LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJASLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
RENATA DRUMSTIENĖ
SLAUGYTOJŲ ŽINIOS IR VEIKSMAI SLAUGANT
ONKOLOGINIUS PACIENTUS SU NEUTROPENIJA
Magistro studijos programos ,,Slaugos lyderystė,, ( valst.kodas6211GX009) baigiamasis darbas
Darbo vadovė: dr. Daiva Zagurskienė
TURINYS
TURINYS ... 2 SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1 Neutropenijos etiologija ir patogenezė ... 10
1.2 Klinika, diagnostika ir gydymas ... 11
1.3 Infekcija ... 12
1.4 Infekcijos kontrolė ... 13
1.5 Kvėpavimo takų virusinės infekcijos kontrolė ... 14
1.6 Virškinamojo trakto virusinės infekcijos kontrolė ... 15
1.7 Kraujagyslių kateterių infekcijos kontrolė ... 15
1.8 Mitybos principai ... 19
1.9 Burnos priežiūra ... 23
1.10 Aplinkos valymas ... 24
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 26
2.1 Tyrimo organizavimas ir instrumentai ... 26
2.2 Statistinė duomenų analizė ... 27
3. TYRIMO REZULTATAI ... 30
3.1 Tiriamųjų demografinių ir socialinių duomenų analizė ... 30
3.2 Slaugytojų žinių apie slaugos ypatumus ir infekcijos kontrolę slaugant onkologinius pacientus su neutropenija vertinimas ... 33
3.3 Dažniausiai atliekami slaugos veiksmai slaugant onkologine liga sergančius pacientus su neutropenija slaugytojų požiūriu ... 41
3.4 Sąsajos tarp slaugytojų žinių ir atliekamų slaugos veiksmų slaugant onkologine liga sergančius pacientus su neutropenija ... 47
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 49
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 53 PUBLIKACIJOS ... 54 LITERATŪRA ... 55
SANTRAUKA
Renata Drumstienė. Slaugytojų žinios ir veiksmai slaugant onkologinius pacientus su neutropenija. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė -dr. Daiva Zagurskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2021m., 75 p
Darbo tikslas: Įvertinti slaugytojų žinias ir veiksmus slaugant onkologinius pacientus su neutropenija.
Uždaviniai:
1.Įvertinti slaugytojų žinias apie slaugos ypatumus ir infekcijos kontrolę slaugant onkologine liga sergančius pacientus su neutropenija.
2. Nustatyti dažniausiai atliekamus slaugos veiksmus slaugant onkologine liga sergančius pacientus su neutropenija slaugytojų požiūriu.
3. Nustatyti sąsajas tarp slaugytojų žinių ir atliekamų slaugos veiksmų slaugant onkologine liga sergančius pacientus su neutropenija.
Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikoje ir Lietuvos sveikatos mokslu universiteto Kauno Klinikų filiale Onkologijos ligoninėje 2019 metų kovo ir rugsėjo mėn. Tyrimo imtis – tikslinė atranka. Iš viso buvo išdalinta 115 anketų, o tyrime dalyvavo 102 slaugytojos. Atsako dažnis 88.6 proc. Buvo naudojamas klausimynas apie sociodemografinius rodiklius; klausimynas įvertinantis žinias apie neutropeniją ir infekcijos kontrolę, gautas iš autorių Gul Hatice Tarakcioglu, anketos naudojimuisi buvo gautas autorių sutikimas ir klausimynas įvertinantis slaugytojų veiksmus sudarytas tyrimo autorės remiantis mokslinės literatūros apžvalga.
Išvados: Slaugytojų žinios apie infekcijos kontrolę buvo geresnės nei žinios apie slaugos ypatumus slaugant onkologine liga sergančius pacientus su neutropenija. Slaugytojai teigė dažniausiai atliekantys slaugos veiksmus susijusius su intraveninių katetrių priežiūra, su odos ir gleivinės priežiūra. Nustatytos sąsajos tarp slaugytojų žinių apie neutropeniją ir infekcijos kontrolę ir atliekamų slaugos veiksmų. Slaugytojai, kurių žinios apie neutropeniją ir infekcijos kontrolę buvo geresnės dažniau teigė atliekantys teisingus slaugos veiksmus susijusius su infekcijos prevencija.
SUMMARY
Renata Drumstienė. Nurses knowledge and actions in the care of oncology patients with neutropenia. Master's thesis. Supervisor -dr. Daiva Zagurskiene. Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. Kaunas, 2021, - 75 p.
Aim of the study: To evaluate the knowledge and actions of nurses in the care of oncology patients with neutropenia.
Tasks:
1. To assess the knowledge of nurses about the peculiarities of nursing and infection control in nursing oncological patients with neutropenia.
2. To determine the most performed nursing actions in the care of patients with neutropenia from the point of view of nurses.
3. To determine the links between the knowledge of nurses and the nursing actions performed in the care of patients with oncological disease - neutropenia.
Research methodology: The study was performed at the Clinic of Oncology and Hematology of Kaunas Clinics of the Lithuanian University of Health Sciences and at the Oncology Hospital of the Kaunas Clinics Branch of the Lithuanian University of Health Sciences in March and September 2019. The survey sample - targeted questionnaire. A total of 115 questionnaires were distributed and 102 nurses participated in the study. Response rate 88.6 percent. A questionnaire on sociodemographic indicators was used; a questionnaire evaluating knowledge about neutropenia and infection control obtained from the authors Gul Hatice Tarakcioglu, the consent of the authors for the use of the questionnaire was obtained, and a questionnaire evaluating the actions of nurses compiled by the study author based on a review of the scientific literature.
Conclusions: Nurses' knowledge of infection control was better than knowledge of the specificities of nursing in the care of patients with oncological disease with neutropenia. Nurses said they were most likely to perform nursing activities related to the care of intravenous catheters, with the care of the skin and mucous membranes. There was a link between nurses' knowledge of neutropenia and infection control and the care they perform. Nurses with better knowledge of neutropenia and infection control were more likely to have been told to do the right thing in the prevention of infection.
SANTRUMPOS
FN- febrili neutropenija
IDSA- Amerikos infekcinių ligų draugija
MASCC- Multinational Association for Supportive Care in Cancer (Tarptautinė vėžio palaikomojo gydymo asociacija)
ICP- Infection Control Practices (Infekcijų kontrolės praktika) PSO- pasaulio sveikatos organizacija
CVK- centrinės venos kateteriai
CLABSI- centrine linija susijusios kraujo srauto infekcijos RITS- Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius HI- hospitalinė infekcija
UMHC- University of Miami Health System ( Majamio universiteto sveikatos sitema)
USDA- The United States Department of Agriculture (Jungtinių Valstijų žemės ūkio departamentas) OM- burnos mukozitas
ICP- Individual certification programs (individualios sertifikavimo programos)
ĮVADAS
Chemoterapija yra vienas iš dažniausiai taikomų gydymo metodų vėžiui gydyti. Tačiau, tai tai taip pat yra vienas kenksmingiausių gydymų sukeliančių namažai komplikacijų. Viena ių komplikacijų yra neutropenija. Neutropenija -tai neutrofilų skaičiaus sumažėjimas kraujyje. Kadangi neutrofilai yra pirminė gynybinė jėga prieš infekcijas, sunaikindami bakterijas kraujyje, neutropenijos pacientai yra labiau jautrūs bakterinėms infekcijoms ir be greitos medicininės pagalbos ši būklė gali tapti mirtina. Dėl infekcijų, kurie randasi neutropenijos fone, didelio mirštamumo profilaktikos priemonės labai reikšmingos. Svarbi pacientų higiena, ypač sterilios procedūros. Pacientams, kurių imunitetas silpnas, infekcijų kontrolės strategijos yra pagrindinės. Šiuolaikinės onkologinės priežiūros dalis ir apima daugiapakopį požiūrį, apimantį pacientą, sveikatos priežiūros įstaigas, bendruomenę ir sveikatos priežiūros darbuotojus. Sėkmingas neutropenijos gydymas reikalauja kuo anksčiau išsiaiškinti infekcijos šaltinį.[11]
Rankų plovimas išlieka pagrindine prevencija, kuria siekiama užkirsti kelią patogenų plitimui, ir tai buvo kiekvienos ICP (Infection Control Practices) programos pagrindas. [14] Pittet ir kt. 2006 m. atliktas tyrimas parodė ryšį tarp geresnio rankų plovimo ir bendro hospitalinių infekcijų dažnio sumažėjimo.[21] Lidiane Soares Sodré ir kt. [20] 2013 m. Brazilijos hematologijos skyriuje atlikto rankų higienos tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad rankų higienos atitiktis aukšta, net 85% atitinka rankų higienos reikalavimus. Autoriai siekė sukurti patikimus ir tvarius metodus, užtikrinančius tinkamą rankų higieną.
