LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS
SAULIUS VILIUŠIS
PREPARATO „AFLORIN
®LIVA L“ ĮTAKA LINIJŲ DERINIO ISA BROWN
DĖSLIŲJŲ VIŠTŲ PRODUKTYVUMUI IR KIAUŠINIŲ KOKYBEI
THE INFLUENCE OF AFLORIN
®LIVA L PREPARATION ON ISA BROWN
LAYING HENS PRODUCTIVITY AND QUALITY OF EGGS
Gyvulininkystės technologijų ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovė: prof. dr. Asta Racevičiūtė-Stupelienė
2
DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Preparato „Aflorin® LIVA L“ įtaka linijų derinio ISA BROWN dėsliųjų vištų produktyvumui ir kiaušinių kokybei“.
1. yra atliktas mano paties;
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data)
Saulius Viliušis
(autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Saulius Viliušis
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data)
Asta Racevičiūtė-Stupelienė
(darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE
(aprobacijos data)
Elena Bartkienė
(katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė)
(parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3 TURINYS SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 5 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1 Fitogeninių pašarų priedų poveikis vištų dedeklių produktyvumui... 9
1.2 Fitogeninių pašarų priedų poveikis vištų dedeklių kiaušinių kokybiniams parametrams... 10
1.3 Fitogeninių pašarų priedų antioksidacinės savybės ir įtaka lipidų metabolizmui ... 11
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 13
2.1 Tyrimų vieta ir bandymo schema ... 13
2.2 Produktyvumo tyrimų metodikos ... 14
2.3 Kiaušinių kokybinių tyrimų metodikos ... 15
2.4 Statistinis duomenų įvertinimas ... 16
3. REZULTATAI ... 17
3.1 Lesinimo bandymo rezultatai ... 17
3.2 Kiaušinių kokybinių rodiklių analizė ... 25
3.3. Kiaušinių cholesterolio, oksidacinių procesų kitimo ir riebalų rūgščių tyrimo rezultatai ... 30
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36
IŠVADOS ... 39
PRAKTINĖ REKOMENDACIJA ... 40
4
SANTRUMPOS
a* – kiaušinio trynio rausvumas AI -aterogeniškumo indeksas b* – kiaušinio trynio gelsvumas g – gramas
h/H - santykis tarp hipocholesterolemijos/hipercholesterolemijos riebalų rūgščių FPP – fitogeniniai pašarų priedai
EA – eteriniai aliejai kg – kilogramas
kg/t – kilogramai į toną
L* – kiaušinio trynio šviesumas MDA – malonildialdehidas mg – miligramas
MJ –megadžiaulis ml – mililitrai
MNRR – mononesočiosios riebalų rūgštys pav. – paveikslas
PNRR – polinesočiosios riebalų rūgštys proc. – procentai
RR – riebalų rūgštys SM – sausosios medžiagos SRR – sočiosios riebalų rūgštys TI – trombogeniškumo indeksas t.y. – tai yra
vnt. - vienetas
5
SANTRAUKA
Preparato „Aflorin® LIVA L“ įtaka linijų derinio ISA BROWN dėsliųjų vištų produktyvumui ir kiaušinių kokybei
Saulius Viliušis Magistro baigiamasis darbas
Darbo tikslas. Ištirti preparato „Aflorin® LIVA L“ įtaką linijų derinio ISA BROWN dėsliųjų vištų
produktyvumui ir kiaušinių kokybei. Darbo uždaviniai. Ištirti preparato „Aflorin® LIVA L“ įtaką linijų
derinio ISA BROWN dėsliųjų vištų išsaugojimui, produktyvumui, kiaušinių kokybiniams rodikliams ir cholesterolio, oksidacinių procesų kitimo, riebalų rūgščių bei lakiųjų kvapo junginių susidarymui kiaušinių tryniuose.
Tyrimo metodai. Lesinimo bandymas buvo vykdomas 56 dienas ir pradėtas su 32 savaičių amžiaus
ISA Brown linijų derinio 50446 vnt. dėsliųjų vištų, suskirstytų į 2 grupes, t. y. kiekvienoje po 25223 vištų. Tiek pirmos (Kontrolinės), tiek antrosios (Tiriamosios) grupių vištos lesintos standartiniais kombinuotaisiais lesalais, tačiau į antrosios grupės vištų vandenį buvo terpiama „Aflorin® LIVA L“ preparato priedas
(preparato dozavimas – 1 l/m3 tiriamoji grupė). Bandymo metu registruojamas vištų svoris ir jų gaištamumas,
tirti produktyvumo rodikliai (bendras kiaušinių skaičius, įvertintas kiaušinių pasiskirstymas pagal svorio kategorijas, skaičiuojami nestandartiniai ir dužę kiaušiniai, stebimas kiaušinių užterštumas); bandymo pradžioje, o vėliau kas 14 dienų tiriamas abiejų grupių kiaušinių (po 10 vnt. S, M, L ir XL) svoris, lukšto tvirtumas, kiaušinio baltymo aukštis, Hafo vienetas, trynio spalvos intensyvumas ir kiaušinio trynio spalvingumas pagal 3 koordinates (L, a, b); nustatytas oksidacinių procesų kitimas, cholesterolio, riebalų rūgščių ir lakiųjų kvapo junginių susidarymas kiaušinių tryniuose.
Tyrimo rezultatai ir išvados. Vištų dedeklių gaištamumui naudotas „Aflorin® LIVA L“ preparato
priedas įtakos neturėjo. Minėtas preparato priedas teigiamai veikė vištų dedeklių bendrą sudėtų kiaušinių kiekį, kuris per visą bandymo laikotarpį (32-40 sav.) buvo 16,00 proc. (p<0,05) didesnis nei kontrolinėje grupėje. Tarp sudėtų kiaušinių daugiausiai buvo M (43,30–57,23 proc.), o mažiausiai - S ir XL svorio kategorijos kiaušinių, tačiau per visą bandymo laikotarpį L svorio kategorijos kiaušiniai tiriamojoje grupėje svėrė 7 proc. (p<0,05) daugiau nei kontrolinės grupės kiaušiniai. „Aflorin® LIVA L“ preparato priedas per
visą bandymo periodą didžiausią įtaką turėjo tiriamosios grupės S svorio kategorijos kiaušinių kokybiniams parametrams - lukšto stiprumui ir trynio spalvos intensyvumui pagal rausvumą, kurie buvo atitinkamai 6 ir 10 proc. didesni, palyginti su kontroline grupe. Naudotas priedas turėjo teigiamą poveikį cholesterolio koncentracijos kitimui bei sumažino riebalų oksidacinius procesus, tačiau S-XL svorio kategorijos tiek šviežiuose, tiek 28 dienas sandėliuotuose kiaušinių trynių riebaluose nustatytos mažai pakitusios santykių ∑PNRR/∑SRR, h/H ir AI, TI vertės.
6
SUMMARY
The influence of „Aflorin® LIVA L“ preparation on ISA Brown laying hens productivity and quality of eggs
Saulius Viliušis Master thesis
Aim of the thesis. To investigate the influence of „Aflorin® LIVA L“ preparation on ISA Brown
laying hens productivity and quality of eggs. The goals of this work are to determinate the influence of „Aflorin® LIVA L“ preparation on ISA Brown laying hens liveability, productivity, quality parameters
of eggs and formation of cholesterol, oxidative processes, fatty acids and volatile compounds in egg yolks.
Research methods. The feeding test was performed 56 days and started with 32 weeks of age 50
446 units ISA Brown laying hens divided into 2 groups, that is 25223 hens in each group. Lying hens of both group 1st (Control) and group 2nd (Test) were fed standard compound feeds, but the water of Test
group were supplemented with „Aflorin® LIVA L“ preparation (dosage - 1 L/m3 - Test group). During
the test the hens' weight and mortality were recorded, examined productivity indicators (total number of eggs, estimated distribution of eggs by weight category, non-standard and broken eggs were calculated, egg contamination was monitored); at the beginning of the test and every 14 days thereafter, the weight, shell strength, egg white height, Haugh unit, the common yolk colour intensity and intensity according three coordinates (L, a, b) of each group of 10 eggs (S, M, L and XL each); were determinated; changes in oxidative processes, formation of cholesterol, fatty acids and volatile odor compounds in egg yolks were determined.
Research results and conclusions. The liveability of laying hens was not affected by the addition
of Aflorin® LIVA L preparation. The additive had a positive effect on the total egg production of laying
hens, which during of the test period (32-40 weeks) was by 16.00% (P <0.05) higher than in the Control group. Among the eggs laid, the highest percentage was of M weight category eggs – 43.30-57.23%, and the lowest - S and XL weight category eggs, but during the whole trial period, eggs of L weight category weighed by 7% more (P<0.05) than eggs in the Control group. The addition of Aflorin® LIVA
L had the most positive effect on the qualitative parameters of S weight category eggs: during the whole
trial period, shell strength and yolk colour evaluation by green-red were higher by 6% and 10%, respectively, compared to the Control group. The Aflorin® LIVA L preparation additive used in hens’ compound feed reduced cholesterol concentrations, the oxidation processes of the fats, however, the S-XL weight category eggs showed a slight change in the ratio of ∑PNRR/∑SRR, h/H and AI, TI in both fresh and 28 days stored egg yolk fat.
