LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS GYVŪNŲ MOKSLŲ STUDIJŲ PROGRAMA
INA MARIJA ADOMAITYTĖ
VIDUTINIO ILGIO GRANDINIŲ RIEBALŲ RŪGŠČIŲ IR MIELIŲ
(SACCHAROMYCES CERVISIAE) ĮTAKA PENIMŲ KIAULIŲ
PRODUKTYVUMUI IR FIZIOLOGINIAMS PROCESAMS
Magistro baigiamasis darbasDarbo vadovė Prof. dr. Asta Racevičiūtė Stupelienė
2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių ir mielių (Saccharomyces cervisiae) įtaka penimų kiaulių produktyvumui ir fiziologiniams procesams“.
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Ina Marija Adomaitytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Ina Marija Adomaitytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Asta Racevičiūtė-Stupelienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Elena Bartkienė
(aprobacijos data ) (instituto vadovės vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3 TURINYS SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1 Kiaulininkystės situacija Lietuvoje ... 9
1.2 Vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių panaudojimo galimybės kiaulių mityboje ... 10
1.3 Vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių įtaka kiaulių produktyvumui ... 12
1.4 Vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių įtaka kiaulių fiziologijai ... 14
1.5 Mielų panaudojimo galimybės kiaulių mityboje ... 15
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 17
2.1 Tyrimų vieta ir bandymo schema ... 17
2.2 Produktyvumo tyrimų metodikos ... 19
2.3 Fiziologinių rodiklių tyrimų metodikos ... 19
2.4 Statistinis duomenų įvertinimas ... 21
3. REZULTATAI ... 22
3.1 Vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių ir mielių (Saccharomyces cerevisiae) įtaka penimų kiaulių produktyvumui ... 22
3.2 Vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių ir mielių (Saccharomyces cerevisiae) įtaka penimų kiaulių fiziologiniams rodikliams ... 23
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 29
IŠVADOS ... 32
4 SANTRUMPOS
°C – temperatūra Celsijaus laipsniais aps./min. – apsisukimai per minutę d. – diena
ES – Europos sąjunga
fl - skysčių tūrio vienetas, maždaug 29,60 ml g – gramas g/l – gramai litre kg – kilogramas kg/t – kilogramai į toną mg/100 g – miligramai 100 gramų mg/kg – miligramai kilograme MJ – megadžaulis ml – mililitrai
ml/min. – mililitrai per minutę mm – milimetrai
nm – nanometrai
nmol/l – nanomoliai litre pg – pikogramai
PGR – polimerazės grandininė reakcija pH – vandenilio jonų koncentracija proc. – procentai
RR – riebalų rūgštys SM – sausosios medžiagos t – tona
TGRR – trumpųjų grandinių riebalų rūgštys U/l – vienetai litre
VGRR – vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgštys VGT – vidutinio ilgio grandinių trigliceridai vnt. – vienetas
μg/g – mikrogramai grame μl – mikrolitrai
μm – mikrometrai
5 SANTRAUKA
Ina Marija Adomaitytė
Vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių ir mielių (Saccharomyces cervisiae) įtaka penimų kiaulių produktyvumui ir fiziologiniams procesams
Magistro baigiamasis darbas
Darbo tikslas. Ištirti vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių ir mielių (Saccharomyces cervisiae) įtaką kiaulių produktyvumui ir fiziologiniams procesams. Darbo uždaviniai. Ištirti vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių ir mielių (Saccharomyces cervisiae) įtaką kiaulių produktyvumui, fiziologiniams procesams, įvertinti priedų įtaką kiaulių vidaus organų išsivystymui bei kepenų, blužnies ir inkstų histopatologiniams pakitimams.
Tyrimo metodai. Šėrimo bandymas atliktas su 64 vnt., 30-154 dienų amžiaus penimomis kiaulėmis (mišrūnai). Penimos kiaulės suskirstytos į 2 grupes (kontrolinė ir tiriamoji) po 2 pakartojimus, garde po 16 vnt. (viso 4 gardai), kiekvienoje grupėje po 32 vnt. Kontrolinės grupės kiaules šėrėme standartiniais kombinuotaisiais pašarais, o tiriamosios grupės - kombinuotuoju pašaru papildytų vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgštimis ir mielėmis (Saccharomyces cervisiae). Priedo dozavimas: 28-90 amžiaus d. - 3 kg/t, o penėjimo pabaigoje 90-154 amžiaus d. - 2 kg/t. Bandymo metu tirti šie rodikliai: individualus kūno svoris, priesvoris per parą, pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti. Atlikti biocheminiai ir morfologiniai kraujo tyrimai, aklosios žarnos turinyje nustatytas trumpųjų grandinių riebalų rūgščių profilis ir amoniakinio azoto koncentracija, įvertintas kiaulių vidaus organų išsivystymas bei atlikti histopatologiniai tyrimai, kiaulių išmatose ištirti Lawsonia intracellularis ir Brachyspira
hyodysenteriae pradmenys, patikrintas parazitinių kiaušinėlių kiekis.
Tyrimo rezultatai ir išvados. Tiriamosios grupės penimos kiaulės visais bandymo periodais pasiekė didesnį gyvą svorį nei kontrolinėje (p<0,05); tiriamųjų kiaulių priesvoris per parą lyginant su kontrole atitinkamai didesnis 28 proc. (30-62 d. amžiaus) (p<0,05) ir 138 proc. (62-93 d. amžiaus) (p<0,05). Tiriamosios grupės kiaulių kraujyje (78 amžiaus d.) nustatyta 48 proc. mažesnė alaninaminotransferazės (p<0,05); 154 amžiaus d. atitinkamai 37 proc. didesnė gliukozės, 48 proc. šarminės fosfatazės ir 25 proc. kreatinino koncentracijos (p<0,05) nei kontrolėje. Tiriamųjų kiaulių kraujyje gautas 1,3 proc. mažesnis monocitų kiekis (p<0,05) nei kontrolinėje. Kontrolinės ir tiriamosios grupių kiaulių išmatų mėginiuose parazitinių bakterijų L. intracellularis, B. hyodysenteriae nerasta; parazitų kiaušinėlių 1 g išmatų neaptikta. Tiriamosios grupės penimų kiaulių vidaus organuose pastebėti histopatologiniai pakitimai: kepenų mėginiuose tarpskiltelinė fibrozė, tulžies latakėlių hiperplazija, imuninių ląstelių infiltracija; inkstų mėginiuose uždegimas, viename iš jų su fibroze.
6 SUMMARY
Ina Marija Adomaitytė
Influence of medium-chain fatty acids and yeast (Saccharomyces cervisiae) on fattening pigs’ productivity and physiological processes
Master thesis
Aim of the thesis. To investigate the influence of medium-chain fatty acids and yeast (Saccharomyces cervisiae) on pig productivity and physiological processes. The goals of this work are to determinate the effect of medium-chain fatty acids and yeast (Saccharomyces cervisiae) on pigs’ productivity, physiological processes and to evaluate the influence of additives on the development of pigs’ internal organs and histopathological changes in their liver, spleen, and kidneys.
Research methods. The feeding test was performed with a 30-154 days old, 64 fattening pigs (hybrids), which were divided into two groups (control and experimental) with 2 replicates, in each pen 16 pigs (total 4 pens), in each group 32 pigs. Control group’s pigs were fed with standard compound feed, experimental group pigs with standard compound diet supplemented with medium-chain fatty acids and yeast (Saccharomyces cervisiae). Additive dosage: 28-90 days of age - 3 kg/t, at the end of fattening 90-154 days of age - 2 kg/t. The following measurements were performed during test: individual body weight, average daily gain, feed consumption for 1 kg weight gain. Biochemical and morphological blood tests were performed, the content of short-chain fatty acids and ammonia nitrogen concentration in caecum’s content were determined, the development of pigs' internal organs was assessed, and histopathological examinations were performed. Lawsonia intracellularis and Brachyspira
hyodysenteriae primers tested in pig faeces, parasite egg count checked.
Research results and conclusions. The fattening pigs in experimental group reached a higher live body weight compared to control group during all experimental periods (p<0.05); average daily gain of experimental pigs was, respectively, higher by 28% (30 – 62 day of age) (p<0.05) and 138% (62 – 93 day of age) (p<0.05) than in control. In experimental group pig blood (78 day of age) was determined 48% lower alanine aminotransferase content (p<0.05); on 154 day of age 37% higher glucose, 48% alkaline phosphatase and 25% creatine concentrations (p<0.05), respectively, compared to control. Level of monocytes in experimental group pigs’ blood was 1.3% lower (p<0.05) than in control. L.
intracellularis and B. hyodysenteriae were not found in the pigs’ faeces of the control and experimental
groups; parasite eggs in 1 g of faeces were not detected. Histopathological changes were observed in the internal organs of experimental group fattening pigs: interstitial fibrosis, bile duct hyperplasia, immune cell infiltration in liver samples; inflammation in kidney samples, one with fibrosis.
