nujunkymas lemia didesnį organų ir jų turinio svorį, skatina mikrobinę kolonizaciją, fermentacinį aktyvumą ir pagreitina GALT subrendimą (43-45,35,38,47).

Pasak T. Gidenne ir F. Lebas (48), cekotrofija prasideda 3−4 savaičių amžiaus, triušiams pradėjus maitintis sausais pašarais, ir didėja, kol triušiai pasiekia 63−77 dienų amžių. Tai atitinka augimo reikalavimus ir pašaro suvartojimą. Nuo 77 dienos augimas lėtėja, pašaro suvartojimas šiek tiek padidėja, o minkštųjų išmatų išskyrimas stabilizuojasi. Cekotrofija dažniausiai vyksta šviesiuoju paros metu, tuo tarpu pašaro vartojimas ir kietųjų išmatų išskyrimas vyksta tamsiuoju periodu (18). Sausųjų medžiagų suvartojimo ir minkštųjų išmatų išskyrimo kreivės pavaizduotos grafike (1 pav.).

14 Šis ciklas gali kisti priklausomai nuo triušio amžiaus, fiziologinės būklės ir raciono. Minkštosios išmatos sudaro maždaug 30 proc. visų triušio išmatų kiekio. Išmatų diferenciacija prasideda turiniui pereinant per akląją ir proksimalinę gaubiančiąją žarną, mechaniškai atskiriant skirtingus turinio komponentus. Šiose motorinėse funkcijose didelį vaidmenį atlieka endogeniniai prostaglandinai (18). Ekskrecijos metu cekotrofai padengiami gleivėmis, išskiriamomis proksimalinės gaubančiosios žarnos. Jų gumulėlių skersmuo siekia maždaug 5 mm. Šios išmatos triušių surenkamos tiesiai iš analinės angos, nekramčius nuryjamos ir laikomos skrandžio dugne 3−6 h (50). Ten, esant drėgnai ir šiltai terpei, su išmatomis išskirtų bakterijų aktyvumas yra ypač geras ir jų fermentai išlieka aktyvūs, kol juos skrandyje inaktyvuoja druskos rūgštis. Cekotrofuose esančiuose proteinuose gausu nepakeičiamų aminorūgščių, kaip lizinas, sieros turinčios aminorūgštys ir treoninas (51). Taip pat šiose išmatose gausu mineralinių medžiagų ir B grupės vitaminų. Bakterijos, esančios cekotrofuose, pagamina amilazę, kuri konvertuoja gliukozę į anglies dioksidą ir pieno rūgštį. Šie produktai kartu su aminorūgštimis ir vitaminais daugiausia absorbuojami plonajame žarnyne (52).

Triušių racionai turi būti sudaromi atsižvelgiant į jų unikalų virškinimą. Jie privalo būti subalansuoti pagal energiją, sausąsias medžiagas, ląstelieną, virškinamuosius baltymus, Ca, P, Mn, Zn, Fe, Cu, karotiną, vitaminus A ir E (53). Taikant mitybos pokyčius, reikia atsižvelgti į laiką, reikalingą žarnyno mikroflorai adaptuotis prie naujo raciono. Formuojant racionus, derėtų įvertinti azoto šaltinio pasirinkimo svarbą. Naudojant tinkamą azoto šaltinį, galima sumažinti triušių žarnyno patologijų, tokių kaip epizootinė triušių enteropatija, riziką (35) ir aplinkos taršą (54).

1.2. Organinės rūgštys, jų panaudojimas gyvulininkystėje

Kaip cheminės medžiagos, organinėmis rūgštimis yra laikomos bet kokios organinės karboksilinės rūgštys, turinčios R-COOH struktūrą (taip pat ir riebiosios rūgštys bei aminorūgštys). Ne visos šios rūgštys turi įtakos žarnyno mikroflorai. Organinės rūgštys, turinčios specifinį antimikrobinį aktyvumą, yra trumpųjų grandinių rūgštys (C1-C7), kurios plačiai paplitusios gamtoje kaip augalų ar gyvūnų audinių sudedamosios dalys. Taip pat jos susidaro mikrobinės angliavandenių fermentacijos metu, daugiausia gyvūnų storajame žarnyne. Jos gali būti randamos savo Na, K ar Ca formoje. Daugumos antimikrobiniu aktyvumu pasižyminčių organinių rūgščių pKa (disociacijos konstanta) svyruoja tarp 3 ir 5 (55).

15 druskos naudojamos ir yra klasifikuotos kaip „pašarų konservantai“ (56). Egzistuoja platus organinių rūgščių, besiskiriančių savo fizinėmis ir cheminėmis savybėmis, pasirinkimas. Jos gali būti naudojamos kaip geriamojo vandens papildai ar pašariniai priedai. Daugelis gali būti naudojamos kaip Na, K ar Ca druskos, taip pat dalinai esterifikuotos. Organinės rūgštys, naudojamos druskos pavidalu, turi privalumų – dėl savo kietos, mažiau lakios formos jas lengviau naudoti pašarų gamybos ir tiekimo procesuose, be to, jos dažnai yra bekvapės. Taip pat tokio pavidalo rūgštims būdingas silpnesnis korozinis poveikis ir geresnis tirpumas vandenyje (57). Organines rūgštis padengiant riebalais gali būti sumažinama jų absorbcija skrandyje, o taip užtikrinamas stipresnis ir platesnis poveikis žarnyne. Absorbcija įvyksta greitai, kai skrandžio pH yra žemesnis už organinės rūgšties pKa (58).

Daugiausia informacijos apie organinių rūgščių naudojimą gyvulininkystėje yra sukaupta kiaulininkystės ir paukštininkystės srityse (55). Dažniausiai ūkinių gyvulių pašaruose naudojamos organinės rūgštys – tai skruzdžių, acto, propiono, sviesto, pieno, sorbo, fumaro, vyno, citrinų, benzoinė ir obuolių rūgštys (59). Pagal savo poveikį jos gali būti skirstomos į dvi grupes: pirmajai grupei priklausančios rūgštys (pieno, fumaro, citrinų r.) apibūdinamos kaip pasižyminčios netiesioginiu poveikiu bakterijų populiacijoms dėl skrandžio pH sumažinimo; tuo tarpu antrajai grupei priskiriamos rūgštys (skruzdžių, acto, propiono, sorbo r.) turi tiesioginį poveikį Gram– bakterijų sienelei, kai virškinimo trakte sumažėja pH (60). Antimikrobinis organinių rūgščių aktyvumas iš esmės yra vienodas nepriklausomai nuo to, ar jos veikia pašare, ar žarnų spindyje (61). Nedisocijuotos organinės rūgštys lengvai pereina ląstelės membraną ir yra linkusios disocijuotis mikrobų citoplazmoje esant neutraliam pH. Išsilaisvinę protonai, slopindami fermentus ir medžiagų judėjimo sistemas, gali sutrikdyti mikrobinį metabolizmą. Aukštesnę pKa turinčioms organinėms rūgštims būdingas didesnis antimikrobinis aktyvumas. Taip pat antimikrobinis organinių rūgščių aktyvumas stiprėja ilgėjant jų grandinei ir didėjant neprisotinimo laipsniui (62). Dėl joms būdingų skirtingų pKa reikšmių, neretai naudojami ir organinių rūgščių mišiniai, nes tokiu atveju pasiekiamas platesnis antimikrobinio veikimo spektras, o tai gyvulininkystėje itin naudinga.

