1
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
Kristina Zigmantavičiūt÷
SKUBIŲ PRANEŠIMŲ APIE NESAUGŲ MAISTĄ IR PAŠARUS
ANALIZö
Magistro darbas
Darbo vadov÷:
Doc. dr. Marija Stankevičien÷
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETASUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
Magistro darbas atliktas 2008 – 2010 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Užkrečiamųjų ligų katedroje, Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos ir užkrečiamųjų ligų centre (skyriuje).
Magistro darbą pareng÷: Kristina Zigmantavičiūt÷
(parašas)
Magistro darbo vadov÷: doc. dr. Marija Stankevičien÷ ___________________ (parašas)
Recenzentas: ___________________________
3
TURINYS
TURINYS ...3
ĮVADAS...6
1. LITERATŪROS APŽVALGA...8
1.1 RASFF teisinis pagrindas ...11
1.2 RASFF struktūra...13
1.3 RASFF pranešimų kategorijos ...14
2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA...18
3.TYRIMO REZULTATAI...19
3.1 RASFF sistemos valdymas ...19
3.2 Skubių pranešimų gautų iš Europos Komisijos 2008 metais analiz÷. ...25
3.2.1 Pagal produktų kilm÷s šalį...28
3.2.2 Pagal produktų grupę...30
3.2.3 Pagal rizikos veiksnį...32
3.2.4 Pagal pranešančią šalį...33
3.3 Skubių pranešimų, gautų iš Europos Komisijos 2009 metais analiz÷. ...34
3.3.1 Pagal kilm÷s šalį ...34
3.3.2 Pagal produkto grupę...36
3.3.3 Pagal rizikos veiksnį...37
3.3.4 Pagal pranešančią šalį...39
3.4 Skubių pranešimų, išsiųstų į Europos Komisiją iš Lietuvos 2008 m., analiz÷ ...39
3.4.1. Pagal produktų grupę...40
3.4.2. Pagal kilm÷s šalį ...42
3.4.3. Pagal rizikos veiksnį...43
3.5 Skubių pranešimų, išsiųstų į Europos Komisiją iš Lietuvos 2009 m., analiz÷ ...44
3.5.1 Pagal produktų grupę...44
3.5.2 Pagal kilm÷s šalį ...46
3.5.3 Pagal rizikos veiksnį...47
4. TYRIMO REZULTATŲ APIBENDRINIMAS...48
5. IŠVADOS ...52
6. PADöKOS...53
8. NAUDOTŲ LITERATŪROS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ...56 9. PRIEDAI ...60
5
SANTRUMPOS
ES – Europos Sąjunga EK – Europos Komisija LR – Lietuvos Respublika
RASFF – (Rapid Alert System for Food and Feed) – Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema
VMVT – Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba PVP – Pasienio veterinarijos postas
GMO – genetiškai modifikuotas organizmas
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
EFSA – Europos maisto saugos tarnyba EEA – Europos aplinkos agentūra EEE – Europos ekonomin÷ erdv÷
EFTA – Europos laisvosios prekybos asociacija.
VVTAT – Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnyba VNMPI – Valstybin÷ ne maisto produktų inspekcija
VVSPT – Valstybin÷ visuomen÷s sveikatos priežiūros tarnyba DG SANCO – Sveikatos ir vartotojų generalinis direktoratas
ĮVADAS
Gamtin÷ aplinka žem÷je sudaro žmon÷ms palankias sąlygas gyventi, dirbti ir kurti. Ji teikia būtiniausių materialinių išteklių, kuriais žmon÷s naudojasi iki šiol. Šalia kitų būtinų gyvybei išlikti prielaidų labai svarbus yra maistas. Keičiantis santykiams su gamta svarbi ne vien maisto kiekyb÷, bet vis labiau svarbi tampa maisto sauga ir kokyb÷. Iškyla ekologiško maisto poreikis. Taip paprastai vadiname sveiką, vertingą maistą, turintį daug vitaminų, gerą skonį ir kvapą, neužterštą sintetin÷mis chemin÷mis medžiagomis (hormonais, antibiotikais, pesticidais ir kitais teršalais), sintetiniais maisto priedais ir genetiškai modifikuotais organizmais.
Tokiu atveju, nieko nuostabaus, kad vartotojai nori būti užtikrinti, jog jų vartojamas maistas yra saugus. Maisto ir pašarų sauga – tai vienas iš pagrindinių visuomen÷s rūpesčių. Europos Sąjunga turi vienus aukščiausių maisto saugos standartų pasaulyje – didele dalimi d÷l solidaus ES taikomų teis÷s aktų, užtikrinančių vartotojams maisto ir pašarų saugą, rinkinio. Viena iš pagrindinių priemonių, taikomų greitai reaguojant į pavojų, kilusį maistui ir pašarams, yra Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF). Šios sistemos pagalba, aptikus sveikatai kilusį pavojų, greitai ir veiksmingai keičiamasi informacija tarp Europos Komisijos, valstybių narių maisto ir pašarų kontrol÷s institucijų ir organizacijų. Taigi šalys gali greitai ir koordinuotai veikti siekdamos išvengti maisto saugos pavojaus prieš jam padarant žalą vartotojams (Mokslas ir gyvenimas, 2007).
Siekiant įgyvendinti 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 d÷l maisto įstatymo pagrindinių principų ir reikalavimų nustatymo, Europos maisto saugos institucijos įsteigimo ir maisto saugos procedūrų ir principų nustatymo 50 straipsnio nuostatas bei operatyviai reaguoti ir koordinuoti Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų veiklą, įtarus ir/ar nustačius apsinuodijimą maistu arba gavus informacijos apie nesaugų maistą ar pašarus (EB 178/2002) nuo 2004 m. geguž÷s 1 d. Lietuvos Respublika įtraukta į Europos Komisijos Skubiųjų pranešimų apie nesaugius maisto produktus ir pašarus sistemą. Šia sistema operatyviai perduodama skubi informacija apie nesaugius maisto produktus bei pašarus Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos šalims, taip užkertant kelią plisti nesaugiems maisto produktams ir pašarams.
Lietuvos Respublikos rinkoje ar pasienyje nustačius maisto produktų saugos reikalavimų neatitikimus, Lietuvos Respublika apie tai turi informuoti Europos Komisiją,
7 pateikiant visus produktą lydinčius dokumentus, specialiąją skubiųjų pranešimų perdavimo formą, o pastaroji persp÷ja kitas šalis nares apie nesaugius produktus.
Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos ir užkrečiamųjų ligų centro (skyriaus) viena iš darbo funkcijų – perduoti Europos Komisijai pranešimus apie nesaugius maisto produktus, kurie importuoti į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų ar įvežami iš kitų šalių.
RASFF sistemos principas pagrįstas kuo išsamesniu ir operatyvesniu informacijos perdavimu. Taip užkertamas kelias nesaugiems maisto produktams ir pašarams plisti kiekvienos valstyb÷s rinkoje.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti per 2008–2009 metus Lietuvoje gautus ar iš Lietuvos išsiųstus skubiuosius pranešimus RASFF sistema apie nesaugų maistą ir pašarus.
Šiam tikslui įgyvendinti keliami tokie pagrindiniai darbo uždaviniai: Pateikti RASFF sistemos veikimo principą.
Atlikti skubių pranešimų analizę, gautą iš Europos komisijos.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Maistas priklauso atsinaujinančiam energijos šaltiniui, jis dalyvauja kaip medžiaga organinių medžiagų sintezei, organizmams atsinaujinti. Antropogeniškai paveiktos (įtakotos žmogaus) gamtin÷s aplinkos gali tur÷ti didel÷s įtakos maisto kokybei, ypač d÷l taršos sunkiaisiais metalais ir kt. Visuomen÷s subrendimas visais lygiais turi garantuoti pakankamus maisto išteklius ir kokybę. Kiekvienas individas tur÷tų pasirinkti sveikesnę gyvenseną. Konkrečiai: turi būti pasiekta sveikesn÷ elgsena tokiose srityse, kaip mityba, fizinis aktyvumas, ir turi būti garantuota sąlyga žmogui nuolat gauti sveiką maistą. Tod÷l yra labai svarbu kiekvienai valstybei užtikrinti ir informuoti, kai yra rimtų priežasčių įtarti, kad maistas arba pašarai gali kelti pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai. Tik kokybiškai atsižvelgus į rizikos pagrįstumą bei dydį, valstybin÷s valdžios institucijos turi imtis atitinkamų priemonių informuojant plačiąją visuomenę apie sveikatos rizikos pobūdį ir nurodyti visus maisto produktus ar pašarus arba maisto ar pašarų rūšį, jų keliamą pavojų ir priemones, kurių turi imtis kiekviena valstyb÷ norint šią riziką sustabdyti, sumažinti arba jos išvengti.
Maisto reikšm÷ mūsų gyvenime itin svarbi. Nuo jo priklauso ir brangiausias turtas – sveikata. Maistas turi būti ne tik kokybiškas, įvairus, bet ir saugus. Reglamento (EB) Nr. 178/2002, 2002 m. sausio 28 d. 14 straipsnis apibr÷žia: ,,Nesaugus maistas į rinką nepateikiamas. Maistas laikomas nesaugus, jei manoma, kad jis kenkia sveikatai; netinka žmon÷ms vartoti. Nustatant, ar maistas yra nesaugus, atsižvelgiama į įprastas sąlygas, kuriomis vartotojas šį maistą vartoja, ir į jo vartojimo sąlygas kiekviename maisto gamybos, perdirbimo bei paskirstymo etape ir į vartotojui suteiktą informaciją apie tai, kad reikia vengti konkretaus maisto produkto ar produktų kategorijos neigiamo poveikio sveikatai, įskaitant informaciją etiket÷je ir kitą vartotojo dažniausiai gaunamą informaciją. Nustatant, ar maistas kenkia sveikatai, atsižvelgiama į galimą tiesioginį ir (arba) trumpalaikį ir (arba) ilgalaikį to maisto produkto poveikį ne tik jį vartojančio asmens, bet ir v÷lesnių kartų sveikatai; galimą susikaupusių toksinų poveikį; kai maisto produktas yra skirtas tam tikrai vartotojų grupei – į ypatingą tos grup÷s jautrumą. Nustatant, ar maistas netinkamas žmon÷ms vartoti, atsižvelgiama į tai, ar jis nepriimtinas d÷l jo numatytos paskirties, užterštumo ar d÷l pašalinių medžiagų, puvimo, gedimo ar irimo.”
