KAUNAS, 2019 NERACIONALAUS RECEPTINIŲ NESTEROIDINIŲ VAISTŲ NUO UŽDEGIMO VARTOJIMO PROBLEMOS VILKAVIŠKYJE INETA JONAITYTĖ VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

INETA JONAITYTĖ

NERACIONALAUS RECEPTINIŲ NESTEROIDINIŲ VAISTŲ NUO

UŽDEGIMO VARTOJIMO PROBLEMOS VILKAVIŠKYJE

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Doc. dr. A. Baranauskas

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanė prof. Ramunė Morkūnienė 2019–

NERACIONALAUS RECEPTINIŲ NESTEROIDINIŲ VAISTŲ NUO

UŽDEGIMO VARTOJIMO PROBLEMOS VILKAVIŠKYJE

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Doc. dr. Algirdas Baranauskas 2019–

Recenzentas Darbą atliko

Magistrantė Ineta Jonaitytė

2019– 2019–

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 13

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14

1.1. Neracionalaus vaistų vartojimo samprata ... 14

1.2. Skausmo samprata ... 16

1.2.1. Skausmo intensyvumo vertinimas ... 18

1.3. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo samprata ... 19

1.4. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo veikimo mechanizmas ... 20

1.5. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo nepageidaujami poveikiai ... 21

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 27

2.1. Tyrimo organizavimas ... 27

2.2. Tyrimo objektas ... 27

2.3. Tyrimo metodai ... 27

2.4. Duomenų statistinė analizė ... 28

2.5. Tyrimo instrumentas ... 28

2.6. Anketos validavimas... 29

2.7. Respondentų atranka ir dydis ... 29

2.8. Tyrimo eiga... 30

2.9. Tyrimo dalyvių sociodemografiniai rodikliai ... 30

3. REZULTATAI ... 32

3.1. Respondentų skausmo pobūdžio vertinimas ... 32

3.2. Iš gydytojo ir vaistininko gaunama informacija apie paskirtus nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ... 35

3.3. Informacija apie nesteroidinių vaistų nuo uždegimo neracionalų vartojimą ... 40

3.4. Vartojami ir (ar) vartoti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir gyventojų žinių lygis apie šiuos vaistus ... 43

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 48

IŠVADOS ... 52

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 53

SANTRAUKA

I.Jonaitytės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc. dr. A. Baranauskas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir Socialinės farmacijos katedra – Kaunas.

Magistrinio darbo tema: NERACIONALAUS RECEPTINIŲ NESTEROIDINIŲ VAISTŲ NUO

UŽDEGIMO VARTOJIMO PROBLEMOS VILKAVIŠKYJE

Raktiniai žodžiai: Neracionalus, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, receptiniai vaistai, rizikos

veiksniai.

Tyrimo tikslas: Ištirti neracionalaus receptinių nesteroidinių vaistų nuo uždegimo galimus rizikos

veiksnius, lemiančius neracionalų šių vaistų nuo uždegimo vartojimą Vilkaviškyje.

Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ambulatoriškai besigydančių gyventojų gydytojo rekomendacijų

laikymąsi, gydantis receptiniais nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo. 2. Išsiaiškinti pacientų žinių lygį apie vartojamus arba vartotus receptinius nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. 3. Rasti galimus ryšius tarp neracionalaus vaistų vartojimo rizikos veiksnių ir įvairių gyventojų grupių.

Metodai: Tikslui pasiekti atlikta teorinė mokslinės literatūros analizė, pasirinktas kiekybinis tyrimo

tipas, taikytas apklausos raštu metodas. Duomenys apdoroti statistinių duomenų apdorojimo programa SPSS 17.0. Apdorojant tyrimo duomenis buvo taikomi tokie statistiniai metodai: aprašomoji statistika, statistiniai kriterijai. Tyrimo dalyviai – visuomenės vaistinės pacientai (klientai), vartoję arba vartojantys nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Tyrimas vykdytas 2018 metų lapkričio mėnesį.

Tyrimo rezultatai: Dažniausiai tyrimo dalyviai patiria galvos skausmą. Vidutiniškai daugiau moterų

nei vyrų patiria galvos ir pilvo skausmus, o daugiau vyrų nei moterų patiria nugaros ir raumenų skausmus. Gydytojai dažniau nei vaistininkai informuoja pacientus apie vaisto vartojimo ypatumus. Vidutiniškai daugiau moterų, nei vyrų nurodė, jog gydytojas išsamiai išsiaiškina, kokie vaistai buvo anksčiau vartoti arba vartojami dabar, tačiau vidutiniškai daugiau vyrų, nei moterų nurodė, kad gydytojas juos informuoja apie vaisto kontraindikacijas ir nurodo vaisto vartojimo laiko intervalą. Kuo vyresni respondentai, tuo vidutiniškai daugiau jų nurodė, kad gydytojas pateikia jiems įvairiapusišką informaciją apie paskirtus vaistus ir šie skirtumai yra statistiškai reikšmingi. Tyrimo dalyviams trūksta informacijos apie paskirtus vaistus. 52,3 proc. tyrimo dalyvių laikosi gydytojo paskirtų vaistų vartojimo rekomendacijų. Vyrai ir moterys panašiai laikosi gydytojo rekomendacijų dėl paskirtų vaisto vartojimo, tačiau pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp įvairių amžiaus grupių: kuo vyresni tyrimo dalyviai, tuo jie sąžiningiau laikosi gydytojo paskirtų vaistų vartojimo rekomendacijų. Populiariausias informacijos šaltinis tyrimo dalyviams apie NVNU – vaisto pakuotės lapelis. Amžius turi įtakos vaistų polifarmacijai (kuo didesnis amžius, tuo daugiau vaistų vienu metu yra vartojama): gautas vidutinio stiprumo ryšys, kuris yra statistiškai labai reikšmingas. Dauguma respondentų

suvokia, jog NVNU gali pažeisti virškinamąjį traktą, sukelti kepenų sutrikimus. Tačiau daug mažiau respondentų žino, kad NVNU gali sukelti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, inkstų sutrikimus, CNS sutrikimus, kvėpavimo sutrikimus. Ne visi tyrimo dalyviai paskirtus NVNU vartoja taisyklingu vartojimo būdu.

Išvados: 1. 52,3 proc. tyrimo dalyvių dažnai laikosi gydytojo paskirtų vaistų vartojimo rekomendacijų.

Moterys ir vyrai panašiai laikosi gydytojo paskirtų vaistų rekomendacijų (p>0,05). Kuo vyresni tyrimo dalyviai, tuo sąžiningiau laikosi gydytojo paskirtų vaistų vartojimo rekomendacijų. 2. 72,6 proc. tyrimo dalyvių žino, jog NVNU gali pažeisti virškinamąjį traktą, 52,3 proc. – sukelti kepenų sutrikimus, tačiau 67 proc. nežino, kad NVNU gali sukelti kvėpavimo, 64,2 proc. – centrinės nervų sistemos, 41,4 proc. – inkstų sutrikimus, 46 proc. – daro poveikį į širdies ir kraujagyslių sistemą. Populiariausias informacijos šaltinis tyrimo dalyviams apie NVNU – vaisto pakuotės lapelis. 3. Dauguma tyrimo dalyvių nurodė, jog gydytojai jiems nurodo vaisto dozes, vaisto vartojimo dažnį, kaip vartoti vaistą, išsiaiškina, kokie vaistai buvo anksčiau vartoti, tačiau neinformuoja apie vaisto poveikį, neišsiaiškina visų priežasčių, dėl kurių tyrimo dalyviams šio vaisto vartojimas būtų netinkamas ir nesuteikia informacijos apie tyrimo dalyvio būklę ir paskirtus vaistus. Didesni rizikos veiksniai dėl neracionalaus NVNU vartojimo kyla vyrams, nes gydytojas neišsiaiškina apie vartotus ar vartojamus vaistus, o moterims – dėl vaisto kontraindikacijų ir vartojimo laiko intervalo. Amžius turi įtakos vaistų polifarmacijai (p<0,01). Taip pat didesnė rizika atsiranda jaunesnio amžiaus tyrimo dalyviams, nes gydytojai jiems minimaliai pateikia informaciją apie paskirtą vaistą (p<0,05).

SUMMARY

I. Jonaitytė Master’s Thesis; Supervisor: Associate Professor Doctor Algirdas Baranauskas; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Drug Technology and Social Pharmacy – Kaunas.

Topic of the Thesis: PROBLEM OF IRRATIONAL USE OF NON–STEROIDAL PRESCRIPTION

DRUGS IN VILKAVIŠKIS

Key words: Irrational, non-steroidal anti–inflammatory drugs, prescription drugs, risk factors.

The aim: To investigate the presumptive risk factors of non steroidal anti-inflammatory drug that are

caused by irrational consumption of these drugs in Vilkaviškis.

Objectives: 1. To establish compliance with the doctor's recommendations for outpatient treatment

with non–steroidal anti–inflammatory prescription drugs. 2. To find out how much knowledge do patients have about the presently or previously used non-steroidal anti-inflammatory drug. 3. To find possible links between risk factors for irrational use of drugs and different population groups.

Methods: To achieve the aim, theoretical analysis of the scientific literature was performed, the

quantitative type of research was selected and the written method of the survey was used. The data was processed using the statistical processing program SPSS 17.0. The following statistical methods were used to process the research data: descriptive statistics, statistical criteria. Participants of the research – patients of the public pharmacy (clients) who have taken or are using non – steroidal anti-inflammatory drugs. The research was conducted in November 2018.

