Nesmulkintų kvietrugių įtaka viščiukų broilerių produktyvumui bei virškinamiesiems procesams

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

GYVULININKYSTöS KATEDRA

Ramūnas Gud÷nas

Nesmulkintų kvietrugių įtaka viščiukų broilerių

produktyvumui bei virškinamiesiems procesams

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. habil. dr. R. Gružauskas

(2)

Patvirtinimas apie atlikto darbo savarankiškumą

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas:

„Nesmulkintų kvietrugių įtaka viščiukų broilerių produktyvumui bei virškinamiesiems procesams‘‘

1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2012.02.28 Ramūnas Gud÷nas

Patvirtinimas apie atsakomybę už lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame

darbe

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2012.02.28 Ramūnas Gud÷nas

Magistro baigiamojo darbo vadovo išvados d÷l darbo gynimo

2012.02.28 prof. habil. dr. R. Gružauskas

(3)

Magistro baigiamasis darbas aprobuotas Gyvulininkyst÷s katedroje

2012.02.28 protokolo Nr. 13

(aprobacijos data) (Gynimo komisijos sekretor÷s/riaus vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretor÷s/riaus parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavard÷) ( parašas)

(4)

Turinys

TURINYS... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

1.1KVIETRUGIŲ MAISTINöS VERTöS PALYGINIMAS SU KITAIS JAVŲ GRŪDAIS... 9

1.2VIŠČIUKŲ BROILERIŲ VIRŠKINAMOJO TRAKTO IŠSIVYSTYMAS IR JĮ SĄLYGOJANTYS FAKTORIAI ... 12

1.2.1 Viščiukų broilerių virškinamojo trakto sandara ... 12

1.2.2 Viščiukų broilerių virškinamojo trakto išsivystymą sąlygojantys faktoriai ... 12

1.3 Viščiukų broilerių virškinamųjų procesų kitimas priklausomai nuo pašarinių žaliavų ir lesalų gamybos technologinių procesų ... 16

2. TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODAI ... 20

2.1LESINIMO BANDYMAS... 20

2.2VIŠČIUKŲ BROILERIŲ FIZIOLOGINIŲ TYRIMŲ METODIKOS... 24

2.3STATISTINö DUOMENŲ ANALIZö... 25

3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 26

3.1LESALŲ PAPILDYMO NESMULKINTAIS KVIETRUGIAIS ĮTAKA VIŠČIUKŲ BROILERIŲ PRODUKTYVUMUI... 26

3.1.1 Viščiukų broilerių svorio dinamika... 26

3.1.2 Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti ... 27

3.1.3 Viščiukų broilerių išsaugojimas... 28

3.2NESMULKINTŲ KVIETRUGIŲ ĮTAKA VIŠČIUKŲ BROILERIŲ FIZIOLOGINIAMS RODIKLIAMS... 29

3.2.1 Viščiukų broilerių žarnų pH... 29

3.2.2 Viščiukų broilerių žarnų SM kiekiai ... 29

3.2.3 Viščiukų broilerių amoniakinio azoto koncentracija aklosiose žarnose... 30

3.2.4 Viščiukų broilerių žarnyno ilgis ir svoris... 31

3.2.5 Trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracijos viščiukų broilerių aklųjų maišų virškinamajame turinyje... 31 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 33 IŠVADOS... 36 REKOMENDACIJA ... 37 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 38 PADöKOS...43

(5)

SANTRAUKA

Šio magistrinio darbo tikslas: nustatyti nesmulkintų kvietrugių įtaką viščiukų broilerių produktyvumui bei virškinimo procesams.

Darbo uždaviniai:

1. Ištirti nesmulkintų kvietrugių įtaką viščiukų broilerių augimo intensyvumui, lesalų sunaudojimui bei išsaugojimui.

2. Ištirti nesmulkintų kvietrugių įtaką pH, sausųjų medžiagų koncentracijai virškinamojo trakto atskirose dalyse, nustatyti amoniakinio azoto koncentraciją aklojoje žarnoje.

3. Ištirti trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentraciją viščiukų broilerių aklųjų maišų virškinamajame turinyje.

Lesinimo bandymas atliktas 2011 m. AB „Vilniaus paukštynas“, fiziologiniai tyrimai atlikti LSMU VA Paukščių lesalų ir paukštininkyst÷s produktų laboratorijoje prie Gyvulininkyst÷s katedros.

Kontrolin÷s grup÷s viščiukais broileriai per visą jų auginimo laikotarpį buvo lesinami standartiniais kombinuotaisiais lesalais be nesmulkintų kvietrugių. Nuo 1 iki 7 amžiaus dienos kombinuotasis lesalas buvo papildytas skirtingais nesmulkintų kvietrugių kiekiais – pirmos tiriamosios grup÷s – 6 proc., antros tiriamosios – 8 proc. neskaldytų kvietrugių. Nuo 8 iki 21 dienos, lesalai papildyti atitinkamai 12 proc. ir 16 proc. nesmulkintais kvietrugiais. Nuo 22 iki 35 dienos, pirmos tiriamosios grup÷s lesalai buvo papildyti 20 proc., antros tiriamosios grup÷s – 25 proc.

Bandymo metu buvo tirta nesmulkintų kvietrugių įtaka viščiukų broilerių svorio dinamikai, lesalų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti ir jų išsaugojimui. Taip pat buvo tirta nesmulkintų kvietrugių įtaka šiems fiziologiniams rodikliams: viščiukų broilerių žarnų pH, sausųjų medžiagų koncentracijai atskirose viščiukų broilerių virškinamojo trakto dalyse, amoniakinio azoto ir trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracijai aklojoje žarnoje, žarnyno ilgiui bei svoriui.

Atlikus tyrimus nustatyta, kad įterpus nesmulkintus kvietrugius į kombinuotuosius lesalus į pirmą tiriamąją grupę 20 proc., o į antrąją - 25 proc., viščiukų broilerių svoriai sumaž÷jo atitinkamai 7 proc. ir 10 proc. (p<0,05). Lesalų sąnaudos 1kg priesvorio gauti padid÷jo pirmoje tiriamojoje grup÷je - 3 proc., antroje tiriamojoje grup÷je - 1 proc. Tačiau viščiukų broilerių išsaugojimas buvo 1 proc. geresnis tiriamosiose grup÷se, lyginant su kontroline grupe.

Nesmulkintų kvietrugių įterpimas teigiamai įtakojo viščiukų broilerių pH ir sausųjų medžiagų koncentracijas skirtingose virškinamojo trakto dalyse bei tiriamųjų grupių broilerių žarnyno išsivystymą. Kitiems fiziologiniams rodikliams, kaip trumpųjų grandinių riebalų rūgščių ir amoniakinio azoto koncentracijai, nesmulkintų kvietrugių įterpimas į viščiukų broilerių lesalus esmin÷s įtakos

(6)

SUMMARY

Purpose of work: to analyze the influence of non-granulated triticale for broiler chickens on productivity and digestive processes.

Tasks of work:

1. To analyze the influence of non-granulated triticale on the growth rate, feed consumption and mortality of broiler chickens.

2. To analyze the influence of non-granulated triticale on pH dynamics, dry substance concentration in different parts of the digestive tract, to analyze the ammoniacal nitrogen concentration in caecum. 3. To analyze the concentrations of short-chain fatty acid in caecal gastrointestinal contents of broilers chickens.

Feeding experiment was carried out in 2011 year in AB „Vilniaus paukštynas“. The work was conducted at the Health Science University of Lithuania, Academy of Veterinary. The researches were conducted at the poultry feed and poultry product laboratory under the Department of Animal Husbandry Technology.

Broiler chickens in the control group during their growing period were fed the standard diet without the non-granulated triticale. From 1 to 7 days of age combined feed was supplemented with different amounts of non-granulated triticale - the first experimental group - 6 percent, a second test - 8 percent granulated triticale. From 8 to 21 days, feed supplement by 12 percent and 16 percent non-granulated triticale. From 22 to 35 days, the first experimental group diets were supplemented 20 percent. The second experimental group - 25 percent.

The experiment was conducted to determine effects of non-granulated triticale on growth performance, feed consumption for 1 kg of weight and mortality of broiler chickens. It has also been studied non-granulated triticale influence on physiological parameters - pH, dry matter, ammonia cal nitrogen and short-chain fatty acid concentration in caecum, intestinal length and weight.

Addition of non-granulated triticale to the basal diet for first experimental group of 20 per cent., while the second - 25 percent., broilers chickens weights were decreased by 7 percent. and 10 percent. (p<0.05). The feed consumption for 1 kg of weight an increase in the first experimental group - 3 percent. The second experimental group - 1 percent. However, mortality of broiler chickens was 1 percent better researched groups compared with the control group.

Addition of non-granulated triticale to the basal diet improved pH and dry matter concentrations in different parts of the digestive tract, and experimental groups of broiler intestinal development of broilers chickens. Other physiological parameters to insert non-granulated triticale in broiler diets had no significant influence.

(7)

ĮVADAS

Kombinuotųjų lesalų gamybai daugiausiai yra naudojami kviečiai, kukurūzai – mažiau miežiai, kvietrugiai. Tai susiję su tuo, kad min÷tos javų veisl÷s skiriasi savo maistine verte, apykaitos energija, antimaistinių medžiagų koncentracija.

Gaminant kombinuotuosius lesalus viščiukams broileriams, labai svarbu pagaminti geros kokyb÷s granules, nes lesaluose esant didelei smulkių frakcijų koncentracijai keičiasi paukščių elgesys. Viščiukai broileriai sunaudoja daug daugiau vandens nei esant gerai granulių kokybei, to pas÷koje ekskrementai tampa dr÷gnesni, į aplinką išsiskiria daugiau amoniako ir atsiranda tikimyb÷, kad padaug÷s respiratorinių susirgimų. Tod÷l granulių kokyb÷ yra tampriai susijusi su naudojamų pašarinių žaliavų kokybe.

