LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS FAKULTETAS

(1)

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS FAKULTETAS

ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA

Pacientų dalyvavusių širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos

programoje mitybos įpročių vertinimas Lietuvos sveikatos mokslų

universiteto Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikoje

Baigiamąjį magistrinį darbą atliko: VI kurso medicinos studentė Gailė Damulevičūtė Darbo vadovė: doc. Auksė Domeikienė Darbo konsultantė: doc. Vilma Kriaučionienė

(2)

2

TURINYS

1. SANTRAUKA ... 3

2. PADĖKA ... 5

3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5

4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5

5. SANTRUMPOS ... 6

6. SĄVOKOS ... 7

7. ĮVADAS ... 8

8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9

9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

9.1. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa Lietuvoje ... 9

9.2. Sveikos mitybos rekomendacijos ir sąsajos su sumažėjusia rizika ŠKL išsivystymui... 10

9.3. Mitybos įpročių vertinimo mokslinių tyrimų apžvalga Lietuvoje ir pasaulyje ... 12

10. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 16

11. REZULTATAI ... 18

11.1. Sociodemografiniai ir sveikatos duomenys ... 18

11.2. Mitybos įpročiai ... 20

11.3 Maisto produktų vartojimo įpročiai ... 22

12. REZULTATŲ APTARIMAS ... 24

13. IŠVADOS ... 25

14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 25

15. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 26

(3)

3

1. SANTRAUKA

Autorius: Gailė Damulevičiūtė.

Darbo pavadinimas: Pacientų dalyvavusių širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje mitybos įpročių vertinimas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikoje. Tyrimo tikslas: Įvertinti tiriamųjų, turinčių riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, mitybos įpročius.

Uždaviniai: 1) Išanalizuoti tiriamųjų sociodemografinius ir sveikatos rodiklius. 2) įvertinti tiriamųjų mitybos įpročius; 3) ištirti skirtingų maisto produktų vartojimo įpročius tiriamojoje populiacijoje. Metodai ir dalyviai: Pacientai nuo 40 m. amžiaus, dalyvavę širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje, buvo apklausti pagal sudarytą klausimyną ir įvertinti jų mitybos įpročiai.

Rezultatai: Tyrime dalyvavo 173 tiriamieji. Iš jų 83,2% buvo moterys ir 16,8% vyrų. Amžius vidurkis – 56,7 m. Vyresnių nei 55 m. moterų buvo reikšmingai daugiau nei vyrų (p=0,001). Vyrų (35,7%), uždirbančių 800 eur per mėnesį ir daugiau, buvo statistiškai reikšmingai daugiau (p=0,02) nei moterų (12,7%). Dažniausia lėtinė liga buvo arterinė hipertenzija (38,8%). Normalaus kūno masės indekso buvo 28,3% tiriamųjų, antsvorį turinčių - 34,6%, nutukusių - 37,1%. 42,8% apklaustųjų keitusių mitybos įpročius vartojo mažiau riebalų, 13,9% - keitė riebalų rūšį, 35,3% - vartojo mažiau druskos, 61,3% vartojo mažiau cukraus, daugiau daržovių (62,4%) ir vaisių (47,4%). 22,5% vartojo daugiau mažai perdirbtų grūdinių produktų, valgė reguliariau (23,7%) ir vartojo daugiau ankštinių produktų (8,1%). Pusryčiaujančių buvo 87,9%. 42,2% papildomai deda druskos į jau paruoštą maistą. Žiūrėdami televizorių ar skaitydami dažnai valgo 31,0%. Statistiškai reikšmingų skirtumų (p<0,05) lyginant mitybos įpročius vyrų ir moterų grupese nebuvo rasta. 2-4 dienas per savaitę respondentai vartojo pieną ir jo produktus (75,6%), mėsą (78,9%), mėsos produktus (60,5%), paukštieną (89%), žuvį (92,4%), kiaušinius (91,2%) bei saldainius ar šokoladą (76,2%.) Vyrų, niekad nevalgančių paukštienos (13,8%) buvo statistiškai patikimai daugiau (p=0,032) lyginant su moterų grupe (2,8%). 36,0% kasdien valgė šviežias daržoves, 38,4% - vaisius bei uogas.

Išvados: Didžioji dalis tiriamųjų keitė savo mitybos įpročius dėl sveikatos ir kasdien pusryčiavo. Daugiau nei trečdalis papildomai sūdo jau paruoštą maistą. Trečdalis apklaustųjų kartais valgo skubėdami bei dažnai valgo žiūrėdami televizorių ar skaitydami. Statistiškai reikšmingų skirtumų (p<0,05) lyginant mitybos įpročius vyrų ir moterų grupėse nebuvo rasta. Dauguma apklaustųjų pieną ir jo produktus, mėsą ir jos produktus, paukštieną, žuvį, kiaušinius ir vartojo 2-4 dienas per savaitę. Apie trečdalis tiriamųjų kasdien valgė šviežias daržoves ir vaisius bei uogas. Trys ketvirtadaliai valgė saldainius ar šokoladą 2-4 dienas per savaitę.

Rekomendacijos: Šeimos gydytojas ir (ar) jo komandos nariai turėtų paaiškinti sveikos mitybos rekomendacijas ir skatinti jų laikymąsi.

(4)

4

SUMMARY

Author: Gailė Damulevičiūtė.

Title: Dietary habits evaluation of patients who have participated in cardiovascular diseases prevention program at Department of Family Medicine, Lithuanian University of Health sciences.

Aim: To evaluate dietary habits of patients with risk of cardiovascular diseases.

Objectives: 1) To analyze socio-demographic and health indicators of the subjects. 2) to evaluate dietary habits of the subjects; 3) to study the habits of different foods consumption in the research population. Methods and participants of the study: 40 years old patients and older who participated in the cardiovascular diseases prevention program were surveyed according to a questionnaire and their eating habits were evaluated.

Results: 173 subjects participated in the study. 83.2% of these were women and 16.8% were men. Average age - 56.7 years old. There were statistically significantly more 55 years old and older women than men (p = 0.001). There were statistically significantly (p = 0.02) more men (35.7%) earning 800 EUR per month than women (12.7%). The most common chronic disease was arterial hypertension (38.8%). 28.3% of participants had normal body mass index, 34.6% were overweight and 37.1% - obese. 42.8% of surveyed people consumed more fat, 13.9% changed type of fat used, 35.3% used more salt, 61.3% used more sugar, 62.4% used more vegetables and fruits (47,4%). 22.5% consumed more processed cereal products, ate more regularly (23.7%) and consumed more legumes (8.1%). 87.9% of respondents ate breakfast. 42.2% of surveyed additionally add salt to ready-made food. 31.0% eat often watching television or reading. No statistically significant differences were found between males and females compared to eating habits (p <0.05). 2-4 days a week respondents used milk and milk products (75.6%), meat (78.9%), meat products (60.5%), poultry (89%), fish (92.4%), eggs (91.2%) and sweets or chocolates (76.2%). Statistically significantly more (p = 0.032) male never eat poultry (13.8%) compared to the female group (2.8%). 36.0% of surveyed ate fresh vegetables and 38.4% ate fruit and berries daily.

Conclusions: Most of the respondents changed their dietary habits for health and had breakfast daily. More than a third adds salt to already prepared food. One-third of the respondents sometimes eat in a hurry and often eat watching television or reading. No statistically significant differences were found between men and women when compared to eating habits (p <0.05). Most of the surveyed consumed milk and its products, meat and meat products, poultry, fish and eggs 2-4 days a week. Approximately one third of the respondents ate fresh vegetables, fruits and berries daily. Three-quarters ate candy or chocolate for 2-4 days a week.

Recommendations: General practitioners and (or) his team members should explain and promote the maintenance of healthy diet recommendations.

(5)

5

2. PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju doc. Auksei Domeikienei už konsultacijas ir visapusišką pagalbą organizuojant ir vykdant šį mokslinį darbą.

3. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Tyrimui pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti 2017–2018 m. buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-LSMU(R)-64 (2017.06.15).