Kaip apie maisto kokybę ir saugumą atsiliepia europiečiai, bandyta atsakyti 2006-aisiais „Eurobarometro“ parengtoje studijoje „Su maistu susiję rizikos veiksniai“. Joje atsispindi
9
žmonių iš 25 ES valstybių narių nuomon÷. „Eurobarometras“ teigia, jog rizikos sąvoka gana sud÷tinga ir priklauso nuo daugelio veiksnių: kultūros, tradicijų, asmenin÷s patirties, psichologijos bei žiniasklaidos pranešimų. Bendru požiūriu maistas n÷ra vertinamas kaip svarbiausias žmogaus sveikatos rizikos veiksnys. Europiečių nuomone, didžiausia su maistu susijusi rizika sveikatai kyla d÷l išorinių veiksnių, turinčių įtakos maisto gamybai, pavyzdžiui, paukščių gripo epidemijos, pesticidų ar kitų cheminių medžiagų likučių maiste, genetiškai modifikuotų organizmų (Mokslas ir gyvenimas, 2007).
Milijonai žmonių suserga ir miršta nuo ligų, kurias sukelia nesaugus ir nekokybiškas maistas. D÷l gr÷smingos pad÷ties susirūpinusi Pasaulio sveikatos organizacija kviečia šalis, sveikatos apsaugos strategus, vartotojų teisių gyn÷jus pripažinti, kad visuomen÷s sveikatos apsauga labai daug priklauso nuo saugių maisto produktų ir kad tai yra viena iš svarbiausių vartotojo teisių.
Dioksinas (itin nuodingas organinis junginys, sukelia v÷žį, apsigimimus, į aplinką patenka dažniausiai deginimo procesų metu) vištienoje, hormonai jautienoje (hormonų likučių randama d÷l gyvūnų gydymo ar jų augimo skatinimo), karvių pasiutlig÷, snukio ir nagų liga – vienas po kito pastaraisiais metais kilę skandalai labai padidino maisto kokyb÷s ir saugos svarbą. Šiems skandalams n÷ra sienų, tod÷l augo visuomen÷s spaudimas visai Europai imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias panašiems įvykiams ir būtų pagerinti bendri ženklinimo ir kontrol÷s standartai. Europos Sąjunga į tai atsak÷ gausybe maisto saugą reglamentuojančių teis÷s aktų.
D÷l maisto grandin÷s globalizavimo nuolat susiduriama su naujais uždaviniais ir pavojais ES vartotojų sveikatai bei interesams. Europos Sąjunga siekia, kad maistas būtų saugus ir tinkamai ženklinamas. Tod÷l pareng÷ išsamius maisto saugos teis÷s aktus, kurie yra nuolat stebimi ir priimami, atsižvelgiant į pokyčius. Šie teis÷s aktai pagrįsti rizikos analize. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 178/2002), 2002 m. sausio m÷n. buvo įsteigta Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), kaip nepriklausomas mokslinis konsultantas apie riziką, susijusią su maisto grandine. Rizikos valdytojas yra Europos Komisija, kuri vadovaudamasi rizikos įvertinimu išleidžia sprendžiamuosius teis÷s aktus. Taigi Europos maisto saugos tarnybos paskirtis – teikti mokslinę informaciją ir mokslinę bei techninę paramą rengiant Bendrijos teis÷s aktus ir vykdant politiką visose srityse, turinčiose tiesioginį arba netiesioginį poveikį maisto bei pašarų saugai. Šia veikla tarnyba prisideda prie aukšto gyvenimo ir sveikatos apsaugos lygio užtikrinant maisto produktų saugą. Pagrindinis Europos Sąjungos maisto saugos politikos principas – taikyti integruotą „nuo gamintojo iki galutinio vartotojo“, dar kitaip „nuo lauko iki stalo“ metodą, atsižvelgiant į visus maisto grandin÷s
sektorius, taip pat pašarų ir pirminę gamybą, maisto perdirbimą, saugojimą, transportavimą, mažmeninę prekybą, importą bei eksportą. Taikant šį metodą, kai aiškiai apibr÷žiamos maisto ir pašarų tvarkymo subjektų bei kompetentingų institucijų atsakomyb÷s sritys, maisto politika tampa nuoseklesn÷, veiksmingesn÷ ir dinamiškesn÷.
Maisto sauga yra prioritetin÷ sritis Europoje. Visos Europos Sąjungos šalys, tarp jų ir Lietuva, daug d÷mesio skiria rizikos vertinimui bei maisto saugai ir kokybei. Maisto produktų kokyb÷ ir ypač jų sauga, t.y. nekenksmingas poveikis vartotojui, yra pagrindinis šiuolaikin÷s maisto pramon÷s, viešojo maitinimo ir maisto prekybos įmonių uždavinys. Svarbiausius maisto kokyb÷s ir saugos rodiklius reglamentuoja ES teis÷s aktai. Maisto produktus reglamentuojančiais įstatymais siekiama vieno arba daugiau bendrųjų tikslų: aukšto žmonių sveikatos ir vartotojų interesų apsaugos lygio, įskaitant sąžiningos prekybos maistu praktiką, prireikus atsižvelgiant į gyvūnų sveikatos ir gerov÷s, augalų sveikatos ir aplinkos apsaugą. Pagrindinis teis÷s aktų principas – už gaminamo maisto kokybę ir saugą atsako gamintojas.
Nuostatos, kurios galioja Europos Sąjungoje, yra perkeltos ir į Lietuvos teisę.
Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo nuostatos apibr÷žia gamintojų, platintojų bei prekybininkų atsakomybę už pavojingų gaminių ir paslaugų tiekimą rinkai (Žin., 1999, Nr. 52-1673; 20010). Šie asmenys yra įpareigojami pavojingą gaminį ne tik pašalinti iš rinkos, bet ir susigrąžinti iš vartotojų, jeigu tokie gaminiai yra jiems patekę. Lietuvoje valstyb÷s institucijoms – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai bei Valstybinei visuomen÷s sveikatos priežiūros tarnybai – yra nustatytos pareigos garantuoti informacijos apie gaminių ar paslaugų keliamą riziką vartotojų sveikatai prieinamumą.
Siekiant dar efektyviau apsaugoti gyventojų sveikatą nuo ligų, susijusių su maistu ar mityba, identifikuoti bei likviduoti jų priežastis 2004 m. gruodžio 30 d. LR Sveikatos apsaugos ministras ir VMVT direktorius pasiraš÷ įsakymą Nr.V-980/B1-1108 „D÷l keitimosi informacija apie maisto saugą“, kuriame buvo nustatyta, kad Respublikinis mitybos centras tur÷s teikti VMVT informaciją apie:
1. Pasaulio sveikatos organizacijos „Infosan“ sistemos skubius pranešimus apie nesaugius maisto produktus ir ligas, susijusias su maistu (nedelsiant).
2. Duomenis apie registruotus (notifikuotus) naujus, genetiškai modifikuotus, apdorotus jonizuojančiąja spinduliuote bei specialios paskirties maisto produktus (kartą per m÷nesį.
3. Maisto teršalų ir pesticidų rizikos įvertinimo duomenis, apskaičiuotus pagal Lietuvos gyventojų faktišką mitybą (pagal poreikį).
11 1. Lietuvos maisto taršos monitoringo duomenis (kartą per metus).
2. Apdorotų jonizuojančiąja spinduliuote, specialios paskirties, genetiškai modifikuotų bei naujų maisto produktų tikrinimo rinkoje ar kitus maisto tvarkymo subjektų patikrinimų rezultatus.
3. Europos Sąjungos „RASFF“ sistemos skubių pranešimų apie nesaugius maisto produktus suvestinę (kai informacija aktuali Lietuvai – nedelsiant, kitais atvejais – kartą per ketvirtį).
Informacija apie pavojingą maistą ar pašarus keičiasi visos Europos Sąjungos valstyb÷s. Tam yra sukurta ir šiuo metu efektyviai veikia skubių pranešimų apie pavojingus maisto produktus ir pašarus, tiekiamus į rinką, sistema, kurios tikslas – užkirsti kelią pavojingų maisto produktų ir pašarų platinimui. Per šią sistemą teikiama informacija Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos šalims apie į valstyb÷s nar÷s teritoriją įvežtus ar joje pagamintus ir išplatintus po kitas Europos Sąjungos šalis pavojingus maisto produktus ar pašarus bei gaunama informacija iš Europos Komisijos apie kitose Europos Sąjungos šalyse aptiktus pavojingus maisto produktus ar pašarus.
Vykdant importo kontrolę RASFF sistema, gauti pranešimai yra reikšmingas rizikos vertinimo faktorius. Visi duomenys apie pažeidimus ES šalyse suvedami į bendrą Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų generalinio direktorato CIRCA duomenų bazę, kurioje skubūs pranešimai archyvuojami nuo 1997 m. Pasienio veterinarijos postuose veterinarijos pareigūnai gali matyti, ar produkcija, įmon÷ n÷ra įtraukta į šiuos duomenų baz÷s įrašus. Jeigu bandoma importuoti maistą ar pašarus tos partijos, kurioje kita ES valstyb÷ nustat÷ saugos reikalavimų neatitikimų, šios produkcijos importas iškart uždraudžiamas arba imami papildomi m÷giniai tyrimams (VET info, 2009).
1.1 RASFF teisinis pagrindas
2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 d÷l maisto įstatymo pagrindinių principų ir reikalavimų nustatymo, Europos maisto saugos institucijos įsteigimo ir maisto saugos procedūrų ir principų nustatymo 50, 51 ir 52 straipsniuose yra apibr÷žta RASFF apimtis ir procedūros. 50 straipsnis įtvirtina Skubaus įsp÷jimo apie pavojų sistemą, kuri įpareigoja Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingas institucijas keistis informacija apie pavojingus maisto produktus ir pašarus. (OL 2002 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463).
