NAUJAGIMIŲ IŠ DAUGIAVAISIŲ

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS FAKULTETAS

NEONATOLOGIJOS KLINIKA

ŢIVILĖ DRUSKYTĖ

NAUJAGIMIŲ IŠ DAUGIAVAISIŲ IR VIENVAISIŲ NĖŠTUMŲ,

GIMUSIŲ 34 – 40 GESTACIJOS SAVAITĘ, ANTROPOMETRINIŲ

RODIKLIŲ PALYGINIMAS

Medicinos studijų baigiamasis magistro darbas

Darbo vadovas:

Doc. E. Markūnienė

KAUNAS

2018

2

TURINYS

1. SANTRAUKA ... 3

2. SUMMARY ... 4

3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5

4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5

5. SANTRUMPOS ... 6

6. SĄVOKOS ... 7

7. ĮVADAS ... 8

8. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 9

9. LITERATŪROS APŢVALGA ... 10

9.1 Naujagimių antropometrija

10

9.2 Daugiavaisis nėštumas

11

9.3 Zigotiškumas ir chorioniškumas

13

9.4 Nėštumas ir moters antropometriniai rodikliai

14

9.5 Nėštumo patologija

15

9.6 Pagalbinės apvaisinimo priemonės

16

10. TYRIMO METODIKA ... 17

11. REZULTATAI ... 19

11.1 Moterų, nėštumų ir vyrų charakteristikos

19

11.2 Naujagimių, gimusių iš daugiavaisių nėštumų, antropometrinių matavimų

palyginimas su naujagimiais, gimusiais iš vienvaisių nėštumų

20

11.3 Naujagimių iš dvivaisių nėštumų antropometrinių rodiklių palyginimas pagal lytį

23

11.4 Tėvų amţiaus, motinos ūgio, kūno masės indekso įtaka naujagimių

antropometriniams rodikliams

24

11.5 Motinos patologinių būklių (hipertenzinių, gestacinio diabeto), rūkymo įtaka

naujagimių antropometriniams rodikliams

27

12. REZULTATŲ APTARIMAS ... 29

13. IŠVADOS ... 32

14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 33

3

1. SANTRAUKA

ŢIVILĖ DRUSKYTĖ. NAUJAGIMIŲ IŠ DAUGIAVAISIŲ IR VIENVAISIŲ NĖŠTUMŲ, GIMUSIŲ 34 – 40 GESTACIJOS SAVAITĘ, ANTROPOMETRINIŲ RODIKLIŲ PALYGINIMAS.

Baigiamasis magistro darbas, vadovas – doc. E. Markūnienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Neonatologijos klinika. Kaunas, 2018.

Tyrimo tikslas: palyginti 34 - 40 sav. naujagimių iš daugiavaisių nėštumų antropometrinius matavimus su naujagimių iš vienvaisių nėštumų antropometriniais rodikliais.

Uţdaviniai: Palyginti naujagimių iš daugiavaisių nėštumų antropometrinius rodiklius – galvos (GA) ir krūtinės apimtis (KA), ilgį bei svorį su naujagimių iš vienvaisių nėštumų antropometriniais rodikliais. Nustatyti naujagimių lyties, gimdyvės amţiaus bei antropometrinių rodiklių, tėvo amţiaus, nėštumą komplikuojančių patologinių būklių, pagalbinio apvaisinimo procedūrų taikymo įtaką naujagimių antropometriniams rodikliams.

Tyrimo metodika: retrospektyvinis 188 naujagimių iš daugiavaisių nėštumų ir 356 naujagimių iš vienvaisių nėštumų, gimusių 2016 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose, bei 449 jų motinų tyrimas. Tyrime lygintos keturios naujagimių grupės pagal išnešiotumą bei vaisių skaičių. Analizuoti naujagimių, jų motinų bei tėvų ir nėštumų duomenys, naudojant SPSS 23.0 paketą atlikta šių duomenų statistinė analizė.

Rezultatai: Naujagimių iš daugiavaisių nėštumų grupėje maţi pagal gestacijos amţių buvo 29,8%, vienvaisių nėštumų grupėje tokių naujagimių buvo 6,2%. Daugiavaisių nėštumų atveju gimdymas įvyko 36,6±1,4 nėštumo savaitę, vienvaisių – 37,4±1,9 nėštumo savaitę (p<0,001). Neišnešiotų naujagimių iš daugiavaisių nėštumų gimimo svoris 327,8±66,6 g maţesnis nei naujagimių iš vienvaisių nėštumų, išnešiotų naujagimių svorio skirtumas 647,1±53,7 g (p<0,001). Neišnešiotų naujagimių iš daugiavaisių nėštumų ūgis 1,7±0,4 cm, GA 0,9±0,3 cm, KA 1,5±0,3 cm, tarp išnešiotų naujagimių gimusių iš daugiavaisių nėštumų ūgis 2,7±0,2 cm, GA 1,2±0,2 cm, KA 2,5±0,2 cm maţesni nei naujagimių iš vienvaisių nėštumų (p<0,001).

Išvados: Naujagimiai iš daugiavaisių nėštumų gimė statistiškai reikšmingai anksčiau, maţesnio svorio, ūgio, GA ir KA (p<0,001). Moteriškos lyties naujagimių gimimo svoris, ūgis, GA ir KA maţesni nei vyriškos lyties naujagimių visose keturiose grupėse (p<0,001). Gimdyvių ūgis statistiškai reikšmingas visiems naujagimių antropometriniams rodikliams visose keturiose naujagimių grupėse (p<0,05).

4

2. SUMMARY

ŢIVILĖ DRUSKYTĖ. NEWBORNS FROM MULTIPLE AND SINGLETON PREGNANCIES BORN AT 34-40 WEEKS GESTATION: A COMPARISON OF ANTHROPOMETRIC MEASUREMENTS. Scientific supervisor: Eglė Markūnienė, MD, Ph.D. Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine. Kaunas, 2018.

Objectives: To compare anthropometric measurements (birth weight (BW), body length (BL), head circumference (HC) and chest circumference (CC)) of 34 – 40 weeks gestational age newborns from multiple pregnancies and newborns from singleton pregnancies. Also to assess if neonatal anthropometry is associated with neonatal gender, maternal anthropometry, maternal and paternal age, pregnancy complications (preeclampsia, eclampsia, gestational diabetes) and assisted reproductive technologies. Methods: Retrospective study of 188 newborns from multiple pregnancies and 356 singletons that were born at the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas Clinics, Department of Obstetrics and Gynaecology and 449 mothers. The clinical data was assessed during the period of January 2016 and December 2016. Newborns were divided into four groups: born from multiple pregnancies and singletons also born before 37th gestational week and after. Statistical analysis of the data was performed by SPSS 23.0 statistical package.

Results: 29,8 % of the newborns from multiple pregnancies were identified as small for gestational age whereas only 6,2 % singletons were identified as small for gestational age. The mean of gestational age at delivery in multiple gestations was 36,6±1,4 weeks and in singletons - 37,4±1,9 weeks (p<0,001). The mean difference of birth weight between neonates born before 37th gestational week in multiple group was 327,8±66,6 g lower than in singletons, and between newborns born after 37th gestational weeks the difference was 647,1±53,7 g (p<0,001). Other anthropometric measurements were also lower in newborns from multiple pregnancies: the mean BL of the newborns born before 37th gestational week was 1,7±0,4 cm, HC 0,9±0,3 cm, CC 1,5±0,3 cm lower, and in the newborns born after 37th gestational week BL was 2,7±0,2 cm, HC 1,2±0,2 cm, CC 2,5±0,2 cm lower (p<0,001).

Conclusions: Neonates from multiple pregnancies were born earlier, had lower birth weight, BL, HC, CC than singletons. Males had higher birthweight, BL, HC and CC than females in all four groups. All newborn anthropometric measurements were associated with maternal height (p<0,05).

5

3. INTERESŲ KONFLIKTAS

Darbo autorei interesų konflikto nebuvo.

4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Etikos leidimą tyrimui atlikti išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Bioetikos centras. Išduoto etikos leidimo numeris: BEC – MF – 76. Leidimas išduotas - 2017-11-21.

6

5. SANTRUMPOS

AH – arterinė hipertenzija

AKS – arterinis kraujo spaudimas cm - centimetrai

CPO – Cezario pjūvio operacija

DGA – dideli pagal gestacijos amţių naujagimiai g – gramai

GA – galvos apimtis

ICSI – intracitoplazminė spermatozoido injekcija IGF2 – į insuliną panašus augimo faktorius 2 IVF – apvaisinimas mėgintuvėlyje

KA – krūtinės apimtis KMI – kūno masės indeksas

LSMU KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos m. – metai

MGA – maţi pagal gestacijos amţių naujagimiai p – reikšmingumo lygmuo

PHLDA2 – plekstrino homologijos domeno A šeimos antras narys (genas) sav. – savaitės

7

6. SĄVOKOS

Intrauterinio augimo sulėtėjimas (IUAS) – tai dėl įvairių veiksnių poveikio genetiškai nulemto vaisiaus augimo pajėgumo sumaţėjimas, dėl kurio nustatytas vaisiaus svoris yra maţesnis nei 10 procentilių pagal atitinkamą nėštumo savaitę.

Maţi pagal gestacijos amţių (MGA) –naujagimiai, kurių svoris pagal gestacinį amţių ir lytį yra maţesnis nei 10-ta procentilė.

Dideli pagal gestacinį amţių (DGA) – naujagimiai, kurių svoris pagal gestacinį amţių ir lytį yra didesnis nei 90-ta procentilė.

Nėščiųjų hipertenzija – būklė, kai iki tol sveikai moteriai po 20 nėštumo savaičių du kartus iš eilės ne trumpesniu kaip 6 valandų intervalu išmatuojamas padidėjęs AKS: sistolinis didesnis arba lygus 140 mmHg, diastolinis didesnis arba lygus 90 mmHg.

Preeklampsija – nėštumo sukelta hipertenzija kartu su proteinurija. Iki 34 sav. nustatyta preeklampsija laikoma ankstyva, nuo 34 sav. – vėlyva.

Gestacinis diabetas – angliavandenių apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis įvairaus laipsnio hiperglikemija, pirmą kartą nustatytas nėštumo metu.

