KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Šarūnė Tamošiūnaitė
KTU CHEMINĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETO STUDENTŲ
ŢINIŲ IR POŢIŪRIO APIE GENETIŠKAI MODIFIKUOTĄ MAISTĄ,
JO ŢENKLINIMĄ TYRIMAS
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinis vadovas
prof. A.Tamošiūnas 2008-0-29
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
KTU CHEMINĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETO STUDENTŲ ŢINIŲ IR POŢIŪRIO APIE GENETIŠKAI MODIFIKUOTĄ MAISTĄ IR JO ŢENKLINIMĄ TYRIMAS
Šarūnė Tamošiūnaitė
Mokslinis vadovas prof. Abdonas Tamošiūnas
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2008. 61 p.
Darbo tikslas: Įvertinti KTU Cheminės technologijos fakulteto studentų ţinias ir poţiūrį apie genetiškai modifikuotą maistą, jo ţenklinimą.
Darbo uţdaviniai: 1. Nustatyti KTU Cheminės technologijos fakulteto studentų informavimo šaltinius apie genetiškai modifikuotą maistą ir jo ţenklinimą. 2. Ištirti KTU Cheminės technologijos fakulteto studentų ţinias ir poţiūrį apie genetiškai modifikuotą maistą ir jo ţenklinimą. 3. Parengti rekomendacijas siekiant pagerinti genetiškai modifikuoto maisto ir jo ţenklinimo informuotumą.
Tyrimo metodika: Tyrimo objektas: Ţinios ir poţiūris apie genetiškai modifikuotą maistą ir jo ţenklinimą. Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros analizė, teisinių dokumentų analizė, anketinė apklausa. Tyrimo metu buvo išplatinta 120, atsako daţnis - 80,83 proc. Statistinės analizės metodai: Apklausos rezultatai buvo analizuojami naudojant Microsoft office Excel 2007 ir kompiuterinį SPSS 13.0 versijos statistinį duomenų analizės paketą. Statistinis duomenų reikšmingumas buvo tikrinamas pagal chi kvadrato kriterijų ir laisvės laipsnių skaičių. Poţymius analizuojant kito rodiklio atţvilgiu skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai reikšmingumo lygmuo p<0,05.
Rezultatai: Dauguma respondentų daţniausiai gauna informaciją apie genetiškai modifikuotą maistą ir jo ţenklinimą internete (15,5 proc. moterų ir 11,3 proc. vyrų), 30,9 proc. moterų ir 35,1 proc. vyrų ţino šiek tiek, tačiau norėtų būti daugiau informuojamas,-a. Didţioji dalis apklaustųjų mano, jog genetiškai modifikuotas maistas yra kenksmingas (33,7 proc. moterų ir 32,3 proc. vyrų), nes trūksta informacijos apie genetiškai modifikuoto maisto saugumą (33,6 proc. moterų ir 23,1 proc. vyrų). Remiantis tyrimo rezultatais, dauguma apklaustųjų ţino, jog daţniausiai būna/ gali būti modifikuoti vaisiai (52,7 proc.
moterų ir 39,2 proc. vyrų), darţovės (47,4 proc. moterų ir 45,3 proc. vyrų), soja ir jos produktai (34,0 proc. moterų ir 46,4 proc. vyrų), aliejus (34,1 proc. moterų ir 38,1 proc. vyrų). Didţioji dalis respondentų (34,1 proc. moterų ir 32,0 proc.vyrų) ţino apie genetiškai modifikuoto maisto ţenklinimą, tačiau jam nepritaria (38,1 proc. moterų ir 27,9 proc. vyrų).
Išvados: 1. Dauguma respondentų gauna daţniausiai informaciją apie genetiškai modifikuotą maistą, jo ţenklinimą internete, iš šeimos narių ir/ar paţįstamų, per televiziją, per radiją, profesiniuose (specializuotuose) seminaruose/ konferencijose/ leidiniuose. 2. Nustatyta, jog daugelis respondentų ţino šiek tiek apie genetiškai modifikuotą maistą, jo ţenklinimą, tačiau norėtų būti daugiau informuojamas,-a. Taip pat dauguma ţino, kokie maisto produktai daţniausiai daţniausiai būna/ gali būti genetiškai modifikuoti, genetiškai modifikuoto maisto ţenklinimą etiketėje. Tyrimo rezultatuose pastebimas neigiamas poţiūris į genetiškai modifikuotą maistą (genetiškai modifikuotas maistas yra kenksmingas, kadangi trūksta informacijos apie saugumą) ir net daugiau kaip pusė tiriamųjų nepritaria esamam ţenklinimui. 3. Parengtos praktinės rekomendacijos, siekiant pagerinti genetiškai modifikuoto maisto, jo ţenklinimo informuotumą.
Praktinės rekomendacijos: Išanalizavus tyrimo rezultatus, praktinės rekomendacijos yra parengtos pagal šias sritis: genetiškai modifikuoto maisto, jo ţenklinimo informuotumo gerinimas ir siūlymai dėl genetiškai modifikuoto maisto ţenklinimo.
Raktiniai ţodţiai: genetiškai modifikuotas maistas, genetiškai modifikuoto maisto ţenklinimas, vartotojų ţinios ir poţiūris.
SUMMARY
Management of Public Health
THE RESEARCH OF KTU FACULTY OF CHEMICAL TECHNOLOGY STUDENT‘S KNOWLEDGE AND ATTITUDE TO GENETICALLY MODIFIED FOOD AND ITS LABELING Šarūnė Tamošiūnaitė
Supervisor Abdonas Tamošiūnas, PhD
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2008. 61p.
Aim of study: to evaluate student„s knowledge and attitude to genetically modified food and its labeling in KTU faculty of chemical technology.
Objectives: 1. To survey the repositories of genetically modified food and his labeling. 2. To survey the knowledge and attitude to genetically modified food and its labeling. 3. To prepare recomendations to increase privity of genetically modified food and its labeling.
Methods: Object of the research - knowledge and attitude to genetically modified food and its labeling. The questionnaire was compiled after making an analysis of the latest Lithuanian and foreign scientific literature and legislation. There were totally 120 students of KTU faculty of chemical tecnology interviewed using the anonymous questionnaire (response rate 80,83 percentage). Data analysis was performed using the statistical data analysis package SPSS (version 13.00) (the chi-squared test, df) and Microsoft office Excel 2007. Differences between the indices were considered statistically significant for p-values less than 0.05.
Results: The most of respondents get information about genetically modified food and its labeling commonly in internet (15.5 percentage women and 11.3 percentage men), 30.9 percentage women and 35.1 men know a little bit, but they want to get more information. In addition to this, respondents think, that genetically modified food is harmful (33.7 percentage women and 32.3 percentage men) because of lack information about its safety (33.6 percentage women and 23.1 percentage men). Most of respondents kwow commonly genetically modified food produce: fruits (52.7 percentage women ir 39.2 percentage men), vegetables (47.4 percentage women and 45.3 percentage men), soy produce (34.0 percentage women and 46.4 percentage men), and oil (34.1 percentage women and 38.1 percentage men). Also 34.1
percentage women and 32.0 percentage know about genetically modified food labeling, but they are not satisfied with it (38.1 percentage women and 27.9 percentage men.)
Conclutions: 1. Most of respondents get information about genetically modified food and its labeling commonly in internet, from family members, watching TV, listening radio, attending to profesional seminar. 2. Most of respondents know a little bit, but they want to get more information about genetically modified food and its labeling. In adittion to this, respondents kwow commonly genetically modified food produce. Negative attitude to genetically food (the lack information of genetically modified food safety) and its labeling was evaluated. 3. Practical recomendations were prepared.
Practical recomendations: When data analysis was done, practical recomendations were prepared to increase privity of genetically modified food and its labeling.
Key words: genetically modified food, genetically modified food labeling, costumers knowledge and attitude
PADĖKA
Nuoširdţiai dėkoju savo darbo vadovui, profesoriui Abdonui Tamošiūnui, uţ pagalbą rengiant mokslinį tiraimąjį darbą, uţ mokėjimą išsakyti kritiką, pagyrimus bei neįkainojamus patarimus koreguojant. Taip pat KTU Cheminės technologijos universiteto dekanui uţ sutikimą, jog įstaigoje būtų
vykdoma magistrinio darbo tiriamoji dalis. Studijų administratorei, Ilonai Kybartienei, ir savo šeimos nariams uţ moralinį palaikymą. Visiems linkiu geros kloties visur ir visada.
PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR SANTRUMPOS
Genetiškai modifikuotas maistas (GMM) – maistas, kurio sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, kuris susideda arba yra pagamintas iš jų (Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas Ţin., 2001 Nr.56-1976).
Genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) – organizmas (išskyrus ţmogų), kurio genetinė medţiaga yra pakeista tokiu būdu, kuris paprastai nepasitaiko poruojantis ir (arba) natūralios rekombinacijos atveju (Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas Ţin., 2001 Nr.56-1976).
Genetinė modifikacija (GM) – genetinės medţiagos pakeitimas naudojant atitinkamus biotechnologijos metodus (Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas Ţin., 2001 Nr.56-1976).
