Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

GIEDRIUS KLIMAVIČIUS

GELEŽIES SULFATO IR GLICINATO ĮTAKA VIŠTŲ DEDEKLIŲ

PRODUKTYVUMUI, FIZIOLOGINEI BŪKLEI BEI KIAUŠINIŲ KOKYBEI

THE EFFECT OF IRON SULPHATE AND GLYCINATE ON THE

PRODUCTIVITY, PHYSIOLOGICAL STATE AND EGGS QUALITY OF

LAYING HENS

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovė: doc. dr. Asta Racevičiūtė-Stupelienė

2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Geležies sulfato ir glicinato įtaka vištų dedeklių produktyvumui, fiziologinei būklei bei kiaušinių kokybei“

1. Yra atliktas mano paties;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Giedrius Klimavičius

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Giedrius Klimavičius

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

doc. dr. Asta Racevičiūtė-Stupelienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) Prof. habil. dr. Romas Gružauskas

(aprobacijos data) (instituto vedėjo/ vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1. Geležis ir jos junginių įtaka paukščių fiziologijai ... 10

1.2. Geležies glicinatas ir sulfatas ... 11

1.3. Geležies trūkumas žmonėms ir gyvūnų organizmui ... 12

1.4. Geležies absorbcija ir jos mažinimas ... 14

1.5. Mikroelementai ir funkcionalusis maistas ... 15

1.6. Veiksniai, įtakojantys vištų dedeklių produktyvumą ir kiaušinių kokybę ... 16

1.7. Vištų dėslumas ir kiaušinių kokybės rodikliai ... 17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 20

2.1. Lesinimo testas ... 20

2.2. Fiziologinių tyrimų metodikos ... 22

2.3. Kiaušinių kokybinių tyrimų metodikos ... 22

2.4. Kiaušinių cheminių tyrimų metodikos ... 23

2.5. Statistinis rezultatų įvertinimas ... 23

3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 24

3.1. Geležies sulfato ir glicinato įtaką vištų dedeklių produktyvumui... 24

3.2. Geležies sulfato ir glicinato įtaką vištų dedeklių fiziologinei būklei ... 27

3.3 Geležies sulfato ir glicinato įtaką vištų dedeklių kiaušinių kokybei ... 28

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 33

PADĖKA ... 36

4

SANTRAUKA

Geležies sulfato ir glicinato įtaka vištų dedeklių produktyvumui, fiziologinei

būklei bei kiaušinių kokybei.

Giedrius Klimavičius Magistro baigiamasis darbas

Darbo tikslas: ištirti geležies sulfato ir glicinato įtaką vištų dedeklių produktyvumui, fiziologinei būklei bei kiaušinių kokybei.

Tyrimo metodika. Lesinimo testas truko 56 dienas ir buvo pradėtas su 28 savaičių amžiaus Lohmann Brown linijų derinio 24 vnt. dėsliųjų vištų. Paukščiai buvo suskirstyti į 2 grupes, kiekvienoje po 12 vištų. Kontrolinės grupės dėsliosios vištos buvo lesinamos standartiniais kombinuotaisiais lesalais, kurie buvo papildyti 150 mg geležies sulfatu, o tiriamosios grupės lesalus buvo įterpta 144 mg geležies glicinato. Lesinimo ir priežiūros sąlygos visose vištų grupėse buvo vienodos ir atitiko Lohmann Brown linijų derinio vištų auginimo rekomendacijas.

Tyrimo metu buvo kasdien skaičiuojami ir sveriami visi kiaušiniai, kas 14 dienų apskaičiuojamos lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti, vištų kiaušinių skaičiaus dinamika ir dėjimo intensyvumas, vertinamas kiaušinio svoris, lukšto tvirtumas, lukšto svoris ir lukšto storis, kiaušinio baltymo aukštis, Hafo vienetas bei trynio spalvos intensyvumas.

Atlikti vištų dedeklių kraujo tyrimai, kepenų lipidų oksidacijos laipsnio nustatymo (MDA) tyrimai bei nustatytas geležies kiekis kepenyse.

Taip pat nustatyti kiaušinio trynio cholesterolio, geležies ir pigmentinių medžiagų kiekiai, lipidų oksidacijos laipsnio nustatymo (MDA kiekis) po 1 dienos ir po 28 dienų sandėliavimo, tyrimai, bei atlikta cheminė analizė.

Tyrimo rezultatai ir išvados.

Geležies glicinatas ir geležies sulfatas bendram lesalo suvartojimui, vištų dėslumui, dėjimo intensyvumui ir kiaušinių svoriui įtakos neturėjo (p>0,05).

Analizuojant vištų dedeklių kraujo rodiklius nustatyta, kad tiriamosios grupės vištų kraujyje buvo 14 proc. mažiau geležies, 20 proc. – γ-gliutamiltransferazės, 9 proc. – aspartataminotransferazės, 16 proc. – alaninaminotransferazės, o šarminė fosfatazė ženkliai padidėjo. Kiti analizuoti rodikliai tarp grupių nesiskyrė (p>0,05).

Geležies glicinato įtakoje geležies susikaupimas vištų dedeklių kepenyse buvo 516,08 mg/g daugiau, o malondialdehido (MDA) kiekis tiriamosios grupės vištų kepenyse tiek šviežiuose, tiek ir

5 po 3 mėn. sandėliavimo buvo didesnis, atitinkamai 0,46 ir 0,39, μmol/kg, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

Tiriamosios grupės vištų dedeklių aklojoje žarnoje tirtų trumpųjų grandinių riebalų rūgščių kiekius nustatyta, kad acto rūgšties kiekis 9,37 μmol/g, propiono rūgšties – 3,61 μmol/g ir sviesto rūgšties – 5,02 μmol/g buvo didesni, o amoniakinio azoto kiekis sumažėjo 33,53 mg/%, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

Per visą bandymo periodą, t. y. 29-36 vištų amžiaus savaites, kiaušinio svoris buvo vienodas abiejuose grupėse. Tiriamosios grupės vištų dedeklių lukšto stiprumas, lukšto svoris ir lukšto storio vidurkis padidėjo atitinkamai 9 proc., 5 proc. ir 3 proc., o nežymiai sumažėjo baltymo aukštis, Hafo vienetas - 4 proc., palyginus su kontroline grupe, tačiau statistikai patikimų skirtumų nenustatyta.

Atlikus kiaušinių cheminę sudėtį nustatyta, kad sausųjų medžiagų, baltymų, riebalų ir pelenų kiekiai, buvo mažesni tiriamosios grupės vištų kiaušiniuose, atitinkamai 0,69, 0,65, 0,35 ir 0,05 proc.,lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

Geležies sulfatas bei geležies glicinatas esminės įtakos cholesterolio susikaupimui kiaušinio trynyje neturėjo, o padidėjo pigmentų liuteino 0,17 μg/g ir zeaksantinas 0,01 μg/g kiekiai,lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

Raktažodžiai: geležies sulfatas, geležies glicinatas, vištos dedeklės, produktyvumas, fiziologija, kiaušinių kokybė.

6

SUMMARY

The effect of iron sulphate and glycenate on the productivity, physiological state

and eggs quality of laying hens

Giedrius Klimavičius Master‘ s Thesis

Aim of the project: To research influence of iron sulphate and glycinate on productivity, physiological condition and quality of eggs of the layers.

Research methods: Duration of the test took 56 days. The test was commenced with 24 layers of Lohmann Brown line combination of 28 weeks age. Birds have been divided into 2 groups: 12 hens in each group. Layers of the control group received the conventional combined feed which additionally contained 150 mg of green vitriol, and the feed for the group under research was supplemented with 144 mg of ferric glycitate. Feeding and maintenance conditions of all groups of hens have been the same and were in compliance with the recommendations for growing of Lohmann Brown line combination.

All eggs have been counted and weighted every day during research. The feed outputs for production of 1 kg of eggs were calculated; dynamics of quantity of eggs and intensity of laying were assessed; the weight of egg, hardness of eggshell, weight and thickness of eggshell, height of glair, HAFO unit and intensity of yolk colour were measured every 14 days.

The tests of the blood of layers, the tests of establishment of the level of liver lipid oxidation (MDA) and the tests of ferrum quantities in liver were carried out.

Also the tests of quantities of yolk cholesterol, ferrum and pigmentary substances and assessment of the level of lipid oxidation (MDA quantity) were carried out and the chemical analysis was performed after 1 day and after 28 days of storage.

Results and conclusions of the research:

The ferric glycitate and green vitriol had no influence on total input of feed, laying of eggs, intensity of laying and weight of eggs (P>0.05).

Tests of the blood of layers revealed that blood of the hens of the group under research contained 14 per cent less ferrum, 20 per cent less γ-glutamyltranspherase, 9 per cent less aspartat-amino-transferase, 16 per cent less alanin aminotransferase, and thealkaline phosphatase increased substantially.Other indices of the groups did not differ (P>0.05).

The ferric glycinate caused that the ferrum content in liver of the layers was higher by 516,08 mg/g and the content of malondialdehid (MDA) in the liver of the hen group under the research, both fresh and after 3 months storage, was higher respectively by 0.46 and 0.39 μmol/kg comparing to the control group (P>0.05).