Tyrimais nustatyta, kad pašarin÷se žaliavose kuriose vyrauja nekrakmolinių polisacharidų kiekiai teigiamai veikia granulių kokybę. Tai yra susiję su nekrakmolinių polisacharidų didesniu klampumu ir to pas÷koje padid÷ja rišamoji galia granul÷se.

Taip pat granulių kokybei esmin÷s įtakos turi ir pašarinių žaliavų sumalimo laipsnis.

Šiandien, naujai išper÷tas viščiukas broileris padidina savo kūno svorį 25 proc. per naktį ir 5000 proc. per 5 savaites iki 2 kg. Šis modernios paukštininkyst÷s pasiekimas gaunamas d÷l: intensyvios selekcijos augimo greičio atžvilgiu; skiriamo didelio d÷mesio sveikatai ir auginimui; gerai subalansuotų ir parinktų lesalų (Choct, 2009).

Viščiukų broilerių auginimo intensyvumas yra labai didelis, tačiau auginimo trukm÷ yra labai trumpa, to pas÷koje per trumpą auginimo trukmę nepilnai išsivyto virškinamasis traktas, d÷l to blog÷ja lesalo maistinių medžiagų pasisavinamumas. Tod÷l be granulių kokybę įtakojančių faktorių, tai yra granulių tvirtumo, kitas faktorius sąlygojantis virškinamojo trakto išsivystymą yra nesmulkintų javų grūdų panaudojimas. Įprasta, kad yra naudojami nesmulkinti kviečių grūdai, bet kintant jų kainai gali atsirasti ir kitos alternatyvios javų veisl÷s.

Duomenų apie kvietrugių, miežių panaudojimą viščiukų broilerių mityboje yra itin mažai. Lyginant miežius, kvietrugius su kviečių grūdais juose yra didesnis antimaistinių medžiagų kiekis, tai gali neigiamai sąlygoti viščiukų broilerių augimo intensyvumą.

Tod÷l mūsų magistrinio darbo tikslas: nustatyti nesmulkintų kvietrugių įtaką viščiukų broilerių produktyvumui bei virškinimo procesams.

(8)

Siekiant šio tikslo reik÷jo įgyvendinti šiuos uždavinius:

1. Ištirti nesmulkintų kvietrugių įtaką viščiukų broilerių augimo intensyvumui, lesalų sunaudojimui bei išsaugojimui.

2. Ištirti nesmulkintų kvietrugių įtaką pH, sausųjų medžiagų koncentracijai virškinamojo trakto atskirose dalyse, nustatyti amoniakinio azoto kiekį aklojoje žarnoje.

3. Ištirti trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentraciją viščiukų broilerių aklųjų žarnų virškinamajame turinyje.

(9)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Kvietrugių maistin÷s vert÷s palyginimas su kitais javų grūdais

Kombinuotųjų lesalų gamybai yra daugiau naudojami kviečiai, kukurūzai – mažiau miežiai, kvietrugiai. Tai susyja su tuo, kad min÷tos javų veisl÷s skiriasi savo maistine verte, apykaitos energija, antimitybinių medžiagų koncentracija.

Javų grūdo (be lukšto) sud÷tis:

• Luobel÷ (apyvaisis (pericarpium) ir s÷klos luobel÷ (testa)): 3,5-9 proc. grūdo, sud÷tis: struktūriniai angliavandeniai, ligninas, žalieji baltymai, mineralin÷s medžiagos.

• Aleurono sluoksnis: 5,5-8 proc. grūdo, gausu žalių baltymų, taip pat yra žalių riebalų, vitaminų ir dažomųjų medžiagų (karotinoidų – kukurūzuose, sorguose).

• Maisto medžiagų sand÷lis (endospermas): 82-88 proc. grūdo, daugiausiai jame yra krakmolo, taip pat žalių baltymų, šiek tiek cukraus ir žalios ląstelienos

• Gemalas: 2,5-3 % grūdo (kukurūzų - 8-10 %), sud÷tis: žali riebalai, žali baltymai, krakmolas, mineralin÷s medžiagos, vitaminai (vit. E, B grup÷s vitaminai, išskyrus vit. B12) (Jeroch, 2009).

1 pav. Morfologin÷ javų grūdo (kviečio) sandara (Jeroch, 2009)

(10)

paukščiai stengiasi sulesti daugiau, tačiau virškinamojo trakto talpa yra ribota. Taigi, norint patenkinti energijos poreikį, lesalas turi tur÷ti tam tikrą energijos koncentraciją (Jeroch ir kt., 2004).

Kvietrugiai yra antropogeniniai grūdai, sukurti sujungiant kviečių funkcionalumą ir aukštą derlingumą bei rugių atsparumą. Ir po daugelio metų nuo tada kai A. Stephen Wilson pirmą kartą sukryžmino kviečius su rugiais, kvietrugiai ilgą laiką daugiausiai buvo naudojami tik gyvulių maistui (McGoverin et al., 2011). Šiandien, daug žmonių mano, kad kvietrugiai yra viena iš augalų rūšių turinčių geriausias perspektyvas pašarų gamyboje naminiams gyvūnams (Djekic et al., 2011). Palyginti su kitais varpiniais grūdais, juose randama daugiau proteinų (apie13-15 proc.) bei mažiau ląstelienos (1,6-2,5 proc.) (Juraitis, Kulpys, 2003). Į kvietrugių grūdų baltymų sud÷tį įeina histidinas, arganinas, treoninas, serinas, gliutaminin÷ rūgštis, protinas, alaninas, valininas, izolencinas, lenecinas, fenilalaninas ir kiti (Petraitis, Maikšt÷nien÷, 2002). Maistinių medžiagų kiekis tirtuose m÷giniuose labai įvairuoja, duomenys apie kvietrugių pašarinę vertę bei jų panaudojimo galimybes nevienodi (Jeroch ir kt., 2010).

Miežiai. Juose yra apie 10-13 proc. proteinų, 4-6 proc. ląstelienos, tačiau mažoka nepakeičiamųjų aminorūgščių, yra lizino ir metionino (Juraitis, Kulpys, 2003). Paukščių prieauglio ir penimų paukščių kombinuotuose lesaluose, ypač pirmosiomis gyvenimo savait÷mis, miežiai gali sudaryti daugiausia 10-20 proc.; šių javų naudojimas ribojamas d÷l beta gliukanų kiekio, penimų paukščių (broilerių, kalakutų) racionuose ir d÷l energijos kiekio (Jeroch ir kt., 2010).

Kviečiai. Palyginti su kitais varpiniais grūdais, juose yra daugiau proteinų (13-15 proc.) bei mažiau ląstelienos (1,5-2,5 proc.) (Juraitis, Kulpys, 2003). D÷l mažo žalios ląstelienos kiekio bei gero medžiagų virškinamumo kviečiams tur÷tų būti teikiama pirmenyb÷, sudarant kiaulių ir paukščių racionus (Jeroch ir kt., 2010).

Rugiai. Pagal cheminę sud÷tį ir maistingumą rugiai beveik nesiskiria nuo kitų varpinių javų grūdų. Juose yra apie 11-13 proc. proteinų, 2-4 proc. ląstelienos (Juraitis, Kulpys, 2003). Rugiuose esančių tirpių nekrakmolinių polisacharidų visai netoleruoja viščiukai. Netgi 5-10 proc. rugių viščiukų racione yra mažesniu priesvorių priežastis (Jeroch ir kt., 2010).

Avižos. Palyginti su miežiais, jos yra mažesn÷s energetin÷s vert÷s, turi daugiau ląstelienos (9-12 proc.), riebalų (4-5 proc.). Proteinų avižų grūduose randama apie 10-15 proc. (Juraitis, Kulpys, 2003). Augančių kiaulių ir paukščių kombinuotuose pašaruose avižų kiekį reikia riboti d÷l didelio žalios ląstelienos kiekio, išskyrus keletą atvejų (Jeroch ir kt., 2010).

1 lentel÷je, pateikiama javų grudų energetin÷ vert÷, kuri yra nevienoda, tačiau labai svarbi užtikrinant tinkama aprūpinimą ja viščiukus broilerius. Javų energetinei vertei paukščių mityboje turi teigiamos įtakos krakmolo ir riebalų kiekiai grūduose, tuo tarpu neigiamą – grūduose esantys

(11)

nekrakmoliniai polisacharidai. Šių medžiagų būvimas sąlygoja antimaistinį efektą. Tai įtakoja, jog jų paukščiai praktiškai nevirškina, nes paukščių virškinamajame trakte n÷ra jas skaldančių fermentų (Jeroch, 1993; Crouch et al., 1997; Carré, 1999; Hughes, 2003).

1 lentel÷. Javų grūdų (organinių medžiagų) virškinamumas ir energetin÷ vert÷ (Jeroch ir kt., 2010)

Organin÷s medžiagos

virškinamumas (%) Energetin÷ vert÷ (MJ/kg SM) Javų grūdai Paukščiai Paukščiai Žieminiai miežiai 77 13,3 Avižos 65 11,6 Sorgai 87 14,9 Žieminiai rugiai 80 12,8 Žieminiai kvietrugiai - 14,3 Žieminiai kviečiai 85 14,5

Kalcis, fosforas, magnis, natris, kalis, chloras ir siera yra makroelementai, gyvūnas juos turi gauti su pašaru. Įvairiuose augaluose šių elementų kiekiai yra skirtingi, 2 lentel÷je pavaizduoti jų kiekiai javų grūduose. Vidutinis makroelementų kiekis organizme svyruoja nuo 0,4 iki 20 g/kg kūno mas÷s (Jatkauskas ir kt., 2002). Kalcis yra gausiausias mineralas organizme, kurio 99 proc. yra skelete, svarbiausia funkcija kaulų formavimas, o suaugusio viščiuko broilerio organizme sudaro apie 33 proc. visų mineralų kiekio (Klasing, 1998; Sugiyama, Kasuhara, 2001).