(6)

6

5. SANTRUMPOS

PSO Pasaulio sveikatos organizacija

LSMUL KK Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos KMI Kūno masės indeksas

SCORE Sisteminis koronarinės rizikos vertinimas ŠKL Širdies ir kraujagyslių ligos

AH Arterinė hipertenzija ŠN Širdies nepakankamumas MI Miokardo infarkas CD Cukrinis diabetas

(7)

7

6. SĄVOKOS

Antsvoris ir nutukimas – keliantis pavojų sveikatai nenormalus arba per didelis riebalų kaupimasis. Arterinė hipertenzija – padidėjęs arterinis kraujo spaudimas

Dislipidemija – riebalų (cholesterolio) balanso sutrikimas

Elektrokardiograma – tyrimas fiksuojantis bioelektrinius širdies potencialus

Glikeminis indeksas – rodiklis parodantis angliavandenių įtaką cukraus kiekiui kraujyje po maisto Insultas – ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas

Išemija – sutrikęs arterinio kraujo nutekėjimas į audinius ar organus Lipidograma – tyrimas cholesteroliui ištirti

Kardiovaskulinis įvykis – širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) ūmi išraiška Kūno masės indeksas - standartinis antsvorio ir nutukimo matas

Metabolinis sindromas – tarpusavyje susijusių veiksnių grupė sukelianti kompleksinį sutrikimą, kuris didina ŠKL ir 2 tipo cukrinio diabeto (CD) riziką

Miokardo infarktas – negrįžtamas širdies raumens dalies pakenkimas ir žūtis dėl nutrūkusios kraujotakos širdies raumenyje

Trans-riebalų rūgštys – pakitusių riebalų forma, kuomet hidrinant augalinį aliejų riebalai tampa pusiau kietais

(8)

8

7. ĮVADAS

Dėl gyventojų senėjimo ir populiacijos augimo padidėjo bendras mirties atvejų skaičius nuo ŠKL, kurios 2013 m. visame pasaulyje sudarė beveik trečdalį visų mirčių.[1] Dalies ŠKL būtų galima išvengti koreguojant gyvensenos nulemtus rizikos veiksnius – mitybą, fizinį aktyvumą, nutukimą, stresą, alkoholio bei tabako vartojimą.[2] Subalansuota mityba, tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu požiūriu, yra svarbus veiksnys, užtikrinantis optimalią ŠKL prevenciją sumažinant pirmojo išeminio reiškinio atsiradimo riziką ir gerinant prognozę po pirmojo įvykio.[3] Maisto tiekimo pokyčiai, kuomet padidėjo galimybė įsigyti pigių, skanių, patogių, kaloringų maisto produktų, gali būti atsakingi už didėjantį nutukimo paplitimą, kuris nuo 1980 m. iki 2008 m. padvigubėjo ir manoma, kad kasmet yra atsakingas už 2,8 mln. mirčių.[4-5] Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) priėmė globalų veiksmų planą neinfekcinių ligų prevencijai ir kontrolei 2013-2020 metams, kurioje numatoma sumažinti druskos (natrio) kiekį maiste, padidinti vaisių ir daržovių vartojimą, sumažinti sočiųjų riebalų rūgščių vartojimą, pakeisti trans-riebalus nesočiųjų rūgščių riebalais, sumažinti pridėtinio cukraus kiekį maiste ir gėrimuose bei riboti kalorijų perteklių.[6]

Lietuvoje didžiosios dalies suaugusių ir pagyvenusių žmonių mityba nėra subalansuota ir neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Savo mitybą kaip tinkamą vertina tik 40,2 proc. respondentų, o net 54,7 proc. gyventojų turi antsvorio ar yra nutukę.[7]

(9)

9

8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas: Įvertinti tiriamųjų, turinčių riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, mitybos įpročius.

Tyrimo uždaviniai:

1) Išanalizuoti tiriamųjų sociodemografinius ir sveikatos rodiklius. 2) Įvertinti tiriamųjų mitybos įpročius

3) Ištirti skirtingų maisto produktų vartojimo įpročius tiriamojoje populiacijoje

9. LITERATŪROS APŽVALGA

9.1. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa Lietuvoje

Lietuvoje 2005 m. sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo patvirtinta širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, kurios tikslas – sumažinti sergamumą ūminiais širdies ir kraujagyslių ligų sindromais, nustatyti naujas nebylias aterosklerozės būkles ir cukrinio diabeto atvejus siekiant sumažinti pacientų neįgalumą ir mirtingumą.[8]

Programa yra skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų, kuriems vieną kartą per metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius. Nustatomi šie rizikos veiksniai: arterinė hipertenzija, dislipidemija, cukrinis diabetas (arba gliukozės tolerancijos sutrikimas arba alkio gliukozės sutrikimas), pilvinio tipo nutukimas (vyr. > 102 cm, mot. > 88 cm), rūkymas (cigarečių skaičius per dieną, metų stažas), nepakankamas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba, šeiminė širdies ir kraujagyslių ligų, ankstyvos mirties ar CD anamnezė. Taip pat įvertinima objektyvi būklė: pamatuojamas ūgis, svoris, liemens apimtis, apskaičiuojamas KMI, pamatuojamas arterinis kraujo spaudimas (AKS), širdies susitraukimų dažnis. Atliekami tyrimai: gliukozė veniniame kraujyje (nevalgius 8-12 val.), jei reikalingas – gliukozės tolerancijos mėginys, lipidograma, 12 derivacijų elektrokardiograma. Įvertinama ar yra metabolinis sindromas ir apskaičiuojamas SCORE indeksas (įvertinama mirties nuo ŠKL per 10 metų rizika procentais). Esant didelei rizikai – pacientai tiriami išsamiau.

(10)

10 9.2. Sveikos mitybos rekomendacijos ir sąsajos su sumažėjusia rizika ŠKL išsivystymui

Tikslios rekomendacijos siekiant užtikrinti subalansuotą ir sveiką mitybą priklauso nuo individualių asmens savybių – amžiaus, lyties, gyvenimo būdo, fizinio aktyvumo laipsnio bei jį supančios aplinkos – kultūrinio konteksto, vietinių, sezoninių maisto produktų. Tačiau pagrindiniai sveikos mitybos principai išlieka tokie patys.

Vaisiai ir daržovės

Rekomenduojama valgyti 3-5 porcijas daržovių ir 2-4 porcijas (1 porcija – pvz. 1 vaisius, 1 stiklinė lapinių daržovių) vaisių. [9] Valgant bent 400 g vaisių ir daržovių per dieną yra sumažinama neinfekcinių ligų rizika. [10] Didelis kopūstinių (pvz. brokolių, žiedinių kopūstų, Briuselio kopūstų, garbanotųjų kopūstų), žaliųjų lapinių daržovių, citrusinių vaisių ir vitamino C turinčių vaisių ir daržovių vartojimas yra susijęs su sumažėjusia išeminio insulto rizika.[11] Taip pat, lyginant su nedideliu arba jokio šviežių vaisių vartojimo ir kasdieniu šviežių vaisių vartojimu, sumažėjo rizika mirčių, susijusių su širdies ir kraujagyslių ligomis. Be to, šviežių vaisių vartojimas buvo susijęs su sumažėjusiu AKS ir gliukozės kiekiu kraujyje.[12]

Grūdiniai produktai

Maisto produktai pagaminti iš kviečių, avižų, ryžių, kukurūzų miltų arba miežių yra grūdiniai. Taip pat ir mums įprasti maisto produktai kaip duona, makaronai ar avižiniai dribsniai pagaminti iš grūdų. Grūdų produktai skiriasi priklausomai nuo malimo ar perdirbimo lygio (žiūrėti 1 lentelėje)

1 Lentelė. Grūdinių produktų tipai

Grūdų tipas Apibūdinimas

Rafinuoti (pvz. balti ryžiai, balta duona ir „sausi pusryčiai“)

Perdirbimo metu pašalinamos sėlenos ir gemalai, taip pat pašalinamos skaidulos, geležis, B vitaminai ir kitos maistinės medžiagos. Apdorojimas sukuria smulkesnę tekstūrą ir pagerina galiojimo laiką.

Praturtinti Rafinuoti grūdai kuriuos praturtina geležimi, B vitaminais. Dažniausiai be skaidulų.

Pilno grūdo (pvz. rudieji ryžiai, avižos)

Geras skaidulų ir kitų maistinių medžiagų šaltinis ir laikomas kaip žemo glikeminio indekso produktas

Ne mažiau kaip pusė visų suvartojamų grūdų turėtų būti pilnagrūdžiai [13] ir kai tik įmanoma rafinuoti grūdai turėtų būti pakeičiami pilno grūdo grūdais. Per parą grūdinių produktų turėtų būti

(11)

11 suvartojama 5-11 porcijų (1 porcijos dydis – pvz. ½ stiklinės kruopų košės ar makaronų).[9] Didesnis pilno grūdo maisto produktų vartojimas yra susijęs su mažesniu bendru ir dėl ŠKL susijusiu mirtingumu.[14]

Pienas ir jo produktai

Rekomenduojama vartoti 2-3 porcijas (1 porcija – pvz. 1 stiklinė pieno) pieno ir jo produktų (pvz. varškės, sūrio, jogurto) per parą.[9] Vartojant didesnį pieno ir jo produktų kiekį (daugiau nei dvi porcijas per dieną) stebimas bendro mirtingumo, ŠKL ir insulto atvejų sumažėjimas.[15]

Baltymų šaltiniai

Produktai turinys baltymų yra mėsa, žuvis ir jūros gėrybės, kiaušiniai, ankštiniai, riešutai ir sėklos. Rekomenduojama vartoti 2-3 porcijas (1 porcija – pvz. 1 kiaušinis, 100 g žuvies) per parą.[9] Jei vartojama mėsa, ji turėtų būti liesa arba pakeičiama paukštiena ar kitais baltymų turinčiais produktais. Didesnis raudonos mėsos vartojimas yra susijęs su padidėjusia bendra, ŠKL bei vėžio mirtingumo rizika, tuo tarpu mėsos pakeitimas paukštienos, žuvies, ankštinių, riešutų, pieno riebalų ir pilno grūdo produktais yra susijęs su mažesne mirtingumo rizika.[16] Žuvies vartojimas ≥ 4 kartus per savaitę buvo susijęs su sumažėjusia ūminio koronarinio sindromo rizika.[17] Riešutų vartojimas yra susijęs su mažesne rizika širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymui. 5 ir daugiau kartų per savaitę valgantys riešutus turi mažesnę miokardo infarkto (MI) ar insulto riziką lyginant su retai vartojančiais.[18]

Druska

Suaugusiems rekomenduojama vartoti mažiau nei 5 g druskos (2 g natrio).[19] Natrio vartojimo sumažinimas susietas ne tik su kraujospūdžio sumažėjimu, bet ir su sumažėjusia rizika kardiovaskuliniams įvykiams bei mirčiai.[20]

