1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
BIOLOGINIŲ SISTEMŲ IR GENETINIŲ TYRIMŲ INSTITUTAS
Medicinos vientisųjų studijų magistrinis darbas
ĮPRASTINIŲ BEI ELEKTRONINIŲ CIGAREČIŲ RŪKYMO PAPLITIMAS TARP LSMU STUDENTŲ – DAŽNIS, ĮPROČIAI IR PRIEŽASTYS
Darbą paruošė: Laurita Briedytė, MF VI kursas, 1 grupė Darbo vadovė: lekt. Jelena Loginovič Darbo konsultantė: dr. Asta Raskilienė
Kaunas 2020
2
TURINYS
SANTRAUKA ... 4
SUMMARY ... 6
INTERESŲ KONFLIKTAS ... 8
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 8
SANTRUMPOS ... 9
ĮVADAS ... 10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1 Epidemiologiniai duomenys ir prognozė ... 12
1.2 Tabakas ir jo sukeliami sveikatos sutrikimai ... 12
1.3 Elektroninių cigarečių sukūrimas ... 13
1.3.1 Elektroninių cigarečių poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai, hemodinamikai ... 14
1.3.2 Elektroninių cigarečių poveikis kvėpavimo sistemai ... 14
1.3.3 EVALI ... 15
1.3.4 Vėžio išsivystymo rizika ... 16
1.3.5 Elektroninių cigarečių komponentų ir skonį suteikiančių medžiagų poveikis žmogaus sveikatai ...17
1.4 Rūkymo alternatyvos ... 17
1.4.6 Pakaitinė nikotino terapija, medikamentai ... 17
1.4.7 Įprastinių cigarečių keitimas elektroninėmis ... 18
2. TYRIMO METODIKA ... 19
2.1 Tyrimo planavimas ... 19
2.2 Tyrimo objektas ... 19
2.3 Tiriamųjų atranka ... 19
2.4 Tyrimo metodai ... 20
2.5 Duomenų analizės metodai ... 20
3. REZULTATAI ... 20
3.1 Tiriamųjų pasiskirstymas ... 20
3.2 LSMU studentų rūkymo įpročiai ... 22
3.3 Priežastys, lemiančios elektroninės cigaretės pasirinkimą tarp LSMU studentų ... 25
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 29
5. IŠVADOS ... 32
3
4
SANTRAUKA
Baigiamojo magistro darbo autorius: Laurita Briedytė
Baigiamojo magistro darbo pavadinimas: Įprastinių bei elektroninių cigarečių rūkymo paplitimas tarp LSMU studentų – dažnis, įpročiai ir priežastys
Vadovė: lekt. Jelena Loginovič
Darbo tikslas: nustatyti įprastinių bei elektroninių cigarečių rūkymo paplitimą, įpročius ir priežastis tarp LSMU studentų.
Uždaviniai: 1. Palyginti įprastinių bei elektroninių cigarečių rūkymo paplitimą tarp LSMU studentų. 2. Nustatyti LSMU studentų įprastinių bei elektroninių cigarečių rūkymo įpročius. 3. Nustatyti priežastis, lemiančias elektroninių cigarečių rūkymo paplitimą tarp LSMU studentų.
Metodai ir dalyviai: Tyrime dalyvavo 1128 (pateikti 1435 klausimynai, atsako dažnis – 78,6 proc.) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentai. Jiems pateiktas Young People E-Smoking Study (YUPESS) projekto metu sukurtas klausimynas. Atrinkti 29 klausimai, atitinkantys darbo temą. Darbe analizuojami bendri duomenys, aiškinamasi, kiek LSMU studentų rūko, kokias cigaretes renkasi ir kokia cigaretė (elektroninė ar įprastinė) jiems buvo pirmoji. Lyginama įprastinių ir elektroninių cigarečių (el. cigarečių) rūkymo trukmė, dažnis, kiekis. Analizuojama, ar respondentai bandė atsisakyti rūkymo, keliems tai pavyko, ar naudojo pagalbines priemones. Taip pat vertinamas nikotino kiekio skirtumas tarp rūkančių tik el. cigaretes ir rūkančių abiejų rūšių cigaretes. Nagrinėjamos priežastys, lemiančios elektroninių cigarečių, paties prietaiso ir juose naudojamo skysčio skonio pasirinkimą, aplinkybės, kuriomis tiriamieji rūko. Nustatyta, kiek respondentų mano, jog el. cigaretės gali sukelti priklausomybę, aiškinamasi, kiek tiriamųjų mano, jog yra nuo jų priklausomi. Analizuojama, kiek respondentų laiko el. cigaretes saugiomis, vertinama jų nuomonė dėl draudimo rūkyti elektronines cigaretes viešose vietose. Klausiama, ar rūkantys el. cigaretes siūlytų jas kitiems kaip alternatyvą. Statistinė analizė atlikta naudojant ,,IBM SPSS Statistics“ programą.
Rezultatai: Palyginus rūkymo paplitimą, nerūkančiųjų buvo statistiškai reikšmingai daugiau nei rūkančiųjų įprastines, elektronines ar abiejų rūšių cigaretes (p<0,001), rūkančių el. cigaretes – statistiškai reikšmingai mažiau nei rūkančių įprastines (p<0,001). Statistiškai reikšmingai daugiau moterų nei vyrų rinkosi įprastines cigaretes ar nerūkymą (p=0,001). Pirmosios cigaretės pasirinkimas (įprastinės ar elektroninės) taip pat buvo statistiškai reikšmingai didesnis moterų grupėje (p<0,001). Elektronines cigaretes naudojančių studentų rūkymo trukmė buvo trumpesnė nei rūkančiųjų įprastas cigaretes (p=0,091), rūkymo dažnio skirtumas statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,802). Per dieną surūkomų elektroninių cigarečių kiekis buvo didesnis nei įprastinių (p<0,001). Įprastinių cigarečių atsisakyti bandė 42,7 proc. respondentų, didžioji jų dalis (86,6 proc.) nenaudojo pakaitinės nikotino terapijos (PNT). Elektroninių cigarečių atsisakyti bandė vienas (2,5 proc.) respondentas, PNT taip pat
5
nenaudojo. Elektroninės cigaretės pasirinkimą lėmusios priežastys: originalus skonis (35,2 proc.), šeimos ar draugų rekomendacijos (16,2 proc.), noras išbandyti ką nors naujo (13,5 proc.). Dažniausiai elektronines cigaretes respondentai naudojo vakarėlių metu – 44,1 proc. 69,1 proc. (65,0 proc. rūkantys elektronines cigaretes ir 69,3 proc. nerūkantys) tiriamųjų manė, jog elektroninės cigaretės sukelia priklausomybę (p=0,189). Tik 4,0 proc. (iš jų 31,1 proc. rūkantys el. cigaretes ir 68,9 proc. nerūkantys) studentų manė, jog elektroninės cigaretės yra saugios sveikatai (p=0,009). 52,3 proc. (99,7 proc. nerūkantys el. cigarečių ir 0,3 proc. rūkantys) studentų manė, jog elektroninių cigarečių naudojimas viešose erdvėse turėtų būti uždraustas (p<0,001).
Išvados: 1. Lygintas įprastinių bei elektroninių cigarečių rūkymo paplitimas tarp LSMU studentų. Nerūkančių studentų, lyginant su rūkančiaisiais įprastines, elektronines ar abiejų rūšių cigaretes, buvo statistiškai reikšmingai daugiau. Rūkančių elektronines cigaretes – statistiškai reikšmingai mažiau nei rūkančių įprastines. Lyginant moterų ir vyrų grupes, statistiškai reikšmingai daugiau moterų rinkosi įprastines cigaretes ar visai nerūkė. Skirtumas tarp elektroninių cigarečių pasirinkimo tarp moterų ir vyrų nebuvo reikšmingas. 2. Rūkymo trukmė bei dažnis tarp rūkančių elektronines ir įprastas cigaretes reikšmingai nesiskyrė. Per dieną surūkomų elektroninių cigarečių kiekis buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei įprastinių. Nikotino kiekis elektroninėse cigaretėse tarp studentų, rūkančių abiejų rūšių cigaretes, ir tarp rūkančių tik elektronines cigaretes reikšmingai nesiskyrė. Įprastinių cigarečių atsisakyti bandė kiek mažiau nei pusė respondentų, elektroninių – vos vienas respondentas. Didžioji dalis studentų PNT nenaudojo. 3. Pagrindinės priežastys, kodėl respondentai rinkosi elektroninę cigaretę – originalus skonis, šeimos ar draugų rekomendacijos, noras išbandyti ką nors naujo. Dažniausiai elektronines cigaretes respondentai naudojo vakarėlių metu, esant stresui ar norėdami palaikyti kompaniją draugams.
6
SUMMARY
Author of master thesis: Laurita Briedytė
Full title of master thesis: Smoking and e-smoking among the students of LSMU – frequency, pattern and reasons
Supervisor: lecturer Jelena Loginovič
The aim of this research is to find out the prevalence, habits and causes of smoking conventional and electronic cigarettes among LSMU students.
The objectives of the study: 1. Compare the prevalence of smoking conventional and electronic cigarettes among LSMU students. 2. Determine the smoking habits of conventional and electronic cigarettes among LSMU students. 3. Identify the reasons contributing to the prevalence of smoking electronic cigarettes among LSMU students.
Materials and methods: The study included 1128 (1435 questionnaires were submitted, response rate 78.6%) students of Lithuanian University of Health Sciences (LSMU). They received a questionnaire from the Young People E-Smoking Study (YUPESS). 29 questions relating to the work topic were selected. The work analyses the overall data, determines the prevalence of smoking among LSMU students, which cigarettes they prefer, and which cigarettes (electronic or conventional) they had tried first. We compare the duration, frequency and the number of smoked cigarettes per day between tobacco smokers and e-smokers. It is analyzed whether respondents tried to give up smoking and if they succeeded, whether they used aids. The difference in nicotine content between e-smokers and dual smokers is also assessed. We examine the reasons for choosing electronic cigarettes, the device itself and the liquid flavor, as well as the circumstances, which cause students to smoke. It is determined how many of the respondents believe that e-cigarettes can cause addiction, and how many subjects consider themselves dependent on them. We analyze the number of the respondents, who consider e-cigarettes safe, and assess their opinion on the ban on smoking electronic cigarettes in public places. We ask whether e-smokers would offer e-cigarettes to others as an alternative. The statistical analysis is performed using the “IBM SPSS Statistics”.