Siūlomi ir nagrinėjami keletas organinių rūgščių teigiamo veikimo mechanizmų (55). Pagrindiniai iš jų pateikiami žemiau:

 Skrandžio pH mažinimas;

 Buferinių pašaro savybių sumažinimas;

 Proteolitinių fermentų aktyvumo didinimas/kasos sekrecijos pagerinimas;

 Virškinimo fermentų aktyvumo skatinimas;

 Naudingo bakterinio augimo skatinimas;

 Sumažėjęs patogenų išgyvenimas skrandyje/mikrobų populiacijos balanso palaikymas;

16

 Maisto medžiagų sintezės ir apykaitos pokyčiai bakterijos viduje;

 Bakterijų membranų depoliarizacija.

Organinių rūgščių veikimas priklauso nuo tam tikrų faktorių, tokių kaip:

 Rūgšties tipas ir pKa;

 Įterpimo dažnis ir dozės;

 Raciono tipas/sudėtis, rūgštingumas ar šarmingumas;

 Žarnyne esančios mikrofloros pagaminamų rūgščių lygis;

 Pašarų skoninės savybės;

 Vidinis rūgšties aktyvumas;

 Epitelio gaurelių receptoriai bakterijų kolonizacijai;

 Motininis imunitetas ir imunitetas, įgytas vakcinuojant prieš patogenus;

 Higienos ir gerovės standartų laikymasis;

 Gyvūnų amžius.

Minimalios organinių rūgščių inhibitorinio veikimo prieš mikroorganizmus koncentracijos buvo matuojamos in vitro (61,63). Tyrimų rezultatai rodo, kad inhibicijos laipsnis priklauso nuo konkretaus tyrimo metu naudotos organinės rūgšties ir bakterijų rūšies. Buvo atliekami tyrimai ir su vidutinių grandinių organinėmis rūgštimis, kurioms taip pat būdingas antimikrobinis aktyvumas (64). Jos buvo tiriamos laisvos arba esterifikuotos su trigliceridais. Esterifikuotos organinės rūgštys išlaisvinamos endogeninės ar egzogeninės lipazės. Vidutinių grandinių riebiosios rūgštys yra greičiau absorbuojamos gyvūnų žarnyne ir geriau panaudojamos, lyginant su ilgųjų grandinių riebiosiomis rūgštimis (65).

17 Atrajotojams svarbiausios obuolių, fumaro ir asparto rūgštys. Organinės rūgštys veikia kaip jonoforiniai antibiotikai – pagerina fermentaciją didžiajame prieskrandyje ir palaiko didžiojo prieskrandžio pH, net ir suvartojus didelius kiekius angliavandeniais turtingų pašarų. Tokiu būdu pasiekiama geresnių augimo rezultatų (70). Taip pat manoma, kad šios medžiagos gali pagerinti energijos vartojimo efektyvumą bei žaliųjų baltymų, Ca ir P virškinamumą, sumažinant metano išskyrimą ir žalingų bakterijų, prisitvirtinusių ant žarnų sienelės, skaičių (71). Pašarų papildymas obuolių rūgštimi pagerino azoto retenciją avims ir jaučiams bei jaučių svorio prieaugį. Taip pat teigiama, jog obuolių ir fumaro rūgštis gali padidinti pieno produkciją (60). Veršelių pašarus papildžius sviesto rūgštimi, buvo pagerinta virškinimo fermentų sekrecija, žarnų ląstelių veikla ir absorbcinė funkcija (72). M. Trckova ir kitų mokslininkų (73) atlikto plataus tyrimo metu nustatyta pašarų papildymo humuso rūgštimi teigiama įtaka vištų, kalakutų, kiaulių, šunų ir kačių virškinimui, imunitetui ir augimui.

1.3. Organinių rūgščių įtaka triušių sveikatingumui

Virškinimo sistemos sutrikimai sudaro didžiąją dalį augančių triušių susirgimų, todėl jau ilgą laiką jų prevencijai buvo naudojamos antimikrobinės medžiagos, kurios taip pat veikia kaip augimą skatinanti, žarnyno mikroflorą reguliuojanti, bakterinį katabolizmą supresuojanti ir bakterinę fermentaciją mažinanti medžiaga (74). Triušių jautrumas įvairioms infekcinėms ligoms ir didelis jauniklių gaištamumas po nujunkymo trikdo triušininkystės pramonės vystymąsi, todėl augintojų tarpe buvo itin paplitęs antimikrobinių medžiagų naudojimas. Šiuo metu cinko bacitracinas ir kolistinas yra vieni dažniausiai vartojamų vaistų Europos komerciniuose triušių ūkiuose (75). Tačiau, atsiradus kritiškam požiūriui į antimikrobines medžiagas, pastaruoju metu kaip pašarų papildai patogeninių bakterijų kontrolei plačiai naudojamos organinės rūgštys (76).

18 1965 m. H. W. Smith (80) nustatė, kad žindomų triušių jauniklių skrandžio ir plonojo žarnyno turinys beveik visiškai sterilus. A. Canas-Rodriguez ir H. W. Smith (81) atlikto tyrimo metu įrodyta, kad triušių pieno riebaluose yra antimikrobinių junginių (kaprilo ir dekano rūgštis). Triušės piene jos sudaro nuo trečdalio iki pusės visų riebiųjų rūgščių (82). Šių rūgščių pašaruose praktiškai nėra, todėl triušės jas sintetina pieno liaukoje. Žindomi jaunikliai su triušės pienu gauna ir kitų antimikrobinių medžiagų (tai antimikrobiniai lipidai, imunoglobulinai, oligosacharidai, laktoferinas). Dėl šios priežasties manoma, kad vėlesnis nujunkymas gali įtakoti geresnę triušiukų sveikatos būklę (83,84). Nors vėlyvas nujunkymas triušių jaunikliams užtikrina ilgesnį antimikrobinių junginių tiekimą su motinos pienu, gali būti išskiriama ir ankstyvesnio nujunkymo privalumų. Nujunkymas gali paskatinti imuninės sistemos brendimą ir pagerinti jos funkcionalumą – triušiams, nujunkytiems 25 dienų amžiaus, buvo pastebėta geresnis folikulinės srities apendikse išsivystymas ir didesni limfocitų skaičiai lamina propria (35).

Imuninė sistema glaudžiai susijusi su gyvūno sveikatos būkle (85). Virškinimo trakto gleivinės gynybos prieš patogenines bakterijas mechanizmai yra užtikrinami daugybės faktorių (86). Plonųjų žarnų gleivinė atlieka didelį vaidmenį jaunų triušių virškinimo ir absorbcijos procesuose bei yra svarbi gynybos prieš antigeninius agresorius dalis (87). Pirminiai triušių antikūnai susidaro ir vystosi GALT jiems sulaukus 4−8 savaičių amžiaus, organizmui reaguojant su žarnyno mikrobais (88,89). Tyrimais įrodyta, jog Bacteroides fragilis ir Bacillus subtilis yra atsakingos už GALT vystymąsi ir pirminį antikūnų diversifikavimą (89). Daugelyje ūkių triušiai nujunkomi sulaukę 4–5 savaičių amžiaus. Netekus pasyvaus imuniteto bei vidutinių grandinių organinių rūgščių gaunamų su triušės pienu, dėl neišsivysčiusios žarnyno imuninės sistemos nujunkyti triušiukai tampa imlūs žarnyno infekcijoms, pasireiškia diarėja ir padidėja gaištamumas. Mitybos pokyčiai, virškinimo fermentų ir skrandžio rūgšties trūkumas po nujunkymo gali lemti netinkamą virškinimą ir padidinti riziką žarnyno ligoms išsivystyti (90). Organinės rūgštys gali būti naudojamos kaip priemonė kovojant su šia problema.

