SKIRTINGŲ SELENO FORMŲ IR DL ALFA TOKOFEROLIO KIEKIŲ ĮTAKA TRIUŠIŲ PRODUKTYVUMUI, VIRŠKINIMO PROCESAMS IR PRODUKCIJOS KOKYBEI

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS

INGA BUDĖNIENĖ

SKIRTINGŲ SELENO FORMŲ IR DL ALFA TOKOFEROLIO KIEKIŲ ĮTAKA TRIUŠIŲ PRODUKTYVUMUI, VIRŠKINIMO PROCESAMS IR PRODUKCIJOS KOKYBEI

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas Doc. dr. Vilma Vilienė

(2)

2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Skirtingų seleno formų ir DL alfa

tokoferolio kiekių įtaka triušių produktyvumui, virškinimo procesams ir produkcijos kokybei“. 1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data)

Inga Budėnienė

(autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Inga Budėnienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

Doc. dr. Vilma Vilienė

(data) darbo vadovo vardas,

pavardė)

(parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE

Prof. habil. dr. Romas Gružauskas (aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos

vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)

(3)

3

TURINYS

SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

1.1 Triušių virškinimo sistemos fiziologija ... 10

1.2 Triušienos maistinė vertė ... 11

1.3 Selenas, jo panaudojimas gyvulininkystėje ... 13

1.4 Vitaminas E, jo panaudojimas gyvulininkystėje ... 15

1.5 Seleno ir vitamino E įtaka triušių produktyvumui... 17

1.6 Seleno ir vitamino E įtaka triušių fiziologiniams procesams ... 17

1.7 Seleno ir vitamino E įtaka triušių mėsos kokybei ... 18

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 20

2.1 Bandymo schema ... 20

2.2 Medžiagos ir metodai ... 21

2.2.1 Pašaro cheminės sudėties tyrimai ... 21

2.2.2 Zootechniniai tyrimo metodai ... 21

2.2.3 Bandyme naudotų preparatų charakteristikos ... 22

2.2.4 Fiziologiniai tyrimo metodai ... 23

2.2.5 Mėsos kokybės tyrimų metodai ... 23

2.2.6 Statistinis duomenų įvertinimas ... 24

3. TYRIMO REZULTATAI ... 25

3.1 Skirtingų seleno formų ir DL alfa tokoferolio kiekių įtaka pašaro cheminei sudėčiai ... 25

3.2 Skirtingų seleno formų ir DL alfa tokoferolio kiekių įtaka triušių produktyvumui ... 25

3.3 Skirtingų seleno formų ir DL alfa tokoferolio kiekių įtaka triušių virškinimo fiziologijai ... 27

3.4 Skirtingų seleno formų ir DL alfa tokoferolio kiekių įtaka triušių mėsos kokybei ... 29

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 34

IŠVADOS ... 37

(4)

4

SANTRAUKA

Skirtingų seleno formų ir DL alfa tokoferolio kiekių įtaka triušių produktyvumui, virškinimo procesams ir produkcijos kokybei

Inga Budėnienė Magistro baigiamasis darbas

Tyrimas atliktas 2016–2017 metais individualiame „X“ veislinės triušininkystės ūkyje, taip pat

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje prie Gyvūnų auginimo technologijų instituto, Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijoje, taip pat Patologijos centre prie Užkrečiamųjų ligų katedros. Darbo apimtis – 42 puslapiai, jame yra 24 lentelės, 3 paveikslai ir 65 literatūros šaltiniai.

Tyrimo tikslas – ištirti skirtingų seleno formų ir DL alfa tokoferolio kiekių įtaka triušių

produktyvumui, virškinimo procesams ir produkcijos kokybei.

Tyrimo metodika. Šėrimo bandymas atliktas su 42–112 dienų amžiaus Kalifornijos veislės

triušiais. Bandymo metu 16 triušių buvo suskirstyta į dvi grupes, po 8 triušius kiekvienoje. Pirmoji grupė – kontrolinė, antroji – tiriamoji. Kontrolinės grupės triušiai buvo šeriami kombinuotuoju pašaru su neorganiniu selenu 0,5 mg/kg ir vitaminu E 50 mg/kg. Tiriamosios grupės triušiai buvo šeriami kombinuotuoju pašaru su organiniu selenu 0,5 mg/kg ir vitaminu E 100 mg/kg. Šėrimo bandymo metu buvo nustatomi triušių produktyvumo rodiklių pokyčiai, naudotų preparatų įtaka triušių fiziologiniams rodikliams (virškinamojo trakto turinio pH bei sausųjų medžiagų kiekis; vidaus organų išsivystymas; seleno susikaupimas vidaus organuose ir ekskrementuose) mėsos kokybei (skerdenos morfologinė sudėtis; cheminė sudėtis, pH kitimo dinamika, spalvingumas; cholesterolio ir MDA kiekis; vitamino E ir seleno kiekis; histomorfometriniai tyrimai; riebalų rūgščių kiekis).

Svarbiausi rezultatai išvados. Organinio seleno ir vitamino E priedų įterpimas į

kombinuotuosius triušių pašarus, sumažino: per visą bandymo laikotarpį triušių kūno masę, priesvorį per parą, augimo greitį ir pašarų sąnaudas; vidaus organų svorius; seleno kiekį triušių inkstuose ir kepenyse; skerdenos morfologinius rodiklius; nugarinės šviesumą ir gelsvumą; cholesterolio ir MDA kiekius triušių mėsoje ir kepenyse; PNRR/SRR santykį triušių nugarinėje. Naudoti priedai tiriamojoje grupėje padidino: skerdenos ir nugarinės raumenų išeigas; riebalų kiekį triušių nugarinėje; nugarinės rausvumą, šlaunelių šviesumą, rausvumą, gelsvumą; vitamino E ir seleno kiekius triušių mėsoje; PNRR/SRR santykį triušių šlaunelėse.

Raktažodžiai. Selenas, Alfa tokoferolis, triušiai, produktyvumas, virškinimo fiziologija,

(5)

5

SUMMARY

Influence of different forms of selenium and DL alpha tocopherol on rabbit productivity, digestive processes and quality of production

Inga Budėnienė Master's thesis

The study was conducted in 2016–2017 in the individual X breeding rabbit farm as well as in

the Animal Production Laboratory of the Veterinary Academy of the Lithuanian University of Health Sciences, at the Institute of Animal Rearing technologies, in the Animal Meat Quality and Meat Quality Assessment Laboratory, as well as in the Pathology Centre by the Department of Infectious Diseases. Thesis consist of 42 pages, it contains 24 tables, 3 pictures and 65 literature sources.

Research objective: to investigate the effect of different levels of selenium and DL alpha

tocopherol on rabbit productivity, digestive processes and quality of production.

Research methods. The feeding trial was conducted with Californian breed rabbits aged 42–112

days. During the trial 16 rabbits were divided into two groups, followed by 8 rabbits per each. The first group is the control group, the second one is experimental. Control group rabbits were fed with compound feed with inorganic selenium 0.5 mg/kg and vitamin E 50 mg/kg. The experimental group rabbits were fed with a combination of organic selenium 0.5 mg/kg and vitamin E 100 mg/kg. During the feeding test, changes in rabbits productivity parameters were determined, the effect of the used products on the physiological parameters of rabbits (pH content of the digestive tract and amount of dry matter, development of internal organs, accumulation of selenium in internal organs and excrement) on meat quality (morphological composition of carcass, chemical composition, dynamics of pH variation, colorfulness, cholesterol and MDA content, vitamin E and selenium content, histomorphometric studies, fatty acid content).

Results and conclusions. The inclusion of organic selenium and vitamin E supplements into

rabbit feed decreased: during the whole trial period rabbit body weight, daily gain, growth rate and feed costs; internal organs weights; selenium in the kidneys and liver of rabbits; carcass morphological indicators; brightness and lightness of the loins; cholesterol and MDA in rabbit’s meat and liver; PUFA/SFA ratio in rabbit loins. The inclusion used in the study group increased: carcass and back muscle output; fat in rabbit loin; redness of the loins, thighs brightness, pinkness, yellowness, vitamin E and selenium in rabbit meat; PUFA/SFA ratio in rabbit thighs.

Keywords. Selenium, Alpha tocopherol, rabbits, productivity, digestive physiology, quality of

(6)

6

PADĖKA

Noriu padėkoti magistrinio darbo vadovei gerb. doc. dr. Vilmai Vilienei, kuri daug padėjo, atliekant mokslinį tyrimą ir ruošiant magistrinį darbą. Taip pat dėkoju LSMU VA Gyvūnų produktyvumo laboratorijos ir Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijos prie Gyvūnų auginimo technologijų instituto bei Patologijos centro prie Užkrečiamųjų ligų katedros darbuotojams, už pagalbą atliekant tyrimus.

(7)

7

SANTRUMPOS

Proc. - procentai g/kg - gramai kilograme mg/kg - miligramai kilograme L - šviesumas b - gelsvumas a - rausvumas pH – rūgštingumas kcal – kalorija GS - galutinis svoris PS – pradinis svoris

KJ/mol – kilodžiaulis viename molyje MDA – malondialdehidų kiekis µl/g – mikrolitrai grame

SM – sausos medžiagos

SRR – sočiosios riebalų rūgštys

MNRR – mononesočiosios riebalų rūgštys PNRR – polinesočiosios riebalų rūgštys

(8)

8

ĮVADAS

Triušiena žmonių mityboje vertinama dėl to, kad tai yra dietinė mėsa, pasižyminti mažesniu riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio kiekiu, joje gausu baltymų, ląstelienos, bei B grupės vitaminų. Todėl labai svarbu populiarinti triušienos suvartojimą.