2010 m. atlikta „Cochrane“ metaanalizė parodė, kad kvėpavimo takų virusų plitimui galima užkirsti kelią laikantis higienos priemonių, tokių kaip barjerinės atsargumo priemonės ir rankų plovimas.[27] 2016 m. naujausiame Duke universiteto medicinos centro atliktame tyrime, kuriame visi asmenys tiesiogiai susiję su pacientais turėjo nešioti veido kaukes įrodė veido kaukių svarbą infekcijos kontrolėje, tai susiję su kvėpavimo takų virusinių infekcijų sumažėjimu.[29]
Pastarųjų dešimtmečių pranešimai patvirtina, kad nepatyrusio personalo atliekama kraujagyslių kateterizacija ir kateterių priežiūra gali didinti infekcijų riziką. Svarbi priemonė, siekiant mažinti su kateterių naudojimu susijusių infekcijų riziką, yra pakankamas skaičius kvalifikuotų, apmokytų ir kompetentingų kateterių priežiūros procedūras atliekančių darbuotojų, jų mokymas ir periodinis žinių
vertinimas. [13] Trumpas darbuotojų mokymo kursas su praktiniais užsiėmimais, kaip teigiama viename iš JAV atliktų tyrimų, 28 proc. sumažino su kraujagyslių kateteriais susijusių infekcijų ir pirminių kraujo infekcijų dažnį [43]
Keletą dešimtmečių buvo buvo ribojama pacientams sergantiems neutropenija maisto produktai, kuriuose gali būti patogeninių mikrobų, kad sumažintų infekcijos rizką. Atsitiktiniai tyrimai parodė, kad šios ribojančios dietos neturi įtakos infekcijos prevencijai. Taigi reikėtų atsisakyti įprastinio neutropeninės dietos vartojimo. J. Hosp ir kt., atliktame tyrime 2018 m. buvo surinkti duomenys kurie
nepateikė įrodymų, kad neutropeninė dieta apsaugo nuo infekcinių komplikacijų pacientus, sergančius neutropenija. [51] 2019 m. Sosa S. G ir kt. atliko tyrimą, siekinat nustatyti Majamio universiteto ligoninės ir klinikos (UMHC) slaugytojų supratimą apie neutropeninę dietą, saugų maisto tvarkymą. Tyrimas parodė, kad slaugytojų žinios pagerėjo nuo 56,3% iki 85,2% išklausius dietologų pravestas paskaitas apie maisto produktus kurie yra leidžiami laikantis neutropeninės dietos.[61]
Remiantis literatūros anlize, dauguma tyrimų rodo, kad yra didelis atotrūkis tarp slaugytojų žinių ir jų atliekamų slaugos veiksmų. Tą parodė ir msūsų atliktas tyimas. Kadangi slaugytojai yra pirmoji grandis nuo kurių priklauso infekcijos prevencija. Šiuo tyrimu siekiama išsisiaškinti kokios yra spragos tarp slaugytojų praktios žinių ir jų atliekamų praktikiniių veiksmų.
Darbo naujumas. Mažai atlikta tyrimų apie slaugytojų, žinias slaugant onkologinius pacientus su neutropenija ir jų vykdomus slaugos veiksmus, apie tai, ar yra instrumentai, kurie galėtų padėti slaugytojams kokybiškai atlikti darbą.
Darbo praktinė nauda. Tyrimas parodys, kokios su onkologiniais pacientais dirbančių slaugytojų žinios apie jų slaugą, kaip jie tas žinias panaudoja slaugydami onkologinius pacientus su neutropenija, kokių žinių trūksta, kokie yra tūkumai jų atliekamame darbe. Šis tyrimas atskleis, ar slaugytojai pakankamai žino, kaip slaugyti onkologinius pacientus su neutropenija, ar jie savo žinias pritaiko praktikoje, ar vis tik žinios ir jų atliekami veiksniai skiriasi. Šis tyrimas padėtų slaugos administratoriams suprasti, kokios spragos yra slaugytojų darbe, leistų tobulinti slaugos paslaugų kokybę bei gerinti slaugos personalo darbo organizavimą, mokymus. Visi šie veiksniai gerintų slaugytojų darbo kokybę, sumažintų infekcijų riziką, sumažėtų pacientų lovadienių skaičius, ko pasekoje sumažėtų ligoninės išlaidų rodikliai.
Taigi, šio darbo tikslas buvo įvertinti slaugytojų žinias ir veiksmus slaugant onkologinius pacientus su neutropenija.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti slaugytojų žinias ir veiksmus slaugant onkologinius pacientus su neutropenija. Uždaviniai:
1.Įvertinti slaugytojų žinias apie slaugos ypatumus ir infekcijos kontrolę slaugant onkologine liga sergančius pacientus su neutropenija.
2. Nustatyti dažniausiai atliekamus slaugos veiksmus slaugant onkologine liga sergančius pacientus su neutropenija slaugytojų požiūriu.
3. Nustatyti sąsajas tarp slaugytojų žinių ir atliekamų slaugos veiksmų slaugant onkologine liga sergančius pacientus su neutropenija.
Tyrimo objektas: slaugytojų žinios ir veiksmai.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Neutropenijos etiologija ir patogenezė
Febrili neutropenija (FN) yra viena pavojingiausių chemoterapinio gydymo komplikacijų. Bendras mirštamumas nuo FN siekia 5 proc. Vyresnio amžiaus pacientams FN rizika yra didesnė, jų mirštamumas nuo FN didesnis. Febrili neutropenija nustatoma, kai kūno temperatūra pakyla > 38,5 ºC ilgiau nei 1 valandą ir kraujo absoliutus neutroflų kiekis yra < 0,5 x 109/l. Įtariant febrilią neutropeniją, svarbu įvertinti net ir nedidelius savijautos pokyčius ar ligos simptomus, nes dėl FN pacientų būklė gali labai greitai blogėti – net kelios valandos gali būti reikšmingos. Didesnę riziką, kad pasireikš febrili neutropenija, turi pacientai, sergantys kraujo piktybiniais navikais, pagyvenę pacientai ar pacientai, kuriems jau anksčiau buvo skirtas chemoterapinis gydymas ar jau yra buvusi FN. Febrilios neutropenijos atsiradimas priklauso ir nuo skirtų chemoterapijos vaistų.[1]
Daugumoje iki šiol paskelbtų tyrimų, kuriuose buvo įvertinti vėžiu sergantys pacientai, sergantys neutropeninėmis infekcijomis, dalyvavo tik pacientai, sergantys febriline neutropenija. Sickles ir kt. ištyrė penkių labiausiai paplitusių lokalių infekcijų (faringitas, odos infekcija, pneumonija, anorektalinė infekcija ir šlapimo takų infekcija) klinikinius požymius pacientams, kuriems diagnozuota neutropenija ir kuriems nepasireiškė neutropenija. Jie pranešė, kad karščiavimas buvo daug dažnesnis neutropenija sergantiems pacientams nei nesergantiems neutropenija pacientams. Paskelbti duomenys rodo, kad pacientams, sergantiems sunkiomis infekcijomis ir hipotermija, dažniau išsivysto sepsinis šokas, palyginti su tais, kurie karščiuoja. [2,3,4] Kai kuriems neutropenija vėžiu sergantiems pacientams karščiavimo gali ir nebūti, nepaisant mikrobiologiškai ir kliniškai patvirtintos infekcijos. Remiantis Amerikos infekcinių ligų draugija (IDSA) ir kai kuriomis kitomis rekomendacijomis, afebrilia neutropenija sergantiems pacientams, turintiems naujų infekcijos požymių ar simptomų, yra didelė komplikacijų rizika, todėl rekomenduojama nedelsiant vartoti antimikrobinius vaistus.[5] Dar daugiau, paskelbti duomenys rodo, kad neutropenija sergančių pacientų su afebrilia infekcija, ypač sergančių hipotermija, mirtingumas yra didesnis, palyginti su karščiavusiais neutropeniniais pacientais.[6,7] Vėžiu sergantiems pacientams, kuriems pasireiškė neutropenija afebrilinės infekcijos yra retos. Vis dėlto vėžiu sergantiems pacientams, kuriems yra chemoterapijos sukelta neutropenija ir sunki infekcija, afebrilia neutropenija sergantiems pacientams gali būti didesnė mirties rizika dėl infekcijos komplikacijų, lyginant su pacientais, kuriems pasireiškia febrili neutropenija. 2016 m. Ksenija Strojnik ir kt.[8] atliktame tyrime
nustatė, kad pacientams, kuriems pasireiškė afebrili neutropeninė infekcija, pasireiškė hipotenzija, drebulys, šaltkrėtis, pakitusi psichinė būsena ir kosulys ir visi jie ilgainiui pablogėjo iki sunkaus sepsio arba septinio šoko. Tyrime nustatyta, kad per 30 dienų stacionare, pacientų kuriems pasireiškė afebrili neutropenija mirtingumas buvo didesnis (72%) palyginus su pacientais, kuriems pasireiškė febrili neutropeija (52%).
1.2 Klinika, diagnostika ir gydymas
Išsivysčius neutropenijai, pacientų imuninis atsakas į infekciją yra nepilnavertis. Įtariant febrilią neutropeniją, svarbu įvertinti net ir nedidelius savijautos pokyčius ar ligos simptomus, nes dėl FN pacientų būklė gali labai greitai blogėti – net kelios valandos gali būti reikšmingos. Febrilios neutropenijos atsiradimas priklauso ir nuo skirtų chemoterapijos vaistų.
Tiriant pacientą būtina atkreipti dėmesį į:
• Širdies ir kraujagyslių sistemos būklę dėl dehidratacijos arba sepsio požymių ( tachikardija, hipotenzija, prailgėjęs kapiliarų prisipildymo laikas >2).
• Viršutinius kvėpavimo takus.
• Burnos gleivinę dėl dantenų absceso arba nekrozinio gingivito.
• Apatinius kvėpavimo takus, dėl pneumonijos: kosulys, hipoksemija, tachypnoja, dyspnoja.
• Pilvą, dėl kolito ( generalizuotas įtempimas) arba tiflito ( lokalus įtempimas). • Odą, dėl celiulito arba kraujagyslių pažeidimo.
• Tarpvietę ir perianalinę sritį dėl analinių įtrūkimų, celiulito arba absceso.
• Centrinės venos arba periferinių venų kateterių vietas dėl tunelio ar dūrio vietos infekcijos.
• Anemijos, trombocitopenijos požymius.
• Atliekami šie tyrimai: inkstų ir kepenų funkcijos rodikliai, koagulograma, C reaktyviojo baltymo, bendras šlapimo tyrimas ir pasėlis, mažiausiai du kraujo pasėliai, pasėliai nuo intraveninių kateterių.
Norint įvertinti febrilios neutropenijos rizikos laipsnį, rekomenduojama riziką vertinti pagal MASCC (angl. Multinational Association for Supportive Care in Cancer) indeksą (1 lentelė).
1. lentelė. Febrilios neutropenijos rizikos vertinimas (MASCC indekso kriterijai).