7 Tests of quantities of the short-chain fatty acids in the caecum of the layers of the group under research revealed higher quantities of acetic acid 9.37 μmol/g, propionic acid 3.61 μmol/g and butyric acid 5.02 μmol/g and reduction of quantities of ammonia nitrogen by 33.53 mg/%, comparing to the control group (P>0.05).

Weight of egg was the same in both groups during entire period of research, i. e. weeks from 29 to 36 of age of hens.Hardness and weight of eggshell as well as average thickness of eggshell of the hens of the group under research increased respectively by 9 per cent, 5 per cent, and 3 per cent. The height of glair slightly reduced and HAFO unit reduced by 4 per cent comparing to the control group, however statistically reliable differences were not detected.

The test of chemical composition of the eggs revealed that quantities of dry matter, proteins, fats and ash were lower in the eggs of the hens group under research, respectively by 0.69, 0.65, 0.35 and 0.05 per cent comparing to the control group (P>0.05).

Iron sulphate and ferric glycinate had not substantial influence on accumulation of cholesterol in the yolk, and quantities of pigmentary lutein and zeaxanthin increased respectively by 0.17 μg/g and 0.01 μg/g comparing to the control group.

8

ĮVADAS

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto informacija, rodo, kad didžiausią gyvulininkystės produkcijos dalį sudaro pienas (44,8 proc.) ir gyvulių bei paukščių išauginimas (43,8 proc.), o likusią (11,4 proc.)- kiaušiniai, vilna, medus, vaškas ir kita gyvulių produkcija (1).

Šiuo metu Lietuvoje kaimo plėtrai yra sudaromos palankios galimybės, vis daugiau rašoma projektų, o jų įgyvendinimui skirtos lėšos leidžia sparčiau vystytis gyvulininkystės ir paukštininkystės ūkiui. R. Bobinienės ir D. Gudavičiūtės (2) teigimu, Europos sąjunga tobulina ir plečia įvairias programas, įstatymus, susijusius su maisto kokybės ir saugumo garantija. Todėl svarbu atsižvelgti į tai, kokia yra paukštienos ir kiaušinių kokybė, didinti vištų produktyvumą ir mažinti neigiamus aspektus. Svarbu užtikrinti, kad būtų atsižvelgta ir į gyvūnų fiziologinę būklę.

Paukštiena yra laikoma sveikesne mėsa dėl maistinių savybių negu, tarkime, kiauliena, o kiaušinių produktai yra puikus cholino (B grupės vitamino) šaltinis. JAV mokslininkai nustatė, kad šis produktas netgi apsaugo organizmo ląsteles nuo vėžinių susirgimų. Todėl svarbiu uždaviniu ūkininkams ir paukštininkystės plėtros atstovams tampa naminių paukščių auginimo, priežiūros aspektai, kurie lemia vištų produktyvumą bei užtikrina dedamų kiaušinių kokybę. ,,Remiantis tarptautinės kiaušinių kokybės tikrinimo komisijos (angl. The International Egg Commission IEC) atliktais tyrimais, nustatyta, kad pasaulyje auginama 4,9 milijardai vištų dedeklių (angl. laying

hens), daugiausiai jų auginama Kinijoje, skaičius siekia net 1,000 milijonų (3). Nuostabą kelia tai,

kad paskutiniuoju dešimtmečiu sparčiai išaugo kiaušinių importas ir eksportas, kas rodo, kaip svarbu užtikrinti kiaušinių kokybės kontrolę, nes tai turi įtakos mitybos proceso grandinei tiek žmonių, tiek ir gyvūnų racione.

HFAC (angl. Human Farm Animal Care) - tai nepelno siekianti organizacija, besirūpinanti naminių gyvūnų priežiūra ir produktyvumo užtikrinimu (Human Farm Animal Care, 2014) (4), teigia, kad šiandien svarbiausia vištų dedeklių auginimui sudaryti palankų mikroklimatą. Neabejotinai tuomet ir kiaušinių dėslumas bus žymiai didesnis, geresnė jų kokybė. Jeigu pastebimi dedeklių auginimo procese negatyvūs rodikliai, tuomet svarbu pagerinti lesalą.

Mineralinės medžiagos, kaip mikro- ir makro- elementai, yra vieni svarbiausių, siekiant užtikrinti biologinių procesų sklandumą, produktyvumą ir efektyvumą. Kadangi natūraliu būdu sunku pasisavinti reikalingą šių medžiagų kiekį, būtina į naminių paukščių lesalą įmaišyti trūkstamų elementų atlikus nuodugnius laboratorinius tyrimus. Geležis yra sunkiau pasisavinamas elementas transferacijos būdu, tačiau įmanomas, ji yra hemoglobino sudedamoji dalis. Jos poreikis yra patenkinamas raciono komponentais, tačiau, kad paukščiai būtų sveiki ir kiaušiniuose bei paukštienoje kauptųsi pakankamai geležies, rekomenduojama į kombinuotuosius lesalus pridėti geležies druskos (5). Kraujo plazmoje Fe cirkuliuoja surišta su transferinu, kuris sintetinamas

9 kepenyse (6), geležies metabolizmo sintezėje dalyvauja baltymai, kurie užtikrina homeoztazės proceso sklandų veikimą.

Vadinasi pagerinti paukščių lesalą yra būtina, nes paukščiai įprastu būdu negauna visų būtinų vitaminų ir mineralų, todėl reikalingas jų papildomas šaltinis. Juk tinkamas lesalo efektyvumas garantuoja sveikos ir produktyvios vištos bei jos augintojo sintezės geriausią rezultatą, kurį, be abejo, įtakoja ir tinkamas vitaminų bei mineralinių medžiagų parinkimas jų mitybos raciono grandinėje.

Darbo tikslas: ištirti geležies sulfato ir glicinato įtaką vištų dedeklių, produktyvumui, fiziologinei būklei bei kiaušinių kokybei.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti geležies sulfato ir glicinato įtaką vištų dedeklių produktyvumui.

2. Nustatyti geležies sulfato ir glicinato įtaką vištų dedeklių fiziologinei būklei.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Geležis ir jos junginių įtaka paukščių fiziologijai

Geležis (Fe, lot. ferrum) – nepakeičiamas struktūrinis organizmo ląstelių, audinių ir fermentų elementas (7). G. Daunoras su kolegomis (8) teigia, kad geležis būdama daugelio hemoproteinų sudedamąja dalimi, ji atlieka organizme daugybę gyvybiškai svarbių biologinių funkcijų. Tai 26 numeriu pažymėtas Dmitrijaus Mendelejevo lentelės elementas, kuris yra 4-as pagal paplitimą Žemės planetoje (9). Akivaizdu, kodėl jo reikalingumas didžiulis, juk geležis ne tik perneša deguonį, tačiau ji svarbi kitoms organizme vykstančioms biocheminėms reakcijoms ir funkcijoms (9).

Geležis yra vienas iš mikroelementų grupės elementų. Mikroelementai – mineraliniai elementai, kaip chromas (Cr), kobaltas (Co), varis (Cu), floras (F), jodas (I), geležis (Fe), manganas (Mn), molibdenas (Mo), selenas (Se), silicis (Si), cinkas (Zn) (10).

Mikroelementai yra svarbūs ne tik žmogaus, bet ir gyvūno organizmo sintezėje, todėl geležis neatsiejama nuo baltymo feritino sintezės (11), tai dar vienas geležies privalumas. Užsienio mokslininkai teigia, kad 80 proc. organizmui reikalingo geležies kiekio yra hemoglobino sudėtyje. Taip pat ji dalyvauja ir baltymų sintezės procese kaip svarbus elementas kartu su B grupės vitaminais (12).

Dėl geležies efektyvumo sutaria ne tik Lietuvos, Europos, Amerikos, tačiau ir Afrikos kontinento mokslininkai (13), kurie teigia, jog geležis, magnis ir cinkas yra puikiai subalansuoti elementai kurie privalo, būti įtraukti į gyvūnų ir paukščių mitybą.

K. Jackūno ir A. Vaišvilos (14) teigimu, Fe poreikis yra patenkinamas raciono komponentais, tačiau, kad paukščiai būtų sveiki ir kiaušiniuose bei paukštienoje kauptųsi pakankamai geležies, rekomenduojama į kombinuotuosius lesalus pridėti geležies druskos. Ji yra gyvybiškai svarbus mikroelementas, reikalingas raudonųjų kraujo ląstelių, t.y. hemoglobino, gamybai, DNR sintezei, yra svarbi katecholaminų metabolizmo ir kitoms gyvybiškai svarbioms biocheminėms reakcijoms (7). Apie 60 – 80 proc. geležies yra hemoglobino sudėtyje, 5–10 proc. mioglobino, 20–25 proc. geležies atsargose, <1 proc. oksido reduktazės sudėtyje. Šis mikroelementas taip pat įeina į kai kurių fermentų sudėtį, dalyvauja neuromediatorių sintezėje, kuri būtina normaliai centrinės nervų sistemos veiklai (13).

Gyvūnų ir paukščių organizme geležis, būdama kraujo baltymo hemoglobino sudedamąja dalimi, reikalinga deguonies pernešimui. Taigi atliekama pernešimo funkcija, kaip ir žmogaus organizme. Jeigu nepakanka, bet kurio elemento, arba juntamas vandens stygius, pablogėja augimas, sumažėja dėslumas, padidėja susirgimai infekcinėmis ligomis. Todėl lesinant paukščius

11 kombinuotaisiais lesalais padidinamas jų atsparumas ligoms, o taip pat rezistentiškumas, padidėja vištų produktyvumas (7).