Triušininkystė Lietuvoje nėra labai populiari, tačiau, ekspertų vertinimu, ši sritis turi nemažai potencialo, nes Lietuvoje triušienos suvartojimas yra gerokai mažesnis nei kitose Europos Sąjungos valstybėse (1). Daugumoje Europos sąjungos šalių, daugiausiai Viduržemio jūros regione, Slovėnijoje, vis dar auga triušienos auginimo ir suvartojimo kiekiai (2).

Triušiai itin sparčiai besidauginantys gyvūnai, kurie yra greitai realizuojami, todėl jų skaičius nuolatos kinta (1). Triušiai turi trumpą reprodukcijos ciklą. Jų triušingumas trunka apie 30-32 dienas. Per metus iš vienos patelės galima sulaukti 40–60 triušiukų (3).

Norint pagerinti auginamos produkcijos kokybę, bei jos ekonomiškumą, augintojai turi rūpintis auginamų gyvūnų sveikatos būkle, bei jų virškinimo procesų eiga. Todėl jie vis dažniau bando įterpti įvairius priedus į triušių mitybos racioną, kad būtų patenkinti triušių organizmo poreikiai, ir sveikas virškinimo procesas.

Selenas (Se) yra svarbus mikroelementas gyvūnams ir žmonėms. Gamtoje aptinkamas dviejų rūšių selenas: neorganinis ir organinis. Jis yra vienas svarbiausių elementų iš visų mikroelementų. Jo svarbumas yra susijęs su daugybę funkcijų, susijusių su vaisingumu, reprodukcija ir ligų prevencija (4). Selenas yra svarbus mikroelementas, turintis esminę reikšmę sveikatai dėl savo antioksidantų, prieš uždegiminių ir chemoterapinių savybių.

Vitaminas E yra svarbus mikroelementas žmonėms ir gyvūnams dėl jo antioksidantų ir antioksidantų biologinės veiklos. Vitaminas E (tokoferolis) – saugo kūno ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalingo poveikio, lėtina senėjimo procesus, skatina organizmo audinių atsinaujinimą, slopina daugelio kenksmingų medžiagų, sukeliančių riziką susirgti vėžiu, poveikį. Taip pat šis vitaminas reikalingas ląstelių membranų stabilumui palaikyti, saugo arterijų vidinę sienelę nuo kalkėjimo, aterosklerozės, mažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, skatina gyti žaizdas, stiprina organizmo imunitetą, gali apsaugoti nuo kenksmingo ultravioletinių spindulių poveikio.

Pastaruoju metu auga susidomėjimas seleno ir vitamino E panaudojimu gyvulininkystėje. Vitaminas E ir selenas plačiai naudojamas tiriant skirtingų gyvūnų rūšių mėsos kokybę. Tačiau iki šiol yra atlikta mažai tyrimų su skirtingomis seleno formomis ir skirtingais vitamino E kiekiais įtakojančiais triušių produktyvumą, jų virškinimo procesus bei išsamią mėsos kokybę. Todėl šiuo

(9)

9

tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti kokią įtaką daro triušių produktyvumui, virškinimo procesams bei gaunamai produkcijos kokybei skirtingi vitamino E kiekiai ir skirtingos seleno formos.

Darbo tikslas: ištirti organinio seleno ir vitamino E įtaką triušių produktyvumui, virškinimo

procesams ir produkcijos kokybei.

Siekiant darbo tikslo įgyvendinimo iškelti šie uždaviniai:

1. Nustatyti organinio seleno bei vitamino E įtaką triušių produktyvumui.

2. Nustatyti organinio seleno bei vitamino E įtaką triušių virškinimo fiziologijai. 3. Nustatyti organinio seleno bei vitamino E įtaką triušienos mėsos kokybei.

(10)

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Triušių virškinimo sistemos fiziologija

Triušis yra monogastrinis žolėdis gyvūnas, o jo virškinimo fiziologija yra gerai pritaikyta augalų ląstelėms virškinti. Triušių skrandis sudaro 15 procentų viso virškinimo trakto sistemos, jis niekada nebūna tuščias (5). Nes jie maitinasi daugiau nei 30 kartų per dieną, kiekvienu kartu suėsdami po 2–8 gramo pašaro, kas 4–6 minutes (6). Triušiai suvartoja didelį pašaro kiekį, 65–80 gramų pašaro per parą (7). Triušio virškinimo sistemą sudaro skrandis, plonoji žarna, dvylikapirštė žarna, proksimalinė gaubtinė žarna, distalinė gaubtinė žarna ir tiesioji žarna (1 pav.) (5).

1 pav. Triušio virškinimo sistema (5)

Skrandžio sienelių raumenys yra silpnai išsivystę. Skrandžio forma panaši į „J“ raidę (6). Triušio skrandis yra vienakameris, jo talpa 180 – 200 ml. Dėl silpnai išsivysčiusių triušio skandžio sienelių, jiems visiškai nebūdingas vėmimas. Skrandyje nuolat vyksta sekrecija, skrandžio pH yra rūgštinis. Jis svyruoja nuo 1 iki 5 (8). Triušiai turi tulžies pūslę, ji išskiria žymiai daugiau tulžies, nei kitiems gyvūnams esantiems tokio pat svorio. Jie daugiausiai sekretuoja biliverdiną, o bilirubino reduktazės kiekiai maži (9).

Plonoji žarna sudaro 22 proc. viso virškinimo trakto (5). Plonajame žarnyne vyksta didžioji dalis virškinimo, o absorbcija jame vyksta per gleivinę aktyviai ar pasyviai. Plonasis žarnynas ir skrandis yra pagrindiniai virškinimo sistemos komponentai (7). Ilgiausią plonųjų žarnų atkarpą sudaro tuščioji žarna. Klubinės žarnos pabaigoje triušiai turi sferinį, storasienį žarnos padidėjimą, kuris formuoja „T“

(11)

11

formos susijungimą tarp aklosios, klubinės ir gaubtinės žarnos (10). Triušio akloji žarna yra labai ilga, jos tūris net 10 kartų didesnis už skrandžio ir sudaro apie 40 procentų viso virškinimo trakto (5). Aklosios žarnos bakterinė flora susideda iš dominuojančių anaerobų, gramneigiamų ir gramteigiamų bakterijų: Cl.perfringens ir E.coli. Akloji žarna susideda iš trijų dalių: ampulės, žarnos kūno ir aklosios ataugos (11). Aklojoje žarnoje vykstantis mikrobinis aktyvumas labai svarbus virškinimo procesams, maisto medžiagų panaudojimui. Triušiams būdinga cekotrofija, tai dar labiau padidina mikrobinio aktyvumo įtaką maisto medžiagų panaudojimui. Toks virškinimo būdas triušiams leidžia gauti papildomai vitaminų, amino rūgščių ir energijos (7). Triušis turi svarbią mitybinę funkciją, kai gaubtinės žarnos mechanizmas atskiria skystas išmatas nuo kietųjų dalelių ir atlieka skystų išmatų, turinčių bakterijų, perkėlimą į akląją žarną. Triušis skystas išmatas laiko ilgiau organizme nei kietas išmatas, kurias pašalina greičiau (5).

1.2 Triušienos maistinė vertė

Visų veislių triušių mėsa yra tinkama vartoti žmonių maistui. Jų skerdienos išeiga pakankamai didelė, mėsa minkšta, švelni, pasižymi dietinėmis savybėmis, todėl ypač tinka vartoti vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms (12).

Triušiena žmonių mityboje vertinama dėl to, kad tai yra dietinė mėsa, pasižyminti mažesniu riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio kiekiu. Kitų gyvūnų mėsoje jų randama daugiau (13). Triušienos mėsos cheminė sudėtis pateikiama 1 lentelėje. Triušienoje gausu baltymų, ląstelienos, o riebalų kiekis yra mažas, dėl to ir vertinama, kaip dietinė mėsa (14,15).

1 lentelė. Triušienos mėsos cheminė sudėtis (14,15)

Rodiklis Vertė Drėgnis, proc. 11,60 Baltymai, proc. 17,30 Ląsteliena, proc. 14,70 Riebalai, proc. 3,40 Pelenai, proc. 7,10 Krakmolas, proc. 13,90 Natris, g/kg 1,40 Kalis, g/kg 9,60 Geležis, g/kg 0,30

(12)

12 1 lentelės tęsinys

Cinkas, mg/kg 6,00

Triušienoje randama nemažai vitaminų (2 lentelė), ypač daug vitamino B12. Vitaminas B12 randamas tik maisto produktuose gautuose iš mėsos, kadangi B12 rekomenduojama suaugusiam dienos norma yra du mikrogramai parai, tai geriausia jo pasisavinti galima iš triušienos kurioje yra 8,7–11,9 mg/100g mėsos, arba jautienoje kurioje yra 2,5 mg/100g (14).

2 lentelė. Triušienos mėsoje randami vitaminų kiekiai(14)

Rodiklis Vertė Vitaminas B1, mg/kg 0,18 Vitaminas B2, mg/kg 0,09–0,12 Vitaminas B3, mg/kg 3,00–4,00 Vitaminas B6, mg/kg 0,43–0,59 Vitaminas B12, mg/kg 8,7–11,9 Folio rūgšties, mg/kg 10,00 Vitaminas E, mg/kg 0,16

Vartotojams renkantis mėsą, yra labai svarbu jos spalvingumas. Tai vienas pagrindinių mėsos kokybės rodiklių, pagal kurį vertinama mėsos kokybė bei prekinė išvaizda. Žmonės, pagal spalvą, gali susidaryti nuomonę apie jos šviežumą (15). Triušienos spalvingumas pateikiamas 3 lentelėje.