Results: The participants of the research usually experience headache. On average, more

women than men experience head and abdominal pains, and more men than women experience back and muscle aches. Doctors inform patients about the peculiarities of the drug use more often than pharmacists. On average, more women than men have indicated that the doctor thoroughly discovers which drugs were previously or currently used, but on average more men than women indicated that their physician informed them of the contraindication of the drug and indicated the interval of use of the drug. The older respondents, on average, indicated that their doctor provided them with all kind of information about the prescribed drugs, and these differences are statistically significant. Participants of the research lack information on prescribed drug. 52,3 pct. the participants of the research follow the doctor's recommendations for the use of prescribed drug. Men and women similarly follow the doctor's recommendations for the use of the prescribed drug; however, there is a statistically significant difference between the different age groups: the older the participants of the research are, the more likely they are to follow honestly the recommendations on the use of the drug prescribed by the doctor. The most popular source of information about NSAIDs for the participants of the research is the package leaflet. Age affects polyfarmation of the drugs (the higher is the age, the more drugs are

used at the same time): the moderate connection is obtained, which is statistically significant. Most respondents perceive that NSAIDs can damage the digestive tract and cause liver problems. However, far fewer respondents know that NSAIDs can cause cardiovascular problems, kidney problems, CNS disorders, and respiratory problems. Not all participants of the research use NSAIDs in the correct way.

Conclusions: 1. 52,3 pct. of the research participants often follow the recommendations for the use of

drugs prescribed by the doctor. Women and men follow the doctor's recommendations similarly (p> 0,05). The older the participants of the research are, the more fairly they follow the recommendations for the use of drugs prescribed by the doctor. 2. 72,6 pct. of the research participants are aware that NSAIDs may cause undesirable side-effects related to the digestive tract. Likewise, 52,3 pct. are aware that NSAIDs might cause liver problems. However, 67 pct. of the participants do not know that NSAIDs can cause respiratory, 64,2 pct. – central nerve system, 41,4 pct. – kidney, 46 pct. – cardiovascular issues. The most popular source of information for the participants of the research about NSAIDs is the package leaflet. 3. Most of the participants indicated that doctors inform them about the doses, frequency and ways of using the drug, find out which drugs were used before, but do not inform about the side – effect of the drug, do not explain all the reasons why the use of the certain drug would not be acceptable for the participants of the research and do not provide information on the status of the participant and the prescribed drug. Higher risk factors for the irrational use of NSAIDs occur for men, due to the fact that doctors do not find out about the present of previous use of drugs; for women due to contraindications and time intervals related to the drug usage. Age has an affect on polyfarmation of the drugs (p<0,01). There is also a higher risk for participants of younger age who do not fully aware of the prescribed drug (p <0,05). There is also a higher risk for younger participants who are not fully aware of the prescribed drug (p <0,05) due to the lack of information provided by doctors.

SANTRUMPOS

AKF – angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai CNS – centrinė nervų sistema

COX – ciklooksigenazės

GFR – glomerulų filtracijos greitis JAV – Jungtinės Amerikos valstijos

JAV FDA – Jungtinių Amerikos valstijų maisto ir vaistų agentūra LOX – lipoksigenazė

MI – miokardo infarktas

NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo PG – prostaglandinai

PSIP – praeinantysis smegenų išemijos priepuolis PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija

SPSS – statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa

VAS – vizualinė analoginė skalė VT – viršinamasis traktas

SĄVOKOS

Kognityvinis funkcijos sutrikimas – tarpinė būklė tarp normalaus senėjimo ir demencijos [9]. Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti,

kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas [5].

Vaistininkas – asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir farmacijos magistro kvalifikacinį

laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo [5].

Visuomenės vaistinė – juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų

įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę (ši sąvoka „vaistinė“ neapima veterinarijos vaistinių) [5].

ĮVADAS

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – dažniausiai vartojami skausmui malšinti, uždegimui slopinti ir karščiavimui mažinti. NVNU yra vieni iš labiausiai paplitusių vaistų pasaulyje [46, 16]. Žinoma, kad žmonių, vartojančių šiuos vaistus, yra apie 30 milijonų [46, 16]. JAV kasmet išduodama 70 milijonų receptų NVNU, Didžiojoje Britanijoje – 20 milijonų, o Kanadoje – 10 milijonų [12]. Dėl itin populiaraus NVNU vaisų vartojimo, kaip ir daugelis kitų vaistų, NVNU gali iššaukti nepageidaujamus poveikius – didėja rizika virškinamajam traktui, inkstų, kepenų, širdies ir kraujagyslių ir kitoms ligoms atsirasti [6, 27, 37, 41].

Pasak, Pasaulinės sveikatos organizacijos, gydytojams prieš skiriant NVNU, norint išvengti šios vaistų grupės nepageidaujamo poveikio, svarbu laikytis racionalaus vaistų vartojimo principų: tinkama indikacija, tinkami vaistai, tinkami pacientai, informacijos pateikimo, tinkamos stebėsenos (monitoringas) [54, 11]. Pasaulinės sveikatos organizacijos suformuluoti principai nusako išmintingą vaistų parinkimą, skyrimą ir jų vartojimo stebėseną: šiais principais besivadovaujantis gydytojas atsakingai skiria pacientui tinkamus ir būtinus vaistus, suteikia apie juos informaciją ir nepamiršta, įvertinęs gydymo rezultatus, priimti sprendimą dėl gydymo tęsimo ir (ar) nutraukimo. Vis dėlto, Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei pusė visų išduodamų (parduodamų) vaistų yra įsigyjami ir skiriami nesilaikant racionalios farmakoterapijos principų, o kas antras pacientas nesilaiko gydymo rekomendacijų [11]. NVNU metodika rodo, kad nukrypstama nuo Pasaulinės sveikatos organizacijos racionalaus vaistų vartojimo principų. Neracionalaus receptinių NVNU poreikio didėjimas ateityje gali įtakoti gyventojų sveikatos kokybės pablogėjimą bei padidinti mirties priežasčių skaičių [10, 12].

Šiame darbe svarbu išnagrinėti gyventojams paskirtų vaistų rekomendacijų laikymąsi po vizito pas gydytoją, gyventojų žinių lygį apie NVNU. Taip pat svarbu rasti galimus ryšius tarp neracionalaus vaistų vartojimo rizikos veiksnių ir įvairių gyventojų grupių. Gauti rezultatai leis įvertinti neracionalaus receptinių NVNU nukrypimus nuo Pasaulinės sveikatos organizacijos racionalaus vaistų vartojimo principų. Racionaliai vartojant vaistus ir kruopščiai laikantis visų paskirtų vaistų gydytojo rekomendacijų ir gautų iš vaistininko, pacientai gali išvengti NVNU komplikacijų, likti darbingi ir (ar) gyventi pilnavertišką gyvenimą. Visa tai svarbu ne tik gydytojams, vaistininkams, bet ir pacientams, kuriems skiriami ir vartojami NVNU.

Siekiant įvertinti gyventojų suprantamumą apie receptinių NVNU vartojimo ypatumus, nepageidaujamus poveikius, rizikos veiksnius tarp įvairių gyventojų grupių, pasirinktas kiekybinis tyrimo tipas, taikytas apklausos raštu metodas. Į gyventojų nuomonę būtina atsižvelgti siekiant sužinoti jų domėjimąsi ir suprantamumą apie NVNU vartojimo ypatumus, nepageidaujamus poveikius ir rizikos veiksnius susijusius su šių vaistų vartojimu.

Darbo tikslas: ištirti neracionalaus receptinių nesteroidinių vaistų nuo uždegimo galimus rizikos veiksnius, lemiančius neracionalų šių vaistų nuo uždegimo vartojimą Vilkaviškyje.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: Ištirti neracionalaus receptinių nesteroidinių vaistų nuo uždegimo galimus rizikos

veiksnius, lemiančius neracionalų šių vaistų nuo uždegimo vartojimą Vilkaviškyje.

Uždaviniai:

1. Nustatyti ambulatoriškai besigydančių gyventojų gydytojo rekomendacijų laikymąsi, gydantis receptiniais nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo.

2. Išsiaiškinti pacientų žinių lygį apie vartojamus arba vartotus receptinius nesteroidinius vaistus nuo uždegimo.

3. Rasti galimus ryšius tarp neracionalaus vaistų vartojimo rizikos veiksnių ir įvairių gyventojų grupių.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Neracionalaus vaistų vartojimo samprata

Neracionalus vaistų vartojimas yra įvardijamas kaip pagrindinė visuomenės sveikatos problema, kuri sąlygoja žymius finansinius nuostolius šiuolaikinės sveikatos priežiūros sistemos kontekste [51]. F. Kamran (2015), E. Afi Kayi ir bendraautoriai (2014) teigia, jog daugelyje tyrimų vaistų neracionalumas yra įvardijamas kaip vienas didžiausių sunkumų medicinoje. Pasak L. Zun ir WA. Downey (2017), netinkamas vaistų vartojimas įtakoja dažnesnius greitosios pagalbos vizitus, kuriems kasmet išleidžiama apie 8,5 milijardų JAV dolerių [54]. Taip pat JAV atliktame tyrime nurodoma, kad 50–70 proc. greitosios pagalbos vizitų lemia pacientų netinkamas vaistų vartojimas [54]. JAV atlikti tyrimai nurodo, jog priežasčių, sukeliančių neracionalų vaistų vartojimą, yra ne viena: polifarmacija, vaistų prieinamumas, laiko trūkumas įsigyti ar papildyti išrašytus receptus, supratimas ir suvokimas apie vaistų svarbą bei netinkamo vartojimo pasekmes, finansinės galimybės, gydymo sudėtingumas ir kt. [54, 11]. Pagrindinės vaistų neracionalumo priežastys gali būti suskirstytos atsižvelgiant į pagrindinius Pasaulinės sveikatos organizacijos (angl. WHO) išvardintus racionalaus vaistų vartojimo principus.