Simptomai ar požymiai Balai
Ligos simptomų blogėjimas: nėra arba nežymus 5
Ligos simptomų blogėjimas: vidutinis 3
Ligos simptomų blogėjimas: žymus 0
Nėra hipotenzijos (sistolinis kraujo spaudimas > 90 mmHg) 5
Nėra LOPL 4
Navikas solidinis, anksčiau nėra buvę grybelinės infekcijos 4
Nėra dehidratacijos 3
Karščiavimas prasidėjo ne gydymo įstaigoje 3
Amžius < 60 m. 2
Paaiškinimas. Skaičiuojama balų suma. Jei MASCC indeksas > nei 21 balas – komplikacijų rizika maža. Mažos FN rizikos pacientai gali būti gydomi ambulatoriškai, skiriant jiems geriamųjų antibiotikų. Gydant ambulatoriškai išvengiama hospitalinės infekcijos pavojaus. Didelės FN rizikos pacientai (MASCC indeksas < nei 21 balas) turi būti gydomi ligoninėje.[9]
Sėkmingas febrilios neutropenijos gydymas reikalauja ypatingai greitos reakcijos ir kuo anksčiau išaiškinti infekcijos šaltinį. Ypač svarbu tinkamai informuoti pacientą, išmokyti stebėti simptomus, matuoti kūno temperatūrą ir laiku kreiptis į šeimos gydytoją.[10] Febrilios neutropenijos empiriniui gydymui išbandyta daug įvairių antibiotikų. Ankstyvas plataus spektro antibiotikų gydymas labai sumažina šių pacientų mirtingumą.[11]
1.3 Infekcija
Neutropenijos atveju bet koks karščiavimas, ypač febrilitetas pirmiausia vertinamas kaip infekcijos požymis, kadangi neutropenijos atveju klinikiniai infekcijos požymiai gali pasireikšti staiga ir būti ryškūs arba gali būti be ryškių infekcijos požymių. Febrilitetas- tai vienkartinis šerdinės temperatūros pakilimas ≥38,50C arba ≥ 380C ilgiau nei 1 val. Infekcija gali būti mirties priežastim vėžiu sergantiems pacientams. Neutropenija yra pagrindinis rizikos veiksnys infekcijos vystymuisi vėžiu sergantiems pacientams, kurie gydomi chemoterapija.
Infekcijų komplikacijų rizika priklauso nuo neutropenijos laipsnio, trukmės, progresavimo greičio, nuo fagocitų funkcijų kokybinių sutrikimų, ląstelinio ir humoralinio imuniteto pokyčių, fizinių apsauginių organizmo barjerų- odos ir gleivinių būklės.[12]
Dažniausia infekcijos lokalizacija febrilios neutropenijos atvejais: • Burna ir ryklė - 25 proc.
• Kvėpavimo traktas - 25 proc.
• Oda, minkštieji audiniai, kraujagyslių kateteriai-15 proc. • Perianalinė sritis-10 proc.
• Šlapimo traktas-10 proc. • Nosis, veido daubos-5 proc. • Virškinamasis traktas-5 proc.
1.4 Infekcijos kontrolė
Pacientams, kurių imunitetas silpnas, infekcijų kontrolės strategijos yra pagrindinės. Šiuolaikinės onkologinės priežiūros dalis ir apima daugiapakopį požiūrį, apimantį pacientą, sveikatos priežiūros įstaigas, bendruomenę ir sveikatos priežiūros darbuotojus. [13] Rankų plovimas išlieka pagrindine prevencija, kuria siekiama užkirsti kelią patogenų plitimui, ir tai buvo kiekvienos ICP (Infection Control Practices) programos pagrindas. [14]
Rankų higiena turi būti svarbiausia slaugant vėžiu sergančius pacientus, nes infekciniai patogenai gali atsinaujinti iš užkrėstų ar nusausėjusių žaizdų iš paciento pažeistos odos kolonizuotų vietų. [15]
Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) nuo 2009 metų inicijavo judėjimą „Plauk rankas – saugok gyvybes “ir gegužės 5 dieną paskelbė Pasauline rankų higienos diena. „Plauk rankas – saugok gyvybes “judėjimas planuojamas dešimčiai metų, siekiant paskatinti šalis organizuoti rankų higienos kampanijas, programas ir taip prisidėti prie hospitalinių infekcijų prevencijos ir pacientų gyvybių išsaugojimo. 2009 m. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė “Penki svarbiausi rankų higienos momentai “programą. Kampanija, apibrėžia svarbiausius rankų higienos atlikimo momentus, pagrįstus žinomais mikrobų perdavimo pacientams, aplinkai ir sveikatos priežiūros darbuotojams mechanizmais, įskaitant:
1) Prieš kontaktą su pacientu; 2) Prieš aseptines procedūras;
3) Po ekspozicijos potencialiai infekuota biologine medžiaga; 4) Po kontakto su pacientu;
Alkoholio pagrindu pagamintų produktų poveikis veiksmingesnis nei vandens ir įprasto muilo, tiek prieš kontaktuojant su pacientais, tiek po jų, išskyrus atvejus, kai paveikiami C. difficile ar norovirusiniai patogenai.[17] Nepaisant naudojamo produkto , rankų plovimas yra svarbus būdas užkirsti kelią infekcijai, todėl jį turėtų atlikti pacientai, lankytojai ir sveikatos priežiūros darbuotojai.[18] Pranešimų apie tai, kaip onkologiniuose centruose laikomasi rankų plovimo, yra nedaug, yra keletas leidinių, savarankiškų pranešimų. 2012 m. Livadiotti S. su bendraautoriais [19] atliko tyrimą Italijoje, vaikų hematologijos-onkologijos centruose. Buvo tiriama: infekcinių komplikacijų profilaktika, empirinė terapija ir slaugos prevencijos procedūros. Rezultatai parodė, kad rankos yra plaunamos prieš kontaktuojant su pacientais arba po jų beveik 90% centrų. Lidiane Soares Sodré ir kt. [20] 2013 m. Brazilijos hematologijos skyriuje atliko rankų higienos tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad rankų higienos atitiktis aukšta, net 85% atitinka rankų higienos reikalavimus. Autoriai siekė sukurti patikimus ir tvarius metodus, užtikrinančius tinkamą rankų higieną. Pittet ir kt. 2006 m. atliktas tyrimas parodė ryšį tarp geresnio rankų plovimo, padidėjusio nuo 48% iki 66%, ir 40% bendro hospitalinių infekcijų dažnio sumažėjimo.[21]
Su chemoterapija susijusios infekcijos, kurios sudaro 25–50 proc. visų infekcijų, turi didelę reikšmę pacientų sergamumui ir mirtingumui. Nors prireikė dešimtmečių, kol medicinos bendruomenė priėmė šį atradimą, infekcijų kontrolės praktika pakeitė medicinos praktiką, pagerino pacientų išgyvenamumo rezultatus. [22-23]
1.5 Kvėpavimo takų virusinės infekcijos kontrolė
Kvėpavimo takų virusinės infekcijos gali sukelti didelį vėžiu sergančių pacientų sergamumą ir mirtingumą. Kvėpavimo organų virusai plinta oro lašeliniu būdu, išskiriamų kosint ar čiaudint nuo infekuotų asmenų.[24] Kai kuriems onkologiniams pacientams, gydomiems kvėpavimo takų virusinės infekcijos gali baigtis mirtimi. Todėl kvėpavimo takų virusų poveikio ir plitimo prevencija yra nepaprastai svarbi ir apima ne tik pacientus, bet ir lankytojus bei ligoninės personalą. Sveikatos priežiūros darbuotojai ir lankytojai, sergantys virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, turėtų susilaikyti nuo tiesioginio kontakto su pacientais, kurių imunitetas susilpnėjęs, kol infekcijos simptomai išnyks. [25-26] 2010 m. atlikta „Cochrane“ metaanalizė parodė, kad kvėpavimo takų virusų plitimui galima užkirsti kelią laikantis higienos priemonių, tokių kaip barjerinės atsargumo priemonės ir rankų plovimas.[27] Rubin L.G. ir kt., remiantis Amerikos kraujo ir kaulų čiulpų transplantacijos draugijos rekomendacijomis 2012-2014 m. buvo atliktas tyrimas Niujorko „Cohen“ vaikų medicinos centre. Rezultatai parodė, kad laikantis sustiprintų atsargumo priemonių, susijusių su izoliacija, sumažėja
virusinių kvėpavimo takų infekcijos rizika.[28] 2016 m. naujausiame Duke universiteto medicinos centro atliktame tyrime, kuriame visi asmenys tiesiogiai susiję su pacientais turėjo nešioti veido kaukes įrodė veido kaukių svarbą infekcijos kontrolėje, tai susiję su kvėpavimo takų virusinių infekcijų sumažėjimu.[29]
1.6 Virškinamojo trakto virusinės infekcijos kontrolė
Virškinimo trakto virusai dažniausiai perduodami išmatų ir oraliniu būdu, tačiau taip pat yra gauta pranešimų apie plitimą ore. Šie organizmai gali kelias dienas išgyventi ant paviršių ir tai reikalauja griežtų infekcijos kontrolės priemonių, įskaitant atsargumo priemones, susijusias su kontaktu ir aplinkos valymu.[30] Noroviruso atveju rankoms plauti reikalingas muilas ir vanduo, o aplinkai valyti reikalingas natrio hipochloritas.[31]
1.7 Kraujagyslių kateterių infekcijos kontrolė
Kraujagyslių kateteriai vis dažniau naudojami skysčių sušvirkštimui, kraujo transfuzijoms, intraveniniam maitinimui įvairiuose pacientų gydymo skyriuose. Kraujagyslių kateteriai ypač reikalingi sunkių ligonių, sergančių lėtinėmis ligomis gydymui. Naudojant centrinės venos kateterius (toliau – CVK), išvengiama daugkartinio venų ieškojimo bei badymo. Kateterio pagalba vaistai patenka tiesiai į centrinę kraujotaką, kur greitai ištirpsta ir pasiskirsto organizme. Augant kateterizacijų skaičiui, didėja ir tikimybė komplikacijų ir infekcijų, susijusių su kraujagyslių kateterių naudojimu. Infekcijos, susijusios su kraujagyslių kateteriais, didina ligonių sergamumą, prailgina jų gulėjimo laiką stacionare, didėja sunkių ligonių mirštamumas. JAV ir Europos Sąjungos šalyse mirštamumas dėl kraujo infekcijų, susijusių su kraujagyslių kateterių naudojimu, vidutiniškai sudaro 19 - 25% ir tiesiogiai priklauso nuo sukėlėjo. [32] Higienos instituto duomenimis, 2013 m. Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose kraujagyslių kateteriai tarp kitų hospitalinės infekcijos rizikos veiksnių sudarė 31,9 proc. Bendro pobūdžio ligoninėse kraujo infekcijos hospitalinių infekcijų struktūroje sudarė 11,7 proc. [33]