7 ĮVADAS
Šiuolaikinėje gyvulininkystėje keliami nauji iššūkiai gyvūnų mitybos specialistams ir jų augintojams. Besiplečiant galimybėms, gyvulių augintojams atsiranda poreikis saugiai ir ekonomiškai padidinti gaunamą produkciją bei pagerinti jos kokybę. Produktyvumas pirmiausia priklauso nuo gyvūnų virškinimo procesų eigos ir bendros sveikatos būklės, todėl turi būti atsižvelgiama į auginamų gyvūnų racionų įtaką jų virškinimo procesams ir organizmo poreikių tenkinimui. Šiais laikais Europos sąjungos maisto modifikavimo politika pereina nuo didelio masto, pigios produkcijos gamybos prie brangesnės bet, žinoma, saugesnius galutinius produktus generuojančios gamybos. Tokia tendencija atsiranda, atsižvelgiant į tai, kad šiuolaikinių gyvūnų pašarų priedai stipriai koreliuoja su gaunamos produkcijos kokybe, o tai aktualu ir vartotojų sveikatos ir gerovės atžvilgiu. Pavyzdžiui, monogastrinių gyvūnų (kiaulių, naminių paukščių) riebalinio audinio struktūra yra labai panaši į pašarų, kuriais šeriami gyvūnai riebalų struktūrą, todėl riebalų šaltinis ir rūšis gyvūnų pašaruose gali stipriai paveikti riebalinio audinio sudėtį ir susikaupimą gautose skerdenose (1). Remiantis minėta koreliacija, gyvūnų mitybos specialistai kartu su mokslininkais ieško alternatyvių priemonių ir pašarų priedų ne tik gyvūninei produkcijai gerinti, bet ir siekiant užtikrinti aukščiausius gyvūnų gerovės standartus.
Pastaraisiais metais antibiotikų alternatyvos gyvūnų pašaruose tapo labai aktualia tema. Draudimas naudoti cheminius antibiotikus, kokcidiostatikus ir kitus medicininius augimo stimuliatorius gyvūnų pašaruose atsirado dėl rizikos, kad šie junginiai gali prisidėti prie bakterijų atsparumo didinimo. Antibiotikai uždrausti naudoti pašaruose Europos Sąjungoje (ES) nuo 2006 metų, o tai padarė didelį spaudimą gyvulių augintojams, kurie turi ieškoti jų alternatyvų. Todėl šiuolaikinė pašarų gamyba grindžiama biologiškai aktyviomis savybėmis pasižyminčių komponentų įtraukimu į pašarus, kurie turėtų sumažinti antibiotikų ir kitų vaistų poreikį bei teigiamai paveikti gyvūnų sveikatingumą ir gerovę. Intensyvaus veisimo sistemose bioaktyviomis savybėmis pasižymintys komponentai taip pat sumažina neigiamą aplinkos streso veiksnių įtaką gyvūnų imuninei sistemai, produktyvumui bei jų gaunamos produkcijos kokybei (2). Dėl šios priežasties dabar sudarinėjant gyvūnų racionus daugiau dėmesio atkreipiama į probiotikų, prebiotikų, antibakterinių peptidų, mielių ir kitų priedų panaudojimo gyvūnų mityboje galimybes. Šie priedai apima ir vidutinio ilgio grandinės riebalų rūgštis (VGRR) bei mieles (Saccharomyces cerevisiae), kurios gali būti naudojamos kiaulių mityboje.
Pašarų rinkoje jau yra įvairių komercinių VGRR produktų (3,4), dažnai jie derinami kartu su mielėmis (Saccharomyces cerevisiae). Tiek atskirai tiek kartu, VGRR ir mielės (Saccharomyces
cerevisiae), gali veikti kaip probiotikai bei antibiotikų pakaitalas kiaulių mityboje. Kadangi VGRR dėl
8 virškinamojo trakto išsivystymą bei tinkamą funkcionavimą, mikrobiotos sudėtį bei pasižymi bakterijas slopinančiu poveikiu. Kitas probiotinėmis savybėmis pasižymintis pašaro priedas – mielės. Jų ląstelių vidiniai komponentai yra amino rūgštys, peptidai, angliavandeniai, druskos, natrio glutamatas, nukleorūgštys (RNR), fermentai ir kofaktoriai (6), kurie teigiamai veikia gyvūno sveikatingumą. Naudojant VGRR ir mielių priedų kombinaciją kaip papildus gyvūnų pašaruose, tikėtina ne tik jomis pakeisti cheminius antibiotikus, bet ir šiuo sinergizmu pagerinti bendrą gyvūno fiziologinę būklę, kuri tiesiogiai įtakotų produktyvumą bei pačio gyvūno sveikatos būklę.
Darbo tikslas - ištirti vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių ir mielių (Saccharomyces cervisiae) įtaką penimų kiaulių produktyvumui ir fiziologiniams procesams.
Darbo tikslo įgyvendinimui iškelti uždaviniai:
1. Ištirti vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių ir mielių (Saccharomyces cervisiae) įtaką penimų kiaulių produktyvumui.
2. Ištirti vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių ir mielių (Saccharomyces cervisiae) įtaką penimų kiaulių fiziologiniams procesams.
9 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Kiaulininkystės situacija Lietuvoje
2010–2018 m. įvyko reikšmingi struktūriniai Lietuvos kiaulininkystės pokyčiai. Bendra kiaulių populiacija sumažėjo, o žemės ūkio bendrovių ir įmonių vaidmuo kiaulių gamyboje augo. Mažieji ūkiai iš Lietuvos kiaulininkystės pradėjo nykti, nes ūkininkai pasitraukė iš šios gyvulininkystės šakos arba perėjo prie kitų ūkio šakų (7).
Per pastarąjį dešimtmetį kiaulių populiacijos struktūra Lietuvos ūkiuose reikšmingai kito. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvai 2004 metais įstojus į Europos Sąjungą, ūkininkų ir šeimos ūkiuose užaugintų kiaulių dalis sudarė 56,67 proc. visos gyvūnų populiacijos, o 2018 metais kritiškai sumažėjo iki 24,93 proc. Laipsniškas gyvūnų dalies kitimas 2010–2018 metų laikotarpiu žemės ūkio įmonėse ir atitinkami kiaulininkystės struktūros pokyčiai pateikti 1 paveiksle.
1 paveikslas. Kiaulių populiacijos struktūra pagal fermų tipus lyginant su bendru gyvūnu skaičiumi Lietuvoje 2010–2018 m. (8)
10 įrengtos modernios materialinės bazės, leidžiančios pasiūlyti savo produktus geresne kaina. Pirmiausia Lietuvos ūkininkams reikėjo investuoti į kiaulieną gaminančių ūkių modernizavimą. Antra, buvo privaloma pakeisti tradicines kiaulių veisles į naujas Europos vartotojų pageidaujamas veisles (7).
Kitas svarbus aspektas, prisidėjęs prie struktūrinių kiaulių auginimo pokyčių, buvo gyvūnų sveikata. 2009 ir 2011 metais klasikinio kiaulių maro protrūkiai padarė didelę įtaką gyvų kiaulių eksporto apribojimams ir užsienio prekybos struktūros pertvarkai. Ši padėtis paskatino ūkininkus ieškoti naujų rinkų ir pereiti nuo gyvų gyvūnų eksporto į kiaulienos produktų gamybą (7). Nepaisant to, apie geografinį afrikinio kiaulių maro viruso paplitimą laukinėje gamtoje ir Lietuvos kiaulių fermose buvo pranešta iki 2018 m., o 2019 m. atvejų skaičius pradėjo mažėti. Palyginimui, remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos statistika (9), 2018 m. buvo rastos 1446 laukinės gamtos dėmės ir 3098 užsikrėtę šernai, o iki 2019 m. lapkričio 26 d. dokumentuota tik 430 užkrėstų vietų ir 644 šernai. Afrikinio kiaulių maro virusas paskatino kiaulių auginimo visuomenės poliarizaciją Lietuvoje, nes didžiulis mažų ūkių skaičius buvo rimta grėsmė komerciniams ūkiams. Aptikus virusą mažame ūkyje, buvo uždrausta eksportuoti į didesnius komercinius ūkius, priklausančius tai pačiai zonai. Buvo teigiama, kad šis virusas kiaulininkystėje sparčiai plinta tose šalyse, kuriose yra didelė mažų ūkių dalis (10). Mažų ūkių pažeidžiamumas buvo plačiai pripažintas dėl neatsargaus biologinio saugumo priemonių įgyvendinimo šiuose ūkiuose. Galiausiai buvo priimtas politinis sprendimas išlaikyti įvairią ūkininkavimo struktūrą. Didesniems ūkiams buvo pasiūlyta gauti finansavimą ūkio modernizavimui ir biologinės saugos priemonių tobulinimui. Mažiems ir vidutiniams ūkiams, kuriuose yra mažiau nei 100 kiaulių, esančiuose rajonuose, kuriuose yra afrikinio kiaulių maro dėmių, nuo 2018 m. rudens buvo pasiūlyta dviejų rūšių kompensacinė parama (7). Pirmoji paramos rūšis padėjo pagerinti biologinės saugos priemones ūkiuose, o antroji kompensavo perėjimą nuo kiaulininkystės prie kitos gyvulininkystės veiklos.
1.2 Vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių panaudojimo galimybės kiaulių mityboje
11 konservuojamos organinėmis rūgštimis (propiono ir acto), lyginat su pašarais papildytais tik džiovintais kukurūzais. Taip pat pastebėta, kad rūgštimis konservuotuose kukurūzuose nustatytas didesnis laisvosios gliukozės kiekis, atsirandantis dėl dalinės krakmolo hidrolizės.