Visų pirma, pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos, sprendimas išrašyti vaistus turi būti medicinos požiūriu pagrįstas pagal tinkamą indikaciją, tinkamą vaistą, tinkamą pacientą, tinkamą informaciją, tinkamą stebėseną (monitoringą) tačiau, atlikto tyrimo (Afi Kayi et al., 2014) duomenimis, neretai vaistų skyrimą įtakoja vaistų industrijos reklaminė veikla [11]. Tinkamas vaistų skyrimas yra esminis profesionalios medicinos praktikos aspektas, todėl yra itin svarbu kruopščiai atsirinkti tiek informacinius šaltinius, tiek ir kitus asmeninius, socialinius, ar net logistinius veiksnius, kuriais remiantis yra parenkami vaistai. Įprastiniai vaistų informacijos šaltiniai, kuriais naudojasi gydytojai, yra kolegų ir farmacijos įmonių atstovų rekomendacijos, žinynai, vadovėliai, elektroniniai duomenų šaltiniai ir (ar) medicinos žurnalai [11]. Remiantis tyrimo duomenimis, farmacijos įmonių atstovų reklaminė veikla tampa vis didesniu veiksniu ir pagrindiniu informacijos šaltiniu, įtakojančiu vaistų skyrimą pacientams, nes vaistų prezentacijų metu pateikiama mokslinė ir autentiška informacija, kuri yra lengvai prieinama, adekvati ir nereikalaujanti papildomų laiko išteklių, kaip kiti alternatyvūs informacijos šaltiniai [11]. Farmacijos pramonės imasi įvairių priemonių, tokių kaip dovanos, nemokami pietūs, finansinė parama, patrauklūs ir įtikinantys siūlomų priemonių aprašymai ir kt., siekiant paveikti gydytojų sprendimą skiriant konkrečius vaistus. Farmacijos pramonės atstovų pateikta informacija gali būti šališka, klaidinanti ir netiksli, siekiant padidinti pardavimus ir orientuojantis į finansinę naudą. Tokiu būdu yra nesilaikoma jau pačių pirmųjų racionalaus vaistų vartojimo principų, kuomet vaisto paskyrimas yra pagrįstas ne dėl jo tinkamos indikacijos, bet dėl savanaudiškų tikslų.

Neracionaliam vaistų vartojimui įtakos turi ir vaisto parinkimas pagal jo prieinamumą tiek įstaigai, tiek pacientui. Apie 90 proc. apklaustųjų teigė, jog pacientų charakteristikos, susijusios su jų finansine padėtimi ir galimybe įsigyti vaistus, įtakoja gydytojų sprendimą, kuriuos vaistus pacientui skirti [11]. Šiuo atveju, remiantis kito tyrimo duomenimis, 67 proc. apklaustųjų pacientų įvardina kainą kaip pagrindinę priežastį neracionaliam paskirtų vaistų vartojimui [54]. Pacientai sumažina vartojamų vaistų kiekį ir (ar) praleidžia nustatytas vaistų dozes. Taigi, gyventojų finansinė padėtis taip pat turi didelę svarbą, kalbant apie neracionalų vaistų vartojimą.

Antra, net jei ir vaistai yra paskiriami griežtai laikantis Pasaulinės sveikatos organizacijos principų, pacientų elgesys ir suvokimas yra nenuspėjami, permainingi ir besikeičiantys. Tokią pacientų elgseną ir sunkumus, sekant gydytojo nurodymus, gali sukelti daugybė subjektyvių ir objektyvių veiksnių. Pirmiausia, pacientai neseka recepto nurodymų dėl paprasčiausios informacijos trūkumo [11]. Gydytojai nepilnai informuoja pacientus apie skiriamų vaistų tarpusavio sąveikas, kontraindikacijas, nepageidaujamus poveikius, vartojimo ypatumus ir kt. [54, 11]. Tačiau jei ir gydytojai pateikia reikiamą informaciją pacientams apie skiriamus vaistus, tai pacientai paprasčiausiai neatsimena visos pateiktos informacijos vizito metu. Dėl to pacientai pradeda daryti savas prielaidas ir priima rekomendacijas iš klaidinančių šaltinių.

Remiantis L. Zun ir WA. Downey (2017), gydytojai ne visada tinkamai įvertina vaistų vartojimo kliūtis pacientui, kai paskiria tam tikrą gydymą. Atliktame tyrime (Afi Kayi et al., 2014) nurodoma, jog gydytojai susiduria su situacijomis, kai pacientai netinkamai vartoja vaistus dėl asmeninių įsitikinimų. Pasak pacientų, po kelių suvartotų vaistų jaučiami nepageidaujami poveikiai, kurie buvo nurodyti pakuotės lapelyje. [54, 11, 30]. Nors atliktame tyrime pastebėta, jog užsitęsęs pacientų būklės pagerėjimo laikotarpis priklauso ir nuo išorinės aplinkos poveikio (tokio kaip šeimos ir draugų patarimų ir rekomendacijų, susijusių su panašiomis patirtimis) [11].

Remiantis Turkijoje atlikto tyrimo duomenimis pastebėta, kad 52,6 proc. vartojamų vaistų buvo skirti su receptu, tuo tarpu 21,1 proc. įsigyti savo paties sprendimu, 13,2 proc. – draugų patarimu, 7,9 proc. – vaistininko patarimu ir likę – remiantis kaimynų ir pažįstamų rekomendacijomis [22]. Atliktame tyrime (Krzych et al., (2013)) pastebėta, jog tik pusė apklaustųjų pacientų, kenčiančių nuo lėtinių ligų, seka gydymo rekomendacijas [33]. Kiti pacientai neseka vaistų vartojimų nurodymų ir gydymo, įsigyja ir vartoja kitus pašalinius preparatus, atšaukia vizitus gydymo įstaigose [11, 22]. Taigi, visa tai įtakoja prarają tarp gydytojo ir paciento santykių, apsunkina vaistų vartojimo stebėseną (monitoringą) ir galiausiai paskatina savarankiško gydymosi praktikas.

Kitas, didelę įtaką vaistų neracionalumui turintis faktorius, yra pastebimas demografinis senėjimas. Didėjantis senyvo amžiaus žmonių skaičius didina bendras išlaidas bei žmogiškuosius resursus sveikatos priežiūrai. Tuo pačiu didėjantis ligų skaičius senyvame amžiuje didina ir vartojamų preparatų skaičių bei įtakoja polifarmacijos riziką, kurią Pasaulinės sveikatos organizacijos apibrėžia

kaip „daugelio vaistų vartojimą tuo pačiu metu“. Atliktame tyrime (Ersoy et al., 2013) pastebėta, jog pacientams, vyresniems nei 70 metų, kuriems diagnozuota lėtinė inkstų liga, vidutiniškai buvo išrašyta 6,2 vaistinio preparato vienam žmogui, iš kurių 13 proc. buvo potencialiai netinkami [22]. Nepaisant visų galimų nepageidaujamų poveikių dėl per didelio vaistų vartojimo, pagrindinis veiksnys vaistų neracionalumui yra nesilaikymas nurodyto vaistų vartojimo režimo dėl vienos iš pirminių senatvės ydų – užmiršties [33, 18]. Pasak tyrimų, įprastai vyresnio amžiaus pacientai pamiršta išgerti vaistus prieš miegą, sumaišo vaistų vartojimo eiliškumą, padidina arba sumažina vaistų dozę, pamiršta pasiimti vaistus išėję iš namų ir kt.

Taigi, neracionalus vaistų vartojimas visame pasaulyje sukelia daugybę įvairių problemų, susijusių su sveikatos problemomis, finansiniais ištekliais ir kt. Neracionalus vaistų vartojimas ypač pavojingas vyriausiajai žmonių kartai. Galima teigti, jog šiuo metu nukrypstama nuo Pasaulinės sveikatos organizacijos racionalaus vaistų vartojimo principų.

1.2. Skausmo samprata

Skausmas – nemalonus jausmas, kurį jaučia daugelis žmonių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Skausmo pojūtis – tai subjektyvus ir individualus pojūtis, kurį kiekvienas žmogus jaučia skirtingai. Šis pojūtis pagal laiko intervalą gali būti įvairus ir kisti kelis kartus per dieną, per savaitę, per mėnesį ir rečiau. Skausmo problemos tyrimai atliekami visame pasaulyje. JAV mokslininkų atliktame tyrime buvo nustatyta, jog didelė dalis suaugusiųjų patiria įvairius skausmus. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog daugiau nei pusė (55,7 proc.) apklaustųjų suaugusiųjų pranešė gydytojams apie bet kokį juos varginantį skausmą (galvos, nugaros, sąnarių, raumenų ir kt.) [39]. Lietuvoje ir Jordanijoje atlikti tyrimai patvirtina, kad 86,7 proc. lietuvių ir 81,9 proc. jordaniečių patiria galvos skausmus [8, 12]. Nugaros skausmas – taip pat dažnai pasitaikantis simptomas žmonių gyvenime, dėl kurio apribojama judėjimo laisvė. Lietuvių mokslininkai ištyrė, jog per gyvenimą nugaros skausmus patiria apie 54–80 proc. suaugusių žmonių [7]. Kanadoje 2007 metais atliktame tyrime pateikiama, jog daugiau nei pusė (70–80 proc.) apklaustųjų mažiausiai vieną kartą per savo gyvenimą yra patiria nugaros skausmą [46]. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse nugaros skausmas yra dažnai pasitaikanti problema tarp suaugusiųjų. Nugaros skausmas pasireiškia asmenims, sulaukusiems 45 ir daugiau metų [25]. JAV metinės išlaidos, susijusios su nugaros skausmu, buvo įvertintos 50 milijardų JAV dolerių [24]. JAV atliktame tyrime nurodoma, kad dėl menopauzės laikotarpio moterys dažniau patiria skausmą [32]. M. Kozinoga ir bendraautoriai (2015) teigia, jog 80 proc. moterų menopauzės laikotarpiu kenčia nuo įvairių simptomų, įskaitant galvos, nugaros, sąnarių, raumenų skausmą ir kt. [32]. Ši tendencija labiausiai vyrauja nuo 45 iki 55 metų amžiaus moterų grupėje [32,

25]. Skausmas – tai vienas iš pagrindinių problemų visame pasaulyje, kuris reikalauja itin didelių finansinių išlaidų [19]. JAV atliktame tyrime nurodoma, jog dviem paminėtiems skausmams gydyti metinės išlaidos šioje šalyje siekia apie 560–635 milijardų JAV dolerių [19].