Netrūksta duomenų apie organinių rūgščių antimikrobinį aktyvumą; jos siūlomos kaip saugi ir efektyvi priemonė žarnyno mikrobinio augimo kontrolei. Šių produktų veikimo į aklosios žarnos mikroflorą pobūdis dar nėra pilnai išaiškintas, tačiau yra įrodyta, kad organinės rūgštys tiesiogiai veikia bakterijų ląstelių vientisumą (79). Be to, naudojant organines rūgštis, sumažinus patogeninių bakterijų skaičių, sukuriama geresnė aplinka komensalinėms bakterijoms (76). V. Skřivanová ir M. Marounek (84) nustatė, kad kaprilinė rūgštis plačiame pH spektre inaktyvuoja E. coli C6 ląsteles, todėl manoma, kad šių rūgščių pridėjimas į nujunkomų jauniklių pašarus sumažintų koliformų sukeliamų infekcijų riziką.

19 proc. koncentracijos FormaXol preparatas, susidedantis iš mikroinkapsuliuotų skruzdžių ir citrinų rūgščių bei eterinio aliejaus. Triušių, kurių pašaruose buvo šių organinių rūgščių, žarnyne aptikti panašūs kiekiai E. coli ir C. perfringens A-β-2, kaip ir tų triušių, kurių pašaruose buvo antibiotikų. Abi šios grupės turėjo didesnį skaičių nepatogeninių bakterijų, palyginus su kontroline grupe (2 pav.).

2 pav. Triušių žarnyno bakterinė flora praėjus 20 dienų po eksperimentinio užkrėtimo (91)

20 Organinių rūgščių įtaką galima pastebėti ir vertinant gaištamumo rodiklius. Didelis jauniklių gaištamumas – tai viena pagrindinių triušininkystės problemų, trukdanti sėkmingam šios gyvulininkystės šakos vystymuisi. Tam tikrais tyrimais buvo įrodyta organinių rūgščių įtaka kovojant su šia problema. Gaištamumas dėl diarėjos sindromų buvo sumažintas C. Romero ir kitų mokslininkų (99) atlikto tyrimo metu panaudojant trumpųjų grandinių organines rūgštis. Gaištamumas sumažėjo augantiems triušiams panaudojus acto (0,025 proc. arba 0,05 proc.) bei propiono (0,025 proc.) rūgštis (100). V. Skřivanová ir M. Marounek (92) tyrimas su jaunais penimais triušiais naudojant kaprilo rūgštį taip pat parodė teigiamą įtaką šio rodiklio atžvilgiu – gaištamumas ženkliai sumažėjo, lyginant su kontroline grupe (p=0.018). Tačiau kai kuriais atvejais tokių rezultatų pasiekti nepavyko. Pavyzdžiui, tyrimo su mikroinkapsuliuotomis skruzdžių ir citrinų rūgštimis metu, mažesnis gaištamumas tiriamojoje grupėje pasiektas nebuvo (101). Tačiau reikėtų paminėti, kad, lyginant su anksčiau minėtų tyrimų duomenimis, triušių gaištamumas šio tyrimo metu iš esmės buvo mažesnis. Pašarų papildymas organinėmis rūgštimis yra efektyvi priemonė gaištamumui sumažinti esant dideliam virškinimo trakto ligų paplitimui ar gyvūnus eksperimentiškai užkrėtus kenksmingomis patogeninėmis bakterijomis (91), tačiau gali neturėti jokios įtakos, kai sanitarinės sąlygos ūkyje yra adekvačios. Dėl šios priežasties būtų galima teigti, kad tyrimai su organinėmis rūgštimis šiuo atžvilgiu galbūt labiau tinkami tokiuose ūkiuose, kur geros higieninės sąlygos negali būti užtikrinamos (101).

1.4. Organinių rūgščių įtaka triušių produktyvumui

21 buvo nustatyta, kad acto rūgštis (0,025 proc.) lėmė didesnį triušių svorį jiems esant 5-9 savaičių amžiaus, tuo tarpu propiono rūgštis turėjo teigiamos įtakos triušiams esant 9-11 savaičių amžiaus (0,025 proc.) ir 11-13 savaičių amžiaus (0,05 proc.). To paties tyrimo metu nustatyta žymiai geresnė pašaro konversija, panaudojus 0,025 proc. acto ir 0,05 proc. propiono rūgštis (100). Analogiškos tendencijos buvo pastebimos ir K. H. Zhu su kolegomis (90) atlikto bandymo metu panaudojus organinių rūgščių mišinį. Kito tyrimo su penimais triušiais metu, panaudojus 2,0 proc. citrinų rūgšties, buvo žymiai pagerintas svorio prieaugis bei kai kurių pašarų dalių (SM, žaliųjų baltymų ir eterio ekstrakto) virškinamumas, tačiau pašaro konversijos laipsnis nepagerėjo (112). Teigiami augimo rezultatai dažniausiai siejami su žarnų morfologiniais pokyčiais ir pagerėjusiu pašarų virškinamumu (63), sumažėjusiu žarnų pH ir pakitusia žarnų mikroflora (100).

Vertinant organinių rūgščių poveikį triušių skerdenoms, susiduriama su skirtingomis išvadomis. Mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad, nors ir buvo matoma skerdenų svorio didėjimo tendencija, acto ir pieno rūgštis šiam rodikliui žymesnės įtakos neturėjo, tačiau, panaudojus acto rūgštį buvo sumažintas pilvo riebalų kiekis (111). Panaudojus 0,025 proc. acto rūgšties, 0,025 proc. arba 0,05 proc. propiono rūgšties, triušių svoris prieš skerdimą buvo atitinkamai 4,7 proc., 3,6 proc. ir 3,4 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe. Be to, įterpus 0,05 proc. acto rūgšties ar 0,025 proc. propiono rūgšties, žymiai padidėjo šviežios skerdenos svoris, tačiau tik 0,05 proc. acto rūgštis (p≤0.01) padidino atšaldytos skerdenos išeigą, palyginus su kontroline grupe. Didžiausia kailio išeiga nustatyta grupėje, kurioje į pašarus buvo įterpta 0,025 proc. acto rūgšties, o mažiausia kailio išeiga gauta panaudojus 0,05 proc. propiono rūgšties (100). M. H. El-Allawy (113) tyrimo metu nepastebėta jokio citrinų rūgšties (5 g/kg pašaro) poveikio triušių skerdenoms.