Didžiausia infekcijos rizika yra ligoniams, kuriems nustatyta neutropenija, gydomiems imunosupresiniais vaistais. Svarbus rizikos veiksnys yra intraveninis maitinimas. Įtakos turi piktybinis procesas, apatinių kvėpavimo takų infekcija arba kolonizacija, šlapimo takų infekcija. Medicinoje naudojami kraujagyslių kateteriai gali būti klasifikuojami pagal kraujagyslių tipą (arterijų, centrinės ir periferinės venų), laikymo trukmę (laikinas, trumpalaikis, nuolatinis), pagal įkišimo vietą (pvz., poraktinę veną, šlauninę veną, jungo veną), pagal kateterio ilgį (ilgas, trumpas),su
mova arba be jos, tuneliniai arba netuneliniai kateteriai, specialūs impregnuoti antiseptikais arba antibiotikais, padengti heparinu kateteriai [34]
Centriniai veniniai kateteriai yra būtini pacientams, sergantiems piktybine hematologine forma ir kamieninių ląstelių transplantacijai. Tačiau, šioje pacientų grupėje yra didelė rizika užsikrėsti su kateteriu susijusioms kraujotakos infekcijoms, dėl kurių gali atsirasti didelis sergamumas, mirštamumas ir su sveikatos priežiūra susijusiomis išlaidomis. Veiksminga prevencija, ankstyva diagnozė ir efektyvus gydymas yra būtini, norint šiems pacientams suteikti geriausią priežiūrą.[35]
Galimi centrinės venos kateterių užteršimo būdai:
• Bakterijų migracija nuo odos paviršiaus, kur įkišamas kateteris, į kateterio vidų arba išilgai kateterio paviršiumi, kolonizuojant jo galą. Šis infekcijos sukėlėjų patekimo būdas dažniausiai pasitaiko prie trumpalaikio kateterio naudojimo;
• Tiesioginis kateterio užteršimas per rankas;
• Perpilant užterštus skysčius arba pažeidus perpylimo sistemą; • Hematogeninis kateterio užteršimo būdas. [36]
Pacientams, kuriems taikoma onkologinė terapija, centriniai veniniai kateteriai dažniausiai naudojami chemoterapijai, kraujo perpylimams, infuzijoms. Šių kateterių buvimas susijęs su padidėjusia infekcijos rizika.[37] Kadangi bakterijos gali patekti į kateterį migruodamos odos organizmuose, dažniausiai infekcija patenka atliekant manipuliavimą rankomis arba naudojant kraujo produktus.[38] Taigi aseptiniai metodai kateterio įdėjimo metu, specializuotos „intraveninės komandos“ ir priežiūros paketai po įterpimo yra geriausia praktika, kuri, kaip įrodyta, sumažina infekcijos riziką.[39] 2009 m. H.Ruschulte ir kt.atliktas tyrimas įrodė, kad chlorheksidino gliukonatu impregnuotų tvarsčių naudojimas,centrinių venų kateterių įterpimo vietose, sumažina infekcijų rodiklius. [40] Tvarsčių keitimas kas savaitę arba pagal poreikį, kateterio pakartotinis įvertinimas, tęstinis sveikatos priežiūros darbuotojų mokymas ir reguliarus paketų įdiegimo auditas, bei pacientų ir globėjų įsitraukimas yra pagrindinė ilgalaikės CLABSI (su centrine linija susijusios kraujo srauto infekcijos) prevencijos priemonė. [41,42]
Pastarųjų dešimtmečių pranešimai patvirtina, kad nepatyrusio personalo atliekama kraujagyslių kateterizacija ir kateterių priežiūra gali didinti kateterių kolonizacijos mikroorganizmais ir kraujo infekcijų riziką. Analitiniais epidemiologiniais tyrimais chirurgijos RITS nustatyta, kad slaugytojų etatų skaičius šiuose skyriuose tiesiogiai siejasi su skaičiumi pacientų kraujo infekcijų dėl kateterių naudojimo ir didesne šių infekcijų perdavimo nuo paciento slaugytojui rizika.Svarbi priemonė, siekiant mažinti su kateterių naudojimu susijusių infekcijų riziką, yra
pakankamas skaičius kvalifikuotų, apmokytų ir kompetentingų kateterių įvedimo ir priežiūros procedūras atliekančių darbuotojų mokymas ir periodinis žinių vertinimas. Trumpas darbuotojų mokymo kursas su praktiniais užsiėmimais, kaip teigiama viename iš JAV atliktų tyrimų, 28 proc. sumažino su kraujagyslių kateteriais susijusių infekcijų ir pirminių kraujo infekcijų dažnį. Bendras infekcijų skaičius sumažėjo nuo 3,29 iki 2,36 atvejo 1000-čiui centrinės venos kateterizacijos dienų. Lietuvoje 2005 – 2007 metais trijuose vaikų ligoninių RITS buvo tirta, kaip įtakoja darbuotojų mokymai ir konkrečioje įstaigoje įrodymais pagrįstų HI profilaktikos priemonių įgyvendinimas. Sergamumas HI sumažėjo nuo 19,1 atvejo / 1000 lovadienių (iki darbuotojų mokymų) iki 10,4 atvejo / 1000 lovadienių (po mokymų ir nustatytų HI profilaktikos priemonių įgyvendinimo) ir su CVK susijusių kraujo infekcijų – nuo 9,3 iki 2,7 atvejo 1000-čiui kateterizacijos dienų.
Su kateterių naudojimu susijusių kraujo infekcijų ir flebitų rizika priklauso nuo vietos, į kurią įkišamas kateteris. Kateterio įkišimo vieta ir įkišimo vietos odos mikroorganizmų tankis yra su kateteriais susijusių infekcijų ir iš dalies tromboflebitų rizikos veiksniai. Kateterių įkišimo vieta parenkama atsižvelgiant į patogumą pacientui, galimybes užtikrinti saugumą, aseptinę priežiūrą, į veiksnius, susijusius su pacientu (buvusius kateterius, anatominius duomenis), mechaninių komplikacijų ir infekcijos riziką. Suaugusiems rekomenduojama kateterizuoti viršutinių galūnių periferines kraujagysles. Rekomenduojama kasdien čiuopiant arba apžiūrint per skaidrų tvarstį įvertinti kateterių įkišimo vietą. Kateteris nedelsiant ištraukiamas, jei yra odos paraudimas, kateterio įkišimo vieta skausminga arba pasireiškia kiti požymiai. [32]
Pagrindinės infekcijų profilaktikos priemonės yra darbuotojų rankų higiena prieš kateterio įkišimą ir šios procedūros bei tolesnės kateterio priežiūros priežiūra- aseptika.
Higieninė rankų antiseptika (įtrynimas alkoholiniu antiseptiku) atliekama, kai rankos yra švarios arba nėra sąlygų rankų plovimui. Darbuotojas rankų higieną (rankų plovimą arba higieninę antiseptiką) atlieka prieš čiuopdamas kateterio įkišimo vietą ir po periferinės venos kateterio įkišimo, prieš ir po kateterio keitimo, prieš ir po kateterio vietos priežiūros ir tvarsčio keitimo, prieš užsimaunant pirštines ir jas nusimovus, po sąlyčio su užterštais daiktais, skysčiais ar aplinkos paviršiais. Sterilios pirštinės naudojamos arterijos, centrinės venos ir vidurinės linijos kateterio įkišimo procedūrai. Nesterilios vienkartinės pirštinės gali būti naudojamos periferinių kraujagyslių kateterių įkišimo procedūrai, jei galima nelietimo technika, t. y., kateterio įkišimo vieta po odos paruošimo (antiseptikos) nebus liečiama.[43]
Atliekant kraujagyslių kateterizaciją, tinkamų asmeninės apsaugos priemonių naudojimas mažina odos kolonizacijos mikroorganizmais ir infekcijų riziką.
Darbuotojas, atliekantis periferinės venos kateterizaciją, taip pat prižiūrintis kateterius, apsivelka medicinius rūbus dengiančius viršutinius drabužius ir užsimauna švarias vienkartines pirštines. Darbuotojas, atliekantis centrinės venos kataterizacijos procedūrą, naudoja sterilų apklotą, apsivelka sterilų chalatą, užsideda medicininę kepuraitę arba gobtuvą, chirurginę kaukę, apsauginius akinius ir užsimauna vienkartines sterilias pirštines. [44]
Odos antiseptikai, atliekant centrinės venos kateterizaciją ir įkišant periferinį arterijos kateterį, rekomenduojamas 0,5 proc. alkoholinis chlorheksidinas. Jei yra kontraindikacijos chlorheksidinui, jodo tinktūrai, gali būti naudojamas jodoforas (pvz., jodo povidonas) arba 70 proc. alkoholis. Atliekant periferinės venos kateterizaciją, gali būti naudojami 70 proc. alkoholis, jodo tinktūra,jodoforas arba chlorheksidino gliukonatas. Oda po antiseptikos iki kateterio įkišimo paliekama išdžiūti pagal naudojamo antiseptiko gamintojo rekomendacijas.[45]
Skaidrūs ir pusiau permatomi poliuretano tvarsčiai sudaro galimybes stebėti kateterio įkišimo vietą ir rečiau, lyginant su standartiniais marlės tvarsčiais, reikia juos keisti. Įvairių tyrimų meta – analizės duomenimis, tvarstis (marlės ar skaidrius) neturi įtakos kraujo infekcijų rizikai, tik su skaidriais tvarsčiais lengviau pastebėti tromboflebito požymius. Marlės tvarstis geriau tinka, kai kateterio įkišimo vieta kraujuoja arba šlapiuoja. [46]
Rekomenduojama CVK įkišimo vietą dengti sterilios marlės arba steriliu permatomu arba pusiau pralaidžiu poliuretano tvarsčiu. Marlės tvarstis naudojamas pacientams su sustiprintu prakaitavimu (diaforeze) arba, jei kateterio įkišimo vieta kraujuoja arba šlapiuoja, iki tol, kol nustoja kraujuoti ar šlapiuoti. Sudrėkę, atsiklijavę, sutepti tvarsčiai keičiami naujais. Kateteriai ir jų įkišimo vieta nedrėkinama vandeniu. Plovimas dušu galimas, jei tai bus atliekama taip, kad mikroorganizmai nepateks į kateterį, pvz., kateteris ir sujungimai uždengiami neperšlampamu apklotu. Trumpalaikių CVK įkišimo vietos marlės tvarsčiai keičiami kas 2 d., o skaidrūs tvarsčiai – ne rečiau kaip kas 7 d., išskyrus tuos atvejus, kai kateterio vietos tvarsčių keitimas yra svarbesnis už kateterio išjudinimo riziką. Centrinės venos tunelinių ir implantuojamų kateterių įtvirtinimo vietos skaidrūs tvarsčiai, jei jie neatsiklijavę ir nesutepti, keičiami (kol ji nesugyja) ne dažniau kaip 1 kartą per savaitę. Būtina įsitikinti, ar kateterių priežiūrai naudojamos priemonės nesąveikauja su kateterių medžiagomis. [47]
Kateterio įkišimo vieta stebima ją apžiūrint, kai keičiamas tvarstis, arba reguliariai (pagal paciento klinikinę būklę) palpuojant per tvarstį. Tvarstis keičiamas, jei kateterio įkišimo vieta yra jautri, pacientas karščiuoja dėl nežinomos priežasties arba ne dėl lokalios ar kraujo infekcijos pasireiškimo.