Riebalai

Riebalai turėtų sudaryti nuo 20 iki 35 procentų bendro suvartojamo kalorijų kiekio, o sotieji riebalai turėtų sudaryti iki 10% kalorijų per dieną.[13] Svarbu, kokia riebalų rūšis (žiūrėti 2 lentelėje) yra vartojama, nei pats suvartojamas riebalų kiekis. Pakeičiant trans ir sočiuosius riebalus į mononesočiuosius ir polisočiuosius riebalus efektyviau sumažinama rizika ŠKL išsivystymui nei tik sumažinant riebalų kiekį.[21] Polinesočiųjų riebalų vartojimas siejamas su mažesniu bendru ir ŠKL mirtingumu.[22] Lietuvoje 43,2% paros raciono sudaro sudaro riebalinės kilmės kalorijos, tad stebimas žymus perteklius lyginant su rekomendacijomis.[9]

(12)

12

2 Lentelė. Riebalų rūšys ir maisto produktai

Riebalų rūšis Maisto produktai

Trans-riebalų rūgštys Margarinai, perdirbti maisto produktai

Sočiosios riebalų rūgštys Pieno produktai, raudona mesa, kokosų, palmių aliejai Mononesočiosios riebalų rūgštys Rapsų, alyvuogių aliejai, mėsa, pieno produktai Polinesočiosios

riebalų rūgštys:

Omega-6 Saulėgrąžų, kukurūzų aliejai Omega-3 Linų sėmenys, riebiosios žuvys

9.3. Mitybos įpročių vertinimo mokslinių tyrimų apžvalga Lietuvoje ir pasaulyje

Net iki 30% mitybos įpročių daro įtaką sveikatai.[23] Nesveika ir nesubalansuota mityba yra vienas iš rizikos veiksnių ŠKL išsivystymui ir nors ŠKL išlieka pirmaujančiomis pasaulyje, pradėjus sveikiau maitintis būtų įmanoma sumažinti mirtingumą nuo šių ligų. Daugumoje atliktų tyrimų pastebimi neatitinkantys rekomendacijų mitybos įpročiai. Tyrimai atlikti Lietuvoje pateikiami 3 lentelėje.

3 lentelė. Lietuvos gyventojų mitybos įpročių moksliniai tyrimai

Autorius Tyrimo esmė Išvados

Černiauskaitė L ir

Domeikienė A (2017)

Įvertinti Kauno technologijos universiteto pirmo kurso studentų (įstojusių 2016 m.) gyvensenos duomenis ir subjektyvią sveikatos būklę lemiančius veiksnius.

Mažiau nei trečdalis studentų turėjo antsvorio. Beveik du trečdaliai respondentų kasdien valgo vieną ir mažiau kartų vaisių bei daržovių, daržoves valgo nuo keturių iki šešių kartų per savaitę. Daugiau nei du trečdaliai tiriamųjų kasdien pusryčiauja, valgo pietus ir vakarieniauja namuose. [24]

Barzda A ir kt. (2016)

Apžvelgti suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų mitybos įpročius.

Mityba nėra palanki sveikatai ir neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Nepakankamai vartojama daržovių ir vaisių, grūdinių produktų, žuvies ir jos produktų. Paros maisto racione suvartojama daugiau negu rekomenduojama riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, cukraus; mažiau negu

rekomenduojama per dieną gaunama skaidulinių medžiagų, kai kurių vitaminų (A, C, B2 , B12,

(13)

13 niacino, pantoteno r.) ir mineralinių medžiagų (magnio, geležies, cinko, seleno, jodo). 40,2 proc. Respondentų mitybą vertina kaip tinkamą. 54,7 proc. gyventojų turi antsvorio ar yra nutukę. [7] Grabauskas V

ir kt. (2014)

Įvertinti įvairių Lietuvos gyventojų grupių subjektyvią sveikatą ir gyvensenos pokyčius 1994-2014 m.

Apie pusę apklaustųjų pieno produktus vartojo 1-2 dienas per savaitę, 3-5 dienas per savaitę – 32,4%. Daugiau nei pusė vartojo paukštieną (63,1%), žuvį (61,2%) ir kiaušinius (59,8%) 1-2 dienas per savaitę. Apie pusę tiriamųjų mėsą vartojo 1-2 dienas per savaitę (46,6%). 38,8% daržoves valgė 3-5 dienas per savaitę, 28,3% - 1-2 dienas per savaitę - 1-2 dienas per savaitę. Šviežias uogas ir vaisius 1-2 dienas per savaitę vartojo 35,6%, 3-5 dienas – 28,5% respondentų. Apie pusę apklaustųjų saldžius konditerijos

gaminius vartojo 1-2 dienas per savaitę (51,0%). Trečdalis pacientų valgo skubėdami retai (29,2%), kartais – 34,9%. Taip pat kartais valgančiųjų žiūrint TV buvo 32,3%, dažnai – 32%. Retai persivalgančių buvo 38,3%, kartais – 32,6%. Niekada

neužkandžiaujančių buvo 42,5%, retai – 35,1%. Valgančiųjų likus 2 val. iki miego dažnis buvo gan panašus: retai – 24%, kartais – 29,7%, dažnai – 23,6%.[25]

Laurinskaitė J ir kt. (2013)

Įvertinti pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis rizikos veiksnius.

Kelis kartus per savaitę pacientai vartojo gyvulinės kilmės riebalus. Visai gyvulinių riebalų nevartojųsių moterų buvo tris kartus daugiau nei vyrų. Moterys valgė daugiau vaisių ir daržovių (1– 2 kartus per dieną) nei vyrai. Vyrai nevartojo vaisių ir daržovių penkis kartus dažniau nei moterys. [26] Dobrovolskij

V ir Stukas R (2012)

Apžvelgti Lietuvos ir kitų šalių studentų mitybos įpročius

Daugumos studentų mityba nereguliari: dažniausiai valgoma 3 kartus per dieną, nepusryčiaujama. Užsienio literatūroje - 80 proc. studentų KMI

(14)

14 normalus, ketvirtadalis turi antsvorį arba per mažą kūno svorį. Nepakankamai valgoma vaisių ir daržovių - 30 proc. jų valgo kiekvieną dieną. Per daug vartojama saldumynų ir per mažai duonos, bulvių, kruopų. Lietuvoje studentai žuvies ir jos produktų valgo per mažai.[27]

Umbrasienė N ir kt. (2011)

Išanalizuoti Lietuvos IV, VII ir XI klasių mokinių mitybos įpročius.

41,5 proc. mokinių kasdien valgo vaisius ir šviežias daržoves. Pieno produktus kasdien vartoja 42,3 proc. apklaustųjų. 49 proc. tiriamųjų valgo saldumynus, riebaluose virtus traškučius (16 proc.), geria saldžius gaiviuosius gėrimus (23 proc.). Tikėtina, kad nemaža dalis mokinių gauna nepakankamai kalcio, maistinių skaidulų, vitaminų ir mineralų.[28]

Lietuvoje atliktuose tyrimuose stebima tendencija, jog vaisių ir daržovių vartojama nepakankamai. Taip pat per mažai valgoma žuvies bei suvartojama per daug riebalų. Apie ketvirtadalis tyrimuose dalyvavusiųjų turėjo antsvorio. Tikėtina, jog suvartojamų skaidulų, vitaminų ir mineralų kiekiai neatitinka rekomenduojamų normų. Tyrimai, vertinantys mitybos įpročius užsienio šalyse pateikiami 4 lentelėje.

4 lentelė. Užsienio šalių gyventojų mitybos įpročių moksliniai tyrimai

Autorius Tyrimo esmė Išvados

Rosi A. ir kt. (2019)

Ištirti vaisių, daržovių, ankštinių augalų, druskos (natrio) vartojimą paauglių tarpe bei išnagrinėti aspektus, lemiančius sveikos mitybos pritaikymą.

Pastebėta teigiama asociacija tarp vaisių ir daržovių suvartojimo ir įpročio valgyti namuose, valgyti pusryčius, paauglių pageidavimų dėl vaisių ir daržovių ir jų prieinamumo. Nerasta asociacijų tarp vaisių ir daržovių vartojimo ir televizijos žiūrėjimo valgio metu. Vidutinis vaisių ir daržovių vartojimas buvo žymiai mažesnis nei rekomenduojamas visose populiacijose. Ankštinių vartojimas buvo per mažai ištyrinėtas, tad nebuvo galima daryti išvadų apie jų vartojimą. Natrio vartojimas paauglių tarpe buvo žymiai didesnis nei rekomenduojamas.[29]

(15)

15 Waśkiewicz A

ir kt. (2016)

Įvertinti mitybos kokybę suaugusiems Lenkijos gyventojams, atsižvelgiant į įvairių maistinių medžiagų suvartojimą ir bendrą mitybos kokybę.