1.5. Organinių rūgščių poveikis žarnų histomorfologijai

22 Teigiamas poveikis žarnų morfologijai buvo pastebėtas tiek labai jaunoms, tiek baigiamoms penėti kiaulėms panaudojus racionus, praturtintus natrio butiratu (118,119) ar kalcio butiratu (120). Pašarų papildymas organinėmis rūgštimis (1 proc. sorbo ir 0,2 proc. citrinų rūgštis) lėmė žymiai didesnį gaurelių plotį, aukštį ir gaurelių srities plotą 14 dienų amžiaus viščiukų broilerių dvylikapirštėje, tuščiojoje ir klubinėje žarnose (121,122). V. García ir kt. (123) nustatė, kad broilerius šeriant pašarais, praturtintais skruzdžių rūgštimi, buvo nustatytas ilgesnis gaurelių ilgis (1273 μm esant 0,5 proc. skruzdžių rūgšties ir 1250 μm esant 1,0 proc. skruzdžių rūgšties), lyginant su kontroline grupe (1088 μm). To paties tyrimo metu nustatyta, kad tuščiosios žarnos kriptos taip pat buvo gilesnės tų paukščių, kurių lesaluose buvo įterpta 1,0 proc. skruzdžių rūgšties, lyginant su tais paukščiais, kurių lesaluose buvo antibiotikų. Triušių pašarus papildžius natrio butiratu, kriptų gylis visose plonojo žarnyno dalyse buvo žymiai didesnis, lyginant su kontroline grupe (p<0,001) (58). Butiratas turėjo teigiamo poveikio kolitu sergančių žiurkių aklosios ir gaubiančiosios žarnos gleivinės vientisumui ir funkcionalumui (124).

Trumpųjų grandinių riebalų rūgštys stimuliuoja normalių kriptų ląstelių proliferaciją. Taip vykdoma normali ląstelių kaita ir palaikomas sveikas audinys. Šis trofinis poveikis buvo įrodytas W. L. Frankel ir kitų bendraautorių (125) tyrimu, kai žiurkes šeriant pašaru su sviesto rūgštimi jų gaubtinės ir tuščiosios žarnos gaurelių aukštis, kriptų gylis ir paviršiaus plotas buvo didesnis, nei kontrolinės grupės. Tyrimų duomenimis, butirato naudojimas pašaruose, nepriklausomai nuo koncentracijos, padidino broilerių dvylikapirštės žarnos gaurelių ilgį ir kriptų gylį (126,127). Be to, S. Adil su grupe mokslininkų (3) visuose plonųjų žarnų segmentuose nustatė raumeninio sluoksnio suplonėjimą, paukščiams naudojant 3,0 proc. sviesto, 3,0 proc. fumaro ir 2,0 proc. fumaro rūgštį. Pasak E. Teirlynck ir kt. (128), tokie žarnų sienelės raumeninio sluoksnio pokyčiai lemia geresnį virškinimą ir maisto medžiagų absorbciją. Trumpesni gaureliai randami triušių, sirgusių virškinimo trakto ligomis, žarnų gleivinėje. Šiuo atveju žarnų gaurelių galai būna pažeisti (129).

23 tuščiosios žarnos gaurelių ilgį triušiams sulaukus 77 dienų amžiaus, žymaus skirtumo nepastebėta (jis siekė vidutiniškai 802 μm abiejose grupėse). Tai rodo, kad jaunesniame amžiuje į pašarus įterpus organinių rūgščių, gali būti pasiekiamas teigiamas poveikis tuščiosios žarnos gleivinės histomorfologijai, tačiau vėlesniame amžiuje toks poveikis nebūdingas. Panaudojus sviesto rūgštį (natrio butiratą) buvo įrodytas jos teigiamas poveikis augančių triušių dvylikapirštės žarnos gaureliams. Kontrolinėje grupėje šių gaurelių ilgis siekė 349 μm, kai tuo tarpu tiriamojoje grupėje jie buvo 395 μm ilgio (p<0,05) (108).

Trofinis trumpųjų grandinių organinių rūgščių poveikis jauniklių žarnų gaureliams gali būti naudingas tuo, kad taip padidinama epitelio ląstelių masė ir tuo pačiu absorbcinis paviršius. Šį poveikį būtų galima paaiškinti sisteminiu mediatorių mechanizmu, autonominės nervų sistemos įtaka, gleivinės kraujotakos stimuliacija ir organinių rūgščių, kaip epitelio ląstelių energijos šaltinio, panaudojimu (101). Organinės rūgštys sumažina daugelio patogeninių ir nepatogeninių žarnyno bakterijų augimą, kolonizaciją žarnyne, slopina jų sukeliamus infekcinius procesus. Žarnų gleivinėje sumažėja uždegiminių reakcijų, todėl pagerėja jos sekrecijos, virškinimo ir maisto medžiagų absorbcijos funkcijos, padidėja žarnų gaurelių aukštis (3).

1.6. Triušių virškinimo fiziologija, jų mityboje naudojant organines rūgštis

Norint kokybiškai įvertinti mikrobinį aktyvumą žarnyne, svarbu išmatuoti lakiųjų riebalų rūgščių (LRR), kaip galutinio angliavandenių mikrobinės fermentacijos produkto, kiekius. LRR ir amoniako koncentracija aklojoje žarnoje kontroliuoja aklosios žarnos pH ir atspindi mikrofloros aktyvumą (3 pav.).

3 pav. Triušio aklosios žarnos fermentacinio aktyvumo vystymasis (86)

24 acetatai (65−87 mmol 100 ml-1), po jų seka butiratai (6−28 mmol 100 ml-1) ir propionatai (3−11 mmol 100 ml-1). Šios proporcijos priklauso nuo ląstelienos kiekio racione. Pavyzdžiui, padidėjus ląstelienos kiekiui, butiratų dažniausiai pastebimai sumažėja, o acetatų proporcija padidėja. Triušiai ypatingi tuo, kad jų organizme, įvertinant mikrobinį aktyvumą, sviesto rūgštis yra svarbesnė lakioji riebalų rūgštis, negu propiono rūgštis, o tai gali būti svarbu sveikatingumo įvertinimui ir enterito prevencijai. Po nujunkymo predisponuojančiu faktoriumi diarėjai išsivystyti tampa sumažėjęs aklosios žarnos turinio rūgštingumas. Rūgšties šaltinio tiekimas padidina aklosios žarnos rūgštingumą ir gali sumažinti enterito pasireiškimą (111).

Priešingai nei antibiotikai, organinės rūgštys turi kitų savybių, tokių kaip gebėjimas sumažinti chimuso pH, taip pagerinant baltymų virškinimą (110). Specifinių virškinimo trakto dalių pH lygis – tai faktorius, nulemiantis specifinių mikrobinių populiacijų egzistavimą, svarbus daugumos maisto medžiagų virškinamumui ir absorbcijai. Tyrimais įrodyta, kad organinės rūgštys gali pagerinti virškinimo fermentų aktyvumą. M. Afsharmanesh ir J. Pourreza (131) teigia, kad po organinių rūgščių suvartojimo sumažėjus skrandžio pH, gali padidėti pepsino aktyvumas. Pepsino aktyvumas skrandyje, triušių geriamąjį vandenį papildžius 0,85 g/kg organinių rūgščių mišiniu, buvo žymiai didesnis, lyginant su kontroline grupe (p=0.036) (90). Peptidai, atsirandantys po pepsino proteolizės, skatina hormonų, kaip gastrinas ir cholecistokininas, reguliuojančių baltymų virškinimą ir absorbciją, išskyrimą (132, 59). Rūgščių anijonas sudaro kompleksus su Ca, P, Mg ir Zn, o dėl to pagerėja šių mineralų virškinimas (3). M. K. Azza ir kitų mokslininkų (110) tyrimo metu įrodyta, kad triušiams, kurių pašarai buvo papildyti organinėmis rūgštimis, kraujyje nustatytos žymiai (p<0,05) didesnės Ca, P ir Mg koncentracijos. Šie rezultatai gali būti paaiškinami žemesnio virškinimo trakto pH poveikiu ir dėl to pagerėjusia šių mineralų absorbcija iš žarnyno į kraują.