Prieš 14 metų Europos Sąjunga uždraudė naudoti antibiotikų augimo stimuliatorius šeriant žemės ūkio gyvūnus (13). Todėl yra būtina ieškoti jiems alternatyvų, ypač atsižvelgiant į rizikas susijusias su jaunais gyvūnais. Kaip alternatyvos yra siūlomi įvairūs paršelių virškinamojo trakto sutrikimų prevencijos agentai, tarp jų – trumpųjų grandinių riebalų rūgštys, daugelį metų naudojamos kaip antimikrobiniai rūgštikliai. Tačiau vidutinio ilgio grandinės riebalų rūgštys (VGRR) išskiriamos kaip dar viena organinių rūgščių rūšis, kurią galima apsvarstyti ir panaudoti kaip antibiotikų pakaitalą gyvūnų auginime (14). Joms būdingas stiprus antibakterinis aktyvumas (15), be to VGRR gali stimuliuoti bei pagerinti žarnyno vystymąsi po nujunkymo (16).
Su pašaru gaunamų lipidų sudėtis, atsižvelgiant į anglies grandinės ilgį, riebalų rūgščių pasiskirstymą triacilgliceroliuose ir riebalų prisotinimo laipsnį, daro įtaką paršelių lipidų apykaitai (17). Vidutinio ilgio grandinės riebalų rūgštys yra prisotintos 6–12 anglies riebalų rūgščių sekų, kurios natūraliai atsiranda kaip vidutinio ilgio grandinės trigliceridai (VGT) pieno riebaluose ir įvairiose pašarinėse žaliavose, ypač kokosų, palmių ir kai kurių sėklų aliejuose (18,19). Rafinuojant palmių arba kokosų aliejų VGT aliejai gaminami kaip šalutiniai produktai iš hidrolizuotų trigliceridų, peresterinant glicerolį ir riebalų rūgščių distiliatus (20). Svarbiausių VGRR apžvalga pateikta 1 lentelėje.
1 lentelė. Vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių apžvalga (21) VGRR
pavadinimas Cheminė struktūra Išvaizda Kvapas
12 VGRR
pavadinimas Cheminė struktūra Išvaizda Kvapas
Lauro rūgštis C12H24O2
Balti
milteliai Silpnas
Kadangi grynos vidutinio ilgio grandinės riebalų rūgštys turi nemalonų kvapą (22), jų triacilgliceroliai (VGT) paprastai naudojami gyvūnų šėrimui. Tiek VGRR tiek VGT turi specifinį poveikį organizmams, kuris apima pagreitėjusį virškinimą, pasyvią absorbciją ir būtinąsias oksidacijos reakcijas, todėl šie junginiai ypač aktualūs bei reikalingi jaunų gyvūnų mityboje (23). Remiantis moksliniais tyrimais atliktais su kiaulėmis, aprašytas antimikrobinis VGRR ir VGT bei apsauginis poveikis žarnyno mikroarchitektūrai (18). Taip pat VGRR pasižymi imunitetą moduliuojančiu poveikiu (24), tačiau trūksta moksliniais tyrimais pagrįstų rezultatų atliktų su kiaulėmis.
Paršelių nujunkymo metu VGRR gali būti naudojamos atsižvelgiant į jų maistinę vertę ir potencialų fiziologinį poveikį. Jauniems paršeliams dėl pokyčių, susijusių su kritine faze po nujunkymo, dažnai sumažėja pašaro suvartojimo lygis, kuris gali lemti paršelių energijos trūkumą, žarnyno morfologijos pakitimus, susilpnėjusias absorbcines ir barjerines funkcijas, sutrinkusį imuninį aktyvumą bei pakitusią žarnyno mikrobiotos sudėtį (25,26). Palaipsniui mažėjant paršavedės priešpienio imunoglobulinui (27) ir dar ne iki galo išsivysčius paršelių aktyviajai imuninei sistemai (28,29) dėl nuolatinio sąlyčio su nauja išorine mikrobiologine fauna, gali atsirasti didžiulė rizika virškinamojo trakto ligų atsiradimui, kurios gali sukelti viduriavimo sutrikimus ir didesnį paršelių gaištamumą (26). Atsižvelgus į išvardintus faktorius bei rizikas, galima daryti prielaidą, kad VGRR vartojimas gali būti perspektyvus būdas sumažinti paršelių komplikacijas, susijusias su po nujunkymo.
1.3 Vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių įtaka kiaulių produktyvumui
13 paršelių pašarams papildyti, tačiau auginimo metu būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad paršelio augimą įtakoja ir priedo kiekis pašare bei auginimo periodas (31,32). Mokslinėje literatūroje randamas aprašytas teigimas VGRR poveikis, kai kiaulių, kurios buvo šeriamos pašarais, papildytais VGRR, augimo rezultatai reikšmingai geresni lyginant su standartiniais pašarais be šio priedo (33,34).
Skiriant VGRR triacilglicerolius į atskirus substratus, lipazės aktyvumas laipsniškai mažėja, kai riebalų rūgščių grandinės ilgis padidėjo nuo C:4 iki C:10. Naudojant kombinuotus substratus tri-C:6 buvo hidrolizuojamas greičiausiai, po to sekė C:4, C:8 ir C:10. C:6 hidrolizė, kuri buvo 7 kartus didesnė lyginant su C:8. Panašūs rezultatai buvo gauti Hanczakowska ir kt. (35) eksperimente, kai buvo lyginamas 0,2 proc. kaprilo ir kaprio rūgščių papildų poveikis. Paršeliai, kurių racionas papildytas rūgštimis, kurių grandinės ilgis trumpesnis (pavyzdžiui, kaprilu), augo greičiau, tačiau šie skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi. Išanalizavus kitų autorių pateiktus rezultatus visi eksperimentiniai gyvūnai augo žymiai greičiau nei kontroliniai gyvūnai šeriami įprastu racionu (2 lentelė). Daroma prielaida, kad produktyvumo pagerėjimą galėjo lemti jau minėtos VGRR savybės bei geresnis tirpumas vandenyje, trumpesnis absorbcijos ir oksidacijos kelias (36).
2 lentelė. VGRR įtaka kiaulių svoriui pagal skirtingus autorius (36)
Papildymas Dozavimas (proc.) Bandymo periodas (d.) Svorio padidėjimas lyginant su kontrole (proc.) Autoriai VGRR-C:8 0,30 1-84 18,70 (35) VGRR-C:10 0,30 1-84 13,00 VGRR-C:8+C:10 0,30 1-84 15,80 VGRR-C:6+C:8+C:10+C:12 0,20 1-42 2,80 (31) VGRR-C:6+C:10 0,30 28-58 1,80 (37)
14 1.4 Vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių įtaka kiaulių fiziologijai
Pereinamuoju laikotarpiu po paršelių nujunkymo atsiradęs žarnyno audinių vientisumo sumažėjimas yra susijęs su sumažėjusiu virškinimo pajėgumu, dažniausiai dėl trumpesnių gaurelių plonojoje žarnoje ir sumažėjusio virškinimo fermentų aktyvumo (38-40). Morfologiniai ir fiziologiniai pokyčiai tiesiogiai atsispindi augimo tempo sumažėjimu, padidėjusiu jautrumu žarnyno ligoms ir imuniniu slopinimu (41,42). Žarnų epitelio ląstelės gali tiesiogiai naudoti vidutinio ilgio grandinės riebalų rūgštis (VGRR) energijai gaminti ir taip padėti palaikyti paršelių žarnyno audinių vientisumą po nujunkymo (43). Pavyzdžiui, į žiurkių racioną įtraukus vidutinio ilgio grandinių trigliceridų (VGT), buvo teigiamai paveikta žarnyno morfologija: padidėjo gleivinė, fosfolipidų ir baltymų santykis tuščiosios žarnos gleivinės mikro-gaurelių lipiduose, pailgėjo žarnos ir jų kriptos gylis bei padidėjo su membrana susijusi su fermentų aktyvumu (44). Panašūs rezultatai buvo pasiekti įtraukiant VGRR į kiaulių pašarus; pastebėtas reikšmingas plonosios žarnos gaurelių ilgio padidėjimas (18). Gaurelių ilgis ir kriptos gylis dažnai naudojami vertinant gleivinės apykaitą. Tačiau mažai žinoma apie VGRR įtaką su žarnynu susijusioms ir sisteminėms imuninėms reakcijoms, o tai neleidžia konkrečiai spręsti apie imunomoduliuojančių mechanizmų kryptį (5).
2 paveikslas. Plonosios žarnos epitelio struktūra (45)
15 ląstelės šalia gaurelių viršūnės yra labiausiai subrendusios ir turi didžiausią virškinimo bei absorbcijos pajėgumą (47); todėl paršelio svorio prieaugis koreliuoja su gaurelių aukščiu (48). Šį ryšį nustatė Dierick ir kt. (18) atliekant eksperimentą su Cuphea sėklomis su lipazės papildu kaip VGRR šaltiniu paršelių pašaruose. Rezultatai parodė žymiai geresnius kiaulių produktyvumo rezultatus, taip pat ženkliai didesnį gaurelių aukštį ir mažesnį kriptos gylį. Hanczakowska ir kt. (35) teigia, kad tiek kaprilo, tiek kaprio rūgštys, naudojamos pašare atskirai arba kartu, žymiai pagerina paršelio kūno masės padidėjimą ir lemia didesnį gaurelių aukštį, tačiau, palyginti su kontroline grupe, pastarasis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas tik kaprilo rūgšties atveju. Trumpųjų grandinių organinių rūgščių (fumaro ir pieno) mišinio, atskirai arba papildyto VGRR (kaprilo ir kaprio rūgštimis), poveikį nujunkytų paršelių žarnyno morfologijai ir žarnyno imuninei sistemai tyrė Ferrara ir kt. (49), kurie nustatė tendenciją (statistiškai nereikšmingą), kad paršelių, šeriamų VGRR priedu, tuščiosios žarnos vidurinės srities gaureliai pailgėja. Tačiau VGRR įtakos limfocitų skaičiui neturėjo.
