LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVULININKYSTöS KATEDRA
Giedrius T÷velis
PROBIOTINIO PREPARATO BACTOCELL
IR PREBIOTINIO
PREPARATO AGRIMOSS
POVEIKIS VIŠČIUKŲ BROILERIŲ
VIRŠKINIMO PROCESAMS BEI JŲ PRODUKTYVUMUI
Magistro darbas
Darbo vadovas:
Prof. habil. dr. Romas Gružauskas
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVULININKYSTöS KATEDRA
Magistro darbas atliktas 2006-2008 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkyst÷s katedroje, LVA Paukščių lesalų ir paukštininkyst÷s produktų laboratorijoje, KTU Maisto institute, AB Vilniaus paukštynas ir kt.
Magistro darbą paruoš÷: Giedrius T÷velis __________________
(vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro darbo vadovas: Prof. habil. dr. Romas Gružauskas __________________
(LVA Gyvulinikyst÷s katedra) (parašas)
Recenzentas: ……….. __________________
TURINYS ĮVADAS ……….4 1. LITERATŪROS APŽVALGA ………5 1.1. Probiotikai ………5 1.1.1. Probiotikų savyb÷s ………..…..5 1.1.2. Probiotikų veikimas ………...6
1.1.3. Probiotikų veikimo mechanizmai . ………...………6
1.2. Prebiotikai ………8
1.2.1. Pebiotikų rūšys ………....………..8
2. DARBO TIKSLAS ………..13
2.1. Bandymo metodika ………13
2.2.Bandyme naudoto probiotinio preparato charakteristika ………14
2.3. Bandyme naudoto prebiotinio preparato charakteristika ………...14
2.4.Auginimo ir priedų naudojimo metodika ………15
2.5. Lesinimo bandymo metu tirti parametrai ………...15
2.6. Bandymo metu nustatyti parametrai ………16
3. JUSLINöS KOKYBöS ĮVERTINIMAS ……….17
3.1. Juslin÷s kokyb÷s įvertinimo metodika ………...17
3.2. M÷ginių paruošimas ir pateikimas vertinimui ………18
3.2.1. M÷ginių pateikimo vertintojams tvarka ………..18
3.2.2. Tyrimo trukm÷ ………....18
3.2.3. Statistinis duomenų įvertinimas ………..…18
4. BANDYMŲ REZULTATAI ……….19
4.1. Auginimo rezultatai ………...…19
4.2. Juslinių savybių tyrimų rezultatai ………...…24
4.2.1. Viščiukų kojų raumenų tyrimai ………..……25
4.2.2. Viščiukų krūtin÷s raumenų tyrimai ………27
4.2.3. Juslinių savybių tyrimų rezultatų apibendrinimas ………..29
5. IŠVADOS ………...…30
6. SUMMARY………..31
ĮVADAS
Paukščių virškinamajame trakte yra gausyb÷ bakterijų, kurios atlieka esminį vaidmenį gerinant sveikatos būklę. Geram virškinimui ir gerai sveikatos būklei kiekvienas organizmas turi tur÷ti tam tikrą populiaciją “gerųjų” bakterijų. Šios “gerosios” bakterijos daro daugiau nei tik virškina maisto medžiagas. Tyrimai rodo, kad šios bakterijos stiprina imunitetą, padeda reguliuoti hormonų balansą, apsaugo nuo apsinuodijimų, alergijų ir atlieka daugelį kitų funkcijų [8, 15, 18, 19].
Svarbiausias faktorius, kuris lemia žarnų mikrofloros sud÷tį, tai bakterijų geb÷jimas varžytis d÷l maisto medžiagų ir d÷l prisitvirtinimo prie maisto dalelių ar ant žarnų gleivin÷s. Rūšys, kurios negali s÷kmingai konkuruoti yra greitai eliminuojamos. Panaudojant prebiotinius, probiotinius preparatus skatinamas “gerųjų“ bakterijų augimas, jų teigiamas poveikis organizmo sveikatingumui [12].
Pastaruoju metu pasirod÷ daug įvairių probiotinių, prebiotinių, simbiotinių ir fitobijotinių preparatų. Šių preparatų naudojimas – tai racionalus, saugus ir efektyvus būdas gerinti sveikatingumą, kuris nesukelia jokių kontraindikacijų.
Pastaruoju metu pasirod÷ daug produktų, įvairių preparatų, kurie pasižymi probiotiniu, prebiotiniu veikimu. Bandymų atliktų su probiotiniais ir prebiotiniais preparatais duomenys labai įvairuoja. Šių preparatų veikimo mechanizmas n÷ra pilnai išaiškintas, nes jų tarpusavio sąveiką veikia įvairios sąlygos [2, 14, 22].
Probiotinių, prebiotinių, fitobiotinių ir kitų pašarinių priedų veikimas bei efektyvumas priklauso nuo daugelio sąlygų:
• laikymo sąlygų;
• lesalų kokyb÷s;
• paukščių sveikatingumo;
• vandens kokyb÷s ir kt.
Kaip jau buvo mineta, n÷ra atlikta daug bandymų su probiotiniais ir prebiotiniais lesalų priedais, tod÷l magistrinio darbo metu atliktais bandymais nor÷ta plačiau ištiri priedų efektyvumą. Tod÷l mūsų darbe numatyti uždaviniai ištirti probiotinio preparato Bactocell ir prebiotinio preparato Agrimoss poveikį viščiukų broilerių virškinimo procesams bei jų produktyvumui yra aktualūs ir turintys praktinę reikšmę paukštininkyst÷je.
1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Probiotikai
Probiotikai – tai gyvi mikrobiniai maisto papildai, kurie įtakoja organizmo sveikatingumą gerindami jo žarnyno mikrobinį balansą (Fuller, 1989). Probiotikai dažniausiai yra žarnyno mikrofloros bakterijos, prisitaikiusios gerai išgyventi žarnyne, yra atsparios rūgščių ir tulžies poveikiui bei sugeba laikinai kolonizuoti virškinimo trakto gleivinę. Dažniausiai naudojamos baterijų rūšys yra laktobacilos ir bifidobakterijos, fekalinis streptokokas, žarnyno lazdel÷, celiuliozolitin÷s bakterijos ir pirmuonys (Isolauri ir kt., 2002).
Pieno rūgštį gaminančios bakterijos buvo jau seniai naudojamos maisto konservavimui. XX a. pradžioje mokslininkas I. I. Mečnikovas pasteb÷jo virškinamojo trakto mikrofloros svarbą žmonių sveikatai. Jis teig÷, kad organizmo sen÷jimo procesą iš dalies lemia puvimą skatinančių žarnyno bakterijų (ne pieno rūgšties bakterijos) išskiriami toksinai, tod÷l pieno rūgštį gaminančios bakterijos gal tapti sen÷jimo proceso antidotais. Tačiau didesnio visuomen÷s susidom÷jimo probiotikai sulauk÷ XX a. pabaigoje, iškilus funkcinio maisto id÷jai. Funkcinis maistas – tai maistas, kurio teigiamas fiziologinis poveikis pranoksta jo bazinę maistinę vertę ir/arba sumažina riziką susirgti l÷tin÷mis ligomis (Hamilton-Miller, 2004). Šiandien probiotikai yra gerai žinomi ir plačiai vartojami biojogurtų ar maisto papildų pavidale, įtraukiami į gyvulių ar paukščių racionus.
1.1.1. Probiotikų savyb÷s
Probiotikai turi pasižym÷ti šiomis savyb÷mis:
• Geb÷ti kolonizuoti tam tikras organizmo ertmes, prilipdami prie žarnyno gleivinių epitelio ląstelių receptorių;
• Būti nepatogeniškais;
• Būti atsparūs rūgštims ir tulžiai;
• Gaminti priešmikrobines medžiagas ir būti antagonistais kitų mikroorganizmų atžvilgiu;
• Geb÷ti daugintis organizme ir atstatyti normaliąją mikrobiotą;
• Geb÷ti išlaikyti gyvybingumą ir stabilumą technologinių procesų metu, gaminant tam tikras jų preparatų formas bei išlikti stabiliais tam tikrą laiką pagamintuose preparatuose (Reid ir kt., 2003)
1.1.2. Probiotikų veikimas Manoma, kad probiotikai saugo:
• Nuo bakterijų ir virusų sukelto viduriavimo, nes yra infekcijų suk÷l÷jų antagonistai;
• Stiprina imunitetą, aktyvindami antikūnų gamybą ir ląstelinį imuninį atsaką; • Slopina organizmo alergines reakcijas maistui, nes mažina žarnų pralaidumą alergenams bei juos suskaido;
• Gerina maisto virškinimą ir jo įsisavinimą, skaido laktozę, kai organizmas jos netoleruoja;
• Inaktyvuoja kancerogeninę betagliukoronidazę ir nitroreduktazę, kurios skaido kancerogenines medžiagas, saugodamos organizmą nuo v÷žio (Reid ir kt., 2003; Guarner ir kt., 2003).
• Probiotikai sintezuoja vitaminus tokius kaip B12, pieno, acto, propiono rūgštis, fermentus, tam tikrus baltymus ir riebalų rūgštis (http://www.wysong.net)
1.1.3. Probiotikų veikimo mechanizmai
Probiotikų veikimo mechanizmas gali būti trejopas: 1. Patogeninių mikroorganizmų nuslopinimas:
a) antibakterinių medžiagų gamyba įskaitant pirminius metabolitus tokius kaip pieno rūgštis, acto rūgštis, CO2, vandenilio peroksidas, bakteriocinai;
b) kova d÷l maisto medžiagų;
c) kova d÷l prisitvirtinimo ant žarnų epitelio. Probiotikų kamienai gali prikibti specifiškai arba ne specifiškai. Specifinis prisitvirtinimas yra tada, kai bakterija prikimba prie žarnų epitelio ląstel÷s receptorin÷s vietos. Dažniau pasitaiko ne specifinis prisitvirtinimas. Jis paremtas hidrofobine ir elektrostatine sąveika. Ne specifinis prisitvirtinimas gali padidinti substratų suvartojimą ir pagerinti augimą (Yoshimura ir kt., 2000).