Rekomenduojama skatinti pacientus pranešti apie naujus kateterio įkišimo vietos pokyčius ar diskomfortą. [48,49]
1.8 Mitybos principai
Pagrindinis neutropeninės mitybos tikslas yra pagerinti pacientų, kurių neutrofilų skaičius yra mažas, gyvenimo kokybę, apribojant kenkiančius organizme įsiskverbiančius kenksmingus patogenus, kad jie galėtų įveikti mitybos problemas ir pagerinti pažeistų ląstelių imuniteto funkciją, tokiu būdu lengvai sumažinant kryžminių infekcijų riziką. Nors diskutuojama apie neutropeninės mitybos poveikį, jos sėkmė priklauso nuo daugybės veiksnių, pvz. suvartoto maisto tipo, priimtų maisto ruošimo metodų, maisto laikymo sąlygų, maisto tvarkymo metodų, maisto tvarkytojų higienos ir, visų pirma, nuo ligos sunkumo laipsnio. Todėl labai svarbu sutelkti dėmesį į konkrečias maisto produktų grupes ir veiksnius, kurie pagreitina kenksmingų bakterijų augimą virškinimo trakte, ir pablogina pacientų būklę, keliant jiems gyvybei pavojingas infekcijas. Norint įveikti šias komplikacijas reikia žinoti pagrindines neutropeninės dittos rekomendacijas.[50] Neutropeninės dietos pagrindas yra apriboti bakterijų, patenkančių į žarnyną, kiekį. Užterštų maisto produktų nurijimas gali būti patogeninių bakterijų šaltinis, galintis sukelti gyvybei pavojingas infekcijas. Mukozitas, dažna komplikacija tarp vėžiu sergančių pacientų, pažeisdamas gleivinės barjerą, bakterijos persikelia iš žarnyno į kraują. Atsižvelgiant į tai, kad neutropenija ir mukozitas dažnai pasireiškia tuo pačiu metu, šiems pacientams padidėja infekcijų rizika. Maisto gaminimas sunaikina bakterijas, jei jų yra, todėl virti maisto produktai tampa saugūs. Taigi, vengiant šviežių vaisių ir daržovių bei kitų maisto produktų, kurie, kaip manoma, turi didelę bakterijų apkrovą, teoriškai turėtų sumažėti šių pacientų infekcijų riziką. Keletą dešimtmečių buvo buvo ribojama pacientams sergantiems neutropenija maisto produktai, kuriuose gali būti patogeninių mikrobų, kad sumažintų infekcijos rizką. Šios dietos, žinomos kaip neutropeninės arba mažai bakterijų turinčios dietos. Šios dietos sunku laikytis ir jos verčia pacientus atsisakyti šviežių vaisių ir daržovių bei apriboti pieno ir mėsos produktų racioną. Atsitiktiniai tyrimai parodė, kad šios ribojančios dietos neturi įtakos infekcijos prevencijai. Taigi reikėtų atsisakyti įprastinio neutropeninės dietos vartojimo. J. Hosp ir kt., atliktame tyrime 2018 m. surinkti duomenys nepateikia įrodymų, kad neutropeninė dieta apsaugo nuo infekcinių komplikacijų pacientus, sergančius neutropenija. [51] 2019 m. S. Ball ir kt., atliktame tyrime, kuriame buvo nagrinėjami leidiniai ir duomenų bazės susijusios su vėžiu sergančiais pacientais, kuriems buvo taikoma neutropeninė dieta, lyginant su neribota dieta, gauti rezultatai parodė, kad neutropeninės dietos vartojimas nebuvo susijęs su sumažėjimu infekcijos rizika pacientams, sergantiems neutropeniniu vėžiu.
Taigi, kyla abejonių neutropeninėmis dietomis. [52] Atsižvelgiant į tai, kad trūksta aiškios naudos, Maisto ir vaistų Administracija paskelbė praktikos rekomendacijas apie saugų maisto tvarkymą, o ne tam tikrų maisto produktų apribojimą, kaip pagrindinė priemonė sumažinti su maistu susijusias infekcijas net ir sergant imunodeficitu. Šios gairės apima: išsami informacija apie maisto pirkimą, ruošimą, laikymą, šaldymą, užšaldymą ir atšildymą. Amerikos užkrečiamųjų ligų draugija ir Amerikos klinikinės onkologijos draugijos neutropenija sergančių pacientų gydymo gairėse minimas įrodymų trūkumas remiantys neutropeninių dietų vartojimą.
Priklausomai nuo neutropenijos trukmės, neutropenija klasifikuojama kaip ūminė neutropenija (trumpalaikė) arba lėtinė neutropenija (ilgesnė nei trys mėnesiai). Šis klasifikacijų supratimas suteikia pacientams galimybę prisitaikyti prie neutropeninės dietos. Neutropeninė dieta yra pritaikyta žmonėms su silpnomis imuninėmis sistemomis, numatanti apsaugoti juos nuo bakterijų ir kitų pavojingų mikrobų, kurie yra kai kuriuose maisto produktuose ir gėrimuose. Neutropeninės dietos rekomenduotina laikytis:
1) Pacientams, kuriems taikoma tam tikra chemoterapija ir kiti vėžio gydymo būdai; 2) Kai neutrofilų skaičius yra mažesnis nei 500 ląst. / mm3;
3) Pacientams, kuriems atliekamos kamieninių ląstelių transplantacijos, prieš transplantaciją, prieš chemoterapiją (rekomenduojama neutropeniė mityba, t.p. ir pirmuosius tris ar daugiau mėnesių po transplantacijos, arba kol baigiama vartoti imunosupresinius vaistus);
Į neutropeninę dietą turėtų būti įtraukti šie produktai:
Pieno produktai: pienas, jogurtas, pagamintas iš pasterizuoto pieno, grietinėlės produktai, ledai, šaldytas jogurtas be priedų, varškė.
Mėsos produktai: tik gerai išvirta jautiena, kiauliena, ėriena, paukštiena, žuvis, gerai virti kiaušiniai.
Užkandžiai ir sriubos: Namų gamybos patiekalai ir sriubos, kurias reikia valgyti iš karto, arba užšaldyti per 1 val. po paruošimo; Fasuotas sušaldytas maistas, pica; Konservuoti patiekalai.
Daržovės: virtos, šviežios, sušaldytos arba konservuotos.
Vaisiai ir riešutai: apelsinai, greiprutai, melionai, banana. Virti, šaldyti ir konservuoti vaisiai ir pasterizuotos vaisių sultys. Džiovinti vaisiai. Žemės riešutų sviestas. Konservuoti ar vakuuminėse pakuotėse skrudinti riešutai.
Bulvės, ryžiai ir makaronai: virtos bulvės, ryžiai, makaronai. Naminės bulvės ir makaronų salotos.
Duonos gaminiai: Supakuota naminė duona, bandelės, riestainiai ir pyragaičiai. Riebalai: salotų padažai, majonezas su geru galiojimo laiku.
Gėrimai: vanduo iš čiaupo, išskyrus šulinio vanduo (nebent virti 20 min.) Išpilstytas vanduo buteliuose. Alkoholiniai gėrimai, tik jei tai leidžia gydantis gydytojas. Pasterizuotos vaisių sultys.
Nerekomenduojama: nepasterizuoti pieno produktai, minkšti sūriai ir sūriai su pelėsiu. Žalios mėsos, jautienos, kiaulienos, ėrienos, paukštienos ir žuvies, mėsos ir paukštienos su kaulais (pvz., vištienos šlaunelės, kiaulienos kepsnys); Šalto rūkymo žuvies, marinuotos žuvies; Nevirtos sumuštinių mėsos; Žalių arba minkštai virtų kiaušinių; Šaltos, nevirtų daržovių arba vaisių sriubos.[53]
Bendrosios neutropenininės dietos gairės
• Patikrinkite visų produktų galiojimo datas. Niekada nenaudokite produktų, kurių galiojimas baigėsi.
• Venkite visų šviežių vaisių ir daržovių, įskaitant visus šviežius garnyrus. Tinka vaisiai tokie kaip bananai ir apelsinai su nulupta žievele. Tinka virtos daržovės, konservuoti vaisiai ir sultys. • Venkite žalios arba pusiau virtos mėsos, žuvies ir kiaušinių. Mėsa turėtų būti gerai išvirta. Visi
kiaušiniai turi būti kietai virti (be skysto trynio).
