LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Ingrida Blažytė
Pakavimo įtaka kampilobakterijų išgyvenimui šviežiuose broilerių
spraneliuose
Effect of packing on the survival of Campylobacter jejuni in fresh broiler
wings
Veterinarinės maisto saugos nuolatinių studijų programos
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas:
Prof.dr. Mindaugas Malakauskas
2 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas bakalauro baigiamasis darbas: Pakavimo įtaka kampilobakterijų išgyvenimui šviežiuose broilerių spraneliuose
1. Yra atliktas mano pačios
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3 TERMINŲ IR SANTRUMPŲ ŽODYNAS
1. BPW – Buferinis Peptono vanduo 2. EFSA- Europos maisto saugos taryba 3. ES- Europos Sąjunga
4. GGP- Geros gamybos praktika 5. JAV- Jungintės Amerikos Valstijos 6. KAB- Kraujo agaro bazė
7. KSV- Kolonijas sudarantys vienetai 8. MAP – Modifikuotos atmosferos dujos
9. mCCDA- Modifikuotas cefoperazono deoksicholato agaras
10. RVASVT- Rizikos veiksnių analizė ir svarbiųjų valdymo taškų sistema 11. ULAC- Užkrečiamų ligų ir AIDS centras
12. USDA- Jungtinės Amerikos Valstijų Žemės Ūkio Departamentas 13. VP- Vakuuminis pakavimas
4 SANTRAUKA
Pakavimo įtaka kampilobakterijų išgyvenimui šviežiuose broilerių spraneliuose Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovas : Mindaugas Malakauskas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Veterinarijos akademija
Veterinarijos fakultetas
Maisto saugos ir kokybės katedra Kaunas, 2015 m.
Darbo apimtis 39 lapai, 10 paveiksliukų, 2 lentelės ir 39 panaudotos literatūros šaltinių.
Atliktų tyrimų tikslas buvo įvertinti kampilobakterijų išgyvenimą bei pH pokyčius broilerių sparneliuose aerobinėmis sąlygomis ir supakavus naudojant apsaugines pakavimo dujas.
Tyrimui atlikti, buvo pasirinkti X gamintojo švieži broilerių sparneliai. Broilerių sparnelių užkrėtimui buvo panaudotas Campylobacter jejuni bakterijų kiekis, kuris atitinka 8 log10 ksv/ml
kampilobakterijų kiekį (OD600=0,20). Užkrėstų broilerių sparnelių individualūs mėginiai (1 mėginį
sudarė 8 sparneliai po 65-75g) buvo supakuoti panaudojant apsaugines pakavimo dujas (N2, O2 ir
CO2). Mėginiai buvo tiriami iš karto po supakavimo, po 3, 5, 8, 12 ir po 15 dienų, nustatant
kampilobakterijų skaičių bei mėsos pH.
Tyrimų rezultatai parodė, kad nuo tyrimo pradžios kampilobakterijų kiekis ant šviežių broilerių sparnelių sumažėjo juos laikant aerobinėmis sąlygomis 192 val., tačiau šie skirtumai nėra statistiškai patikimi. Tačiau ant broilerių sparnelių supakuotų naudojant apsaugines pakavimo dujas kampilobakterijų kiekis sumažėja nuo 7,55 log10 ksv/g iki 6,3 log10 ksv/g po užkrėtimo praėjus 288 valandoms (P<0,05). Aerobinėmis sąlygomis bei su apsauginėmis pakavimo dujomis supakuotų broilerių sparnelių pH skiriasi nežymiai (P>0,05).
Tyrimai parodė, kad supakavus šviežius broilerių sparnelius panaudojant apsaugines dujas galima sumažinti kampilobakterijų kiekį ant broilerių sparnelių bei prailginti galiojimo trukmę lyginant su šviežių broilerių sparnelių laikymu aerobinėse sąlygose.
Raktažodžiai: Campylobacter jejuni, broilerių sparneliai, apsauginės pakavimo dujos, užkrėtimas, pH
5 SUMMARY
Effect of packing on the survival of Campylobacter jejuni in fresh broiler wings Master thesis
Thesis supervisor: prof. dr. Mindaugas Malakauskas Lithuanian University of Health Science
Veterinary Academy Faculty of Veterinary
Departament of Food Safety and Quality Kaunas, 2015
The coverage of the work: 38 pages, 2 tables, 10 pictures and 39 cited literature sources.
Aim of the study was to assess the survival of Campylobacter jejuni and pH changes in broiler wings under aerobic conditions and packaged using modified atmosphere packaging.
Fresh broiler wings that were contaminated with campylobacter were chosen for the research. Campylobacter jejuni strain isolated from fresh broiler meat in previous studies was used for the artificial contamination of broiler wings for the experiment. Broiler wings were artificially inoculated with Campylobacter jejuni bacteria corresponding 8 log10 cfu/ml contamination level.
Individual samples of infected broiler wings (1 sample consisted of 8 wings, 65-75g each) were packaged by using protective packaging gases (N2, O2 and CO2). Samples were tested immediately
after packaging, 3, 5, 8, 12 and 15 days by calculating number of campylobacters and measurement of pH in the meat.
The results shown that from the start of the research the amount of Campylobacter on fresh broiler wings fell after holding them for 192 hours under aerobic conditions. But these differences are not statistically significant. However, on broiler wings packaged in a protective gas packaging
Campylobacter decreased from 7.55 log10 cfu/g to 6.3 log 10 cfu/g 288 hours after the infection (P
<0.05). In aerobic conditions and protective packaging gases packaged broiler wings pH differ significantly (P> 0.05).
Studies have shown that packaging fresh broiler wings by using protective gas can reduce the amount of Campylobacter on broiler wings and prolong the validity in comparison with fresh broiler wings holding under aerobic conditions.
6 TURINYS
1 LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1 CAMPYLOBACTER SPP. BAKTERIJŲ SAVYBĖS ... 9
1.1.1 Žmonių sergamumas kampilobakterioze Lietuvoje ... 11
1.1.2 Žmonių užsikrėtimas kampilobakterijomis Europos Sąjungoje ... 14
1.1.3 Kampilobakterijų užsikrėtimo šaltiniai ... 15
1.2 ŽMONIŲ KAMPILOBAKTERIOZĖ. ... 16
1.3 KAMPILOBAKTERIJŲ PAPLITIMAS PAUKŠČIŲ PULKUOSE ... 18
1.4 KAMPILOBAKTERIJŲ IŠGYVENIMAS ĮVAIRIOJE APLINKOJE ... 18
1.5 KAMPILOBAKTERIJŲ KONTROLĖ ... 19
1.6 CAMPYLOBACTER SPP. ATSPARUMAS ANTIMIKROBINĖMS MEDŽIAGOMS ... 20
1.7 PAKAVIMO ĮTAKA VIŠTIENAI IR MĖSOS PRODUKTAMS ... 21
2 TYRIMO METODIKA IR TYRIMŲ ATLIKIMAS... 23
2.1 TYRIMO ORGANIZAVIMAS... 23
2.2 TYRIMŲ PLANAS ... 23
2.3 ŠVIEŽIŲ BROILERIŲ SPARNELIŲ UŽKRĖTIMAS CAMPYLOBACTER JEJUNI BAKTERIJOMIS ... 23
2.4 ŠVIEŽIŲ BROILERIŲ SPARNELIŲ UŽKRĖTIMAS PSEUDOMONAS FLUORESCENS BAKTERIJOMIS ... 25
3 REZULTATAI ... 27
3.1 PAKAVIMO ĮTAKA ŠVIEŽIEMS BROILERIŲ SPARNELIAMS ... 27
3.2 BROILERIŲ SPARNELIŲ PH POKYČIAI LAIKYMO METU ... 29
4 REZULTATŲ APTARIMAS ... 31
5 IŠVADOS ... 34
7 ĮVADAS
Paukštienos produktai yra tarp paklausiausių maisto prekių daugelio pasaulio šalių rinkoje dėl mažų išlaidų gamyboje, lyginant su kitos gyvūnų rūšies mėsos gamyba, kaip jautienos, ėrienos ar kiaulienos, taip pat dėl mažo riebalų kiekio paukštienoje, aukštos maistinės vertės ir išskirtinio skonio. Tačiau kaip ir kitų gyvūnų rūšių mėsa dėl savo sudėties (didelis drėgmės ir baltymų kiekio) ir aukšto pH, paukštiena yra gera terpė augti patogeniniams mikroorganizmams.
Norint prailginti maisto produktų galiojimo laiką, dauguma maisto produktų yra konservuojami pridedant tam tikrų maisto priedų kaip antioksidantai, konservantai arba naudojamitam tikri pakavimo būdai, kaip pavyzdžiui pakavimas naudojant apsaugines pakavimo dujas, kurių sudėtį galima pasirinkti kiekvienam gaminiui atskirai. Toks pakavimas yra dažnai taikomas ir paukštienos produktams, nes apsauginės pakavimo dujos, jų skirtingas santykis turi įtakos supakuoto produkto bakterijų dauginimuisi ir taip įtakoja produkto tinkamumo vartoti trukmę.
Dažniausiai maisto produktų pakavimui naudojamos dujos yra anglies dioksidas (slopina bakterijų augimą), deguonis (siekiant išlaikyti mėsos spalvą ir anaerobines sąlygas) ir azotas (siekiant išvengti riebalų oksidacijos proceso ir pakuotės sutraukimo), kurios gali būti maišomos skirtingais santykiais ir kai kuriais atvėjais naudojamos vienos norint pasiekti tam tikrą derinį ir optimalų jų poveikį ( E. Latou et.al 2014).
Termiškai apdorotas arba vartojimui paruoštas maistas gali būti užkrėstas kampilobakterijomis laikant jį kartu su žalia paukštiena. Į maistą kampilobakterijos gali patekti ir nuo virtuvės įrankių, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta paukštiena. Kampilobakterioze galima užsikrėsti kontakto metu nuo sergančių šunų arba kačių fekalijų. Žmogui susirgti pakanka labai mažo bakterijų kiekio: 400-500 bakterijų. Liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo, galvos, raumenų skausmais, pykinimu arba vėmimu. Tačiau ligos sukėlėjas yra neatsparus džiovinimui, kaitinimui, šaldymui, dezinfektantams, jų augimą slopina rūgštinė terpė, kadangi yra mikroaerofilinė bakterija, žūva veikiant deguoniui.