7
ĮVADAS
Pastaruoju metu augaliniai produktai pašarų pramonėje yra naudojami daugiausia kaip jusliniai priedai, kvapiosios ir apetitą skatinančios medžiagos. Žinant jų veikimo būdą, tai leistų geriau suprasti optimalias jų taikymo ir veikimo sąlygas, būtų galima jas efektyviau panaudoti gyvūnų mityboje, tačiau tai dar nėra pasiekta. Augalų ekstraktai, aromatiniai junginiai ir eteriniai aliejai (EA) veikia gyvūnų virškinamajame trakte, pagerina apetitą, moduliuoja bakterijų populiacijas, ir dėl to jaučiamas didelis teigiamas poveikis. Augalų ekstraktų ir eterinių aliejų antimikrobinės savybės, priklausomai nuo jų dozės gali pasireikšti arba bakteriostatiškai ir/arba baktericidiškai. Be to, keletas tyrimų parodė antioksidacinį poveikį ar pokyčius virškinimo fiziologijoje, žarnyno mikrobiologijoje ir bandymų modelių įdiegime paukščių lesinime. Taip pat sudėtingumą kelia ir tai, kad augalų bioaktyvūs junginiai būna gamtoje sudėtinių mišinių pavidale, bet ne kaip atskiri junginiai, todėl sinergija tarp individualių komponentų gali būti jų veikimui svarbi funkcija.
Pastaruoju metu daug bandymų atliekama su augaliniais ekstraktais, aromatinėmis žolelėmis ir eterinių aliejų priedais, tiriant produktyvumo parametrus ir produkcijos kokybę. Tačiau šių duomenų palyginimas dažnai būna labai sudėtingas, kadangi atlikti skirtingi eksperimentai su labai skirtingomis dozėmis. Kai kur skelbiama apie dozę mg kūno svoriui, dalis - procentais lesaluose ar pašaruose, o kiti - skaičiavo remiantis aktyvumo koncentracijų principais. Daugeliu atvejų augalų ekstraktai turėjo įtakos lesalų suvartojimui ir lesalų sąnaudoms 1 kg produkcijos vnt. gauti. Tačiau kitais atvejais neturėjo įtakos lesalų sąnaudoms 1 kg produkcijos vnt. gauti, bet augalų komponentai vis dar teigiamai veikė kūno svorį, priesvorį, dėslumą, produkcijos kokybę, organų svorį ir (arba) energijos naudojimą. Tai atsiranda dėl stipraus ryšio tarp produktyvumo ir sveikatos. Augalų ekstraktai gali slopinti kenksmingus (Pseudomonas, Staphyloccoccus, E. coli, Eimeria spp., C. perfringens, Mycoplasma gallisepticum ir kt.) ir stimuliuoti naudingus mikroorganizmus, tokius kaip Lactobacillus spp. (ištrauka, turinti kapsaicino, cinamaldehido ir karvakrolio), bei reguliuoti kai kurių fermentų veiklą (pvz., lipazė), apsaugoti žarnų gaurelius ir bakterijų sukibimo parametrus.
Neseniai paskelbtuose mokslininkų tyrimuose daugiausiai nagrinėjamas specifinis atrinktų žolelių ekstraktų ir žolelių EA imunostimuliacinis ir antioksidacinis poveikis (1-4). Nepaisant to, šie negausūs tyrimai nebeatmeta hipotezės, kad fitogeniniai pašarų priedai (FPP) gali pagerinti vištų dedeklių produktyvumą, produkto kokybę ir bendrą sveikatos būklę.
8
Darbo tikslas: ištirti preparato „Aflorin® LIVA L“ įtaką linijų derinio ISA BROWN dėsliųjų vištų
produktyvumui ir kiaušinių kokybei.
Darbo tikslo įgyvendinimui iškelti uždaviniai:
1. ištirti preparato „Aflorin® LIVA L“ įtaką linijų derinio ISA BROWN dėsliųjų vištų
sveikatingumui.
2. Ištirti preparato „Aflorin® LIVA L“ įtaką linijų derinio ISA BROWN dėsliųjų vištų
produktyvumui ir pasiskirstymui pagal kiaušinio svorio kategorijas.
3. Nustatyti preparato „Aflorin® LIVA L“įtaką linijų derinio ISA BROWN dėsliųjų vištų
kiaušinių kokybiniams parametrams.
4. Ištirti preparato „Aflorin® LIVA L“įtaką cholesterolio koncentracijai kiaušinių tryniuose.
5. Ištirti preparato „Aflorin® LIVA L“įtaką oksidacinams procesams ir riebalų rūgščių sudėčiai
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Fitogeninių pašarų priedų poveikis vištų dedeklių produktyvumui
Europos sąjungoje uždraudus daugumos antibiotikų augimo stimuliatorių naudojimą paukščių mityboje (5), atlikta daug tyrimų, siekiant ištirti FPP, tokių kaip augalai, augalų ekstraktai, eteriniai aliejai (EA) ir atskirų arba aktyvių EA mišinių, kaip veiksmingų priedų, naudojimą. Pastaraisiais metais atliekamų tyrimų tikslas buvo nustatyti geriausius FPP priedus ir jų kombinacijas, siekiant palaikyti žarnyno sveikatingumą ir padidinti kiaulių, atrajotojų, viščiukų broilerių bei žuvų produktyvumą (6-8). Nepaisant to, žolelių, EA ar jų aktyviųjų augalų junginių naudojimas vištoms dedeklėms buvo ištirtas tik nedaugelyje in vivo tyrimų.
FPP buvo pradėti naudoti, visų pirma, siekiant padidinti lesalų panaudojimo galimybes ir, savo ruožtu, pagerinti vištų dedeklių produktyvumą. Kai kuriuose tyrimuose gautas teigiamas poveikis tokiems produktyvumo rodikliams, kaip vištų dedeklių dėjimo intensyvumas ir kiaušinių svoris, o kai kuriuose kituose tyrimuose negautas teigiamas poveikis. Akhtar su kolegomis (9) nurodo, kad 1,5 proc. juodųjų kmynų sėklų priedas vištų dedeklių lesaluose vištų (nuo 40 iki 52 savaičių amžiaus) dėjimo intensyvumą padidino 12 proc. Nustatytas didesnis vištų dėslumas ir kiaušinių svoris (bandymas vyko nuo 50 iki 57 vištų amžiaus savaičių), kai į lesalus buvo pridedama 0,5 arba 1 proc. juodųjų kmynų (10). Nuosekliai lesinant lesalais, papildytais 3 proc. juodųjų kmynų sėklomis, 5 savaičių eksperimentiniu laikotarpiu 27 vištų amžiaus savaičių padidėjo kiaušinių dėjimo intensyvumas ir kiaušinių svoris, palyginti su ta grupe, kuri buvo lesinta lesalais, papildytais 1 proc. minėtu priedu (2). Kita vertus, Nasir ir kt. (11) nenustatė juodųjų kmynų sėklų teigiamo poveikio vištų dedeklių produktyvumo rodikliams.
Lesalus papildant EA, sudarytais iš įvairių žolelių, gauti skirtingi rezultatai. Atliktas bandymas, kuriame tirti 22–58 savaičių amžiaus baltu ir rudu lukštu dedančių vištų dedeklių produktyvumo rodikliai, jų lesalus papildžius 24 mg/kg šešių žolelių EA mišiniu, kurį sudaro raudonėlio, lauro lapų, šalavijų, mirtų, pankolio ir citrusinių vaisių EA (4). Teigiamas EA mišinio poveikis kiaušinio svoriui buvo didesnis rudu lukštu dedančioms vištoms, tuo tarpu analizuojant vištų dėslumo rezultatus nustatyta, kad abiejų linijų derinių vištos dedeklės į EA priedą reagavo teigiamai, t. y. gautas didesnis minėtas rodiklis. Nepaisant to, nebuvo nustatyta joks teigiamas poveikis, naudojant panašų EA mišinį ir esant panašiam dozavimui kitame mokslininkų atliktame eksperimente, kai šiuo atveju buvo vištos dedeklės nuo 0 iki 58 ir nuo 22 iki 62 savaičių amžiaus (4) arba Çabuk ir kt. (12) atliktame tyrime, kai EA naudojo 54–74 savaičių vištų lesaluose. Özek ir kt. (13) nepastebėjo jokio šio EA mišinio (dozavimas 36 mg/kg lesalų) teigiamo poveikio, kai juo buvo papildyti 16 savaičių amžiaus vištų dedeklių lesalai. Iki šiol tik Bozkurt ir kt. (14) ištyrė EA, kuriais papildė tėvinių pulkų viščiukų broilerių lesalus nuo 0 iki 45 savaičių
10 amžiaus. EA mišinio (raudonėlio, lauro lapų, šalavijų, mirtų, pankolio ir citrusinių vaisių EA), jį dozuojant 24, 36 arba 48 mg/kg lesalų, teigiamas poveikis kiaušinių dėjimo intensyvumui ir svoriui, nenustatytas. Taip pat Bölükbaşi ir kt. (15) nenustatė jokio poveikio kiaušinių dėjimo intensyvumui, bet nustatė didesnius kiaušinių svorius, kai per 12 savaičių lesinimo eksperimentą, lesalus papildžius 200 mg/kg čiobrelių, šalavijų ar rozmarinų EA mišiniu. Vėlesniuose bandymuose, kuriuose vištos buvo lesinamos lesalais, papildytais 1, 2 arba 3 ml/kg juodojo kmynų EA (16) arba 0,25, 0,50 arba 0,75 ml/kg lesalų bergamotės EA (3) nenustatytas teigiamas poveikis kiaušinių dėjimo intensyvumui ar kiaušinių svoriui.
Apibendrinant, galima pasakyti, kad bandymų, kuriuose buvo tiriama augalų ekstraktų poveikis paukščių produktyvumui, skaičius yra labai didelis. Tačiau skirtinguose bandymuose gauti skirtingi tirti parametrai (dėslumas, lesalų suvartojimas, lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti) priklausė nuo įdėto priedo kiekio. Tačiau neaišku, ar toks apibendrinimas visais atvejais yra teisingas, nes kiekvienas augalų ekstraktas ar fitogeninis augalų junginys, greičiausiai, pasižymėjo skirtingu veikimo būdu ir gyvūnų produktyvumo rodiklius veikė skirtingai. Daugelyje tyrimų, taip pat nenustatyta jokio ar teigiamo poveikio lesalų suvartojimui ir (arba) dėslumui. Be to, eksperimento sąlygos, kuriose tyrinėjami junginiai gali labai stipriai įtakoti vertinimo rezultatus, pvz., kokia buvo kontrolinė grupė, kokios buvo bendrosios eksperimentinės sąlygos, kuriose atsižvelgiama į paukščių sveikatos būklę ir/arba kaip jautėsi paukščiai tyrimo, kuriame į lesalus buvo terpiami įvairūs pašarų priedai, metu, arba kokios buvo tiriamų junginių koncentracijos (17).