2 lentel÷. Vidutiniai makroelementų kiekiai javų grūduose (g/kg SM) (Jeroch ir kt., 2010)

Javai Kalcis Fosforas

(bendrasis)

Fosforas (fitino

rūgšties druskose) Magnis Natris

Vasariniai miežiai 0,8 3,9 2,5 1,3 0,32 Žieminiai miežiai 0,7 4,1 2,5 1,2 0,36 Avižos 1,2 4,1 2,5 1,4 0,38 Žieminiai rugiai 0,9 3,6 2,2 1,4 0,26 Žieminiai kviečiai 0,7/0,65 4,2/3,8 3,1/2,6 1,3 0,17 Žieminiai kvietrugiai - 3,7 2,5 - -

(12)

1.2 Viščiukų broilerių virškinamojo trakto išsivystymas ir jį sąlygojantys faktoriai

1.2.1 Viščiukų broilerių virškinamojo trakto sandara

Svarbu suprasti viščiukų broilerių virškinamojo trakto sistemą norint, kad pulko lesinimas būtų veiksmingas ir ekonomiškai efektyvus (Jacob et al., 2011).

Vištos turi surag÷jusį snapą su pjovimo briaunomis. Liežuvis naudojamas lesalo nurijimui rykle. Seilių liaukos gerai išvystytos, gausi sekrecija iš gomurio angų ir apatinių rykl÷s dalių. Seil÷s veikia kaip alyva ryjant sausą lesalą, kuriuo dažniausiai maitinasi vištos (Appleby et al., 2004). Kaklo srityje stempl÷s ir trach÷jos vamzdeliai yra greta, jie skiriasi sienelių sandara: stempl÷s sienel÷s raumeningos, o trach÷jos turi kremzlinius žiedus. Apatin÷je kaklo dalyje stempl÷ smarkiai praplat÷ja ir sudaro maišo pavidalo gurklį arba gūžį (Logminas, 1979). Lesalas būdamas gurklyje, suminkšt÷ja ir išbrinksta, tada per stemplę likučiai pereina į liaukinį skrandį padengtą liaukomis išskiriančiomis gleives ir fermentus. Kitas žingsnis, raumeninis skrandis. Natūraliomis sąlygomis, paukščiai sulesa mažus gabal÷lius žvyro, kurie būtent ten ir kaupiasi, judant trina ir suskaido lesalą į mažus gabal÷lius, kurie yra suardomi druskos rūgšties ir pepsino esančių skrandžio sultyse. Dauguma šiuolaikinių paukščių maitinimo programų siūlo lengvai virškinamą maistą, pavyzdžiui, granules, taigi tokiu būdu sm÷lis į lesalą nepatenka. Tačiau vištos vis dar turi polinkį sulesti ir praryti nesuvirškinamas daleles (Appleby et al., 2004). Liaukinį, raumeninį skrandžius iš viršaus dengia didel÷s kepenys. Iš raumeninio skrandžio išeina plonoji žarna; jos pirmoji atkarpa vadinama dvylikapiršt÷ žarna (Logminas, 1979). Lesalas dvylikapiršt÷je žarnoje paveiktas tulžies ir kasos sekrecijos nunešamas į storąją žarną bei klubinę žarną, kur įvyksta apsorbija (Appleby et al., 2004). Už dvylikapiršt÷s žarnos be ryškios ribos prasideda tuščioji žarna, o už jos esti klubin÷ žarna. Plonoji žarna be ryškesnio sustor÷jimo pereina į trumpą tiesiąją žarną. Tiesioji žarna baigiasi kloakoje. Kloakos viršutin÷je sienel÷je yra akla išauga – Fabricijaus maišelis (Logminas, 1979).

1.2.2 Viščiukų broilerių virškinamojo trakto išsivystymą sąlygojantys faktoriai

Svarbus veiksnys veikiantis viščiukų broilerių virškinamojo trakto išsivytimą yra genetinis paveldimumas, pagerintas viščiukų broilerių genotipas, leidžia gauti didesnę produkciją (de Verdal et al., 2010; González-Alvarado et al., 2008). Taip pat, turi įtakos ir lytis. Patin÷liai auga greičiau, jų svoris po intensyvaus augimo laikotarpio būna 15-30 proc. didesnis negu patelių (Aniulien÷, 2004).

(13)

Už virškinamojo trakto aktyvumo reguliavimą yra atsakingas raumeninis skrandis, manoma, kad prastas raumeninio skrandžio išsivystymas gali tur÷ti įtakos maistinių medžiagų virškinamumui ir viščiukų broilerių augimui (B. Svihus et al., 2010; Jacob et. al., 2011). Esant raumeninio skrandžio atrofijai sumaž÷ja iš dvylikapiršt÷s žarnos liaukų sekrecija, taip prast÷ja virškinimo procesai ir maisto medžiagų suvartojimas, tuo tarpu esant gerai išvystytam raumeniniui skrandžiui padid÷ja žarnyno liaukų sekrecija ir pager÷ja virškinimas (González-Alvarado et al., 2008).

Plonoji ir storoji viščiukų broilerių žarnos, paprastai turi naudingų bakterijų, ši mikroflora žarnynui yra labai svarbi nes ji padeda virškinti (McDougald, 2003; Jacob et. al., 2011). Žarnų ligos paprastai atsiranda, kai sutrinka balansas normalios mikrofloros arba yra per daug pašalinių mikroorganizmų. Sutrikimų rezultatais dažnai tampa enteritas arba žarnų uždegimas. Simptomai: viduriavimas, padid÷jęs troškulys, dehidratacija, apetito praradimas, silpnumas, svorio praradimas arba l÷tas augimas (Jacob et. al., 2011).

Viščiukų broilerių virškinamojo trakto mikroflora yra vis dar nevisiškai ištirta. Virškinamajame trakte randami įvairaus dydžio ir sud÷tingumo mikroorganizmai. Randamų mikroorganizmų tipai, skaičius ir aktyvumas priklauso nuo daugelio faktorių: pačio paukščio, jo amžiaus, aplinkos, ir raciono (Gabriel et al., 2006). Žarnyno mikroflora gali ženkliai įtakoti medžiagų apykaitą žarnų audiniuose, kuri savo ruožtu turi įtakos amino rūgščių absorbcijai (Williams, 1995). Bakterijos gamina įvairius metabolitus, kurie gali būti naudingi arba žalingi šeimininkui. Sąveikos tarp bakterijų ir virškinamojo trakto epitelio metu gali kilti įvairių struktūrinių ir funkcinių virškinimo trakto pasikeitimų (Gabriel et al., 2006).

Bakterijos gali susilpninti riebalų virškinimą ir gali pakeisti angliavandenių bei baltymų virškinimą. Mikroorganizmai sukelia energijos ir amino rūgščių reikmių padid÷jimą, taip pat turi neigiamą efektą vitaminų pasisavinimui. Tačiau naudingos bakterijos gali apsaugoti paukščius nuo kai kurių patogeninių organizmų. Be to, mikroflora dalyvauja žarnyno imunin÷s sistemos vystymesi (Gabriell et al., 2006).

Virškinimo traktas ir jo vystymas gali labai neigiamai įtakoti mikotoksinai. Miko toksikoz÷s – gyvulių, paukščių ir žuvų ligos, kuriomis susergama apsinuodijus pašaru, užterštu toksiškų grybų antriniais medžiagų apykaitos produktais – mikotoksinais (Bakutis, 2004). Pavyzdžiui, T-2 toksinas gali sukelti didžiul÷s žalos gleivinei, stipriai paveikia žarnyno kriptas. Mikotoksino T-2 histopatologiniai virškinamojo trakto pažeidimai, d÷l ūmios intoksikacijos, sukelia kraujavimus, nekrozes, žarnyno epitelio uždegimus, sumaž÷ja mitozinis aktyvumas epitelio kriptose. Nekroz÷s atvejų taip pat pasitaiko gleivin÷je (Yegani, Korver, 2008).

(14)

Tarp vidaus parazitų, apninkančių komercinius naminius paukščius, pirmuonys yra stipriai paplitę, jie tampa sunkių arba vidutinio sunkumo virškinamojo trakto ligų priežastimi, pastebimas sul÷t÷jęs viščiukų augimas (Dube et al., 2010; McDougald, 2003). Tačiau paukščių izoliavimas ne visada apsaugo didelius paukščių pulkus nuo tokių ligų kaip kokcidioz÷, suk÷l÷jai turi trumpus ir tiesioginius gyvyb÷s raidos ciklus (joks tarpinis šeimininkas n÷ra būtinas) (McDougald, 2003).

Daugelis virusinių infekcijų susiję su žarnyno vystymosi ir veiklos sutrikimais. Virusai: rotavirusai, coronavirusas, enterovirusas, adenovirusas, astrovirusas ir reovirusas. Tipiškas virusų poveikis viščiukams broileriams tai sumaž÷jęs priesvoris per parą, sutrikęs lesalų pasisavinamumas, sumaž÷jas pulko vienodumas (Lumpkins et al., 2010; Yegani, Korver, 2008; Bedford, 1996). Žarnyno virusin÷s infekcijos gali pasireikšti visų amžiaus grupių paukščiams, tačiau dažniausiai serga jauni paukščiai. Šių infekcijų rezultatai paprastai priklauso ir nuo įvairių veiksnių, tokių kaip: amžius ir imunin÷ sistema, virulentiškumas dalyvaujančių virusų, mityba, valdymo praktiką ir aplinkos veiksniai (Yegani, Korver, 2008).

Taip pat viščiukų broilerių vystymasį įtakoja ir lesalo tranzito per virškinamąjį traktą laikas kuris lemia maisto medžiagų virškinimą ir suvartojimą (Uni et al., 1995). Tranzito laiką įtakojantčių faktorių yra ne vienas: fiziologin÷ būkl÷, nekrakmolo polisacharidai, lesalo dalelių dydis ir energetin÷ vert÷, lytis ir kiti (Hughes, 2007; Amerah et al., 2007; Yegani, Korver, 2008).