3 lentelė. Triušienos mėsos fizinės savybės (15)

Rodiklis Vertė

Šviesumas (L*) 49,15

Gelsvumas (b*) 8,57

Rausvumas (a*) 3,93

Rūgštingumas (pH) 5,68

Pagrindiniai rodikliai nurodantys maistingumą, tokie kaip baltymai, riebalai, apykaitos energija ir kiti, yra labai panašūs tarp vištienos ir triušienos. Duomenys pateikti 4 lentelėje (16).

(13)

13 4 lentelė. Triušienos ir vištienos blauzdelių maistingumo rodikliai (16)

Rodikliai Triušienos blauzdelės Vištienos blauzdelės

Drėgnis, proc. 73,50 76,10

Baltymai, proc. 21,30 20,10

Riebalai, proc. 3,70 3,80

Apykaitos energija, kcal 119,00 115,00

Cholesterolis, mg 60,00 80,00

Geležis, mg 1,34 1,02

Natris, mg 47,00 8,60

Taip pat triušienoje yra daug nesočiųjų riebalų rūgščių apie 60 proc. ir polinesočiųjų riebalų rūgščių apie 27–30 proc. Triušių mėsoje gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios susideda iš linolo ir alfa linoleno rūgščių. Kitos ne ką mažiau svarbios rūgštys yra arachidono, eikozapenteno ir dokozaheksaeno (17).

1.3 Selenas, jo panaudojimas gyvulininkystėje

Selenas yra esminis mikroelementas gyvūnams ir žmonėms. Jis buvo atrastas 1818 m. Ir pavadintas Selene graikų deivės vardu. Tačiau tik 1950-aisiais jis buvo pripažintas svarbia maistine mitybine priemone žinduoliams (18).

Gamtoje aptinkamas dviejų rūšių selenas: neorganinis (natrio selenitas, natrio selenatas, mielės papildytos selenu, bario selenatas) ir organinis (seleno metioninas, seleno chelatas, metilselenocisteinas) (19). Organinis selenas yra lengviau įsisavinamas organizmo, nei neorganinis selenas (20).

Mielės tapo populiariausias ekologiškų seleno priedų šaltinis dėl jų spartos augimo, kultūros paprastumo ir didelės pajėgumo kaupti seleną (21). Nustatyta, kad seleno metioninas karvių pieno koncentracijos padidinimui yra žymiai efektyvesnis nei neorganinis selenas (22). Tai atitinka daugelį klinikinių tyrimų atliktų su gyvūnais ir žmonėmis, kurie parodė geresnį seleno metionino veiksmingumą didinant seleno kiekį organizme, palyginti su neorganiniu selenu (23).

Selenas yra vienas svarbiausių elementų iš visų mikroelementų. Jo svarbumas yra susijęs su daugybę funkcijų, susijusių su vaisingumu, reprodukcija ir ligų prevencija (4).

Selenas yra svarbus mikroelementas, turintis esminę reikšmę sveikatai dėl savo antioksidacinių, priešuždegiminių ir chemoterapinių savybių (24). Seleno absorbcija vyksta plonojoje žarnoje, kurioje lengvai absorbuojasi ir neorganinės, ir organinės seleno formos (25). Organinės seleno formos yra

(14)

14

lengvai pernešamos organizmo. Selenas yra paskirstomas visame kūne nuo kepenų iki smegenų, kasos ir inkstų. Didžiausia seleno koncentracija yra nustatyta kepenyse ir inkstuose, tačiau didžiausia bendra koncentracija atsiranda raumenyse (26).

Se metabolizmo apžvalga pavaizduota 2 paveiksle (18).

2 pav. Seleno įsisavinimo schema organizme (18)

Tačiau su vištiena ir ėriena atliktų dozių ir atsako tyrimų metu raumenų audiniuose nustatyta, kad seleno metionino ir seleno cisteino dalis yra lygiavertė (27), o tai rodo, kad ir seleno metioninas, ir seleno cisteinas turinčius baltymus gali absorbuoti ir perkelti į periferinius audinius (28).

Marounek, Dokoupilova, Volek ir Hoza (29) atlikdami tyrimą, kai į triušių pašarą buvo įterpta natrio seleno 0,08 mg/kg, nustatė, kad seleno koncentracija triušių nugarinės ir blauzdelių mėsoje padidėjo atitinkamai 23,0 proc. ir 19,2 proc. Tiriamoje grupėje gliutationo peroksidazės aktyvumas nugarinės mėsoje buvo 51,9–72,8 proc. didesnis negu kontrolinės grupės mėsoje. Tačiau triušių mėsos oksidaciniam stabilumui įtakos nebuvo nustatyta (29).

Pakankamas Se vartojimo lygis yra gana nedidelis tarp trūkumo ir toksiškumo. Nustatyta, kad Se norma 0,2–0,3 mg Se/kg pašaro padeda išvengti ligų, tokių kaip baltoji raumenų liga galvijams ir avims, ekspresinė miopatija arkliams, kiaulių hepatoszės ir viščiukų eksudatinė diatazė. Daugeliui gyvulių pašarų Se toleruotinos koncentracijos laikomos 2–5 mg Se/kg pašaro, nors kai kurie mano, kad 4–5 mg Se/kg pašaro, gali stabdyti augimą. Gyvūnai, vartojantys pašarus, kurių sudėtyje yra 5–40 mg Se/kg pašare, per kelias savaites ar mėnesius kenčia nuo lėtinės selenozės (18).

(15)

15 1.4 Vitaminas E, jo panaudojimas gyvulininkystėje

Vitaminas E yra svarbus mikroelementas žmonėms ir gyvūnams dėl jo antioksidantų ir antioksidantų biologinės veiklos. Alfa tokoferolio acetato forma dažnai naudojama maisto produktuose ir kituose produktuose dėl savo didelio biologinio aktyvumo ir cheminio stabilumo (30). Dersjant-Li ir Peisker (31) teigia, kad antioksidantas vitaminas E apsaugo pagrindinius ląstelių komponentus, neutralizuojant laisvus radikalus. Laisvieji radikalai gali sukelti lipidų oksidaciją arba DNR pažeidimą. Sumažinus laisvųjų radikalų ataką, antioksidantai apsaugo ląstelių membranas. Tokiu būdu jie gali užkirsti kelią vėžiui ar širdies ligoms (31).

Struktūriniu požiūriu natūralus vitaminas E apima aštuonias chemiškai skirtingas molekules: α-, β-, γ- ir δ-tokoferolį; ir α-, β-, γ- ir δ- tokokotrienolį. Simptomai, kuriuos sukelia α-tokoferolio trūkumas, gali būti palengvinti tokokotrienoliais. Taigi tokokotrienoliai gali būti laikomi natūralios vitamino E šeimos narėmis ne tik struktūriškai, bet ir funkciškai (32).

Tokoferoliai ir tokokotrienoliai vieni nuo kitų skiriasi metilo grupių skaičiumi ir išdėstymu benzolo žiede (33).

3 pav. Vitamino E poveikiu pasižymintys tokoferoliai ir tokotrienoliai (34)

Vitaminas E pasižymi, kaip radikalus neutralizuojantis antioksidantas, kuris nuo laisvųjų radikalų apsaugo membranas ir plazmos lipoproteinus. Alfa tokoferolis geriausiai, iš visų vitamino E formų, pasižymi antioksidaciniu poveikiu, nepriklausomai su kokiu tirpikliu buvo vykdoma reakcija

(16)

16

(35). Vitaminas E yra svarbus tokioms kūno funkcijoms, kaip dauginimasis, augimas ir imunitetas, pagrindinė alfa tokoferolio funkcija yra išlaikyti biologinių ląstelių membranų vientisumą (36).

Vitamino E absorbcija reikalauja riebalų, kaip ir kiti vitaminai tirpūs riebaluose. Vitamino E absorbavimui yra būtini riebalai. Įrodyta, kad naudojant vitamino E papildus su maistu turinčiu riebalų, kraujyje vitamino E koncentracija būna randama žymiai didesnė (37).

Loffredo et al. (38) atliktu tyrimu dėl vitamino E įtakos miokardo infarktui žmogui buvo nustatyta, kad vartojant vitamino E per parą 400–800 TV sumažėja rizika susirgti miokardo infarktu ar kitomis kraujagyslių ligomis. Bet vitaminą E vartojant kartu su kitais antioksidantais, poveikis gali būti ir neigiamas (38).

Murad et al. (39) ištyrė, alfa tokoferolio 50 mg/kg poveikį žiurkėms. Ir nustatė, kad oksidacinį stresą sumažina ir neurologinius atsakus padeda išsaugo alfa tokoferolis. Remiantis šiomis išvadomis, rekomenduojama, kad alfa tokoferolis galėtų padėti išvengti insulto, išlaikyti atminties bei pažinimo funkcijas (39).

Josea, Jacoba, Pethicka ir Gardner (40) atliko mokslinius tyrimus, kai vitaminas E skirtingais kiekiais buvo panaudotas ėriukų mityboje, sudarant skirtingas penkias grupes. Buvo tiriama vitamino E koncentracija raumenyse, riebioje mėsoje ir kraujo plazmoje. Gyvūnų pašarai buvo papildyti 30 TV, 150 TV, 275 TV ir 400 TV vitamino E. Buvo nustatyta, kad vitamino E koncentracija labiausiai didėjo, kai į pašarus buvo įterpta 400 TV vitamino E. Visur vitamino E koncentracija padidėjo net trys kartus. O įterpiant tik 30 TV vitamino E koncentracija buvo mėsoje rasta net mažesnė nei kontrolinėje grupėje (40).