TURINYS
ĮVADAS ... 8
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 11
1.1 GENETIŠKAI MODIFIKUOTO MAISTO SAMPRATA ... 11
1.2 LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS AKTAI, SUSIJĘ SU GENETIŠKAI MODIFIKUOTU MAISTU ... 15
1.3 MOKSLINIAI TIRIAMIEJI DARBAI IR APKLAUSOS LIETUVOJE ... 19
1.4 MOKSLINIAI STRAIPSNIAI PubMed/Medline PAIEŠKOS SISTEMOJE ... 22
2. TYRIMO METODIKA ... 24
2.1 TIRIAMOJO KONTINGENTO ATRANKA IR APKLAUSŲ ORGANIZAVIMAS ... 24
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 29 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 48 IŠVADOS ... 50 LITERATŪRA ... 51 PRIEDAI ... 54
ĮVADAS
Genų inţinerija – palyginti nauja ir pasaulyje prieštaringai vertinama biotechnologijos sritis. Pirmųjų genetiškai modifikuotų maisto produktų pasaulio rinkoje pasirodė šiek tiek daugiau nei prieš 10 metų. Genetiškai modifikuotas maistas - maistas, kurio sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, kuris susideda arba yra pagamintas iš jų. Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – tai organizmai (išskyrus ţmogų), kurių genetinė medţiaga yra pakeista tokiu būdu, kurie paprastai nepasitaiko poruojantis ir (arba) natūralios rekombinacijos atveju. Mokslininkų teigimu, prireiks dar keliasdešimties metų, kad genetiškai modifikuotų organizmų poveikis ţmogui ir aplinkai būtų iki galo ištirtas. Tikslių duomenų apie genetiškai modifikuotų organizmų poveikį nėra, nors pasigirsta nuomonių, kad genetiškas maistas sukelia alergijas, atsparumą antibiotikams.
Pasaulio sveikatos organizacija laikosi nuosaikios pozicijos ir nurodo, kad kol kas nėra įrodymų, jog GMO kenktų ţmonių sveikatai. Lietuvoje vyraujamas atsargus poţiūris į genetines maisto modifikacijas atspindi ir visos ES poziciją. Europiečiai palankiai vertina biotechnologijas, tačiau vis dar priešinasi genetiškai modifikuotiems organizmams. ES 1999 metais buvo netgi paskelbusi moratoriumą modifikuotiems produktams, ir tik pastaraisiais metais, apsišarvavusi daugybe teisės aktų, pamaţu įsileidţia į rinką genų inţinerijos laboratorijose sukurtus produktus. Visiškai kitokio poţiūrio laikomasi JAV – jose įsikūrę didţiausi GMO koncernai. Šios bendrovės suinteresuotos kuo platesne pasaulio rinka. Genetiškai modifikuotų produktų eksportas garantuoja milţinišką pelną – tiekdami modifikuotas augalų sėklas, koncernai tiekia ir savo pačių gaminamus herbicidus bei pesticidus. JAV produktai su GMO nėra ţenklinami – Amerikos ūkininkų teigimu, ţenklinimas prilygsta faktiniam draudimui.
Europoje ir Azijos ţemynuose yra atlikta daug mokslinių tyriamųjų darbų, kuriuose tiriamas poţiūris ir ţinios apie genetiškai modifikuotą maistą. Apibendrinant galima teigti, jog vyrauja menkos vartotojų ţinios apie genetiškai modifikuotus maisto produktus, kritiškas poţiūris į genetiškai modifikuotą maistą. Lietuvoje yra taip pat atlikta reprezentatyvių gyventojų apklausų. Išvadose teigiama apie neigiamą vartotojų poţiūrį į genetiškai modifikuotą maistą, taip pat nepankamą informavimą, kuris kelia grėsmę vartotojų teisei į pasirinkimą.
Tyrimo aktualumas:
Naujausiuose moksliniuose straipsniuose visuomenės sveikatos tematika teigiama, jog globalizacijos sukeliami pokyčiai yra greiti ir sunkiai kotroliuojami ir tai kaip pavyzdys – genetiškai
modifikuotas maistas. Niekas iki šiol netyrė KTU Cheminės technologijos fakulteto studentų poţiūrio ir ţinių apie genetiškai modifikuotą maistą ir jo ţenklinimą Lietuvoje.
Tyrimo objektas. Ţinios ir poţiūris apie genetiškai modifikuotą maistą, jo ţenklinimą.
Tyrimo tikslas. Įvertinti KTU Cheminės technologijos fakulteto studentų ţinias ir poţiūrį apie genetiškai modifikuotą maistą, jo ţenklinimą.
Tyrimo uţdaviniai:
1. Nustatyti KTU Cheminės technologijos fakulteto studentų informavimo šaltinius apie genetiškai modifikuotą maistą ir jo ţenklinimą.
2. Ištirti KTU Cheminės technologijos fakulteto studentų ţinias ir poţiūrį apie genetiškai modifikuotą maistą ir jo ţenklinimą.
3. Parengti rekomendacijas siekiant pagerinti genetiškai modifikuoto maisto ir jo ţenklinimo informuotumą.
Tyrimo metodai:
1. Mokslinės literatūros analizė. 2. Teisinių dokumentų analizė. 3. Anketinė apklausa.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1 GENETIŠKAI MODIFIKUOTO MAISTO SAMPRATA
Biologijoje ir medicinoje per paskutinius dešimtmečius įvyko daug permainų. 1997 metais iš suaugusios avies DNR klonavus avį Dolį, buvo parodyta, kokiomis galimybėmis pasiţymi šių dienų biotechnologija. Biotechnologijos dėka, manipuliuojant gyvais organizmais ir ląstelių komponentais, galima kurti naujus biologinius produktus, tyrimų ir gamybos metodus. Biotechnologija taikoma daugybėje sričių. Viena iš jų yra gyvūnų ir augalų biotechnologija (5, 23, 31 ).
Naujų maisto produktų srityje pastaruoju metu matoma sparti raida. Mokslas ir technologijos daro sparčią paţangą. Kaip to rezultatas atsirado naujų maisto produktų kategorija – genetiškai modifikuoti maisto produktai. Genetiškai modifikuotas maistas (GMM) - maistas, kurio sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), kuris susideda arba yra pagamintas iš jų. GMO – tai organizmai (išskyrus ţmogų), kurių genetinė medţiaga yra pakeista tokiu būdu, kurie paprastai nepasitaiko poruojantis ir (arba) natūralios rekombinacijos atveju. Genetinė modifikacija – tai genų inţinerijos pagalba geno perkėlimas iš vieno augalo sėklos į kito augalo sėklą. Tokiu būdu pakeičiamas natūralus genotipas ir išauginamas naujas, genetiškai modifikuotas, augalas. Pavyzdţiui, genetiškai modifikuotose sojose yra ţymiai daugiau baltymų nei įprastose sojose, genetiškai modifikuoti pomidorai – maţiau vandeningi, juose daugiau sausųjų medţiagų. Iš augalų daugiausia genetiškai modifikuojamos sojos, pomidorai, ryţiai, kukurūzai (12, 35).
Šiuo metu atliekama augalų genų transformacija siekiant pagerinti keletą augalų savybių: toleranciją herbicidams, atsparumą parazitams ir ligoms (vabzdţiams, augalų virusams, grybiniams patogenams, bakteriniams patogenams, nematodiniams patogenams), toleranciją abiotiniam stresui, augalų sterilumą, padidinti augalų maistingumą, pagerinti dekoratyvines, pramonines savybes, sukurti augalų – vakcinų (į augalą įvedamas genas, kuris koduoja imunogeninių patogenų baltymus). Tokiu būdu augalas tampa valgomąja vakcina. Šio metodo privalumas – nereikia injektuoti vakcinos, o uţtenka suvalgyti genetiškai modifikuotą vaisių (bananą) ar darţovę (bulvę) ir vakcina patenka į ţmogaus organizmą ir įsisavinama per virškinimo traktą. Tokios vakcinos galėtų būti sėkmingai taikomos prieš tokias ligas kaip hepatitą B, cholerą, pasiutligę bei kitas ligas. Dabar kuriamos augalų vakcinos ir naminiams gyvūnams, ir gyvuliams.) (11, 31, 32).
„Ateities modifikacijoms“ yra priskiriami pomidorai, „auksiniai ryţiai“ bei kava ir arbatţolės. Šiuo metu yra kuriami druskingiems dirvoţemiams tolerantiški pomidorai. Tai atveria galimybes auginti juos laukuose, kurie anksčiau buvo netinkami ţemdirbystei. Kalifornijos universiteto ir Toronto universiteto mokslininkai 2001 m. sukūrė pomidorus, sugebančius toleruoti aukštą druskingumą ir sulaikančius druskas lapuose, tuo pačiu metu vaisiai išlieka nesūrūs. Prireikė trijų metų įvertinimo, kol druskoms tolerantiški pomidorai buvo pripaţinti tinkamais prekiauti. Litertūroje yra minimi ryţiai, į kuriuos buvo įterpta trys genai: du – iš gelsvojo narcizo, o vienas – iš mikroorganizmo. Transgeniniai ryţiai produkavo beta karotiną, kuris yra vitamino A pirmtakas, o ryţių sėkla - geltonos spalvos. Taip pat yra pastebėta, jog įterpus į ryţius genų, padidinančių geleţies kiekį bei atsakingus uţ geleţies surišimo baltymą, kuris palengvina geleţies pasisavinimą su maistu, buvo gauti ryţiai su 2-4 kartus padidintu geleţies kiekiu nei laukinio tipo ryţiuose. Kofeino pašalinimas iš kavos – dar viena iš dabartinių genetiškai modifikuotų augalų tyrimo krypčių. Du mokslininkai iš Havajų ir Škotijos aptiko skirtingus genus, kurie kontroliuoja kofeino produkciją kavos pupelėse ir arbatos lapuose. Jei pavyktų pašalinti iš augalų šiuos genus, būtų sukurti kavos ir arbatos augalai, produkuojantys natūraliai dekofeinizuotus produktus su aromatu (11, 24).