2. Mikrobinio metabolizmo pokyčiai žarnyne:
a) naudingų fermentų aktyvumo padid÷jimas. Pavyzdžiui, tokių kaip galaktozidaz÷, palengvinanti laktoz÷s virškinimą;
b) tam tikrų fermentų aktyvumo padidinimas tokių kaip: gliukorinodaz÷, nitroreduktaz÷, azoreduktaz÷ ir steroido 7 – dehidroksilaz÷, kuris pasižymi kancerogeniniu poveikiu. (Bengmark, 1998; Marteau ir kt., 1997; Rowland, 1992).
3. Imuniteto stimuliavimas:
nustatyta, kad Lactobacilli stiprina imunitetą padidindamos antikūnų, gama interferono kiekį bei makrofagų aktyvumą (Fuller ir kt., 2000).
Duomenų apie bandymus su paukščiais, kuriuose buvo panaudoti probiotikai n÷ra labai daug, tačiau Cavazzoni 1998 m. paskelb÷, kad Bacillus coagulans buvo probiotinių produktų sud÷tyje ir skatino gerą broilerių augimą. Probiotikų efektyvumas paukštininkyst÷je priklauso nuo higienos ir paukščių sveikatingumo.
1.2. Prebiotikai
Remiantis plačiai pripažintu Gibson G.R. ir Roberfroid M.B. (1995) apibr÷žimu prebiotikai yra apibūdinami kaip „nevirškinami maisto ingredientai, kurie teigiamai veikia gyvūną selektyviai stimuliuodami augimą ir/arba aktyvumą vienos ar keleto bakterijų rūšių storajame žarnyne ir tai teigiamai įtakoja organizmo sveikatingumą“. Visi prebiotikai pasižymi šiomis savyb÷mis:
• fermentai jų nehidrolizuoja ir jie neabsorbuojami viršutiniuose virškinimo trakto segmentuose;
• žarnyne veikia kaip selektyvūs substratai augimui ir/arba dauginimuisi vienai arba keletui žarnyno teigiamų bakterijų rūšių;
• gerina žarnyno mikrofloros sud÷tį;
• indikuoja gastrointestinalinį arba bendrą efektą, pagerinti mikroorganizmų būklę, t.y. gerina gyvūno arba paukščio fizinę būklę (Gibson ir kt., 1995).
1.2.1. Prebiotikų rūšys Išskiriami šie prebiotikai:
a) sacharoz÷s alkoholiai: ksilitolis, manitolis, sorbitolis; b) disacharidai: laktuloz÷, laktolis;
c) oligosacharidai: fruktooligosacharidai, mananooligosacharidai, galaktooligosacharidai, transgalaktooligosacharidai, izomaltooligosacharidai, ksilooligosacharidai, sojos oligosacharidai, rafinoz÷, oligofruktoz÷, laktosacharoz÷;
d) polisacharidai: inulinas, nevirškinamas krakmolas.
Prebiotikai praeina tranzitu per viršutinius virškinimo trakto segmentus, plonąsias žarnas ir yra fermentuojami storosiose žarnose (gaubtin÷je žarnoje). Prebiotikai n÷ra visiškai suskaidomi, nes žmogaus arba gyvūno organizmas negamina fermentų skirtų prebiotikų skaidymui. Bifidobakterijos, laktobakterijos ir kai kurios kitos bakterijos fermentuodamos prebiotikus gaubtin÷je žarnoje gamina trumpųjų grandinių riebiąsias rūgštis, daugiausiai acetatus, propionatus, butiratus, taip pat gaminamos dujos tokios kaip: vandenilio, anglies dioksido, metano, susidaro laktatai, piruvatai, skruzdžių rūgštis, fermentas hidrolaz÷ ir t.t. D÷l to sumaž÷ja gaubtin÷s žarnos pH ir susidaro palankios sąlygos augti ir daugintis gerinančioms sveikatingumą bakterijoms. Sumaž÷jus pH žarnyne palengv÷ja mineralinių medžiagų absorbcija tokių kaip kalcis, magnis, cinkas. Kai kurie prebiotikai tarnauja kaip maistas probiotiniams organizmams
sustiprindami jų augimą, dauginimąsi ir pad÷dami konkuruoti su patogeniniais mikroorganizmais žarnyne. (Macfalrane ir kt., 1994; http://www.horizonpress.com;
http://www.caloriecontrol.org).
Virškinamajame trakte, ypač storojoje žarnoje, yra gausu įvairių bakterijų populiacijų. Daugiausia šių bakterijų yra gerybin÷s, tačiau neabejotinai žarnyne yra ir patogeninių rūšių, kurios gali įtakoti ūmias bei chroniškas ligas. Manoma, kad Bifidobacteria ir Lactobacilli bakterijų gentys yra naudingos žmogaus organizmui, jomis dažnai yra praturtinami maisto produktai (http://www.wysong.net).
Prebiotikai, stimuliuodami Bifidobacteria ir Lactobacilli populiacijų gausumą ir/arba jų aktyvumą, moduliuoja žarnyno mikroflorą tuo gerindami organizmo sveikatingumą. Esant „optimaliai“ žarnyno mikroflorai, gali padid÷ti jos atsparumas patogenin÷ms bakterijoms, sumaž÷ti amoniako kiekis kraujyje, padid÷ti imuninių atsakų stimuliacija ir sumaž÷ti v÷žinių susirgimų rizika. Šiuo metu prebiotikai yra plačiai naudojami d÷l jų geb÷jimo skatinti pieno rūgštį produkuojančių mikroorganizmų augimą. Populiariausi prebiotikai yra fruktooligosacahridai, laktuloz÷ bei gliukooligosacharidai (Gibson, 1995; Kimura ir kt., 2004).
Apsaugančių medžiagų apykaitos metabolitų gamyba - sviesto rūgštis yra vienas iš paskutinių prebiotikų fermentacijos produktų ir yra žinoma, kad ji stimuliuoja storosios žarnos v÷žinių ląstelių mirtį bei yra kaip energijos šaltinis organizmo audiniams. D÷l šių priežasčių yra siekiama, kad žarnyne būtų kuo didesnis kiekis sviesto rūgšties (Tannock, 2002).
Pieno rūgšties bakterijos pasižymi slopinančių efektyvumu keletui bakterijų, kurios gamina kancerogeninius fermentus. Dar daugiau – prebiotikai netiesiogiai modifikuoja pieno rūgšties bakterijų produkuojamų enzimų aktyvumus, kurie dalyvauja kancerogenez÷je (nitroreduktaz÷s, β-gliukuronidaz÷s ir kt.) (Macfalrane ir kt., 1994).
Šiuo metu jau yra tiksliai įrodyta, kad prebiotikai padidindami Bifidobacteria ir Lactobacilli genčių bakterijų skaičių pagerina atsparumą patogenams. Yra žinomos pieno rūgštį išskiriančių mikroorganizmų inhibitorin÷s savyb÷s. Žmogaus organizme virusai, pirmuonys, grybai bei bakterijos gali įtakoti ūmius virškinamojo trakto susirgimus. Bifidobacteria ir Lactobacilli metabolizmo pabaigoje išskiriami produktai, pvz. tokie kaip rūgštys, gali sumažinti žarnyno pH iki tokio lygio, kad patogenai nebegali konkuruoti su gerybine mikroflora. Taipogi daugelis Bifidobakteria ir Lactobacilli genčių rūšių geba išskirti natūralius antibiotikus, kurie pasižymi plačiu spektru aktyvumų. Bifidobakteria genties keletas rūšių pasižymi antimikrobiniu efektyvumu prieš įvairius Gram teigiamus ir Gram neigiamus žarnyno patogenus.
Neseniai atlikti tyrimai su pel÷mis parod÷, kad fruktooligosacharidai ir inulinas apsaugo nuo žarnų ir somatinių patogenų bei mikroorganizmų, skatinančių navikų atsiradimą. Šie mikroorganizmai yra Escherichia coli O 157:H7 ir Campylobacteria gentis (Lyons, 1987; Macfalrane ir kt., 1994).
Nustatyta, kad prebiotikai gali pagerinti mineralinių medžiagų pasisavinimą organizme. Prebiotikų fermentacijos pabaigoje susidaro didelis kiekis trumpų grandinių riebalų rūgščių, kurios sumažina žarnyno pH - tai padidina kalcio, magnio ir cinko tirpumą bei pagerina jų absorbciją.
Kalcio įsiurbimas vyksta storojoje žarnoje. Šio proceso metu trumpų grandinių riebalų rūgštys protonų formoje per storosios žarnos ląsteles yra įsiurbiamos į kraują bei tarpląstelinių skysčius. Atsilaisvinęs protonas tuomet yra sekretuojamas į žarnyno liumeną (Mitsuoka, 1992).
Šiuo metu maisto pramon÷je siekiama gaminti tokį funkcinį maistą, kuris mažintų kraujo lipidų (cholesterolio ir trigliceridų) kiekį. Yra plačiai tikima, kad didelis cholesterolio kiekis kraujyje padidina riziką susirgti širdies ligomis. Jau yra įrodyta, kad pieno rūgšties bakterijos sumažinti cholesterolio bei mažo tankumo lipoproteinų kiekius. Manoma, kad kai kurios pieno rūgšties bakterijos geba asimiliuoti cholesterolį. Įrodyta, kad fruktooligosacharidai sumažina trigliceridų sintezę kepenyse de novo (Pereira ir kt., 2002).
Manoma, kad pieno rūgšties bakterijos stimuliuoja organizmo apsaugines sistemas bei ląsteles, atsakingas už imuninius atsakus. Beveik visuose tyrimuose, kuriuose buvo naudojami prebiotikai nustatytas padid÷jęs imunologinių ląstelių fagocitinis aktyvumas, toks kaip didesn÷ IgA sekrecija, kuris veikia į Salmonellae gentį bei rotovirusą (Macfarlane ir kt., 1991).