Reglamento 50 straipsnis teigia: „Skubaus įsp÷jimo apie pavojų sistema, skirta pranešti apie tiesioginį arba netiesioginį maisto ar pašarų keliamą pavojų žmonių sveikatai, šiuo reglamentu yra nustatomas informacinių pranešimų tinklas. Jį sudaro valstyb÷s nar÷s, Komisija ir tarnyba. Valstyb÷s nar÷s, Komisija ir tarnyba, kiekviena atskirai, paskiria po kontaktinį punktą, kuris yra tinklo narys. Komisija atsako už tinklo valdymą. Jei tinklo narys turi informacijos apie maisto ar pašarų keliamą tiesioginį arba netiesioginį pavojų žmonių sveikatai, ši informacija skubaus įsp÷jimo apie pavojų sistema turi būti nedelsiant perduota Komisijai. Komisija ją tuoj pat perduoda tinklo nariams.
Nepažeisdamos kitų Bendrijos teis÷s aktų, valstyb÷s nar÷s skubaus įsp÷jimo apie pavojų sistema tuoj pat praneša Komisijai apie:
a) kiekvieną jų patvirtintą priemonę, kurios tikslas – apriboti maisto arba pašarų, d÷l kurių būtina imtis skubių veiksmų, pateikimą į rinką arba priversti juos pašalinti arba atsiimti iš rinkos, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą;
b) kiekvieną rekomendaciją arba sutartį su profesionaliais operatoriais, kurių tikslas – laisvai arba privalomai sustabdyti, apriboti arba nustatyti atskiras maisto arba pašarų pateikimo į rinką arba galimo vartojimo sąlygas d÷l gresiančio rimto pavojaus žmonių sveikatai, d÷l kurio būtina imtis skubių veiksmų;
c) kiekvieną Europos Sąjungos pasienio posto kompetentingos institucijos su tiesioginiu arba netiesioginiu pavojumi žmonių sveikatai susijusį produktų arba pašarų partijos, konteinerio ar krovinio atmetimą.“
Kartu su pranešimu išsamiai paaiškinamos veiksmų, kurių ÷m÷si pranešimą pateikusios valstyb÷s nar÷s kompetentingos institucijos, motyvai. Po to laiku pateikiama papildoma informacija, ypač tuomet, kai pranešime nurodytos priemon÷s yra keičiamos arba panaikinamos. Komisija nedelsdama perduoda tinklo nariams pranešimą ir papildomą informaciją, gautą iš nar÷s. Jei Europos Sąjungos pasienio posto kompetentinga institucija partiją, konteinerį arba krovinį atmeta, Komisija nedelsdama praneša apie tai visiems Europos Sąjungos pasienio postams ir trečiajai šaliai, kuri yra prekių kilm÷s šalis.
Kai maistas arba pašarai, apie kuriuos buvo pranešta skubaus įsp÷jimo apie pavojų sistema, yra išsiųstas į trečiąją šalį, Komisija tai šaliai suteikia atitinkamą informaciją.
Valstyb÷ nar÷ tuoj pat informuoja Komisiją apie veiksmus bei priemones, kurių buvo imtasi skubaus įsp÷jimo apie pavojų sistema gavus pranešimus ir papildomą informaciją. Komisija nedelsdama perduoda šią informaciją tinklo nariams.
13 trečiosios šalys arba tarptautin÷s organizacijos. Minimos sutartys yra grindžiamos abipusiškumu ir apima konfidencialumo priemones, lygiavertes Bendrijoje taikytinoms priemon÷ms.
Reglamento 51 straipsnio nuostatos Komisijai, pasitarus su tarnyba, suteikia teisę nustatyta tvarka priimti 50 straipsnio įgyvendinimo priemones. Šiose priemon÷se pirmiausia yra nurodomos konkrečios sąlygos ir procedūros, taikytinos pranešimų ir papildomos informacijos perdavimui.
52 straipsnis išd÷sto RASFF konfidencialumo reikalavimus. Visuomen÷ turi teisę į informaciją apie produktų ženklinimą, rizikos pobūdį ir taikomas priemones, bet tinklo nariams neleidžiama atskleisti bet kokios informacijos, kuri iš esm÷s yra profesin÷ paslaptis, išskyrus informaciją, kuri turi būti paskelbta viešai, jei tai reikalinga d÷l susidariusių aplinkybių, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą. Profesinio slaptumo apsauga netrukdo kompetentingoms institucijoms paskleisti informaciją, susijusią su maisto bei pašarų rinkos priežiūros ir priverstin÷s veiklos šioje srityje veiksmingumu. Valdžios institucijos, gaunančios informaciją, kuriai taikomas profesinis slaptumas, visapusiškai užtikrina jos apsaugą.
1.2 RASFF struktūra
RASFF yra greitas ir efektyvus įrankis, padedantis keistis informacija tarp kompetentingų institucijų, kai yra aptinkamas pavojus žmogaus sveikatai, esantis maiste ar pašaruose. Šis greitas informacijos keitimasis leidžia visiems sistemos nariams nedelsiant patikrinti, ar jie taip pat yra paveikti nustatytos rizikos. Net jei ir produktas, kuris turi būti sunaikintas, jau yra rinkoje, kompetentingos institucijos sistemos pagalba gali imtis visų skubių priemonių, kad aptikti nesaugūs produktai ar pašarai būtų pašalinti iš rinkos.
RASFF efektyvumą garantuoja jos paprasta struktūra. RASFF tinklas apima Europos Sąjungos valstybes nares, EEA šalis – Norvegiją, Lichtenšteiną ir Islandiją –, EFTA sekretoriatą, kuris koordinuoja įvestį iš EEA šalių, Europos Maisto saugos tarnybą ir Europos Komisiją kaip sistemos vadybininkus. Be to, EMST įvertina pavojų, susijusį su maisto grandine, ir praneša apie jį. Taip pat ji teikia mokslinę nuomonę ir patarimus pad÷dama Europos Komisijai ir ES valstyb÷ms nar÷ms laiku priimti veiksmingus sprendimus d÷l veiksmų, kurių reikia imtis užtikrinant vartotojų sveikatos saugumą. Nuo 2009 m. sausio 1 d. Šveicarija yra dalinis sistemos narys po to, kai su Europos Sąjunga sudar÷ sutartį d÷l gyvūnin÷s kilm÷s produktų atmetimo pasienio postuose.
Lietuvos Respublikos maisto įstatyme nurodoma, kad už maisto saugos valstybinę kontrolę atsakinga institucija yra Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri įtraukta į Europos Komisijos RASFF sistemą kaip šios sistemos narys ir kontroliuoja skubų informacijos perdavimą apie pavojingus maisto produktus bei pašarus Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos šalims, taip užkertant kelią nesaugių maisto produktų ir pašarų platinimui, bei siekia, kad rinkoje būtų tik saugūs produktai (Lietuvos Respublikos maisto įstatymas, 2000).
Greitas keitimasis informacija ir jos perdavimas garantuoja nuoseklius ir savalaikius visų RASFF narių veiksmus. Tai yra pagrindinis įnašas į vartotojų saugumą. Iki 2009 m. liepos 16 d. Komisija publikavo savaitinius pranešimus apie RASFF sistemos darbą, kad gyventojai gal÷tų sekti, kas daroma šioje srityje. Tačiau 2009 m. liepos 16 d., kad būtų užtikrintas dar efektyvesnis ir greitesnis keitimasis informacija, Europos Komisija atidar÷ RASFF portalinę žiniatinklio svetainę - https://webgate.ec.europa.eu/rasff-window/portal, kurioje galima rasti RASFF pranešimų duomenų bazę, leidžiančią pamatyti informaciją, susijusią su RASFF pranešimais per paskutines 24 valandas po jų perdavimo RASFF tinkle. Ši duomenų baz÷ pakeit÷ savaitinius pranešimus, iki tol publikuotus RASFF žiniatinklio svetain÷je.
1.3 RASFF pranešimų kategorijos
RASFF sistemos principas pagrįstas kuo išsamesniu ir operatyvesniu informacijos perdavimu tarp Europos Sąjungos valstybių narių atsakingų institucijų.
Jei tinklo narys turi informacijos apie maisto ar pašarų keliamą tiesioginį arba netiesioginį pavojų žmonių sveikatai, ši informacija kartu su papildomais dokumentais RASFF sistema nedelsiant perduodama Europos Komisijai. Europos Komisijai perduodama užpildyta pranešimo forma (1 priedas) ir kita naudinga informacija, tokia kaip produkto identifikavimas, surasti pavojai, jų mastas, nuskaitytos dokumentų kopijos, etikečių pavyzdžiai, informacija apie taikytas sankcijas, mokslin÷ arba technin÷ informacija, kuri valstyb÷ms nar÷ms suteiktų galimybę imtis skubių ir tinkamų rizikos valdymo veiksmų. Komisija ją tuoj pat perduoda kitiems tinklo nariams (kitų Europos Sąjungos valstybių narių atsakingoms institucijoms). Kai tik informacija yra gaunama į sistemą, kiti nariai ją patikrina ir nustato, ar produktas yra jų rinkoje. Šalys nar÷s privalo informuoti (atsakyti) RASFF, ar jie
15 kažką aptiko ir kokių priemonių ÷m÷si. Tai turi didelę reikšmę, kadangi bet kokia problema, susijusi su maistu ar pašarais, yra paskelbiama.
Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje egzistuoja kelių rūšių pranešimai. RASFF pranešimai pagal pavojingumą yra suskirstyti į keturias skirtingas kategorijas:
1) SKUBUS PRANEŠIMAS (PRANEŠIMAS APIE PAVOJŲ). Pranešimas apie pavojų yra siunčiamas, kai maistas ar pašarai kelia rimtą pavojų žmonių sveikatai, yra rinkoje ir kai būtina imtis skubių veiksmų. Valstyb÷ nar÷, nustačiusi tokio masto pavojų, siunčia pranešimą Europos Komisijai ir nurodo, kokių priemonių ji ÷m÷si. Pranešimu siekiama visoms tinklo nar÷ms suteikti išsamią informaciją, kurią jos turi patikrinti ir išsiaiškinti, ar atitinkamos prek÷s yra jų rinkoje. Vartotojai gali būti tikri, kad produktai, kuriems taikomas šis persp÷jimas, bus pašalinti iš rinkos. Valstyb÷s nar÷s atlieka visas nustatytas procedūras, susijusias su produkto pašalinimu iš rinkos, ir, jei reikia, pateikia išsamią informaciją visuomenei per žiniasklaidos priemones.