Results: When comparing the prevalence of smoking, statistically there was a significantly larger number of non-smokers than tobacco smokers, e-smokers or dual smokers (p<0.001) and significantly less e-smokers than tobacco smokers (p<0.001). Statistically, more women than men were conventional cigarette smokers or non-smokers (p=0.001). The choice of the first cigarette (conventional or electronic) was also significantly higher in the women's group (p<0.001). The duration of smoking for e-smokers was shorter than for tobacco smokers (p=0.091) and statistically there was no significant difference in the frequency of smoking (p=0.802). The number of smoked electronic cigarettes per day was higher than that of conventional cigarettes (p<0,001). 42.7% of the
7
respondents tried to give up conventional cigarettes and the majority (86.6%) did not use nicotine replacement therapy (NRT). One respondent (2.5%) tried to quit smoking e-cigarettes and he also did not use NRT. Reasons for choosing an electronic cigarette were the original taste (35.2%), recommendations from family or friends (16.2%) and the desire to try something new (13.5%). In most cases, the respondents used e-cigarettes at parties (44.1%). 69.1% (65.0% of e-smokers and 69.3% of non-smokers) considered that e-cigarettes were addictive (p=0.189). Only 4.0% (of whom 31.1% were e-smokers and 68.9% were not) of students thought e-cigarettes were safe for health (p=0.009). 52.3% (99.7% of non-smokers and 0.3% of e-smokers) thought that the use of e-cigarettes in public spaces should be banned (p<0.001).
Conclusions: 1. The prevalence of smoking conventional and electronic cigarettes among LSMU students was compared. There were statistically significantly more non-smoking students compared to students smoking conventional, electronic or both types of cigarettes. There were statistically less students smoking e-cigarettes than those who smoke conventional cigarettes. When comparing women and men, statistically more women were smoking conventional cigarettes or were non-smokers. The difference between the preference for electronic cigarettes between women and men was not significant. 2. There was no statistically significant difference between the duration and frequency of smoking electronic and traditional cigarettes. The daily smoking of e-cigarettes was significantly higher than that of conventional cigarettes. The nicotine levels in electronic cigarettes did not differ significantly between students smoking both types of cigarettes and those who smoked only e-cigarettes. Less than half of respondents tried to give up conventional cigarettes, and only one respondent tried to give up electronic cigarettes. Most of the students did not use NRT. 3. The main reasons behind the respondents choosing an e-cigarette were the original taste, recommendations from family or friends and the desire to try something new. Most often, respondents used e-cigarettes during parties, under stress or in a company of friends.
8
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Šis darbas parengtas naudojant Young People E-Smoking Study (YUPESS) tyrimo duomenis.
Tyrimui atlikti buvo gautas Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas, Nr. BE-2-11, 2017-12-18.
9
SANTRUMPOS
AKS – arterinis kraujo spaudimas
ARDS – ūminis respiracinio distreso sindromas BAL – bronchoalveolinis lavažas
CO – anglies monoksidas CRB – c-reaktyvinis baltymas El. cigaretės – elektroninės cigaretės ENG – eritrocitų nusėdimo greitis ES – Europos Sąjunga
EVALI – su el. cigaretėmis susijusi liga IARC – Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra YUPESS – Young People E-Smoking Study KT – kompiuterinė tomografija
LOPL – lėtinė obstrukcinė plaučių liga
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas NNK – iš nikotino kilęs nitrozamino ketonas NNN – N-nitrozonornikotinas
NO – azoto monoksidas
PAH – policikliniai aromatiniai angliavandeniliai PAR – Pietų Afrikos Respublika
PNT – pakaitinė nikotino terapija (angl. nicotine replacement therapy, NRT) PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija
Ro – rentgenograma
SpO2 – deguonies saturacija
ŠSD – širdies susitraukimų dažnis
TSNA – tabakui specifiniai nitrozaminai VVKT – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ŽAI – žasto arterijos išsiplėtimas
10
ĮVADAS
Elektroninės cigaretės – sąlyginai naujas prietaisas, sukurtas padėti žmonėms mesti rūkyti. Lyginant su įprastinėmis, teigiama, jog el. cigaretės yra mažiau žalingos širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemoms, tačiau nereikėtų pamiršti, jog didžioji dalis iki šiol atliktų tyrimų vertina trumpalaikes pasekmes sveikatai [1,2]. Nepaisant to, kad el. cigaretės atrodo mažiau žalingos, jų sukeliami simptomai yra panašūs kaip ir įprastinių tabako gaminių. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ilgalaikės el. cigarečių pasekmės širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemoms mažai skirsis nuo šiuo metu siejamų su įprastinėmis cigaretėmis. Būtent šių sistemų ligos lemia du trečdalius priešlaikinių mirčių, susijusių su tabako rūkymu [3]. El. cigaretės yra mažiau kancerogeniškos nei įprastinės ir galimai turi mažesnę riziką sukelti vėžį, tačiau nereikėtų pamiršti, jog šiuo atveju įvairios prietaisų komponentų dalelės padidina širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligų riziką [4].
Didžiausią pavojų šiuo metu kelia tai, jog el. cigaretės tampa vis populiaresnės tarp niekada nerūkiusiųjų įprastinių cigarečių, ypatingai – tarp vyresniųjų klasių mokinių bei universitetų studentų [5,6]. Būtent šioje amžiaus grupėje pastaraisiais metais išaugo su el. cigaretėmis susijusių mirčių skaičius [7]. Diskutuojama, jog viena pagrindinių to priežasčių – nesutarimas dėl el. cigarečių paplitimo teisinio reguliavimo. Pasaulyje iki šiol nėra jokio visuotinai priimto vieningo sprendimo ir įstatymai kiekvienoje valstybėje skiriasi. Pavyzdžiui, Indija [8], Argentina, Brazilija, Kambodža, Tailandas yra visiškai uždraudę šių prietaisų pardavimą. Australijoje šios cigaretės gali būti pardavinėjamos tik be nikotino. Japonija ir Pietų Afrikos Respublika (PAR) el. cigaretes klasifikuoja kaip medicininius preparatus, Malaizijoje jų įsigyti galima tik vaistinėse. Jungtinė Karalystė yra paskelbusi el. cigarečių reklamos bei nikotino kiekio prietaise apribojimus, el. cigaretės neparduodamos nepilnamečiams [9].
Be noro mesti rūkyti įprastas cigaretes, yra daugybė kitų priežasčių, lemiančių el. cigarečių pasirinkimą – nikotino kiekis, įvairūs skoniai, kaina, patogesnis naudojimas, netgi išvaizda. Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti vienos labiausiai pažeidžiamų amžiaus grupių rūkymo įpročius bei priežastis, kodėl jie pasirinko vienas ar kitas cigaretes.
Šio darbo tikslas: išsiaiškinti įprastinių bei elektroninių cigarečių rūkymo paplitimą, įpročius ir priežastis tarp LSMU studentų.
11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti įprastinių bei elektroninių cigarečių rūkymo paplitimą, įpročius bei priežastis. Tiriami rūkantys ir nerūkantys LSMU studentai, kurių žinios apie rūkymo pasekmes, atsižvelgiant į jų pasirinktą mokymosi sritį, yra kur kas platesnės nei kitų visuomenės grupių. Tyrimo metu naudojami Young People E-Smoking Study projekto metu sukurto klausimyno duomenys. Lyginamas įprastinių bei elektroninių cigarečių rūkymo dažnis tarp LSMU studentų, aiškinamasi, kokie yra rūkymo įpročiai, priežastys.
Darbo tikslas: nustatyti įprastinių bei elektroninių cigarečių rūkymo paplitimą, įpročius ir priežastis tarp LSMU studentų.
Darbo uždaviniai:
1. Palyginti įprastinių bei elektroninių cigarečių rūkymo paplitimą tarp LSMU studentų. 2. Nustatyti LSMU studentų įprastinių bei elektroninių cigarečių rūkymo įpročius.
3. Nustatyti priežastis, lemiančias elektroninių cigarečių rūkymo paplitimą tarp LSMU studentų.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Epidemiologiniai duomenys ir prognozė
2015 metų Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje yra šiek tiek daugiau nei 1,1 milijardas rūkančių žmonių, iš kurių vyrų yra ženkliai daugiau nei moterų [10]. Apskaičiuota, jog su tabako rūkymu susijusių mirčių skaičius siekia apie 6 milijonus žmonių kasmet, dauguma šių mirčių – pirmalaikės [10]. Į šį rodiklį taip pat įskaičiuojama ir maždaug 6 tūkstančiai nerūkančių žmonių, kurių mirties priežastis glaudžiai susijusi su pasyviu rūkymu. Siekdama sumažinti ankstyvų mirčių rodiklį, 2013 metais PSO rekomendavo iki 2025 metų 30 proc. sumažinti rūkymo paplitimą amžiaus grupėje nuo 15 metų. Šalims ir toliau tobulinant tabako kontrolės įstatymus, šviečiant visuomenę apie įvairias rūkymo prevencijos priemones bei padedant norintiesiems mesti rūkyti, daugiau nei pusė PSO priklausančių valstybių sėkmingai mažina ne tik tabako gaminių poreikį, bet ir su tabaku susijusių ligų bei mirčių skaičių [11]. Vis dėlto, apskaičiuota, jog, nepaisant visų pastangų, pasauliniu mastu rūkymo paplitimą iki 2025 metų pavyks sumažinti tik 22 proc. ir tam didžiausią įtaką turi vis didesnis rūkymo populiarumas rytiniame Viduržemio jūros regione bei Afrikos žemyne [10,11].