Didelės dalies suaugusiųjų Lenkijos gyventojų yra netinkami mitybos įpročiai. Dauguma sunaudoja sočiųjų, polinesočiųjų riebalų rūgščių ir skaidulų kiekius, kurie neatitinka rekomendacijų. Pusė suaugusių Lenkijos gyventojų sunaudoja nepakankamą kiekį vaisių ir daržovių. Stebimas nepakankamas vitaminų, ypač folio rūgšties, svarbių ŠKL profilaktikai suvartojimas tarp suaugusių Lenkijos gyventojų. Nepakankamai suvartojama mineralų, svarbių AH prevencijai. Daugumos suaugusiųjų Lenkijos gyventojų mitybos įpročiai gerokai atsilieka nuo PSO rekomendacijų.[30] G

Varela-Moreiras ir kt. (2010)

Įvertinti maisto vartojimą ir mitybos modelius Ispanijoje

Mėsos ir mėsos produktų suvartojimas buvo didesnis nei rekomenduojamas. Grūdų ir jų gaminių, daržovių ir žalumynų, vaisių, ankštinių vartojimas buvo mažesnis už rekomenduojamas Ispanijos gyventojams. Kai kurių Viduržemio jūros regiono maisto produktų (duonos, bulvių ir

alyvuogių aliejaus) vartojimas smarkiai sumažėjo.[31]

Otto MC. ir kt. (2016)

Įvertinti mitybos ir metabolinių rizikos faktorių įtaką kardiometaboliniam mirtingumui Brazilijoje 2010 m. pagal lytį ir amžių

Sveikų maisto produktų vartojimas tarp Brazilijos suaugusiųjų buvo mažesnis nei rekomenduojamas, o nesveikų mitybos veiksnių buvo daugiau nei optimalus lygis. Didžiausi skirtumai tarp suvartojamų kiekių ir rekomenduojamų buvo pastebėti tarp vaisių, viso grūdo grūdų ir riešutų - suvartojamas kiekis yra tik 8–30%

rekomenduojamo. Tarp nesveikų mitybos veiksnių trans-riebalų suvartojimas viršijo rekomenduojamą 200%, natrio vartojimas buvo didesnis nei 100% lyginant su PSO rekomendacijomis. Priešingai, žuvų ir daržovių / pupelių suvartojimas buvo artimesnis rekomenduojamam. Palyginti su vidutinio amžiaus ir vyresniais suaugusiais (45 metų amžiaus ir daugiau), jaunesni suaugusieji

(16)

16 vartojo mažiau sveikų maisto produktų, tokie kaip vaisiai, daržovės ir žuvis bei didesnį saldintų gėrimų, raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimą. Moterų mitybos įpročiai buvo sveikesni nei vyrų.[32]

Nasreddine L ir kt. (2006)

Ištirti ir įvertinti maisto produktų vartojimo modelį suaugusiems Beiruto gyventojams ir nustatyti netinkamą ar pernelyg didelį maisto produktų grupių vartojimą susijusį su neužkrečiamomis ligomis.

Per parą suvartojama per daug riebalų, taip pat vartojama per mažai

žuvies ir santykinai didelis kiekis žmonių, vartojančių mažiau nei rekomenduojama paros norma vaisių ir daržovių rodo, kad

suaugusiems Libano gyventojams yra padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo ir

kitų neužkrečiamųjų ligų rizika. [33] Boylan S ir kt.

(2009)

Nagrinėjamas maisto ir maistinių medžiagų suvartojimas didelėse populiacijų grupėse Rusijoje, Lenkijoje ir Čekijoje

Energija gaunama iš sočiųjų riebalų ir cukraus buvo gerokai didesnė nei rekomenduojama. Energija gaunama iš sudėtinių angliavandenių bei kalcio, magnio, kalio ir riešutų vartojimas buvo žymiai mažesnis nei rekomenduojamas.[34]

Nors sveika mityba turi daug teigiamų efektų sveikatai ir sumažina ŠKL išsivystymo riziką, remiantis Lietuvoje ir užsienyje atliktais tyrimais mitybos įpročiai neatitinka rekomendacijų.

10. TYRIMO METODIKA IR METODAI

Tyrimo planavimas. Tyrimas atliktas 2017-2018 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos (LSMUL KK) Šeimos medicinos klinikoje.

Tyrimo objektas – asmenų besilankančių LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje ir dalyvavusių širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje mitybos įpročiai

(17)

17 Tiriamoji populiacija. Tyrimo imties tūris, kuris atspindėtų visą populiaciją paskaičiuotas pagal imties pakankamumo formulę:

n=

𝑧2𝜈(1−𝜈)

∆2 z – normaliojo skirtinio N (0,1)

1+𝑃

2 kvantilis; ν – įvykio dažnis;

∆ – tikimybės įvertinimo tikslumas (maksimali paklaida, numatyta tyrėjo)

Apskaičiuota reikalinga imtis – 90 tiriamųjų.

Tyrime dalyvavo 173 asmenys, kurie dalyvavo širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje. Tiriamųjų įtraukimo į tyrimą atrankos kriterijai: vyrai ir moterys nuo 40 metų, kurie sutiko dalyvauti Sveikatos stiprinimo programoje ir užpildyti anketą. Tiriamųjų neįtraukimo į tyrimą kriterijai: asmenys, nesutikę dalyvauti sveikatos stiprinimo programoje ar neatvykę ir asmenys, kurie neatitinka įtraukimo į tyrimą kriterijų.

Tyrimo metodai. Siekiant įvertinti asmenų, turinčių riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis mitybos įpročius ir juos lemiančius veiksnius atliktas vienmomentinis kiekybinis analitinis aprašomasis tyrimas. Tyrimo metu taikyta vienmomentinė anketinė pacientų apklausa. Su tiriamaisiais buvo susisiekta telefonu ir pasiūlyta sudalyvauti sveikatos stiprinimo mokymuose, į kuriuos atvykus buvo prašoma užpildyti pateiktą anketą. Jie buvo informuoti apie tyrimą, buvo paaiškinta tyrimo esmė, tikslas ir uždaviniai. Anketos pildymas atsakinėjant į klausimus vidutiniškai užtruko 15 min. Sutikimas buvo gautas iš visų apklausoje dalyvavusių asmenų užpildžius tiriamojo asmens sutikimo formą. Užpildžius anketas tolimesnei analizei tinkamos buvo tos anketos, kurios buvo užpildytos pilnai. Atsako dažnis 94,5%. Taip pat buvo įtrauktas į duomenis kūno masės indeksas iš asmens širdies ir kraujagyslių ligų rizikos nustatymo anketos.

Tyrimo klausimynas. Tyrimo anketą sudarė 44 klausimai. Rinkti duomenys apie asmenį (sociodemografiniai rodikliai): lytis, amžius, išsilavinimas, darbinė veikla, darbingumo lygis, darbo pobūdis, šeiminė padėtis, pajamos, kokiomis ligomis serga. Mitybos įpročiams vertinti buvo klausta ar dėl sveikatos juos keitė per pastaruosius 12 mėn., ar įprastai pusryčiauja, ar papildomai deda druskos į paruoštą maistą, kiek kartų per parą valgo, kiek kartų per savaitę valgo tam tikrus maisto produktus. Taip pat klausta apie valgymo įpročius - kaip dažnai valgo skubėdami, žiūrėdami televizorių ar skaitydami laikraštį, persivalgo, užkandžiauja ir vakarieniauja likus mažiau nei 2 val. iki miego.

Statistinės duomenų analizės metodai. Atlikus anketinę apklausą, sudaryta duomenų bazė, kurioje suvesti duomenys apdoroti Microsoft Office Excel 2007 programa. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS 25.0 (angl. Statistical Package for Social Sciences) programą.

(18)

18 Analizuojant duomenis, buvo skaičiuojamos aprašomosios statistikos (vidurkiai, standartiniai nuokrypiai). Kiekybiniams požymiams dvejose grupėse palyginti buvo taikytas Mann-Witney testas. Kokybiniams požymiams palyginti buvo taikomas (chi kvadratu) suderinamumo kriterijus. Dydžiai pateikti nurodant absoliučius skaičius ir procentus. Skirtumai laikomi statistiškai reikšmingi, jei p<0,05. Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse.

11. REZULTATAI

11.1. Sociodemografiniai ir sveikatos duomenys

Klausimynus užpildė 173 tiriamieji, iš jų didžioji dauguma (83,2%) buvo moterys ir 16,8% vyrų. Amžius vidurkis – 56,7 m. Vyresnių nei 55 m. moterų buvo statistiškai reikšmingai daugiau nei vyrų (p=0,001). 41,9% apklaustųjų turėjo universitetinį išsilavinimą, apie trečdalis – aukštesnįjį (29,7%). Daugiau nei du trečdaliai pacientų buvo vedę (65,1%). Vyrų (35,7%), uždirbančių 800 eur per mėnesį ir daugiau, buvo statistiškai reikšmingai daugiau (p=0,02) nei moterų (12,7%). Dauguma tiriamųjų buvo dirbantys (71,7%) ir be nustatyto darbingumo lygio (75,7%). Dažniausia lėtinė liga tarp pacientų buvo arterinė hipertenzija (38,8%). Tiriamieji pagal kūno masės indeksą pasiskirstė labai panašiai – apie trečdalis buvo normalaus kūno masės indekso (28,3%), antsvorį turinčių buvo 34,6% ir nutukusių buvo 37,1% (žiūrėkite 5 lentelėje).