Vieni iš efektyviausių ir gyvūnų mityboje plačiausiai naudojamų prebiotikų yra fruktooligosacharidai ir mananooligosacharidai.
Fruktooligosacharidai yra aptinkami tokiuose augaluose kaip cikorija, svogūnas, česnakas, artišokas, pomidoras bei bananas (Crittenden, Playne 1996). Fruktooligosacharidai yra trumpųj grandinių oligosacharidai, susidedantys iš D – fruktoz÷s ir D – gliukoz÷s, turintys nuo trijų iki penkių monosacharidinių vienetų. Komerciniu mastu fruktooligosacharidai yra gaminami iš cukroz÷s naudojant grybelinį fruktoziltransferaz÷s fermentą (http://www.pdrhealth.com).
Buvo atlikti tyrimai siekiant nustatyti fruktooligosacharidų kaip prebiotikų efektyvumą. Hopkins (1998) atlikti in vitro tyrimai parod÷, kad fruktooligosacharidų įtakoje bifidobakterijų augimas yra intensyvesnis, palyginus su kitais karbohidratais.
Bouhnik ir kt. (1999) nustat÷, kad fruktooligosacharidų įtakoje, priklausomai nuo doz÷s, padid÷ja žmonių išmatų bifidobakterijų kiekis.
Mananoligosacharidai yra natūralūs oligosacharidai, mielinių kultūrų sud÷tin÷ dalis. Literatūros duomenimis, tyrimai, siekiant nustatyti prebiotikų įtaką fiziologiniams procesams, virškinamumui bei maisto medžiagų pasisavinimui, buvo atlikti su kalakutais, putpel÷mis, viščiukais broileriais, vištomis dedekl÷mis, žiurk÷mis, pel÷mis, paršeliais, šunimis bei žmon÷mis. Apibendrinant literatūroje pateiktus tyrimų duomenis galime teigti, kad:
a) prebiotinių preparatų įtakoje sumaž÷ja kalakutų žarnyno pH ir mikrobin÷s β-gliukuronidaz÷s aktyvumas, bakterijų Clostridium perfringens populiacija, padid÷jo kūno svoris, pagaus÷jo Bifidobacterium ir Lactobacillus bakterijų populiacijos, amoniako kiekis sumaž÷ja (Juskiewicz ir kt., 2003);
b) prebiotikų įtakoje viščiukų broilerių žarnyne padid÷ja Bifidobacterium ir Lactobacillus bakterijų augimas, amilaz÷s aktyvumas, pager÷ja lesalų konversija, pdid÷ja Ca kiekis vištų dedeklių kraujo serume, kiaušinių lukštų svoris (Chen ir kt., 2004);
c) tyrimuose su žiurk÷mis nustatyta, kad prebiotikų priedas pašare didina Ca, Fe, Mg bei P absorbciją (Ohta ir kt., 1995);
d) nustatyta, kad prebiotikai įtakoja žmonių imuninį atsaką, lipidų kiekį, Ca pasisavinimą, skatina Bifidobacterium ir Lactobacillus bakterijų augimą žarnyne bei veikia antikancerogeniškai (Bunout ir kt., 2002).
2. DARBO TIKSLAS
Magistrinio darbo tikslas - ištirti probiotinio preparato Bactocell ir prebiotinio
preparato Agrimos poveikį viščiukų broilerių virškinimo procesams bei jų produktyvumui.
Tyrimai buvo atlikti laiksntis 1997 11 06 “Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo” Nr. 8-500 (“Valstyb÷s žinios”, 1997 11 28 Nr. 108).
2.1. Bandymo metodika
Siekiant ištirti probiotinio preparato Bactocell ir prebiotinio preparato
Agrimospoveikį viščiukų broilerių virškinimo procesams bei jų produktyvumui, atliktas lesinimo bandymas su 1 – 35 dienų amžiaus 800 vnt. linijų derinio Cobb 500 viščiukais broileriais. Kiekvieną grupę sudar÷ 2 pogrupiai po 100 paukščių, t.y. viso po 200 kiekvienoje grup÷je. Viščiukai broileriai buvo laikomi ant gilaus kraiko, girdomi iš stacionarių girdytuvių.
1 lentel÷. Grupių suskirstymas
Grup÷s Rodikliai I (kontr.) II (kontr.) III (tiriamoji) IV (tiriamoji) Paukščių sk. grup÷je Standartiniai lesalai + + + + Antibiotikas “Lincomix”¹ − + − − Probiotinis preparatas Bactocell² − − + − Probiotinis preparatas Bactocell + prebiotinis preparatas Agrimoss³ − − − + 200 paukščių grup÷je (viso 800) 1” Lincomix” dozavimas – 90 g/t
² Preparato dozavimas: 1 – 21 dienų amžiaus terpiama 300 g/t lesalų, 22 – 35 dienų amžiaus – 100g/t lesalų.
³ Preparato dozavimas - 1 – 21 dienų amžiaus terpiama 2 kg/t lesalų, 22 – 35 dienų amžiaus – 1 kg/t lesalų.
2.2.Bandyme naudoto probiotinio preparato charakteristika
Bandyme buvo naudojamas probiotinis preparatas Bactocell - tai koncentruotas gyvų pieno rūgštį gaminančių bakterijų preparatas, skirtas pagerinti vienaskrandžių gyvūnų mitybą ir sveikatą. Preparate esanti bakterijų rūšis (Pedioccocus acidilactici MA 18/5M) pasižymi šiomis savyb÷mis:
• amina pieno rūgštį L+ iš angliavandenių substrato;
• gerina pašaro, žarnyno ir išmatų mikrobiologinę ekosistemą;
• sumažina nepageidaujamų mikroorganizmų skaičių.
Bactocell - tai smulkūs, baltos spalvos milteliai, technologiniuose procesuose
išlieka stabilūs iki 80°C.
Preparate esanti bakterijų rūšis Pedioccocus acidilactici registruota Pastero instituto kolekcijoje (CNCM), Paryžiuje, Nr. MA 18/5M (ES numeris: 9).
Šis preparatas yra patvirtintas daugelyje šalių (Europos Sąjungoje, JAV ir kt.). Preparatą leista naudoti Europos Sąjungos komisijos 94/40 EC direktyvos pagrindu.
2.3. Bandyme naudoto prebiotinio preparato charakteristika
Agrimos – tai specifinis mananoligosacharidų (MOS) ir gliukoz÷s (β-gliukanų), gautos ekstrahuojant mielių ląstelių (Saccharomyces cerevisiae) sieneles, derinys.
MOS – natūralus oligosacharidas, sudarytas iš įvairių manoz÷s grandinių, kurios blokuoja patogenų susijungimus gyvūnų virškinamojo trakto viduje.
β-gliukanai – nepakeičiami ląstelių sienelių komponentai, kurie ypatingai svarbūs sustiprinant nespecifinę gyvūnų imuninę sistemą.
Agrimos - yra gaunamas aukštoje temperatūroje, kontroliuojant pH, autolizuojant mielių ląstelių sieneles. Po mielių autoliz÷s, ląstelių sienel÷s ir mielių ekstraktai yra atskiriami juos centrifuguojant ir ląstelių sienel÷s, jas išpurškiant yra išdžiovinamos.
Agrimos - tai smulkūs, gelsvai rusvos spalvos milteliai, išlieka stabilūs visų tipų pašaruose: (granul÷se, miltelių pavidale, skystame būvyje).
Sud÷tis : Sausosios medžiagos 94,0–99,0% Bendras azotas 2,0–3,5% Baltymingumas (Nx6.25) 12,0–22,0% Angliavandeniai 42,0–56,0% Riebalai 17,0–23,0%
Mineralin÷s medžigos 5,0–8,0% pH 2,6–3,2 Sunkieji metalai: arsenas ir kadmis < 0,5 ppm gyvsidabris < 0,1 ppm gyvsidabris < 0,1 ppm švinas < 1,0 ppm selenas < 0,2 ppm
Aerobin÷s mesofilin÷s bakterijos < 5000/g
Koliformin÷s bakterijos < 10/g
Miel÷s < 50/g
Sulfito reduktorius Clostridium < 10/g
2.4.Auginimo ir priedų naudojimo metodika
Paukščius lesiname iki soties. Pirmoji ir antroji grup÷s - kontrolin÷s, likusios – tiriamosios. Viščiukus broilerius per visą augimo laikotarpį lesinome standartiniais (naudojami paukštyne) kombinuotaisiais lesalais. II kontrolin÷s grup÷s viščiukų lesalus papild÷me antibiotiniu preparatu “Lincomix”. Į vienos iš tiriamųjų grupių viščiukų
lesalus įterp÷me probiotinio preparato Bactocell priedą, o į kitos – probiotinio
Bactocell + prebiotinio Agrimos preparatų priedą. Lesalų kokybiniai parametrai atitiko viščiukų broilerių auginimo rekomendacijas.
2.5. Lesinimo bandymo metu tirti parametrai
• individualaus viščiuko kūno svoris 1, 8, 2l ir 35 amžiaus dieną;
• lesalų sunaudojimas kiekvienam pogrupiui per periodą 1 - 8, 9 - 21 ir 22 - 35 amžiaus dieną;
• lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti kiekvienam pogrupiui per 1 - 8, 9 - 21 ir 22 - 35 amžiaus dieną;
• paukščių išsaugojimas per visą bandymo periodą. Kombinuotojo lesalo sud÷tis pateikiama 2 lentel÷je.