Geležies prieinamumas koreliuoja su bakterijų vystymusi, virulentiškumu, palengvina virusų replikaciją – DNR sintezės procesą ir atvirkščiai turi baktericidinį poveikį (15). Taigi svarbu užtikrinti transferino gamybą, mažinant geležies (Fe) išeikvojimą.

Žinoma, kaip ir kiti elementai geležis gali turėti šalutinį efektą ir būti toksiška – jeigu kiekis maiste, t.y. pakščių lesale, yra per didelis (8). Netgi natūraliai išgaunamame vandenyje gali būti padidėjusi cinko ir geležies koncentracija, o šie elementai būtų kenksmingi. Todėl paukštininkystės fermose auginat vištas dedekles ir į jų lesalą įmaišant geležies elementų, būtina atsižvelgti į pavojaus ekosistemai problemą, kad geležies naudojimas būtų ekologiškai saugus ir patikimas (16).

1.2. Geležies glicinatas ir sulfatas

Chemijos ir biologijos moksluose glicinatas apibrėžiamas labai lakoniškai ,,žaliasis akmenėlis“, t. y. geležies glicinatas arba kitaip – dvivalentės geležies chelatas, sudarytas iš amino rūgščių ir glicino. Jo agregatinė forma yra milteliai, kurie primena brangakmenio smaragdo (žalias) spalvą.

Chelatas – cheminis junginys, turintis trimatę struktūrą, kurios viduje yra daugiavalentis metalo jonas, t. y. antijonai sujungti daugiau nei viena struktūrine grandimi (17). Šis junginys neatsiejamas ir su Fe susijusiose cheminėse ir biologinėje reakcijoje. Geležies glicinato panaudojimo paskirtis įvairuoja nuo panaudojimo namų ūkyje iki žemės ūkio ir sodininkystės versle.

Geležies glicinatas yra puikus chelatų susidarymo pavyzdys: gliukono rūgštis C6H12O7, joninis deguonis (-COO-) ir deguonies hidroksilo grupė (OH) jungiasi su metalo grupe Fe2+ (14). Ši cheminė struktūra yra panaši į amino rūgšties chelato struktūrinį vienetą. Taip pat chelatai, kaip ir geležies sulfatas, palengvina rezorbcijos procesus organizme ir sudaro stipresnius ryšius su anijonais ir kompleksine rūgštine terpe – skrandis, plonoji žarna (17).

Maistinių medžiagų, gaunamų su mitybos raciono elementais, paukštiena ir kiaušiniais, įsisavinimas ir nauda yra panaši (18). Visame pasaulyje šių produktų suvartojama procentiniu koeficiento vienetu daugiau negu pieno produktų. Todėl, galima teigti: jeigu glicinatas turi įtakos žemės ūkio procesams, gyvulininkystei, gali turėti tą poveikį ir paukštininkystei. Šiuo metu stinga atliktų mokslinių tyrimų dėl glicinato įtakos vištų produktyvumui. Gyvulių ir paukščių maisto praturtinimas geležimi yra nebrangi ir efektyvi priemonė, užtikrinanti produktyvumą ir adekvačią adsorbciją (19).

12 Mokslininkų įrodyta, kad yra akivaizdi koreliacija tarp geležies absorbcijos (bis-glicino chelato) ir feritino. Kuo didesnis feritino kiekis organizme, tuo mažesnis geležies įsisavinimo procesas (20). Kaupiamos geležies kiekiai organizme sureguliuoja bis-glicino chelato adsorbciją ir nesikaupia kaip prooksidantas.

Štai V. Sirvydis su kolegomis (21) atliko tyrimą, kurio metu nustatytas natūralių lesalų priedų poveikis vištų dedeklių produktyvumui. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys didelį paukščių produktyvumą, yra lesinimo kokybė bei sveikatos būklė, tai pabrėžiama ne viename tyrime (21). Baltymai yra paukščių lesalo viena pagrindinių sudedamųjų dalių, be kurios paukščio produktyvumas mažėja. Todėl jie, kaip ir mineralinės medžiagos, minėtasis geležies sulfatas, glicinatas ir kiti mineralai, vitaminai yra panaudojami vištų organizmo (21), kad būtų subrandintas kiaušinis.

Paruoštas vartojimui grūdų produktas, pagaminamas su geležies papildiniu, taip pat turi įtakos kiaušinių kokybei, nes vištos dedeklės, lesinamos tokiais lesalais, gauna būtinų medžiagų, kad susiformuotų kiaušinis ir skatintų dėslumą. Baltymų koncentracijos kiekio paukštienoje tyrimo metu išsiaiškinta, kad mėsoje žmogui gyvybiškai būtinų baltymų yra daugiau negu mikroelementų (18). Svarbu grūdinės kilmės produktus papildyti geležies kompleksais, t.y geležies sulfatu, nes geležį maišant su jos priedais pasiekiami aukštesni rezultatai (22). Taip paruošti produktai yra tinkamai anemijos gydymui ir profilaktikai. Apsaugo paukščius nuo ligų ir infekcijų, visapusiškai stiprina organizmą. Geležies kompleksas nepraranda kokybės faktorių, t. y. savo spalvos, kvapo ir skonio.

Taip pat svarbu atsižvelgti į šiuos veiksnius tiriant vištų produktyvumą (21), kiaušinio trynio ir baltymo masę, sausųjų medžiagų kiekį juose, vištų dedeklių kraujo biocheminius rodiklius.

Galima daryti prielaidą, jog gerai vištos sveikatos būklei palaikyti ir augimui skatinti paukštininkystėje naudojamos natūralios, biologiškai aktyvios medžiagos (21), jos gali būti įvairios žolelės, augaliniai ekstraktai ir panašiai. Taigi gerai subalansuotas paukščio mitybos racionas turi didelę įtaką jo augimo ir produktyvumo procesams (21) bei kiaušinių kokybei.

1.3. Geležies trūkumas žmonėms ir gyvūnų organizmui

Remiantis Amerikos mokslininkų tyrimais yra nustatyta, kad geležies trūkumas gali pasireikšti anemijos forma, ne tik žmonėms tačiau ir gyvūnams. Geležies stoka organizme susergama išsekus geležies atsargoms, eritrocite sumažėjus hemoglobino. Sutrinka deguonies patekimas į ląsteles ir audinius, vystosi hipoksemija (23). Be kita ko, geležis įeina ir į mioglobino sudėtį, teigia B. Dobkevičiūtė (24). Geležies stoka (hiposideremija), pasak J. Balsio (23), dažniausia žmogaus patologinė būsena, kuri yra sparčiai išplitusi ir pasireiškia anemijos forma. Žmogaus

13 organizmas reaguoja į geležies sumažėjimą, o tai sukelia ferodeficitinę anemiją, disfagiją, koilinichiją (šaukštelio pavidalo nagai), enteropatiją, taip pat sumažėja produktyvumas, darbingumas ir gebėjimas orientuotis aplinkoje (25). Statistikos departamento duomenimis geležies stokos anemija serga beveik ketvirtadalis 3 metų vaikų ir iki 20 proc. moterų, vyrams anemija pasireiškia rečiau. Per parą suaugusiam vyrui reikia apie 10 mg, moteriai – 15 mg (13). Fe stygius yra pavojingas, nes dažniausiai tampa anemijos (mažakraujystės) priežastimi, todėl svarbu nustatant geležies trūkumą remtis laboratoriniais tyrimais bei standartiniais rodikliais (26). Būdama raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų – baltymo hemoglobino sudėtyje, geležis dalyvauja pernešant deguonį (13). Taigi svarbu užtikrinti pakankamą jos kiekį organizme, o geriausias būdas užkirsti kelią geležies trūkumui yra visavertė mityba (13). Yra pateikiamos profilaktinės geležies normos: 11 mg-moterims, 7 mg-vyrams, 4-10 metų vaikams – 10 mg/per dieną, 11 metų ir vyresniems – 18 mg (13). Svarbu, kad nebūtų viršyta rekomenduojama paros norma, nes gali kilti komplikacijų.

Suaugusiems gyvūnams, priešingai negu žmogui, geležies stinga retai, jei pašaruose jos pakanka ir yra gerai pasisavinama (7). 1980 m. R. M. Kay atliko tyrimą su 56 vadų 472 paršeliais. Eksperimento metu buvo sudarytos dvi paršelių grupės, iš kurių pirmajai anemijos profilaktikos tikslu naudotas 200 mg Fe3+ dekstraninis preparatas, o antrajai grupei – atitinkamai 100 mg Fe3+ dekstrano turintis vaistas A, - teigia G. Daunoras (8). Šių preparatų panaudojimas ir nauda buvo akivaizdi, todėl galima daryti prielaidą, kad ne tik paršeliams, tačiau ir vištinės kilmės paukščiams tai gali turėti įtakos, todėl svarbu kuo daugiau tyrimų atlikti dėl geležies sulfato įtakos vištų produktyvumui.

