LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Viktorija Jonaitytė
Skirtingų vitamino E kiekių, naudojant selenitą ir
selenometioniną, įtaka viščiukų broilerių produktyvumui,
virškinimo procesams bei paukštienos kokybei.
Different levels of vitamin E using selenite and
selenomethionine influence for chicken broilers productivity,
digestive process and poultry quality.
Veterinarinės maisto saugos nuolatinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. habil. dr. Romas Gruţauskas
DARBAS ATLIKTAS GYVULININKYSTĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Skirtingų vitamino E kiekių, naudojant selenitą ir selenometioniną, įtaka viščiukų broilerių produktyvumui, virškinimo procesams bei paukštienos kokybei“.
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2014 geguţės 5 Viktorija Jonaitytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2014 geguţės 5 Viktorija Jonaitytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
2014 geguţės 5 Prof. habil. dr. Romas Gruţauskas
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė)
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE 2014 geguţės 5 Prof. habil. dr. Romas
Gruţauskas
(aprobacijos data) (katedros/instituto vedėjo/jos vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 7 SANTRUMPOS... 9 ĮVADAS ... 10 1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 121.1 VITAMINO E IR SELENO FIZIOLOGINĖ REIKŠMĖ ... 12
1.2 VITAMINO E IR SELENO ĮTAKA BROILERIŲ PRODUKTYVUMUI, FIZIOLOGINEI BŪKLEI ... 15
1.3 VITAMINO E IR SELENO ĮTAKA PAUKŠTIENOS KOKYBEI ... 17
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 20
2.1 LESINIMO BANDYMAS ... 21
2.2 LESINIMO BANDYMO METU TIRTI RODIKLIAI ... 22
2.3 MĖSOS KOKYBĖS TYRIMŲ METODIKOS ... 22
2.4 VIŠČIUKŲ BROILERIŲ, ŠLAUNELIŲ IR KRŪTINĖLIŲ, JUSLINIO IR TEKSTŪROS SAVYBIŲ TYRIMO METODIKOS 23 3. REZULTATAI ... 25
3.1 SELENO IR VITAMINO E ĮTAKA VIŠČIUKŲ BROILERIŲ PRODUKTYVUMUI ... 25
3.2 SELENO IR VITAMINO E ĮTAKA VIŠČIUKŲ BROILERIŲ KRAUJO PARAMETRAMS ... 27
3.3 SELENO IR VITAMINO E ĮTAKA VIŠČIUKŲ BROILERIŲ MĖSOS KOKYBEI ... 28
3.4 SELENO IR VITAMINO E ĮTAKA JŲ SUSIKAUPIMUI VIŠČIUKŲ BROILERIŲ KRŪTINĖS IR ŠLAUNELIŲ RAUMENYSE 33 3.5 SELENO IR VITAMINO E ĮTAKA VERTINANT JUSLINES SAVYBES, SPALVĄ, TEKSTŪRĄ IR PRIIMTINUMĄ ... 33
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 42
IŠVADOS ... 47
REKOMENDACIJOS ... 49
SANTRAUKA
Autorė: Viktorija JonaitytėPavadinimas: Skirtingų vitamino E kiekių, naudojant selenitą ir selenometioniną, įtaka viščiukų broilerių produktyvumui, virškinimo procesams bei paukštienos kokybei
Raktaţodţiai: selenas; selenometioninas; vitaminas E; produktyvumas; viščiukai broileriai. Darbo pobūdis: lesalų praturtinimas vitaminu E ir organiniu selenu, viščiukų broilerių produktyvumo, fiziologinės būklės, paukštienos kokybės tyrimai.
Vadovas: prof. habil. dr. Romas Gruţauskas.
Mokslo įstaiga: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Veterinarijos akademija. Data: 2012 – 2014 m.
Darbo apimtis: 55 lapai, 22 lentelės ir 1 paveikslas.
Tyrimų problema: vitaminas E ir selenas yra plačiai naudojami maisto papildai gerinant ţmonių sveikatingumą. Tarpusavyje šie elementai pasiţymi stipriu sinergetiniu veikimu. Vitamino E ir seleno transferacijos laipsnis iš lesalų į paukštieną yra sąlygojamas daugelio faktorių, kaip seleno ir vitamino E formų bei kiekių, sąveikos su kitais mikroelementais bei organinėmis rūgštimis, fitobiotikais, sintetiniais antioksidantais, lesalų gamybos technologinių procesų, paukščių auginimo sąlygų, jų imuniteto ir kt.. Todėl magistrinio darbo tikslas yra ištirti skirtingų vitamino E kiekių, naudojant selenitą ir selenometioniną, įtaką viščiukų broilerių produktyvumui, fiziologinei būklei bei paukštienos kokybei.
Uţdaviniai:
1. Nustatyti skirtingo vitamino E ir skirtingų koncentracijų seleno bei seleno formų įtaką viščiukų broilerių augimo intensyvumui, lesalų konversijai bei išsaugojimui.
2. Nustatyti skirtingo vitamino E ir skirtingų koncentracijų seleno bei seleno formų įtaką viščiukų broilerių fiziologinei būklei.
3. Nustatyti skirtingo vitamino E ir skirtingų koncentracijų seleno bei seleno formų įtaką viščiukų broilerių mėsos kokybei.
Svarbiausios išvados:
1. Naudojant organinį seleną 0,3 mg/kg ir vitaminą E 70 mg/kg tiriamųjų viščiukų broilerių masė padidėjo 5,2% (p<0,05), lesalų konversija pagerėjo 5,2% ir viščiukų išsaugojimas padidėjo 4% palyginus su kontroline grupe.
2. Analizuojant tiriamosios grupės viščiukų broilerių kraujo rodiklius nustatėme, kad esminių skirtumų tarp cholesterolio, DTL ir MTL, palyginus su kontroline grupe nenustatyta. Tačiau
tiriamosios grupės viščiukų kraujyje trigliceridų koncentracija sumaţėjo 20%, o alaninaminotransferazė (GPT) - 76%, tačiau aspartataminotransferazė (GOT) padidėjo 9,38%. 3. Tiriamosios grupės pilnai skrostos skerdenos išeiga buvo 4,12%, krūtinės raumenų – 1,6%
didesnės, o abdominalinių riebalų išeiga 1,16% maţesnė, palyginus su kontroline grupe. Organinio seleno priedas jokios įtakos kojų raumenų išeigai neturėjo.
4. Tiriamosios grupės viščiukų krūtinės raumenyse MDA buvo susikaupę 0,06 μmol/kg, o šlaunų raumenyse – 0,22 μmol/kg maţiau, lyginant su kontroline grupe. Išlaikius paukštieną 3 mėnesius šaldytuve -18oC temperatūroje, MDA krūtinės raumenyse buvo rasta 0,14 μmol/kg (p<0,05), o
šlaunelės raumenyse 0,1 μmol/kg (p<0,05) maţiau, nei kontrolinės grupės raumenyse.
5. Organinio seleno ir vitamino E priedai didino krūtinės ir šlaunų raumenyse tik α-tokoferolių susikaupimą atitinkamai 23,73 mg/kg (p<0,05) ir 33,77 mg/kg (p<0,05). Analizuojant γ-tokoferolių susikaupimą tiriamųjų broilerių krūtinės ir kojų raumenyse, buvo nustatytos maţėjimo tendencijos.
6. Tiriamosios grupės viščiukų broilerių krūtinės raumenyse seleno ir vitamino E susikaupė 0,22 mg/kg (p<0,05), o šlaunelių raumenyse 0,09 mg/kg (p<0,05) daugiau, nei kontrolinės grupės broilerių raumenyse.
7. Atlikus švieţios ţalios krūtinės raumenų mėsos tyrimą nustatyta, kad kontrolinėje grupėje ji buvo šviesesnė, rausvesnė (p<0,05) ir gelsvesnė, tuo tarpu ją išvirus, mėsos gelsvumas (p<0,05) buvo labiau išreikštas tiriamojoje grupėje, o šviesumas ir rausvumas (p<0,05) išliko intensyvesnis kontrolinės grupės mėginiuose.
8. Išvirus tiriamosios grupės viščiukų broilerių krūtinėlę, buvo nustatyta, kad virimo nuostoliai buvo 1,28%, o išvirus šlauneles net 8,08% maţesni, palyginus su kontroline grupe.
9. Instrumentiniai švieţios krūtinės raumenų tekstūros tyrimai parodė, kad seleno ir vitamino E kiekis lesaluose turėjo įtakos mėsos kietumui, tamprumui (p<0,05) ir stangrumui. Ţalia mėsa buvo minkštesnė tiriamojoje grupėje, tačiau ją išvirus, ji tapo kietesnė, ir ne tokia stangri.
10. Įvertinus broilerių, lesintų lesalais praturtintais selenu ir vitaminu E, švieţių krūtinės raumenų juslines savybes, rezultatai parodė, kad kvapo, skonio ir tekstūros savybės statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Didesnė seleno ir vitamino E įtaka matoma vertinant sultingumą, kuris buvo geriau išreikštas tiriamojoje grupėje (p<0,05).
11. Statistiškai patikimų skirtumų tiriant tiriamosios ir kontrolinės grupės paukščių krūtinės raumenų virimo ir defrostacijos nuostolius po 3 mėnesių sandėliavimo nenustatyta.
Rekomendacijos: gerinant viščiukų broilerių mėsos maistinę vertę tikslinga jų lesalus praturtinti organiniu selenu - 0,3 mg/kg ir vitaminu E - 70 mg/kg.
SUMMARY
Author: Viktorija JonaitytėTheme: Different Levels of Vitamin E Influence, using Selenite and Selenomethionin, for Chicken Broilers Productivity, Digestive Processes and Poultry Quality.
Key words: vitamin E, selenium, selenomethionine, chicken broilers, productivity. Supervisor: prof. habil. dr. Romas Gruţauskas.