Pasauliniu mastu rūkymo paplitimas nuo 2000 metais buvusių 26,9 proc. sumažėjo iki 20,2 proc. 2015 metais [11]. Vyrų grupėje paplitimas sumažėjo nuo 43 proc. iki 34,1 proc., o moterų grupėje – nuo 10,9 proc. iki 6,4 proc. Remiantis 2010 metų duomenimis, paskaičiuota, jog 2025 metais moterų grupėje bus pasiektas užsibrėžtas tikslas – rūkymo paplitimas sumažės 30 ir daugiau proc. Vyrų grupėje iki siekiamų 30 proc. pritrūks 4,4 proc. [11].
Lietuvoje rūkymo paplitimas tarp abiejų lyčių 2000 – 2015 metais sumažėjo nuo 34,1 proc. iki 27,3 proc. [10]. Tais pačiais metais vyrų grupėje paplitimas sumažėjo nuo 52,6 proc. iki 37,5 proc., o štai moterų grupėje – padidėjo nuo 18,6 proc. iki 19 proc. Remiantis PSO prognozėmis, 2025 metais Lietuvoje rūkymo paplitimas sumažės iki 24,1 proc. Vyrų grupėje bus 30,1 proc., moterų – 19,2 proc. PSO tikslas sumažinti rūkymo paplitimą 30 proc. Lietuvoje nebus pasiektas [10].
1.2 Tabakas ir jo sukeliami sveikatos sutrikimai
Ilgą laiką tabakas nebuvo siejamas su jokiais sveikatos sutrikimais ir netgi buvo reklamuojamas kaip raminantį poveikį turinti medžiaga [12]. 1929 metais buvo iškelta hipotezė, jog tabako rūkymas yra susijęs su padidėjusiu plaučių vėžio sergamumu [13], tačiau tik 1950 metais, pasirodžius tyrimais pagrįstiems straipsniams, siejantiems tabaką su padidėjusia vėžio atsiradimo rizika [14–18], buvo atkreiptas dėmesys į šios medžiagos kenksmingumą. Skeptikams abejojant
13
neigiamu tabako poveikiu, tyrimų, įrodančių žalingą tabako poveikį žmogaus organizmui, vis daugėjo, kol buvo oficialiai pripažinta, jog tabakas kenkia žmogaus sveikatai [19].
2004 metais buvo paskelbti 40 metų Didžiosios Britanijos gydytojų rinkti duomenys, įrodantys žalingą tabako poveikį, priklausantį nuo rūkymo trukmės [20]. Didžiausią įtaką rūkymas turi kvėpavimo sistemai – sukelia plaučių vėžį, LOPL (lėtinę obstrukcinę plaučių ligą) [20]. Taip pat pastebėta, jog, kuo jaunesnis rūkančiojo amžius, tuo didesnė rizika susirgti su tabaku susijusiomis ligomis. Pavyzdžiui, rūkančiųjų, kurių amžius daugiau nei 60 metų, rizika susirgti miokardo infarktu padidėja dvigubai, o rūkančiųjų, jaunesnių nei 50 metų – penkiagubai [20].
Jau kelis dešimtmečius garsiai svarstoma, kas padėtų sumažinti sergamumą rūkymo sukeltomis ligomis bei mirčių, susijusių su šiomis ligomis, skaičių. Visuotinai pripažįstama, kad geriausi rezultatai pasiekiami skatinant rūkančiuosius mesti rūkyti, mat, yra įrodyta, jog atsisakius šio žalingo įpročio, mirties rizika sumažėja ir išgyvenamumas ilgėja dar mažiausiai 10 – 15 metų [20]. Tai reiškia, jog metusieji rūkyti gyvena ilgiau nei rūkantieji, nepriklausomai nuo amžiaus, kuriame atsisakė tabako gaminių [20].
1.3 Elektroninių cigarečių sukūrimas
2003 metais nuo rūkymo sukelto plaučių vėžio mirus kinų farmacininko Hon Lik tėvui, vyras sugalvojo ir užpatentavo naują prietaisą – elektroninę cigaretę, kuri, anot jo, padės žmonėms mesti rūkyti [21]. Elektroninė cigaretė – tai į cigaretę panašus elektroninis inhaliatorius, kuris išgarina nikotino tirpalą propilenglikolyje ir/arba glicerolyje ir sudaro aerozolį. 2006 metais šis prietaisas pasiekė Europą, kiek vėliau – JAV. Nepaisant to, jog el. cigarečių gamintojai teigia, jog jos sumažina nikotino poreikį ir padeda mesti rūkyti, tą pagrindžiančių įrodymų iki šiol yra nedaug. Tai naujas produktas ir, kaip ir įprastų tabako gaminių atveju, ilgalaikėms sveikatos problemoms pasireikšti reikia daugiau laiko [22].
Vis dėl to, diskutuojama, jog el. cigaretės turi mažiau kenksmingą tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį poveikį žmogaus sveikatai nei įprastinės cigaretės. Du potencialūs žalojantys veiksniai, susiję su el. cigaretėmis, yra ūmūs toksiniai pažeidimai, sukelti netyčinio arba tyčinio cigarečių skysčio suvartojimo, ir fiziniai sužeidimai, sukelti paties prietaiso [23]. Kiti šalutiniai poveikiai yra siejami su nikotinu – virškinamojo trakto sutrikimai, galvos skausmas, širdies plakimas, krūtinės skausmai, odos ar burnos gleivinių jautrumas [24].
14
1.3.1 Elektroninių cigarečių poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai, hemodinamikai El. cigaretės, lyginant su įprastinėmis, sukelia mažesnį oksidacinį stresą [25] bei turi silpnesnį poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai: mažiau padidėja arterinis kraujo spaudimas (AKS) ir širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) [26–29], neprailgėja miokardo atsipalaidavimo laikas [30]. Be to, viename iš tyrimų el. cigaretes naudojant kaip rūkymo mažinimo priemonę, pastebėtas reikšmingas ŠSD sumažėjimas [29]. Rūkant el. cigaretes su nikotinu išryškėja azoto monoksido (NO) sukeltas kraujagyslių išsiplėtimas, kuris nestebimas rūkant el. cigaretes be nikotino [31]. Taip pat, vertinant kraujagyslių sistemą, įrodyta, jog sumažėjęs žasto arterijos išsiplėtimas (ŽAI), lemiamas kraujo tėkmės, yra rizikos faktorius širdies ir kraujagyslių sistemos ligų išsivystymui [25]. Rūkančiųjų el. cigaretes ŽAI yra didesnis nei rūkančiųjų įprastines cigaretes [25]. Keletas atliktų tyrimų rodo, jog dažnas el. cigarečių rūkymas aktyvina trombocitų agregaciją [32,33], tačiau el. cigaretės nesukelia kraujagyslių rigidiškumo [34]. Taip pat pastebėta, jog, priešingai nei rūkant įprastines cigaretes, naudojant el. cigaretes pirmąją valandą po rūkymo nepakinta leukocitų, limfocitų bei granuliocitų kiekis [35].
1.3.2 Elektroninių cigarečių poveikis kvėpavimo sistemai
Vertinant kvėpavimo sistemos rodiklius, nustatyta, kad el. cigarečių sukeliami sutrikimai yra grįžtami, jei naudojimas yra trumpalaikis, ir yra panašūs į įprastinių cigarečių. Vis dėlto, dar negalima įvertinti ilgalaikių rūkymo pasekmių kvėpavimo sistemai [1,2]. Remiantis atliktais tyrimais, rūkančiųjų el. cigaretes nosies ertmėse yra sumažėjusi su imunine sistema susijusių genų ekspresija, dėl to nosies gleivinėje pasireiškia imunosupresija [36]. El. cigarečių vartojimas aktyvina receptorius, prie kurių jungiasi Streptococcus pneumoniae [37], dėl to padidėja infekcinių ligų susirgimo rizika. Rūkančiųjų el. cigaretes organizme rastas padidėjęs aldehidų bei baltymų, susijusių su oksidaciniu stresu, kiekis. Tai rodo, jog, panašiai kaip ir įprastinės, elektroninės cigaretės veikia kvėpavimo takuose esančias molekules [38]. Plaučių biopsijos duomenimis, rūkančiųjų kvėpavimo takuose pakinta maždaug 300 baltymų ekspresija, tačiau tik 78 jų pakinta tiek įprastinių, tiek el. cigarečių vartotojų organizme [39]. Yra įrodyta, jog kosulys bei skrepliavimas – kvėpavimo sistemos ligų simptomai, taip pat astma bei jos paūmėjimai ir padažnėjęs lėtinio bronchito pasireiškimas paauglystėje yra susiję su el. cigarečių vartojimu [40–42]. Taip pat pastebėti ryšiai tarp el. cigarečių ir kvėpavimo sistemos simptomų suaugusiesiems – ilgalaikis kosulys, protarpinis skrepliavimas [43,44]. Nustatyta, kad el. cigaretės turi įtakos astmos [44], LOPL išsivystymui bei paūmėjimams [45,46], lėtinio bronchito paūmėjimams ir spartesniam plaučių funkcijos blogėjimui [46]. Įkvėpti el. cigaretės skysčiai, turintys nikotino, citotoksiškai veikia plaučių ląsteles [47], skatina citokinų ekspresiją, kvėpavimo takų hiperreaktyvumą bei plaučių audinio destrukciją [48]. Visi šie požymiai taip pat stebimi LOPL patogenezėje. Taip pat
15
užfiksuota nemažai kitų kvėpavimo sistemos sutrikimų pacientams, kurie vartoja el. cigaretes: egzogeninė lipidinė pneumonija [49–52], ūminė eozinofilinė pneumonija [53], granuliominė plaučių liga [54], alerginė pneumonija, sukėlusi ARDS (ūminį respiracinio distreso sindromą) [55], nekrozinė pneumonija [56]. Visos šios ligos bendrai apibūdinamos vienu trumpiniu – EVALI (su el. cigaretėmis susijusios ligos).