Skausmą gali sukelti įvairios priežastys, pvz., dantų uždegimas, mėnesinės, traumos ir kt. Dažnai sunku nustatyti, dėl ko būtent atsirado jaučiamas skausmas [15, 17, 43]. Nuolatinis skausmas gali varžyti gyvenimo kokybę. Visa tai stipriai pajuntama sulaukus senatvės [49, 15]. Skausmas gali būti dvejopas: ūminis ir lėtinis. Ūminis skausmas – tai skausmas, kuris atsiranda staiga, gali būti sunkiai ištveriamas ir stiprus, bet trunka trumpą laiką. Ūminis skausmas neigiamai veikia organizmą, dėl jo gali pasireikšti įvairūs pašaliniai simptomai, tokie kaip tachikardija, hipertenzija, prakaitavimas ir kt. Pašalinus skausmo priežastį, gydant ligą, skausmas turėtų praeiti ir nepalikti jokių pėdsakų nervų ar kitose organizmo sistemose, tačiau ūminis skausmas turėtų būti pradėtas gydyti anksti ir pakankamai intensyviai. Taip pat ūminį skausmą lydi emocinis stresas, depresija, miego, libido sutrikimai, sumažėjęs apetitas, svorio kritimas bei socialinė izoliacija. Visa tai neigiamai veikia asmens gyvenimo gerovę [21, 15].

Lėtinis skausmas apibrėžiamas kaip nuolatinis ar pasikartojantis skausmas, kuris trunka ilgiau – nuo trijų iki šešių ar net daugiau mėnesių, arba toks, kuris trunka ilgiau nei gijimo procesas [14, 15]. Moksliniai tyrimai nurodo, kad 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonėms tikimybė patirti lėtinį skausmą padidėja nuo 10 iki 40 proc. [17].

2014 metais Japonijoje atliktame tyrime paaiškėjo, kad lėtinio skausmo paplitimas apima 45,2 proc. žmonių, gyvenančių šioje šalyje [49]. Iš šių duomenų matyti, jog su lėtiniu skausmu susiduria beveik pusė apklaustųjų žmonių, kuriems varžoma gyvenimo kokybė [49, 41].

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo yra vieni iš labiausiai paplitusių vaistų pasaulyje [42, 14]. Žinoma, kad žmonių, vartojančių šiuos vaistus, yra apie 30 milijonų [48, 17]. Vien tik JAV kasmet žmonėms skiriama apie 30 milijardų dozių [48]. Taip pat šioje šalyje kasmet išduodama 70 milijonų receptų (NVNU), Didžiojoje Britanijoje – 20 milijonų, o Kanadoje – 10 milijonų [13]. Šiuolaikinėje visuomenėje pastebima gydytojų vaistų išrašymo tendencija, kuri remiasi NVNU išrašymu. Tai patvirtina ir JAV atlikti tyrimo duomenys, kuriuose nurodoma, jog šioje šalyje kasmet gydytojai išrašo daugiau nei 111 milijonų vaistų receptų būtent su NVNU.

Taigi, galima teigti, jog NVNU yra viena iš dažniausiai vartojamų vaistų visame pasaulyje [26, 48, 17].

1.2.1. Skausmo intensyvumo vertinimas

Skausmas – tai rodiklis, kuris nebūtinai turi atitikti klinikinius ir radiologinius duomenis. Kiekybiniam skausmo matavimui pasaulyje taikomos įvairios skausmo skalės, žemėlapiai ir kt.

1983 metais buvo sukurta vizualinė analoginė skalė (VAS), kuri pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (angl. WHO) rekomendacijas yra pati priimtiniausia ir efektyviausia. Tai yra 100 mm horizontali atkarpa, kurios kairiajame gale nurodytas punktas ,,nėra skausmo“, o dešiniajame – ,,nepakeliamas skausmas“. Paciento prašoma pažymėti vertikalų brūkšnį nurodytoje vietoje atsižvelgiant į jo patiriamo skausmo stiprumą. Tuomet yra išmatuojamas atstumas milimetrais, kuris ir nurodo skausmo intensyvumą [21, 16].

Nuo 2004 metų Lietuvoje sveikatos apsaugos ministro oficialiai patvirtintos naujos skausmo intensyvumo skalės. Šios skausmo skalės naudojamos pacientams nuo 3 metų amžiaus. Pacientui reikia pasirinkti vieną jam aiškesnę skalę iš trijų pateiktų: „veidukų“, skaitmeninės ir žodinės skalės. Silpnas skausmas atitinka 1, 2, 3 balus, vidutinis – 4, 5, stiprus – 6, 7, 8, nepakeliamas – 9, 10 (žr. 1 pav.).

1 pav. Skausmo skalė, patvirtinta Lietuvos sveikatos apsaugos ministro [4]

Vaikai ir pensinio amžiaus pacientai, ypatingai tie, kurie turi kognityvinių funkcijų sutrikimų, dažnai nesupranta šios skalės taikymo principų, todėl kartais naudojama kombinuota skausmo skalė, apimanti, pvz., „veidukų“ ir skaitmeninę analogijos skales (SAS). SAS vertina skausmo intensyvumą dešimties balų sistemoje, kai pacientas žodžiu nusako skausmo intensyvumą nuo 0 (nėra skausmo) iki 10 balų (labai stiprus, nepakeliamas skausmas) [4].

Mičigano kūno žemėlapis yra greita ir patikima, plačiai paplitusi kūno skausmo įvertinimo priemonė. Ji naudojama konkrečių skausmo vietų nustatymui visame žmogaus kūne (žr. 2 pav.).

2 pav. Mičigano kūno žemėlapis [53]

Paprastai pacientų kūno žemėlapiai būna lengvai suprantami ir informatyvūs, todėl galima tiksliai nurodyti skausmo vietą [53]. Kiekybinis skausmo intensyvumo nustatymas ir skausmo vieta yra svarbūs, vertinant gydymo efektyvumą. Taigi, svarbu užtikrinti, kad plačiai paplitusios kūno skausmo įvertinimo priemonės būtų tinkamos ir veiksmingos.

1.3.

Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo samprata

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – tai dominuojanti vaistų grupė visame pasaulyje, kadangi šie vaistai yra skiriami siekiant malšinti skausmą bei slopinti uždegimą sergant sąnarių, raumenų ligomis ir kt. [13]. Nesteroidiniai vaistų nuo uždegimo pasižymi trejomis savybėmis, t. y. malšinti skausmą, slopinti uždegimą ir mažinti karščiavimą, dėl gebėjimo slopinti ciklooksigenazę (COX), dalyvaujančią prostaglandinų, tromboksanų ir leukotrienų sintezėje. [17, 42, 47]. Lietuvoje šių vaistų vartojimas yra itin populiarus – tai nurodo valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Ji

pateikia statistiką, susijusią su vaistų vartojimu Lietuvoje 2017 metais. NVNU vaistų grupės viršūnėje pagal vartojimo statistiką yra diklofenakas, toliau – ibuprofenas, meloksikamas, nimesulidas [10]. NVNU – labiausiai pripažinti vaistiniai preparatai visame pasaulyje, naudojami skausmui, uždegimui ir karščiavimui gydyti [17, 47]. JAV populiariausių NVNU sąraše – diklofenakas, ibuprofenas, naproksenas, Jungtinėje Karalystėje – diklofenakas, Italijoje – nimesulidas, naproksenas [17, 34]. JAV neatmeta spėjimų, jog NVNU vaistų poreikis augs, kadangi didelis skaičius vyresnio amžiaus žmonių patiria nuolatinį skausmą [23].

Taigi, galima daryti prielaidą, kad nesteroidinių vaistų nuo uždegimo poreikio didėjimas ateityje gali turėti įtakos gyventojų sveikatos kokybei [10].