5 Lentelė. Sociodemografiniai duomenys

Sociodemografiniai duomenys Respondentai P Visi N=173 (100%) Moterys N=144 (83,2%) Vyrai N=29 (16,8%)

Amžius Iki 55 metų 74 (43,5%) 51 (36,2%) 23 (79,3%) 0,001

>55 metų 96 (96%) 90 (63,8%)* 6 (20,7%)

Vidurinis 31 (18,0%) 25 (17,5%) 6 (20,7%) 0,400

Išsilavinimas Aukštesnysis 51 (29,7%) 44 (30,8%) 7 (24,1%)

N=172 Aukštasis (kolegija) 18 (10,5%) 17 (11,9%) 1 (3,4%)

(19)

19 Šeimyninė padėtis N=172 Viengungis (netekėjusi) 15 (8,7%) 14 (9,8%) 1 (3,4%) 0,299 Vedęs (ištekėjusi) 112 (65,1%) 92 (64,3%) 20 (69,0%) Gyvena kartu, bet

nesusituokę 11 (6,4%) 7 (4,9%) 4 (13,8%) Išsiskyręs (-usi) 23 (13,4%) 20 (14,0%) 3 (10,3%) Našlys (-ė) 11 (6,4%) 10 (7,0%) 1 (3,4%) Pajamos (eur) N=170 < 300 34 (20,0%) 28 (19,7%) 6 (21,4%) 0,020 300-499 49 (28,8%) 44 (31,0%) 5 (17,9%) 500-799 59 (34,7%) 52 (36,6%) 7 (25,0%) >800* 28 (16,5%) 18 (12,7%) 10 (35,7%)** Darbinė veikla N=173 Dirbantis (-i) 124 (71,7%) 103 (71,5%) 21 (72,4%) 0,138 Bedarbis (-ė) 15 (8,7%) 10 (6,9%) 5 (17,2%) Pensininkas (-ė) 23 (13,3%) 22 (15,3%) 1 (3,4%) Kita 11 (6,4%) 9 (6,3%) 2 (6,9%) Darbingumo lygis N=173 Nustatytas 42 (24,3%) 36 (25,0%) 6 (20,7%) 0,621 Nenustatytas 131 (75,7%) 108 (75,0%) 23 (79,3%) Dažniausios lėtinės ligos N=170 AH 66 (38,8%) 55 (38,7%) 11 (39,3%) 0,956 Krūtinės angina 10 (5,9%) 9 (6,3%) 1 (3,6%) 0,570 ŠN 8 (4,7%) 8 (5,6%) 0 (0,0%) 0,198 Aritmija 14 (8,2%) 11 (7,7%) 3 (10,7%) 0,602 MI 5 (2,9%) 5 (3,5%) 0 (0,0%) 0,314 II tipo CD 12 (7,1%) 8 (5,6%) 4 (14,3%) 0,102 Insultas 5 (2,9%) 3 (2,1%) 2 (7,1%) 0,150 KMI N=159 Normalus 45 (28,3%) 40 (30,5%) 5 (17,9%) 0,401 Antsvoris 55 (34,6%) 44 (33,6%) 11 (39,3%) Nutukimas 59 (37,1%) 47 (35,9%) 12 (42,9%)

*Stebimas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) tarp vyresnių nei 55 m. vyrų ir moterų grupių.

**Stebimas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) tarp vyrų ir moterų grupių, kurių pajamos yra >800 eur.

(20)

20

11.2. Mitybos įpročiai

Tyrimo atlikimo metu per praėjusius 12 mėn. tiriamieji keitė mitybos įpročius dėl sveikatos. 42,8% apklaustųjų vartojo mažiau riebalų, 13,9% - keitė riebalų rūšį, 35,3% - vartojo mažiau druskos, net du trečdaliai (61,3%) vartojo mažiau cukraus (taip pat produktų su dideliu cukraus kiekiu) bei daugiau daržovių (62,4%). Apie pusę tiriamjųjų vartojo daugiau vaisių (47,4%). 22,5% vartojo daugiau mažai perdirbtų grūdinių (rupiai maltų miltų, ruginių miltų, turtingų skaidulomis) ir valgė reguliariau (23,7%). Nedidelė atsakiųsiųjų klausimyną dalis vartojo daugiau ankštinių produktų (8,1%). Svorį mažinančios dietos laikėsi tik moterys (4,2%). Dauguma tiriamųjų pusryčiauja (87,9%), o net 42,2% papildomai deda druskos į jau paruoštą maistą. Per parą 2-3 kartus valgo 37,8%, 3-4 kartus - 36,6%, daugiau nei 4 kartus - 25,6% pacientų. Apie trečdalis (32,4%) apklaustųjų kartais valgo skubėdami, visuomet - 4,7%. Žiūrėdami televizorių ar skaitydami dažnai valgo trečdalis tiriamųjų (31,0%), visuomet - 4,7%. Visuomet persivalgančių buvo tik moterų grupėje (1,4%). Užkandžiaujančių visuomet bulvių traškučiais, skrudintais riešutais, spragėsiais, saldumynais ir pan. nebuvo, dažnai taip valgančių – 4,1%. 6,4% apklaustųjų visada vakarieniauja likus mažiau nei 2 valandoms iki miego. Statistiškai reikšmingų skirtumų (p<0,05) lyginant mitybos įpročius vyrų ir moterų grupese nebuvo rasta (žiūrėkite 6 lentelėje).

6 lentelė. Respondentų mitybos įpročiai

Požymis Respondentai P Visi N (%) Moterys N (%) Vyrai N (%) Ar jūs per praėjusius 12 mėn. pakeitėte mitybos

ar kt. įpročius dėl sveikatos?

Vartojau mažiau riebalų 74 (42,8%) 64 (44,4%) 10 (34,5%) 0,323 Pakeičiau riebalų rūšį 24 (13,9%) 21 (14,6%) 3 (10,3%) 0,547 Vartojau mažiau druskos 61 (35,3%) 48 (33,3%) 13 (44,8%) 0,237 Vartojau mažiau cukraus (taip pat produktų

su dideliu cukraus kiekiu)

106

(61,3%) 84 (58,3%) 22 (75,9%) 0,077

Vartojau daugiau daržovių 108

(62,4%) 94 (65,3%) 14 (48,3%) 0,085 Vartojau daugiau vaisių 82 (47,4%) 72 (50,0%) 10 (34,5%) 0,127 Vartojau daugiau mažai perdirbtų grūdinių

(rupiai maltų miltų, ruginių miltų, turtingų skaidulomis)

(21)

21 Vartojau daugiau ankštinių produktų (žirnių,

pupelių, sojų, pupų, lęšių) 14 (8,1%) 11 (7,6%) 3 (10,3%) 0,626

Valgiau reguliariau 41 (23,7%) 32 (22,2%) 9 (31,0%) 0,309

Laikiausi svorį mažinančios dietos 6 (3,5%) 6 (4,2%) 0 (0,0%) 0,263 Ar jūs įprastai pusryčiaujate? N=173

0,767

Taip 152

(87,9%) 126 (87,5%) 26 (89,7%)

Ne 21 (12,1%) 18 (12,5%) 3 (10,3%)

Ar jūs papildomai dedate druskos į paruoštą maistą? N=173

0,586

Taip 73 (42,2%) 59 (50,0%) 14 (48,3%)

Ne 100

(59,0%) 87 (59,0%) 15 (51,7%) Kiek kartų per parą jūs valgote? N=172

0,105

2-3 kartus 65 (37,8%) 49 (34,3%) 16 (55,2%)

3-4 kartus 63 (36,6%) 55 (38,5%) 8 (27,6%)

>4 44 (25,6%) 39 (27,3%) 5 (17,2%)

Valgau skubėdamas (-a) N=170

0,782 Niekada 24 (14,1%) 21 (14,8%) 3 (10,7%) Retai 39 (23,0%) 35 (24,6%) 4 (14,3%) Kartais 55 (32,4%) 44 (31,0%) 11 (39,3%) Dažnai 44 (25,9%) 36 (25,4%) 8 (28,6%) Visuomet 8 (4,7%) 6 (4,2%) 2 (7,1%)

Valgau žiūrėdamas (-a) televizorių, skaitydamas (-a) laikraštį N=171

0,532 Niekada 32 (18,7%) 29 (20,4%) 3 (10,3%) Retai 23 (13,5%) 20 (14,1%) 3 (10,3%) Kartais 55 (32,2%) 46 (32,4%) 9 (31,0%) Dažnai 53 (31,0%) 41 (28,9%) 12 (41,4%) Visuomet 8 (4,7%) 6 (4,2%) 2 (6,9%) Persivalgau N=170 0,654 Niekada 26 (15,3%) 23 (16,2%) 3 (10,7%) Retai 58 (34,1%) 47 (33,1%) 11 (39,3%) Kartais 69 (40,6%) 56 (39,4%) 13 (46,4%)

(22)

22

Dažnai 15 (8,8%) 14 (9,9%) 1 (3,6%)

Visuomet 2 (1,2%) 2 (1,4%) 0 (0,0%)

Užkandžiauju bulvių traškučiais, skrudintais riešutais, spragėsiais, saldumynais ir pan. N=171

0,654 Niekada 76 (44,4%) 65 (45,8%) 11 (37,9%) Retai 55 (32,2%) 46 (32,4%) 9 (31,0%) Kartais 33 (19,3%) 25 (17,6%) 8 (27,6%) Dažnai 7 (4,1%) 6 (4,2%) 1 (3,4%) Visuomet 0 (0,0%) 0 (0,0%) 0 (0,0%)

Vakarieniauju likus mažiau nei 2 val. iki miego. N=171 0,085 Niekada 19 (11,1%) 17 (12,0%) 2 (6,9%) Retai 46 (26,9%) 39 (27,5%) 7 (24,1%) Kartais 53 (31,0%) 47 (33,1%) 6 (20,7%) Dažnai 42 (24,6%) 29 (20,4%) 13 (44,8%) Visuomet 11 (6,4%) 10 (7,0%) 1 (3,4%)

11.3. Maisto produktų vartojimo įpročiai

Dauguma apklaustųjų pieną ir jo produktus vartojo 2-4 dienas per savaitę (75,6%). Taip pat didžioji dalis 2-4 dienas per savaitę vartojo mėsą (78,9%), mėsos produktus (60,5%), paukštieną (89%) bei žuvį (92,4%). Vyrų, niekad nevalgančių paukštienos (13,8%) buvo statistiškai patikimai daugiau (p=0,032) lyginant su moterų grupe (2,8%). Apie trečdalis tiriamųjų kasdien valgė šviežias daržoves (36,0%) ir vaisius bei uogas (38,4%). Net 76,2% valgė saldainius ar šokoladą 2-4 dienas per savaitę. Absoliuti dauguma (91,2%) vartojo kiaušinius 2-4 dienas per savaitę (žiūrėkite 7 lentelėje).