1.3.3 EVALI
Daugiausia su el. cigaretės susijusių kvėpavimo sistemos pažeidimų yra užfiksuota jauniems vyrams, kurių amžius svyruoja nuo 19 iki 27 metų. Penktadalis pacientų yra jaunesni nei 18 metų. Visiems jiems pasireiškė bendrieji, virškinamojo trakto bei kvėpavimo sistemos simptomai [57–61]. Pagrindiniai kvėpavimo sistemos simptomai – dusulys, kosulys, pleuritinis krūtinės skausmas bei hemoptazė [62]. 70 – 80 proc. atvejų buvo fiksuotas pykinimas, pilvo skausmas, taip pat karščiavimas su šaltkrėčiu [57,59,60]. Objektyvaus tyrimo metu stebima tachipnėja, tachikardija bei karščiavimas. 40 – 50 proc. atvejų išmatuota SpO2 (deguonies saturacija) nukritusi žemiau nei 88 proc. – tai kelia
baimę dėl spartaus hipokseminio kvėpavimo nepakankamumo. Be to, 15 – 30 proc. stebėtų pacientų prireikė mechaninės plaučių ventiliacijos ir 65 – 70 proc. buvo stacionarizuoti į intensyvios terapijos skyrių [57,59,60,63]. Laboratorinių tyrimų pakitimai nespecifiniai: stebima leukocitozė, nežymiai padidėjusi kepenų fermentų koncentracija [57,60], taip pat padidėjusi c-reaktyvinio baltymo (CRB) koncentracija ir padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) [64]. EVALI sergančių pacientų krūtinės ląstos rentgenogramose (Ro) bei kompiuterinėse tomografijose (KT) apatinėse plaučių dalyse abipus matomas matinio stiklo vaizdas ir konsolidacijos plotai [65,66].
Tiriant pacientą, pirmiausia reikia atmesti kitas tokius simptomus sukelti galėjusias ligas. EVALI diagnozuojama, jei iš anamnezės žinoma, jog žmogus rūkė el. cigaretes per paskutines 90 dienų, radiologiniai duomenys rodo abipusius plaučių pažeidimus ir yra atlikta diferencinė diagnostika [59]. Diferencijuoti reikėtų su infekcinėmis ligomis – ištirti dėl kvėpavimo takų virusų, streptokokų, legionelių, taip pat atlikti serologinius testus, paimti mėginius seilių bei kraujo pasėliams [59,67].
Jei paciento būklė nėra sunki, rekomenduojama atlikti bronchoskopiją, bronchoalveolinį lavažą (BAL) ir biopsiją. Šie tyrimai leidžia atmesti kitas galimas kvėpavimo nepakankamumo priežastis bei įvairių infekcijų sukėlėjus, taip pat bronchoskopijos metu galima nustatyti jau žinomus el. cigarečių sukeliamus požymius – kraujavimą iš plaučių, alerginę bei ūminę eozinofilinę pneumoniją [66]. Biopsijų duomenys rodo ūmų plaučių pažeidimą: intersticinę pneumoniją ir/ar difuzinę alveolių pažaidą. Dažniausiai šio tyrimo metu stebimi fibroblastai, hialininės membranos, fibrino eksudatai, taip pat intersticinis audinys. Kai kuriais atvejais galima matyti uždegiminius infiltratus [67]. Tiriant BAL medžiagą nustatyta, kad vyraujančios ląstelės yra neutrofilai, o ją dažant Sudano raudonuoju
16
aptinkamos putotosios ląstelės [68,69]. Šis dažymo būdas parodo lipidų kiekį, esantį makrofaguose, ir yra aukso standartas diagnozuojant egzogeninę lipidinę pneumoniją [49,52,70]. Manoma, kad putotosiose ląstelėse susikaupę riebalai gali būti susiję su el. cigarečių skysčiuose esančiu gliceroliu [65].
1.3.4 Vėžio išsivystymo rizika
Visuomenėje dažniausiai su įprastinėmis cigaretėmis siejama liga yra vėžys. Natūralu, jog kyla klausimas, ar el. cigaretės taip pat turi įtakos šio proceso formavimuisi ir jei taip, kiek? Nustatyta, kad el. cigaretėse taip pat yra toksinių medžiagų, tačiau lyginant su įprastinėmis, jų kiekis yra 9 – 450 kartų mažesnis [71], be to, ilgalaikis šių prietaisų vartojimas yra siejamas su kur kas mažesniais kancerogeninių bei toksinių medžiagų kiekiais organizme nei rūkant įprastines cigaretes [72].
El. cigarečių sudėtyje yra randami tabakui specifiniai nitrozaminai (TSNA) – iš nikotino kilęs nitrozamino ketonas (NNK) [72] ir N-nitrozonornikotinas (NNN) [71–74]. Abu jie yra Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC) pripažinti pirmos grupės žmogaus kancerogenai [75]. Remiantis atliktais tyrimais, el. cigaretėse esantis TSNA kiekis yra mažesnis nei įprastinėse [76,77], taip pat mažesnis jų kiekis išskiriamas rūkant [78]. Manoma, jog tokia žema medžiagos koncentracija vėžio nesukelia [73].
Kitos medžiagos, aptinkamos elektroninių cigarečių skystyje – tabakui specifiniai policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH) [79,80]. Buvo atlikta keletas tyrimų, vertinančių PAH metabolitų kiekį rūkančiųjų šlapime, tačiau rezultatai prieštaringi. Viename tyrimų įprastas cigaretes pakeitus elektroninėmis, PAH metabolitų kiekis nesumažėjo [79], kitame – jis buvo reikšmingai mažesnis [80]. Naujausio tyrimo metu išsiaiškinta, jog PAH metabolitų kiekis įprastines cigaretes rūkančiųjų organizme yra didesnis nei rūkančiųjų elektronines [81]. Kol nėra atlikta daugiau tyrimų, vertinančių PAH metabolitų koncentracijas, sunku pasakyti, ar ši medžiaga, esanti el. cigaretėse, gali sukelti vėžį. Visgi, įrodyta, jog įprastinių cigarečių sudėtyje esantys PAH turi įtakos vėžio atsiradimui bei vystymuisi [82–84], todėl negalima atmesti tikimybės, jog vėžio rizika galima ir rūkantiems el. cigaretes.
Taip pat el. cigaretėse aptinkami aldehidai – akroleinas bei formaldehidas [74,85–87], kurie priklauso 1 grupei – žmogui kancerogeninėms medžiagoms [88,89], ir acetaldehidas [85,87], priklausantis 2b grupei – galbūt kancerogeninėms žmogui medžiagoms [90]. Tiriant el. cigaretes su trumpalaike baterija, išskiriamas aldehidų kiekis yra mažesnis nei įprastinių cigarečių [71,91,92], tačiau, atliekant el. cigarečių su ilgalaike baterija tyrimus, šių medžiagų kiekis – ženkliai didesnis [86,93,94]. Remiantis naujausių tyrimų rezultatais, rūkant išsiskiriantis aldehidų kiekis nepriklauso
17
nuo el. cigaretės baterijos ilgaamžiškumo [95], tačiau diskutuojama, jog ateityje reikėtų atsižvelgti ir į kitus skirtingų prietaisų gamintojų dizaino skirtumus [96].
1.3.5 Elektroninių cigarečių komponentų ir skonį suteikiančių medžiagų poveikis žmogaus sveikatai
Rūkant el. cigaretes, metalo dalelės, iš kurių pagamintas prietaisas, gali patekti į cigaretėse naudojamus skysčius ar aerozolius. Kai kurie šių metalų, pavyzdžiui, nikelis ar chromas, yra žinomi kvėpavimo takų alergenai [97–99]. Kiti metalai yra kadmis, švinas, manganas, cinkas, varis, arsenas, sidabras, aliuminis ir geležis [100–110]. Visi šie metalai didina vėžio išsivystymo riziką [110]. Žinomas atvejis, kuomet el. cigaretes rūkančiai moteriai buvo nustatyta didžiųjų ląstelių intersticinė pneumonija, sukelta ilgalaikio kobalto dalelių poveikio. Išanalizavus prietaiso skystį, jame rasta ženkliai padidėjusi kobalto koncentracija [111]. Nemažai abejonių kelia ir el. cigarečių skystyje esančios medžiagos, suteikiančios įvairius skonius. Žinoma, kad rūkant skonines cigaretes į organizmą patenka normas viršijantis įvairių cheminių medžiagų kiekis, kuris gali sąlygoti toksikologinį atsaką. Skonį suteikiančiose medžiagose taip pat yra tokie junginiai kaip benzaldehidas, vanilinas ir cinamaldehidas, kurie turi alergizuojantį poveikį kvėpavimo takams. Pavyzdžiui, nemažai suaugusiųjų, rūkančių cinamono skonio el. cigaretes, skundžiasi burnos bei gerklės gleivinės dirginimu [112–114]. Remiantis įvairiais tyrimais, el. cigarečių skysčiuose bei aerozoliuose esančios skonius suteikiančios medžiagos yra citotoksiškos ir gali sukelti ląstelių žūtį [115–117]. Atlikus daugiau tyrimų, paaiškėjo ir kiti šių medžiagų sukeliami poveikiai: tiriant zebražuvės embrionus išsiaiškinta, kad skonį suteikiančios el. cigarečių medžiagos turi kenksmingą poveikį organizmo vystymuisi [118], gali sukelti pirminę bronchų epitelio nekrozę ir apoptozę bei makrofagų eferocitozės disfunkciją [119]. Tiriant naujagimio bronchų ląsteles pastebėta, jog įvairios skonį suteikiančios medžiagos sukelia bronchų dilataciją, tuo tarpu suaugusiųjų organizme kvėpavimo takų bei plaučių arterijos atsipalaidavimą sukelia mentolis [117]. Jau minėtas cinamaldehidas toksiškai veikia kraujagyslių endotelio ląsteles – lėtina jose vykstančius metabolizmo procesus bei sukelia ląstelių lizę [120].