Study object: feed additives – vitamin E and organic selenium, investigations of chicken broilers productivity, physiological condition and poultry quality.
Volume of the paper: the total volume of the work comprises 55 pages, i.e. 22 tables and 1 picture.
The issue of investigation: vitamin E and selenium transferacion degree of feed to poultry is caused by many factors such as selenium and vitamin E forms and levels of interaction with other microelements, organic acids, phytobiotics, synthetic antioxidants, feed manufacturing processes, chicken broilers growing conditions, their immunity, etc.. Therefore, the aim of the Master is to investigate the different levels of vitamin E, using selenite and selenomethionine, on chicken broilers productivity, physiological condition and poultry quality.
The tasks of the work:
1. To determine different vitamin E and selenium concentrations and different forms of selenium influence for chicken broilers growth rate, feed conversion and surviving.
2. To determine different vitamin E and selenium concentrations and different forms of selenium influence for chicken broilers physiological conditions.
3. To determine different vitamin E and selenium concentrations and different forms of selenium influence for chicken broilers meat quality.
The most important conclusions:
1. When organic selenium 0.3 mg/kg and vitamin E 70 mg/kg was used, the weight of experimental broiler group increased 5.2% (p <0.05), feed conversion improved 5.2%, chicken surviving increased 4% in comparison with the control group.
2. The analysis of the blood parameters in a experimental group of chicken broilers showed that there wasn‟t any substantial differences in cholesterol, HDL and LDL. However, the experimental group of chicken broilers blood triglyceride levels decreased 20%, alanine aminotransferase (GPT) 76%, but aspartate aminotransferase (GOT) increased 9.38%.
3. The yield of experimental group fully dissected carcasses was higher 4.12%, chest muscles yield was higher 1.6%, abdominal fat yield was lower 1.16% in comparison with the control group. Organic selenium supplement unaffected the yield of leg muscles
4. MDA accumulation in the experimental group of chicken broilers chest muscle was 0.06 μmol/kg lower, thigh muscles 0.22 μmol/kg lower than in a control group. After 3 months of poultry storage in the refrigerator at -18 º C, MDA was found lower in chest muscle 0.14 μmol/kg (p <0.05), and thighs muscles had less 0.1 μmol/kg (p <0.05) than the control group muscles.
5. Only α-tocopherol concentration was respectively increased 23.73 mg/kg (p <0.05) and 33.77 mg/kg (p <0.05) in breast and thigh muscles by feed suplementation of organic selenium and vitamin E. The analysis of γ-tocopherol concentration in experimental group of chicken broilers breast and leg muscles were established downward trend.
6. Selenium and vitamin E accumulation in experimental group chicken broilers breast muscle was 0.22 mg/kg (p <0.05), while in thigh muscles 0.09 mg/kg (p <0.05) higher than in control group broiler muscles.
7. After the fresh breast muscle meat studies was founded that control group meat was lighter, more reddish (P <0.05) and yellowish. While it has been cooked, the meat yellowishness (p <0.05) was more pronounced in the experimental group, meanwhile the lightness and redness were more intense (p <0.05) in the control group poultry.
8. After cooking in experimental group chicken broilers breast was found that cooking loss was 1.28%, legs even 8.08% lower comparing with the control group.
9. Fresh breast muscle instrumental texture studies showed, that selenium and vitamin E affected meat hardness, elasticity (p <0.05), and resiliency. Raw meat was softer in the research group, but after cooking, it has become harder and less resilient.
10. The evaluation of broilers fed diets enriched with selenium and vitamin E, fresh breast muscle sensory characteristics results showed that the odor, taste and texture characteristics didn‟t cause difference. Furthermore, the succulence was increased by influence of selenium and vitamin E, which was better expressed in the experimental group (p <0.05)
11. There wasn‟t found any statistically significant differences after 3 months of storage between experimental and control group chicken broilers breast muscle after cooking and defrostacion.
Recommendations: To enhance meat nutritional value of chicken broilers, it is reasonable to add organic selenium – 0.3 mg/kg and vitamin E – 70 mg/kg in to compound feeds.
SANTRUMPOS
SRR – sočiosios riebalų rūgštysRRR – riebiosios riebalų rūgštys GPx – gliutationoperoksidazė
cGPx - citoplazmos glutationo peroksidazė DNR – dezoksiribonukleino rūgštis
MTL – maţo tankio lipoproteinai DTL – didelio tankio lipoproteinai TPA – tekstūros profilio analizė TBARS – lipidų oksidacijos laipsnis GPT – alaninaminotransferazė GOT – aspartataminotransferazė SOD – superoksidazės dismutazė MDA – malonildialdehidų kiekis T4 – tirozinas T3 – trijodtironinas GSH-PX – gliutationo peroksidazė Se-Met – selenometioninas Se-Cys - selenocisteinas Ig – imunoglobulinai L* – spalvos intensyvumas a* – rausvumas b* – gelsvumas
ĮVADAS
Paukštienos suvartojimas auga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tai įtakoja ne tik nedidelė jos kaina, bet ir tinkamos maistinės savybės. Paukštiena pasiţymi labai gera maistine verte, tačiau ją, naudojant įvairius lesalų priedus, galima pagerinti. Funkcionaliojo maisto vartojimo plitimas pasauliniu mastu, sąlygoja poreikį tyrinėti, kurti ir didinti funkcionaliųjų maisto produktų asortimentą. Funkcionalusis maistas - tai įvairiais priedais praturtinti sveikatinantys maisto produktai ar maisto komponentai, kurie papildomai duoda naudą sveikatai be tradicinių maisto medţiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių), esančių jų sudėtyje.
Egzistuoja daug įvairių maistinių medţiagų ir kitų ingredientų, kuriuos galima naudoti gaminant maisto produktus, įskaitant vitaminus, mineralus su mikroelementais, amino rūgštis, nepakeičiamas riebalų rūgštis, skaidulines medţiagas, įvairius augalų ir ţolių ekstraktus, bet neapsiribojant jais. Vitaminais ir mineralais maisto produktus gali savanoriškai papildyti maisto produktų gamintojai arba jie, kaip maistinės medţiagos, turi būti praturtinti vadovaujantis konkrečiais Bendrijos teisės aktais. Nauji mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad siekiant palaikyti optimalią sveikatą ir gerą savijautą kai kurių maistinių medţiagų galėtų būti suvartojama daugiau nei šiuo metu rekomenduojama (Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) NR. 1925/2006).
Vitaminas E ir selenas yra plačiai naudojami maisto papildai gerinant ţmonių sveikatingumą. Tačiau šie minėti priedai gali būti naudojami ir lesalų gamyboje, norint pagerinti paukštienos ar kiaušinių maistinę vertę. Daţniausiai tiek ţmonių tiek gyvūnų mityboje yra naudojamas sintetinis vitaminas E, dl-α-tokoferolio acetatas. Tačiau išskirtiniais atvejais yra naudojamas ir natūralus vitaminas E, kurį gali sudaryti įvairūs izomerai. Šiuo atveju įvairių vitamino E izomerų pasisavinimo laipsnis gali kisti nuo 1 iki 100% Todėl pramoniniu būdu gaminant lesalus daţniausiai yra vartojama jau minėtas vitamino E izomeras dl-α-tokoferolio acetatas. Šis izomeras pasiţymi teigiamu poveikiu tiek gyvūnam, tiek ţmonėm, nes maţina nesočiųjų riebalų rūgščių oksidacinius procesus, pasiţymi antitoksiniu poveikiu ląstelėse, maţina kepenų nekrozes ir raumenų degeneracinius procesus. Tai reiškia, kad šis izomeras pasiţymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Todėl pagrindinė riebaluose tirpaus antioksidanto reikšmė – apsaugoti polinesočiasias riebalų rūgštis ląstelių membranose nuo oksidacijos ir laisvųjų radikalų poveikio.
Vitamino E istorija ir jo, kaip antioksidanto funkcija įrodo vystymosi koncepciją, ir parodo kaip naujos ţinios gali išaugti keičiantis interpretacijoms naujų tyrimų rezultatatuose. Antioksidacinis vitamino E veikimas – ne vienintelė šio vitamino biocheminė funkcija. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nėra didelio skirtumo tarp natūraliai randamų ar sintetiškai išgaunamų vitaminų. Tačiau vitaminas
E – išimtis, nes α-tokoferolio struktūroje yra 3 chiraliniai junginiai (2-as chromanolo ţiede, 4-as ir 8-as izoprenoidinėje uodegoje). Kiekviename chiraliniame junginyje gali būti R ir S konfigūracijos. Visi natūralūs α – tokoferoliai turi tik vieną konfigūraciją, 2R, 4„R, 8„R, todėl jis ir vadinamas RRR-α – tokoferoliu. Natūralus vitaminas E yra geriau pasisavinamas nei sintetinis vitaminas E. (Dersjant-Li, Peisker, 2014).
Kitas ţmogaus sveikatai naudingas elementas yra Selenas. Seleno šaltinis ţmonėms ir gyvūnams – įvairūs augalinės ir gyvulinės kilmės produktai. Visas šiuose produktuose randamas selenas yra organinės formos. Selenas įeina į selenoproteinų sudėtį ir atlieka svarbų vaidmenį reguliuodamas įvairius organizmo medţiagų apykaitos procesus. Vitaminas E ir selenas tarpusavyje pasiţymi stipriu sinergetiniu veikimu, nes selenas yra būtinas gliutadionperoksidazės komponentas.
Atsiţvelgiant į ES reglamentą 1831/2003 gyvūnų mityboje leidţiama naudoti natrioselenatą, natrioselenitą bei šio mikroelemento organines formas, kaip selenometioniną.