1.2. Fitogeninių pašarų priedų poveikis vištų dedeklių kiaušinių kokybiniams parametrams
Tyrimų, kuriuose pateikiami net ir prieštaringi FPP panaudojimo efektyvumo rezultatai kiaušinių kokybiniams parametrams yra labai riboti. Bölükbaşi ir kt. (3) paskelbė, kad bergamotės EA priedai (0,25, 0,50, 0,75 ml/kg) neturėjo įtakos vištų kiaušinių baltymo aukščiui ir kiaušinių lukšto storiui, kai bandymo metu tirti 67 savaičių amžiaus vištų dedeklių kiaušiniai. Tačiau esant bet kuriam iš minėtų dozavimų, lyginant su kontrolinės grupės vištų dedeklių kiaušiniais, bergamotės EA 15 proc. sumažino kiaušinių lukšto masę. Ankstesniame tyrime Bölükbaşi ir kt. (15) nustatė, kad lesalus papildant 200 mg/kg čiobrelių, šalavijų ar rozmarinų EA mišiniu, gauta didesnė kiaušinių lukšto masė. Kito tyrimo metu, kai lesaluose įterpti trys skirtingi juodojo kmyno EA kiekiai (1, 2 arba 3 ml/kg), teigiamo poveikio lukšto masei nenustatyta (16). Taip pat raudonėlio EA (50 arba 100 mg/kg) neturėjo įtakos kiaušinių kokybės charakteristikoms, tokioms kaip trynio spalvos intensyvumas, Hafo vienetas ar lukšto storis, kai jais buvo papildyti 32 savaičių amžiaus vištų lesalai (18). Skirtingai nuo to, kai naudojamas tik vienas EA, šešių EA mišinys ženkliai pagerino kiaušinio lukšto svorį (19). Nepaisant to, tas pats EA mišinys
11 nepagerino kiaušinių lukšto svorio (vištų amžius nuo 22 iki 58 savaičių amžiaus) (19). Hafo vienetui įtakos neturėjo papildai su bergamotės EA (3), raudonėlio EA (18, 4), žaliosios arbatos lapų EA, bei EA mišinys, sudarytas iš čiobrelių, raudonėlių, rozmarinų ar ciberžolės miltelių (20,21) arba česnako ir čiobrelių derinio (22). Tačiau EA mišinys, gautas iš žolelių, tokių kaip čiobreliai ar rozmarinas (15), arba juodųjų kmynų, esant dozavimui tik 3 ml/kg lesalų (16) - sumažino Hafo vieneto vertes. Bet Hafo vieneto vertė padidėjo, kai vištos buvo lesintos lesalais su šalavijo EA priedu (15), ir vertės nepakito, kai vištos lesintos lesalais su 1 arba 2 ml/kg lesalų juodųjų kmynų EA priedu (16).
1.3. Fitogeninių pašarų priedų antioksidacinės savybės ir įtaka lipidų metabolizmui
Kaip buvo paminėta ankščiau, daugelis augalų ar augalų ekstraktų turi savyje bioaktyvių junginių, galinčių pagerinti paukščių produkcijos, įskaitant paukštieną ir kiaušinius, kokybę. Tačiau šių produktų vartotojui vienas iš pagrindinių kokybės rodiklių yra juslinės savybės, stabilumas saugojimo metu ir produkto „sveikumas“. Nors atrodytų, kad dedant žolių į lesalus, tai galėtų turėti įtakos ypatingai skoniui, tačiau stebėtinai nedaug duomenų pateikia apie fitocheminių medžiagų įtaką organoleptinėms paukštienos produktų savybėms (23,24). Taigi, tolimesniuose skyriuose kokybės aspektai bus nagrinėjami daugiausia analizuojant poveikį produktų stabilumui ir sveikatingumui.
Daugelis augalų ir fitocheminių medžiagų, įskaitant augalų EA žinomi dėl jų antioksidacinių savybių, daugiausiai susijusių su fenolio junginiais aliejuje arba kitose fitocheminėse frakcijose. Kai kurios nefenolinės medžiagos gali parodyti puikų antioksidacinį potencialą. Ši veikla daugiausia lemia jų redoksines savybes ir cheminę struktūrą. Jie veikia savo antioksidaciniu būdu išnaikindami laisvuosius radikalus, sudarydami chelatus su metalo jonais (metalų chelatus) ir slopindami arba sumažindami deguonies susidarymą (25). Be to, manoma, kad daugelio aktyvių augalų junginių antioksidacinė savybė apsaugo lipidus nuo oksidacijos ir taip sulėtina lipidų peroksidacijos procesą (26,27). Taigi, pagerinant riebalų ir kiaušinių oksidacinį stabilumą ir laikymo kokybę, būtų galima prailginti laikymo trukmę.
Sandėliavimo kokybė paprastai yra susijusi su riebalų oksidacija. Čiobrelis pagerino kiaušinių oksidacinį stabilumą (28,29); nors timolis yra EA junginys, labiausiai susijęs su biologiniu poveikiu čiobreliuose, taip pat įrodyta, kad dalyvavo ir kiti komponentai (28). Šafranas (Crocus sativus L. (26)), raudonėlis (30), rozmarinas (30-32), šalavijas (31), ciberžolė (Curcuma longa (30)); arbatos katechinai (33), šilkmedžio lapai, Japonijos sausmedis ir Kininis koptis (29) turėjo tokį pat teigiamą poveikį oksidaciniam kiaušinių stabilumas.
Daugelis augalų gali pagerinti produktų oksidacinio stabilumo kokybė aspektą, nors ir fitocheminių junginių veikimo mechanizmas nebuvo identifikuotas.
12 Riebalų rūgščių ir cholesterolio metabolizmas paukščių organizme priklauso nuo daugelio augalų ir fitocheminių medžiagų, todėl pagerėja riebalų rūgščių sudėtis ir ypač cholesterolio kiekis paukštienoje ir kiaušiniuose. Česnakai, tikriausiai, yra geriausiai apibūdinamas augalas, mažinantis cholesterolio kiekį kiaušiniuose (34-37). Taip pat mokslininkai paskelbę, kad ir kiti augalai ir žolelės, tokios kaip, žalioji arbata (38), tarp kurių Kinijos žalioji arbata buvo geriausia (38), ir mišrūs žolelių junginiai (39) lipidų metabolizmą veikia teigiamai. Veikimo mechanizmas, kuriame česnakas mažina cholesterolio kiekį, susijęs su mažesne cholesterolio kiekio koncentracija serume (40,36), kuris tada galbūt riboja cholesterolio kiekį atsidedamą į raumenis ir kiaušinius. Santoso su kitais mokslininkais (41) rezultatai rodo, kad Sauropus androgynus (Katuk) ekstraktas veikia panašiai kaip česnakai. Viščiukai broilerių, lesinami Codonopsis lanceolata šaknimi (augalas, naudojamas Korėjietiškoje virtuvėje) sumažino triglicerido, bendrojo cholesterolio ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio lygius kraujo serume, palyginus su kontroline grupe bei sumažino trigliceridų ir bendrojo cholesterolio kiekį kepenyse ir audiniuose.
Manoma, kad poveikis susijęs su tulžies cholesterolio išsiskyrimu, kuris padidėja 15 proc. iki šiol nėra aišku, ar tai yra augalų produktų, mažinančių cholesterolio kiekį, bendras mechanizmas.
Trynio spalva taip pat yra kokybės rodiklis, veikiamas augalų priedų. Žalioji arbata sumažino trynio geltonumą (42), kaip ir žolelių mišiniai (39), o kiti maisto komponentai / priedai, įskaitant lucernos koncentratą, pomidorų miltelius ir medetkų ekstraktą, padidino trynio spalvos intensyvumą (43). Šie natūralūs priedai būtų tinkamesni nei kai kurie sintetiniai pigmentai, kuriais daugelį metų buvo lesinami paukščiai, bet kurie dabar vartotojams yra mažiau priimtini (43).
13
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1. Tyrimų vieta ir bandymų schema
Tyrimo atlikimo vieta: bandymas su vištomis dedeklėmis atliktas X paukštyne, o kiaušinių
kokybės tyrimai atlikti LSMU VA Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje ir Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijoje.
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 2013-01-01 naujos redakcijos Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu) (Valstybės žinios, 2012, Nr. 122-6126) bei poįstatyminiu aktu – LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymu „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2009-01-22, Nr.8-287). Taip pat, atitiko 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos parlamento ir tarybos direktyvą 2010/63/ES ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.
Lesinimo bandymas buvo vykdomas 56 dienas ir pradėtas su 32 savaičių amžiaus ISA Brown linijų derinio 50446 vnt. dėsliųjų vištų. Paukščiai buvo suskirstyti į 2 grupes, kiekvienoje po 25223 vištų. Lesinimo bandymo schema pateikta 1 lentelėje. Dėsliosios vištos buvo lesinamos standartiniais kombinuotaisiais lesalais (kontrolinė ir tiramoji grupės), o tiriamosios grupės dėsliosios vištos per vandenį gavo „Aflorin® LIVA L“ preparato priedą (dozavimas – 1 l/m3). Standartinių kombinuotųjų
lesalų maistingumas pateikti 1 lentelėje, o naudojamo preparato charakteristika 2 lentelėje.
Lesinimo bandymo metu dėsliosios vištos laikomos, atsižvelgiant į 1999 m. liepos 19 d. 1999/74/EB Tarybos Direktyvą, nustatančią būtiniausius dedeklių vištų apsaugos standartus.
Lesinimo ir priežiūros sąlygos visose vištų grupėse buvo vienodos ir atitiko ISA Brown linijų derinio vištų auginimo rekomendacijas (www.isapoultry.com).
