Evelina Naujokaitienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Evelina Naujokaitienė

LESALŲ PAPILDYTŲ 20 PROC. ŽIRNIŲ KIEKIU BEI FERMENTU,

GAUTU NAUDOJANT MIKROORGANIZMŲ KAMIENĄ TALAROYCES

VERSATILLIS, ĮTAKA VIŠČIUKŲ BROILERIŲ PRODUKTYVUMUI IR

PRODUKCIJOS KOKYBEI

FEEDS SUPPLEMENTED WITH 20 PERCENT OF PEAS AND THE

ENZYME USING FROM MICROORGANISM STRAIN TALAROYCES

VERSATILLIS , AND INFLUENCE ON CHICKEN BROILERS

PRODUCTIVITY AND QUALITY OF PRODUCE

Veterinarinės maisto saugos studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovė: prof. dr. A. Racevičiūtė-Stupelienė

2 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Lesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant mikroorganizmų kamieną Talaroyces versatillis, įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ir produkcijos kokybei“ Yra atliktas mano paties/pačios;

1. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

2. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2018 05 03 Evelina Naujokaitienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2018 05 03 Evelina Naujokaitienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO 2018 05 03 Asta Racevičiūtė-Stupelienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE 2018 05 03

Protokolo nr. 7 Asta Racevičiūtė-Stupelienė

(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

3

TURINYS

1.1 Žirniai ir jų maistinė vertė ... 9

1.2 Žirnių panaudojimas paukščių mityboje ... 11

1.3. Fermentai ir jų panaudojimas paukščių mityboje ... 12

1.3.1 Fermentai ... 12

1.3.2 Fermentų savybės ... 13

2. TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODAI ... 15

2.1 Lesinimo bandymas ... 15

2.2 Viščiukų broilerių mėsos kokybės tyrimai ... 17

2.3 Paukštienos juslinių savybių įvertinimas ... 18

2.4 Statistinis duomenų įvertinimas ... 20

3. REZULTATAI ... 21

3.1 Lesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant mikroorganizmų kamieną Talaroyces versatillis, įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ir išsaugojimui ... 21

3.2. Lesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant mikroorganizmų kamieną Talaroyces versatillis, įtaka viščiukų broilerių mėsos kokybei ... 23

3.2.1. Lesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant mikroorganizmų kamieną Talaroyces versatillis, įtaka viščiukų broilerių skerdenos morfologinėms savybėms ... 23

3.2.2. Lesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant mikroorganizmų kamieną Talaroyces versatillis, įtaka viščiukų broilerių mėsos cheminėms savybėms ... 26

3.2.3. Lesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant mikroorganizmų kamieną Talaroyces versatillis, įtaka viščiukų broilerių mėsos juslinėms savybėms ... 29

REZULTATŲ APTARIMAS ... 31

IŠVADOS ... 34

PADĖKA ... 36

4

SANTRUMPOS

g – gramas, masės vienetas kg – kilogramas, masės vienetas

Proc. – procentas (arba nuošimtis) yra šimtoji kurio nors kiekio ar skaičiaus dalis ha - ploto matavimo vienetas, lygus 10 000 m² (100 m x 100 m), 100 arų arba 0,01 km²

5

SANTRAUKA

Tema „Lesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant mikroorganizmų kamieną Talaroyces versatillis, įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ir produkcijos kokybei“. Studentė: Evelina Naujokaitienė

Darbo vadovas: prof. dr. A. Racevičiūtė-Stupelienė

Atlikimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų

produktyvumo laboratorija ir Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorija prie Gyvūnų auginimo technologijų instituto, AB “Vilniaus paukštynas”.

Darbo tikslas: Ištirti lesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant

mikroorganizmų kamieną Talaroyces versatillis, įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ir produkcijos kokybei.

Darbo uždaviniai: Nustatyti lesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant

mikroorganizmų kamieną Talaroyces versatillis, įtaka viščiukų broilerių produktyvumui, kraiko kokybei, skerdenos morfologinei sudėčiai, mėsos fizinėms ir cheminėms bei juslinėms savybėms.

Tyrimo metodika. Lesinimo bandymas atliktas su 1–35 dienų amžiaus linijų derinio ROSS 308

viščiukaisbroileriais. 600 viščiukų broilerių buvo suskirstyti į 3 grupes po 200 viščiukų. Atlikti viščiukų broilerių mėsos kokybės tyrimai ir paukštienos juslinių savybių vertinimas.

Svarbiausios išvados:

Į viščiukų broilerių lesalus įmaišius 20 proc. žirnių (I tiriamoji grupė) ir 20 proc. žirnių + fermentinis preparatas (II tiriamoji grupė) teigiamai įtakojo visas viščiukų broilerių skerdenos mėsines savybes, tačiau statistiškai patikimi skirtumai nustatyti krūtinės raumenų ilgio, kuris tiriamųjų grupių paukščių buvo atitinkamai 4 ir 7 proc. ilgesnis, lyginant su kontrolinės grupės paukščių (p<0,05). II tiriamosios grupės krūtinės vandeningumas buvo 1,04 proc. (p<0,05), šlaunelių 0,17 proc, mažesnis lyginant su kontroline grupe. Išanalizavus I ir II tiriamosios grupės viščiukų broilerių šlaunelių mėsos vandeningumą, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai, II tiriamosios grupės 0,17 proc, o I tiriamosios grupės 0,07 proc. mažesni lyginant su kontroline grupe (p<0,05). Broilerių krūtinės mėsos cheminių savybių rezultatai, parodė, kad naudojant lesaluose 20 proc. žirnių + fermentinį preparatą (II tiriamoji grupė) baltymų 1,86 proc. (p<0,05) didesni nei kontrolinės grupės. Viščiukų broilerių šlaunelių mėsos cholesterolio kiekis I tiriamosios grupės 2 proc. (p>0,05), o II tiriamosios grupės 3 proc.(p<0,05) mažesni, lyginant su kontroline grupe. Atlikus riebalų rūgščių tyrimą, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai, I tiriamosios grupės šlaunelių mononesočiųjų 1,19 proc. ir polinesočiųjų 1,87 proc. rūgščių mažiau nei kontrolinės grupės paukščių šlaunelių mėsoje (p<0,05).

6

SUMMARY

Master Thesis: Feeds supplemented with 20 percent of peas and the enzyme using from microorganism strain Talaroyces versatillis,and influence on chicken broilers productivity and quality of produce.

Student: Evelina Naujokaitienė

Supervisor: prof. dr. A. Racevičiūtė-Stupelienė

Master‘s place: Lithuanian University of Health Sciences. Veterinary Academy Laboratory of Animal Productivity and Laboratory of Meat Quality and Meat Quality Assessment at the Institute of Animal Husbandry, AB Vilniaus Paukštynas.

Aim: To establish the feeds supplemented with 20 percent of peas and the enzyme using from microorganism strain Talaroyces versatillis, and influence on chicken broilers productivity and quality of produce.

Goals: Establish feeds supplemented by 20% the amount of peas and the enzyme obtained from the Talaroyces versatillis strain of microorganisms on the productivity of chicken broilers, the quality of litter, the morphological profile of the scrotum, the physical, chemical and organoleptic characteristics of the meat.

Research methods: The feeding exsperiment was carried out with broiler chickens, aged 1-35 days old combination of lines Ross 308. 600 broiler chickens were divided into 3 groups of 200 chickens. Meat quality tests for broiler chickens and assessment of organoleptic characteristics of poultry have been carried out.

The main conclusions are: Feeding broiler chickens by adding 20% Pea ( Group I) and 20% Pea + enzyme preparation (Group II) positively influenced all meat carcass characteristics of chicken broiler carcasses, but statistically significant differences were found in the length of the chest muscle, which was 4 and 7% respectively in the bird of the test groups. Longer compared to the control group of birds (P<0.05). In the II study group, the water content of the chest was 1.04%. (P<0.05), thighs 0.17%, lower compared to control group. After analyzing the water content of broiler chicken meat in groups I and II, statistically significant differences were found, 0.17% in the second group and 0.07% in the test group I. lower in comparison with the control group (P<0.05). The results of the chemical properties of broiler chicken meat showed that using 20% Pea + Enzyme (Group II) Protein 1.86%. (P<0.05) higher than control group. Broiler thigh meat cholesterol I test group 2 percent. (P>0.05), while in the second group 3% (P<0.05) were lower than the control group. After the analysis of fatty acids, statistically significant differences were detected, 1.19% of mononuclear thighs of the study group I were studied, and polyacrylate 1.87 percent. the amount of acid is lower than that of the control group in the bird's thigh meat (P<0.05).