2 lentel÷. Kombinuotojo lesalo sud÷tis Periodai, dienomis Komponentai 1 – 21 22 – 35 Kviečiai 35,93 41,00 Kvietiniai miltai - 5,12 Kukurūzai 22,50 15,00 Sojų rupiniai 29,50 27,00 Sojos aliejus 3,00 - Saul÷grąžų aliejus - 4,00 Žuvų miltai 4,50 3,00 Druska 0,12 0,15 Natrio bikarbonatas 0,17 0,20 Monokalcio fosfatas 1,10 1,30 Pašarinis kalkakmenis 1,44 1,40 DL-metioninas 0,40 0,35 L-lizinas-HCL 0,25 0,28 L-treoninas 0,07 0,10 Rovabio Exel LC 0,02 -
Opticube (granulių suriš÷jas) 0,20 0,10
Salmonil (organinių rūgščių mišinys) 0,30 -
Euroguard (organinių rūgščių mišinys) - 0,30
Premiksas 0,50 0,55 Apskaičiuotos vert÷s, % Apykaitos energija (MJ/kg) 12,54 12,64 Baltymingumas 24,13 22,60 Žali riebalai 5,65 6,54 Žali pelenai 3,47 3,23 Žalia ląsteliena 2,69 2,81 Metioninas+cistinas 1,09 1,00 Metioninas 0,71 0,63 Cistinas 0,37 0,36 Lizinas 1,43 1,33 Treoninas 0,92 0,89 Triptofanas 0,28 0,27 Kalcis 1,05 1,03 Fosforas 0,75 0,78 Natris 0,17 0,17
2.6. Bndymo metu nustatyti parametrai
Bandymo pabaigoje, paskerdus paukščius, nustat÷me raumeninio (pars muscularis ventriculi) ir liaukinio skrandžio (pars glandularis ventriculi), dvylikapiršt÷s žarnos (duodenum), plonųjų žarnų paskutinio segmento (intestinum tenue), aklųjų maišų (caecum) bei storųjų žarnų (intestinum crassum) turinio pH prietaisu CP-315.
Sausųjų medžiagų kiekius nustat÷me raumeniniame (pars muscularis ventriculi) ir liaukiniame skrandyje (pars glandularis ventriculi), dvylikapiršt÷je žarnoje (duodenum), plonosiose žarnose (intestinum tenue), akluosiuose maišuose (caecum) ir storosiose
žarnose (intestinum crassum) pagal Weender analiz÷s metodus (Naumann C., Bassler R. (Ed.) Methodenbuch, Band III. Die chemische Untersuchung von Futtermitteln. VDLUFA-Verlag, Darmstadt. 1993)
Nustatytas amoniako kiekis (Foss-Tecator metodas ASN 3302. AOAC 920.03: Official Methods of Analysis of the Association of Official Analytical Chemists, 15th ed., chapter 2. ir lakiosios riebalų rūgštys akluosiuose maišuose (caecum). Trumpų grandinių riebalų rūgščių koncentracija nustatyta dujų chromatografijos metodu (Shimadzu GC-14A su stikliniu 2,5 m × 2,6 mm vamzdeliu, užpildytu 10% SP-1200/1%
HPO ant 80/100 Chromosorb W AW, vamzdelio temperatūra 110°C, detektoriaus FID
temperatūra 108°C, injektoriaus temperatūra 195°C). Aklosios žarnos trumpųjų grandinių riebalų rūgščių telkinio dydis skaičiuotas kaip trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracija virškinamajame turinyje.
Atlikus lesinimo bandymą akluosiuose maišuose (caecum) nustatyti enziminiai
(α-galaktosidaziniai, (α-galaktosidaziniai, α-liukosidaziniai, gliukosidaziniai ir β-gliukuronidaziniai) aktyvumai.
3. JUSLINöS KOKYBöS ĮVERTINIMAS
M÷sos juslin÷s savyb÷s nustatytos Kauno technologijos universiteto Maisto institute vienu iš juslin÷s analiz÷s metodų – vertinimo balais testu.
3.1. Juslin÷s kokyb÷s įvertinimo metodika
Tikslui pasiekti taikytas juslinių savybių profilio metodas. Vertinimą atliko 6 vertintojų grup÷. Vertintojai buvo atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1. Vertinimas buvo uždaras, atliekamas pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtos instituto juslin÷s analiz÷s laboratorijos individualaus vertinimo kabinose. Vertintojų grup÷ buvo susipažinusi su m÷sos produktų vertinimu prieš atliekant tyrimą.
Sesijos pradžioje vertintojams buvo pateikti rekomenduojami m÷ginių juslinių savybių deskriptoriai ir jų apibūdinimai, paaiškinant, kad kiekvienas vertintojas m÷ginių juslinių savybių apibūdinimui gali laisvai pasirinkti savus deskriptorius arba naudoti pasiūlytuosius. Vertintojų grup÷s sudarytasis preliminarus žodynas buvo aptartas ir patikslintas, atmetant besikartojančius deskriptorius ir tuos, kurie apibūdino savybes, jaučiamas.ne visų vertintojų.
Informacija apie pateiktus tyrimui m÷ginius pateikta 3 lentel÷je.
3 lentel÷. Bendra informacija apie pateiktus tyrimui m÷ginius
Laikymo sąlygos, °°°°C Kodai
Eil. Nr.
Gavimo data
Galiojimo
laikas iki Nurodytos užsakovo Faktiškos laboratorijoje Užsakovas Labora-torijos Pastabos 1. 06 02 22 06 02 24 0-8 0-8 1 003 Kojų raumenų 2. 06 02 22 06 02 24 0-8 0-8 2 004 m÷sa 3. 06 02 22 06 02 24 0-8 0-8 3 005 4. 06 02 22 06 02 24 0-8 0-8 4 006 5. 06 02 22 06 02 24 0-8 0-8 1 007 Krūtin÷s 6. 06 02 22 06 02 24 0-8 0-8 2 008 raumenų m÷sa 7. 06 02 22 06 02 24 0-8 0-8 3 009 8. 06 02 22 06 02 24 0-8 0-8 4 010
3.2. M÷ginių paruošimas ir pateikimas vertinimui
Viščiukų kojų raumenys paruošti virimui nuimant juos nuo kaulo. Viščiuko skerden÷l÷ d÷ta į virimui skirtą maišelį ir po to į verdantį vandenį. 1 l vandens prid÷ta 1 arbatinis šaukštelis druskos. Vandeniui užvirus, m÷ginys virtas 20 min., išimtas iš maišelio ir pjaustytas į 4-5 lygias dalis (kojų raumenys – į 4, krūtin÷s raumenys – į 5). Taip paruošti m÷giniai sud÷ti į plastikinius indelius, uždengiamus dangteliais, koduotais trijų skaitmenų kodais ir iš karto pateikti vertintojų grupei.
Vertintojų skonio receptorių atstatymui naudotas beskonis, bekvapis šiltas vanduo, kvietin÷ duona bei šilta silpna nesaldinta arbata.
3.2.1. M÷ginių pateikimo vertintojams tvarka
Vertinant savybių intensyvumą, taikytas m÷ginių pateikimo planas, kai vienu metu visa grup÷ vertina tokį patį m÷ginį. Kiekvienoje sesijoje pateikta 10 m÷ginių, po to vertintojų grup÷ dar÷ 15 min. pertrauką ir po jos v÷l vertinta 10 m÷ginių. Kiekvienas m÷ginys vertintas 18 kartų.
3.2.2. Tyrimo trukm÷
2006 02 23 – vertintojų mokymai, savybių parinkimas, ir aptarimas, savybių intensyvumo aptarimas;
2006 02 23 – viščiukų kojų raumenų vertinimas; 2006 02 24 – viščiukų krūtin÷s raumenų vertinimas.
M÷ginių vertinimas
Tiriamųjų produktų kiekvienos savyb÷s intensyvumas vertintas 7 žingsnių graduotoje skaitmenin÷je skal÷je: 1 – savyb÷ nejaučiama, 2 – labai silpnai išreikšta, 3 – mažai išreikšta, 4 – vidutiniškai išreikšta, 5 – pakankamai išreikšta, 6 – stipriai išreikšta, 7 – labai stipriai išreikšta.
3.2.3. Statistinis duomenų įvertinimas.
Apdorojant aprašomosios analiz÷s rezultatus statistiškai, pradžioje buvo atliekama dvifaktorin÷ dispersin÷ analiz÷ (ANOVA) Tikrinama produkto, vertintojo, bei produkto – vertintojo tarpusavio sąveikos įtaka kiekvienos savyb÷s intensyvumui. Nustačius, kad vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi, taikytas daugkartinio lyginimo Dunkano kriterijus. Jis leidžia nustatyti, kurie vidurkiai skyr÷si, kai reikšmingumo lygmuo 0,05. Atliekant rezultatų statistinę analizę, vertintojų pajaustam ir suvoktam juslin÷s savyb÷s intensyvumui, įvertintam balais, priskirta santykin÷ skaitin÷ išraiška.
4. BANDYMŲ REZULTATAI 4.1. Auginimo rezultatai
Pagal lesinimo bandymo su viščiukais broileriais tirtus parametrus (individualaus viščiuko kūno masę 1, 8, 21 ir 35 amžiaus dieną; lesalų sunaudojimą kiekvienam pogrupiui per periodą 1 – 8, 9 – 21 ir 22 – 35 amžiaus dieną) apskaičiuoti vidutiniai bandymo rezultatai, kurie pateikti 4 lentel÷je.