• Venkite šviežių riešutų. Galite valgyti kepinius su šiais ingredientais.
• Vartokite tik pasterizuotus pieno produktus. Venkite jogurto ir jogurto produktų su gyvomis ir aktyviomis kultūromis.
• Maisto likučius nedelsiant dėkite į šaldytuvą patalpinę hermetiškose talpyklose. Rekomeduojama, kad būtų išvengta likučių, jei jie būtų naudojami, turėtų būti laikomi tinkamai ir ne ilgiau kaip 24 valandas.
Kitos mitybos nuostatos
• Valgykite nedideliais kiekiais ir dažnai, vienodais laiko intervalais; • Valgykite švelnų, turtingą baltymais maistą;
• Jei gydymo metu pasireiškia burnos džiūvimas, venkite produktų su kofeinu;
• Vartokite maisto papildus, pvz., ledus, praturtintus baltymais, kad padidintumėte baltymų, kalorijų ir vitaminų kiekį piene.
• Pūtimo, dujų kaupimosi ar viduriavimo atveju, kai vartojate pieno produktus, pirmenybę teikti sojos pienui ar grūdų pieno produktams.
Bendrieji higienos reikalavimai, į ką reikia atkreipti dėmesį
• Būkite saugūs, kaip tvarkote maisto produktus. Nuplaukite muilu / valikliu ir karštu vandeniu visus instrumentus prieš ir po kontakto su maistu: pjaustymo lentos, instrumentai ir indai (plaunami indaplovėje, jei turite).
• Plaukite indus karštu muiluotu vandeniu arba indaplovėje. Negalima naudoti medžiaginių rankšluosčių.
• Prieš pradėdami valgyti, plaukite rankas. Laikykite karštą maistą šiltai, o šaltą maistą šaltai. Siekiant užtikrinti maisto produktų kokybę, labai svarbu išlaikyti tinkamą temperatūrą. [54-56]
Remiantis dabartiniais įrodymais, onkologiniams pacientams, kuriems atliekamas chemoterapinis gydymas, rekomenduojama laikytis standartinių principų (pvz., vengti nešvarių vaisių ir daržovių, taip pat nepilnai termiškai abdorotų mėsos, jūros gėrybių ir kiaušinių).[57]
JAV žemės ūkio departamento rekomendacijos dėl maisto saugumo vėžiu sergantiems pacientams apima:
1) tik pasterizuotų sulčių ir pieno produktų vartojimą;
2) rankų plovimą šiltu, muiluotu vandeniu prieš valgant, ruošiant valgį ir po valgio; 3) vartoti maistą, kurio nesibaigęs galiojimo terminas;
4) laikytis atsargumo ptiemonių laikant neapdorotas mėsas, paukštieną, kad būtų išvengta skusčių išsiliejimo į kitus maisto produktus.
Pažymėtina, kad šios rekomendacijos neriboja šviežių vaisių ir daržovių. [58]
Griežtesni apribojimai paprastai taikomi kamieninių ląstelių transplantacijai (HCT) ir neutropenija sergantiems pacientams, kurių absoliutus neutrofilų skaičius mažesnis nei 500 ląstelių / mm3. Rekomenduojma vengti neplautų vaisių ir daržovių, žalios mėsos, nepasterizuoto pieno ir sūrių, vengti šulinio vandens iš privačių ar viešųjų šulinių.[59]
Onkologiniams pacientams rekomenduojama laikytis dietų, tačiau įvairių autorių atlikti tyrimai, rodo ką kita, kad nėra aiškių įrodymų, kad griežti mitybos apribojimai yra susiję su mažesne infekcinių komplikacijų rizika. Moody K. ir kt. (2006 m.) atlikti tyrimai leidžia suabejoti neutropeninės dietos verte. Atsitiktinės atrankos tyrimas, kuriame dalyvavo 150 vaikų, kuriems buvo skirta mielosupresinė chemoterapija, kurioje grupės buvo priskirtos neutropeninei dietai arba JAV Maisto ir vaistų administracijos patvirtintoms maisto saugos rekomendacijoms, infekcijų prevencijos skirtumų nenustatė. Iš tiesų retrospektyvus vertinimas iš 726 pacientų Šiaurės vakarų memorialinėje ligoninėje pranešė apie didesnę HCT infekcinių ligonių, kurie vartojo neutropeninę dietą, infekciją, palyginti su tais, kurie vartojo bendrą ligoninės maistą. [60] 2019 m. Sosa S. G ir kt. atliktas tyrimas, siekinat nustatyti Majamio
universiteto ligoninės ir klinikos (UMHC) slaugytojų supratimą apie neutropeninę dietą, saugų maisto tvarkymą. Buvo parengtos apklausos, siekiant išsiaiškinti slaugytojų žinias apie maisto produktus, kuriuos leidžiama naudoti atsižvelgiant į paciento neutropeninę dietą ir USDA maisto saugos standartus.Tyrimas parodė, kad slaugytojų žinios pagerėjo nuo 56,3% iki 85,2% išklausius dietologų pravestas paskaitas apie maisto produktus kurie yra leidžiami laikantis neutropeninės dietos, apie maisto saugos ir temperatūros kontrolę, apie maisto paruošimą / plovimą. Šiuo tyrimu buvo įrodyta, kad patobulintos slaugytojų žinios, gali sumažinti paciento dezinformaciją ir sumažinti paciento riziką infekcijai. Norint sumažinti riziką, svarbu įgyvendinti įprastą slaugytojų švietimą su maistu susijusių ligų, susijusių su šia pažeidžiama populiacija.[61]
1.9 Burnos priežiūra
Per pastaruosius tris dešimtmečius padidėjus vėžio išgyvenamumui, vėžiu sergančių pacientų gyvenimo kokybė tapo pagrindine problema. Burnos būklė vaidina svarbų vaidmenį bendrame žmogaus gyvenime. Tačiau burnos būklė gali būti labai sutrikdyta šalutinio vėžio terapijos poveikio, įskaitant chirurgiją, chemoterapiją, radioterapiją ir kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją. Kol kas klinikinėje praktikoje mažai dėmesio kreipiama į šių komplikacijų prevenciją ir gydymą.
Šiuolaikiniai vėžio gydymo būdai dažniausiai apima chirurginę rezekciją, chemoterapiją, radioterapiją ir hematopoetinių kamieninių ląstelių transplantacija (HSCT) imunoterapija, skiriama atskirai arba naudojama kartu. Nors vėžio gydymo veiksmingumas pastaraisiais dešimtmečiais vis gerėjo, dažnai daroma žala galvos ir kaklo struktūroms kaip nepageidaujama pasekmė. Radioterapija ir chemoterapija gali tiesiogiai pakenkti burnos minkštojo ir kietojo audinio struktūrai, kadangi jų sisteminis toksiškumas gali sukelti netiesioginę žalą. Šios burnos komplikacijos, nesvarbu, ar jos būtų ūmios, ar lėtinės, gali atsirasti po vėžio gydymo ir gali sukelti infekcines ligas [62]. Agresyvaus vėžio gydymo pasekmės gali smarkiai pakenkti pacientų gyvenimo kokybei, dėl to būtina optimali “burnos sveikatos” priežiūra [63]. Norint išsaugoti kasdienes funkcijas, tokias kaip valgymas, bendravimas, būtina palaikyti burnos “sveikatą”. Nors dantų apžiūros būtinybė yra diskutuotina ir empirinės gairės skiriasi kiekviename centre, vertinimas, bet kokių anksčiau egzistuojančių patologijų gydymas ir prevencija sudaro svarbų bendrosios vėžio pacientų gydymo baigties aspektą [64]. Deja, prioritetas teikiamas labiau „gyvybei pavojingoms“ būklėms , o burnos priežiūros administravimas tapo veikla dažnai pamirštama. Vis dėlto tai yra etiška ir visų sveikatos priežiūros specialistų medicininė atsakomybė, kad būtų užtikrinta “burnos sveikatos “būklė pacientams, kuriems taikoma vėžio terapija.
Burnos komplikacijos, susijusios su vėžio terapija apima tokias ligas kaip stomatitas, infekcija, kraujavimas, mukozitas, skausmas, funkcijos praradimas ir kserostomija. Gleivinė, periodontas ir dantys yra trys anatominės vietos, dažniausiai susijusios su šiomis komplikacijomis. Chemoterapiniai vaistai kenkia ne tik piktybinėms ląstelėms, bet ir normalioms ląstelėms, audiniams. Toksiškumo lygis ir rūšis, gydymo būdas labai priklauso nuo bendros paciento imuninės būklės, naviko tipo. Daugeliui pacientų šie vaistai gali sukelti daugybę burnos komplikacijų, įskaitant mukozitą, skausmą, infekciją, kraujavimą, kserostomiją ir neurologines ir mitybos problemas [65].