Optimalus pašarų papildymo lygis vitaminu E, kad būtų pasiekta mėsos spalvos stabilumas priklauso nuo šėrimo trukmės. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad šeriant gyvūnus 8 savaites reikia apie 150 TV vitamino E. Tačiau raumenų vitamino E koncentracija 3,5–4,0 mg/kg gali būti pasiektas per vieną ar dvi savaites, kai vitamino E į pašarus įterpiama 400 TV/kg ar 275 TV/kg. Tai rodo, kad su aukštesniu lygiu vitamino E galima pasiekti optimalų mėsos spalvos stabilumą per trumpesnį laiką (40).

Corino, Pastorelli, Pantaleo, Oriani ir Salvatori (41) atliko bandymą su triušiais, į jų pašarus įterpiant 100 mg/kg vitamino E. Bandymo metu nustatė, kad vitamino E papildai yra veiksmingas būdas pagerinti triušių mėsos spalvą ir lipidų stabilumą.

Yra įrodymų, kad seleno ir vitamino E funkcijos viršija klasikinių antioksidantų savybes, palyginus su imunine moduliacija, ypač vartojant didesnes negu rekomenduojama dozes. Gyvūnų atrajotojų oksidacinės būklės gerinimas yra labai svarbus teikiant aukštos kokybės pieną ir mėsos produktus vartotojams. Atsižvelgiant į didėjantį vartotojų suvokimą apie turtingą antioksidacinį maistą,

(17)

17

yra puiki galimybė gyvulininkystės pramonei sutelkti dėmesį į pieno ir mėsos produktų, kurių sudėtyje yra antioksidantų ir funkcionaliųjų maisto produktų gamybą (36).

Selenas biologiškai veiksmingas žinduoliams ir paukščiams kartu su vitaminu E. Abi maistingosios medžiagos neleidžia prisisotinti nesočiųjų riebalų rūgščių ląstelių membranose. Daugumą šių maistinių medžiagų trūkumo požymių galima paaiškinti jų antioksidacinėmis savybėmis. Jie vienas kitą papildo, rekomenduojama juos naudoti kartu (18).

1.5 Seleno ir vitamino E įtaka triušių produktyvumui

Ebeid, Zeweil, Basyony, Dosoky ir Badry (42) bandymo metu į triušių į pašarus įterpusvitamino E 250 mg/kg ir seleno 0,3 mg/kg, nustatė, kad padidėjo triušių gyvas svoris, o pašarų sunaudojimas sumažėjo. Skerdenos kiekis tiriamojoje grupėje nustatytas didesnis. Bandymo metu nustatyti augimo tyrimo rezultatai pateikti 5 lentelė (42).

5 lentelė. Vitamino E ir organinio Se poveikis triušių augimo rezultatams (42)

Rodiklis Kontrolinė

grupė (kombinuotasis

pašaras)

Tiriamoji grupė (kombinuotasis pašaras papildytas vitaminu E 250 mg/kg ir organiniu

selenu 0,3 mg/kg)

Pradinis auginimo svoris, g 745,50 745,70

Gyvas svoris, g 2100,00 2242,00

Prieauglis per parą, g 16,00 19,00

Pašaro sunaudojimas per parą, g. 84,00 84,18

Pašarų koeficientas (g. pašaro/g. kūno svoriui)

5,01 4,59

Skerdenos svoris, g 1227,00 1379,00

1.6 Seleno ir vitamino E įtaka triušių fiziologiniams procesams

Ebeid et al. (42) tyrime, naudojant kombinuotuosius pašarus papildytus vitaminu E ir selenu, buvo tiriami kaip kinta triušių kraujo rodikliai. Į pašarus buvo įterpiamą 250 mg/kg alfa tokoferolio ir 0,3 mg/kg organinio Se. Buvo nustatyta, kad gliutationo peroksidazės aktyvumas labai smarkiai padidėjo. Kraujyje stipriai padidėjo bendras antioksidacinis pajėgumas, o cholesterolio kiekiui kraujyje pašarai su vitaminu E ir selenu įtakos neturėjo (42).

(18)

18

Atlikdami tyrimą Ebeid et al. (42),kai į pašarus buvo įterpiama 250 mg/kg alfa tokoferolio ir 0,3 mg/kg organinio Se, nustatė, kad vidaus organų svoriams, tai didelės įtakos neturėjo. Duomenys pateikti 6 lentelėje (42).

6 lentelė. Vitamino E ir organinio Se poveikis triušių vidaus organų išsivystymui (42)

Rodiklis Kontrolinė grupė

(kombinuotasis pašaras) Tiriamoji grupė (kombinuotasis pašaras papildytas vitaminu E 250 mg/kg ir organiniu selenu 0,3 mg/kg) Galva, g 17,61 17,49 Širdis, g 0,59 0,59 Kepenys, g 6,67 6,39 Plaučiai, g 1,13 1,14 Inkstai, g 1,63 1,61

1.7 Seleno ir vitamino E įtaka triušių mėsos kokybei

Atlikdami tyrimą Papadomichelakis, Zoidis, Pappas, Mountzouris ir Fegeros (43) nustatė, kad pašarai praturtinti neorganiniu selenu turi įtakos triušienos riebalų rūgščių sudėčiai. Tiriant augančių triušių raumeninį audinį, buvo tiriamas neorganinio seleno poveikis raumeniniam audiniui. Lyginant su įprastu pašaru, šeriant pašaru praturtintu neorganiniu selenu raumenų kiekis padidėjo. Apibendrinant galima teigti, kad neorganiniu selenu papildytas pašaras 0,5 mg/kg, pagerina mėsos riebalų rūgščių sudėtį ir oksidacinį stabilumą, o 2,5 mg/kg Se pašare gali sukelti prooksidantų poveikį (43).

Ebeid et al. (42), tyrimų metu, naudojant pašarus, kai į juos įterpiamą 250 mg/kg alfa tokoferolio ir 0,3 mg/kg organinio Se, buvo nustatyta, kad triušių mėsoje žymiai padidėja vitamino E ir seleno kiekiai. Mėsoje pelenų kiekis padidėjo neženkliai, o baltymų kiekis žalioje mėsoje padidėja net apie vieną procentą (42). Duomenys pateikti 7 lentelėje.

(19)

19 7 lentelė. Vitamino E ir organinio Se poveikis triušių mėsos cheminei sudėčiai ir įtaka vitamino E ir seleno kiekiui mėsoje (42)

Rodiklis Kontrolinė grupė

(kombinuotasis pašaras) Tiriamoji grupė (kombinuotasis pašaras papildytas vitaminu E 250 mg/kg ir organiniu selenu 0,3 mg/kg) Vitaminas E, mg/kg 1,89 6,75 Selenas, mg/kg 0,097 0,551 Drėgnis, proc. 25,20 24,61 Baltymai, proc. 22,83 23,70 Pelenai, proc. 1,68 1,75

(20)

20

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1 Bandymo schema

Tyrimas atliktas 2016–2017 metais individualiame „X“ veislinės triušininkystės ūkyje, kuriame auginama apie 400 skirtingų veislių triušių, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje prie Gyvūnų auginimo technologijų instituto bei Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijoje, taip pat Patologijos centre prie Užkrečiamųjų ligų katedros.

Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 2012-10-03 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. XI-2271 (Valstybės žinios, 2012-10-20, Nr. 122-6126) (44) bei poįstatyminių aktų – LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymas „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2012-11-10, Nr.130-6595) (45). Taip pat, atitiko ES direktyvą 2010/63 ES ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“ (46).

Šėrimo bandymas atliktas su 42–112 dienų amžiaus Kalifornijos veislės triušiais. Triušiai atrinkti pagal svorį. Triušių svoriai bandymo pradžioje buvo 841,5±50g. Bandymo metu 16 triušių buvo suskirstyta į dvi grupes, po 8 triušius kiekvienoje. Pirmoji grupė – kontrolinė, antroji – tiriamoji. Triušiai buvo laikomi individualiuose vielos tinklo narveliuose, su grotelinėmis grindimis ir individualiu indu girdymui bei šėrimui. Laikymo sąlygos visose grupėse buvo vienodos. Triušiai šerti du kartus per dieną (ad libitum). Šėrimo bandymo schema pateikta 8 lentelėje.

8 lentelė. Šėrimo su triušiais schema

Rodiklis Grupės

Kontrolinė Tiriamoji

Kombinuotasis pašaras + 0,5 mg/kg neorganinio Se +

50 mg/kg vitaminas E + -

Kombinuotasis pašaras + 0,5 mg/kg organinio Se +

(21)

21 2.2 Medžiagos ir metodai

2.2.1 Pašaro cheminės sudėties tyrimai

Pašaro cheminė sudėtis nustatyta „Foss Tecator DS 2500“ įranga, NIRS metodu.

2.2.2 Zootechniniai tyrimo metodai

Šėrimo bandymo metu buvo tirti šie parametrai:

 Individualus triušio svoris 42, 56, 70, 84, 98 ir 112 amžiaus dieną. Nustatyta sveriant svarstyklėmis CAS SW-1 S PLUS (paklaidų ribos ± 0,5 g);

 Triušių priesvoris per parą 42–56, 56–70, 70–84, 84–98, 98–112 ir 42−112 amžiaus dienomis;  Pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti 42–56, 56–70, 70–84, 84–98, 98–112 ir 42−112

amžiaus dienomis;

 Augimo greitis (AG), apskaičiuotas pagal formulę: AG = (GS-PS)/PS; kur GS – galutinis svoris; PS – pradinis svoris;

 Triušių gaištamumas per visą bandymo laikotarpį.