Selenometioninas yra vyraujanti organinio seleno forma paukščių lesalų komponentuose. Lesalų grūduose, aliejinių augalų rupiniuose selenas yra susijungęs su įvairiomis aminorūgštimis – metioninu, cisteinu ir cistinu (Skrivan et al., 2008).
Vitamino E ir seleno transferacijos laipsnis iš lesalų į paukštieną yra sąlygojamas daugelio faktorių, kaip seleno ir vitamino E formų bei kiekių, sąveikos su kitais mikroelementais bei organinėmis rūgštimis, fitobiotikais, sintetiniais antioksidantais, lesalų gamybos technologinių procesų, paukščių auginimo sąlygų, jų imuniteto ir kt..
Darbo tikslas
Ištirti skirtingų vitamino E kiekių, naudojant selenitą ir selenometioniną, įtaką viščiukų broilerių produktyvumui, fiziologinei būklei bei paukštienos kokybei.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti skirtingo vitamino E ir skirtingų koncentracijų seleno bei seleno formų įtaką viščiukų broilerių augimo intensyvumui, lesalų konversijai bei išsaugojimui.
2. Nustatyti skirtingo vitamino E ir skirtingų koncentracijų seleno bei seleno formų įtaką viščiukų broilerių fiziologinei būklei.
3. Nustatyti skirtingo vitamino E ir skirtingų koncentracijų seleno bei seleno formų įtaką viščiukų broilerių mėsos kokybei.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1 Vitamino E ir seleno fiziologinė reikšmė
Tokoferolius ir tokotrienolius sudaro metilintas aromatinis alkoholis tokolis ir šoninė izoprenoidinė grandinė (tokoferolių - visiškai hidrinta, o tokotrienolių tik iš dalies). Tokoferoliai ir tokotrienoliai ţymimi α γ β δ raidėmis. Vienas nuo kito jie skiriasi metilo grupių skaičiumi ir išsidėstymu benzolo ţiede. Aktyviausias yra α-tokoferolis. Jis naudojamas kaip vitamino E aktyvumo matas. Vitamino E vienas tarptautinis vienetas atitinka 1 mg α - tokoferolio acetato, 0,74 mg RRR tokoferolio acetato ir 0,67 mg RRR tokoferolio. Pirmoji α – tokoferolio sintezė buvo ekvimoliarinis mišinys iš RRR- ir SRR - α – tokoferolio (Dersjant-Li, Peisker, 2014).
Tokoferoliai - tai bespalviai aliejai, gerai tirpstantys riebaluose ir riebalų tirpikliuose, atsparūs temperatūros poveikiui, veikiami ultravioletinės spinduliuotės greitai suyra. Tokoferolių rezorbcijai plonojoje ţarnoje lipidai reikalingi kaip tirpikliai, o tulţies rūgštys kaip emulgatoriai. Dėl savo lipofilinių savybių vitaminas E kaupiasi riebaliniame audinyje, ląstelių membranose. Vitaminas E yra natūralus, riebaluose tirpus antioksidantas. Jis lengvai reaguoja su deguonimi ir laisvaisiais radikalais, apsaugo nesočiąsias riebalų rūgštis nuo peroksidacijos (Zhao G. P. et al., Manolescu et al., 2008).
1 pav. Tokoferolių ir tokotrienolių cheminė struktūra.
Vitaminas E dalyvauja riebalų, angliavandenių ir baltymų apykaitoje, gerina vitaminų A ir D pasisavinimą. Jis taip pat stimuliuoja apvaisinimą ir gemalo vystymąsi. Paukščių organizme vitaminas nesusidaro, todėl jo kiekis priklauso nuo to, kiek paukščiai gauna jo su lesalais. Nemaţai šio vitamino yra grūdiniuose ir ţaliuose lesaluose, ypač liucernoje, ţolės miltuose, daigintuose grūduose.
Vitaminas E stimuliuoja imuninės sistemos veikimą, reguliuoja DNR sintezę, apsaugo audinius, reguliuoja lytinių organų vystymąsi, hormonų sintezę, skydliaukės funkciją, kritinių kūno dalių sintezę, prailgina mėsos tinkamumo vartoti terminą (Dersjant-Li, Peisker, 2014).
Trūkstant vitamino E, pablogėja kiaušinių apvaisinimas, inkubavimo išeiga, prieauglio gyvibingumas. Sergantys paukščiai būna apsnūdę, sutrinka judesių koordinacija, prasideda traukuliai ir kiti nerviniai reiškiniai: viščiukai ir kalakučiukai krinta ant ţemės, atlošia galvą ant nugaros. Gydoma tokoferoliu, maišant jo po 10 – 20 mg/kg lesalo (Suchy P. et. al., 2002).
Selenas yra vienas iš svarbiausių elementų iš visų mikroelementų. Ir ţmonėms, ir gyvuliams selenas yra gyvybiškai svarbus ir būtinas jų imuninei sistemai. Tai labai stiprus antioksidantas, apsaugantis nuo vėţio, širdies susirgimų, radiacijos, sunkiųjų metalų ir kitų nuodingų junginių poveikio. Kadangi selenas nesintetinamas gyvūnų organizme, į jį turi patekti su pašaru ar vandeniu. Atskiruose pasaulio regionuose seleno kiekis aplinkoje pasiskirstęs netolygiai. Lietuva priskiriama regionui, kurio dirvose, tuo pačiu ir gyvūnų organizmuose, seleno trūksta. Pastaruoju metu maţėjant seleno koncentracijai dirvoţemyje, maţėja seleno kiekis ir ţoliniuose pašaruose (Pappas A. C. et al., 2008). Dėl jo stygiaus serga ir ţmonės, ir gyvūnai. Dėl šios prieţasties, būtina organizmą papildyti selenu.
Gyvūnų organizme ypač daug seleno randama inkstuose, kepenyse, kanopose ir odoje (Зинченко И. Л., 1980). Seleno aktyvumas nustatomas pаgаl GPx konсеntrасiją krаujyjе. Šio fеrmеnto sintеzė ir аktyvumаs nеgаli būti palaikomas pеrţеngus tаm tikrą krаujo prisotinimo sеlеnu lygį. Apie seleno trūkumą organizme galima spręsti pagal jo koncentraciją kraujyje. Per didelis seleno suvartojimas beveik neturi jokio poveikio jo koncentracijai kraujyje ir kūno audiniuose. Per didelis seleno kiekis iš organizmo pašalinamas per inkstus (Surai P. F., 2006). Selenas pasiţymi antioksidacinėmis savybėmis, papildo vitamino E funkciją, nes selenocisteino formoje yra kaip gliutationo peroksidazės kofaktorius, atsakingas uţ peroksidų skaidymą. Selenas skatina medikamentų ir ksenobiotikų biotransformaciją, sumaţina arseno, sidabro, vario, kadmio, švino, gyvsidabrio toksiškumą. Taip pat įtakoja skydliaukės medţiagų apykaitą, maţina neigiamą gyvsidabrio, kadmio poveikį paukščių organizmui ir didina humoralinį bei ląstelinį imunitetą (Watanabe, 2002; Whanger, 2004).
Per paskutiniuosius 20 metų įrodyta, kad selenas yra pagrindinis veiksnys paukščių mityboje, lemiantys jų efektyvumą. Ir organinį (Se-Met; seleno mielės, ar Se-Met preparatai; Se-Cys), ir neorganinį (selenitai, selenatai) seleną gyvūnų organizmas lengvai pasisavina. Tačiau organinio ir neorganinio seleno vaidmenys jame yra visiškai skirtingi (Surai, Fisinin, 2014).
Selenas dalyvauja medţiagų apykaitoje kartu su vitaminu E ir sieros turinčiomis aminorūgštimis (metioninu, cistinu, cisteinu). Susidarant selenometioninui selenas yra rezorbuojamas dvylikapirštėje
ţarnoje. Neorganinės kilmės selenas gyvuose organizmuose rezorbuojasi pasyviai. Kraujyje jis jungiasi su proteinais ir lipoproteinais (Abdulah R., 2006). Organinės kilmės seleną organizmas gali pasisavininti beveik 100%, tuo tarpu neorganinės kilmės seleno pasisavinimas priklauso nuo įvairių faktorių ir gali kisti nuo 50 iki 100% (Skřivan M. et al., 2006).
Moksliniais tyrimais įrodyta, jog selenas prailgina ţmonių amţių. Kaip jau minėta, tai labai stiprus antioksidantas, maţinantis lipidų oksidacinius procesus, gerinantis skydliaukės veiklą, skatina antikūnų formavimąsi dalyvaudamas imunomoduliaciniuose procesuose, apsaugo nuo vėţio, širdies susirgimų, radiacijos, sunkiųjų metalų ir kitų nuodingų junginių poveikio. Taip pat maţina infekcinių ir depresinių susirgimų tikimybę ir didina darbingumą (Watts, 1994; Surai, 2000).
Selenas yra būtinas gliutadionperoksidazės komponentas. Šis fermentas apsaugo ląsteles nuo suardymo oksidatoriais (daţniausiai lipidų peroksidų), atsirandančiais dėl organizme vykstančio metabolizmo proceso. Jam sintetinti taip pat būtinos sieros turinčios aminorūgštys bei vitaminas E (Métayer S. et al., 2008). Šiandien ţinoma daugiau kaip 30 baltymų, kurie atlieka įvairias gyvybiškai svarbias funkcijas gyvulio organizme, o jų aktyvumas priklauso nuo seleno. Jo yra ne tik gliutadionperoksidazėje, bet ir daugelyje kitų svarbių fermentų sudėtyje (tioredoksino reduktazėje, tiroksindejodinazėje) (Šimkus A., 2005).