8

7. ĮVADAS

Daugiavaisis nėštumas – tai toks nėštumas, kai gimdoje auga du arba daugiau vaisių. Remiantis Naujagimių registro duomenimis, Lietuvoje 2016 metais gimė 28767 gyvi naujagimiai, 365 moterys pagimdė dvynius, 8 moterys – trynius, daugiavaisių gimdymų buvo 1,3%. 2015 m. Lietuvoje gimė ir vienas ketvertukas [1]. Pastaruoju metu stebimas daugiavaisių gimdymų skaičiaus didėjimas siejamas su vyresniu gimdyvių amţiumi bei šiuolaikiniais pagalbinio apvaisinimo metodais [2]. Tikėtina, jog dėl 2016 metais priimto Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo daugiavaisių nėštumų skaičius dar labiau išaugs.

Daugiavaisis nėštumas priklauso didelės rizikos nėštumui [2]. Esant tokiam nėštumui daţniau pasitaiko priešlaikinis gimdymas, vaisiaus augimo sulėtėjimas (kai ultragarsu išmatuotas vaisiaus svoris yra maţesnis nei 10-ta procentilė pagal gestacinį amţių), nėščiųjų hipertenzinės būklės, nėštumą daţniau komplikuoja gestacinis diabetas, daţniau atliekama cezario pjūvio operacija (CPO) [3], taip pat naujagimiai, gimę iš daugiavaisio nėštumo daţniau yra maţesnio gimimo svorio lyginant su vienvaisiu nėštumu – visa tai lemia didesnę naujagimių sergamumo ir mirtingumo riziką [4].

Naujagimių gimimo svoris yra vienas iš vaisiaus prenatalinio laikotarpio augimo rodiklių, kurio įvertinimas gali būti naudojamas ir įvertinti galimoms perinatalinio laikotarpio rizikoms bei tolimosioms išeitims [5]. Naujagimiai, gimę iš daugiavaisių nėštumų po 28-tos nėštumo savaitės, yra maţesnio gimimo svorio nei tokio paties amţiaus pagal gestaciją naujagimiai iš vienvaisio nėštumo, šis svorio skirtumas didėjant gestaciniam amţiui dar labiau didėja ir rodo daugiavaisio nėštumo augimo sulėtėjimą trečiuoju nėštumo trimestru [6].

Visų Lietuvoje gimusių naujagimių fizinis išsivystymas yra vertinamas pagal G. Mečėjaus 2004 m. publikuotas naujagimių ūgio ir svorio standartų lenteles, tačiau lentelės sudarytos remiantis 1998 – 2002 m. gimusių naujagimių iš vienvaisių nėštumų duomenimis [7]. Naujagimiai, gimę iš daugiavaisių nėštumų, taip pat vertinami pagal šiuos standartus, tačiau yra ţinoma, jog naujagimiai iš daugiavaisių nėštumų daţniausiai gimsta maţesnio svorio. Mūsų šalyje nėra sudarytų naujagimių svorio bei ūgio standartų, kurie būtų skirti naujagimiams iš daugiavaisių nėštumų. Suomijoje, Slovėnijoje bei kitose valstybėse tokie standartai yra [8,9], tačiau šios lentelės yra pritaikytos tik tų valstybių populiacijoms, todėl Lietuvoje negali būti taikomos. Šiuo darbu siekėme palyginti Lietuvos naujagimių iš daugiavaisių nėštumų antropometrinius rodiklius su naujagimių iš vienvaisių nėštumų duomenimis ir rasti antropometrinių rodiklių dydţių skirtumus mūsų populiacijoje.

9

8. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Šio darbo tikslas – palyginti 34 - 40 sav. naujagimių iš daugiavaisių nėštumų antropometrinius matavimus su tokio paties gestacinio amţiaus naujagimių iš vienvaisių nėštumų antropometriniais rodikliais.

Darbo uţdaviniai:

1. Palyginti naujagimių iš daugiavaisių nėštumų antropometrinius rodiklius – GA, KA, ilgį, svorį su naujagimių iš vienvaisių nėštumų antropometriniais rodikliais.

2. Nustatyti naujagimių lyties įtaką jų antropometriniams rodikliams bei įvertinti lyties įtaką šiems rodikliams skirtingos lyties dvynių porose.

3. Nustatyti moters amţiaus bei antropometrinių rodiklių (kūno masės indekso (KMI) iki nėštumo, ūgio), vyro amţiaus įtaką naujagimių iš vienvaisių ir daugiavaisių nėštumų antropometriniams rodikliams.

4. Nustatyti patologinių būklių (nėščiųjų hipertenzinių būklių ir gestacinio diabeto) bei pagalbinio apvaisinimo taikymo įtaką naujagimių iš vienvaisių ir daugiavaisių nėštumų antropometriniams rodikliams.

10

9. LITERATŪROS APŢVALGA

9.1 Naujagimių antropometrija

Ţodis „antropometrija“ išvertus iš graikų kalbos – tai ţmogaus kūno matavimas. Visiems naujagimiams, remiantis Sveiko naujagimio prieţiūros rekomendacijomis, prieš perkeliant iš gimdyklos į palatą turi būti atlikti antropometriniai matavimai [10]. Pagrindiniai antropometriniai rodikliai, kurie yra matuojami naujagimiui [11]:

1. GA – matuojama per kaktos ir pakaušio gumburus; 2. KA – matuojama po paţastimis per spenelių liniją; 3. pilvo apimtis – matuojama per bambos liniją;

4. ūgis – matuojama nuo pakaušio viršutinio taško iki kulno; 5. gimimo svoris.

Lietuvoje nustatant vaisiaus fizinį brandumą remiamasi Lietuvos naujagimių fizinio brandumo lentelėmis pagal gestacinį amţių nuo 22 iki 42 savaitės atitinkamai vyriškos ir moteriškos lyties naujagimiams, sudarytomis G. Mečėjaus 2004 metais išanalizavus visų naujagimių, gimusių 1998 – 2002 m., ūgius ir svorius [7]. Įvertinus naujagimio ūgį ir svorį pagal gestacinį amţių naudojant minėtas lenteles, nustatoma, ar naujagimis yra maţas pagal gestacinį amţių (MGA), normalus pagal gestacinį amţių ar didelis pagal gestacinį amţių (DGA). Šios lentelės, nors sudarytos remiantis vienvaisių nėštumų duomenimis, yra naudojamos ir vertinant naujagimius, kurie gimė iš daugiavaisių nėštumų.

Remiantis literatūros duomenimis, įvertinus skirtingą vienvaisių ir daugiavaisių nėštumų vaisių augimą vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu, naujagimių iš daugiavaisių nėštumų antropometrinių matavimų rodikliai neturėtų būti vertinami pagal normogramas, kurios sudarytos remiantis duomenimis iš vienvaisių nėštumų naujagimių tyrimų.Mendez-Figureoa ir kitų 2017 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, jog, remiantis vienvaisių nėštumų augimo normogramomis, 33% dvynių buvo priskirti MGA kategorijai, tačiau tuos pačius tiriamuosius įvertinus pagal dvynių normogramas, MGA buvo tik 4% dvynių, ir priešingai, įvertinus pagal dvynių normogramas stebėtas DGA dvynių daţnio padidėjimas iki 1,9% (vertinant pagal vienvaisių nėštumų normogramas, tokių buvo tik 0,2%) [12]. Daugiavaisių nėštumų metu klaidingai įvertinus vaisiaus fizinį išsivystymą, remiantis ultragarsu apskaičiuotu vaisiaus svoriu, didėja priešlaikinio gimdymo dėl medicininių indikacijų, šiuo atveju, vieno iš vaisių ar visų vaisių augimo sulėtėjimo [13].

11 Dėl to gali gimti neišnešioti visi vaisiai, ne tik tas, kurio numatytas svoris buvo maţas pagal gestacinį amţių.

9.2 Daugiavaisis nėštumas

Daugiavaisis nėštumas – tai toks nėštumas, kurio metu moters gimdoje vystosi du arba daugiau vaisių.

Yra ţinoma, kad naujagimių, kurie gimsta iš daugiavaisių nėštumų, vidutinis gimimo svoris yra maţesnis nei naujagimių iš vienvaisių nėštumų, ir tai susiję ne tik su maţesniu gestaciniu amţiumi gimimo metu daugiavaisių nėštumų atveju, tačiau ir su kitomis prieţastimis. Daugiavaisių nėštumų metu metaboliniai poreikiai yra didesni nei vienvaisių nėštumų metu, taip pat skiriasi ir vaisių augimo gimdoje modeliai [14]. Tiek vienvaisių, tiek daugiavaisių nėštumų atveju vaisių augimo kreivės yra labai panašios pirmuosius du nėštumo trimestrus, tačiau nuo 28-tos nėštumo savaitės (kitų autorių teigimu nuo 30-tos nėštumo savaitės [15]) stebimas vaisių augimo kreivių išsiskyrimas vienvaisių ir daugiavaisių nėštumų atvejais, didėjantis priklausomai nuo gestacinio amţiaus - daugiavaisių nėštumų atveju vaisių augimas sulėtėja [6,16]. Min ir kiti tyrė trivaisių nėštumų augimą, jų tiriamosios grupės gestacinis amţius gimimo metu buvo 32.8±3.3 sav., vidutinis gimimo svoris 1720±486 g, palyginę šio tyrimo rezultatus su prieš tai jų atliktu dvynių tyrimų, nustatė, jog esant 34 sav. trivaisiam nėštumui, vaisių svoris 8% maţesnis uţ 10-tą dvynių svorio procentilę (tai atitinka 121 g), 7% maţesnis uţ 50-tą procentilę (137 g) ir 8% ţemesnis uţ 90-tą procentilę (182 g), ir padarė išvadą, jog gerai gimdoje augančių vaisių svoris, esant trivaisiam nėštumui, iki 30-tos savaitės atitinka vienvaisių nėštumų vaisiaus svorį ir iki 34-tos – dvynių svorį [17]. Cogswell ir kt. ištyrę naujagimius iš daugiavaisių nėštumų nustatė, jog išnešiotų dvynių vidutinis gimimo svoris yra 690 g maţesnis nei naujagimių iš vienvaisių nėštumų, o trynių svoris yra daugiau kaip 500 g maţesnis uţ dvynių gimimo svorį [18]. Loos ir kitų atlikto tyrimo metu nustatyta, jog esant 42 sav. dvivaisiam nėštumui, vaisių svoris yra vidutiniškai 965 g maţesnis nei vienvaisio nėštumo atveju [13]. Toks daugiavaisio nėštumo vaisių augimo atsilikimas yra laikomas fiziologine augimo adaptacija ir manoma, jog yra susijęs su gimdos galimybėmis adaptuotis. Gimdos adaptacijos galimybės pagrindinai priklauso nuo buvusių nėštumų skaičiaus, taip pat nuo nėščiosios antropometrinių rodiklių (ūgio, svorio) [15].