8 Darbo tikslas: įvertinti kampilobakterijų išgyvenimą bei pH pokyčius šviežiuose broilerių sparneliuose laikomuose aerobinėmis sąlygomis ir supakavus naudojant pakavimo dujas.
Darbo uždaviniai:
1. Įsisavinti tyrimo metodus naudojamus kampilobakterijų aptikimui ir skaičiavimui 2. Įvertinti kampilobakterijų išgyvenimą ant šviežių broilerių sparnelių laikomų
aerobinėse sąlygose supakuotų skirtingais pakavimo būdais
3. Įvertinti kampilobakterijų išgyvenimą ant šviežių broilerių sparnelių supakuotų naudojant apsaugines pakavimo dujas
4. Įvertinti pH pokyčius ir galimą įtaką kampilobakterijų išgyvenimui šviežiuose broilerių sparneliuose supakuotuose skirtingais budais
5. Įvertinti Pseudomonas spp. bakterijų įtaką kampilobakterijų išgyvenimui ant dirbtinai užkrėstų broilerių sparnelių
9
1 LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Campylobacter spp. bakterijų savybės
Campylobacter rūšis pirmą kartą ištirta ir aprašyta 1913 metais, mokslininkų McFadyean ir
Stockman, kaip galvijų ir avių nevaisingumo priežastis. Campylobacter spp. bakterijos buvo išskirtos iš galvijo, sergančio enteritu, plonosios žarnos 1931 metais. Tuo tarpu žmonių kampilobakteriozė buvo atrasta tik 1938 metais JAV (Kist M. 1985).
Kampilobakterijos yra mažos (0,2-0,9 µm pločio ir 0,2-5,0 µm ilgio), sporų neformuojančios spiralės žuvėdros ar S formos Gram-neigiamos termofilinės bakterijos. Šios bakterijos yra judrios, juda greitai ir charakteringai sukdamosios spirale žiuželių pagalba (Masteikienė R.R 2002).
Žmonėms infekcijas sukelia Campylobacter jejuni (1 pav.) ir Campylobacter coli, o besivystančiose šalyse aptinkamos ir Campylobacter upsaliensis (Dingle ir kt., 2002). Kampilobakterijų augimo temperatūros diapazonas gana siauras - nuo 30 °C iki 46 °C, optimalus pH 7,0-7,2. Campylobacter spp. palyginti lėtai augančios, jautrios aplinkos veiksniams bakterijos, kurioms reikalingos specifinės augimo sąlygos. Geriausiai jos auga mitybinėje terpėje, praturtintoje 5-10% krauju, esant mažam deguonies kiekiui. Šioms bakterijoms tinkamiausia augti atmosferoje, kur yra apie 10% CO2 ir maždaug 5% O2 (Humphrey ir kt., 2007). Kampilobakterijos neskaido angliavandenių, todėl yra chemoorganotrofai. Kampilobakterijos biochemiškai mažai aktyvios (A. Fica et al,. 2012).
Eksperimento metu įrodyta, jog užšaldžius Campylobacter spp. bakterijas ir paskui jas atšildžius - Campylobacter spp. kiekis mažėja. Grynos kampilobakterijų kultūros -15oC
10
Campylobacter gentis kartu su Arcobacter ir Sulfurospirillum priklauso
Campylobacteriaceae šeimai (Vandamme, 2008).
1 pav. Kampilobakterijų klasifikacija
Karalystė: Bacteria Tipas: Proteobacteria Klasė: Epsilonproteobacteria Būrys: Campylobacterales Šeima: Campylobacteraceae Gentis: Campylobacter
11 Stephen (2005) nustetė, kad Campylobacteriaceae šeimai priklauso 17 kampilobakterijų rūšių ir 6 porūšiai. Žmonėms kampilobakteriozę sukelia C.jejuni (2 pav.), Campylobacter coli ir
Campylobacter upsaliensis. Šių bakterijų šaltinis yra naminiai ir laukiniai paukščiai, galvijai, avys,
kiaulės. Šios bakterijos žmonėms sukelia gastroenteritą, meningitą, septicemiją.
2 pav. Campylobacter jejuni (internetinė nuoroda
http://www.cdc.gov/pulsenet/pathogens/campylobacter.html )
1.1.1 Žmonių sergamumas kampilobakterioze Lietuvoje
ULAC duomenimis per paskutiniuosius 10 metų (2001-2010 m.) Lietuvoje kasmet buvo registruojama nuo 12 iki 20 tūkstančių ūmių žarnyno infekcinių ligų (vidurių šiltinės, paratifų, salmoneliozės, šigeliozės, kitų bakterinių ir virusinių žarnyno infekcijų, bakterijų sukeltų intoksikacijų maistu atvejų. Vidutiniškai kasmet per minėtą laikotarpį buvo registruojama daugiau nei 16 tūkstančių minėtų infekcijų atvejų (1 lentelė). 2010 m.
12 Lietuvoje buvo užregistruoti 18748 (561,4/100 tūkst. gyventojų) ūmių žarnyno infekcinių ligų atvejai. Palyginus su 2009 metais, bendras sergamumas šiomis infekcinėmis ligomis sumažėjo beveik 2,6 proc.
1 lentelė. Sukeltų žarnyno infekcijų atvėjai 2010 metais
Remiantis ULAC informacinės sistemos duomenimis (3 pav.) 2007-2009 metų laikotarpiu, buvo nustatyta kokiu metų laiku labiausiai pasireiškia kampilobakteriozė. Lietuvoje kampilobakteriozės susirgimų pradžia būna gegužės mėnesį net iki 60 registruotų susirgimų atvėjų, tačiau daugiausiai užregistruotų žmonių susirgimų yra rugpjūčio mėnesį.
3 pav. Kmapilobakteriozės sergamumo paplitimas pagal sezoniškumą
Metai 2 001 2 002 2 003 2 004 2 005 2 006 2 007 2 008 2 009 2 010 žarnyno infekcinių ligų atvėjai: 1 2646 1 4250 1 5091 1 5163 1 8224 2 0363 1 6149 1 8933 1 8033 1 8748 Rodiklis 100 tūkst. Gyventojų: 3 62,5 4 10,8 4 36,9 4 40 5 30,4 5 96,4 4 78,4 5 62,4 5 46,9 5 61,4
13 Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis (4 pav.) 2012 metais nustatyta, kad kampilobakterioze dažniausiai užsikrėtę būna vyrai. Tyrimo metu gauti duomenys rodo, kad per 2012-2013 metų laikotarpį buvo užregistruota net 917 kampilobakteriozės atvejų Lietuvoje, iš jų buvo 530 užsikrėtusių vyrų ir 387 moterys. Iš viso hospitalizuota buvo 714 asmenų iš 917 registruotų atvėjų.
14 Užkrečiamų ligų ir AIDS centro tyrimo duomenys rodo, kad kampilobakteriozė pavojingiausia mažiems vaikams, nes jie yra imliausi šiai bakterijai. Taip pat 5 paveiksliuke galima pamatyti užsikrėtimo galimybes tarp amžiaus grupių. Galimybė užsikrėsti kampilobakterijomis priklauso ir nuo gyvenamosios vietos. Dažniausiai kampilobakterijomis užsikrečia miesto gyventojai.
5 pav. Kampilobakteriozės paplitimas tarp miesto ir kaimo gyvnetojų 2012 metais (ULAC).
1.1.2 Žmonių užsikrėtimas kampilobakterijomis Europos Sąjungoje
Atsižvelgiant į paskutiniuosius Europos maisto saugos tarnybos duomenis, kampilobakteriozė ir toliau išlieka išskirtinai dominuojančia zoonoze Europos Sąjungos šalyse. Žmonių sergamumas kampilobakterioze sudaro 214268 patvirtintus atvejus (EFSA, 2014).
Europos Sąjungos šalyse 2008 metais užregistruoti 190 566 kampilobakteriozės atvejai. Daugiausia kampilobakteriozės atvejų užregistruota Čekijos Respublikoje – 193,3, Jungtinėje Karalystėje – 90,9, Liuksemburge – 90,7, Suomijoje – 84,0, Švedijoje – 83,8.
Vaikai iki 5 metų amžiaus dažniau sirgo kampilobakterioze, lyginant su užregistruotais kitų amžiaus grupių asmenimis. 2008 metais buvo užregistruoti 105 kampilobakteriozės atvejai 100,000 vaikų iki 5 metų amžiaus grupėje. Kitose amžiaus grupėse skaičius kito nuo 30 iki 47 atvejų 100,000 gyventojų ( EFSA, 2010).
Europos Sąjungos šalyse iš viso buvo užregistruoti 198 588 kampilobakteriozės atvejai. Didžiausiais sergamumas kampilobakterioze nustatytas Jungtinėje Karalystėje ir Vengrijoje. Rumunijoje pastebimas susirgimų kampilobakterioze skaičiaus mažėjimas.
0 100 200 300 400 500 600 0-17 M 18-24 M 25- 34 M 35- 44 M 45- 54 M 55- 64 M 65- 74 M 75- 84 M 85M + 530 54 40 23 12 14 21 13 5 172 5 6 3 2 7 6 2 2 Amžiaus grupės Miesto gyventojai Kaimo gyventojai
15 1.1.3 Kampilobakterijų užsikrėtimo šaltiniai
Pagrindinis kampilobakterijų šaltinis gali būti visi gyvūnai, kurie vartojami maistui (2 lentelė.). Kampilobakterijų galime aptikti ir aplinkoje, pavyzdžiui, gruntiniame vandenyje (Schaffner ir kt., 2004).