Atliekama daug tyrimų, norint išvengti anemijos sukeliamų padarinių, štai JAV mokslininkai vieno tyrimo metu, siekdami stabilizuoti kraujo ląstelių veiklą, regenaraciją ir hemoglobino gamybą – į gyvūnų pašarą pridėjo geležies sulfato (27), kuris pagerino jų produktyvumą, kartu pagerino ir kitų, organizmo ,,statybinių elementų“ veiklą. Jeigu vienas elementas nefunkcionuoja – suyra visas darnus kitų elementų funkcionavimas. Todėl paukštininkams taip pat derėtų pasirūpinti, kad vištų dedeklių organizme netrūktų geležies.

Tačiau geležis gali turėti ir šalutinį efektą. Laisva geležis yra ne tik būtinas, bet ir toksiškas mikroelementas (6). Tyrimų metu įrodyta, kad geležies perteklius gali tapti kai kurių naminių gyvūnų (šunų, kačių bei kitų) apsinuodijimo priežastimi, o gyvūnų augintojai to net neįtaria ir nesikreipia į veterinarijos gydytoją (28).

14

1.4. Geležies absorbcija ir jos mažinimas

Chung ir Weslling (2003) teigia, kad geležies absorbcija ir akumuliacija organizme yra griežtai ir tiksliai reguliuojama, palaikant tinkamą balansą tarp geležies absorbcijos žarnose ir geležies atsargų organizme – daugiausia hepatocituose ir retikulioendotelinėse ląstelėse (29). Žmogaus organizme geležies įsisavinimas dažniausiai įvyksta dvylikapirštėje žarnoje, skirtingai negu gyvūnų. Jeigu sutrinka geležies įsisavinimo procesas, tuomet ji kaupiasi bazinio lygio žarnų sienelėse ir sukelia kepenų pažeidimus bei kitų organų nevisapusišką funkcionavimo procesą (30). Netgi gali atsirasti hemosiderozė arba kiti susirgimų požymiai.

Atrastos naujos medžiagos ir genetiniai tyrimai sparčiai pagilino žinias apie Fe pernešimą, kaupimą, jos trūkumą ir kitus svarbius veiksnius (6). Neigiamas jų poveikis geležes absorbcijai pasireiškia priklausomai nuo dozės ir prasideda esant labai žemai koncentracijai 2-10 mg/maiste (31) dažniausiai jis būna labai mažas. Įdomu tai, kad mokslininkai ilgai tyrė, kol nustatė, kad per dieną į organizmą patenka tik 1-2 mg, o štai mėsoje (paukštienoje) yra didelė dalis hemo geležies, tuo tarpu daržovės beveik šio elemento neturi (32).

Hemo geležis yra lengvai absorbuojama geležies forma, randama mėsoje, vištienoje, vėžiagyvių kiautuose, žuvyje. Magnis, cinkas, varis ir geležis priskiriami svarbiausiems mikroelementams, kurie turi įtakos paukštienos kokybei. Vidutiniškai žmogaus organizmas pasisavina 15-30 proc. geležies (9), jos įsisavinimo procesą galima pagreitinti tam tikrais stiprikliais: vitaminu C, o taip pat citrinų rūgštimi bei kitais elementais (13). Mokslininkas ir kvantinės fizikos daktaras E. Hallbergas (2003) įrodė, kad geležies įsisavinimui gali trukdyti kalcis, bei fitinai – net iki 80 proc. sumažinantys Fe absorbcijos procesą (13).

Svarbu nustatyti ir feritino kiekį kraujyje. Nepanaudota geležis (9), junginio su baltymu – feritino – pavidalu yra kaupiama kaulų čiulpuose, kepenyse, raumenyse bei limfinėje sistemoje. Tačiau žinant, kad feritino kiekis gali padidėti esant uždegimui, kintant askorbo rūgšties junginių koncentracijai bei sergant lėtinėmis ligomis, tyrimą reikia vertinti atsargiai (6). Grūdinės kilmės augaluose esantys fitatai tampa ,,agresoriais“, slopinančiais geležies įsisavinimą, o taninai, esantys vaistažolėse ir arbatžolėse, taip pat turi neigiamą poveikį (33).

Geležies koncentracija kraujyje gali būti sureguliuojama dietos pagalba, o kokia dieta paukščiui yra tinkama, parenkama specialistų, atsižvelgiant į fiziologinius rodiklius ir mėsos kokybės faktorių. Šie lygiai svyruoja nuo apie 50-120 mg / kg sausosios medžiagos. Tačiau sunku sukurti mitybą su normuotu geležies kiekiu. Kiekvienam paukščiui yra svarbus geležies kiekio palaikymas kraujyje, kad jos patektų užtektinai su maistinėmis medžiagomis, t.y. lesalu ir mineralinėmis medžiagomis (34). Mokslininkai pataria didinti geležies koncentraciją po truputį, kartu su natūraliais produktais. Dirvožemyje arba lesale, esančiame ant žemės, pasitaiko ir

15 cheminių teršalų, jie paukščiui trukdo tinkamai įsisavinti geležį (35). O jeigu jos kaupiasi per daug, vystosi hemosiderozė, tuomet būtina subalansuoti paukščio mitybą.

1.5. Mikroelementai ir funkcionalusis maistas

Kalbant apie vištų dedeklių produktyvumą, svarbu paminėti funkcionalaus maisto sąvoką. Tai plataus vartojimo kasdien arba dažnai valgomas maistas, kuris be teigiamo mitybinio poveikio žmogaus organizmui daro ir teigiamą fiziologinį poveikį (10). Funkcionaliojo maisto racione mikroelementams tenka pagrindinis vaidmuo, o mikroelementų trūkumas organizme yra laikomas opia problema ir kelia diskusijas biochemijos mokslo specialistams. Prie funkcionaliojo maisto taip pat priskiriami paukštienos gaminiai. Tai sparčiai besivystanti maisto pramonės sritis.

Maisto pramonės įmonės siūlo gausybę įvairių produktų, tačiau svarbu nepaklysti šio tinklo pinklėse. Štai Naujoje Zelandijoje atlikti tyrimai parodė, kad europietiškos kilmės vartotojams pagrindiniais veiksniais, lemiančiais maisto pasirinkimą, yra juslinis patrauklumas, kaina, poveikis sveikatai ir įprastumas (36). Požiūris į funkcionalųjį maistą yra įvairialypis: vieni teigiamai vertina tokius produktus, kiti skeptiškai, abejoja mokslininkų atliktais tyrimais. Tačiau neabejoja, kad tikslingas švietėjiškos veiklos vykdymas, nuoseklūs tyrimai padės atskleisti šio maisto teigiamus bei neigiamus aspektus ir pakels šio maisto svarbą į aukštesnį lygį.

Maitindamasis žmogus gauna baltymų ir aminorūgščių, riebalų, angliavandenių, makroelementų, mikroelementų, vandens ir vitaminų (37), taip pat jie yra gyvybiškai svarbūs ir kitiems gyviems organizmams. Maisto pramonė ES lygmeniu yra viena pirmaujančių, sėkmingiausiai plėtojamų pramonės šakų, kuriai ne tik ES institucijos, bet ir tarptautinės organizacijos JTO Codex Alimentarius komisija, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (OIE), Pasaulio prekybos organizacija (WTO) ir kt. skiria didelį dėmesį (38).

Sparčiai tobulėjant informacinėms technologijoms, Lietuva mokslinių tyrimų atžvilgiu neatsilieka nuo didžiųjų pasaulio valstybių (JAV, Kinijos, Vokietijos, Japonijos ir kt.). Lietuvos Veterinarijos akademijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu aiškintasi, ar turi įtakos fosforo ir kalcio – makroelementų įtraukimas į grūdinį lesalą (39). Tyrimo rezultatai parodė, kad 35 proc. padidėjo fitozė ir fiziologiniai procesai, pastebėta geresnė paukštienos kokybė. Yra žinoma, kad fosforas yra trečias naudingiausias elementas vištų dedeklių produktyvumui ir taip pat – brangiausias (40).

16

1.6. Veiksniai, įtakojantys vištų dedeklių produktyvumą ir kiaušinių kokybę

Pagrindiniai veiksniai, lemiantys didelį paukščių produktyvumą, yra lesinimo kokybė bei sveikatos būklė (35).

Paukščių produktyvumui ir kiaušinių kokybės užtikrinimui įtakos turi normuotas lesinimas, atsižvelgiant į genetines savybes, produkciją ir laikymo sąlygas. Tokio lesinimo tikslas – gauti daug geros kokybės kiaušinių arba mėsos, padidinti paukščių vislumą, pagerinti kiaušinių inkubacines savybes ir efektyviai panaudoti lesalus. Paukščių tinkamas lesinimas taip pat yra svarbus jų reprodukcinėms funkcijoms, produktyvumui ir gyvybingumui. Kombinuotuosiuose lesaluose turi būti tokie komponentai, kurie užtikrintų biologinius paukščių poreikius ir pasireikštų genetiniu potencialu (5). Vištos kiaušinius pradeda dėti 140-150 dienų amžiaus, todėl svarbu visą šį laikotarpį vištoms sudaryti palankias auginimo sąlygas, jas tinkami prižiūrėti, teigia Aniulienė (41). Daugiausiai kiaušinių višta sudeda pirmojo dėslumo periodo metu. Kiekviena višta dedeklė padeda apie 365 kiaušinius. Kiaušinių dėjimui įtakos turi lesalas, aplinka, vanduo, šviesos intensyvumas. Taip pat svarbu laiku ir tinkamai vištas vakcinuoti nuo nepagydomų ligų, taikyti profilaktines priemones parazitinių ligų prevencijai (41). Šviesos intensyvumas (apšvietimas liuksais) nėra toks svarbus kaip šviesos rėžimas, kuris turi įtakos kiaušinių kokybei. Yra įrodyta, kad dėsliausios vištos yra tos, kurios užauginamos nuolat keičiant apšvietimo trukmę (41). Taip išvengiama lėtinių ir infekcinių paukščių susirgimų. Vištų produktyvumui užtikrinti svarbu tinkamas mikroklimatas, tinkama temperatūra 12-18°C. Per aukšta arba per žema temperatūra gali neigiamai veikti paukščių produktyvumą (41). Statistiškai įrodyta, kad sumažėjus temperatūrai vištų produktyvumo ir dėslumo rodiklis nukrenta 12 proc. ir paukščiai sulesa didesnį lesalų kiekį.