Pagrindiniai kombinuotųjų pašarų komponentai: šienas, kukurūzai, avižos, kviečiai, saulėgrąžos, augalinis aliejus bei mineralinės medžiagos.

9 lentelė. Kombinuotųjų pašarų maistingumo rodikliai

Rodikliai Vertė

Jaunikliams Suaugusiems

Virškinamoji energija, kcal 2370,70 2716,87

Apykaitos energija, kcal 2257,20 2590,87

Žali baltymai, proc.* 16,40 16,00

Žalia ląsteliena, proc. 16,39 12,86

Drėgnis, proc. 10,65 11,15

Krakmolas, proc. 9,56 15,35

Cukrus, proc. 4,38 3,75

(22)

Metioninas + cistinas, proc. 0,65 0,68

Triptofanas, proc. 0,20 0,19

Linolinė rūgštis, proc. 1,04 1,22

Treoninas, proc. 0,61 0,59

Metioninas, proc. 0,39 0,39

Įsisavinamas fosforas, proc. 0,37 0,35

Kalcis, proc.* 1,29 1,18

Fosforas, proc.* 0,59 0,60

Natris, proc. 0,25 0,21

Chloras, proc. 0,54 0,40

*analizuotos vertės

Premikso sudėtis: vit. A – 10,08 TV, vit. D3 – 1,14 TV, vit. E – 100 mg/kg, vit. K3 – 0,99 mg/kg, vit. B1 – 3,71 mg/kg, vit. B2 – 2,80 mg/kg, vit. B5 – 9,80 mg/kg, vit. B12 – 0,01 mg/kg, nikotino rūgštis – 20,40 mg/kg, folinė rūgštis – 0,22 mg/kg, cholino chloridas – 170,00 mg/kg, manganas – 76,28 mg/kg, geležis – 317,00 mg/kg, cinkas – 110,89 mg/kg, varis – 19,16 mg/kg, kobaltas – 0,29 mg/kg, jodas – 0,67 mg/kg, selenas – 0,5 mg/kg.

2.2.3 Bandyme naudotų preparatų charakteristikos

Neorganinis selenas – jame veikliosios medžiagos yra 45 proc., sunkiųjų metalų – pėdsakai. Baltos spalvos milteliai, patekę ant odos degina, tirpsta vandenyje, tirpumas 46,3 – proc., lydymosi temperatūra – 710°C, garavimo šiluma – 26,32 kJ/mol, kovalentinis spindulys – 116 pm.

Organinis selenas – neaktyvus mielių (Saccharomyces cerevisiae NCYC R397) produktas, būtino mikroelemento seleno šaltinis, kuriame yra lengvai pasisavinama natūrali organinė seleno forma – L (+) selenometioninas. L (+) selenometioninas gaunamas auginant mieles terpėje, turinčioje nustatytą kiekį seleno. Gyvos mielių ląstelės absorbuoja seleną ir paverčia jį L (+) selenometioninu ir kitais seleno turinčiais baltymais. Bendras Se kiekis 2000–2400 ppm.

Vitaminas E – mažiausia koncentracija 500 TV/g (50 proc.), cheminė formulė – C31H52O3, kreminės spalvos milteliai, dalelių dydis – mažiau kaip 500 μm nuo 0,5 proc. iki 5 proc., daugiau kaip 160 μm – nuo 5 proc. iki 15 proc., byrėjimo kampas – 33°, vandenyje netirpus.

(23)

23 2.2.4 Fiziologiniai tyrimo metodai

Šėrimo bandymo pabaigoje iš kiekvienos grupės atrinkta po 5 triušius, kurie paskersti pagal Blasco ir Ouhayoun (47) metodiką. Išėmus triušių virškinamąjį traktą nustatyta:

1) žarnų ir vidaus organų išsivystymas (žarnyno ilgis, žarnyno svoris su turiniu/be turinio, skrandžio svoris su turiniu/be turinio, kasos, širdies, kepenų, plaučių, inkstų svoris). Kiekvieno triušio žarnyno ilgis buvo išmatuotas su lanksčia juosta ant stiklinio paviršiaus (48). Žarnyno sienelės išplautos fiziologiniu tirpalu, nusausintos filtriniu popieriumi ir pasvertos.

2) Dvylikapirštės, plonosios, aklosios, klubinės ir storosios žarnų bei skrandžio turinio pH nustatytas prietaisu „Inolab 730“.

3) Dvylikapirštės, plonosios, aklosios, klubinės ir storosios žarnų bei skrandžio turinio sausųjų medžiagų kiekis nustatytas iš skirtumo, gauto pasvėrus šlapią mėginį ir mėginį išdžiovintą 3 valandas 105°C temperatūroje (49).

4) Seleno kiekis triušių kepenyse, inkstuose, širdyse ir ekskrementuose nustatytas atomo absorbcijos spektrometru, atomizacijos šaltiniu naudojant acitileno-oro liepsną (Thermo scientific ICE 3000 series).

2.2.5 Mėsos kokybės tyrimų metodai

Paskerstiems triušiams buvo nuleistas kraujas, oda, genitalijos, šlapimo pūslė, virškinamasis traktas (skrandžio ir žarnų dalis) bei distalinė kojų dalis buvo pašalintos. Skerdena buvo atvėsinta 4˚C temperatūroje, 24 val. ventiliuojamoje patalpoje. Nuo likusios skerdenos dalies buvo pašalinta galva, išpjautos kepenys, širdis, plaučiai, stemplė, trachėja, užkrūčio liauka ir inkstai, kurie buvo sveriami. Atskirtos užpakalinės kojos ir nugarinė raumenų dalis. Užfiksuotas triušių svoris skerdimo metu, šiltos skerdenos svoris bei atliktas triušių skerdenos morfologinės sudėties vertinimas.

Mėsos spalvingumas (L*, a*, b*) nustatytas Konica Minolta CR-400 spalvos matuokliu.

Iškart po skerdimo, po 24, 48 ir 72 val. nustatytas nugarinės ir užpakalinės šlaunies raumens pH su pH-metru „InoLab 730“.

Atlikta mėsos cheminė analizė: sausos medžiagos nustatytos kaitinant mėginius 105 ºC temperatūroje iki pastovaus svorio, riebalų kiekis nustatytas Soksleto metodu (ISO 1443:1973 Mėsa ir mėsos produktai. Bendrojo riebalų kiekio nustatymas) (50); baltymų – Kjeldalio metodu (51); pelenų kiekis – sudeginus organinę medžiagą 600-800 °C temperatūroje (ISO 936:1998 Mėsa ir mėsos produktai. Bendrojo pelenų kiekio nustatymas).

(24)

24

Mėsos histomorfometriniai matavimai atlikti naudojant „Olympus BX63“ mikroskopą, „Olympus DP72“ vaizdo kamerą ir kompiuterinę „Image Pro Plus“ programos (Olympus) sistemą.

Cholesterolio kiekis triušių nugarinės ir užpakalinės šlaunies raumenyse nustatytas pagal Polak ir kt. (52) metodiką, naudojant aukšto slėgio skysčių chromatografinę sistemą (HPLC).

Malondialdehidų kiekis (MDA) triušių mėsoje nustatytas pagal Draper ir Hadley (53) metodiką, praėjus 24 val. po skerdimo ir po 3 mėn. sandėliuojant mėsą -18˚C temperatūroje.

Seleno kiekis triušių mėsoje ir pašaruose nustatytas atomo absorbcijos spektrometru, atomizacijos šaltiniu naudojant acitileno-oro liepsną (Thermo scientific ICE 3000 series).

Vitamino E kiekis triušių mėsoje nustatytas AOAC Official Method 975.43 metodu.

Riebalų rūgščių sudėčiai nustatyti mėginiai paruošti pagal Folch ir kitų mokslininkų (54) metodiką. Riebalų rūgščių kiekis procentais nuo bendro riebalų rūgščių kiekio triušių mėsoje nustatytas dujų chromatografu „Shimadzu GC-2010“.

2.2.6 Statistinis duomenų įvertinimas

Tyrimų rezultatai įvertinti statistine duomenų programa Statistica 5,5. Statistiškai patikimi skirtumai tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės nustatyti Duncan testu. Skirtumai tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

(25)

25

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1 Skirtingų seleno formų ir DL alfa tokoferolio kiekių įtaka pašaro cheminei sudėčiai

10 lentelė. Skirtingų seleno formų ir DL alfa tokoferolio kiekių įtaka triušių pašaro cheminei sudėčiai (proc.) ir seleno susikaupimui pašare (µg/g)

Rodiklis Riebalai Drėgmė Baltymai Ląsteliena Pelenai Krakmolas Selenas

Kontrolinė grupė 3,83 11,54 13,91 12,34 5,90 31,48 0,38±0,04 Tiriamoji grupė 3,75 11,31 13,26 13,31 5,44 28,39 0,25±0,02

Išanalizavus triušių pašaro cheminę sudėtį (10 lentelė), nustatyta, kad tiriamosios grupės pašaruose riebalų ir drėgmės kiekis sumažėjo labai neženkliai. Tiriamojoje grupėje sumažėjo baltymų kiekis – 0,6 proc., pelenų kiekis – 0,5 proc., krakmolo kiekis – 8,1 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Seleno kiekis pašaruose, lyginant su kontrolinės grupės pašarais sumažėjo 0,13 μg/g. Duomenys statistiškai nepatikimi.

Įterpus į tiriamosios grupės triušių kombinuotąjį pašarą 0,5 mg/kg organinio Se ir 100 mg/kg vitamino E, ląstelienos kiekis pašare padidėjo 0,97 proc. palyginti su kontrolinės grupės pašarais (p>0,05).