2) INFORMACINIS PRANEŠIMAS. Informacinis pranešimas yra susijęs su maisto produktų arba pašarų, kurie buvo pateikti į rinką, keliama rizika. Valstyb÷s nar÷s, gavusios tokio tipo pranešimą, neturi imtis skubių veiksmų, nes produktas nebuvo pasiekęs jų rinkos arba jo jau neb÷ra jų rinkoje, arba pagal rizikos pobūdį nereikia imtis neatid÷liotinų veiksmų.
3) PRANEŠIMAS APIE DRAUDIMĄ ĮVEŽTI (pasienio atmetimo pranešimas). Pranešimai apie draudimą praleisti per sieną yra susiję su maisto ir pašarų siunta, kuri buvo ištirta ir nustačius pavojų sveikatai atmesta prie ES išor÷s sienos. Tokie pranešimai perduodami visiems Europos ekonomin÷s erdv÷s pasienio postams, siekiant sustiprinti kontrolę ir užtikrinti, kad atmestas produktas v÷l nepatektų į Bendriją per kitą pasienio postą. Šie pranešimai į RASSF sistemą įvesti tik nuo 2008 m. Seniau tokie pranešimai buvo priskiriami prie informacinių.
4) RASFF NAUJIENOS. Bet kokia informacija, susijusi su maisto ar pašarų sauga, kuri nebuvo perduota kaip pavojaus ar informacinis pranešimas, ar sienos atmetimo pranešimas ir kuri, kaip manoma, yra įdomi kontrol÷s institucijoms, yra perduodama nar÷ms ją įvardinus „Naujienos“. Naujienų pranešimuose dažnai būna pranešama pagrįsta informacija, kuri buvo paskelbta žiniasklaidoje ar ją persiunt÷ Valstybių narių kompetetingos institucijos.
2009 metais Skubaus įsp÷jimo apie maisto produktus ir pašarus sistemai, svarbiai ES maisto saugos užtikrinimo priemonei, sukako 30 metų. Remiantis turimais duomenimis, šiuo metu sistema veiksmingesn÷ nei kada nors anksčiau. Paskelbtoje 2008 m. sistemos metin÷je ataskaitoje nurodyta, kad 2008 m., palyginti su 2007 m., įsp÷jamųjų pranešimų skaičius sumaž÷jo beveik perpus. Bendras pranešimų skaičius nedid÷jo ir sudar÷ maždaug 7000. Tai nereiškia, kad 2008 m. buvo mažiau atvejų, apie kuriuos reik÷jo pranešti. Tai rodo, kad sistemos naudotojai atidžiau vertina pavojus ir pranešimą priskiria įsp÷jamiesiems pranešimams, tik jeigu pavojus laikomas rimtu ir produktas yra pateiktas į rinką. Tokiu atveju valstyb÷s nar÷s, siekdamos sumažinti pavojų, turi imtis skubių veiksmų. 2008 m. iš 3000 pranešimų 528 buvo įsp÷jamieji. Komisija taip pat gavo apie 4000 pranešimų apie tolesnius veiksmus, kurie buvo perduoti visoms valstyb÷ms nar÷ms.
17 Už sveikatos reikalus atsakinga Europos Komisijos nar÷ Androulla Vassiliou 2009 m. liepos 16 d. surengtoje tarptautin÷je RASFF konferencijoje „Jūsų maistas – mūsų rūpestis“ sak÷: „Skubaus įsp÷jimo apie maisto produktus ir pašarus sistema yra ypač svarbi priemon÷, kurią taikome siekdami užtikrinti maisto saugą Europoje. Per 30 metų ji tapo nepakeičiama priemone, kuri naudojama realiuoju laiku keistis informacija apie veiksmus, kurių imtasi siekiant užtikrinti maisto ir pašarų saugą. Iš tiesų, RASFF sistema yra vienas iš s÷kmingų maisto saugai taikomo integruotojo ES metodo pavyzdžių, kada pasiekiami didžiausi bendravimo ir bendradarbiavimo rezultatai.“
2008 m., įvykus keletui rimčiausių maisto saugos incidentų per pastaruosius metus, RASFF sistema patyr÷ rimtą išbandymą. Tarp tokių atvejų – saul÷grąžų aliejuje iš Ukrainos aptikta mineralin÷ alyva (susijusios 39 šalys, gauti 99 pranešimai apie tolesnius veiksmus), maisto produktuose iš Kinijos aptiktas melaminas (pasaulinio masto incidentas, 84 RASFF pranešimai ir 101 pranešimas apie tolesnius veiksmus) ir kiaulienoje iš Airijos nustatyti dioksinai (54 susijusios šalys, 230 pranešimų apie tolesnius veiksmus).
Kiekvienu iš šių atvejų naudojantis RASFF buvo koordinuojami valstybių narių veiksmai ir tokiu būdu sumažintos užteršimo atvejų pasekm÷s. Užteršimo melaminu atvejis buvo puikus pavyzdys, kuomet RASFF sistema buvo naudojamasi sprendžiant pasaulinę problemą ir keičiamasi informacija su Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautin÷s maisto saugos tarybos tinklu INFOSAN. Šį tinklą sudaro kontaktiniai arba centriniai nacionaliniai punktai daugiau kaip 160 valstybių narių, kurios gauna informaciją iš PSO INFOSAN apie maisto saugos problemas ir ją išplatina visoms su tuo susijusioms konkrečių valstybių ministerijoms. RASFF nar÷s bendradarbiauja su INFOSAN keisdamosi informacija kiekvienu reikiamu klausimu (European Commission Directorate-General for Health & Consumers, 2009).
2008 m. iš kiekvienos dešimties gautų pranešimų daugiau nei keturi buvo susiję su produktais, kurių d÷l pavojaus maisto saugai nebuvo leista įvežti į ES. Nustačius tokius produktus susijusi trečioji šalis informuojama naudojantis RASFF sistema, kad problema nesikartotų. 2008 m. trečiosioms šalims perduoti 2342 informaciniai pranešimai apie pavojingus jų kilm÷s produktus. Nustačius rimtą ir nuolatinę problemą, Komisija siunčia raštą susijusios trečiosios šalies valdžios institucijoms, kad jos įgyvendintų taisomąsias priemones, kaip antai: išbrauktų iš sąrašo įmones, nutrauktų eksportą ar sugriežtintų kontrolę (http://vmvt.lt/lt/naujienos/g3/. Prieiga per internetą 2009 m. liepos 16 d.).
2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA
Darbas atliktas 2008 – 2010 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Užkrečiamųjų ligų katedroje, Valstybin÷je maisto ir veterinarijos tarnyboje. Darbe analizei pateiktas 6281 pranešimas, gautas iš EK, ir 83 pranešimai, išsiųsti iš Lietuvos.
Tyrimo rezultatai apdoroti Microsoft Excel programine įranga.
19
3.TYRIMO REZULTATAI
3.1 RASFF sistemos valdymas
RASFF sudaro galimybę valstyb÷ms nar÷ms ir Europos Komisijai greitai ir veiksmingai dalintis informacija tais atvejais, kai maisto ar pašarų grandin÷je nustatomas pavojus žmonių sveikatai. Visi RASFF nariai (27 ES šalys, Komisija, EMST ir Norvegija, Lichtenšteinas ir Islandija) turi budinčias tarnybas, kurios užtikrina, kad skubūs pranešimai būtų kuo greičiau išsiunčiami ir gaunami bei būtų kuo skubiau į juos atsakoma. RASFF d÷ka daugelio pavojų maisto saugai pavyko išvengti anksti, kol jie nepadar÷ žalos vartotojams.
Jei RASFF tinklo narys turi informacijos apie maisto ar pašarų keliamą tiesioginį arba netiesioginį pavojų žmonių sveikatai, ši informacija kartu su papildomais dokumentais RASFF sistema nedelsiant perduodama Europos Komisijai. Komisija ją tuoj pat perduoda kitiems tinklo nariams (kitų Europos Sąjungos valstybių narių atsakingoms institucijoms). Kadangi Europos ekonomin÷s erdv÷s reikalauja didesnio skaidrumo ir visapusiško maisto saugos užtikrinimo, tod÷l Komisija per paprastus ryšių kanalus praneša ir trečiųjų šalių kontroliuojančioms institucijoms apie pagamintus, išplatintus arba išsiųstus iš šių šalių pavojingus maisto produktus ar pašarus. Nuo 2006 m. Europos Sąjunga bendradarbiauja maisto produktų saugos klausimais su Kinija, kuriai ir yra suteikiama galimyb÷ nedelsiant gauti su Kinija susijusius pranešimus, perduodamus skubiųjų pranešimų apie nesaugius maisto produktus ir pašarus sistema (3.1 pav.).
3.1 pav. RASFF informacijos perdavimo schema
RASFF sistemos principas pagrįstas kuo išsamesniu ir operatyvesniu informacijos perdavimu tarp Europos Sąjungos valstybių narių atsakingų institucijų. Europos Komisijai perduodama užpildyta speciali pranešimo forma (1 priedas), nuskaitytos dokumentų kopijos, etikečių pavyzdžiai, informacija apie taikytas sankcijas ir pan.
Lietuvoje siekiant įgyvendinti 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 d÷l maisto įstatymo pagrindinių principų ir reikalavimų nustatymo, Europos maisto saugos institucijos įsteigimo ir maisto saugos procedūrų ir principų nustatymo 50 straipsnio nuostatas bei operatyviai reaguoti ir koordinuoti Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų veiklą, gavus informacijos apie nesaugų maistą ar pašarus, 2004 m. birželio 29 d. VMVT direktoriaus įsakymu Nr. B1-606 buvo patvirtinti Skubių pranešimų apie nesaugaus maisto ir pašarų tiekimą į rinką nurodymai (Žin., 2004 m., Nr. 104-3873).
Skubių pranešimų apie nesaugaus maisto ir pašarų tiekimą į rinką nurodymai parengti remiantis Veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15), Maisto įstatymu (Žin., 2000, Nr. 32-893), Produktų saugos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324), Pašarų
21 įstatymu (Žin., 2000, Nr. 34-952), 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr.(EB) 178/2002, nustatančio maistui skirtų teis÷s aktų, kuriais įkuriama Europos maisto saugos institucija, bendruosius principus bei reikalavimus ir su maisto sauga susijusias procedūras, 50 straipsnio nuostatomis.