Neabejotiną įtaką virškinamojo trakto išsivystymui turi ir amžius. Yra ištirta plonosios žarnos, kasos, ir kitų virškinamojo trakto dalių funkcionalumo priklausomyb÷ nuo paukščio amžiaus. Atsižvelgiant į tai, kad yra tam tikrų nesutarimų d÷l tikslaus subrendimo amžiaus, galima padaryti išvadą, kad jauniklių virškinamasis traktas n÷ra visiškai subrendęs, ypač kalbant apie riebalų virškinimo, tod÷l kelios augimo savait÷s yra reikalingos, kol santykinis plonosios žarnos dydis ir iš÷jimas iš kasos pasiekia lygmenį, kuris nevaržo augimo greičio (Bedford, 1996; Uni et al., 1995). Tačiau, dar turi būti aiškiai įrodyta, kad augimo greitis yra iš tikrųjų ribojamas virškinamojo trakto išsivystymo tam tikrais augimo laikotarpiais. Vis d÷lto, ontogeneziniai tyrimai mikroskopin÷s žarnyno struktūros parod÷, kad viščiukų broilerių įsisavinimo paviršiaus plotas nesiekia brandžios struktūros iki 20-30 dienų amžiaus (Appleby et al., 2004; Bedford, 1996).

Vieni svarbiausių galutinių angliavandenių katabolizmo storajame žarnyne produktų yra trumpųjų grandinių riebalų rūgštys, kurias sudaro daugiausiai butiratas, acetatas, propionatas. Žinoma, kad trumpųjų grandinių riebalų rūgštys vienkamerinių gyvūnų virškinamajame trakte pasižymi aktyvumu susijusiu su mikrofloros veikla:

• Antimikrobine;

(15)

• Vykstant virškinimui skatina fermentinius procesus; • Įtakoja žarnyno funkcionavimą;

• Moduliuoja kasos ir tulžies veikimo sekreciją.

• Teikia energiją žarnyno epitelinių ląstelių dauginimuisi, difirencijai bei gleivių išskyrimui (Sakata, Inagaki, 2001).

Pasiekus trumpųjų grandinių riebalų rūgštims ribas, kuomet yra per daug arba per mažai, tai gali tapti ligos priežastimi (Rehman et al., 2008). Esant per dideliam kiekiui storajame žarnyne gali sumaž÷ti trumpųjų grandinių riebalų rūgščių absopcija, sumaž÷ti vandens kiekis, sumaž÷ti pH ir buferin÷ talpa, o tai padidina laktatų kiekį (Sakata, Inagaki, 2001).

Nustatyta, kad butiratas teikia energiją žarnyno epitelio augimui ir viso organizmo medžiagų apykaitos procesams. Butiratas tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja įvairiuose mechanizmuose, reguliuojančiuose ląstelių difirianciją, augimą, sienelių pralaidumą ir genų ekspresiją bei slopina storojo žarnyno v÷žinių ląstelių augimą (Rehman et al., 2008; Sakata, Inagaki, 2001).

Propionatas taip pat slopina v÷žines ląsteles. Jis taip pat yra susijęs su lipidų ir gliukoz÷s apykaita organizme bei mažina kraujo plazmos cholesterolio kiekį.

Acetatas patekęs i kraują, su juo patenka į periferinius audinius ir galiausiai raumenys jį metabolizuoja. Acetatas sustiprina kraujo srovę gaubtin÷je žarnoje ir skatina gaubtin÷s žarnos turinio jud÷jimą (Sakata, Inagaki, 2001).

Strategija skatinti raumeninio skrandžio vystimąsi yra tokia mitybos strategiją, kuri gali būti pasiekta manipuliuojant pašarų dalelių dydžiu. Gerai išvystytas raumeninis skrandis yra tiesiogiai susijęs su žarnyno peristaltikos pager÷jimu ir gali apsaugoti nuo patogeninių bakterijų patekimo į plonąsias žarnas, taip sumažinant kokcidioz÷s kitų žarnyno ligų riziką . Naudingas sumažinto dalelių dydžio poveikis gali atsirasti žarnyno morfometrijoje, tačiau dar n÷ra patvirtinta ši nuomon÷. Taip pat manoma, kad didesn÷s proporcijos ir šiurkštesn÷s lesalo dalel÷s viščiukų broilerių racione sudaro sąlygas didesniam pašaro dalelių tranzitui per raumeninį skrandį, tai savo ruožtu pagerina virškinimo efektyvumą (Amerah et al., 2007; Cutlip et al., 2008).

Lesalo dalelių dydžio sumažinimas padidina dalelių kiekį, taigi ir bendrą paviršiaus plotą, tai sudaro didesnę prieigą lesalo dalel÷ms prie virškinimo fermentų ir padidina virškinimo efektyvumą. Sumažinant dalelių dydį sudaromos sąlygos žymiai paprasčiau tvarkyti ir lengviau maišyti grūdus su kitais lesalo ingredientais (Behnke, 1996; Amerah et al., 2007). Susidom÷jimas dalelių dydžio lesaluose išaugo pastaraisiais metais, kai paukštininkyst÷s pramon÷ prad÷jo ieškoti būdų, kaip optimizuoti pašarų panaudojimą ir pagerinti gamybos efektyvumą (Amerah et al., 2007).

(16)

Fizin÷s pašarinių grūdų sudedamųjų dalių forma gali paveikti morfologines ir fiziologines žarnyno savybes. Smulkiai sumalti lesalai gali padidinti mirtingumą susijusį su nekrotiniu enteritu. Pasteb÷ta, kad lesinant smulkiai sumaltais kviečiais mirtingumas gali padid÷ti 28,9 proc. (Yegani, Korver, 2008).

1.3 Viščiukų broilerių virškinamųjų procesų kitimas priklausomai nuo pašarinių žaliavų ir lesalų gamybos technologinių procesų

Beveik visas lesalas, suvartotas komerciniame naminių paukščių auginime, yra paveiktas kokia nors apdirbimo forma. Dauguma lesalo yra apdorojama malūno ir suformuojama į granules (Svihus, 2006).

Yra du svarbūs apdorojimo tokiu būdu padariniai: pasikeičia mikro ir makro lesalo struktūra; ir karščiu sukelti lesalų kai kurių komponentų cheminiai pakeitimai. Nustatyta, kad mikrostruktūra lesalų, t.y. ištirpintų lesalų dalel÷s dalijimas, turi reikšmingą poveikį žarnyno veiklai (Dozier III et al., 2010). Žymaus raumeninio skrandžio veiklos padid÷jimo priežastis - labai smulkios lesalo maistin÷s medžiagos patenkančios į plonąją žarną. Didel÷ lesalo dalelių apimtis raumeniniame skrandyje ir mažas raumeninio skrandžio pH, yra priežastis mažesnio mikrofloros skaičiaus ir mikrofloros sud÷ties įvairumo. Be to, padid÷ja tulžies rūgščių ir kasos fermentų sekrecija (Buchanan et al., 2010; Svihus, 2006).

Makrostruktūra įtakoja didelį lesalų suvartojimą. Buvo nustatyta, kad lesalų struktūra, kuri siejama su dideliu lesalų suvartojimą, tokių kaip granul÷s, gali paveikti krakmolo stabilumą neigiamai (Parsons et al., 2006; Buchanan et al., 2010). Tai gali būti siejama su lesalų pervartojimu ir suboptimaliu lesalų srauto reguliavimu d÷l suprast÷jusio raumeninio skrandžio funkcionalumo. Nors naminių paukščių pašaras yra paveiktas tik vidutinio intensyvumo šilumos poveikiu, karščiu sukelti cheminiai pakeitimai gali įvykti (Dozier III et al., 2010; Svihus, 2006). Maža krakmolo frakcija bus gelatinize, pluoštų tirpumas gali padid÷ti ir baltymai gali suformuoti sunkiai virškinamas naujas obligacijas, taip pat, vitaminai ir fermentai gali prarasti savo poveikį (Svihus, 2006).

Fizin÷ lesalų struktūra stipriai įtakoja pašarų suvartojimą. Didel÷ dalis itin mažų pašarinių žaliavų dalelių granuliuotuose lesaluose mažina lesalų suvartojimą ir tuo pačiu viščiukų broilerių augimą (Parsons et al., 2006). Tyrimai parod÷, kad did÷jant dulkių frakcijos kiekiui granuliuotame lesale maž÷ja priesvoriai ir did÷ja lesalų tranzito laikas (Quentin et al., 2004) .

Suvokimas kokio dydžio turi būti granulių dalel÷s ir koks sumalimo laipsnis turi būti taikomas yra labai svarbu norint optimizuoti viščiukų broilerių auginimą (Parsons et al., 2006). Padidinti

(17)

granulių tvirtumą, yra vienas geriausių būdų norint sumažinti itin smulkių frakcijų kiekį lesaluose. Geriausias būdas siekiant padidinti granulių tvirtumą yra – naudojimas žaliavų su geromis sukibimo savyb÷mis, malimas naudojant tinkamus sietus ir geras lesalų mišinio granuliavimas (Briggs, 1999). 3 lentel÷je pateikta pašarinių žaliavų skirtų granuliuotiems lesalams gaminti sumalimo laipsniai, atskiroms viščiukų broilerių amžiaus grup÷ms, kurių svarbu laikytis, kadangi pašarinių žaliavų sumalimas yra veiksnys, kuris turi didžiulę įtaką lesalo kokybei, nuo kurios priklauso ir viščiukų augimas.