4 lentel÷. Lesinimo bandymo rezultatai
Grup÷s Amžius,
dienomis I (kontr.) II (kontr.) III (tiriamoji) IV (tiriamoji)
Viščiuko kūno mas÷, g
Vienadienių 42,55 ± 0,29 42,54 ± 0,26 42,55 ± 0,26 42,55 ± 0,29 8 144,50 ± 1,56 100 142,17 ± 1,53 98 146,35 ± 1,77 101 147,07 ± 1,61 102 21 752,23 ± 7,64 100 759,58 ± 6,71 100 748,96 ± 6,19 100 758,65 ± 6,81 101 35 1907,45 ± 14,76 100 1980,31 ± 11,66 104 1919,15 ± 11,62 101 1947,07 ± 12,64 102 Lesalų sąnaudos 1kg priesvorio gauti, kg
1 – 8 1,65 ± 0,02 100 1,62 ± 0,02 98 1,64 ± 0,00 100 1,63 ± 0,03 99 9 – 21 1,55 ± 0,00 100 1,53 ± 0,00 99 1,50 ± 0,03 97 1,54 ± 0,03 100 21 – 35 1,88 ± 0,01 100 1,77 ± 0,01 95 1,78 ± 0,07 95 1,79 ± 0,02 96 1 – 35 1,75 ± 0,00 100 1,67 ± 0,01 95 1,68 ± 0,03 96 1,70 ± 0,00 97 Kritimas, % 1 – 8 0 0,5 0,5 0,5 9 – 21 1 0,5 0,5 0,5 21 – 35 0 1,0 0 2,0 1 – 35 1,0 2,0 1,0 3,0
Preparatų probiotinio Bactocell ir probiotinio Bactocell + prebiotinio Agrimos priedų poveikyje 8 amžiaus dieną viščiukų broilerių kūno mas÷ III ir IV tiriamosiose grup÷se buvo atitinkamai 1% bei 2% didesn÷ lyginant su I kontroline grupe. 1 - 8 amžiaus dieną lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti tik IV tiriamojoje grup÷je buvo 1% mažesn÷s lyginant su I kontroline grupe. 21 amžiaus dieną tik IV tiriamojoje grup÷je viščiukų broilerių svoris buvo 1% didesnis nei I kontrolin÷je grup÷je, o lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti III tiriamojoje grup÷je buvo 3% mažesn÷s lyginant su I kontroline grupe. Paukščių svoris bandymo pabaigoje t. y. 35 amžiaus dieną buvo III tiriamojoje grup÷je 1%, o IV grup÷je 2% didesnis lyginant su I kontroline grupe. Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti per visą auginimo periodą III tiriamojoje grup÷je 4%, o IV tiriamojoje grup÷je 3% buvo mažesn÷s lyginant su I kontroline grupe.
Paukščių išsaugojimas IV tiriamojoje grup÷je buvo 2% didesnis lyginant su kontroline grupe.
Preparatai probiotinis Bactocell ir probiotinis Bactocell + prebiotinis Agrimos netur÷jo įtakos atskirų virškinamojo trakto segmentų pH lyginant su I kontroline grupe. Nepasteb÷ta min÷tų preparatų įtaka atskirų virškinamojo trakto segmentų pH lyginant ir su II kontroline grupe. Duomenys statistiškai nepatikimi (p>0,05).
5 lentel÷. Virškinamojo trakto pH atskiruose segmentuose
Atskiri virškinamojo trakto segmentai I kontrolin÷ grup÷ II kontrolin÷ grup÷ III tiriamoji grup÷ IV tiriamoji grup÷ Liaukinis skrandis
(pars glandularis ventriculi)
4,47 ± 0,15 4,61 ± 0,12 4,58 ± 0,15 4,60 ± 0,16
Raumeninis skrandis (pars muscularis ventriculi)
4,03 ± 0,31 4,48 ± 0,13 4,36 ± 0,12 4,46 ± 0,15
Dvylikapiršt÷ žarna (duodenum)
5,80 ± 0,10 5,56 ± 0,15 5,70 ± 0,23 5,77 ± 0,15
Aklieji maišai (caecum) 6,07 ± 0,19 6,49 ± 0,15 6,59 ± 0,08 6,53 ± 0,19
Plonųjų žarnų paskutinis segmentas (intestinum tenue)
6,10 ± 0,24 5,74 ± 0,21 5,25 ± 0,31 5,55 ± 0,28
Storoji žarna (intestinum crassum)
Didesnis sausųjų medžiagų kiekis ekskrementuose sąlygoja mažesnį amoniako išskyrimą, prailgina kraiko išsilaikymo trukmę. Iš 6 lentel÷s duomenų galime pasteb÷ti, kad sausųjų medžiagų kiekis dvylikapiršt÷je žarnoje sumaž÷jo III grup÷je 1,78% ir IV grup÷je 5,07% lyginant su I kontroline grupe. IV tiriamosios grup÷s storojoje žarnoje sausųjų medžiagų kiekis sumaž÷jo 5,54% lyginant su I kontroline grupe. Lyginant III ir IV tiriamąsias grupes su II kontroline grupe pasteb÷ta, kad probiotinis ir probiotinis+prebiotinis preparatai padidino sausųjų medžiagų kiekį liaukiniame skrandyje 17,10% ir 14,68%, raumeniniame skrandyje 11,31% ir 4,77%, dvylikapiršt÷je žarnoje 5,35% ir 2,06%, akluosiuose maišuose 1,60% ir 0,38%, plonosiose žarnose 4,88% ir 1,10%, o storojoje žarnoje sausųjų medžiagų padid÷jo 10,65% ir 6,22%. Duomenys statistiškai nepatikimi (p>0,05).
6 lentel÷. Sausųjų medžiagų kiekis virškinamojo trakto turinyje, %
Atskiri virškinamojo trakto segmentai I kontrolin÷ grup÷ II kontrolin÷ grup÷ III tiriamoji grup÷ IV tiriamoji grup÷ Liaukinis skrandis
(pars glandularis ventriculi)
36,49 ± 4,74 21,80 ± 2,89 38,90 ± 5,99 36,48 ± 5,89
Raumeninis skrandis (pars muscularis ventriculi)
34,97 ± 5,51 24,70 ± 4,73 36,01 ± 3,73 29,47 ± 5,90
Dvylikapiršt÷ žarna (duodenum)
35,79 ± 4,41 28,66 ± 3,64 34,01 ± 3,57 30,72 ± 4,64
Aklieji maišai (caecum) 40,41 ± 1,85 39,82 ± 2,06 41,42 ± 1,60 40,20 ± 1,72
Plonųjų žarnų paskutinis segmentas (intestinum tenue)
31,81 ± 4,13 31,57 ± 4,50 36,45 ± 4,07 32,67 ± 5,21
Storoji žarna (intestinum crassum)
38,78 ± 3,90 27,02 ± 4,25 37,67 ± 5,23 33,24 ± 4,44
7 lentel÷. Trumpųjų grandinių riebalų rūgščių kiekis akluosiuose maišuose, µmol/g
Lakiosios riebalų rūgštys I kontrolin÷ grup÷ II kontrolin÷ grup÷ III tiriamoji grup÷ IV tiriamoji grup÷ SEM Acto rūgštis 36,6 37,7 38,2 40,6 0,73 Propiono rūgštis 26,3 25,3 30,1 30,6 0,79 Izosviesto rūgštis 1,07 1,32 1,42 1,41 0,07
Sviesto rūgštis 13,6 18,9 19,8 23,0 0,68
Izovalerijono rūgštis 1,25 1,72 1,93 1,88 0,06
Valerijono rūgštis 2,17 2,85 2,37 2,83 0,12
Bendras 81,1 87,7 93,8 100,4 1,77
Trumpų grandinių riebalų rūgščių koncentracija viščiukų broilerių aklųjų maišų virškinamajame turinyje pateikta 7 lentel÷je. Preparatų probiotinio Bactocell ir
probiotinio Bactocell + prebiotinio Agrimos poveikyje padid÷jo trumpų grandinių riebalų rūgščių koncentracija – tiek bendras, tiek ir atskirų rūgščių kiekis lyginant su I kontroline grupe. Probiotinio preparato Bactocell įtakoje bendras trumpų grandinių
riebalų rūgščių kiekis padid÷jo 6,1 µmol/g, o probiotinio Bactocell + prebiotinio
Agrimos poveikyje jis padid÷jo net 12,7 µmol/g, palyginus su II kontroline grupe. Duomenys statistiškai nepatikimi (p>0,05). Didel÷ trumpų grandinių riebalų rūgščių koncentracija slopina tam tikrus patogenus. Trumpųjų grandinių riebalų rūgštys, pirmiausia butiratai, padeda palaikyti žarnų gleivin÷s barjerą, tod÷l šių rūgščių stoka gali sukelti opas, storosios ir kitų žarnų uždegimus. Acto rūgštis yra kaip energijos šaltinis periferiniams audiniams, o sviesto rūgštis yra ne tik energijos šaltinis storosios žarnos epitelin÷ms ląstel÷ms, bet ir vaidina svarbų vaidmenį ląstelių dauginimesi bei diferencijavime. Propiono rūgštis su krauju yra pernešama į kepenis kur ji dalyvauja gliukogenez÷s procese. Proteinai yra fermentuojami distalin÷je storosios žarnos dalyje iki izosviesto, metilsviesto, valerijonų bei izovalerijonų rūgščių ir potencialiai toksiškų medžiagų, tokių kaip amoniako, aminų ir fenolių [16].
8 lentel÷. Probiotinio Bactocell ir probiotinio Bactocell + prebiotinio Agrimos preparatų įtaka baltymams, amoniakui ir enzimatiniams aktyvumams akluosiuose maišuose I kontrolin÷ grup÷ II kontrolin÷ grup÷ III tiriamoji grup÷ IV tiriamoji grup÷ SEM Baltymai, mg/g 0,538 0,424 0,575 0,525 0,02 Amoniakas, mg/100g 111,5 124,0 111,4 110,4 2,01 Fermentai, akt. vnt./g α-gliukozidaz÷ 3,74 1,90 3,31 3,66 0,21 7 lentel÷s tęsinys
β-gliukozidaz÷ 0,96 0,69 0,70 0,67 0,04
α-galaktozidaz÷ 10,1 4,13 9,74 8,85 0,44
β-galaktozidaz÷ 15,4 7,01 15,7 15,1 1,03
Β-gliukoronidaz÷ 2,03 1,32 1,84 2,11 0,10
Enzimatiniai aktyvumai, baltymų ir amoniako kiekiai viščiukų broilerių akluosiuose maišuose yra pateikti 8 lentel÷je.
Naudojant probiotinį Bactocell ir probiotinį Bactocell + prebiotinį Agrimos preparatus nustatyti mažesni α-gliukozidaz÷s aktyvumai atitinkamai – 0,43 akt.vnt/g ir 0,08 akt.vnt/g, palyginus su I kontroline grupe. Palyginus su II kontroline grupe šių preparatų poveikyje α-gliukozidaz÷s aktyvumai padid÷jo atitinkamai – 1,41 akt.vnt/g ir 1,76 akt.vnt/g. Nustatyta, kad β-gliukozidaz÷s aktyvumai sumaž÷jo palyginus su I kontroline grupe, o palyginus su II kontrole sumaž÷jo šio fermento aktyvumai sumaž÷jo tik probiotikų + prebiotikų įtakoje. Duomenys statistiškai nepatikimi (p>0,05). β-gliukozidaz÷ dalyvauja gliukozidinių junginių gamyboje, kurie yra atsakingi už apsaugą nuo v÷žį sukeliančių medžiagų [9].