Skubių pranešimų apie nesaugaus maisto ir pašarų tiekimą į rinką nurodymų tikslas – nustatyti skubių pranešimų apie nesaugaus maisto ar pašarų tiekimą į rinką teikimo reikalavimus.
Kontaktinis asmuo
VALSTYBINö MAISTO IR VETERINARIJOS
TARNYBA
Vartotojų skundai Sveikatos
apsaugos įstaigos Pasienio veterinarijos postai Apskričių valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos ES šalys ES šalys ES šalys ES šalys Rajonų ir miestų valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos NMVRVI 3.2 pav. RASFF informacijos valdymas Lietuvoje
Skubių pranešimų tikslas – teritorin÷ms VMVT ir joms priklausantiems pasienio veterinarijos postams nedelsiant perduoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai informaciją apie nesaugaus maisto ir pašarų tiekimo į rinką atvejus Lietuvos Respublikos teritorijoje, siekiant užtikrinti efektyvų nesaugaus maisto ir pašarų rizikos valdymą. Skubūs pranešimai teikiami, kai rinkoje esantis ar įvežamas/importuojamas maistas ar pašarai kelia tiesioginę ar netiesioginę gr÷smę žmonių sveikatai ir reikia imtis skubių priemonių. Skubūs pranešimai neteikiami tais atvejais, kai žmon÷s apsinuodija d÷l netinkamo maisto ruošimo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (3.2 pav.).
Teritorin÷s VMVT, PVP, nustačiusios nesaugų maistą ar pašarus, per 24 valandas išsiunčia skubų pranešimą apie nesaugaus maisto ar pašarų tiekimą į rinką, VMVT Skubios veiklos ir užkrečiamųjų ligų centrui (skyriui) užpildydamos specialią formą (1 priedas) (3.3 pav.).
3.3 pav. Gauto skubiaus pranešimo apie nesaugų maistą ir pašarus tyrimo schema
Teritorin÷s VMVT ir PVP teikia skubius pranešimus apie nesaugaus maisto ir pašarų tiekimą į rinką, nustačiusios tiesioginę ar netiesioginę gr÷smę žmonių sveikatai d÷l šių priežasčių:
1) medžiagų ar komponentų, jei ES ar nacionaliniais teis÷s aktais jie n÷ra leidžiami naudoti;
23 2) ES numatytų ribinių reikšmių viršijimo, o jų nesant – viršijus nacionalines ribines reikšmes; nesant nacionalinių ribinių reikšmių, tarptautin÷s ribin÷s reikšm÷s gali būti naudojamos kaip metodiniai nurodymai; skubus pranešimas teikiamas viršijus ribines reikšmes: biologinių ir mikrobiologinių suk÷l÷jų,
- žem÷s ūkio/aplinkos/pramon÷s teršalų,
- nepageidaujamų medžiagų pašaruose (išskyrus botanines priemaišas), - radiacinio užterštumo,
- veterinarinių preparatų likučių, - maisto priedų,
- medžiagų, turinčių kontaktą su maistu, - jonizuojančios spinduliuot÷s,
- pesticidų kūdikių maiste,
- organinių fosfatų ir organinių chloratų gyvūniniuose produktuose,
- temperatūros režimo, kai nustatoma, jog temperatūros svyravimai yra tokio pobūdžio ar trukm÷s, kad gali sukelti tiesioginį ar netiesioginį pavojų žmonių sveikatai;
3) gyvūninio maisto iš nepatvirtintų įmonių tiekimo; 4) fizin÷s rizikos (pvz., svetimkūnių ir t. t.);
5) ženklinimo pažeidimų, sukeliančių pavojų žmonių sveikatai (pvz., ženklinimo rekvizituose nenurodytas maisto priedų, alergenų buvimas ir kt.);
6) naujo nepatvirtinto maisto tiekimo; 7) gautos informacijos iš kitos šalies; 8) kitų priežasčių;
9) pavojingų gyvūninių medžiagų (PGM), nepašalintų, kaip reikalauja ES teis÷s aktai;
10) skerdenų, m÷sos ir m÷sos produktų, kurių tyrimai d÷l galvijų spongiformin÷s encefalopatijos (GSE) teigiami ar negalutiniai arba visai neatlikti (tais atvejais, kai GSE tyrimų atlikimas nurodytas ES ar LR teis÷s aktuose), tiekimo;
11) uždraustų m÷sos ir m÷sos produktų tiekimo iš Didžiosios Britanijos ir Portugalijos pagal 1998 m. kovo 16 d. Tarybos sprendimą 98/256/EB d÷l padarinių likvidavimo priemonių, siekiant apsisaugoti nuo galvijų spongiformin÷s encefalopatijos ir 2001 m. balandžio 18 d. Komisijos sprendimą 2001/376/EB d÷l priemonių, būtinų galvijų spongiforminei encefalopatijai paplitus Portugalijoje, ir data pagrįstos eksporto sistemos įgyvendinimo, d÷l:
- uždraustų gyvūninių baltymų, randamų gyvūnų pašaruose, įskaitant žaliavinę medžiagą (nulin÷ tolerancija),
- atrajotojų riebalų (taukų), skirtų pašarams su > 0,15 % visų netirpių priemaišų, - mikrobiologin÷s rizikos, nesant nustatytų ribinių reikšmių ir esant kiekybiniams patogeniniams mikroorganizmams, paruoštame suvalgyti maiste ar neapdorotame maiste/tarpiniuose produktuose, kurie dažniausiai yra pasterizuojami prieš vartojimą ar apdorojami lygiaverčiu būdu, arba pašaruose.
VMVT, gavusi iš Europos Komisijos skubų pranešimą, susijusį su Lietuvoje pagamintu ar importuotu maistu ir pašarais, persiunčia jį atitinkamoms teritorin÷ms VMVT, PVP.
Nustačius, kad iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką norima importuoti gyvūnines/negyvūnines maisto prekes ar pašarus, d÷l kurių iš Europos Komisijos buvo gautas skubus pranešimas, PVP imami m÷giniai laboratoriniam tyrimui vadovaujantis Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarka, patvirtinta VMVT direktoriaus 2003 m. rugs÷jo 8 d. įsakymu Nr. B1-723 (Žin., 2004, Nr. 85-3096, Nr. 87-3971), Iš trečiųjų šalių įvežamų į Lietuvos Respubliką negyvūninių maisto prekių saugos ir kokyb÷s kontrol÷s tvarka, patvirtinta VMVT direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. B1-411 (Žin., 2004, Nr. 76-2646) ir Valstybin÷s pašarų kontrol÷s taisykl÷mis, patvirtintomis VMVT direktoriaus 2006 m. geguž÷s 22 d. įsakymu Nr. B1-351 (Žin., 2006, Nr. 86-3387). Už PVP paimtų m÷ginių laboratorinius tyrimus sumoka importuotojas ar kitas už siuntą atsakingas asmuo.
Teritorin÷s VMVT ir PVP, nustatę tiesioginę ar netiesioginę gr÷smę žmonių sveikatai, privalo nusiųsti skubų pranešimą VMVT Skubios veiklos ir užkrečiamųjų ligų centrui (skyriui) faksu ir / ar el. paštu; nustatę nesaugų maistą ar pašarus, pagamintus ar išplatintus kituose Lietuvos Respublikos regionuose ar kitose šalyse, praneša VMVT Skubios veiklos ir užkrečiamųjų ligų centrui (skyriui) ir atitinkamoms teritorin÷ms VMVT siųsdami nesaugaus maisto ir pašarų gav÷jų sąrašą (2 priedas). Siunčiant skubius pranešimus VMVT, reikalinga prid÷ti papildomus dokumentus (laboratorinių tyrimų protokolai, sertifikatai, prekybos dokumentai, detali informacija apie išplatinimą ir kt.), kurie pagreitintų kontrol÷s veiksmus ir palengvintų rizikos valdymą. Iš teritorinių VMVT ir PVP gautus skubius pranešimus analizuoja VMVT Skubios veiklos ir užkrečiamųjų ligų centras (skyrius) ir perduoda Europos Komisijai. Gavus papildomų duomenų arba atsiradus pasikeitimų skubiame pranešime pateiktoje informacijoje, siunčiamas skubių pranešimų papildymas. Teritorin÷s VMVT ir PVP teikia VMVT informaciją ir išvadas apie atvejo tyrimą ir užbaigimą pagal specialiai nurodytą
25 Už skubių pranešimų pildymo ir teikimo koordinavimą ir iš Europos Komisijos skubaus įsp÷jimo apie pavojų d÷l nesaugaus maisto ir pašarų sistema gautų pranešimų registravimą ir paskirstymą atsakingas VMVT Skubios veiklos ir užkrečiamųjų ligų centras (skyrius) (Skubių pranešimų apie nesaugaus maisto ir pašarų tiekimą į rinką nurodymai, 2004).
3.2 Skubių pranešimų gautų iš Europos Komisijos 2008 metais analiz÷
Europos Sąjungos šalys nar÷s, tarp jų ir Lietuva, per 2008 metus iš EK gavo 2876 pranešimus d÷l maisto produktų saugos reikalavimų neatitikimo ir 167 atvejais informuotos apie saugos reikalavimų neatitinkančius pašarus. Iš viso d÷l nesaugių maisto produktų buvo gauti 1533 (53,3 proc.) skubūs pranešimai apie pažeidimus, nustatytus rinkos kontrol÷s metu, ir 1343 (46,7 proc.) skubūs pranešimai apie pažeidimus, nustatytus importo kontrol÷s metu.
Iš EK per 2008 metus VMVT gavo 25 skubius pranešimus, susijusius su Lietuva:
- iš jų 11 skubūs pranešimai d÷l Lietuvoje pagamintų ir į ES rinką pateiktų nesaugių maisto produktų ir
- 14 pranešimų d÷l galimai Lietuvos rinkoje išplatintų nesaugių maisto produktų, įvežtų iš kitų ES šalių (3.1 lentel÷).