1.5 Mielų panaudojimo galimybės kiaulių mityboje
Visame pasaulyje gyvūnų pašarų gamyboje plačiai naudojama daugybė mielių produktų ir mielių priedai. Atlikti reikšmingi tyrimai, siekiant įvertinti galimą gyvūnų augimo efektyvumą ir sveikatingumą, kai jų pašarai papildyti mielėmis ir jų produktais (50). Maistinės mielės kaip pašarų papildai yra naudojamos dėl gana didelio baltymų ir amino rūgščių, energijos bei mikroelementų kiekio, palyginus su įprastais pašariniais grūdais ar aliejiniais augalais. Mielių pagrindu pagamintuose produktuose randamos mielių ląstelės ir jų sienelėse esantys, nutraceutiniu efektu, pasižymintys junginiai (β-gliukanai, mannanoligosacharidai, nukleotidai), kurie, kaip įrodyta, gerina gyvūnų augimą ir jų sveikatingumą (50).
16 Daugelis gyvūnų pašarų gaminami ir granuliuojami. Granuliavimo proceso metu naudojamas garas (drėgna šiluma) pašarui kondicionuoti prieš verčiant į granulių štampą. Drėgna šiluma laikoma vienu efektyviausiu mikroorganizmų naikinimo būdų, nes ji denatūruoja fermentų sistemas ir jų metabolinį aktyvumą organizme, slopinant jų išlikimą (50). Todėl papildant pašarus aktyviomis sausomis mielėmis, nerimaujama, kad jų gyvybingumas bus sumažintas arba galbūt net pašalintas, o jų veikimas kaip probiotikai bus neveiksmingas.
3 paveikslas. Mielės (Saccharomyces cerevisiae) (55)
Atlikta labai nedaug tyrimų, siekiant įvertinti mielių išgyvenamumą įvairiomis pašarų gamybos sąlygomis. Sausas, aktyvus Saccharomyces cerevisiae (7 proc. drėgnumo; 3 paveikslas) aktyvumas nepakito kaitinant 85 °C temperatūroje 8 minutes, tačiau padidinus drėgmę iki 19 proc., išgyveno tik 0,1 proc. (56). Srone (57) pateikė panašius rezultatus vertinant Saccharomyces cerevisiae, Kluyveromyces
marxianus ir Candida utilis išgyvenamumą bei aktyvumą. Atlikto tyrimo metu buvo nustatytas mielių
17 2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1 Tyrimų vieta ir bandymo schema
Tyrimų vieta. Mokslinis tiriamasis darbas atliktas 2019 – 2020 metais X kiaulių komplekse ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje, Gyvūnų auginimo technologijų institute.
Bandymo schema. Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 2013-01-01 naujos redakcijos Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu) (Valstybės žinios, 2012, Nr. 122-6126) bei poįstatyminiu aktu – LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymu „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2009-01-22, Nr. 8-287). Taip pat, atitiko 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos parlamento ir tarybos direktyvą 2010/63/ES ir EK rekomendacijas 2007/526 EK „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.
Šėrimo bandymas atliktas su 64 vnt., 30 – 154 dienų amžiaus penimomis kiaulėmis (mišrūnais). Jo metu penimos kiaulės suskirstytos į 2 grupes (kontrolinė ir tiriamoji) po 2 pakartojimus, garde po 16 vnt. (viso 4 gardai). Kiekvienoje grupėje po 32 penimas kiaules.
Penimos kiaulės buvo laikomos garduose ir laikymo sąlygos atitiko ES Direktyvą 2008/120/EB, nustatančią būtiniausius kiaulių apsaugos standartus.
Penimų kiaulių šėrimas. Penimos kiaulės buvo šeriamos kombinuotaisiais pašarais. Kontrolinės grupės kiaules šėrėme standartiniais kombinuotaisiais pašarais, o tiriamosios grupės penimų kiaulių kombinuotajame pašare buvo įterptas priedas, kurio pagrindas vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgštys ir mielės (Saccharomyces cervisiae). Priedo dozavimas: 30-90 kiaulių penėjimo dienas į kombinuotąjį pašarą buvo terpiama - 3 kg/t, o penėjimo pabaigoje 90-154 kiaulių amžiaus dienas į kombinuotąjį pašarą buvo terpta 2 kg/t. Bandymo schema pateikta 3 lentelėje.
3 lentelė. Bandymo schema Eil.
Nr. Pašaras Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
1. Standartiniai kombinuotieji pašarai + +
2.
Standartiniai kombinuotieji pašarai papildyti vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgštimis ir mielėmis (Saccharomyces cervisiae)
18 Kombinuotojo pašaro kokybiniai rodikliai pateikti 4 lentelėje.
4 lentelė. Kombinuotojo pašaro kokybiniai rodikliai
Rodiklis Sudėtis I auginimo periodas (30 – 60 amž. d.) II auginimo periodas (60 – 90 amž. d.)
III auginimo periodas (90 – 154 amž. d.) Apykaitos energija, MJ 13,61 13,41 12,97 *Žali baltymai, % 18,79 17,49 16,27 *Žali riebalai, % 3,78 1,72 1,32 *Žalia ląsteliena, % 3,11 2,68 3,24 Žali pelenai, % 5,13 5,89 4,85 Lizinas, % 1,26 1,00 0,89 Metioninas+cistinas, % 0,80 0,68 0,65 Metioninas, % 0,48 0,36 0,34 Treoninas, % 0,84 0,68 0,54 Triptofanas, % 0,23 0,22 0,20 *Kalcis, % 0,77 0,95 0,67 *Fosforas, % 0,51 0,48 0,46 Natris, % 0,13 0,15 0,18 *analizuotos vertės.
Premikso sudėtis (1 kg pašaro): vit. A – 12 500 TV; vit. D3 – 1500 TV; vit. E – 100 mg/kg; vit. K3 – 5,00 mg/kg; vit. B1 –
3,00 mg/kg; vit. B2 – 10,00 mg/kg; vit. B6 – 6,00 mg/kg; vit. B12 – 40 µg/kg; nikotino rūgštis – 35,00 mg/kg; pantoteno rūgštis
– 25,00 mg/kg; folinė rūgštis – 1,50 mg/kg; biotinas – 200,00 µg/kg; cholin chloridas – 300 mg/kg; geležis – 150,00 mg/kg; manganas – 50,00 mg/kg; cinkas – 110,00 mg/kg; varis – 150,00 mg/kg; jodas – 1,50 mg/kg; selenas – 0,50 mg/kg.
Analizuotos vertės pašarų kokybiniuose parametruose atliktos pagal klasikinius metodus: • žali baltymai tirti pagal Kjeldalio metodą, mėginyje nustatant azoto kiekį;
• žali riebalai apskaičiuoti, mėginį išekstrahavus eteriu;
• žalia ląsteliena nustatyta, kaip rūgštyse ir šarmuose netirpių neazotinių ekstrakcinių medžiagų likutis; • kalcis. Kalcio junginių pelenai apdorojami druskos rūgštimi. Susidaręs kalcis nusodinamas kalcio oksalato pavidalu. Nuosėdos ištirpinamos sieros rūgštyje, o susidariusi oksalo rūgštis titruojama kalio permanganato tirpalu;
• fosforas (bendras) nustatomas fotometriniu metodu.
19 Bandyme naudoto priedo charakteristika. Vidutinio ilgio riebalų rūgštys – 20,00 proc., mielės (Saccharomyces cerevisiae) – 10,00 proc., kalcio propionatas – 2,50 proc., kvapiųjų junginių mišinys – 2,20 proc., Guaro guma – 0,85 proc., sorbo rūgštis – 0,50 proc., augalų dariniai – 0,20 proc., propilo galatas – 0,10 proc., chelatoriai – 0,10 proc., nešėjas – 100,00 proc.
2.2 Produktyvumo tyrimų metodikos
Šėrimo bandymo metu tirti šie produktyvumo rodikliai:
1. individualus penimų kiaulių kūno svoris bandymo metu nustatytas 30, 62, 93, 126 ir 154 amžiaus dienas;
2. apskaičiuotas vidutinis priesvoris per parą;
3. apskaičiuotos pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti nustatytos kiekvienai grupei per tarpsnį 30–62, 62–93, 93–126 ir 126–154 amžiaus dienas;
4. kasdien stebimas penimų kiaulių fiziologinis statusas.
2.3 Fiziologinių rodiklių tyrimų metodikos
Šėrimo bandymo eigoje ir pabaigoje iš kiekvienos grupės buvo atrinkta po 5 penimas kiaules iš kurių paimti kraujo mėginiai. Penimų kiaulių kraujo tyrimai atlikti LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikoje Klinikinių tyrimų laboratorijoje:
• biocheminiam kraujo tyrimui (bendras baltymas, albuminas, gliukozė, aspartataminotransferazė, alaninaminotransferazė, šarminė fosfatazė, kreatinas, šlapalas, kalcis, fosforas, magnis, geležis), kraujas buvo imamas į paprastus vienkartinius mėgintuvėlius po 5 ml į kiekvieną. Biocheminių kraujo rodiklių analizė atlikta naudojant automatinį biochemijos analizatorių „RX Daytona“ (Randox Laboratories, Didžioji Britanija), naudojant skystą chemiją.