7

ĮVADAS

Pastaruoju metu paukštiena ir toliau išlieka bene populiariausia mesa pasaulyje, tai yra itin liesa mėsa, joje puikus baltymų balansas. Paukštienoje yra biologiškai aktyvių medžiagų, turinčių teigiama poveikį žmonių sveikatai, šaltinis, pvz., konjuguota linolo rūgštis, vitaminai ir antioksidantai, bei subalansuotas nepakeičiamųjų amino rūgščių omega 3 ir omega 6 santykis [1]. Paukštienoje esantys biologiškai aktyvios medžiagos, tokios kaip karnozinas, anserinas arba taurinas, žmogaus fiziologijoje. susija su ligų prevencija ir kūno senėjimo procesais. Esant didelei vištienos paklausai vartotojams galutinė produkcija turi būti ne tik aukštos maistinės vertės ir kokybės, bet ir saugi, skani vartoti [2]. Cholesterolio kiekis naminių paukščių mėsoje yra skirtingas ir priklauso nuo paukščių rūšies, raumenų tipo ir odos kiekio. Kalakutai turi mažiausią cholesterolio kiekį krūtinės raumenyse, maždaug 49 mg/100 g. Paukštiena yra papildomas vitamino B šaltinis, ypač B1 (tiaminas), B2 (riboflavinas), B3 (niacinas), B6 (piridoksinas) ir B12 (kobalaminas), bei

riebaluose tirpių vitaminų, tokių kaip A, D, E ir karotinas. Vartotojams paukštiena yra svarbus mineralinių medžiagų šaltinis.Yypač geležies, cinko taip pat kalio, fosforo, natrio, magnio, bei kalcio [3]. Broilerių produktyvumas ir gamybos sąnaudos yra labai susijusios su naudojamais lesalais, jų žaliavų baltymų kiekiu ir jų biologine verte bei kaina. Šias laikais aktualu pagerinti lesalų maistinę vertę bei produkcijos kokybę. Šiuolaikinės paukštininkystės produktų gamyba yra orientuota į tai, kaip pagaminti kuo daugiau geros kokybės ir aukštos maistinės vertė paukštienos, bei tuo pačiu ir kaip pagerinti paukščių sveikatingumą ir gerovę, sumažinant aplinkos taršą, kurią sukelia paukštininkystės pramonė. Lesalai sudaro apie 70 proc. visų paukštienos produktų kainos [4]. Paukštienos suvartojimas sparčiai auga visame pasaulyje 2015 m. pasaulyje pagaminta 112,1 mln. tonų paukštienos, prognozuojama, kad paukštienos gamyba iki 2024 m. augs ir pasieks 133 mln. tonų suvartojimą. Europos Sąjungos šalyse 2015 m. paukštienos pagaminta 13,1 mln. tonų, suvartojama – 12,6 mln. tonų. Tarp Europos Sąjungos šalių daugiausia paukštienos vartojama Portugalijoje – šis rodiklis siekia 39 kg vienam gyventojui, Lietuvoje apie 26 kg paukštienos vienam gyventojui. Mažiausiai paukštienos suvartoja: Švedija – tik 11 kg vienam gyventojui [5].

Viščiukų broilerių auginimo intensyvumas yra labai didelis, tačiau auginimo trukmė yra labai trumpa, to pasėkoje per trumpą auginimo trukmę nepilnai išsivyto virškinamasis traktas, dėl to blogėja lesalo maistinių medžiagų įsisavinimas. Teigiamas fermentų naudojimo poveikis yra ne tik pagerėjęs paukščių produktyvumas ir lesalų konversija bet ir mažesnės aplinkos taršos problemos, nes sumažėja paukščių ekskrementuose azoto bei fosforo kiekiai [6]. Fermentai yra vieni iš svarbiausių komercinių gyvūnų pašarų dalių. Tad aktualu ieškoti alternatyvų broilerių lesalų gamyboje, kas pagerintu broilerių produktyvumą, sumažintų lesalų sąnaudas ir pagerintų produkcijos kokybę.

8 Todėl darbo tikslas - ištirti lesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant mikroorganizmų kamieną Talaroyces versatillis, įtaką viščiukų broilerių produktyvumui ir produkcijos kokybei. Siekiant tikslo įgyvendinimo iškelti šie uždaviniai:

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti lesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant mikroorganizmų kamieną Talaroyces versatillis, įtaka viščiukų broilerių produktyvumui bei kraiko kokybei.

2. Nustatyti lesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant mikroorganizmų kamieną Talaroyces versatillis, įtaka viščiukų broilerių, skredenos morfologinei sudėčiai.

3. Nustatyti lesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant mikroorganizmų kamieną Talaroyces versatillis, įtaka viščiukų broilerių, mėsos fizinėms ir cheminėms savybėms. 4. Nustatytilesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant mikroorganizmų kamieną Talaroyces versatillis, įtaka viščiukų broilerių mėsos juslinėms savybėms.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Žirniai ir jų maistinė vertė

Žirniai (Pisum sativum) tai labiausiai paplitusi ankštinė kultūra.Žirniai yra vertingas baltymų šaltinis tiek žmogui, tiek gyvūnams. Žirnių grūduose esti apie 19-25 proc. baltymų, 1,4-2,2 proc. riebalų, 5,0-6,5 proc. ląstelienos, 0,09-0,12 proc. kalcio, 0,3-0,45 proc. fosforo, 12-17 g/kg lizino, 4-6 g/kg metiono + cistino, 8-9 g/kg treonino. Pagal baltymų biologinę vertę žirniai artimi sojoms, bei žuvies miltams. Nors, lyginant su kitomis ankštinėmis kultūromis, žirniuose yra mažesnis baltymų kiekis, tačiau juose gausu lizino (6-8 proc.) bei treonino (3-4 proc.). Žirniai turtingi lengvai įsisavinamais angliavandeniais, vitaminu B1, cholinu. Be to juose nėra kenksmingų medžiagų [7].

Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. Lietuvoje buvo deklaruoti žirnių (6 tūkst. 502,74 ha) ir pupų (4 tūkst. 186,28 ha) plotai (2016 m. žirnių deklaruota 6 tūkst. 9272, 80 ha, pupų – 4 tūkst. 51,04 ha). Didžiausia žirnių produkcijos apimtis absoliučiais kiekiais yra Kinija (10 821 tūkst. tonų), tai sudaro 61 proc .visos pasaulio produkcijos [8].

Kaip vietinį baltymų šaltinį gyvūnų racionuose galima panaudoti ankštinių (žirnių, lubinų, lešių, pašarinių pupų) grūdus. Šie ankštiniai grūdai turtingi baltymais, mineralinėmis medžaigomis, vitaminais (ypač B grupės). Ankštinių grūdų baltymai yra aukštos biologinės vertės, juose yra visų nepakeičiamųjų aminorūgščių [9]. Žirniuose esantis B grupės vitaminas tiaminas gerina smegenų veiklą, suteikia energijos ir jėgų, padeda susikaupti. Šis vitaminas ypač naudingas vyresnio amžiaus žmonėms, nes lėtina senėjimą, saugo ląsteles nuo užkalkėjimo, kenksmingo aplinkos poveikio. Žirniuose esančiame baltymų kiekiui įtakos turi ir aplinkos sąlygos, ir genetiniai veiksniai [10]. Žirniuose didesnis arginino, valino ir metionino kiekis bei mažesnis glutamino rūgšties ir cisteino kiekis nei lubinuose ar sojos pupelės [11]. Žirniuose yra daug angliavandenių, vadinamų krakmolu, jie laikomi krakmolingomis daržovėmis kaip bulvės ir kukurūzai. Tai, kas daro žirnius unikaliais iš kitų daržovių, yra jų didelis baltymų kiekis. Pavyzdžiui, 1/2 puodelio (170 g) virtų morkų yra tik 1 g baltymų, o 1/2 puodelio (170 g) žirnių yra keturis kartus daugiau baltymų. Jie taip pat turi daug polifenolio junginių kas yra puikus antioksidantų šaltinis.

Fitocheminėmis medžiagomis vadinamos natūralios cheminės medžiagos, randamos augaluose. Jos suteikia maistiniams augalams spalvą, aromatą ir skonį. Maistinių fitocheminių medžiagų gamtoje yra labai daug. Skiriamos 3 pagrindinės šių medžiagų grupės: polifenoliai (flavonoidai, fenolinės rūgštys ir kiti neflavonoidiniai polifenoliai), terpenoidai (karotinoidai ir kiti nekarotinoidiniai terpenoidai) ir tioliai (gliukozinolatai, alilo sulfidai ir indolai). Polifenoliai yra viena didžiausių ir geriausiai ištirtų fitocheminių medžiagų grupių [12]. Anksčiau polifenoliai

10 dažnai buvo laikomi tik antioksidantais, vėliau nustatyta, kad jie turi ir daugiau sveikatai palankių savybių. Polifenoliai, veikia dviem būdais: tiesiogiai neutralizuoja laisvuosius radikalus arba stimuliuoja pagrindinius antioksidacinius fermentus. Buvo įrodyta, kad mityboje, esant daug vaisių ir daržovių, yra puiki prevencija, mažinanti sveikatai pavojingų ligų atsiradimą, kas iš dalies yra priskiriama polifenoliams kuriu gausu maistiniuose augaluose, taip pat ir žirniuose. Sąvoka „polifenolis“ pirmą kartą buvo skiriama natūraliems junginiams, turintiems daugybę (poli) fenolio žiedų, kurie yra plačiai paplitę įvairiuose vaisiuose, daržovėse, vynuose, riešutuose, arbatoje, kavoje ir daugelyje kitų maisto produktų, kurie kasdien suvartojami žmonių [13]. Polifenoliai turi platų struktūrinių skirtumų spektrą, dėl kurių atsiranda daugybė biologinių funkcijų, tarp jų ir anti-vėžio funkcijos. Augalų fitochemininės medžiagaos, ypač polifenoliai, žmonėms turi didelę naudą. Jie ne tik pagerina mūsų kasdienį gyvenimą, prisidedami prie mūsų maisto skonio, kvapo, bet ir taip pat mažina vėžio riziką [12].