1 lentelė. Kombinuotųjų lesalų maistingumas (proc.)
Komponentų pavadinimas 32-34 amž. Sav. 35-36 amž. sav. Nustatytos ir apskaičiuots vertės, %:
Apykaitos energija (MJ/kg) 11,38 11,40 Sausosios medžiagos 89,40 89,40 Baltymingumas* 17,50 17,50 Žali riebalai* 5,13 5,47 Žalia ląsteliena* 5,50 4,90 Krakmolas 33,84 32,40 Cukrus 3,03 3,50 Žali pelenai* 12,66 12,56
14
Komponentų pavadinimas 32-34 amž. Sav. 35-36 amž. sav.
Kalcis* 3,85 3,90 Fosforas* 0,66 0,64 Fosforas (įsisav.) 0,41 0,41 Natris 0,18 0,18 Chloras 0,22 0,24 Lizinas 0,85 0,93 Metioninas 0,43 0,46 Metioninas+cistinas 0,74 0,78 Treoninas 0,61 0,68 Triptofanas 0,21 0,23 Linolo rūgštis C18:2 2,68 2,70 *Analizuotos vertės
Lesalų kokybiniai parametrai – baltymingumas, žali riebalai, žali pelenai, žalia ląsteliena, bendras fosforas, kalcis – buvo nustatyti su Foss įranga NIRSTM DS2500 pagal NIRS metodą.
„Aflorin® LIVA L“ jungia įvairius augalų ekstraktus ir kepenų apsauginius junginius, parinktus sustiprinti ir atkurti organų funkcijas esant dideliai medžiagų apykaitai.
2 lentelė. Preparato „Aflorin® LIVA L“ priedo charakteristika
Aprašymas Augalų ekstraktų ir mikroelementų priedas, dedamas į gyvūnų lesalus/pašarus
Sudėtis Augalų ekstraktai, mielės, aminorūgštys, sorbitolis ir eteriniai aliejai
Fizikinė ir techninė
specifikacija
Fizinė išvaizda: klampus skystis Spalva: ruda
pH (10 proc.): 3,6–5,4 Tankis: 0,8–1,3 kg/l
Spalvos pasikeitimas ar pakitimas neturi įtakos produktyvumui
Pritaikymas ir
dozavimas Orentacinis dozavimas 0,5-2 ml/l geriamo vandens ir naudojimo trukmė 3-5 dienos Suaugusiosioms dėsliosioms vištoms (>18 sav.): 0,09-0,34 ml/kg kūno masės
2.2. Produktyvumo tyrimų metodikos
Lesinimo bandymo metu buvo tiriami produktyvumo rodikliai: • bendras kiaušinių skaičius;
• kiaušinių pasiskirstymas pagal svorio kategorijas;
• skaičiuojami nestandartiniai kiaušiniai, skaičiuojamas dužusių kiaušinių skaičius, stebimas kiaušinių užterštumas;
• kas savaitę individualiai sveriama po 100 vnt. vištų trijuose fiksuotose skirtinguose taškuose; • registruojamas vištų gaištamumas;
• registruojamas lesalų suvartojimas ir apskaičiuojamos lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti.
15
2.3. Kiaušinių kokybinių tyrimų metodikos
Bandymo pradžioje, o vėliau kas 14 dienų tiriami abiejų grupių A klasės skirtingų svorio kategorijų kiaušiniai (po 10 vnt. S, M, L ir XL):
• vertinamas kiaušinio svoris, lukšto tvirtumas, kiaušinio baltymo aukštis, Hafo vienetas, trynio spalvos intensyvumas ir kiaušinio trynio spalvingumas pagal 3 koordinates.
Kiaušinio svoris, baltymo aukštis, Hafo vienetas buvo nustatyti daugiafunkciniu automatiniu kiaušinių parametrų analizatoriumi „Egg Multi-Tester EMT-5200“, kiaušinio lukšto tvirtumas – aparatu „Egg Shell Force Gauge MODEL–II“. Spalvos matuokliu „Chromameter CR-410“ (Konika Minolta Inc, Japonija) nustatytos kiaušinių trynių spalvos koordinatės vienodo kontrasto spalvų erdvėje. Šviesos atspindžio režime matuoti parametrai L*, a* ir b* (atitinkamai šviesumo, raudonumo ir geltonumo koordinatės pagal CIE-LAB skalę). Matavimams naudotas standartinis šviesos šaltinis C, kurio spinduliuotė yra artima vidutinei dienos šviesai. Prieš kiekvieną matavimą prietaisas kalibruojamas šviesos gaudykle ir baltos spalvos standartu.
Bandymo pabaigoje šviežiuose ir po 28 dienų sandėliavimo šaldytuve (imama po 20 vnt. kiekvienos kategorijos kiaušinių - S, M, L ir XL) nustatyta:
• lipidų oksidacijos laipsnis (malondialdehido (MDA) kiekis) kiaušinių tryniuose pagal Mendes ir kitų mokslininkų aprašytą metodiką (44).
• Riebalų rūgštys šviežiuose ir po 28 dienų laikymo šaldytuve kiaušinių tryniuose nustatytos dujų chromotografu GC-2010 su vandenilio liepsnos detektoriumi, prieš tai mėginius ekstrahuojant pagal Folčio metodą (45) ir metilinant pagal Christopherson ir Glass (46). Gautas riebalų rūgščių metilo esterių mišinys įleidžiamas į dujinį chromatografą GC-2010 SHIMADZU (Shimadzu corp., Kyoto, Japonija) su vandenilio liepsnos detektoriumi. Riebalų rūgščių kiekis (proc. nuo suminio rūgščių kiekio) apskaičiuojamas taikant chromatografo duomenų apdorojimo programą „GC solution“ (Shimadzu corp., Kyoto, Japonija).
Aterogeniškumo (AI) ir trombogeniškumo (TI) indeksai apskaičiuoti pagal Ulbricht ir Southgate (47) formulę:
• AI = [C12:0+(4×C14:0) + C16:0]/[n-6 PNRR + n-3 PNRR + MNRR];
• TI = [C14:0 + C16:0 + C18:0]/[(0.5 × MNRR) + (0.5 × n-6 PNRR) + (3 × n-3 PNRR) + n-3/n-6 PNRR];
• (h/H) indeksas apskaičiuotas pagal Fernández ir kt. (48) formulę: h/H=(C18:1+C18:2+C18:3+C20:3+C20:4+C20:5+C22:4+C22:5+C22:6)/(C14:0+C16:0).
16 • Cholesterolio kiekis šviežių kiaušinių tryniuose nustatytas aukštojo slėgio skysčių chromatografijos sistema, (HPLC system, Varian ProStar, Inc., USA).
2.4. Statistinis duomenų įvertinimas
Duomenų analizė atlikta statistiniu paketu „SPSS for Windows“, versija 15.0 (SPSS Inc., Il, USA, 2006). Statistiškai reikšmingi skirtumai laikomi, kai p<0,05.
17
3. REZULTATAI
3.1. Lesinimo bandymo rezultatai
Pagal lesinimo bandymo rezultatus su vištomis dedeklėmis tirtus parametrus apskaičiuoti vidutiniai bandymų rezultatai, kurie pateikti 3-6 lentelėse.
3 lentelė. Vidutinis vištų svoris, g
Vištų amžius, sav. Kontrolinė Grupės Tiriamoji
Bandymo pradžia (32) 1957 1997 33 1944 1971 34 1994 2009 35 1971 1984 36 1988 1998 37 1972 1973 38 1924 1932 39 1914 1920 40 1939 1959
Analizuojant vištų svorio duomenis (3 lentelė) nustatyta, kad bandymo pradžioje, vištų svoris tiriamojoje grupėje buvo 40 g arba 2 proc. didesnis nei kontrolinėje grupėje. Nuo 33-osoios iki 36-osios vištų amžiaus savaitės, tiriamojoje grupėje vištos svėrė nuo 27 iki 10 g arba po 1 proc. daugiau nei kontrolinėje grupėje, o nuo 37 – osios iki 39 – osios vištų amžiaus savaitės vištų svoris procentine verte tarp grupių nesiskyrė ir tik paskutiniąja bandymo savaitę vištų svoris tiriamojoje grupėje buvo 1 proc. arba 20 g didesnis nei kontrolinėje grupėje.
18 1 pav. Gaišusių vištų dedeklių kiekis per atskirus bandymo periodus, proc.
Vištų dedeklių gaištamumo analizė per bandymo periodus pateikta 1 pav. Bandymo pirmajį periodą nustatyta, kad tiek tiriamojoje, tiek kontrolinėje grupėje vištų gaištamumo rodiklis buvo vienodas ir sudarė 0,10 proc. Po savaitės šis rodiklis abiejose grupėse šiek tiek padidėjo - skirtumas tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės sudarė – 0,02 proc., o nuo 34 iki 35 ir nuo 35 iki 36 vištų amžiaus savaitės gaišusių vištų buvo atitinkamai 0,01 ir 0,22 proc. daugiau nei kontrolinėje grupėje. Nuo 36 vištų amžiaus savaitės gaišusių vištų skaičius padidėjo, tačiau iki 38 amž. sav. skirtumas tarp grupių sudarė tik 0,01-0,07 proc. Analizuojant 2 paskutiniąsias bandymo savaites, skirtumas tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių padidėjo ir sudarė 0,28 ir 0,74 proc.
Analizuojant vištų kiaušinių dėjimo intensyvumo rezultatus (2 pav.) teigiama „Aflorin® LIVA L“
preparato priedo įtaka nustatyta jau nuo bandymo pradžios, kai minėtas rodiklis tiriamojoje grupėje buvo 11,18 proc. (p<0,05) didesnis nei kontrolinėje grupėje Nuo antrosios bandymo savaitės vištų dėjimo intensyvumas kontrolinėje grupėje pradėjo mažėti ir bandymo paskutinįjį periodą sudarė tik 68 proc., kai tuo tarpu tiriamojoje grupėje minėtasis rodiklis mažėti pradėjo nuo 37 vištų amžiaus savaitės ir paskutiniąją bandymo savaitę sudarė 79,5 proc. Tiriamojoje grupėje, kurioje įterptas „Aflorin® LIVA L“
preparato priedas, šis rodiklis buvo nuo 10,07 iki 16,39 proc. (p<0,05) geresnis nei kontrolinėje grupėje.