3.2 Skirtingų seleno formų ir DL alfa tokoferolio kiekių įtaka triušių produktyvumui

11 lentelė. Skirtingų seleno formų ir DL alfa tokoferolio kiekių įtaka triušių produktyvumui

Rodiklis Grupės Kontrolinė Tiriamoji Gyvas svoris, g: 42 dienų amžiaus 842,00±0,01 841,75±0,03 56 dienų amžiaus 1222,50±0,04 1207,63±0,05 70 dienų amžiaus 1570,63±0,05 1538,13±0,07 84 dienų amžiaus 2003,43±0,10 1908,25±0,08 98 dienų amžiaus 2327,29±0,12a 2191,88±0,07b 112 dienų amžiaus 2697,86±0,08a 2461,63±0,05b

Priesvoris per parą, g:

42–56 d., laikotarpis 27,18±0,00 26,13±0,00

56–70 d., laikotarpis 24,87±0,01 23,61±0,01

70–84 d., laikotarpis 30,96±0,01a 26,44±0,01b

(26)

98–112 d., laikotarpis 26,47±0,01a 19,27±0,00b

42–112 d., laikotarpis 26,58±0,00 23,14±0,00

Augimo greitis, g 2,20±0,84 1,92±1,85

Pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti, kg/kg:

42–56 d., laikotarpis 3,11±0,14 3,06±0,17 56–70 d., laikotarpis 3,11±0,17a _3,47±0,11b 70–84 d., laikotarpis 3,45±0,25 3,28±0,36 84–98 d., laikotarpis 4,42±0,60 4,54±0,75 98–112 d., laikotarpis 3,88±0,42a 4,92±0,68b 42–112 d., laikotarpis 2,58±0,16 2,48±0,24 Gaištamumas, vnt., (42–112 d., laikotarpis) 1 –

a, b_{- duomenų skirtumai statistiškai patikimi p<0,05}

Analizuojant triušių svorius 98 jų amžiaus dieną (11 lentelė) nustatyta, kad į tiriamosios grupės triušių kombinuotuosius pašarus įterpus organinio seleno 0,5 mg/kg ir vitamino E 100 mg/kg, triušių svoriai sumažėjo 6 proc., o 112 jų amžiaus dieną jų svoriai buvo mažesni 9 proc., lyginant su kontrolinės grupės triušių svoriais. Duomenys statistiškai patikimi (p<0,05).

Analizuojant triušių priesvorį per parą, nustatyta, kad minėtas rodiklis tiriamojoje grupėje sumažėjo 70–84 triušių amžiaus dienomis – 15 proc., o 98–112 jų amžiaus dienomis – 27proc., lyginant su kontroline grupe (p<0,05). Per visą bandymo laikotarpį, t.y. 42–112 d. triušių priesvoriai tiriamojoje grupėje buvo mažesni 13 proc. palyginti su kontroline grupe. Duomenys statistiškai nepatikimi.

Įterpus į kombinuotuosius triušių pašarus organinio seleno 0,5 mg/kg ir vitamino E 100 mg/kg, triušių augimo greitis sumažėjo 13 proc., lyginant su kontrolinės grupės triušių augimo greičiu. Duomenys statistiškai nepatikimi.

Analizuojant pašarų sąnaudas 1 kg triušių priesvoriui gauti, nustatyta, kad tiriamojoje grupėje 56–70 jų amžiaus dienomis, analizuojamas rodiklis buvo didesnis 12 proc., 98–112 jų amžiaus dienomis – 27 proc., lyginant su kontroline grupe, kurioje į pašarą buvo įterpiama neorganinio seleno 0,5 mg/kg ir vitamino E 50 mg/kg (p<0,05). Per visą bandymo laikotarpį (42–112 d.), pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti tiriamojoje grupėje buvo 4 proc. mažesnės, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

(27)

27 3.3 Skirtingų seleno formų ir DL alfa tokoferolio kiekių įtaka triušių virškinimo

fiziologijai

12 lentelė. Skirtingų seleno formų ir DL alfa tokoferolio kiekių įtaka triušių virškinamojo trakto turinio pH

Virškinamojo trakto dalys Grupės

Kontrolinė Tiriamoji Dvylikapirštė žarna 6,73±0,06 6,91±0,08 Plonoji žarna 6,85±0,09 6,95±0,06 Akloji žarna 6,70±0,07 6,65±0,06 Klubinė žarna 7,21±0,04 7,11±0,06 Storoji žarna 6,80±0,14 6,82±0,07 Skrandžio turinys 1,41±0,06 1,43±0,09

Ištyrus triušių virškinamojo trakto turinio pH nustatyta (12 lentelė), kad į kombinuotuosius triušių pašarus įterpus organinio seleno 0,5 mg/kg ir vitamino E 100 mg/kg, padidėjo dvylikapirštės žarnos pH – 0,18 punkto, plonosios žarnos – 0,10 punkto, storosios žarnos ir skrandžio turinio – 0,02 punkto, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Tiriamojoje grupėje, triušių aklosios ir klubinės žarnos pH sumažėjo atitinkamai 0,05 punkto ir 0,10 punkto. Duomenys statistiškai nepatikimi.

13 lentelė. Skirtingų seleno formų ir DL alfa tokoferolio kiekių įtaka triušių virškinamojo trakto turinio sausųjų medžiagų kiekiui, proc.

Virškinamojo trakto dalys Grupės

Kontrolinė Tiriamoji Dvylikapirštė žarna 12,41±0,56 12,40±0,46 Plonoji žarna 10,36±0,61 10,81±1,10 Akloji žarna 19,87±1,12 18,81±1,42 Klubinė žarna 9,07±0,63 8,35±0,79 Storoji žarna 21,37±2,11a 20,33±0,67b Skrandžio turinys 20,76±0,41a _21,13±1,34b

Išanalizavus sausųjų medžiagų kiekius atskirose virškinamojo trakto segmentų dalyse (13 lentelė), nustatyta, kad minėtas rodiklis tiriamojoje grupėje padidėjo triušių plonojoje žarnoje – 0,45 proc. (p>0,05), skrandžio turinyje – 0,37 proc. (p<0,05). Tačiau įterptas į triušių kombinuotuosius pašarus organinis selenas 0,5 mg/kg ir vitaminas E 100 mg/kg, sumažino sausųjų medžiagų kiekius: aklojoje žarnoje – 1,06 proc. (p>0,05), klubinėje žarnoje – 0,72 proc. (p>0,05), storojoje žarnoje – 1,04 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.

(28)

28 14 lentelė. Skirtingų seleno formų ir DL alfa tokoferolio kiekių įtaka triušių vidaus organų išsivystymui, proc.

Žarnyno svoris su turiniu, g 292,20±10,13a 280,80±16,87b

Žarnyno svoris be turinio, g 127,20±5,45a _117,20±3,47b

Žarnyno ilgis, cm 495,20±11,44 493,40±12,18 Širdies svoris, g 5,60±0,27 5,20±0,22 Kepenų svoris, g 63,80±4,17 62,00±3,59 Kasos svoris, g 1,00±0,06 1,00±0,05 Plaučių svoris, g 11,60±0,76 11,80±1,64 Inkstų svoris, g 11,20±0,55 11,80±0,42

Raumeninis skrandis su turiniu, g 125,40±7,01a 113,20±6,72b

Raumeninis skrandis be turinio, g 30,80±1,60 28,80±0,65

Išanalizavus triušių vidaus organų išsivystymą (14 lentelė), nustatyta, kad į triušių pašarą įterpus 0,5 mg/kg organinio seleno ir 100 mg/kg vitamino E (tiriamoji grupė), sumažėjo žarnyno svoris su turiniu – 4 proc. (p>0,05), žarnyno svoris be turinio – 8 proc. (p>0,05), raumeninio skrandžio svoris su turiniu – 10 proc. (p<0,05), raumeninio skrandžio svoris be turinio – 6 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe (p<0,05).

Analizuojant organinio seleno ir vitamino E įtaką triušių vidaus organų išsivystymui nustatyta, kad minėti pašarų priedai darė teigiamą įtaką plaučių ir inkstų išsivystymui. Minėti rodikliai tiriamojoje grupėje padidėjo atitinkamai 2 proc. ir 5 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

15 lentelė. Skirtingų seleno formų ir DL alfa tokoferolio kiekių įtaka seleno kiekiui triušių kepenyse, inkstuose, širdyje ir ekskrementuose, μg/g.

Rodiklis Grupės Kontrolinė Tiriamoji Triušių inkstai 2,45±0,17a 2,11±0,16b Triušių kepenys 2,49±0,38a _2,03±0,22b Triušių širdys 0,61±0,09 0,52±0,03 Ekskrementai 0,43±0,10 0,40±0,11

Analizuojant organinio seleno ir vitamino E pašare įtaką seleno kiekiui triušių kepenyse, inkstuose, širdyje ir ekskrementuose (15 lentelė), nustatyta, kad minėtas rodiklis sumažėjo triušių inkstuose –14 proc. (p<0,05), kepenyse – 18 proc. (p<0,05), širdyje – 15 proc. (p>0,05) ir ekskrementuose – 7proc.(p>0,05), lyginant su kontroline grupe, kurioje į pašarą buvo įterpta 0,5 mg/kg neorganinio seleno ir 50 mg/kg vitamino E.