1.4. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo veikimo mechanizmas

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo efektyviai malšina skausmą, mažina temperatūrą ir geba slopinti audinių uždegimo reakcijas [2, 42, 47]. Uždegimas yra natūralus procesas, vykstantis mūsų organizme, susijęs su įvairiais organizmo pakitimais ar sutrikimais, kurie sukelia tokias ligas, kaip artritas, vėžys, psoriazė, astma, infekcijos ir kt. [48, 13]. Yra dvi ciklooksigenazių (COX) grupės, kurios sintezuoja prostaglandinus – tai COX−1 ir COX−2 [31, 13]. Ciklooksigenazės izofermentai (COX–1, COX–2) yra atsakingi už prostaglandinų gamybą, kurie vaidina svarbų vaidmenį veikiant uždegimą, t. y. veikia kaip selektyvūs arba neselektyvūs COX inhibitoriai [25, 36, 42, 13]. COX–1– izofermentas, dalyvaujantis prostaglandinų sintezėje, kurie yra būtini palaikant virškinimo trakto (VT) gleivinės vientisumą, trombocitų agregaciją ir homeostazę. COX–2– izoformentas, kuris dalyvauja arachidono rūgšties transformacijoje į prostaglandinus, prostacikliną ir tromboksaną [44]. Manoma, jog COX–2 yra atsakingas už skausmo slopinimą [26, 31]. COX–1 paprastai yra visuose audiniuose, tuo tarpu COX–2 ekspresuojamas smegenyse, inkstuose, kauluose bei moterų reprodukcinėje sistemoje [40]. NVNU pasižymi šalutiniu poveikiu virškinamajam traktui. Tačiau virškinamojo trakto pažeidimus jau yra įmanoma sumažinti, arba visai pašalinti šios grupės vaistų sukeliamą šalutinį poveikį. Kartu su COX ir 5 inhibitoriumi – lipoksigenazė – LOX, tai nauja inovatyvi izoforma, kuri gali užkirsti kelią skrandžio pažeidimams. Atsiranda vis daugiau įrodymų, jog šiuo atveju PG nėra vienintelis uždegimo tarpininkas [36]. Leukotrienai – arachidono rūgšties dariniai, sintezuoti 5 – lipoksigenazė – LOX turi svarbų vaidmenį uždegimo procese ir užkerta kelią skrandžio ligoms. Šiuo metu vis dar kuriami vaistai, kurie veiktų dvigubai tarpusavyje COX ir LOX, dėl jų bendrų savybių ir poveikio turėtų sumažėti prostaglandinas ir leukotrienai [36, 47]. Pvz., licofelonas – vienas iš bandomųjų vaistų, kuris pademonstravo reikšmingą analgetinį ir priešuždegiminį poveikį tyrimuose su gyvūnais be šalutinio poveikio virškinamajam traktui [36, 47].

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo pagal selektyvumą ciklooksigenazėms skirstomi į [13, 42, 44, 47]:

1. Neselektyvūs COX inhibitoriai (panašiai slopina tiek COX–1, tiek COX–2): didelės acetilsalicilo rūgšties dozės (300–500 mg), ibuprofenas, indometacinas, diklofenakas, diflunizalis, etodolakas, fenoprofenas, flurbiprofenas, ketoprofenas, ketorolakas, meklofenamatas, nabumetonas, naproksenas, oksaprozinas, fenilbutazonas, sulindikatas, tenoksikamas, tiaprofenas, tolmetinas, azopropazonas, karprofenas.

2. Selektyvūs COX–1 inhibitoriai (COX–2 neslopina, arba slopina labai silpnai): mažos acetilsalicilo rūgšties dozės (75–150 mg).

3. Iš dalies selektyvūs COX–2 inhibitoriai (stipriau slopina COX–2 nei COX–1): piroksikamas, lornoksikamas, meloksikamas, nimesulidas, aceklofenakas.

4. Selektyvūs COX–2 inhibitoriai (COX–1 neslopina, arba slopina labai silpnai): celekoksibas, etorikoksibas, rofekoksibas, valdekoksibas.

1.5.

Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo nepageidaujami poveikiai

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – tai vaistų grupė, kuri gali pažeisti įvairius žmogaus organus. Tačiau ši grupė turi ypatingą savybę: jei vartojamos NVNU vidutinės stiprumo dozės, nepageidaujamų poveikių rizika yra maža [27]. Tačiau vartojant ilgesnį laiką ar didelėmis dozėmis, gali pasireikšti šiems vaistams būdingi nepageidaujami poveikiai. Veikdami virškinimo sistemoje jie gali sudirginti skrandžio gleivinę, sukelti dispepsinius reiškinius, dėl kurių atsiranda virškinimo sutrikimas arba opos. Dažnai dėl susidariusių opų žmogus gali ir nukraujuoti. Tyrimo duomenis nustatyta, jog NVNU vartojimas JAV sudaro 76 000 hospitalizacijų ir 7600 mirties atvejų, o Kanadoje 3897 hospitalizacijų ir 365 mirties atvejų kasmet [13]. Šios hospitalizacijos ir mirties atvejai daugiausia susiję su opa ir virškinimo trakto kraujavimu, susijusiu su NVNU vartojimu [13]. Šios statistikos susijusios su virškinamojo trakto kraujavimu ir (ar) susidariusia opa.

NVNU grupė padidina riziką atsirasti širdies ir kraujagyslių, inkstų, centrinės nervų sistemos (CNS) sutrikimams [45, 42]. Netinkamas NVNU vartojimas pacientui gali sukelti net ir mirtinus reiškinius. Šią riziką ypač didina nesaikingas vaistų vartojimas didelėmis dozėmis [27]. Žinoma yra ir begalė kitų kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti parenkami tinkami vaistai: amžiaus grupė, gretutinės ligos, polifarmacija ir kt. Dažniausiai pasitaikantys NVNU nepageidaujami poveikiai yra suskirstyti į keturias grupes, kurios pateiktos 1 lentelėje [6]:

1 lentelė. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo nepageidaujamų poveikių grupės [6] Virškinamasis traktas Širdies ir kraujagyslių sistema Inkstai Centrinė nervų sistema  Dispepsija  Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos ar jų komplikacijos  Skrandžio erozijos  Padidėjusi kepenų transaminazių koncentracija  Hipertenzijos ir širdies nepakankamumo pablogėjimas;  Miokardo infarkto ir insulto rizikos padidėjimas  Grįžtamas glomerulų filtracijos greičio sumažėjimas  Hiperkalemija  Intersticinis nefritas  Lėtinis inkstų nepakankamumas  Galvos skausmas  Mieguistumas  Svaigimas

Virškinamasis traktas – tai dažniausiai pažeidžiamas organas mūsų organizme. Viršutinis virškinamojo trakto sutrikimas yra susijęs su santykiniu gastroduodenalio trūkumu. Gleivinės prostaglandinai, kurie silpnina epitelio barjero funkciją ir barjerui sumažėjus prasiskverbusi rūgštis sukelia skrandžio opą (žr. 3 pav.) [28].

3 pav. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo skrandžio opos susidarymo patologija [28]

Kuomet apsauginis gleivių sluoksnis sutrinka, slopinama apsauginė bikarbonatų sekrecija, vazokonstrikcija, kuri sukelia vietinę audinių hipoksiją, pasireiškusią dėl ciklooksigenazės (COX slopinimo), todėl epitelio paviršiniame sluoksnyje atsiranda nekrozė, o ji prisideda prie gleivinės pažeidimo ir opos formavimosi (žr. 3 pav.) [28, 47]. NVNU – tai vaistų grupė, kuri gali sukelti stiprius pažeidimus virškinamajam traktui. Tyrimo duomenimis 60 proc. pacientų tik po kurio laiko gali atsirasti kraujavimas ar perforacija be jokių išankstinių simptomų [28]. Tai yra ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms dėl NVNU sukeliamo nepageidaujamo poveikio [13]. Endoskopiniai tyrimai

pateikia rezultatus, jog pacientams, vartojantiems NVNU, viršutinio virškinamojo trakto opų susidarymo rizika padidėja nuo 20–30 proc. [28]. Todėl norint išvengti virškinamojo trakto komplikacijų, įskaitant virškinamojo trakto gleivinės pažeidimus ir kitus nepageidaujamus reiškinius, iki šiol populiariausi vaistai – ibuprofenas ir celekoksibas – yra nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NVNU), turintys nedidelį sunkių šalutinių reiškinių dažnį ir yra laikomi saugiausiais NVNU vaistais virškinamajam traktui (žr. 2 lentelę) [28, 38, 47]. Nepaisant to, pasak atlikto tyrimo, ibuprofeno saugumo vartojimo profilis yra 10 dienų, kuomet užtikrinama mažesnė virškinamojo trakto pažeidimo rizika [28]. Ilgesnis šio vaisto vartojimas gali turėti didesnį šalutinį poveikį žmogaus organizmui. Todėl svarbu pasirinkti tinkamus nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, įvertinant virškinamojo trakto būklę.

2 lentelė. Santykinė virškinamojo trakto ligų rizika, susijusi su NVNU [38]

Vaistai Santykinė rizika

(95 proc. pasikliautinasis intervalas)

Naproksenas 4.10 (3.22–5.23)

Ibuprofenas 1.84 (1.54–2.00)

Diklofenakas 3.34 (2.79–3.99)

Indometacinas 4.14 (2.91–5.90)

Celekoksibas 1.45 (1.17–1.81)

Žiūrint į širdies ir kraujagyslių sistemos saugumą, visi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, išskyrus aspiriną, greičiausiai padidina nepageidaujamų širdies ir kraujagyslių reiškinių riziką, nors kai kurie specifiniai veikliosios medžiagos ypatumai laikomi labiau pavojingais nei kiti [45]. Taip pat atlikto tyrimo metu, paaiškėjo, kad didelės ibuprofeno dozės (2400 mg/d), tiek etorikoksibas, tiek diklofenkas, yra vieni iš vaistų, kurie žymiai padidina nepageidaujamus poveikius širdies ir kraujagyslių sistemoje [45]. Didelis šių dozių kiekis ir ilgalaikis vartojimas gali padidinti šių vaistų šalutinių poveikių riziką [45, 35]. Taip pat svarbu paminėti, jog naprokseno vartojimas yra pranašesnis už ibuprofeno, atsižvelgiant į širdies ir kraujagyslių sistemos saugumą [38]. Lyginant su diklofenaku ar etorikoksibu, celekoksibas ir indometacinas taip pat pasižymi nedideliu sunkių šalutinių reiškinių dažniu (žr. 3 lentelę) [38, 45].