0.10 0.06 0.11 0.14 0.55 0.55 0.46 0.27 0.10 0.08 0.12 0.36 0.62 0.56 0.74 1.01 0.00 0.20 0.40 0.60 0.80 1.00 1.20 32-33 33-34 34-35 35-36 36-37 37-38 38-39 39-40 Vi št ų de de kl ių s ka ič iu s, pr oc .
Vištų dedeklių amžius, sav.
19 Pastaba:* skirtumai statistiškai patikimi; p<0,05
2 pav. Vištų dėjimo intensyvumas, proc.
Per visą bandymo laikotarpį (32-40 sav.) tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės nustatytas gana didelis vištų dedeklių kiaušinių dėjimo intensyvumo skirtumas – 12,12 proc. (p<0,05), įrodant teigiamą naudoto preparato poveikį vištų dėslumo rodikliui.
Analizuojant sudėtų kiaušinių skaičių per atskirus bandymo periodus bei jų pasiskirstymą pagal svorio kategorijas (5-6 lentelės) galima pastebėti, kad per visą bandymą, bendras sudėtų kiaušinių skaičius tiriamojoje grupėje buvo didesnis nei kontrolinėje grupėje. Galima pastebėti tendenciją, kad I-ąją bandymo savaitę tiriamojoje grupėje bendras sudėtų kiaušinių skaičius buvo 20899 vnt. arba 14 proc. didesnis nei kontrolinėje grupėje, o nuo 33 vištų amžiaus savaitės sudėtų kiaušinių skaičius pradėjo mažėti, tačiau nuo 34 iki 38 vištų amžiaus savaitės tiriamojoje grupėje bendras sudėtų kiaušinių kiekis buvo nuo 14 iki 17 proc. didesnis nei kontrolinėje grupėje. Taip pat matome, kad bendras sudėtas kiaušinių skaičius tiriamojoje grupėje nuo 38 iki 39 vištų amžiaus savaitės buvo net 25 proc. didesnis nei kontrolinėje grupėje.
Analizuojant sudėtų kiaušinių pasiskirstymą pagal svorio kategorijas (5-6 lentelė), nustatyta, kad daugiausiai sudarė M svorio klasės kiaušiniai (43,30–57,23 proc.), mažesnį kiekį sudarė L svorio klasės kiaušiniai (33,87–48,91 proc.), o mažiausius kiekius - S ir XL svorio klasės kiaušiniai – atitinkamai 0,67–2,68 proc. bei 0,45–1,45 proc. Bandymo eigoje labiausiai keitėsi pasiskirstymas tarp S ir XL svorio kategorijos kiaušinių, kai bandymo pradžioje (32 vištų amž. sav.) skirtumas tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės sudarė atitinkamai 44 ir 39 proc, po savaitės - atitinkamai sudarė 32 ir 14 proc, o jau nuo 35 vištų amž. savaitės S svorio kategorijos kiaušinių tiriamojoje grupėje buvo 67 proc. daugiau, o
80,16±2,60 78,81±1,52 77,01±0,8275,88±1,58 75,45±0,7374,20±5,60 68,55±1,32 68,29±1,05 74,79±1,54 91,34±2,02* 88,88±1,11* 87,10±1,23* 88,21±035* 88,13±1,11* 87,20±6,21* 84,94±4,55* 79,49±1,89* 86,92±1,23* 60.00 65.00 70.00 75.00 80.00 85.00 90.00 95.00 32-33 33-34 34-35 35-36 36-37 37-38 38-39 39-40 32-40 D ės lu m as , p roc .
Vištų amžius, sav.
20 XL svorio kiaušinių – 2 proc. mažiau nei kontrolinėje grupėje. 36-ąją vištų amž. sav. šis skirtumas dar labiau išryškėjo ir XL svorio kategorijos kiaušinių tiriamojoje grupėje buvo 7 proc. mažiau, o S kategorijos kiaušinių – 55 proc. daugiau nei kontrolinėje grupėje. Nuo 37 iki 39 vištų amžiaus savaitės S svorio kategorijos kiaušinių tiriamojoje grupėje buvo 41-54 proc. daugiau nei kontrolinėje grupėje, o paskutiniają bandymo savaitę XL svorio kategorijos kiaušinių tiriamojoje grupėje buvo 50 proc. daugiau nei kontrolinėje.
Bandymo metu nustatyta, kad esant didesniam kiaušinių dėjimo intensyvumui, dūžis tiriamojoje grupėje buvo nuo 13 iki 44 proc. didesnis nei kontrolinėje grupėje. Paskaičiavus procentiškai nuo vidutinio sudėtų kiaušinių kiekio, dūžis per visą bandymo periodą kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse atitinkamai buvo 5,57 ir 6,02 proc.
4 lentelė. Sudėtų kiaušinių skaičius ir jų pasiskirstymas pagal svorio kategorijas, nestandartinių,
nešvarių ir dužusių kiaušinių kiekis, vnt.
Grupė Bendras sudėtų kiaušinių kiekis XL L M S
Ne- stan- darti-niai Dūžis Nešva-rūs 32-33 amž sav. Kontrolinė 147279 1699 56255 81432 1009 0 6884 240 Tiriamoji 168178 2370 62657 93226 1448 5 8472 420 Skirtumas, vnt. 20899 671 6402 11794 439 5 1588 180 proc. 114 139 111 114 144 123 175 33-34 amž sav. Kontrolinė 145425 2105 61475 73963 1381 13 6488 360 Tiriamoji 164844 2393 65810 86617 1828 2 8194 450 Skirtumas, vnt. 19419 288 4335 12654 447 -11 1706 90 proc. 113 114 107 117 132 15 126 125 34-35 amž sav. Kontrolinė 143548 1647 57410 75320 1303 4 7864 390 Tiriamoji 163507 1978 60364 89328 1727 8 10102 330 Skirtumas, vnt. 19959 331 2954 14008 424 4 2238 -60 proc. 114 120 105 119 133 200 128 85 35-36 amž sav. Kontrolinė 140982 1309 58022 72605 1662 4 7380 330 Tiriamoji 163491 1280 61540 89550 2774 3 8344 420 Skirtumas, vnt. 22509 -29 3518 16945 1112 -1 964 90 proc. 116 98 106 123 167 75 113 127 36-37 amž sav. Kontrolinė 140822 994 54633 74745 2290 5 8155 270 Tiriamoji 164622 922 55741 94245 3554 17 10143 360
21
Grupė Bendras sudėtų
kiaušinių kiekis XL L M S Ne- stan- darti-niai Dūžis Nešva-rūs Skirtumas, vnt. 23800 -72 1108 19500 1264 12 1988 90 proc. 117 93 102 126 155 340 124 133 37-38 amž sav. Kontrolinė 138166 737 68231 59280 1495 2 8421 240 Tiriamoji 162072 884 76301 72588 2112 5 10182 270 Skirtumas, vnt. 23906 147 8070 13308 617 3 1761 30 proc. 117 120 112 122 141 250 121 113 38-39 amž sav. Kontrolinė 127011 978 50944 64478 2781 1 7829 150 Tiriamoji 158391 1214 58044 83583 4272 7 11271 210 Skirtumas, vnt. 31380 236 7100 19105 1491 6 3442 60 proc. 125 124 114 130 154 700 144 140 39-40 amž sav. Kontrolinė 127819 632 54278 78177 1976 4 9722 270 Tiriamoji 144709 951 62138 90588 2492 6 12668 360 Skirtumas, vnt. 16890 319 7860 12411 516 2 2946 90 proc. 113 150 114 116 126 150 130 133 32-40 amž sav. Kontrolinė 1111052 10046 456462 569380 13751 32 61381 2160 Tiriamoji 1289814 11837 493347 686966 20105 53 77506 2760 Skirtumas, vnt. 178762 1791 36885 117586 6354 21 16125 600 proc. 116 118 108 121 146 166 126 128
Nešvarių kiaušinių skaičius bandymo eigoje kito nevienodai ir pastebėta šio rodiklio mažėjimo tendencija, kai 32 vištų amžiaus savaitę nešvarių kiaušinių buvo 180 vnt., 33 amž sav. – 90 vnt., o 34 amž sav. nešvarių kiaušinių tiriamojoje grupėje buvo 60 vnt. mažiau nei kontrolinėje grupėje. Per visą bandymo periodą minėtas rodiklis tiriamojoje grupėje buvo 28 proc. didesnis nei kontrolinėje grupėje.
22 5 lentelė. Sudėtų kiaušinių skaičius ir jų pasiskirstymas pagal svorio kategorijas, nestandartinių,
nešvarių ir dužusių kiaušinių kiekis (proc. nuo vidutinio sudėtų kiaušinių kiekio)
Grupė
Vidutinis sudėtų kiaušinių kiekis, vnt.