3 lentel÷. Pašarinių žaliavų skirtų granuliuotiems lesalams gaminti sumalimo laipsniai (Amerah et. al., 2007; Briggs et al., 1999)

Amžius dienomis +2mm +1mm Smulkus sumalimas-0,5mm

0-7 45/55% 80/90% -7%

7-21 60/70% 85/95% -5%

+21 Granul÷s 3-4mm

Tinkamai sumalus lesalų žaliavas, granuliavimas yra sekantis žingsnis užtikrinantis granulių tinkamą fizinę kokybę. Granuliavimas užtikrina terminį, cheminį ir mechaninį lesalo mišinio apdirbimą (Cutlip et al., 2008). Garo naudojamas granuliavimo metu suskaldo krakmolą ir sukelia virtimą geliu bei sąlygoja jo plastifikaciją, sukelia žaliavos baltymų ir audinių suminkšt÷jimą (Cutlip et al., 2008; Behnke, 1996). Esant didesnei trukmei ir aukštesnei temperatūrai granuliavimo proceso metu sustipr÷ja krakmolo virtimo geliu efektas, nepriklausomai nuo grudų rūšies. Gelio atsiradimo metu susiformuoja natūralūs „klijai“ kurie padeda lesalo mišinio dalel÷ms tvirtai sulipti pra÷jimo pro matrica metu (Briggs et al., 1999; Cutlip et al., 2008). Tokio proceso metu pagamina tvirtos granul÷s, mažinančios lesalų dulk÷tumą. Norint, kad granuliavimo procesas būtų s÷kmingas reikalinga, kad: garo spaudimas neviršytų 2 atmosferų, temperatūra būtu ne mažesn÷ 80°C (Cutlip et al., 2008).

Žinoma, kad lesalo sudedamosios dalys bei granulių kokyb÷ (4 lentel÷) turi tiesiogin÷s įtakos virškinimo sistemos funkcionalumui ir viščiukų broilerių augimui (Moore et al., 1999; Bedford, 1996 ). Tai gali būti pavyzdžiui: žalios sojos pupel÷s, rapsas d÷l įvairių antimitybinių faktorių buvimo - trypsino inhibitorių, lectino, taninų ir kt. (Bedford, 1996).

(18)

4 lentel÷. Granulių dydžio įtaka viščiukų broilerių vystimuisi (Amerah et. al., 2007; Dozier III et al., 2010)

Dalelių skersmuo

0,6mm 1,1mm 2,2mm

Viščiuko broilerio mas÷ 21d. amžiaus (g) 357 427 401

21d. amžiaus viščiuko broilerio sunaudojamo lesalo kiekis (kg) 1,66 1,56 1,61 Raumeninio skrandžio mas÷ procentais nuo viso gyvo svorio 2,22 2,80 3,13

Raumeninio skrandžio pH 3,57 2,77 2,91

Žarnyno mikrofloros sud÷čiai ir medžiagų apykaitos aktyvumui turi įtakos lesalai (Rehman et al., 2007). Grūdai, tokie kaip kviečiai ir miežiai, juos naudojant racionuose su pupomis ir aliejinių augalų s÷klomis, ne tik aprūpina dauguma būtinų maistingų medžiagų viščiukus broilerius, bet yra svarbus šaltinis antimitybinių komponentų (Oryschak et al., 2010). Kurie tik÷tina tur÷s reikšmingą įtaką, kaip efektyviai visi raciono komponentai yra panaudoti naminių paukščių auginime. Grūdų fizin÷s ir chemin÷s savyb÷s taip pat priklauso nuo: sezoninio, derliaus nu÷mimo laiko, naudotų trąšų, laikymo sąlygų (Hughes, 2003; Carré, 1999). Iš žinomų antimitybinių grūdų komponentų, tirpūs nekrachmoliniai polisacharidai išsiskiria kaip viena svarbiausių medžiagų. Nekrachmoliniai polisacharidai suformuoja klampią masę žarnyne, kuri savo ruožtu paveikia maisto virškinimo ir maistingų medžiagų pasisavinamumą (Hughes, 2003, Oryschak et al., 2010).

Lenteleje 5 pateikiama skirtingų grūdų įtaka viščiukų broilerių virškinamojo trakto klampumui, nustatant 21 dienos amžiaus viščiukams broileriams, tyrimas atliktas remiantis Bedford ir Classen metodu (1996). Mažesnis žarnyno klampumas gerina maistinių medžiagų patekimą į kraują ir didina paukščių produktyvumą (Lázaro et al., 2003).

5 lentel÷. Skirtingu grudų įtaka viščiukų broilerių virškinamojo trakto klampumui (mPa.s) (Bedford, 1996)

Grūdai Minimumas Maximumas Vidurkis

Kukurūzai 1,5 4,5 2,4

Kviečiai 3 45 12

Kvietrugiai 5 40 16

Miežiai 6 225 25

(19)

Viščiukų broilerių racionuose, kuriuose pagrindin÷s grūdų rūšys yra: kviečiai, rugiai arba miežiai yra mažesnis virškinamumas lyginant su racionais kuriuose pagrindin÷ grūdų rūšis yra kukurūzų grūdai. Yra visuotinai pripažįstama, kad susidarančios antimitybin÷s medžiagos naudojant kviečius, rugius arba miežius gali būti panaikinamos, naudojant mažas dozes antimikrobinių medžiagų (dažniausiai vadinamų augimą skatinančiomis) (Teirlynck et al., 2009).

Makromolekulių monosacharidai, sujungti glikozid÷mis jungtimis yra – polisacharidai. Nekrakmoloniai polisacharidai yra klasifikuojami į tris pagrindines grupes: celiulioz÷, neceliuliozinių polimerų ir pektino polisacharidų (B. Carré, 1999). Neceliuliozinių polimerų ir pektino polisacharidų nekrakmoliniai polisacharidai gali būti tirpūs, dalinai tirpūs arba netirpūs vandenyje (Choct, Kocher, 2000). Visuose grūduose naudojamuose viščiukų broilerių mityboje yra įvairių nekrakmolo polisacharidų, pavyzdžiui, β-gliukanų ir arabinoksilanų (Crouch et al., 1997). Bendrosios nekrakmolinių polisacharidų savyb÷s skiriasi, tai yra jų atsparumas gyvūno virškinimo fermentams ir jų galimyb÷s kurti klampumą žarnose. Įrodyta, kad didelio klampumo žarnyno turinys sukelia virškinimo ir sveikatos problemas (B. Carré, 1999; Choct, Kocher, 2000 ). Didžiąją viščiukų raciono dalį sudaro grūdin÷s kultūros – kviečiai, miežiai, rugiai, avižos, kuriuose gali būti net iki 15 proc. nekrakmolingų polisacharidų (Choct,1997). Nekrakmoliniai polisacharidai padidina maisto medžiagų tranzito laiką ir virškinamumą. Ilgesnis maisto medžiagų tranzito laikas palengvina bakterijų kolonizaciją ir padidina aktyvumą plonojoje žarnoje. Specialusis egzogeninis fermentas geba suardyti nekrakmolinius polisacharidus ir sumažinti virškinamojo trakto klampumą, padidinti lesalų tranzito greitį virškinamajame trakte ir pagerinti paukščių augimo efektyvumą (Yegani, Korver, 2008).

(20)

2. TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODAI

2.1 Lesinimo bandymas

Lesinimo bandymas atliktas 2011 m. AB „Vilniaus paukštynas“, fiziologiniai tyrimai atlikti LSMU VA Paukščių lesalų ir paukštininkyst÷s produktų laboratorijoje prie Gyvulininkyst÷s katedros.

Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500 (Valstyb÷s žinios, 1997-11-28, Nr. 108) bei poįstatyminio akto – LR valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymas „D÷l gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstyb÷s žinios, 2009-01-22, Nr.8-287). Taip pat, atitinka ES Direktyvą 86/609/EEC ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.

Lesinimo bandymas atliktas su 1–40 dienų amžiaus viščiukais broileriais. 600 viščiukų broilerių buvo suskirstyti į 3 grupes po 200 viščiukų kiekvienoje grup÷je su 4-ais kiekvienos grup÷s pakartojimais.

Pirmoji grup÷ kontrolin÷, likusios – tiriamosios. Kontrolin÷s grup÷s viščiukai broileriai buvo lesinami standartiniais kombinuotaisiais lesalais.

Viščiukai broileriai buvo lesinami iki soties. Lesalų kokybiniai parametrai atitiko viščiukų broilerių auginimo rekomendacijas (National Research Council, 2004). Bandymo schema pateikta 6, 7 ir 8 lentel÷se.

Nuo 1 iki 7 amžiaus dienos viščiukai broileriai buvo lesinami startiniu lesalu. Kombinuotasis lesalas buvo papildytas skirtingais neskaldytų kvietrugių kiekiais – pirmos tiriamosios grup÷s – 6 proc. ir antros tiriamosios – 8 proc. neskaldytų kvietrugių.

6 lentel÷. Bandymo schema nuo 1 iki 7 dienų amžiaus viščiukų broilerių

Rodikliai Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷

Standartiniai kombinuotieji lesalai

+ − −

Standartiniai kombinuotieji lesalai + 6

% neskaldytų kvietrugių − + −

(21)

Nuo 8 iki 35 amžiaus dienos viščiukai broileriai buvo lesinami tarpiniu lesalu. Nuo 8 iki 21 amžiaus dienos viščiukų broilerių lesalai buvo papildyti skirtingais neskaldytų kvietrugių kiekiais – pirmos tiriamosios grup÷s lesaluose neskaldyti kvietrugiai sudar÷ 12 proc., antros tiriamosios – 16 proc.

+ − −

% neskaldytų kvietrugių − − +

Nuo 22 iki 35 dienų amžiaus viščiukų broilerių lesalai buvo papildyti skirtingais neskaldytų kvietrugių kiekiais – pirmos tiriamosios grup÷s lesaluose neskaldyti kvietrugiai sudar÷ 20 proc., antros tiriamosios – 25 proc.

+ − −

(22)

Nuo 36 iki 40 amžiaus dienos visų grupių viščiukai broileriai buvo lesinami finišiniu lesalu be neskaldytų kvietrugių ir kokcidiostatikų.

Bandymui naudotų lesalų, atskirais auginimo periodais, kokybiniai parametrai pateikiami 9, 10, 11 ir 12 lentel÷je.