Eilės Nr. Rūšis Šaltiniai
1. C. coli Kiaulės, naminiai paukščiai, galvijai, avys,
laukiniai paukščiai 2. C. concisus Žmonės 3. C. curvus Žmonės 4. C. fetus subsp. fetus Galvijai, avys 5. C. fetus subsp. venerealis Galvijai 6. C. gracilis Žmonės
7. C. helveticus Katės, šunys
8. C. hyoilei Kiaulės 9. C. jejuni subsp. doylei Žmonės 10. C. jejuni subsp. jejuni
Naminiai ir laukiniai paukščiai, kiaulės, galvijai, avys, šunys, katės, vanduo, pienas, triušiai, vabzdžiai
11. C. rectus Žmonės
12. C. showae Žmonės
13. C. hominis Žmonės
2 lentelė. Kampilobakterijų rūšys ir paplitimo šaltiniai
Fulford (2010) teigia, kad kampilobakterioze žmonės gali užsikrėsti ne tik tiesioginio kontakto su užsikrėtusiu gyvūnu metu, bet taip pat per išmatomis užkrėstus vandenis bei pašarus. Belgijoje 2008 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo nustatytas kampilobaketrijų paplitimas. Tyrimo duomenys parodė, kad kampilobakterijos labiausiai paplitusios buvo birželio ir rugpjūčio mėnesiais. Mėginiai buvo imami iš skerdyklose esančių viščiukų broilerių skerdenėlių.
16
Campylobacter spp. buvo aptikta 51,9% ant broilerių skerdenų. Campylobacter spp. bakterijų
daugiausia buvo aptikta imant mėginius iš vyresnio amžiaus broilerių vištų. Campylobacter paplitimas ir koncentracija buvo žymiai didesnė skerdenėlėse, kurių mėginiai buvo atrinkti ir paimti birželio ir rugsėjo mėnesius (bet ne liepos ir rugpjūčio mėnesius) nei skerdenų, kurių mėginiai buvo atrinkti sausį (Ihab Habib et al., 2012).
1.2 Žmonių kampilobakteriozė.
EFSA duomenys rodo, kad 80% kampilobakterijomis užkrėstų meginių yra aptinkama skerdyklose, taip pat teigiama, kad tik 20-30% sergančių žmonių kompilobakterioze užsikrečia gamindami, ruošdami ar vartodami broilerių mėsą (EFSA 2010a; EFSA 2010b).
FSA užsakė tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kad Jungtinėje Karalystėje žmonės mažai ką težino apie kampilobakteriozę. Net 90% apklaustųjų daugiau žino apie Salmonella spp. ir E.coli. Tuo tarpu ES, nepaisant to, kad pirmą kartą per penkerius metus susirgimų kampilobakterioze ženkliai sumažėjo, nuo 2012 metų ši infekcija išlieka paplitusi ir labiausiai žinoma. 2012 metais užfiksuota net 214000 kampilobakteriozės atvejų ES. Žmonėms susirgimas pasireiškia tipiškais simptomais.
Kiekvienais metais, didėjant kampilobakteriozės susirgimų skaičiui , didėja ir išlaidos (t.y medicininės išlaidos, prarasto produkto ir prarasto darbo užmokesčio išlaidos). Nustatyta, kad kiekvienas kampilobakteriozės atvejis kainuoja 920$, daugiausia dėl medicinos ir produktyvumo išlaidų, bendros išlaidos siekia beveik 1000000000$ (CAST, 1994). Dėl žmonių sergamumo kampilobakterioze, pasaulyje kasmet didėja nuostoliai susiję su šios zoonozės kontrole (Forsythe, 2000). Nustatyta, kad Nyderlanduose (maždaug 80.000 gastroenterito atvejai per metus), išlaidos dėl kampilobakteriozės yra maždaug 2,4 milijonų eurų per metus (Havelaar et al. (2005).
Žmonėms kampilobakteriozę dažniausiai sukelia Campylobacter jejuni, Campylobacter
coli, Campylobacter lari rūšies bakterijos. Infekcinė dozė, priklausomai nuo bakterijos rūšies,
šeimininko atsparumo ir nuo to, kiek organizmą yra paveikusi aplinka, gali būti nuo 500 iki 1000 ląstelių (Gillespie et al., 2006). Užsikrėtus atsiranda viduriavimas, kartais su krauju, galvos bei pilvo skausmas, pykinimas ir vėmimas.. C.jejuni gali sukelti ūminį gastroenteritą, kolitą. Rečiau sukelia tokias komplikacijas kaip sepsis, hepatitas, cholecistitas, pankreatitas, prostitas, nefritas, šlapimo takų infekcija, meningitas, pūliniai. C.jejuni yra jautri skrandžio rūgščiai, bet patekusi į virškinimo traktą gali sukelti infekciją. C. jejuni ir C. coli sukeltų infekcijų ligos eiga pasireiškia įvairiai ir pagrindiniai simptomai gali trukti nuo keletos dienų iki savaitės. Įprastai infekcija tuo ir baigiasi, tačiau negydant, pacientams pakartotinai gali pasireikšti ligos simptomai. Tokias atvejais yra būdingi pasikartojantys pilvo skausmai (A. Lasisnkaitė – Čerkašina, 2007). Žmonės gali užsikrėsti kampilobakteriomis ( 6
17 pav.) dėl tiesioginių kontaktų su gyvūnais, valgydami kampilobakterijomis užkrėstus maisto produktus, gerdami užkrėstą vandenį ar pieną (Wilson et al., 2008). Infekcijai jautriausi vaikai iki 5 metų ir vyresni kaip 70 metų žmonės. Jie užsikrečia lengviau ir serga sunkiau. Taip pat šiose amžiaus grupėse dažnesni mirties atvejai (Mortensen et al., 2009).
Žmonės kampilobakterioze gali užsikrėsti dviem būdais, t.y. tiesioginio kontakto metu nuo jas nešiojančių gyvūnų bei alimentiniu keliu. Dažniausiai kampilobakterioze užsikrečiama per nepakankamai termiškai apdorotus, netinkamomis sąlygomis laikomus maisto produktus, ypač per paukštieną (vištieną, kalakutieną ir antieną), rečiau per jautieną, kiaulieną ir avieną. Šių patogenų rezervuaras taip pat yra geriamas vanduo bei aplinkos (upių, upelių, ežerų ir t.t.) vanduo. Taip pat
Campylobacter spp. bakterijomis užsikrečiama per šviežią pieną. Liga dažniausiai pasireiškia kaip
sporadiniai atvejai, tuo tarpu kampilobakteriozės protrūkiai nustatomi labai retai. Sporadinius atvejus dažniausiai sukelia kampilobakterijomis užkrėsta mėsa bei kiti maisto produktai. Protrūkiai pasireiškia, kai maistui naudojamas nepasterizuotas pienas arba geriamas šiomis bakterijomis užkrėstas geriamasis vanduo (Heuvelink et al., 2009).
6 pav. Kampilobakterijų plitimo keliai ir žmonių užsikrėtimas
18 1.3 Kampilobakterijų paplitimas paukščių pulkuose
Kampilobakterijoms patekus į paukščių pulką, jos greitai išplinta, užsikrečia viso pulko paukščiai. Skerdžiant paukščius kampilobakterijos patenka ant skerdenos. Todėl efektyviausia kampilobakteriozės prevencijos priemonė yra kontroliuoti kampilobakterijų paplitimą paukščių pulkuose (Evans, Sayers, 2000). Manoma, kad kampilobakterijos patenka į broilerių pulkus iš aplinkos. Tam didelės įtakos turi broilerių auginimo organizavimas, įrangos išdėstymas paukštidėse, biologinio saugumo priemonių taikymas, ventiliavimo sistemos efektyvumas (Cardinale et. al., 2004).
Norint užkirsti kelią kampilobakterijų plitimui gamybos metu, visu pirma reikia pradėti kontroliuoti paukščių pulkus ir laikytis tam tikrų prevencijos priemonių. Visu pirma reikia sumažinti paukščių pulkų jautrumą kampilobakterijoms, o tai galima padaryti naudojant tinkamai apdorotą vandenį paukštidėse, skersti jaunesnius paukščius ir retinti jų pulkus (Janež et al. 2013).
Kampilobakterijų infekcijai imliausi yra 3 savaičių amžiaus viščiukai. Tai susiję su tuo, kad viščiukai palaipsniui praranda motininius antikūnus ir atsparumą. Motininiai antikūniai dalinai apsaugo 1 – 2 savaičių amžiaus viščiukus nuo kampilobakterijų greito dauginimosi žarnyne. Pastebėta, kad vienadieniai viščiukai taip pat gali būti labai imlūs kampilobakterijoms. Tai gali būti siejama su laisvai laikomų vienadienių viščiukų užsikrėtimu dideliu bakterijų kiekiu (Cawthraw et al., 2010). Tyrimai rodo, kad 1 – 7 dienų amžiaus viščiukai turi pakankamai antikūnų prieš kampilobakterijas. Vėliau antikūnų kiekis su kiekviena diena sparčiai mažėja ir jau 3 – 4 savaičių amžiaus viščiukuose jų neaptinkama. Kaip tik šiuo laikotarpiu galima nustatyti viščiukų užsikrėtimą kampilobakterijomis (Sahin et al., 2001). Skerdžiant viščiukus iki 28 dienų, galima sumažinti užsikrėtimo riziką kampilobakterijomis net iki 25%.
1.4 Kampilobakterijų išgyvenimas įvairioje aplinkoje
Hansson ir kiti (2007) teigia, kad žmonių užsikrėtimas kampilobakterijomis dažniausiai siejamas su paukštienos vartojimu. Norint sumažinti žmonių sergamumą kampilobakterioze, didelis dėmesys yra skiriamas šių bakterijų plitimo kontrolei broilerių mėsos gamybos grandinėje, pradedant nuo auginimo iki galutinio produkto prekyboje.
Gyvūnai, kurie yra auginami ganyklose, dažniau užsikrečia kampilobakterijomis negu tie, kurie auginami uždarose fermose (Heuer ir kt., 2001). Ūkyje turi būti kontroliuojamas horizontalus kampilobakterijų perdavimas. Kampilobakterijos, patekusios į naminių paukščių pulką, labai greitai išplinta ir tuo metu jų neįmanoma kontroliuoti. Kampilobakterijos į paukštyną patenka iš išorinės aplinkos, todėl svarbiausia kontrolės priemonė yra neleisti ar apriboti kontaktą su išorine aplinka.
19 Tinkama biosauga uždarame paukščių ūkyje yra pagrindinė prevencijos priemonė. Ūkininkai ir veterinarai lankosi broilerių pulkuose per visą jų auginimo ciklą. Kiekvienas vizitas padidina infekcijos riziką, todėl apsilankymai broilerių pulkuose turėtų būti ribojami. Labai svarbu laikytis higienos reikalavimų.