Žirniuose esantis baltymų kiekis suteikia jiems puikią maistnę vertę tiems, kurie nevalgo gyvūninių produktų, tai puikus baltymų šaltinis, tačiau svarbu paminėti, kad jie nėra visiškai pilnavertis baltymų šaltinis, nes jiems trūksta amino rūgšties metionino [14]. Žirniai pasižymi keletu savybių, kurios gali padėti palaikyti cukraus kiekį kraujyje, visų pirma, jie turi gana mažą glikemijos indeksą (GI), kuris rodo, kaip greitai cukraus kiekis kraujyje padidėja valgant maistą. Manoma, kad mityboje kurioje gausu glikemijos indeksa mažinančių produktų padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje [15]. Žirniuose gausu antioksidantų ir flavonoidų bei kitų komponentų, kurie padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir sustiprinti kaulus. Kofeino rūgštis ir flavonoidai, tokie kaip katechinas ir epikatechinas, gali sumažinti II tipo diabeto riziką. Kiti žirnių privalumai yra osteoporozės, smegenų nervų pažeidimų ir Alzheimerio ligos, prevencija [16].

1.1.1 Vitaminai ir mineralinės medžiagos žirniuose

Žirniai teikia nauda žmonių imuninei sistemai, nes juose gausu antioksidantų ir vitaminų ypač jei jie valgomi termiškai nepadoroti. 100 g žalių žirnių yra 58 miligramai vitamino C, kuris suteikia 65 proc. paros normos vyrams ir 77 proc. moterims. 100 g virtų arba žalių žirnių suteikia apie trečdalį tiamino, kurio reikia žmogui kiekvieną dieną, ir nuo 20 iki 25 proc. rekomenduojamos paros normos riboflavinui, niacinui, vitaminu B6 ir B12. Žirniuose yra aminorūgščių, geležies, jodo,

magnio, mangano cinko, seleno, kalcio, fosforo ir kalio, vitaminų B, PP, C, E [10]. Žirniuose taip pat yra vitaminų A, E, D, K, folio rugšties, likopeno ir liuteino kurio atsargos kaupiasi akies tinklainės srityje ir padeda tinkamai filtruoti šviesą. Kadangi, kūnas negali pagaminti liuteino, jis turi būti gaunamas iš maisto. Vartojant tinkamą šios maistinės medžiagos kiekį, galima apsisaugoti

11 nuo regėjimo praradimo. Žirniuose esanti geležis magnis ir fosforas palaiko kraujo, raumenų ir kaulų funkcionavimą, taip pat nervų sistemą [17].

1.2 Žirnių panaudojimas paukščių mityboje

Broilerių racionas daugiausia susideda iš grūdinių ir baltyminių žaliavų. ES šalyse paukščių mityboje sunaudojama 24 proc. visų baltyminių žaliavų. Kadangi ES užaugina tik 30 proc. viso lesalams naudojamų baltyminių augalų, būtina skatinti tradicinių Europos baltymingų augalų (pupelių, žirnių) naudojimą pašarams gyvulininkystėje. Tai reiškia, kad žirniai gali padidinti gamyboje naudojamų lesalų kiekį ir jų baltymingumą, tuo pačiu sumažinant paukštienos produktų gamybos sąnaudas, ir padidinti lesalų efektyvumą. Tačiau netinkamas baltymų naudojimas ar netinkamas baltymų kiekis broilerių lesaluose gali padidinti gamybos sąnaudas ir sumažinti našumą [18]. Didelis baltymingų augalų importas prisideda prie Europos žemės ūkio nestabilumo ir neigiamai veikia žemės ūkio gamintojus, taip pat sukelia kainų svyravimus. Pagal Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) prognozes, 2011-2020 m. grūdų kaina padidės 20 proc., todėl mėsos (paukštienos) kaina padidės 30 proc. Remiantis FAO ir Europos Komisijos tyrimų duomenimis, tradicinių (regioninių) Europos baltymingų augalų (pupelių, žirnių) naudojimas lesalams prisideda prie didesnio žemės ūkio pramonės nepriklausomumo nuo lesalų kainų svyravimų pasaulinėje rinkoje ir yra tvarus žemės ūkio paskirties ploto naudojimas [19]. Paukščių mityboje daugiausia dėmesio skiriama baltymams, nes baltymai yra pagrindinė biologiškai aktyvių junginių dalis organizme. Baltymai įeina į ląstelių ir audinių sudėtį, jų pagalba formuojami ląstelių ir audinių griaučiai, reguliuojama normali organizmo veikla, kovojama su infekcijomis, atliekamos sudėtingos cheminės reakcijos ir kita. Be to, baltymai egzistuoja fermentų ir hormonų pavidalu, kurie atlieka svarbų vaidmenį bet kokio gyvo organizmo fiziologijoje [20]. Broileriai turi aukštus baltymų reikalavimus, todėl optimalios baltymų koncentracijos nustatymas broilerių mityboje, siekiant padidinti broilerių našumą ar produktyvumą reikalauja daugiau žinių apie paukščių baltymų ir amino rūgščių poreikius bei jų poveikį paukščių augimo efektyvumui ir vystymuisi [20].

Paukščių auginime lizinas ir metioninas yra vienos labiausiai įtakojančių amino rūgščių, kurios yra svarbios organizmo augimui ir azoto pusiausvyrai; lizino trūkumas sukelia kraujo apytakos sutrikimus, skatina žemesnę hemoglobino lygį, mažesnia raumenų išeigą ir kaulų pablogėjimą [21]. Žirnių įtraukimas į broilerių mitybą suteikia ne tik pakankamą baltymų kiekį, bet ir pagerina aminorūgščių sudėtį lesaluose [22]. R. Juodka su kolegomis [23] tyrimo metu kuriame buvo naudota leslai papildyti žirniais nustatė, kad gaidžiukų krūtinės raumenys padidejo lyginat su kontroline grupe kurioje buvo lesinama tik sojų lesalais [23]. Atlikti tyrimai parodė ,teigiamą įtaką

12 broileriams papildant lesalus žirniais, tačiau žirnių kiekį gyvūnų mityboje riboja taninai ir alkaloidai ,esantys šiuose ankštiniuose augaluose kurie yra antimitybiniai junginiai, įtakojantys (paveikiantys) skonį ir virškinimo sistemą taip sumažindami broilerių produktyvumą [24]. Žirnių įtraukimas į broilerių mitybą suteikia ne tik pakankamą baltymų kiekį, bet ir pagerina aminorūgščių sudėtį lesaluose [25]. F. Igbasan ir W. Guenter [26] nustatė kad paukščių mityba, kurios sudėtyje yra 200-400 g/kg žirnių, buvo lygiavertė mitybai su kviečių ir sojų pupelėmis papildytais lesalais ir turėjo skirtingą poveikį vištoms dedeklėms, taip pat kiaušinių gamybai ir pašarų konversijai . E. Koivunen [27] nurodė, kad iki 200-300 g/kg žirnių gali būti dedami į broilerių lesalus ir tai neturės neigiamo poveikio broilerių produktyvumui ir sveikatai. C. Nalle [28] atlikto tyrimo metu nustatė, kad papildant 200 g/kg sojos pupelių į broilerių lesalus iki 21 dienos amžiaus, nustatytas intensyvesnis broilerių augimas. L. Proskinos ir S. Cerin [29] tyrimo rezultatai rodo, kad rekomenduojamas žirnių kiekis broilerių mityboje yra 200 g/kg, o tai užtikrina gyvojo svorio padidėjimą ir pašarų konversijos sumažėjimą ir atitinkamai mažesnį pašarų suvartojimą bei mažesnes gamybos sąnaudas. Galima daryti išvada jog papildžius lesalus žirniais galima pagerinti paukščių virškinimą, produktyvumą bei mėsos kokybę.

Broilerių lesalus papildant skiritngais priedais jie turi skirtingą poveikį, kadangi yra sudaryti iš biologinių ir cheminių medžiagų kurios, transformuojamos paukščių organizmo medžiagų apykaitos procesuose ir prisideda prie pašarų įsisavinimo, organizmo augimo ir vystymosi, tuo pačiu užtikrinant kokybiškus produktus ir didesnį produkcijos efektyvumą. Teigiamas poveikis pasireiškia geresnės pašarų konversijos ir didesnio organizmo gyvybingumo, imuninės sistemos stimuliavimo, virškinamojo trakto mikrofloros reguliavimo [30]. Paukščių riebaluose yra 25-30 proc. sočiųjų riebalų rūgščių ir panašus kiekio polinesočiųjų riebalų rūgščių, taip pat maždaug 40 proc. mononesočiųjų riebalų rūgščių. Tačiau paukštienos riebalų rūgščių sudėtis priklauso nuo jų riebalų sudėties. Augalinės kilmės riebalai, kurių sudėtyje yra oleino rūgšties įterpiami į broilerių viščiukų mityba daro teigiamą poveikį jų vystymuisi, jų kūno svorio padidėjimui. Reikėtų pabrėžti, kad broilerių raciono, papildymas kukurūzais, sojos pupelėmis, žirniais arba saulėgrąžų aliejumi, daro teigiamą įtaką α-linoleno rūgšties kiekio padidėjimui audiniuose [31]. Naminiai paukščiai turi fiziologinį pajėgumą konjuguotąsias riebalų rūgštis įtraukti į raumenų rezervą [32].

1.3.