3 lentelė. Santykinė širdies ir kraujagyslių ligų rizika, susijusi su NVNU [38]

Vaistai Santykinė rizika

(95 proc. pasikliautinasis intervalas)

Naproksenas 1.09 (1.02–1.16)

Ibuprofenas (mažos dozės) (didelės dozės) 1.18 (1.11–1.25) 2.22 (1.10–4.48) Diklofenakas 1.40 (1.27–1.55) Indometacinas 1.30 (1.19–1.41) Celekoksibas 1.17 (1.08–1.27) Etorikoksibas 2.05 (1.45–2.88)

Įvertinant rizikos veiksnius, susijusius su NVNU vartojimu, svarbu atsižvelgti į keletą faktorių: amžių, nedidelių dozių saugumą, trumpalaikį gydymą ir populiacijas, kurių fiziologinė rizika yra švelnesnė [38]. Ibuprofeno (didesnės rizikos) dozės gali būti santykinai lengvai pasiekiamos, ypač kai 400 mg stiprumo preparatai gali būti vartojami tiek be recepto, tiek su receptu [38].

Apibendrinant svarbu pabrėžti, jog netinkamas vaistų vartojimas tampa visuomenės sveikatos problema. Atsižvelgiant į tai, kad senyvo amžiaus pacientai yra gyventojai, kuriems būdingi širdies ir kraujagyslių sutrikimai bei lėtinės kaulų, sąnarių, raumenų ligos ir kt. Tačiau šie pacientai vartoja NVNU, nepaisant ypač rizikingų gyvybei kontraindikacijų [45]. Pacientams, turintiems širdies ir kraujagyslių problemų, pirmojo pasirinkimo vaistais turėtų tapti: naproksenas, celekoksibas, ibuprofenas, indometacinas, diklofenakas ir kt. [38, 42]. Statistika nurodo, kad 62 milijonai amerikiečių serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Manoma, kad tai pagrindinė mirties priežastis pasaulyje [28]. Pagrindinis rizikos faktorius, sukeliantis širdies ir kraujagyslių sistemos ligas ir destabilizaciją kraujo spaudimui, yra NVNU poveikio modifikatorius [20]. Pasak JAV maisto ir vaistų agentūros (angl. FDA), patariamojo komiteto ir JAV narkotikų saugos ir rizikos valdymo konsultacinio komiteto posėdžio, pacientams, kuriems anksčiau buvo miokardo infarktas, širdies nepakankamumas, hipertenzija ir kiti širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai, yra didesnė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis dėl NVNU vartojimo, palyginti su įprastais asmenimis [44]. Daroma prielaida, kad didžiausia mirtinų širdies ir kraujagyslių trombozinių reiškinių, miokardo infarkto ir insulto rizika, kurią sukelia nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, turėtų būti sumažinta, nuolat informuojant ir primenant apie nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo ypatumus, sąveikas, rizikos faktorius, mažiausią veiksmingą dozę kuo trumpesnį laiką ir kt. [44].

Inkstai yra pirminis šalinimo būdas daugeliui vaistų ir toksinų. Jie gauna 25 proc. širdies produkcijos, dėl kurios kyla didelis cirkuliuojančių vaistų poveikis [42]. Inkstų hemodinamikai gali turėti įtakos vartojami vaistai (žr. 4 pav.) [42].

4 pav. Kraujo tekėjimo per glomerulą hemodinamika [42]

NVNU slopina prostaglandino perduodamą vazodilataciją (vietinis kraujagyslių išsiplėtimas), o AKF inhibitoriai ir angiotenzino II receptorių blokatoriai praplečia eferentinę arteriją. Šie veiksmai slopina kompensacinę hemodinamiką ir gali greitai sulėtinti glomerulų filtracijos greitį ir iššaukti ūminį inkstų pažeidimą [42]. Inkstų funkcijos arba filtracijos sumažėjimą parodo apskaičiuota glomerulų filtracijos norma (eGFR). Jei apskaičiavus eGFR, rezultatai yra mažiau nei 60 ml/ min / 1,73 m2, tai būtina įvertinti kardiovaskulinių ligų riziką ir tolimesnį NVNU vartojimą (žr. 4 lentelę) [42].

4 lentelė. Lėtinės inkstų ligos stadijos [42] Glomerulų filtracijos

normos kategorijos

Glomerulų filtracijos norma (mL/min/1,73m2)

Išraiška

G1 ≥ 90 Normalus

G2 60 – 89 Truputį sumažėjęs

G3a 45 – 59 Truputį vidutiniškai sumažėjęs

G3b 30 – 44 Vidutiniškai smarkiai

sumažėjęs

G4 15 – 29 Kritiškai sumažėjęs

G5 < 15 Inkstų nepakankamumas

Dažniausiai sutinkamas rizikos veiksnys yra arterinė hipertenzija. Ši liga ne tik blogina lėtinės inkstų ligos eigą, bet ir turi tiesioginį ryšį su širdies ir kraujagyslių sistemos patologija. Tai yra aktualu tiems žmonėms, kurių kraujo tūris sumažėjęs ir susilpnėjusi inkstų kraujotaka. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms atsirasti didelę įtaką turi vaisto nepageidaujamas poveikis inkstų kraujotakai. Atsiranda rizika apsunkinti širdies veiklą, kadangi kaupiasi skysčiai ir elektrolitai.

Vieno vizito metu JAV 45 proc. gyventojų yra išrašomas mažiausiai vienas receptinis vaistas [42]. Taip pat 10–15 proc. išrašomų receptų skirti pacientams, kuriems yra pakitęs inkstų ligos stadijos laipsnis [42]. Per pastaruosius 10 metų inkstų veiklos sutrikimų paplitimas padidėjo nerimą keliančiu tempu. Tyrimo duomenimis netgi 800 000 JAV gyventojų reikalinga inkstų transplantacija [42].

Taigi, NVNU yra plačiai vartojama vaistų grupė, kuri sukelia dideles virškinamojo trakto, kardiovaskulines, inkstų, CNS problemas, todėl svarbu įvertinti bendrą organizmo būklę. Pacientams, turintiems virškinamojo trakto problemų, pirmojo pasirinkimo vaistais turėtų tapti: celekoksibas, ibuprofenas [38]. JAV atliktame tyrime nurodoma, kad pepsinės opos ligos yra susijusios su NVNU ir ši rizikos tikimybė didėja su amžiumi (60 ir daugiau metų) [38].

Tačiau pacientams, turintiems mažą virškinamojo trakto riziką ir didelį kardiovaskulinį rizikos laipsnį, turėtų būti skiriamas naproksenas, nes jis pasižymi mažiausia širdies ir kraujagyslių sistemos rizika. Taip pat vietoje naprokseno, gali būti vartojamas ir celekoksibas, kuris pasižymi mažu kardiovaskuliniu efektu. Galiausiai, pacientams, turintiems didesnę virškinamojo trakto riziką nei kardiovaskulinės sistemos, alternatyva yra celekoksibas [38].

Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu ir turintiems padidėjusį kraujo spaudimą, taip pat padidėja rizika atsirasti inkstų ligoms. NVNU net ir sveikiems žmonėms gali sukelti pavojų, apribojant kraujo tiekimą į inkstus, kuris sukelia nepilnavertišką inkstų funkciją.

Taigi, prieš pradedant vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, svarbu įvertinti inkstų bei kitų organų būklę (kepenų, širdies ir kraujagyslių ir kt.). Taip pat svarbu įvertinti paciento amžių, lytį, vartojamus vaistus, gretutines ligas [13]. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo privalo vengti žmonės, turintys padidėjusį kraujo spaudimą ir (ar) sergantys cukriniu diabetu – net trumpalaikiam gydymo kursui [42].

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI

2.1. Tyrimo organizavimas

Prieš pradedant tyrimą atlikta su magistriniu darbu susijusių mokslinių straipsnių analizė, pasirinkti analizės metodai. Magistriniam darbui parašyti naudota mokslinių straipsnių duomenų bazė PubMed ir kitos mokslinių straipsnių duomenų bazės, kuriose sėkmingai surasti reikalingi straipsniai. Išanalizuota su moksliniu darbu susijusi teorija, sudarytas darbo planas – iškeltas tyrimo tikslas, sukonkretinti darbo uždaviniai bei nuspręsta, pagal kokius kriterijus bus atrenkami tyrimo dalyviai. Atsižvelgiant į surinktą magistrinio darbo teoriją, sudaryta tyrimo anketa, skirta tyrimo dalyviams apklausti. Pateikus reikalingus dokumentus ir prašymą, gautas leidimas iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro. Surinktos anketos buvo susistemintos ir atlikta jų analizė.

2.2. Tyrimo objektas

Tiriamieji – Vilkaviškio miesto gyventojai, vyresni nei 18 metų, visuomenės vaistinės klientai, kuriems išduodami (parduodami) receptiniai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Tyrimas buvo atliktas vienoje Vilkaviškio UAB ,,Nemuno vaistinė“ vaistinėje. Tyrimo objektas – receptinių nesteroidinių vaistų nuo uždegimo pacientų nuomonė apie iš gydytojo ir vaistininko gaunamą informaciją apie paskirtus vaistus, vaistų vartojimo principus, nepageidaujamus poveikius.

2.3. Tyrimo metodai

Tyrimo atlikimui pasirinktas kiekybinio tyrimo metodas – struktūrizuota anoniminė anketinė apklausa. Anoniminės anketos buvo išdalintos tyrimo dalyviams. Anoniminė anketa tyrimo dalyviams buvo sudaryta iš 15 klausimų (žr. 1 priedą). Pildant šią anketą buvo galima pasirinkti vieną arba kelis tinkamiausius atsakymų variantus.