20 Kiti atlikti fiziologinių rodiklių tyrimai:
• aklosios žarnos turinyje esančios organinės rūgštys - trumpųjų grandinių riebalų rūgštys (TGRR) nustatytos pasvėrus 0,2–0,5 g mėginio (svėrimo tikslumas − keturi skaičiai po kablelio) konusiniuose mėgintuvėliuose užpylus 2 ml distiliuoto vandens. Vorteksuota esant 1,800−2,200 aps./min., paliekant 1–2 val. nusistovėti. Įlašinus po 0,05 ml 30 proc. cinko sulfato (ZnSO4*7H2O) ir 15 proc.
kalio heksacianoferatas (K4[Fe(CN)6]*3H2O), vėl vorteksuojama. Paliekama 1 val. nusistovėti. 20
min. centrifuguojama 4000 aps./min. greičiu. Filtruojama per membraninį filtrą. Chromatografavimo sąlygos: naudojama chromatografinė 30 kolonėlė 250×4,6, 5 μm (Grace Davison Discovery Sciences, JAV); injekcija 10 μl; bangos ilgis UV 210 nm; mobili fazė 25 mM KH2PO4:MeOH (80:20); srauto
greitis − v1,20 ml/min (63).
• Amoniakinio azoto koncentracija aklosios žarnos turinyje nustatyta „Foss-Tecator“ ASN 3302 prietaisu.
• Polimerazės grandinine reakcija (PGR) buvo ištirti Lawsonia intracellularis ir Brachyspira
hyodysenteriae pradmenys kiaulių išmatose. Infekcijoms diagnozuoti taikytas vieno mėgintuvėlio
lizdinės PGR metodas (64).
• Modifikuotas MakMasterio (McMaster) metodas. Didelė dalis helmintų su kiaulių išmatomis į aplinką išskiria kiaušinėlius, kurių skaičiaus nustatymas gali apibūdinti helmintų invazijos intensyvumą. Kiaušinėlių nustatymas 1 grame išmatų (EPG) paremtas flotacijos principu, naudojant tradicines dviejų langelių McMaster kameras. Modifikacijos jautrumas yra 20 kiaušinėlių l g išmatų. Kiaulė laikyta užkrėsta, jei McMaster kameroje aptiktas bent vienas kiaušinėlis, nesvarbu - embrionavęs ar ne. Atliekant tyrimus šiomis modifikacijomis išaiškintas kiaušinėlių kiekis perskaičiuojamas 1 g išmatų, t. y. tiriamajame mėginyje rastas kiaušinėlių skaičius dauginamas iš atitinkamų jautrumo koeficientų (nuo 10 iki 100) (65).
• Kiaulių vidaus organų išsivystymas, nustatytas sveriant su svarstyklėmis „KERN PBS/PBJ“ (Kern & Sohn GmbH, Vokietija).
21 Po 24 val. tiriamieji mėginiai įlieti į parafininius blokus naudojant audinių įliejimo įrangą „Tess 99“(MEDITE, JAV). Iš suformuotų ir atšaldytų parafininių blokų naudojant „Sakura Accu-Cut®SRM™, Japonija“ pusiau automatinį rotacinį mikrotomą gauti 4 μm storio parafininiai audiniųpjūviai. Atpjautas pjūvis buvo ištiesinamas 37°C temperatūros termostatinėje vandens vonelėje ir perkeliamas ant objektinio stalelio. Objektiniai staleliai su pjūviais 5 val. buvo laikomi ant 37°C temperatūros kaitinimo plokštės „Hotplate“ (Thermo Scientific, JAV) po to jie buvo sudedami į 37°C temperatūros termostatą „B28“ (BINDER, Vokietija) ir džiovinami. Išdžiūvę parafininiai audinių pjūviai buvo dažomi hematoksilinu – eozinu naudojant histologinių pjūvių automatinį dažymo įrenginį – „Tissue – Tek®DRSTM“ (Sakura, Japonija). Mėginiai buvo nudažyti baziniais (hematoksilinas) ir rūgštiniais (eozinas) dažais. Po dažymo pjūviai vėl dehidratuojami 96° etiloalkoholiu – 1 min., izopropanoliu – 1 min. praskaidrinami ksilenu – 1 min. ir uždengiami dengiamaisiais stikleliais, naudojant ilgalaikio saugojimo dengiamąją terpę „Shandon Consul –MountTM“ (Thermo Scientific, JAV). Paruošti histologiniai mėginiai analizuoti „Olympus BX41“ mikroskopu. Nuotraukos darytos naudojant histologinių vaizdų analizatorių „Olympus DP72 BX6“.
2.4 Statistinis duomenų įvertinimas
22 3. REZULTATAI
3.1 Vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių ir mielių (Saccharomyces cerevisiae) įtaka penimų kiaulių produktyvumui
Pagal šėrimo bandymo su penimomis kiaulėmis tirtus parametrus (individualus penimų kiaulių svoris, vidutinis priesvoris per parą bei pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti atskirais periodais) apskaičiuoti vidutiniai bandymo produktyvumo rezultatai, kurie pateikti 5, 6 lentelėse ir 4 paveiksle.
5 lentelė. Vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių ir mielių (Saccharomyces cerevisiae) įtaka penimų kiaulių svorio dinamikai, kg
Periodas Grupės Kontrolinė Tiriamoji 30 amžiaus d. 7,60±0,12 7,63±0,12 62 amžiaus d. 15,63±0,48 17,77±0,57* 93 amžiaus d. 23,69±0,85 36,97±0,80* 126 amžiaus d. 47,53±1,65 63,03±1,73* 154 amžiaus d. 78,89±1,99 97,42±1,58*
*-duomenys statistiškai patikimi, p<0,05.
Bandymo pradžioje atrinkti paršeliai grupių formavimui (30 amžiaus d.). Bandymas pradėtas su kiek galima vienodesnio svorio paršeliais. Kiekvieno augimo periodo sveriamų penimų kiaulių gyvojo svorio rezultatai pateikti 5 lentelėje. Lyginant tiriamosios grupės kiaulių svorį su kontroline, visais augimo periodais didesnis svoris buvo pasiektas tiriamojoje grupėje. Tiriamosios grupės kiaulių svoris 62 amžiaus dieną buvo didesnis atitinkamai 2,14 kg (p<0,05), 93 amžiaus dieną 13,28 kg (p<0,05) ir 126 amžiaus dieną 15,50 kg (p<0,05) nei kontrolinėje grupėje. Didžiausias skirtumas ir svoris pasiektas bandymo pabaigoje (154 amžiaus d.), kai tiriamosios grupės penimų kiaulių vidutinis gyvasis svoris siekė 97,42 kg ir buvo 18,53 kg didesnis (p<0,05) nei kontrolės grupės kiaulių.
6 lentelė. Vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių ir mielių (Saccharomyces cerevisiae) įtaka penimų kiaulių vidutiniam priesvoriui per parą, kg
Periodas Grupės Kontrolinė Tiriamoji 30 – 62 amžiaus d. 0,25±0,02 0,32±0,02* 62 – 93 amžiaus d. 0,26±0,03 0,62±0,03* 93 – 126 amžiaus d. 0,68±0,06 0,79±0,05 126 – 154 amžiaus d. 0,94±0,08 1,23±0,08
23 6 lentelėje pateikti vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių ir mielių įtaka penimų kiaulių vidutiniam priesvoriui per parą. Didžiausi ir statistiškai reikšmingi rezultatai gauti šėrimo bandymo pirmojo (30 – 62 amžiaus d.) ir antrojo periodų (62 – 93 amžiaus d.) metu. Tiriamosios grupės kiaulių priesvoris per parą lyginant su kontrole buvo didesni, atitinkamai 30 – 62 amžiaus d. - 28 proc. (p<0,05) ir 62 – 93 amžiaus d. net 138 proc. (p<0,05).
4 paveikslas. Vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių ir mielių (Saccharomyces cerevisiae) įtaka penimų kiaulių pašarų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti, kg
Pašarų, praturtintų vidutinio ilgo grandinių riebalų rūgščių ir mielių priedo įtakoje, pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti viso bandymo metu buvo ženkliai mažesnės nei kontrolinės grupės penimų kiaulių (4 paveikslas). Tačiau gauti duomenys yra statistiškai nepatikimi (p>0,05).
Per visą bandymo laikotarpį nugaišo viso 4 vnt. penimų kiaulių (kontrolinėje grupėje – 3; tiriamojoje grupėje- 1 penima kiaulė).
3.2 Vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių ir mielių (Saccharomyces cerevisiae) įtaka penimų kiaulių fiziologiniams rodikliams
Apibendrinti fiziologinių rodiklių tyrimų rezultatai pateikti 7–12 lentelėse.