25 nustatytas tik pašaro parūgštėjimas. Tačiau nei skrandyje ar žarnyne, nei išmatose reikšmingų pH pokyčių nebuvo (1 lentelė).

1 lentelė. Triušių, kurių pašaruose buvo įterptas skirtingas kiekis citrinų rūgšties, pašaro, įvairių virškinamojo trakto dalių ir išmatų pH rodikliai (133)

Parametrai (pH) Citrinų rūgštis (proc.)

0 0.5 1 1.5 Koncentruotasis pašaras 6.2±0 5.9±0 5.7±0 5.6±0 Skrandis 4.0±0.5 3.9±0.3 3.71±0.3 3.33±0.2 Plonasis žarnynas 6.6±0.5 6.6±0.4 6.3±0.3 6.5±0.2 Akloji žarna 5.7±0.2 5.7±0.2 5.7±0.4 5.7±0.1 Išmatos 7.3±0.3 7.1±0.1 7.1±0.3 7.1±0.1

Panaudojus benzoinę rūgštį taip pat nebuvo įžvelgta jokio poveikio triušių skrandžio ar plonojo žarnyno pH. Benzoinė rūgštis yra silpna organinė rūgštis, turinti gana aukštą pKa, todėl dideli jos kiekiai skrandyje ir plonajame žarnyne galėjo būti nedisocijuotoje formoje (134). J. Ribeiro ir kt. (58) nepastebėjo natrio butirato įtakos skrandžio pH ar LRR profiliui. Tokia tendencija iš dalies leidžia manyti, kad organinės rūgštys triušių virškinamojo trakto neveikia taip, kaip tikėtasi. Tam tikras triušių virškinimo sistemos specifiškumas (mažas skrandžio judrumas ir ilgas pašaro retencijos skrandyje laikas), taip pat cekotrofija, išskiria juos iš kitų gyvūnų. Galbūt tai lėmė, kad daugelyje tyrimų nebuvo gauti laukiami rezultatai virškinamojo trakto pH atžvilgiu.

Nepaisant to, kai kuriais tyrimais patvirtintas akivaizdus organinių rūgščių poveikis virškinamojo trakto pH ir LRR koncentracijoms. Neseniai atliktas tyrimas su sviesto rūgštimi (natrio butiratu) įrodė, kad ją įterpus į pašarus buvo sumažintas aklosios žarnos pH. Nustatyti LRR pokyčiai aklojoje žarnoje parodė, kad panaudojus sviesto rūgštį acto rūgšties koncentracija aklojoje žarnoje buvo žymiai didesnė, o propiono rūgšties koncentracija ženkliai sumažėjo, lyginant su kontroline grupe. Be to, panaudojus sviesto rūgštį sumažinta amoniakinio azoto (NH3-N) koncentracija. Ji siekė 17,35 mmol/l-1

26 panaudojus 0,05 proc. propiono rūgšties šių organų svoriai buvo mažiausi. Organinių rūgščių su pašarais gavusiems triušiams buvo nustatytas mažesnis kiekis inkstų riebalų, lyginant su kontroline grupe (p<0,05). Didžiausi aklosios ir kitų žarnų svoriai pasiekti pašaruose įterpus 0,025 proc. propiono rūgšties (p=0.0001). Tačiau kitų tyrimų duomenimis, organininės rūgštys neturėjo didelės reikšmės triušių vidaus organų svoriui (111). C. Romero su grupe tyrėjų (101) nenustatė jokios organinių rūgščių įtakos apendikso svoriui, ilgiui ar diametrui. Į pašarus pridėjus skruzdžių ir propiono rūgščių mišinio, buvo įvertinta šių priedų įtaka triušių kepenų, inkstų, širdies svoriui ir inkstų riebalų kiekiui. Gauti rezultatai neparodė jokių žymesnių tendencijų ir buvo statistiškai nepatikimi (135).

K. H. Zhu su kolegomis (90) panaudojo organinių rūgščių mišinį triušių geriamajamo vandens parūgštinimui. Rezultatai parodė, kad skrandžio pH mažėjo, didėjant organinių rūgščių koncentracijai. Ypač žymūs šie pokyčiai buvo dugno (fundus) srityje. Geriamojo vandens pH sumažinus iki 3,6, skrandžio dugne pH buvo 1,62, kai tuo tarpu kontrolinės grupės skrandžio pH siekė 1,99 (p=0,03). Tačiau aklosios žarnos pH šio tyrimo metu nebuvo veikiamas organinių rūgščių kiekio geriamajame vandenyje. Kito tyrimo metu (97) panaudojus skruzdžių ir acto rūgštį buvo ženkliai sumažintas triušių plonojo žarnyno pH. Tačiau šio bandymo metu aklosios žarnos pH pokyčių nebuvo nustatyta. Tai galėjo atsitikti dėl to, kad šios organinės rūgštys buvo absorbuotos plonajame žarnyne (90).

27

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1. Bandymų atlikimo laikas, vieta ir bandymų schema

Tyrimas atliktas 2014–2015 metais individualiame X veislinės triušininkystės ūkyje, kuriame auginama apie 400 skirtingų veislių triušių, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje prie Gyvūnų auginimo technologijų instituto bei Patologijos centre prie Užkrečiamųjų ligų katedros.

Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 2012-10-03 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. XI-2271 (Valstybės žinios, 2012-10-20, Nr. 122 (136)) bei poįstatyminių aktų – LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymas „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2012-11-10, Nr.130-6595 (137)). Taip pat, atitiko ES Direktyvą 2010/63 ES ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“ (138).

Šėrimo bandymas atliktas su 28–77 dienų amžiaus Kalifornijos veislės triušiais. Triušiai atrinkti pagal svorį. Triušių svoriai bandymo pradžioje buvo 452±34g. Bandymo metu 21 triušis buvo suskirstytas į tris grupes, po 7 triušius kiekvienoje. Pirmoji grupė – kontrolinė, likusios – tiriamosios. Šėrimo bandymo schema pateikta 2 lentelėje.

2 lentelė. Šėrimo su triušiais schema

Rodiklis Grupės

Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji

Kombinuotasis pašaras + - -

Kombinuotasis pašaras + Novibac® 1

kg/t + Novyrate® 1 kg/t - +

- Kombinuotasis pašaras + Lumance®

2

kg/t - -

+

Triušiai buvo laikomi individualiuose vielos tinklo narveliuose, su grotelinėmis grindimis ir individualiu indu girdymui bei šėrimui. Laikymo sąlygos visose grupėse buvo vienodos. Triušiai šerti du kartus per dieną (ad libitum).