7 lentelė. Maisto produktų vartojimas

Maisto produktai Respondentai P Visi N (%) Moterys N (%) Vyrai N (%) Pienas ir jo produktai (jogurtas, varškė, baltas sūris ir kt.) N=172

0,805

Nė karto 10 (5,8%) 9 (6,3%) 1 (3,4%)

2-4 dienas per savaitę 130 (75,6%) 107 (74,8%) 23 (79,3%)

(23)

23 Mėsa (jautiena, kiauliena, aviena) N=171

0,114

Nė karto 14 (8,2%) 10 (7,0%) 4 (14,3%)

Kasdien 22 (12,9%) 16 (11,2%) 6 (21,4%)

Mėsos produktai (dešra, kumpis, kt.) N=172

0,129

Nė karto 40 (23,3%) 36 (25,2%) 4 (13,8%)

Kasdien 28 (16,3%) 20 (14,0%) 8 (27,6%)

Paukštiena N=172

0,032

Nė karto 8 (4,7%) 4 (2,8%) 4 (13,8%)*

Kasdien 11 (6,4%) 10 (7,0%) 1 (3,4%)

Žuvis

0,587

Nė karto 8 (4,7%) 7 (4,9%) 1 (3,7%)

Kasdien 5 (2,9%) 5 (3,5%) 0 (0,0%)

Šviežios daržovės N=172

0,458

Nė karto 7 (4,1%) 5 (3,5%) 2 (6,9%)

Kasdien 62 (36,0%) 54 (37,8%) 8 (27,6%)

Švieži vaisiai ar uogos

0,100

Nė karto 9 (5,2%) 7 (4,9%) 2 (6,9%)

Kasdien 66 (38,4%) 60 (42,0%) 6 (20,7%)

Saldainiai ar šokoladas N=172

0,560

Nė karto 28 (16,3%) 25 (17,5%) 3 (10,3%)

Kasdien 13 (7,6%) 10 (7,0%) 3 (10,3%)

Kiaušiniai N=170

0,477

Nė karto 8 (4,7%) 7 (4,9%) 1 (3,7%)

2-4 dienas per savaitę 155 (91,2%) 129 (90,2%) 26 (96,3%)

Kasdien 7 (4,1%) 7 (4,9%) 0 (0,0%)

*Stebimas statistiškai patikimas skirtumas tarp vyrų ir moterų grupių nė karto per savaitę nevalgant paukštienos.

(24)

24

12. REZULTATŲ APTARIMAS

Mityba yra rizikos veiksnys ŠKL, tad įpročių keitimas svarbus šių ligų prevencijai. Vertinant kaip tiriamieji keitė mitybos įpročius dėl sveikatos stebimos žymios pacientų pastangos išvengti šių ligų. Lyginant su Grabausko atliktu tyrimu, pastebima didesnė dalis pakeitusių mitybos įpročius. Ypač padaugėjo vartojančių daugiau daržovių (62,4%), keitusių riebalų rūšį (13,9%), sumažinusių druskos vartojimą 35,3%. Stebimas beveik dvigubai mažesnis cukraus vartojimas (61,3%) lyginant su 26% 2014 m. atliktame tyrime. Stebimas teigiamas didėjimas pusryčiaujančių kasdien (87,9%) lyginant su Černiauskaitės tyrimu. Otto atliktame tyrime natrio vartojimas buvo didesnis nei 100% lyginant su PSO rekomendacijomis, tad net 42,2% tiriamųjų papildomas druskos dėjimas į jau paruoštą maistą tikėtina, jog neatitinka rekomenduojamos iki 2 g natrio normos.

Per parą 2-3 kartus valgo 37,8%, 3-4 kartus - 36,6%, daugiau nei 4 kartus - 25,6% pacientų. Apie trečdalis (32,4%) apklaustųjų kartais valgo skubėdami, visuomet - 4,7%. Žiūrėdami televizorių ar skaitydami dažnai valgo trečdalis tiriamųjų (31,0%), visuomet - 4,7%. Visuomet persivalgančių buvo tik moterų grupėje (1,4%). Užkandžiaujančių visuomet bulvių traškučiais, skrudintais riešutais, spragėsiais, saldumynais ir pan. nebuvo, dažnai taip valgančių – 4,1%. 6,4% apklaustųjų visada vakarieniauja likus mažiau nei 2 valandoms iki miego. Statistiškai reikšmingų skirtumų (p<0,05) lyginant mitybos įpročius vyrų ir moterų grupese nebuvo rasta.

Įvertinus tiriamųjų duomenis paaiškėjo, jog dauguma baltymų turinčių produktų vartojo 2-4 dienas per savaitę. Lyginant su Grabausko 2014 m. atliktu tyrimu Lietuvoje šių produktų vartojimo dažnis buvo panašus. Stebimas gausesnis mėsos vartojimas (78,9% vartoja 2-4 dienas per savaitę) nei Grabausko tyrime - 46,6% mėsą vartojo 1-2 dienas per savaitę, o didesnis raudonos mėsos vartojimas yra susijęs su padidėjusia bendra bei mirtingumo nuo ŠKL rizika. Taip pat ir Varela-Moreiras tyrime mėsos suvartojimas buvo didesnis nei rekomenduojamas. Mūsų atliktame tyrime pienas ir jo produktai buvo vartojami gana gausiai - 75,6% vartojo 2-4 dienas per savaitę, tuo tarpu Grabausko tyrime apie pusę tiriamųjų (45,5%) šiuos produktus vartojo 1-2 dienas į savaitę, tad galima vertinti, jog pieno ir jo produktų yra suvartojama daugiau ir tai yra arčiau rekomenduojamų normų. Tik apie trečdalis

tiriamųjų kasdien valgė šviežias daržoves (36,0%) ir vaisius bei uogas (38,4%). Dobrovolskij ir Stuko tyrime taip pat tik 30 proc. jų valgė šiuos produktus kiekvieną dieną. Nasreddine atliktame tyrime buvo didelis kiekis žmonių, vartojančių mažiau nei rekomenduojama paros norma vaisių ir daržovių rodo, kad suaugusiems Libano gyventojams yra padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo ir kitų neužkrečiamųjų ligų rizika. Kadangi panašius rezultatus turime daugumoje atliktų tyrimų,

nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimo dominavimas lemia, jog nekoreguojant rizikos veiksnių mirtingumo nuo ŠKL rizika išlieka aukšta. Grabauskas vertinant Lietuvos žmonių gyvenseną nustatė,

(25)

25 jog saldžius konditerijos gaminius apklaustieji vartojo 1-2 dienas per savaitę (51,0%), tuo tarpu mūsų atliktame tyrime net 76,2% valgė saldainius ar šokoladą 2-4 dienas per savaitę, tad stebime žymiai didesnį nesveikų maisto produktų suvartojimą.

13. IŠVADOS

1. Įvertintus sociodemografinius duomenis nustatėme, kad dauguma tyrime dalyvavusių asmenų buvo moterys. Amžius vidurkis – 56,7 m. Didesnė dalis tiriamųjų buvo įgiję universitetinį išsilavinimą, darbingi, dirbantys ir susituokę. Vyrų, uždirbančių 800 eur per mėnesį ir daugiau buvo statistiškai reikšmingai daugiau nei moterų. Dažniausia lėtinė liga buvo arterinė hipertenzija. Du trečdaliai tiriamųjų turėjo antsvorio ar buvo nutukę.

2. Didžioji dalis tiriamųjų pakeitė savo mitybos įpročius dėl sveikatos – vartojo daugiau daržovių ir vaisių, keitė vartojamų riebalų rūšį, sumažino druskos ir cukraus vartojimą. Dauguma tiriamųjų kasdien pusryčiauja. Nors tiriamieji ir teigia žymiai sumažinę druskos vartojimą, tačiau didelė dalis papildomai sūdo jau paruoštą maistą. Trečdalis apklaustųjų kartais valgo skubėdami. Dažnai žiūrėdami televizorių ar skaitydami valgo trečdalis tiriamųjų. Statistiškai reikšmingų skirtumų (p<0,05) lyginant mitybos įpročius vyrų ir moterų grupėse nebuvo rasta.