Visų pirma reikia griežtai laikytis GGP/RVASVT skerdimo metu, taip tikimasi labiau sumažinti Campylobacter spp. paplitimo skerdenėlėse. Taip mažiau bakterijų išplinta ir broilerių pulkuose.
Anonymous (2005) teigia, kad tinkamas kojų dezinfekavimas naudojant dezinfekavimo skystį, gali apsaugoti pulką nuo infekcijos, dar geresnė apsaugos priemonė yra higieniniai barjerai, atskiriantys naminius paukščius nuo kitų paukščių. Viršutiniai rūbai ir avalynė turi būti išversti į vidinę pusę ir naudojami kiekvieną kartą einant į paukščių pulką. Skandinavijos šalys abejoja ilgalaikiu šio metodo veiksmingumu, tačiau atliekant tyrimus Jungtinėje Karalystėje nustatyta, kad Norvegijoje taikant panašias priemones infekcija sumažėjo 67%. Kampilobakterijų infekcija buvo sumažinta 50%, kai dažnai buvo keičiamas batų dezinfekavimo skystis.
Norint pagerinti ūkio higieną, reikia naudoti gerai valomus paviršius, pavyzdžiui, betonuotus , nes juos lengviau išlaikyti švarius ir sausus nei žolę ar dirvožemį. Labai svarbu yra bendroji ūkio higiena. Tyrimai parodė, kad ūkiuose su nepakankamai gera higiena yra daugiau infekuotų pulkų. Tai galėtų būti susiję su dideliu kampilobakterijų kiekiu aplinkoje (Humphrey ir kt., 2007).
1.5 Kampilobakterijų kontrolė
Kampilobakterijų paplitimas broilerių pulkuose gali būti kontroliuojamas probiotikais, kurie padeda organizmui sumažinti bakterinę taršą. Tyrimai rodo, kad probiotikai efektyviai sumažina kampilobakterijų skaičių broilerių žarnyne (Santini et al., 2010).
Tyrimais nustatyta, kad kampilobakteriozę galima gydyti bakteriofagais. Bakteriofagai skirti naudoti terapijoje arba kaip biokontroles veiksniai patogeninėse bakterijose, tokiose kaip
Camplobacter spp. Prieš bakteriofagų panaudojimą sunaikinti bakterijas, fagai turi atitikti kelis
kriterijus. Fagai turi pasižymėti geromis fizikinėmis sąvybėmis, kad jiems būtų lengviau išlikti aplinkoje. Jie turi būti stabilūs aukštoje temperatūroje (pvz. , kūno temperatūra gyvų viščiukų, 42 °C), stabilūs žemame pH (pvz. , nustatyta, kad vištos žarnų, pH 2 -4) ir aktyvūs prieš pasirinktą bakteriją, bet ne komensalai (Hansen et al., 2007).
Geriausiai izoliuoti fagus iš aplinkos. Campylobacter spp. geriausiai atskiriami iš naminių paukščių (vištų ir ančių) išmatų ir žarnų, žmogaus išmatų, kiaulių mėšlo, taip pat ir iš nuotekų. Be viso to, kampilobakterijų fagų taip pat buvo ieškota avių, galvijų ir triušių išmatose, dirvožemyje, žemės ūkio ganyklose ir vandens telkiniuose. Tai gali būti kontrolės priemonė. Naudojant
20 bakteriofagų preparatus galima sunaikinti daug kampilobakterijų ląstelių, kurios aptinkamos viščiukų žarnynuose. Galima gydyti kampilobakterijomis užkrėstus pulkus likus keletai dienų iki skerdimo. Tai daroma siekiant sumažinti bakterijų platinimą. Tačiau šios kontrolinės priemonės trūkumas yra tas, kad gali atsirasti bakteriofagams atsparių kampilobakterijų atmainų (Humphrey ir kt., 2007).
Įvairiose šalyse atliekami tyrimai, kurių metu siekiama nustatyti, kurie kampilobakterijų genai yra svarbūs kolonijų susidarymui paukščių žarnyne. Šie tyrimai galėtų duoti pradžią vakcinai, prieš tam tikrus kampilobakterijų ląstelių telkinius. Viščiukų organizmuose galima iššaukti antikūnių padaugėjimą, kai yra užsikrėtę kampilobakterijomis. Be to, didelė antikūnių koncentracija buvo rasta perėjimo pulke ir jų kiaušinių trynyje (Sahin ir kt., 2001). Viščiukai iš tokių pulkų taip pat gali būti su teigiamais antikūniais. Tačiau duomenys apie antikūnių atsaką į kampilobakterijų infekciją yra neaiškūs ir reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima taikyti tokią kontrolės priemonę. Taip pat yra svarbu pasirūpinti, kad vakcina nebūtų labai brangi.
Komerciniai viščiukai paprastai auginami tokiomis sąlygomis, kur jų žarnyno mikroflora negali vystytis natūraliu būdu. Siekiant kontroliuoti salmoneles, gali būti naudojamas mišinys su nepatogeniškomis žarnyno bakterijomis, kurios atlieka pašalina salmoneles. Šis metodas iki šiol nebuvo sėkmingai taikomas. Komensalinę žarnyno mikroflorą galima valdyti keičiant gyvūnų mitybą. Kai kurių mokslininkų tyrimai parodė, kad viščiukai, gavę tam tikrą pašarą, atsparesni kampilobakterijoms.
1.6 Campylobacter spp. atsparumas antimikrobinėms medžiagoms
Maistu plintančių bakterijų gydymo galimybės mažėja, nes daugumos bakterijų izoliatai yra gan atsparūs antimikrobiniams preparatams. Pavyzdžiui, daugeliui vaistų atspari Salmonella spp. ir toliau plinta visoje Europoje. Taip pat dideliu atsparumu vaistams, tokiems kaip ciprofloksacinas, pasižymi ir Campylobacter spp. izoliatai. Kol kas tiek žmonės, tiek broileriai nėra atsparūs šioms bakterijoms.
Campylobacter spp. žmonės užsikrėčia dažniausiai maisto gaminimo metu, per užkrėstą
broilerių mėsą. Todėl ženkliai sumažinti žmonių atsparumą kampilobakterijoms nėra įmanoma (Mike Catchpole 2013).
Campylobacter spp. izoliatai, kurie aptinkami visų pirma žmonyse ir taip pat broileriuose,
dažniausiai naudojami antimikrobiniams preparatams gaminti. Labiausiai atsparumas mikrobiniams preparatams pasireiškia maisto produktuose, tokiose kaip broilerių mėsa. Atsparumas ciprofloksanui ypač svarbus yra žmonėms, nes žmogaus organizmas nepasiduoda gydymui šioms kampilobakterijoms.
21 Alicia Tollarbo (2015) atliko tyrimą, kuriuo metu nustatė Campylobacter spp. antimikrobinių preparatų atsparumą. Tyrimui atlikti buvo surinkti viščiukų broilerių mėginiai nuo kloakos ir skerdenų paviršiaus, taip pat buvo surinkti mėginiai ir iš aplinkos (skerdyklos įrangos, plikinimo aparato). Iš viso buvo aptikta net 68,8% Campylobacter bakterijų, 40,2% C. coli ir 28,5%
C. jejuni. Mėginiai buvo apdoroti minimalios koncentracijos preparatais ciprofloksacinu,
eritromicinu, streptomicinu, tetraciklinu ir gentamicinu. Didžiausias antimikrobinis atsparumas C.
jejuni ir C. coli buvo nustatytas, kai buvo panaudota tetraciklino (100%) ir ciprofloksacino (100%). Campylobacter coli parodė žymiai didesnį antimikrobinį atsparumą nei Campylobacter jejuni
streptomicinui (p = 0,002) ir eritromicinui (p <0,0001).
1.7 Pakavimo įtaka vištienai ir mėsos produktams
Siekiant išsiaiškinti apsauginių pakavimo dujų poveikį užkrėstiems kampilobakterijomis vištienos file gabaliukams, buvo atlikti tyrimai, kurių metu vištienos file buvo supakuotos naudojant apsaugines pakavimo dujas (MAP). Vištienos filė be odelės buvo supakuotos naudojant 10%, 30%, 50%, 70% ir 90% CO2 atitinkamai subalansuota su N2, 80: 20% O2: N2 ir 40: 30: 30% CO2 O2: N2 ir
kontrolinės sąlygos (oro) ties 2 ° C. Mėginiai buvo laikomi ir tiriami 17 dienų. Rezultatai parodė, kad O2 buvimas dujų mišiniuose padidino Campylobacter skaičiaus mažėjimą paukštienos filė, bet atliktų
tyrimų metu naudojant aerobines pakuotes ir anaerobines pakuotes rezultatai buvo reikšmingai (P> 0,05) skirtingi. CO2 slopino TVC, TET, LAB ir Pseudomono augimą, bet tik ten, kur dujos buvo
naudojamos su 50% arba 90% CO2. Rezultatai gauti po 5 dienų. Tokiomis sąlygomis,vartojimo
tinkamumo laikas viršija 17 dienų. Kito tyrimo metu, kai apsauginių pakavimo dujų atmosfera buvo parinkta 80% O2 ir 20% N2 pakuotėse po 3 dienų sumažėjo Campylobacter. Taip pat buvo
pristabdytas ir kitų mikrobų ant vištienos augimas. Todėl optimaliai parinktas apsauginių pakavimo dujų mišinys gali padėti sumažinti Campylobacter bakterijų kiekį ir pratęsti galiojimo laiką. Buvo naudojamas apsauginių pakavimo dujų mišinys 40:30:30 CO2: O2: N2, kurio naudojimas leidžia
pasiekti 14 dienos viršijantį tinkamumo vartoti terminą (Meredith.H et al., 2014).
Kito eksperimento metu šviežia vištienos krūtinėlė buvo supakuota naudojant skirtingas apsaugines pakavimo dujas: su deguonimi (A), VP- vakuuminis pakavimas, ir su dviejomis apsauginėmis pakavimo dujomis skirtingos sudėties M1, 30% / 65% / 5% (CO2 / N2 / O2) ir M2, 65%
/ 30% / 5% (CO2 / N2 / O2). Visi vištienos mėginiai buvo laikomi šaldytuve 4oC 15 dienų.