28 3 lentelė. Kombinuotųjų pašarų maistingumo rodikliai

Rodikliai Vertė

Virškinamoji energija, kcal 2370,70

Apykaitos energija, kcal 2257,20

Žali baltymai, proc.* 16,40

Žalia ląsteliena, proc. 16,39

Drėgnis, proc. 10,65

Krakmolas, proc. 9,56

Cukrus, proc. 4,38

Lizinas, proc. 0,65

Metioninas + cistinas, proc. 0,65

Triptofanas, proc. 0,20

Linolinė rūgštis, proc. 1,04

Treoninas, proc. 0,61

Metioninas, proc. 0,39

Įsisavinamas fosforas, proc. 0,37

Kalcis, proc.* 1,29

Fosforas, proc.* 0,59

Natris, proc. 0,25

Chloras, proc. 0,54

*analizuotos vertės

Premikso sudėtis: vit. A – 10,08 TV, vit. D3 – 1,14 TV, vit. E – 50,30 mg/kg, vit. K3 – 0,99 mg/kg, vit. B1 – 3,71 mg/kg, vit. B2 – 2,80 mg/kg, vit. B5 – 9,80 mg/kg, vit. B12 – 0,01 mg/kg, nikotino rūgštis – 20,40 mg/kg, folinė rūgštis – 0,22 mg/kg, cholino chloridas – 170,00 mg/kg, manganas – 76,28 mg/kg, geležis – 317,00 mg/kg, cinkas – 110,89 mg/kg, varis – 19,16 mg/kg, kobaltas – 0,29 mg/kg, jodas – 0,67 mg/kg, selenas – 0,31 mg/kg.

Bandyme naudotų preparatų charakteristika

Novyrate® –sudarytas iš riebalų rūgščių druskos (sviesto rūgšties 98 proc.) (100 proc.).

Novibac® – kalcio formiatas (55,0 proc.), kalcio propionatas (10,0 proc.), citrinų rūgštis (10,0

proc.), vidutinių grandinių riebalų rūgštys (0,50 proc.), augalų ekstraktai (0,30 proc.), silicilo rūgštis nusodinta ir sulipinta (2,0 proc.), ceolitas (22,20 proc.).

Lumance® – sudarytas iš sviesto rūgšties (25,60 proc.), propiono rūgšties (1,80 proc.),

29

2.2. Medžiagos ir metodai

2.2.1. Zootechniniai tyrimo metodai

Šėrimo bandymo metu buvo nustatyta:

1. Individualus triušio svoris 28, 49 ir 77 amžiaus dieną nustatytas sveriant svarstyklėmis CAS SW-1 S PLUS (paklaidų ribos ± SW-1/2 g);

2. Triušių priesvoris per parą 28–49, 49–77 ir 28−77 amžiaus dienomis; 3. Pašaro suvartojimas per dieną 28–49, 49–77 ir 28−77 amžiaus dienomis

4. Pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti 28–49, 49–77 ir 28−77 amžiaus dienomis; 5. Augimo greitis (AG) apskaičiuotas pagal formulę (139).

AG = (GS-PS)/PS; kur GS – galutinis svoris; PS – pradinis svoris. 6. Triušių gaištamumas per visą bandymo laikotarpį.

2.2.2. Fiziologiniai tyrimo metodai

Šėrimo bandymo pabaigoje iš kiekvienos grupės atrinkta po 5 triušius, kurie paskersti laikantis eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijų (140). Išėmus triušių virškinamąjį traktą nustatyta:

1) žarnų ir vidaus organų išsivystymas (žarnyno ilgis, žarnyno svoris, skrandžio, kasos, širdies, kepenų svoris). Kiekvieno triušio žarnyno ilgis buvo išmatuotas su lanksčia juosta ant stiklinio paviršiaus (141). Žarnyno sienelės išplautos fiziologiniu tirpalu, nusausintos filtriniu popieriumi ir pasvertos.

2) Dvylikapirštės, plonosios, aklosios, klubinės ir storosios žarnų bei skrandžio turinio pH nustatytas prietaisu „Inolab 730“.

3) Dvylikapirštės, plonosios, aklosios, klubinės ir storosios žarnų bei skrandžio turinio sausųjų medžiagų kiekis nustatytas iš skirtumo, gauto pasvėrus šlapią mėginį ir mėginį išdžiovintą 3 valandas 105°C temperatūroje (142).

30 kolonėlė 250×4,6, 5 μm (Grace Davison Discovery Sciences, USA); injekcija 10 μl; bangos ilgis UV 210 nm; mobili fazė 25 mM KH2PO4: MeOH (80:20); srauto greitis − v1,20 ml/min. (143).

5) Aklosios žarnos turinio amoniakinio azoto kiekis nustatytas „Foss-Tecator“ ASN 3302 prietaisu.

6) Aklosios žarnos klampumas nustatytas naudojant Brookfield kūginį viskometrą (modelis LVDV-II) (Brookfield Engineering Laboratories Inc. Stoughton, MA).

2.2.3. Histomorfometrinių – žarnų gaurelių aukščio ir kriptų gylio tyrimų metodikos

Tyrimams iš kiekvienos triušių grupės (77 amžiaus dienos, 5 triušiai grupėje) buvo imti dvylikapirštės ir klubinės žarnos vidurio segmentai. Jie fiksuoti 10 proc. neutraliu formalino tirpalu. Naudojant standartines histologines procedūras audiniai buvo įlieti į parafiną, rotaciniu mikrotomu atpjauti 4 µm storio audinių pjūviai, kurie nudažyti hematoksilinu ir eozinu.

Paruošti histologiniai preparatai buvo tirti naudojant „Olympus BX63“ mikroskopą, „Olympus DP72“ vaizdo kamerą ir kompiuterinę „Image Pro Plus“ programos (Olympus) sistemą, morfometriškai išmatuoti kontrolinės ir tiriamųjų grupių triušių dvylikapirštės ir klubinės žarnos gaurelių aukštis ir kriptų gylis. Gaurelių aukščio matavimas atliktas nuo gaurelių viršūnės iki gaurelių-kriptos jungties), o bendras gleivinės storis matuotas nuo gaurelių viršūnės iki gleivinės raumeninio sluoksnio. Kiekviename žarnų mėginyje atlikta 10 matavimų gaurelių (geriausiai išreikštų) aukščiui išmatuoti ir tose pačiose vietose dar 10 matavimų gleivinės storiui išmatuoti. Iš gleivinės storio atėmus gaurelių aukštį gautas kriptų gylio rodiklis. Matavimo vienetas – mikrometras (µm).

2.2.4. Statistinis duomenų įvertinimas

31

3. TYRIMO REZULTATAI

Sviesto rūgšties, kalcio formiato ir vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių įtaka triušių produktyvumui

Analizuojant triušių svorius 77-ą jų amžiaus dieną (4 lentelė) nustatyta, kad į kombinuotuosius pašarus įterpus Novibac® 1 kg/t ir Novyrate® 1 kg/t pašarų (I tiriamoji grupė) jų svoriai padidėjo 5 proc. (p>0,05), o II tiriamojoje grupėje, kurioje triušių kombinuotieji pašarai buvo praturtinti pašarų priedu Lumance® 2 kg/t, minėtas rodiklis padidėjo 8 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.