9 lentel÷. Kombinuotųjų lesalų maistingumas nuo 1 iki 7 viščiukų broilerių auginimo dienos Lesalų privalomieji kokybiniai rodikliai

Komponentų pavadinimas

Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷

Apykaitos energija, MJ/kg 12,95 12,71 12,70

Baltymingumas, proc. 21,87 21,94 21,73

Žali riebalai, proc. 5,35 5,21 5,14

Žalia ląsteliena, proc. 2,44 2,45 2,46

Lizinas, proc. 1,27 1,22 1,20 Metioninas+cistinas, proc. 0,95 0,92 0,91 Treoninas, proc. 0,83 0,79 0,79 Triptofanas, proc. 0,27 0,26 0,26 Kalcis, proc. 0,90 0,85 0,83 Fosforas, proc. 0,65 0,64 0,64

Įsisavinamas fosforas, proc. 0,45 0,44 0,43

Natris, proc. 0,17 0,16 0,16

Chloras, proc. 0,21 0,21 0,21

Linolin÷ rūgštis, proc. 1,58 2,56 2,53

10 lentel÷. Kombinuotųjų lesalų maistingumas nuo 8 iki 21 viščiukų broilerių auginimo dienos

Lesalų privalomieji kokybiniai rodikliai Komponentų pavadinimas

Natris, proc. 0,16 0,14 0,14

Chloras, proc. 0,25 0,16 0,16

(23)

11 lentel÷. Kombinuotųjų lesalų maistingumas nuo 22 iki 35 viščiukų broilerių auginimo dienos

Lesalų privalomieji kokybiniai rodikliai Komponentų pavadinimas

Natris, proc. 0,16 0,13 0,12

Chloras, proc. 0,25 0,15 0,14

12 lentel÷. Kombinuotųjų lesalų maistingumas augimo pabaigos periodu nuo 36 iki 40 viščiukų broilerių auginimo dienos

Lesalų privalomieji kokybiniai rodikliai Komponentų

pavadinimas Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷

Žali pelenai 2,72 2,72 2,72

Lizinas, proc. 1,11 1,11 1,11

Metioninas+cistinas, proc. 0,93 0,93 0,93

Triptofanas, proc. 0,23 0,23 0,23

Treoninas, proc. 0,74 0,74 0,74

Cistinas, proc. 0,39 0,39 0,39

Metioninas, proc. 0,51 0,51 0,51

Natrio chloridas, proc. 0,22 0,22 0,22

Kalcis, proc. 0,88 0,88 0,88 Fosforas, proc. 0,75 0,75 0,75 Įsisavinamas lizinas 0,96 0,96 0,96 Įsisavinamas fosforas, proc. 0,44 0,44 0,44 Natris, proc. 0,16 0,16 0,16 Chloras, proc. 0,15 0,15 0,15 Kalis, proc. 0,68 0,68 0,68

(24)

12 lentel÷s tęsinys

Magnis, proc. 0,21 0,21 0,21

Cukrus 4,26 4,26 4,26

Lesalų pasirenkamieji kokybiniai rodikliai

Vitaminas D 4050,00 4050,00 4050,00

Vitaminas A 8000,00 8000,00 8000,00

Vitaminas E 20,0 20,0 20,0

Antioksidantai 150,00 150,00 150,00

2.2 Viščiukų broilerių fiziologinių tyrimų metodikos

Virškinimo fiziologinių rodiklių tyrimai atlikti viščiukus broilerius paskerdus 35 dienų amžiaus. Nustatant viščiukų broilerių fiziologinius rodiklius bandymo pabaigoje iš kiekvienos grup÷s atrinkta po 5 viščiukus broilerius, kurie paskersti pagal gyvūnų eutanazijos rekomendacijas (Close et al., 1997) ir atlikti šie tyrimai:

• Dvylikapiršt÷s žarnos (Duodenus), plonosios žarnos (Intestinum tenue), aklosios žarnos (Caecum) bei storosios žarnos (Intestinum crassum) turinio pH prietaisu “Inolab 730”.

• Dvylikapiršt÷s žarnos, plonosios žarnos, aklosios žarnos ir storosios žarnos turinio sausųjų medžiagų kiekis nustatytas iš skirtumo, gauto pasv÷rus šlapią m÷ginį ir m÷ginį išdžiovintą 3 valandas 105°C temperatūroje (Naumann, Bassler, 1993).

• Aklosios žarnos turinio amoniakinio azoto kiekis nustatomas Foss-Tecator metodu ASN 3302. • Žarnyno ilgis buvo išmatuotas liniuote ir svoris nustatytas pasvertas svarstykl÷mis Kern

PBS/PBJ.

• Trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracija viščiukų broilerių aklųjų maišų virškinamajame turinyje nustatyta dujų chromatografu Shimadzu GC-2010, stikline kolon÷le užpildyta 10% SP-1200/1proc. H3PO4 ant 80/100 Cromosorb W AW, kolon÷l÷s temperatūra 110°C, detektoriauss - 180°C, injektoriaus - 195°C (Ziołecki et al.,1973). Žarnos chimusas buvo pasvertas sumaišytas su skruzdžių rūgštimi, atskiestas dejonizuotu vandeniu, centrifuguotas 5 minutes. Gautas skaidrus mišinys be nuos÷dų patalpintas i dujų chromotografą.

(25)

2.3 Statistin÷ duomenų analiz÷

Statistiškai tyrimo duomenys buvo vertinami naudojant programinį paketą STATISTICA versija 6,0. Nustatant priedų įtaką tirtiems rodikliams naudojome vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA). Skirtumai nustatyti naudojant Dunkano testą. Statistiškai reikšmingi skirtumai laikomi kai p<0,05.

(26)

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1 Lesalų papildymo nesmulkintais kvietrugiais įtaka viščiukų broilerių

produktyvumui

Lesinimo bandymo metu pagal ištirtus parametrus (individualaus viščiuko kūno masę, lesalų sąnaudas bei viščiukų išsaugojimą) buvo apskaičiuoti vidutiniai bandymų rezultatai, kurie pateikiami 13, 14 ir 15 lentel÷se.

3.1.1 Viščiukų broilerių svorio dinamika

13 lentel÷. Viščiukų broilerių svorio dinamika (g)

Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷ Viščiukų amžius dienomis Broilerių svoris, g 1 46,22±0,26 100 46,22±0,17 100 46,22±0,15 100 7 187,02±1,42 100 176,84±1,57* 95 174,90±1,58* 94 21 1036,01±9,02 100 921,53±10,51* 89 872,43±10,24* 84 35 2439,3±19,17 100 2216,3±21,35* 91 2103,2±20,38* 86 40 2994,0±23,27 100 2773,3±25,91* 93 2690,2±23,71* 90 *duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

Analizuojant viščiukų broilerių augimo dinamikos duomenis nustatyta, kad viščiukų augimo intensyvumas, kai į lesalus buvo įterpta 6 proc. ir 8 proc. nesmulkintų kvietrugių 7 auginimo dieną sumaž÷jo atitinkamai 5 proc. ir 4 proc., šie duomenys buvo statistikai patikimi (p<0,05). Sveriant viščiukus 21 auginimo dieną, taip pat buvo nustatytos analogiškos tendencijos, tiriamosios grup÷s viščiukai broileriai kurie auginimo metu į lesalus gavo 12 proc. nesmulkintų kvietrugių sv÷r÷ 11 proc. mažiau, o viščiukai broileriai, kurie gavo su lesalais 16 proc. nesmulkintų kvietrugių, sv÷r÷ 16 proc. mažiau, palyginus su kontroline grupe. Analogiškos tendencijos yra išsilaikiusios ir 35 viščiukų broilerių auginimo dieną. Tiriamosios grup÷s viščiukai broileriai, kurie su lesalais laikotarpyje nuo 21 iki 35 dienos gavo 20 proc. kvietrugių, sv÷r÷ 9 proc. mažiau, o viščiukai broileriai į kurių lesalus buvo

(27)

įterpta 25 proc. nesmulkintų kvietrugių sv÷r÷ 14 proc. mažiau palyginus su kontroline grupe (p<0,05). Tai gali būti susiję su tuo, jog kvietrugiai kurie yra naudojami Lietuvoje gali pasižym÷ti didesne antimaistinių medžiagų koncentracija. Analizuojant literatūros duomenis yra nustatyta, kad kvietrugių įterpimas į broilerių lesalus gali siekti iki 40 proc. – 60 proc. (Stef et al., 2011). Fermentinių preparatų panaudojimas įgalina išpl÷sti kvietrugių įterpimo normas į viščiukų broilerių lesalus. Tačiau atsižvelgiant į kvietrugiuose esančią antimitybinių medžiagų koncentraciją jų įterpimo norma į lesalus gali maž÷ti, kaip rodo literatūros duomenys, kvietrugiuose antimitybinių medžiagų kaip β-gliukanų, pentozanų, Lietuvoje randama 18g/kg ir 111g/kg (Jeroch, 2009).

3.1.2 Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti

14 lentel÷. Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti (kg)

Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio, kg/kg Bandymo

tarpsnis, dienomis

Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiramoji grup÷

1–7 0,81±0,01 100 0,81±0,02 101 0,80±0,03 99 8–21 1,63±0,06 100 1,64±0,01 100 1,66±0,15 102 22–35 1,82±0,07 100 1,87±0,14* 102 1,84±0,01 101 36–40 2,01±0,26 100 2,08±0,41 103 1,98±0,44 99 1-35 1,78±0,17 100 1,84±0,15 103 1,81±0,03 102 1–40 2,07±0,12 100 2,13±0,10 103 2,10±0,21 101 *duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

Analizuojant lesalų sąnaudas 1 kg priesvorio gauti buvo nustatyta, kad kvietrugių įterpimas į viščiukų broilerių lesalus blogino lesalų konversiją. Analizuojant atskirais laikotarpiais, 1-7 viščiukų broilerių auginimo dienomis, lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti buvo vienodos. Sekančiame laikotarpyje nuo 8 iki 21 dienos lesalų sąnaudos buvo padid÷jusios tik antroje tiriamoje grup÷je, kuri min÷tu auginimo laikotarpiu į kombinuotuosius lesalus gavo 16 proc. nesmulkintų kvietrugių. Šios tiriamosios grup÷s viščiukų broilerių lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti buvo 2 proc. didesn÷s,

(28)

taip pat buvo nustatytos panašios lesalų konversijos did÷jimo tendencijos. Min÷tu laikotarpiu lesalų sąnaudos lyginant su kontroline grupe tiriamosiose grup÷se viršijo nuo 1 proc. iki 2 proc., tačiau statistikai patikimas rezultatas gautas tik pirmojoje tiriamojoje grup÷je (p<0,05). Taigi, apibendrinus visus lesalų sunaudojimo duomenis per pirmąsias 35 dienas nustatyta, kad nesmulkintų kvietrugių įterpimas į kombinuotuosius lesalus po 20 proc. ir 25 proc. didino lesalų sąnaudas 1 kg priesvorio gauti, šis padid÷jimas sudar÷ atitinkamai nuo 2 proc. iki 3 proc.