XL L M S dartiniai Nestan- Dūžis, Nešva-rūs,
32-33 amž sav. Kontrolinė 21039,86 ± 691,45 1,16 ± 0,11 38,23 ± 1,95 55,25 ± 1,87 0,67 ± 0,08 0,00 ± 0,00 4,68 ± 0,17 0,16 ± 0,01 Tiriamoji 24025,43 ±387,06* 1,41 ± 0,09 37,24 ± 1,67 55,44 ± 1,51 0,86 ± 0,07 0,00 ± 0,00 5,05 ± 0,29 0,25 ± 0,05 33-34 amž sav. Kontrolinė 20775,00 ± 363,35 1,44 ± 0,07 42,23 ± 0,65 50,89 ± 0,48 0,95 ± 0,14 0,01 ± 0,01 4,47 ± 0,34 0,25 ± 0,03 Tiriamoji 23549,14 ± 371,82* 1,45 ± 0,12 39,95 ± 0,89 52,54 ± 0,84 1,11 ± 0,14 0,00 ± 0,00 4,94 ± 0,45 0,28 ± 0,07 34-35 amž sav. Kontrolinė 20506,86± 217,80 1,15 ± 0,07 40,00 ± 0,50 52,48 ± 0,35 0,90 ± 0,21 0,00 ± 0,00 5,47 ± 0,42 0,27 ± 0,04 Tiriamoji 23358,14 ± 263,48* 1,20 ± 0,13 36,93 ± 0,93 54,61 ± 0,86 1,06 ± 0,19 0,00 ± 0,00 6,19 ± 0,39 0,20 ± 0,04 35-36 amž sav. Kontrolinė 20140,29 ± 406,35 0,93 ± 0,14 41,08 ± 0,96 51,58 ± 1,07 1,18 ± 0,05 0,00 ± 0,00 5,24 ± 0,41 0,23 ± 0,03 Tiriamoji 23355,86 ± 138,21* ± 0,09 0,78 ± 0,86 37,65 ± 0,59 54,77 ± 0,07 1,70 ± 0,00 0,00 ± 0,37 5,10 ± 0,03 0,26 36-37 amž sav. Kontrolinė 20117,43 ± 178,77 0,71 ± 0,06 38,78 ± 0,65 53,09 ± 0,81 1,63 ± 0,08 0,00 ± 0,00 5,79 ± 0,46 0,19 ± 0,03 Tiriamoji 23517,43 ± 192,99* 0,56 ± 0,07 33,87 ± 0,68 57,23 ± 0,87 2,16 ± 0,13 0,01 ± 0,00 6,18 ± 0,50 0,22 ± 0,04 37-38 amž sav. Kontrolinė 19738,00 ± 1446,94 0,56 ± 0,08 48,91 ± 3,55 43,30 ± 3,49 1,07 ± 0,10 0,00 ± 0,00 6,16 ± 0,34 0,17 ± 0,01 Tiriamoji 23153,14 ± 1587,52* 0,57 ± 0,07 46,58 ± 3,08 45,22 ± 3,00 1,28 ± 0,10 ± 0,00 0,00 6,35 ± 0,34 ± 0,03 0,17 38-39 amž sav. Kontrolinė 18144,43 ± 304,14 0,77 ± 0,20 40,01 ± 1,91 50,84 ± 1,79 2,20 ± 0,25 0,00 ± 0,00 6,18 ± 0,38 0,12 ± 0,05 Tiriamoji 22627,29 ± 1396,07 0,77 ± 0,15 36,47 ± 2,90 53,16 ± 2,59 2,68 ± 0,33 0,00 ± 0,00 6,92 ± 0,74 0,13 ± 0,05 39-40 amž sav. Kontrolinė 18259,86 ±242,62 0,45 ± 0,11 38,67 ± 1,15 52,91 ± 1,05 1,44 ± 0,28 0,00 ± 0,00 6,53 ± 0,33 0,14 ± 0,05 Tiriamoji 20672,71 ± 240,46* 0,55 ± 0,14 36,59 ± 1,79 53,73 ± 1,62 1,66 ± 0,30 0,00 ± 0,00 7,46 ± 0,54 0,21 ± 0,03
23 Grupė Vidutinis sudėtų kiaušinių kiekis, vnt.
XL L M S dartiniai Nestan- Dūžis, Nešva-rūs,
32-40 amž sav. Kontrolinė 19840,21 ± 411,76 0,90 ± 0,13 40,99 ± 1,31 51,29 ± 1,33 1,26 ± 0,18 0,00 ± 0,00 5,57 ± 0,28 0,19 ± 0,02 Tiriamoji 23032,39 ± 389,82* ± 0,15 0,91 ± 1,43 38,16 ± 1,35 53,34 ± 0,23 1,56 ± 0,00 0,00 ± 0,35 6,02 ± 0,02 0,21 Pastaba:* skirtumai statistiškai patikimi; p<0,05
Vidutiniai kiaušinių svoriai pateikti 6 lentelėje.
6 lentelė. Vidutinis kiaušinių svoris, pagal svorio kategorijas, g
Grupė Svorio kategorijos
S M L XL 32-33 amž sav. Kontrolinė 52,7 ± 1,02 60,7 ± 1,30 65,6 ± 1,78 74,6 ± 1,63 Tiriamoji 53,6 ± 1,06 102 60,5 ± 0,42 100 67,2 ± 1,32 102 74,9 ± 1,92 100 33-34 amž sav. Kontrolinė 50,6 ± 1,19 56,0 ± 1,50 65,9 ± 1,57 74,9 ± 1,76 Tiriamoji 53,6 ± 1,23* 106 59,9 ± 0,93* 107 68,9 ± 1,83* 105 76,3 ± 1,63* 102 34-35 amž sav. Kontrolinė 51,2 ± 1,05 60,5 ± 0,62 65,5 ± 1,50 76,6 ± 1,71 Tiriamoji 52,2 ± 1,02 102 63,1 ± 1,47 104 70,8 ± 1,35* 108 78,1 ± 1,79 102 35-36 amž sav. Kontrolinė 52,6 ± 1,05 57,7 ± 0,53 64,8 ± 1,76 76,6 ± 1,72 Tiriamoji 55,2 ± 1,08* 105 63,4 ± 0,43* 110 69,7 ± 1,53* 108 74,9 ± 1,54* 98 36-37 amž sav. Kontrolinė 52,3 ± 0,92 61,4 ± 0,42 65,4 ± 1,67 78,6 ± 1,65 Tiriamoji 54,1 ± 1,02 103 62,4 ± 1,04 102 72,1 ± 1,72* 110 74,5 ± 1,41* 95 37-38 amž sav. Kontrolinė 53,2 ± 0,71 60,3 ± 0,21 65,0 ± 1,47 76,6 ± 1,05 Tiriamoji 54,7 ± 1,02 103 63,2 ± 0,94 105 71,1 ± 1,41* 109 75,5 ± 0,85* 99 38-39 amž sav. Kontrolinė 52,9 ± 0,42 62,1 ± 0,37 66,6 ± 1,07 76,0 ± 1,32 Tiriamoji 54,3 ± 1,22* 103 64,4 ± 1,05* 104 73,2 ± 1,02* 110 73,2 ± 1,61* 96
24 39-40 amž sav. Kontrolinė 50,9 ± 0,12 60,2 ± 0,32 68,3 ± 1,00 74,6 ± 1,01 Tiriamoji 52,1 ± 0,41* 102 64,3 ± 0,54* 107 70,1 ± 0,92* 103 70,5 ± 1,51* 95 32-40 amž sav. Kontrolinė 52,05 ± 0,47 59,86 ± 0,76 65,89 ± 0,42 76,06 ± 0,51 Tiriamoji 53,73 ± 0,54* 103 62,68 ± 0,53* 105 70,39 ± 0,87* 107 74,74 ± 0,47 98
Pastaba:* skirtumai statistiškai patikimi; p<0,05
Analizuojant vidutinius kiaušinių svorio rezultatus (6 lentelė) nustatyta, kad pirmąją bandymo savaitę tiriamojoje grupėje skirtingų kategorijų vidutiniai kiaušinių svoriai mažai skyrėsi nuo kontrolinės grupės. Nuo 33 vištų amž. savaitės pradėjo ryškėti didesni skirtumai tarp grupių: S, M, L ir XL svorio kategorijų kiaušiniai tiriamojoje grupėje buvo atitinkamai 6, 7, 5 ir 2 proc (p<0,05) didesni nei kontrolinės grupės atitinkamos svorio kategorijos kiaušiniai. Po savaitės didžiausias skirtumas tarp grupių nustatytas apskaičiavus L kategorijos kiaušinių vidutines vertes, kai jie tiriamojoje grupėje buvo 8 proc. didesni (p<0,05) nei kontrolinėje grupėje. Analogiška svorio skirtumų dinamika nustatyta ir likusiais bandymo periodais. Paskutiniąsias bandymo savaites (nuo 37 vištų amžiaus sav.) S, M, L svorio kategorijų kiaušiniai tiriamojoje grupėje buvo atitinkamai 2–3, 4–7 ir nuo 3–10 proc. didesni (p<0,05) nei kontrolinėje grupėje. Priešingos vidutinių svorių vertės nustatytos XL svorio kategorijų kiaušiniams, kurie tiriamojoje grupėje nuo 35 amžiaus savaitę buvo nuo 1 iki 5 proc. (p<0,05) mažesni nei kontrolinės grupės XL svorio kategorijos kaiušiniai.
Šiame paukštyne taikomas grandininio šėrimo tipas, kai svarstyklės nusikalibruojamos pastoviam lesalų kiekio tiekimui į paukštidę. Bandymo metu buvo nukalibruota, kad per dieną vištos dedeklės gautų po 120 g lesalų. Kadangi bandymas buvo pradėtas su 50446 vnt. vištų (grupėje 25223 vištos), tai per dieną kontrolinė ir tiriamoji grupė gaudavo po 3026,76 kg lesalų.
25
3.2. Kiaušinių kokybinių rodiklių analizė
Kiaušinių, išskirstytų pagal skirtingas svorių kategorijas (S, M, L ir XL) kokybinių rodiklių rezultatai pateikti 7–10 lentelėse.
7 lentelė. „Aflorin® LIVA L“ preparato įtaką dėsliųjų vištų S svorio kategorijos kiaušinių kokybiniams parametrams Kontrolinė grupė Vištų amž. sav. Kiaušinio svoris, g Lukšto stipruma s, N Balty-mo aukštis, mm Hafo vnt. Spalvos intensyv.