Padidėjus seleno poreikiui, aminorūgštys iš baltymų nėra išskiriamos. Tai lemia baltymų apykaitos procesai organizme. Dėl šios prieţasties federalinis Vokietijos rizikos vertinimo institutas uţdraudė naudoti seleno mieles ţmonių mityboje. Gyvulių mitybą reglamentuojantys teisės aktai patvirtino seleno mieles kaip organinius seleno junginius 2006 metais. Tai seleno turinčios aminorūgštys, kurioms formuojantis, siera yra pakeičiama selenu. Virškinimo proceso metu seleno mielės labai efektyviai pasisavinamos, t. y. kaip įprastos aminorūgštys. Svarbu, kad seleno-aminorūgštys tiesiogiai nedalyvauja seleno metabolizmo procese, nes organizmas neatpaţįsta jų kaip seleno junginių (Kunz et al., 2007). Yra ţinoma, kad pilkos ir juodos spalvos selenas daţniausiai yra biologiškai inertiškas (Schlekat et al., 2000). Daugybė eksperimentų parodė, kad selenometioninas ir selenu praturtintos mielės yra geriausiai pasisavinamos seleno formos gyvūnams maisto papilduose, dėl savo labai gero biologinio prieinamumo ir maţesnio toksiškumo nei kitos seleno formos (Utterback et al., 2005; Zuberbuehler et al., 2006; Zhan et al., 2007; Wang, Xu, 2008).
Selenas, selenocisteino formoje, yra pagrindinis struktūrinis komponentas specifiniuose selenoenzimuose, įskaitant glutationo peroksidazę, trijodtironino dejoniazę, tioredoksino reduktazę, selenofosfato sintetazę ir daugelį kitų. Geriausiai ištirtas selenoenzimas yra ląstelės citoplazmos glutationo peroksidazė (cGPx), kuri veikia kaip antioksidantas pašalinant reaktyvųjį deguonį (ArpašovaH. et. al., 2007).
1.2 Vitamino E ir seleno įtaka broilerių produktyvumui, fiziologinei būklei
Broileriai – tai visų rūšių paukščių greitai augantis prieauglis (jaunikliai), gerai panaudojantys lesalus. Jų mėsa švelni, sultinga, neriebi, baltyminga (Skimundris, 2000). Broileriams priskiriami mėsiniai viščiukai gaunami sukryţminus dvi ar daugiau specializuotų mėsinių linijų vištas su pusiau mėsinių linijų vištomis ir auginami 38 dienas, kol pasiekia 2,3-2,4 kg svorio. 1 kg svorio priaugti broileriui reikia gauti 1,6-1,8 kg pašaro. Broileriai auginami intensyviai, lesinami pilnaverčiais kombinuotais lesalais, skatinančiais raumenų vystymąsi ir baltymų kaupimąsi juose. Tam, kad paukščiai normaliai augtų, vystytųsi ir būtų produktyvūs, reikalingas tam tikras maisto medţiagų kiekis, kurį jie turi gauti su lesalais. Todėl juose turi būti baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medţiagų bei vitaminų. Paukščių organizme vyksta intensyvi maisto medţiagų apykaita. Jie greitai auga, yra produktyvūs, judrūs, todėl ir į kai kurios nors maisto medţiagos trūkumą arba perteklių reaguoja daug jautriau, nei galvijai ar kiaulės (Pape Horst-Christoph, 2006; Albers N. et al., 2001).
Tiriant viščiukų broilerių augimo rodiklius, lesinant lesalais praturtintais vitaminu E ir selenu, rezultatai parodė, jog tai turėjo teigiamos įtakos broilerių svorio augimui. Broilerių uţauginimo sėkmė priklauso nuo didţiausio priesvorio per minimalų laikotarpį, įtraukiant ir tinkamą mitybą. Biswas A. ir kiti mokslininkai atliko tyrimą su 180 vienadienių broilerių, kurie buvo suskirstyti į 3 grupes ir lesinami skirtingai selenu ir vitaminu E praturtintais lesalais. Viščiukai buvo auginami Leh-ladakh regione. Didţiausi skirtumai pastebėti po 3 ir 6 bandymo savaičių. Vidutinis broilerių svoris reikšmingai skyrėsi. Rezultatai parodė, jog lesalų praturtinimas selenu ir vitaminu E yra vienas veiksmingiausių būdų gauti geriausią priesvorį auginant broilerius didelėse aukštumose Leh-ladakh regione. Kai kurie vitaminai, mineralai, amino rūgštys ir jų skirtingos kombinacijos didina broilerių atsparumą ligoms. Vitaminas E ir selenas yra vieni iš pagrindinių elementų įtakojantys sveikatingumą. Vitaminas E taip pat vaidina svarbų vaidmenį fermentų veiklos sistemoje (Erf et al., 1998).
Trūkstant seleno, išsivysto širdies veiklos nepakankamumas, sutrinka skeleto raumenų veikla, pablogėja reprodukcinės savybės. Jau seniai įsitikinta, jog stingant šio mikroelemento pašaruose, gyvuliai gali nugaišti, sumaţėja jų aktyvumas. Nuo seleno priklauso daugiau nei 30 svarbias funkcijas gyvulio organizme atliekančių baltymų aktyvumas.
Organinis selenas padidina vištų dėslumą, pagerina vaisingumą, antioksidacinį poveikį, spartina plunksnų augimą ir daro teigiamą įtaką produktyvumui (ArpašovaH. et. al., 2007). Paprastai į gyvulių pašarus yra įterpiamos neorganinės seleno druskos – natrio selenitas ir kartais natrio selenatas. Patekusius į ţarnyną neorganinius seleno junginius organizmas gali tiesiogiai panaudoti seleno poreikiui tenkinti. Šių seleno druskų apykaita organizme yra reguliuojama homeostatiškai (savaime), todėl ţarnų sienelių barjeras nėra kliūtis, nes beveik visas seleno kiekis, pridėtas į pašarą, yra
rezorbuojamas. Seleno medţiagų apykaitą reguliuoja inkstai, o jo perteklius reguliariai pašalinamas, dėl to net ir dideli seleno druskų kiekiai neturi įtakos seleno koncentracijai audiniuose (Kunz et al., 2007).
Selenas paukščių organizme yra sutinkamas kraujo plazmoje, o rezorbuojamas plonąjame ir storąjame ţarnyne, tačiau gali būti rezorbuojamas ir per kvėpavimo takus ar odą. Gerai rezorbcijai būtinas nesutrikęs riebalų virškinamumas (Brigelius-Flohe, Traber, 1999).
Tyrimais nustatyta, kad vitaminas E gali padidinti imunoglobuliną gaminančių ląstelių skaičių broileriams. Vadinasi, vitaminu E papildyta dieta galėtų sustiprinti broilerių imuninį atsaką vasaros mėnesiais, kai temperatūra labai aukšta (Kum et al., 2013). Atlikus dar vieną tyrimą, norint nustatyti vitamino E ir seleno poveikį Japonijos putpelėms, auginamoms sukeliant joms šiluminį stresą (34°C), tirtos trijodtironino (T3), tiroksino (T4), skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH),
adrenokortikotropino hormono (AKTH), gliukozės kiekio kraujo serume, šlapalo, trigliceridų, cholesterolio, Ca, P, Na ir K koncentracijos broilerių organizme. Rezultatai parodė, kad vitaminas E ir selenas turi sinergetinį poveikį. Papildţius racioną vitaminu E (250 mg) ir selenu (0,2 mg), buvo teigiamai veikiami tam tikri kraujo parametrai, kurie darė teigiamą įtaką japonų putpelėms ištveriant karštį. Tą patį galima pritaikyti ir broileriams (Ferit Gursu et al., 2003).
Harsini ir kiti vertino vitamino E ir seleno poveikį kraujo serumo metabolitams ir oksidaciniam raumenų stabilumui, sukeliant viščiukams broileriams šiluminį stresą. Po 49 viščiukų broilerių auginimo dienų nustatya, kad juos lesinant lesalais, praturtintais vitaminu E, kraujo serume buvo rasta ţymiai didesnė Zn, bet maţesnė Cu, gliukozės ir šlapimo rūgšties koncentracijos. Šiuose tyrimuose taip pat nustatyta, kad selenas maţino gliukozės, Cu ir šlapimo rūgšties koncentracijas viščiukų kraujo serume, bet neturėjo visiškai jokios įtakos Zn kiekiui.
Didelį paukščių produktyvumą pagrinde lemia lesinimo kokybė ir sveikatos būklė (Whitehead, 2002). Viena svarbiausių maisto medţiagų – baltymai. Jie negali būti pakeičiami kitomis maisto medţiagomis, todėl turi nuolat patekti į organizmą su lesalais. Esant nepakankamam baltymų kiekiui paukščių lesaluose maţėja jų produktyvumas (Helander, 2000). Taip pat buvo ištirta, kad didinant seleno normą lesaluose, paukščiai jų suvartojo maţiau, tačiau skerdenų išeiga buvo didesnė, o seleno mielės padidino broilerių kūno svorį ir praturtino lesalų racioną (Mahmoud, Edens, 2005). Rajashree K. ir kiti mokslininkai, atliko bandymą, norėdami įvertinti ir palyginti, kaip keičiasi gaidţiukų mėsos kokybė lesalus praturtinant organinio ir neorganinio seleno priedais. Rezultatai parodė, kad lesalų papildymas selenu, ţenkliai pagerino lesalų įsisavinamumą ir turėjo teigiamos įtakos kūno svorio augimui. Didelės įtakos lesalų konversijai nenustatyta, tačiau seleno priedai padidino broilerių išsaugojimą bei skerdenos išeigą. Taip pat nustatyta, kad organinis selenas ties 0,5 ppm yra puikus
seleno šaltinis, gerinant mėsos kokybę ir didinant seleno koncentraciją paukštienoje. Pagerėjo glutationo peroksidazės veikla ir sumaţėjo lipidų peroksidacija procesai. Be to, papildomas organinio seleno kiekis (0,5 ppm) padidino surišto vandens kiekį paukštienoje.
Kitu tyrimu nustatyta, kad broilerių lesalų praturtinimas vitaminu E ir vitaminu C, atitinkamai 150 mg/kg ir 200 mg/kg, padėjo pagerinti jų augimą bei imunitetą paukščių vakcinacijos metu (Choct et al., 2004). Selenu praturtinti viščiukų lesalai skatino viščiukų broilerių augimą, išsaugojimą, gerino mėsos kokybę ir maţino lipidų oksidacinius procesus (Zhou, Wang, 2011).
Šiais laikais, labai svarbu gerinti kombinuotųjų pašarų kokybę, naudojant įvairius pašarų priedus, kaip probiotikus, fitobiotikus, fermentus (nekrakmolo polisacharidus skaldančius bei fitazes) ir organinės ir neorganinės mineralus. Tai yra susiję su lesalų, paukščių sveikatingumo ir produkcijos kokybės gerinimu. Vienas iš svarbių mikroelementų tiek paukščių tiek ţmonių mityboje yra selenas. Selenas yra būtinas mikroelementas tiek gyvūnų tiek ţmonių organizmų, ypač imuniteto ir kitoms svarbioms funkcijoms palaikyti. Maţi seleno ir vitamino E kiekiai sukelia staigios mirties sindromą, raumenų distrofiją bei miopatiją, sutrinka nervinė sistemos veikla, blogėja kiaušinių inkubacinės savybės, maţėja viščiukų išsiritimas. Nors neorganinis selenas yra absorbuojamas kaip mineralas, maţai jo išsilaiko audiniuose, o neatrajojantys gyvūnai daugiausia jo išsiskiria su šlapimu. Labai maţai neorganinio seleno patenka į kūno baltymus, o reaguodamas su kitais mineralais, jis gali menkai koncentruotis audiniuose ir likti biologiškai aktyvus organizme. Šis mikroelementas pasiţymi toksiškumu. Esant jo dozavimui 10 mg/kg lesalų, pastebimi pirmieji toksiniai reiškiniai paukščiams (ArpašovaH. et. al., 2007).
1.3 Vitamino E ir seleno įtaka paukštienos kokybei
Paukštiena – vienas vertingiausių maisto produktų, pilnaverčių gyvūninės kilmės baltymų šaltinis, kuriame yra didelis nepakeičiamų aminorūgščių kiekis. Paukštienoje ir jos produktuose yra daug biologiškai aktyvių medţiagų - nepakeičiamų amino rūgščių, riebaluose tirpių vitaminų, B grupės vitaminų, makro ir mikro elementų (Jukna ir kt., 2003).
Mėsos perdirbimo produktų sudėtį, savybes, maistinę vertę įtakoja mėsos kokybė. Tikslingai pasirinkus produktų gamybos technologiją, norint išgauti kuo geresnę mėsos gaminių kokybę, reikalinga išsami mėsos kokybės rodiklių analizė (Щелекпае ir kt., 2001).
1 lentelė. Mėsos kokybės rodikliai, pagal kuriuos vykdoma mėsos analizė
Rodiklis Apibūdinimas
1. Jusliniai
a) spalva; b) kvapas;
c) konsistencija (švelnumas, sultingumas); d) skonis;
e) marmuringumas.
2. Mitybiniai
a) riebalų kiekis, riebiųjų rūgščių sudėtis; b) baltymų kiekis, sudėtis;
c) mineralinių medţiagų, vitaminų kiekis;
d) biologiškai aktyvių medţiagų kiekis.
3. Technologiniai a) pH vertė; b) vandens rišlumas; c) audinių santykis, būklė; d) vandeningumas; e) virimo nuostoliai. 4. Sanitariniai – higieniniai a) mikroorganizmai; b) pašalinės medţiagos; c) papildomos medţiagos. (Hambrecht, 2000).
Mėsos mitybinė vertė priklauso nuo maistinės vertės rodiklių. Juos apibūdina drėgmės, baltymų, riebalų, angliavandenių, azotinių ir neazotinių ekstrahuojamų medţiagų, vitaminų, fermentų bei mineralinių medţiagų kiekiai. Visų šių rodiklių kiekį skerdenoje įtakoja paukščio rūšis, veislė, lytis, amţius, įmitimas, lesalų kokybė ir sudėtis, anatominė skerdenos dalis, o taip pat ir technologiniai perdirbimo aspektai, kaip laikymas bei sandėliavimas, konservavimo būdai (Blaha ir kt., 2001).
Mitybinės vertės kokybė tiesiogiai susijusi su jos sudėtimi, biologiniu pasisavinimu, gebėjimu patenkinti ţmogaus organizmo poreikius. Tai priklauso nuo lengvai pasisavinamų baltymų kiekio su gerai subalansuotu aminorūgščių santykiu, laisvų riebiųjų rūgščių kiekio, jungiamojo audinio, taip pat mineralinių medţiagų, vitaminų, kitų biologiškai svarbių medţiagų kiekio bei tarpusavio santykio (Purslow, 2005). Vartotojai mėsa daţniausiai vadina raumeninį audinį, jis ir yra svarbiausias mėsos struktūrinis komponentas. Jie ir pasiţyminti didţiausia maistine verte. Juose randama 72-80% vandens, 16,2-24,3% baltymų, 1-1,7% azotinių ekstraktinių medţiagų, 0,7-1,4% beazotinių ekstraktinių medţiagų, 2-3% lipidų ir 1-1,5% mineralinių medţiagų, priklausomai nuo paukščių rūšies, tačiau šie paminėti kokybiniai rodikliai gali kisti (Culioli ir kt., 2003). Pvz. viščiukų broilerių mėsos cheminė sudėtis: sausosios medţiagos 26%, baltymai 23% riebalai 2,28%, pelenai 1,16% (Jukna ir kiti, 2007).
Paukštiena – maistingas ir lengvai virškinamas produktas. Joje yra daug ţmogaus organizmo lengvai pasisavinamų baltymų, riebalų, mineralinių medţiagų ir vitaminų.
Viščiukų broilerių mėsa yra maistingesnė lyginant su kitų gyvūnų mėsa. Broilerių krūtinės raumenyse baltymai gali sudaryti 22 – 24,7%. Paukštienos baltymuose yra daug nepakeičiamųjų amino rūgščių – 92%. Broilerių skerdenoje raumenų kiekis gali sudaryti 51-53%. Paukštienoje yra daugiau baltymų ir sausųjų medţiagų, maţiau riebalų ir jungiamojo audinio, negu gyvulių mėsoje, todėl paukščių mėsa, ypač vištų ir kalakutų, laikoma dietiniu produktu. Pagal virškinamumą geriausia laikoma viščiukų mėsa. Cheminė vištienos sudėtis ir skerdenos išeiga priklauso nuo paukščių rūšies, amţiaus ir įmitimo. Svarbiausias paukščių mėsos kiekio rodiklis yra jų svoris. Jis daugiausiai priklauso nuo paukščių rūšies, veislės, paveldimųjų savybių, lyties, amţiaus, lesinimo ir laikymo sąlygų (Suchy P. et. al., 2002).
Paukščių produktyvumą įtakoja lesinimas; baltymų, vitaminų ir mineralinių medţiagų kilmė; specialios dietos taikymas; skerdimo amţius. Selenu praturtinus ţmonių mitybai skirtą produkciją (pieno produktus, mėsą, kiaušinius), galima gauti funkcinio maisto produktus, labai naudingus ţmonių organizmui. Tačiau reikia ţinoti, jog naudojant selenitą (neorganinį seleną), neįmanoma organizmo aprūpinti pakankamu seleno kiekiu, tuo labiau uţtikrinti, kad jis pasieks vaisių ir pieną. Natūraliai pašaruose visada yra šiek tiek seleno, tačiau daţniausiai jo būna per maţai. Į seleno trūkumą ypač jautriai reaguoja nėščios gyvūnų patelės bei jų jaunikliai. Tai taip pat veikia ir ţmones, todėl pašarai turi būti praturtinti seleno papildais. Kraujyje seleno lygis turėtų būti 160–200 µg/l (Poultry development review, 2013).
Į lesalus pridėjus seleno, broilerių organizmas puikiai jį pasisavina. Suvartojus 100 g broilerių krūtinėlės mėsos, kurie buvo lesinami 0,15, 0,3 mg ir 3 mg/kg seleno priedais, ţmonių organizmas
gavo 26, 41 ir 220 mikrogramų seleno. Lesalų praturtinimas selenu, broileriams sumaţina bet kokį toksinį poveikį, taip pat apsaugo mėsą nuo lipidų oksidacijos (Pappas et al., 2012).
Eksperimentas, atliktas lyginant sodos selenito ir selenometionino, seleno ir α-tokoferolio koncentracijas krūtinėlėje, oksidacinį stabilumą broilerių mėsoje ir augimo pokyčius parodė, kad selenometioninas broilerių lesaluose gali vienu metu padidinti seleno ir vitamino E kiekį broilerių mėsoje, svarbiausia, kad pagerėja paukštienos kokybė ją sandėliuojant ilgesnį laikotarpį (Skřivan et al., 2008).
Šiuo metu vyrauja nuomonė, jog selenas yra svarbiausias mikroelementas (Šimek, Zemanová, 2003). Seleno pasisavinimą maţina sulfatai, S, As Ca, Cu, sugedę riebalai, nitratai bei vitaminas C. Tačiau yra duomenų, kuriuose nurodoma, kad seleno įsisavinimą skatina ir vitaminas C. Tikslus seleno poreikis dar nėra iki galo nustatytas, todėl duomenys išlieka kontraversiški (Ford, Sowell, 1999). Sеlеno pеrtеklius iš orgаnizmo pаšаlinаmаs su šlаpimu. Tаigi didеlė sеleno konсеntrасijа šlаpimе rodo didеlį sеleno kiеkį аr jo pеrtеklių pаšаrе, o ţеmаs konсеntrасijos lygis rodo, kаd sеlеno trūkstа. Sе konсеntrасijа ekskrementuose yrа sеlеno junginių аbsorbсijos iš virškinimo trаkto rodiklis (Surai, 2006). Trūkstant seleno ir vitamino E vyksta skeleto ir širdies raumenų degeneracija, kiaulių kepenų nekrozė ir viščiukų širdies bei kraujagyslių sienelių pakitimai (Pаpp et al., 2007 ).
Įeidamas į selenoproteinų sudėtį, selenas atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant įvairius organizmo medţiagų apykaitos procesus. Selenometioninas yra vyraujanti organinio seleno forma paukščių lesalų komponentuose. Pramoniniu būdu broileriai auginami lesinant juos kombinuotaisiais lesalais, į kurių sudėtį įеinа nеorgаninės kilmės sеlеnаs (nаtrio sеlеnitаs). Lеsinаnt pаukščius, naudojant seleno priedus, pаgеrinаmi pаukščių svеikаtingumo ir produktyvumo rodikliаi bei pаukštiеnos kokybė (Miezeliene et al., 2011). Kaip minėta, sеlеnаs yra nеpаkеičiаmаs mikroеlеmеntаs, rеikаlingаs normаliаm pаukščių аugimui ir vystymuisi. Rеkomеnduojаmа sеlеno konсеntrасijа broilеrių lеsаluosе yrа nuo 0,1 mg/kg iki 0,15 mg/kg (NRC – Nаtionаl Rеsеаrсh Counсil, 1994; Mahan, 1995). Atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, kad geriausias priеsvoris ir maţiausios lеsаlų sąnаudos gаunamos, kаi į viščiukų broilеrių lеsаlus įdedama 0,50 mg Sе/kg ir 3000 TV/kg vitаmino E (Swain, 2000; Gruţauskas ir kiti, 2014).
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
Bandymas atliktas 2012-2014 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VA paukščių lesalų ir paukštininkystės laboratorijoje, AB „Vilniaus paukštynas“ ir Kauno technologijos universiteto Maisto instituto juslinės analizės laboratorijoje.
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 2012-10-03 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. XI-2271 (Valstybės ţinios, 2012-10-20, Nr. 122) bei poįstatyminių aktų – LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymas „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, prieţiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės ţinios, 2012-11-10, Nr.130-6595). Taip pat, atitiko ES Direktyvą 2010/63 ES ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.
Viščiukai broileriai buvo laikomi ant gilaus kraiko, girdomi iš stacionarių girdytuvių, laikymo sąlygos atitiko ES Direktyvą 2007/43/EB, nusakančių būtiniausias broilerių apsaugos taisykles (www.litlex.lt prieiga per internetą 2013-05-14).
2.1 Lesinimo bandymas
Lesinimo bandymas buvo atliktas su 1–35 dienų amţiaus viščiukais broileriais. 300 viščiukų broilerių buvo suskirstyti į 2 grupes po 150 viščiukų kiekvienoje grupėje su 3-mis kiekvienos grupės pakartojimais. I grupės viščiukų broilerių lesalai buvo papildyti 0,3 mg natrio selenitu (neorganinis selenas) ir 40 mg vitaminu E. II grupės viščiukų lesalai 0,3 mg organinio seleno preparatu Alkosel®
R397 ir 70 mg vitaminu E. Alkosel® R397 – tai neaktyvus mielių (Saccharomyces cerevisiae NCYC R397) produktas, būtino mikroelemento seleno šaltinis, kuriame yra lengvai pasisavinama natūrali organinė seleno forma – L (+) selenometioninas. L (+) selenometioninas gaunamas auginant mieles terpėje, turinčioje nustatyta kiekį seleno. Gyvos mielių ląstelės absorbuoja seleną ir paverčia jį L (+) selenometioninu ir kitais seleno turinčiais baltymais. Bendras Se kiekis 2000–2400 ppm. Microvit TM
E Promix 50 – tai DI-alfa_tokoferil acetatas, ištirpintas aliejuje ir uţpilde. Vitamino E kiekis (USP): min. 500 TV/g (50 %.).
2 lentelė. Bandymo schema
Rodikliai I grupė (kontrolinė) II grupė (tiriamoji)
0,3 mg Na2SeO3+40 mg vit. E/kg + -
0,3 mg Alkosel®R397+70 mg vit. E/kg − +
Alkosel®R397 – seleno-metioninas (organinis selenas)
Viščiukai broileriai buvo lesinami iki soties. Lesalų kokybiniai parametrai atitiko viščiukų broilerių lesinimo (NRC, 2004), o auginimo (ROSS, 2009) rekomendacijas.
2.2 Lesinimo bandymo metu tirti rodikliai
individualaus viščiuko kūno svoris 1, 7, 21 ir 35 amţiaus dieną;
lesalų sunaudojimas kiekvienam pogrupiui per tarpsnį 1–7, 8–21 ir 22–35 amţiaus dieną;
lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti kiekvienam pogrupiui per tarpsnį 1–7, 8–21 ir 22–35 amţiaus dieną;
viščiukų broilerių gaištamumas per visą bandymo periodą. 2.3 Mėsos kokybės tyrimų metodikos
Vertinant viščiukų broilerių mėsos kokybę buvo naudojami tokie metodai: 1) mėsos išpjaustymas pagal Dissection of Poultry Carcasses, INRA (2000).
2) išmatuota krūtinės ir šlaunų raumenų pH iškart po skerdimo, 24, 48 ir 72 val. pHmetru InoLab pH 730.
3) sausųjų medţiagų kiekis krūtinės ir šlaunies raumenyse pagal Naumann C. et al. (1993) metodiką.
4) viščiukų broilerių krūtinės ir šlaunies raumenų bendras riebalų, baltymų ir pelenų kiekis. 5) mėsos lipidų oksidacijos laipsnis (TBARS kiekis) iškart po skerdimo ir po 3 mėnesių (imami 5 mėginiai iš kiekvienos grupės, viso 25 mėginiai), pagal Draper and Hadley (1990) metodiką, naudojant aukšto slėgio skysčių chromatografą Varian, o seleno - atominės absorbcijos spektrometriniu metodu (AOAC Official Method 975.43) ir vitamino E susikaupimas nustatytas viščiukų broilerių krūtinės raumenyse, naudojant aukšto slėgio skysčių chromatografą Varian;
Kraujo rodiklių, mėsos kokybės, ir kiti tyrimai buvo atliekami viščiukus broilerius skerdţiant 35 dienų amţiaus.
Bandymo pabaigoje iš kiekvienos grupės buvo atrinkta po 5 viščiukus broilerius, kurie paskersti pagal eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijas (Close et al., 1997) ir atlikti šie tyrimai:
Viščiukų broilerių kraujo rodikliai: a) Ig A, E, G ir M, bendras baltymas.
b) trigliceridai, bendras cholesterolis, DTL- ir MTL-cholesterolis. c) skydliaukės hormonai tirotropinas (TTH) ir tiroksinas (T4).
d) gliutationo peroksidazės (GPx) aktyvumai.
e) aminotransferazės aspartato (AST) ir aminotransferazės alanino (ALT) aktyvumai. f) antioksidacinis statusas (Tiezt, 1995).
g) gliutamatoksaloacetattransferazė (GOT) ir gliutamintransferazė (GPT) buvo nustatyti analizatoriumi INTEGRA 400/700/800.
2.4 Viščiukų broilerių, šlaunelių ir krūtinėlių, juslinio ir tekstūros savybių tyrimo metodikos Tyrimo metu buvo įvertintas mėsos spalvos intensyvumas, defrostavimo ir virimo nuostoliai, po pirmos bandymo dienos ir 3 mėn., laikant mėginius -18 °C temperatūroje.
Viščiukų broilerių šlaunelių ir krūtinėlių juslinės savybės buvo nustatinėjamos Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslinės analizės laboratorijoje, taikant juslinių savybių profilio testą. Jo esmę sudaro tai, kad apmokyta vertintojų grupė analizuoja iš anksto atrinktus produktus (mėginius) ir parenka sąvokas (sudaro ţodyną) jų juslinėms savybėms apibūdinti. Po to parenkamos ir aptariamos skalės tų savybių intensyvumui įvertinti, o visų produktų kiekvienos savybės intensyvumas paţymimas atskiroje skalėje. Iš šių duomenų, taikant matematinės statistikos metodus, kiekvienam produktui sudaromas juslinių savybių profilis, parodantis kiekvienos savybės intensyvumą. Juo remiantis, galima palyginti produktus pagal atskiras savybes bei jų intensyvumą, nustatyti ryšį tarp produktų juslinės kokybės ir atskirų savybių ir pan.
Teste dalyvavo 7 vertintojai. Vertintojai buvo atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1. Vertinimas buvo uţdaras, atliekamas pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtos instituto juslinės analizės laboratorijos kabinose.
Sudarant juslinių savybių profilį, naudojamas pilnai subalansuotas randomizuotas mėginių pateikimo planas, mėginių vertinimui taikant tris kartotinumus. Kiekvienoje sesijoje pateikiami 3 mėginiai, po to vertintojų grupė daro 10 min. pertrauką ir po jos mėginiai vertinami toliau.
Mėginių paruošimas ir pateikimas jusliniam vertinimui
Paruošti krūtinės ir kojų raumenys dėti į virimui skirtą maišelį, po to į verdantį vandenį. Vandeniui uţvirus, mėginys virtas 30 min. (šlaunelės - 25 min)., išimtas iš maišelio, atvėsinta kambario temperatūroje ir supjaustytas 2×2 cm gabaliukais. Taip paruošti mėginiai sudėti į plastikinius indelius, uţdengti dangteliais koduotais trijų skaitmenų kodais ir iš karto pateikti vertintojų grupei.
Neutralizavimo medţiagos
Vertintojų skonio receptorių atsakymui naudojamas beskonis, bekvapis kambario temperatūros vanduo bei šilta, silpna, nesaldinta juodoji arbata ir kvietinė duona.
Mėginių pateikimo vartotojams tvarka ir vertinimas
Sudarant juslinių savybių profilį, naudojamas pilnai subalansuotas randomizuotas mėginių pateikimo planas, mėginių vertinimui taikant tris kartotinumus. Kiekvienoje sesijoje pateikiami 3 mėginiai, po to vertintojų grupė daro 10 min. pertrauką. Po jos mėginiai vertinami toliau.
Tiriamųjų produktų kiekvienos savybės intensyvumas vertinamas 150 ţingsnių graduotoje skaitmeninėje skalėje.
Mėginių paruošimas ir pateikimas tekstūros instrumentiniam tyrimui
Tekstūra - tai visos produkto mechaninės, geometrinės ir paviršiaus savybės, pajuntamos mechaniniais, lytėjimo ir, jeigu įmanoma, regėjimo ir klausos receptoriais.
Ţalios ir virtos mėsos tekstūros savybės vertintos universaliu tekstūros analizatoriumi Universal Testing Machine Instron 3343 (Instron Engineering Group, High Wycombe, UK). Virti mėginiai tekstūros profilio analizei (TPA) paruošti taip, kad jų vidutiniai išmatavimai buvo 2,02,02,0 cm . Spaudimo jėga buvo statmena raumens skaiduloms. Mėginiai spausti iki 50, suspaudimo greitis 1 mm/s, darbinis kūnas 1kN. Kiekvienam mėginiui nustatyta vidutinė tekstūros parametro reikšmė (vidutinė reikšmė iš 3-4 matavimų). Tirti virtos (tokiu pačiu būdu kaip ir juslinei analizei) mėsos mėginiai. Atliekant Tekstūros profilio analizę, vertintos šios savybės:
kietumas - mechaninė tekstūros savybė, nusakoma jėga, reikalinga pasiekti reikiamą produkto deformaciją (50 %.), N. Prietaisas fiksuoja jėgos piką pirmo spaudimo ciklo metu.
adheziškumas – mechaninė tekstūros savybė, nusakoma jėga, reikalinga medţiagai, prilipusiai prie pagrindo, pašalinti.
rišlumas - mechaninė tekstūros savybė, nusakoma laipsniu, iki kurio medţiaga gali būti deformuojama iki jai suyrant.
tamprumas - mechaninė tekstūros savybė, susijusi su atsistatymo greičiu, paveikus deformuojančiai jėgai ir deformuotos medţiagos atsistatymo laipsniu, kai nustoja veikti deformuojanti jėga.
tąsumas – mechaninė tekstūros savybė, susijusi su minkšto produkto rišlumu.
stangrumas – mechaninė tekstūros savybė, nusakoma rišlumu ir laiko trukme, reikalinga kietą produktą „sukramtyti“ iki tinkamo nuryti.
Ţalios mėginių mėsos kietumo tyrimai papildomai atliekami tuo pačiu tekstūros analizatoriumi, taikant Warner Bratzler peilį, pagal metodiką (Lyon, 2004).
Statistinis duomenų įvertinimas
Tyrimų rezultatai įvertinti statistine duomenų programa Statistica 5,5. Statistiškai patikimi skirtumai tarp grupių nustatyti Duncan testu. Skirtumai tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės laikyti statistiškai reikšmingais, kai p <0,05.
Vertinant viščiukų broilerių krūtinėlių ir šlaunelių juslinių savybių rezultatus, atlikta dispersinė analizė. Jei buvo nustatyta, kad vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi, taikytas daugkartinio lyginimo Dunkano kriterijus. Jis leido nustatyti, kurių konkrečių produktų vienos ar kitos savybės intensyvumų vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi, kai reikšmingumo lygmuo 0,05. Duomenų analizė atlikta statistiniu paketu „SPSS for Windows“, versija 15,0 (SPSS Inc., Il, USA, 2006).
3.
REZULTATAI
3.1 Seleno ir vitamino E įtaka viščiukų broilerių produktyvumui
Viščiukų broilerių augimo intensyvumą sąlygoja daugelis faktorių, kaip lesalų kokybė, linijų deriniai, laikymo sąlygos, vykdomos vakcinacijos programos, naudojami lesalų priedai. Kaip selenas ir vitaminas E įtakoja viščiukų broilerių kūno masės pasikeitimus, parodyta 3 lentelėje.
3 lentelė. Seleno ir vitamino E įtaka viščiukų broilerių kūno masei, g Bandymo
tarpsnis dienomis
Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
1 48,32±0,07 48,28±0,08
8 160,40±1,31 172,15±1,48*
21 966,45±11,44 1016,92±6,62*
35 2406,02±25,12 2531,45±16,55*
* duomenys statistiškai patikimi; p<0,05
Analizuojant duomenis iš šios lentelės matyti, kad selenas ir vitaminas E turi teigiamą įtaką broilerių kūno masės augimui. Bandymo pradţioje tiriamosios ir kontrolinės grupės viščiukų svoriai buvo beveik vienodi ~48,3g, o 35-ą bandymo dieną tiriamosios grupės broileriai svėrė 125,43g daugiau, nei kontrolinės grupės broileriai.
Kitas ūkiniu poţiūriu svarbus rodiklis yra lesalų konversija. Kaip matosi iš 4 lentelės organinio seleno priedas gerino lesalų konversiją.
4 lentelė. Seleno ir vitamino E įtaka viščiukų broilerių lesalų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti, kg
Bandymo tarpsnis dienomis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
1-8 1,52±0,08 1,47±0,07
9-21 1,69±0,06 1,58±0,02
22-35 2,43±0,13 2,12±0,15
1-35 1,81±0,15 1,72±0,03
Tiriamosios grupės lesalų sąnaudos buvo maţesnės uţ kontrolinės grupės, todėl galime teigti, jog lesinti paukščius selenu ir vitaminu E praturtintais lesalais apsimokėjo ir ekonomiškai. Pirmąsias 8 broilerių augimo dienas lesalų konversija abejose grupėse buvo analogiška, tačiau 9-21 dieną lesalų konversija pagerėjo 7%, o 22-31 dienų laikotarpiu 14,6%. Analizuojant lesalų sąnaudas per visą broilerių auginimo laikotarpį, jos tiriamojoje grupėje buvo maţesnės 5,2%, palyginus su konroline grupe.
5 lentelė. Seleno ir vitamino E įtaka viščiukų broilerių išsaugojimui, %. Viščiukų broilerių
auginimo tarpsnis
Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
1-8 99,0 100,0
9-21 94,5 98,0
22-35 92,0 100,0
1-35 95,0 99,0
Nustatėme, jog selenas ir vitaminas E daro teigiamą įtaką ir viščiukų broilerių išsaugojimui. Seleno ir vitamino E priedai padidino tiriamosios grupės viščiukų išsaugojimą 4%. Singh V.S. ir kiti, nustatė, kad selenas ir vitaminas E daro teigiamą įtaką broileriams. Jis savo tyrimuose taip pat pasiekė geresnį viščiukų broilerių išsaugojimą. Singh V.S. ir kiti paţymi, kad seleno ir vitamino E priedai padeda sumaţinti kokcidiozės neigiamas pasekmes, gerina kraujotakos sistemos funkcijas, o tai sąlygoja geresnį viščiukų broilerių atsparumą susirgimams.
3.2 Seleno ir vitamino E įtaka viščiukų broilerių kraujo parametrams 6 lentelė. Seleno ir vitamino E įtaka viščiukų broilerių kraujo rodikliams
Rodiklis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Bendras baltymas, g/l 41,04±1,60 41,94±1,94 Cholesterolis, mmol/l 4,45±0,37 4,39±0,11 DTL-cholesterolis, mmol/l 3,11±0,29 3,09±0,06 MTL-cholesterolis, mmol/l 0,91±0,16 0,90±0,11 Trigliceridai, mmol/l 1,08±0,28 0,90±0,11 GOT, U/l 256,21±21,00 280,33±37,41 GPT, U/l 2,50±0,46 1,42±0,76 Tirotropinas, mlU/l 0,01±0,00 0,01±0,00 Tiroksinas, nmol/l 12,79±2,20 11,52±1,95
* duomenys statistiškai patikimi; p<0,05
Analizuojant tiriamosios grupės viščiukų broilerių kraujo rodiklius nustatėme, kad esminių skirtumų tarp cholesterolio, DTL ir MTL, palyginus su kontroline grupe nenustatyta. Tačiau tiriamosios grupės viščiukų kraujyje trigliceridų koncentracija sumaţėjo 20%. Trigliceridai uţtikrina svarbių organizmo gyvybinių funkcijų, kaip širdies ir kraujagyslių veiklą. Tačiau didelis trigliceridų kiekis gali bloginti širdies ir kraujotakos sistemos funkcijas, todėl, šiuo atveju, jų sumaţėjimas galėjo pagerinti paukščių kraujotaką, kas sąlygoja geresnę lesalo maistinių medţiagų pernašą iš kraujo į audinius.
Fermentas aspartataminotransferazė (GOT) yra atsakingas uţ kepenų ir širdies funkcijų veiklą. Jo daugiausia susikaupia širdies ir skeleto raumenyse, šiek tiek maţiau kepenyse bei inkstuose. Apie 30% GOT yra susikaupę citoplazmoje ir apie 70% mitochondrijose, todėl fermentas per ląstelės membraną į ląstelės erdvę patenkta tik tada, kai sutrikdomos jos funkcijos. GOT kiekis gali padidėti esant intensyviam paukščių augimui. Mūsų tyrimo atveju GOT kiekis tiriamųjų viščiukų kraujyje padidėjo 9,38%.
Fermentas alaninaminotransferazė (GPT) yra vienas iš rodiklių, apsprendţiančių kepenų veiklą. Padidėjęs GPT fermento aktyvumas yra vertinamas kaip kepenų patologijos rodiklis. Mūsų tyrimo atvejis tiriamųjų viščiukų broilerių kraujyje šis fermentas sumaţėjo net 76%, tai rodo, kad organinio seleno priedas teigiamai sąlygojo kepenų funkcijas. Tai yra susiję su tuo, kad selenas yra selenocisteino formoje, o jis traktuojamas kaip pagrindinis gliutadionoperoksidazės kofaktorius, pasiţymintis itin stipriu antioksidaciniu poveikiu. Harsini et al. rezultatai rodo, kad kraujo parametrų
pakitimai ir oksidacinio stabilumo padidėjimas broileriams, patyrusiems karščio stresą, buvo įtakoti lesalų, praturtintų vitaminu E ir selenu.
Tirotropinas yra hormonas, stimuliuojantis skydliaukę, kuris padeda reguliuoti daugelį paukščių medţiagos apykaitos procesų, visų pirmą augimo intensyvumą bei apetitą. Mūsų tyrimo atvejais esminių skirtumų tarp minėto hormono koncentracijos kraujyje kontrolinės ir tiriamosios grupės viščiukų nenustatyta.
Tiroksinas yra skydliaukės gaminamas hormonas, kuris tiesiogiai sąlygoja medţiagų apykaitos procesus bei broilerių augimo intensyvumą. Mūsų tyrimo atvejais esminių skirtumų tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės viščiukų kraujyje esančio tiroksino koncentacijos nenustatyta.
3.3 Seleno ir vitamino E įtaka viščiukų broilerių mėsos kokybei
Mėsos kokybę įtakoja daugybė veiksnių: genetika, lesalai, laikymo sąlygos, transportavimas, priešsekrdiminiai veiksniai, skerdimas, poskerdiminiai veiksniai, vėsinimas ir kiti procesai ir veiksniai (mėsos laikyma, brendimas, išsaugojimas, riebalų kiekis ir kt.). Iš 7 lentelės duomenų, galime konstatuoti kokią įtaką organinis ir neorganinis selenas bei vitaminas E daro viščiukų broilerių mėsos kokybei ir skerdenos išeigai.
7 lentelė. Organinio ir neorganinio seleno bei vitamino E įtaka viščiukų broilerių mėsos kokybei ir skerdenos išeigai, %.
Rodiklis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Gyvo paukščio masė, g 1961,40114
100
2431,00164* 124 Pilnai skrostos skerdenos masė g 1376,492,96
100 1814,8135,40* 132 Sparnelių masė, g 142,669,38 100 170,9310,98* 120 Širdies masė su riebalais, g 16,441,88
100
16,942,40 103
Širdies masė be riebalų, g 14,491,63
100 13,710,73 95 Kepenų masė, g 66,223,42 100 62,753,02 95
Skrandţio (be kutikulos) su riebalais masė, g 20,701,03 100 25,852,23* 125 Liaukinis skrandis, g 10,021,35 100 10,131,20 101 Skrandţio (be kutikulos) be riebalų
masė, g
14,950,96 100
20,341,52* 136 Kojų raumenų masė su oda ir kaulu, g 384,1931,85
100
505,2727,79* 132 Šlaunelių raumenų masė (su kaulu ir
oda), g
204,0717,46 100
275,65*14,85 135 Blauzdelių raumenų masė (su kaulu ir
oda), g
180,9914,03 100
229,3916,49* 127 Kojų raumenų masė be odos ir kaulo, g 248,6722,20
100
325,7121,21* 131 Šlaunelių masė (be kaulo ir odos), g 136,6615,38
100
179,5611,45* 131 Blauzdelių raumenų masė (be kaulo ir
odos), g
104,889,27 100
146,8118,67* 140 Krūtinės raumenų masė su oda, g 366,3223,23
100
517,5854,01* 141 Krūtinės raumenų masė be odos, g 335,2420,48
100
476,2052,53* 142 Abdominalinių riebalų masė, g 25,437,51
100
15,151,40 60 Odos ir poodinių riebalų masė 120,3621,41
100
152,0110,77 126
Krūtinės keteros ilgis, cm 11,301,13
100
11,601,04 103
Šlaunies kaulo ilgis, cm 7,600,27
100
9,640,56* 127
Blauzdos kaulo ilgis, cm 10,800,42
100
11,300,93 105 Karkaso masė su kaulu ir raumenų
likučiais, g
423,8226,79 100
442,5228,92 104
Pilnai skrostos skerdenos išeiga, % 70,152,52 74,270,85*
Krūtinės raumenų išeiga, % 24,410,43 26,011,14
Kojų raumenų išeiga,% 18,020,81 18,030,69
Riebalų išeiga, % 2,000,78 0,840,08
Skerdienos mėsingumo rodiklis (M) 25,492,36 100
24,752,45 97
Mėsos kvapas Būdingas paukštienai kvapas
* duomenys statistiškai patikimi; p<0,05
Iš lentelės nr. 7 duomenų matyti, jog skirtingi organinio ir neorganinio seleno ir vitamino E kiekiai darė teigiamą įtaką mėsos kokybei ir skerdenos išeigai. Tiriamosios grupės pilnai skrostos skerdenos 4,12%, krūtinės raumenų – 1,6% išeigos buvo didesnės, o abdominalinių riebalų išeiga 1,16% maţesnė, palyginus su kontroline grupe. Organinio seleno priedas jokios įtakos kojų raumenų išeigai neturėjo.
Analizuojant organinio seleno įtaką buvo nustatyta, kad viščiukų, gavusių organinio seleno priedą širdis ir raumeninis skrandis buvo geriau išsivystę, palyginus su kontrolinės grupės paukščiais. Analogiškus rezultatus nustatė ir Biswas A. et al. 2012. Jie savo bandymuose nustatė, kad naudojant vitamino E ir seleno priedus padidėjo kepenų, širdies ir raumeninio skrandţio bei uţkrūčio liaukos išsivystymas.
Mėsos brendimas tai autolizės procesas, kurio metu mėsai bręstant ji tampa minkštesnė, sultingesnė, igyja geresnes skonines, aromatines savybes ir yra lengviau virškinama. Bręstant mėsai susidariusios rūgštys ją konservuoja, pakeičia baltymų struktūrą, to pasekoje suminkštėja jungiamasis audinys, suyra skaidulų sarkolema.
8 lentelė. Seleno ir vitamino E įtaka viščiukų broilerių krūtinės raumenų mėsos brendimui
Bandymo tarpsnis val. Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
0 5,73±0,10 5,84±1,05
24 5,66±0,04 5,90±0,05*
48 5,55±0,06 5,79±0,07*
72 5,61±0,05 5,73±0,13
* duomenys statistiškai patikimi; p<0,05
8 lentelės duomenys rodo, jog selenas ir vitaminas E turėjo teigiamą įtaką broilerių kūtinės raumenų mėsos brendimui. Seleno ir vitamino E priedai, po 24 ir 48 val. krūtinės raumenų brendimo,
atitinkamai padidino vandenilio koncentraciją 0,23 punkto. Po 72 val. tiek kontrolinėje tiek tiriamojoje grupėje mėsa buvo vienodai subrendusi ir esminių skirtumų tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės nenustatyti.
Vertinant mėsos kokybę, svarbu, kaip greitai ji bręsta. Brendimo metu mėsa įgauna vartoti tinkamą konsistenciją, skonį ir aromatą. Mėsos brendimo eiga priklauso nuo glikogeno – gyvulinės kilmės cukraus raumenyse. Vienas iš mėsos subrendimo rodiklių yra pH. Matuodami pH nustatome, ar pakanka pieno rūgšties raumenyse, kadangi pieno rūgštis mėsą konservuoja. pH yra mėsos tinkamumo maistui rodiklis: kai pH yra 6,8, mėsa netinkama. Tinkamiausia maistui mėsa, kurios pH yra 5,6–6,2. Ilgai brandinant mėsą, joje išsiskiria biogeniniai aminai. Biogeninius aminus nustatyti švieţiuose ir perdirbtuose mėsos produktuose svarbu ne vien dėl to, kad jie potencialiai pavojingi ţmonių sveikatai, bet ir todėl, kad jie gali būti vertinami kaip gamybos sąlygų bei nepageidaujamos mikrobiologinės taršos maisto produktuose cheminiai indikatoriai (Bover-Cid et al., 2006; Bauer, 2006; Ruiz-Capillas, Jimenez-Colmenero, 2004).
9 lentelė. Seleno ir vitamino E įtaka viščiukų broilerių šlaunelių raumenų mėsos brendimui
Bandymo tarpsnis val. Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Iškarto po skerdimo 5,79±0,06 5,59±0,04
24 5,82±0,03 6,01±0,06*
48 5,70±0,01 5,88±0,08*
72 5,79±0,02 5,94±0,07
* – duomenys statistiškai patikimi; p<0,05
Broilerių šlaunelių ir raumenų mėsos brendimas iš karto po skerdimo buvo geresnis kontrolinėje grupėje 0,2 punkto, vėliau, po 24 valandų geriau brendo tiriamosios grupės viščiukų mėsa – 0,19 punkto, po 48 valandų – 0,18 punkto, o po 72 valandų – 0,15 punkto.
Malondialdehidas (MDA) susidaro riebalų oksidacijos metu ir kaupiasi ląstelių membranose. Stiprus oksidacinis stresas sukelia ląstelės mirtį. Riebalų peroksidacija in vivo ir in vitro suintensyvėja hipoksijos sąlygomis esant antioksidantų. Riebaluose tirpus antioksidantas α-tokoferolis (vitaminas E) padeda išvengti riebalų oksidacijos (Parveen R. et al., 2013).