3.1.3 Viščiukų broilerių išsaugojimas

15 lentel÷. Viščiukų broilerių išsaugojimas (%)

Viščiukų broilerių išsaugojimas, proc. Bandymo

tarpsnis,

dienomis _{Kontrolin÷ grup÷} _{I tiriamoji grup÷} _{II tiriamoji grup÷}

1–7 100 99 98,5 8–21 99 99 97 22–35 93,5 95,5 98 36–40 96 96,5 97,5 1-35 92,5 93,5 93,5 1–40 88,5 90 91

Analizuojant viščiukų broilerių išsaugojimą buvo nustatyta, kad jisai lyginant su viščiukų broilerių auginimo standartais, buvo apie 5 proc. mažesnis. Analizuojant viščiukų broilerių auginimo rekomendacijas, viščiukų broilerių išsaugojimas per auginimo laikotarpį tur÷tų sudaryti apie 95 proc., mūsų atveju jis siek÷ apie 92,5-93,5 proc. per 35 auginimo dienas (National Research Council, 2004). Tai yra šiek tiek blogesnis rezultatas palyginus su viščiukų broilerių auginimo rekomenduojamais rezultatais. Esminio skirtumo tarp kontrolinių ir tiriamųjų grupių analizuojant viščiukų broilerių išsaugojimą n÷ra nustatyta, skirtumas tarp grupių buvo neženklus. Tačiau kontrolin÷se grup÷se viščiukų broilerių išsaugojimas buvo gautas 1 proc. geresnis.

(29)

3.2 Nesmulkintų kvietrugių įtaka viščiukų broilerių fiziologiniams rodikliams

3.2.1 Viščiukų broilerių žarnų pH

Labai svarbus parametras yra žarnyno pH koncentracija atskiruose virškinimo trakto dalyse. Moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad esant mažesniam pH atskirose virškinimo trakto dalyse atsiranda blogesn÷s sąlygos patogeniniai mikroflorai vystytis. Analizuojant pH dinamika tiriamųjų grupių viščiukų broilerių dvylikapiršt÷je žarnoje, nustatyta, kad pH sumaž÷jimas pirmojoje tiriamojoje grup÷je sudar÷ 0,22, o antrojoje tiriamojoje grup÷je sudar÷ 0,43. Analizuojant 35 augimo dieną paskerstų viščiukų broilerių plonosiose žarnose pH esminio skirtumo tarp kontrolinių ir tiriamųjų grupių nenustatyta. Aklojoje žarnoje yra nustatytos pH sumaž÷jimo tendencijos. Pirmojoje tiriamojoje grup÷je šis sumaž÷jimas sudar÷ 0,34, o antrojoje tiriamojoje grup÷je kurios lesaluose buvo įterpta 25 proc. nesmulkintų kvietrugių sumaž÷jimas siek÷ 0,41 pH. Tai galima sieti su tuo, kad viščiukų broilerių virškinamojo trakto pH sumaž÷jimas įtakoja teigiamai viščiukų broilerių sveikatą, nes analizuojant broilerių išsaugojimo rezultatus matome, jog broilerių išsaugojimas buvo šiuo atveju apie 1 proc. geresnis, palyginus su kontroline grupe.

16 lentel÷. Viščiukų broilerių žarnų pH tyrimų rezultatai (pH)

Virškinamojo trakto dalys Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiramoji grup÷ Dvylikapiršt÷ žarna

(Duodenum) 6,13±0,21 5,91±0,06 5,70±0,15

Plonoji žarna (Intestinum

tenue) 5,14±0,36 5,35±0,45 5,17±0,27

Akloji žarna (Cecum) 6,91±0,33 6,57±0,35 6,50±0,36

3.2.2 Viščiukų broilerių žarnų SM kiekiai

Sausųjų medžiagų susikaupimas atskirose žarnyno dalyse yra labai svarbus faktorius lemiantis ir mikroklimato parametrus. Kuo yra sausesni ekskrementai, tuo mažiau išskiriama į aplinką amoniako, taip pat yra mažesnis vandens išskyrimas į aplinką. Taip ekskrementai tampa sausesni ir tuo pačiu mikroklimatas tampa geresniu. Analizuojant sausųjų medžiagų susidarymą dvylikapiršt÷je žarnoje buvo nustatyta, kad tarp kontrolin÷s ir pirmos tiriamosios grup÷s esminių skirtumų n÷ra, o antrojoje grup÷je dvylikapiršt÷s žarnos sausųjų medžiagų kiekis yra sumaž÷jęs 1,87 proc., lyginant su kontroline

(30)

žarnyne. Taigi viščiukų broilerių kurie su lesalais gavo 20 proc. nesmulkintų kvietrugių, sausųjų medžiagų susikaupimas plonosiose žarnose buvo 2,29 proc. didesnis, nei kontrolin÷je grup÷je, o kur buvo į lesalus terpiama 25 proc. jis buvo 1,8 proc. mažesnis. Analizuojant sausųjų medžiagų susikaupimą aklojoje žarnoje buvo nustatyta, kad tiek pirmojoje tiek antroje tiriamose grup÷se, kuriose lesalai buvo papildyt 20 proc. – 25 proc. nesmulkintais kvietrugiais, sausųjų medžiagų susikaupimas buvo atitinkamai didesnis - 5,03 proc. ir 3,87 proc., palyginus su kontroline grupe.

Tai rodo, kad kvietrugių įterpimas į kombinuotuosius lesalus padidino sausųjų medžiagų susikaupimą viščiukų broilerių atskirose virškinamojo trakto dalyse.

17 lentel÷. Viščiukų broilerių žarnų SM tyrimų rezultatai (%) Virškinamojo trakto

dalys Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiramoji grup÷

Dvylikapiršt÷ žarna

(Duodenum) 18,04±0,86 18,37±1,68 16,17±2,93

Plonoji žarna

(Intestinum tenue) 18,26±1,57 20,55±6,80 16,46±2,16

Akloji žarna (Cecum) 17,29±1,45 22,32±6,55 21,16±2,90

3.2.3 Viščiukų broilerių amoniakinio azoto koncentracija aklosiose žarnose

Amoniakinis azotas viščiukų broilerių aklosiose žarnose yra vienas iš parametrų, kuris gali apspręsti baltymų ir amino rūgščių pasisavinamumą. Tai susiję su tuo, kad gaunama kuo mažesn÷ amoniakinio azoto koncentracija viščiukų broilerių aklųjų žarnų turinyje tuo yra geresnis baltymų ir amino rūgščių pasisavinamumas. Amoniakinio azoto didesn÷s koncentracijos viščiukų aklųjų žarnų turinyje sąlygoja didesnį jo patekimą i viščiukų kraujotakos sistemą ir tuo pačiu amoniakinis azotas gali neigiamai paveikti medžiagų apykaitos procesus. Mūsų tyrimo atveju nustatyta, kad pirmosios tiriamosios grup÷s viščiukų broilerių, kurie su lesalais gavo 20 proc. nesmulkintų kvietrugių, amoniakinio azoto kiekis buvo 4,43 mg proc. mažesnis, tačiau tiriamojoje grup÷je, kuri su lesalais gavo daugiau nesmulkintų kvietrugių, 25 proc., amoniakinio azoto susikaupimas viščiukų broilerių aklųjų žarnų turinyje padid÷jo 35,25 mg proc. Tai rodo, kad didesnis nesmulkintų kvietrugių įterpimas gali sąlygoti blogesnį baltymų ir amino rūgščių pasisavinamumą.

(31)

18 lentel÷. Viščiukų broilerių amoniakinio azoto koncentracijos aklosiose žarnose tyrimų rezultatai (mg %)

Grup÷s Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiramoji grup÷

Amoniakinis azotas 231,3±21,11 226,87±23,17 266,55±45,01

3.2.4 Viščiukų broilerių žarnyno ilgis ir svoris

Analizuoti viščiukų broilerių žarnyno ilgio bei svorio rezultatai parod÷, kad 20 proc. nesmulkintų kvietrugių įterpimas teigiamai sąlygojo žarnyno išsivystymą. Pirmosios tiriamosios grup÷s viščiukų broilerių žarnynas buvo 21,6 cm ilgesnis, o antrosios tiriamosios grup÷s, kurioje viščiukai broileriai gavo 25 proc. nesmulkintų kvietrugių į lesalus, žarnyno ilgio padid÷jimas sudar÷ 8,4 cm. Taigi tyrimo rezultatai rodo, kad nesmulkintų kvietrugių padidinimas daugiau, kaip 25 proc. yra netikslingas, nes gali neigiamai veikti žarnyno ilgio išsivystymą.

Sveriant žarnas buvo nustatyta, kad kontrolin÷s ir antrosios tiriamosios grup÷s kuri su lesalais gavo 25 proc. nesmulkintų kvietrugių rezultatai buvo vienodi. Ištirta, kad pirmojoje tiriamojoje grup÷je kurios viščiukai broileriai su lesalais gavo 20 proc. kvietrugių, žarnyno svoris buvo 15,94 gramais sunkesnis. Kaip matote iš pateiktų rezultatų, didesnis nei 25 proc. nesmulkintų kvietrugių įterpimas i kombinuotuosius lesalus yra netikslingas.