Paukščių organizme vyksta aktyvi maisto medžiagų apykaita. Jie greitai auga, yra judrūs ir produktyvūs, todėl į kokios nors maisto medžiagos trūkumą reaguoja labiau negu, pavyzdžiui, galvijai (41). Paukščių organizmui būtini vitaminai ir mineralinės medžiagos. Mikro- ir

makroelementai yra svarbūs kaip sudėtinė daugelio biologiškai aktyvių fermentų, hormonų,

vitaminų dalis, kuri veikia energijos ir medžiagų apykaitą. Geležies, kobalto, magnio, cinko, vario ir kitų elementų reikia palyginti nedaug, nes jie yra mikroelementai. Mineralinės medžiagos patenka tiek su vandeniu, tiek su lesalu (41). Geležis yra būtina, siekiant užtikrinti organizmo aprūpinimą deguonimi ir kitas funkcijas. Kobaltas stimuliuoja geležies pasisavinimą ir dalyvauja gaminant eritrocitus ir hemoglobiną. Kai šio elemento trūksta, mažėja organizmo produktyvumas. Į kombinuotuosius lesalus pridedama mangano, cinko, vario, geležies, kobalto, jodo, seleno, kurie yra nepakeičiami medžiagų apykaitos biologiniai stimuliatoriai (5). Į lesalą patartina įdėti kreidos, kalkių, kiautelių ir tokiu būdu paįvairinti mitybos racioną.

17 Kai kurių mineralinių elementų (natrio, kalio, kalcio) perteklius racione pablogina kūno svorio prieaugį ir lesalų išnaudojimo galimybes (41). Be kita ko, aprūpinimui mineralais įtakos turi ir atskirų lesalų santykis racione, ruošimo būdas bei kiti veiksniai (42).

Įdomu, jog anot V. Sirvydžio ir jo kolegų (21) paukščiai negali sintetinti metilo grupių, todėl turi jų gauti su lesalais (21), priešingai negu mikro- ir makroelementų, kuriuos gauna su lesalu. Nepasaisant to, patartina pasirūpinti, kad lesale būtų užtektinai paukščiui trūkstamų medžiagų. Plečiantis urbanizacijos procesui, plečiasi ir paukštininkystės pramonė visoje Europoje ir pasaulyje, didžiulis dėmesys skiriamas vištų laikymo sąlygoms ir lesinimo ypatumams. Preliminariais duomenimis, vištų laikymas narvuose turi didesnę neigiamą įtaką kiaušinio struktūrai, negu laikymas atviroje erdvėje (21).

1.7. Vištų dėslumas ir kiaušinių kokybės rodikliai

Pastaruoju metu ES didelis dėmesys, (2010) yra kreipiamas maisto produktų kokybei, naujų maisto kokybės gerinimo būdų ir technologijų paieškai (6). Kiekvieno augimo ir klestėjimo pradžią įvairiose kultūrose ir religijose dažniausiai simbolizuoja kiaušinis (39). Kiaušiniai metai iš metų yra neatsiejamas maisto produktas, kurį vartoja šių laikų žmonės, kaip ir vartojo protėviai. Laikui bėgant sparčiai išaugo kiaušinių importas ir eksportas, prekyba visame pasaulyje. Kinija pirmauja pasaulyje pagal kiaušinių gamybą (21,8 t), o tai sudaro 37 proc. pasaulinės kiaušinių produkcijos (42). Daugiau kaip 60 proc. pasaulio kiaušinių yra pagaminama pramoniniuose paukštynuose, kuriuose vištos laikomos narveliuose (42). Šiuolaikiniai vištų linijų deriniai sudeda per metus apie 320-340 kiaušinių.

Statistiniai duomenys patvirtina faktą, kad Lietuvos gyventojai gausiai vartoja kiaušinių ir vištienos. Nustatyta, kad 1–2 kiaušinius per savaitę valgė 59,3 proc. vyrų ir 65,1 proc. moterų, 3–5 dienas – atitinkamai 28,6 proc. ir 16,2 proc. Kai kurie asmenys valgė net 6–7 dienas per savaitę: tokius duomenis pateikė 6 proc. vyrų ir 2,6 proc. moterų. Taip pat yra dalis žmonių, kurie nevalgo kiaušinių: 9,5 proc. vyrų ir 16 proc. moterų (14).

Kiaušinis – svarbus maisto medžiagų šaltinis, kuriame yra vandens (75 proc.), baltymų (12 proc.), lipidų (12 proc.), vitaminų, mineralinių medžiagų augimo faktorių, reikalingų embriono vystymuisi, taip pat apsauginių veiksnių prieš bakterijas ir virusus (39).

Juose yra fosforo, geležies, jodo, seleno, mangano, vario, kobalto. Suvalgęs vieną kiaušinį, suaugęs žmogus pagrindinių amino rūgščių poreikį patenkina 40–65 proc., mineralinių medžiagų – 2,5–17 proc., vitaminų – 1–43 proc. (39). Medžiagų įsisavinimo metu kiaušinio komponentai sąveikauja tarpusavyje, todėl ir yra lengviau pasisavinami.

18 Kiaušinio kokybę galima keisti genetiniais veiksniais, lesalų sudėtimi, vištų laikymo formomis (39). Kiaušinio maistinė vertė priklauso nuo daugelio faktorių, tačiau bene svarbiausias yra lesalų papildymas naudingais vitaminais ir mikroelementais. Tai užtikrina ne tik kiaušinio kaip produkto kokybę, lukšto stiprumą, apsaugo nuo įtrūkimų ir defektų, bet sąlygoja žmonių sveikos gyvensenos įpročius.

Stengiamasi visais įmanomais būdais užtikrinti kiaušinio kokybiškumą. Vertinant kiaušinių maistinę vertę reikia, nustatyti kiaušinyje esančias amino rūgštis, vitaminus, makro- ir mikroelemetus, karotinoidų kiekį trynyje bei kitas biologiškai aktyvias medžiagas (39).

Pasaulyje atliekami tyrimai bei kuriami nauji metodai, skirti pagerinti kiaušinių kokybinius rodiklius ir maistinę vertę. Ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje vykdomi eksperimentai siekiant mikroelementu jodu pagerinti paukštienos produktų sudėtį. Atlikus tyrimus nustatyta, kad dėl didesnio jodo kiekio vištų dedeklių lesaluose („Jodis“, 4 mg J/kg lesalų) sumažėjo kiaušinio, trynio ir baltymo bei lukšto svoris ir storis, Hafo vienetas (43). Galima daryti prielaidą, kad ne tik jodas, bet ir kiti elementai turi įtakos šiems kiaušinio parametrams. Lietuvoje taip pat vykdomi eksperimentai siekiant mikroelementais pagerinti paukštienos produktų sudėtį, tai koreliuoja su dedeklių vištų produktu – kiaušiniu.

Kiaušinių kokybės vertinimui yra svarbūs išoriniai ir vidiniai požymiai. Išoriniai – tai kiaušinių masė, nustatoma pasveriant kiaušinį, formos indeksas, lukšto pigmentacija, lukšto tvirtumas, švarumas. Vidiniai požymiai– tai baltymo, trynio kokybė ir trynio pigmentacija (39).

Per lesalus galima padidinti nepakeičiamų riebalų rūgščių, riebaluose tirpstančių vitaminų, mikroelementų, jodo ir seleno koncentracijas, bet bendrojo riebalų ir amino rūgščių kiekių pakeisti negalima (39).

Vitaminų kiekis kiaušinyje priklauso nuo jų kiekio vištoms skirtame lesale, biotino, B12, K kiekis yra pakankamai dideli. Vitaminas E svarbus, kad sklandžiai vyktų oksidacijos procesai, vitamino C kiaušinyje aptinkama labai nedaug.

Manoma, kad mitybiniai faktoriai pirmiausia turi įtakos kiaušinių kokybei, o lukšto kokybei yra svarbūs šie faktoriai: kalcis, fosforas, vitaminas D3, magnis ir chloras (39). Taip užtikrinama tarpląstelinė medžiagų apykaita, normalus ląstelių funkcionavimas. Tam tikrų mikroelementų, tame tarpe ir geležies, pasisavinimas iš lesalo priklauso nuo šių faktorių: riebalų sudėties, vitaminų, mineralinių medžiagų, organizmo aprūpinimo vitaminais (39). Pagrindinį vištų mitybos racioną sudaro lesalas, kuris dažniausiai yra grūdinės kilmės (kviečiai, miežiai, avižos). Grūdinės kultūros sudaro didžiausią lesalų, skirtų paukščiams, dalį. Paukščiai nepasisavina viso reikiamo fosforo kiekio, nes jų virškinamajame trakte nėra pakankamai fermento katalizuojančio fitatų skilimą, t. y., fitazės (39).