12 A. Pirmoji stadija. Stebimas labai panašus vaisių augimas tiek vienvaisių, tiek dvynių, tiek trynių

nėštumų atvejais atitinkamai iki 28-tos trynių ir 30-tos dvynių nėštumo sav.

B. Antroji stadija. Nuo 30-tos sav. dvynių ir nuo 28-tos nėštumo sav. trynių svorio didėjimas ima ţymiai atsilikti nuo vienvaisių nėštumų vaisiaus svorio augimo ir yra 15-20% maţesnis.

C. Trečioji stadija. Nuo 33-čios nėštumo sav. iki 40-tos dvynių atveju ir 36-tos sav. trynių atveju vaisių svorio augimo santykis yra pastovus lyginant su vienvaisiu nėštumu ir maţdaug 20% maţesnis. Šios fazės metu stebimas gimdos prisitaikymas prie augančių vaisių dydţio.

D. Ketvirtoji stadija būdinga tik trynių nėštumui, kai yra išeikvojamos gimdos prisitaikymo galimybės, dėl šios prieţasties nuo 36-tos sav. stebimas ryškus trynių augimo sulėtėjimas lyginant su tokio paties nėštumo laiko vienvaisiu nėštumu.

Tyrimų, kuriais būtų vertinami naujagimių iš daugiavaisių gimdymų ūgis, galvos apimtis bei kiti antropometriniai matavimai yra daug maţiau nei vertinančių naujagimių svorį. Vienas tokių tyrimų publikuotas 2013 m. Suomijoje. Jo metu tyrėjai nustatė, jog 37 sav. gestacinio amţiaus naujagimių berniukų iš daugiavaisių nėštumų ūgis buvo 1,2 cm maţesnis uţ tokio paties gestacinio amţiaus naujagimių berniukų iš vienvaisių nėštumų, tuo tarpu tarp mergaičių ūgio skirtumas buvo 1,3 cm [5].

Daugiavaisis nėštumas yra unikali galimybė tyrėjams vertinti vaisių lyties įtaką jų augimui gimdoje. Luke ir kt. atliko tyrimą, kuriame tyrė dvynių lyčių įtaką vaisių augimui ir nėštumo trukmei. Šio tyrimo metu nustatė, jog esant dvivaisiam nėštumui, kai lytys skirtingos, vyriškos lyties vaisių augimas buvo greitesnis nei esant dviejų vyriškos lyties vaisių nėštumui (priaugo maţdaug 1,8 g per savaitę daugiau nuo 28 nėštumo savaitės iki gimdymo), tuo tarpu mergaitės skirtingų lyčių nėštumo metu priaugo 4,6 g per savaitę daugiau svorio nuo 20 iki 28 nėštumo savaitės, tačiau 4,2 g maţiau nuo 28 nėštumo savaitės iki gimdymo. Šio tyrimo metu nustatytas gimimo svoris pagal nėštumo laiką skirtingų lyčių nėštumo metu berniukų buvo 20 g didesnis, mergaičių – 6 g didesnis nei tos pačios lyties dvivaisio nėštumo metu [20].

Daugiavaisio nėštumo atveju vaisių augimas gimdoje gali būti nevienodas, dėl šios prieţasties skiriasi naujagimių gimimo svoriai. Garite ir kt. atliko naujagimių iš dvivaisių ir trivaisių nėštumų tyrimą, kuriame palygino duomenis su vienvaisiais nėštumais, ir nustatė, kad dvynių atveju maţesnis vidutinis gimimo svoris yra dėl maţesniojo dvynio, kurio svoris statistiškai reikšmingai ima skirtis nuo 27-tos nėštumo sav., tuo tarpu didesniojo dvynio svoris nesiskyrė nuo naujagimių iš vienvaisių nėštumų vidutinio svorio [21]. Nors vieno nėštumo metu vaisiai auga toje pačioje aplinkoje, t.y. vienoje gimdoje, yra vienodo gestacinio amţiaus, tačiau priklausomai nuo jų pozicijos gimdoje, chorioniškumo, placentos kraujotakos intrauterininė aplinka vaisiams gali būti skirtinga [22]. Ši būklė, kai vaisių svoris yra

13 skirtingas, gali būti fiziologinė, kai stebimas neţymus vaisių svorio skirtumas, tačiau visų vaisių svoris atitinka gestacinį amţių, arba patologinė, kai bent vieno vaisiaus svoris yra maţesnis nei 10-ta svorio procentilė [5]. Airijoje atlikta prospektyvinė multicentrinė kohortinė studija parodė, jog didesnis nei 18% daugiavaisio nėštumo vaisių svorio skirtumas yra pakankamas numatant padidėjusią perinatalinio laikotarpio komplikacijų riziką tiek monochorioninių, tiek dichorioninių dvynių atvejais [23]. Skirtingas vaisių augimas to paties nėštumo metu yra nulemtas faktorių, kurie vaisius veikia nevienodai, vienam sukelia augimo gimdoje sulėtėjimą, dėl to daţniausiai vienas naujagimis būna MGA, tuo tarpu kitas naujagimis gimsta normalaus svorio, nes jo augimo sutrikimų nebuvo [15]. Breathnach ir kt. atliko tyrimą ir nustatė, jog vyresnis gimdyvės amţius, pirmas gimdymas, pagalbinis apvaisinimas, nėščiųjų hipertenzinės būklės lemia didesnį daugiavaisių nėštumų vaisių svorių skirtumą [23].

9.3 Zigotiškumas ir chorioniškumas

Dvyniai gali būti monozigotiniai arba dizigotiniai. Tai priklauso nuo to, kiek kiaušialąsčių yra apvaisinama. Dizigotinių dvynių atveju du spermatozoidai apvaisina dvi kiaušialąstes, monozigotiniai dvyniai auga iš vieno kiaušinėlio, apvaisinto vieno spermatozoido [24]. Monozigotinių dvynių daţnis visame pasaulyje yra labai panašus (maţdaug 4 iš 1000 gimdymų), tuo tarpu dizigotinių dvynių daţnis skiriasi įvairiose valstybėse, tam įtakos turi paveldimumas, vyresnis gimdyvių amţius, pakartotinis nėštumas [25].

Rekomenduojamas gimdymo terminas esant nekomplikuotam nėštumui monochorioninių dvynių atveju yra 34 – 37 nėštumo sav., dichorioninių dvynių – 37 – 39 nėštumo sav. [26].

Daugiavaisių nėštumų atveju stebimas naujagimių svorio skirtumas priklausomai nuo zigotiškumo ir choriorniškumo: monozigotiniai dvyniai sveria maţiau nei dizigotiniai, dichorioniniai sveria daugiau nei monochorioniniai. Tai rodo, jog faktoriai, kurie yra susiję su zigotiškumu ir chorioniškumu, lemia vaisių intrauterinį augimą. Vienas jų – virkštelės prisitvirtinimo vieta, monozigotinių dichorioninių ir dizigotinių dvynių atvejais, virkštelė statistiškai reikšmingai daţniau būna prisitvirtinusi placentos centre. Kai virkštelė prisitvirtinusi centre, naujagimiai gimsta didesnio gimimo svorio nei esant virkštelės periferiniam prisitvirtinimui [13].

Nors visi daugiavaisiai nėštumai turi didesnę komplikacijų riziką lyginant su vienvaisiais nėštumais, tačiau net 75% visų daugiavaisių nėštumų komplikacijų tenka monochorioniniams nėštumams,

14 nors jie sudaro tik trečdalį visų daugiavaisių nėštumų, manoma, jog taip yra dėl to, kad esant tik vienai placentai yra didesnė tikimybė susidaryti nestabilioms kraujagyslinėms anastomozėms [27].

9.4 Nėštumas ir moters antropometriniai rodikliai

Motinos antropometrinių rodiklių – ūgio, svorio, KMI iki nėštumo, svorio prieaugio nėštumo metu - įtaka vaisiaus ir vėliau naujagimio antropometriniams rodikliams yra išsamiai nagrinėjama vienvaisių nėštumų atvejais. Nustatytas ryšys tarp motinos antropometrinių rodiklių ir vaisiaus bei naujagimio antropometrinių rodiklių yra reikšmingas diferencijuojant sveikus, konstitutiškai maţesnius naujagimius nuo tų, kurie yra maţi dėl intrauterinio augimo sulėtėjimo (IUAS) [28].

Motinos bei tėvo genotipas ir fenotipas yra susiję su vaisiaus intrauteriniu augimu ir naujagimio fenotipu [4]. Tyrimai parodė, jog tėvų genai turi skirtingą poveikį vaisiaus augimui: tėvo genai augimą skatina (labiau galūnių), o motinos – slopina, pavyzdţiui, nustatytas teigiamas ryšys tarp IGF2 geno ekspresijos ir gimimo svorio, bei neigiamas ryšys tarp PHLDA2 ir gimimo svorio [29].

Daugiavaisių nėštumų metu moterys priauga daugiau svorio nei vienvaisio nėštumo metu [30]. Daugiavaisio nėštumo metu augant vaisiams, didėjant placentos bei gimdos masei, taip pat daugėjant nėščiosios riebalinio audinio, padidėja mitybos poreikiai, tokio nėštumo metu cirkuliuojančio kraujo tūris ir eritrocitų skaičius iki 20-tos nėštumo savaitės padidėja 20% daugiau nei vienvaisio nėštumo metu, dėl to tokio nėštumo metu yra didesnis makro bei mikroelementų poreikis [14].

Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė glaudų ryšį tarp nėščiosios svorio prieaugio nėštumo metu ir naujagimio kūno masės rodiklių: nepakankamą KMI turėjusių nėščiųjų kiekvienas priaugtas kilogramas vidutiniškai padidino naujagimio kūno masę 44,9 g, o turinčių antsvorį nėščiųjų atitinkamai tik 11,9 g [31]. Kito tyrimo metu, taip pat tiriant vienvaisius nėštumus, nustatyta, jog ţemesnių ir didesnio svorio iki nėštumo motinų naujagimiai gimė didesnio svorio dėl riebalinio audinio kiekio, tuo tarpu naujagimių ūgis buvo didesnis aukštesnių motinų [32]. Tačiau šių tyrimų metu buvo nagrinėjami tik vienvaisių nėštumų duomenys, tyrimų, kurie nagrinėtų optimalų svorio prieaugį daugiavaisio nėštumo metu, nėra daug. 2009 m. Amerikos Medicinos institutas išleido svorio prieaugio rekomendacijas, kuriose nurodoma, jog esant daugiavaisiam nėštumui moteris turėtų priaugti ne daugiau nei 17 – 25 kg, jeigu yra normalaus svorio, 14 – 23 kg, jei turi antsvorio, ir 11 – 19 kg, jeigu yra nutukusi [33]. Tačiau šios rekomendacijos pateiktos amerikiečių populiacijai, kur stebimas didesnis nutukimo paplitimas nei Lietuvoje. Hinkle ir kitų atlikto

15 tyrimo metu nustatyta, jog nėščiosios svorio prieaugis antruoju daugiavaisio nėštumo trimestru buvo susijęs su vaisių svorio didėjimu, tuo tarpu nėščiosios svorio prieaugis pirmuoju ir trečiuoju nėštumo trimestrais su vaisiaus svoriu nesusijęs [14]. Manoma, jog moters KMI yra labiau tinkamas naujagimio gimimo svorio prognostinis veiksnys nei svorio prieaugis nėštumo metu, kadangi atspindi ilgalaikį moters mitybos statusą [32].

Nėščiosios amţiaus įtaka naujagimių svoriui taip pat tiriama tema. Indijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, jog jaunesnių gimdyvių naujagimiai iš vienvaisių nėštumų gimė maţesnio svorio nei vyresnių [34]. Tuo tarpu Prapas ir kitų atliktame dvynių tyrime vidutinis tiriamosios grupės moterų amţius buvo 36,6±0,4 m., tačiau nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo naujagimių gimimo svorio sumaţėjimo vyresnių gimdyvių grupėje lyginant su jaunesnio amţiaus gimdyvėmis [35]. Tačiau tyrimų, kuriuose būtų tiriama gimdyvės amţiaus įtaka daugiavaisio nėštumo vaisių svoriui, rasti nepavyko.

9.5 Nėštumo patologija

Daugiavaisių nėštumų metu daţniau nei vienvaisių pasitaiko gestacinio diabeto atvejų bei nėščiosios hipertenzinių būklių [36].

Vyresnis moters amţius bei didesnis KMI yra laikomi gestacinio diabeto rizikos veiksniais. Daugiavaisio nėštumo metu moters kraujyje stebimas didesnis hormonų, veikiančių priešingai nei insulinas (ţmogaus placentos laktogeno, estrogeno, progesterono) kiekis [37]. Kai nėščiosios kraujyje yra padidėjusi gliukozės koncentracija, vaisiaus organizme padidėja insulino sekrecija. Insulinas šiuo atveju veikia dvejopai: energijos perteklių verčia riebaliniu audiniu bei veikia kaip augimo faktorius. Dėl šių prieţasčių vaisiaus svoris didėja [38]. Pavyko rasti vieną straipsnį, kuriame Rauh Hain ir kiti tyrė daugiavaisius nėštumus, kurie buvo komplikuoti gestacinio diabeto. Šio tyrimo metu buvo nustatyta, jog motinų, kurioms buvo diagnozuotas gestacinis diabetas, naujagimiai buvo maţesnio gimimo svorio nei tų, kurioms gliukozės koncentracija kraujyje buvo normali (gimimo svoris atitinkamai 2188±78 g ir 2474±16 g; p 0.005) [37].

Hipertenzija nėštumo metu lemia placentos funkcijos nepakankamumą. Nustatyta, jog preeklampsija vaisiui gali sukelti IUAS, vaisiaus ţūtį dar gimdoje arba perinataliniu laikotarpiu, taip pat naujagimis gali gimti maţesnio svorio arba būti MGA [39]. Preeklampsija komplikuota 2 – 8% visų nėštumų [40], tarp dvivaisių nėštumų preeklampsijos daţnis siekia 10%, t.y. maţdaug 3 kartus daţniau nei vienvaisių nėštumų atvejais [41]. Luke ir kiti nustatė, kad dėl preeklampsijos daugiavaisių nėštumų metu

16 vaisių augimas sulėtėja 7% dar iki pasireiškiant preeklampsijos simptomams nėščiajai [42]. Weiner ir kitų atlikto tyrimo metu tirtos moterys, kurių nėštumas buvo komplikuotas preeklampsija, vienvaisių nėštumų tiriamųjų grupėje naujagimių gimimo svoris didesnis nei naujagimių iš daugiavaisių nėštumų, taip pat vienvaisių nėštumų grupėje buvo nustatyta reikšmingai daugiau placentos paţeidimų dėl kraujotakos sutrikimo nei daugiavaisių nėštumų grupėje. Tai leidţia manyti, jog preeklampsijos patogenezė vienvaisių ir daugiavaisių nėštumų atvejais skiriasi [43].

9.6 Pagalbinės apvaisinimo priemonės

Uţsienio literatūroje daugiavaisis nėštumas vadinamas pagrindine jatrogenine pagalbinio apvaisinimo priemonių taikymo komplikacija, toks daugiavaisis nėštumas yra susijęs su didesne komplikacijų rizika, taip pat daţniau gimsta maţo ar labai maţo svorio naujagimiai [44]. Daţniausiai moterys, kurios pastoja pagalbinio apvaisinimo pagalba, taip pat skiriasi nuo tų, kurios pastoja natūraliai, pagrindinės šios moterų grupės charakteristikos: vyresnis amţius, pirmas gimdymas ir nevaisingumas [45].

2013 m. po pagalbinio apvaisinimo procedūrų (IVF, ICSI) Lietuvoje gimė 66 naujagimiai (0,2% visų tų metų gimusiųjų), iš jų – 8 dvynių poros, [46]. Dickey ir kitų tyrimo metu nustatyta, jog po pagalbinio apvaisinimo procedūrų naujagimiai iš vienvaisių nėštumų gimsta maţesnio svorio nei po natūralaus pastojimo [47]. Helmerhorst ir kitų atliktos sisteminės apţvalgos rezultatai parodė, jog vienvaisių nėštumų, kurie buvo pradėti taikant pagalbines apvaisinimo priemones, blogesnių perinatalinių išeičių rizika buvo didesnė lyginant su pastojusiomis natūraliai. Tačiau esant daugiavaisiam nėštumui ţymių perinatalinių išeičių skirtumų nebuvo nustatyta [45].

17

10. TYRIMO METODIKA

Tyrimas atliktas LSMUL KK Neonatologijos klinikoje. Atliktas retrospektyvinis kohortinis tyrimas. Tyrimo objektas – moterys, gimdţiusios ne anksčiau nei 34 nėštumo savaitę, LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodţio 31 d. imtinai bei jų naujagimiai. Iš viso per minėtą laikotarpį įvyko 125 daugiavaisiai gimdymai, į tyrimą įtraukti tie gimdymai, kurie įvyko nuo 34-tos nėštumo savaitės, tokių gimdymų buvo 100. Iš archyvo gautos 93 gimdymo istorijos. Kontrolinė grupė sudaryta iš 356 tuo pačiu laikotarpiu toje pačioje klinikoje vieną 34-40 sav. gestacinio amţiaus vaisių gimdţiusių moterų bei jų naujagimių. Iš viso įtrauktos 449 moterys (93 – gimdţiusios 2 ir daugiau vaisių, bei 356 – gimdţiusios vieną vaisių) bei 544 šių motinų naujagimiai. Moterys buvo suskirstytos į dvi grupes pagal tai, ar nėštumas buvo vienvaisis, ar daugiavaisis. Naujagimiai buvo suskirstyti į 4 grupes pagal išnešiotumą bei pagal tai, ar gimė iš vienvaisio, ar iš daugiavaisio nėštumo (1 paveikslas).

1 paveikslas. Naujagimių suskirstymas į grupes.

Iš gimdymo istorijų (forma Nr. 096/a) bei nėščiosios, gimdyvės bei naujagimio kortelės (forma Nr. 113/a) buvo surinkti šie duomenys:

- duomenys apie mamą: amţius, išsilavinimas, kelintas nėštumas ir gimdymas, gestacija, gimdymo būdas, rūkymas iki nėštumo ir nėštumo metu, pastojimo būdas, antropometriniai

Visi naujagimiai (N=544)

Gimę iš vienvaisių nėštumų (N=356)

I GRUPĖ Gimę iki 37-tos nėštumo

savaitės (N=132) II GRUPĖ Gimę nuo 37-tos nėštumo

savaitės (N=224)

Gimę iš daugiavaisių nėštumų (N=188)

III GRUPĖ Gimę iki 37-tos nėštumo

savaitės (N=74) IV GRUPĖ Gimę nuo 37-tos nėštumo

savaitės (N=114)

18 rodikliai (svoris, ūgis, KMI, svorio prieaugis), ligos nėštumo metu (hipertenzinės būklės, cukrinis/gestacinis diabetas, nėščiųjų anemija);

- duomenys apie tėvą: amţius, rūkymas;

- duomenys apie naujagimį: gimimo svoris, ūgis, GA, KA.

Surinkti duomenys buvo analizuojami naudojant Microsoft Excel 2010 programą bei IBM SPSS programos 23.0 versiją.