α-galaktozidaz÷s aktyvumai sumaž÷jo naudojant probiotinį Bactocell ir probiotinį
Bactocell + prebiotinį Agrimos preparatus, palyginus su I kontroline grupe, tuo tarpu palyginus su II grupe šie aktyvumai padid÷jo. Tokia pati tendencija vyravo ir β-galaktozidaz÷s aktyvumų atveju. β-β-galaktozidaz÷s ir α-gliukozidaz÷s aktyvumai gali pagerinti sunkiai virškinamo krakmolo fermentaciją ir skatinti laktoz÷s skilimą iki trumpų grandinių riebalų rūgščių bei pieno rūgšties, kurie yra audinių energijos šaltinis [9].
Probiotikų Bactocell įtakoje sumaž÷jo β-gliukuronidaz÷s aktyvumai 0,16 akt.
vnt/g, tačiau probiotikų Bactocell + prebiotikų Agrimos poveikyje šio fermento aktyvumai padid÷jo 0,08 akt. vnt/g. Duomenys statistiškai nepatikimi (p>0,05). Mikrobin÷ β-gliukuronidaz÷ yra atsakinga už gliukuronidinių junginių hidrolizę žarnyne, taigi ji dalyvauja toksinių ir kancerogeninių metabolitų susidarymo procese [4]. Taigi, mūsų tyrimo atveju galima teigti, kad esant mažesniam β-gliukuronidaz÷s aktyvumui, akluosiuose maišuose susidaro mažiau toksinų ir kancerogeninių metabolitų.
Palyginus su I kontroline grupe baltymų kiekis padid÷jo probiotikų Bactocell
įtakoje, o probiotikų Bactocell + prebiotikų Agrimos poveikyje šis kiekis sumaž÷jo.
Tiek probiotikų Bactocell, tiek probiotikų Bactocell + prebiotikų Agrimos įtakoje baltymų kiekis tur÷jo tendenciją did÷ti, palyginus su II kontroline grupe. Duomenys 8 lentel÷s tęsinys
statistiškai nepatikimi (p>0,05). Galime teigti, kad jei žarnyne yra mažesnis baltymų kiekis, tai vyksta geresn÷ amino rūgščių rezorbcija.
Naudojant probiotinį Bactocell ir probiotinį Bactocell + prebiotinį Agrimos preparatus amoniako kiekis viščiukų broilerių akluosiuose maišuose tur÷jo tendenciją maž÷ti, palyginus su I ir su II kontrolin÷mis grup÷mis. Duomenys statistiškai nepatikimi (p>0,05). Kaip teigia Juskiewicz ir kt. (2006) nevirškinami oligosacharidai padeda sumažinti amoniako susidarymą žarnyne. Sumaž÷jęs proteinų kiekis įtakoja ir mažesnį amoniako kiekį viščiukų broilerių žarnyne, nes amoniakas susidaro kaip galutinis produktas bakterijoms skaidant proteinus. Esant mažesniam amoniako kiekiui žarnyne jo mažiau įsiurbiama į kraują ir tuo būdu ger÷ja paukščių sveikatingumas [5].
4.2. Juslinių savybių tyrimų rezultatai
Atliekant m÷sos juslinę analizę pradiniame tyrimų etape atrinktos pagrindin÷s juslin÷s savyb÷s, kuriomis remiantis analizuoti ir tarpusavyje lyginti m÷giniai. 9 lentel÷je pateiktos pagrindin÷s savyb÷s bei jų aprašymai.
9 lentel÷. M÷ginių juslin÷s savyb÷s bei jų aprašymai
Savyb÷ Aprašymas
Bendras kvapo intensyvumas Bendro kvapo intensyvumas Virto viščiuko kvapo
intensyvumas
Kvapo, būdingo virtai be prieskonių vištienai, intensyvumas
Kito kvapo intensyvumas Netipiško, pašalinio ir t.t. kvapo intensyvumas
Spalvos intensyvumas Vertinamas spalvos intensyvumas, 1 – blyški, 7 – ryški.
Kietumas Savyb÷, apibūdinanti j÷gą, reikalingą atkąsti produkto kąsnį,
ir pajuntama, spaudžiant produktą tarp krūminių dantų. Burnoje pajuntama, spaudžiant produktą tarp dantų ar tarp liežuvio ir gomurio.
Susikramtymas Sukandimų skaičius ir/ar trukm÷ reikalingi sukramtyti kąsnį
iki tinkamo nuryti.
Sultingumas (dr÷gnumas) Vertinama produkto sugeb÷jimas išskirti sultis jį kramtant
Pluoštiškumas Vertinamas atskirų plaušų (skaidulų), pajaučiamų m÷ginį
kramtant, kiekis
Pojūtis burnoje Vertinamas bendras pojūtis, juntamas burnos vidumi,
Virto viščiuko skonis Vištienai, virtai be prieskonių, būdingo skonio intensyvumas Kito skonio intensyvumas Netipiško, pašalinio ir t.t. skonio intensyvumas
Liekamojo skonio intensyvumas
Skonio, panašaus į tą, kuris buvo jaučiamas, kai produktas buvo burnoje ir kuris išlieka tam tikrą laiką (5 sek.), intensyvumas
Tyrimų eigoje, aptariant atrinktas juslines savybes ir jas apibūdinančias sąvokas, nustatyta tokia savybių pajautimo ir suvokimo seka: 1 – kvapą apibūdinančios savyb÷s; 2 – spalvą apibūdinančios savyb÷s; 3 – konsistenciją pajaučiamą burnoje apibūdinančios savyb÷s; 4 – skonį ir 5 – savyb÷s, apibūdinančios liekamąjį skonį, jaučiamą burnoje tam tikrą laiką, jau nurijus m÷ginį.
4.2.1. Viščiukų kojų raumenų tyrimai
M÷ginio kiekvienos savyb÷s intensyvumas vertintas, priskiriant jam atitinkamą skaitmeninę vertę. Šių savybių intensyvumų vidurkių reikšm÷s pateiktos 10 lentel÷je (grafin÷ išraiška pateikta 1 paveiksle).
10 lentel÷. Viščiukų kojų raumenų juslinių savybių intensyvumų vidutin÷s reikšm÷s
Savyb÷ M÷ginio kodas
3 4 5 6
Bendras kvapo
intensyvumas 5,66 a 5,94 a 6,11 a 5,83 a
Virto viščiuko kvapo
intensyvumas 5,11 a 5,66 b 5,66 b 5,22 ab
Kito kvapo intensyvumas 1,72 a 1,66 a 1,72 a 1,94 a
Spalvos intensyvumas 4,22 a 3,83 a 4,27 a 4,22 a Kietumas 3,66 a 3,00 a 3,77 a 3,77 a Pluoštiškumas 4,05 ab 3,50 a 4,33 ab 4,38 b Sultingumas 5,00 a 5,00 a 5,00 a 5,11 a Susikramtymas 5,05 b 3,77 a 4,77 b 4,77 b Gurgždumas 4,00 a 3,83 a 4,27 a 4,50 a Bendras skonio intensyvumas 5,94 a 6,22 a 6,05 a 6,00 a
Virto viščiuko skonio
intensyvumas 5,72 a 6,22 b 5,77 ab 6,05 ab Kito skonio intensyvumas 2,00 ab 1,44 a 2,27 b 1,72 ab Pojūtis burnoje 2,77 a 2,66 a 2,83 a 2,55 a Liekamojo skonio intensyvumas 3,00 a 3,00 a 3,44 a 3,16 a Bendras priimtinumas 6,21 ab 6,66 b 6,22 ab 6,21 ab 9 lentel÷s tęsinys
Visi tirti m÷giniai pasižym÷jo išreikštu stipriu bendro kvapo intensyvumu (vidutiniškai 5,66-6,11). Virto viščiuko kvapas silpniausiai (p<0,046) išreikštas 3 m÷ginyje, nuo jo nedaug skyr÷si 6 m÷ginys. Kito (pašalinio) kvapo vertintojų grup÷ praktiškai nejaut÷ ir visiems m÷giniams jis buvo silpnai išreikštas (1,6-1,9).
Vertinant vizualiai, nenustatyta lesalų priedų įtaka vertinamos m÷sos spalvos intensyvumui (p =0,8). Lesalų priedai taip pat netur÷jo reikšmingos įtakos m÷ginių tekstūros savyb÷ms (kietumui, sultingumui, gurgždumui). Tačiau 4 m÷ginio tekstūra savo skaitine reikšme buvo pati minkščiausia, nors reikšmingai nesiskyr÷ nuo likusiųjų. Šio m÷ginio susikramtymo laikas buvo taip pat trumpiausias. 3, 5, 6 m÷giniai buvo ilgiau kramtomi (p=0,0056), nors pagal kietumą m÷giniai nesiskyr÷ tarpusavyje. Gal būt, tam tur÷jo įtakos didesnis šių m÷ginių pluoštiškumas, lyginant su 4 m÷giniu, kurio tekstūros pluoštiškumas buvo mažiausias.
Visų m÷ginių bendras skonis buvo gana intensyvus (5,94 - 6,2), juose buvo aiškiai išreikštas virto viščiuko skonis ir nežymus pašalinis prieskonis. 4 m÷ginyje šios savyb÷s buvo truputį silpniau jaučiamos. 4 ir 5 m÷giniai tarpusavyje skyr÷si pagal kito (pašalinio) skonio intensyvumą, nors šis skirtumas nebuvo labai ryškus.