3.1 lentel÷. Iš EK gauti skubūs pranešimai susiję su Lietuva Eil. Nr. Produktas Pranešančioji šalis Pranešimų skaičius Produkto kilm÷s šalis Gamintojas/ Importuotojas Rizikos faktorius
1. Medus Belgija 1 Lietuva UAB
„Rusenas" Sulfatiazolas 2. Krabų lazdel÷s Lietuva 1 Lietuva
AB „Plung÷s kooperatin÷ prekyba“
Sugedusios
3. Rugiai Suomija 1 Lietuva Nordic Grain“ UAB „Avena Ochratoksinas A
4. Medus (natūralus) Latvija 1 Lietuva
Platintojas UAB „Korio Laboratorija“
Sulfanilamidai
5. Vištos
(šaldytos) Estija 1 Lietuva
AB „Girel÷s paukštynas“ Paukščių skerdykla - AP-N°: LT 49-02 Salmonella spp 6. Varšk÷s skan÷stas (su razinomis) Latvija 1 Lietuva AB „Pieno žvaigžd÷s“ padalinys Mažeikių pienin÷ - AP-N°: LT61-01-P Pel÷siai
7. Šaldyti vištienos sparneliai Latvija 1 Lietuva AB „Vilniaus paukštynas“ - AP-N°-.LT-13251 Bakterinis užterštumas 8. Karštai rūkytos kiaulių ausys Latvija 1 Lietuva UAB „Utenos m÷sa“ Salmonella 9. Kiaulių ausų ir liežuvio vyniotinis Jungtin÷ Karalyst÷ 1 Lietuva AB „Samsonas“ -AP-N°: LT 84-07 EB Listeria monocytogenes 10. Ausų ir liežuvio vyniotinis vakuume Jungtin÷ Karalyst÷ 1 Lietuva UAB „Grimeda“ -AP-N°: LT 87-16 EB (Lithuania) Listeria Monocytogenes; Listeria Welshimeri
11. Lašišų ikrai Latvija 1 Lietuva Eršketas“ AB „Auksinis
Pakitusios organoleptin÷s savyb÷s
12. Vaisin÷ arbata (eršk÷trožių) Lenkija 1 Lenkija PHW PostiS.A.
Biologin÷ tarša -negyvi vabzdžiai ir jų lervos
13. Krabai (gyvi) Italija 1
Airija (platintojas Prancūzija) Thaeron fils S.A. (Prancūzija) Chemin÷ tarša -Sunkiųjų metalų liekanos viršija DLK
14. Riešutų mišinys Suomija 1
Italija (platintojas Olandija) Catz International B.V. (olandija) Biologin÷ tarša - negyvi vabzdžiai ir jų lervos 15. Šaltosios arbatos g÷rimas "Cytryna" Latvija 1 Lenkija Kentpol Zywiecki Kiystal Sp.Z.o.o. / UAB "Palink" (Lietuva) Blogos organoleptin÷ s savyb÷s 16. Uogien÷ su medumi "Chyawanprash " Latvija 1 Indija Platintojas Lietuvoje UAB „Alaja ir Ko" Chemin÷ tarša -konservatų koncentracija viršija DLK
17. Vynuog÷s (žaliosios) Belgija 1 Indija
Fasuotojas Olympic Fruit BV (Olandija) platintojas Lietuvoje UAB "Maxima LT" Chemin÷ tarša -pesticidų likučiai viršija DLK
18. Liepžiedžių arbata Vokietija 1 Vokietija
Krauter Mix GmbH (Vokietija); Rasos Merkelien÷s ĮI (K÷dainiai) Mikrobiologin÷ tarša
19. Gyvos sraig÷s Prancūzija 1 Serbia Serbia "Finacomex" Patogeniniai
27
20. Coca-cola Latvija 1 Čekija
Gamintojas: Coca-Cola Beverages Ceska republika spol s.r.o. (Čekija) Platintojas: Coca-cola HBC Lietuva Svetimkūnis (metalo drožl÷s 0,4 cm diametro) 21. „Sangrovit“
(pašarų priedas) Lenkija 1 Vokietija
Phytobiotics GMbh Rosengasse 9, 65343 Elteville. Vokietija Biologinių medžiagų priemaišos 22. „Multi Pekoni“ (pašaras skirtas paršeliams iki 8 savaičių) Latvija 1 Suomija Suomen Rehu OYP.O. 401, Turku, 02601 Espoo, Suomija, FI 22120035 Veterinarinių -medicininių produktų liekanos 23. Šaldyta
kiaulienos m÷sa Danija 1 Airija
Rosderria Irish
meats Chemin÷ tarša
24. Kario
prieskoniai Vokietija 1 Indija
Laxmi Enterprises, 170/72 Samuel Street, Mumbai 400 009 Chemin÷ tarša 25. Šaldyta
kiaulienos m÷sa Vokietija 1 Vokietija
Elfering Export GmbH,
Bundesrepublik
3.2.1 Pagal produktų kilm÷s šalį
Pagal maisto produktų kilm÷s šalį 2008 m. dažniausiai skubūs pranešimai buvo gauti d÷l maisto produktų iš Kinijos – 479, Turkijos – 299, Irano – 171, JAV – 135, Indijos – 127, Vokietijos – 112, Ispanijos – 104, Italijos – 100 (3.2 lentel÷).
3.2 lentel÷. Pranešimų skaičius pagal produkto kilm÷s šalį Eil. Nr. Šalis Pranešimų skaičius Eil. Nr. Šalis Pranešimų skaičius 1. Kinija 479 62. Kanada 5 2. Turkija 299 63. Kenija 5 3. Iranas 171 64. Rumunija 5
4. JAV 135 65. Saudo Arabija 5
5. Indija 127 66. Urugvajus 5
6. Vokietija 112 67. Afrika 4
7. Ispanija 104 68. Bulgarija 4
8. Italija 100 69. Dominikos Respublika 4
9. Tailandas 99 70. Makedonija 4
10. Prancūzija 93 71. Malta 4
11. Lenkija 72 72. Meksika 4
12. Olandija 59 73. Mianmaras 4
13. Vietnamas 57 74. Pietų Afrika 4
14. Jungtin÷ Karalyst÷ 51 75. Serbija 4
15. Argentina 49 76. Singapūras 4
16. Egiptas 45 77. Bosnija ir Hercegovina 3
17. Brazilija 40 78. Estija 3
18. Danija 39 79. Etiopija 3
19. Tunisas 34 80. Kipras 3
20. Belgija 33 81. Kosta Rika 3
21. Austrija 25 82. Liuksemburgas 3
22. Nigerija 25 83. Namibija 3
23. Pakistanas 25 84. Alžyras 2
24. Ukraina 23 85. Baltarusijos Respublika 2
25. Bangladešas 22 86. Bolivija 2
26. Filipinai 22 87. Dramblio Kaulo Krantas 2
29
28. Nežinoma 21 89. Hondūras 2
29. Gana 20 90. Jordanija 2
30. Graikija 19 91. Kuba 2
31. Kroatija 17 92. Maldyvai 2
32. Libanas 17 93. Naujoji Zelandija 2
33. Vengrija 17 94. Puerto Rikas 2
34. Indonezija 16 95. Ruanda 2
35. Sirija 16 96. Zimbabv÷ 2
36. Taivanis 16 97. Arm÷nija 1
37. Izraelis 14 98. Burkina Fasas 1
38. Senegalas 12 99. Fidžis 1
39. Švedija 12 100. Falklando salos 1
40. Čekija 11 101. Gernsis 1
41. Lietuva 11 102. Grenlandija 1
42. Slov÷nija 11 103. Islandija 1
43. Šveicarija 11 104. Jamaika 1
44. Airija 10 105. Jemenas 1
45. Australija 10 106. Jungtiniai Arabų Emyratai 1
46. Marokas 10 107. Kazachstanas 1
47. Rusija 10 108. Kirgizija 1
48. Ekvadoras 9 109. Kongo Respublika 1
49. Kolumbija 9 110. Malavis 1
50. Latvija 9 111. Moldovos Respublika 1
51. Paragvajus 9 112. Omanas 1
52. Čil÷ 7 113. Papua Naujoji Gvin÷ja 1
53. Kor÷jos Respublika 7 114. Suomija 1
54. Malaizija 7 115. Surinamas 1 55. Nikaragva 7 116. Tanzanija 1 56. Portugalija 7 117. Togas 1 57. Slovakija 7 118. Uganda 1 58. Peru 6 59. Albanija 5 60. Gambija 5 61. Japonija 5
3.2.2 Pagal produktų grupę
2008 m. daugiausiai pagal produkto grupę gauta pranešimų (3.4 pav. ir 3.5 pav.): 1) d÷l riešutų ir jų produktų – 754 (27 proc. visų pranešimų), iš kurių daugiausiai d÷l:
• iranietiškų pistacijų, kuriuose nustatytas padidintas aflatoksino kiekis (pel÷sinio grybelio išskiriamas toksinas),
• žem÷s riešutų, kuriuose nustatytas padidintas aflatoksino kiekis; 2) d÷l žuvininkyst÷s produktų – 465 (16 proc.), iš kurių daugiausia pasitaik÷:
• šaldytos krevet÷s, kuriose nustatytas, nitrofuranas, nitrofurazonas (antimikrobinis preparatas),
• krevet÷s iš Ispanijos, Prancūzijos, kuriuose nustatyta bakterin÷ tarša, neleistini medžiagų kiekiai;
3) d÷l vaisių ir daržovių – 461 (16 proc.), iš kurių daugiausia d÷l:
• turkiškų džiovintų figų, kuriose nustatytas padidintas aflatoksino kiekis,
• šviežių kriaušių iš Turkijos, kuriose nustatytas amitrazas (insekticidin÷ (vabzdžius naikinanti) medžiaga);
4) d÷l m÷sos ir jos produktų – 246 (9 proc.);
5) d÷l medžiagų, besiliečiančių su maistu – 179 (6 proc.);
6) d÷l grūdų ir duonos gaminių – 158 (6 proc.), iš jų daugiausia d÷l:
• ilgagrūdžių ryžių iš Pakistano, kuriuose nustatytas padidintas aflatoksino kiekis; • kukurūzų miltuose, kuriuose nustatytas padidintas aflatoksino kiekis.