Šis kiekybinis tyrimo metodas pasirinktas, kadangi jie užtikrina pakankamą atrankos dydį, nereikalauja didelių finansinių ir laiko sąnaudų bei leidžia išsiaiškinti apklausiamojo asmens požiūrį ir nuomonę tam tikrais klausimais. Respondentas anketą gali užpildyti sau patogiu metu, anketos klausimai pateikiami trumpi, tikslūs ir aiškūs.

2.4. Duomenų statistinė analizė

Duomenų statistinė analizė atlikta su SPSS 17.0 (Statistical Package for the Social Science) programa. Patikrinta, ar kintamųjų skirstinys (statistiškai reikšmingai) skiriasi nuo normaliojo. Kolmogorovo – Smirnovo ir Shapiro – Wilk testai rodo, kad kintamųjų skirstiniai skiriasi nuo normaliojo, todėl analizei buvo naudojami neparametriniai kriterijai. Šie kriterijai yra universalesni, nereikalauja, kad analizuojamų kintamųjų reikšmės būtų pasiskirsčiusios pagal normalųjį ar kokį nors kitą žinomą skirstinį. Rezultatų palyginimui tarp dviejų imčių naudotas Mann – Whitney kriterijus, o rezultatų palyginimui tarp kelių imčių naudotas Kruskal – Wallis kriterijus [1]. Pagal gautus duomenis sudaryti grafikai ir lentelės. Duomenų analizės rezultatai apdorojami Microsoft Office Excel 2010 ir Microsoft Word 2010 programomis.

Šiame darbe naudojama koreliacinė analizė – koreliacinės priklausomybės tarp dviejų (ar daugiau) atsitiktinių požymių ar faktorių statistinis metodas. Remiantis V. Čekanavičiumi ir G. Murausku (2003), koreliacijos koeficientų reikšmės bus vertinamos taip (žr. 5 lentelę) [1]:

5 lentelė. Koreliacijos koeficiento vertinimai [1]

Koreliacijos koeficiento (r) reikšmė Interpretacija

Nuo 0,9 iki 1,0 (nuo –0,9 iki –1,0) Labai stipri teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija

Nuo 0,7 iki 0,9 (nuo –0,7 iki –0,9) Stipri teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija Nuo 0,5 iki 0,7 (nuo –0,5 iki –0,7) Vidutinė teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija Nuo 0,3 iki 0,5 (nuo –0,3 iki –0,5) Silpna teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija

Nuo 0,3 iki –0,3 Labai silpna koreliacija arba jokios

Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,001 – labai reikšmingu.

Duomenų įvertinimui apskaičiuotas požymių dažnis (procentais), duomenų reikšmingumo lygmuo (p). Statistiškai patikimais laikomi tokie rezultatai, kai paklaidos tikimybės reikšmė p < 0,05.

2.5. Tyrimo instrumentas

Tyrimui atlikti naudota anoniminė anketa (žr. 1 priedą). Anketos struktūra susideda iš keturių skilčių ir 15 klausimų.

Anketos klausimai suskirstyti į šias dalis:

1) Sociodemografiniai klausimai. Analizuojami tokie duomenys kaip lankytojų lytis, išsilavinimas, amžius.

2) Klausimai, skirti įvertinti ambulatoriškai besigydančių gyventojų gydytojo rekomendacijų laikymąsi.

3) Klausimai, skirti įvertinti pacientų žinių lygį apie vartojamus arba vartotus vaistus.

4) Klausimai, skirti įvertinti galimus ryšius tarp neracionalaus vaistų vartojimo rizikos veiksnių ir įvairių gyventojų grupių.

2.6. Anketos validavimas

Prieš pradedant vykdyti tyrimą buvo atlikta sudarytų anketų validacija, kurios tikslas – išsiaiškinti, ar sudaryti klausimai yra tinkami, korektiški, suprantami ir aiškūs respondentams. Atsitiktine tvarka visuomenės vaistinės lankytojų grupei (N=20, apie 5 proc. visos imties dydžio) buvo pateikiamos anketos. Respondentų buvo klausiama, ar anketos suprantamos, aiškios, ar nėra nekorektiškų klausimų. Į respondentų išsakytas nuomones ir pastabas buvo atsižvelgta ir anketa buvo šiek tiek koreguota. Šio pradinio tyrimo duomenys neįtraukti į bendruosius rezultatus. Klausimynas pripažintas tinkamu tyrimui vykdyti.

2.7. Respondentų atranka ir dydis

Tyrime dalyvavę respondentai – visuomenės vaistinės klientai, kuriems išduodami (parduodami) receptiniai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo kaip skausmą, uždegimą, ar karščiavimą veikiantys vaistai. Visi tyrimo dalyviai tyrimo laikotarpiu arba praeityje buvo vartoję nesteroidinius vaistus nuo uždegimo.

Siekiant gauti reprezentatyvius rezultatus ir suformuoti moksliškai reikšmingas išvadas, buvo apskaičiuotas minimalus reikalingas tyrimo imties tūris. Remiantis statistiniais Vilkaviškio miesto duomenimis, nuolatinių gyventojų skaičius 2018 m. pradžioje Vilkaviškyje buvo 15386 [2]. Imtis buvo skaičiuojama ,,Raosoft Sample Calculator“ imties skaičiuotuvu. Kadangi ši populiacija nėra baigtinė ir remiantis 95 proc. pasikliovimo lygmeniu bei 5 proc. paklaidos tikimybe (p), buvo nustatyta reikalinga 375 respondentų imtis. Tokia paklaidos tikimybė pasirinkta, remiantis realiu imties tūrio poreikiu. Iš viso buvo parengtos 375 anketos.

Vilkaviškyje esančioje UAB „Nemuno vaistinė“ tinklo visuomenės vaistinėje buvo išdalintos 375 anoniminės anketos. Iš viso užpildytos 285 anketos, anketų grįžtamumas – 76 proc.

2.8. Tyrimo eiga

Anketavimas atliktas 2018 metų lapkričio mėnesį. Siekiant garantuoti tiriamųjų privatumą bei nepažeisti žmogaus teisių, gautas leidimas Nr. BEC-FF-09 iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro (žr. 2 priedą). Leidimas atlikti tyrimą gautas ir iš UAB „Nemuno vaistinės“ tinklo. Surinkus ir išanalizavus surinktas anketas, statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 17.0 (Statistical Package for the Social Science) programinės statistinės analizės versiją bei Microsoft Office Excel 2010.

2.9. Tyrimo dalyvių sociodemografiniai rodikliai

Tyrimo metu buvo apklausti 285 UAB „Nemuno vaistinės“ visuomenės vaistinės tinklo lankytojai, iš kurių dauguma buvo moterys (N=217) ir vyrai (N=68) (žr. 5 pav.).

5 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį

Didžiausią tyrime dalyvavusių respondentų dalį sudarė 18–29 metų (N=84) ir 30–39 metų (N=75) respondentai. 40–49 metų amžiaus respondentų buvo mažiau – 19,3 proc. (N=55). Tyrimo apklausoje 13,7 proc. dalyvių (N=39) buvo 60 metų ir vyresni, o mažiausiai tyrime dalyvavo 50–59 metų amžiaus dalyviai (N=32) (žr. 6 pav.).

23,9%

76,1%

Vyras Moteris

6 pav. Tyrimo dalyvių amžius

Analizuojant respondentų duomenis apie jų išsilavinimą, pastebėta, kad daugiausia (N=118) tiriamųjų yra įgiję aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Taip pat (N=82) respondentų yra įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Tyrime dalyvavo panaši dalis respondentų, įgijusių vidurinį (N=40) ir profesinį (N=39) išsilavinimus. Mažiausiai tyrime dalyvavo respondentų, įgijusių pagrindinį (N=4) ir pradinį (N=2) išsilavinimus (žr. 7 pav.).

7 pav. Tyrimo dalyvių išsilavinimas 29,5% 26,3% 19,3% 11,2% 13,7% 18-29 m. 30-39 m. 40-49 m. 50-59 m. 60 ir daugiau 28,8% 42,0% 13,7% 14,0% 1,4% _0,7% Aukštasis universitetinis Aukštasis neuniversitetinis Profesinis Vidurinis Pagrindinis Pradinis

3. REZULTATAI

3.1. Respondentų skausmo pobūdžio vertinimas

Gautų tyrimo dalyvių atsakymų į klausimą, ar jie yra patyrę bet kokio pobūdžio skausmą, analizė rodo, kad beveik visi respondentai patiria bet kokio pobūdžio skausmą (N=282) ir tik keletas respondentų pažymėjo, jog yra niekada nepatyrę skausmo (N=3) (žr. 8 pav.).

8 pav. Tyrimo dalyvių patiriamas skausmas

Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti respondentų skausmo lokalizacijos vietą ir kaip dažnai jie patiria skausmą (žr. 6 lentelę). Gauti tyrimo rezultatai pateikia, kad didžiausia dalis respondentų (89,8 proc.) patiria galvos skausmą. Iš jų 27,4 proc. šį skausmą patiria bent kartą per mėnesį ir 25,3 proc. – bent kartą per savaitę. Respondentų, teigiančių, kad patiria nugaros skausmą buvo 77,5 proc. Iš jų 43,2 proc. šį skausmą patiria bent kartą per mėnesį. Pilvo skausmą patiriančių respondentų pagal tyrimo rezultatų analizę buvo 68,4 proc. Iš jų 55,1 proc. nurodė šį skausmą patiriantys bent kartą per mėnesį. Krūtinės skausmą patiriančių buvo 29,8 proc. atsakiusiųjų, iš jų 14,0 proc. jį patiria bent kartą per mėnesį. Raumenų skausmą patiria 62,5 proc. respondentų, iš jų 17,5 proc. šį skausmą patiria bent kartą per 3 mėnesius ir 17,9 proc. – bent kartą per savaitę.