Visų m÷ginių liekamasis skonis buvo vidutiniškai intensyvus, tačiau nenustatyta jokio liekamojo pašalinio skonio. Visi m÷giniai vertinti kaip gerai priimtini (6,2 - 6,6). 4 m÷ginio priimtinumas skaitine reikšme buvo aukščiausias.
Bendras kvapo intensyvumas
Virto viščiuko kvapo intensyvumas
Kito kvapo intensyvumas Spalvos intensyvumas kietumas Pluoštiškumas Sultingumas Susikramtymas Gurgždumas Bendras skonio intensyvumas Virto viščiuko skonio
intensyvumas Kito skonio intensyvumas
Pojūtis burnoje Liekamojo skonio intensyvumas Bendras priimtinumas 3 4 5 6
Apibendrintos vertintojų grup÷s pastabos apie kojų raumenų m÷ginių juslines savybes:
3 m÷ginio spalva įvardinta kaip sluoksniuota netolygi. Nurijus m÷ginį ilgai buvo jaučiamas silpnas „virto viščiuko skonis“.
Vertinant 4 m÷ginį jaut÷si labai silpnas rūgštus pašalinis kvapas ir rūgštus liekamasis skonis.
5 m÷ginio kitas kvapas nebuvo stiprus, bet įvardinamas kaip rūgštus ir šiek tiek aitrus. Buvo jaučiamas labai silpnas rūgštus pašalinis prieskonis išliekantis ir liekamajame skonyje.
6 m÷ginio kitas pašalinis kvapas įvardintas kaip pašarų, o skonis – kaip aitrus. Kartu buvo jaučiamas silpnas rūgštus liekamasis skonis.
4.2.2. Viščiukų krūtin÷s raumenų tyrimai
M÷ginių kiekvienos savyb÷s vertinimo vidutin÷s skaitin÷s vert÷s pateiktos 11 lentel÷je (grafin÷ išraiška- priedo 2 paveiksle).
11 lentel÷. Viščiukų krūtin÷s raumenų juslinių savybių tyrimai
Savyb÷ M÷ginio kodas
7 8 9 10
Bendras kvapo intensyvumas 5,61 a 5,55 a 5,83 a 5,66 a
Virto viščiuko kvapo
intensyvumas 5,33 ab 5,33 ab 5,72 b 5,16 a
Kito kvapo intensyvumas 1,55 a 1,61 a 1,77 a 1,44 a
Spalvos intensyvumas 2,33 ab 1,77 a 2,72 b 2,61 b Kietumas 3,55 a 3,88 a 4,05 a 5,05 b Pluoštiškumas 4,61 a 4,33 a 4,94 a 5,16 a Sultingumas 3,55 a 3,66 a 4,05 a 4,10 a Susikramtymas 4,83 a 5,11 a 5,05 a 5,38 a Gurgždumas 4,27 a 4,38 a 4,33 a 4,88 a Bendras skonio intensyvumas 5,72 a 6,00 a 6,00 a 5,72 a
Virto viščiuko skonio
intensyvumas 5,50 ab 5,83 ab 6,05 b 5,27 a
Pojūtis burnoje 1,50 a 1,61 a 1,5 a 1,61 a Liekamojo skonio
intensyvumas 2,83 a 2,61 a 2,33 a 3,05 a
Bendras priimtinumas 5,94 a 6,16 ab 6,44 b 5,77 a
Visi tirti m÷giniai pasižym÷jo išreikštu stipriu bendro kvapo intensyvumu (vidutiniškai 5,55-5,83). Pagal virto viščiuko kvapą tarpusavyje skyr÷si tik 9 ir 10 m÷giniai. 9 m÷ginio kvapas buvo intensyviausiai, o 10 – silpniausiai jaučiamas. Likusieji m÷giniai už÷m÷ tarpinę pad÷tį. Kito (pašalinio) kvapo vertintojų grup÷ praktiškai nejaut÷, ir visiems m÷giniams jis buvo silpnai jaučiamas. (1,44-1,77).
Iš pateiktų duomenų matyti, kad nenustatyta lesalų priedų įtaka m÷ginių spalvos intensyvumui (p =0,78).
Naudoti lesalų priedai tur÷jo reikšmingos įtakos atskirų m÷ginių kietumui. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, 9 m÷ginio tekstūra vertinta kaip kiečiausia, 3 m÷ginio – kaip minkščiausia. Likusieji m÷giniai už÷m÷ tarpinę pad÷tį. Sultingumui (3,55 – 4,10), susikramtymui (4,83-5,38), gurgždumui (4,27-4,88) naudoti priedai netur÷jo reikšmingos įtakos. Nors kai kurių savybių skaitin÷s vert÷s skyr÷si, tačiau reikšmingas skirtumas nenustatytas.
Visų m÷ginių bendras skonis buvo panašus ir gana intensyvus (5,72-6,00), juose buvo jaučiamas išreikštas virto viščiuko skonis (5,27-6,05) ir nežymus pašalinis prieskonis. Nustatyta, kad nors 9 ir 10 m÷giniai tarpusavyje nesiskyr÷ pagal bendrą skonio intensyvumą, tačiau 9 m÷ginio virto viščiuko kvapas buvo intensyvesnis, o 10 m÷ginyje buvo labiau jaučiamas kitas (pašalinis) skonis.
Visuose m÷giniuose buvo jaučiamas vidutinio intensyvumo liekamasis skonis, tačiau nebuvo nustatytas liekamasis pašalinis skonis.
Visi m÷giniai vertinti kaip priimtini (5,77-6,44). Tačiau 9 m÷ginys įvertintas kaip labiau priimtinas nei 7 ir 10 m÷giniai.
Bendras kvapo intensyvumas
Virto viščiuko kvapo intensyvumas Kito kvapo intensyvumas
Spalvos intensyvumas kietumas Pluoštiškumas Sultingumas Susikramtymas Gurgždumas
Bendras skonio intensyvumas Virto viščiuko skonio intensyvumas
Kito skonio intensyvumas Pojūtis burnoje Liekamojo skonio intensyvumas
Bendras priimtinumas
7 8 9 10
2 pav. Kojų raumenų juslinių savybių vertinimo vidutin÷s reikšm÷s.
4.2.3. Juslinių savybių tyrimų rezultatų apibendrinimas
Apibendrintos vertintojų grup÷s pastabos apie kojų raumenų m÷ginių juslines savybes:
Vertinant 7 m÷ginį, jaučiamas pašalinis skonis buvo įvardintas kaip rūgštus, aitrus. Šio m÷ginio liekamasis skonis įvardintas kaip aitrus, rūgštus, virto viščiuko. 8 m÷ginio kitas (pašalinis) kvapas ir skonis įvardintas kaip rūgštus, pašarų, aitrus. Liekamajam skoniui buvo būdingas aitrus, rūgštus skonis. 9 m÷ginio kitas kvapas ir skonis įvardintas kaip pašarų, rūgštus, aitrus. Vertinant liekamąjį skonį, buvo jaučiamas aitrumas, virto viščiuko, saldžiarūgštis skoniai. 10 m÷ginyje pašalinis rūgštus skonis buvo jaučiamas stipriau nei 9 m÷ginyje. Šis m÷ginys pasižym÷jo ir liekamuoju rūgščiu skoniu.
5. IŠVADOS
1.Probiotinio Bactocell preparato poveikyje bandymo pabaigoje paukščių svoris buvo 1% didesnis nei I kontrolin÷s grup÷s, o lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti buvo 4% mažesn÷s lyginant su I kontroline grupe.
2.Probiotinio Bactocell + prebiotinio Agrimos priedų poveikyje bandymo pabaigoje viščiukų broilerių svoris buvo 2% didesnis lyginant su I kontroline grupe, o lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti 3% mažesn÷s nei I kontrolin÷s grup÷s.
3. Preparatai Bactocell ir Agrimos paukščių išsaugojimui esmin÷s įtakos netur÷jo.
4. Preparatai Bactocell ir Agrimos liaukinio skrandžio (pars glandularis ventriculi), raumeninio skrandžio (pars muscularis ventriculi), dvylikapiršt÷s žarnos (duodenum), aklųjų maišų (caecum), plonųjų žarnų paskutinio segmento (intestinum tenue), storosios žarnos (intestinum crassum) himusų pH esmin÷s įtakos netur÷jo.
5. Ženklus sausųjų medžiagų sumaž÷jimas iki 5,54%himusuose liaukinio skrandžio (pars glandularis ventriculi), raumeninio skrandžio (pars muscularis ventriculi), dvylikapiršt÷s žarnos (duodenum), aklųjų maišų (caecum), plonųjų žarnų paskutinio segmento (intestinum tenue), storosios žarnos (intestinum crassum) nustatytas,
naudojant preparatus Bactocell + Agrimos.
6. Preparatų probiotinio Bactocell ir probiotinio Bactocell + prebiotinio
Agrimos poveikyje padid÷jo– tiek bendra, tiek ir atskirų riebalų rūgščių koncentracija.
7. Naudojant probiotinį Bactocell + prebiotinį Agrimos preparatus amoniako kiekis viščiukų broilerių akluosiuose maišuose tur÷jo tendenciją maž÷ti.
8. Naudojant probiotinį Bactocell + prebiotinį Agrimos preparatus baltymų kiekis viščiukų broilerių akluosiuose maišuose tur÷jo tendenciją maž÷ti.
9. Naudojant probiotinį Bactocell ir probiotinį Bactocell + prebiotinį Agrimos preparatus nustatyti mažesni α-gliukozidaz÷s, β-gliukozidaz÷s aktyvumai atitinkamai – 0,43 akt.vnt/g ir 0,08 akt.vnt/g, palyginus su I kontroline grupe. Probiotikų Bactocell
įtakoje sumaž÷jo β-gliukuronidaz÷s aktyvumai 0,16 akt. vnt/g, tačiau probiotikų
Bactocell + prebiotikų Agrimos poveikyje šio fermento aktyvumai padid÷jo 0,08 akt. vnt/g.
10. Naudojant probiotinius ir prebiotinius preparatus viščiukų broilerių lesaluose, nustatyti nežymūs m÷sos juslinių parametrų pakitimai.