Fermentai ir jų panaudojimas paukščių mityboje

Fermentai yra biologinėse sistemose vykstančių reakcijų katalizatoriai (katalizatoriai – medžiagos, greitinančios chemines reakcijas, tačiau joms įvykus lieka nepakitę). Medžiaga, kuri pagreitina cheminę reakciją be reagento, vadinama katalizatoriumi. Biochemijos reakcijų

13 katalizatoriai gyvuose organizmuose vadinami fermentais. Fermentai paprastai yra baltymai, tačiau kai kurios ribonukleino rūgšties (RNR) molekulės taip pat veikia kaip fermentai. Fermentai, kaip ir visi katalizatoriai, veikia ir didina tik energetiškai palankių reakcijų greitį. Jie vienodai greitina pusiausvyrinės reakcijos tiesiogines ir grįžtamąsias reakcijas, t. y. nekeičia reakcijos pusiausvyros (krypties), tik sumažina jos aktyvacijos energiją. Dėl baltyminės fermentų prigimties jiems būdingos išskirtinės katalitinės savybės: didelis katalitinis efektyvumas – pagreitina reakciją 107 _–

1010 kartų [33]. Fermentinė reakcija vyksta tik tam tikroje fermento dalyje – aktyviajame centre, kurį sudaro formuojantis tretinei baltymo struktūrai iš skirtingų baltymo molekulių vietų suartėjusios aminorūgščių liekanos. Aktyvus centras turi substrato jungimo ir katalizinę sritį. Yra pasiūlyti modeliai, aiškinantys, kaip fermentas savo aktyviajame centre sąveikauja su substrato molekule. Konkretus fermento veiksmas su vienu pagrindu gali būti paaiškintas naudojant „Spynos ir rakto“ (1 pav.) modelį. Fermento ir jo substrato sąveika galima tik tuomet, kai substratas atitinka aktyvų centrą taip, kaip raktas spyną analogiją, kurią 1891 m. pirmą kartą paskelbė Emilis Fišeris. Pagal šią analogiją užraktas yra fermentas, o raktas yra pagrindas. Tik teisingo dydžio raktas (substratas) telpa į rakto skylutę su spyna (fermentų) [34].

1.pav.„Spynos ir rakto“modelis [34].

1.3.2 Fermentų savybės

Fermentai yra itin jautrūs aplinkos sąlygoms (pavyzdžiui, temperatūros ir pH) pokyčiams; denatūruoti jie praranda aktyvumą. Fermentų aktyvumas gali būti reguliuojamas, sąveikaujant su specifinėmis molekulėmis, fiziologiniais efektoriais (kovalentinė modifikacija, alsoterinė sąveika). Fermentų efektyvumas yra labai didelis. Jie reakcijas gali pagreitinti net iki 10 milijardų kartų, lyginant su reakcijomis, vykstančiomis be fermentų. Esminė fermento funkcija yra pagreitinti chemines reakcijas toje temperatūroje, kuri yra tinkama normaliam ląstelės funkcionavimui.

14 Fermento sugebėjimas pagreitinti reakciją be temperatūros pakėlimo yra lemiama savybė ląstelei, nes temperatūros pakėlimas galėtų sunaikinti ląstelėje esančius baltymus [35]. Fermentai atlieka tokias funkcijas: katalizuoja šimtus organizme vykstančių reakcijų (maisto medžiagų skaidymas, energijos transformacija ir kaupimas, biomolekulių sintezė); fermentams būdinga reguliacinė funkcija: veikiant įvairiems metaboliniams ir išorės signalams, fermentų katalitinis aktyvumas gali keistis. Dėl šios savybės sudėtingos fermentinės sistemos darniai veikia ir užtikrina ląstelės cheminių procesų atitiktį kintančioms aplinkos sąlygoms. Fermentams pažinti specifinių reakcijų nėra. Apie fermento buvimą sprendžiama iš to, ar jis veikia substratą. Substrato pakitimas arba fermentinės reakcijos produktai atpažįstami iš specifinių reakcijų: pavyzdžiui, amilazės ir maltazės paveiktas krakmolas nereaguoja su jodu, o jo skilimo produktai – maltozė, gliukozė – redukuoja metalų hidroksidus [36].

1.3.3 Fermentų panaudojimas paukščių mityboje

Komercinis fermentų naudojimas naminių paukščių mityboje prasidėjo 1980-ųjų ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje [37]. Kviečiai, vieni iš plačiausiai auginamų javų pasaulyje po kukurūzų ir ryžių, bei yra svarbi pašarų dalis naminių paukščių lesaluose. Tačiau kviečiuose yra nekrakmolopolisacaridų (NKP), javų grūdų ląstelės sienelėje. Pagrindiniai lesaluose aptinkami NKP yra celiuliozė, β-gliukanai, arabinoksilanai, galaktomananai, ksilogliukanai ir ramnogalaktoronanai kurie yra susiję su antimitybiniu poveikiu [38]. Pentozanai esantys grūduose yra netirpūs vandenyje, todėl padidina žarnyno turinio klampumą, formuoja klampius junginius bei sutrygdo žarnyno veiklą, kas ir nulemia antimitybinius faktorius tai pat nekrakmolopolisacaharidai gali sutrikdyti maistinių medžiagų prieinamumą gyvūnui, nes blokuoja maistinių medžiagų patekimą į endogeninių virškinimo fermentų ląstelių turinį, ir susiformuoja taip vadinamas „narvo poveikis“ [39]. V. Ashil su kolegomis [40] nustatė, kad kartu su krakmolu, nekrakmolopolisacaridai yra polimeriniai angliavandeniai, kurių sudėtis ir struktūra skiriasi nuo krakmolo ir kurių cheminės kryžminės jungtys yra netinkamos naminių paukščių virškinimui. NKP poveikis dar yra žinomas kaip gelio formavimasis t. y. klampios konsistencijos susidarymas žarnyno takuose, kas sumažina žarnyno pilnavertį funkcionavimą. Pagrindinis veiksnys nulemiantis klampumo susidarymą žarnyne yra arabinoksilanai priklausantys, pentozano grupei. Pentozanai didindami žarnų turinio klampumą nulemia bloga virškinimą bei suprastėja higienos sąlygos ko pasekoje paukščių išmatos būna šlapios ir lipnios, o blogos higienos sąlygos nulemia ir skerdenos kokybės nuostolius. Kita vertus NKP veikia ir maistinių medžiagų įsisavinimą [40]. Tirpių nekrakmolopolisacharidų (NKP), tokių kaip arabinoksilanai ir β-gliukanai, gali neigiamai paveikti maistinių medžiagų naudojimą ir taip sumažinti viščiukų broilerių augimo efektyvumą. Be to, didėjančios grūdų kainos naminių paukščių

15 pašarų pramonėje paskatino lesalų gamintojus ieškot alternatyvių ekonomiškai naudingų pašarinių žaliavų [41]. M. Ball su kolegomis [42] teigia, kad, NKP slopina krakmolo, lipidų ir baltymų virškinimą plonojoje žarnoje [42]. Fermentų įtraukimas į lesalus pagerina naminių paukščių mitybines funkcijas, virškinimą bei padidina maistingųjų medžiagų įsisavinimą ir augimo fektyvumą greitį [43]. Fermentinių preparatų veiksmingumas yra nevienodas, papildžius lesalus fermentais yra pagerinama lesalų kokybė. Tyrimai parodė teigiamą fermentų veiksmingumą ir NKP koncentracijos santykį [44]. Todėl lesalų praturtinimas fermentais yra veiksmingas būdas pagerinti lesalų kokybę ir paukščių virškinimą, bei produktyvumą. Fermetų poveikis suteikia didesnį maistingųjų medžiagų prieinamumą ir įsisavinimą, tai nulemia virškinimo pagerėjimą ir NKP padarinių sumažinimą [45]. M. Oryschak su kolegomis, [46] iškėlė hipotezę, kad fermentų komplekso įtraukimas į lesalus padidintų kvietrugių maistinių medžiagų virškinamumą broileriams. C. L. Walk su kolegomis [47] nustatė, kad didėja krūtinės raumenų išeiga. viščiukams, kuriuos lesino lesalais papildytais fermentais taip pat viščiukai turėjo geresnį virškinamąjį aminorūgščių kiekį.

2. TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODAI

2.1 Lesinimo bandymas

Bandymas su viščiukais broileriais atliktas AB „Vilniaus paukštynas“ ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos akademijoje Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje ir Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijoje prie Gyvūnų auginimo technologijų instituto.

Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 2013-01-01 naujos redakcijos 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu) (Valstybės žinios, 2012, Nr. 122-6126) bei poįstatyminiu aktu – LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymu „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2009-01-22, Nr.8-287). Taip pat, atitiko 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos parlamento ir tarybos direktyvą 2010/63/ES ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.

16 Lesinimo bandymas atliktas su 1–35 dienų amžiaus linijų derinio ROSS 308 viščiukais broileriais. 600 viščiukų broilerių buvo suskirstyti į 3 grupes po 200 viščiukų kiekvienoje grupėje su 4-ais kiekvienos grupės pakartojimais. Viščiukų broilerių laikymo ant gilaus kraiko, girdymo iš stacionarių girdytuvių sąlygos atitiko ES Direktyvą 2007/43/EB, nusakančią būtiniausias broilerių apsaugos taisykles www.litlex.lt(prieiga 2018.02.16).