Kiekybinių poţymių, tenkinančių normaliojo skirstinio sąlygas, reikšmių vidurkiai dviejose nepriklausomose grupėse buvo lyginti taikant parametrinį Stjudento t kriterijų nepriklausomoms populiacijoms. Aprašant rezultatus pateikti kiekybinio poţymio reikšmių vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai lyginamosiose tyrimo imtyse. Kiekybinio poţymio, netenkinančio normaliojo skirstinio sąlygų, reikšmės dviejose nepriklausomose grupėse lygintos taikant neparametrinį Mano Vitnio kriterijų, gauti rezultatai aprašyti pateikiant poţymio reikšmių medianą (minimalią – maksimalią reikšmes bei vidurkį) lyginamosiose tyrimo imtyse. Kokybinių poţymių reikšmių pasiskirstymo homogeniškumas lyginamosiose grupėse tikrintas taikant chi kvadrato poţymių homogeniškumo kriterijų. Tiesinės regresinės analizės modelis buvo pritaikytas siekiant nustatyti motinos antropometrinių rodiklių, tėvo amţiaus įtaką vaisiaus gimimo svoriui tiriamosiose grupėse. Vienfaktorinės ir daugiafaktorinės logistinės regresijos modeliai buvo pritaikyti, siekiant nustatyti priešlaikinio gimdymo rizikos veiksnius. Kiekvienam nepriklausomam kintamajam buvo apskaičiuota p reikšmė, šansų santykis (ŠS) bei šio santykio 95 proc. pasikliautinieji intervalai.

Stebėti skirtumai bei priklausomybės tarp poţymių buvo laikyti statistiškai reikšmingais, kai apskaičiuotasis reikšmingumo lygmuo (p reikšmė) buvo maţesnis nei pasirinktasis reikšmingumo lygmuo (p=0,05).

19

11. REZULTATAI

11.1 Moterų, nėštumų ir vyrų charakteristikos

Tyrime dalyvavusių moterų amţiaus mediana 29 m. (15 – 44, vidurkis 28,8). Vidutinis tiriamųjų amţius tarp gimdţiusių vieną ir daugiau nei vieną vaisių motinų statistiškai reikšmingai skyrėsi. Gimdţiusių daugiau nei vieną vaisių moterų amţiaus vidurkis didesnis (p=0,04). Lyginant gimdyvių KMI buvusį iki nėštumo statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatyta, svorio prieaugis buvo statistiškai reikšmingai didesnis moterų, gimdţiusių daugiau nei vieną vaisių, grupėje (p<0,001) (1 lentelė).

Tirtų naujagimių tėvų amţiaus mediana 31 m. (18 – 56, vidurkis 31,7). Nustatyta, jog naujagimių iš daugiavaisių nėštumų tėvai buvo statistiškai reikšmingai vyresni nei naujagimių iš vienvaisių nėštumų (p=0,02).

Lyginant abiejų grupių nėštumų ir gimdymų skaičius, rasta, jog gimdţiusiųjų du ir daugiau vaisių nėštumų ir gimdymų skaičius buvo statistiškai reikšmingai didesnis, nei moterų, kurios gimdė vieną vaisių (p reikšmė atitinkamai 0,001 ir 0,008). Daugiavaisių nėštumų atveju moterys gimdė statistiškai reikšmingai anksčiau nei vienvaisių nėštumų atveju (p<0,001). Daugiavaisių nėštumų grupėje 38,7% gimdymų įvyko iki 37-tos nėšt. sav., vienvaisių nėštumų grupėje tokių gimdymų buvo 37,1%. Daugiavaisių nėštumų grupėje didesnė dalis gimdymų įvyko cezario pjūvio operacijos būdu. Tokių gimdymų buvo 62,4%, vienvasių nėštumų grupėje – 24,2%. Vienvaisių neštumų grupėje tik 4,5% moterų pastojo po pagalbinio apvaisinimo procedūrų, daugiavaisių nėštumų grupėje tokių moterų buvo 23,7%.

1 lentelė. Moterų, vyrų ir nėštumo charakteristikos.

Daugiavaisiai nėštumai N=93 Vienvaisiai nėštumai N=356 P reikšmė Gimdyvės amţius (m.) 30,2±4,6 28,4±5,7 p=0,04 Gestacija (sav.) 36,6±1,4 37,4±1,9 p<0,001 Nėštumas 1,9±0,1 1,6±0,1 p=0,001 Gimdymas 1,6±0,1 1,5±0,1 p=0,008 Gimdė 37 – 40 sav. 57 (61,3%) 224 (62,9%)

Gimdymo būdas Nat. takais 35 (37,6%) 270 (75,8%) p<0,001 CPO 58 (62,4%) 86 (24,2 (%)

Svorio prieaugis nėštumo metu (kg)

20

11.2 Naujagimių, gimusių iš daugiavaisių nėštumų, antropometrinių

matavimų palyginimas su naujagimiais, gimusiais iš vienvaisių nėštumų

Tiriamojoje imtyje 206 naujagimiai gimė neišnešioti (iki 37-tos nėšt.sav.), 338 – išnešioti. Vidutinis neišnešiotų naujagimių gimimo svoris 2538,7±483,6 g, išnešiotų naujagimių vidutinis gimimo svoris buvo didesnis ir siekė 3236,4±558,0 g. Vidutinis naujagimių, gimusių iš daugiavaisių nėštumų, gimimo svoris statistiškai reikšmingai maţesnis nei naujagimių iš vienvaisių nėštumų (atitinkamai 2618,9±454,9 g ir 3158,6±629,4 g) (p<0.001) (2 paveikslas). Ūgis (cm) 168,3±5,9 167,7±6,1 p=0,444 KMI (kg/m2) 23,2±4,4 22,9±4,4 p=0,731 Vyro amţius (m.) 32,4±5,3 31,2±6,6 p=0,02 Moters rūkymas iki nėštumo Rūkė 10 (10,6%) 50 (14,0%) p=0,284 Nerūkė 83 (89,4%) 306 (86,0%) Moters rūkymas nėštumo metu Rūkė 2 (2,1%) 30 (8,4%) p=0,003 Nerūkė 91 (97,9%) 326 (91,6%) Vyro rūkymas Rūkė 42 (44,7%) 154 (43,1%) p=0,785 Nerūkė 51 (55,3%) 202 (56,9%)

Pastojimo būdas Natūraliai 71 (76,3%) 340 (95,5%) p<0,001 Pagalbinės apvaisinimo priemonės 22 (23,7%) 16 (4,5%) Nevaisingumas Buvo 27 (29,0%) 33 (9,3%) p<0,001 Nebuvo 66 (71,0%) 322 (90,7%)

Išsilavinimas Neb. vidur. 2 (2,2%) 30 (8,4%) p=0,049 Vidurinis 23 (24,7%) 106 (29,8%)

Aukštesnysis 7 (7,5%) 33 (9,3%) Aukštasis 61 (65,6%) 187 (52,5%)

21

2 paveikslas. Naujagimių vidutinis gimimo svoris pagal savaites ir vaisių skaičių.

Tiriamojoje imtyje buvo 279 moteriškos lyties naujagimiai ir 265 vyriškos lyties naujagimiai. Palyginus naujagimių iš daugiavaisių nėštumų svorį pagal lytį, nustatyta, jog moteriškos lyties naujagimių svoris statistiškai reikšmingai maţesnis nei vyriškos lyties naujagimių (p=0,007), reikšmingas skirtumas 179,4±65,3 g. Vienvaisių nėštumų grupėje moteriškos lyties naujagimių svoris 129,8±65,4 g maţesnis nei vyriškos lyties naujagimių (p=0,048).

Naujagimių gimimo svoris taip pat buvo palygintas visose keturiose grupėse. Neišnešiotų naujagimių vidutinis gimimo svoris daugiavaisių nėštumų grupėje 327,8±66,6 g maţesnis nei vienvaisių nėštumų grupėje (p<0,001), išnešiotų naujagimių grupėje šis skirtumas buvo didesnis ir siekė 647,1±53,7 g (p<0,001). Palyginus mergaičių gimimo svorius nustatyta, jog išnešiotų mergaičių vidutinis gimimo svoris daugiavaisių nėštumų grupėje yra 683,9±76,4 g maţesnis, o berniukų 616,1±73,7 g maţesnis nei atitinkamos lyties naujagimių gimimo svoris vienvaisių nėštumų grupėje (p<0,001). Neišnešiotų naujagimių grupėje vidutinis mergaičių iš daugiavaisių nėštumų gimimo svoris 294,2±83,7 g, berniukų – 345,9±56,1 g maţesni nei gimusių iš vienvaisių nėštumų (p<0,001).

2 lentelė. Naujagimių gimimo svorio palyginimas

Naujagimiai iš daugiavaisių nėštumų N=188 Naujagimiai iš vienvaisių nėštumų N=356 P reikšmė

Vidutinis gimimo svoris 2618,9±454,9 3158,6±629,4 p<0,001 Vidutinis mergaičių gimimo

svoris

2534,0±420,9 3122,1±431,5 p<0,001 Vidutinis berniukų gimimo

svoris

2713,4±474,7 3206,2±467,7 p<0,001

Berniukai 89 (47,3 proc.) 176 (49,4 proc.) p=0,653 Mergaitės 99 (52,7 proc.) 180 (50,6 proc.)

0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500 4000 34 35 36 37 38 39 40 Gi m im o svor is (g) Gestacija (sav.) Daugiavaisis Vienvaisis

22 Neišnešioti 2328,6±354,4 2656,5±507,0 p<0,001 Išnešioti 2807,4±412,7 3454,5±492,4 Moteriškos lyties naujagimiai Neišnešioti 2297,1±334,6 2591,3±468,2 p<0,001 Išnešioti 2708,5±393,7 3392,5±507,2 Vyriškos lyties naujagimiai Neišnešioti 2369,9±380,5 2715,9±536,5 p<0,001 Išnešioti 2906,3±410,8 3522,3±468,6

Statistiškai reikšmingi skirtumai taip pat gauti ir palyginus kitus naujagimių antropometrinius rodiklius: ūgį (3 paveikslas), GA ir KA (p<0,001).

3 paveikslas. Naujagimių ūgis pagal savaites ir vaisių skaičių.

Vidutinis tirtų naujagimių ūgis 49,3±3,1 cm, GA 33,9±1,8 cm, KA 32,1±2,7 cm. Iš 3 lentelėje pateiktų duomenų matome, jog visi trys antropometriniai rodikliai yra statistiškai reikšmingai maţesni naujagimių iš daugiavaisių nėštumų lyginant su naujagimiais iš vienvaisių nėštumų (p<0,001). Taip pat šiuos rodiklius palyginę pagal lytį matome, kad mergaičių antropometriniai rodikliai buvo maţesni nei berniukų (p<0,001) (3 lentelė).