Efektingiausi buvo VP, M1 ir M2 apsauginių pakavimo dujų mišiniai, kurie pristabdė aerobinių mikrobų vystymąsi vištienoje. Pseudomonas spp. vištienos mėginiuose, kurie buvo supakuoti
22 naudojant M2 apsauginių pakavimo dujų mišinį , VP metu bakterijų kiekis buvo žymiai mažesnis kiekis nei visų kitų mėginių po 15 dienų laikymo (Christiana C. Et al., 2007).
Jau ne vienu tyrimu buvo įrodyta, kad maisto produktai, o ypač paukštiena, yra gausus
Campylobacter jejuni šaltinis. Buvo tiriami šviežios mėsos mėsainiai, kurie buvo užkrėsti
bakterijomis, ir apsauginės kultūros Leuconostoc pseudomesenteroides, visa tai buvo užšaldyta 18oC
temperatūroje ir laikoma 48 valandas. Po to mėsa buvo supakuota naudojant apsaugines pakavimo dujas (50% CO2 / 50% O2). Šis tyrimas įrodė, kad šaldymas padeda sumažinti Campylobacter jejuni
kiekį mėsoje, bet tik kartu naudojant apsaugines pakavimo dujas bakterijos buvo visiškai sunaikintos. Apsauginių pakavimo dujų vartojimas išplėčia produkto galiojimo laiką iki 21 dienos Todėl užšaldymo, apsauginės kultūros ir apsauginių pakavimo dujų derinys galėtų pratęsti galiojimo laiką ir stiprinti iš vištienos pagamintų produktų maisto saugą (Beatriz Melero 2012).
Enver Baris (2011), norėdamas pagerinti mėsos kokybę, strutieną supakavo panaudodamas apsaugines pakavimo dujas CO2: N2 santykiu 80: 20: 0, 60:20:20, 60: 40: 0, ir 40:40:20, visi mėginiai
buvo laikomi 4oC temperatūroje 10 dienų. Kaip ir buvo tikimasi, mėsos kokybė ir galiojimo trukmė
pailgėjo, mikrobų augimas buvo žymiai sumažintas dėl didelio CO2 naudojimo, ir galiojimo laikas
buvo padidintas 5-7 dienomis.
Jose M. Lorenzo (2012) tyrimo tikslas buvo ištirti mėsos chemines ir fizikines sąvybes ir mikroorganizmų kiekį mėsoje, kuri buvo supakuota skirtingomis sąlygomis. Eksperimentui buvo panaudotas vakuuminis pakavimas (VP) ir pakavimas naudojant skirtingas apsaugines pakavimo dujas ( su dideliu O2 kiekiu: 80% O2 + 20% CO2 ir mažu O2 kiekiu: 30% O2 + 70% CO2). Mėginiai
su supakuota mėsa buvo laikomi 2oC temperatūroje 14 dienų. Per visas 14 dienų buvo stebimas
mikrobų augimas, mėsos pH, spalva ir išvaizda, lipidų ir baltymų oksidacijos. Gauti rezultatai parodė, kad vakuuminis pakavimas ir pakavimas naudojant apsaugines pakavimo dujas efektyviausiai stabdo
Pseudomonas spp., psichrotropinių aerobinių bakterijų, pieno rūgšties bakterijų, Enterobacteriaceae spp, taip pat pelėsių ir mielių augimą. Taip pat tyrimo metu buvo nustatyta, kad didelis kiekis O2
paveikė mėsos kokybę neigiamai, o anaerobinės sąlygos pratęsė mėsos galiojimo laiką iki 14 dienų. Taip pat yra įrodyta, kad maisto produktai (ypač mėsa), kurie supakuoti naudojant apsaugines pakavimo dujas, įgauna ryškiai raudoną spalvą. Taip pat pailgėja galiojimo laikas iki 30 dienų, sumažėja mikroorganizmų kiekis mėsoje. Todėl daugumoje ES šalių apsauginės pakavimo dujos yra naudojamos mėsos spalvos pagerinimui (Carola Grebitus et al., 2013).
23 2 TYRIMO METODIKA IR TYRIMŲ ATLIKIMAS
2.1 Tyrimo organizavimas
Tyrimai atlikti LSMU Veterinarijos akademijos, Maisto saugos ir kokybės katedros Gvūninių maisto žaliavų saugos ir kokybės tyrimų laboratorijoje 2013-2015 metais. Tyrimams buvo pasirinkti Lietuos X gamintojo švieži broilerių sparneliai.
2.2 Tyrimų planas
Tyrimai atlikti eksperimentiškai užkrečiant šviežius broilerių sparnelius kampilobakterijomis. Užkrėstų broilerių sparnelių individualūs mėginiai (1 mėginį sudarė 8 sparneliai po maždaug 65-75 g) buvo supakuoti panaudojant apsaugines dujas (N2, O2 ir CO2).
Mėginiai buvo tiriami iš karto po pakavimo, po 3, 5, 8, 12 ir po 15 dienų nustatant kampilobakterijų skaičių bei mėsos pH. Kiekvienas eksperimentas buvo kartojamas 3 kartus.
7 pav. Broilerių sparneliai supakuoti aerobinėmis sąlygomis ir naudojant apsaugines pakavimo dujas
2.3 Šviežių broilerių sparnelių užkrėtimas Campylobacter jejuni bakterijomis
Eksperimentui atlikti buvo panaudota Campylobacter jejuni padermė išskirta iš šviežios broilerių mėsos ankstesnių tyrimų metu. Iki broilerių užkrėtimo, ši padermė buvo saugoma -80˚ C temperatūroje specialioje užšaldymo terpėje šaldiklyje. Prieš eksperimentą, kampilobakterijos iš užšaldymo terpės buvo paimtos naudojant vienkartinę kilpelę ir užsėtos ant kraujo agaro bazės Nr. 2 (sutr. KAB) (Blood Agar Base N.2, REF 610188, Liofilchem, Italija) su 5% arklio kraujo priedu (Liofilchem, Italija) ir inkubuota 37˚ C temperatūroje, 48 val., mikroaerofilinėse sąlygose (5% O2,
10% CO2, 85% N2).
Praėjus 48 valandoms po inkubavimo ant KAB lekštelės užaugusios bakterijos su 10μl vienkartine kilpele perkeltos į 50 ml. širdies smegenų buljono (sutr. ŠSB) (Brain Heart Infusion Broth,
24 REF 610008, Liofilchem, Italija) sultinį mėgintuvėlyje ir inkubuota 37˚ C temperatūroje mikroaerofilinėmis sąlygomis. Po inkubavimo praėjus 24 valandoms buvo matuojamas suspensijos su bakterijomis optinis tankis (OD600), spektrofotometru HEλIOS γ (Thermo Scientific, Vokietija),
naudojant vienkartines 1,5 ml kiuvetes. Broilerių sparnelių užkrėtimui buvo panaudotas
Campylobacter jejuni bakterijų kiekis, kuris atitinka 108 log10 ksv/ml kampilobakterijų kiekį
(OD600=0,20).
Paruošta kampilobakterijų suspensija buvo naudojama broilerių sparnelių užkrėtimui. Užkrėtimo metu, kiekvienas broilerio sparnelio gabalėlis buvo mirkomas indelyje su paruošta kampilobakterijų suspensijoje 1 min ir vėliau 1 val. laikomi steriliame inde, 4˚ C temperatūroje, kad bakterijos prisitvirtintų prie broilerių sparnelių paviršiaus. Po valandos paukštienos sparneliai buvo pakuojami Multivac T100 aparatu, kuris naudoja apsaugines dujas, dedant į dėžutę po 8 sparnelius. Supakuoti sparneliai buvo laikomi 4˚ C temperatūroje 48, 96, 144, 192, 240, 288 ir 360 valandų.
Pirmasis mėginys tyrimui buvo paimtas po 3 dienų imant naują pakuotę su užkrėstais ir supakuotais sparneliais, tyrimo metu taip pat buvo vertinama sparnelių išvaizda, kvapas, matuojama pH.
Iš indelio paimtas užkrėstas sparnelis buvo pasvertas ir įdėtas i homogenizavimo maišelį, kur buvo užpiltas buferiniu peptono vandeniu (Buffered peptone water, REF 611014, Liofilchem, Italija), santykiu 9:1.
Campylobacter jejuni bakterijų skaičiaus nustatymas
Kiekvienas mėginys užpiltas BPW buvo homogenizuojamas 30 s ir atliekami dešimtkarčiai praskiedimai iki 10-7 skiedimo Buferiniam peptono vandenyje. Kampilobakterijų skaičiaus nustatymas atliktas pagal modifikuotą Kudirkienės ir kt. (2012) aprašytą metodiką.
Trumpai, buvo atliekami bakterijų suspensijos dešimtkarčiai skiedimai iki 10-7 naudojant sterilų buferinį peptono vandenį. Pradinė bakterijų suspensija (3 taškai po 10 µl.) buvo sėjama ant mCCDA agaro, Petri lėkštelėje padalintoje į aštuonias lygias dalis (Campylobacter Blood Free Medium Base REF 610130 su priedu SRO155E, Liofilchem, Italija), taip, kad sėjami taškai tarpusavyje nesiliestų.
25 Užsėtos lėkštelės laikomos kol išdžius neilgiau kaip 20 min kambario temperatūroje ir inkubuojam 48 val., 37˚ C temperatūroje, mikroaerofilinėmis sąlygomis. Siekiant įvertinti kampilobakterijų skaičių mėginyje, suskaičiuojamos visos kampilobakterijoms būdingos kolonijos tam tikrame praskiedime ir apskaičiuojama pagal formule.
8 pav. Campylobacter jejuni kolonijos ant mCCDA agaro (Nuotraukos autorė Ingrida Blažytė)
2.4 Šviežių broilerių sparnelių užkrėtimas Pseudomonas fluorescens bakterijomis
Taip pat dalis broilerių sparnelių buvo užkrėsti ir Campylobacter jejuni ir Pseudomonas
fluorescens bakterijomis. Pseudomonas fluorescens ATCC 13525 buvo saugomas -80o C temperatūros šaldiklyje, buvo paimtas mėginys naudojant vienkartines kilpeles ir pasėtas ant CFC agaro ir inkubuojama 26oC temperatūroje 48 valandas.