19 Kad būtų nustatytas vitaminų trūkumas, svarbu ištirti kiaušinių defektus ir jų išplitimo laipsnį. Fitatuose gali būti papildomų cheminių junginių (Ca, Fe, Zn, Mg, Cu), fitino rūgštis sujungia baltymus, todėl sumažėja jų pasisavinimas (39).

Kad kiaušinis atitiktų funkcinio maisto sąvoką, paukštininkysteės specialistai siūlo specialias pašarų priedais pagerinti kiaušinio maistinę ir cheminę kokybę, ypač akcentuodami natūralių priemonių teigiamą poveikį paukščių gyvenimo kokybei (40,37).

Analizuojant geležies sulfato ir glicinato įtaką kiaušinio kokybei, būtina išanalizuoti vištos dedeklės dėslumą, lesalų sąnaudas bei kiaušinio struktūrą. Paukščiai turi gauti pakankamai geležies prieš kiaušinių dėjimo tarpsnį, nes tai nulemia kiaušinio kokybę (39). Vištų dedeklių racione sumažėjus fosforo kiekiui, trūkstamą kiaušinių formavimuisi fosforą vištos naudoja iš kaulų rezervo ir nedidelę dalį – iš kraujo. Tokiu atveju kaulai tampa minkštesni ir trapesni, be to, sumažėja vištų dėslumas ir lukšto tvirtumas (39).

Pietų Korėjos mokslininkų tyrimo rezultatai paremia faktą, kad geležis taip pat turi įtakos dedamų kiaušinių kokybei. Baltųjų Leghorn dedeklių kraujyje rekomenduojamas geležies kiekis yra nuo 35 iki 45 mg (16). Optimalus geležies lygis yra svarbus norint išlaikyti kokybišką ir standartus atitinkantį kiaušinį, tinkamą produkuoti. Todėl geležimi papildytas vištų dedeklių lesalas yra kokybės faktorius. Tyrimo metu vištas dedekles lesinant Fe papildytu lesalu, gaunamu iš įvairių šaltinių, išsiaiškinta daroma įtaka kiaušinių kokybei (16). Šis ir kitų mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad Fe įtraukimas į vištų mitybos racioną neturi didesnės įtakos jų produktyvumui, tačiau vištoms pritaikant specialią dietą ir normuojant įsisavinamus geležies sulfato kiekius – pasiekiamas norimas produktyvumas (geležies kiekiai 100 ppm ir 200 ppm). Kiaušinių svoris kinta kartu su kiaušinių maistinėmis savybėmis – jos gerėja. Nors geležies sulfato įtraukimas į lesalą nesukelia žymių pokyčių, tačiau tinkamai ištyrus vištų dedeklių mikro- ir makroelementų trūkumą organizme, - teigia S. W. Park (44), gali būti pasiekti teigiami rezultatai.

Paukščio fiziologija, aplinkos išoriniai faktoriai, lesale esantis mikro- ir makrolelementų kiekis, paukščio augimo mikroflora ir visavertė priežiūra neabejotinai turi didelę įtaką kiaušinių kokybei. Specialiais pašarų priedais gali būti pagerinta kiaušinio maistinė ir cheminė kokybė bei vertė, kad kiaušinis atitiktų funkcinio maisto sąvoką.

Apžvelgę mokslinę literatūrą įsitikinome, kad geležis yra labai svarbi tiek gyvūnų, tiek žmonių organizmams, o apie lesalų praturtinimą geležies papildais aptikome mažai duomenų. Taigi geležies sulfatas, turintis įtakos visiems gyviems organizmams, turi įtakos ir vištų dedeklių produktyvumui. Jeigu trūksta šio elemento žmogui, silpnėja daug cheminių reakcijų, lygiai taip atsitinka ir vištos organizme. Todėl svarbu atlikti daug mokslinių tyrimų ir užtikrinti tinkamą geležies kiekio koncentraciją vištų kraujyje, į lesalą įdedant papildomų elementų, geležies sulfato ar kitų mineralinių medžiagų, tuomet bus išsaugotas vištos produktyvumas ir dėslumas.

20

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1. Lesinimo testas

Moksliniai tyrimai atliekami laikantis 2012-10-03 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. XI-2271 (Valstybės žinios, 2012-10-20, Nr. 122) bei poįstatyminių aktų – LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymas „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2012-11-10, Nr.130-6595). Taip pat, atitinka ES Direktyvą 2010/63 ES ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.

Lesinimo testas buvo pradėtas su 28 savaičių amžiaus Lohman Brown linijų derinio 24 vnt. dėsliųjų vištų ir truko 56 dienas. Paukščiai buvo suskirstyti į 2 grupes, kiekvienoje po 12 vištų. Kontrolinės grupės dėsliosios vištos buvo lesinamos standartiniais kombinuotaisiais lesalais, kurie buvo papildyti 150 mg geležies sulfato, o į tiriamosios grupės lesalus buvo įterpta 144 mg geležies glicinato.

Lesinimo testo metu dėsliosios vištos buvo laikytos individualiuose narveliuose su stacionaria girdytuve ir lesaline, vienodomis lesinimo ir laikymo sąlygomis. Paukščiai lesinti kombinuotaisiais lesalais po 125g per parą. Lesinimo ir priežiūros sąlygos visose vištų grupėse buvo vienodos ir atitiko Lohmann Brown linijų derinio vištų auginimo rekomendacijas (45).

1 lentelė. Lesinimo testo schema

Rodiklis Kontrolinė grupė Tiriamoji

grupė Standartinis kombinuotasis lesalas + 150 mg geležies

sulfato + -

Standartinis kombinuotasis lesalas + 144 mg geležies

glicinato - +

2 lentelė. Standartinio kombinuotojo lesalo kokybiniai parametrai

Lesalo kokybiniai rodikliai, 1 kg Sudėtis

Apykaitos energija, MJ/kg 11,40

*Baltymingumas, proc. 17,00

*Žali riebalai, proc. 3,12

*Žalia ląsteliena, proc. 3,28

Žali pelenai, proc. 12,16

*Kalcis, proc. 3,45

*Fosforas (bendr.), proc. 0,67

21 2 lentelės tęsinys

Lesalo kokybiniai rodikliai, 1 kg Sudėtis

*Natris, proc. 0,13 Magnis, proc. 0,12 Kalis, proc. 0,72 Chloras, proc. 0,17 NaCl, proc. 0,22 Lizinas, proc. 0,71 Metioninas, proc. 0,39 Metioninas+cistinas, proc. 0,70 Triptofanas,proc. 0,22 Treoninas, proc. 0,55 * Analizuotos vertės

Premikso sudėtis: Ca – 3,45 proc., P – 0,67 proc., Na – 0,13 proc., lizinas – 0,71 proc., metioninas – 0,39 proc.,

metioninas+cisternas – 0,70 proc., triptofanas – 0,22 proc., treoninas – 0,55 proc., vit. E – 40,00mg/kg, vit. A – 11,000 TV, vit. D3 – 2,500 TV, vit. K3 – 2,50 mg/kg, vit. B1 – 2,50 mg/kg, vit. B2 – 7,00 mg/kg, vit. B6 – 4,00 mg/kg, vit. B12 – 25 μg/ kg, nikotino rūgštis – 55,00 mg/kg, pantoteno rūgštis – 15,00 mg/kg, folinė rūgštis – 1,75 mg/kg, biotinas -100,00 μg/kg, cholino chloridas – 399,00 mg/kg, geležis – 70,00 mg/kg, manganas – -100,00 mg/kg, cinkas – 60,00 mg/kg, varis – 6,00 mg/kg, jodas – 0,50 mg/kg, selenas – 0,20 mg/kg, kobaltas – 0,10 mg/kg.

Analizuotos vertės lesalų kokybiniuose parametruose atliktos pagal klasikinius metodus: 1. Žali riebalai apskaičiuoti, mėginį išekstrahavus eteriu.

2. Žalia ląsteliena nustatyta, kaip rūgštyse ir šarmuose netirpių neazotinių ekstrakcinių medžiagų likutis.

3. Kalcis. Kalcio junginių pelenai apdorojami druskos rūgštimi. Susidaręs kalcis nusodinamas kalcio oksalato pavidalu. Nuosėdos ištirpinamos sieros rūgštyje, o susidariusi oksalo rūgštis titruojama kalio permanganato tirpalu.

4. Fosforas (bendr.) nustatomas fotometriniu metodu.

5. Baltymingumas tiriamas pagal Kjeldalio metodą, mėginyje nustatant azoto kiekį. Minėtos cheminės analizės atliktos pagal metodų aprašymus (15).

Naudotų preparatų charakteristikos

Geležies glicinatas yra cheminis junginys. Jis yra naudojamas geležies trūkumo organizme sumažinimui bei pramoniniams tikslams. Geležies glicinatas yra birūs, šviesios spalvos milteliai, gerai tirpstantys vandenyje.