1,83 4,69 4,43 2,81 1,92 2,37 3,71 2,11 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00
62 d. amžiaus 93 d. amžiaus 126 d. amžiaus 154 d. amžiaus
24 7 lentelė. Vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių ir mielių (Saccharomyces cerevisiae) įtaka penimų kiaulių biocheminiams kraujo rodikliams
Kraujo rodikliai
Bandymo periodas 30 d.
amžiaus
43 d. amžiaus 78 d. amžiaus 154 d. amžiaus
Grupė
Kontrolė Tiriamoji Kontrolė Tiriamoji Kontrolė Tiriamoji Bendras baltymas, g/l 50,28±1,80 48,83±2,08 44,40±1,56 53,67±3,45 54,17±2,58 64,27±1,96 55,63±5,01 Albuminas, g/l 34,32±1,13 29,05±0,74 29,20±1,69 29,53±1,47 28,96±4,39 35,27±1,21 33,47±6,63 Gliukozė, mmol/l 5,83±0,88 5,61±0,69 5,97±0,95 3,52±0,94 3,52±0,33 6,64±0,18 9,08±0,65* Aspartatamino
transferazė (AST), U/l 109,33±15,38 171,50±47,38 215,50±144,96 141,50±43,13 59,00±13,55 36,33±5,35 30,33±1,47 Alaninamino transferazė
(ALT), U/l 44,00±3,86 45,00±5,66 53,50±14,85 88,67±13,53 51,33±6,42* 70,33±4,26 45,00±7,65* Gamaglutamiltransferazė,
U/l 90,45±49,68 15,71±9,53 23,15±6,94 235,96±71,70 51,80±25,27 28,28±4,80 35,91±6,49
Šarminė fosfatazė, U/l 21,00±5,37 32,50±31,82 18,00±11,31 15,00±5,66 7,67±1,47 613,33±73,27 319,33±50,00* Kreatininas, µmol/l 72,15±8,26 59,01±2,02 52,31±5,40 53,79±2,75 57,46±2,38 90,77±3,93 113,62±9,36* Šlapalas, mmol/l 1,86±0,47 2,28±0,41 3,12±0,11 3,65 ± 0,95 3,03±0,61 6,76±0,41 6,03±1,48 Ca, mmol/l 0,20±0,00 0,20±0,00 0,20±0,00 0,20 ± 0,00 0,20±0,00 2,80±0,17 2,81±0,06 P, mmol/l 2,23±0,05 1,33±0,15 1,34±0,30 1,79 ± 0,21 1,91±0,19 2,69±0,11 2,89±0,22 Mg, mmol/l 0,28±0,00 0,28±0,00 0,28±0,00 0,28 ± 0,00 0,28±0,00 0,98±0,05 0,96±0,02 Fe, mmol/l - - - 26,17±1,94 21,67±4,77
*-duomenys statistiškai patikimi, p<0,05.
25 8 lentelė. Vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių ir mielių (Saccharomyces cerevisiae) įtaka penimų kiaulių kraujo morfologiniams ir leukogramos rodikliams (154 d. amžiaus)
Rodikliai Grupė Kontrolinė Tiriamoji Leukocitai, m/mm3 23,9±5,08 12,20±5,89 Limfocitai, proc. 43,45±4,45 40,05±3,65 Monocitai, proc. 5,55±0,25 4,25±0,15* Neutrofilai, proc. 49,30±4,40 51,55±5,35 Eozinofilai, proc. 1,15±0,55 3,60±1,90 Bazofilai, proc. 0,55±0,35 0,80±0,10 Eritrocitai, m/mm3 7,53±0,50 4,77±1,05
Vidutinis eritrocitų tūris, fl 57,55±0,15 59,80±3,20
Hematokritas, proc. 0,43±0,03 0,29±0,08
Vidutinė eritrocitų hemoglobino koncentracija, pg 15,30±0,20 21,0±6,40 Vidutinė eritrocitų hemoglobino koncentracija, g/l 266,50±3,50 358,50±126,50
Eritrocitų pasiskirstymo plotis 11,20±0,30 11,65±0,35
Vidutinis trombocitų tūris, fl 10,10±0,10 10,70±1,00
Trombocitų pasiskirstymo plotis, standartinis nuokrypis, fl 7,15±0,45 8,30±1,70
Suminis trombocitų tūris, proc. 0,41±0,02 0,31±0,06
*-duomenys statistiškai patikimi, p<0,05.
Kiaulių kraujyje 154 amžiaus dieną nustatyti morfologiniai ir leukogramos rodikliai, kurie pateikti 8 lentelėje. Atlikus duomenų statistinę analizę, statistiškai patikimų skirtumų tarp tirtų grupių nerasta. Išskyrus monocitų kiekį, kuris tiriamosios grupės kiaulių kraujyje 1,3 proc. mažesnis (p<0,05) nei kontrolinės grupės kiaulių.
9 lentelė. Vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių ir mielių (Saccharomyces cerevisiae) įtaka penimų kiaulių aklosios žarnos turinio organinių rūgščių (proc.) ir amoniakinio azoto (mg/100 g) koncentracijoms
Grupė Organinės rūgštys Amoniakinis
azotas
Acto Propiono Sviesto Pieno
Kontrolinė 54,82±1,70 26,08±4,48 19,10±3,36 - 59,67±3,23
26 10 lentelė. Penimų kiaulių išmatų mėginių tyrimo polimerazės grandinine reakcija (PGR) rezultatai
Grupė PGR atsakymas
L. Intracellularis B. Hyodysenteriae
Kontrolinė Neigiamas Neigiamas
Tiriamoji Neigiamas Neigiamas
Atlikus kiaulių išmatų mėginių PGR analizę su Lawsonia intracellularis ir Brachyspira
hyodysenteriae pradmenimis (10 lentelė), B. hyodysenteriae ir L. intracellularis nukleino rūgštys
nebuvo aptiktos. Tai reiškia, kad šios kiaulės tyrimo ėmimo dienomis nebuvo apsikrėtusios B.
hyodysenteriae ir L. intacellularis.
Mc Master metodu buvo tirtas parazitų kiaušinėlių skaičius 1 g išmatų, tačiau atlikus tyrimą jokių parazitų kiaušinėlių nerasta.
11 lentelė. Vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių ir mielių (Saccharomyces cerevisiae) įtaka penimų kiaulių vidaus organų išsivystymui (svoriui), kg
Vidaus organo pavadinimas Grupė Kontrolinė Tiriamoji Kepenys 1,82±0,12 1,72±0,03 Plaučiai 0,87±0,07 1,03±0,04 Širdis 0,33±0,02 0,33±0,02 Inkstai 0,37±0,02 0,32±0,02 Blužnis 0,17±0,02 0,15±0,03
Penimų kiaulių vidaus organų išsivystymo (svorio) rezultatai pateikti 11 lentelėje. Vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių ir mielių priedai įtakos vidaus organų išsivystymui neturėjo, kadangi rezultatai gauti statistiškai nepatikimi (p>0,05).
12 lentelė. Penimų kiaulių kepenų, inkstų ir blužnies histopatologinių tyrimų rezultatai Vidaus
organas
Grupė
Kontrolinė Tiriamoji
Kepenys
27 Vidaus organas Grupė Kontrolinė Tiriamoji Padidinta x100 Padidinta x400
Padidinta x100 (tarpskiltelinė fibrozė, uždegimas)
Padidinta x100 (tarpskiltelinė fibrozė, uždegimas)
Blužnis
Padidinta x40
Padidinta x100
Padidinta x40
28 Vidaus organas Grupė Kontrolinė Tiriamoji Inkstai Padidinta x40 Padidinta x100
Padidinta x40 (intersticinis uždegimas, fibrozė)
Padidinta x100 (intersticinis uždegimas, fibrozė)
29 4. REZULTATŲ APTARIMAS
Siekiant pagerinti kiaulių augimo rezultatus, užtikrinti aukštus produktyvumo rodiklius bei fiziologinį statusą, pašarai yra praturtinamai įvairiais priedais. Norint pasiekti geriausių rezultatų pirmiausia kiaulės turi būti sveikos, o šiuo tikslu į jų pašarus terpiami priedai pasižymintis teigiamai gyvūno organizmą veikiančiomis savybėmis ir yra naudojami kaip antibiotikų alternatyvos. Todėl šiame tyrime buvo nuspręsta kiaulių racioną papildyti antibakteriniu poveikiu pasižyminčiomis vidutinio ilgio grandinės riebalų rūgštimis (VGRR) ir mielėmis (Saccharomyces cerevisiae).
Remiantis moksline literatūra, naudoti daugiau nei vieno pašarų priedo kombinaciją gali būti efektyviau nei naudojant tik vieną priedą, tačiau tai tiesiogiai priklauso nuo naudojamo preparato tipo, sudėties ir formos (66-68). Mūsų bandyme naudotos VGRR veikia kaip itin greitai prieinami energijos šaltiniai, kuriais galima papildyti gyvūnų mityba, siekiant užtikrinti tinkamą pašaro energetinę vertę (5). Kitas naudotas priedas – mielės. Jos paprastai teigiamai veikia pašarų suvartojimą ir kiaulių produktyvumo rodiklius, taip pat mikrofloros ir klubinės žarnos struktūrą (69,70). Mūsų šėrimo bandymas pradėtas su kuo vienodesnio svorio paršeliais. Penimų kiaulių šėrimas ir aukščiau nurodyti naudoti pašarų priedai atitiko kiaulių fiziologinius poreikius, todėl kiekvienu augimo periodu didesnis gyvasis svoris pasiektas tiriamojoje grupėje, kurios pašarai buvo papildyti VGRR ir mielėmis. Taip pat šėrimo bandymo pirmųjų periodų metu, naudojant VGRR ir mieles, gautas statistiškai didesnis kiaulių paros priesvoris. Mūsų tyrimų rezultatai sutampa su kitų mokslininkų, kurie teigia, kad VGRR yra lengvai pasisavinamos energijos šaltinis, kuris teigiamai veikia žarnyno gaurelių augimą, gerina maistinių medžiagų virškinimą ir absorbciją bei paršelių augimą (71-74). Be to, Broadway ir kt. (75) apžvelgė mokslinę literatūrą apie mielių papildų panaudojimo galimybes gyvūnų mityboje ir pažymėjo, kad mielių ląstelių sienelių komponentai tiesiogiai sąveikauja su imuninėmis ląstelėmis, suriša bakterijas, kad būtų išvengta patogenų kolonizacijos, todėl mielės gali turėti antioksidacinių ir priešnavikinių savybių bei pagerinti gyvūno produktyvumą. Priešingai, Sauer ir kt. (76) apibendrino 16 paskelbtų kitų autorių aprašytų kiaulių augimo efektyvumo, susijusio su pašarais papildytais skirtingomis mielių (Saccharomyces cerevisiae) dozėmis. Tačiau tyrimų rezultatų, kurie parodytų reikšmingą mielių įterpimo įtaką augimo efektyvumui mažai, kadangi dauguma įterpimų neturėjo jokio poveikio. Taip pat būtina pažymėti, kad mūsų bandymo metu gautos pašarų sąnaudos 1 kg priesvoriui gauti, jokios priedo įtakos neparodė.