1.4 Rūkymo alternatyvos
1.4.6 Pakaitinė nikotino terapija, medikamentai
Siekiant sumažinti rūkančiųjų skaičių, buvo išrasta daug įvairių priemonių, galinčių padėti mesti rūkyti. Dažniausiai pasirenkama pakaitinė nikotino terapija – kramtomoji guma su nikotinu, nikotino pleistrai, inhaliatoriai, tabletės, pastilės, burnoje tirpios juostelės. Taip pat yra žinomi dveji
18
vaistai, mažinantys potraukį rūkyti bei palengvinantys abstinencijos simptomus – depresiją, nerimą, irzlumą, nemigą, dėmesio sutrikimus. Tai vareniklinas bei bupropionas [121]. Visos išvardintos priemonės yra patvirtintos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT).
Populiariausias ir veiksmingiausias vaistas – vareniklinas. Įrodyta, jog jis veiksmingas tiek trumpalaikiam, tiek ilgalaikiam rūkymo metimui [122,123], nepriklausomai nuo jo kiekio: mažesnė nei standartinė vareniklino dozė taip pat yra veiksminga [124–126]. Vareniklinas yra efektyvesnis už bupropioną ir placebo [127,128], jį vartojant stebimas panašus arba mažesnis nepageidaujamų reakcijų kiekis [128,129]. Iškilus abejonėms dėl kai kurių šalutinių poveikių, nustatyta, jog vareniklinas nesukelia depresijos, ažitacijos ar suicidinių minčių [125]. Keliuose tyrimuose vareniklino pranašumas įvertintas ne tik su placebo ir bupropionu, bet ir su PNT [125,130]. Be to, šis vaistas yra saugus ir veiksmingas įvairiose pacientų grupėse. Pavyzdžiui, vareniklinas yra veiksminga rūkymo mažinimo bei metimo priemonė žmonėms, sergantiems sunkiomis psichikos ligomis [131–133], ŽIV [134], ūminiu koronariniu sindromu [135], besigydantiems priklausomybę nuo alkoholio [136]. Manoma, jog vareniklino bei kitų vaistų kombinacijos gali lemti dar didesnį efektyvumą: vareniklino ir bupropiono kombinacija pasirodė esanti pranašesnė už vareniklino monoterapiją, tačiau nėra aišku, ar tai nepadidintų nepageidaujamų reakcijų pasireiškimo, ar nesukeltų dar nestebėtų šalutinių reiškinių [137].
1.4.7 Įprastinių cigarečių keitimas elektroninėmis
Nustatyta, jog įprastinių cigarečių keitimas el. cigaretėmis sumažina kvėpavimo takų sistemos ligų riziką, tačiau pastebėta tendencija, jog rūkantieji dažnai vartoja abiejų rūšių cigaretes – dėl to kvėpavimo sistemos ligų rizika didėja [138]. Kai kurie mokslininkai nurodo, jog didžiajai daliai žmonių, bandančių mesti rūkyti įprastines cigaretes pakeičiant elektroninėmis, tai padaryti yra kur kas sunkiau [4,139]. Vis dėlto, nemaža dalis atliktų tyrimų patvirtina hipotezę, jog el. cigaretės yra veiksmingos, mažinant surūkomų cigarečių kiekį, ir gali padėti atsikratyti šio žalingo įpročio [140– 144]. Ištirta, jog, norint atsisakyti rūkymo, el. cigaretės su nikotinu yra efektyvesnės nei el. cigaretės be nikotino, tiesa, atliktų tyrimų patikimumas – abejotinas [141,145–147]. Manoma, jog metimui rūkyti įtakos turi ir kiti faktoriai: norint užtikrinti geresnius rezultatus, el. cigaretės turėtų būti skirtos ilgalaikiam [142] ir kasdieniam [143,144,148–150] vartojimui. Pakeitus įprastines cigaretes elektroninėmis, siekiant sumažinti priklausomybę nuo rūkymo, pastebėtas reikšmingai sumažėjęs diastolinis spaudimas bei ŠSD, taip pat sumažėjo per dieną surūkomų cigarečių kiekis [151–155]. Nestebimi jokie papildomi sveikatai kenksmingi poveikiai, kurie būtų sukelti el. cigarečių vartojimo. Be to, mažinant per dieną surūkomų cigarečių skaičių, organizme mažėja anglies monoksido (CO) kiekis [155], stebima mažiau kosulio bei skrepliavimo epizodų [156]. Vis dėlto, reikia atkreipti dėmesį,
19
jog sumažėjus cigarečių skaičiui, per dieną inhaliuojamo nikotino kiekis nepakito [153] arba buvo reikšmingai padidėjęs [154]. Negalima pamiršti ir to, kad visi atlikti tyrimai el. cigarečių efektyvumą vertino trumpalaikiu periodu. Visgi, vertinant ilgalaikį el. cigarečių efektą rūkymo mažinimui ir metimui, rezultatai nedžiugina. Praėjus metams ar ilgesniam laikui nuo priimto sprendimo atsisakyti rūkymo, tik labai nedidelei daliai rūkančiųjų tai pavyksta [157,158].
Kai kurių autorių teigimu, el. cigaretės turi pranašumą prieš pakaitinę nikotino terapiją [159]. El. cigaretės su nikotinu yra efektyvesnės už PNT [145,156,160,161], jų bei nikotino pleistrų kombinacija metant rūkyti yra veiksmingesnė už el. cigaretes be nikotino kartu su pleistrais, taip pat ir už PNT, vartojamą monoterapijai [162]. Be to, el. cigaretės be nikotino, vartojamos kartu su nikotino pleistrais, lemia noro rūkyti sumažėjimą [163].
2. TYRIMO METODIKA
2.1 Tyrimo planavimas
Analizuojamas problemos aktualumas bei atliekama informacijos paieška duomenų bazėse. Ieškoma literatūros šaltinių apie rūkymo paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, įprastinių bei elektroninių cigarečių poveikį sveikatai, rūkymo alternatyvas.
Gavus Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimą, 2017-2018 metais surinkti šiame darbe analizuojami duomenys.
2.2 Tyrimo objektas
Tyrimo metu pateikti klausimynai LSMU MF 1-6 kurso studentams.
2.3 Tiriamųjų atranka
Tiriamieji buvo LSMU MF studentai (n=1128), iš kurių 886 (78,5 proc.) moterys ir 242 (21,5 proc.) vyrai. Amžiaus vidurkis 19,8 ± 1,3 metų, amžiaus ribos nuo 18 iki 25 metų.
Dalyvavimas tyrime buvo savanoriškas ir anoniminis. Imties kriterijai:
20
2.4 Tyrimo metodai
Duomenys surinkti naudojant Young People E-Smoking Study projekto klausimyną (1 priedas). Iš viso buvo išdalinti 1435 klausimynai, surinkti – 1128. Atsako dažnis – 78,6 proc. Iš 46 anketoje esančių klausimų, buvo atrinkti 29, atitinkantys darbo temą. Darbe analizuojami bendri duomenys, aiškinamasi, kiek LSMU studentų rūko, kokias cigaretes renkasi ir kokia cigaretė (elektroninė ar įprastinė) jiems buvo pirmoji. Lyginama įprastinių ir elektroninių cigarečių rūkymo trukmė, dažnis, kiekis. Analizuojama, ar respondentai bandė atsisakyti rūkymo, keliems tai pavyko, ar naudojo pagalbines priemones. Taip pat vertinamas nikotino kiekio skirtumas tarp rūkančių tik el. cigaretes ir rūkančių abiejų rūšių cigaretes. Nagrinėjamos priežastys, lemiančios elektroninių cigarečių, paties prietaiso ir skonio pasirinkimą, aplinkybės, kuriomis tiriamieji rūko. Skaičiuojama, kiek respondentų mano, jog el. cigaretės gali sukelti priklausomybę, aiškinamasi, kiek tiriamųjų mano, jog yra nuo jų priklausomi. Analizuojama, kiek respondentų laiko el. cigaretes saugiomis, vertinama jų nuomonė dėl draudimo rūkyti elektronines cigaretes viešose vietose. Klausiama, ar rūkantys el. cigaretes siūlytų jas kitiems kaip alternatyvą.
2.5 Duomenų analizės metodai
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistikos paketą „IBM SPSS Statistics“. Naudojami neparametriniai testai: Mano – Vitnio U kriterijus – dviejų nepriklausomų grupių skirstinių skirtumui nustatyti, ir Kruskal-Wallis kriterijus – daugiau nei dviejų nepriklausomų grupių skirstinių skirtumui nustatyti. Nominaliesiems kintamiesiems palyginti naudoti χ² (dviem grupėms) ir Pearsono χ² (daugiau nei dviem grupėms) kriterijai. Aprašomoji statistika pateikta nurodant vidurkį ir standartinį nuokrypį kiekybiniams duomenims, o kokybiniai duomenys pateikiami absoliučiaisiais skaičiais ir procentais. Duomenys laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Lentelės ir paveikslai sudaryti naudojant Microsoft Office bei Microsoft Excel programas.
3. REZULTATAI
3.1 Tiriamųjų pasiskirstymas
Apklausti 1128 studentai, mokęsi LSMU MF 1-6 kursuose, kurių amžiaus vidurkis buvo 19,8 ± 1,3 metų. Iš jų 886 (78,5 proc.) moterys ir 242 (21,5 proc.) vyrai. 920 (81,6 proc.) respondentų buvo nerūkantys, 208 (18,4 proc.) – rūkantys. Vertinant rūkančius studentus, 168 (14,9 proc.) rūkė tik įprastas cigaretes, 16 (1,4 proc.) – tik elektronines, 24 (2,1 proc.) – abejas. Moterys dažniau nei vyrai rūkė įprastines cigaretes, rečiau – elektronines. Studentų, rūkančių abiejų rūšių cigaretes, vyrų ir
21
moterų grupėse buvo tiek pat. Nerūkančių moterų daugiau nei vyrų. Skirtumas tarp rūkančių įprastines, rūkančių elektronines, rūkančių abiejų rūšių cigaretes ir nerūkančių tiek visoje populiacijoje (p<0,001), tiek moterų ir vyrų grupėse (p<0,001) buvo statistiškai reikšmingas. Rūkymo paplitimas priklausė nuo lyties (p=0,001) – daugiau moterų rinkosi įprastines cigaretes ar visai nerūkė (1 lentelė).