3 lentelė. Naujagimių ilgio, galvos ir krūtinės apimties palyginimas.

Naujagimiai iš daugiavaisių nėštumų N=188 Naujagimiai iš vienvaisių nėštumų N=356 P reikšmė Vidutinis ūgis 47,7±2,6 50,1±2,7 p<0,001

Vidutinė galvos apimtis 33,2±1,8 34,3±1,7 p<0,001 Vidutinė krūtinės apimtis 30,7±2,2 32,9±2,6 p<0,001 Vidutinis mergaičių ūgis 47,2±2,5 49,9±2,8 p<0,001

40 42 44 46 48 50 52 54 34 35 36 37 38 39 40 Ūg is (c m ) Gestacija (sav.) Daugiavaisis Vienvaisis

23 Vidutinis berniukų ūgis 48,2±2,6 50,2±3,1 p<0,001

Moteriškos lyties naujagimių vidutinis ūgis Neišnešioti 45,9±2,6 47,6±2,5 p<0,001 Išnešioti 48,1±2,0 51,2±2,2 p<0,001 Vyriškos lyties naujagimių vidutinis ūgis Neišnešioti 46,3±2,5 48,0±3,0 p<0,001 Išnešioti 49,3±2,0 51,7±2,1 p<0,001

11.3 Naujagimių iš dvivaisių nėštumų antropometrinių rodiklių

palyginimas pagal lytį

Lyties įtaka naujagimio antropometriniams rodikliams taip pat palyginta ir naujagimių, gimusių iš dvivaisių nėštumų, grupėje (4 lentelė). Matome, jog gestacinis amţius reikšmingai nesiskyrė nei tarp tos pačios, nei tarp skirtingų lyčių dvynių porų (p>0,05). Taip pat nustatyta, jog mergaičių, gimusių iš mergaičių poros, gimimo svoris buvo maţesnis nei mergaičių, kurios gimė iš mergaitės – berniuko dvynių poros, berniukų svoris taip pat didesnis skirtingų lyčių dvynių porose (p atitinkamai 0,282 ir 0,521). Kiti antropometriniai naujagimių rodikliai (ūgis, GA ir KA) ţenkliai nesiskyrė. Taip pat gauta, jog visi rodikliai, išskyrus KA, mergaičių dvynių porose buvo maţesni, nei tose porose, kuriose abu naujagimiai buvo vyriškos lyties (p<0,05).

4 lentelė. Naujagimių iš dvivaisių nėštumų antropometrinių rodiklių palyginimas pagal lytį.

Lyčių pasiskirstymas dvynių porose P reikšmė

M-M B-M B-B M-M vs. M-B M-M vs. B-B M-B vs. B-B Porų skaičius 32 33 26 Nėštumo trukmė (sav.) 36,5±1,3 36,6±1,6 36,5±1,2 0,835 0,975 0,858 Gimimo svoris (g) M 2485,1±385,1 2623,4±472,4 0,282 B 2753,6±542,0 2684,8±423,6 0,521 Vid. 2485,1±385,1 2690,3±510,0 2684,8±423,6 0,009 0,009 0,948 Ūgis (cm) M 47,2±2,3 47,2±3,0 0,203 B 48,1±3,1 48,3±2,3 0,727 Vid. 47,2±2,3 47,7±3,0 48,3±2,3 0,263 0,008 0,201 Galvos apimtis (cm) M 32,5±1,5 32,9±2,4 0,150 B 33,7±1,8 33,7±1,4 0,870 Vid. 32,5±1,5 33,3±2,1 33,7±1,4 0,013 <0,001 0,228 Krūtinės apimtis (cm) M 30,3±2,0 30,7±2,3 0,352 B 31,2±2,5 30,9±2,2 0,456 Vid. 30,3±2,0 47,2±2,3 30,9±2,2 0,075 0,158 0,775 M – mergaitė, B – berniukas, Vid. – vidutinis

24

11.4 Tėvų amţiaus, motinos ūgio, kūno masės indekso įtaka naujagimių

antropometriniams rodikliams

Pritaikius tiesinės regresinės analizės modelį nustatyta, jog vaisiaus gimimo svoriui visose keturiose naujagimių grupėse įtakos turėjo motinos ūgis (p<0,05). Motinos KMI įtaka naujagimių svoriui stebėta tik išnešiotų naujagimių, gimusių iš vienvaisių nėštumų, ir neišnešiotų naujagimių, gimusių iš daugiavaisių nėštumų, grupėse (p<0,05). Taip pat pastebėta, jog neišnešiotų naujagimių, gimusių iš daugiavaisių nėštumų grupėje, tėvo amţius buvo statistiškai reikšmingas naujagimio svoriui (vieneri tėvo amţiaus metai naujagimio svorį padidina 21 g) (p<0,05). Taip pat gauta, jog motinos amţius gimdymo metu reikšmės vaisiaus gimimo svoriui neturėjo nei vienoje naujagimių grupėje (p>0,05) (5 lentelė).

5 lentelė. Tėvų rodiklių įtakos naujagimių gimimo svoriui tiesinė regresinė analizė

Motinos amţius Standartizuotas koeficientas β Motinos ūgis Standartizuotas koeficientas β Motinos KMI Standartizuotas koeficientas β Vyro amţius Standartizuotas koeficientas β Koreguotas determinacijos koeficientas R2 I grupė 0,013 0,218* 0,088 0,234 0,026 II grupė 0,065 0,376* 0,158* 0,078 0,140 III grupė 0,076 0,207* 0,290* 0,358* 0,094 IV grupė 0,211 0,251* 0,032 0,165 0,058 * Statistiškai reikšminga, p<0,05

Palyginus naujagimių grupių vidutinį gimimo svorį pagal motinų pastojimo būdą statistiškai reikšmingas skirtumas stebėtas tik išnešiotų naujagimių, gimusių iš vienvaisių nėštumų grupėje (p=0,018), ir nustatyta, jog tokie naujagimiai, gimę po natūralaus motinos pastojimo, gimimo metu svėrė daugiau (svorio mediana 3505 g, 1820 - 5110 ) nei gimę po pagalbinio apvaisinimo procedūrų ( mediana 3195 g, 2700 - 3955) (4 paveikslas). Kitose naujagimių grupėse reikšmingo gimimo svorio skirtumo priklausomai nuo motinos pastojimo būdo nestebėta (p>0,05).

25

4 paveikslas. Išnešiotų naujagimių, gimusių iš vienvaisių nėštumų gimimo svorio palyginimas pagal motinos pastojimo būdą.

Tiesinės regresinės analizės modelis buvo pritaikytas ir kitiems naujagimio antropometriniams rodikliams (ilgiui, GA ir KA) (6, 7, 8 lentelės). Nustatyta, jog motinos ūgis turėjo įtakos visiems šiems rodikliams visose naujagimių grupėse tiek tarp naujagimių iš daugiavaisių nėštumų, tiek tarp naujagimių iš vienvaisių nėštumų (p<0,05), išskyrus neišnešiotus naujagimius, tiek gimusius iš vienvaisių, tiek iš daugiavaisių nėštumų, kurių krūtinės apimčiai motinos ūgis neturėjo reikšmingos įtakos (p>0,05) (8 lentelė).

6 lentelė. Tėvų rodiklių įtakos naujagimių ūgiui tiesinė regresinė analizė

Motinos amţius Standartizuotas koeficientas β Motinos ūgis Standartizuotas koeficientas β Motinos KMI Standartizuotas koeficientas β Vyro amţius Standartizuotas koeficientas β Koreguotas determinacijos koeficientas R2 I grupė -0,026 0,199* -0,049 0,058 0,016 II grupė 0,033 0,341* 0,156* -0,061 0,112 III grupė -0,020 0,435* 0,384* 0,223* 0,165 IV grupė 0,229 0,148* -0,071 -0,216 0,026 *p<0,05

Iš 6 lentelės matome, jog motinos KMI turi įtakos naujagimio ūgiui dviejose grupėse: išnešiotų naujagimių, gimusių iš vienvaisių nėštumų, bei neišnešiotų naujagimių, gimusių iš daugiavaisių nėštumų

26 (p<0,05). Kitose grupėse statistiškai reikšmingos motinos KMI įtakos naujagimio ūgiui nestebėta. Iš šios lentelės taip pat matome, jog neišnešiotų naujagimių, gimusių iš daugiavaisių nėštumų, ūgiui įtakos turi ir tėvo amţius (p<0,05).

Iš 7 lentelės matyti, kad galvos apimčiai visose naujagimių grupėse įtakos turi tik motinos ūgis (p<0,05). Išnešiotų naujagimių iš vienvaisių nėštumų grupėje galvos apimtį lėmė ir motinos amţius (<0,05), tačiau motinos amţius neturėjo reikšmingos įtakos kitiems naujagimio antropometriniams rodikliams.

7 lentelė. Tėvų rodiklių įtakos naujagimių galvos apimties dydžiui tiesinė regresinė analizė

Motinos amţius Standartizuotas koeficientas β Motinos ūgis Standartizuotas koeficientas β Motinos KMI Standartizuotas koeficientas β Vyro amţius Standartizuotas koeficientas β Koreguotas determinacijos koeficientas R2 I grupė 0,020 0,210* 0,034 0,042 0,019 II grupė 0,190* 0,280* 0,120 -0,162 0,092 III grupė -0,204 0,420* 0,114 0,336* 0,179 IV grupė 0,182 0,233* -0,070 -0,100 0,048 *p<0,05

Tiesinės regresinės analizės modelis pritaikytas ir naujagimių krūtinės apimčiai, rezultatai pateikti 8 lentelėje. Matome, jog čia motinos ūgis įtakos turi tik išnešiotų naujagimių iš vienvaisių ir daugiavaisių nėštumų krūtinės apimties dydţiui (p<0,05). Tačiau taip pat matome, jog vienvaisių nėštumų grupėje motinos KMI turi įtakos naujagimio krūtinės apimčiai (p<0,05).