31 465 247 179 158 141 101 66 55 52 49 40 34 28 27 9 4 4 3 461 753 0 100 200 300 400 500 600 700 800 Rie šuta i ir jų p rod ukta i Žuv inin kyst ÷s p rod ukta i Vai siai ir d aržo v÷s M÷s a ir jos pro dukt ai Med žiag os, b esili ečia nči os s u m a... Grū dai i r du onos gam inia i Kon dite rija , m edus ir ž el÷ Pri esko nia i ir vais tažo l÷s Pie no p rodu ktai Spec ialio s pa skir ties mai sto pro. .. Nea lkoh olin iai g ÷rim ai Kak ava ir jo s pro dukt ai, k ava ir .. . Par uošt i gam inia i Mai sto prie dai Sriu bos, sult inia i ir pada žai Rie bala i ir alie jai Kia ušini ai ir jų g am inia i Alk ohol inia i g÷r imai Led ai ir des erta i Van duo – sk irta s žm onių nau doj imui P ra n e š im ų s k a ič iu s , v n t.
3.4 pav. Pranešimų skaičius pagal produkto grupę
Paruošti gamin iai 1% Kak ava ir jos produ ktai, k ava ir
arbata 2% Vai siai ir darž ov÷ s
16%
Ne alk ohol in iai g÷ ri mai
2% Grūdai ir du onos
gami niai 6%
Prie skon iai ir vaistaž ol÷ s
4%
Ri e balai ir al ie jai 1%
Žuvi nin kyst÷ s produk tai
16% Ri e šu tai ir jų
produ ktai 27%
Kon dite ri ja, me du s ir ž e l ÷
5%
Sriu bos, sul tin iai ir padaž ai
1% Pie n o produ ktai
2%
Spe cialios pask irti e s maisto produk tai
2%
Me dž iagos, be sil ie čiančios su
mai stu 6% M÷ sa ir jos produ ktai
9%
3.2.3 Pagal rizikos veiksnį
Iš 2876 gautų pranešimų apie pavojingus maisto produktus daugiausia skubių pranešimų gauta d÷l produktų užterštumo mikotoksinais (932 pranešimai), d÷l užrerštumo patogeniniais mikroorganizmais (452), sunkiasiais metalais (211), neleistinais Europos Sąjungoje maisto priedais ar per dideliu leistinų maisto priedų kiekiu produktuose (196), d÷l užterštumo pesticidų likučiais (178).
Iš jų 28 siuntos buvo patekusios ir į Lietuvos rinką: 5 vaisių ir daržovių siuntos – granatai iš Egipto su padid÷jusiu pesticidų kiekiu; 2 datulių siuntos iš Tuniso, kuriuose rasti vabzdžiai; žaliųjų vynuogių siunta iš Italijos su padid÷jusiu pesticidų kiekiu; apelsinų siunta iš Ispanijos su padid÷jusiu pesticidų kiekiu; 1 siunta vaisin÷s arbatos iš Lenkijos, kurioje rasti vabzdžiai; 1 siunta citrinos skonio šaltos arbatos, kuri pasižym÷jo blogomis organoleptin÷mis savyb÷mis; 1 siunta iš Italijos su lazdyno riešutais, kuriuose rasti vabzdžiai; 1 siunta šaldytos paukštienos m÷sos iš Lenkijos, kurioje nustatyta Salmonella; 1 siunta šaldytų vištienos sparnelių iš Lietuvos, kurioje nustatyta bakterin÷ tarša; 1 krabų lazdelių, pagamintų Lietuvoje siunta, kurios buvo sugedusios; 1 pistacijų siunta iš Irano, kuriose nustatytas padid÷jęs aflatoksinų kiekis; 1 aliejaus (saul÷grąžų, skirto rafinavimui) siunta iš Ukrainos, kuriame nustatytas mineralinis aliejus (dyzelinas); 1 šprotų (aliejuje) siunta iš Latvijos, kurioje viršytas benzo(a)pireno kiekis; 1 uogien÷s "Chyawanprash" su medumi siunta iš Indijos, kurioje viršytas benzoin÷s rūgšties kiekis; 1 arbatos siunta (sidabrin÷s liepos žiedai) iš Vokietijos, kurioje nustatyta E.Coli sudaranti verotoksiną; 2 maisto papildų siuntos iš Vokietijos ir Latvijos (vienoje siuntoje nustatytas viršytas dažo – erythrosine kiekis, kitoje siuntoje aptikta draudžiama medžiaga – melatoninas); 1 Cola skonio karbonizuoto g÷rimo siunta iš Čekijos, kuriame nustatytas pašalin÷ medžiaga; 1 karštai rūkytų kiaulių ausų siunta iš Lietuvos, kurioje nustatyta Salmonella; 1 kiaulių ausų ir liežuvio vyniotinio siunta, pagaminta Lietuvoje, kurioje nustatyta Listeria monocytogenes; 1 šaldytų - marinuotų paukštienos kebabų siunta iš Vokietijos, kurioje nustatyta Salmonella; 1 žuvies kukulių pomidorų padaže siunta iš Latvijos, kurioje nustatyti parazitai; 1 kario prieskonių siunta iš Indijos, kurioje nustatytas Etileno oksidas; 1 šaldytų vištienos sparnelių siunta iš Lenkijos, kurioje aptikta Listeria monocytogenes ir Campylobacter jejuni; 1 kalakutų šlaunelių ir odelių siunta iš Lenkijos, kurioje nustatyta Campylobacter jejuni; 1 šaldytų viščiukų širdelių siunta iš Olandijos, kurioje nustatyta Salmonella; 1 kalakutienos nuopjovų siunta iš Vokietijos, kurioje aptikta Salmonella.
33 3.2.4 Pagal pranešančią šalį
Per 2008 m. Europos Komisija iš viso gavo 3043 pranešimus. Daugiausia pranešimų EK išsiunt÷ Italija - 470, Vokietija – 437 ir Jungtin÷ Karalyst÷ – 346. Italija taip pat daugiausia iš visų šalių į EK per 2008 m. išsiunt÷ pranešimų apie draudimą įvežti – 257 ir informacinių pranešimų - 143, tik skubių pranešimų kiekiu nusileido Vokietijai, kuri skubių pranešimų išsiunt÷ - 102; informacinių - 141, pranešimų apie draudimą įvežti - 194.
Mažiausiai pranešimų gauta iš Islandijos – tik 1 pranešimas apie draudimą įvežti. Europos Komisijos Tarnyba 6 kartus informavo EEE apie nesaugią produkciją – RASFF sistema išsiunt÷ 3 skubius ir 3 informacinius pranešimus. Estija ir Liuksemburgas RASFF sistema išsiunt÷ po 11 pranešimų. Iš jų Estija išsiunt÷ 3 skubius, 3 informacinius ir 5 pranešimus apie draudimą įvežti, Liuksemburgas atitinkamai: 5 skubius, 4 informacinius ir 2 pranešimus apie draudimą įvežti (3.3 lentel÷).
3.3 lentel÷. Pranešimų skaičius pagal pranešančią šalį
Pranešimų skaičius per 2008 m. Eil÷s Nr. Šalis Skubūs pranešimai Informaciniai pranešimai Pranešimai apie draudimą įvežti VISO 1. Islandija 1 1 2. EK tarnyba 3 3 6 3. Estija 3 3 5 11 4. Liuksemburgas 5 4 2 11 5. Arm÷nija 4 3 6 13 6. Portugalija 1 9 4 14 7. Vengrija 2 13 2 17 8. Bulgarija 2 20 22 9. Airija 9 17 1 27 10. Malta 2 26 2 30 11. Latvija 4 27 1 32 12. Lietuva 4 17 29 50 13. Norvegija 3 36 11 50 14. Švedija 4 41 5 50 15. Čekijos respublika 16 36 4 55 16. Slovakija 17 25 14 56 17. Kipras 9 31 25 65 18. Slov÷nija 20 46 10 76 19. Austrija 23 50 14 87 20. Suomija 9 39 45 93 21. Graikija 4 20 82 106
22. Belgija 41 46 20 107 23. Danija 24 99 5 128 24. Prancūzija 42 43 52 138 25. Ispanija 12 39 92 143 26. Lenkija 6 44 106 156 27. Nyderlandų karalyst÷ 40 38 168 246 28. Jungtin÷ karalyst÷ 49 97 200 346 29. Vokietija 102 141 194 437 30. Italija 70 143 257 470 VISO: 528 1138 1377 3043
3.3 Skubių pranešimų, gautų iš Europos Komisijos 2009 metais analiz÷
Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos pateikti RASFF (Skubiųjų pranešimų apie pavojingus maisto produktus ir pašarus, tiekiamus į rinką, sistema) duomenys apie pavojingą maistą informavo, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Europos Bendrijų Komisija praneš÷ apie 3061 atvejį d÷l maisto produktų ir pašarų saugos reikalavimų neatitikimo, iš jų 33 atvejai buvo susiję su Lietuva. Iš viso d÷l nesaugių produktų buvo gauti 1648 skubūs pranešimai apie pažeidimus, nustatytus rinkos kontrol÷s metu, ir 1413 skubių pranešimų apie pažeidimus, nustatytus importo kontrol÷s metu.
3.3.1 Pagal kilm÷s šalį
Pagal kilm÷s šalį 2009 m. dažniausiai skubūs pranešimai buvo gauti d÷l maisto produktų iš Kinijos – 324, Turkijos – 278, JAV – 200, Vokietijos – 149, Indijos – 141, Tailando – 111, Argentinos – 109 (3.4 lentel÷).