4 lentelė. Sviesto rūgšties, kalcio formiato ir vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių įtaka triušių produktyvumui

Rodiklis Grupės

Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji

Gyvas svoris, g:

28 dienų amžiaus 483,33±22,1 481,33±18,9 482,97±34,0

49 dienų amžiaus 923,00±25,24 931,33±27,29 945,69±24,85 77 dienų amžiaus 1296,60±47,39 1356,20±46,24 1403,30±58,41* Priesvoris per parą, g:

28–49 dienų amžiaus 20,94±1,54 21,43±1,71 22,03±1,10

49–77 dienų amžiaus 13,32±0,89 15,17±0,74 16,34±0,65

28–77 dienų amžiaus 16,60±0,75 17,85±0,94 18,78±0,83

Augimo greitis, g 1,68±0,42 1,82±0,34* 1,91±0,53*

Pašaro suvartojimas per parą,g:

28–49 d. laikotarpis 72,15±8,12 76,24±7,89 75,57±6,85 49–77 d. laikotarpis 82,25±8,96 83,47±9,21 89,25±9,54 28–77 d. laikotarpis 78,25±10,54 80,58±9,47 82,24±8,14* Pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti, kg/kg:

28–49 d. laikotarpis 3,45±0,15 3,09±0,17 2,98±0,23 49–77 d. laikotarpis 6,17±0,26 5,50±0,15 5,46±0,18 28–77 d. laikotarpis 4,71±0,60 4,51±0,49 4,38±0,72 Gaištamumas, proc. (28–77 d. laikotarpis) 14,28 0 14,28

32 Triušių priesvoris per parą per visą bandymo laikotarpį, t.y. 28–77 dienomis, tiriamosiose grupėse padidėjo 8–13 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

Analizuojant triušių augimo greitį (4 lentelė), nustatyta, kad minėtas rodiklis tiriamosiose grupėse padidėjo 8–14 proc., lyginant su kontroline grupe (p<0,05).

Įterpus į triušių kombinuotuosius pašarus Novibac®

1 kg/t ir Novyrate® 1 kg/t pašarų (I tiriamoji grupė), pašaro suvartojimas per parą buvo 3 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). II tiriamojoje grupėje, kurioje triušių kombinuotieji pašarai buvo praturtinti pašarų priedu

Lumance® 2 kg/t, pašaro suvartojimas per parą buvo 5 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe

(p<0,05).

Pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti tiriamosiose grupėse buvo 4–7 proc. mažesnės, lyginant su kontroline grupe. Duomenys statistiškai nepatikimi.

Išanalizavus minėtų priedų įterpimo į triušių kombinuotuosius pašarus įtaką, nustatėme, kad

Novibac® 1 kg/t ir Novyrate® 1 kg/t pašarų, darė teigiamą įtaką triušių išsaugojimui (4 lentelė).

Sviesto rūgšties, kalcio formiato ir vidutinių grandinių riebalų rūgščių įtaka triušių virškinimo procesams

5 lentelė. Sviesto rūgšties, kalcio formiato ir vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių įtaka triušių virškinamojo trakto turinio pH

Virškinamojo trakto dalys

Grupės

Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji

Dvylikapirštė žarna 6,92±0,07 6,75±0,10 7,12±0,16 Plonoji žarna 7,09±0,05 6,85±0,09 7,26±0,08 Akloji žarna 6,28±0,15 6,33±0,07 5,84±0,06* Klubinė žarna 7,07±0,06 6,98±0,05 7,31±0,14 Storoji žarna 6,47±0,03 6,45±0,07 6,30±0,05* Skrandžio turinys 1,39±0,05 1,33±0,04 1,36±0,14

* - duomenų skirtumai statistiškai patikimi p<0,05

Išanalizavus virškinamojo trakto turinio pH galima teigti, kad skirtingi organinių rūgščių priedai kombinuotajame triušių pašare turėjo įtakos atskirų virškinamojo trakto dalių turinio pH (5 lentelė). Iš duomenų matyti, kad įterpti priedai padidino dvylikapirštės (II tiriamojoje grupėje – 0,2 punkto), plonosios (II tiriamojoje grupėje – 0,17 punkto), aklosios (I tiriamojoje grupėje − 0,05 punkto) ir klubinės žarnos (II tiriamojoje grupėje – 0,24 punkto) turinio pH (p>0,05). I tiriamosios grupės triušių, į kurių pašarus buvo įterpta Novibac®

1 kg/t ir Novyrate® 1 kg/t pašarų, dvylikapirštės žarnos turinio pH sumažėjo – 0,17 punkto, plonosios žarnos – 0,24 punkto, klubinės žarnos – 0,09 punkto (p>0,05). II tiriamosios grupės triušių, kurių pašaruose buvo įterpta priedas Lumance®

33 Skrandžio turinio pH sumažėjo abiejų tiriamųjų grupių triušių, atitinkamai 0,03 – 0,06 punkto. Duomenys statistiškai nepatikimi.

6 lentelė. Sviesto rūgšties, kalcio formiato ir vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių įtaka triušių virškinamojo trakto turinio sausųjų medžiagų kiekiui, proc.

Virškinamojo trakto dalys

Grupės

Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji

Dvylikapirštė žarna 16,23±1,89 16,16±2,03 17,07±1,96 Plonoji žarna 10,35±0,87 9,45±0,73 11,69±1,09 Akloji žarna 20,14±0,98 22,58±1,89 24,45±1,45* Klubinė žarna 8,97±1,00 9,89±1,16 10,48±0,89 Storoji žarna 18,45±1,25 20,81±1,72 19,12±1,56 Skrandžio turinys 21,15±2,35 20,24±3,12 23,45±2,69*

* - duomenų skirtumai statistiškai patikimi p<0,05

Analizuojant sausųjų medžiagų kiekį atskirose triušių virškinamojo trakto segmentų dalyse nustatyta (6 lentelė), kad Lumance® 2 kg/t pašarų (II tiriamoji grupė) minėtą rodiklį dvylikapirštėje žarnoje padidino 0,84 proc. (p>0,05), plonojoje žarnoje - 1,34 proc. (p>0,05), skrandžio turinyje - 2,30 proc. (p<0,05), tačiau I tiriamosios grupės triušių dvylikapirštės žarnos sausųjų medžiagų kiekis sumažėjo 0,07 proc., plonosios žarnos – 0,9 proc., skrandžio turinio – 0,91 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Tiriant sausųjų medžiagų kiekį kitose triušių virškinamojo trakto segmentų dalyse nustatyta, kad I ir II tiriamųjų grupių aklosios žarnos turinio SM kiekis buvo atitinkamai 2,44 proc. (p>0,05) ir 4,31 proc. (p<0,05), klubinės ir storosios žarnos – atitinkamai 0,92 ir 1,51 proc. bei 0,67 ir 2,36 proc. (p>0,05) didesnis, lyginant su kontroline grupe.

7 lentelė. Sviesto rūgšties, kalcio formiato ir vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių įtaka triušių vidaus organų išsivystymui, proc.