Praėjus 48 valandoms po inkubavimo ant CFC lėkštelės (Cephalothin-Sodium Fusidate-Cetrimide Agar Base, Hampširas, RG24 8PW, Anglija) užaugusios bakterijos su 10μl vienkartine kilpele perkeltos į 50 ml. Nutrient Broth No,2 (Hampširas, RG24 8PW, Anglija) sultinį mėgintuvėlyje ir inkubuota 26˚ C temperatūroje. Po inkubavimo praėjus 24 valandoms buvo matuojamas suspensijos su bakterijomis optinis tankis (OD600), spektrofotometru HEλIOS γ (Thermo Scientific, Vokietija),
naudojant vienkartines 1,5 ml kiuvetes. Broilerių sparnelių užkrėtimui buvo panaudotas
Pseudomonas fluorescens bakterijų kiekis, kuris atitinka 106 log10 ksv/ml kampilobakterijų kiekį
(OD600=0,05).
Paruošta Pseudomonas fluorescens suspensija buvo naudojama broilerių sparnelių užkrėtimui. Užkrėtimo metu, kiekvienas broilerio sparnelio gabalėlis buvo mirkomas indelyje su paruošta
26
Pseudomonas spp. suspensijoje 1 min ir vėliau 1 val. laikomi steriliame inde, 4˚ C temperatūroje, kad
bakterijos prisitvirtintų prie broilerių sparnelių paviršiaus. Po valandos paukštienos sparneliai buvo pakuojami Multivac T100 aparatu, kuris naudoja apsaugines dujas (CO2-60%, O2-30%, N2-10%),
dedant į dėžutę po 8 sparnelius. Supakuoti sparneliai buvo laikomi 4˚ C temperatūroje 48, 96, 144, 192, 240, 288 ir 360 valandų.
Taip pat su Pseudomonas fluorescens bakterijomis buvo užkrečiami ir sparneliai su kampilobakterijomis. Kiekvienas užkrėstas kampilobakterijomis broilerio sparnelis buvo dar kartą mirkomas indelyje su Pseudomonas fluorescens bakterijų kultūros suspensijoje 1 min ir laikomi steriliame inde 1 val.
pH nustatymas broilerių sparneliuose:
pH buvo matuojamas kiekvieno tyrimo metu. pH buvo matuojamas laikantis ISO 2917:1999 metodų ir naudojant PP-15 pH metrą (Sartoriuos Professional meter fot pH Measurement, Germany). Praėjus 3 dienoms po užkrėtimo, buvo imami broilerių sparnelių mėginiai ir kiekvieno tiriamo sparnelio pH buvo pamatuotas naudojant pH metru (Sartoriuos Professional meter fot pH Measurement, Germany). Kiekvieno tyrimo metu buvo matuojamas pH kiekis sparnelių viduje.
27 3 REZULTATAI
3.1 Pakavimo įtaka šviežiems broilerių sparneliams
Tyrimo rezultatai parodė, kad kampilobakterijų išgyvenimas ant broilerių sparnelių yra skirtingas atsižvelgiant į taikomus įpakavimo būdys, t.y aerobinėmis sąlygomis ir naudojant apsaugines pakavimo dujas.
Visi broilerių sparneliai buvo užkrėsti vienodu pradiniu kampilobakterijų kiekiu, t.y 7,55 log10 ksv/g (9 paeikslas). Praėjus 72 valandoms ant broilerių sparnelių, kurie buvo supakuoti tiek
aerobinėmis sąlygomis, tiek naudojant apsaugines pakavimo dujas, kampilobakterijų kiekis sumažėjo 0,22 log10 ksv/g lyginant su pradinių kampilobakterijų skaičiumi, kuris buvo 7,55 log10 ksv/g. Tačiau
šis kampilobakterijų skaičiaus pokytis yra statistiškai nepatikimas (P>0,05). Po 120 valandų ant aerobinėmis sąlygomis supakuotų sparnelių buvo aptikta 6,8 log10 ksv/g kampilobakterijų. Tai yra
0,72 log10 ksv/g mažiau, negu buvo aptikta kampilobakterijų užkrėtimo metu (7,55 log10 ksv/g).
Tačiau šie kampilobakterijų skaičiaus pokytis nėra statistiškai reikšmingas (P>0,05).
9 pav. Pakavimo būdų įtaka kampilobakterijų išgyvenimui skirtingose sąlygose
7,55 7,4 6,8 6,6 6,6 6,3 6,6 7,55 7,3 6,8 7,1 7,55 6,4 6,3 6,5 5,9 5,9 6,0 5,00 5,50 6,00 6,50 7,00 7,50 8,00
Po užkrėtimo 72 val 120 val 192 val 240 val 288 val 360 val
Lo
g10
ksv
/g
Laikas po supakavimo valandomis
Užkrėsta kampilobakterijomis ir supakuota naudojant apsaugines pakavimo dujas Užkrėsta kampilobakterijomis ir supakuota aerobinėmis sąlygomis
28 Ant broilerių sparnelių, kurie buvo supakuoti naudojant apsaugines pakavimo dujas, pradinis kampilobakterijų kiekis buvo 7,55 log10 ksv/g. Po 72 valandų buvo aptikta 7,4 log10 ksv/g
kampilobakterijų. Nuo tyrimo pradžios praėjus 192 ir 240 valandų ant broilerių sparnelių nustatyta 6,6 log10 ksv/g kampilobakterijų, tai yra 0,97 log10 ksv/g mažiau nei tyrimo pradžioje (7,55 log10
ksv/g). Tyrimo eigoje kampilobakterijų kiekis tolygiai mažėjo, šis skirtumas yra statistiškai patikimas (P<0,05). Praėjus 288 valandų nuo broilerių sparnelių užkrėtimo kampilobakterijomis, ištyrus mėginius buvo aptikta 6,3 log10 ksv/g kampilobakterijų. Tai yra net 1,27 log10 ksv/g mažesnis
kampilobakterijų kiekis, negu buvo užkrėsti sparneliai (7,55 log10 ksv/g).
Tyrimai parodė, kad ant broilerių sparnelių, kurie buvo papildomai užkrėsti ir Pseudomonas
fluorescens bakterijomis, kampilobakterijos išgyveno panašiai kaip ir ant kitų kampilobakterijomis
užkrėstų sparnelių supakuotų naudojant apsaugines pakavimo dujas. Pradinis kampilobakterijų kiekis pirmo tyrimo metu buvo 7,55 log10 ksv/g. Po 72 valandų ant broilerių sparnelių buvo nustatytas 6,4
log10 ksv/g kampilobakterijų. Nuo tyrimo pradžios praėjus 120 valandų, kampilobakterijų kiekis
sumažėjo nežymiai tik 0,02 log10 ksv/g lyginant su kampilobakterijų kiekiu, kuris buvo nustatytas ant
broilerių sparneliu po 72 valandų (6,4 log10 ksv/g). Tačiau po 240 ir po 288 valandų buvo nustatytas
5,9 log10 ksv/g kampilobakterijų kiekis. Tai yra net 1,6 log10 ksv/g kampilobakterijų mažiau, negu
buvo nustatytas kampilobakterijų kiekis tyrimo pradžioje (7,55 log10 ksv/g). Viso tyrimo metu
kampilobakterijų kiekis tolygiai mažėjo, šis kampilobakterijų skirtumas yra statistiškai patikimas (P<0,05).
29 3.2 Broilerių sparnelių pH pokyčiai laikymo metu
Broilerių sparnelių pH (10 pav.) užkrėstų ir supakuotų skirtingomis sąlygomis broilerių sparnelių pH buvo tiriamas nuo trečios eksperimento paros.
Aerobinėmis sąlygomis supakuotų broilerių sparnelių pH po trijų parų siekė 6,25. Praėjus dar dviems paroms pH nežymiai padidėjo (0,09). Aštuntos paros tyrimo metu pH buvo toks, kaip ir tyrimo pražioje 3 para. Šie aerobinėmis sąlygomis supakuotų broilerių sparnelių pH pokyčiai statistiškai nepatikimi (P>0,05).
10 pav. pH pokyčiai broilerių sparneliuose tyrimo metu
Broilerių sparnelių, kurie buvo užkrėsti kampilobakterijomis ir supakuoti naudojant apsaugines pakavimo dujas, pH siekė 5,92 nuo tyrimo pradžios praėjus trims paroms. Tačiau penktos paros rezultatai parodė, kad broilerių sparnelių pH padidėjo 0,145 karto, lyginant su pH po trijų parų. Aštuntas paras tiriant broilerių sparnelių pH buvo dar šiek tiek mažesnis negu buvo nustatyta penktos paros (6,065) metu, bei 0,11 karto didesnis negu buvo nustatytas pH po trijų parų (5,29). Praėjus 10 dienų nuo eksperimento pradžios, paimtų broilerių sparnelių pH buvo 6,02. Dvyliktą parą pH padidėjo 0,175 karto didesnis lyginant su rezultatais, kurie buvo gauti trečios paros (5,92). Tačiau 15 paros metu broilerių sparnelių pH sumažėjo 0,015 karto, negu buvo aptiktas pH 12 paros metu t,y 6,095. Toks nepastovus pH kitimis eksperimento metu yra statistiškai nepatikimas (P>0,05).
6,25 6,34 6,25 5,92 6,065 6,03 6,02 6,095 6,08 6,1 5,965 6,08 6,24 6,025 6,01
3 para 5 para 8 para 10 para 12 para 15 para
Užkrėsta kampilobakterijomis, pseudomonu ir supakuota naudojant apsaugines pakavimo dujas Užkrėsta kampilobakterijomis ir supakuota naudojant apsaugines pakavimo dujas
30 Broilerių sparnelių pH, kurie kartu su kampilobakterijomis buvo papildomai užkrėsti
Pseudomonas spp. bakterijomis ir supakuoti naudojant apsaugines pakavimo dujas buvo didžiausias
ir siekė 6,1. Penktos paros metu pamatuotas pH buvo 0,135 karto mažesnis, negu trečią parą ištirtų mėginių. Tiriant mėginių pH po 8 parų, nustatytas pH siekė 6,08, tai yra 0,02 karto mažesnis pH, negu buvo nustatytas pH trečios paros metu, bet kartu ir 0,115 karto didesnis negu penktos paros nustatytas pH (5,965). Pseudomonas spp. bakterijomis užkrėstų broilerių sparnelių pH 10 paros metu siekė 6,24. Dvyliktos paros pH buvo nustatytas 6,025, šitas rezultatas parodo, kad pH nuo 10 paros (6,24) sumažėjo 0,215 karto, o nuo tyrimo pradžios (3 paros pH buvo 6,1) sumažėjo 0,075 karto. Paskutinio tyrimo 15-tą dieną broilerių sparneliuose pH buvo nustatytas 6,01. Tai yra 0,015 karto mažesnis, negu buvo 12 paros metu (6,025) ir 0,09 karto mažesnis negu trečios paros metu (6,1). Toks tolygus pH kitimas broilerių sparneliuose yra statistiškai nereikšmingas (P>0,05).