19 lentel÷. Viščiukų broilerių žarnyno ilgio ir svorio tyrimų rezultatai (cm; g)

Grup÷s Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiramoji grup÷

Žarnyno ilgis 241,60±13,15 263,20±5,67 250,0±6,05

Žarnyno svoris 130,64±8,01 146,60±6,36 131,54±9,91

3.2.5 Trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracijos viščiukų broilerių aklųjų maišų virškinamajame turinyje

Trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracija yra vienas iš rodiklių įtakojančių mikrofloros veiklą viščiukų broilerių virškinamajame trakte. Acto, propiono bei sviesto rūgščių kiekio padid÷jimas sumažina žarnyno pH, o sumaž÷jęs pH savo ruožtu yra faktorius mažinantis žalingos mikrofloros

(32)

tiriamosios grup÷s viščiukų broilerių aklųjų maišų virškinamajame turinyje, matomas propiono rūgšties sumaž÷jimas 2,78 mmol/g ir nežymus acto rūgšties kiekio padid÷jimas. Antrosios tiriamosios grup÷s trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracijos viščiukų broilerių aklųjų maišų virškinamajame turinyje kitimas yra žymesnis, ypatingai propiono rūgšties kiekio padid÷jimas, lyginant su kontroline grupe 5,7 mmol/g, o acto rūgtis sumaž÷jusi 7,59 mmol/g. Sviesto rūgšties kiekiai padid÷jo abiejų tiriamųjų grupių lyginant su kontroline grupe. Gauti duomenys rodo, antrojoje tiriamojoje grup÷je pastebimi didžiausi kitimai, propiono rūgšties padid÷jimas 5,7mmol/g bei acto rūgšties sumaž÷jimas 7,59mmol/g.

20 lentel÷. Trumpų grandinių riebalų rūgščių koncentracijos viščiukų broilerių aklųjų maišų virškinamajame turinyje (mmol/g)

Trumpųjų grandinių

riebalų rūgštys Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiramoji grup÷

Acto r. 81,40±2,89 81,55±3,60 73,81±5,02

Propiono r. 6,47±1,54 3,69±0,89 12,17±7,97

Sviesto r. 12,12±2,85 14,76±3,27 14,02±3,16

Taigi, nesmulkintų kvietrugių įtakos trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracijai apibendrinto vieno tendencingumo išskirti negalima.

(33)

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Šiuolaikiniai viščiukų broilerių linijų deriniai pasižymi itin intensyviu augimu ir gera lesalų konversija. Visa vykdyta paukščių selekcija buvo skirta tam, kad padidinti krūtin÷s ir kojų raumenų išsivystymą ir gauti didesnę pilnai skrostos skerdienos išeigą. To pas÷koje santykinai sumaž÷jo virškinimo trakto išsivystymas. Esant nepilnam virškinamojo trakto išsivystymui blog÷ja lesalo maistinių medžiagų pasisavinamumas. Gerinant viščiukų broilerių virškinamojo trakto išsivystymą dažniausiai yra naudojami nesmulkinti kviečiai, tačiau galima naudoti miežius bei kvietrugius (Teirlynck et al, 2009; Viera et al., 1995; Kliševičiut÷ ir kt., 2011). Tačiau apie min÷tų nesmulkintų javų panaudojimą yra labai mažai duomenų. V. Kliševičiut÷ ir kt. (2011) nurodo, kad nesmulkintų kvietrugių panaudojimas lesaluose iki 15 proc. neturi neigiamos įtakos broilerių produktyvumui. Tod÷l mūsų darbo tikslas buvo ištirti nesmulkintų kvietrugių įtaką, esant padidintam jų kiekiui lesaluose, viščiukams broileriams produktyvumui bei virškinimo procesams.

Tyrimai parod÷, kad nesmulkintų kvietrugių įterpimas į kombinuotuosius lesalus daugiau kaip 20 – 25 proc. neigiamai veikia viščiukų broilerių augimo intensyvumą, lesalų konversiją. Analizuojant literatūros duomenis yra nustatyta, kad tokio poveikio priežastimi gali būti antimaistinių medžiagų koncentracijos dydis kvietrugiuose (Pourreza et.al, 2007). Šiuo atveju literatūros duomenys rodo, kad didžiausi kiekiai antimaistinių medžiagų pentozanų, β-gliukanų, nekrakmolo polisacharidų koncentracijos yra - β-gliukanų 0,4 – 0,7 proc., arabinoksilanų 3,4 – 5,2 proc. (Henry, 1985), mūsų atveju manome, kad gal÷jo atitikti šių duomenų aukščiausias ribas. Tod÷l norint terpti nesmulkintus kvietrugius visų pirma reik÷tų išanalizuoti antimaistinių medžiagų koncentraciją kvietrugiuose.

Nors esmin÷s įtakos kvietrugių įterpimas į kombinuotuosius lesalus viščiukų išsaugojimui netur÷jo, tačiau kontrolin÷je grup÷je šis rodiklis buvo gautas 1 proc. geresnis, palyginus su kontroline grupe. Analizuojant viščiukų broilerių atskirų virškinamojo trakto dalių pH, sausųjų medžiagų, amoniakinio azoto bei trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentraciją yra gauti tarpusavyje susiję duomenys. Trumpųjų grandinių riebalų rūgščių antimikrobinis veikimas gali sąlygoti: pH sumaž÷jimą paukščių virškinamajame trakte. Tai yra susiję su trumpųjų grandinių riebalų rūgščių veikimu paukščių virškinamajame trakte.

Vieni svarbiausių galutinių angliavandenių katabolizmo storajame žarnyne produktų yra trumpųjų grandinių riebalų rūgštys, kurias sudaro daugiausiai butiratas, acetatas, propionatas. Storajame žarnyne iš trumpų grandinių riebalų rūgščių susidaro daugiausiai acto, propiono ir sviesto rūgštys (Sakata, Inagaki, 2001). Iš jų dinamikos lesaluose galima spręsti apie eilę procesų vykstančių viščiukų broilerių

(34)

organizme. Nustatyta, kad butiratas teikia energija žarnyno epitelio augimui ir viso organizmo medžiagų apykaitos procesams. Butiratas tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja įvairiuose mechanizmuose, reguliuojančiuose ląstelių diferenciją, augimą, sienelių pralaidumą ir genų ekspresiją bei slopina storojo žarnyno v÷žinių ląstelių augimą.

Propionatas taip pat slopina v÷žinių ląstelių. Taip pat yra susijęs su lipidų ir gliukoz÷s apykaita organizme bei mažina kraujo plazmos cholesterolio kiekį.

Acetatas patekęs į kraują, su juo patenka į periferinius audinius ir galiausiai raumenys jį metabolizuoja. Acetatas sustiprina kraujo srovę gaubtin÷je žarnoje ir skatina gaubtin÷s žarnos turinio jud÷jimą stimuliuoti naudingai veikiančių bakterijų augimą, slopinti ar sunaikinti patogeninius mikroorganizmus (Van Immerseel et al., 2004; Ricke, 2003).

Analizuojant trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracijas pirmosios tiriamosios grup÷s viščiukų broilerių aklųjų maišų virškinamajame turinyje, matomas propiono rūgšties sumaž÷jimas 2,78 mmol/g ir nežymus acto rūgšties kiekio padid÷jimas. Antrosios tiriamosios grup÷s trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracijos viščiukų broilerių aklųjų maišų virškinamajame turinyje kitimas yra žymesnis ypatingai propiono rūgšties kiekio padid÷jimas lyginant su kontroline grupe 5,7 mmol/g, o acto rūgtis sumaž÷jusi 7,59 mmol/g. Sviesto rūgšties kiekiai padid÷jo abiejų grupių lyginant su tiriamąja grupe. Gauti duomenys rodo, antrojoje tiriamojoje grup÷je pastebimi didžiausi kitimai, propiono rūgšties padid÷jimas 5,7mmol/g bei acto rūgšties sumaž÷jimas 7,59 mmol/g. Taigi, nesmulkintų kvietrugių įtakos trumpų grandinių riebalų rūgščių koncentracijai apibendrinto vieno tendencingumo išskirti negalima.

Vienas iš trumpųjų riebalų rūgščių veikimo aspektų, tai yra pH sumažinimas paukščių virškinamajame trakte. Kaip rodo trumpųjų grandinių riebalų rūgščių analiz÷ mūsų atveju buvo nustatytas pH sumaž÷jimas, taip pat sausųjų medžiagų koncentracijos padid÷jimas aklųjų žarnų turinyje.

Kuo didesn÷ sausųjų medžiagų koncentracija virškinimo trakto atskirose dalyse, ekskrementuose tuo gaunamas sausesnis kraikas ir geresnis mikroklimatas. Blogas paukštidžių mikroklimatas mažina paukščių atsparumą įvairioms ligoms. Amoniako dujų susikaupimas paukštid÷se neigiamai įtakoja paukščių sveikatingumą, produkciją bei sąlygoja kv÷pavimo ligų atsiradimą (Ritz et al., 2004). Tod÷l mikroklimatas yra labai svarbus veiksnys įtakojantis viščiukų sveikatingumą. Kaip jau min÷ta tiriamosiose grup÷se broilerių išsaugojimas buvo geresnis.

Taigi, apibendrinus mūsų tyrimo rezultatus, mes manome, kad didesnis nei 20 proc. nesmulkintų kvietrugių įterpimas į lesalus, auginant viščiukus broilerius yra nerekomenduotinas, nes ženkliai maž÷ja broilerių augimo intensyvumas, blog÷ja lesalų konversija. Norint parengti išsamesnę kvietrugių

(35)

panaudojimo rekomendaciją broilerių mityboje, reikalinga atlikti išsamesnę kvietrugių maistin÷s vert÷s analizę, ypatingai atkreipiant d÷mesį į nekrakmolo polisacharidų koncentraciją, ypač jų tirpios frakcijos. Be to reikia analizuoti antimaistinių medžiagų, kaip pentozanų, β-gliukanų koncentracijas bei ląstelienos kiekius ir jos sudedamąsias dalis- NDF ADF, ADL.