1 lentelė. Įprastinių bei elektroninių cigarečių rūkymo paplitimas tarp LSMU studentų
Įprastinės cigaretės
Elektroninės
cigaretės Abejos cigaretės Nerūkantys
Visi tiriamieji, n = 1128, (proc.) 168 (14,9) 16 (1,4) 24 (2,1) 920 (81,6) p < 0,001* Moterys, n = 886, (proc.) 127 (75,6) 7 (43,7) 12 (50,0) 740 (80,4) Vyrai, n = 242, (proc.) 41 (24,4) 9 (56,3) 12 (50,0) 180 (19,6) p < 0,001*; p=0,001** *Kruskal-Wallis testas
**Pearsono χ² kriterijaus testas
Iš visų rūkančių respondentų, įprastines cigaretes rūkė 192 (92,3 proc.), elektronines – 40 (19,2 proc.)1 studentų. Tarp asmenų, rūkiusių elektronines cigaretes, moterų buvo 19 (47,5 proc.), vyrų – 21 (52,5 proc.). Tarp rūkiusių įprastines cigaretes – atitinkamai 139 (72,4 proc.) ir 53 (27,6 proc.). Šis skirtumas tarp moterų ir vyrų grupių buvo statistiškai reikšmingas (p<0,001) (2 lentelė).
2 lentelė. Įprastinių bei elektroninių cigarečių rūkymo paplitimas tarp rūkančių LSMU studentų
Visi rūkantys, n = 208, (proc.) Rūkančios moterys, n = 146, (proc.) Rūkantys vyrai, n = 62, (proc.) p reikšmė Rūko įprastines cigaretes 192 (92,3) 139 (72,4) 53 (27,6) < 0,001* Rūko elektronines cigaretes 40 (19,2) 19 (47,5) 21 (52,5) *χ² kriterijaus testas
1 Bendras rūkančiųjų skaičius didesnis nei 208 (taip pat daugiau nei 100 proc.), nes yra respondentų, rūkančių abiejų rūšių
22
268 (23,8 proc.) respondentai niekada nebandė rūkyti. Daugumos respondentų – 796 (70,5 proc.) – pirmoji surūkyta cigaretė buvo įprastinė. Iš jų 178 (22,4 proc.) vyrai ir 618 (77,6 proc.) moterų. 64 (5,7 proc.) respondentų pirmoji surūkyta cigaretė buvo elektroninė. Iš jų vyrų – 14 (21,9 proc.), moterų – 50 (78,1 proc.). Cigaretės pasirinkimas tarp vyrų ir moterų grupių priklausė nuo lyties (p<0,001) (3 lentelė).
3 lentelė. Pirmoji surūkyta cigaretė tarp LSMU studentų pagal lytį
Visi tiriamieji, n = 1128, (proc.) Moterys, n = 886, (proc.) Vyrai, n = 242, (proc.) p reikšmė Įprastinė cigaretė 796 (70,5) 618 (77,6) 178 (22,4) < 0,001* Elektroninė cigaretė 64 (5,7) 50 (78,1) 14 (21,9) Nebandė 268 (23,8) 218 (81,3) 50 (18,7)
*Mano – Vitnio U testas
3.2 LSMU studentų rūkymo įpročiai
Elektronines cigaretes naudojančių studentų rūkymo trukmė buvo trumpesnė nei rūkančiųjų įprastas (atitinkamai 13,48 ± 9 mėn. ir 28,1 ± 18,9 mėn.; p=0,091) cigaretes. 8 (20,0 proc.) respondentai atsakė, jog el. cigaretes rūkė trumpiau nei 6 mėnesius, 16 (40,0 proc.) respondentų – 6-12 mėnesių, dar 16 (40,0 proc.) – ilgiau nei 12 mėnesių. Tarp rūkančiųjų įprastas cigaretes atitinkamai 18 (9,4 proc.), 40 (20,8 proc.) ir 134 (69,8 proc.)
Kasdien rūkančiųjų įprastas cigaretes buvo 104 (54,2 proc.) respondentai, elektronines – 23 (57,5 proc.). Vieną kartą per savaitę įprastas cigaretes rūkė 48 (25,0 proc.) studentai, elektronines – 1 (2,5 proc.). 2-3 kartus per savaitę rūkančiųjų atitinkamose grupėse buvo 12 (6,2 proc.) ir 7 (17,5 proc.), rečiau nei kartą per savaitę rūkė 28 (14,6 proc.) įprastinių cigarečių vartotojai ir 9 (22,5 proc.) elektroninių. Rūkymo dažnio skirtumas tarp rūkančiųjų įprastas ir elektronines cigaretes statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,802) (4 lentelė).
Per dieną surūkomų elektroninių cigarečių kiekis buvo didesnis nei įprastinių (atitinkamai 7 ± 7,4 cigaretės/dieną ir 4,23 ± 3,82 cigaretės/dieną; p<0,001). Mažiau nei 10 cigarečių per dieną surūkydavo 83,3 proc. įprastinių ir 70,0 proc. elektroninių cigarečių vartotojų, 10-20 cigarečių per dieną atitinkamai 16,7 proc. ir 25,0 proc. Įprastinių cigarečių grupėje nebuvo nė vieno respondento, rūkančio daugiau nei 20 cigarečių per dieną, tuo tarpu elektroninių cigarečių grupėje tokių buvo 2 (5,0 proc.) (5 lentelė).
23 4 lentelė. Įprastinių ir elektroninių cigarečių rūkymo dažnis tarp LSMU studentų
Rūkantys įprastas cigaretes, n = 192, (proc.)
Rūkantys elektronines
cigaretes, n = 40, (proc.) p reikšmė
Kasdien 104 (54,2) 23 (57,5)
0,802*
1 kartą per savaitę 48 (25,0) 1 (2,5)
2-3 kartus per savaitę 12 (6,2) 7 (17,5)
Rečiau nei 1 kartą per
savaitę 28 (14,6) 9 (22,5)
*Mano – Vitnio U testas
5 lentelė. Per dieną surūkomų įprastinių ir elektroninių cigarečių kiekis
Rūkantys įprastas cigaretes, n = 192, (proc.)
Rūkantys elektronines
cigaretes, n = 40, (proc.) p reikšmė
Mažiau nei 10 cig./d. 160 (83,3) 28 (70,0)
< 0,001*
10-20 cig./d. 32 (16,7) 10 (25,0)
Daugiau nei 20 cig./d. 0 2 (5,0)
*Mano – Vitnio U testas
Respondentai, rūkantys abiejų rūšių cigaretes, elektronines rūkė trumpiau nei įprastines (atitinkamai 13,63 ± 10,24 mėn. ir 22,81 ± 14,83 mėn.; p=0,091). Kasdien bei rečiau nei kartą per savaitę rūkantys studentai dažniau rinkosi elektronines cigaretes, o rūkantys 1 ar 2-3 kartus per savaitę – įprastas. Toks pasiskirstymas nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0,644). Elektroninių cigarečių respondentai rūkė daugiau nei įprastinių (atitinkamai 7,38 ± 8,16 cigaretės/dieną ir 4,38 ± 5,29 cigaretės/dieną; p<0,001) (6 lentelė).
6 lentelė. Abiejų rūšių cigaretes vartojančių respondentų rūkymo dažnis ir kiekis
Dažnis Rūko abejas cigaretes, n = 24, (proc.) p reikšmė
Įprastos cigaretės Elektroninės cigaretės
Kasdien 7 (29,2) 13 (54,2)
0,644*
1 kartą per savaitę 5(20,8) 1 (4,2)
2-3 kartus per savaitę 6 (25,0) 3 (12,5)
Rečiau nei 1 kartą per
24 6 lentelės tęsinys
Kiekis Rūko abejas cigaretes, n = 24, (proc.) p reikšmė
Įprastos cigaretės Elektroninės cigaretės
Mažiau nei 10 cig./d. 18 (75,0) 16 (66,7)
< 0,001*
10-20 cig./d. 6 (25,0) 6 (25,0)
Daugiau nei 20 cig./d. 0 2 (8,3)
*Mano – Vitnio U testas
Rūkantys abiejų rūšių cigaretes, įprastines rūkė rečiau (p=0,112) nei rūkantys tik įprastines, o elektronines – dažniau nei rūkantys tik elektronines (p=0,163). Šioje tiriamųjų grupėje elektroninių cigarečių per dieną buvo surūkoma daugiau (p=0,487), o įprastinių – mažiau (p<0,001) nei grupėje respondentų, rūkančių tik vienos rūšies cigaretes.
67,5 proc. elektroninių cigarečių naudotojų rinkosi cigaretes su mažu nikotino kiekiu – mažiau nei 8 mg/ml. 6 respondentai (15,0 proc.) rinkosi cigaretes be nikotino, dar 6 (15,0 proc.) – į kiekį nekreipė dėmesio. Vos 1 studentas (2,5 proc.) rūkė cigaretes su vidutiniu kiekiu nikotino – 8-16 mg/ml (1 pav.).
Nikotino kiekis elektroninėse cigaretėse tarp studentų, rūkančių abiejų rūšių cigaretes, ir tarp rūkančių tik elektronines cigaretes statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,987).
Vertinant laikotarpį nuo tada, kai pradėjo rūkyti, iki apklausos, pusė respondentų (50,0 proc.) teigė, jog jų vartojamas nikotino kiekis nepakito, 15 (37,5 proc.) – kad nikotino kiekis sumažėjo, 5 (12,5 proc.) – kad padidėjo.
1 pav. Nikotino kiekis elektroninėse cigaretėse
15,0 15,0 67,5 2,5 0 5 10 15 20 25 30 R e spo n d e n tų skai či u s (p ro c.)
25
Iš 192 respondentų, rūkančių įprastas cigaretes, jas mesti bandė 82 (42,7 proc.). Kiti 110 (57,3 proc.) tokios minties niekada neturėjo. Didžioji dalis (86,6 proc.) bandžiusių atsikratyti žalingo įpročio nenaudojo jokios PNT, 9 (11,0 proc.) respondentai naudojo nikotino pleistrus, 2 (2,4 proc.) – nikotino tabletes. Artimiausiu metu 89 (46,4 proc.) respondentai planavo atsisakyti įprastinių cigarečių, 99 (51,6 proc.) – neplanavo ir 4 (2,0 proc.) jau buvo atsisakę.