Viščiukai broileriai buvo lesinami kombinuotaisiais lesalais iki soties (ad libitum). Lesalų kokybiniai parametrai atitiko ROSS 308 linijų derinio viščiukų broilerių auginimo rekomendacijas (Ross Broilers Management Manual (2014).

Lesinimo bandymo schema pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė. Lesinimo bandymo schema

Rodikliai Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė Standartiniai kombinuotieji lesalai

(be žirnių) + + +

Standartiniai kombinuotieji lesalai

+ 20 proc. žirnių - + -

Standartiniai kombinuotieji lesalai

+ 20 proc. žirnių + fermentas - - +

Fermentinio preparato dozavimas - 0,1 l/t lesalo

Kombinuotųjų lesalo kokybiniai parametrai pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Kombinuotuojų lesalų kokybiniai parametrai.

Rodikliai Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė Apskaičiuota maistinė vertė,%

Apykaitos energija (MJ/kg) 13,06 13,05 13,05 Žali baltymai* 21,50 21,50 21,50 Žali riebalai* 9,14, 9,44 8,18 Žalia ląsteliena* 2,50 3,22 3,25 Žali pelenai* 5,78 5,83 5,84 Lizinas 1,34 1,34 1,34 Metioninas+cistinas 1,03 1,03 1,03 Metioninas 0,71 0,72 0,72 Treoninas 0,91 0,91 0,91

17 Triptofanas 0,26 0,25 0,25 Kalis 0,86 0,91 0,91 Kalcis* 0,88 0,88 0,88 Fosforas* 0,59 0,59 0,59 Fosforas įsisav. 13,37 21,04 20,84 Natris 0,16 0,16 0,16

Premikso sudėtis: (N7 broileriams starinis 0,5%) (1kg lesalo): vitamino A-11995,20 µg; vitaminas D – 4998,00µg; vitaminas E – 89,98 mg; vitaminas K - 3,50 mg; vitaminas B1 – 2,50 mg; vitaminas B2 – 8,0 mg; vitaminas B6 – 5,0 mg; biotinas – 220,50 µg; pantoteno rūgštys – 15,00 mg; nikotino rūgštys – 55,00 mg; cholin chloridas – 600,00 mg; vitaminas B12 – 29,98 µg; folio rūgštys – 1,75 mg; cinkas- 110,00 mg; varis – 16,00 mg; geležis – 20,00 mg; manganas – 12,00 mg; jodas – 1,25 mg; selenas – 0,30 mg.

*Žali baltymai tirti pagal Kjeldalio metodą, mėginyje nustatant azoto kiekį; *žali riebalai apskaičiuoti, mėginį išekstrahavus eteriu;

*žali pelenai – apskaičiuoti pagal mėginio, kurio organinės medžiagos sudegintos mufelinėje krosnyje 550°C temperatūroje, likutį;

*žalia ląsteliena nustatyta, kaip rūgštyse ir šarmuose netirpių neazotinių ekstrakcinių medžiagų likutis;

*kalcio kiekis nustatytas atominės absorbcijos metodu, panaudojant cezio chloridą ir aliuminio nitratą;

*bendro fosforo kiekis nustatytas fotometriniu metodu, panaudojant „molibdovanato“ reagentą. Minėtos cheminės analizės atliktos pagal metodų aprašymus [48].

Lesinimo bandymo metu buvo tirti šie rodikliai:

1. individualaus viščiuko kūno masė 1, 7, 21 ir 35 amžiaus dieną;

2. lesalų sąnaudos kiekvienam pogrupiui per periodą 1–7, 8–21, 22–35 amžiaus dienomis;

3. lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti kiekvienam pogrupiui 1–7, 8–21, 22–35 amžiaus dienomis; 4. paukščių išsaugojimas per visą bandymo periodą.

Kraiko sausųjų medžiagų kiekis nustatytas 7-tą, 21-mą ir 35-tą bandymo dieną [49].

2.2 Viščiukų broilerių mėsos kokybės tyrimai

Lesinimo bandymo pabaigoje iš kiekvienos grupės atrinkta po 5 viščiukus broilerius (5 paukščiai x 3 grupės = viso 15 paukščių), kurie paskersti pagal eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijas [50] ir atlikti šie tyrimai.

● Skerdenos morfologinė sudėtis atlikta pagal Dissection of Poultry Carcasses [51] ištirtas viščiukų broilerių krūtinėlių ir šlaunelių raumenų pH su pH prietaisu “Inolab 730”;

18 • viščiukų broilerių krūtinėlės spalvingumas nustatytas pagal CIE - LAB metodą, matuotas spalvos šviesumas (L*), spalvos rausvumas (a*), spalvos gelsvumas (b*);

• mėsos vandeningumas nustatytas pagal mėginio svorio sumažėjimą per 24 val. ją laikant pakabintuose maišeliuose su tinkleliu +4 °C temperatūroje;

• vandens rišlumas nustatytas pagal Grau ir Hammo metodą; • švelnumas nustatytas pagal Warner - Bratzler metodą;

• virimo nuostoliai nustatyti mėsą verdant cirkuliacinėje vandens vonelėje 30 min., prie 70

o_{C temperatūros (pagal mėsos mėginio svorio pokyčius sveriant prieš virimą ir po virimo).}

• Viščiukų broilerių krūtinėlės raumenų riebalų rūgščių kiekiai nustatyti, dujų chromotografu GCMS-QP2010 Ultra Shimadzu firmos su masių (MS) detektoriumi remiantis LST EN ISO 12966-2:2011 Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Riebalų rūgščių metilesterių dujų chromatografija. 2 dalis. Riebalų rūgščių metilesterių paruošimas ir LST EN ISO 15304:2003/AC:2005 (LST EN ISO 15304:2003/AC:2005) Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Riebalų rūgščių trans-izomerų kiekio nustatymas augaliniuose riebaluose ir aliejuje. Dujų chromatografijos metodas.

• Mėsos cheminės analizė atlikta: sausos medžiagos nustatytos kaitinant mėginius 105 ºC temperatūroje iki pastovaus svorio, riebalų kiekis nustatytas Soksleto metodu (ISO 1443:1973 Meat and meat products determination of total fat content) [52]; baltymų – Kjeldalio metodu [53]; pelenų kiekis –sudeginus organinę medžiagą 600-800 °C temperatūroje (ISO 936:1998 Meat and meat products determination of total ash).

• Cholesterolio kiekis ilgiausiaime nugaros raumenyje nustatytas skysčių chromatografijos metodu, HPLC system (Varian Inc., USA) [54].

2.3 Paukštienos juslinių savybių įvertinimas

Viščiukų broilerių mėsos juslinės savybės buvo vertintos ir nustatytos Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslinės analizės laboratorijoje taikant juslinių savybių profilio testą. Jo esmė: apmokyta vertintojų grupė analizuoja iš anksto atrinktus produktus (mėginius) ir parenka sąvokas (sudaro žodyną) jų juslinėms savybėms apibūdinti. Tada parenkamos ir aptariamos skalės tų savybių intensyvumui įvertinti, o kiekvienos visų produktų savybės intensyvumas pažymimas atskiroje skalėje. Iš šių duomenų, taikant matematinės statistikos metodus, kiekvienam produktui sudaromas juslinių savybių profilis, rodantis kiekvienos savybės intensyvumą.

Vištienos krūtinėlės (mėginiai) dėti į atskirus, specialius maišelius bei užrišti pasižymint mėginį. Mėginiai dėti į atskirus puodus su verdančiu vandeniu ir virti 30 minučių. Tuomet mėginiai buvo išimti ant atskirų lėkštučių, supjaustyti į pailgus, vienodo dydžio gabalėlius, sudėti į vertinimui

19 skirtus užkoduotus indelius tam, kad vertintojas nežinotų, kokį mėginį vertina, ir nedelsiant pateikti vertintojams.

Kiekviena numatyta mėginio savybė buvo vertinta 15 balų skalėje, 1 balo įvertinimas parodo, kad vertinama savybė beveik nejaučiama, 7-8 balai, kad jaučiama vidutiniškai, o 14-15 balų įvertinimas parodo, kad vertinama savybė stipriai jaučiama. Po kiekvieno mėginio savybių įvertinimo dalyviai burną skalavo jau paruoštu ir vertintojų kabinose padėtu vandeniu, norint pašalinti likusį skonį ir siekiant kuo tiksliau įvertinti kitą mėginį.

Kiekvienas mėginys turėjo tris pakartojimus, o mėginiai buvo koduojami siekiant išvengti subjektyvumo, dalyvių išankstinio nusistatymo ir norint gauti objektyvius mėginių juslinės analizės įvertinimus.

Tam tikros savybės buvo vertintos, remiantis jau paruoštais ir nurodytais savybių aprašais.

3 lentelė. Pagrindinės vertintos paukštienos mėginių juslinės savybės bei jų kriterijai

Savybės Aprašymas

Bendras kvapo intensyvumas Bendro kvapo intensyvumas

Virto viščiuko kvapo intensyvumas Kvapo, būdingo virtai be prieskonių vištienai, intensyvumas

Kito kvapo intensyvumas Netipiško skonio intensyvumas

Spalvos intensyvumas Vertinamas spalvos intensyvumas, mažas – spalva blyški, didelis – ryški.

Kietumas

Savybė, apibūdinanti jėgą, reikalingą atkąsti produkto kąsnį, ir pajuntama, spaudžiant produktą tarp krūminių dantų. Burnoje pajuntama, spaudžiant produktą tarp dantų ar tarp liežuvio ir gomurio.