30 koncentracija nustatyta mūsų tyrimo metu, reiškia geresnį kepenų statusą. Penimų kiaulių 154 amžiaus dieną (paskutiniuoju bandymo periodu) VGRR ir mielių priedas turėjo įtakos gliukozės, šarminės fosfatazės ir kreatinino koncentracijų padidėjimui kraujyje. Mohana ir Kim (77) atliktame tyrime, kai kiaulių racionas buvo papildytas VGRR ir probiotinėmis medžiagomis, nustatė gliukozės padidėjimo tendenciją paskutiniais šėrimo bandymo periodais. Pagal kitą mokslininką Hong ir kolegas (71), kiaulių pašarų papildymas vidutinio ilgio grandinės trigliceridais (VGT) gali padidinti vidutinį paros priesvorį bei pašaro virškinamumą pirmaisiais šėrimo bandymų periodais, tačiau reikšmingo kraujo rodiklių kitimo nepastebėta. Tai atitinka ir mūsų tyrimo rezultatus, kadangi statistiškai reikšmingi kraujo pokyčiai gauti tik paskutiniųjų bandymo periodų metu. Mūsų bandymo metu taip pat nustatyti kraujo leukogramos rodikliai, tačiau rastas tik vieno rodiklio statistiškai patikimas skirtumas tarp grupių, penimos kiaulės gavusios pašarą papildytą VGRR ir mielėmis, jų kraujyje aptiktas mažesnis monocitų kiekis. Mūsų rezultatai sutampa su kitais mokslininkų rezultatais, kurie nerado reikšmingų skirtumų, kai kiaulių racionas buvo papildytas probiotinėmis savybėmis pasižyminčiais priedais (78,79).
Organinės, trumpųjų grandinių riebalų rūgštys (TGRR), yra tarpiniai produktai gauti vykstant baltymų ir sacharidų mikrobinėms fermentacijoms (80). TGRR profilis bei koncentracija varijuoja skirtinguose virškinamojo trakto segmentuose. Pavyzdžiui, didesnė koncentracija pieno rūgšties yra randama plonajame žarnyne, o acto, propiono ir sviesto rūgšties daugiau randama aklojoje žarnoje (81,82). Tai aiškinama bakterijų aktyvumu aklojoje žarnoje, kai pieno rūgštis virsta acto, propiono ir sviesto rūgštimis (83). Mūsų tyrimo metu dominuojanti organinė rūgštis abejų grupių aklosiose žarnose – acto. Tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.
Pastaraisiais metais, ieškoma įvairių strategijų kaip sėkmingai sumažinti dujų emisiją kiaulių auginimo metu. Tai galima pasiekti per kiaulių šėrimą. Mūsų tyrimų metu gauta didesnė amoniakinio azoto koncentracija kiaulių aklojoje žarnoje, tačiau gauti duomenys statistiškai nepatikimi. Priešingi rezultatai gauti Mohana ir Kim (77), kai raciono papildymas VGRR reikšmingai sumažino amoniakinio azoto koncentraciją nujunkytų paršelių virškinamajame trakte. Pagal Ferket ir kt. (84) žalingos išmatų dujos yra tiesiogiai susijusios su žarnyno mikroflora esančia kiaulių virškinamajame trakte. Kadangi mūsų tyrimo metu statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių nenustatyta, išvadų apie VGRR ir mielių poveikį amoniakinio azoto koncentracijai daryti negalime.
31 papildytu pašaru, šių ligų sukėlėjų nerasta. Taip pat tirtų parazitinių kiaušinėlių skaičius 1 g išmatų, rezultatai gauti neigiami.
32 IŠVADOS
1. Tiriamosios grupės penimų kiaulių svoris visais bandymo periodais buvo didesnis atitinkamai: 2,14 kg (62 amžiaus d.), 13,28 kg (93 amžiaus d.), 15,50 kg (126 amžiaus d.) ir 18,53 kg (154 amžiaus d.) (p<0,05), o kiaulių priesvoris per parą statistiškai patikimai koreliavo tik du pirmus auginimo periodus ir buvo atitinkamai: 28 proc. ir 138 proc. (p<0,05) didesnis, lyginant su kontrolinės grupės kiaulėmis. Pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti reikšmingų skirtumų tarp grupių nenustatyta (p>0,05).
2. VGRR ir mielių priedo įtakoje penimų kiaulių kraujyje 78 amžiaus d. 48 proc. (p<0,05) buvo mažesnė alaninaminotransferazės koncentracija, o 154 amžiaus d., 37 proc. padidėjo gliukozės, 48 proc. šarminės fosfatazės ir 25 proc. kreatinino kiekiai (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Įvertinus kraujo serumo leukogramos rodiklius nustatytas tiriamosios grupės kiaulių kraujyje 1,3 proc. mažesnis monocitų kiekis nei kontrolinės grupės (p<0,05).
3. VGRR ir mielių priedo įtaka trumpųjų grandinių riebalų rūgščių profiliui ir amoniakinio azoto koncentracijai penimų kiaulių aklosios žarnos turinyje nenustatyta, gauti duomenys yra statistiškai nepatikimi (p>0,05).
4. Kontrolinės ir tiriamosios grupių kiaulių išmatų mėginiuose parazitinių bakterijų Lawsonia
intracellularis, Brachyspira hyodysenteriae nerasta; parazitų kiaušinėlių 1 g išmatų neaptikta.
33 LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Baião NC, Lara L. Oil and fat in broiler nutrition. Revista brasileira de ciência avícola 2005; 7(3):129-141.
2. Baltić B, Starčević M, Đorđević J, Mrdović B, Marković R. Importance of medium chain fatty acids in animal nutrition. IOP conference series. Earth and environmental science 2017; 85:1755-1315.
3. Baltić MZ, Marković R, Đorđević V. Nutrition and meat quality. Tehnologija mesa 2011.
4. Sefer D, Markovic R, Nedeljkovic-Trailovic J, Petrujkic B, Radulovic S, Grdovic S. The application of biotechnology in animal nutrition. Veterinarski glasnik 2015; 69(1-2):127-137. 5. Zentek J, Buchheit-Renko S, Ferrara F, Vahjen W, Van Kessel AG, Pieper R. Nutritional and
physiological role of medium-chain triglycerides and medium-chain fatty acids in piglets. Anim Health Res Rev 2011; 12(1):83-93.
6. Hassan H. Antioxidant and immunostimulating activities of yeast (Saccharomyces cerevisiae) autolysates. World Appl. Sci. J 2011; 15:1110-1119.
7. Jurkėnaitė N, Paparas D. Price transmission along the Lithuanian pig meat supply chain. Ukrainian food journal 2020; 9(1):240-251.
8. Oficialios statistikos portalas. Agriculture. Animal production. 2019 m. [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2020 m. rugsėjo 15 d.]. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/statistiniurodikliu- analize#/.
9. VMVT. AKM atvejų statistika. 2019 m, [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2020 m. rugsėjo 15 d.]. Prieiga per internetą: https://vmvt.lt/gyvunu-sveikata-irgerove/gyvunu-sveikata/gyvunu-ligos/afrikinis-kiauliu-maras/statistika.
10. Schulz K, Conraths FJ, Blome S, Staubach C, Sauter-Louis C. African Swine Fever: Fast and Furious or Slow and Steady? Viruses 2019; 11(9):866.
11. Young LG, Brown RG, Sharp BA. Propionic acid preservation of corn for pigs. Canadian journal of animal science 1970; 50(3):711-715.
12. Bayley HS, Holmes JHG, Stevenson KR. Digestion by the pig of the energy and nitrogen in dried, ensiled and organic-acid-preserved corn: with observations on the starch content of digesta samples. Canadian journal of animal science 1974; 54(3):377-383.
34 14. Decuypere JA, Dierick NA. The combined use of triacylglycerols containing medium chain fatty acids and exogenous lipolytic enzymes as an alternative to in-feed antibiotics in piglets: concept, possibilities and limitations. An overview. Nutritional Research Reviews 2003; 16:193-209. 15. Skřivanová E, Molatová Z, Skřivanová V, Marounek M. Inhibitory activity of rabbit milk and
medium-chain fatty acids against enteropathogenic Escherichia coli O128. Veterinary microbiology 2009; 135(3):358-362.
16. Loh TC, Foo HL, Nguyen TT, Choe DW. Growth performance, plasma fatty acids, villous height and crypt depth of preweaning piglets fed with medium chain triacylglycerol. Asian-Australasian Journal of Animal Sciences 2013; 26:700-704.