Prieš pradedant naudoti elektronines cigaretes, 16 (40,0 proc.) tiriamųjų rūkė įprastines ir nebuvo bandę jų mesti, 12 (30,0 proc.) respondentų niekada nerūkė įprastinių cigarečių, 7 (17,5 proc.) buvo jų atsisakę ir 5 (12,5 proc.) bandė atsisakyti, bet nesėkmingai.
Tik vienas (2,5 proc.) elektroninių cigarečių naudotojas bandė jas mesti, tačiau tam nenaudojo PNT. Kiti 39 (97,5 proc.) atsisakyti el. cigarečių niekada nebandė. Nepaisant to, kad 34 (85,0 proc.) tiriamieji artimiausiu metu prietaiso atsisakyti neplanavo, 6 (15,0 proc.) respondentai buvo pasiruošę pabandyti.
3.3 Priežastys, lemiančios elektroninės cigaretės pasirinkimą tarp LSMU studentų
Pagrindinė priežastis, kodėl respondentai rinkosi elektroninę cigaretę – originalus skonis (35,2 proc.). Kitos dažniausios priežastys: šeimos ar draugų rekomendacijos (16,2 proc.), noras išbandyti ką nors naujo (13,5 proc.) ir kaina (10,8 proc.) (2 pav.).
2 pav. Priežastys, lemiančios el. cigaretės pasirinkimą
5,4 5,4 10,8 13,5 35,2 8,1 16,2 5,4 0 2 4 6 8 10 12 14 R e spo n d e n tų skai či u s (p ro c.)
El. cigaretės mažiau kenkia aplinkinių sveikatai El. cigaretės mažiau kenkia grožiui
Kaina Noras išbandyti ką nors naujo
Originalus skonis Naudojimo paprastumas
26
Renkantis elektroninį prietaisą, respondentai didžiausią dėmesį kreipė į draugų ar internete perskaitytus atsiliepimus (42,5 proc.) ir techninius parametrus (25,0 proc.). Mažiausiai dėmesio skyrė kainai (20,0 proc.) bei kitoms priežastims (12,5 proc.), tačiau jų neįvardijo (3 pav.).
3 pav. Priežastys, lemiančios elektroninio prietaiso pasirinkimą
Renkantis skystį elektroninėms cigaretėms, respondentai daugiausia dėmesio skyrė skoniui (44,0 proc.) bei nikotino kiekiui (30,3 proc.). Kiti faktoriai, turintys įtakos pasirinkimui, pavaizduoti 4 pav.
4 pav. Priežastys, lemiančios el. cigarečių skysčio pasirinkimą
20,0 42,5 25,0 12,5 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 R e spo n d e n tų skai či u s (p ro c.)
Kaina Atsiliepimai Techniniai parametrai Kita
30,3 9,1 44,0 9,1 4,5 3,0 0 5 10 15 20 25 30 35 R e spo n d e n tų skai či u s (p ro c.)
27
Dažniausiai elektronines cigaretes respondentai naudojo vakarėlių metu – 44,1 proc. Kitos dažniausios el. cigarečių naudojimo aplinkybės: noras pažaboti stresą (16,2 proc.) bei palaikyti kompaniją draugams (16,2 proc.) (5 pav.).
5 pav. Aplinkybės, kuriomis LSMU studentai naudoja el. cigaretę
Dauguma (69,1 proc.) tiriamųjų manė, jog elektroninės cigaretės sukelia priklausomybę, 124 (11,0 proc.) manė, jog nesukelia, ir 224 (19,9 proc.) nuo atsakymo susilaikė. Rūkančiųjų elektronines cigaretes ir manančių, jog jos gali sukelti priklausomybę buvo 26 (65,0 proc.), manančių, jog priklausomybės nesukelia – 12 (30,0 proc.), susilaikiusiųjų – 2 (5,0 proc.). Nerūkančių ir rūkančių el. cigaretes respondentų nuomonės statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,189) (7 lentelė).
Iš 780 respondentų, kurie nurodė manantys, jog elektroninės cigaretės sukelia priklausomybę, daugiau negu pusė (65,5 proc.) manė, jog elektroninės cigaretės sukelia tokią pat priklausomybę kaip ir įprastos, 22,4 proc. – jog priklausomybė yra mažesnė, 12,1 proc. – kad didesnė.
Paklausti, kaip vertina savo priklausomybę elektroninėms cigaretėms, tik 12 (30,0 proc.) respondentų atsakė, jog yra priklausomi. Dauguma (70,0 proc.) elektronines cigaretes vartojančių studentų priklausomybę neigė.
16,2 16,2 44,1 8,8 10,3 4,4 0 5 10 15 20 25 30 35 R e spo n d e n tų skai či u s (p ro c.)
Esant stresui Draugų kompanijoje
Vakarėlių metu Kiekvieną laisvą minutę
28 7 lentelė. Respondentų nuomonė apie priklausomybę elektroninėms cigaretėms
Visi tiriamieji, n = 1128, (proc.) Rūkantys el. cigaretes, n = 40, (proc.) Nerūkantys el. cigarečių, n = 1088, (proc.) p reikšmė Sukelia 780 (69,1) 26 (65,0) 754 (69,3) 0,189* Nesukelia 124 (11,0) 12 (30,0) 112 (10,3) Neturi nuomonės 224 (19,9) 2 (5,0) 222 (20,4)
*Mano – Vitnio U testas
Tik 45 (4,0 proc.) respondentai manė, jog elektroninės cigaretės yra saugios sveikatai. Iš jų 14 (31,1 proc.) buvo rūkantys el. cigaretes ir 31 (68,9 proc.) – nerūkantis. Didžioji dalis respondentų – 904 (80,1 proc.) – atsakė, jog elektroninės cigaretės nėra saugios. Tokios nuomonės buvo 18 (2,0 proc.) jas naudojančių respondentų ir 886 (98,0 proc.) nerūkantys el. cigarečių. Dėl atsakymo sudvejojo 179 (15,9 proc.) tiriamieji: 8 (4,5 proc.) rūkantys el. cigaretes ir 171 (95,5 proc.) nerūkantis. Nerūkančių ir rūkančių el. cigaretes studentų nuomonės statistiškai reikšmingai skyrėsi (p=0,009) (8 lentelė).
Iš 45 respondentų, atsakiusių, jog el. cigaretės yra saugios, 42 (93,3 proc.) manė, jog jos yra saugesnės už įprastines cigaretes, ir 3 (6,7 proc.) manė, jog jos yra visiškai saugios.
8 lentelė. Respondentų nuomonė apie elektroninių cigarečių saugumą
Visi tiriamieji, n = 1128, (proc.) Rūkantys el. cigaretes, n = 40, (proc.) Nerūkantys el. cigarečių, n = 1088, (proc.) p reikšmė Saugios 45 (4,0) 14 (31,1) 31 (68,9) 0,009* Nesaugios 904 (80,1) 18 (2,0) 886 (98,0) Neturi nuomonės 179 (15,9) 8 (4,5) 171 (95,5)
*Mano – Vitnio U testas
Apklausus visus tiriamuosius, 590 (52,3 proc.) manė, jog elektroninių cigarečių naudojimas viešose erdvėse turėtų būti uždraustas. Iš jų 588 (99,7 proc.) nerūkantys el. cigarečių ir tik 2 (0,3 proc.) – rūkantys. Kiti 538 (47,7 proc.) respondentai manė, kad el. cigarečių viešose vietose drausti nereikia. Iš jų 38 (7,1 proc.) buvo el. cigarečių naudotojai ir 500 (92,9 proc.) – nerūkantys el. cigarečių. Toks nuomonės pasiskirstymas buvo statistiškai reikšmingas (p<0,001) (9 lentelė).
29 9 lentelė. Respondentų nuomonė apie elektroninių cigarečių naudojimą viešose erdvėse
Visi tiriamieji, n = 1128, (proc.) Rūkantys el. cigaretes, n = 40, (proc.) Nerūkantys el. cigarečių, n = 1088, (proc.) p reikšmė Reikia uždrausti 590 (52,3) 2 (0,3) 588 (99,7) < 0,001* Nereikia uždrausti 538 (47,7) 38 (7,1) 500 (92,9)
*Mano – Vitnio U testas
Iš visų elektroninių cigarečių naudotojų, 14 (35,0 proc.) respondentų rekomenduotų įprastas cigaretes pakeisti šiuo prietaisu, 11 (27,5 proc.) nerekomenduotų, tačiau pasidalintų patirtimi, 7 (17,5 proc.) el. cigaretes rekomenduotų visiems ir 8 (20,0 proc.) nerekomenduotų niekam.
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Remiantis ankstesnių tyrimų duomenimis, Europoje studijuojančių medicinos studentų įprastinių cigarečių rūkymo paplitimas svyruoja nuo 12,3 iki 22,8 procentų. Elektroninių cigarečių rūkymo paplitimas tarp medicinos studentų skirtingose šalyse varijuoja nuo 0,9 iki 11,5 procentų, tačiau visais atvejais yra mažesnis nei įprastinių cigarečių [164–166]. Šio tyrimo rezultatai patvirtina minėtas išvadas – įprastines cigaretes rūkė 17,0 proc., elektronines – 3,5 proc. LSMU studentų. Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, rūkymo paplitimas vyrų grupėje buvo didesnis nei moterų (p<0,001) [164– 166].
Kiek daugiau nei dviejų trečdalių (70,5 proc.) LSMU studentų pirmoji surūkyta cigaretė buvo įprastinė ir mažiau nei dešimtadalio (5,7 proc.) – elektroninė. Deja, šių duomenų su kitais medicinos studentų atsakymais palyginti negalime, nes nepavyko rasti kito tai vertinančio tyrimo.