3. Dauguma apklaustųjų pieną ir jo produktus, mėsą ir jos subproduktus (dešra, kumpis), paukštieną, žuvį ir kiaušinius vartojo 2-4 dienas per savaitę. Apie trečdalis tiriamųjų kasdien valgė šviežias daržoves ir vaisius bei uogas. Trys ketvirtadaliai valgė saldainius ar šokoladą 2-4 dienas per savaitę.

14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Tęsti asmenų, turinčių riziką širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymui mitybos įpročių vertinimą 2. Šeimos gydytojas ir (ar) jo komandos nariai turėtų paaiškinti sveikos mitybos rekomendacijas

(26)

26

15. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. GBD 2013 Mortality and Causes of Death Collaborators. Global, regional, and national age-sex specific all-cause and cause-specific mortality for 240 causes of death, 1990-2013: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2013. Lancet. 2015 January 10; 385(9963): 117– 171.

2. Global status report on noncommunicable diseases 2010. World Health Organization, 2011. 3. Freeman AM, Morris PB, Barnard N, Esselstyn CB, Ros E, Agatston A, et al. Trending

cardiovascular nutrition controversies. J Am Coll Cardiol. 2017;69:1172–87.

4. Swinburn BA, Sacks G, Hall KD, McPherson K, Finegood DT et al. The global obesity pandemic: shaped by global drivers and local environments. Lancet. 2011 Aug 27;378(9793):804-14.

5. Laslett Lawrence J. et. al. The Worldwide Environment of Cardiovascular Disease: Prevalence, Diagnosis, Therapy, and Policy Issues: A Report From the American College of Cardiology. Journal of the American College of Cardiology. 2012 Dec 25;S1-S49

6. World Health organisation. Who.int. [Online]; Global action plan for the prevention and control of noncommunicable diseases 2013-2020 [cituota 2019 balandžio 30] prieiga per internetą: https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/94384/9789241506236_eng.pdf;jsessionid=E8 0D91627C163A188C491F1312ACFA62?sequence=1

7. Barzda A, Bartkevičiūtė R, Baltušytė I, Stukas R, Bartkevičiūtė S. Suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimas. Visuomenės sveikata. 2016;1:85-94

8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. V-913 „Dėl Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programos patvirtinimo“. Valstybės žinios. 2005-12-13. Nr. 145-5288

9. Sveikos mitybos rekomendacijos. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, 2010. Vilnius, 2010

10. World Health Organization. Diet, nutrition and the prevention of chronic diseases: report of a Joint WHO/FAO Expert Consultation. WHO Technical Report Series. 2003 No. 916. Geneva. 11. Joshipura KJ, Ascherio A, Manson JE, Stampfer MJ, Rimm EB et al. Fruit and vegetable intake

in relation to risk of ischemic stroke. JAMA. 1999;282 (13):1233.

12. Du H, Li L, Bennett D, Guo Y, Key TJ et al. Fresh Fruit Consumption and Major Cardiovascular Disease in China. N Engl J Med. 2016 Apr;374 (14):1332-43.

(27)

27 13. U.S. Department of Health and Human Services and U.S. Department of Agriculture. 2015 –

2020 Dietary Guidelines for Americans. 8th Edition. December 2015. Prieiga per internetą: http://health.gov/dietaryguidelines/2015/guidelines/.

14. Wu H, Flint AJ, Qi Q, et al. Association between dietary whole grain intake and risk of

mortality: two large prospective studies in US men and women. Intern Med. 2015;175(3):373. 15. Dehghan M, Mente A, Rangarajan S et al. Association of dairy intake with cardiovascular

disease and mortality in 21 countries from five continents (PURE): a prospective cohort study. Lancet. 2018;392(10161):2288.

16. Pan A, Sun Q, Bernstein AM. Red meat consumption and mortality: results from 2 prospective cohort studies. Arch Intern Med. 2012;172(7):555

17. Leung Yinko SS, Stark KD, Thanassoulis G, Pilote L. Fish consumption and acute coronary syndrome: a meta-analysis. Am J Med. 2014 Sep;127(9):848-857.

18. Guasch-FerréM, Liu X, Malik VS et. al. Nut Consumption and Risk of Cardiovascular Disease. J Am Coll Cardiol. 2017;70(20):2519.

19. World Health Organisation. Guideline: Sodium intake for adults and children, 2012 20. Cook NR, Cutler JA, Obarzanek E. et al. Long term effects of dietary sodium reduction on

cardiovascular disease outcomes: observational follow-up of the trials of hypertension prevention (TOHP). BMJ. 2007;334(7599):885.

21. Hu FB, Stampfer MJ, Manson JE et al. Dietary fat intake and the risk of coronary heart disease in women. N Engl J Med. 1997;337(21):1491.

22. Zhuang P, Zhang Y, He W et al. Dietary Fats in Relation to Total and Cause-Specific Mortality in a Prospective Cohort of 521 120 Individuals With 16 Years of Follow-Up. Circ Res. 2019 Mar;124(5):757-768.

23. Stukas R., Voicehovskaja I. Maisto papildų vartojimas tarp studentų medikų ir jų požiūris į maisto papildus. Visuomenės sveikata. 2010; Nr.1/48: 67–74.

24. Černiauskaitė L, Domeikienė A. Jaunų žmonių gyvensenos vertinimas. Baigiamasis magistro darbas. 2017

25. Grabauskas V ir kt. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas. 2014. Kaunas: LSMU Leidybos namai, 2015.

26. Laurinskaitė J, Šostakienė N, Darginavičienė R. Sveikatos rizikos veiksnių analizė ir valdymas sergant kardiologinėmis ligomis. Visuomenės sveikata. 2013;1:121-128.

27. Dobrovolskij V, Stukas R. Studentų mitybos ypatumai. Visuomenės sveikata. 2012;1:14-19. 28. Umbrasienė N ir kt. Mokinių mitybos įpročiai. Visuomenės sveikata. 2011/2(53)

29. Rosi A., Paolella G., Biasini B. et al. Dietary habits of adolescents living in North America, Europe or Oceania: A review on fruit, vegetable and legume consumption, sodium intake, and

(28)

28 adherence to the Mediterranean Diet. Nutr Metab Cardiovasc Dis. 2019 Mar

14;S0939-4753(19)30085-7

30. Waśkiewicz A, Szcześniewska D, Szostak-Węgierek D, Kwaśniewska M, Pająk A et al. Are dietary habits of the Polish population consistent with the recommendations for prevention of cardiovascular disease? - WOBASZ II project. Kardiol Pol. 2016;74(9):969-77

31. Varela-Moreiras G et al. Evaluation of food consumption and dietary patterns in Spain by the Food Consumption Survey: updated information. European Journal of Clinical

Nutrition. 2010;64:S37–S43

32. Otto MC, Afshin A, Micha R, Khatibzadeh S, Fahimi S et al. The Impact of Dietary and Metabolic Risk Factors on Cardiovascular Diseases and Type 2 Diabetes Mortality in Brazil. PLoS One. 2016 Mar 18;11(3):e0151503.

33. Nasreddine L, Hwalla N, Sibai A, Hamzé M, Parent-Massin D. Food consumption patterns in an adult urban population in Beirut, Lebanon. Public Health Nutrition. 2006;9(2), 194-203. 34. Boylan S, Welch A, Pikhart H, Malyutina S, Pajak A, et al. Dietary habits in three Central and

Eastern European countries: the HAPIEE study. BMC Public Health. 2009 Dec 1;9:439.

16. PRIEDAI

1 priedas: Sociodemografinių duomenų ir mitybos įpročių įvertinimo klausimynas

(29)

29

BENDRI DUOMENYS

1. Klausimyno pildymo data Įrašykite:

2. Klausimyno numeris

Sociodemografiniai duomenys

3. Lytis ₁_Vyras

2 Moteris

4. Amžius (metais) Įrašykite:

5. Išsilavinimas ₁_{Pradinis (3-4 kl.) ar nebaigtas vidurinis}

(pagrindinė ar profesinė m-kla be vidurinės m-klos atestato);

2 Vidurinis (vidurinė ar profesinė m-kla su

vidurinės m-klos atestatu)

3 Aukštesnysis (technikumas, aukštesnioji

mokykla)

4 Aukštasis (kolegija);

5 Universitetinis

6. Darbinė veikla ₁_{Dirbantysis (-čioji)}

2 Bedarbis (-ė)

3 Pensininkas (-ė)

4 Kita (įrašykite) ...

7. Ar Jums nustatytas darbingumo lygis? ₁_Taip

2 Ne

8. Jei dirbate, prašau, nurodykite vidutinį darbo valandų skaičių per dieną

Įrašykite: 9. Kuris teiginys geriausiai apibūdina Jūsų

darbą (veiklą)? 1 Daugiausia sėdimas darbas

2 Sėdimas ir/ar stovimas darbas, šiek tiek

vaikštoma, kilnojama, nešiojama (prekyboje, lengva namų ruoša)

Pažymėkite Jums labiausiai tinkantį vieną atsakymo variantą.

Pažymėkite vieną ar kelis Jums labiausiai tinkančius atsakymų variantus.

(30)

30 3 Judamas darbas, kai daug vaikštoma,

kilnojama, nešiojama (statybose, sunki namų ruoša ir kt.)