Rodiklis Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė

Žarnyno svoris, g 270,3±7,05 283,1±5,36 296,2±9,16 Žarnyno ilgis, cm 499,7±10,10 503,00±23,99 504,12±10,74 Širdies svoris, g 5,00±0,35 5,60±0,27 7,80±0,65* Kepenų svoris, g 56,50±1,79 54,70±1,73 60,40±0,78 Blužnies svoris, g 1,20±0,22 1,40±0,27 1,40±0,25 Plaučių svoris, g 11,50±0,25 9,40±0,57** 9,20±0,55** Inkstų svoris, g 12,10±0,11 14,20±0,42* 10,80±0,65

Raumeninis skrandis su turiniu, g 116,60±3,62 87,50±3,40** 105,20±1,92* Raumeninis skrandis be turinio, g 26,00±0,94 25,00±1,26 25,55±1,20 * - duomenų skirtumai statistiškai patikimi p<0,05

** - duomenų skirtumai statistiškai patikimi p<0,025

34 teigiamą įtaką minėtiems rodikliams: abiejų tiriamųjų grupių triušių žarnyno svoris buvo 5–10 proc. (p>0,05), žarnyno ilgis 1 proc. (p>0,05), širdies svoris I tiriamojoje grupėje 12 proc.(p>0,05), II tiriamojoje grupėje – 56 proc. (p<0,05), blužnies svoris 17 proc. (p>0,05) didesnis, palyginus su kontroline grupe.

Sviesto rūgštis, kalcio formiatas ir vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgštys I tiriamojoje grupėje plaučių ir raumeninio skrandžio su turiniu svorius sumažino atitinkamai 18 proc. (p<0,025) ir 25 proc. (p<0,025), II tiriamojoje grupėje – atitinkamai 20 proc. (p<0,025) ir 10 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe (p<0,025).

Į kombinuotuosius pašarus įterpus pašarų priedus Novibac®

1 kg/t ir Novyrate® 1 kg/t pašarų (I tiriamoji grupė), triušių inkstų svoris padidėjo 17 proc., lyginant su kontroline grupe (p<0,05).

8 lentelė. Sviesto rūgšties, kalcio formiato ir vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių įtaka trumpųjų grandinių riebalų ir organinių rūgščių koncentracijai triušių aklosios žarnos virškinamajame turinyje, proc.

Rodiklis Grupės

Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji

Trumpųjų grandinių riebalų rūgštys

Acto r. 77,90±2,26 76,50±2,09 85,05±2,12

Propiono r. 10,85±1,30 11,18±1,47 10,09±2,75

Sviesto r. 6,86±2,45 5,95±0,98 1,93±1,26*

Organinės rūgštys

Pieno r. 4,39±1,30 6,37±0,67* 2,93±1,38

* - duomenų skirtumai statistiškai patikimi p<0,05

Analizuojant sviesto rūgšties, kalcio formiato ir vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių įtaką trumpųjų grandinių riebalų ir organinių rūgščių koncentracijai triušių aklosios žarnos virškinamajame turinyje (5 lentelė), nustatyta, kad įterpus į kombinuotuosius pašarus Novibac®

1 kg/t ir Novyrate® 1 kg/t pašarų (I tiriamoji grupė), acto rūgšties koncentracija triušių aklųjų žarnų turinyje sumažėjo 1,40 proc. (p>0,05), o sviesto rūgšties – 0,91 proc. (p>0,05). Minėti pašarų priedai triušių aklosios žarnos turinyje ženkliai padidino pieno rūgšties koncentraciją – 1,98 proc., lyginant su kontroline grupe (p<0,05).

35 9 lentelė. Sviesto rūgšties, kalcio formiato ir vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių įtaka triušių aklosios žarnos virškinamosios masės klampumui, mPa/s

Grupės

Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji

0,90±0,08 1,29±0,37 2,18±0,33*

* - duomenų skirtumai statistiškai patikimi p<0,05

Analizuojant triušių aklosios žarnos virškinamosios masės klampumą (9 lentelė) nustatyta, kad I tiriamojoje grupėje, į kurios kombinuotuosius pašarus buvo įterpta pašarų priedai Novibac® 1 kg/t ir Novyrate® 1 kg/t pašarų, minėtas rodiklis padidėjo 0,39 mPa/s (p>0,05), o II tiriamojoje grupėje, kurioje buvo įterpta pašarų priedo Lumance®

2 kg/t pašarų, triušių aklosios žarnos turinio klampumas padidėjo 1,28 mPa/s (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.

10 lentelė. Sviesto rūgšties, kalcio formiato ir vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių įtaka triušių aklosios žarnos turinio amoniakinio azoto kiekiui, mg/g

Grupės

Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji

1,84±0,21 1,75±0,34 1,63±0,26

Analizuojant amoniakinio azoto koncentraciją aklosios žarnos turinyje nustatyta, kad sviesto rūgštis, kalcio formiato ir vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių priedai tiriamųjų grupių triušių aklosios žarnos turinyje minėto rodiklio koncentraciją sumažino 5−11 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05) (10 lentelė).

Sviesto rūgšties, kalcio formiato ir vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių įtaka triušių žarnų histomorfometriniams rodikliams

11 lentelė. Sviesto rūgšties, kalcio formiato ir vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių įtaka triušių dvylikapirštės žarnos histomorfometriniams tyrimams, µm

Rodiklis Grupės

Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji

Kriptų gylis 234,60±8,66 248,78±4,46 246,14±8,30

Gaurelių aukštis 571,59±18,43 528,58±11,07 853,10±25,27* Gaurelių aukštis/kriptų

gylis

2,44±0,21 2,12±0,18 3,47±0,42

* - duomenų skirtumai statistiškai patikimi p<0,05

36 kontroline grupe (p>0,05) (11 lentelė, 4 pav.). II tiriamojoje grupėje, kurioje buvo įterpta Lumance® 2 kg/t pašarų, žarnų kriptų gylis padidėjo 5 proc., lyginant su kontroline grupe (p<0,05).

Analizuojant gaurelių aukščio ir kriptų gylio santykį, didžiausias jis nustatytas II tiriamojoje grupėje, kurioje minėtas rodiklis buvo 1,03 karto didesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė 4 pav. Triušių dvylikapirštės žarnos histomorfometrinis tyrimas

12 lentelė. Sviesto rūgšties, kalcio formiato ir vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių įtaka triušių klubinės žarnos histomorfometriniams tyrimams, µm

Rodiklis Grupės

Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji

Kriptų gylis 248,48±8,29 255,22±7,67 153,28±5,00*

Gaurelių aukštis 353,66±10,71 283,39±7,83* 434,93±10,51* Gaurelių aukštis/kriptų

gylis

1,42±0,15 1,11±0,12 2,84±0,34

* - duomenų skirtumai statistiškai patikimi p<0,05

Analizuojant klubinės žarnos kriptų ir gaurelių rodiklius (12 lentelė, 5 pav.), nustatėme, kad įterpus į triušių pašarą Novibac®

1 kg/t ir Novyrate® 1 kg/t pašarų (I tiriamoji grupė), klubinės žarnos kriptų gylis padidėjo 3 proc. (p>0,05), o gaurelių aukštis sumažėjo 20 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. II tiriamojoje grupėje, kurioje į kombinuotuosius pašarus buvo įterpta Lumance® 2 kg/t pašarų, kriptų gylis sumažėjo 38 proc., o gaurelių aukštis padidėjo 23 proc., lyginant su kontroline grupe (p<0,05).

37

Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė