LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
LAURA PREIBYTĖ
LIETUVOS RINKOJE PARDUODAMŲ PAPILDŲ SU OMEGA-3 RIEBALŲ
RŪGŠTIMIS KOKYBĖS ĮVERTINIMAS
QUALITY RATING OF SUPPLEMENTS WITH OMEGA-3 FATTY ACIDS
SOLD IN LITHUANIAN MARKET
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovė dr. Gintarė Zaborskienė
2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Lietuvos rinkoje parduodamų papildų su omega-3 riebalų rūgštimis kokybės įvertinimas“.
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė)
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
(aprobacijos data) (katedros/instituto vedėjo/jos
vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)
3
TURINYS
TRUMPINIAI ... 5 SANTRAUKA ... 6 SUMMARY ... 7 ĮVADAS ... 8 LITERATŪROS APŽVALGA ... 91. Maisto papildai ir jų kontrolė ... 9
1.1 Riebalų rūgščių charakteristika ... 10
1.2 Omega 3 riebalų rūgščių poveikis sveikatai ... 11
1.3 Omega 3 rūgščių šaltiniai ... 12
1.4 Rekomenduojami riebalų rūgščių kiekiai ... 14
1.5 Žuvų taukų gamyba ... 15
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 16
2.1 Tyrimo atlikimo vieta ir laikas ... 16
2.2 Tyrimo objektas ... 16
2.3 Tyrimo metodai ... 16
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 18
3.1 Riebalų rūgščių sudėties analizė ... 18
3.1.1 Mėginys 1 ... 18 3.1.2 Mėginys 2 ... 19 3.1.3 Mėginys 3 ... 20 3.1.4 Mėginys 4 ... 21 3.1. 5 Mėginys 5 ... 23 3.1.6 Mėginys 6 ... 24
4. TYRIMO REULTATŲ APIBENDRINIMAS ... 30
4 6. REKOMENDACIJOS VARTOTOJAMS ... 33 LITERATŪRA ... 34 PRIEDAI ... 36
5
TRUMPINIAI
ALA - α- linoleno rūgštis
NRR - nesočiosios riebalų rūgštys RR - riebalų rūgštys
BRRK - bendras riebalų rūgščių kiekis SRR - sočiosios riebalų rūgštys
MNRR - mononesočiosios riebalų rūgštys PNRR - polinesočiosios riebalų rūgštys EPA - eikozapentaeno riebalų rūgštis ETA - eikozatrieno riebalų rūgštis DPA - dokozapentaeno riebalų rūgštis DHA - dokozaheksaeno riebalų rūgštis
6
SANTRAUKA
LIETUVOS RINKOJE PARDUODAMŲ PAPILDŲ SU OMEGA-3 RIEBALŲ
RŪGŠTIMIS KOKYBĖS ĮVERTINIMAS
Magistro darbas. Darbo vadovė: Dr. Gintarė Zaborskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Veterinarijos fakultetas, Maisto saugos ir kokybės katedra. Kaunas, 2015. 46 p., 14 lentelių, 8 paveikslai.
Darbo tikslas: įvertinti Lietuvos rinkoje parduodamų papildų su omega- 3 riebalų rūgštimis kokybę, pateikti rekomendacijas vartotojams.
Darbo uždaviniai:
1. Atlikti vartotojų apklausą apie maisto papildus su omega- 3 riebalų rūgštimis kokybę ir poveikį sveikatai.
2. Atlikti riebalų rūgščių analizę Lietuvos rinkoje parduodamuose papilduose. 3. Palyginti tirtų papildų gautus rezultatus su etiketėse nurodytomis vertėmis . 4. Atlikti rezultatų palyginamąją analizę, pateikti rekomendacijas vartotojams. Metodai: Žuvies taukų mėginių chromotografinė analizė.
Rezultatai: Tyrimo metu buvo ištirti Lietuvos vaistinėse parduodami įvairių gamintojų žuvų taukai, kurie buvo atrinkti pagal anketinius apklausoje dalyvavusių respondentų atsakymus. Vienas mėginys iš trijų mėginių: Mėginys 1, Mėginys 2, Mėginys 3, Mėginys 4, Mėginys 5, Mėginys 6. Daugiausia omega- 3 riebalų rūgščių nustatyta Mėginyje 3 (26,31 proc.) ir Mėginyje 4 (30,35 proc.). Kituose mėginiuose omega- 3 riebalų rūgščių kiekiai labai panašūs.
Mėginyje 1 nustatyta DHA 7,1±0,07 ir EPA 6,99±0,0, Mėginyje 2- DHA 6,22±0,04 ir EPA 6,51±0,2, Mėginyje 3 DHA 13,54±0,05 ir EPA 16,17±0,49 riebalų rūgščių kiekiai. Mėginyje 4 nustatyti DHA 14,57±0,32, EPA 24,73±0,48 ir DPA 1,45±0,02 riebalų rūgščių kiekiai. Mėginyje 5- DHA 5,8±0,03, EPA- 10,9±0,22 riebalų rūgščių kiekiai. Mėginyje 6 nustatyti DHA 14,7±0,09 ir EPA 18,4±0,1 riebalų rūgščių kiekiai.
Išvados: Polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekiai labai panašūs. Mėginio 3 (31,94 proc.) ir Mėginio 4 (34,48 proc.). Tarp kitų mėginių polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis panašus ir skirtumas tarp mėginių daug mažesnis.
Daugiausia omega– 3 riebalų rūgščių nustatyta Mėginyje 3 (26,31 proc.) ir Mėginyje 4 (30,35 proc.). Kituose mėginiuose omega- 3 riebalų rūgščių kiekiai labai panašūs.
7
SUMMARY
QUALITY RATING OF SUPPLEMENTS WITH OMEGA-3 FATTY ACIDS SOLD
IN LITHUANIAN MARKET
Master's thesis. Academic adviser Dr. Gintarė Zaborskienė. Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Faculty of Veterinary, Food Safety and Quality Department. Kaunas, 2015. 46pg., 14 tables, 8 figures.
The aim: to assess the quality of supplements with omega-3 fatty acids sold in Lithuanian market and provide recommendations for consumers.
The objectives:
1. To do the survey between consumers about the food supplements with omega-3 fatty acids quality and effect on people’s health.
2. To analyze fatty acids found in food supplements sold in Lithuanian market. 3. To compare the results of analyzed supplements with the values given on the
labels.
4. To do a comparative analysis of the results, make recommendations for consumers.
Methods: The chromatographic analysis of fish fats samples.
Results: During the research there were analyzed fish fats of different providers sold in Lithuanian chemists, which were chosen according to the answers of respondents who took part in the survey. One sample of three: Sample 1, Sample 2, Sample 3, Sample 4, Sample 5, Sample 6. The biggest amount of omega-3 fatty acids was found in Sample 3 (26, 31 pct.) and in Sample 4 (30, 35 pct.). In the other samples the amounts of omega-3 fatty acids were very similar.
In Sample 1 was found DHA 7,1±0,07 and EPA 6,99±0,0, in Sample 2- DHA 6,22±0,04 and EPA 6,51±0,2, in Sample 3 DHA13,54±0,05 and EPA 16,17±0,49 amounts of fatty acids. In Sample 4 was found DHA 14, 57±0, 32, EPA 24, 73±0, 48 and DPA1, 45±0, 02 amounts of fatty acids. In Sample 5 - DHA 5, 8±0, 03, EPA- 10, 9±0, 22 fatty acids amounts. In Sample 6 was found DHA 14, 7±0, 09 and EPA 18, 4±0, 1 fatty acids amount.
Findings: The amounts of polyunsaturated acids were very similar (Sample 3 (31, 94 pct.) and Sample 4 (34, 48 pct.)). In the other samples the amount of the polyunsaturated acids was similar and the difference between the samples was much smaller.
The biggest amount of omega-3 fatty acids was found in the Sample 3 (26, 31 pct.) and in Sample 4 (30, 35 pct.). In the other samples the amounts of omega-3 fatty acids were very similar.
8
ĮVADAS
Šiandieninėje visuomenėje vis daugiau žmonių vartoja maisto papildus. Žmogaus gyvenimo ritmui spartėjant, patiriant daug streso darbe, netinkama nesubalansuota mityba, visa tai sukelia įvairius sutrikimus, negalavimus ar ligas. Mokslininkai, tyrinėję maistinių medžiagų poveikį sveikatai, nustatė, kad nuolatinė polinesočiųjų riebalų rūgščių stoka kasdienėje mityboje neigiamai veikia žmogaus organizmo būklę. Kaip vėliau buvo išsiaiškinta, šių biologiškai vertingų junginių žmogaus organizmas negali sintetinti, todėl turi gauti su maistu. Kadangi tai vienos svarbiausių statybinių visų organizmo ląstelių medžiagų- vadinamos nepakeičiamomis riebalų rūgštimis. Atlikti tyrimai pagrindžia omega riebalų rūgščių svarbą žmogaus sveikatai. Dažnai jos siejamos su širdies ir kraujagyslių ligomis. Nepakeičiamos riebalų rūgštys organizme skatina junginių, reguliuojančių kraujo krešumą ir kraujospūdį, gamybą, taip pat stiprina imunitetą. Jos būtinos endokrininės sistemos liaukų, ypač antinksčių, skydliaukės funkcionavimui. Nesočiųjų riebalų rūgščių stoka organizme siejama su odos, gleivinių sausėjimu, dermatito, egzemos, tulžies pūslės akmenligės, venų varikozės vystymusi. Trūkstant šių biologiškai veiklių junginių, organizmas sunkiau susidoroja su stresu, dažniau kamuoja slogi nuotaika, sulėtėja protinė veikla, sumažėja intelektas ir pan.
Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis 2013 m. Lietuvoje didžiausias mirtingumas vyrų ir moterų buvo dėl kraujo apytakos sistemos ligų. Sergamumas kraujo apytakos ligomis nuolat didėja, todėl galima teigti, kad prevencija yra nepakankama. Nuo seno žuvų taukai, kurių veiklioji medžiaga yra omega – 3 riebalų rūgštys, vartojami kaip širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos priemonė.
Apie tai kokius papildus pasirinkti vartotojams dažniausiai įtakoja reklama, kaina. Tačiau nereiktų pamiršti kokybės.
Darbo tikslas: įvertinti Lietuvos rinkoje parduodamų papildų su omega- 3 riebalų rūgštimis kokybę, pateikti rekomendacijas vartotojams.
Darbo uždaviniai:
1. Atlikti vartotojų apklausą apie maisto papildus su omega- 3 riebalų rūgštimis kokybę ir poveikį sveikatai.
2. Atlikti riebalų rūgščių analizę Lietuvos rinkoje parduodamuose papilduose. 3. Palyginti riebalų rūgščių gautus rezultatus tirtuose papilduose su etiketėse nurodytomis jų vertėmis.
9
LITERATŪROS APŽVALGA
1. Maisto papildai ir jų kontrolė
Maisto papildas – tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną, kuris vienas arba derinamas su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maisto ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maisto medžiagos – vitaminai ir mineralinės medžiagos (Stukas, 2006). Skirtingų rūšių maisto papildus galima įsigyti dozuotomis formomis, t.y.: kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis, ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais (Lietuvos higienos norma HN 17: 2010 „Maisto papildai“).
Įvairios literatūros apie maisto papildus yra daug, todėl vartotojams yra aktualūs klausimai, kurie susiję su maisto papildų notifikavimu, ženklinimu ir vartojimu. Remiantis Europos Sąjungos nutarimais, Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, galioja bendri reikalavimai maisto papildams, kurie yra apibrėžti pagrindiniuose teisės aktuose:
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-432 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 17: 2010 „Maisto papildai“. Šia higienos norma įgyvendinama 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, derinimo.
2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1925/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis (OL 2006 L 404, p. 26)
2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1170/2009, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/46/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1925/2006 dėl vitaminų ir mineralinių medžiagų bei jų formų, kurių galima pridėti į maisto produktus, įskaitant maisto papildus, sąrašų (OL 2009 L 314, p. 36)
Pranešimo (notifikavimo) apie į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamus maisto papildus tvarkos aprašas, patvirtintas 2014 m. sausio 16 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-22 (www.vmvt.lt).
Reprezentatyvus Lietuvos gyventojų mitybos tyrimas, kurį 2013 metais atliko Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas, rodo, kad maisto papildų vartojimas išlieka panašus, koks buvo ir prieš dešimt metų. Visai maisto papildų nevartoja 35,7 proc. gyventojų,
10 tai reikštų, kad apie 64 proc. Lietuvos gyventojų įvairius papildus vartoja. Tačiau išnagrinėjus vartojimo dažnumą paaiškėja, kad nuolat maisto papildus Lietuvoje vartoja tik 6 proc. gyventojų, kai Vakarų Europoje nuolat vartojančių maisto papildus yra apie 60 proc. Šešis mėnesius per metus ar ilgiau papildus vartoja 7,3 proc. gyventojų; keturis–šešis mėnesius per metus – 5,7 proc.; du–keturis mėnesius per metus – 13,2 proc.; vieną–du mėnesius per metus – 12,4 proc. gyventojų („Farmacija ir laikas“ 2014 Nr. 4).
1.1 Riebalų rūgščių charakteristika
Riebalai žmogaus organizme atlieka termoriaguliacinę, apsauginę funkciją, teikia energiją, o taip pat įeina į visų ląstelių membranos sudėtį. Iš riebalų gauname nepakeičiamų riebalų rūgščių – linolo (Omega - 6) ir α -linoleno (Omega - 3), kurios svarbios uždegimo procese, kraujo krešėjimui, smegenų vystimuisi. Taip pat aprūpina organizmą hormonais, tulžies druskomis, riebaluose tirpiais vitaminais – A, D, E, K ir pagerina jų įsisavinimą, suteikia maistui juslines savybes – skonį, kvapą, prailgina sotumo jausmą.(www.dietoscentras.lt)
Riebalų rūgštys yra skirstomos į sočiąsias ir nesočiąsias. Nesočiosios riebalų rūgštys dar yra skirstomos į mononesočiasias ir polinesočiasias riebalų rūgštis, kurios yra nepakeičiamos. Polinesočiosios riebalų rūgštys yra būtinos gyvybinei organizmo veiklai. Jos yra tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės. Riebalų rūgštys būtinos geram visų mūsų organizmo sistemų funkcionavimui, pvz., kvėpavimo, kraujotakos, centrinės nervų sistemoms ir kt. Polinesočiosios riebalų rūgštys pagal pirmos dvigubos jungties padėtį, skirstomos į:
Omega-3; Omega-6; Omega-9 (http://www.nmvrvi.lt).
Omega- 3 riebalų rūgščių molekulėje pirma nesočioji dviguba jungtis yra prie trečiojo anglies atomo skaičiuojant nuo metilo grupės (Liutkevičius ir kt., 2007).
Omega-3 ir Omega-6, dar vadinamos esminėmis riebalų rūgštimis, kurių mūsų organizmas pats negamina, todėl labai svarbu šių rūgščių gauti su maistu ar su maisto papildais. Jos svarbios smegenų vystymuisi, imuninės sistemos funkcijoms ir kraujo spaudimo reguliavimui. Per parą rekomenduojama gauti nuo 1-2 g polinesočiųjų riebalų rūgščių.
Omega-3 riebalų rūgštys yra būtinos gaminat įvairius biologiškai aktyvius junginius mūsų organizme, todėl svarbu tinkamai sureguliuoti savo mityba. Omega- 3 rūgštimis vadinamos:
11 α-linoleno rūgštis (ALA);
eikozapentaeno rūgštis (EPA);
dokozaheksaeno rūgštis (DHA), kurios pavaizduotos 1 paveiksle (G. Grosso ir kt. 2014).
1 pav. Omega- 3 riebalų rūgštys
(http://chemistry.tutorvista.com/biochemistry/omega-3-fatty-acids.html#sources-of-omega-3-fatty-acids. Prieiga per internetą 2014m. gruodžio mėn. 12d.)
1.2 Omega 3 riebalų rūgščių poveikis sveikatai
Polinesočiosios riebalų rūgštys mažina blogojo cholesterolio ir trigliceridų koncentraciją kraujyje. Žmogaus organizmas negali funkcionuoti be cholesterolio, jis padeda organizmui suskaidyti riebalus arba lipidus plonosiose žarnose, kad jie galėtų būti absorbuojami į kraujotaką. Kepenyse cholesterolis susijungia su lipidais ir baltymais sudarydami sudėtingus junginiu- lipoproteinus. Mažo tankio lipoproteinai (LDL arba “blogojo” cholesterolio) kiekis kraujyje siejamas su užsikimšusiomis kraujagyslėmis, kurios gali sukelti infarktą ar insultą, aterosklerozę. Didelio tankio lipoproteinai (HDL arba “gerasis” cholesterolis), naikina blogajį cholesterolį (M. J. Champan ir kt., 2011).
Šios rūgštys fiziologiškai labai reikšmingos žmogaus sveikatai, tai vienos iš būtiniausių nervų ląstelių komponentų, nes dalyvauja ląstelių medžiagų apykaitoje. (Ubeda ir kt. 2012) Taip pat gali
12 sumažinti širdies ligų tikimybę bei mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį organizme, pasižymi trombocitų agregacija slopinančiomis savybėmis, padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, reumatoidinio artrito, išsėtinės sklerozės, atopinio dermatito, opinio kolito, bronchinės astmos, onkologinių ligų, depresijos (Liutkevičius ir kt., 2007). Saugo nuo širdies ligų, tokių kaip infarktas, kraujagyslių aterosklerozės ar galvos smegenų insulto (Simopoulos A. 2008).
Be to, šios riebalų rūgštys slopina uždegiminius procesus, užkerta kelią artrito vystymuisi. Jos būtinos visaverčiam endokrininės sistemos liaukų, ypač antinksčių, skydliaukės funkcionavimui. Nesočiųjų riebalų rūgščių stoka organizme siejama su odos, gleivinių išsausėjimu, dermatito, egzemos, tulžies pūslės akmenligės, venų varikozės vystymuisi. Trūkstant šių biologiškai aktyvių junginių organizmas sunkiau susidoroja su stresu, dažniau kamuoja slogi nuotaika, sulėtėja protinė veikla, sumažėja intelektas ir pan. (Stanley JC ir kt. 2007).
Didelę įtaką omega- 3 riebalų rūgščių kiekis turi ne tik nėštumo metu, bet ir vaiko vystymuisi, nes šių rūgščių neuroprotekcinis poveikis svarbus ankstyvajam smegenų vystymuisi. Lipidai sudaro 50–60 proc. suaugusio žmogaus sausų smegenų svorio. 35 proc. šių riebalų yra ilgųjų grandinių polinesočiosios riebalų rūgštys, daugiausia arachidono ir DHR. Jos kiekis žmogaus smegenyse sparčiai didėja trečiojo trimestro nėštumo metu ir ankstyvuoju ponataliniu laikotarpiu, kai smegenų augimas yra maksimalus (Germano M. ir kt., 2007).
Omega–3 riebalų rūgštys yra labai svarbios vaikų intelektui. (Larque, 2012). Norvegijoje atliktas klinikinis tyrimas įrodė teigiamų omega–3 riebalų rūgščių poveikį centrinei nervų sistemai: labai ilgų grandinių omega–3 riebalų rūgštys, vartotos nėštumo ir laktacijos metu, pagerino vaikų protinę raidą, padidino jų intelekto koeficientą. Tai nustatyta tiriant vaikus ketvirtaisiais jų gyvenimo metais (Helland IB ir kt. 2003).
1.3 Omega 3 rūgščių šaltiniai
Pagrindiniai šaltiniai – dygminų, sezamo, kukurūzų, medvilnės, sojos pupelių aliejus, grūdai, žuvis. Visų organizmui būtinų riebalų rūgščių mūsų organizmas gauna su augaliniais aliejais ir žuvų taukais. Pastarieji yra vienas iš vertingiausių omega-3 riebalų rūgščių šaltinių, nes DHA ir EPA išgaunama iš riebių jūrinių žuvų: lašišų, tunų ir kt., taip pat vėžiagyvių: omarų, krevečių. Tai gyvūninės kilmės rūgštys. Dėl mažėjančių žuvų išteklių, bei įvairių priežasčių nulėmusių gyvūninės kilmės produktų sumažėjusi vartojimą, tenka rinktis kitus riebalų rūgščių šaltinius. Augaliniuose aliejuose aptinkama ALA riebalų rugščių. Nustatyta, kad ALA gali būti verčiama į EPA bei DHA veikiant tam tikriems fermentams žmogaus organizme. ALA kiekiai turėtų būti atitinkamai didesni, nes šio proceso
13 efektyvumas nedidelis, t.y. 8 – 20 % ALA virsta EPA, o 0,5 – 9 % EPA gali būti paversta į DHA.( Stark ir kt. 2008).
Neatsitiktinai kraštuose, kur tradiciškai valgoma daug žuvies ir kitų jūros produktų, žmonės gerokai rečiau serga širdies bei kraujagyslių ligomis, ten mažesnis mirtingumas nuo miokardo infarkto, insulto. To tikrai negalima pasakyti apie mūsų krašto gyventojų mitybos įpročius ir jų sveikatą.
Svarbiausia būtina neužmiršti, jog šių medžiagų mūsų organizmas turi gauti ištisus metus. Su vaisiais ir daržovėmis gaunama itin mažai omega-3 riebalų rūgšties. Todėl specialius omega-3 maisto papildus patartina vartoti ištisus metus.
Lentelėse pateikti natūralūs omega- 3 riebalų rūgščių šaltiniai, bei jų kiekiai žuvyje ir kituose produktuose:
1 lentelė. Natūralūs Omega- 3 šaltiniai
Grūdai Kviečių gemalų aliejus
Spirulina Rapsų aliejus
Braziliniai riešutai Žalios lapinės daržovės Garstyčių sėklos Graikiniai riešutai ir jų aliejus
Moliūgų sėklos Linų sėmenų aliejus
Čia sėklų aliejus Kanapių aliejus
Žuvis (Silkė, lašiša, sardinės, skumbrė)
Žuvų taukai (Vilniaus dietologijos centras. Prieiga per internetą 2014 11 19
2 lentelė. Omega-3 kiekis gramais 100 gramų produkto
Šaltinis: Kiekis: Skumbrė 1,8–5,3 Silkė 1,2–3,1 Lašiša 1,0–1,4 Tunas 0,5–1,6 Upėtakis 0,5–1,6 Otas 0,4–0,9 Krevetės 0,2–0,5 Menkė 0,2–0,3 Linų sėmenys 22,8 Graikiniai riešutai 6,8 Sojų pupelės 1,6 Kviečių gemalai 0,7 Pupelės 0,6 (Sveikas žmogus, 2012)
14
1.4 Rekomenduojami riebalų rūgščių kiekiai
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai rekomenduoja valgyti maistą, kuriame gausu nesočiųjų riebalų rūgščių: riebią žuvį, riešutus, avokadą, augalinius aliejus (įskaitant alyvuogių aliejų, saulėgrąžų ir rapsų aliejų). Žuvį (šviežią, šaldytą ar konservuotą) rekomenduojama valgyti bent 2 ar 3 kartus per savaitę, nes su žuvimi gaunama vertingų polinesočiųjų riebalų rūgščių, vitamino D bei mineralinių medžiagų. Verta prisiminti, kad rūkytoje žuvyje, paruoštoje silkėje yra daug druskos, kurios vartojimą reikia riboti. Tiek suaugusiems, tiek vaikams labai svarbu išlaikyti tinkamą omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykį. (Gebauer ir kt. 2006).
Rekomenduojama, kad nėščiosios ir žindomi kūdikiai turėtų suvartoti 2,6 g omega–3 riebalų rūgščių ir 100–300 mg DHR per dieną.
Mitybos specialistai teigia, kad santykis tarp linolo ir linoleno riebalų rūgščių, siekiant gauti maksimalų funkcinį efektą, turi būti sumažintas 10:1 iki 3:1. Vartojant netinkamo šių rūgščių santykio maistą, padidėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ankstyvąja skleroze ir pan. Kūdikių mitybos produktuose linolo ir linoleno riebalų rūgščių santykis gali svyruoti nuo 5 iki 15, o linoleno rūgšties turėtų būti 50 mg 100 kcal-1 . Suaugusiems šių rūgščių santykis turėtų būti apie 3. Jis gali būti didesnis jauniems asmenims, o su amžiumi ar vartojant daug polinesočiųjų riebalų rūgščių – mažėti. (E. Jarienė ir kt. 2012).
Riebalų poreikis priklauso nuo amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo. Augančiam organizmui linolo rūgšties reikia santykinai daugiau negu suaugusiam žmogui. Geriausias omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykis yra 5:1. Juo šis santykis mažesnis, juo produktas palankesnis sveikatai. Žmogaus organizme alfa-linoleno rūgštis gali būti „išsotinama“ ir prailginama iki eikozapentaeno ir dokozaheksaeno rūgšties, bet tik tada, kai omega-6 ir omega-3 santykis yra mažas.
Manoma, kad daugelyje šalių omega-3 riebalų rūgščių suvartojama per mažai, todėl didesnis produktų, turinčių daug omega-3 riebalų rūgščių, vartojimas būtų labai naudingas. Pastaraisiais dešimtmečiais mitybos specialistai susirūpinę, kad vis daugiau suvartojama maisto, kuriame gausu omega-6 riebalų rūgščių ir per mažai omega-3 riebalų rūgščių. Santykis tarp šių riebalų rūgščių atskiruose maisto produktuose neretai siekia 10:1–20:1. Kadangi abiejų grupių riebalų rūgščių apykaitai reikia tų pačių fermentų, tarp jų atsiranda konkurencija. Omega-6 riebalų rūgščių perteklius trukdo omega-3 riebalų rūgščių apykaitai ir neleidžia jų įsisavinti. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamas omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykis yra 2:1–5:1 (www.nmvrvi.lt).
15
1.5 Žuvų taukų gamyba
Žuvies ir menkių kepenų aliejus yra žinomi dėl savo gydomųjų savybių. Rafinuotas žuvų aliejus gaminamas gamyklose, pašalinant fosforo-lipidus iš aliejaus ir kitas nenaudingas medžiagas.
Norint pašalinti aštrų kvapą iš žuvų taukų gali būti įdėta rūgštinio molio. Žuvų taukų išskyrimo procesas yra vadinamas fermentacija. Aliejus yra šildomas ir maišomas, o iš jo išsiskyręs vanduo yra garinamas. Daugiau nei 60 procentų mišinio sudaro vanduo. Nuo dešimties iki dvidešimties procentų mišinio, gauto iš žuvies, yra šalutiniai produktai, kurie privalo būti pašalinti bei panaudoti gaminant kitus produktus, išskyrus žuvų taukus. Kai vanduo ir fosfolipidai yra pašalinami, likusi dalis yra žuvų taukai. Tuomet įdedama šiek tiek šarmo ir užvakuumuojama naudojant specialius vakuumavimo metodus. Po to, dehidratuojama naudojant dehidratacijos metodus. Vėliau, pašalinamas kartus ir aštrus kvapas iš žuvų taukų. Ir tik tuomet jie konservuojami hermetiškame inde. Rūgščių ir pH vertė yra testuojama, siekiant nustatyti ar ji normali ir ar žuvų taukai gali būti toliau pakuojami į metalinius konteinerius. Žuvų taukų gavyba negali būti tinkamai atlikta namų sąlygomis, nes ji reikalauja daug patirties ir gerų gamybinių mechanizmų. Kuo geresnė žuvų taukų gavybos įranga bei filtravimo aparatai naudojami, tuo geresnės kokybės žuvų taukai yra gaunami (http://www.zuvu-taukai.lt/zuvu-taukai-gamyba).
16
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1 Tyrimo atlikimo vieta ir laikas
Tyrimas atliktas Kauno technologijos universitete, Maisto institute ir Lietuvos Sveikatos mokslų universitete. Tyrimo laikas 2012 10 – 2015 04 mėn.
2.2 Tyrimo objektas
Tyrimo metu, pagal vartotojų duomenis, kokius dažniausiai renkasi vartoti žuvų taukus, buvo ištirti 18 mėginių. Mėginiai buvo skirtingų gamintojų, tirti žuvų taukai buvo skysti arba kapsulėse, kurie sužymėti atitinkamai:
Mėginys 1 (skysti); Mėginys 2 (skysti); Mėginys 3 (kapsulėse); Mėginys 4 (kapsulėse); Mėginys 5 (kapsulėse); Mėginys 6 (kapsulėse);
Tyrimo metu įvertinta žuvų taukuose esančių riebalų rūgščių sudėtis: sočiosios riebalų rūgštys, mononesočiosios riebalų rūgštys, polinesočiosios riebalų rūgštys ir riebalų rūgščių trans izomerai. Atliekant tyrimą Lietuvoje parduodamų tiriamųjų žuvies taukų mėginių sudėties analizę, buvo lyginta informacija, pateikta ant pakuotės.
2.3 Tyrimo metodai
Chromatografinė analizė. Žuvies taukų mėginiuose riebalų rūgštys metilintos KOH metanoliniu
tirpalu: ekstrahuojant heksanu 4 ml, sumaišome su 2 mol/l kalio šarmu metanolyje, atmatavus mikropipete 250 µg, paliekame laukti 30 min.
Pagal LST EN ISO 5509-2001 standartą „Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Riebalų rūgščių metilo esterių ruošimas“ žuvies taukų mėginiuose riebalų rūgštys buvo metilintos KOH metanoliniu tirpalu, paruošiant metilo esterius. Reagentai- kalio hidroksidas, apytikriai 2 mol/l metanolinis tirpalas.
Kadangi kalio hidroksidas paprastai turi apie 15 proc. vandens, tirpalas ruošiamas taip: 13,1g kalio hidroksido švelniai šildant ištirpinama 100ml absoliučiojo metanolio. Tirpalas džiovinamas, pridėjus pakankamą kiekį bevandenio natrio sulfato ir filtruojamas, kad taptų skaidrus. Jeigu tirpalas
17 laikomas gana ilgai gali susidaryti nedidelis kiekis natrio karbonato baltų nuosėdų, bet jeigu tirpalas buvo skaidrus, tai neturi įtakos metilo esterių ruošimui.
Bandiniai, pagal esamus standartus - LST ISO 5555:1997 „Gyvuliniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Bandinių ėmimas“, paruošti pagal LST ISO 661:1997 „Gyvuliniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Bandinio paruošimas”, buvo atrinkti kokybinei ir kiekybinei riebalų rūgščių analizei.
1. Mėginys (x ± 0,001g žuvų taukų) buvo užpiltas 4 ml heksano, sumaišomas su 2 mol/l KOH ir supurtomas, o po to paliktas 30 min.
2. Iš paruošto mėginio buvo paimti x ml, kurie buvo panaudoti chromatografinei analizei. Mėginių chromatografinė analizė atlikta dujų chromatografu, naudojant BPX– 70, 120 m ilgio kolonėlę, pagal LST EN ISO 5508 „Gyvuliniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Riebalų rūgščių metilesterių analizė dujų chromatografijos“ metodiką.
Chromatografinės analizės sąlygos:
kolonėlės temperatūra: 60° C laikoma 1 min, 13° C/min greičiu iki 230° C, išlaikant 48 min;
garintuvo temperatūra - 270° C;
liepsnos jonizacijos detektoriaus temperatūra - 280° C; Nešančios dujos- vandenilis.
Sutrumpinimai: C18:3n3 – α -linoleno (ALA), C20:5n3– eikozapentaeno (EPA), C22:6n3– dokozaheksaeno (DHA).
Statistinė duomenų analizė
Tyrimo duomenys buvo apdoroti Microsoft Excel 2003 programa, skaičiuojant gautų riebalų rūgščių kiekių sumas– SUM, vidurkius– AVERAGE, standartiniai kvadratiniai nuokrypiai–STDEV, reikšmių skirtumų patikimumo lygmuo, skirtumas statistiškai reikšmingas, kai p<0,05.
18
3.
TYRIMŲ REZULTATAI
Tyrimo metu buvo ištirti skirtingų gamintojų žuvies taukai, parduodami Lietuvos vaistinėse. Mėginiai buvo parinkti pagal vartotojų anktetos duomenis, apie tai, kokius maisto papildus su Omega- 3 riebalų rūgštimis nurodė vartojantys respondentai. Kiekvienas mėginys atitinkamai buvo sužymėtas: “Mėginys 1”, “Mėginys 2”, “Mėginys 3”, “Mėginys 4”, “Mėginys 5”, “Mėginys 6”. Iš viso buvo 6 mėginiai, kuriuose daugiausia nustatyta mononesočiųjų riebalų rūgščių C14:1 iki C24:1 ir polinesočiosios riebalų rūgštys C14:2 iki C22:5n3.
3.1 Riebalų rūgščių sudėties analizė 3.1.1 Mėginys 1
Buvo tirti skysti žuvų taukai, 3 ir 4 lentelėje pateikta žuvies taukų riebalų rūgščių grupių sudėtis nustatyta ištyrus žuvų taukus įsigytus vaistinėje. Etiketėje nurodyta žuvies taukų sudėtis pateikta 5 lentelėje.
3 lentelė. Riebalų rūgščių sudėtis „Mėginyje 1“ skystuose žuvų taukuose
Riebalų rūgštys Riebalų rūgščių kiekis g/ 100 g riebalų C12:0 Lauro 0,06±0,01 C14:0 Miristino 4,37±0,0 C14:1Myristoelic 0,29±0,0 C14:2 Tetradecadienoic 0,07±0,0 C15:0 Pentadekano 0,63±0,02 C16:0 Palmitino 11,55±0,09 C16:1 Palmitoleino 12,03±0,02 C16:2 Hexadecadienoic 0,44±0,0 C17:0 Margarino 0,31±0,04 C17:1 Heptadecenoic 0,35±0,01 C18:0 Stearino 2,45±0,2 C18:1 Oleino 26,27±0,49 C18:1trans Oleino 0,05±0,0 C18:2 Linolo 2,43±0,0 C18:3γ Linoleno 1,28±0,2 C18:3α Linoleno 13,29±0,5 C18:4n3 Stearidono 1,48±0,01 C20:0 Arachidino 0,12±0,03 C20:1 Gadoleino 0,09±0,02 C20:2 Eikozandieno 0,73±0,01 C20:3n3 ETA 5,83±0,02 C20:3n6 Linolenic 0,37±0,03
19 3 lentelės tęsinys. Riebalų rūgščių sudėtis „Mėginyje 1“ skystuose žuvų taukuose
C20:4n6 Arachidonic 0,21±0,0 C20:5n3 EPA 6,99±0,0 C22:0 Beheno 0,31±0,03 C24:0 Lignocero 0,06±0,0 C24:1 Nervono 0,14±0,0 C22:5n3 DPA 0,41±0,0 C22:6n3 DHA 7,1±0,07
*Rezultatai pateikti kaip vidutinės vertės bei jų standartiniai nuokrypiai 3.1.2 Mėginys 2
4 lentelė. Riebalų rūgščių sudėtis „Mėginyje 2“ skystuose žuvų taukuose
Riebalų rūgštys Riebalų rūgščių kiekis g/ 100 g riebalų C5:0 Valerijonų 0,2±0,0 C6:0 Kaprono 2,8±0,02 C12:0 Lauro 0,01±0,0 C14:0 Miristino 4,6±0,03 C15:0 Pentadekano 0,8±0,01 C16:0 Palmitino 11,9±0,04 C16:1 Palmitoleino 11,3±0,5 C16:2 Hexadecadienoic 0,48±0,07 C17:0 Margarino 0,66±0,0 C18:0 Stearino 2,49±0,02 C18:1 Oleino 25,88±0,21 C18:2 Linolo 2,15±0,09 C18:3γ Linoleno 2,29±0,01 C18:3α Linoleno 12,49±0,04 C20:0 Arachidino 0,73±0,0 C20:1 Gadoleino 0,32±0,0 C20:2 Eikozandieno 0,15±0,0 C20:3n3 ETA 5,86±0,03 C20:3n6 Linolenic 0,38±0,01 C20:4n6 Arachidonic 0,2±0,0 C20:5n3 EPA 6,51±0,2 C20:0 Arachidino 0,27±0,1 C22:0 Beheno 0,29±0,0 C24:0 Lignocero 0,27±0,0 C22:5n3 DPA 0,4±0,01 C22:6n3 DHA 6,22±0,04
20 Lyginant gautus tyrimo duomenis su 3 lentelėje pateiktais duomenimis, kuriuos nurodo gamintojas matyti, kad DHA ir EPA riebalų rūgščių kiekiai ištirtų mėginių neatitinka nurodytų verčių. Mėginyje 1 nustatyta DHA (7,1±0,07) ir EPA (6,99±0,0), Mėginyje 2- DHA (6,22±0,04) ir EPA (6,51±0,2). EPA riebalų rūgščių kiekis yra labai panašūs abiejuose mėginiuose, o taip pat nėra didelis skirtumas tarp nurodyto kiekio ant parduodamų žuvų taukų etiketės (8g). DHA riebalų rūgščių kiekis mėginiuose taip pat panašus, tačiau riebalų rūgščių kiekis nurodytas ant etiketės yra didesnis (12g). Iš gautų duomenų galima teigti, kad Mėginyje 1 ir Mėginyje 2 DHA ir EPA riebalų rūgščių kiekiai neatitinka nurodytų ant maisto papildų etikečių.
5 lentelė. Omega- 3 riebalų rūgščių kiekis nurodytas ant pakuotės “X” gamintojo sudėtis nurodyta ant etiketės
Sudedamosios dalys 5 ml 100 g
Menkių kepenų aliejus 4625 mg 92,5 g
Riebalų rūgštys omega-3: 1200 mg 24 g
DHA 600 mg 12 g
EPA 400 mg 8 g
3.1.3 Mėginys 3
Ištirti žuvų taukai kapsulėse, 6 lentelėje pateikti gautų rezultatų duomenys. Palyginus juos su 7 lentelėje pateiktais duomenimis nustatyta, kad tiek DHA (13,54±0,05) ir EPA(16,17±0,49) riebalų rūgščių kiekiai atitinka, nurodytus ant etiketės. Jie net gi didesni, atitinkamai 11,40 g ir 8,77g.
6 lentelė. Riebalų rūgščių sudėtis „Mėginyje 3“ žuvų taukuose kapsulėse
Riebalų rūgštys Riebalų rūgščių kiekis g/ 100 g riebalų C10:0 Kaprino 1,29±0,03 C14:0 Miristino 24,84±0,49 C15:0 Pentadekano 0,21±0,01 C16:0 Palmitino 11,47±0,2 C16:1 Palmitoleino 5,71±0,1 C16:2 Hexadecadienoic 0,4±0,0 C17:0 Margarino 0,86±0,03 C18:0 Stearino 5,18±0,5 C18:1 Oleino 40,54±0,7 C18:1trans Oleino 0,28±0,01 C18:2 Linolo 1,44±0,2 C18:2trans Linolo 0,54±0,0
21 6 lentelės tęsinys. Riebalų rūgščių sudėtis „Mėginyje 3“ žuvų taukuose kapsulėse
C18:3γ Linoleno 1,86±0,0 C18:3α Linoleno 2,32±0,04 C20:0 Arachidino 0,57±0,01 C20:1 Gadoleino 0,52±0,0 C20:2 Eikozandieno 0,43±0,2 C20:3n3 ETA 0,75±0,2 C20:3n6 Linolenic 0,81±0,03 C20:4n6 Arachidonic 0,8±0,0 C20:5n3 EPA 16,17±0,49 C21:0 Gadoleino 0,27±0,06 C22:0 Beheno 1,41±0,7 C24:0 Lignocero 0,44±0,21 C24:1 Nervono 0,31±0,0 C22:5n3 DPA 1,86±0,0 C22:6n3 DHA 13,54±0,05
*Rezultatai pateikti kaip vidutinės vertės bei jų standartiniai nuokrypiai
7 lentelė. Omega- 3 riebalų rūgščių kiekis nurodytas ant pakuotės „Y“ gamintojo sudėtis nurodyta ant etiketės.
Sudedamosios dalys 1 kapsulė
Žuvų taukų 1140 mg 100 g
Riebalų rūgštys omega-3: 290 mg 25,44 g
DHA 130 mg 11,40 g
EPA 100 mg 8,77 g
3.1.4 Mėginys 4
Ištirti žuvų taukai kapsulėse, kuriuose nustatyti DHA (14,57±0,32), EPA (24,73±0,48) ir DPA (1,45±0,02) riebalų rūgščių kiekiai. Lyginant su 9 lentelėje pateiktais duomenimis, kuriuos nurodo gamintojas, matyti, kad DHA ir EPA riebalų rūgščių kiekiai neatitinka nurodytas vertes. DPA kiekis daug mažesnis nei nurodyta ant etiketės.
22 8 lentelė. Riebalų rūgščių sudėtis „Mėginyje 4“ žuvų taukuose kapsulėse
Riebalų rūgštys Riebalų rūgščių kiekis g/ 100 g riebalų C10:0 Kaprino 0,48±0,03 C12:0 Lauro 0,04±0,0 C14:0 Miristino 2,08±0,01 C16:0 Palmitino 5,18±0,06 C16:1 Palmitoleino 2,88±0,2 C16:2 Hexadecadienoic 0,75±0,03 C17:0 Margarino 0,49±0,1 C18:0 Stearino 1,85±0,5 C18:1 Oleino 11,06±0,06 C18:1trans Oleino 3,57±0,0 C18:2 Linolo 3,69±0,3 C18:3γ Linoleno 0,97±0,08 C18:3α Linoleno 2,44±0,02 C18:4 Stearidono 2,73±0,04 C20:0 Arachidino 1,04±0,1 C20:1 Gadoleino 0,41±0,0 C20:2 Eikozandieno 0,22±0,0 C20:3n3 ETA 2,08±0,04 C20:3n6 Linolenic 0,67±0,01 C20:4n6 Arachidonic 0,6±0,0 C20:5n3 EPA 24,73±0,48 C22:0 Beheno 0,39±0,07 C22:1 Eruko 0,76±0,07 C24:0 Lignocero 0,17±0,01 C24:1 Nervono 0,39±0,0 C22:5n3 DPA 1,45±0,02 C22:6n3 DHA 14,57±0,32
*Rezultatai pateikti kaip vidutinės vertės bei jų standartiniai nuokrypiai
9 lentelė. Omega- 3 riebalų rūgščių kiekis nurodytas ant pakuotės “XY” gamintojo sudėtis nurodyta ant etiketės
Sudedamosios dalys 2 kapsulėse
Žuvų taukų 700,2 mg 100 g
Riebalų rūgštys omega-3: 330 mg 47,13 g
DHA 108 mg 15,42 g
DPA 36 mg 5,14 g
EPA 156 mg 22,28 g
Kitos Omega-3 rūgštys 30 mg 4,28 g
23 3.1. 5 Mėginys 5
Tyrimui naudoti žuvų taukai kapsulėse, 11 lentelėje pateikti tiriamųjų žuvies taukų riebalų rūgščių kiekiai nurodyti ant etiketės, palyginus su ištirtais žuvų taukais nustatyta, kad DHA (5,8±0,03) kiekis mažesnis (8 g), o EPA (10,9±0,22) riebalų rūgščių kiekis didesnis (7 g).
10 lentelė. Riebalų rūgščių sudėtis „Mėginyje 5“ žuvų taukuose kapsulėse.
Riebalų rūgštys Riebalų rūgščių kiekis g/ 100 g riebalų C4:0 Sviesto 0,1±0,0 C8:0 Kaprilo 0,3±0,0 C10:0 Kaprino 0,3±0,01 C12:0 Lauro 0,2±0,0 C14:0 Miristino 8,6±0,2 C14:1 Myristoleic 0,1±0,0 C15:0 Pentadekano 0,6±0,0 C16:0 Palmitino 19,9±0,48 C16:1 Palmitoleino 10,8±0,21 C16:2 Hexadecadienoic 0,5±0,0 C17:0 Margarino 0,2±0,0 C18:0 Stearino 7,2±0,2 C18:1 Oleino 14,9±0,08 C18:2 Linolo 2,7±0,07 C18:3 Linoleno 2,5±0,03 C18:3γ Linoleno 0,9±0,0 C18:3α Linoleno 1,7±0,0 C18:4 Stearidono 31±0,45 C20:0 Arachidino 0,2±0,0 C20:1 Gadoleino 0,2±0,0 C20:2 Eikozandieno 0,1±0,0 C20:3n3 ETA 1±0,01 C20:3n6 Linolenic 1±0,0 C20:5n3 EPA 10,9±0,22 C22:0 Beheno 0,3±0,0 C22:1 Eruko 0,8±0,0 C22:5 DPA 0,8±0,0 C22:6 DHA 5,8±0,03
24 11 lentelė. Omega- 3 riebalų rūgščių kiekis nurodytas ant pakuotės
“XX” gamintojo sudėtis nurodoma ant etiketės
Menkių kepenų aliejus 550 mg 100 g
DHA 44 mg 8 g
EPA 38,5 mg 7 g
3.1.6 Mėginys 6
Tyrimui naudoti žuvų taukai kapsulėse. Palyginus gautus rezultatus su etiketėje nurodytų riebalų rūgščių DHA (14,7±0,09) ir EPA (18,4±0,1) jų kiekiai atitinka nurodytas jų vertes etiketėje, atitinkamai 12 g ir 18 g.
12 lentelė. Riebalų rūgščių sudėtis „Mėginyje 6“ žuvų taukuose kapsulėse.
Riebalų rūgštys Riebalų rūgščių kiekis g/ 100 g riebalų C10:0 Kaprino 0,5±0,01 C12:0 Lauro 0,6±0,0 C14:0 Miristino 4,6±0,21 C15:0 Pentadekano 1,4±0,07 C16:0 Palmitino 13,4±0,09 C16:1 Palmitoleino 10,6±0,49 C18:0 Stearino 5,1±0,43 C18:1 Oleino 25,5±0,1 C18:2 Linolo 3,3±0,1 C18:3γ Linoleno 1,4±0,07 C18:3α Linoleno 11,3±0,22 C20:0 Arachidino 0,3±0,0 C20:2 Eikozandieno 0,2±0,0 C20:3n3 ETA 3±0,01 C20:5n3 EPA 18,4±0,1 C22:0 Beheno 0,5±0,0 C24:0 Lignocero 0,2±0,0 C22:5n3 DPA 0,8±0,0 C22:6n3 DHA 14,7±0,09
25 13 lentelė. Omega- 3 riebalų rūgščių kiekis nurodytas ant pakuotės
“YY”gamintojo sudėtis nurodoma ant etiketės
Sudedamosios dalys 1 kapsulė
Žuvų taukai 375 mg 100 g
DHA 45 mg 12 g
EPA 67,5 mg 18 g
Daugiausia sočiųjų (45,66± 0,4), mononesočiųjų (46,77± 0,1) ir polinesočiųjų (34,48± 0,49) riebalų rūgščių nustatyta Mėginyje 4. Dažniausiai buvo aptinkami C18:1 ir C18:2 riebalų rūgščių trans izomerai, tačiau jų kiekiai labai nedideli. Mėginyje 2, Mėginyje 5 ir Mėginyje 6 trans izomerų visiškai nenustatyta. Didžiausi omega-3 riebalų rūgščių kiekiai nustatyti Mėginyje 3 (26,31± 0,5) ir Mėginyje 4 (30,35± 0,9), o mažiausi kiekiai- Mėginyje 2 (19,22± 0,8) ir Mėginyje 6 (19,4± 0,4).
14 lentelė. Riebalų rūgštys proc. (%) nuo bendro riebalų rūgščių kiekio žuvies taukuose Riebalų
rūgščių grupė
Sočiosios Mononesočiosios Polinesočiosios Trans
izomerai Omega- 3 Omega- 6 Mėginys 1 19,54± 0,29 38,93± 0,51 25,42± 0,27 0,05± 0,1 20,47± 0,35 3,71± 0,2 Mėginys 2 23,71± 0,49 37,8± 0,68 24,29± 0,43 0± 0,0 19,22± 0,8 4,44± 0,1 Mėginys 3 10,69± 0,1 15,11± 0,5 31,94± 0,7 3,57± 0,1 26,31± 0,5 4,66± 0,3 Mėginys 4 45,66± 0,4 46,77± 0,1 34,48± 0,49 0,82± 0,2 30,35± 0,9 3,3± 0,1 Mėginys 5 35,6± 0,5 26,6± 0,1 24,5± 0,52 0± 0,0 20,3± 0,72 3,6± 0,5 Mėginys 6 23,5± 0,3 36,5± 0,9 24,3± 0,44 0± 0,0 19,4± 0,4 4,7± 0,1
*Rezultatai pateikti kaip vidutinės vertės bei jų standartiniai nuokrypiai
Sekančiose pateiktose diagramose matyti, kiekvieno mėginio riebalų rūgščių grupės. Iš 1 paveikslo matyti, kad daugiausia sočiųjų riebalų rūgščių nustatyta Mėginyje 4 (45,66 proc.) ir Mėginyje 5 (35,60 proc.). Mažiausias sočiųjų riebalų rūgščių kiekis nustatytas Mėginyje 3 (10,69 proc.).
26 1 pav. Sočiųjų RR sudėtis % nuo bendro RR kiekio
Monosočiųjų riebalų rūgščių pasiskirstymas labai panašus, išskyrus Mėginys 3, jame nustatytas mažiausias mononesočiųjų riebalų rūgščių kiekis (15,11 proc.). Daugiausia mononesočiųjų riebalų rūgščių kiekis, nusatatytas Mėginyje 4 (46,77 proc.).
2 pav. Mononesočiųjų RR sudėtis % nuo bendro RR kiekio
Polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekiai labai panašūs. Mėginio 3 (31,94 proc.) ir Mėginio 4 (34,48 proc.). Tarp kitų mėginių polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis panašus ir skirtumas tarp mėginių daug mažesnis.
27 3 pav. Polinesočiųjų RR sudėtis % nuo bendro RR kiekio
Daugiausia omega- 3 riebalų rūgščių nustatyta Mėginyje 3 (26,31 proc.) ir Mėginyje 4 (30,35 proc.). Kituose mėginiuose omega- 3 riebalų rūgščių kiekiai labai panašūs.
4 pav. Omega-3 RR sudėtis % nuo bendro RR kiekio
Omega- 6 riebalų rūgščių kiekiai taip pat labai panašūs. Daugiausia nustatyta Mėginyje 6 (4,7 proc.), mažiausia- Mėginyje 4 (3,3 proc.).
28 5 pav. Omega-6 RR sudėtis % nuo bendro RR kiekio
Atliekant analizę nustatyta, kad Lietuvoje parduodamų žuvies taukų ant pakuočių pateiktos sudėtys yra ne vienodai išsamios. Dažniausiai ant žuvies taukų etikečių nurodomos dvi pagrindinės omega-3 riebalų rūgščių grupės, tai DHA ir EPA. Vienoje iš pakuočių išskirtos kitos omega- 3 rūgštys, bei DPA.
Tyrimo metu buvo palyginti RR – sočiųjų, mononesočiųjų, polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekiai tarp įvairių žuvies taukų gamintojų, tyrimui imti žuvų taukų mėginiai buvo skysti ir kapsulėmis, statistiškai patikimo ryšio tarp riebalų rūgščių kiekių nenustatyta (p>0,05).
Iš viso buvo apklausti 103 respondentai, kurių amžiaus vidurkis 33 metai. Iš kurių 62,14 proc. buvo moterys. Iš anketinių duomenų nustatyta, kad daugiau nei pusė respondentų nurodė vartojantys maisto papildus su omega- 3 riebalų rūgštimis, tai pavaizduota 6 paveiksle.
29 6 pav. Maisto papildų su omega- 3 vartojimo paplitimas tarp respondentų
Anketoje buvo pateikti penki teiginai apie omega- 3 riebalų rūgštis. Respondentų turėjo pažymėti su kuriais teiginiais “sutinka”, “iš dalies sutinka” ir “nesutinka”. Atsakymo varianats “iš dalies sutinku” buvo priskiriamas priee “sutinku”. Atsakymų pasiskirstymas matyti 7 paveikslo diagramoje.
Dauguma atsakiusiųjų respondentų apie omega- 3 riebalų rūgštis suvokia teisingai. Į teiginį, kad omega- 3 riebalų rūgščių daugiausia augaliniuose aliejuose, teigiamai atsakė 84,5 proc respondentų. Taip pat kitas teisingas teiginys, kad mažina širdies ir kraujagyslių ligų atisradimo riziką, tai sudarė 92,2 proc. Taip pat tik 31,1 proc. atsakė teigiamai, kad su maistu gaunamų omega- 3 riebalų rūgščių pakanka, todėl vartoti maisto papildų nebereikia.
30
4.
TYRIMO REULTATŲ APIBENDRINIMAS
Ištyrus skystus žuvies taukų ir kapsulių mėginius, galima teigti, kad daugiausia sočiųjų riebalų rūgščių nustatyta Mėginyje 4 (45,66 proc.) ir Mėginyje 5 (35,60 proc.). Mažiausias sočiųjų riebalų rūgščių kiekis nustatytas Mėginyje 3 (10,69 proc.).
Monosočiųjų riebalų rūgščių pasiskirstymas labai panašus, išskyrus Mėginys 3, jame nustatytas mažiausias mononesočiųjų riebalų rūgščių kiekis (15,11 proc.). Daugiausia mononesočiųjų riebalų rūgščių kiekis, nustatytas Mėginyje 4 (46,77 proc.).
Polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekiai labai panašūs. Mėginio 3 (31,94 proc.) ir Mėginio 4 (34,48 proc.). Tarp kitų mėginių polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis panašus ir skirtumas tarp mėginių daug mažesnis.
Daugiausia omega- 3 riebalų rūgščių nustatyta Mėginyje 3 (26,31 proc.) ir Mėginyje 4 (30,35 proc.). Kituose mėginiuose omega- 3 riebalų rūgščių kiekiai labai panašūs.
Omega- 6 riebalų rūgščių kiekiai taip pat labai panašūs. Daugiausia nustatyta Mėginyje 6 (4,7 proc.), mažiausia- Mėginyje 4 (3,3 proc.).
Statistiškai patikimo ryšio nenustatyta (p>0,05) lyginant RR – sočiųjų, mononesočiųjų, polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekių tarp įvairių gamintojų žuvies taukų.
Atliekant analizę nustatyta, kad Lietuvoje parduodamų žuvies taukų ant pakuočių pateiktos sudėtys yra ne vienodai išsamios. Dažniausiai ant žuvies taukų etikečių nurodomos dvi pagrindinės omega-3 riebalų rūgščių grupės, tai DHA ir EPA.
Tyrimo metu buvo palyginti RR – sočiųjų, mononesočiųjų, polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekiai tarp įvairių žuvies taukų gamintojų, statistiškai patikimo ryšio tarp riebalų rūgščių kiekių nenustatyta (p>0,05).
Nevisuose tirtuose mėginiuose gauti rezultatai sutapo su etikejėte nurodytais riebalų rūgščių kiekiais. Iš 6 tirtų mėginių neaatitiko 3 mėginiuose DHA ir EPA riebalų rūgščių kiekiai, 2 mėginiuose atitiko, ir buvo net didesni, 1 mėginyje DHA riebalų rūgščių kiekis atitiko, o EPA- ne.
Iš viso buvo apklausti 103 respondentai, kurių amžiaus vidurkis 33 metai. Iš anketinių duomenų nustatyta, kad daugiau nei pusė respondentų (60,2 proc.) nurodė vartojantys maisto papildus su omega- 3 riebalų rūgštimis.
Dauguma atsakiusiųjų respondentų apie omega- 3 riebalų rūgštis suvokia teisingai. Į teiginį, kad omega- 3 riebalų rūgščių daugiausia augaliniuose aliejuose, teigiamai atsakė 84,5 proc respondentų. Taip pat kitas teisingas teiginys, kad mažina širdies ir kraujagyslių ligų atisradimo riziką, tai sudarė
31 92,2 proc. Taip pat tik 31,1 proc. atsakė teigiamai, kad su maistu gaunamų omega- 3 riebalų rūgščių pakanka, todėl vartoti maisto papildų nebereikia.
32
5.
IŠVADOS
1. Lietuvos vaistinėse parduodamų maisto papildų su žuvų taukais, pasirinikmas gana didelis. Įvariomis formomis: skysti, kapsulės, guminukai ar tabletės. Pasirinkimui gali turėti įtakos kaina, gamintojas ar kitos priežastys.
2. Polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekiai labai panašūs. Mėginio 3 (31,94 proc.) ir Mėginio 4 (34,48 proc.). Tarp kitų mėginių polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis panašus ir skirtumas tarp mėginių daug mažesnis.
3. Daugiausia omega- 3 riebalų rūgščių nustatyta Mėginyje 3 (26,31 proc.) ir Mėginyje 4 (30,35 proc.). Kituose mėginiuose omega- 3 riebalų rūgščių kiekiai labai panašūs.
4. Nevisuose tirtuose mėginiuose gauti rezultatai sutapo su etikejėte nurodytais riebalų rūgščių kiekiais. Iš 6 tirtų mėginių neaatitiko 3 mėginiuose DHA ir EPA riebalų rūgščių kiekiai, 2 mėginiuose atitiko, ir buvo net didesni, 1 mėginyje DHA riebalų rūgščių kiekis atitiko, o EPA- ne. 5. Tyrimo metu buvo palyginti RR – sočiųjų, mononesočiųjų, polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekiai
tarp įvairių žuvies taukų gamintojų, statistiškai patikimo skirtumo tarp riebalų rūgščių kiekių nenustatyta (p>0,05).
6. Iš 103 apklaustųjų respondentų, pagal anketinius duomenis nustatyta, kad daugiau nei pusė respondentų (60,2 proc.) nurodė vartojantys maisto papildus su omega- 3 riebalų rūgštimis.
33
6.
REKOMENDACIJOS VARTOTOJAMS
1. Prieš įsigyjant ir pradedant vartoti maisto papildus ne tik su omega- 3, riebalų rūgštimis rekomenduojama pasikonsultuoti su vaistininku apie maisto papildų būtinumą, kokybę, naudos bei kainos santykį.
2. Skystų žuvų taukų galiojimo terminas yra trumpesnis, nei kapsulių. Žuvų taukai labai reaguoja į orą, šviesą ir šilumą. Kaskart kai atsukate buteliuką, į jį patenka oras, kuris sukelia oksidaciją, žuvų taukai kaskart tampa kartesni. Šis procesas pablogina žuvų taukų kokybę. Todėl rekomenduojama skystus žuvų taukus suvartoti per 1-2 mėnesius. Ilgiau laikyti atidarytų žuvų taukų ir juos vartoti nepatartina. Sumažėja riebalų rūgščių kiekiai žuvų taukuose. Kuo žuvies taukų skonis mažiau jaučiamas, tuo skysti žuvų taukai yra geresni. 3. Labiau subalansuoti mityba, valgyti daugiau riebios žuvies, vartoti augalinės kilmės aliejus,
34
LITERATŪRA
1. American Heart Assiciation Nutrition Committee. Diet and Lifestyle Recommendations Revision. Circulation. 2006. P. 82-96.
2. E. Jarienė, H. Danilčenko. Funkcionalusis maistas: produktų kūrimo sistemos. 2012. P. 33. 3. Farmacija ir laikas 2014 Nr. 4. P
4. Gebauer SK, Psota TL, Harris WS, Kris-Etherton PM. n-3 Fatty acid dietary recommendations and food sources to achieve essentiality and cardiovascular benefits. The American Journal of Clinical Noutrition 2006. P. 1526-1535.
5. Germano M, Meleleo D, Montorfano G, Adorni L, Negroni M, Berra B, Rizzo AM. Plasma, red blood cells phospholipids and clinical evaluation after long chain omega-3 supplementation in children with attention deficit hyperactivity disorder (ADHD). Nutr Neurosci. 2007.T.10(1- 2) P. 1-9.
6. Goyens PL, Spilker ME, Zock PL, Katan MB, Mensink RP. Conversion of a-linolenic acid in humans is influenced by the absolute amounts of a - linolenic acid and linoeic acid in the diet and not by their ratio. The American Journal Of Clinical Noutrition 2006. P. 44-53.
7. Grosso G, Galvano F, Marventano S, Malaguarnera M, Bucolo C, Drago F, Caraci F. Omega-3 Fatty Acids and Depression: Scientific Evidence. Oxidative Medicine and Cellular Longevity 2014;1:1-16.
8. Helland IB, Smith L, Saarem K, Saugstad OD, Drevon CA. Maternal supplementation with very-long-chain n-3 fatty acids during pregnancy and lactation augments children’s IQ at 4 years of age. Pediatrics 2003. T.111(1). P.39-44.
9. Jones ML, Mark PJ, Waddel BJ. Maternal dietary omega-3 fatty acids and placental function. Reproduction 2014. P.143-152.
10. Kris-Etherton, P. M., Harris, W. S., Appel, L. J. Fish consumption, fish oil, omega-3 fatty acids and cardiovascular disease. Circulation. 2002. T. 106. P. 2747-2757.
11. Larque E, Gil-Sanchez A, Prieto-Sanchez MT, Koletzko B. Omega 3 fatty acids, gestation and pregnancy outcomes. British Journal of Nutrition 2012. P. 77-84.
12. Liutkevičius A., Malakauskas M., Sekmokienė D. Funkcionalusis maistas ir jo veikliosios dalys.Veterinrija ir zootechnika. Kaunas. 2007. T. 37 (59). P. 73.
13. Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministro įsakymas „Dėl Lietuvos higienos normos HN 17:2010 „Maisto papildai patvirtinimo“ 2010 m. gegužės 13 d. Nr. V-432. [žiūrėta 2013-12-14]. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska/.
35 14. Maisto papildai: naujovės ir aktualijos“ Maisto papildai mūsų mityboje, pokalbis su Vilniaus universiteto medicinos fakulteto docentu R. Stuku. Farmacija ir laikas; 2006; 7: 32 - 35; [cituota 2014-03-21
15. Mitybos patarimai. http://www.omegadefend.com/lithuania/4/mitybos-patarimai.html prieiga per interneta. Prieiga per internetą 2012-03-15
16. M. John. Champan, Henry N. Ginsberg, Pierre Amarenco, Felicita Andreotti, Jan Boren, Alberico L. Catapano, Oliver S. Descamps, Edward Fischer, Petri T. Kovanen, Jan A. Kuivenhoven, Philippe Lesnik, Luis Masana, Borge G. Nordestgaard, Kausik K. Ray, Zeljko 3. 17. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas. http://www.nmvrvi.lt. Priega
per ineternetą 2014 11 19.
18. Omega 3 Fatty Acids. http://chemistry.tutorvista.com/biochemistry/omega-3-fatty-acids.html#sources-of-omega-3-fatty-acids. Prieiga per internetą 2014 12 12
19. Reiner, Marja R.Taskinen, Lale Tokgozulu, Anne Tbjerg- Hansen, Gerald F. Watts. Triglyceride-rich lipoproteins and high-density lipoprotein cholesterol in patients at high risk of cardiovascular disease: evidence and guidance for management, 2011. P.2-7.
20. Sveikas žmogus. Omega- 3 ne tik žuvų taukai. 2012. Nr. 5. P. 14.
21. Stanley JC, Elsom RL, Calder PC, Griffin BA, Harris WS, Jebb SA, Lovegrove JA, Moore CS, Riemersma RA, Sanders TA. UK Food Standards Agency Workshop Report: the effects of the dietary n-6:n-3 fatty acid ratio on cardiovascular health. 2007. British Journal of Nutrition T. 98. P. 1305-1310
22. Stark AH. Crawford MA, Reifen R. Update on alpha-linolenic acid. Noutrition reviews 2008. T. 66. P. 326-332.
23. Ubeda N, Achon M, Moreiras G. Omega 3 fatty acids in the elderly. British Journal of Nutrition 2012. P. 137-151
24. Simopoulos A. The importance of the omega-6/omega-3 fatty acid ratio in cardiovascular disease and other chronic diseases. Experimental Biology and Medicine. 2008. DOI:10.3181/0711-MR-311
25. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. www.vmvt.lt. Prieiga per inernetą 2014 11 05. 26. Vilniaus dietologijos centras. www.dietoscentras.lt. Prieiga per internetą 2014 11 19.
36
PRIEDAI
1 priedas
Anketa apie maisto papildų su omega-3 riebalų rūgštimis vartojimą
Esu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos studentė, rašanti magistro baigiamąjį darbą, kurio tema: „Lietuvos rinkoje parduodamų papildų su omega-3 riebalų rūgštimis kokybės įvertinimas“.Atidžiai perskaitykite klausimą ir pažymėkite Jums tinkantį atsakymo variantą arba įrašykite atsakymą į taškais pažymėtas vietas.
Anketa yra anoniminė. Dėkoju už Jūsų atsakymus. 1. Jūsų amžius: 11- 17m. 18- 25m. 26- 35m. 36- 45m. 46- 50m. 51 ir daugiau. 2. Jūsų lytis: Vyr. Mot.
3. Ar žinote, kas yra omega-3 riebalų rūgštys? Taip
Ne
4. Jei į 3 klausimą atsakėte taip, trumpai apibūdinkite kas tai yra omega-3 riebalų rūgštys: ... 5. Jūsų nuomone ar pakankamai informacijos apie omega-3 riebalų rūgštys?
Taip, labai daug Galėtų būti daugiau Jos visai nėra Nežinau, nesidomiu
6. Iš kur daugiausia gaunate informacijos apie omega-3 riebalų rūgštys? Televizijos
Spaudos Radijo Interneto
37 7. Ar Jūs sutinkate su žemiau pateiktais teiginiais, kad omega-3 riebalų rūgštys:
Sutinku Iš dalies
sutinku Nesutinku Mažina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką
(aterosklerozės, miokardo infarkto) Stiprina imunitetą
Naudingos nervų sistemos veiklai: gerina atmintį, padeda įveikti stresą, padeda kovoti su depresija
Su maistu gaunamų omega-3 riebalų rūgščių pakanka, todėl vartoti maisto papildus su omega -3 riebalų rūgštimis nebūtina
Omega -3 riebalų rūgščių daugiausia yra augaliniuose aliejuose (linų sėmenų, rapsų, kanapių, graikinių riešutų ir kt.), o taip pat žuvyje (ypač žuvų taukuose)
8. Ar vartojate maisto papildus su omega -3 riebalų rūgštimis? Taip
Ne
Jei į 8 klausimą atsakėte taip, tęskite toliau.
9. Įrašykite kokius maisto papildus su omega-3 riebalų rūgštimis esate vartoję ar vartojate šiuo metu:
... 10. Kaip dažnai vartojate maisto papildus su omega -3 riebalų rūgštimis?
Nevartojau
Vieną mėnesį per metus 2-3 mėnesiai per metus 4-6 mėnesiai per metus
6 ir daugiau mėnesiai per metus
11. Kokiu metų laiku dažniausiai vartojate maisto papildus su omega -3 riebalų rūgštimis? Žiemą
Pavasarį Vasarą Rudenį
38 12. Kas paskatino vartoti maisto papildus su omega -3 riebalų rūgštimis?
Patarė vaistininkas Patarė gydytojas Patarė draugai Patarė šeimos nariai Nusprendžiau pats/ pati
Kita... 13. Dėl kokios priežasties vartojate maisto papildus su omega -3 riebalų rūgštimis?
Dėl bendros sveikatos būklės, savijautos pagerinimo Profilaktiškai, siekiant išvengti ligos/ ligų
Dėl imuniteto atsparumo sustiprinimo
Dėl išvaizdos pagerinimo (plaukai, oda, kūno svoris ir pan.)
Kitos priežastys ... 14. Ar vartodami maisto papildus jautėte teigiamą/ neigiamą poveikį? Jei taip, tai trumpai
apibūdinkite:
39
2 priedas
Anketa apie maisto papildų vartojimą
(atsakymų pasiskirstymas) 1. Jūsų amžius?
Lytis Vidurkis Standartinis nuokrypis Minimalus amžius Maksimalus amžius Vyras 27,4 ±1,1 18 42 Moteris 38,6 ±0,9 16 56 2. Jūsų lytis?
Lytis Dažnumas Procentai
Vyras 39 37,86
Moteris 64 62,14
3. Ar žinote, kas yra omega-3 riebalų rūgštys?
Dažnumas Procentai
Taip 84 81,2
Ne 19 18,8
4. Jei į 3 klausimą atsakėte taip, trumpai apibūdinkite kas tai yra omega-3 riebalų rūgštys. 5. Jūsų nuomone ar pakankamai informacijos apie omega-3 riebalų rūgštys?
Dažnumas Procentai
Taip, labai daug 45 43,7
Galėtų būti daugiau 34 33,0
Jos visai nėra 3 2,9
40 6. Iš kur daugiausia gaunate informacijos apie omega-3 riebalų rūgštys?
Dažnumas Procentai Televizijos 72 69,9 Spaudos 64 62,1 Radijo 23 22,3 Interneto 69 67,0 Kita 15 14,6
7. Ar Jūs sutinkate su žemiau pateiktais teiginiais, kad omega-3 riebalų rūgštys: Sutinku Proc. Iš dalies
sutinku Proc. Nesutinku Proc. Mažina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką (aterosklerozės, miokardo infarkto) 84 81,3 11 10,9 8 7,8 Stiprina imunitetą 72 70,0 8 7,7 23 22,3 Naudingos nervų sistemos veiklai: gerina atmintį, padeda įveikti stresą, padeda kovoti su depresija
70 68,2 7 6,6 26 25,2
Su maistu gaunamų omega-3 riebalų rūgščių pakanka, todėl vartoti maisto papildus su omega -3 riebalų rūgštimis nebūtina 16 15,4 16 15,17 71 68,9 Omega -3 riebalų rūgščių daugiausia yra augaliniuose aliejuose (linų sėmenų, rapsų, kanapių, graikinių riešutų ir kt.), o taip pat žuvyje (ypač žuvų taukuose)
41 8. Ar vartojate maisto papildus su omega -3 riebalų rūgštimis?
Dažnumas Procentai
Taip 62 60,2
Ne 41 39,8
9. Įrašykite kokius maisto papildus su omega-3 riebalų rūgštimis esate vartoję ar vartojate šiuo metu:
Lysi, Mega red, Mollers žuvų taukai, Mollers žuvų taukai kapsulėse, Omega 3, Omega 3 Forte, Omega Prim.
10. Kaip Kaip dažnai vartojate maisto papildus su omega -3 riebalų rūgštimis?
Dažnumas Procentai
Nevartojau 2 3,2
Vieną mėnesį per metus 11 17,8
2- 3 mėnesiai per metus 26 41,9
4- 6 mėnesiai per metus 10 16,1
6 ir daugiau 13 21,0
11. Kokiu metų laiku dažniausiai vartojate maisto papildus su omega -3 riebalų rūgštimis?
Dažnumas Procentai
Žiemą 42 67,7
Pavasarį 10 16,1
Vasarą 0 0,0
Rudenį 10 16,1
Ištisus metus vienodai 14 22,6
42 12. Kas paskatino vartoti maisto papildus su omega -3 riebalų rūgštimis?
Dažnumas Procentai
Patarė vaistininkas 4 6,5
Patarė gydytojas 17 27,4
Patarė draugai 2 3,2
Patarė šeimos nariai 33 53,2
Nusprendžiau pats/ pati 16 25,8
Kita 5 8,1
13. Dėl kokios priežasties vartojate maisto papildus su omega -3 riebalų rūgštimis?
Dažnumas Procentai Dėl bendros sveikatos būklės, savijautos pagerinimo 33 53,2 Profilaktiškai, siekiant
išvengti ligos/ ligų 18 29,0
Dėl imuniteto atsparumo
didinimo 32 51,6
Dėl išvaizdos pagerinimo (plaukai, oda, kūno svoris ir pan.)
22 35,5
Kitos priežastys 6 9,7
14. Ar vartodami maisto papildus jautėte teigiamą/neigiamą poveikį? Jei taip, tai trumpai apibūdinkite.
Dažnumas Procentai
Teigiamai 51 82,3
43