17. Gu X, Li D. Fat nutrition and metabolism in piglets: a review. Animal Feed Science and Technology 2003; 109:151-170.
18. Dierick N, Decuypere J, Degeyter I. The combined use of whole Cuphea seeds containing medium chain fatty acids and an exogenous lipase in piglet nutrition. Archives of animal nutrition 2003; 57(1):49-63.
19. Marten B, Pfeuffer M, Schrezenmeir J. Medium-chain triglycerides (special issue: Technological and health aspects of bioactive components of milk). International Dairy Journal 2006; 16:1374-1382.
20. Nandi S, Gangopadhyay S, Ghosh S. Production of medium chain glycerides from coconut and palm kernel fatty acid distillates by lipase-catalyzed reactions. Enzyme and microbial technology 2005; 36(5):725-728.
21. Jackman JA, Boyd RD, Elrod CC. Medium-chain fatty acids and monoglycerides as feed additives for pig production: towards gut health improvement and feed pathogen mitigation. Journal of animal science and biotechnology 2020; 11(1):44.
22. Oprean L, Iancu R, Stan R, Traşcă C. Comparison between types of feeding on goat milk composition. Anim. Sci. Biotechnol. 2011; 44:76-79.
23. Odle J. New Insights into the Utilization of Medium-Chain Triglycerides by the Neonate: Observations from a Piglet Model. The Journal of nutrition 1997; 127(6):1061-1067.
24. Wang J, Wu X, Simonavicius N, Tian H, Ling L. Medium-chain Fatty Acids as Ligands for Orphan G Protein-coupled Receptor GPR84. The Journal of biological chemistry 2006; 281(45):34457-34464.
25. Konstantinov SR, Smidt H. Commensal microbiota is required for the normal development and function of the porcine host immune system and physiology. Nutrition and Immunity; 2006. 26. Lallès J, Bosi P, Smidt H, Stokes CR. Nutritional management of gut health in pigs around
35 27. Rooke JA, Bland IM. The acquisition of passive immunity in the new-born piglet. Livestock
production science 2002 Nov; 78(1):13-23.
28. Scharek L, Tedin K. The porcine immune system--differences compared to man and mouse and possible consequences for infections by Salmonella serovars. Berliner und Münchener tierärztliche Wochenschrift 2007; 120(7-8):347-354.
29. Butler JE, Lager KM, Splichal I, Francis D, Kacskovics I, Sinkora M, et al. The piglet as a model for B cell and immune system development. Veterinary immunology and immunopathology 2009; 128(1-3):147-170.
30. Wu G. Intestinal Mucosal Amino Acid Catabolism. The Journal of nutrition 1998; 128(8):1249-1252.
31. Mohana Devi S, Kim I. Effect of medium chain fatty acids (MCFA) and probiotic (Enterococcus
faecium) supplementation on the growth performance, digestibility and blood profiles in weanling
pigs. Veterinární medicína 2014; 59(11):527-535.
32. Hanczakowska E, Świątkiewicz M, Natonek-Wiśniewska M, Okoń K. Medium chain fatty acids (MCFA) and/or probiotic Enterococcus faecium as a feed supplement for piglets. Livestock science 2016; 192:1-7.
33. Li Y, Zhang H, Yang L, Zhang L, Wang T. Effect of medium-chain triglycerides on growth performance, nutrient digestibility, plasma metabolites and antioxidant capacity in weanling pigs. Animal Nutrition 2015; 1(1):12-18.
34. Hong SM, Hwang JH, Kim IH. Effect of Medium-chain Triglyceride (MCT) on Growth Performance, Nutrient Digestibility, Blood Characteristics in Weanling Pigs. Asian-Australasian journal of animal sciences 2012; 25(7):1003-1008.
35. Hanczakowska E, Szewczyk A, Okoń K. Effects of dietary caprylic and capric acids on piglet performance and mucosal epithelium structure of the ileum. Journal of Animal and Feed Sciences 2011; 20(4):556-565.
36. Hanczakowska E. The Use of Medium-Chain Fatty Acids in Piglet Feeding – A Review. Annals of animal science 2017; 17(4):967-977.
37. Zentek J, Ferrara F, Pieper R, Tedin L, Meyer W, Vahjen W. Effects of dietary combinations of organic acids and medium chain fatty acids on the gastrointestinal microbial ecology and bacterial metabolites in the digestive tract of weaning piglets. Journal of animal science 2013; 91(7):3200-3210.
36 39. Dijk A.J, Niewold TA, Nabuurs MJA, Hees J, Bot P, Stockhofe Zurwieden N, Ubbink-Blanksma M, Beynen AC. Small intestinal morphology and disaccharidase activities in early-weaned piglets fed a diet containing spray-dried porcine plasma. Journal of veterinary medicine. Series A 2002; 49(2):81-96.
40. Montagne L, Boudry G, Favier C, Le Huërou-Luron I, Lallès J, Sève B. Main intestinal markers associated with the changes in gut architecture and function in piglets after weaning. British journal of nutrition 2007; 97(1):45-57.
41. Bailey M, Clarke CJ, Wilson AD, Williams NA, Stokes CR. Depressed potential for interleukin-2 production following early weaning of piglets. Veterinary immunology and immunopathology 1992; 34(3):197-207.
42. Lallès J, Bosi P, Smidt H, Stokes CR. Nutritional management of gut health in pigs around weaning. Proceedings of the Nutrition Society 2007 balandžio 30; 66(2):260-268.
43. Guillot E, Vaugelade P, Lemarchali P, Re Rat A. Intestinal absorption and liver uptake of medium-chain fatty acids in non-anaesthetized pigs. British journal of nutrition 1993; 69(2):431-442. 44. Takase S, Goda T. Effects of Medium-Chain Triglycerides on Brush Border Membrane-Bound
Enzyme Activity in Rat Small Intestine. The Journal of nutrition 1990; 120(9):969-976.
45. Changes in morphology of small intestine of piglets after weaning that can trigger diarrhoea [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2020 m. rugsėjo 20 d.]. Prieiga per internetą: https://www.pig333.com/articles/changes-in-morphology-of-small-intestine-of-piglets-after-weaning_11047/. Accessed Dec 20, 2020.
46. Cera KR, Mahan DC, Cross RF, Reinhart GA, Whitmoyer RE. Effect of Age, Weaning and Postweaning Diet on Small Intestinal Growth and Jejunal Morphology in Young Swine. Journal of animal science 1988;66(2):574-584.
47. Tang M, Laarveld B, Van Kessel AG, Hamilton DL, Estrada A, Patience JF. Effect of segregated early weaning on postweaning small intestinal development in pigs. Journal of animal science 1999; 77(12):3191-3200.
48. Zijlstra RT, Whang KY, Easter RA, Odle J. Effect of feeding a milk replacer to early-weaned pigs on growth, body composition, and small intestinal morphology, compared with suckled littermates. Journal of animal science 1996; 74(12):2948-2959.
37 50. Shurson GC. Yeast and yeast derivatives in feed additives and ingredients: Sources, characteristics, animal responses, and quantification methods. Animal Feed Science and Technology 2018; 235:60-76.
51. Elghandour MMY, Tan ZL, Hafsa SHA, Adegbeye MJ, Greiner R, Ugbogu EA, et al. Saccharomyces cerevisiae as a probiotic feed additive to non and pseudo-ruminant feeding: a review. Journal of Applied Microbiology 2020; 128(3):658-674.
52. Vohra A, Syal P, Madan A. Probiotic yeasts in livestock sector. Animal feed science and technology 2016; 219:31-47.
53. Shen YB, Piao XS, Kim SW, Wang L, Liu P, Yoon I, et al. Effects of yeast culture supplementation on growth performance, intestinal health, and immune response of nursery pigs. Journal of animal science 2009; 87(8):2614-2624.
54. Chaucheyras-Durand F, Durand H. Probiotics in animal nutrition and health. Beneficial Microbes 2010; 1(1):3-9.
55. Science Source Images [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2020 m. gruodžio 1 d.]. Prieiga per internetą: https://www.sciencesource.com/archive/Saccharomyces-cerevisiae-yeast-SS286690.html#/SearchResult&ITEMID=SS286690.
56. Perspectives on the measurement and survival of yeast culture in feed—biotechnology in the feed Industry. Alltech’s 7th Annual Symposium Washington DC; 1990.
57. Srone CW. Yeast Products in the Feed Industry: A Practical Guide for Feed Professionals. Bulletin, Cedar Rapids, IA, USA: Diamond V Mills, Inc.; 1998.
58. Bayrock D, Ingledew WM. Fluidized bed drying of baker's yeast: moisture levels, drying rates, and viability changes during drying. Food research international 1997; 30(6):407-415.
59. Bayrock D, Ingledew WM. Mechanism of viability loss during fluidized bed drying of baker's yeast. Food research international 1997; 30(6):417-425.
60. Aguirre-Guzmán G, Ricque-Marie D, Cruz-Suárez LE. Survival of agglomerated Saccharomyces cerevisiae in pelleted shrimp feeds. Aquaculture 2002; 208(1):125-135.
61. Kwolek-Mirek M, Zadrag-Tecza R. Comparison of methods used for assessing the viability and vitality of yeast cells. FEMS yeast research 2014; 14(7):1068-1079.
62. Mikulionienė S. Zootechninė pašarų analizė. Akademija, Lietuva: Agronominių ir zootechninių tyrimų laboratorija “TEMPUS”; 2000.