4 Sunkus fizinis darbas (žemės ūkyje,

statybose, kelio darbai)

10. Kaip apibūdintumėte savo darbą? ₁_{Dirbu dienomis (mano darbo laikas} pastovus)

2 Dirbu pamainomis, bet ne naktimis

3 Dirbu pamainomis, taip pat ir naktimis

4 Nedirbu

11. Įvertinkite Jūsų mėnesio pajamas (eurais): ₁_{Mažiau nei 300} 2 300 – 499

3 500 – 799

4 800 – 1000

5 Daugiau nei 1000

12. Šeiminė padėtis: ₁_{Viengungis (netekėjusi)}

2 Vedęs (ištekėjusi)

3 Gyvename kartu, bet nesusituokę

4 Išsiskyręs (-usi)

5 Našlys (-ė)

13. Ar Jūs turite vaikų? ₁_Taip

2 Ne

14. Ar Jūs turite naminių gyvūnų? ₁_{Taip (įrašykite, kokį: ... ...} )

2 Ne

15. Ar Jums svarbi Jūsų sveikata? 1 Visai nesvarbi

2 Nesvarbi

3 Nei svarbi nei nesvarbi

4 Svarbi

(31)

31 5 Labai svarbi

6 Neturiu nuomonės

16. Ar norėtumėte sveikiau gyventi? 1 Taip

(32)

32 17. Kokiomis išvardytomis ligomis Jūs sergate ar

buvote gydytas per praėjusius metus (12 mėn.)?

1 Lėtinėmis ligomis nesergu

2 Širdies yda (-os)

3 Bronchinė astma

4 Lėtinė obstrukcine plaučių liga

5 1 tipo cukrinis diabetas

6 2 tipo cukrinis diabetas

7 Skydliaukės ligos

Įrašykite:

8 Koronarinių kraujagyslių stentavimas,

šuntavimas

9 Arterinė hipertenzija

10 Krūtinės angina

11 Miokardo infarktas

12 Širdies ritmo sutrikimai

13 Širdies nepakankamumas

14 Praeinantis smegenų išemijos

priepuolis (PSIP) 15 Insultas 16 Migrena 17 Epilepsija 18 Depresija 19 Gastritas ar opaligė 20 Stuburo ligos

21 Sąnarių ligos (artritai, artrozės)

22 Inkstų nepakankamumas 23 Mažakraujystė (anemija) 24 Alergija 25 Glaukoma 26 Katarakta 27 Onkologiniai susirgimai

Pažymėkite vieną ar kelis Jums labiausiai tinkančius atsakymų variantus.

(33)

33 Įrašykite:

(34)

34 18. Kokioje reguliarioje fizinėje veikloje Jūs

dalyvaujate pastaruoju metu?

1 Pasivaikščiojimas

2 Lengva mankšta

3 Namų ruoša

Reguliari fizinė veikla yra veikla, kuria Jūs užsiimate įprastai kiekvieną

savaitę, bent 3 dienas.

Jei šia fizine veikla užsiimate kelis kartus per mėnesį ar metus nežymėkite.

4 Greitas ėjimas

5 Lėtas bėgimas

6 Aerobika, fitnesas, pilatesas

7 Treniruotės su svarmenimis

8 Plaukimas

9 Šokių užsiėmimai

10 Sodo ir daržo darbai

11 Bėgimas 12 Treniruotės su treniruokliais 13 Tenisas, badmintonas 14 Važiavimas dviračiu 15 Krepšinis 16 Futbolas 17 Karatė

18 Sunkus fizinis darbas (žemdirbystė,

statybos, miškininkystė)

20 Nevykdau jokios reguliarios fizinės

veiklos

19. Ar šeimos gydytojas Jums paaiškino rekomenduojamus fizinio aktyvumo principus?

1 Taip

2 Ne

20. Kiek laiko Jūs sėdite per įprastinę darbo dieną (prie darbo stalo, važiuodami transporto priemone, svečiuose, namuose, skaitydami arba žiūrėdami televizorių)?

………. val. per dieną

21. Kiek laiko Jūs sėdite savaitgaliais? ………. val. per dieną Pažymėkite vieną ar kelis Jums

labiausiai tinkančius atsakymų variantus.

(35)

35 22. Kiek vidutiniškai valandų miegate? ………. val. per parą

23. Kaip vertinate savo miegą? 1 Labai blogai

2 Blogai

3 Vidutiniškai

4 Gerai

5 Labai gerai

24. Ar Jums svarbu sveikai maitintis? 1 Labai svarbu

2 Svarbu

3 Nei svarbu nei nesvarbu

4 Nesvarbu

5 Visai nesvarbu

25. Ar šeimos gydytojas Jums paaiškino rekomenduojamus sveikos mitybos principus?

1 Taip

2 Ne

26. Ar Jūs per praėjusius 12 mėn. pakeitėte mitybos ar kitus įpročius dėl sveikatos?

1 Vartojau mažiau riebalų

2 Pakeičiau riebalų rūšį

3 Vartojau mažiau druskos

4 Vartojau mažiau cukraus (taip pat

produktų su dideliu cukraus kiekiu) 5 Vartojau daugiau daržovių

6 Vartojau daugiau vaisių

7 Vartojau daugiau mažai perdirbtų grūdinių

produktų (rupiai maltų miltų, ruginių miltų, turtingų skaidulomis)

8 Vartojau daugiau ankštinių produktų

(žirnių, pupelių, pupų, sojų, lęšių) 9 Valgiau reguliariau

10 Laikiausi svorį mažinančios dietos

11 Vartojau mažiau alkoholio

12 Padidinau fizinį aktyvumą

Pažymėkite vieną ar kelis Jums labiausiai tinkančius atsakymų variantus.

(36)

36 27. Ar skaičiuojate suvartojamų kalorijų

kiekį per parą?

1 Taip

2 Ne

28. Kiek kartų per parą Jūs valgote? Įrašykite: kartus 29. Ar Jūs įprastai pusryčiaujate? 1 Taip

2 Ne

30. Kur Jūs įprastai pietaujate (valgote apie vidudienį)?

1 Namuose

2 Restorane ar kavinėje

3 Valgykloje

4 Valgau atsineštą maistą darbo vietoje

5 Nepietauju

31. Kur Jūs įprastai vakarieniaujate? 1 Namuose

2 Restorane ar kavinėje

3 Valgykloje

4 Valgau atsineštą maistą darbo vietoje

5 Nevakarieniauju

32. Kokius riebalus dažniausiai tepate ant

duonos?

1 Jokių

2 Margariną

3 Tepų riebalų mišinį, pagamintą iš sviesto

ir augalinių riebalų (pvz., Saulutė, Venta, Šeimininkės ir kt.)

4 Sviestą

33. Kokį pieną Jūs dažniausiai geriate? ₁_{Natūralų kaimišką karvės pieną} 2 2,5 proc. riebumo karvės peną

3 3,5 proc. riebumo karvės pieną

4 Pieno negeriu

34. Kiek riekelių duonos paprastai suvalgote per dieną? 

1 Juodos (ruginės) duonos ... riekeles

2 Baltos (,,Palangos“, ,,Ventos“, ,,Kvietelio“

Pažymėkite vieną ar kelis Jums labiausiai tinkančius atsakymų variantus.

(37)

37 ir pan.) duonos ... riekeles

3 Batono, sumuštinių baltos duonos ...

riekeles

35. Ar Jūs papildomai dedate druskos į

paruoštą maistą?

1 Niekada

2 Kai trūksta druskos

3 Beveik visada, net neragavus

36. Kiek šaukštelių cukraus Jūs dedate į vieną puodelį kavos arba arbatos?

Jei cukraus nevartojate, prašome įrašyti “0“

... šaukštelius cukraus į 1 puodelį kavos ... šaukštelius cukraus į 1 puodelį

arbatos

37. Jeigu Jūsų svoris per didelis, ar bandėte

jį sumažinti? 1 Taip, sumažinau ……….. kg

2 Taip, bet nepavyko 3 Nebandžiau

38. Kiek kartų per savaitę Jūs valgote šiuos maisto produktus (galvokite apie visus praėjusius 12 mėnesių)? Maisto produktai Nė karto Kartą per savaitę 2-4 dienas per savaitę 5-6 dienas per savaitę Kasdien, kartą per dieną Kasdien, kelis kartus per dieną Virtas bulves

Keptas bulves (ne traškučius) Ryžius ar makaronus

Įvairių kruopų košes, sausus pusryčius, dribsnius

(38)

38 Fermentinį sūrį (geltoną)

Pieną ir jo produktus (jogurtą, varškę, baltą sūrį ir kt.)

Mėsą (jautieną, kiaulieną, avieną) Mėsos produktus (dešrą, kumpį, kt.) Paukštieną

Žuvį

Šviežias daržoves

Kitokias (virtas, konservuotas) daržoves

Šviežius vaisius ar uogas

Konditerinius gaminius (sausainius, pyragą, tortą)

Saldainius ar šokoladą Kiaušinius

Greitą maistą (mėsainius, kebabus,

picas ir pan.)

Vandenį

39. Žemiau esančioje lentelėje yra išvardyti skirtingi maitinimosi įpročiai. Prašau, pažymėkite, kaip dažnai valgote taip, kaip nurodyta lentelėje.

Niekada Retai Kartais Dažnai Visuomet

Valgau skubėdamas (-a)

Valgau žiūrėdamas (-a) televizorių, skaitydamas (-a) laikraštį

Persivalgau

Užkandžiauju bulvių traškučiais, skrudintais riešutais, spragėsiais, saldumynais ir pan. Vakarieniauju likus mažiau nei 2 val. iki miego

40. Ar skaitote maisto produktų etiketėse pateiktą informaciją? 

1 Taip, visada

2 Dažnai skaitau