Burnos mukozitas (OM) atsiranda dėl uždegiminių pokyčių, kuris atsiranda gaunant chemoterapiją, tai gali pakenkti žandikaulio paviršiui, liežuvio vidiniam paviršiui, burnos gleivinei ir minkštajam gomuriui.[66]. Jos sunkumas svyruoja nuo lokalizuotos iki apibendrintos eritemos iki opos ir kraujavimo [67]. Pradžioje pacientai jaučia deginimo ar dilgčiojimo pojūtį, burnos padidėjusį jautrumą maistui. Ir kai liga progresuoja, valgymas, rijimas ir kalbėjimas tampa vis sunkesni. Su chemoterapija susijusios burnos infekcijos 25–50% prisideda prie mirštamumo tarp šių pacientų. Reikėtų pažymėti, kad pacientams, sergantiems mielosupresija, kardinalūs infekcijos požymiai, tokie kaip eritema ir patinimas, yra ne visada būdingi. Taigi patikimesni rodikliai yra tokie kaip karščiavimas, skausmas, todėl reikėtų atidžiai stebėti visas įtariamas infekcijas [68]. Ko gero, pati pavojingiausia komplikacija infekcijos kyla iš grybelinių rūšių, ypač Candida rūšių. Mirtingumas nuo sisteminės grybelinės infekcijos yra daug didesnės, palyginti su kitomis infekcijomi. Virusinės infekcijos, dažnai pastebimos pacientams, kuriems gydoma chemoterapija apima herpes simplex virusą.[69]
1.10 Aplinkos valymas
Vis daugiau žinių apie sveikatos priežiūros aplinkos, kaip įvairių patogenų perdavimo rezervuaro ir transporto priemonės, vaidmenį ir apie tai, kaip aplinkos valymo ir sterilizacijos praktika gali padėti sumažinti hospitalinės infekcijos plitimą.[70] Vėžiu sergantiems pacientams, kurie nuolat kontaktuoja su sveikatos priežiūros aplinka, šis vaidmuo yra nepaprastai svarbus. Organizmų išgyvenamumo laikas ant sausų paviršių skiriasi priklausomai nuo temperatūros, drėgmės ir paviršiaus tipo. [71] Aplinkos valymas paprastai atliekamas rankiniu būdu, naudojant dezinfekavimo priemones, tačiau tyrimai parodė, kad rankinis valymas nėra nuspėjamas ir priklauso nuo valymo personalo ir slaugytojų išsilavinimo, bei tinkamo dezinfekavimo tirpalų paruošimo, tai įrodo ataskaitos, kuriose nurodoma, kad tik apie 47% paviršių yra tinkamai dezinfekuoti.
Aplinkos valymą taip pat galima papildyti automatinėmis technologijomis (dar vadinamomis bekontakčio dezinfekavimo metodais), įskaitant aerozolių ir vandenilio peroksido garų sistemas, ir nors keli tyrimai parodė, kad tai yra veiksmingi dezinfekavimo metodai (ypač mikrokondensacijos sistemos), išlaidos ir dezinfekcijos trukmė trukdė įgyvendinti šią technologiją sveikatos priežiūros įstaigose. [72]
Kadangi vėžio centrai didžiąją dalį savo priežiūros teikia ambulatoriškai, [73] ICP programos šiai aplinkai yra ypač svarbios. CDC paskelbė prevencijos ambulatorinėse onkologijos vietose rekomendacijas. Pagrindinės rekomendacijos yra ambulatorinės infekcijų prevencijos programos, apimančios bent vieno asmens, mokymą apie infekcijų prevenciją, infekcijų prevencijos strategijų ir procedūrų nustatymą (t.y. rankų higiena ir standartinės atsargumo priemonės, asmeninių apsaugos priemonių naudojimas, injekcijų sauga ir aplinkos valymas), taip pat aprūpinimas atitinkamomis apsauginėmis priemonėmis. Kiti svarbūs argumentai, neatsižvelgiant į CDC rekomendacijas, yra rekomendacijos dėl dietos; veiklos lauke, pomėgių, imunizacijos pacientų ir jų artimųjų, sveikatos priežiūros specilaistų. [74,75,76,] Be to, lankytojų srauto reguliavimas (karantinas) pas pacientus gripo sezono metu (paprastai žiemą). Labai svarbu įspėti apie rankų ir kosulio higieną (veido kaukės) bei skatinti skiepytis nuo gripo.[77] Panaši praktika turėtų būti taikoma ir sveikatos priežiūros darbuotojams, ypač skiepijant nuo gripo [78], nes yra įrodytas ryšys sveikatos priežiūros darbuotojų skiepijimo ir mažesnis hospitalinių gripo infekcijų dažnio.[79]
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI
2.1 Tyrimo organizavimas ir instrumentai
Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinikų Onkologijos ir Hematologijos klinikoje ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinikų filiale Onkologijos ligoninėje. 2019 metų kovo - rugsėjo mėn.
Tyrimas vyko keliais etapais:
1 etapas skirtas mokslinės literatūros paieškai. Literatūros paieška tęsėsi visą tyrimo laikotarpį. Mokslinės literatūros paieška vyko LSMU bibliotekoje esančiuose informacijos ištekliuose, duomenų bazėse – PubMed, Science direct, SpingerLink ir kt. Paieškai naudoti šie raktažodžiai: neutropenija, infekcijos kontrolė, chemoterapijos komplikacijos, slaugytojų žinios, slaugytojų veiksmai slaugant onkologinius pacientus.
2 etapas- atliktas kiekybinis tyrimas. Klausimyną sudarė trys klausimų blokai: biosocialiniai klausimai (1 priedas), kuriais siekiama įvertinti tiriamųjų amžių, išsilavinimą, darbo stažą, kad vėliau būtų galima palyginti tiriamuosius pagal sociodemografinius rodiklius; klausimynas įvertinantis žinias apie neutropeniją ir infekcijos kontrolę ( 2 priedas) ,gautas iš autorių Gul Hatice Tarakcioglu Celik ir Fatos Korkmaz , kurie rašė darbą tema „ Nurses’ knowledge and care practices for infection prevention in neutropenic patients“ (Faculty of Nursing, Hacettepe University, Ankara, Turkey) -anketos naudojimuisi buvo gautas autorių sutikimas ir klausimynas įvertinantis slaugytojų veiksmus sudarytas tyrimo autorės remiantis mokslinės literatūros apžvalga.( 3 priedas)
1. Bendroji dalis (sociodemogarfiniai klausimai).
2. Žinių apie netropeniją ir infekcijos kontrolę klausimynas. Gautas iš autorių Gul Hatice Tarakcioglu Celik ir Fatos Korkmaz , kurie rašė darbą tema „ Nurses’ knowledge and care practices for infection prevention in neutropenic patients“ (Faculty of Nursing, Hacettepe University, Ankara, Turkey) -anketos naudojimuisi buvo gautas autorių sutikimas. Šį klausimyną sukūrė Ertem 2004m. remaintis literatūros analize ir ekspertų nuomone. Klausimai turėjo kelis atsakymų variantus ”taip”, “ne”, “nežinau”. Klausimyno etapą sudarė dvi dalys: naudojama žinių apie pacientų su neutropenija slaugymą skalė ir žinių apie infekcijų kontrolę skalė. Pirmą dalį sudarė 30 klausimų. Vertinant žinias minimalus balas buvo nuo 0, maksimalus balų skaičius buvo 30. Balas nuo 0 iki 10 buvo laikomas prastomis
žiniomis, balas nuo 11 iki 20 vidutinio lygio žinios, nuo 21iki 30 geros žinios. Atliekamų slaugos veiksmų slaugant pacientus su neutropenija klausimynas sudarytas tyrimo autorės remiantis mokslinės literatūros apžvalga.
Antrą dalį sudarė 10 klausimų apie infekcijos kontrolę. (maksimalus vertinimas10 balų). Teisingų atsakymų skaičius buvo paverstas į procentinę išraišką dėl lengvesnio interpretavimo. Klausimai buvo suskirstyti į infekcijų kontrolės praktiką, vaistų dalinimą ir intraveninių kateterių priežiūrą, kurie yra būtini infekcijos prevencijai.
3 etapas – tyrimo duomenų statistinė analizė ir įvertinimas. Rezultatų aptarimas bei išvadų pateikimas.
Tiriamasis kontingentas:
Tyrime dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinikų Onkologijos ir Hematologijos klinikoje ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinikų filiale Onkologijos ligoninėje visi dirbantys bendrosios praktikos slaugytojai.
Tyrimo imtis ir imties sudarymas:
Iš viso buvo išdalinta 115 anketų, o tyrime dalyvavo 102 slaugytojai. Atsako dažnis 88.6 proc. (apie 13 slaugytojų nedalyvavo tyrime, kadangi turėjo nedarbingumo lapelius arba buvo vaiko priežiūros atostogose).
Tyrimas buvo vykdomas anketine anonimine apklausa nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.
2.3. Tyrimo etika
Tyrimui atlikti Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Bioetikos centras 2019-02-21 išdavė leidimą Nr. Nr. BEC-SL(M)-186 (4 priedas). Tyrimui atlikti buvo gautas sveikatos priežiūros įstaigos vadovo sutikimas. Laikantis anonimiškumo, tyrime dalyvavę slaugytojai neįvardinti.
2.2 Statistinė duomenų analizė
Tyrimo duomenų apdorojimas. Tyrimo duomenų statistiniai analizei atlikti buvo naudojama SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programos 24.0 versija. Diagramoms atvaizduoti buvo naudojama MS Excel 2010. Prieš atliekant detalę statistinę analizę duomenys buvo pakartotinai patikrinti dėl mechaniškai padarytų klaidų. Kintamųjų normalumui tikrinti buvo naudojamas
Kolmogorovo – Smirnovo testas. Testai parodė, kad normalumo prielaida daugumai kintamųjų netenkinama, todėl darbe buvo naudojami neparametriniai testai.
Naudoti šie duomenų analizės būdai:
1. Aprašomoji statistika (dažnių lentelės, duomenų padėties charakteristikos). Dažnių lentelės naudotos, siekiant pamatyti respondentų atsakymų pasiskirstymus. Procentai ir dažniai naudojami klausimyne naudotiems klausimams. Iš duomenų padėties charakteristikų, naudotas vidurkis ir standartinis nuokrypis (m±SD), mediana, minimali ir maksimali reikšmė.
2. Kryžminė duomenų analizė (χ² kriterijus). Metodas naudotas ieškant skirtumų tarp kokybinių kintamųjų (χ² kriterijus, df – laisvės laipsnių skaičius, p – statistinis reikšmingumas).
3. Lyginimai tarp populiacijos grupių (Mann-Whitney U, Kruskal-Wallis). Metodas naudotas ieškant ranginių kintamųjų skirtumų tarp dviejų populiacijos grupių (Mann-Whitney U) arba tarp daugiau nei dviejų grupių (Kruskal-Wallis). Metodai taikyti lyginant slaugytojų žinių vertinimus tarp amžiaus, darbo stažo, darbo stažo su onkologiniais pacientais, išsilavinimo ir kitų klausimų. 4. Statistinių ryšių nustatymo testai (Spearman koreliacija). Šie testai naudoti norint patikrinti
hipotezes, kuriose teigiama, jog yra statistinis ryšys tarp ranginių kintamųjų. Ši koreliacija buvo naudota nustatyti ryšį tarp amžiaus, darbo stažo, išsilavinimo ir slaugytojų žinių vertinimų. Ryšiams nustatyti buvo naudojamas Spearmano koreliacijos koeficientas (r). Statistiškai patikima laikoma, kai p < 0,05. Ryšio stiprumo interpretavimui buvo naudojama pasitelkus 2 lentelės įverčius (Janilionis, 2015).