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl GMO ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, ţmonių sveikatai ir ţemės ūkiui. Pirmųjų genetiškai modifikuotų maisto produktų pasaulio rinkoje pasirodė šiek tiek daugiau nei prieš 10 metų. 1995 m. pradėta auginti JAV genetiškai modifikuotų grūdinių kultūrų, atsparių vabzdţiams, virusams ar herbicidams. Pasauliniai tokių pasėlių plotai padidėjo 30 kartų: nuo 1,7 mln. ha 1996 m. iki 52,6 mln. ha 2001 m. (beveik tiek, kiek uţima Prancūzija). Pagrindiniai tokiu būdu patobulinti augalai yra sojos, kukurūzai, medvilnė ir rapsai, o juos auginančios šalys – JAV (68%), Argentina (23%), Kanada (7%), Kinija (1%). Transgeniniai augalai naudojami ne tik Amerikoje, bet ir Europos šalyse. Padaugėjo eksperimentų su organizmais. Atsirado daugiau įterpiamų genų į augalus. Šiuo metu yra registruota daugiau kaip 1700 genetiškai modifikuotų augalų. Mokslininkų teigimu, prireiks dar keliasdešimties metų, kad GMO poveikis ţmogui ir aplinkai būtų iki galo ištirtas (23, 34).
Lietuvoje ligi šiol (iki 2007-05-03) yra gauta trys paraiškos atlikti bandymus laukuose su genetiškai modifikuotais augalais. Pirmoji tokio pobūdţio prašymą praėjusių metų sausį pateikė Vokietijos kompanija „PLANTON GmbH“. Ji ketino mokslo tikslais auginti genetiškai modifikuotas bulves Ţemdirbystės instituto Vokės filiale. Praėjusį spalį Vokietijos kompanija „BASF Plant Science GmbH“ paprašė leisti Ţemdirbystės instituto Vėţaičių filiale auginti bandymams skirtus genetiškai
modifikuotus vasarinius rapsus. Aplinkos ministerija nė vienu iš šių atvejų neišdavė leidimo. 2008 metų balandţio 6 d., Aplinkos ministerija priėmė sprendimą neišduoti leidimo mūsų šalyje auginti bandymams laukuose skirtus genetiškai modifikuotus kukurūzus. Tokio leidimo 2007 m. sausį paprašė Švedijos kompanija „Monsanto“. Ji pateikė paraišką auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus mokslo tikslais Ţemdirbystės institute Kėdainių rajone. Nagrinėdama šiuos prašymus, Aplinkos ministerija apsvarstė Genetiškai modifikuotų organizmų valdymo prieţiūros komiteto, visuomeniniais pagrindais veikiančios patariamosios institucijos, rekomendaciją išduoti leidimą tokiems bandymams ir atsiţvelgė, kaip ir numato Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas, į Sveikatos apsaugos bei Ţemės ūkio ministerijų išvadas taip pat ir visuomenės nuomonę. ES valstybėse šiuo metu yra atliekami bandymai laukuose su 66 rūšių genetiškai modifikuotais augalais. Juos mokslo tikslais leido auginti ir kai kurios mūsų šalies kaimynės. Pavyzdţiui, Latvija yra leidusi auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus ir rapsus, Lenkija patenkino šešias paraiškas tokių augalų bandymams laukuose (9).
Lietuvoje GMM pasirodymas taip tap sulaukė didelių diskusijų bangos: nuo santūrios iki kraštutinės. Tai įrodo nuolat laikraščiuose pasirodantys straipsniai, radijo bei televizijų laidose rengiami reportaţai, internetiniuose puslapių pranešimai, netgi vykdomos protesto akcijos, kurios tvirtina, jog visuomenė yra palikta nuošalyje ir be teisės pareikšti argumentuotą nuomonę dėl GMO. Prieţastys, verčiančios vartotojus priešintis GMM Lietuvoje ir pasaulyje (12, 14, 17, 27, 36):
1. rizika ţmonių sveikatai. GMM gali būti alergenų (alerginę reakciją gali sukelti nauji baltymai, ar šių sąveika su paprastais baltymais, taip sukuriant naują alergeną); taip pat nėra patikimų testų alergiškumo prognozavimui) ar/ir toksinų; neţinomos ilgalaikio genetiškai modifikuoto maisto vartojimo pasekmės ţmonių sveikatai, atsparumas antibiotikams, ateities kartoms ir aplinkai;
2. grėsmė bioįvairovei - galimybė išplisti natūralioje gamtoje, uţkrečiant įprastinius pasėlius, jeigu tarp jų ir GMO pasėlių atstumas yra nepakankamas. Mokslininkai tyrinėjantys genetiškai modifikuotus augalus, nurodo, kad genetiškai modifikuotų augalų ţiedadulkės gali susikryţminti su natūralias augalais ir gali atsirasti naujų, mums neįprastų augalų rūšių. Gyvūnai taip pat gali būti genetiškai modifikuoti. Iš genetiškai modifikuotų gyvūnų, pavyzdţiui, karvių gausime pieną, kuris skirsis nuo įprastos karvės pieno. Genetinės modifikacijos metodais karvės pieno baltymus globulinus, galima pakeisti į globulinus, kurie artimesni ţmogaus gobulinams.
3. visuomenė per maţai informuojama.
Resublikinio mitybos centro duomenimis, šiandien Lietuvoje prekiaujama šiais teisingai paţenklintais genetiškai modifikuotais maisto produktais: 8 pavadinimų saldumynai: šokoladinė plytelė Dinastija, Samari, šokoladiniai vafliai Smakdown, saldainiai Vkus leščiny-siurpriz, šokoladinis kremas Cikonella, riešutinis tepamasis kremas Finetti; 22 pavadinimų augaliniai aliejai: Brolio, Lankų, Sodţiaus, Kolumbo, Tėviškės, Augalinis aliejus, Dolores, Maxima, Optima linija, Perla, Karolina, Ţemaičio, Aukselis, Saulutė, Omili, Huilor, Oilio, Vitela, Luccija, Jasmine, Caroli, Zitos sojų aliejus; 6 pavadinimų margarinai: Optima linija, Aukselis, Aima, Lisette, Extra, Osrini; 2 pavadinimų majonezas: Sodţiaus, Provans (9).
Pagal Europos ir nacionalinius teisės aktus, informacija vartotojams apie GMO maisto produktų ţenklinimo etiketėse turi būti nurodyta, kai šiuose produktuose yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO (16). Šiuo metu Lietuvoje teisės aktų pagalba galioja patvirtinta GMO, jų produktų ir gaminių klasifikavimo ir ţenklinimo tvarka. Joje nurodoma, kad teikiant į rinką GMO ar GMP, jų etiketėse ir lydimuosiuose dokumentuose turi būti aiškiai uţrašyta: „Genetiškai modifikuoti organizmai“, „Šio produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų“, „Pagaminta iš genetiškai modifikuotų…“. Ţodţiai „pagaminta iš genetiškai modifikuotų…“ ingredientų sąraše turi būti pateikiami skliausteliuose iškart po nurodytojo maisto priedo ar kvapiosios medţiagos arba šie ţodţiai gali būti ingredientų sąrašo ryškiai pateiktose išnašose, nurodytose prie aptariamų maisto priedų ar kvapiųjų medţiagų esančia ţvaigţdute (*). Išnaša turi būti išspausdinta šriftu, ne maţesniu uţ ingredientų sąrašo šriftą. Jei nurodytųjų maisto produktų ingredientų sąrašo nėra, šie ţodţiai turi būti aiškiai parašyti ant produkto etiketės. Teikiant į rinką GMO produktus ar gaminius, turinčius baltymų ir/ar nukleorūgščių, gautus genetinės modifikacijos keliu, jų etiketėse ir lydimuosiuose dokumentuose turi būti aiškiai uţrašyta: „Pagaminta iš genetiškai modifikuotų…“ (8, 18).
Taigi genų inţinerija – palyginti nauja biotechnologijos sritis. Viena vertus, ji skatina paţangą, nes, pvz., keičiant atskirus augalų genus, sustiprinamas atsparumas ligoms ir kenkėjams. Tai leidţia padidinti derlių, pagerinamos tam tikros maistinės produktų savybės, tačiau kartu gali padidėti ir maistinių augalų toksiškumas, atsirasti naujų alergenų ar kilti kitų pavojų, todėl būtini išsamūs ir ilgalaikiai tyrimai.
1.2 LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS AKTAI, SUSIJĘ SU GENETIŠKAI MODIFIKUOTU MAISTU
Lietuvoje GMO panaudojimas yra grieţtai kontroliuojamas. Bendrąsias valstybės institucijų funkcijas GMO kontrolės srityje nustato Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas, taip pat yra priimtų rekomendacijų, taisyklių, programų, klasifikavimo kriterijų, nuostatų. Taip pat visuomenė ir jos švietimas apie GMO yra nacionalinės biosaugos sistemos, uţtikrinančios GMO rinkos kontrolę, sudėtinė dalis. Sudaryta komisija nuolat teikia Europos komisijai atsakaitas kaip laikomasi Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos Biosaugos protokolo, Europos parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 1946/2003 dėl GMO tarpvalstybinio judėjimo, Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl GMM ir pašarų, Reglamento (EB) Nr. 1830/2003 dėl GMO ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ţenklinimo ir iš dalies pakeičiantis Direktyvą 2001/18/EB, Direktyvų 98/81/EB ir 2001/18/EB įgyvendinimo (1 pav.) (3, 6,7, 16, 28, 29, 30).
Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas (Ţin., 2001 Nr.56-1976) taikomas bet kokiai veiklai, susijusiai su GMO, tačiau yra labai trumpas ir lakoniškas. Pirmajame įstatymo skirsnyje pateikiami pagrindinių sąvokų apibrėţimai, antrame skirsnyje apibrėţiamos Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Ţemės ūkio ministerijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos funkcijos ir kompetencija. Tačiau kompetencijos paskirstymas nėra grieţtas ir vienprasmiškas – dauguma funkcijų iš karto priskiriamos kelioms institucijoms (pvz. „Aplinkos ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Ţemės ūkio ministerija, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba nustato...“ ir pan.). Likusioje įstatymo dalyje (9-12 straipsniai) nurodoma, kad asmenys, norintys naudoti GMO turi gauti leidimus, Aplinkos ministerija turi sukurti GMO duomenų bazę, o visuomenė turi gauti informaciją. Taip pat atsakomybė uţ konkrečių gaminių, galinčių turėti GMO, kontrolę yra apibrėţta kituose įstatymuose, tarp kurių svarbiausi Vaistų įstatymas (Ţin.,1996, Nr. 116-2701, 2000, Nr. 44-1246, 2000, Nr. 61-1809), Augalų veislių apsaugos ir sėklininkystės įstatymas (Ţin., 1996, Nr. 101- 2301) ir Maisto įstatymas (Ţin., 2000, Nr. 32-893) (16, 19).
Maisto įstatyme (Ţin., 2000, Nr. 32-893) nurodoma, kad rizikos ţmogaus sveikatai įvertinimu paremtus privalomuosius reikalavimus maisto produktams nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Realizuojamų maisto produktų ţenklinimo reikalavimus pagal kompetenciją nustato Sveikatos apsaugos ministerija, Ţemės ūkio ministerija ir Ūkio ministerija. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato
maisto saugos, kokybės, tvarkymo ir pateikimo į rinką higienos bei kontrolės, specialius rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistemos diegimo maisto tvarkymo vietose privalomuosius reikalavimus bei atlieka
Europos Sąjungos Komisija
↕
Pranešėjas APLINKOS MINITERIJA
GMO valstybinis valdymas
Visuomenė ir nevyriausybinės
organizacijos
GMO prieţiūros valdymo komitetas GMO ekspertų komitetas
Sveikatos apsaugos ministerija
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Ţemės ūkio ministerija
Respublikinis mitybos centras Nacionalinė veterinarijos laboratorija Gyvulių veislininskystės tarnyba GMO tyrimų laboratorija Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba Muitinės Muitinės Valstybinė augalų
apsaugos tarnyba
1 lentelė. GMO naudojimo valstybinio valdymo ir administravimo sistema Lietuvoje (Šaltinis: GMO duomenų bazė, 2008)
maisto saugos ir kokybės tikrinimą. Valstybinei maisto kontrolei atrinktų bandinių laboratorinius tyrimus atlieka akredituotos bandymų laboratorijos. Tarp rizikos ţmogaus sveikatai įvertinimu paremtų privalomų reikalavimų, kuriuos nustato Sveikatos apsaugos ministerija, įstatyme nurodomi genetiškai ar kitaip pakeisto, naujai sukurto ar neįprastai ruošto maisto saugos reikalavimai. Šie reikalavimai konkrečiai
apibrėţti Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodţio 29 d. įsakymu Nr. 683 patvirtintoje higienos normoje HN 106:2001 „Nauji maisto produktai ir nauji maisto ingredientai“ (Ţin., 2002, Nr. 26-945) (16, 20).
HN 106:2001 „Nauji maisto produktai ir nauji maisto ingredientai“ nurodoma, kad naujų maisto produktų ir naujų maisto ingredientų (tarp jų – ir turinčių GMO) valstybinę saugos ir higieninę ekspertizę atlieka Respublikinis mitybos centras (RMC), remdamasis Naujų maisto produktų mokslinio komiteto, mokslo tyrimų įstaigų, komisijų, komitetų, tarybų išvadomis ir rekomendacijomis. Remdamasis ekspertizės rezultatais, RMC priima sprendimą dėl leidimo teikti produktą į rinką. Jei naujame maisto produkte ar naujame maisto ingrediente yra GMO ar jie susideda iš pastarųjų, pareiškėjas papildomai turi pateikti RMC Aplinkos ministerijos raštišką sutikimą dėl sąmoningo genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką moksliniais ir raidos tikslais bei rizikos aplinkai įvertinimą. Jei naujame maisto produkte ar naujame maisto ingrediente yra GMO, sprendimas dėl leidimo teikti produktą į rinką priimamas, atsiţvelgiant į Genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme nustatytus reikalavimus aplinkos apsaugai. Taip pat higienos normoje yra nurodoma reikalavimai naujiems maisto produktams ir naujiems maisto ingridientams, pateikimo į rinką tvarka, ţenklinimas, bei rekomendacijos (16, 18).
2003 metais buvo priimta Visuomenės informavimo ir dalyvavimo išduodant leidimus genetiškai modifikuotų organizmų ar genetiškai modifikuotų produktų naudojimui tvarka (Ţin.,2003, Nr. 62-2832, 2006, Nr. 4-127). Visuomenės teisė yra apibrėţiama kaip gavimas viešosios informacijos apie GMO ir GMP naudojimą pagal paklausimus, nurodant, kokios informacijos prašoma, klausėjo vardą, pavardę (organizaciją), adresą, telefoną, jei ji nebuvo pateikta kita forma. Taip pat visuomenė gali teikti motyvuotus pasiūlymus ar pastabas Aplinkos ministerijai, kuriuos ji privalo registruoti. Tvarka taikoma visuomenės informavimo bei dalyvavimo išduodant leidimus GMO ar jų produktų naudojimui subjektams (fiziniams, juridiniams asmenims ir valstybės institucijoms) (38).
2004 metais buvo primta Genetiškai modifikuoto maisto, naujų maisto produktų ir naujų maisto ingredientų saugos kontrolės programa (Ţin., 2004, Nr. 131-4745). Programos tikslai apima šiuos aspektus: uţtikrinimą, kad GMM, nauji maisto produktai ir nauji maisto ingredientai, importuojami ar eksportuojami ir esantys Lietuvos Respublikos rinkoje, būtų saugūs, paţenklinti ir atitiktų teisės aktų reikalavimus, dokumentų atitikties ir fizinį patikrinimų atlikimas; ţenklinimo kontroliavimas, tikrinimą, kad maisto tvarkymo įmonėse, produkcija būtų saugi ir atitiktų teisės aktų reikalavimus; laboratorinius
tyrimų atlikimą; teiktimą metodinės pagalbos valstybiniams maisto produktų inspektoriams, gamintojams, importuotojams ir eksportuotojams genetiškai modifikuoto maisto, naujų maisto produktų ir naujų maisto ingredientų srityje. Iškeltiems programos tikslų įgyvendinimui buvo uţsibrėţti šie uţdaviniai: uţtikrinimas, kad GMM, nauji maisto produktai ir nauji maisto ingredientai, importuojami ar eksportuojami ir esantys Lietuvos Respublikos rinkoje, atitiktų teisės aktų reikalavimus, būtų saugūs bei efektyvios saugos kontrolės sukūrimas. Taip pat programoje yra apibrėţiama valstybinių maisto produktų inspektorių teisės ir pareigos, GMM, naujų maisto produktų ir naujų maisto ingredientų ţenklinimo reikalavimai bei importo ir rinkos kontrolė (8).
2006 m. lapkričio 10 d. parengta Visuomenės švietimo apie genetiskai modifikuotus organizmus ir produktus programa, kuri bus vykdoma 2007 – 2010. Šios Programos tikslas – plėtoti visuomenės gebėjimus apsaugoti sveikatą ir aplinką, sudominti visuomenę dalyvauti priimant sprendimus dinamiškoje biotechnologijos ir jos produktų naudojimo srityje. Įgyvendinimas yra numatomas šiomis kryptimis: visuomenės informavimas ir švietimas (savišvieta) ir su GMO ir GMP naudojimu susijusių visuomenės grupių kvalifikacijos tobulinimas (neformalusis švietimas). Iškeltam tikslui pasiekti uţsibrėţti šie uţdaviniai: gerinimas išsamios ir savalaikės informacijos apie GMO ir GMP pasiekiamumą; uţtikrinimas, kad visuomenės informavimo priemonėse būtų pateikiama objektyvi ir suprantama informacija apie GMO ir GMP visuomenės dalyvavimo sprendimų priėmimo procedūrose būdus, atsiţvelgiant į tikslinių auditorijų interesus ir pasirengimo lygį; formuoti biosaugos dirbančių specialistų ir nevyriausybinių organizacijų narių, visuomenės informavimo priemonių atstovų ir kitų tikslinių grupių tobulinimosi tinklą, skleisti visuomenės švietimo apie GMO ir GMP veiklos patirtį, diegti projektų rezultatus. Programoje yra sudarytas įgyvendinimo priemonių planas, kurio vykdytojai yra Aplinkos ministerija, GMO prjekto darbo grupė, BCH projekto darbo grupė (39).
Apibendrinant galima teigti, jog Europos sąjungos pagrindinis teisinės sistemos tikslas – apsaugoti ţmonių sveikatą ir aplinką tuo pat metu sukuriant sąlygas vieningai Bendrijos biotechnologijų rinkai funkcionuoti ir vystytis. Lietuvoje taip pat modifikuotų organizmų panaudojimas yra grieţtai kontroliuojamas teisės aktais, įgyvendinant Europos parlamento ir tarybos reglamentus, direktyvas, Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos Biosaugos protokolą.
1.3 MOKSLINIAI TIRIAMIEJI DARBAI IR APKLAUSOS LIETUVOJE
Ieškant mokslinių tiriamųjų darbų buva rastas R. Bieliauskienės magistrinis darbas Visuomenės informavimas ir ţinių vertinimas apie genetiškai modifikuotus produktus ir jų poveikį sveikatai. Taip kogi Vyriausybės kanceliarijos ir Aplinkos ministerijos uţsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos, Kristina Hug straipsnis „Genetiškai modifikuoti organizmai. Ar nauda nusveria riziką?” bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos Pasaulinio aplinkos fondo projekto „Biosaugos sistemos įgyvendinimas Lietuvoje“ lėšomis išleistas leidinys „Modernios biotechnologijos saugaus naudojimo ir vystymo perspektyvos Lietuvoje“.