3.4 lentel÷. Pranešimų skaičius pagal kilm÷s šalį Eil. Nr. Šalis Pranešimų skaičius Eil. Nr. Šalis Pranešimų skaičius 1. Kinija 324 59. Sirija 7 2. Turkija 278 60. Urugvajus 6 3. JAV 200 61. Malta 6 4. Vokietija 149 62. Norvegija 6 5. Indija 141 63. Paragvajus 6 6. Tailandas 111 64. Rumunija 6 7 Argentina 109 65. Albanija 5
8. Prancūzija 107 66. Falklando salos 5
35 10. Ispanija 93 68. Makedonija 5 11. Olandija 85 69. Malaizija 5 12. Italija 80 70. Slovakija 5 13. Brazilija 68 71. Tanzanija 5 14. Lenkija 68 72. Alžyras 4
15. Jungtin÷ Karalyst÷ 63 73. Bolivija 4
16. Iranas 61 74. Kosta Rika 4
17. Bangladešas 56 75. Latvija 4 18. Kanada 53 76. Madagaskaras 4 19. Belgija 48 77. Maldyvai 4 20. Marokas 42 78. Meksika 4 21. Nežinoma 37 79. Panama 4 22. Ukraina 36 80. Suomija 4 23. Austrija 33 81. Baltarusija 3
24. Egiptas 33 82. Dramblio Kaulo
Krantas
3
25. Danija 30 83. Gvatemala 3
26. Kroatija 30 84. Siaudo Arabija 3
27. Šri Lanka 28 85. Singapūras 3
28. Čil÷ 27 86. Slov÷nija 3
29. Nigerija 27 87. Serbija 3
30 Senegalas 26 88. Australija 2
31. Graikija 23 89. Grenlandija 2
32. Gana 22 90. Jungtiniai Arabų
Emiratai 2 33. Peru 19 91 Uganda 2 34. Ekvadoras 18 92. Kuba 2 35. Afrika 16 93. Kosovas 2 36. Pakistanas 16 94. Liuksemburgas 2 37. Rusija 16 95. Moldova 2 38. Vengrija 16 96. Mozambikas 2 39. Indonezija 15 97. Nikaragva 2
40. Švedija 15 98. Džersio sala 1
41. Čekija 14 99. Estija 1 42. Kor÷jos Respublika 14 100. Hondūras 1 43. Japonija 13 101. Islandija 1 44. Tunisas 13 102. Jemenas 1 45. Namibija 12 103. Jordanija 1 46. Mauritanija 11 104. Uzbekistanas 1 47. Airija 10 105. Kipras 1 48. Gambija 10 106. Kirgizija 1 49. Kolumbija 10 107. Kenija 1 50. Libanas 10 108. Kazakstanas 1
51. Naujoji Zelandija 9 109. Mianmaras 1
52. Portugalija 9 110. Omanas 1
53. Taivanis 9 111. San Marinas 1
54. Šveicarija 8 112. Seišelių salos 1
56. Filipinai 7 114. Salvadoro Respublika
1
57. Izraelis 7 115. Senegalas 1
58. Lietuva 7
3.3.2 Pagal produkto grupę
Daugiausia pagal produkto grupę gauta pranešimų (3.5 lentel÷ ir 3.6 pav.):
1) d÷l žuvininkyst÷s produktų – 749 (26 proc. visų pranešimų), iš kurių daugiausia pasitaik÷: • Krevet÷s, šaldytos krevet÷s, g÷lavanden÷s krevet÷s, kuriose nustatytas nitrofuranas, nitrofurazonas (antimikrobinis preparatas);
• Kardžuv÷s, kuriuose nustatytas parazitinis užterštumas, aptikta gyvsidabrio; 2) riešutų ir jų produktų – 622 (21 proc.), iš kurių daugiausiai d÷l:
• žem÷s riešutų, kuriuose nustatytas padid÷jęs aflatoksino kiekis (pel÷sinio grybelio išskiriamas toksinas);
• pistacijų, kuriose nustatytas padid÷jęs aflatoksino kiekis; 3) vaisių ir daržovių – 415 (14 proc.), iš kurių daugiausia d÷l:
• džiovintų figų iš Turkijos, kuriose nustatytas padid÷jęs aflatoksino kiekis; • šviežios kriauš÷s, kuriose nustatytas amitrazas;
4) m÷sos ir jos produktų – 237 (8 proc.); 5) grūdų ir duonos gaminių – 217 (7 proc.);
6) medžiagų, besiliečiančių su maistu – 178 (6 proc.). 3.5 lentel÷. Pranešimų skaičius pagal produkto grupę
Produkto grup÷ Pranešimų
skaičius Produkto grup÷
Pranešimų skaičius
Žuvininkyst÷s produktai 749 Pieno produktai 43
Riešutai ir jų produktai 622 Nealkoholiniai g÷rimai 31
Vaisiai ir daržov÷s 415 Paruošti gaminiai 30
M÷sa ir jos produktai 237 Riebalai ir aliejai 25
Grūdai ir duonos gaminiai
217 Maisto priedai 20
Medžiagos,
besiliečiančios su maistu
178 Kiti maisto produktai 18
Prieskoniai ir vaistažol÷s 121 Kiaušiniai ir jų gaminiai 14 Specialios paskirties
maisto produktai
118 Ledai ir desertai 8
37 Kakava ir jos produktai,
kava ir arbata
79 Vanduo – skirtas žmonių naudojimui
4 Sriubos, sultiniai ir
padažai
46
Kak ava i r jos produk tai , k ava
arbata 3% Kon di te ri ja, me du s i r ž e l ÷ 3% M÷ sa i r jos produk tai 8% Ri e bal ai i r al i e jai 1% Žyvi n i n kyst÷ s produ k tai
26% Vai si ai i r darž ov÷ s 14% Pri e skoni ai i r vai staž ol ÷ s 4% Me dž i agos, be si l i e či an či os su mai stu 6% S ri ubos, su l ti ni ai i r padaž ai 2% Ri e šutai i r jų produ ktai 21% S pe ci al i os paski rti e s mai sto produ k tai
4% Grūdai i r du on os gami n i ai 7% Pi e n o produ k tai 1%
3.6 pav. Gautų pranešimų dažnumas procentais pagal produktų grupę
3.3.3 Pagal rizikos veiksnį
Iš 3061 gautų pranešimų apie pavojingus produktus, daugiausia pranešimų gauta d÷l produktų užterštumo mikotoksinais (665 pranešimai), d÷l užrerštumo patogeniniais mikroorganizmais (471), sunkiasiais metalais (255), d÷l užterštumo pesticidų likučiais (170), neleistinais Europos Sąjungoje maisto priedais ar per dideliu leistinų maisto priedų kiekiu produktuose (163).
Iš jų 21 siunta buvo patekusi į Lietuvos Respublikos rinką: 2 m÷sos ir jos produktų siuntos – viena atšaldytų kalakutienos sparnelių ir kaklelių siunta iš Lenkijos, kuriuose aptikta Listeria monocytogenes ir Salmonella; viena šaldytų vištienos kebabų siunta iš Lenkijos, kuriuose nustatyta Salmonella; 2 specialios paskirties maisto produktų siuntos – 1 maisto papildų „Hydroxycut“ siunta iš JAV, kurioje nustatytas neleistinas dažiklis eritrozinas – E127 ir 1 vaisių košel÷s, skirtos kūdikiams, siunta iš Čekijos, kurių galiojimo laikas buvo pakeistas; 3 siuntos medžiagų, besiliečiančių su maistu – 1 keptuvių siunta iš Lenkijos, kurioms nustatytas vidinio sluoksnio atsilupimas, 1 melamininių puodų siunta iš Kinijos ir viena sriubos l÷kščių siunta iš Kinijos, kurioje nustatyta formaldehido migracija; 9 vaisių ir daržovių siuntos – viena vynuogių siunta iš Peru, kurioje nustatytas karbendazimas, viena
obuolių siunta iš Lenkijos, kurioje nustatytas padidintas pesticido chlorbufamo kiekis, viena mažųjų karnišonų siunta iš Vietnamo, kuriuose buvo aptikta stiklo, ir dvi vynuogių siuntos iš Turkijos, kuriose nustatytas padidintas pesticido monokrotofoso (vienoje siuntoje), metoksichloro (kitoje siuntoje) kiekis, dvi baklažanų siuntos iš Lenkijos ir Olandijos, kuriuose nustatytas pesticidas Oksamilas, viena granatų siunta iš Egipto, kuriuose nustatytas pesticidas Etioninas, ir viena šviežių vynuogių siunta iš Turkijos, kuriose nustatytas pesticidas Imazalilas; 2 grūdų siuntos – viena grikių kruopų siunta iš Lenkijos, kuriose išskirti pel÷siai, ir viena s÷menų iš Vokietijos siunta, kurioje nustatyta neleistina genetin÷ modifikacija.
Buvo gautas vienas pranešimas, kad Lietuvos rinkoje prekiaujama itališka juoda duona „ERTHA“, kurią gaminant buvo naudojami ES neįteisinti genetiškai modifikuoti linai. Kontrol÷s metu buvo nustatyti min÷ti pažeidimai ir uždrausta 62,4 kg duonos realizacija.
2009 m. vasario 19 d. Lietuva gavo skubų pranešimą RASFF sistema d÷l nesaugių kinietiškų žem÷s riešutų pikantiško skonio apvalkale (luobel÷je). UAB „Arimex“ 1990 kg šio produkto į Lietuvą įvež÷ iš Olandijos. Šiame produkte buvo rastas padid÷jęs kiekis melamino – 13 mg/kg, kai EK sprendimo reikalavimuose nustatytas melamino kiekis ne didesnis 2,5 mg/kg, jo realizacija buvo uždrausta. Žem÷s riešutai buvo grąžinti tiek÷jui. D÷l to buvo sugriežtinta kontrol÷ ir 2009 m. VMVT kas ketvirtį EK teik÷ informaciją apie ištirtus kinietiškų maisto produktų m÷ginius d÷l melamino kiekio nustatymo (VMVT 2009 m. veiklos ataskaita, 2010). Melaminas – chemin÷ medžiaga, naudojama trąšų, plastikinių ir ugniai slopinti skirtų priemonių gamybai ir jokiu būdu neskirta maisto pramonei. Jis naudojamas poliuretano gamybai. Anot specialistų, žmogaus organizme besikaupiantis melaminas gali sukelti inkstų, kraujotakos ligas, virškinimo sutrikimus, opas ir alergiją. (http://www.15min.lt/naujiena/zmones/lietuviai/3/29267/. Prieiga per internetą 2009 m. vasario 20 d.)
Per 2009 m. Lietuva iš EK RASFF sistema gavo 1 pranešimą d÷l nesaugių importuojamų pašarų. Žuvų miltuose iš Maroko (100 tonų) buvo juntamas pel÷sių kvapas, pakuot÷s buvo pažeistos, žuvų miltai sušalę (VMVT 2009 m. veiklos ataskaita, 2010).