(29)

29 3.4 Skirtingų seleno formų ir DL alfa tokoferolio kiekių įtaka triušių mėsos kokybei

16 lentelė. Skirtingų seleno formų ir DL alfa tokoferolio kiekių įtaka triušių skerdenos morfologinei sudėčiai

Masė prieš skerdimą, g 2634,00±73,69 2501,80±68,76

Pilnai skrostos skerdenos masė su vidaus organais, g 1908,75±74,12a 1861,40±56,06b

Šiltos skerdenos masė be vidaus organų, g 1345,25±34,62 1343,80±55,87

Atvėsintos skerdenos masė be vidaus organų, g 1293,10±39,36 1290,14±58,62

Lašėjimo nuostoliai, proc. 3,90±0,51 4,04±0,64

Užpakalinės skerdenėlės dalis, g 528,97±21,99 502,05±24,19

Šlaunų su kaulu svoris, g 388,86±42,17 350,16±20,03

Blauzdų su kaulu svoris, g 120,78±8,93a _91,42±5,88b

Šlaunų svoris be kaulo, g 308,43±11,25 300,47±12,48

Blauzdų svoris be kaulo, g 86,54±6,25a _63,17±4,04b

Šlaunies kaulo ilgis, cm 8,25±0,37 8,88±0,13

Blauzdos kaulo ilgis, cm 10,88±0,14 10,78±0,39

Nugarinės masė be kaulo, g 198,32±6,25 211,53±8,92

Paslėpsnis, g 86,20±4,34 80,69±4,70

Priekinė skerdenėlės dalis be kojų ir nugarinės, g 355,06±13,63 327,75±31,10

Priekinių kojų svoris, g 180,64±7,30 166,32±9,31

Vidaus riebalų masė, g 24,25±0,73 26,20±1,39

Karkaso svoris be mėsos, g 585,53±33,97 560,29±43,97

Skerdenos išeiga, proc. 72,62±3,80 74,42±1,34

Kojų raumenų išeiga, proc. 20,71±0,63a 19,54±0,54b

Nugarinės raumenų išeiga, proc. 10,41±0,33a _11,37±0,37b

Analizuojant 0,5 mg/kg organinio seleno ir 100 mg/kg vitamino E panaudojimą triušių mityboje, nustatyta, kad masė pilnai skrostos triušių skerdenos masė su vidaus organais (16 lentelė) tiriamojoje grupėje buvo 2 proc. mažesnė nei kontrolinėje grupėje (p<0,05). Statistiškai patikimi rezultatai nustatyti analizuojant blauzdų su kaulu svorį, blauzdų be kaulo svorį ir kojų nugarinės raumenų išeigą tiriamojoje grupėje. Minėti rodikliai sumažėjo atitinkamai 24 proc., 27 proc. ir 1,2 proc. (p<0,05). Nugarinės raumenų išeigą tiriamojoje grupėje padidėjo 0,96 proc. (p<0,05).

17 lentelė. Skirtingų seleno formų ir DL alfa tokoferolio kiekių įtaka triušių mėsos cheminei sudėčiai, proc.

Nugarinė

(30)

30 17 lentelės tęsinys Tarpraumeniniai riebalai 1,81±0,12a 3,61±0,84b Pelenai 1,34±0,02 1,47±0,13 Baltymai 21,24±0,57 21,12±0,82 Šlaunelės SM 26,99±0,19 25,48±0,87 Tarpraumeniniai riebalai 3,62±0,21 3,13±0,25 Pelenai 1,08±0,05 1,16±0,02 Baltymai 22,29±0,32 21,19±0,74

Išanalizavus 0,5 mg/kg organinio seleno ir 100 mg/kg vitamino E įtaką triušių mėsos cheminei sudėčiai (17 lentelė), nustatyta, kad minėti priedai triušių nugarinės raumenyse padidino sausųjų medžiagų kiekį – 1,81 proc. (p>0,05), tarpraumeninių riebalų kiekį – 1,80 proc. (p<0,05), pelenų kiekį – 0,13 proc. (p>0,05); šlaunelių raumenyse: pelenų kiekį – 0,08 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Visus kitus likusius rodiklius, naudoti priedai sumažino.

18 lentelė. Skirtingų seleno formų ir DL alfa tokoferolio kiekių įtaka triušių mėsos spalvos intensyvumui, proc. Rodiklis Grupės Kontrolinė Tiriamoji Nugarinė L* 58,35±0,38a 56,68±1,19b a* 10,32±0,60a 11,61±0,56b b* _5,71±0,22 _5,15±0,44 Šlaunelės L* 54,41±1,75 55,54±1,65 a* 12,99±1,16a 13,24±1,54b b* 3,76±0,58 4,04±0,77

Ištyrus 0,5 mg/kg organinio seleno ir 100 mg/kg vitamino E įtaką triušių mėsos spalvos intensyvumui (18 lentelė), nustatyta, kad tiek nugarinėje, tiek šlaunelėse padidėjo rausvo atspalvio (a*₎ intensyvumas, atitinkamai 1,29 proc. (p<0,05) ir 0,25 proc. (p<0,05) palyginti su kontroline grupe. Nugarinės spalvos šviesumas (L*_{) tiriamojoje grupėje sumažėjo 1,67 proc., lyginant su kontroline} grupe (p<0,05). Kitiems rodikliams statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.

19 lentelė. Skirtingų seleno formų ir DL alfa tokoferolio kiekių įtaka triušių nugarinės ir šlaunelių raumenų pH kitimo dinamikai

Nugarinė

(31)

31 19 lentelės tęsinys 24 5,61±0,04 5,62±0,06 48 5,58±0,08 5,64±0,05 72 5,68±0,09 5,76±0,09 Šlaunelės 1 5,78±0,06 5,67±0,07 24 5,74±0,04 5,74±0,10 48 5,82±0,02 5,79±0,04 72 5,88±0,04 5,85±0,06

Išanalizavus triušienos nugarinės ir šlaunelių mėsos pH kitimo dinamiką (19 lentelė), nustatyta, kad naudoti pašarų priedai triušių kombinuotajame pašare (tiriamoji grupė), padidino pH vertę triušių nugarinėje po 48 val. – 0,06 punkto, po 72 val. – 0,08 punkto, o šlaunelių raumenyse sumažino pH vertę po 48 val. ir 72 val. – 0,03 punkto, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

20 lentelė. Skirtingų seleno formų ir DL alfa tokoferolio kiekių įtaka cholesterolio kiekiui triušių mėsoje ir kepenyse, mg/100g

Nugarinė 39,31±1,16 38,98±1,46

Šlaunelės 55,58±2,87a 46,62±1,68b

Kepenys 225,56±8,38a 217,74±15,49b

Analizuojant cholesterolio kiekius triušių mėsoje ir kepenyse (20 lentelė) nustatyta, kad įterpus į triušių kombinuotuosius pašarus 0,5 mg/kg organinio seleno ir 100 mg/kg vitamino E, analizuojamas rodiklis triušių nugarinėje sumažėjo – 1 proc. (p>0,05) šlaunelėse – 16 proc. (p<0,05), o kepenyse – 3 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.

21 lentelė. Skirtingų seleno formų ir DL alfa tokoferolio kiekių įtaka triušių mėsos ir kepenų MDA kiekiui, μmol/kg

Rodiklis Grupės Kontrolinė Tiriamoji 24 val. po skerdimo Nugarinė 0,70±0,09 0,66±0,06 Šlaunelės 1,88±0,17a 1,39±0,22b Kepenys 2,50±0,16a _2,21±0,12b 3 mėn. sandėliavimo Nugarinė 0,82±0,07 0,97±0,17 Šlaunelės 2,38±0,19a 1,83±0,21b Kepenys 2,94±0,33 2,83±0,34

(32)

32

Analizuojant organinio seleno ir vitamino E įtaką malondialdehidų (MDA) kiekiui triušių mėsoje ir kepenyse (21 lentelė), nustatyta, kad praėjus 24 valandoms po skerdimo ir sandėliuojant mėginius 3 mėnesius, naudoti pašarų priedai teigiamai veikė MDA kiekį triušių kepenyse ir mėsoje.

Po skerdimo praėjus 24 val., šlaunelių raumenyse MDA kiekis tiriamojoje grupėje sumažėjo – 26 proc. (p<0,05), kepenyse – 12 proc. (p<0,05). Po sandėliavimo praėjus 3 mėnesiams, statistiškai patikimi rezultatai nustatyti šlaunelių raumenyse, kuriose analizuojamas rodiklis sumažėjo 23 proc. (p<0,05), lyginant su kontrolinės grupės mėginiais.

22 lentelė. Skirtingų seleno formų ir DL alfa tokoferolio kiekių įtaka vitamino E (mg/kg) ir seleno (μg/g) kiekiui triušių mėsoje

Vitamino E kiekis triušių mėsoje, mg/kg

Triušių nugarinė Alfa tokoferolis 2,34±0,11a 5,29±0,70b Gama tokoferolis 0,43±0,02a _0,59±0,03b Triušių šlaunelės Alfa tokoferolis 3,36±0,18a 5,05±0,51b Gama tokoferolis 0,60±0,04 0,54±0,07

Seleno kiekis triušių mėsoje, μg/g

Triušių nugarinė 0,36±0,04 0,45±0,02

Triušių šlaunelės 0,36±0,02 0,37±0,03

Išanalizavus organinio seleno 0,5 mg/kg ir vitamino E 100 mg/kg pašare įtaką vitamino E ir seleno kiekiui triušių mėsoje (22 lentelė), nustatyta, kad triušių nugarinėje padidėjo alfa tokoferolio kiekis – 126 proc., gama tokoferolio – 37proc., lyginant su kontroline grupe (p<0,05). Triušių šlaunelėse alfa tokoferolio kiekis padidėjo 50 proc., lyginant su kontroline grupe (p<0,05).

Triušių nugarinėje ir šlaunelėse seleno kiekis padidėjo atitinkamai 25 proc. ir 3 proc. palyginti su kontroline grupe (p>0,05).