Kauno medicinos universiteto studentė R.Bieliauskienė parašė magistrinį darbą „Visuomenės informavimas ir ţinių vertinimas apie genetiškai modifikuotus produktus ir jų poveikį sveikatai“. Darbo tikslas – ištirti ir įvertinti visuomenės ţinias apie GMO ir GMP bei jų galimą poveikį sveikatai. Iškeltam tikslui pasiekti buvo įgyvendinami šie uţdaviniai: ištirti visuomenės ţinias apie genetiškai modifikuotus orgnizmus ir genetiškai modifikuotus produktus, apie galimą jų riziką ţmonių sveikatai, įvertinti visuomenės informavimo struktūrų efektyvumą, supaţindinant visuomenę su GMO ir GMP ir jų įtaka sveikatai bei pasiūlyti būdus ir priemones, gerinant visuomenės informuotumą. Mokslinio tiriamojo darbo išvados nurodo, jog didţioji visuomenės dalis mano, kad GMO kenksmingi dėl neigiamo poveikio ateity, daugiausia informacijos randa internete, televizijos laidose ir spaudoje. Maţiausiai efektyvi priemonė pasirodė radijas. Dauguma respondentų pasisakė uţ GMP, paryškinant tam tikru šriftu ar specialiu ţenklu (2).
Kristina Hug straipsnyje „Genetiškai modifikuoti organizmai. Ar nauda nusveria riziką?” atliko literatūros apţvalgą, kurios tikslas – išanalizuoti GMO vartojimo padarinius, taip pat tarptautinę bei Europos poziciją šių organizmų vartojimo atţvilgiu. Autorė pasitelkė tarptautinius ir Europos teisinius bei etinius reikalavimus, taip pat aktualias publikacijas, rastas „PubMed“ bei Lundo universiteto bibliotekos duomenų bazėse. Straipsnyje aptariamos pagrindinės GMO pritaikymo sferos, GMO panaudojimo plėtra pasaulyje, taip pat teigiami bei neigiami GMO vartojimo padariniai. Taip pat apţvelgiami rekomenduojami būdai siekiant sumaţinti GMO vartojimo padarinių riziką ar uţkirsti jai kelią. Aptariama ir tarptautinė bei Europos pozicija GMO pritaikymo klausimu, pateikiama Europos direktyvų, nurodymų bei etinių gairių apţvalga. Straipsnyje pateikiama ir Europos visuomenės nuomonė GMO vartojimo atţvilgiu bei nacionalinio lygio nuomonių vertinimų apţvalgos. Išvadose autorė pateikia rekomenduotinus
būdus plėtoti biotechnologiją ir reguliuoti jos pritaikymą taip, kad ji teiktų naudą tiek visuomenės sveikatai, tiek ir aplinkai. (14)
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ Vyriausybės kanceliarijos uţsakymu atliko reprezentatyvią gyventojų apklausą „Poţiūris į genetiškai modifikuotus produktus ir jų vartojimą“ 2004 metų rugsėjo 9-12 dienomis. Tyrimas vyko 18 miestų ir 58 kaimų. Respondentų skaičius apėmė 1007, o tyrimo objektas - 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai. Atlikus apklausą, paaiškėjo, jog tik 15,5 proc. pritaria genetiškai modifikuotų augalų auginimui, o 50 proc. respondentų išsako tvirtą neigimą ir 34,5 proc. neţino. Taip pat buvo pastebėta, jog nieko nėra girdėję apie GMO net 40,2 proc. apklaustųjų (27).
2006 metais Sprinter tyrimai atliko Lietuvos gyventojų nuomonės dėl GMO tyrimą Aplinkos ministerijos ir Mykolo Romerio universiteto uţsakymu. Buvo apklausti 1003 respondentai. Atlikus apklausą paaiškėjo, jog tik 7,1 proc. apklaustųjų turi išsamią informaciją apie GMP, 50,6 proc. mano, jog turi tik šiek tiek informacijos, o 31,4 proc. teigia, jog visiškai neturi informacijos ir 10,9 proc. respondentų neţino. Daugiausiai parengtos informacijos respondentai gavo per televiziją (67,5 proc.) ir spaudoje (64,6 proc.), o maţiausiai valstybinių institucijų lediniuose ir lankstinukuose (3,5 proc.). Taip pat 46,2 proc. apklaustųjų mano, jog GMP yra pavojingi ţmogui, 41,8 proc. teigia, jog neţino ir 12,1 proc. atsakė į klausimą ne (17).
Šios abi apklausos buvo panaudotos rengiant Visuomenės švietimo apie GMO ir GMP programą, siekiant išsiaiškinti visuomenės informuotumo GMO ir GMP klausimais ypatumus. Apibendrinant šių apklausų rezultatus, galima teigti, jog išlieka poreikis gauti valstybės institucijų teikiamą informaciją.
Skambučių centro "Fonitel" Aplinkos ministerijos uţsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurioje dalyvavo tūkstantis vyresnių nei 18 metų visų šalies apskričių gyventojų, parodė, kad daugiau kaip pusė (58,9 proc.) Lietuvos gyventojų kritiškai vertina GMO, o daugiau kaip du trečdaliai (69 proc.) teigė nevartojantys GMP. Dauguma (63 proc.) apklaustųjų nepritaria, jog Lietuvoje būtų auginami genetiškai modifikuoti augalai, 57,8 proc. mano, tokius augalus auginti reikia uţdrausti. 17,2 proc. respondentų teigimu, tokius augalus auginti tikslinga. Paklausti, kam naudojami GMO, 27,4 proc. apklaustųjų teigė, jog jie padeda pagaminti daugiau maisto ir kovoti su badu. 18,9 proc. ţmonių manymu, tokie organizmai reikalingi mokslo paţangai. Kiek maţiau respondentų šių organizmų reikalingumą sieja su pramonės plėtra. Beveik 2 proc. gyventojų mano, kad svarbiausia paskata naudoti GMO yra pelno siekis (9, 34).
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai” 2007 metų geguţės 16-27 dienomis atliko Lietuvos gyventojų tyrimą Omnibus metodu. Tyrimo tikslas - išsiaiškinti šalies gyventojų nuostatas GMO atţvilgiu. Tyrimo lokalizacija apėmė visą šalies teritoriją. Buvo pasirinkti 95 atrankiniai taškai, išdėstyti taip, kad reprezentuotų visus šalies regionus. Apklausoje dalyvavo šalies gyventojai nuo 18 iki 65 m. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. Atlikus apklausą paaiškėjo, jog šalies gyventojų nuomonė apie GMO yra greičiau neigiama: apie pusės jų nuomonė yra neigiama, kas dešimtas respondentas nėra girdėjęs apie GMO, dar ketvirtadalis yra neapsisprendę ir tik beveik 2 proc. Lietuvos gyventojų nuomonė šiuo klausimu yra teigiama. Beveik pusė apklaustųjų nurodė esantys nepakankamai informuoti apie GMO ir GMP, šiek tiek daugiau nei 10 proc. tyrimo dalyvių net nesidomi tokia informacija. Informacija apie GMO poveikį ţmogaus sveikatai bei apie GMO, esančius Lietuvos rinkoje, ir jų ţenklinimą šalies gyventojams yra aktualiausia. Jie labiausiai pasitiki mokslininkų teikiama informacija apie GMO. Tik kas dešimtas respondentas tvirtina vartojantis GMP. Apie 40 proc. jų nevartoja ir tiek pat neţino, ar vartoja būtent GMP. Tokie maisto produktai daţniausiai pasirenkami dėl maţesnės kainos arba dėl to, kad respondentai šį faktą pastebi tik įsigiję produktą. Apie 40 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad GMO kurti Lietuvoje nereikia. Beveik trečdalis jų mano, kad GMO turėtų būti kuriami tik medicininiais tikslais (36).
Išleistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos Pasaulinio aplinkos fondo projekto „Biosaugos sistemos įgyvendinimas Lietuvoje“ lėšomis leidinys „Modernios biotechnologijos saugaus naudojimo ir vystymo perspektyvos Lietuvoje“. Studiją atliko prof. habil. dr. Leonas Grinius (nepriklausomas konsultantas), dr. Daumantas Matulis (biotechnologijos instituto, Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo laboratorijos vedėjas), dr. Saulius Serva (UAB „Fermentas“ vyresnysis mokslo darbuotojas), dr. Dalius Misiūnas (UAB „Sweco BKG LSPI“ projektų direktorius), Ramūnas Valiokas (Fizikos instituto Molekulinių darinių laboratorijos Funkcinių nanomedţiagų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas). Autoriai išanalizavo GMO naudojimą ţemės ūkyje, apţvelgė biomedicininius tyrimus, GM objektus, jų pritaikymą Lietuvoje ir pasaulyje, kiti visuomenę dominantys klausimai susiję su GMO. Taip pat leidinyje aprašoma ir genetines ţmogaus modifikacijas, klonavimą, ţmogaus embrionų bei kamieninių ląstelių biosaugos ir bioetikos aspektai, biotechnologijos pasiekimų pritaikymas aplinkosaugoje (9).
Apibendrinant galima teigti, jog tiek magistriniame darbe tiek reprezentatyviose gyventojų apklausose respondentai kritiškai vertina GMO panaudojimą, pasisako prieš GMP auginimą Lietuvoje,
taip pat yra nepakankamai informuoti ir aktualisia informacija būtų apie esančius GMP rinkoje ir jų ţenklinimą. Daţniausiai ganaunama informacija yra internete, spaudoje ir televizijoje, tačiau išlieka poreikis gauti valstybės institucijų teikiamą informaciją. Leidinio autoriai ir straipsnio autorė, taip pat teigia, jog biotecnologijų panaudojimas yra aktuali tema, tad yra aptariamos pagrindinės GMO pritaikymo sferos, GMO panaudojimo plėtra pasaulyje, taip pat teigiami bei neigiami GMO vartojimo padariniai.