8 lentelė. Tėvų rodiklių įtakos naujagimių krūtinės apimties dydžiui tiesinė regresinė analizė

Motinos amţius Standartizuotas koeficientas β Motinos ūgis Standartizuotas koeficientas β Motinos KMI Standartizuotas koeficientas β Vyro amţius Standartizuotas koeficientas β Koreguotas determinacijos koeficientas R2 I grupė -0,085 0,131 0,195* 0,191 0,040 II grupė 0,075 0,252* 0,183* 0,016 0,087 III grupė -0,205 0,126 0,139 0,389* 0,052 IV grupė 0,195 0,200* -0,052 -0,098 0,033 *p<0,05

Apibendrinus 5 – 8 lenteles matyti, jog neišnešiotų naujagimių iš daugiavaisių nėštumų grupėje visų keturių antropometrinių naujagimio matavimų reikšmėms įtakos turi tėvo amţius (p<0,05).

27

11.5 Motinos patologinių būklių (hipertenzinių, gestacinio diabeto),

rūkymo įtaka naujagimių antropometriniams rodikliams

Vienvaisių nėštumų grupėje nėščiosios statistiškai reikšmingai darţniau sirgo nėščiųjų anemija nei daugiavaisių nėštumų grupėje (p=0,024). Sergamumas nėščiųjų hipertenzinėmis būklėmis ir cukriniu bei gestaciniu diabetu vienvaisių ir daugiavaisių nėštumų grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p reikšmės atitinkamai 0,4 bei 0,28) (9 lentelė). Palyginus motinų, kurios sirgo arterine hipertenzija ar nėštumo sukeltomis hipertenzinėmis būklėmis (nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija, eklampsija) arba gestaciniu diabetu, naujagimių antropometrinius rodiklius: gimimo svorį, ūgį, GA ir KA, statistiškai reikšmingo skirtumo negauta (p>0,05).

9 lentelė. Moterų patologinės būklės nėštumo metu.

Daugiavaisiai nėštumai N=93 Vienvaisiai nėštumai N=356 P reikšmė Nėščiųjų anemija Nesirgo 82 (88,2%) 280 (78,7%) p=0,024 Sirgo 11 (11,8%) 76 (21,3%) Metabolinės ligos Nesirgo 89 (95,7%) 323 (90,7%) p=0,280 Nėščiųjų diabetas 4 (4,3%) 22 (6,2%)

Cukrinis diabetas I tipo 0 11 (3,1%)

Hipertenzinės būklės Nesirgo 83 (89,2%) 322 (90,4%) p=0,4 Pirminė AH 0 7 (2,0%) Nėščiųjų hipertenzinės būklės 10 (10,8%) 27 (7,6%)

Mūsų tirtoje imtyje iki nėštumo rūkė 2,1% nėščiųjų daugiavaisių nėštumų grupėje ir 8,4% vienvaisių nėštumų grupėje. Vyrų rūkymas šiose grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė – daugiavaisių nėštumų grupėje rūkė 44,7%, vienvaisių – 43,1% (p=0,785) (1 lentelė). Palyginus naujagimių antropometrinius rodiklius gauta, kad rūkančios moterys gimdė anksčiau ir naujagimių visi rodikliai (gimimo svoris, ūgis, GA, KA) buvo maţesni (p<0,05). Kai rūkė vyras, visi antropometriniai rodikliai taip pat buvo maţesni, tačiau nėštumo trukmė savaitėmis nesiskyrė.

Nėštumo metu rūkė tik 0,3% moterų, turėjusių aukštąjį išsilavinimą, tuo tarpu tarp nebaigusių vidurinio išsilavinimo moterų rūkė 32,4%. Papildomai turimiems duomenims pritaikius vienaveiksnės ir daugiaveiksnės logistinės regresijos modelius, gauta, jog tikimybė, moterims, rūkiusioms iki nėštumo ir nėštumo metu pagimdyti neišnešiotą naujagimį yra 3 kartus didesnė nei toms, kurios iš viso nerūkė arba

28 rūkė tik iki nėštumo. Taip pat tikimybė, jog vaisius gims neišnešiotas, kai motinos išsilavinimas yra ne aukštesnis nei vidurinis, yra 2 kartus didesnė, nei aukštesnį išsilavinimą turinčioms motinoms (10 lentelė).

10 lentelė. Tikimybė, pagimdyti neišnešiotą naujagimį.

Vienaveiksnė logistinė regresija ŠS Daugiaveiks nė logistinė regresija ŠS 95proc. pasikliautinieji intervalai Apatinis Viršutinis Amţius (m.) 1,02 1,05* 1.01 1.09

Išsilavinimas Neb. vidurinis 2,34* 2,76* 1.19 6.41

Vidurinis 1,82* 1,93* 1.25 2.98 Aukštesnysis 1,07 1,04 0.54 2.01 Aukštasis 1 1 Rūkymas Nerūkė 1 1 Rūkė iki nėštumo 0,88 0,84 0.41 1.75 Rūkė ir nėštumo metu 3,2* 2,08* 0.94 4.58

29

12. REZULTATŲ APTARIMAS

Įvertinus tirtų naujagimių, gimusių iš daugiavaisių nėštumų svorį, pagal G. Mečėjaus 2000 m. sudarytas naujagimių, gimusių iš vienvaisių nėštumų, gimimo svorio procentiles [7], tirtoje imtyje maţesnio svorio nei 25 procentilė naujagimių buvo 53,7%, tarp gimusių iš vienvaisių nėštumų maţesnio svorio nei 25 procentilė buvo 20,2% (p<0,001). Kai naujagimio gimimo svoris nesiekia 10 procentilės, naujagimiai laikomi maţais pagal gestacijos amţių, daugiavaisių nėštumų grupėje tokių naujagimių nustatyta 29,8%, tuo tarpu vienvaisių nėštumų grupėje tik 6,2% (p<0,001). 2012 m. Suomijoje sudarytos naujos naujagimių svorio, ilgio bei GA lentelės ne tik naujagimiams iš vienvaisių, bet ir iš daugiavaisių nėštumų, kuriose atsispindi naujagimių iš daugiavaisių nėštumų svorio bei ūgio skirtumai nuo naujagimių iš vienvaisių nėštumų. Jų duomenimis 37 nėštumo sav. mergaitės iš daugiavaisių nėštumų yra 213 g lengvesnės, berniukai 302 g lengvesni nei naujagimiai iš vienvaisių nėštumų [5]. Mūsų tyrime 37 neštumo savaitę gimusių dvynių gimimo svoris (nevertinant naujagimio lyties) buvo 594 g maţesnis nei naujagimių iš vienvaisių nėštumų (p<0,001), didesnis skirtumas gali būti nulemtas skirtumais tarp lietuvių ir suomių populiacijų.

2003 m. Garite ir kt. atliktame tyrime (imtis beveik 49 000 naujagimių) nustatyta, jog naujagimių iš daugiavaisių nėštumų gimimo svoris yra maţesnis dėl maţesniojo vaisiaus svorio, vertinant didesniojo vaisiaus svorį su naujagimių iš vienvaisių nėštumų svoriu gimimo metu skirtumo nestebėta [21]. Nors mūsų tyrime tokio skirtumo nestebėta, tačiau nustatytas didesniojo vaisiaus svoris statistiškai reikšmingai 368 g maţesnis nei naujagimių iš vienvaisių nėštumų, tuo tarpu maţesniųjų vaisių svorio reikšmingas skirtumas buvo didesnis ir siekė 695 g (p<0,001).

Luke ir kt. tyrimo duomenimis vyriškos lyties naujagimiai gimsta didesnio svorio nei moteriškos lyties tiek iš vienvaisių, tiek iš daugiavaisių nėštumų [42]. Mūsų tyrime taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas gimusių berniukų ir mergaičių svorio skirtumas tiek vertinant pagal vaisių skaičių nėštumo metu, tiek pagal išnešiotumą. Palyginus naujagimių iš dvivaisių nėštumų antropometrinius rodiklius gauta, jog dvynių porų (berniukas-berniukas, mergaitė-mergaitė, berniukas-mergaitė) gestacinis amţius statistiškai reikšmingai nesiskyrė, tačiau 2018m. balandţio mėnesį publikuotame tyrime (imtis 24 000 dvynių porų) gauta, jog mergaitė-mergaitė arba mergaitė-berniukas dvynių porų gestacinis amţius yra didesnis [36]. Taip pat nustatyta, kad esant skirtingų lyčių dvynių poroms, vyriškos lyties naujagimio svoris yra didesnis nei dviejų vyriškos lyties naujagimių porose, taip pat ir moteriškos lyties naujagimių svoris gimimo metu yra didesnis skirtingų lyčių dvynių porose [42]. Mūsų tyrime, kuriame dvynių imtis

30 yra gerokai maţesnė nei Luke ir kt. atlikto tyrimo, taip pat gauti tokie rezultatai, nors p reikšmė didesnė nei 0,05.

Palyginę mūsų tirtų moterų amţių bei antropometrinius rodiklius su 2007 m. publikuoto G.S. Drąsutienės ir kt. tyrimo, kuriame tirta nėščiųjų antropometrinių rodiklių kaita 1986 – 2005 m., rezultatais matome, jog mūsų tyrime moterų amţius yra didesnis ( atitinkamai 28,8 m. ir 27,6m.), nėščiųjų KMI iki nėštumo (atitinkamai 23,1 kg/m2

ir 22,5 kg/m2) - didesnis, nėščiųjų ūgis taip pat didesnis nei pastarajame tyrime (atitinkamai 167,9 cm ir 167,3 cm) [31]. Matome, kad nuo minimo tyrimo praėjus 12 m. moterys gimdo būdamos vyresnio amţiaus.

2012 m. Indijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, jog aukštesnės nei 162 cm ūgio moterys gimdo didesnio svorio naujagimius [34]. Mūsų tyrime taip pat gauta teigiama moters ūgio įtaka naujagimio svoriui tiek vienvaisių, tiek daugiavaisių nėštumų grupėje. Tačiau 2016 m. JAV atliktame tyrime motinos ūgio įtaka vaisiaus gimimo svoriui nestebėta [3]. Mūsų tyrimo rezultatai rodo, jog motinos ūgis daro įtaką ne tik vaisiaus gimimo svoriui, tačiau ir ilgiui, bei GA, moters KMI iki nėštumo buvo reikšmingas tik išnešiotų naujagimių iš vienvaisių nėštumų ir neišnešiotų naujagimių iš daugiavaisių nėštumų gimimo svoriui ir ūgiui. Pomeroy ir kt. atlikto tyrimo rezultatai taip pat rodo, jog motinos ūgis bei KMI yra reikšmingi naujagimio gimimo svoriui, ilgiui bei GA [4].