2 lentelė. Koreliacijos koeficiento reikšmių skalė (Janilionis, 2015)
Ryšio stiprumas Koreliacijos koeficiento reikšmė
Labai stiprus ryšys - 1 ir + 1
Stiprus ryšys nuo - 1 iki - 0,7 ir nuo 0,7 iki 1
Vidutinis ryšys nuo - 0,7 iki - 0,5 ir nuo 0,5 iki 0,7
Silpnas ryšys nuo - 0,5 iki - 0,2 ir nuo 0,2 iki 0,5
Labai silpnas ryšys nuo - 0,2 iki 0 ir nuo 0 iki 0,2
Klausimyno patikimumas. Siekiant nustatyti klausimyno skalių vidinį patikimumą (validumą) buvo paskaičiuotos Cronbacho alfos. Skalės patikimumas laikomas kaip priimtinas kuomet nustatyta alfa reikšmė yra lygi arba didesnė nei 0,7. Cronbach's Alpha klasifikacija:
• Cronbach's Alpha<0,5 reiškia, kad skalės patikimumas yra žemas, skalės naudoti nerekomenduojama.
• 0,5<Cronbach's Alpha<0,6 – patikimumas patenkinamas • 0,6<Cronbach's Alpha<0,9 – patikimumas geras
• 0,9<Cronbach's Alpha<1 – patikimumas geras
Siekiant patikrinti klausimyno metodikų patikimumą, buvo apskaičiuoti jų vidinio suderinamumo rodikliai (Cronbach α). Nustatyti Cronbach α rodikliai pateikti 3 lentelėje.
3 lentelė. Klausimyno metodikų vidinis suderinamumas
Klausimynai Teiginių kiekis Cronbach α
Žinių apie neutropeniją ir infekcijos kontrolę klausimynas
40 0,724
Atliekamų slaugos veiksmų slaugant pacientus su neutropenija klausimynas
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1
Tiriamųjų demografinių ir socialinių duomenų analizė
Tyrimo metu buvo apklausti 102 slaugytojai, kurie turi patirties slaugant onkologine liga sergančius pacientus su neutropenija. Daugiau nei pusė 54,5 proc. (n=55) buvo ištekėjusios, 14,9 proc. (n=15) slaugytojų buvo išsiskyrusios, 21,8 proc. (n=22) slaugytojų buvo vienišos ir 8,9 proc. (n=9) nurodė, kad gyvena nešeiminėje santuokoje.
Taip pat daugiau nei pusė 59,4 proc. (n=60) slaugytojų baigę aukštesniąją mokyklą, 26,7 proc. (n=27) turėjo aukštąjį neuniversitetinį ir 12,9 proc. (n=13) universitetinį išsilavinimą, bei 1 slaugytojas turėjo magistro laipsnį. Duomenys pateikti 4 lentelėje.
4 lentelė. Sociodemografinė slaugytojų charakteristika
Sociodomografiniai veiksniai n Proc.
Šeiminė padėtis Ištekėjusi 55 54,5
Išsiskyrusi 15 14,9
Vieniša 22 21,8
Gyvenanti nešeiminėje santuokoje 9 8,9
Išsilavinimas Aukštesnysis 60 59,4
Aukštasis neuniversitetinis 27 26,7
Aukštasis universitetinis 13 12,9
Magistro laipsnis 1 1
Tyrime dalyvavusių slaugytojų vidutinis amžius buvo 47,83±8,9 metai. Jauniausiai buvo 23 metai, o vyriausiai – 68 metai. Taip pat vidutiniškai slaugytojų vidutinis darbo stažas buvo 24,47±9,16 metai (trumpiausias – 2 m., ilgiausias – 47 m.), o dirbančių su onkologiniais pacientai buvo apie 19,02±10,2 metai (trumpiausiai – 1 m., ilgiausiai – 42 m.).
5 lentelė. Slaugytojų amžiaus ir darbo stažo charakteristikos
Veiksniai Vidurkis Standartinis
nuokrypis Minimali reikšmė Maksimali reikšmė Amžius 47,83 8.9 23 68 Darbo stažas 24,47 9,16 2 47 Darbo stažas su onkologiniais pacientais 19,92 10,2 1 42
Tyrimu nustatyta, kad pusė slaugytojų 51 proc. (n=52) nurodė, kad lankė kursus apie pacientų, sergančių neutropenija slaugą. Taip pat 58,8 proc. (n=60) slaugytojų domisi publikacijomis, naudojasi duomenų bazėmis susijusiomis su jų darbu ir 54,7 proc. (n=41) slaugytojų lankosi kvalifikacijos kėlimo kursuose. Tik 10,5 proc. (n=10) respondentų nurodė, kad yra atlikę pranešimų susijusių su slaugytojų darbu.
Slaugytojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, statistiškai reikšmingai dažniau 70,7 proc. (n=29) domisi publikacijomis ir naudojasi duomenų bazėmis susijusiomis su jų darbu, negu turintys aukštesnijį išsilavinimą 50 proc. (n=30) (χ²=4,309; df=1; p=0,043) (p<0,05). Slaugytojų atsakymų pasiskirstymas pateiktas 1 paveiksle.
χ²=4,309; df=1; p=0,043 (<0,05)
1 pav. Slaugytojų pasiskirstymas į klausimą „Ar sekate publikacijas, duomenų bazes susijusias su Jūsų darbu “ išsilavinimo aspektu, procentais
50 50
70,7
29,3
Domisi publikacijomis Nesidomi publikacijomis 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai dažniau 74,4 proc. (n=32) 49 m. ir vyresni slaugytojai seka publikacijas, duomenų bazes susijusias su jų darbais, negu jaunesni nei 49 m. 47,5 proc. (n=28) (χ²=7,464; df=1; p=0,008) (p<0,05). Taip pat statistiškai reikšmingai dažniau 76,5 proc. (n=39) slaugytojai, kurie dirba slaugytojais 25 m. ir daugiau, seka publikacijas, duomenų bazes susijusias su jų darbu, negu turintys mažiau nei 25 m. darbo stažą 41,2 proc. (n=21) (χ²=13,114; df=1; p=0,001) (p<0,05).
Tyrimu nustatyta, kad slaugytojai, dirbantys 21 m. ir ilgiau su onkologiniais pacientais, dažniau 72,9 proc. (n=35) domisi publikacijomisir naudojasi duomenų bazėmis susijusiomis su jų darbu, negu dirbantys mažiau nei 21 m. 46,3 proc. (n=25) (χ²=7,435; df=1; p=0,009) (p<0,05).
6 lentelė. Slaugytojų pasiskirstymas į klausimą „Ar sekate publikacijas, duomenų bazes susijusias su Jūsų darbu?“, proc. (n)
Veiksniai Ar sekate publikacijas, duomenų bazes susijusias su Jūsų darbu? χ²; df; p Taip Ne Amžius < 49 m. 47,5 (28) 52,5 (31) 7,464; 1;0,008 49 m. ir daugiau 74,4 (32) 25,6 (11) Darbo stažas < 25 m. 41,2 (21) 58,8 (30) 13,114; 1; 0,001 25 m. ir daugiau 76,5 (39) 23,5 (12) Darbo stažas su onkologiniais pacientais < 21 m. 46,3 (25) 53,7 (29) 7,435; 1; 0,009 21 m. ir daugiau 72,9 (35) 27,1 (13)
Statistiškai reikšmingi (kai p<0,05) skirtumai paryškinti
Statistiškai reikšmingas skirtumas buvo nustatytas ir vertinant slaugytojų išsilavinimą su lankymusi kvalifikacijos kėlimo kursuose. Nustatyta, jog slaugytojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, dažniau (67,6 proc., n=23) lankosi kvalifikacijos kėlimo kursuose, negu turintys aukštesnijį išsilavinimą (42,5 proc., n=17) (p<0,05).
χ²=4,680; df=1; p=0,037 (<0,05)
2 pav. Slaugytojų pasiskirstymas į klausimą „Ar lankotės kvalifikacijos kėlimo kursuose?“ išsilavinimo aspektu, procentais
3.2 Slaugytojų žinių apie slaugos ypatumus ir infekcijos kontrolę slaugant
onkologinius pacientus su neutropenija vertinimas
Vertinant respondentų žinias apie pacientų su neutropenija slaugymą nustatyta, jog dauguma respondentų turėjo pakankamai žinių ir teisingai nurodė, jog odą ir gleivines reikia vertinti kasdien, ir jas reikia dokumentuoti (98,0 proc.), slaugytoja turi informuoti pacientą ir jo šeimą apie infekcijos kontrolės procedūras (96,1 proc.), grindys turi būti valomos su drėgna šluoste (92,2 proc.), neutrofilai saugo organizmą fogacituodami mikrooorganizmus (90,2 proc.), neutropenija sergantys pacientai dažnai suserga stomatitu (94,1 proc.), neutropenija sergantiems pacientams burnos priežiūrai naudojama natrio bikarbonatai (89,2 proc.), tačiau tik mažiau nei pusė respondentų turėjo tinkamų žinių apie tai, jog hipotenzija yra sepsio indikacija, tai labai svarbu pacientams sergantiems neutropenija (46,1 proc.), virškinamojo trakto ligos yra dažnos pacientams sergantiems neutropenija (45,1 proc.), taip pat tik mažesnė negu pusė respondentų dalis teisingai pastebėjo, jog teiginiai pacientui diagnozuojama neutropenija, kai neutrofilų kiekis kraujyje yra 2500 /mm3 (40,2 proc.), neutropenija sergantiems
42,5
57,5 67,6
32,4
Lankosi kvalifikacijos kėlimo kursuose Nesilanko kvalifikacijos kėlimo kursuose 0 10 20 30 40 50 60 70 80