1.4 MOKSLINIAI STRAIPSNIAI PubMed/Medline PAIEŠKOS SISTEMOJE
Literatūros apţvalgą atlikau, naudodamasi Biomedicinos informacijos paieškos sistemą PubMed/Medline. Naudodamą šią apţvalgą raštu apţvelgiau 5 mokslo straipnius, paskelbtus nuo 2001-2006 metų. Naudojau raktinius ţodţius: genetically modified food. Be to, paieškos sistemoje buvo naudoti apribojimai kaip Adult: 19-44 years, only items with links to free full text, only items with abstracts, English, published in the last 5 years, Humans. Buvo laikoma, jog genetiškai modifikuotas maistas – maistas, kurio sudėtyje yra GMO, kuris susideda arba yra pagamintas iš jų.
L. Lulandk tyrė Kinijos provincijoje viešą supratimą ir poţiūrį apie ţemės ūkio biotechnologijas, šių technologijų priataikomumą maiste, taip pat sociodemografinių faktorių įtaką poţiūriams. Paaiškėjo, jog respondentai turi paviršutinišką, optimistinį poţiūrį į ţemės ūkio biotechnologijas, nors vyruoja privalomas produktų ţymėjimas ir pranešimai spaudai. Taip pat tyrimas atskleidė, jog išsilavimas yra vienas iš svarbiausių socio-demografinių faktorių, kuris turi didţiausios įtakos poţiūriui (21).
Huang J., Qiu H., Bai J., Pray C. tyrė Kinijos miesto gyventojų supratimą, pritarimą ir pasiryţimą pirkti GMM. Tyrimas parodė, jog nepaisant maţo gyventojų informuotumo, daugiau nei du trečdaliai apklaustūjų buvo girdėję apie GMP. Bet jų ţinojimas apie biotechnologijas buvo minimalus. Kinijos miesto gyventojų pritarimas ir pasiryţimas pirkti GMP yra daug aukštesnis nei kitose šalyse. Taip pat respondentų pritarimo pirkti minėtuosius produktus didţiausią įtaką daro kainos ir informacija (13).
Magnusson, Koivisto tyrė Švedijos pirkėjų poţiūrį į GMP. Tyrimo rezultatai parodė,jog dauguma pirkėjų išsakė neigiamą poţiūrį. Kaip bebūtų keista, jauno amţiaus vyrai, su aukštesniuoju išsilavinu turėjo pozytivesnį poţiūrį negu vyresnio amţiaus moterys su ţemesniu išsilavimu. Dauguma pirkėjų turėjo moralinių ir etinių abejonių apie GMM ir paţymėjo, jog maţesnė kaina ar geresnis skonis netūrėtų įtakos pirkti. Taip pat dauguma respondentų teigė, jog jei būtų apčiuopiama GMM nauda, kaip nauda sveikatai, tai padidintų norą pirkti (22).
Backstorm, Pirttila-Backman, Tuorila tyrė naujų maisto produktų visuomenei reprezentavimo struktūrą ir propogavimą. Taip pat palygino su minėtasiais aspektais poţiūrius, naudojant klausimyną, kurį uţpildė 743 respondentai. Klausimynas buvo sukurtas pirkėjų noru pabandyti pagrindu. Nauji maisto produktai buvo suskirstyti į modifikuotus pieno produktus, genetiškai modifikuotus, organinius (natūralius), ir egzotiškus (pavyzdţiui, sraigės). Visuomeninė reprezentaciją susidėjo iš penkių aspektų: įtarumas naujoviems, ištikimybė technologijoms, ištikimybė natūraliems maisto produktams, maistas (valgymas) - kaip pasitenkinimas, maistas(valgymas) – kaip būtinybė. Atlikus tyrimą, paaaiškėjo, jog ištikimybė technologijoms ir naturaliems maisto produktams buvo svarbiausi faktoriai pirkėjų norui pabandyti (arba ne) GMP (1).
Spence A., Townsend E. Tyrime palygino du poţiūrius į GMM: tai pesimistinį ir optimistinį. Taip pat naudojant GO No-Go task klausimyną buvo pabadyta palyginti minėtusius poţiūrius su poţiūriu į įprastą maistą. Tyrimai parodė, jog vis dėl to vyrauja daugiau optimistinis poţiūris į GMP. Be to, paaiškėjo, jog įprastų maisto produktų asortimente respondentai neprieštarautų, jei būtų ir alternatyvių maisto produktų (33).
Remiantis tyrimų rezultatais, galima teigti, jog vartotojams trūksta informacijos apie, jų išsakomas poţiūris yra neigiamas. Taip pat galima pastebėti, jog respondentų išsilavinimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemenčių poţiūrį į GMM.
2.
TYRIMO METODIKA
2.1 TIRIAMOJO KONTINGENTO ATRANKA IR APKLAUSŲ ORGANIZAVIMAS
Mokslinio tiriamjo darbo eiga susidėjo iš šių etapų: penkių – šešių metų senumo Lietuvos ir uţsienio literatūros, teisinių dokumentų, atliktų gyventojų apklausų analizės; anketos sudarymo, ţvalgomojo (pilotinio) tyrimo, įstaigos vadovo sutikimo, pasirinkto tiriamojo kontingento apklausos, gauti apklausos rezultatai buvo analizuojami naudojant Microsoft office Excel 2007 ir kompiuterinį SPSS 13.0 versijos statistinį duomenų analizės paketą. Mokslinis tiriamasis darbas įformintas remiantis Pauliukėno L. ir Šeškevičiaus A, 2005 ir Petrauskienės ir kt., 2007 mokomųjų knygų reikalavimais.
Išanalizavus moksliniam tiriamąjam darbui literatūrą, buvo sudaryta anketa. Atliekant ţvalgomąjį (pilotinį) tyrimą, buvo apklausta 8 respondentai (atsititiktinai buvo pasirinktos 8 Kauno medicinos universiteto Slaugos fakulteto Klinikinės magistrantūros studentės). Analizuojant respondentų pasiūlymus, buvo pakoreguotas 8 klausimas (padaryta lentelė ir aiškiau suformuluotas klausimas). Ţvalgomasis (pilotinis) tyrimas vyko 2007 metų sausio mėn. 20-25 dienomis. Anketa, kuria buvo apklausinėjami respondentai, yra pateikiama priede Nr. 1.
Anketą sudaro pristatomoji/įvadinė bei turinio, kurią sudaro 3 dalys: respondentų sociodemografiniai duomenys, GMM informavimo šaltiniai ir ţinios ir poţiūris apie GMM ir jo ţenklinimą. Anketą sudaro 22 klausimai (2 lentelė).
2 lentelė. Anketos sandara
ANKETOS DALYS KLAUSIMŲ NUMERIAI
Sociodemografiniai duomenys (lytis, amţius, išsilavinimas, pajamos vienam šeimos nariui (per mėnesį), šeimYninė padėtis ir uţsiėmimas)
1, 2, 3, 4, 5, 6
GMM informavimo šaltiniai 7, 8, 9, 10, 11, 12
Ţinios ir poţiūris apie GMM ir jo ţenklinimą 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22
Atlikti mokslinio tiriamojo darbo tyrimą buvo pasirinktas Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijo fakultetas. KTU Cheminės technologijos fakulteto strateginė vizija – studijų
kokybės gerinimas, mokslinių tyrimų plėtimas ir vystymas, studijų ir mokslo tyrimų bazės stiprinimas bei ypatingas dėmesys studijų patrauklumui ir darbui su moksleiviais. Fakulteto misija (kaip ir paties viso universiteto) - kokybiškas aukštasis išsilavinimas, mokslinė, kultūrinė ir šviečiamoji veikla, sudarantys prielaidas tenkinti šalies ūkio ir kultūros reikmes sparčios kaitos ir didėjančios konkurencijos sąlygomis, kurti informacinę ir ţinių visuomenę, pasiekti šalies intelektinio potencialo tarptautinį pripaţinimą. Pagrindinės tyrimų kryptys yra polimerinių medţiagų chemija ir cheminė technologija, maisto produktų chemija ir technologija, silikatų cheminė technologija, azotingųjų heterociklinių junginių chemija, V, VI, VII A grupių nemetalų chemija, puslaidininkinių kompozitų technologija, aplinkosaugos technologijos, metalų ir jų lydinių elektrolitinis nusodinimas, sorbcinių, katalizinių, elektrocheminių ir fotocheminių procesų teorija ir technologija, trąšų cheminė technologija. Taip pat nuolat rengiamos mokslinės konferencijos, leidţiami mokslo leidiniai, dalyvaujama šalies ir tarptautinėse programose, periodinių mokslo leidinių redkolegijose, šalies ir tarptautinių institucijų bei organizacijų veikloje, atvyksta mokslininkai iš uţsienio. KTU Chemijos fakultete studentai gali pasirinkti dienines ir neakivaizdines studijas. Bakalauro ir magistrantūros studijose yra aplinkos inţinerijos, chemijos ir chemijos inţinerijos studijų kryptys. Pasirinkdama šią įstaigą motyvavau tuo, jog šiame fakultete viena iš tyrimų krypčių yra maisto produktų chemija ir technologija (Maisto produktų technologijos katedra) bei studentai, pasirinkę studijų kryptį chemijos inţineriją yra mokomi maisto technologijos ir inţinerijos (15).