Geležies sulfatas yra irgi cheminis junginys, kurio formulė yra FeSO4. Tai pat naudojamas geležies trūkumui organizme sumažinti bei pramoniniam taikymui. Geležies sulfatas gerai tirpsta vandenyje. Milteliai rusvos spalvos, rūgštoko kvapo.

Lesinimo bandymo metu tirti parametrai: 1. Nustatomas individualus vištų kūno svoris.

2. Kasdien skaičiuojami ir sveriami visi kiaušiniai, paskaičiuojamas grupės kiaušinių svoris. 3. Kas 14 dienų sveriami lesalų likučiai ir apskaičiuojamos lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių

22 masės pagaminti.

4. Kas 14 dienų apskaičiuojama vištų kiaušinių skaičiaus dinamika bei dėjimo intensyvumas. 5. Vertinamas kiaušinio svoris, lukšto tvirtumas, lukšto svoris ir lukšto storis, kiaušinio

baltymo aukštis, Hafo vienetas bei trynio spalvos intensyvumas.

6. Apskaičiuojama vištų kiaušinių skaičiaus dinamika bei dėjimo intensyvumas. 7. Stebima vištų fiziologinė būklė, aiškinamos paukščių gaišimo priežastys.

2.2. Fiziologinių tyrimų metodikos

Bandymo pabaigoje dėsliosios vištos buvo paskerstos pagal eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijas (Closee et al., 1997). (46).

Kraujo serume buvo nustatyti šie rodikliai: geležies koncentracija, feritino kiekis (geležies atsargų), hemoglobino kiekis, morfologinė kraujo sudėtis (bendras kraujo tyrimas) kepenų fermentai: AST, ALT, gama-GT, šarminė fosfatazė, bilirubinas) nustatyti kraujo analizatoriumi INTEGRA 400/700/800.

Taip pat atlikti vištų dedeklių kepenų lipidų oksidacijos laipsnio nustatymo (MDA) tyrimai, pagal Draper ir Hadley (1990) metodiką. (47).

Geležies kiekio tyrimai vištų dedeklių kepenyse atlikti atominės absorbcijos spektrometru kaip atomizacijos šaltinį naudojant acitileno-oro liepsną.

Trumpųjų grandinių riebalų rūgščių (acto, sviesto ir propiono) kiekis aklosios žarnos turinyje nustatytas efektyviosios skysčių chromatografijos metodu (sistema Varian).

Aklosios žarnos turinio amoniakinio azoto kiekis nustatytas „Foss-Tecator“ ASN 3302 metodu.

2.3. Kiaušinių kokybinių tyrimų metodikos

Kiaušinio svoris, baltymo aukštis, Hafo vienetas, trynio spalvos intensyvumas nustatyti daugiafunkciniu automatiniu kiaušinių parametrų analizatoriumi „EggMulti-Tester EMT-5200“, kiaušinio lukšto tvirtumas – aparatu „Egg Shell Force Gauge MODEL–II“, o lukšto storis – elektroniniu mikrometru „MITUTOYO“.

23

2.4. Kiaušinių cheminių tyrimų metodikos

● Cholesterolio kiekis kiaušinio trynyje buvo nustatomas skysčių chromatografijos metodu, HPLC system (VarianInc., USA);

● Geležies koncentracija kiaušinyje nustatoma atominės absorbcijos spektrometru kaip atomizacijos šaltinį naudojant acitileno-oro liepsną;

● Cheminė analizė: sausos medžiagos nustatytos kaitinant mėginius 105 ºC temperatūroje iki pastovaus svorio, riebalų kiekis nustatytas Soksleto metodu, baltymų – Kjeldalio, pelenų kiekis – sudeginus organinę medžiagą 600 °C temperatūroje.

● Kiaušinių trynių lipidų oksidacijos laipsnis (MDA kiekis) po 1 dienų ir po 28 dienų, pagal Draper ir Hadley (1990) metodiką (47).

● Kiaušinių trynyje nustatyti pigmentinių medžiagų (liuteino ir zaeksantino) kiekiai, pagal Schlatterrer ir Breithaupf (2006) metodą (48).

2.5. Statistinis rezultatų įvertinimas

Statistinė duomenų analizė buvo atlikta „STATISTICA“ versija 6,0 statistiniu paketu. Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp grupių nustatyti Duncan testu. Skirtumai tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

24

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1. Geležies sulfato ir glicinato įtaką vištų dedeklių produktyvumui

Pagal lesinimo testo su vištomis dedeklėmis tirtus parametrus apskaičiuoti vidutiniai bandymo rezultatai, kurie pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė. Geležies sulfato ir glicinato įtaką vištų dedeklių svoriui, g

Vištų amžius, savaitėmis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė 28 (bandymo pradžia) 1718,15±35,40 100 1792,38±59,64 104 30 1765,30±33,14 100 1850,48±35,11 105 32 1803,40±32,03 100 1887,18±35,97 105 34 1830,40±30,91 100 1923,43±36,46 105 36 1898,90±31,54 100 1978,71±35,57 104

Analizuojant vištų svorio duomenis (3 lentelė), pastebima, kad bandymo pradžioje vištų svoris tiriamojoje grupėje buvo 4 proc. didesnis, palyginti su kontroline grupe. Bandymo eigoje tiriamosios grupės vištų dedeklių svoris, lyginant su kontroline grupe, buvo 5 proc. didesnis ir iki bandymo pabaigos liko nepakitęs, t. y. 36 –tą vištų amžiaus savaitę svoris buvo analogiškas bandymo pradžioje buvusiam svoriui ir jų masė atitiko vištų dedeklių linijų derinio HisexBrown auginimo rekomendacijas (49).

4 lentelė. Geležies sulfato ir glicinato įtaką vištų dedeklių bendram lesalų sunaudojimas, g Vištų amžius, savaitėmis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

29-30 1710±9,23 100 1709±17,51 100 31-32 1708±21,80 100 1713±18,46 100 33-34 1669±18,50 100 1666±16,50 100 35-36 1704±23,60 100 1697±22,40 100 29-36 1698±18,28 100 1696±18,72 100

Analizuojant 4 lentelėje vištų dedeklių bendrą lesalų sunaudojimą matome, kad skirtumo tarp grupių nėra.

25 5 lentelė. Geležies sulfato ir glicinato įtaką vištų dėslumas, vnt. (Sudėtų kiaušinių skaičius pradinei

vištai per bandymo periodą, vnt.)

Vištų amžius, savaitėmis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

29-30 13±0,24 100 12±0,30 92 31-32 13±0,33 100 14±0,19 108 33-34 13±0,20 100 13±0,42 100 35-36 13±0,33 100 13±0,20 100 29-36 52±0,28 100 52±0,28 100

Analizuojant vištų dėslumo duomenis (5 lentelė), matome, kad pirmą tyrimo laikotarpį tiriamojoje grupėje vištų dėslumas buvo 1 kiaušinių mažesnis, o antrą – 1 kiaušiniu didesnis, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Per vėlesnius tyrimo periodus vištų dėslumas buvo vienodas abiejuose grupėse. Susumavus viso tyrimo laikotarpio rezultatus, matome, kad vištų dėslumas tiek per lesalus gavusių geležies sulfato, tiek ir geležies glicinato vištų dėslumas buvo vienodas (p>0,05).

6 lentelė. Geležies sulfato ir glicinato įtaka vištų kiaušinių dėjimo intensyvumui, proc. Vištų amžius, savaitėmis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

29-30 90,0±1,71 89,0±2,10

31-32 94,0±2,33 98,0±1,30

33-34 95,0±1,40 94,0±3,00

35-36 92,0±2,33 93,0±1,40

29-36 93,0±1,94 94,0±1,95

Analizuojant kiaušinių dėjimo intensyvumo duomenis (6 lentelė), 31-32 vištų amžiaus savaites tiriamojoje grupėje dėjimo intensyvumas buvo 4 proc. didesnis nei kontrolinės grupės vištų, o bandymo eigoje tiriamojoje grupėje vištų dėslumas kito 1 proc., palyginus su kontroline grupe. Per visą bandymo laikotarpį kiaušinių dėjimo intensyvumas tiriamojoje grupėje padidėjo 1 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05).

7 lentelė. Geležies sulfato ir glicinato įtaka vidutiniam kiaušinio svoriui, g

Vištų amžius, savaitėmis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

29-30 70,1±2,77 100 70,3±0,89 100 31-32 66,4±1,47 100 66,5±0,64 100 33-34 65,2±0,80 100 65,6±0,80 101 35-36 65,0±0,80 100 66,5±0,64 102 29-36 66,7±1,46 100 67,2±0,74 101

26 Duomenys geležies sulfato ir glicinato įtakos vidutiniam kiaušinio svoriui pateikti (7 lentelėje) I-uoju ir II-uoju bandymo periodais geležies sulfatas ir glicinatas vidutiniam kiaušinio svoriui įtakos neturėjo ir kiaušinio svoris buvo vienodas. Per 33-34-tą vištų amžiaus savaites vidutinis kiaušinio svoris tiriamojoje grupėje padidėjo 1 proc., o per 35-36-tą vištų amžiaus savaites - 2 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Per visą tiriamąjį laikotarpį, t. y. 29-36-tą vištų amžiaus savaites, glicinato įtakoje vidutinis kiaušinių svoris buvo 1 proc. didesnis nei kontrolinės grupės vištų kiaušinių, tačiau statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.