Literatūroje rašoma, jog daugiavaisių nėštumų atveju hipertenzinės būklės komplikuoja nėštumą 3 kartus daţniau nei vienvaisių nėštumų atvejais [41], tačiau mūsų tyrime statistiškai reikšmingai didesnio hipertenzinių būklių pasireiškimo daugiavaisių nėštumų grupėje nestebėta. 2017 m. Izraelyje atliktame tyrime stebėtas statistiškai reikšmingas naujagimių gimimo svorio skirtumas daugiavaisių nėštumų, komplikuotų hipertenzininėmis būklėmis, grupėje lyginant su vienvaisiais nėštumais, taip pat komplikuotais hipertenzinėmis būklėmis [43]. Tokius pačius rezultatus pateikia ir Kinijoje atlikto tyrimo autoriai [9]. Tačiau mūsų tyrime statistiškai reikšmingo svorio skirtumo sergančiųjų ir nesergančiųjų gimdyvių naujagimių grupėse nestebėta.

2006 m. JAV atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 40 m. amţiaus ir vyresnių moterų grupėje gestacinis diabetas komplikavo 94,3 iš 1000 gimdymų ir tai buvo 6 kartus daugiau negu 20 metų ir jaunesnių nėščiųjų grupėje, nuo 1990-tųjų metų stebimas gestacinio diabeto atvejų didėjimas visose nėščiųjų amţiaus grupėse [48]. Mūsų tyrime taip pat nestebėtas ir statistiškai reikšmingai didesnis sergamumas gestaciniu diabetu daugiavaisių nėštumų grupėje. Tiek vienvaisių, tiek daugiavaisių nėštumų grupėje naujagimių gimimo svoris statistiškai reikšmingai sergančių bei nesergančių motinų grupėse nesiskyrė. Nors 2014 m. Ispanijoje publikuoto tyrimo rezultatai parodė, jog sergančiųjų gestaciniu diabetu motinų nėštumų metu stebimas vaisių augimo sulėtėjimas daugiavaisių nėštumų atveju ir naujagimių

31 gimimo svoris būna maţesnis nei sergančių motinų, gimdţiusių vieną vaisių [49]. Mūsų tyrime taip pat stebėta, jog daugiavaisių nėštumų, komplikuotų gestaciniu diabetu, naujagimių gimimo svoris yra maţesnis, tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0,138), tikėtina, jog tokį rezultatą galėjo lemti per maţas sergančių gestaciniu diabetu moterų skaičius mūsų tirtoje imtyje.

Rūkančios nėščiosios daţniau gimdo prieš laiką ir naujagimiai gimsta maţesnio svorio nei tuo atveju, kai nėščiosios nerūko, Brazilijoje atlikto tyrimo duomenimis reikšmingas surūkomų cigarečių skaičius per dieną – 6 – 10 [50]. Mūsų tyrime rūkančios motinos taip pat gimdė maţesnio gestacinio amţiaus naujagimius, kurių gimimo svoris buvo maţesnis.

32

13. IŠVADOS

1. Naujagimių iš daugiavaisių nėštumų gimimo svoris, ilgis, galvos bei krūtinės apimtys statistiškai reikšmingai maţesni nei naujagimių iš vienvaisių nėštumų tiek neišnešiotų, tiek išnešiotų naujagimių grupėse.

2. Vyriškos lyties naujagimiai tiek iš daugiavaisių, tiek iš vienvaisių nėštumų gimsta didesnio svorio, ilgio, didesnės galvos bei krūtinės apimties nei moteriškosios lyties naujagimiai. Dvivaisių nėštumų atveju tiek moteriškos, tiek vyriškos lyties naujagimių gimimo svoris yra didesnis tų naujagimių, kurie gimsta iš skirtingų lyčių dvynių porų.

3. Motinos amţius neturi įtakos naujagimių antropometriniams rodikliams, tačiau ūgis yra reikšmingas visiems naujagimio antropometriniams rodikliams (išskyrus krūtinės apimtį) tiek vienvaisių, tiek daugiavaisių nėštumų atvejais. Moters kūno masės indeksas reikšmingas naujagimių gimimo svoriui bei ilgiui, tačiau ne visose grupėse. Vyro amţius turi įtakos neišnešiotų naujagimių iš daugiavaisių nėštumų gimimo svoriui bei ūgiui.

4. Sergamumas nėščiųjų hipertenzinėmis būklėmis bei gestaciniu diabetu daugiavaisių ir vienvaisių nėštumų grupėse nesiskyrė, šiose grupėse nestebėtas naujagimių gimimo svorių skirtumas. Naujagimių, gimusių po pagalbinio apvaisinimo procedūrų, gimimo svoris statistiškai reikšmingai maţesnis tik išnešiotų vienvaisių nėštumų grupėje, tarp naujagimių, gimusių iš daugiavaisių nėštumų, reikšmingo svorio skirtumo, priklausomai nuo apvaisinimo būdo, nestebėta.

33

14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Lietuvoje šiuo metu galiojantys Naujagimių ūgio ir svorio pagal nėštumo laiką standartai, sudaryti G. Mečėjaus, naudojami vertinti visiems naujagimiams, neatsiţvelgiant į tai, ar jie gimė iš vienvaisio, ar iš daugiavaisio nėštumo. Iš mūsų atlikto tyrimo duomenų matyti, jog naujagimiai iš daugiavaisių nėštumų gimsta statistiškai reikšmingai maţesni nei naujagimiai iš vienvaisių nėštumų. Taip pat nuo šiuo metu Lietuvoje galiojančių Naujagimių ūgio ir svorio standartų sudarymo yra praėję 16 m. (sudaryti remiantis 1998 – 2002 m. gimusių naujagimių duomenimis), per šį laikotarpį keitėsi gyvenimo sąlygos, poţiūris į šeimos planavimą. Taip pat palyginus G. S. Drąsutienės ir kt. atlikto tyrimo duomenis su mūsų tyrimo duomenimis, matome, kad dabar moterys gimdo būdamos vyresnio amţiaus (1998 m. – 25,7 m., 2003 – 2005 m. – 27,6 m., 2016 m. - 28,8 m..) [31]. Priėmus Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, tikėtina, jog daugiavaisių nėštumų ir gimdymų skaičius Lietuvoje didės. Kadangi tokie nėštumai ir gimdymai yra priskiriami didelės rizikos grupei, ypatingai svarbu teisingai įvertinti naujagimių svorį. Todėl galime teigti, jog yra tikslinga sudaryti naujus Lietuvos naujagimių ūgio ir svorio standartus ne tik pagal naujagimių lytį, tačiau ir pagal vaisių skaičių.

Rūkymas taip pat vis dar išlieka aktuali tema besilaukiančioms šeimoms. Remiantis mūsų atlikto tyrimo duomenimis, abiejose grupėse iki nėštumo rūkė apie 10 – 15% moterų, nėštumo metu dalis jų neberūkė, tačiau maţdaug pusė vyrų kiekvienoje grupėje rūkė. Todėl svarbu ir toliau tęsti nėščiųjų informavimą apie rūkymo ţalą, pabrėţiant ir vyrų rūkymo neigiamą įtaką besformuojančiam vaisiui. Šiam uţdaviniui įvykdyti būtų naudinga diegti sveikatos švietimo programas dar mokyklose (mūsų tyrimo duomenimis jauniausia gimdyvė – 15m., vyras – 18m.), platinti informaciją lankstinukų, skrajučių ar mokomųjų filmukų pagalba.

34

15. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Higienos instituto sveikatos informacijos centras, VU MF. Gimimų medicininiai duomenys 2016. Vilnius, 2017. Interneto prieiga: http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/Gimimu/l16_gim.pdf [ţiūrėta 2017-10-05].

2. Abraitis V, Arlauskienė A, Bagušytė L, Barčaitė E, Bartkevičienė D, Birţietis T ir kt. Daugiavaisis nėštumas. Akušerijos diagnostikos ir gydymo metodika 2014. Interneto prieiga: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/Programos_ir_projektai/Sveicarijos_parama/ Akuserines%20metodikos/Daugiavaisis%20nestumas.pdf [ţiūrėta 2016-12-03]

3. Tudela F, Gupta S, Rebarber A, Saltzman DH, Klauser CK, Fox NS. The association between maternal height and pregnancy outcomes in twin gestations. The Journal of Maternal-Fetal&Neonatal Medicine. 2016; 29:23, 3796-3799.

4. Pomeroy E, Wells JCK, Cole TJ, O‘Callaghan M, Stock JT. Relationships of Maternal and Paternal Anthropometry With Neonatal Body Size, Proportions and Adiposity in an Australian Cohort. American Journal of Physical Anthropology. 2015; 156:625-636.

5. Sankilampi U, Hannila ML, Saari A, Gissler M, Dunkel L. New population-based references for birth weight, length, and head circumference in singletons and twins from 23 to 43 gestation weeks. Annals of Medicine. 2013; 45: 446–454.

6. Grantz KL, Grewal J, Albert PS, Wapner R, D’alton MA, Sciscione A, et al. Dichorionic twin trajectories: the NICHD Fetal Growth Studies. Am J Obstet Gynecol. 2016; 215(2): 221

7. Mečėjus G. Lietuvos naujagimių ūgio ir svorio pagal nėštumo laiką naujieji standartai. Medicinos teorija ir praktika 2004; 3(39):178-181.

8. Bricelj K, Blickstein I, Brţan-Šimenc G, Janša V, Lučovnik M, Verdenik I. et al. Growth curves for twins in Slovenia. J Matern Fetal Neonatal Med. 2017;30(4):479-481.

9. Zhang B, Cao Z, Zhang1 Y, Yao C, Xiong C, Zhang Y, et al. Birthweight percentiles for twin birth neonates by gestational age in China. Scientific reports. 2016; 6:31290.

10. Aldakauskienė I, Brinkis R, Drazdienė N, Drejerienė V, Jasinauskas R, Kregţdienė R, et al. Sveiko naujagimio prieţiūros metodinės rekomendacijos 2014. Internetinė prieiga: http://metodikos.lt/images/naujagimiu_ligos/Sveiko-naujagimio-prieziuros-metodines-rekomendacijos.pdf [ţiūrėta 2016-12-03].