Gavus Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto dekano sutikimą, apklausa buvo vykdoma 2 savaites (nuo 2008 vasario 12 dienos iki 29 dienos). Pagal Grabauskas ir kt. (2003) mokomojoje knygoje aprašytus reikalavimus, buvo sudaryta iš visų fakulteto bakalauro ir magistrantūros studijų absolventų sisteminė atsitiktinė imtis. Bakalauro studijų absolventų skaičius – 145, magistrantūros – 85 absolventai. Buvo išplatinta anketų 120, iš kurių sugrįţo – 106 anketos (nesugrįţo 14), 9 anketos buvo netinkamai uţpildytos. 97 anketos buvo tinkamai uţpildytos ir naudojamos rezultatų analizei. Atsako daţnis (tiriamųjų ir kviestųjų į tyrimą asmenų santykis išreikštas procentais) - 80,8 proc. Pateikiant anketas respondentams, buvo paaiškintas tyrimo tikslas, motyvavau atidţiai ir sąţiningai atsakyti į klausimus, akcentuodama, jog svarbi kiekvieno nuomonė, informavo apie konfidencialumo ir anonimiškumo išlaikymą. Respondentai anketas pildė jiems patogiu laiku, kadangi šių ţmonių dienotvarkė daţnai būna uţimta.
Tyrimo metu buvo laikomasi etikos principų: buvo prašoma respondentų sutikimo atsakyti į anketos klausimus, pabrėţiant jų apsisprendimo teisę dalyvauti ar nedalyvauti tyrime. Respondentams
buvo garantuota teisė būti nepaţeistiems nepateikiant asmeniškų klausimų, kurie galėtų tiriamiesiems pakenkti. Jiems buvo paaiškinta, jog tyrimas yra mokslinio tiriamojo darbo lygio ir duomenys bus pateikti tik apibendrinta statistine forma.
Apklausos rezultatai buvo analizuojami naudojant Microsoft office Excel 2007 ir kompiuterinį SPSS 13.0 versijos statistinį duomenų analizės paketą. Duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse ir grafikuose. Statistinis duomenų reikšmingumas buvo tikrinamas pagal chi kvadrato kriterijų ir laisvės laipsnių skaičių. Poţymius analizuojant kito rodiklio atţvilgiu skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai reikšmingumo lygmuo p<0,05.
2.2 DEMOGRAFINĖ IR SOCIALINĖ RESPONDENTŲ CHARAKTERISTIKA
Atlikus anketinę apklausą raštu, 97 respondentų anketos buvo tinkamos mokslininio tiriamojo darbo rezultatų analizei. Visi respondentai studijuoja KTU Cheminės technologijos fakultete bakalauro arba magistrantūros studijų programoje. Anketoje sociodemografiniai duomenys buvo prašomi nurodyti anketos turinio pirmojoje dalyje nuo 1 iki 6 klausimo: lytis, amţius, išsilavinimas, pajamos vienam šeimos nariui (per mėnesį), šeimyninė padėtis ir išsilavinimas (3 lentelė).
3 lentelė. Demografinė ir socialinė respondentų charakteristika
SOCIODEMOGRAFINIAI DUOMENYS RESPONDENTŲ
PASISKIRSTYMAS 1. Lytis: Moterys Vyrai 53,6 proc. 46,4 proc. 2. Amţius:
18-25 metai (visi respondentai buvo 18-25 metų amţiaus) 100 proc. 3. Išsilavinimas:
Vidurinis (studijuojantys bakalauro studijų programoje) Moterys
Vyrai
85,6 proc. 44,4 proc. 41,2 proc.
Aukštasis neuniversitetinis (studijuojantys bakalauro studijų programoje)
Moterys Vyrai
Aukštasis universitetinis (studijuojantys magistrantūros studijų programoje) Moterys Vyrai 6,2 proc. 5,2 proc. 1,0 proc. 8,2 proc. 4,1 proc. 4,1 proc. 4. Pajamos vienam šeimos nariui (per mėnesį):
Iki 300 Lt o Moterys o Vyrai 301 – 500 Lt o Moterys o Vyrai 501 – 1000 Lt o Moterys o Vyrai Virš 1000 Lt o Moterys o Vyrai 9,3 proc. 4,1 proc. 5,2 proc. 18,6 proc. 6,2 proc. 12,4 proc. 42,3 proc. 29,9 proc. 12,4 proc. 29,9 proc. 10,3 proc. 19,6 proc. 5. Šeimyninė padėtis: Nevedęs Netekėjusi Vedęs Ištekėjusi 44,2 proc. 34,7 proc. 2,2 proc. 18,9 proc.
6. Uţsiėmimas: Studentas o Moterys o Vyrai Dirbantis studentas o Moterys o Vyrai 32 proc. 27,8 proc. 21,6 proc. 18,6 proc.
Apibendrinant galima teigti, jog tyrime dalyvavo daugiau moterų negu vyrų, visi respondentai yra 18-25 metų amţiaus. Daugumos respondentų išsilavinimas yra vidurinis, pajamos vienam šeimos nariui nuo 501 Lt iki 1000 Lt (per mėnesį), šeimyninė padėtis – nevedęs, netekėjusi. Taip pat daugumos apklaustųjų uţsiėmimas yra tik studijavimas aukštojoje mokykloje.
2. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
Iškeltiems mokslinio tiriamojo darbo uţdavinimas atsakyti, buvo analizuojama anketos turinio antoji ir trečioji dalis: informavimo šaltiniai ir ţinios, poţiūris apie GMM, jo ţenklinimą.
Didţioji dalis apklaustųjų (30,9 proc. moterų ir 35,1 proc. vyrų) į klausimą: “ar manote, kad pakankamai esate informuotas apie genetiškai modifikuotą maistą, jo ţenklinimą?“ atsakė jog ţino šiek tiek, tačiau norėtų būti daugiau informuojamas,-a. Nei vienas respondentas nepaţymėjo atsakymo, kad turi išsamią informaciją, o atsakymą ne, nepakankamai informuotas,-a pasirinko 22,7 proc. moterų ir 11,3 proc. vyrų (1 pav.).
Apskaičiavus rezultatus, paaiškėjo, jog statistiškai reikšmingi (p<0,05) ryšiai nustatyti tarp informuotumo apie GMM, jo ţenklinimą (7 klaus.) ir respondentų pajamų (chi kvadratas = 14,972, df=3, p=0,002), respondentų šeimyninės padėties (chi kvadratas=8,281, df=1, p=0,004), respondentų uţsiėmimo (chi kvadratas = 6,277, df= 1, p=0,012) (4 lentelė).
4 lentelė. Respondentų informuotumo apie genetiškai modifikuotą maistą, jo ţenklinimą sąsajos su sociodemografinėmis charakteristikomis, lytimi
Poţymis * Poţymis Chi kvadratas Laisvės laipsnių skaičius (df) p Lytis ir respondentų informuotumas apie GMM, jo ţenklinimą 3,429 1 0,064 Išsilavinimas ir respondentų informuotumas apie GMM, jo ţenklinimą 4,536 2 0,104 Pajamos ir respondentų informuotumas apie GMM, jo ţenklinimą 14,972 3 0,002 Šeimyninė padėtis ir respondentų informuotumas apie GMM, jo ţenklinimą 8,281 1 0,004 Uţsiėmimas ir respondentų informuotumas apie 6,277 1 0,012
GMM, jo ţenklinimą
1 pav. Respondentų pasiskirstymas, pagal turimą informaciją apie genetiškai modifikuotą maistą
Mokslininkai Boccaletti S. ir Moro D. atliko tyrimą, kurio vienas iš tikslų buvo ištirti vartotojų ţinias apie GMM. Tyrimo imtis – 200 respondentų. Apklausus respondentus, paaiškėjo, jog nei vienas respondentas neturi išsamios informacijos apie GMM, 51,0 proc. respondentų yra šiek tiek girdėjusių, o 49,0 proc. respondentų teigia, jog yra nepakankamai informuoti. (4) Mokslininkai Teisl M. F., Halverson L., O'Brien K., Roe B., Ross N. ir Vayda M. buvo sudarę 6 focus grupes, kurios buvo lokalizuotos trijuose JAV mieste. Šio tyrimo tikslas buvo ištirti reakciją į GMM ţenklinimą. Rezultatuose paţymima, jog nepaisant didelio ţiniasklaidos indėlio į GMM, jo ţenklinimo informuotumą, vartotojų ţinios vis tiek yra menkos („ţinau šiek tiek“) (37).
Į anketos klausimą „paţymėkite kryţiuku apie gaunamą informaciją (daţnai, kartais ar negaunate) apie genetiškai modifikuotą maistą, jo ţenklinimą iš išvardintų informavimo šaltinių“, spaudoje - kartais gauna informaciją 39,2 proc. moterų ir 33,0 proc. vyrų, negauna 14,4 proc. moterų ir 13,4 proc. vyrų, per televiziją – daţnai gauna informaciją 0 proc. moterų ir 5,2 proc. vyrų, kartais 27,8 proc. moterų ir 23,7 proc. vyrų, negauna 25,8 proc. moterų ir 17,5 proc. vyrų, per radiją - daţnai gauna informaciją 0 proc. moterų ir 5,2 proc. vyrų, kartais 24,7 proc. moterų ir 17,5 proc. vyrų, negauna 28,9 proc. moterų ir 23,7 proc. vyrų, internete - daţnai gauna informaciją 15,5 proc. moterų ir 11,3 proc. vyrų, kartais 19,6 proc.
moterų ir 26,8 proc. vyrų, negauna 18,6 proc. moterų ir 8,2 proc. vyrų, informacinėse akcijose/ viešose paskaitose - kartais gauna informaciją 14,4 proc. moterų ir 15,5 proc. vyrų, negauna 39,2 proc. moterų ir 30,9 proc. vyrų, profesiniuose (specializuotuose) seminaruose/ konferencijose/ leidiniuose - daţnai gauna informaciją 3,1 proc. moterų ir 2,1 proc. vyrų, kartais 7,2 proc. moterų ir 9,3 proc. vyrų, negauna 43,3 proc. moterų ir 35,1 proc. vyrų, nevyriausybinių organizacijų leidiniuose, lankstinukuose ir kt. informacineje medţiagoje - kartais gauna informaciją 22,7 proc. moterų ir 12,4 proc. vyrų, negauna 30,9 proc. moterų ir 34,0 proc. vyrų, valstybinių institucijų leidiniuose, lankstinukuose ir kt. informacineje medţiagoje - kartais gauna informaciją 10,3 proc. moterų ir 13,4 proc. vyrų, negauna 43,3 proc. moterų ir 30,3 proc. vyrų, šeimos narių ir/ar paţįstamų suteikta informacija - daţnai gauna informaciją 11,3 proc. moterų ir 3,1 proc. vyrų, kartais 22,7 proc. moterų ir 28,9 proc. vyrų, negauna 19,6 proc. moterų ir 14,4 proc. vyrų, kita – šį atsakymą paţymėjo tik 12,4 proc. moterų ir 11,3 proc. vyrų ir teigia, jog kartais gauna informaciją paskaitų, studijų metu. Taigi dauguma respondentų daţniausiai gauna informaciją apie GMM ir jo ţenklinimą internete (15,5 proc. moterų ir 11,3 proc. vyrų), iš šeimos narių ir/ar paţįstamų (11,3 proc. moterų ir 3,1 proc. vyrų), per televiziją (0 proc. moterų ir 5,2 proc. vyrų), per radiją (0 proc. moterų ir 5,2 proc. vyrų), profesiniuose (specializuotuose) seminaruose/ konferencijose/ leidiniuose (3,1 proc. moterų ir 2,1 proc. vyrų) (2 pav.).
2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal daţniausiai gaunamą informaciją apie genetiškai modifikuotą maistą ir jo ţenklinimą
Apskaičiavus rezultatus, statistiškai reikšmingi (p<0,05) ryšiai nustatyti tarp gaunamos informacijos iš televizijos, radijo (chi kvadratas=6,213, df=3, p=0,045) ir respondentų lyties poţymių (chi kvadratas=6,372, df=2, p=0,041) (5 lentelė). Taip pat statistiškai reikšmingi (p<0,05) ryšiai tarp
respondentų informuotumo apie GMM, jo ţenklinimą (7 klaus.) ir gaunamos informacijos internete (chi kvadratas= 25,088, df=2, p=0,000), gaunamos informacijos per radiją (chi kvadratas=8,211, df=2, p=0,016), iš nevyriausybinių organizacijų leidinių, lankstinukų ir kt. informacinės medţiagos (chi kvadratas=4,208, df=1, p=0,040) (6 lentelė).
5 lentelė. Respondentų informavimo šaltinio apie genetiškai modifikuotą maistą, jo ţenklinimą sąsaja su lytimi
Poţymis (lytis)* Poţymis (informavimo šaltinis)
Chi kvadratas Laisvės laipsnių skaičius (df)
p
Lytis ir gaunama informacija spaudoje 0,046 1 0,829
Lytis ir gaunama informacija per televiziją
6,372 2 0,041
Lytis ir gaunama informacija per radiją 6,213 3 0,045
Lytis ir gaunama informacija internete 5,072 2 0,079
Lytis ir gaunama informacija informacinėse akcijose/viešose
paskaitose
0,473 1 0,492
Lytis ir gaunama informacija profesiniuose (specializuotuose) seminaruose/konferencijose/leidiniuose
0,791 2 0,673
Lytis ir gaunama informacija iš nevyriausybinių organizacijų leidiniuose, lankstinukuose ir kt.
informacinėje medţiagoje
2,592 1 0,107
Lytis ir gaunama informacija iš valstybinių institucijų leidiniuose, lankstinukuose ir kt. informacinėje
medţiagoje
1,244 1 0,265
Lytis ir gaunama informacija iš šeimos narių ir/ar paţįstamų suteikta
informacija
5,573 2 0,062
Lytis ir gaunama informacija studijų metu
6 lentelė. Respondentų informavimo šaltinio sąsaja su informuotumu apie genetiškai modifikuotą maistą, jo ţenklinimą
Poţymis (informavimo šaltinis)* Poţymis (respondentų informuotumas apie GMM, jo
ţenklinimą)
Chi kvadratas Laisvės laipsnių skaičius (df)
p
Gaunama informacija spaudoje ir respondentų informuotumas apie
GMM, jo ţenklinimą
0,008 1 0,929
Gaunama informacija per televiziją ir respondentų informuotumas apie
GMM, jo ţenklinimą
5,944 2 0,051
Gaunama informacija per radiją ir respondentų informuotumas apie
GMM, jo ţenklinimą
8,211 2 0,016
Gaunama informacija internete ir respondentų informuotumas apie
GMM, jo ţenklinimą
25,088 2 0,000
Gaunama informacija informacinėse akcijose/viešose paskaitose ir respondentų informuotumas apie
GMM, jo ţenklinimą
0,164 1 0,685
Gaunama informacija profesiniuose (specializuotuose)
seminaruose/konferencijose/leidiniuose ir respondentų informuotumas apie
GMM, jo ţenklinimą
4,746 2 0,093
Gaunama informacija nevyriausybinių organizacijų leidiniuose, lankstinukuose ir kt. informacinėje medţiagoje ir respondentų informuotumas apie GMM, jo ţenklinimą 4,208 1 0,040
Gaunama informacija valstybinių institucijų leidiniuose, lankstinukuose
ir kt. informacinėje medţiagoje ir respondentų informuotumas apie
GMM, jo ţenklinimą
Gaunama informacija iš šeimos narių ir/ar paţįstamų ir respondentų informuotumas apie GMM, jo
ţenklinimą
1,887 2 0,389
Studijų metu gaunama inormacija ir respondentų informuotumas apie
GMM, jo ţenklinimą
2,026 1 0,155
Dauguma respondentų skambintu nemokamu telefono numeriu, jeigu jis būtų nurodytas ant produkto pakuotės dėl informacijos apie GMM ir jo ţenklinimą (34,0 proc. moterų ir 22,7 proc. vyrų). Taip pat respondentai paţymėjo, jog kreiptųsi į Respublikinį mitybos centrą (20,6 proc. moterų ir 22,7 proc. vyrų), Sveikatos apsaugos ministeriją (18,6 proc. moterų ir 21,6 proc. vyrų), Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (18,6 proc. moterų ir 14,4 proc. vyrų), nevyriausybines organizacijas ( 13,4 proc. moterų ir 16,5 proc. vyrų), Lietuvos vartotojų institutą (5,2 proc. moterų ir 9,3 proc. vyrų). Nei vienas respondentas nesikreiptų į Kokybės inspekciją, Aplinkos ministeriją, Ţemės ūkio ministeriją (3 pav.). Šio anketos klausimo buvo galimi keli atsakymo variantai.
3 pav. Respondentų pasiskirstymas į ką prireikus, pirmiausiai būtų kreipiamasi informacijos apie genetiškai modifikuotą maistą ir jo ţenklinimą
Apskaičiavus rezultatus, statistiškai reikšmingi (p<0,05) ryšiai buvo tarp respondentų informuotumo apie GMM, jo ţenklinimą (7 klaus.) ir kreipimosi informacijos į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (chi kvadratas= 5,432, df= 1, p= 0,020), kreipimosi informacijos į Respublikinį mitybos centrą (chi kvadratas=12,852, df=1, p=0,000), bei kreipimosi informacijos į Sveikatos apsaugos ministeriją (chi kvadratas=16,410, df=1, p=0,000) (8 lentelė). Statistiškai reikšmingų (p<0,05) ryšių nebuvo nustatyta tarp respondentų kreipimosi indformacijos apie GMM į įvairius informacijos objektus (šaltinius) ir respondentų lyties (7 lentelė).
7 lentelė. Respondentų kreipimosi dėl informacijos objekto sąsaja su lytimi Poţymis (lytis)* Poţymis (kreipimosi
dėl informacijos objektai)
Chi kvadratas Laisvės laipsnių skaičius (df)
p
Lytis ir kreipimasis informacijos į Lietuvos vartotojų institutą
2,107 1 0,147
Lytis ir kreipimasis informacijos į Kokybės inspekciją
- - -
Lytis ir kreipimasis informacijos į Valstybinę maisto ir veterinarijos
tarnybą
0,134 1 0,714
Lytis ir kreipimasis informacijos į Respublikinį mitybos centrą
1,068 1 0, 301
Lytis ir kreipimasis informacijos į Sveikatos apsaugos ministeriją
1,457 1 0, 227
Lytis ir kreipimasis informacijos į Aplinkos ministeriją
- - -
Lytis ir kreipimasis informacijos į Ţemės ūkio ministeriją
- - -
Lytis ir kreipimasis informacijos į nevyriausybinę organizacijas
1,282 1 0,257
Lytis ir kreipimasis informacijos į nemokamą telefono liniją (jeigu ji būtų
nurodyta ant pakuotės)
2,087 1 0,158
8 lentelė. Respondentų kreipimosi dėl informacijos objekto sąsaja su informuotumu apie genetiškai modifikuotą maistą, jo ţenklinimą
Poţymis (kreipimosi dėl informacijos objektai)* Poţymis (respondentų informuotumas apie
GMM, jo ţenklinimą)
Chi kvadratas Laisvės laipsnių skaičius (df)
p
Kreipimasis informacijos į Lietuvos vartotojų institutą ir respondentų
informuotumas apie GMM, jo ţenklinimą