8 lentelė. Lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti, kg

Vištų amžius, savaitėmis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

29-30 1,97±0,05 100 1,96±0,04 100 31-32 2,01±0,07 100 1,90±0,04 95 33-34 1,95±0,04 100 1,97±0,08 101 35-36 2,05±0,06 100 1,96±0,04 95 29-36 2,00±0,06 100 1,95±0,05 98

Lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės gauti (8 lentelė), tyrimo pradžioje tarp grupių nesiskyrė. Per vėlesnį tyrimo periodą, t. y. 31-32-rą vištų amžiaus savaites, įtakojant geležies glicinatui (tiriamoji grupė) lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti sumažėjo 5 proc. lyginant su grupe, kurios vištos su lesalais gavo geležies sulfato (kontrolinė grupė) (p>0,05)., o jau 33-34-tą vištų amžiaus savaites lesalų sąnaudos tiriamojoje grupėje buvo 1 proc. didesnės nei kontrolinėje grupėje. 35-36-tą amžiaus savaites lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės gauti tiriamosios grupės vėl buvo 5 proc. mažesnės, nei kontrolinės grupės. Per visą bandymo laikotarpį lesalų sąnaudos tiriamosios grupėse buvo 2 proc. mažesnės, palyginus su kontroline grupe (p>0,05).

27

3.2. Geležies sulfato ir glicinato įtaką vištų dedeklių fiziologinei būklei

Vištų dedeklių fiziologinių tyrimų rezultatai pateikti 5-13 lentelėse. 9 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka vištų dedeklių kraujo rodikliams

Rodiklis Grupė Kontrolinė Tiriamoji Geležis, µmol/l 86,42±1,22 74,72±11,37 Feritinas, µg/l 0,50±0,01 0,50±0,01 γ-gliutamiltransferazė(GGT), U/l 22,10±2,69 17,67±1,82 Aspartataminotransferazė (GOT, AST), U/l 169,28±18,36 154,36±14,87 Alaninaminotransferazė (GPT, ALT), U/l 1,43±0,87 1,20±0,62 Šarminėfosfotazė, U/l 611,95±369,4 1032,10±111,8 Bendrasbilirubinas, µmol/l 1,70±0,01 1,70±0,01 Tiesioginisbilirubinas, µmol/l 0,81±0,01 0,81±0,01

Analizuojant vištų dedeklių kraujo rodiklius nustatyta, kad tiriamosios grupės vištų kraujyje buvo 14 proc. mažiau geležies, 20 proc. – γ-gliutamiltransferazės, 9 proc. – aspartataminotransferazės, 16 proc. – alaninaminotransferazės, o šarminė fosfatazė ženkliai padidėjo. Kiti analizuoti rodikliai tarp grupių nesiskyrė (p>0,05).

10 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka geležies koncentracijai vištų dedeklių kepenyse mg/g

Rodiklis Grupė

Kontrolinė Tiriamoji

Geležis 381,49±1,21 897,57±19,25

Atlikus geležies susikaupimo vištų dedeklių kepenyse tyrimą, nustatyta, kad tiriamosios grupės vištų kepenyse geležies rasta 516,08 mg/g daugiau, nei kontrolinės grupės vištų kepenyse. 11 lentelė. Geležies glicinatų ir sulfatų įtaka lipidų oksidacijos laipsniui (MDA kiekiui) vištų

dedeklių kepenyse, μmol/kg

Rodiklis Grupė

Kontrolinė Tiriamoji

Šviežios kepenys 0,86±0,12 1,32±0,25

Sandėliuotos 3 mėn. 1,34±0,19 1,73±0,34

Geležies glicinato įtakoje malondialdehido (MDA) kiekis tiriamosios grupės vištų kepenyse tiek šviežiuose, tiek ir po 3 mėn. sandėliavimo buvo didesnis, atitinkamai 0,46 ir 0,39, μmol/kg, lyginant su kontrolinės grupės vištų kepenimis (p>0,05). Analizuojant duomenis tarp šviežių ir 3 mėn.sandėliuotų vištų kepenų MDA kiekis kontrolinės grupės kiaušiniuose padidėjo 0,48 mol/kg, o tiriamosios grupės – 0,41mol/kg.

28 12 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka TGRR aklųjų žarnų turinyje, μmol/g

Trumpųjų grandinių riebalų

rūgštis Kontrolinė Grupė Tiriamoji

Acto r. 61,03±8,61 70,40±11,52

Propiono r 27,76±3,52 31,37±6,02

Sviesto r. 6,48±3,74 11,50±6,85

Analizuojant vištų dedeklių aklojoje žarnoje tirtų trumpųjų grandinių riebalų rūgščių kiekius ( 12 lentelė) nustatyta, kad tiriamosios grupės vištų dedeklių aklosios žarnos acto rūgšties kiekis 9,37 μmol/g, propiono rūgšties – 3,61 μmol/g ir sviesto rūgšties – 5,02 μmol/g buvo didesni, nei kontrolinės grupės vištų aklosios žarnos turinyje (p>0,05).

13 lentelė. Geležies sulfate ir glicinatų įtaka amoniakinio azoto kiekiui aklųjų žarnų turinyje, mg/%

Rodiklis Grupė

Kontrolinė Tiriamoji

Amoniakinis azotas 357,98 324,45

Analizuojant amoniakinio azoto koncentraciją aklosios žarnos turinyje nustatytas, kad geležies glicinato įtakoje (tiriamoji grupė) vištų dedeklių aklosios žarnos turinyje amoniakinio azoto kiekis sumažėjo 33,53 mg/%.

3.3 Geležies sulfato ir glicinato įtaką vištų dedeklių kiaušinių kokybei

Kiaušinių kokybinių tyrimų rezultatai pateikti 14-23 lentelėse. 14 lentelė. 30 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai

Rodiklis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

Kiaušinio svoris, g 66,43±1,43 ₁₀₀ 66,54±1,18 ₁₀₀ Lukšto stiprumas, kg/m2 3,448±0,32 100 3,958±0,25 115 Baltymo aukštis, mm 7,36±0,60 100 7,76±0,36 105 Hafo vienetas 82,84±3,73 ₁₀₀ 85,81±2,17 ₁₀₄

Trynio spalvos intensyvumas, balais 3±0,26 3±0,20

Lukšto svoris, g 5,41±0,32 100 5,94±0,17 110 Lukšto storis, mm Smailiajame gale 0,32±0,02 0,36±0,01 Viduryje 0,32±0,02 0,36±0,01 Bukajame gale 0,31±0,02 0,35±0,01 Vidurkis 0,32±0,02 100 0,36±0,01 113

29 Analizuojant kiaušinio svorio duomenis, bandymo pradžioje šis rodiklis buvo vienodas abiejuose grupėse. Vištų dedeklių su lesalais gavusių geležies glicinato kiaušinių lukšto stiprumas buvo 15 proc. stipresnis, nei kontrolinės grupės kiaušinių (p>0,05). Baltymo aukštis bei Hafo vienetas padidėjo atitinkamai 5 ir 4 proc. lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Kiaušinių trynio spalvos intensyvumo tarp grupių nenustatyta. Tiriamosios grupės vištų dedeklių kiaušinio lukšto storis buvo 13 proc. storesnis, nei kontrolinės grupės vištų kiaušinių (p>0,05).

15 lentelė. 32 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai

Rodiklis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

Kiaušinio svoris, g 65,74±1,46 100 65,43±1,07 100 Lukšto stiprumas, kg/m2 3,33±0,29 100 3,45±0,17 104 Baltymo aukštis, mm 7,60±0,73 100 6,25±0,80 82 Hafo vienetas 82,80±6,33 100 70,79±8,20 85

Trynio spalvos intensyvumas, balais 2±0,17 3±0,23

Lukšto svoris, g 5,56±0,14 100 5,79±0,14 104 Lukšto storis, mm Smailiajame gale 0,35±0,01 0,33±0,01 Viduryje 0,33±0,01 0,32±0,01 Bukajame gale 0,33±0,01 0,32±0,01 Vidurkis 0,34±0,01 100 0,32±0,01 94

32 vištų dedeklių amžiaus savaitę kiaušinio svoris tarp grupių skirtumo nenustatyta. Kiaušinių lukšto stiprumas – 4 proc. stipresnis, baltymo aukštis – 18 proc., o Hafo vienetas – 8 proc., mažesni, lukšto storis – 4 proc. didesnis, palyginti su kontroline grupe. Trynio spalvos intensyvumas 1 balu ryškesnis nei kontrolinės grupės vištų kiaušinių. Statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.

16lentelė. 34 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai

Rodiklis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

Kiaušinio svoris, g 65,01±1,39 100 65,80±1,36 101 Lukšto stiprumas, kg/m2 3,87±0,28 100 3,71±0,20 96 Baltymo aukštis, mm 7,30±0,73 100 7,57±0,65 104 Hafo vienetas 81,49±5,72 100 84,13±3,95 103

Trynio spalvos intensyvumas, balais 3±0,24 2 ±0,21

Lukšto svoris, g 5,69±0,17 100 5,89±0,19 103 Lukšto storis, mm Smailiajame gale 0,37±0,01 0,36±0,01 Viduryje 0,36±0,01 0,36±0,01 Bukajame gale 0,35±0,01 0,35±0,01 Vidurkis 0,36±0,01 100 0,36±0,01 100