Kai kurie mokslininkai teigia, jog vidutinis el. cigaretes vartojančių studentų amžius yra 18 metų, o rūkymo trukmės vidurkis – 2,5 metų [167]. LSMU studentų elektroninių cigarečių rūkymo trukmė vidutiniškai buvo 13,5 mėn. – daugiau nei dvigubai trumpesnė. Daugiau tyrimų, pateikiančių tikslią tiek įprastinių, tiek elektroninių cigarečių rūkymo trukmę tarp medicinos studentų rasti nepavyko, tačiau nustatyta, jog vidutinis studentų amžius, pradedant rūkyti įprastines cigaretes, yra 16 metų, elektronines – 18,2 metų [166]. Žinant, jog tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 19,8 metų, o elektroninių cigarečių rūkymo trukmė vidutiniškai – 13,5 mėn., galima teigti, jog šio tyrimo rezultatai sutampa su kitų Centrinės bei Rytų Europos studentų įpročiais. Įprastinių cigarečių rūkymo trukmės vidurkis buvo 28,1 mėn. – šiuo atveju vidutinis LSMU studentų amžius, pradėjus rūkyti tradicines cigaretes, būtų apie 17 metų.
30
Remiantis Europos Sąjungos (ES) 2017 metais paskelbtais duomenimis, devyni iš dešimties rūkančiųjų įprastines cigaretes tai daro kasdien [168]. LSMU kasdien rūkančiųjų buvo beveik perpus mažiau – 54,2 proc. Trečdalis studentų rūkė vieną ar 2-3 kartus per savaitę, likę – rečiau nei kartą per savaitę.
Tyrimų, vertinančių medicinos studentų elektroninių cigarečių rūkymo dažnį Europoje nėra, tačiau remiantis ES duomenimis, kiek daugiau nei pusė (52,0 proc.) 15-24 metų žmonių el. cigaretes rūko kasdien [168]. Šio tyrimo rezultatai taip pat rodo, jog daugiausia el. cigarečių vartotojų rūko kasdien (57,5 proc.), penktadalis – kartą ar 2-3 kartus per savaitę. Studentų, rūkančių rečiau nei kartą per savaitę yra kiek daugiau – 22,5 proc. Rūkymo dažnis tarp rūkančių įprastines ir elektronines cigaretes statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
Europos Sąjungoje 15-24 metų rūkantys asmenys vidutiniškai surūko 10,9 įprastines cigaretes per dieną [168]. Mūsų tyrimo duomenimis, šis skaičius yra 4,2 cigaretės per dieną, tačiau reikia atsižvelgti į tai, jog mūsų tyrimas apima vos vieną specifinę grupę – medicinos studentus. Duomenys skiriasi ir lyginant atskiras grupes: didžioji dalis (83,3 proc.) studentų rūko mažiau nei 10 cigarečių per dieną, kiti 16,7 proc. – daugiau nei 10 cigarečių per dieną. ES šie skaičiai atitinkamai yra 45,0 proc. ir 55,0 proc. [168]. Įvertinus rūkančių medicinos studentų atsakymus kitose Europos šalyse, maždaug pusė jų rūko daugiau nei 10 cigarečių per dieną [164].
Dauguma el. cigarečių naudotojų negalėjo tiksliai nusakyti, kiek cigarečių surūko per dieną [167,169]. LSMU studentai per dieną vidutiniškai surūkė 7 elektronines cigaretes. Daugiau nei du trečdaliai surūkė mažiau nei 10 cigarečių per dieną, ketvirtadalis – 10-20 cigarečių per dieną, 5 proc. – daugiau nei 20 cigarečių per dieną.
Dažniausiai medicinos studentai (67,5 proc.) renkasi el. cigaretę su mažiausiu nikotino kiekiu – mažiau nei 8 mg/ml ar el. cigaretę be nikotino (15,0 proc.). Tai sutampa su anksčiau aprašytais rezultatais, jog didžioji dalis studentų renkasi mažesnį nikotino kiekį [167]. Be to, pastebėta tendencija, jog jaunesnio amžiaus rūkantieji dažniau rūko el. cigaretes be nikotino ar su mažu jo kiekiu [170]. Taip pat viename tyrimų teigiama, jog trijų ketvirtadalių (75,0 proc.) medicinos studentų, rūkančių el. cigaretes, vartojamas nikotino kiekis išliko toks pat, kaip ir pradėjus rūkyti [165]. LSMU tokių studentų buvo pusė (50,0 proc.).
Šio tyrimo duomenimis, beveik pusė įprastines cigaretes rūkančių respondentų (42,7 proc.) bandė mesti rūkyti ir maždaug tiek pat (46,4 proc.) planavo atsisakyti įprastinių cigarečių artimiausiu metu. Didžioji dalis (86,6 proc.) bandžiusių atsikratyti žalingo įpročio nenaudojo jokios PNT. Šie rezultatai sutampa su ankstesnių Centrinėje bei Rytų Europoje atliktų tyrimų duomenimis [171]. Elektroninių cigarečių atsisakyti bandė 2,5 proc. respondentų, 15,0 proc. planavo atsisakyti artimiausiu metu. Šie skaičiai yra kur kas mažesni, lyginant su ankstesniais tyrimais [171]. Vertinti PNT
31
naudojimo negalime, nes el. cigarečių atsisakyti bandė tik vienas respondentas, todėl duomenys nebūtų tikslūs.
Dažniausia priežastis, kodėl žmonės renkasi elektronines cigaretes – noras atsisakyti rūkymo [168,172–174]. Kitos priežastys: respondentų nuomonė, jog el. cigaretės yra mažiau žalingos nei įprastinės, kaina [168,173] bei galimybė rūkyti vietose, kur draudžiama rūkyti įprastines cigaretes [174]. Nagrinėjant šio tyrimo duomenis, matome, jog medicinos studentų nuomonė šiuo klausimu skiriasi. Nė vienas respondentas nepradėjo rūkyti el. cigarečių dėl noro atsisakyti rūkymo. Pagrindinės priežastys tarp LSMU studentų buvo originalus skonis, šeimos ar draugų rekomendacijos, noras išbandyti ką nors naujo.
Renkantis elektroninį prietaisą, respondentai didžiausią dėmesį kreipė į draugų ar internete perskaitytus atsiliepimus. Šie rezultatai sutampa su kitų šalių medicinos studentų atsakymais [165].
Žinoma, jog amžiaus grupėje nuo 18 iki 24 metų, svarbiausias faktorius, renkantis elektroninę cigaretę, yra skystyje esančios medžiagos, suteikiančios skonį [175]. Beveik pusė LSMU studentų paminėjo šį aspektą kaip svarbiausią, renkantis el. cigaretės skystį.
Dažniausiai LSMU studentai el. cigaretes naudojo vakarėlių metu, esant stresui ar norėdami palaikyti kompaniją draugams. Tokiu pat eiliškumu šios aplinkybės išsidėstė ir kitame tyrime, vertinusiame medicinos studentų el. cigarečių rūkymo priežastis [172].
Kiek daugiau nei du trečdaliai (69,1 proc.) LSMU studentų manė, jog elektroninės cigaretės sukelia priklausomybę. Tokios pat nuomonės laikosi ir kitų šalių medicinos studentai [166].
Vertinant el. cigarečių saugumą, LSMU studentų nuomonė nesiskyrė nuo Centrinės bei Rytų Europos studentų [166]. Tik 4,0 proc. respondentų manė, jog elektroninės cigaretės yra saugios sveikatai. Rūkančiųjų el. cigaretes ir palaikančių šią nuomonę buvo 31,1 proc., nerūkančiųjų – 68,9 proc. (p=0,009).
Kiek daugiau nei pusė medicinos studentų (52,3 proc.) manė, jog elektroninių cigarečių naudojimas viešose erdvėse turėtų būti uždraustas. Tokią nuomonę palaikė 99,7 proc. respondentų, nerūkančių el. cigarečių, ir tik 0,3 proc. rūkančių (p<0,001). Šie rezultatai rodo, jog LSMU studentų palaikymas, norint uždrausti el. cigarečių rūkymą viešose vietose, yra šiek tiek mažesnis nei kitų medicinos studentų [166].
Apskaičiuota, jog beveik penktadalis medicinos studentų, rūkančių el. cigaretes, siūlytų jomis pakeisti įprastines. Tiek pat studentų nėra tikri, ar sutiktų su tokiu pasiūlymu [176]. Tuo tarpu LSMU trečdalis studentų rekomenduotų įprastas cigaretes pakeisti elektroninėmis ir penktadalis – nerekomenduotų.
32
5. IŠVADOS
1. Lygintas įprastinių bei elektroninių cigarečių rūkymo paplitimas tarp LSMU studentų. Nerūkančių studentų, lyginant su rūkančiaisiais įprastines, elektronines ar abiejų rūšių cigaretes, buvo statistiškai reikšmingai daugiau. Rūkančių elektronines cigaretes – statistiškai reikšmingai mažiau nei rūkančių įprastines. Lyginant moterų ir vyrų grupes, statistiškai reikšmingai daugiau moterų rinkosi įprastines cigaretes ar visai nerūkė. Skirtumas tarp elektroninių cigarečių pasirinkimo tarp moterų ir vyrų nebuvo reikšmingas.
2. Rūkymo trukmė bei dažnis tarp rūkančių elektronines ir įprastas cigaretes statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Per dieną surūkomų elektroninių cigarečių kiekis buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei įprastinių. Nikotino kiekis elektroninėse cigaretėse tarp studentų, rūkančių abiejų rūšių cigaretes, ir tarp rūkančių tik elektronines cigaretes statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Įprastinių cigarečių atsisakyti bandė kiek mažiau nei pusė respondentų, elektroninių – vos vienas respondentas. Didžioji dalis studentų PNT nenaudojo.
3. Pagrindinės priežastys, kodėl respondentai rinkosi elektroninę cigaretę – originalus skonis, šeimos ar draugų rekomendacijos, noras išbandyti ką nors naujo. Dažniausiai elektronines cigaretes respondentai naudojo vakarėlių metu, esant stresui ar norėdami palaikyti kompaniją draugams.