1,1%

98,9%

Ne Taip

6 lentelė. Tyrimo dalyvių patiriamas skausmas Skausmo

lokalizacija

Skausmo intervalas, proc. Patiriančių

skausmą kiekis,

proc. Bent kartą

per savaitę per mėnesį Bent kartą

Bent kartą per 3 mėnesius Bent kartą per pusę metų Bent kartą per metus Galvos skausmas 25,3 27,4 21,8 9,5 6,0 89,8 Nugaros skausmas 10,9 43,2 14,7 6,7 2,1 77,5 Pilvo skausmas 0 55,1 6,7 2,5 4,2 68,4 Krūtinės skausmas 1,8 14,0 4,6 4,2 5,3 29,8 Raumenų skausmas 17,9 15,4 17,5 7,0 4,6 62,5 Sąnarių skausmas 15,8 17,5 10,5 3,5 8,1 55,4

Taigi, dažniausiai respondentai patiria galvos, nugaros ir pilvo skausmus. Šie skausmai patiriami dažniausiai bent kartą per mėnesį.

Analizuojant tyrimo duomenis apie skausmo lokalizaciją, tirta, ar yra skirtumų tarp moterų ir vyrų skausmo lokalizacijos. Gauti rezultatai (žr. 7 lentelę) rodo, jog daugiau moterų nei vyrų patiria galvos ir pilvo skausmus ir šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p<0,05). Taip pat daugiau vyrų nei moterų patiria nugaros ir raumenų skausmus ir šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p<0,05).

7 lentelė. Tyrimo dalyvių patiriamo skausmo statistika tarp vyrų ir moterų

Skausmo lokalizacija Vidutiniai rangai p reikšmė

Moterys Vyrai Galvos skausmas 139,33 86,02 0,000 Nugaros skausmas 106,53 125,18 0,041 Pilvo skausmas 102,43 40,79 0,000 Krūtinės skausmas 42,01 49,64 0,309 Raumenų skausmas 84,39 101,23 0,038 Sąnarių skausmas 79,13 80,59 0,857

Svarbu buvo įvertinti tiriamųjų vidutiniškai patiriamo įvairaus skausmo skirtumus pagal amžių (žr. 8 lentelę). Gauti rezultatai rodo, jog vidutiniškai daugiausiai 30–39 metų amžiaus tyrimo dalyvių patiria galvos skausmą, o vidutiniškai mažiausiai – 60 metų amžiaus ir vyresni tyrimo dalyviai.

Vidutiniškai daugiausiai 60 metų amžiaus ir vyresni tyrimo dalyviai patiria nugaros skausmą, o vidutiniškai mažiausiai – 30–39 metų tyrimo dalyviai. Vidutiniškai daugiausiai 30–39 metų amžiaus tyrimo dalyviai patiria pilvo skausmą, o vidutiniškai mažiausiai – 60 metų amžiaus ir vyresni tyrimo dalyviai.

Analizuojant duomenis apie patiriamus krūtinės skausmus amžiaus grupėse, pastebėta, jog vidutiniškai daugiausiai 18–29 metų amžiaus tyrimo dalyviai patiria krūtinės skausmą, o vidutiniškai mažiausiai – 50–59 tyrimo dalyviai. Raumenų skausmą vidutiniškai daugiausiai patiria 18–29 metų amžiaus tyrimo dalyviai, o vidutiniškai mažiausiai – 50–59 metų amžiaus tyrimo dalyviai. Sąnarių skausmą vidutiniškai daugiausiai patiria 60 metų ir vyresni amžiaus tyrimo dalyviai, o vidutiniškai mažiausiai – 30–39 metų amžiaus tyrimo dalyviai.

8 lentelė. Tiriamųjų patiriamo skausmo skirtumai pagal amžių Skausmo

lokalizacija Amžius Vidutiniai rangai p reikšmė

Galvos skausmas 18–29 m. 130,28 0,036 30–39 m. 147,61 40–49 m. 130,02 50–59 m. 109,60 60 ir daugiau 107,74 Nugaros skausmas 18–29 m. 110,39 0,000 30–39 m. 83,44 40–49 m. 104,61 50–59 m. 118,30 60 ir daugiau 158,95 Pilvo skausmas 18–29 m. 108,68 0,000 30–39 m. 113,75 40–49 m. 101,80 50–59 m. 84,45 60 ir daugiau 24,79 Krūtinės skausmas 18–29 m. 62,87 0,000 30–39 m. 41,27 40–49 m. 36,04 50–59 m. 26,79 60 ir daugiau 37,05 Raumenų skausmas 18–29 m. 109,93 0,001 30–39 m. 74,71 40–49 m. 92,30 50–59 m. 58,72 60 ir daugiau 97,43 Sąnarių skausmas 18–29 m. 68,97 0,000 30–39 m. 34,10 40–49 m. 69,82 50–59 m. 82,23 60 ir daugiau 122,79

Taigi, moterys dažniau nei vyrai patiria galvos ir pilvo skausmus, o vyrai dažniau nei moterys – nugaros ir raumenų skausmus. Analizuojant skausmo lokalizaciją pagal įvairias amžiaus grupes galima teigti, jog jauniausia tyrimo dalyvių grupė (18–29 m.) dažniau nei kitų amžiaus grupių atstovai skundžiasi krūtinės ir raumenų skausmais. 30–39 metų amžiaus respondentai dažniau nei kitų amžiaus

grupių respondentai patiria pilvo skausmus. Tarp 40–49 m. ir 50–59 m. amžiaus grupės tyrimo dalyvių nepastebėta ryškių patiriamo skausmo skirtumų lyginant su kitomis amžiaus grupėmis. 60 metų ir vyresni amžiaus tyrimo dalyviai dažniau nei kitų amžiaus grupių tyrimo dalyviai patiria nugaros ir sąnarių skausmus.

3.2. Iš gydytojo ir vaistininko gaunama informacija apie paskirtus nesteroidinius

vaistus nuo uždegimo

Išanalizavus tyrimo dalyvių atsakymus, ar gydytojai ir vaistininkai pateikia informaciją respondentams apie jiems paskirtus vaistus, pastebėta, jog respondentų nuomone gydytojai dažniau nei vaistininkai informuoja savo pacientus apie vaisto vartojimo ypatumus. Dauguma respondentų (N=240) nurodė, jog gydytojai išsamiai paaiškina, kaip vartoti vaistą. Mažiau respondentų (N=199) nurodė, jog vaistininkai išsamiai paaiškina, kaip vartoti vaistą. Vis dėlto šis skirtumas yra reikšmingas (p=0,000), todėl galima teigti, jog dažniau gydytojai, nei vaistininkai, respondentams paaiškina, kaip vartoti vaistą.

Detalizavus klausimus apie tai, kaip būtent gydytojai ar vaistininkai respondentams paaiškina, kaip vartoti vaistą, išaiškėjo, jog visais atvejais daugiau respondentų nurodė, jog gydytojai jiems išsamiai paaiškina, kaip vartoti vaistą, t. y. daugiau respondentų nurodė, jog gydytojai jiems nurodo vaisto dozes (N=233 – kad gydytojai ir N=178 – kad vaistininkai), vaisto vartojimo dažnį (N=187 – kad gydytojai, N=147 – kad vaistininkai), vaisto vartojimo laiko intervalą (N=111 – kad gydytojai, N=100 – kad vaistininkai), kaip vartoti vaistą (prieš valgį, valgio metu ir pan.) (N=225 – kad gydytojai, N=199 – kad vaistininkai).

Taip pat išanalizavus gautus tyrimo duomenis matyti, jog daugiau respondentų nurodė, kad gydytojai jiems pateikia informaciją apie galimas vaistų tarpusavio sąveikas (N=44 – kad gydytojai, N=20 – kad vaistininkai), vaisto kontraindikacijas (N=36 – kad gydytojai, N=27 – kad vaistininkai), informuoja apie vaisto nepageidaujamus poveikius (N=62 – kad gydytojai, N=55 – kad vaistininkai).

Tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau respondentų nurodė, jog gydytojai paklausia pacientų, ar jie viską suprato (N=51 – kad gydytojai, N=47 – kad vaistininkai) (žr. 9 pav.).

9 pav. Gydytojo ir vaistininko pateikiama informacija respondentams apie NVNU paskirtų vaistų vartojimo ypatumus

Išanalizavus tyrimo dalyvių atsakymus apie gydytojų ir vaistininkų jiems pateikiamą informaciją apie NVNU paskirtų vaistų vartojimą, pastebėti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp gydytojų ir vaistininkų pateikiamos informacijos (žr. 9 lentelę), t. y. galima teigti, jog gydytojai vidutiniškai dažniau nei vaistininkai respondentams pateikia informaciją apie vaistų dozes (p=0,000), nurodo vaisto vartojimo dažnį (p=0,001), nurodo kai vartoti vaistą (prieš valgį, valgio metu ir pan.) (p=0,011), informuoja apie nepageidaujamus vaisto poveikius (p=0,002) ir galimas vaistų tarpusavio sąveikas (p=0,001). 15,4 12,6 84,2 81,8 65,6 38,9 78,9 21,8 17,9 7,0 9,5 69,8 62,5 51,6 35,1 69,8 19,3 16,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Informuoja apie galimas vaistų tarpusavio

sąveikas

Informuoja apie vaisto kontraindikacijas Išsamiai paaiškina, kaip vartoti vaistą Nurodo vaisto dozes Nurodo vaisto vartojimo dažnį Nurodo vaisto vartojimo laiko intervalą Nurodo, kaip vartoti vaistą (prieš valgį,

valgio metu, po valgio ir kt.) Informuoja apie vaisto nepageidaujamus

poveikius

Paklausia, ar viską supratote

Procentai T eig inn ia i Vaistininkas Gydytojas