23 lentelė. Skirtingų seleno formų ir DL alfa tokoferolio kiekių įtaka mėsos histomorfometriniams tyrimams, μm

Triušių nugarinė 60,96±2,37 55,13±1,64

Triušių šlaunelės 55,20±1,03a 60,11±0,88b

Analizuojant organinio seleno ir padidinto vitamino kiekio triušių pašare įtaką triušių mėsos histomorfometriniams tyrimams (23 lentelė), nustatyta, kad triušių nugarinėje analizuojamas rodiklis

(33)

33

sumažėjo 10 proc. (p>0,05), o triušių šlaunelėse šis rodiklis padidėjo 9 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.

24 lentelė. Skirtingų seleno formų ir DL alfa tokoferolio kiekių įtaka triušių mėsos raumenų riebalų rūgščių kiekiui, nuo viso riebalų rūgščių kiekio, proc.

Riebalų rūgštys Grupės

Triušių nugarinės raumenys

SRR 15,03±0,73a 19,37±1,27b

MNRR 35,45±0,71 34,41±1,48

PNRR 49,48±1,10 46,22±0,93

PNRR/SRR 3,29±0,11a _2,39±0,08b

Triušių šlaunelių raumenys

SRR 17,20±1,49 16,27±0,20

MNRR 38,56±1,29 40,19±0,49

PNRR 44,23±2,68 43,54±0,46

PNRR/SRR 2,57±0,09 2,68±0,12

24 lentelėje pateikti duomenys, kaip naudoti priedai triušių pašare įtakojo triušių mėsos riebalų rūgščių kiekius. Nustatyta, kad triušių nugarinės raumenyse 4,34 proc. padidėjo sočiųjų riebalų rūgščių kiekis, bei 0,9 proc. sumažėjo polinesočiųjų riebalų rūgščių ir sočiųjų riebalų rūgščių santykis (p<0,05). Triušių šlaunelių raumenyse mononesočiųjų riebalų rūgščių kiekis padidėjo 1,63 proc., o polinesočiųjų riebalų rūgščių ir sočiųjų riebalų rūgščių santykis – 0,11 proc., lyginant su kontroline grupe (p<0,05).

(34)

34

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimų metu vertinome skirtingų seleno formų ir skirtingų vitamino E kiekių poveikį triušių produktyvumui, virškinimo fiziologijai bei mėsos maistinėms savybėms.

Analizuojant atlikto tyrimo rezultatus, akivaizdu, kad į triušių kombinuotuosius pašarus įterpus 0,5 mg/kg organinio seleno ir 100 mg/kg vitamino E, pašaro cheminiai rodikliai, tokie kaip krakmolo, riebalų, drėgmės, baltymų, pelenų ir seleno kiekiai pašare sumažėjo, tačiau padidėjo ląstelienos kiekis Shang, Wu, Liu, Sun ir Ma (55) teigia, kad ląsteliena atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant žarnyno tranzitą, žarnyno florą, žarnyno gleivinės vientisumą (55). Ląsteliena taip pat reguliuoja triušių augimo efektyvumą ir virškinamumą (61).

Per visą bandymo laikotarpį, triušių svoriai tiriamojoje grupėje turėjo tendenciją mažėti. Analizuojant pašarų sąnaudas 1 kg triušių priesvoriui gauti, nustatyta, kad tiriamojoje grupėje per visą bandymo laikotarpį (42–112 d.), pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti tiriamojoje grupėje buvo 4 proc. mažesnės, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Taip pat panašius rezultatus savo tyrime gavo ir Ebeid et al. (42), kai į kombinuotuosius triušių pašarus įterpė 250 mg/kg alfa tokoferolio ir 0,3 mg/kg organinio seleno. Bandymo metu nustatė, kad triušių gyvas svoris padidėja, o pašarų sunaudojimas sumažėja (42). Dokoupilov, Marounek, Skřivanová, Březina (63) ištyrė, kad į triušių pašarą įterpus selenu pripildytų mielių 0,5 mg/kg, pašarų sąnaudos 1 kg priesvoriui gauti sumažėjo 3 proc. (63).

Tiriant virškinamojo trakto turinio pH bei virškinamojo trakto turinio sausųjų medžiagų kiekius, didelio skirtumo tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės nepastebėta. Galima teigti kad į pašarus įterpus 0,5 mg/kg organinio seleno ir 100 mg/kg vitamino E virškinamojo trakto pH ir sausųjų medžiagų kiekiams skirtinguose virškinamojo trakto turinio segmentuose minėti pašarų priedai įtakos neturėjo.

Ištyrus naudotų priedų įtaką tiriamosios grupės triušių vidaus organams, nustatyta, kad didžiausias pokytis buvo tiriant raumeninio skrandžio su turiniu svorius. Tiriamojoje grupėje minėtas rodiklis sumažėjo 10 proc. lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Tai rodo, kad triušių skrandyje vyksta geresnis pašaro virškinamumas. Nors Kermauner ir Laurenčič (56) nustatė, kad natūralūs antioksidantai gali apsaugoti žarnyno gleivinę nuo oksidacinės žalos ir patogenų neigiamo poveikio, bei sumažinti peristaltinį virškinimo aktyvumą - viduriavimą (56). Taip pat buvo nustatytas tiriamojoje grupėje, lyginant su kontroline grupe, trumpesnis žarnų ilgis bei žarnyno svoris be turinio. Galima teigti, kad sutrumpėjęs žarnų ilgis ir sumažėjęs jų svoris rodo prastesnį žarnyno išsivystymą. Pagal Uddin, Islam, Reza ir Chowdhury (57) atliktus tyrimus, kuomet pailgėja žarnyno ilgis ir padidėja žarnų svoris, tada pagerėja maistinių medžiagų virškinamumas, ir to pasėkoje pagerėja triušių augimo rodikliai (57).

(35)

35

Mūsų tyrime, naudojant pašarus su organiniu selenu 0,5 mg/kg ir vitaminu E 100 mg/kg, buvo nustatyta, kad širdies ir kepenų svoriai sumažėjo atitinkamai 7 proc. ir 3 proc., o inkstų svoris padidėjo 5 proc., lyginant su kontroline grupe. Nors Eiben et al. (58), nustatė, kad į pašarus įterpus vitamino E ir seleno triušių vidaus organų proporcijos ir jų dydžiai nepakito (58).

Ištyrus triušių inkstuose, kepenyse, širdyje ir ekskrementuose seleno kiekius, nustatyta kad tiriamojoje grupėje, kurioje buvo naudotas organinis selenas, seleno kiekiai buvo rasti mažesni, nei kontrolinėje grupėje, kurioje buvo naudojamas neorganinis selenas. Saeed (20), atlikęs tyrimą, nustatė, kad organinis selenas yra lengviau įsisavinamas organizmo, nei neorganinis selenas. Tai prieštarauja mūsų gautiems tyrimų rezultatams.

Išanalizavus kokia įtaką turėjo į triušių kombinuotuosius pašarus įterpus 0,5 mg/kg organinio seleno ir 100 mg/kg vitamino E, triušių skerdenos morfologiniai sudėčiai, nustatėme, kad triušių pilnai skrostos skerdienos masė su vidaus organais ir be jų sumažėjo, tačiau padidėjo 0,96 proc. nugarinės raumenų išeiga, lyginant su kontrolinės grupės svoriais. Panašius rezultatus savo tyrime ištyrė ir Szendro et al. (64), kad į triušių pašarą įterpus 260 mg/kg vitamino E ir 0,46 mg/kg seleno, triušių šiltos ir atvėsusios skerdenos svoriai sumažėjo (64).

Ištyrus triušių mėsos cheminę sudėtį, nustatėme, kad tiriamosios grupės triušių nugarinės mėsoje riebalų kiekis padidėjo 1,8 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe, o Marounek et al. (29) ištyrę skirtingų neorganinio seleno formų įtaką triušių nugarinės mėsos riebalų kiekiui, nustatė, kad natrio selenitas ir selenizuoti dumbliai riebalų kiekį triušių nugarinėje sumažino net iki 1,4 proc. (29). Mūsų gautais tyrimų duomenimis, triušių nugarinės baltymų kiekis beveik nepakito. Tokias pačias išvadas savo tyrime gavo ir Marounek et al. (29), kad skirtingų formų neorganinis selenas nugarinės baltymų kiekiui įtakos neturėjo (29).

Tiriant kokią įtaką turėjo triušių mėsos spalvos intensyvumui į tiriamosios grupės triušių kombinuotuosius pašarus įterpus 0,5 mg/kg organinio seleno ir 100 mg/kg vitamino E, nustatėme, kad mėsos šviesumo intensyvumas triušių nugarinėje sumažėjo, o šlaunelių mėsoje padidėjo. Rausvumas tiek nugarinėje, tiek šlaunelių mėsoje paryškėjo. Tačiau tam įtakos turėjo skirtingas vitamino E kiekis. Kaip teigia Corino, Pastorelli, Pantaleo, Oriani ir Salvatori (41), kad pašarų priedai su vitaminu E turi įtakos triušių mėsos rausvumui ir šviesumui, jie paryškėja, o geltonumui vitaminas E poveikio neturi (41).

Išanalizavus naudotų pašarų priedų įtaką cholesterolio kiekiui triušių mėsoje ir kepenyse, buvo nustatyta, kad organinis selenas ir vitaminas E sumažino analizuojamą rodiklį. Tokius pačius tyrimo rezultatus gavo ir Saleh, Tarek, Ebeid ir Eid (59). Savo tyrimų metu jie nustatė, kad organinis selenas gali sumažinti bendrą cholesterolio kiekį triušių raumenyse (59).