6. SUMMARY
Giedrius T÷velis
Effect of probiotics Bactocell and prebiotics Agrimoss on process digestive and on productivity of broiler chickens
Postgraduate study Study moderator:
Prof. habil. dr. Romas Gružauskas
LITHUANIAN VETERINARY ACADEMY
FACULTY OF ANIMAL HUSBANDRY TECHNOLOGY ANIMAL SCIENCE DEPARTMENT
KAUNAS, 2008 m. 35 Pg., 11 tab., 2 view
The objectives of this work is the analysis of effect of probiotics Bactocelland prebiotics
Agrimos on process digestive and on productivity of broiler chickens.
800 items of Cobb500 broiler chickens from 1 to 35 days of age were taken, for this research to be made. The birds were divided into 4 treatment groups. They were kept on deep litter,
watered from stationary drinking - bowls.
They were fed and allocated according to the recommendations of suppliers of broiler cross. Grown and slaughtered broilers were analyzed by evaluation of activity of fermentation, amount of dry substances, pH- level within the alimentary canal. Also, index of growth
intensity, feed expenditures were registered. In addition, characteristics of meat of chicken legs and breast were examined on the background of sensual perception.
After the research was undertaken, it was determined that after using probiotics Bactocell and
prebiotics Agrimos the feed expenditure decreased by 1-2 %, whereas, the daily weight increased by 2 – 4 %. level. The influence on the pH- level within the alimentary canal wasn't significant; the level of ammonia and dry substances tended to decrease. Whereas, activity of fermentation was registered as increased. It was determined , the probiotics Bactocell and prebiotics Agrimoss® treated seed meal hasn't any significant effect for the sensual perception of the meat.
Nor÷čiau pad÷koti LVA Gyvulininkyst÷s katedros kolektyvui, Astai Racevičiūtei-Stupelienei, Paukščių lesalų ir paukštininkyst÷s produktų laboratorijos darbuotojoms Vilmai Šašytei, dr. Virginijai Jarulei ir doktorantei Agilai Semaškaitei.
Ačiū Kauno technologijos universiteto Maisto instituto juslin÷s analiz÷s labaratorijos vadovei dr. A. Meželienei ir dr. G. Alenčikienei
Didelis d÷kui UAB „Baltijos Enzimai“ direktorei Ramūnei Kiudulienei bei Rinkodaros ir pardavimų vadovui Giedriui Buteikiui.
AB Vilniaus paukštyno kolegom ir KG Group administracijai už supratimą ir palaikymą.
Lenkijos MA gyvūnų reprodukcijos ir maisto tyrimo instituto departamento direktoriui prof. Z. Zdunczyk.
6. LITERATŪRA
1. Bengmark S. Ecological control of the gastrointestinal tract. The role of probiotic flora. 1998.
2. Bezkorovainy A. Probiotics: determinants of survival and growth in the gut. American Journal of Clinical Nutrition. 2001. Vol. 73. N.2. P. 399–4 05.
3. Bouhnik Y., Vahedi K., Achour L., Attar A., Salfati J.,Pochart P. Short-chain fructo-oligosaccharide administration does-depedently increases fecal bifidobacteria in healthy humans // Journal of Nutrition. 1999. Vol. 129. P. 113-116.
4. Bunout D., Hirsch S., Pia de la Maza M., Munoz C., Haschke F., Steenhout P., Klassen P. Effects of prebiotics on the immune response to vaccination in the elderly // Journal of Parenteral and Enteral Nutrition. 2002. Vol. 26 P. 372-376.
5. Cavazzoni V., Adami A. & Castrovilli C. Performance of broiler chickens supplemented with Bacillus coagulans as probiotic. British Poultry Science 1998. 39:526–9.
6. Chen Y. C., Chen T. C. Mineral Utilization in Layers as Influenced by Dietary Oligofructose and Inulin // International Journal of Poultry Science. 2004. Vol. 3. P. 442-445.
7. Djouzi Z ir Andrieux C. Compared effects of three oligosaccharides on metabolism of intestinal microflora in rats inoculated with a human faecal flora. British Journal of Nutrition. 1997. 78: 313-324.
8. Fuller R. Probiotics in man and animals // Journal Applied Bacteriology. 1989. Vol. 66. P. 365-378.
9. Fuller R., Perdigon G. Immunomodulation by the gut microflora and probiotics // Kluwer academic publishers. Dordrecth. 2000.
10. Ghadban G.S. Probiotics in broiler production – a review // Archiv für Geflügelkunde. 2002. Vol. 66. 2: 49-58.
11. Gibson G. R., Roberfroid M. B. Dietary modulation of the human colonic microbiota: introducing the concept of Prebiotics. The Journal of Nutrition. 1995. Vol. 125. Nr. 6. P. 1401–1412.
12. Grashorn M. Das kleine Oval kann mehr als nur gut schmecken // DGS, 2004. N. 5. S. 15–21.
13. Guarner F., Malagelada J.R. Gut flora in health and disease // Lancet. 2003. 512-519. 14. Hamilton-Miller J. Probiotics and prebiotics in elderly. Postgrad Medicine Journal. 2004. Vol. 80. P. 447-451.
15. Havenaar R., Huis J. H. Probiotics // Elsevier Aplied Science. London. 1992. P. 151–170.
16. Hopkins M.J., Cummings J.H, Macfalrane G. T. Interspecies differencies in maximum specific growth rates and cell yields of bifidobacteria cultured on oligosaccharides and other simple carbohydrate source // Journal of Applied Microbiology. 1998. Vol. 85. P. 381-386.
17. Isolauri E., Kirjavainen P.V., Salminen S. Probiotics: a role in the treatment of intestinal infection and inflammation? // Gut. 2002. Vol 50. P. 54-59.
18. Juśkiewicz J., Zduńczyk Z., Jankowski J. Selected parameters of gastrointestinal tract metabolism of turkeys fed diets with flavomycin and different inulin content // World's Poultry Science Journal. 2004. Vol. 16. P. 177-185.
19. Juśkiewicz J., Głazka I., Krol B., Zduńczyk Z. Effect of chicory products with different inulin content on rat caecum physiology // Journal of Animal Physiology and Animal Nutrition. 2006. Vol.2. P. 1-8.
20. Kimura Y., Nagata Y., Bryant C. W., Buddington R. K. Nondigestible Oligosaccharides Do Not Increase Accumulation of Lipid Soluble Environmental Contaminants by Mice. The American Society for Nutritional Sciences Journal Nutrition. 2002. Vol. 132. N. 1. P. 80 – 87.
21. Lyons T. P., Jacques K. Biological tools improve poultry performance // Journal of Poultry. Science. 1987. Vol. 3. N. 4. P. 53-55.
22. Macfalrane G. T., Gibson G. R. Metabolic activities of the normal colonic flora // Springer-Verlag. London. 1994. P. 17–52.
23. Macfarlane G. T., Cumming J.H. The colonic flora, fermentation and large bowel digestive function // Raven press. New York. 1991. P. 51–92.
24. Marteau P., Vesa T., Rambaud J. C. Lactose maldigestion // Chapman hall. London. 1997. P. 65–88.
25. Mitsuoka T. The human gastrointestinal tract // Elsevier aplied science. London. 1992. P. 69–114.
26. Micak P. Moznosti vynziti probiotik ve vyzive hospodazs kych zvirat. Probiotika hospodarskych zvirat . Brno, 1987. P. 3–8.
27. Mingan Choct, Ph. D. University of New England Australia. Alternatives to in – feed antibiotics in monogastric animal industry. ASA Technical Bulletin 2001. Vol. AN30.
28. Ohta M., Ohtsuki S., Baba T., Takizawa T., Adachi S., Kimura K. Effects of fructooligosaccharides on the absorption of iron, calcium, and magnesium in iron deficient anemic rats // Journal of Nutrition Science and Vitamin. 1995. Vol. 41. P. 281-291.
30. Pereira D., Gibson G. Choleserol assimilation by lactic acid bacteria and bifidobacteria isolated from the human gut// Applied and Environmental Microbiology. 2002. P. 4689-4693.
31. Priebe M.G., Vonk R.J., Sun X. ir kt. The physiology of colonic metabolism.
32. Reid G., Jass J., Sebulsky T., McCormick K. Potential Uses of Probiotics in Clinical Practice // Clinical Microbiology Reviews. 2003. Vol. 16, No. 4. P.658-672.
33. Rowland J. R. Metabolic interactions in the gut // Chapman and hall. London. 1992. P. 29–54.
34. Tannock G. W. Probiotics and Prebiotics: Where Are We Going? 2002. Caister Academic Press, Wymondham, UK
35. Yoshimura H., Ishimaru M., Endoh Y. S., Kojima A. Microbiology // Microbiology. 2000. Vol. 31. P. 427–432.
36. Possibilities for interventions with pre- and probiotics // European Journal of Nutrition. 2002. Vol. 1. P. 2-10.
37. Šuškovič J., Kos B., Goreta J., Matošič S. Role of lactic acid bacteria and bifidobacteria in synbiotic effect // Department of biochemical engineering. Zagreb. 2001. P. 227 – 233.
38. Wysong corporation. Rationale for probiotic supplementation. 2003.
39. Пивняк И. Г., Тараканов Б. В. Микробиология пищеварения жвачних. Москва. 1982. 232 c. 40. Старухин П. П., Мешков В. Н. Об еффекности применение споробактерина новоражденным телятам. Актуальные проблемы патологии животных и человека. Mатериалы научно-практической конференции. Барнаул. 1996. C. 71. 41. Тулемисова Ж .К., Шадбарваева Г. C., Касенова Г. T., Жубанова А. A. Перспективы использования биопрепаратов в птитсеводстве с целью улущения продуктивных каществ птицы. Ставрополь. 2001. C. 68–69. 42. http://www.caloriecontrol.org 43. http://www.wysong.net 44. http://www.horizonpress.com 45. http://www.pdrhealth.com
46. Probiotics and prebiotics // http://www.horizonpress.com 47. Probiotics and prebiotics // http://www.cancer.med.umich.edu