Susikramtymas Sukandimų skaičius ir/ar trukmė, reikalingi sukramtyti kąsnį iki tinkamo nuryti.

Sultingumas (drėgnumas) Vertinama produkto sugebėjimas išskirti sultis jį kramtant Pluoštiškumas Vertinamas atskirų plaušų (skaidulų), pajaučiamų mėginį

kramtant, kiekis

Pojūtis burnoje Vertinamas bendras pojūtis, juntamas burnos vidumi, įskaitant liežuvį, dantenas ir dantis.

Virto viščiuko skonis Vištienai, virtai be prieskonių, būdingo skonio intensyvumas

Kito skonio intensyvumas Netipiško, pašalinio ir t.t. skonio intensyvumas Liekamojo skonio intensyvumas Skonio, panašaus į tą, kuris buvo jaučiamas, kai

20 produktas buvo burnoje, ir kuris išlieka tam tikrą laiką (5 sek.), intensyvumas

2.4 Statistinis duomenų įvertinimas

Gauti lesinimo bandymo ir mėsos kokybės bei mėsos juslinio įvertinimo duomenys apdoroti skaičiuokle MS Office Excel 2010 ir “SPSS 20” (“IBM, JAV)” statistikos programa. Apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai. Aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas (p) nustatytas pagal Stjudentą. Duomenys laikomi statistiškai patikimi, kai p<0,05.

21

3. REZULTATAI

3.1 Lesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant mikroorganizmų kamieną Talaroyces versatillis, įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ir išsaugojimui

Pagal lesinimo bandymo su viščiukais broileriais tirtus parametrus (individualaus viščiuko kūno masę atskirais bandymo periodais, lesalų sąnaudas 1 kg priesvorio gauti kiekvienam pogrupiui per periodą ir išsaugojimą) apskaičiuoti vidutiniai bandymo rezultatai, kurie pateikti 4 ir 6 lentelėse.

4 lentelė. Lesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant mikroorganizmų

kamieną Talaroyces versatillis, įtaka viščiukų broilerių kūno masei, g. Viščiukų amžius,

dienomis Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė

1 47,19±0,20 100 47,19±0,21 100 47,20±0,19 100 7 198,87±1,83 100 200,02±1,68 101 209,32±1,53 105 21 1049,57±9,36 100 1112,13±8,37 106 1124,62±8,01* 107 35 2583,13±18,23 100 2629,02±18,40 102 2668,79±19,28* 103

* skirtumai statistiškai patikimi p<0,05

Lesinimo bandymas pradėtas su vienodo svorio viščiukais broileriais. Analizuojant viščiukų broilerių svorius 7-ą jų amžiaus dieną (4 lentelė) nustatyta, kad į kombinuotuosius lesalus įterpus 20 proc. žirnių (I tiriamoji grupė) jų svoriai padidėjo 1 proc., o lesale naudojant 20 proc. žirnių ir fermentinį preparatą (II tiriamoji grupė) viščiukų broilerių svoris buvo 5 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe (p˃0,05). Sekantį viščiukų broilerių svėrimo laikotarpį (21 amžiaus dieną) jų svoriai buvo atitinkamai didesni – I tiriamosios grupės viščiukų broilerių 6 proc. (p˃0,05), o II tiriamosios grupės - 7 proc. (p<0,05), lyginant su kontrolinės grupės viščiukų broilerių svoriu. 35-tą viščiukų broilerių amžiaus dieną I tiriamosios grupės broilerių svoriai buvo 2 proc. (p˃0,05), o II tiriamosios grupės – 3 proc. (p<0,05) didesni, lyginant su kontroline grupe.

22

5 lentelė Lesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant mikroorganizmų

kamieną Talaroyces versatillis, įtaka viščiukų broilerių lesalų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti, kg. Augimo tarpsnis,

dienomis Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė

1-7 1,30±0,03 100 1,33±0,04 102 1,34±0,05 103 8-12 1,58±0,02 100 1,60±0,05 101 1,59±0,03 101 22-35 2,07±0,06 100 2,09±0,07 101 2,08±0,05 100 1-35 1,87±0,03 100 1,88±0,03 100 1,88±0,05 101

Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti (5 lentelė) tiriamosiose grupėse pirmą t. y. 1 - 7 viščiukų broilerių auginimo laikotarpį buvo 2 ir 3 proc. didesnės, lyginant su kontroline grupe, o auginimo viduryje 8 - 21 ir pabaigoje 22 - 35 amžiaus dienomis ženklaus skirtumo su kontroline nenustatyta. Paskaičiavus lesalų sąnaudas 1 kg priesvorio gauti už visą bandymo laikotarpį statistiškai patikimų skirtumų tarp grupių nenustatyta.

6 lentelė. Lesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant mikroorganizmų

kamieną Talaroyces versatillis, įtaka viščiukų broilerių išsaugojimui, proc. Auginimo tarpsnis,

dienomis Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė

1-7 99,0 98,0 100,0

8-21 98,8 98,8 96,4

22-35 97,6 93,2 98,8

1-35 98,4 96,7 98,4

Bandymo laikotarpiu tiek lesinant viščiukus broilerius standartiniais kombinuotaisiais lesalais (kontrolinė grupė) tiek ir papildytais 20 proc. žirnių (I tiriamoji grupė) ir 20 proc. žirnių + fermentiniu preparatu (II tiriamoji grupė) viščiukų broilerių išsaugojimas atitiko linijų derinio Ross 308 viščiukų broilerių auginimo rekomendacijas [54].

Bandymo eigoje buvo imamas kraikas ir nustatomas sausųjų medžiagų kiekis, kuris pateiktas 7 lentelėje.

23

7 lentelė. Lesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant mikroorganizmų

kamieną Talaroyces versatillis, įtaka viščiukų broilerių kraiko sausosioms medžiagoms, proc. Auginimo tarpsnis,

dienomis Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė

1-7 91,72±0,39 90,88±0,20 90,97±1,03

8-21 85,78±3,02 84,04±3,87 85,14±1,49

22-35 92,46±0,18 90,96±1,20 89,85±1,91

Analizuojant viščiukų broilerių kraiko sausųjų medžiagų kiekį nustatyta: 7-ą bandymo dieną viščiukų broilerių, kurių kombinuotuosius lesalus papildėme 20 proc. žirniais (I tiriamoji grupė) ir 20 proc. žirnių + fermentiniu preparatu (II tiriamoji grupė), kraikas buvo atitinkamai 0,84 proc. ir 0,75 proc. (p>0,05) sausesnis, lyginant su kontroline grupe. 21-ą bandymo dieną, tarp II tiriamosios ir kontrolinės grupių ženklaus kraiko drėgmės skirtumo nenustatyta, o I tiriamosios grupės kraikas 1,74 proc. buvo sausesnis, lyginant su kontroline grupe. 35 amžiaus dieną tiriamųjų grupių kraikas buvo sausesnis atitinkamai 1,5 ir 2,61 proc. sausesnis, lyginant su kontrolinės grupės kraiku. Statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.

3.2. Lesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant mikroorganizmų kamieną Talaroyces versatillis, įtaka viščiukų broilerių mėsos kokybei

Paukštienos mėsos kokybę įtakoja daugelis veiksnių. Vienas iš svarbiausių jų yra pilnai skrostos skerdenos išeiga, kurią sąlygoja skerdimo amžius, lesalų kokybė, paukščių lytis, paukščių prieš skerdimą alkinimo laikas ir kiti faktoriai.

3.2.1. Lesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant mikroorganizmų kamieną Talaroyces versatillis, įtaka viščiukų broilerių skerdenos morfologinėms savybėms

Viščiukų broilerių skerdenų morfologinių sąvybių rezultatai pateikti 8 lentelėje.

8 lentelė Lesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant mikroorganizmų

kamieną Talaroyces versatillis, įtaka viščiukų broilerių mėsinėms savybėms.

Rodikliai Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė Masė prieš skerdimą, g 2677,28±55,50 2718,51±39,27 2963,01±60,47* Pilnai skrostos skerdenos (be vidaus

organų) masė, g 2100,20±57,68 2131,56±52,03 2239,46±71,13 8 Lentelės tęsinys

24 Skerdenos išeiga, proc. 78,45±2,19 78,41±0,89 75,58±0,98

Sparnų masė, g 192,15±7,42 208,65±7,93 209,88±6,77

Šlaunelių raumenų masė (su kaulu ir

oda), g 350,12±18,29 365,16±18,26 378,11±13,75

Blauzdų raumenų masė (su kaulu ir

oda), g 266,91±7,65 271,93±9,65 292,29±9,77

Šlaunų masė (be kaulo ir odos), g 270,61±5,38 278,69±13,58 281,93±7,17 Blauzdų raumenų masė (be kaulo ir

odos), g 179,39±8,51 180,00±5,52 198,32±7,00

Kojų raumenų išeiga, proc. 21,43±1,12 21,52±0,86 21,44±0,78 Krūtinės raumenų masė (be odos), g 649,77±33,06 674,47±40,05 698,51±49,82 Krūtinės raumenų išeiga, proc. 30,94±0,87 31,63±1,02 31,19±0,96 Krūtinės raumenų ilgis, cm 17,20±1,21 17,84±0,21* 18,50±0,80* Krūtinės raumenų plotis, cm 11,12±0,59 12,50±1,92 13,01±0,45 Išorinės filė masė, g 522,27±25,89 538,96±30,04 554,27±46,01 Vidinės filė masė, g 98,12±6,70 100,14±2,40 108,57±13,59 Krūtinės keteros ilgis, cm 10,16±0,40 10,15±0,15 10,97±0,35 Šlaunies kaulo ilgis, cm 7,86±0,24 9,55±0,17 10,59±0,24 Blauzdos kaulo ilgis, cm 12,20±0,52 12,29±0,16 12,31±0,57 Karkaso masė su kaulu ir raumenų

likučiais, g 530,67±26,02 572,53±12,94 589,68±25,77

Mėsos kvapas Būdingas paukštienai

* skirtumai statistiškai patikimi p<0,05

Analizuojant (8 lentelėje) pateiktus tyrimo rezultatus, galime teigti, kad į viščiukų broilerių lesalus įmaišius 20 proc. žirnių (I tiriamoji grupė) ir 20 proc. žirnių + fermentinis preparatas (II tiriamoji grupė) teigiamai įtakojo visas viščiukų broilerių skerdenos mėsines savybes, tačiau statistiškai patikimi skirtumai nustatyti krūtinės raumenų ilgio, kuris tiriamųjų grupių paukščių buvo atitinkamai 4 ir 7 proc. buvo ilgesnis, lyginant su kontrolinės grupės paukščių (p<0,05).