Spalvos įvertinimas pagal koordinates L* a* b* 32 55,7±0,45 46,1±1,87 7,6±0,29 87,3±1,50 9,1±0,14 60,46±0,55 2,22±0,99 46,50±1,14 34 49,6±0,79 34,1±2,88 6,4±0,46 82,6±2,87 9,6±0,46 59,25±0,64 4,64±1,26 45,61±0,75 36 51,2±0,75 33,1±1,90 6,5±0,36 83,1±2,10 9,4±0,21 59,85±0,63 5,59±0,87 47,14±0,78 38 52,6±0,75 37,6±2,35 6,9±0,45 84,7±2,95 10,0±0,26 64,32±0,74 8,59±1,77 53,72±0,50 40 56,1±1,52 32,7±3,54 6,3±0,54 79,5±4,22 10,2±0,25 62,81±0,63 12,57±1,41 53,50±1,02 32-40 53,0±1,27 36,7±2,49 6,8±0,24 83,4±1,29 9,6±0,20 61,34±0,96 6,72±1,78 49,29±1,78 Tiriamoji grupė 32 53,6±1,06 96 37,8±2,21* 82 6,6±0,39* 87 82,8±2,69 * 95 9,0±0,14* 99 60,94±0,51 * 101 3,89±0,55* 175 47,59±0,98* 102 34 47,6±0,98 96 42,2±2,59* 124 7,7±0,25 * 119 91,1±1,27 * 110 9,5±0,20 100 58,49±0,64 99 5,13±0,99* 110 45,21±0,82 99 36 52,2±0,42 102 37,7±2,45* 114 6,9±0,74 106 89,6±1,48* 108 10,0±0,21 107 57,77±0,48 * 97 8,15±0,83 146 46,55±1,00 99 38 55,2±0,75* 105 41,2±2,38* 110 6,8±0,27 98 83,7±1,73 99 9,4±0,41 99 63,99±0,41 99 9,39±0,84* 109 54,70±0,49* 102 40 53,3±0,72 95 35,4±3,06* 108 6,6±0,52 104 85,3±3,12 107 10,3±0,43 102 64,07±0,33 102 10,36±0,94 82 56,02±0,41 105 32-40 52,4±1,29 99 38,8±1,24* 106 6,9±0,19* 102 86,5±1,64 * 104 9,7±0,23 100 61,05±1,32 100 7,38±1,24 110 50,01±2,23 101
Pastaba:* skirtumai statistiškai patikimi; p<0,05
Analizuоjant S svorio kategorijos kiaušinių kokybinius parametrus (kiaušinio svоrį, lukšto stiprumą, baltymo aukštį, Hafo vienetą ir trynio spalvos intensyvumą) (7 lentelė) gauti duomenys per visą bandymo periodą kito nevienodai. Bandymo pradžioje tiriamojoje grupėje, kurioje vištos dedeklės per vandenį gavo „Aflorin® LIVA L“ preparato priedą, visi analizuoti rodikliai, išskyrus spalvos
įvertinimą (pagal šviesumo, raudonumo ir geltonumo koordinates buvo atitinkamai 1, 75 ir 2 proc. didesnis) buvo nuo 1 proc. (pagal spalvos intensyvumą) iki 18 proc., (p<0,05) (pagal lukšto stiprumą) mažesni nei kontrolinėje grupėje. Po 14 bandymo dienų, pastebimas ryškus „Aflorin® LIVA L“ preparato
26 priedo poveikis kokybiniams parametrams: lukšto stiprumas, baltymo aukštis, Hafo vienetas ir trynio spalvos įvertinimas pagal rausvumą tiriamojoje grupėje buvo atitinkamai 24, 19, 10 ir 10 proc. (p<0,05) didesni nei kontrolinėje grupėje. Po 28 d. bandymo išliko teigiamas minėto preparato poveikis visiems tirtiems kiaušinių kokybiniams parametrams (išskyrus trynio spalvos įvertinimui pagal šviesumą ir gelsvumą). 42 bandymo dieną tiriamojoje grupėje nustatyta kai kurių kiaušinių kokybinių parametrų mažėjimo tendencija, kai baltymo aukštis, Hafo vienetas ir spalvos intensyvumas ir spalvos įvertinimas pagal šviesumą buvo nežymiai mažesnis palyginti su kontroline grupe, nors kiaušinio svoris, lukšto stiprumas ir rausvumas bei gelsvumas buvo atitinkamai 5, 10, 9 ir 2 proc. didesni nei kontrolinėje grupėje. Paskutinįjį bandymo periodą nustatytas teigiamas „Aflorin® LIVA L“ preparato priedo poveikis
visiems tirtiems kiaušinių kokybiniams parametrams (išskyrus kiaušinio svorį ir trynio spalvos įvertinimą pagal rausvumą). Įvertinus minėtojo preparato poveikį už visą bandymo periodą, nustatyta, kad tiriamojoje grupėje lukšto stiprumas, baltymo aukštis, Hafo vienetas ir trynio spalvos įvertinimas pagal rausvumą buvo atitinkamai 6, 2, 4 ir 10 proc. didesni (p<0,05), o kiaušinio svoris nežymiai mažesnis palyginti su kontroline grupe. Tiek spalvos intensyvumui, tiek ir trynio spalvos įvertinimui pagal šviesumą įtakos neturėjo.
8 lentelė. „Aflorin® LIVA L“ preparato įtaką dėsliųjų vištų M svorio kategorijos kiaušinių kokybiniams parametrams Kontrolinė grupė Vištų amž. sav. Kiaušinio svoris, g Lukšto stipru-mas, N Baltymo aukštis, mm Hafo vnt. Spalvos intensyv.
Spalvos įvertinimas pagal koordinates L* a* b* 32 60,7±1,00 39,3±2,86 8,2±0,45 88,8±2,43 8,8±0,57 60,25±0,66 2,75±1,03 49,50±2,79 34 56,0±1,50 39,3±2,86 8,2±0,30 91,4±1,46 9,8±0,22 57,87±0,63 6,44±0,77 46,71±0,91 36 60,5±0,62 36,6±3,07 8,1±0,23 89,7±1,42 9,4±0,22 58,79±0,49 6,87±1,08 47,09±0,65 38 58,7±0,53 43,5±2,61 7,7±0,25 87,8±1,62 9,8±0,27 62,56±0,62 12,75±1,48 54,39±0,38 40 61,4±0,42 35,5±2,69 7,4±0,47 85,0±2,15 10,0±0,23 63,22±0,54 12,23±1,34 53,77±0,61 32-40 59,5±0,98 38,8±1,38 7,9±0,15 88,5±1,06 9,6±0,21 60,54±1,04 8,21±1,89 50,29±1,62 Tiriamoji grupė 32 60,7±0,42 100 43,1±3,54* 110 5,9±0,54* 72 74,3±4,70 * 84 9,2±0,18* 105 60,41±0,35 100 3,31±0,57 120 47,28±0,69* 96 34 59,9±0,93* 107 38,4±2,43 98 7,2±0,41 88 85,1±3,10 93 10,4±0,29 * 106 58,10±0,68 100 8,81±0,97* 137 47,23±0,72 101 36 61,1±1,47 101 37,2±3,03* 102 ±0,37* 6,9 86 82,2±2,79 92 9,9±0,19 105 58,83±0,51 100 7,66±1,01 112 46,37±0,57 98 38 59,4±0,43 101 33,7±2,73* 77 7,3±0,25 96 84,7±1,20 96 10,0±0,30 102 ±0,76* 65,44 105 6,27±1,73* 49 53,85±0,53 99
27 Tiriamoji grupė Vištų amž. sav. Kiaušinio svoris, g Lukšto stipru-mas, N Baltymo aukštis, mm Hafo vnt. Spalvos intensyv.
Spalvos įvertinimas pagal koordinates L* a* b* 40 59,4±1,04 97 36,8±1,29* 104 7,1±0,33 96 84,1±2,30 99 10,2±0,34 102 63,40±0,36 100 12,16±0,89 99 55,90±0,45 104 32-40 ±0,35* 60,1 101 37,8 ±1,52 97 6,9 ±0,25* 87 82,1 ±2,01* 93 9,9 ±0,20* 104 61,24 ±1,39* 101 7,64 ±1,46 93 50,13 ±1,97 100
Pastaba:* skirtumai statistiškai patikimi; p<0,05
Analizuojant preparato „Aflorin® LIVA L“ priedo poveikį M svorio kategorijos kiaušinių
kokybiniams parametrams (8 lentelė), nustatyta, kad pradedant bandymą, vidutinis tirtų kiaušinių lukšto stiprumas, bendras spalvos intensyvumas ir trynio spalvos įvertinimas pagal rausvumą tiriamojoje grupėje buvo atitinkamai 10, 5 ir 20 proc. (p<0,05) didesnis nei kontrolinėje grupėje, o baltymo aukštis, Hafo vienetas ir trynio spalvos įvertinimas pagal gelsvumą – 28 proc. arba 2,3 mm, 16 proc. ir 4 proc. mažesni nei kontrolinėje grupėje (p<0,05). Po 14 d. bandymo, teigiamas preparato „Aflorin® LIVA L“
priedo poveikis nustatytas kiaušinio svoriui, bendram trynio spalvos intensyvumui ir trynio spalvos įvertinimui pagal rausvumą, t. y. atitinkamai buvo 7, 6 ir 37 proc. didesni, lyginant su kontroline grupe. Po 28 bandymo dienų, išliko panaši kokybinių parametrų kitimo tendencija, tačiau tiriamojoje grupėje nustatytas 2 proc. (p<0,05) didesnis lukšto stiprumas nei kontrolinėje grupėje. Likusiais bandymo periodais, t. y. po 42 ir 56 bandymo dienų, naudoto preparato priedas didesnio poveikio kokybiniams parametrams (išskyrus lukšto stiprumas 56 bandymo dieną tiriamojoje grupėje buvo 4 proc. (p<0,05) didesnis nei kontrolinėje) neturėjo, todėl per visą bandymo periodą kiaušinio svoris, bendras spalvos intensyvumas ir trynio spalvos įvertinimas pagal šviesumą tiriamojoje grupėje buvo atitinkamai 1, 4 ir 1 proc. (p<0,05) didesnis, o kiti parametrai, tokie kaip lukšto stiprumas, baltymo aukštis, Hafo vienetas ir spalvos įvertinimas pagal rausvumą ir gelsvumą arba buvo mažesni arba vienodi, lyginant su kontrolinės grupės parametrais.