31 4 REZULTATŲ APTARIMAS
Norint sumažinti žmonių sergamumą kampilobakterioze, didelis dėmesys yra skiriamas šių bakterijų plitimo kontrolei broilerių mėsos gamybos grandinėje, pradedant nuo auginimo iki galutinio produkto prekyboje (Hansson et. Al 2007). Siekiant išsiaiškinti apsauginių pakavimo dujų poveikį užkrėstiems kampilobakterijomis viščiukų broilerių sparneliams, eksperimento metu buvo naudojamas apsauginių dujų mišinys, kurį sudaro CO2-60%, O2-30%, N2-10%, taip pat broilerių
sparneliai buvo pakuojami ir aerobinėmis sąlygomis, siekiant palyginti rezultatus. Tyrimų metu visi broilerių sparneliai buvo užkrėsti vienodu kampilobakterijų kiekiu 7,55 log10 ksv/g. Tačiau tyrimai
parodė, kad praėjus 72 valandoms neatsižvelgiant į pakavimo būdą, kampilobakterijų kiekis sumažėjo 0,22 log10 ksv/g lyginant su pradiniu kampilobakterijų skaičiumi.
Aerobinėmis sąlygomis supakuotose broilerių sparneliuose kampilobakterijų kiekis praėjus 120 valandų buvo nustatytas 6,8 log10 ksv/g, nuo tyrimo pradžios (7,55 log10 ksv/g) kampilobakterijų
sumažėjo 0,75 log10 ksv/g. Tačiau po 192 valandų kampilobakterijų kiekis išaugo iki 7,1 log10 ksv/g.
Kiti tyrimai taip pat parodė, kad kampilobakterijų skaičius supakavus sparnelius naudojant apsaugines pakavimo dujas bet su dideliu kiekiu O2, padidina Campylobacter kiekio sumažėjimą
paukštienos file, atliktų tyrimų naudojant aerobines pakuotes ir anaerobines pakuotes su 50% ir 90 % CO2 , nustatyta, kad naudojant didelį kiekį CO2 sumažina Campylobacter kiekį ir gauti rezultatai
nebuvo reikšmingai (P> 0,05) skirtingi (Meredith.H et al., 2014).
Ant broilerių sparnelių, kurie buvo supakuoti naudojant apsaugines pakavimo dujas (CO2-60%, O2-30%, N2-10%), pradinis kampilobakterijų kiekis buvo 7,55 log10 ksv/g. Po 72 valandų
buvo aptikta 7,4 log10 ksv/g kampilobakterijų. Nuo tyrimo pradžios praėjus 192 ir 240 valandų ant
broilerių sparnelių nustatyta 6,6 log10 ksv/g kampilobakterijų, tai yra 0,97 log10 ksv/g mažiau nei
tyrimo pradžioje (7,55 log10 ksv/g). Tyrimo eigoje kampilobakterijų kiekis tolygiai mažėjo, bet šis
skirtumas yra statistiškai patikimas (P<0,05). Viso tyrimo metu kampilobakterijų kiekis nuo 7,55 log10 ksv/g sumažėjo iki 6,3 log10 ksv/g, tai yra net 1,25 karto mažesnis kampilobakterijų kiekis.
Galime teigti, kad naudojant apsaugines pakavimo dujas galima sumažinti kampilobakterijų kiekį, be to broilerių sparneliai kokybiški išliko iki pat dvyliktos tyrimo dienos.
Panašus tyrimas buvo atliktas 2012 metais, kur buvo naudojamos apsauginės pakavimo dujos ( su dideliu O2 kiekiu: 80% O2 + 20% CO2 ir mažu O2 kiekiu: 30% O2 + 70% CO2 ) su skirtingu
O2 kiekiu, tyrimas tik patvirtino, kad naudojant apsaugines pakavimo dujas efektyviausiai stabdo
psichrotropinių aerobinių bakterijų, pieno rūgšties bakterijų, Enterobacteriaceae spp, taip pat pelėsių ir mielių augimą (Jose M. Lorenzo 2012).
32 Kito eksperimento metu buvo naudojamas didelis CO2 kiekis, net 60%. Ekpserimento eigoje
pestebima, kad kuo didesnis CO2 kiekis, tuo mažesnis bakterijų kiekis išsilaiko broilerių sparneliuose,
taip pat prailgina mėsos galiojimo laiką iki 12 dienų. M. Lorenzo (2012) nustatė, kad kad didelis kiekis O2 paveikė mėsos kokybę neigiamai, o anaerobinės sąlygos pratęsė mėsos galiojimo laiką iki
14 dienų. Beatriz Melero (2012) eksperimento metu naudojo 50% CO2 ir taip pat įrodė, kad didelis
kiekis CO2 pratęsia galiojimo laiką iki 21 dienos.
Evan Baris (2011) taip pat nustatė, kad didelis CO2 kiekis mažina mikrobų augimą ir
prailgina praduktų galiojimo laiką iki 5-7 dienų.
Broilerių sparneliai, kurie buvo papildomai užkrėsti ir Pseudomonas spp. bakterijomis, pradinis kampilobakterijų kiekis pirmo tyrimo metu buvo 7,55 log10 ksv/g. Po 72 valandų ant broilerių
sparnelių buvo nustatytas 6,4 log10 ksv/g kampilobakterijų. Viso tyrimo metu kampilobakterijų kiekis
tolygiai mažėja, nuo pradinio kampilobakterijų kiekio 7,55 log10 ksv/g iki paskutinės tyrimo dienos
sumažėjo iki 5,9 log10 ksv/g. Toks tyrimo rezultatas rodo, kad Pseudomonas spp. pablogina
kampilobakterijų išgyvenimą broilerių sparneliuose (P<0,05).
Kitas eksperimentas buvo atliktas 2007 metais, kurio metu buvo tiriama Pseudomonas
aeruginosa įtaka kampilobakterijų išgyvenimui, buvo nustatyta, kad Pseudomonas aeruginosa
kampilobakterijų augimą ir išgyveinmą (Davis M. Et, al 2007).
Visų eksperimentų metu nustatytas pH beveik nepakito nuo pradinio nustatyto pH. Aerobinėmis sąlygomis supakuotų broilerių sparnelių pH trečios paros metu buvo nustatytas 6,25. Tačiau 5 paros metu pH nežymiai padidėjo 0,09 karto. Aštuntos paros tyrimo metu pH vėl nustatytas 6,25. Šie pH pokyčiai tyrimo metu nėra statistiškai reikšmingi (P>0,05).
Apsauginėmis dujomis supakuotų broilerių pH nuo 5,92 pakilo iki 6,08. O sparneliai, kurie buvo papildomai užkrėsti Pseudomonas spp. bakterijomis pH tyrimo pradžioje buvo nustatytas 6,1 toks pat buvo nustatytas ir praėjus 15 dienų po užkrėtimo.
Atliktas panašus tyrimas 2004 metais, kuriuo metu buvo tiriama kiaulienos pH, kuri buvo supakuota naudojant apsaugines pakavimo dujas. Tyrimo metu kiaulienos pH sumažėjo tik 0,1 verte, tai rodo, kad ilgiau laikant mažėja mėsos pH (padidėja rūgštingumas) ir didėja jos konservuojamasis poveikis (Jacek Kondratowicz et. al 2004).
Radha krishnan (2014 m) atliko eksperimentą, kurio metu panaudojus prieskonių ekstraktus (gvazdikėlių, cinamono, raudonėlių, garstyčių) ant žalios vištienos mėginių ir buvo stebimas pH. Mėginiai buvo patalpinti 4oC šaldytuve 15 parų. Pradinis mėginių pH buvo 5,63, tačiau po 15 parų
33 sunaudoja amino rūgštis, kad suskaldytų baltymus. Prieskonių ekstraktų naudojimas kaip antioksidantus žalioje vištienoje, stabdo mikroorganizmų augimą ir lipidų oksidacija, nes juose gausu eterinių aliejų bei fenolio rūgščių.
Huang H (2011m) atlikto eksperimento metu vištienos filė buvo apdorota natrio metasilikatu (SMS) tada supakuota į putų polistirolio padėklus ir saugoma 4oC temperatūroje 9 dienas. Tyrimo metu buvo stebimas pH, marinato išeiga, vandens rišlumas, kepimo išeiga, tekstūra, spalva ir juslinės savybės. Gauti rezultatai parodė, kad užkrėtus vištienos filė su 3% SMS - pH padidėja. Kad sulėtinti mikroorganizmų augimą vištienos filė, reikia panaudoti ne mažesnį kaip 3% natrio metasilikato, o JAV žemės ūkio departamento duomenimis, didžiausias leistinas natrio metasilikato kiekis marinuojant paukštienos produktus yra 2%.
34 5 IŠVADOS
1. Supakavus broilerių sparnelius aerobinėmis sąlygomis, kampilobakterijų kiekis nuo eksperimento pradžios (7,55 log10 ksv/g) sumažėjo iki 7,1 log10 ksv/g, praėjus 192
valandoms nuo eksperimento pražios, tačiau šie tyrimo rezultatai nėra statistiškai patikimi (P>0,05).
2. Ant broilerių sparnelių supakuotų naudojant apsaugines pakavimo dujas mažiausias kampilobakterijų kiekis (6,3 log10 ksv/g) nustatytas praėjus po užkrėtimo 288
valandoms (P<0.05).