25 9 lentelė. Lesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant mikroorganizmų kamieną Talaroyces versatillis, įtaka viščiukų broilerių krūtinės mėsos fizinėms savybėms.

Rodiklis Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė Spalvos koordinačių intensyvumas:

L* 61,34±0,14 59,51±0,18 56,17±0,17 a* 11,65±0,16 13,39±0,18 10,40±0,18 b* 6,83±0,26 5,95±0,15 8,32±0,19 pH 5,86±0,04 5,88±0,02 5,90±0,03 Vandeningumas, proc 2,42±0,33 1,35±0,12 1,38±0,13* Vandens rišlumas,proc 56,73±0,24 53,65±0,26 55,71±0,32 Virimo nuostoliai, proc 20,02±0,61 27,86±0,57 25,10±0,37

Švelnumas, kg/cm2 _{1,66±0,14 1,71±0,07 1,75±0,09}

* skirtumai statistiškai patikimi p<0,05

Ištyrus broilerių krūtinės mėsos fizines savybes (9 lentelė), nustatyta, kad I tiriamosios grupės paukščių mėsos spalvos šviesumas (L*) 1,83, gelsvumas (b*) 0,88 mažesnis, o rausvumas (a*) 1,74 didesnis, lyginant su kontroline grupe. II tiriamosios grupės rezultatai rodo, kad mėsos spalvos šviesumas (L*) 5,17, spalvos rausvumas (a*), 1,25 mažesnis, o spalvos gelsvumas (b*) 1,49 didesnis lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

I tiriamosios grupės krūtinės mėsos vandeningumas 1,07 proc. (p>0,05), o II tiriamosios grupės buvo 1,04 proc. (p<0,05)mažesnis, lyginant su kontroline grupe. Ištyrus viščiukų broilerių krūtinės mėsos fizines savybes virimo nuotoliai I tiriamosios grupės 7,84 proc., II tiriamosios grupės 5,08 proc. didesni, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). I tiriamosios grupės krūtinės mėsos švelnumas buvo 3,0 proc., o II tiriamosios grupės 5,4 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

10 lentelė. Lesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant mikroorganizmų

kamieną Talaroyces versatillis, įtaka viščiukų broilerių šlaunelių mėsos fizinėms savybėms. Rodiklis Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė Spalvos koordinačių intensyvumas:

L* 56,20±1,14 60,72±0,90 61,94±0,86

a* 18,47±0,56 19,44±1,54 19,23±1,34

b* 7,23±0,55 8,37±0,15 8,90±0,16

pH 6,01±0,05 5,86±0,08 5,95±0,09

Vandeningumas, proc 1,72±0,13 1,65±0,33* 1,55±0,32*

26 Virimo nuostoliai, proc 17,16±0,14 31,22±0,14 27,79±0,18

Švelnumas, kg/cm2 _{2,94±0,02 2,90±0,33 2,72±0,12}

* skirtumai statistiškai patikimi p<0,05

Ištyrus broilerių šlaunelių mėsos fizines savybes (10 lentelė), nustatyta, kad I tiriamosios grupės spalvos šviesumas (L*) 4,52, spalvos rausvumas (a*) 0,97, o spalvos gelsvumas (b*) 1,14 didesni lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Išanalizavus I ir II tiriamosios grupės viščiukų broilerių šlaunelių mėsos vandeningumą, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai, II tiriamosios grupės 0,17 proc, o I tiriamosios grupės 0,07 proc. mažesni lyginant su kontroline grupe (p<0,05). Lyginant šlaunelių mėsos vandens rišlumą ir virimo nuostolius statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta, tačiau šlaunelių mėsos švelnumas I tiriamosios grupes 1 proc. II tiriamosios grupės 7 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

3.2.2. Lesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant mikroorganizmų kamieną Talaroyces versatillis, įtaka viščiukų broilerių mėsos cheminėms savybėms

Atliktos viščiukų broilerių krūtinėlių ir šlaunelių mėos cheminės analizės tyrimų rezultatai pateikti 11 ir 12 lentelėse.

11 lentelė. Lesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant mikroorganizmų kamieną Talaroyces versatillis, įtaka viščiukų broilerių krūtinėlių mėsos cheminėms savybėms.

Rodiklis Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė Sausosios medžiagos, proc 23,67±0,22 25,30±0,26 26,32±0,36 Tarpraumeniniai riebalai, proc 2,75±0,12 2,77±0,11 2,80±0,19

Pelenai, proc 1,18±0,04 1,15±0,04 1,16±0,03

Baltymai, proc 20,55±0,18 21,36±0,30 22,41±0,32*

Cholesterolis, mg/100 g 54,37±0,32 51,40±0,36* 50,29±0,22

* skirtumai statistiškai patikimi p<0,05

Analizuojant (11 lentelė) pateiktus tyrimo rezultatus, broilerių krūtinėlių mėsos cheminėms savybėms į lesalus įmaišius 20 proc. žirnių (I tiriamoji grupė) sausųjų medžiagų ir tarpraumeninių riebalų kiekiai buvo atitinkamai 1,63 proc. ir 0,02 didesni, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Broilerių krūtinėlių mėsos cheminių savybių rezultatai, parodė, kad naudojant lesaluose 20 proc. žirnių + fermentinį preparatą (II tiriamoji grupė) sausujų medžiagų ir tarpraumeninų riebalų buvo atitinkamai 2,65 proc. ir 0,05 proc. didesni nei kontrolinės grupės. I tiriamosios grupes, kurių lesale žirniai sudarė 20 proc., pelenų kiekis broilerių krūtinėlių mėsoje buvo 0,03 proc. mažesnis, o

27 baltymų kiekis 0,81 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). II tiriamosios grupės, kurios lesaluose buvo 20 proc. žirnių + fermentinis preparatas, krūtinėlių mėsos pelenų kiekis buvo 0,02 proc. (p>0,05) mažesnis, o baltymų kiekis buvo 1,86 proc. (p<0,05) didesnis, lyginat su kontroline grupe šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas.

Cholesterolio kiekis broilerių krūtinėlių mėsoje I tiriamosios grupės 5 proc. (p<0,05), o II tiriamosios grupės 8 proc. (p>0,05) mažesnis lyginant su kontroline grupe.

12 lentelė. Lesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant mikroorganizmų kamieną Talaroyces versatillis, įtaka viščiukų broilerių šlaunelių mėsos cheminėms savybėms.

Rodiklis Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė Sausosios medžiagos, proc. 24,03±0,64 25,67±0,22 25,71±0,30 Tarpraumeniniai riebalai, proc. 4,81±0,12 4,73±0,09 4,70±0,06

Pelenai, proc. 1,12±0,04 1,14±0,08 1,14±0,09

Baltymai, proc. 18,00±0,15 19,72±0,19 19,91±0,23*

Cholesterolis, mg/100 g 63,22±0,54 62,06±0,84 61,46±0,90*

* skirtumai statistiškai patikimi p<0,05

Ištyrus šlaunelių mėsos chemines savybes, (12 lentelė ) nustatyta sausųjų medžiagų skirtumas I tiriamosios grupės 1,64 proc., II tiriamosios 1,68 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).Tarpraumeninių riebalų skirtumas I tiriamosios grupės 0,08 proc., o II tiriamosios grupės 0,11 proc. mažesnis nei kontrolinės grupės (p>0,05). Pelenų kiekis šlaunelių mėsoje tiek I tiriamosios grupės tiek ir II tiriamosios grupės buvo vienodas ir 0,02 proc. didesnis nei kontrolinės grupės (p>0,05). Nustatytas šlaunelių mėsos baltymų kiekis, kuris buvo I tiriamosios grupės 1,72 proc. (p>0,05), o II tiriamosios grupės 1,91 proc. (p<0,05) didesni, lyginat su kontroline grupe.

Viščiukų broilerių šlaunelių mėsos cholesterolio kiekis I tiriamosios grupės 2 proc. (p>0,05), o II tiriamosios grupės 3 proc. (p<0,05) mažesni, lyginant su kontroline grupe.