9 lentelė. „Aflorin® LIVA L“ preparato įtaką dėsliųjų vištų L svorio kategorijos kiaušinių kokybiniams parametrams Kontrolinė grupė Vištų amž. sav. Kiaušinio svoris, g Lukšto stip-rumas, N Baltymo aukštis, mm
Hafo vnt. intensyv. Spalvos Spalvos įvertinimas pagal koordinates L* a* b*
32 66,6±0,78 42,6 ± 2,57 7,5±0,41 84,0±2,67 10,0±0,39 59,64±0,42 4,95±0,91 45,99±1,86 34 59,4±0,67 36,9± 2,52 7,7±0,43 87,5±2,64 9,8±0,22 58,58±0,44 5,23±1,17 46,74±1,11 36 65,9±0,67 37,5± 3,07 8,6±0,30 91,3±1,69 10,5±0,22 57,90±0,65 8,95±0,78 47,43±0,88 38 64,8±0,76 36,7± 3,51 8,2±0,25 89,1±1,41 9,6±0,17 65,55±2,88 11,67±1,13 53,14±0,52
28 Kontrolinė grupė Vištų amž. sav. Kiaušinio svoris, g Lukšto stip-rumas, N Baltymo aukštis, mm Hafo vnt. Spalvos intensyv.
Spalvos įvertinimas pagal koordinates L* a* b* 40 65,5±0,50 40,1± 3,02 7,0±0,73 77,8±7,25 10,2±0,25 62,65±0,47 12,94±1,06 55,41±0,64 32-40 64,4±1,30 38,8±1,14 7,8±0,28 85,9±2,35 10,0±0,16 72,86±12,52 8,75±1,63 49,74±1,90 Tiriamoji grupė 32 65,2±0,52 98 44,0±2,67 103 6,5±0,41 88 78,6±2,86 93 8,8±0,48 88 59,61±0,55 100 6,54±1,15 132 46,94±0,84 102 34 67,9±0,78* 114 37,8±3,86* 102 7,6±0,23 99 84,9±1,41 97 10,2±0,21* 104 58,55±0,56 100 7,16±0,49* 137 47,77±0,55 * 102 36 70,8±1,45* 107 34,8±3,35 93 8,2±0,33 95 87,9±1,70 96 10,3±0,2 0 98 58,87±0,33* 102 7,01±1,18 78 47,15±1,41 99 38 64,7±1,03 100 35,6±1,41 97 8,0±0,47 98 87,5±2,71 98 10,1±0,33 105 64,88±0,53 99 7,40±1,36 63 53,28±0,70 100 40 65,1±0,72 99 41,2±2,61* 103 7,3±0,39* 105 83,7±2,35* 108 9,6±0,20 94 64,66±0,42103 * 8,32±1,09* 64 54,81±1,15 99 32-40 66,7±1,16* 104 38,7±1,72 100 7,5±0,29* 97 84,5±1,69* 98 9,8±0,27* 98 61,31±1,42 84 7,28±0,29 83 49,99±1,68 * 101
Pastaba:* skirtumai statistiškai patikimi; p<0,05
Tiriant „Aflorin® LIVA L“ preparato priedo poveikį L svorio kategorijos kiaušiniams (9 lentelė),
pirmąjį bandymo periodą nustatyta, kad pasirinktoje tiriamojoje grupėje ištirtų kiaušinių vidutinis svoris, baltymo aukštis, Hafo vienetas, spalvos intensyvumas buvo mažesni nei kontrolinėje grupėje. Po 14 dienų minėto preparato naudojimo, nustatytas teigiamas poveikis beveik visiems kiaušinių kokybiniams rodikliams: kiaušinio svoris, lukšto stiprumas, spalvos intensyvumas, trynio spalvos įvertinimas pagal rausvumą ir gelsvumą didesnis atitinkamai 14, 2, 4, 37 ir 2 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Tačiau po 28-ių bandymo dienų „Aflorin® LIVA L“ preparato priedo poveikis nustatytas tik kiaušinio
svorio ir spalvos įvertinimo pagal šviesumą rodikliams, kurie buvo 7 ir 2 proc. (p<0,05) didesni nei kontrolinėje grupėje. Po 42 dienų preparato naudojimo, didesnio teigiamo poveikio analizuotiems kiaušinių kokybės rodikliams (išskyrus spalvos intensyvumui) nenustatyta. Bandymo pabaigoje, ištyrus tiriamosios grupės kiaušinius, nustatytas teigiamas poveikis lukšto stiprumui, baltymo aukščiui bei Hafo vienetui, o taip pat trynio spalvos šviesumui, kurie atitinkamai buvo 3, 5, 8 ir 3 proc. (p<0,05) didesni nei kontrolinėje grupėje. Tačiau apibendrinus duomenis už visą tiriamąjį periodą (1-56 d.) teigiamas „Aflorin® LIVA L“ preparato priedo poveikis L dydžio kiaušiniams nustatytas jų svoriui (4 proc. didesni
nei kontrolionės grupės kiaušiniai) bei įvertinus spalvos intensyvumą pagal koordinates - trynio gelsvumui (1 proc. didesnis nei kontrolinėje grupėje). Kiti tirti kokybiniai rodikliai, tokie kaip baltymo aukštis, Hafo vienetas ir bendras trynio spalvos intensyvumas buvo 2-3 proc. mažesnis nei kontrolinėje grupėje.
29 10 lentelė. „Aflorin® LIVA L“ preparato įtaką dėsliųjų vištų XL svorio kategorijos kiaušinių kokybiniams parametrams
Kontrolinė grupė
Vištų
amž. sav. Kiaušinio svoris, g
Lukšto stipruma s, N Balty-mo aukštis, mm
Hafo vnt. intensyv. Spalvos
Spalvos įvertinimas pagal koordinates L* a* b* 32 74,6±0,33 42,8±3,97 7,9±0,43 84,1±2,96 9,4±0,13 60,69±0,52 2,62±0,56 46,85±0,89 34 76,9±0,76 36,8±2,58 8,6±0,30 90,4±1,59 9,6±0,15 58,58±0,64 5,44±1,05 46,15±1,04 36 78,6±0,71 33,1±3,84 8,3±0,40 86,3±2,49 10,4±0,16 58,72±0,46 6,66±1,09 46,54±0,79 38 78,6±0,72 37,0±4,14 7,7±0,41 80,7± 3,35 9,9±0,24 63,27±0,48 11,03±0,85 54,68±0,55 40 78,6±1,45 38,8±3,22 7,4±0,44 81,1±2,95 9,7±0,13 63,53±0,38 11,25±0,91 55,99±0,53 32-40 77,46±5,66 37,7±1,58 8,0±0,21 84,5±1,78 9,8±0,16 60,96±1,07 7,40±1,74 50,04±2,17 Tiriamoji grupė 32 74,9±0,92 100 41,5±2,48 97 6,5±0,48 83 74,3±4,22 83 9,6±0,21* 102 59,36±0,56 98 5,87±0,95* 224 47,59±0,98 102 34 75,3±0,63 98 29,8±2,71 81 8,8±0,33* 103 90,1±1,84 100 10,5±0,29* 109 57,98±0,78 99 8,13±1,19 149 47,30±0,98 102 36 76,1±0,79 97 43,6±1,96 * 132 8,0±0,60 97 82,9±5,92 96 10,9±0,27* 105 57,63±0,30 98 10,30±0,71 * 155 47,44±0,58 102 38 74,9±0,54* 95 36,2±2,99 98 7,7±0,33 100 83,4±2,23* 103 9,9±0,28 100 65,95±0,33* 104 11,36±0,72 103 54,19±0,55 99 40 74,5±0,41* 95 33,5±4,25 86 7,8±0,31* 106 84,5±1,99 104 10,1±0,23 103 63,62±0,28 100 11,39±0,79 101 55,41±0,50 99 32-40 75,1±0,27 97 36,9±2,53 98 7,8±0,37 98 83,0±2,53 98 10,2±0,23 104 60,91±1,65 100 9,41±1,18* 127 50,39±1,81 101
Pastaba:* skirtumai statistiškai patikimi; p<0,05
Analogiškai, kaip ir tiriant S, M ir L svorio kategorijos kiaušinių kokybinius rodiklius, taip ir XL svorio kategorijos kiaušiniams (10 lentelė), siekiant nustatyti „Aflorin® LIVA L“ preparato priedo
poveikį XL dydžio kiaušiniams, pirmąjį bandymo periodą, gauta, kad pasirinktoje tiriamojoje grupėje ištirtų kiaušinių lukšto stiprumas, baltymo aukštis ir Hafo vienetas buvo mažesni, o bendras spalvos intensyvumas ir trynio spalvos įvertinimas pagal atskiras koordinates (rausvumą ir gelsvumą) buvo didesni nei kontrolinėje grupėje. Atskirais, tirtais bandymo laikotarpiais teigiamas „Aflorin® LIVA L“
preparato priedo poveikis nustatytas tik trynio spalvos rodikliams, kai po 28 bandymo dienų trynio rausvumas buvo net 3,64 punkto didesnis (p<0,05) nei kontrolinėje grupėje, o per visą bandymo periodą – 27 proc. didesnis (p<0,05) nei kontrolinėje grupėje. Bendro spalvos intensyvumo rodiklis nuo 1 iki 56 bandymo dienos buvo nuo 2 iki 9 proc. (p<0,05) didesnis nei kontrolinėje grupėje. Kitiems tirtiems kokybiniams parametrams bendros kitimo tendencijos nenustatyta, išskyrus kai kurių rodiklių