3. Ant broilerių sparnelių, kurie buvo papildomai užkrėsti Pseudomonas spp. bakterijomis ir supakuoti naudojant apsaugines pakavimo dujas, mažiausias kampilobakterijų kiekis 5,9 log10 ksv/g aptiktas po užkrėtimo praėjus 288 valandoms (P<0.05).
4. Aerobinėmis sąlygomis supakuotų broilerių sparnelių pH ir apsauginėmis pakavimo dujomis supakuotų broilerių pH skiriasi nežymiai (P>0,05). Aerobinėmis sąlygomis pH liko pastovus 6,25, naudojant pakavimo dujas pH kito nuo 5,92 iki 6,08 ribose. 5. Kampilobakterijų skaičius ant broilerių sparnelių supakuotų naudojant apsaugines
pakavimo dujas sumažėjo nuo 7,55 log10 ksv/g iki 5,9 log10 ksv/g (P<0,05). Broilerių pakavimas aerobinėmis sąlygomis tokio efektyvumo neduoda.
35
6 NAUDOTA LITERATŪRA
1. Anonymous., Advisory Committee on the Microbiological Safety of Food. Second Report on
Campylobacter. 2005. HMSO, London.
2. Allos, B.M., Campylobacter jejuni infections: update on emerging issues and trends. 2001. Clinical Infectious Diseases 32, P. 1201–1206.
3. Blaser M. and Engberg J. Clinical aspects of Campylobacter jejuni and Campylobacter coli infections. In: Nachamkin I.C, Szymanski CM, Blaser M. editors. 2008. Campylobacter 3nd edition. P. 99 – 122.
4. Cardinale E., Tall F., Guèye E.F., Cisse M., Salvat G. 2004. Risk factors for Campylobacter spp. infection in Senegalese broiler-chicken flocks. Prev Vet Med. Vol.64. P.15-25.
5. CAST. (1994). Foodborne Pathogens: Risk and Consequences. Task Force Report No. 122. The Council for Agricultural Science and Technology, Iowa Sate University, Ames, IA.
6. Cawthraw S.A., Newell D.G. 2010. Investigation of the presence and protective effects of maternal antibodies against Campylobacter jejuni in chickens. Avian Dis. Vol.54. Issue 1. P. 86-93.
7. Davis M.A, Connert D.E Antimicrobial Effects of Pseudomonas aeruginosa on Survivability and Recovery of Campylobacter jejuni on Poultry Products. 2007 Poultry Science Vol. 86, P. 760-764
8. Dingle, K.E., Colles, F.M., Ure, R.,Wagenaar, J.A., Duim, B., Bolton, F.J., Fox, A.J., Wareing, D.R., Maiden, M.C., Molecular characterization of Campylobacter jejuni clones: a basis for epidemiologic investigation. 2002. Emerging Infectious Diseases 8, P. 949–955.
9. EFSA (European Food Safety Authority). The European Union Summary Report on Trends and Sources of Zoonoses, Zoonotic Agents and Food-borne Outbreaks in the European union in 2008. 2010. The EFSA Journal Vol 8 (1): P. 1496.
10. EFSA. (2010a). Scientific opinion on quantification of the risk posed by broiler meat to human campylobacteriosis in the EU. EFSA J.Vol 8, P. 1437–1526.
11. EFSA. (2010b). Analysis of the baseline survey on the prevalence of Campylobacter in broiler batches and of Campylobacter and Salmonella on broiler carcasses in the EU, 2008. EFSA J. Vol. 8, P. 1503–1602.
12. EFSA (European Food Safety Authority).The European Union Summary Report on Trends and Sources of Zoonoses, Zoonotic Agents and Food-borne Outbreaks in 2012. 2014. The EFSA Jornal Vol. 12. Issue 2, P. 3547.
36 13. Evans S.J., Sayers A.R. 2000. A longitudinal study of Campylobacter infection of broiler flocks in Great Britain. Prev Vet Med. Vol.46. P.209-223. Fica.A,Seelman.D, Porte.L. A case of myopericarditis associated to Campylobacter jejuni infection in the Southern Hemisphere. The Brazilian Journal of Infectious Diseases. Vol 16, Issue 3. P, 294-296. 2012.
14. Forsythe S. J. 2000. “Food poisoning microorganisms,” in The Microbiology of Safe Foods, ed. Forsythe S. J., editor. (Abingdon: Blackwell Science Publishers; ), P. 87–148.
15. Habib I, Berkvens D, Zutter L.D., Dierick K, Huffel X. Campylobacter conatamination in broiler carcasses and correlation with slaughterhouses operational hygiene inspection. Food Microbiology 2012. Vol 29, Issue 1, P 105-112.
16. Hansen V.M., Rosenquist H., Baggesen D.L, Brown S, Christensen B.B Characterization of Campylobacter phages including analysis of host range by selected Campylobacter jejuni Penner serotypes BMC Microbiol 2007., Vol. 7, P. 90.
17. Havelaar A. H., Nauta M. J., Mangen M. J. J., de Koeijer A. G., Bogaardt M. J., Evers E. G., Jacobs-Reitsma W. F., van Pelt W., Wagenaar J. A., de Wit G. A., van der Zee H. 2005. Costs and Benefits of Controlling Campylobacter in the Netherlands; Integrating Risk Analysis, Epidemiology and Economics. RIVM report 250911009/2005.
18. Heuer, O.E., Pedersen, K., Andersen, J.S., Madsen, M., Prevalence and antimicrobial susceptibility of thermophilic Campylobacter in organic and conventional broiler flocks. 2001. Letters in Applied Microbiology Vol. 33, P. 269–274.
19. Huang H., Williams K.S., Sims A.C., Simmonet A. Sodium metasilicate affects antimicrobial, sensory, physical, and chemical characteristics of fresh commercial chicken breast meat stored at 4oC for 9 days. Poultry Science 2011. Vol. 90. P 1124-1133.
20. Humphrey T, O'Brien S, Madsen M. Campylobacters as zoonotic pathogens: a food production perspective. 2007. Int J Food Microbiol: Vol. 117. Issue 3. P. 237-57.
21. Kist M. 1985. The historical background of Campylobacter infection: new aspects. Public Health Laboratory Service P.23-7.
22. Kudirkienė E., Cohn M.T., Stabler R.A., Strong P.C., Šernienė L., Wren B.W., Nielsen E.M. and Malakauskas M. Phenotypic and Genotypic Characterizations of Campylobacter jejuni Isolated from the Broiler Meat Production Process. Current Microbiology. 2012. Vol. 65. Issue. 4. P. 398-406.
23. Lasinskaitė – Čerkašina A., V. Vaičiuvėnas. Diagnostinė mikrobiolgoja. KMU leidykla, 2007. P. 264.
37 25. Meredith H, McDowell D, Bolton D.J An evaluation of trisodium phosphate, citric acid and lactic acid cloacal wash treatments to reduce Campylobacter, total viable counts (TVC) and total enterobacteriaceae counts (TEC) on broiler carcasses during processing Food Control 2013, Vol. 32, P. 149–152.
26. Radha krishnan K., Babuskin S., Azhagu Saravan Babu P., Sasikala M., Sabina K., Archana G., Sivarajan M., Sukumar M. Antimicrobial and antioxidant effects of spice extracts on the shelf life extension of raw chicken meat. International Journal of Food Microbiology 2014. Vol 171. P. 32-40
27. Rossaint S, Klausmann S, Herbert U, Effect of package perforation on the poilage process of poultry stored under different modified atmospheres. Food Packing and Shelf Life 2014. Vol 1, P. 68-76
28. Sahin O., Zhang Q., Meitzler J.C., Harr B.S., Morishita T.Y., Mohan R. 2001. Prevalence, antigenic specificity, and bactericidal activity of poultry anti-Campylobacter maternal antibodies. Appl Environ Microbiol. Vol. 67. Issue 9. P.3951-3957.
29. Santini C., Baffoni L., Gaggia F., Granata M., Gasbarri R., Di Gioia D., Biavati B. 2010. Characterization of probiotic strains: An application as feed additives in poultry against Campylobacter jejuni. Int J Food Microbiology. Vol 141. P. S98-S108.
30. Stephen L.W.On. Taxonomy, phylogeny, and methods for the identification of Campylobacter species. 2005. Campylobacer molecular and cellular biology. P. 13-35.
31. Stern N. J., Kazmi S. U. (1989). “Campylobacter jejuni,” in Foodborne Bacterial Pathogens, ed. Doyle M. P., editor. (New York: Marcel Dekker Inc.), P. 71–110.
32. Scanlon K. A., C. Cagney, D. Walsh, D. McNulty, A. Carroll, E.B. McNamara, D.A. McDowell, G. Duffy. Occurrence and characteristics of fastidious Campylobacteraceae species in porcine samples. International Journal of Food Microbiology 2013, Vol. 163, Issue 1. P. 6 – 13.
33. Sahin, O., Zhang, Q., Meitzler, J.C., Harr, B.S., Morishita, T.Y., Mohan, R., Prevalence, antigenic specificity, and bactericidal activity of poultry anti-Campylobacter maternal antibodies. 2001. Applied and Environmental Microbiology Vol. 67, P. 3951–3957.
34. Schaffner, N., Zumstein, J., Parriaux, A., Factors influencing the bacteriological water quality in mountainous surface and groundwaters. 2004. Acta Hydrochimica et Hydrobiologica Vol. 32, P. 225–234.
35. Vandamme, P. Taxonomy of the family Campylobacteriaceae. In Campylobacter 2nd edition. 2000. Ed I. Nachamkin & M.J. Blaser. ASM Press, Washington. P. 3-26.
38 36. Wilson D.J., Gabriel E., Leatherbarrow A.J., Cheesbrough J., Gee S., Bolton E., Fox A., Fearnhead P., Hart C.A., Diggle P.J. 2008. Tracing the source of Campylobacteriosis. PLoS Genet. Vol. 4. Issue 9 :e1000203.
37. http://www.nmvrvi.lt/lt/zoonozes/kampilobakterioze/ prieiga per internetą 2015.04.28 38. http://www.ulac.lt/ligos/K/kampilobakterioze prieiga per internetą 2015.04.28
39. http://www.cdc.gov/pulsenet/pathogens/campylobacter.html Campylobacter jejuni prieiga per internetą 2015.04.28