28

13 lentelė. Lesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant mikroorganizmų

kamieną Talaroyces versatillis, įtaka riebalų rūgščių susikaupimui viščiukų broilerių krūtinėlių ir šlaunelių mėsoje.

Riebalų rūgštys Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė Krūtinėlė Šlaunelė Krūtinėlė Šlaunelė Krūtinėlė Šlaunelė Sočiosios riebalų rūgštys, proc 29,67±0,17 35,16±0,33 29,47±0,23 29,79±0,07 33,53±0,12 30,41±0,19 Mononesočiosios riebalų rūgštys, proc 34,15±0,2 35,16±0,21 33,20±0,72 33,97±0,14* 32,79±0,39 33,23±0,34 Polinesočiosios riebalų rūgštys, proc 37,18±0,66 38,10±0,47 37,32±0,25 36,23±0,71* 34,38±0,13 36,55±0,09 Omega 3, proc 2,04±0,15 2,15±0,13 2,01±0,01 2,12±0,05 1,98±0,25 2,03±0,20 Omega 6, proc 34,98±0,46 35,75±0,31 35,02±0,34 33,88±0,42 31,39±1,64 34,18±0,71

* skirtumai statistiškai patikimi p<0,05

Analizuojant 20 proc. žirnių bei 20 proc. žirnių + fermentinio preparato, gauto naudojant mikroorganizmų kamieną Talaroyces versatillis, įtaką riebalų rūgščių susikaupimui viščiukų broilerių krūtinėlės ir šlaunelių mėsoje (13 lentelė), sočiųjų riebalų rūgščių krūtinėlių mėsoje I tiriamosios grupės 0,2 proc. mažesnis, II tiriamosios grupės krūtinėlių mėsoje šių rūgščių kiekis buvo didesnis 3,86 proc. nei kontrolinės grupės. Viščiukų broilerių šlaunelių mėsos sočiųjų riebalų rūgščių kiekis I tiriamosios grupės buvo 5,37 proc. mažesnis, II tiriamosios grupės - 4,75 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

Mononesočiųjų riebalų rūgščių kiekis krūtinėlių mėsoje tiek I tiek ir ir II tiriamųjų grupių mėsoje buvo mažesni atitinkamai 0,95 proc. ir 1,36 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe, šlaunelėse esantis mononesočiųjų riebalų rūgščių kiekis taip pat buvo mažesnis tiek I tiriamosios grupės 1,19 proc. (p<0,05) tiek II tiriamosios grupės 1,93 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.

Analizuojant I tiriamosios grupės polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekį šlaunelių mėsoje, nustatyta, kad 1,87 proc. (p<0,05), o II tiriamosios grupės 1,55 proc. (p>0,05) mažesnis nei kontrolinės grupės, tačiau krūtinėlių mėsos polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis I tiriamosios grupės buvo 0,14 proc. didesnis, o II tiriamosios grupės – 2,8 proc. mažesnis (p>0,05) lyginant su kontroline grupe.

29 Ištyrus omega 3 ir omega 6 riebalų rūgščių kiekius viščiukų broilerių krūtinėlių ir šlaunelių mėsoje, galime teigti, kad lesale naudojant 20 proc. žirnių (I tiriamoji grupė) ir 20 proc. žirnių + fermentinį preparatą (II tiriamoji grupė) statistiškai reikšmingo skirtumo su kontroline grupe nenustatyta (p>0,05).

3.2.3. Lesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant mikroorganizmų kamieną Talaroyces versatillis, įtaka viščiukų broilerių mėsos juslinėms savybėms

Viščiukų broilerių mėsos juslinių savybių tyrimo rezultatai pateikti 14 lentelėje.

14 lentelė. Lesalų papildytų 20 proc. žirnių kiekiu bei fermentu, gautu naudojant mikroorganizmų

kamieną Talaroyces versatillis, įtaka viščiukų broilerių mėsos juslinėms savybėms.

Rodiklis Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė P-reikšmė I 2

Bendras kvapo intensyvumas 12,40 13,50 12,40 0,147 ns Virto viščiuko kvapo

intensyvumas 12,40 13,40

* _{12,40 0,047 ns}

Kito kvapo intensyvumas 1,20 1,70 1,20 0,157 ns

Spalvos intensyvumas 4,80 4,60 4,80 0,059 ns Minkštumas 7,10 6,90 7,10 0,905 ns Pluoštiškumas 7,10 7,80 7,10 0,739 ns Sultingumas 5,50 4,50 5,50 0,892 ns Susikramtymas 9,00 9,30 9,00 0,846 ns Kietumas 7,70 8,50 7,70 0,376 ns Pojūtis burnoje 3,70 3,50 3,70 0,905 ns Bendras skonis 11,90 11,80 11,90 0,499 ns Gurgždumas 11,70 11,70 11,70 0,700 ns

Virto viščiuko mėsos skonio

intensyvumas 11,60 11,80 11,60 0,946 ns

Kito skonio intensyvumas 1,20 1,20 1,20 0,177 -

Nemalonus skonis 9,00 8,80 9,00 0,482 ns

Kvapo priimtinumas 14,10 14,30 14,10 0,851 ns

Skonio priimtinumas 13,40 13,50 13,40 0,917 ns

Tekstūros priimtinumas 12,90 12,50 12,90 0,760 ns

Bendras priimtinumas 13,60 13,50 13,60 0,759 -

30 Vertinant viščiukų broilerių mėsos mėginių skonio, kvapo ir tekstūros savybes (14 lentelė), reikšmingo skirtumo tarp mėginių grupių nenustatyta. Taip pat nenustatyta, kad būtų atsiradę pašalinis skonis ar kvapas, mėginiuose intensyviai jautėsi tipiškai virtai viščiuko mėsai būdingas kvapas ir skonis. Mėginių skonio, kvapo, tekstūros priimtinumas nesiskyrė, todėl ir bendras priimtinumas buvo vienodas.

31

REZULTATŲ APTARIMAS

Norint naudoti gyvūnų mityboje ankštinius augalus, kaip baltymų šaltinį, svarbu žinoti, balfymų kiekį jose ir kokią dalį raciono gali sudaryti baltyminės žaliavos, kad pasiektume norimą paukščių augimo našumą. Taip pat svarbu žinoti jų poveikį mitybos atžvilgiu, bei reikėtų įvertinti šių baltyminių augalų įtaką produkcijos kokybei [55]. Siekiant pagerinti broilerių produktyvumą ir produkcijos kokybę, bei riebalų virškinamumą ir padidinti kasos lipazės gamybą bei sekreciją, įvairūs emulsikliai ir fermentai yra įtraukiami į paukščių lesalus [57].

Žirniams būdinga didelė maistinė vertė ir jie gali būti naudojami viščiukų broilerių mityboje kaip vertingas baltymų, energijos ir kitų maistinių medžiagų šaltinis [57]. Pasak C. Nalle [58], ekstruzijos procesas gali pagerinti žirnių mitybine vertę. H. Marcin [59] su kolegomisatlikto tyrimo metu nustatė, jog ekstruduoti žirniai įtraukti į paukščių lesalus žymiai padidino metabolizuojamos energijos kiekį, pagerino sausųjų medžiagų virškinimumą, be to pagerino žalių baltymų ir aminorūgčių virškinamumą.

Mūsų alikto bandymo metu nustatėme, kad į kombinuotuosius lesalus įterpus 20 proc. žirnių (I tiriamoji grupė) viščiukų broilerių svoriai padidėjo 1 proc., o lesale naudojant 20 proc. žirnių ir fermentinį preparatą (II tiriamoji grupė) jų svoris buvo 5 proc. didesnis lyginant su kontroline grupe. Pasak H. Basmacioğlu [60] su kolegomis nustatė, kad paukščiai, lesinami lesalais į kurių sudėtį buvo įterptas fermentinio preparato+raudonėlių eterinio aliejaus, paukščiai priaugo svorio daugiau nei kontrolinės grupės paukščiai, be to lesalai papildyti fermentais žymiai sumažino žarnyno turinio klampumą ir padidino sausųjų medžiagų kiekį, bet neturėjo įtakos turinio pH. A. J. Cowieson [61] atlikto tyrimo metų nustatė, kad lesalus papildžius gliukanazės ir ksilanazės fermentiniais preparatais buvo pagerino lesalų konversiją.

G. A. Papadopoulos ir bendraminčių [62] atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad nepaisant energijos suvartojimo broilerių lesaluose, papildžius lesalus lecitinu buvo gautas pagerėjęs paukščių lesalų virrškinimas lyginat su kontroline grupe, kurių lesaluose nebuvo terpiamas fermentinis preparatas.

Ištyrus broilerių krūtinės ir šlaunelių mėsos fizinės savybes reikšmingi skirtumai nustatyti krūtinės mėsos vandeningume, kuris buvo 0,21 proc. mažesnis, II tiriamosios grupės viščiukų broilerių šlaunelių mėsos vandeningumas buvo 0,19 proc. mažesnis (p<0,05), nei kontrolinės grupės Y. J. Kim su kolegomis [63] nustatė, kad nebuvo rasta reikšmingų skirtumų tarp augimo efektyvumo, žalių pelenų kiekio, skerdenų svorio ir cholesterolio bei mėsos gelsvumo (b *), į lesalus įterpiant 0,05 proc. antibiotikų ir skirtingus kiekius: 0,5 proc., 1 proc. ir 2proc. S. Chinensis